Trumpos naujienos

PRADĖJO DIRBTI GYDYTOJAI ODONTOLOGAI. Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje pradėjo dirbti gydytojas odontologas Mindaugas Šimas. Jis dirba dvi dienas per savaitę.
Vabalninko ambulatorijoje taip pat yra nauja gydytoja - odontologė Laura Čiūdarienė.
Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas sakė, kad ir pacientai, ir gydytojai yra patenkinti. Jis tikisi, kad biržiečiai odontologai čia liks ilgam.

PIRMASIS BIRŽŲ RAJONO VISUOMENINĖS KULTŪROS TARYBOS POSĖDIS. Spalio 25 dieną įvyko pirmasis Visuomeninės kultūros tarybos posėdis. Su Visuomeninės kultūros tarybos veiklos nuostatais supažindino savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė.
Tarybos pirmininke išrinkta Indra Drevinskaitė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos metodininkė viešiesiems ryšiams, pirmininkės pavaduotoju – Karolis Duderis, archeologas. Posėdžio dalyviai prisistatė, išdėstė savo nuostatas dėl darbo taryboje. Buvo aptarta keletas konkrečių klausimų: dėl kalėdinių renginių, kalėdinės eglės puošimo Biržuose, kalbėta apie būsimos Biržų miesto šventės struktūrą.


RADO MIRUSĮ VYRĄ.
Spalio 25 dieną atvykusi į Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Tabokinės kaimą moteris negalėjo patekti į namus pas savo tėvą.
Iškviesti ugniagesiai atliko žvalgybą ir laužtuvu atidarė duris.
Viduje rastas miręs vyras, gimęs 1940 metais.

SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis vyks spalio 21 d. 14.00 val., Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – spalio 22 d. 9.00 val., Socialinio vystymo – spalio 22 d. 14.00 val.

KONTROLĖS KOMITETO POSĖDIS. Savivaldybės tarybos kontrolės komiteto pirmininkas Arūnas Anskinas 2019 m. spalio 25 d. 15.00 val. šaukia Kontrolės komiteto posėdį, kuris įvyks savivaldybės administracijos Sėlių salėje (Vytauto g. 38, III a.). Komitetas planuoja svarstyti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2020 m. veiklos plano projektą bei reikiamus asignavimus.

IŠ KIBIRO DINGO PINIGINĖ. Biržų rajono policija buvo sulaikiusi vyrą, kuris įtariamas pavogęs moters kibire neštą piniginę. Nukentėjusioji teigia vyrą atpažinusi iš matymo. Panevėžio apskrities VPK duomenimis, trečiadienį, 13 val. 30 min., moteris (gimusi 1937 m.), gyvenanti Biržų rajone, Rinkuškių kaime, pranešė, kad viešoje vietoje priėjus iš matymo pažįstamam vyriškiui pastebėjo, kad iš jos rankose laikyto kibiro pavogta piniginė. Nuostolis – 21 euras.
GRIPAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Panevėžio departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2019 m. 40-ąją savaitę (rugsėjo 30 d. –spalio 6 d.), palyginus su šių metų 41 sav. (spalio 7–13 d.) duomenimis, Panevėžio apskrityje padidėjo. Praėjusią savaitę bendras Panevėžio regiono sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 57,25 atv. 10 tūkst. gyventojų, o 40 sav. 45,97 atv. 10 tūkst. gyventojų. Šių metų 41 sav. didžiausias sergamumo rodiklis registruotas Panevėžio mieste – 94,70 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Praėjusią savaitę Panevėžio regione registruoti 3 gripo atvejai. Po vieną gripo atvejį registruota Panevėžio mieste, Panevėžio rajone ir Biržų rajone, sirgo suaugę asmenys. 40 sav. registruotas vienas gripo atvejis Panevėžio mieste, susirgo 0-17 m. amžiaus žmogus.
GIMIMŲ IR MIRIMŲ SKAIČIUS PANAŠUS. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. rugsėjo mėnesį įregistruoti 22 gimimai – 9 berniukai ir 13 mergaičių. Įregistruoti 8 užsienio valstybėje gimę vaikai, 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, vienas vaikas gimė vienišai mamai.
Rugsėjį buvo 23 mirtys – 9 moterų ir 14 vyrų. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 99 metų, moteris – 97 metų.
Susituokė 10 porų. Iš jų viena santuoka sudaryta Lietuvoje su užsienio piliečiu, 3 bažnyčios nustatyta tvarka įregistruotos santuokos, 2 įtrauktos į apskaitą užsienio valstybėje sudarytos santuokos.
Išsituokė 2 poros. Užsienio valstybėje nutrauktų santuokų neįregistruota.

VABALNINKO SENIŪNIJOJE IŠRINKTI SENIŪNAIČIAI.
Vabalninko seniūnija jau turi seniūnaičius. Ančiškių seniūnaitijoje – seniūnaite tapo Kristina Aukštikalnienė, Čypėnų – Remigijus Indrikonis, Gaižiūnų – Adolfas Jasinevičius, Lebeniškių – Asta Leimontienė, Meilūnų – Sandra Bieliauskienė, Mieliūnų – Audra Kaziliūnienė, Ramongalių – Reda Vaitiekūnienė, Svilių – Genovaitė Grubinskienė, Šukionių – Remigijus Ratnikas, Vabalninko – Petras Aukštikalnis.

PAPILIO SENIŪNAIČIAI. Papilio seniūnijoje rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis įvyko seniūnaitijų seniūnaičių rinkimai. Išrinkti šie seniūnaičiai:
Kučgalio seniūnaitija – Violeta Davidonytė, Kupreliškio seniūnaitija – Danutė Einorienė, Kvetkų seniūnaitija – Stasys Palavinskas, Papilio seniūnaitija – Julius Gaučys, Satkūnų seniūnaitija – Audronis Ivaška, Skrebiškių seniūnaitija – Židrūnas Užubalis.
PRADĖTAS ŠILDYMO SEZONAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2019 m. spalio 2 d. pradėtas šildymo sezonas I-II grupių pastatams.

PAŽEIDĖJAMS GRESIA BAUDOS. Įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus didelei daliai  Biržų miesto gyventojų buvo sudaryta galimybė naudotis tvarkingomis nuotekų sistemomis.
Norėdami patikrinti, kaip gyventojai laikosi nuotekų tvarkymo taisyklių, Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su UAB „Biržų vandenys“ vandens ūkio kontrolieriais nuolatos tikrina, kaip nuotekas tvarko Biržų miesto ir rajono gyventojai.
Toks patikrinimas rugsėjo 26 d. atliktas Biržų miesto Smėlio, Aušros, Ąžuolyno, Kelmynės gatvėse. Patikrinimo metu nustatyta, kad kai kurie Kelmynės, Smėlio, Aušros gatvių gyventojai savavališkai prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, nesudarę paslaugų sutarčių  su UAB „Biržų vandenys“. Visi gyventojai, kurie yra prisijungę prie centralizuotų geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, privalo sudaryti paslaugų sutartis su bendrove.
Šiais metais bus tikrinama, kaip gyventojai, neprisijungę prie centralizuotų nuotekų sistemų, jas tvarko, ar visi turi nuotekų išvežimą įrodančius dokumentus. Radus pažeidimų bus skiriamos baudos.
ĮKLIUVO DUKART PER SAVAITĘ. Praėjusią savaitę Biržų mieste ir rajone policija reagavo  į 102 pranešimus apie įvairius įvykius. Pradėta 9 ikiteisminiai tyrimai: 2 dėl vagysčių, 3 dėl fizinio skausmo sukėlimo, 2 dėl viešosios tvarkos pažeidimų, 1 dėl turto sugadinimo, 1 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Nustatyti 62 administraciniai nusižengimai, iš jų 31 - kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Sustabdytas vienas neblaivus vairuotojas. Rugsėjo 24 dieną Satkūnų kaime automobilį vairavo neblaivus R. Š. (1,07 prom.).
Praėjusią savaitę keliuose sustabdyti penki neblaivūs dviratininkai.
Rugsėjo 26 dieną Skrebiškių kaime dviratį vairavo neblaivus R. D. (0,70 prom.). Rugsėjo 27 dieną Parovėjos kaime neblaivus dviračiu važiavo L. Š. (1,78 prom.). Tas pats asmuo dviračiu važiavo išgėręs ir rugsėjo 29 dieną. Jam nustatytas 2,31 promilės girtumas.
Rugsėjo 29 dieną Pabiržėje dviračiu važiavo neblaivus L. L. (0,87 prom.), o Biržuose, Maironio – Vytauto gatvių sankryžoje D. V. (0,45 prom.).
Vienas asmuo nubaustas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti. Keturi asmenys vairavo automobilius nesegėdami saugos diržų, šeši vairavo automobilius kalbėdami mobiliaisiais telefonais.
Per savaitę Biržų rajono gatvėse ir keliuose policija registravo 3 eismo įvykius, iš jų 1 dėl susidūrimo su gyvūnu. Eismo įvykiuose žuvusių ar sužeistų žmonių nebuvo.

MOKINIŲ SAVIVALDOS PIRMININKO RINKIMAI.
Rugsėjo 25 d. Biržų švietimo pagalbos tarnybos salėje įvyko Biržų rajono mokinių tarybos pirmininko rinkimai. Renginyje dalyvavo daugiau nei 40 mokinių iš rajono mokyklų, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro (BTVMC), BTVMC Vabalninko skyriaus.
Rajono mokinių tarybos pirmininkė Akvilė Vidugirytė pristatė mokinių savivaldos metinę ataskaitą.
Kandidatuoti į pirmininkus užsiregistravo viena kandidatė – Greta Timukaitė, „Saulės“ gimnazijos III klasės mokinė.
Ji balsų dauguma ir buvo išrinkta.
A. DAUGUVIEČIO PARKO MAUDYKLOJE MAUDYTIS NEREKOMENDUOJAMA. Visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gautų Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudyklos, vienas iš pagrindinių mikrobiologinės taršos rodiklių NEATITINKA higienos normų vandens kokybės reikalavimų, MAUDYTIS NEREKOMENDUOJAMA.
Centrinėje bei Jaunimo parko maudyklose, esančiose Širvėnos ežere, vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti rugsėjo 3 d.) atitinka nustatytą normą, maudytis galima.
Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu Apaščios upės A. Dauguviečio parke buvo +16,4 C°, Jaunimo parke +17,2 C°, Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje +17,8 C°. Maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas baigiasi rugsėjo 15 d.

GAMINS VELTINIUS. Rugsėjo 15 d. 12.00 – 17.00 val. vyks veltinių gamyba Kirkilų tradicinių amatų centre (Mokyklos g. 14, Kirkilai). Registracija tel. 8 652 18406.

KARPINIŲ PARODA SAVIVALDYBĖJE. Biržų rajono savivaldybės administracinio pastato (Vytauto g. 38) antrajame aukšte vieši jau antra tautodailės darbų paroda iš Kupiškio rajono. Šįsyk savo darbus – popieriaus karpinius – eksponuoja kupiškėnė Virginija Jurevičienė.

KONSULTACIJŲ POLIKLINIKOS REGISTRATŪRA – LIGONINĖJE. Jau kelios dienos, kai Biržų ligoninės konsultacijų poliklinikoje veikia registratūra. Joje dirba dvi registratorės.
Konsultacijų poliklinika įkurta ligoninės antrajame aukšte. Tvarka galioja ta pati, kaip ir anksčiau, kai pacientus registruodavo poliklinikoje. Žmogus pasiima šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai ir atėjęs ar paskambinęs į registratūrą užsiregistruoja pas reikalingą konsultuojantį gydytoją.
Pacientai registruojami pas rentgenologus, LOR, traumatologus, neurologus, endokrinologus, vaikų kardiologą - pediatrą bei urologą. Jie dirba ligoninės patalpose.
Nuo penktadienio poliklinikoje darbą pradeda naujas LOR (ausų, nosies ir gerklės ligų) gydytojas Arminas Kvackas. Jis į Biržus važinės iš Panevėžio ir konsultuos pacientus du kartus per savaitę.
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba sako, kad šie pakeitimai padaryti tam, jog būtų patogu ir dirbantiems gydytojams – konsultantams, ir jų pacientams. Žmonėms nebereikės bėgioti registruotis į greta esančios savivaldybės poliklinikos pirmąjį aukštą, visus reikalingus dokumentus susitvarkys bei užsipildys vienoje vietoje.
Biržų ligoninės konsultantų poliklinikos registratūros telefonas 8 616 81766.

KVIEČIA Į BALTŲ DIENŲ RUDENINĘ MUGĘ. Rugsėjo 20–21 d. Biržuose vyks Baltų vienybės dienos. Rugsėjo 21 d. J. Janonio aikštėje nuo ankstaus ryto šurmuliuos rudeninė mugė.
Kviečiami amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai dalyvauti mugėje, ją praturtinti savo kūriniais bei gaminiais.
Registracija dėl leidimų prekybai mugėje el. paštu birzai@birzai.lt, tel. (8 450) 31 086, mob. +370 671 36 825, +370 682 21 234 (Biržų miesto seniūnija, Rotušės g. 25, Biržai).
VYKS KOLEGIJOS POSĖDIS. 2019 m. rugpjūčio 14 d. 9 val. Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriaus salėje įvyks Kolegijos posėdis.
Bus svarstomi šie klausimai:
1. Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Parama vietiniams keliams“ įgyvendinimo (Dėl Biržų rajono žvyruotų gatvių atrankos kaimiškose vietovėse).
2. Informacija apie galimybę pasinaudoti Vandentvarkos fondo parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklams Biržų mieste ir Biržų kaime plėsti.
3. Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetų 2019 m.
4. Dėl bendradarbiavimo sutarties su Latvijos Respublikos Bauskės savivaldybe.
5. Dėl bendradarbiavimo sutarties su VšĮ Respublikine Panevėžio ligonine.
6. Kitų savivaldybės tarybai teikiamų svarstyti klausimų aptarimas.

AR DRAUS PREKYBĄ ALKOHOLINIAIS GĖRIMAIS RUGSĖJO 2 DIENĄ? Rugpjūčio 22 d. Biržų savivaldybės tarybai bus teikiamas svarstyti klausimas, ar uždrausti Savivaldybės teritorijoje mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais 2019 m. rugsėjo 2 d. – mokslo metų pradžios dieną, kuri nesutampa su rugsėjo 1 d. Šis draudimas nebūtų taikomas pilstomiems alkoholiniams gėrimams, parduodamiems vartoti vietoje viešojo maitinimo įmonėse, turinčiose licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
PADĖKOJO KUNIGUI. Liepos 25 dieną Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas atsisveikino su buvusiu Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaru kunigu Ernestu Želviu (Panevėžio vyskupo dekretu kun. E. Želvys perkeltas dirbti į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią).
V. Jareckas padėkojo kun. E. Želviui už tarnavimą Biržų rajono žmonėms, katalikų bendruomenei, už rūpinimąsi jaunimu ir prasminga jaunų žmonių veikla, už tai, kad guosdavo ir globodavo senus ir ligotus žmones, nešdavo jiems viltį.

PER LIETUVOS RADIJĄ – BIRŽŲ KRAŠTO SUTARTINĖS. Praėjusį savaitgalį, liepos 21 d., nuo 9.05 val. Lietuvos radijo laidoje „Ryto rasa krito“ buvo transliuojama pirmoji laida, skirta Biržų krašto nematerialiam kultūros paveldui – sutartinių atlikimo tradicijai. LRT Radijo laidų cikle Biržų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė (etnokultūrai) Aušra Butkauskienė bei Biržų „Saulės“ gimnazijos mokytoja metodininkė Nijolė Kaulinienė pasakojo apie tai, kuo išskirtinis yra Biržų krašto sutartinių atlikimas.
Antrąją ciklo dalį bus galima išgirsti per Lietuvos radiją liepos 28 d. 9.05 val. laidoje „Ryto rasa krito“. Laida kartojama pirmadienį 7.10 val. per LRT „Klasiką“. Visas laidas galima rasti ir paklausyti LRT „Mediatekoje“.

TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ FESTIVALIS.
Penkiolikos metų jubiliejų šiemet minintis respublikinis trumpametražių filmų festivalis „Aš+Miestas=Kinas“ kviečia kurti iki 10 minučių trukmės filmus ir juos pristatyti didžiajame kino ekrane Panevėžio kino centre „Garsas“. Rugsėjo 6 d. 15.00 val. vyksiančio renginio metu konkurse dalyvaujančius filmus vertins ne tik profesionali komisija, bet ir labai svarbų balsą turintys žiūrovai.
Organizatoriai kviečia kurti paties įvairiausio žanro filmus ir nebijoti peržengti fantazijos ribas. Filmus galima filmuoti ir telefonu.

NAUJAS TUALETAS. Prie Kirkilų apžvalgos bokšto bus pastatytas naujas biotualetas. Pasak Širvėnos seniūno atostogų metu laikinai seniūnijos vadovo pareigas einančios pavaduotojos Ilonos Žvirgždienės, jau baigiamos viešojo pirkimo procedūros. Jos reikalingos ir nuomojant tualetą.
„Šio mėnesio pabaigoje biotualetas Kirkiluose tikrai bus“, - sakė seniūno pavaduotoja. Anot jos, senasis tualetas, nors ir kasdien prižiūrimas, valomas, jau neatitinka reikalavimų.

KELIO NUOVAŽA Į KAPINES.
Prie kelio Rinkuškiai – Juostaviečiai – Nemunėlio Radviliškis bus įrengta nuovaža į Kuldūnų II kapines su pralaida.
„Tai pasiekta po ilgų derybų su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Projekte ši nuovaža nebuvo numatyta“, - sakė Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius.

SUTVARKYTA STOVYKLAVIETĖ.
Pačeriaukštės seniūnijos darbininkai baigė sutvarkyti keturias dienas veikusios vaikų stovyklos vietą - išardė palapinę, atliko kitus darbus. Pasak seniūno Aurimo Franko, seniūnija kiekvienais metais prisideda, kuo gali, prie viešosios įstaigos „Biržų pagalbos centras“ organizuojamos stovyklos įrengimo.
„Ruošiame vietą, padedame statyti vokiečių parūpintą palapinę“, - sakė seniūnas. Jis džiaugėsi, kad stovyklos dienos buvo gražios, be jokių incidentų ar nesusipratimų.


VIEŠĖJO VECUMNIEKUOSE.
Liepos 13 dieną Vecumniekų savivaldybėje (Latvijos Respublika) vyko savivaldybės 10-ojo gimtadienio ir Lelijų šventė. Pasveikinti Vecumniekų savivaldybės gyventojų į šventę vyko Savivaldybės meras Vytas Jareckas ir Biržų kultūros centro folkloro ansamblis „Siaudela“ (vadovė Jūratė Garnelienė).
Šventė vyko miesto parke ir kitose erdvėse. Kultūros centre buvo surengta šiame krašte auginamų lelijų paroda (Vecumniekų gėlininkai didžiuojasi žinomais lelijų selekcininkais ir čia išvestomis karališkų lelijų veislėmis, o Savivaldybės herbas papuoštas lelijos žiedu). Floristų darbai buvo eksponuojami visose šventės erdvėse. Daug pramogų buvo skirta vaikams. Vyko amatininkų mugė.
Pagrindinis šventės renginys vyko parke įrengtoje scenoje. Į šventę Vecumniekų partneriai atvyko su dovanomis – koncertais. Biržiečiai taip pat dovanojo koncertą: Biržų krašto senąją muziką Vecumniekų klausytojams pristatė „Siaudela“, pranešė mero patarėja Janina Bagdonienė.

ŠIANDIEN ŠVIES ABU FONTANAI. Praėjusią savaitę Agluonos upėje buvo likęs tik vienas šviečiantis fontanas. Antrasis buvo išvežtas taisyti, nes jo įrangą sugadino vandens gyvūnai. Antradienį sutaisytą fontaną žadama grąžinti į Agluoną, pranešama Biržų savivaldybės tinklalapyje.

DINGUSI GLOBOTINĖ RASTA. Liepos 14 dieną, apie 11 valandą, į policiją kreipėsi Juostavečių kaime gyvenantis vyras, gimęs 1939 metais. Jis pranešė, kad prieš dvi dienas iš namų dviračiu į parduotuvę apsipirkti išvažiavo globotinė, gimusi 1983 metais. Ji nuo gimimo turi protinę negalią. Tą pačią dieną, 13 valandą, globotinė surasta. Ją policijos pareigūnai pastebėjo Nemunėlio Radviliškio miestelyje. Kaip čia atsirado, mergina paaiškinti negalėjo.

NEBLAIVŪS DVIRATININKAI. Praėjusią savaitę Biržų rajono policijos pareigūnai sulaikė tris neblaivius dviratininkus. Liepos 9 dieną Užušilių kaime dviratį vairavo neblaivus J. J. (1,67 prom.). Liepos 12 dieną Biržuose, Dvaro gatvėje, važiavo neblaivus A. B. (1,13 prom.). Po dviejų dienų Plento gatve važiavo J. U. (0,56 prom.).

KAINŲ POKYČIAI. 2019 m. birželį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų ir tepalų, daržovių, šilumos energijos, drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, mėsos ir jos produktų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, namų ūkio valymo ir priežiūros priemonių kainų padidėjimas, praneša Statistikos departamentas.

UAB „BIRŽŲ AUTOBUSŲ PARKO“ VALDYBA. Liepos 1 d. Biržų savivaldybės administracijos direktorius V. Eidukas pasirašė įsakymą dėl UAB „Biržų autobusų parkas“ valdybos. Naujoje valdyboje dirbs V. Eidukas, Renatas Juozėnas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, Daina Kolomakienė, Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, Marijonas Nemanis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas, Justina Salienė, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė. Naujos valdybos tikslas – suformuoti strategiją ir parengti verslo planą, kurio tikslas – pasiekti, kad įmonė taptu šiuolaikiška, atitinkančia aukščiausius keleivių pervežimo standartus.

DOMĖJOSI INVESTAVIMO GALIMYBĖMIS. Liepos 8 dieną Biržų rajono savivaldybėje lankėsi ir su rajono savivaldybės meru Vytu Jarecku bei administracijos direktoriumi Vidu Eiduku susitiko Baltijos-Kazachstano ekonominio vystymo asociacijos valdybos pirmininkas Aleksandras Vidiakinas su savo komandos nariais.
Svečiai domėjosi investavimo galimybėmis Biržuose turizmo, gamybos, logistikos srityje. Tai pirmas Baltijos-Kazachstano ekonominio vystymo asociacijos atstovų vizitas Biržų rajone. Svečiai kalbėjo apie ketinimus ateityje bendradarbiauti su vietos verslininkais, ieškoti partnerių savo verslui.

NEMOKAMA VIZA – TARSI SŪRIS PELĖKAUTUOSE. Paskelbus, kad lietuviai, vykstantys į Karaliaučiaus sritį, galės gauti nemokamą elektroninę vizą, tarptautinių santykių ekspertai įspėja: su šiuo pasiūlymu slypi daug grėsmių.
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius sako, kad toks Rusijos žingsnis yra vienas iš būdų priversti ES valstybes imtis atsakomųjų veiksmų ir palengvinti Rusijos piliečių patekimą į Šengeno erdvę. Taip pat neatmestinos Rusijos saugumo pastangos užverbuoti agentų. Didžiausias pavojus kyla verslininkams.
Naujienų portalas tv3. lt primena, kad nuo liepos 1-osios nemokamos elektroninės vizos išduodamos vykstantiems į Karaliaučiaus sritį turizmo, verslo, humanitariniais ar kultūros ryšių tikslais. Lietuviai ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatomos kelionės turės užpildyti elektroninę formą Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje bei pateikti savo nuotrauką. Vykstantiems į sritį reikės turėti dar bent pusmetį galiojantį pasą, taip pat būtinas sveikatos draudimas. Tokia viza galios 30 dienų ir leis būti Karaliaučiaus srityje ne ilgiau kaip aštuonias paras nuo įvažiavimo. Įvažiuoti su ta pačia viza bus galima vieną kartą.
POSĖDIS. Liepos 5 d. 9 val. Civilinės metrikacijos skyriaus salėje įvyks Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reiklų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomi šie klausimai:
1. Dėl UAB „Biržų vandenys“ veiklos ir numatomų vykdyti projektų;
2. Dėl Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vykdomos veiklos (eismo saugumo klausimai).
Posėdyje dalyvaus savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Sabas bei UAB „Biržų vandenys“ direktorius Rimantas Martinonis.

CENTRINĖJE MAUDYKLOJE MAUDYTIS NEREKOMENDUOJAMA. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gauti Biržų Širvėnos ežero Centrinės maudyklos pakartotinio tyrimo rezultatai (mėginys imtas birželio 25 d.). Mikrobiologinės taršos rodikliai neatitinka higienos normų reikalavimų, todėl maudytis nerekomenduojama.

Į KELIONĘ – SU ŠEIMOMIS. 60 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad dažniausiai į kelionę leidžiasi su partneriu arba sutuoktiniu. Labiausiai sumažėjo kartu su giminaičiais ir draugais atostogauti vykstančių mūsų šalies žmonių skaičius. Tai patvirtina draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atlikta „AC Nielsen Baltics“ reprezentatyvi Lietuvos žmonių apklausa.
Tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustųjų mieliau keliauja su vaikais. Dažniausiai vaikus atostogauti vežasi 25-44 m. amžiaus respondentai.
Šeimos kelionės populiarėja kasmet: žmonės vis dažniau keliauja ne tik su antrąja puse, bet ir su tėvais. Šių metų tyrimo duomenys rodo, kad 13 proc. Lietuvos gyventojų į atostogų kelionę pasiima tėvus, pernai su jais keliavo 8 proc., 2013 metais – tik 5 proc. mūsų šalies žmonių.

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS.
Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2019 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenis.
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2019 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 64,7 mln. EUR ir, palyginti su 2018 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 82 proc. Didžiausi investicijų srautai teko Estijos (791,3 mln. EUR), Danijos (71,6 mln. EUR) ir Lenkijos (56 mln. EUR) įmonėms, o didžiausi neigiami investicijų srautai fiksuoti Švedijos (–822,8 mln. EUR) ir Honkongo (–61,5 mln. EUR) kapitalo įmonėse. Investicijų srautams įtakos turėjo kelių Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pertvarka į filialus. Pagal veiklas didžiausi srautai teko nekilnojamojo turto operacijų (64,6 mln. EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (31,3 mln. EUR) įmonėms, o neigiami srautai fiksuoti finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (–78,9 mln. EUR).
SEPTINTOKĖS SĖKMĖ. Birželio 7 d. Kaune pirmą kartą vyko respublikinė biologijos olimpiada 5-8 klasių moksleiviams. Joje dalyvavo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos septintos klasės mokinė Greta Petronytė. Greta rajoninėje olimpiadoje užėmė pirmąją vietą ir pateko tarp 25 geriausius rezultatus pasiekusių mokinių. Jie buvo pakviesti dalyvauti respublikinėje olimpiadoje.
Gretą Petronytę respublikinėje olimpiadoje lydėjo sėkmė. Septintų klasių mokinių grupėje jos rezultatai buvo geriausi, mokinė laimėjo I vietą.

BUS TIKSLINAMOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ VERTINGOSIOS SAVYBĖS. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir pakoreguotas Kultūros paveldo centro 2019 m. veiklos planas. Jame numatyti kultūros paveldo objektai, kuriems ruošiamasi rengti Vertinimo tarybų aktų projektus: tikslinti vertingąsias savybes.
Sąraše yra ir keli Biržų rajono savivaldybės teritorijoje esantys objektai: archeologinis paminklas Papilio sen. Miegonių senkapis, vadinamas Napoleono kapais, ir Nemunėlio Radviliškio sen., Jasiškių k., esanti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno gimtosios sodybos vieta.
Nacionalinio reikšmingumo paminklo – J. Šerno gimtosios sodybos vietos – vertingosios savybės bus tikslinamos Biržų savivaldybės prašymu, nes paminklu paskelbtas pastatas, kuris pastatytas jau po signataro J. Šerno mirties, o tikrojo jo gimtojo namo pamatai neįeina į kultūros paveldo objekto teritoriją.

BŪSTO KAINŲ POKYČIAI. 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1,9 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Naujos statybos būstai pabrango 1,9 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,3 proc., butai daugiabučiuose namuose – 0,8 proc.
Ankstesnės statybos būstai pabrango 1,8 proc. Butai daugiabučiuose namuose pabrango 3,1 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai atpigo 2 proc.

GRASINO.
Anglininkų kaime gyvenanti moteris, gimusi 1973 metais, pranešė, kad namuose jai grasino neblaivus metais jaunesnis brolis. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,60 promilės girtumas, sulaikytas.

EURAI. Birželio 17 dieną Biržuose, Rotušės gatvėje prekybos centre, Nemunėlio Radviliškyje gyvenantis vyras, gimęs 1960 metais, už prekes bandė atsiskaityti netikra dešimties eurų nominalo kupiūra.
KUČGALYJE – NAUJI ŠVIESTUVAI. Tamsoje nebeskendės dar viena Kučgalio kaimo gatvė. Senojoje gatvėje, esančioje gyvenvietės centre, kur veikė socializacijos centras, įrengta apšvietimo linija. Pasak Papilio seniūno Reno Čygo, ant senų atramų sumontuota 11 naujų šviestuvų. Jie kaime šviesti pradės nuo rudens.
Darbus, kainavusius 4 tūkst. eurų, atliko UAB „Biržų montuotojas“.
„Mums dar buvęs savivaldybės administracijos direktorius Jonas Jonušys žadėjo, kad bus skirta lėšų gatvės apšvietimui“, - sakė seniūnas. Šių metų biudžete lėšos Kučgalio kaimo gatvės vadavimui iš tamsos buvo numatytos ir skirtos. Seniūnijos žiniomis, kaime dabar jau bus apšviestos 4 gatvės.

BIBLIOTEKA NEDIRBS. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka informuoja, kad birželio 15 d., šeštadienį, vartotojai aptarnaujami nebus.

ŪKININKAI GAZOLIO ŠIEMET GALI ĮSIGYTI DAUGIAU. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais daliai ūkininkų, atsižvelgiant į jų vykdomą žemės ūkio veiklą, skiriamas papildomas lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamo, žymėto gazolio (dyzelinių degalų) kiekis. Papildomai žymėtų degalų iki birželio 30 d. galės įsigyti apie 110 tūkst. šalies ūkininkų. Panevėžio ir Utenos apskrityse žymėtų degalų galės įsigyti po 11 tūkst. ūkininkų (kiekvienoje apskrityje). Apie tai jie informuoti pranešimais Mano VMI.

TRANSPORTO PRIEMONĖS LAIŠKININKAMS.
Birželio 4-6 dienomis 10-ies rajonų mobilieji laiškininkai sulauks 88 tarnybinių automobilių. Šiuos automobilius mobilieji laiškininkai naudos iki 2020 m. pradžios, po to jie bus pakeisti visiškai naujomis transporto priemonėmis. Iki 2020 m. I ketvirčio numatyta darbuotojams skirti 440 tarnybinių automobilių.
Mobilių laiškininkų automobiliai bus pažymėti Lietuvos pašto lipduku, kad gyventojams būtų lengviau juos identifikuoti.
Tai – ne pirmas Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygų gerinimo etapas šiais metais. Vidutinių ir mažų miestelių pėstiesiems laiškininkams jau išdalinti 92 elektriniai dviračiai, dar 59 bus išdalinti birželio pradžioje, likę 55 – birželio pabaigoje-liepos pradžioje.
SIAUTĖJO LAIKINO SULAIKYMO PATALPOJE. Kęstučio gatvėje gyvenantis 1984 metais gimęs biržietis M. P. vienu metu turės aiškintis dviejose jam iškeltose bylose.
Vyras buvo sulaikytas, nes Ripeikių kaime sumušė paviešėti atvykusią vilnietę.
Biržų policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje jis nuolat spardė kojomis, trankė rankomis ir galva patalpos duris. Nusuko čia buvusią vaizdo kamerą. Be to, išdraskė ir apgadino šarvuotas kameros duris.
Į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus vyras nereagavo.
Paskaičiuota, kad sulaikytasis policijos komisariatui padarė 173 eurų nuostolį.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

PER KARŠČIUS PAMOKOS GALI BŪTI TRUMPINAMOS. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, t. y. užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose.
Taip pat mokyklų bendruomenėms rekomenduojama, atsižvelgus į iš anksto numatomą karštesnį orą, trumpinti pamokas, rengti jas tik iki pakylant minėtai temperatūrai. Apie trumpesnį laiką mokykloje turėtų būti informuojami mokinių tėvai.

SMURTAVO. Birželio 4 – osios vakare Biržuose, Kilučių gatvėje, žodinio konflikto metu namuose neblaivi (1,77 prom.) moteris, gimusi 1957 metais, smurtavo prieš neblaivų (1,01 prom.) vyrą, gimusį 1953 – aisiais. Įtariamoji sulaikyta.

VAIRUOTOJAS.
Antradienio vakare Papilio seniūnijos Roviškėlės kaime neblaivus vyras, gimęs 1974 metais, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą savos gamybos traktorių. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,13 promilės girtumas, sulaikytas.

SUSIMUŠĖ.
Birželio 3 dieną Nemunėlio Radviliškio miestelyje vyras smurtavo prieš kitą vyrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

GIRTAS.
Pirmadienį Vabalninko miestelyje, J. Biliūno – B. Sruogos gatvių sankryžoje, neblaivus Palaimos kaimo gyventojas, gimęs 1957 metais, vairavo automobilį „Audi A4“. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,56 promilės girtumas, sulaikytas.
MIRČIŲ TRISKART DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. gegužės mėnesį įregistruota 15 gimimų – 8 berniukai ir 7 mergaitės. Įregistruoti 3 užsienio valstybėje gimę vaikai, 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Per mėnesį įregistruotos 45 mirtys – 26 moterų ir 19 vyrų. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 95 metų, moteris – 97 metų.
Įvyko 7 santuokos – iš jų 4 įregistruotos bažnyčios nustatyta tvarka.
Išsituokė 7 poros. Užsienio valstybėje nutrauktų santuokų neįregistruota.

DARBO UŽMOKESTIS BIRŽUOSE AUGO, BET KAIMYNAI LENKĖ.
Pirmajame 2019 m. ketvirtyje Biržų rajono savivaldybėje vidutinis bruto mėnesio atlyginimas, palygimus su ankstesniu ketvirčiu, augo 2,4 proc. Šiuo metu jis yra 974,1 euro. Lyginant su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, jis išaugo 14 proc.
Vidutinis atlyginimas neto („į rankas“) Biržuose – 636,8 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Biržų rajono savivaldybėje vidutinis darbuotojų skaičius – 4932. Lyginant su ankstesniu ketvirčiu jis augo 0,1 proc., tačiau palyginus su ankstesniais metais, šis skaičius sumažėjo 1,3 proc.
Biržų savivaldybė pagal bruto darbo užmokestį yra 45 vietoje tarp 60-ies.
Pirmąją vietą užima Vilniaus miestas (1458,4 Eur), antrąją – Kauno miestas (1293 Eur), trečiąją – Klaipėda (1286 Eur). Paskutiniąją poziciją užima Zarasai (897,7 Eur).
Kaimynai pasvaliečiai – 38 vietoje (1004,2 Eur), rokiškėnai – 31 (1019,4 Eur), kupiškėnai – 40 (982,9 Eur).

RASTAS SPROGMUO. Praėjusį sekmadienį apie pietus Parovėjos seniūnijos Spalviškių kaime renkant akmenis atviroje teritorijoje rastas sprogmuo.
Įvestas planas „SKYDAS“. Atvykus ugniagesiams ir policijai vietoje budėta tol, kol J. Vitkaus inžinierinio bataliono išminuotojai sprogmenį sunaikino vietoje.
Sunaikinta Antrojo pasaulinio karo 82 milimetrų minosvaidžio mina.
ALGOS. Biržų savivaldybės taryba sprendė dėl poliklinikos direktoriaus Leonido Sologubovo mėnesinės algos kintamosios dalies dydžio nustatymo. Visais balsais nustatytas kintamasis mėnesinės algos dydis – 40 proc. pastoviosios mėnesinio atlyginimo dalies. Taip pat buvo priimtas sprendimas ligoninės direktoriui Petrui Bimbai nustatyti 30 proc. pastoviosios mėnesinės algos kintamąjį dydį. Kintamasis dydis sveikatos apsaugos įstaigų vadovams nustatytas vieneriems metams.

LANKYTINOS VIETOS. Pakeistas Biržų rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašas: į jį įtrauktas Sodeliškių dvaro sodybos senovinės technikos ir buities muziejus.

VAIKŲ LITERATŪROS SKYRIUS VASAROS ŠEŠTADIENIAIS NEDIRBS. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius birželio 1 d. - rugsėjo 1 d. šeštadieniais nedirbs.
Lankytojai laukiami nuo pirmadienio iki penktadienio 10.00 - 18.00 val.
Pirmasis mėnesio penktadienis - švaros diena. Lankytojai neaptarnaujami.
MAUDYKLOSE VANDUO ŠVARUS. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad gauti Biržų Širvėnos ežero Centrinės ir Jaunimo parko bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai (mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti 2019-05-20). Minėtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytą normą, maudytis galima.
Vandens temperatūra bandinio ėmimo metu Apaščios upės A. Dauguviečio parke buvo +17,6 C°, Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje +17,4 C°, Jaunimo parke +16,8 C°. Kitas mėginys bus imamas birželio 3 d.

PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ĮVYKIAI. Praėjusią savaitę Biržų rajone policija reagavo į 76 pranešimus apie įvykius. Iš jų 8 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai - 6 dėl fizinio skausmo sukėlimo (iš jų 4 smurto artimoje aplinkoje atvejai). Po vieną ikiteisminį tyrimą pradėta dėl sukčiavimo ir dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai nustatytas per 1,5 promilės neblaivumas.
Išaiškintas 41 kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nustatyta 13 neblaivių dviratininkų, trys pėsčiųjų padaryti pažeidimai. Po du vairuotojus vairavo transporto priemones neblaivūs ir neturėdami tam teisės. Išaiškinta 10 saugos diržų ir šalmų nenaudojimo atvejų.
Pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius surašyti 25 administracinių nusižengimų protokolai - 3 dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešoje vietoje, 2 dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, 3 dėl nepilnamečių vartoto alkoholio, 1 dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, 2 dėl tėvų valdžios nepanaudojimo, 1 dėl vagystės.
Policijoje registruoti 2 eismo įvykiai, iš jų vienas - dėl susidūrimo su gyvūnu. Eismo įvykiuose žuvusių ar sužeistų žmonių nebuvo.

DEGĖ BOILERIS IR ŠAKOS.
Gegužės 24 dieną Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai skubėjo į Žemaitės gatvę. Gautas pranešimas, kad dega boileris.
Atvykus ugniagesiams rūsio patalpoje degė elektros laidai. Kvietusi moteris gaisrą užgesino iki atvykstant ugniagesiams.
Nudegė apie pusantro metro kabelio. Namą teko išvėdinti.
Tos pačios dienos ryte gautas pranešimas, kad Gulbinių kaime dega sukrautos šakos. Jos buvo užgesintos.
Gegužės 26 – osios vakare ugniagesiams teko skubėti į Vabalninko seniūnijos Natiškių kaimą. Ant važiuojamosios kelio dalies buvo nuvirtęs medis.
Gegužės 25 dieną ugniagesiai sulaukė ir melagingo pranešimo. Paskambinęs neprisistatęs vaikas pasakė, kad Vabalninke, Kalno gatvėje, dega ūkinis pastatas. Pokalbio metu vaikas išjungė telefoną.
Atvykus ugniagesiams nurodytu adresu, jokio gaisro nebuvo.

SUSITIKIMAS. Gegužės 23 dieną Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir Seimo narys Viktoras Rinkevičius susitiko su VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi Arvydu Skorupsku. Buvo kalbama apie efektyvios asmens sveikatos priežiūros Biržų rajono gyventojams teikimą, aptarti Likėnų reabilitacijos ligoninės ateities strateginių planų metmenys. Sutarta, kad Likėnų reabilitacijos ligoninės perspektyvinį planą artimiausiu metu pristatys Panevėžio regioninės plėtros komisijai, o vėliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

IŠSIRINKO KOMITETŲ PIRMININKUS IR JŲ PAVADUOTOJUS. Biržų rajono savivaldybės tarybos komitetai patvirtino mero siūlytas kandidatūras į komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus. Šią kadenciją dirbs trys komitetai.
Ekonomikos ir finansų komiteto  pirmininkas bus Aidas Vaitkevičius, pavaduotoja – Audronė Garšvaitė. Be jų, šiame komitete dirbs Viktoras Kurganovas, Danutė Martinkėnienė, Sigutis Štrėmas, Ritas Vaiginas ir Irutė Varzienė.
Socialiniam vystymo komitetui vadovaus Stasė Eitavičienė, pavaduotoju patvirtintas Dalius Jakubėnas. Šiame komitete dirbs Arūnas Anskinas, Tomas Četvergas, Astra Korsakienė, Joana Kvedaravičienė, Valdemaras Valkiūnas ir Mantas Visockas.
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas – Dalius Drevinskas, pavaduotojas – Kęstutis Armonas. Šiam komitetui priklausys Vaida Dževečkaitė – Klepeckienė, Audrius Jukna, Petras Plepys, Arūnas Remeika ir Vilius Trečiokas.

MENINIO SKAITYMO KONKURSE. Gegužės 21 d. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje vykusiame savivaldybės meninio skaitymo konkurse dalyvavo 34 skaitovai.
1-2 kl. grupės laimėtojai: I vieta – Nojus Štarolis, („Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Daiva Šimienė); II vieta – Matas Labakojis (Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Janina Žukauskienė); III vieta – Jorūnė Simanavičiūtė (Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Stanislava Tauterienė).
3-4 kl. grupės laimėtojai: I vieta – Liutauras Miežiūnas (Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Briedienė); II vieta – Eivydas Dūda (Papilio pagrindinė mokykla, mokytoja Albina Povilauskienė); III vieta – Danielė Vaitužytė („Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Nida Mikšienė).

SUTUOKTUVĖS. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pranešė, kad šio mėnesio pabaigoje tuoksis dvi poros.
Gegužės 23 dieną aukso žiedus sumainys Andrius Kuzmickas ir Erika Novikova.
Gegužės 25 d. Biržų pilyje tuoksis Lukas Čerka ir Greta Užubalytė.
2019 metais santuokas numatyta registruoti: gegužės 23 d. ir 25 d.,  birželio 1 d., 7 d., 8 d., liepos 4 d., 5 d., 6 d., 12 d., 13 d., 20 d., 27 d., rugpjūčio 2 d., 3 d., 10 d., 17 d., 21 d., 22 d., 30 d., rugsėjo 28 d., spalio 19 d.

SMURTAS. Gegužės 20 – osios vakare neblaivus biržietis, gimęs 1976 metais, pasiskundė, kad Kęstučio gatvėje prieš jį smurtavo du nepažįstami asmenys. Nukentėjusiajam nustatytas 2,91 promilės girtumas.

NUSIPLIKĖ DALĮ KŪNO. Biržų ligoninės Chirurgijos ir traumatologijos skyriuje gydomas 30 – metis Biržų rajono gyventojas.
Vyrui nustatyti veido, rankos, šono nudegimai.
Žmogus serga epilepsija. Vieno priepuolio metu jis atsirėmė į krosnį ir užsivertė verdančio vandens puodą.
Gydytojas – traumatologas, daktaras Olgertas Kvedaravičius sakė, kad pacientas po truputį sveiksta, jo būklė gerėja. Tikimasi, kad odos persodinimo operacijos neprireiks.
Per pastarąjį pusmetį tai pirmas dėl nudegimų gydomas skyriaus pacientas.

AUKŠTAITIJOS ARMONIKA. Birželio 8 d. 11 val. Biržų kultūros centre jau 48 kartą vyks tradicinė armonikininkų šventė „Aukštaitijos armonika 2019“. Tai pats seniausias etnokultūros renginys Biržų rajone. Kaip ir kasmet, liaudies muzikantai džiugins mūsų širdis nuoširdžiai atliekamomis unikaliomis melodijomis, savitomis muzikavimo tradicijomis.
Armonikininkai kviečiami registruotis iki gegužės 31 d. Biržų kultūros centre tel. +370 450 32017 (nuo 8 iki 17 val.) arba +370 682 40098 (Jūratė Garnelienė)

IŠTUOKŲ DAUGIAU NEI SANTUOKŲ. Biržų savivaldybės  Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. balandžio mėnesį įregistruota 20 gimimų – 11 berniukų ir 9 mergaitės. 7 vaikai gimė užsienio valstybėse. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus. 1 vaikas gimė vienišai motinai.
Per balandį įregistruotos 38 mirtys – 22 moterų, 16 vyrų. Vyriausias amžiumi vyras mirė turėdamas 92 metus, moteris – 94 metų.
Balandį įregistruotos 5 santuokos. 1 santuoka sudaryta užsienio valstybėje. 4 santuokos įregistruotos Lietuvoje. Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų neįregistruota.
Išsituokė 8 poros. Užsienio valstybėje nutrauktų santuokų neįregistruota.

NUVALYTI TERŠALAI IR UŽGESINTA ŽOLĖ. Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gegužės 8 dieną gavo pranešimą, kad Karaimų gatvėje ant važiuojamosios kelio dalies yra išsilieję tepalų. Ugniagesiai 500 metrų ilgio ruože rado išsiliejusių naftos produktų.
Panaudojus sorbentą ir rankinį inventorių surinkti teršalai. Nuplauta važiuojamoji kelio dalis.
Kitą dieną jau tradiciškai degė žolė ir krūmai Biržuose, Dvaro gatvėje. Išdegė apie vieną arą atviros teritorijos.

KVIEČIA PATIKRAI.
Onkoklubas „Stenkimės nugalėti ligas“ kviečia visas 50-69 m. moteris į nemokamą krūtų patikrą Vilniaus onkologijos institute birželio 21 d. (turėti šeimos gydytojo siuntimą su prierašu pagal programą).
Teirautis pirmininkės, tel. 8~611 87 849.
KUPRIŲ KOPLYČIOJE – ŠV. STANISLOVO ATLAIDAI. Gegužės 11 d. (šeštadienį) Vabalninko seniūnijoje vyks Šv. Stanislovo atlaidai. 12 val. bus aukojamos Šv. Mišios Kuprių kaimo koplyčioje. 13.30 val. vyks atstatyto kryžiaus šventinimas Remeikių kaime. 14 val. rengiamas pobūvis Čypėnų Respublikoje.

DEGĖ ŽOLĖ.
Gegužės 7 dieną Biržuose, Dvaro gatvėje, degė žolė. Atvykus ugniagesiams, nuo liepsnų buvo užsidegusi ir apleisto pastato siena.
Gaisro metu išdegė apie vieną arą sausos žolės. Nudegė apie 1 kvadratinį metrą apleisto pastato sienos.

PINIGINĖ. Gegužės 7 – osios vakare Biržų rajone gyvenanti moteris, gimusi 1948 metais, pranešė, kad į jos namus Rinkuškių kaime įėjęs pažįstamas vyras pavogė piniginę. Nuostolis – 150 eurų. Įtariamasis, gimęs 1976 metais, sulaikytas.

SMURTAS. Į policiją kreipėsi Biržuose gyvenanti moteris, gimusi 1991 metais. Ji pasiskundė, kad gegužės 8 – osios naktį prieš ją smurtavo pažįstamas, gimęs 1993 metais.

PAČERIAUKŠTĖJE. Gegužės 10 d. 20 val. Pačeriaukštės kultūros namuose organizuojamas renginys, skirtas Motinos dienai paminėti.

ORGANŲ DONORYSTĖS. Pritariančiųjų organų donorystei skaičius perkopė 30 000 – sutikimą organų donorystei po savo mirties jau pasirašė 30 012 Lietuvos gyventojų, informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras. Iš jų 19 835 sutikimus pasirašė moterys ir 10 177 – vyrai. 9520 sutikimų buvo pasirašyta elektroniniu būdu, o 20492 – užpildžius popierinę formą.
Šiuo metu organų, audinių ir ląstelių transplantacijų Lietuvoje laukia 470 sergančiųjų, iš jų – 26 vaikai. Donoro inksto transplantacijos laukia 163, kasos ir inksto komplekso – 8, plaučių – 7, širdies – 46, širdies ir plaučių komplekso – 3, kepenų transplantacijos – 74 žmonės. 90 recipientų būtina ragenos transplantacija, 79 – kaulų čiulpų transplantacija. Kai kurie sergantieji miršta, transplantacijos taip ir nesulaukę.
Šiemet Lietuvoje atliktos 103 transplantacijos: 33 inksto transplantacijos (31 recipientui transplantuoti mirusių donorų inkstai ir dviem – gyvų donorų inkstai), 8 kepenų, 1 širdies, 10 ragenos ir 51 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.
JAU PREKIAUJA LIETUVIŠKOMIS BRAŠKĖMIS. Lietuvių pamėgtų braškių sezonas – jau netrukus. Buvo prognozuojama, kad po poros savaičių į prekyvietes turėtų plūstelti lietuviškų braškių banga, išstumsianti iš Pietų šalių įvežtas saldžiarūgštes uogas.
Prieš kelias dienas atrodė, kad plūstelėjusi neįprastos šilumos banga artėjantį braškių sezoną kiek paankstino. Bet staigiai atvėsę orai dar gali niekais paversti ūkininkų lūkesčius.
Pirmų braškių kaina turguje – „kosminė“ – 12-15 eurų už kilogramą.

SKIRS KOMPENSACIJAS. Atsižvelgiant į sunkią ūkininkų, 2018 m. nukentėjusių nuo sausros, padėtį, bus kompensuoti jų patirti nuostoliai. Nuostolius atlyginti Vyriausybė numato dviem žingsniais. Pirmuoju nuostolių kompensavimo etapu Žemės ūkio ministerija skirs 8,5 mln. eurų. Finansų ministerija nagrinėja galimybę dėl papildomų lėšų skyrimo antruoju etapu. Tikimasi, kad antrojo etapo išmokos žemdirbius pasieks dar šiais metais.

MIRTIS. Gegužės 5 – osios naktį Valiuliškių kaime namuose rastas miręs vyras, gimęs 1967 metais. Pirminės apžiūros metu išorinių smurto žymių nenustatyta.

POLICIJA PRANEŠA PRAĖJUSIOS SAVAITĖS ĮVYKIUS. Praėjusią savaitę Biržų rajone registruoti 65 pranešimai apie įvairius įvykius. Pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai: du dėl grasinimo nužudyti, du dėl vagysčių, po vieną asmens buvimo vietai ir mirties priežasčiai nustatyti.
Išaiškinti 52 administraciniai nusižengimai, iš jų 33 - kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Gegužės 2 dieną Biržuose, J. Janonio aikštėje, sulaikytas neblaivus automobilį vairavęs R. K. Jam nustatytas 0,46 promilės girtumas.
Taip pat sustabdyti trys neblaivūs dviratininkai. Balandžio 29 dieną Pasvalio gatvėje sustabdytas E. K. (1,49 prom.). Gegužės 1 dieną Biržuose, Sąjungos gatvėje, dviratį vairavo neblaivus (1,12 prom.) J. P. Gegužės 5 dieną Sąjungos – V. Kudirkos gatvių sankryžoje dviratį vairavo neblaivus (1,48 prom.) J. U.
Šeši automobilių vairuotojai nesinaudojo saugos diržais, du vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

EKONOMINIŲ VERTINIMŲ RODIKLIS.
Ekonominių vertinimų rodiklis 2019 m. balandį buvo 11 ir, palyginti su kovu, padidėjo 3 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis padidėjo 9, statybos ir prekybos – 3 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Pramonės pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė.
VĖJARODĖ. Kučgalio kaimo bendruomenės prašymu Papilio seniūnija nupirko vėjarodę. Ji pastatyta šalia Kučgalio kaimo šaltinėlio. Pasak seniūno Reno Čygo, vejarodė nebrangi, kainavo 34 eurus. Ši vieta yra nemažas traukos centras. Žmonės semiasi švarų šaltinėlio vandenį, šalia jo poilsiauja.

ARTIMIAUSIOS SANTUOKOS. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad gegužės 17 dieną tuoksis Vytautas Gučas ir Goda Vedlūgaitė, Butautų dvare - Arūnas Petrulionis ir Sandra Šimienė.
2019 METAIS SANTUOKAS NUMATYTA REGISTRUOTI:
Gegužės 17 d., 23 d. ir 25 d., birželio 1 d., 7 d., 8 d., liepos 4 d., 5 d., 6 d., 12 d., 13 d., 20 d., 27 d., rugpjūčio 2 d., 3 d., 10 d., 17 d., 21 d., 22 d., spalio 19 d.

MAMAS MOTINOS DIENOS PROGA SVEIKINS 80 PROC. APKLAUSTŲJŲ. Šį sekmadienį Lietuvoje tradiciškai bus švenčiama Motinos diena. 80 proc. apklaustų vyresnių kaip 15 metų gyventojų nurodė sveikinsią mamas šios dienos proga, rodo „Kantar“ tyrimas. Artėjant šventei, tik 16 proc. gyventojų nežinojo, ką dovanos. Vidutinė dovanos mamai vertė planuojama apie 35 EUR.
Sveikinti planuojama ir anapilin iškeliavusias mamas – aplankant kapus, padedant gėlių ar uždegant žvakių, užsakant pamaldas.

BRANGIAUSIOS ARIAMOS ŽEMĖS HEKTARO KAINA PRIARTĖJO PRIE 6000 EURŲ. Nors vidutinis žemės našumo balas yra aukštesnis Pasvalio ir Kėdainių rajonuose, brangiausiai ariama žemė parduodama ir nuomojama Joniškio rajone.
Vidutiniškai brangiausiai – 5090 eurų už vieną hektarą ariamos žemės įsigydami pernai mokėjo Marijampolės apskrities žemdirbiai, bet didžiausia tokios žemės kaina buvo Joniškio rajone – 6063 eurai už hektarą.
Sparčiai prie 6000 eurų už hektarą kainos artėjo Pakruojo rajonas (pernai vidutiniškai už vieną hektarą ariamos žemės čia mokėta 5987 eurai), Pasvalio (5953 Eur/ha) bei Šakių (5921 Eur/ha) rajonai.
Nuomotis vieną hektarą dirbamos žemės 2018 metais brangiausiai kainavo Šiaulių apskrities ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Joniškio rajone pernai žemės nuomotojams mokėta 167 Eur/ha, Pakruojo rajone – 158 Eur/ha.
Šie ir kiti duomenys nurodyti naujausiame Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „Agrorinka“.
Žemės našumo žemėlapis ArcGis skelbia, kad vidutinis žemės našumo balas Pasvalio rajone yra 52,4, Kėdainių rajone – 51,5, o Joniškio rajone – 50,6, Šakių – 48,8, Marijampolės – 48,4, Pakruojo – 47,5, Biržų – 47,5.
KIRS PUŠIS. Biržų savivaldybė informuoja, kad skubiai bus šalinamos vabzdžių ligų apipultos pušys A. Dauguviečio parke (parko teritorija prie vandens telkinių). Šiuo etapu bus nupjauta 18 pušų ir 1 beržas (kirtimo priežastis – stiebo puvinys). Siekiant išsaugoti kuo daugiau pušų šioje teritorijoje, jos bus intensyviai stebimos ir pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams skubiai šalinamos.

ŠAUKĖSI PAGALBOS. Balandžio 29 dieną bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi socialinė darbuotoja pranešė, kad Biržuose, Sąjungos gatvėje, gyvenanti jos globotinė neatidaro durų ir šaukiasi pagalbos.
Atvykę ugniagesiai išdaužė durų stiklą ir atrakino duris. Viduje rasta ant grindų gulinti 1939 metais gimusi moteris.
Į vidų įleisti medikai moterį apžiūrėjo ir ją išvežė į ligoninę.

GRASINO. Balandžio 29 – osios vakare Kaunių kaime gyvenanti moteris, gimusi 1972 metais, pranešė, kad namuose jai grasino buvęs vyras, gimęs 1973 – aisiais. Įtariamasis sulaikytas.
PASITARIMAS DĖL LIKĖNŲ. Balandžio 25 d. Vyriausybės rūmuose vyko pasitarimas dėl Likėnų kurorto vystymo galimybių ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės perspektyvų. Pasitarime pas Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį dalyvavo Seimo nariai Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Biržų savivaldybės meras Vytas Jareckas, Savivaldybės tarybos narys Vidas Eidukas.
Pasitarimo metu buvo diskutuojama dėl Likėnų kurorto vystymo galimybių ir finansavimo šaltinių Likėnų reabilitacinės ligoninės gydomojo korpuso rekonstrukcijai užbaigti.
2018 m. sustabdžius Likėnų reabilitacinės ligoninės gydomojo korpuso projekto finansavimą liko nesuremontuota apie 2200 kv. m patalpų (40 lovų palatos, maisto, gydomojo purvo paruošimo patalpos, kineziterapijos salė, procedūrų patalpos), neįsigyta reikalinga įranga, pranešė Biržų rajono savivaldybė.
ŠILDYMO SEZONAS BAIGĖSI PRIEŠ VELYKAS. Vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A-308 „Dėl 2018 – 2019 m. šildymo sezono pabaigos“, nustatyta 2018–2019 metų šildymo sezono pabaiga – balandžio 19 d. Šiuo įsakymu taip pat nustatyta, kad šilumos vartotojai, suderinę su šilumos tiekėju, turi teisę, jeigu yra techninės galimybės, patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, nepažeidžiant higienos normų.

PANEVĖŽIO APSKRITIES GYVENTOJŲ SĄSKAITOS PASIPILDYS 224 TŪKST. EURŲ. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pradėjo gyventojams grąžinti pajamų mokesčio permokas, todėl į beveik 1,5 tūkst. Panevėžio apskrities gyventojų sąskaitų jau bus pervesta 224 tūkst. eurų. Pirmiausia permokos grąžinamos teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams. VMI sąrašus permokų grąžinimui sudaro atsitiktine tvarka. Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius Panevėžio apskrityje iš viso gauta apie 73 tūkst. pajamų ir 3 tūkst. turto deklaracijų, prašymų skirti dalį pajamų mokesčio paramai – apie 8 tūkst. Nuo metų pradžios už visus mokestinius laikotarpius pajamų deklaracijas pateikė daugiau nei 61 tūkst. gyventojų. Daugiau nei 36 tūkst. Panevėžio apskrities gyventojų pateikė deklaracijas su grąžintina GPM suma, jiems bus grąžinta 6,2 mln. eurų GPM permokų suma. Apie 15 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas su mokėtina GPM suma, jie turės sumokėti 4,7 mln. eurų GPM.

PRIEŠNUODŽIAI.
Stresą dažnai patiriantys teigia net 90 proc. šalies gyventojų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad svarbiausiais streso „priešnuodžiais“ laikomi bendravimas su šeima (55 proc.) ir miegas (53 proc.). Tad specialistai teigia, kad artėjančios Velykos – puiki proga bent trumpam pabėgti nuo streso.

EKSPORTUOTŲ IR IMPORTUOTŲ PREKIŲ KAINŲ POKYČIAI. Eksportuotų ir importuotų prekių kainos 2019 m. vasarį, palyginti su sausiu, padidėjo po 0,5 proc.
Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,2 proc. – pabrango betono, cemento ir gipso gaminiai. Atliekos, atliekų surinkimo produktai pabrango 4,3 proc., rafinuoti naftos produktai – 4 proc., bet atpigo elektra – 16,9 proc., gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai – 6,2 proc., baterijos ir akumuliatoriai – 5,7 proc., pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
ŠILUMOS KAINA BIRŽUOSE – DIDŽIAUSIA LIETUVOJE. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, balandžio mėnesį mažiausia šilumos kaina yra AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams (4,23 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,62 ct/kWh su PVM).

BUTE GELBĖTOJAI NIEKO NERADO. Balandžio 11 dieną į Biržų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą kreipėsi Vilniaus gatvės gyventoja. Moteris sakė, kad kaimynystėje gyvenanti 87 metų senolė neatsiliepia ir neatidaro durų. Ji baiminosi, kad moteriai galėjo kas nors nutikti.
Atvykę ugniagesiai panaudojo parankines priemones ir pro duris pateko į butą. Viduje nieko nebuvo.
Tą patį vakarą ugniagesiai buvo kviečiami į Biržuose, Tylos – Lankų gatvių sankryžą. Atviroje teritorijoje degė žolė.
Išdegė apie du arus žolės. Ji užgesinta parankinėmis priemonėmis.

PAJAMAS JAU DEKLARAVO KAS TREČIAS SMULKUSIS VERSLININKAS. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad pajamas iš individualios veiklos už 2018 metus jau deklaravo 4,6 tūkst. Panevėžio apskrities gyventojų. Deklaracijas iki gegužės 2 dienos už minėtą laikotarpį dar turi pateikti beveik 15,9 tūkst. savarankiškai dirbusių gyventojų. Pastarieji raginami suskubti ir pasekti jau deklaravusiųjų pavyzdžiu.
NUO TREČIADIENIO – SVARBUS DRAUDIMAS VAIRUOTOJAMS. Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas važinėti žieminėmis dygliuotomis padangomis.
Naudoti vasarines padangas transporto priemonių vairuotojai jau gali nuo balandžio 1 d.
Vasarinių padangų sezonas trunka nuo balandžio pradžios iki lapkričio 10 dienos. Kelių eismo taisyklės šiuo laikotarpiu rekomenduoja naudoti būtent vasarines padangas, tačiau nedraudžiama eksploatuoti ir kitokių padangų, jei jos nėra dygliuotos.
Motociklų, mopedų, triračių, keturračių ir priekabų naudotojai vasarines padangas gali naudoti jau nuo kovo pradžios, jei važiuojamoji kelio danga nėra apledėjusi.

DEGĖ ŽOLĖ. Pirmadienio vakare ugniagesiai skubėjo į Širvėnos seniūnijos Ripeikių kaimą. Atvykus 25 arų plote degė žolė ir laužas.
Gaisras buvo užgesintas panaudojus vandens švirkštą ir parankines priemones.

SŪNUS. Balandžio 8 – osios vakare neblaivi moteris, gimusi 1955 metais, pranešė, kad prieš ją smurtavo neblaivus sūnus, gimęs 1977 metais. Nukentėjusiai nustatytas 2,77 promilės girtumas, sūnui – 3,09 promilės.

MOKINIŲ RAŠTINGUMO KONKURSAS „MAŽASIS DIKTANTAS“. Balandžio 3 d. vyko mokinių raštingumo konkursas „Mažasis diktantas“ rajono etapas 3-4 klasių mokiniams. 3 klasių grupėje dalyvavo 14 mokinių, 4 klasių grupėje 11 mokinių.
3 klasių nugalėtojai:
I vieta – Lukas Rakickas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Irena Pakalnienė;
II vieta – Ovidijus Svoinialo, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Irena Pakalnienė;
II vieta – Mantė Simonavičiūtė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Nida Jakutienė;
II vieta – Vesta Stapulionytė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Bronislava Sajienė;
II vieta – Akvilė Valbasaitė, Biržų r. Papilio pagrindinė mokykla, mokytoja Vita Januševičienė;
III vieta – Eimantė Baniulytė, Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Sigita Vinciūnienė;
III vieta – Gabija Šveikauskaitė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Gražina Trečiokienė;
III vieta – Dominykas Tamuliūnas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Renata Ališauskienė;
III vieta – Adrijans Puzinš, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Renata Ališauskienė.
4 klasių nugalėtojai:
I vieta – Simonas Šarkiūnas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Briedienė;
II vieta – Raminta Bajoraitė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Nida Mikšienė;
III vieta – Beatričė Trečiokaitė, Biržų r. Pabiržės pagrindinė mokykla, mokytoja Gražina Girdžiuvienė.
MIRUSIŲ KETURISKART DAUGIAU NEI GIMUSIŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2019 m. kovo mėnesį įregistruota 10 gimimų – 2 berniukai ir 8 mergaitės. Įregistruotas 1 užsienio valstybėje gimęs vaikas, 4 vaikams pripažinta tėvystė.
Kovo mėnesį mirčių įregistruota keturis kartus daugiau nei gimimų.
Mirė 43 asmenys – 28 moterys, 15 vyrų. Vyriausias amžiumi miręs vyras - 87 metų, moteris – 103 metų.
Įregistruotos 7 santuokos. Bažnyčios nustatyta tvarka sudarytų santuokų kovo mėnesį neįregistruota.
Išsituokė 3 poros, jų santuokos nutrauktos Lietuvoje.

DEGĖ ŽOLĖ.
Balandžio 1 – osios vakare Vabalninko seniūnijos Gaižiūnų kaime 10 arų plote pavieniais židiniais degė žolė. Gaisras likviduotas panaudojus vandens švirkštą ir rankinį inventorių.
Gaisro metu išdegė 6 arai pievos. Manoma, kad ugnis kilo neatsargiai numetus nuorūką.

MUŠTYNĖS.
Balandžio 1 – osios vakare Gajūnų kaime susipyko du kaimynai. Neblaivus vyras (2,47 prom.), gimęs 1980 metais, pranešė, kad prieš jį smurtavo neblaivus dešimčia metų vyresnis kaimynas. Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,40 promilės girtumas, sulaikytas.
SAVAITĖS ĮVYKIAI. Praėjusią savaitę Biržų rajone užregistruoti 87 pranešimai apie įvairius įvykius. Pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai: 1 dėl vagystės, 1- dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 4 - dėl fizinio skausmo sukėlimo (smurtas artimoje aplinkoje), 1 - dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo, 1 – dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo ir 1 - dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (vairuotojas vairavo automobilį būdamas girtas, kurio girtumas buvo didesnis nei 1.50 promilių)
Nustatyti 43 administraciniai nusižengimai, iš jų 27- dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų: 2 neblaivūs dviratininkai, 2 vairuotojai vairavo automobilius nesegėdami saugos diržų, 2 vairavo neturėdami tam teisės, 6 asmenys vairavo automobilius kalbėdami mobiliojo ryšio telefonais ir 6 vairuotojai nepraleido pėsčiųjų per perėją. Dvylika vairuotojų nesilaikė kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų ar kitų Kelių eismo taisyklių.
Per savaitę Biržų rajono keliuose įvyko 3 eismo įvykiai, sužeistų ar žuvusių nebuvo.

KONTROLĖS KOMITETO POSĖDIS. Kovo 27 d. 14 val. Civilinės metrikacijos skyriaus salėje įvyks Biržų savivaldybės tarybos kontrolės komiteto posėdis. Jame bus svarstomas Kontrolės ir audito tarnybos 2018 m. veiklos ataskaitos projektas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą Kontrolės komitetas svarsto savivaldybės kontrolės ir audito veiklos plano įvykdymo ataskaitą, jos pagrindu rengia ir teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei kontrolės ir audito tarnybos veiklos.

 

GIRTŲ VAIRUOTOJŲ POLICIJA Į LIGONINES NEBEVEŽIOS. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam nutarimui, kuris numato naują tvarką tikrinant vairuotojų girtumą. Joje numatyta, kad daugiau nei 1,5 promilės įpūtusiam vairuotojui teks į matuoklį pūsti ne vieną, o du kartus ir to užteks girtumui patvirtinti. Pareigūnams su pažeidėju į ligoninę vykti tirti kraujo nebereikės. Be to, už vengimą tikrintis girtumą iškart bus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šie pakeitimai įsigalios nuo balandžio pirmos dienos

PADĖKOS RAŠTAS. Kovo 15 dieną savivaldybės mero padėkos raštas asmeninės sukakties proga įteiktas Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos chorinio dainavimo, bendrojo fortepijono mokytojai metodininkei Viktorijai Morkūnienei - už ilgametį pedagoginį darbą, chorinės muzikos puoselėjimą bei Biržų krašto muzikinės kultūros sklaidą.

 

MUZIEJŲ LANKYTOJŲ SKAIČIUS IŠAUGO PENKTADALIU. 2018 metais Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų – palyginus su 2017 m., apsilankymų skaičius išaugo 21 procentu, o su 2016 m. – 26 procentais. Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir jų dalyviai.

Tokius pokyčius rodo statistinės ataskaitos, kurias Kultūros ministerijai pateikė 104 šalies muziejai: 4 nacionaliniai, 15 respublikinių, 55 savivaldybių, 22 žinybiniai ir 8 nevalstybiniai muziejai.

 

VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ – LIAUDIES KŪRYBOS ATLIKĖJŲ KONKURSAS „TRAMTATULIS“. Kovo 1 d. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje vyko konkurso „Tramtatulis“ vietinis turas 3-19 metų vaikams. Į regioninį turą vyksta:

3-6 metų amžiaus grupėje: Marija Janulytė, Biržų lopšelis-darželis „Genys“, skyrius „Rugelis“ dainininkė, mokytoja Vigilija Macienė.

7-10 metų amžiaus grupėje: Miglė Meženskaitė, Biržų r. Papilio pagrindinės mokyklos dainininkė, mokytoja Vigilija Macienė.

11-14 metų amžiaus grupėje: Gabija Pavilionytė, Aistė Tatorytė, Goda Dovydėnaitė, Margarita Dicytė, Viktorija Dicytė, Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos skudutininkės, mokytoja Aušra Butkauskienė.

15-19 metų amžiaus grupėje: Dainininkai: Karolis Parčiauskas ir Valdas Ratkevičius, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

Ragininkai: Saulius Voras, Valdas Ratkevičius, Ugnius Kairys, Romualdas Vaitaitis, Karolis Parčiauskas, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

Kanklininkas Romualdas Vaitaitis, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

Skudutininkai: Saulius Voras, Valdas Ratkevičius, Ugnė Rožėnaitė, Rasa Pipinytė. Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė.

 

KAINŲ POKYČIAI. 2019 m. vasarį, palyginus su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo daržovių, bankų teikiamų paslaugų, atostogų išvykų kainų padidėjimas bei avalynės, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, spirituotų gėrimų kainų sumažėjimas, praneša Statistikos departamentas.

SAVIVALDOJE ŠIEK TIEK PADAUGĖS MOTERŲ. Po sekmadienį įvykusių rinkimų savivaldybių tarybose šiek tiek padaugės moterų, tačiau pagal lyčių lygybę Lietuva ir toliau atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, naujose tarybose dirbs 424 moterys ir 1037 vyrai. Moterys sudarys 29 proc. tarybos narių – keturiais procentiniais punktais daugiau nei dabar.
Iš 16 per pirmąjį turą išrinktų merų trys yra moterys. Dar devynios moterys varžysis antrajame ture – Elektrėnų, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Mažeikių, Plungės, Prienų, Šilutės ir Ukmergės rajonuose.
Vidutiniškai ES moterys sudaro 32 proc. tarybos narių ir 15 proc. merių, rodo Vilniuje įsikūrusio Europos lyčių lygybės instituto duomenys.
Būsimojoje Biržų rajono savivaldybės taryboje turėtų darbuotis 8 moterys iš 25 narių. Tai sudaro 32 proc. Šioje kadencijoje taryboje darbavosi 7 moterys.

PRESTIŽINĖ PREMIJA – IŠ BIRŽŲ KILUSIAM FOTOGRAFUI. Dvylikai Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusių kūrėjų buvo įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.
Tarp jų premija paskirta ir iš Biržų kilusiam fotomenininkui Ramūnui Danisevičiui, Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus. Nuo 2008 m. premijos dydis siekia 340 bazinių socialinių išmokų dydžių.

„TĖVŲ LINIJA“. Į „Tėvų liniją“ pasitarti įvairiais vaikų auklėjimo klausimais jau galima skambinti ne tik vakarais, bet ir dieną – nuo 11 iki 13 val. Tad nemokamos anoniminės psichologų pagalbos visoje Lietuvoje sulauks daugiau tėvų, globėjų ir senelių.
„Kaip bandomasis projektas prieš pusantrų metų startavusi „Tėvų linija“ parodė, kad profesionalių psichologo konsultacijų poreikis – labai didelis. Tėvai nori pasitarti, kaip reaguoti į vaikų elgesį, kaip susivaldyti ir bendrauti su atžalomis, kad būtų išlaikyti geri santykiai. Tačiau dėl riboto „Tėvų linijos“ darbo laiko į daugiau kaip pusę skambučių nebuvo atsiliepta“, - sako „Tėvų linijos“ vadovė, Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė.
Dabar nemokamu numeriu 8 800 900 12 galima skambinti darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val.

LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PREZIDENTAS ŽILVINAS ŠILĖNAS VADOVAUS JAV ORGANIZACIJAI. Septynerius metus Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaujantis Žilvinas Šilėnas nuo balandžio pabaigos vadovaus organizacijai JAV „Foundation for Economic Education“.
Kol bus paskirtas naujas nuolatinis prezidentas, institutui vadovaus viceprezidentė Edita Maslauskaitė.
„Tai, kad Žilvinas vadovaus vienai solidžiausių, jau septyniasdešimt metų veikiančiai pasaulinei organizacijai yra ir visos Lietuvos laisvosios rinkos instituto veiklos įvertinimas. Per pastaruosius metus institutas padarė didelį proveržį švietėjiškoje veikloje. Pasaulinį pripažinimą pelnė ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“, iš kurio kasmet mokosi daugiau kaip 22 tūkstančiai Lietuvos moksleivių, prisidedame prie mokymo programų atnaujinimo – ekonomikos mokymą siekiame sujungti su etika ir pilietiniu ugdymu. Žilvinui vadovaujant institutas net du kartus laimėjo prestižinį tarptautinį Templetono laisvės apdovanojimą“, – pasakoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos pirmininkė Elena Leontjeva.

LIETUVIO SVAJONIŲ BŪSTAS. Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai. Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Tokias gyventojų preferencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
Aktyviausiai būsto rinka regionuose pirmąjį šį metų pusmetį augo Neringos, Pasvalio r., Vilkaviškio r. Švenčionių r. ir Kretingos r. savivaldybėse. Čia per pirmąjį 2018 m. pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto sandorių skaičius augo nuo 39 iki 23 proc.
Mažiausiai Lietuvos gyventojai gundosi kraustytis į kaimo vietoves, mažas gyvenvietes ar miestelius. Tyrimo duomenimis, kaimuose ir miesteliuose, kur gyventojų skaičius neviršija 5 tūkst., norėtų gyventi 12 proc. apklaustųjų.

KELIAME INKILUS. VĮ Valstybinių miškų urėdija kviečia visus prisidėti prie pasiruošimo šiltajam sezonui ir kovo 21 d. Pasaulinės miškų dienos proga kartu kelti inkilus, reikšmingus paukščių išlikimui ir miško išsaugojimui. Inkilų kėlimo šventė vyks 26 Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose.
BAROKO PAVASARIS BIRŽUOSE. „Su pavasariu į Biržus vėl pargrįžta užburianti baroko muzika“, - pranešė kasmetinio senosios muzikos festivalio „Baroko pavasaris Biržuose“ organizatoriai. Festivalio atidarymas – kovo 11 d. 16 val. Biržų pilies rūmuose, bibliotekos salėje.

BIRŽŲ TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETE (TAU). Kovo 13 d. 9.00 val. Biržų ŠPT (Vytauto g. 32) vyks projekto „54+“ 8 akad. val. mokymai „Efektyvus viešas kalbėjimas“. Į mokymus kviečiami asmenys nuo 55 m. iki pensinio amžiaus. Pageidaujantys dalyvauti mokymuose registruojasi telefonu: 8 683 31 259 iki kovo 6 d.

POKYČIAI NUO KOVO 1-OSIOS. Jau nuo kovo pirmosios Lietuvoje įvyks ne vienas pokytis. Primename svarbiausius: įsigaliojo didesni etilo alkoholio akcizų tarifai, užsieniečiams žemos kvalifikacijos darbams nebereikės kvalifikacinių dokumentų, įsigalioja nauja vaistų pardavimo tvarka, didėja tarifai tabako produktams, bet mažėja Konkurencijos tarybos įmokų tarifai ir dar keli pokyčiai.
SAVIVALDYBĖS TARYBOS KOMITETŲ POSĖDŽIAI. Komitetai posėdžiaus tokia tvarka:
Švietimo, kultūros ir sporto – vasario 11 d. 9 val. (pirmadienis);
Investicijų, verslo, turizmo vystymo, ekonomikos ir biudžeto – vasario 11 d. 14 val. (pirmadienis);
Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų – vasario 12 d. 9 val. (antradienis);
Socialinių reikalų, sveikatos apsaugos ir teisėtvarkos – vasario 12 d. 15 val. (antradienis).

MUZIKOS OLIMPIADOJE. Vasario 5 d. Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvos mokinių muzikos olimpiados rajono etapas 6-8 klasių mokiniams.
6-8 klasių grupės nugalėtojai:
I vieta - Žygimantas Augustas Žygelis (Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Rasa Stanulevičienė);
II vieta - Lauryna Bukytė (Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Jolanta Vasiliūnienė).

FIZIKOS OLIMPIADOJE. Vasario 1 d. vyko 8 klasių mokinių fizikos olimpiados rajono etapas. Rajono etape dalyvavo 21 dalyvis. Olimpiadoje nugalėjo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos mokiniai, kurių mokytojas Gediminas Girdžius.
I vietą užėmė Dominykas Lapienis, II vietą – Armandas Slapšys, III vietą – Gintarė Tamonytė.
PADĖKOS RAŠTAS. Sausio 11 d. savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas įteiktas VšĮ Biržų ligoninės gydytojai Marijai Valaitienei asmeninės sukakties proga už ilgametį, nuoširdų, sąžiningą ir profesionalų darbą žmonių sveikatos labui, aktyvią visuomeninę veiklą.

PERNAI GIMIMŲ BUVO MAŽIAU, MIRČIŲ – DAUGIAU. Civilinės metrikacijos skyrius informuoja apie praėjusius 2018-uosius metus. Čia per 2018 m. įregistruoti 195 gimimai (2017 m. – 262). 150 vaikų gimė Lietuvoje, 45 – užsienio valstybėse. Gimė 105 berniukai ir 90 mergaičių, 106 vaikai gimė susituokusiems tėvams, 78 vaikams pripažinta tėvystė, 11 vaikų gimė vienišoms mamoms.
2018 metais įregistruotos 452 mirtys (2017 m. – 422), iš jų 13 – užsienio valstybėse mirusių asmenų.
Susituokė 146 poros. 3 santuokos užregistruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, taip pat registruota 11 santuokų, sudarytų užsienyje.
Santuoką nutraukė 57 sutuoktinių poros, iš jų 2 – užsienio valstybėse.

RENGINYS VABALNINKE. Sausio 13 d. 14 val. Vabalninko kultūros namuose vyks Laisvės gynėjų dienos paminėjimas.

BIRŽUOSE – VYRIAUSYBĖS PRIIMAMASIS. Sausio 8 dieną Biržų rajono gyventojus Savivaldybės administracijos patalpose priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų atstovai. Galimybe gauti konsultacijas aktualiais klausimais pasinaudojo ir į priėmimą užsiregistravo 16 mūsų rajono gyventojų. Daugiausia klausimų pateikta Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos ministerijos atstovams, biržiečių problemas taip pat išklausė Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijų specialistai.

KIEK KAINUOJA ŽEMĖS SKLYPAI? Registruotų centro duomenimis, visų šalyje esančių ir įvertintų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.: žemės ūkio paskirties - apie 18 proc., gyvenamosios paskirties - 3 proc., komercinės grupės žemės - 2 proc. Žymus (30 proc. ir didesnis) žemės ūkio paskirties vidutinis rinkos vertės augimas fiksuotas tose savivaldybių teritorijose, kuriose yra aukštesnis žemės ūkio naudmenų našumo balas, pavyzdžiui, Pasvalio, Plungės, Tauragės, Telšių, Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio ar Ukmergės rajonuose, taip pat atskirose rekreacinėse teritorijose Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.

AR KOMPENSUOJAMI SKIEPAI NUO TYMŲ?
Ligonių kasų specialistai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų dėl skiepų nuo tymų. Jie teiraujasi, kam šie skiepai priklauso, ar reikia už juos mokėti. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjos Linos Reinartienės, Lietuvoje nemokamai nuo tymų skiepijami tik vaikai.
GYVENTOJŲ POKYTIS. Statistikos departamento duomenimis, vien per metus (nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. liepos) iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių. Tai tiek gyventojų, kiek jų šių metų liepą buvo Biržų rajono savivaldybėje (23413). Per metus jų sumažėjo 772 (2017 m. buvo 24185). Kaimyninėje Pasvalio savivaldybėje procesai panašūs – čia per metus sumažėjo 702 gyventojais. Šiuo metu Pasvalio savivaldybės gyventojų daugiau nei Biržų – 23684.
Kupiškio savivaldybėje gyvena 16972 žmonės (per metus sumažėjo 368). Rokiškio savivaldybėje 2018 m. gyveno 29102 žmonės (sumažėjo 788). Panevėžio rajono savivaldybėje – 35502 gyventojai (sumažėjo 368).

PAS KAIMYNUS. Panevėžio miesto apylinkės teismas kaltu dėl mažametės tvirkinimo pripažino 66 metų mediką ir metams skyrė laisvės apribojimo bausmę.
Nuteistasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, penktadienį pranešė prokuratūra.
66 metų Panevėžio rajono gyventojas A.Š., turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, teisiamųjų suole atsidūrė paaiškėjus apie jo nederamą elgesį su 14 metų neturinčia mergaite.

INFORMATIKOS OLIMPIADOJE. 2018 m. gruodžio 11 d. Biržų švietimo pagalbos tarnyboje vyko informatikos (programavimo) olimpiados rajono etapas 8-12 klasių mokiniams. Dalyvavo 11 mokinių.
8-12 klasių mokinių rezultatai:
I vieta – Martynas Vidugiris, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Rima Mikalajūnienė;
I vieta – Paulius Alekna, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytojas Ernestas Ranonis;
II vieta – Karolis Parčiauskas, Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Rima Mikalajūnienė.

ETNINĖS KULTŪROS OLIMPIADOJE. 2018 m. gruodžio 13 d. Biržų švietimo pagalbos tarnyboje vyko pirmą kartą Lietuvoje vyko Etninės kultūros olimpiada.
6–8 klasių grupės laimėtojai: Rolandas Kleinys (Biržų r. Medeikių pagrindinė mokykla, mokytoja Neringa Simonavičienė); Justina Voraitė (Biržų r. Pabiržės pagrindinė mokykla, mokytoja Žydrūnė Klungienė).
9-12 klasių grupės laimėtojai: Karolis Parčiauskas (Biržų „Saulės“ gimnazija, mokytoja Nijolė Kaulinienė); Austėja Jankauskaitė (Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Zita Kumpelienė).
PADĖKOS RAŠTAI. Gruodžio 26 d. šventinio kalėdinio renginio metu savivaldybės mero Valdemaro Valkiūno padėkos raštas asmeninės sukakties proga įteiktas Biržų kultūros centro dailininkui Egilui Skujai už Biržų krašto kultūros reprezentavimą.
Savivaldybės meras padėkos raštą taip įteikė Austrai Skujytei už aukštus sportinius pasiekimus bei Biržų vardo garsinimą.

BAIGIA PRIIMTI KANDIDATŲ Į MERUS DOKUMENTUS. Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir savivaldybių rinkimų komisijos baigė priimti kandidatų dalyvauti savivaldos rinkimuose pareiškinius dokumentus.
Visi registruoti kandidatų sąrašai ir jų pateikti dokumentai viešai bus paskelbti vasario 2 dieną.
VRK duomenimis, politinės kampanijos dalyviais yra užsiregistravę 18 partijų, 97 visuomeniniai rinkimų komitetai, keli save iškėlę politikai.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2019 metų kovo 3 dieną.

Archyvas

2007-05-%7Barticle_url%7D

Naujienos

2015.04.15

Neišmokęs verkti ir guostis

Praėjusio šeštadienio popietę Biržų pilies salėje susirinkę biržiečiai paminėjo savo kraštiečio, poeto, tremtinio ir pedagogo Petro Zablocko 100-ąsias gimimo metines.

 

 Biržiečių nuoširdžios pagarbos gėlės Valerijos Zablockienės rankose. Dešinėje - poeto dukra Danguolė.

Renginyje dalyvavo poeto žmona Valerija Kazėnaitė-Zablockienė su dukra Danguole, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, Biržų evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimantas Mikalauskas, buvęs poeto mokinys, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkas Povilas Latvėnas, literatų klubo „Versmė" žmonės, kiti neabejingi krašto kultūrai miestelėnai.

Susitikimą pradėjęs literatas Valentinas Dagys pakvietė prisiminti prieš mėnesį į Amžinybę išėjusį Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorių Vygantą Muralį, perskaitė jo atminimui skirtus žodžius ir eiles. Pasak V. Dagio, ir šis renginys yra iš šviesios atminties V. Muralio sumanymų kraitelės, apie P. Zablocko jubiliejaus paminėjimą su juo buvo ne kartą kalbėta.

Bibliotekos direktoriaus atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute, kurią papildė minorinė smuiko melodija.

Kunigas R. Mikalauskas savo kalbą pradėjo skaitiniu iš Šventojo Rašto. Kunigas prisiminė, kaip prieš dešimtmetį čia buvo susirinkę paminėti P. Zablocko 90 metų jubiliejaus. „Dešimtmetis pralėkė kaip tas vienas mėnuo. Iš tiesų ir šimtmetis pralėkė kaip mėnuo. Laikas ištirpsta, tik žodis išlieka per amžius. P. Zablocko gyvenimas atiduotas meilėje. Meilė nėra jausmas, kaip neretai ją supranta jaunimas. Meilė yra nuostata. Ta nuostata leidžia pakelti išbandymus, leidžia išlikti tvirtam, kai esi šmeižiamas, juodinamas, kalinamas. Čia buvo Petro ir jo bendražygių stiprybė, kad Dievas suteikė jėgų vykdyti tai, kam žmogus buvo pašauktas", - kalbėjo kunigas R. Mikalauskas.

Apie poeto gyvenimo kelią, sutiktus žmones, kūrybą ir patirtas negandas išsamų pranešimą perskaitė žurnalistas ir tautodailininkas Algirdas Butkevičius.

Jis sakė, kad P. Zablockui Biržai visados priminė šviesiausias jo gyvenimo akimirkas. Čia, „Saulės" gimnazijoje, prasidėjo poeto kūrybinis kelias, čia susitiko ir visam gyvenimui susidraugavo su būsimais poetais Eugenijumi Matuzevičiumi ir Leonardu Žitkevičiumi. Po gimnazijos tarnavo Lietuvos kariuomenėje, kunigaikščio Butegeidžio vardo septintajame pėstininkų pulke Tauragėje.

Vėliau studijos Klaipėdos, o jį uždarius, Panevėžio pedagoginiame institute, mokytojo darbas. Dirbdamas Pabiržės mokykloje sutiko būsimąją žmoną Valeriją, taip pat mokytoją. P. Zablockas visą laiką aktyviai bendradarbiavo to meto spaudoje.

1943 metais Biržuose sukuriamas teatras, poetas skiriamas jo vadovu. Užėjus sovietų valdžiai, P. Zablockas nuo 1945 metų dirba Joniškėlyje, vėliau slapstosi. Netrukus areštas ir tremtis Komijos lageriuose.

Kūrė ir tokiomis sąlygomis. Kartais eiles užrašydavo pieštuku ant beržo tošies, tačiau didžioji jų dalis kaupėsi poeto galvoje.

Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, poeto kūriniai pagaliau pasiekė skaitytoją. Pradžioje žurnalų ir laikraščių puslapiuose, o 1992 metais pasirodė rinkinys „Einu per rugienas". Vėliau pasirodė  „Sekmadienių prieklėčiai", rinktinė „Po tuo dangum" ir atsiminimų knyga „Pakeliui".

Pranešėjui A. Butkevičiui gražiai talkino bibliotekos darbuotojos, pasakojimo tėkmę iliustruodamos poeto P. Zablocko eilėmis.

Muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė demonstravo nuotraukas, kuriose užfiksuotos P. Zablocko gyvenimo ir veiklos akimirkos, draugai ir bičiuliai, su jo buvimu susijusios vietos. Pageltusiose fotografijose amžinai jaunais likusius jaunystės bičiulius padėjo atpažinti ir Valerija Zablockienė, komentavo tų žmonių tolimesnį gyvenimą ir likimus.

„Aš norėčiau padėkoti visiems ne tik už Petro Zablocko prisiminimą, bet ir už visos jau išėjusios Anapilin kartos, praėjusios panašų kelią kaip Petras, prisiminimą. Apie tą kartą labai gražiai pasakė kitas poetas tremtinys Vytautas Cinauskas: „Neprieis. Neištars. Nepaglostys. /Apvilta, sutrypta, ištremta, /Neišmokusi verkti ir guostis /Atšiauri mano amžiaus karta", - pakviesta tartį žodį sakė poeto žmona V. Zablockienė.

Apie susitikimus ir bendrą veiklą pasakojo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. O Petro Zablocko žygiai išsaugant Brastos Bibliją verta istorijos detektyvo rubrikos.

Pasvalietis rašytojas Povilas Latvėnas iškėlė iš praeities beveik 70 metų senumo prisiminimus, kai jis buvo Joniškėlio progimnazijos mokinys, o Petras Zablockas - jos direktorius, kalbėjo apie į atmintį įsirėžusias šiurpias pokario metų detales.

Vakarą baigė biržiečio kraštotyrininko Jono Dagilio prieš penkiolika metų filmuota medžiaga, kurioje Valerija ir Petras Zablockai dalinasi prisiminimais apie bendravimą ir bičiulystę su Jonu ir Adolfu Mekais, kitais iškiliais to meto žmonėmis.

 

Antanas Vaičeliūnas
2014-04-12

2015.03.24

Kaip naująją valdžią rengiasi papuošti buvusieji

Naujai išrinktas Biržų rajono savivaldybės meras, jo pavaduotojas ir tarybos nariai turės ženklus. Laimėtojų sužymėjimas – pralaimėjusios komandos skonio dalykas.

Biržų savivaldybės vadovai bei tarybos nariai sprendė, kokiais ženkleliais papuošti būsimą valdžią.

Pasiūlymas iš Žemaitijos

Artėjant rinkimams ir savivaldybės valdžios kaitai, dauguma rangovų ar paslaugų tiekėjų stengėsi atgauti skolas. Tai, kad savivaldybei net dešimt tūkstančių eurų grąžinti skolininkams yra problema, rodytų įtemptą finansinę būklę. Tačiau kiti rajono vadovų veiksmai byloja, kad pinigų galima rasti. Ant valdžių kaitos slenksčio įsisiūbuoja ir paslaugų bei prekių siūlytojai.
Vasario 13 dieną Biržų rajono savivaldybę pasiekė UAB „Telšių praktika“ pasiūlymas.
Daugelį metų įvairiausius ženklus, apdovanojimus ir medalius iš spalvotųjų metalų gaminanti ir juos emale bei tauriaisiais metalais dengianti įmonė siūlė Biržų valdžiai ženklus.
Verslininkai pasišovė suprojektuoti ir pagaminti po 5 ženklus Biržų rajono savivaldybės merui ir jo pavaduotojui. Vienas toks ženklas kainuotų 65 eurus. Su pridėtinės vertės mokesčiu kaina būtų 78,65 euro (271,56 Lt). Už dešimt ženklų tektų sumokėti 786,5 euro (2715,6 Lt).
Tarybos narių ženkleliai, jeigu jų bus užsakyta 120 vienetų, kiekvienas kainuotų po 4,11 euro (su PVM) arba 14,19 Lt. Už 120 ženklelių reikėtų mokėti 493,2 euro, ar 1703 Lt.
Visam užsakymui reikėtų 1297,7 euro (4419 Lt).


Valdžios regalijų savininkus lėmė rinkimai

Telšiškių verslininkų pasiūlymas sudomino rajono vadovus. Vasario 26 dieną vykusiam tarybos posėdžiui merė Irutė Varzienė jau teikė sprendimo projektą dėl savivaldybės simbolių tvirtinimo ir naudojimo. Merė buvo ne tik teikėja, bet ir pranešėja. Apie galimas kitas ženklų gamintojų alternatyvas ar apklausas posėdyje net neužsiminta.
Tarybos posėdyje buvo patvirtinta savivaldybės simbolių naudojimo tvarka, kurioje aptartas ir mero, jo pavaduotojo ir tarybos narių ženklelių įteikimas bei nešiojimas.
Politikams ženklai įteikiami pirmajame posėdyje po jų įgaliojimo patvirtinimo. Ženklai nešiojami vilkint oficialų kostiumą tiek kasdienės tarnybos, tiek švenčių ar oficialių priėmimų metu rajone ar už jo ribų.
Kai politikų įgaliojimai baigiasi arba nutrūksta prieš laiką, ženklas paliekamas prisiminimui.
Asmenis, kurie pasidabins jų statusą ir pareigas pažyminčiais herbiniais ženklais, lėmė rinkimai.
Jų rezultatai yra tokie, kad į Biržų rajono mero ir jo pavaduotojo kėdes sės nauji asmenys. Regalijomis besirūpinusiai merei rinkėjai paliko galimybę savo statusą demonstruoti tarybos nario ženkleliu.


Rinksis kaip sau?

Praėjusią savaitę vyko savivaldybės tarybos kolegijos posėdis. Politikai buvo palinkę prie lapų su įvairiais herbinių ženklų variantais. Juos kūrė „Telšių praktika“, politikams išsiuntinėjo tarybos sekretoriatas. Įdomu tai, kad Biržų rajono vadovams ir tarybos nariams pasiūlyta rinktis ženklą iš keturių variantų.
Dabartinių politikų skonis lems, kaip pasipuoš nauja taryba ir jai vadovaujantis meras bei mero pavaduotojas.
Stebint porinkiminius įvykius ir viešus dabartinės merės I. Varzienės pasisakymus, neatrodo, kad ji nugalėtoju tapusiam Valdemarui Valkiūnui parinktų įspūdingiausią ženklą.
Vilties teikia nebent išskirtinių konservatorių susirinkime merės ištartas pažadas, kad į valdžią ji tikrai sugrįš. Tad galima tikėtis, kad ženklą ji rinks atsakingai – kaip sau.
Jeigu jau politikai ženklus išsirinks, tada jų projektus turės patvirtinti Heraldikos komisija. Gavusi šio projekto patvirtinimą savivaldybės taryba jau galės tvirtinti ženklų etalonus. Tolesnis kelias – sutartis su rangovu dėl ženklų gamybos.
Visa procedūra turėtų įvykti per šį pavasarį. Netgi atsiradus opozicijos trukdymams, iki to laiko Biržuose jau tikrai turėtų būti patvirtinta naujoji valdžia.


Alfreda Gudienė
2015-03-24


2015.01.05

2015-uosius biržiečiai pasitiko su šampanu, sveikinimais ir fejerverkais

Palydėti senųjų ir pasitikti Naujųjų 2015-ųjų biržiečiai gausiai rinkosi į aikštę prie miesto eglės.

Į Biržų aikštę susirinko gausus miestelėnų būrys. Čia poškėjo atidaromas šampanas, į dangų kilo fejerverkai.

Drauge pasidžiaugti prigužėjo pilna aikštė žmonių. Rinkosi seni ir jauni, paprasti biržiečiai ir Biržų valdžios atstovai. Dar neišmušus dvyliktai, į dangų ėmė kilti biržiečių atsivežti spalvingi ir trankūs fejerverkai, suskambėjo smagi naujametinė muzika. Ramesni laukė dvyliktos valandos grožėdamiesi fejerverkų spalvomis, linksmesni šoko improvizuotoje naujametinėje diskotekoje.
Laikrodžio rodyklėms rodant vidurnaktį, ėmė poškėti atidaromas šampanas, skambėjo palinkėjimai. Visus biržiečius su Naujaisiais metais pasveikino Biržų rajono merė Irutė Varzienė, administracijos direktorius Vytautas Džėja, Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas.
Šalia aikštės budintys policijos pareigūnai pasidžiaugė, kad šiemet Naujųjų sutikimas prie eglutės vyko be rimtesnių incidentų.


Arūnas Noreika
2015-01-03


2014.12.30

Kalėdinę dovaną įteikė opozicija

Sutvirtėjusios Biržų rajono savivaldybės opozicijos gretos lėmė, kad Germaniškio mokyklos direktorius išvengė nuobaudos už nusižengimą, kurį savo veiksmais galimai organizavo valdančiosios koalicijos lyderiai.


Opozicinės Valstiečių liaudininkų ir žaliųjų frakcijos rajono taryboje atstovai nepritarė, kad Germaniškio mokyklos vadovas gautų drausminę nuobaudą. Pakrikusi valdančioji dauguma nebesusitelkė, kad palaikytų rajono merės siūlomą sprendimą. 

Biržų rajono merė konservatorė Irutė Varzienė savivaldybės tarybai pateikė siūlymą skirti drausminę nuobaudą Germaniškio pagrindinės mokyklos direktoriui Gediminui Janeliūnui. Jau 22 metus atsakingai bei sąžiningai mokyklai vadovavusį direktorių norėta nubausti už netinkamą pareigų atlikimą. Kaip jau rašyta, ruošiantis Germaniškio mokyklą pertvarkyti į daugiafunkcinį centrą, švietimo įstaigoje įrengtos patalpos kaimo bibliotekai ir medicinos punktui. Bėda yra ta, kad darbai buvo daromi neteisėtai, tai yra be rajono tarybos sprendimo ir pinigų skyrimo.
Vieša paslaptis, kad mokyklą nuo sunaikinimo gelbėti besistengiantis direktorius darbų nesiėmė be valdančiųjų pritarimo. Tačiau nė vienas iš vadovų neprisipažino dalyvavęs veiksmuose, kuriuos savivaldybės kontrolierius pripažino neteisėtais.


Kaltas, nes prisipažino

Germaniškio pagrindinės mokyklos direktorius G. Janeliūnas savo kaltės neneigė ir garbingai pasirengė prisiimti atsakomybę, neįvardydamas bendrininkų. Tarybos kontrolės komiteto siūlymą skirti nuobaudą pavaldinių nekontroliavusiam savivaldybės administracijos direktoriui merė I. Varzienė ignoravo.
„Meras vadovaujasi teisės aktais, o Kontrolės komitetas turėjo man pateikti raštu, kokį įstatymą pažeidė administracijos direktorius“, - laikėsi nuostatos rajono merė I. Varzienė. Į socialdemokratės Audronės Garšvaitės klausimą, ar pačiai merei neatrodo, kad administracijos vadovas vertas nuobaudos, pasigirdo merės atsakymas, kad tam nesą juridinio pagrindo.
O štai, pasak merės, mokyklos direktorius pats pripažino ir raštu parašė, jog yra kaltas.
„Valstietis“ Tomas Četvergas bandė išklausti merės, gal ji visgi žino, ar savivaldybės administracija neprisiima atsakomybės.
„Taip, mes kalbėjomės, labai aiškiai buvo įvardyti… Ir aš prisiimu dalį atsakomybės, kad administracijos direktorius nepakankamai kontroliavo savo pavaldinius ir viešai neprisiima atsakomybės“, - atsakė merė. Anot politikės, bibliotekos bei poliklinikos vadovai pripažinę, kad nurodymai dėl įstaigų perkėlimo buvo gauti iš savivaldybės administracijos direktoriaus V. Džėjos. Tai, ką tarpusavy kalbėjosi valdančiųjų komanda, ant popieriaus neužrašyta.
„Preliminarus susitarimas buvo, tačiau tai mokyklos direktoriaus neatleidžia nuo atsakomybės. Jo kaltė, kad nepriminė administracijos direktoriui procedūrinės sekos, jog reikia kreiptis į tarybą“, - aiškino merė I. Varzienė.
Ir pridūrė, kad ji galinti iš viso atsiimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, jei būtų toks siūlymas. Taip pat politikai galintys siūlyti skirti ir didesnę nuobaudą mokyklos direktoriui, negu pateikta sprendimo projekte.


Kas liko šešėlyje?

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius klausė, ar ko nors nenorėtų pasakyti sprendimo laukiantis direktorius G. Janeliūnas. Šis atsakė, jog neturintis, ką daugiau pridurti prie to, ką tarybos nariams iš ankstesnio tarybos posėdžio tribūnos ir pasiaiškinime išdėstė. Pasak A. Garšvaitės, ją stebina faktas, kad visą kadenciją dirbęs savivaldybės administracijos vadovas bijo prisipažinti suklydęs. Taip pat politikė laikėsi nuomonės, kad Germaniškio mokyklos vadovas nuobaudos vertas. A. Garšvaitei pritarė frakcijos kolega Dalius Jakubėnas.
Kvetkų mokyklai vadovavusi ir švietimo sistemos valdymo metodus puikiai žinanti tarybos narė Danutė Martinkėnienė atkreipė dėmesį į dalyką, apie kurį kalbama rajono ir švietimo politikos užkulisiuose. „Kažkodėl niekam nekyla klausimų, kodėl mokyklos direktorius eina ne per Švietimo skyriaus vedėją, vicemerę, o tiesiai per administraciją. Visi dabar kalti, o tie tiesioginiai švietimo srities vadovai liko kažkur šešėlyje. Gal taip yra dėl to, jog bijoma Kvetkų mokyklos likimo?“ – į rajono švietimo sistemos valdymo ypatumus šįkart per Germaniškio mokyklos situaciją kone pirštu rodė tarybos narė D. Martinkėnienė. Sykiu ji pritarė nuobaudos skyrimui, nes tai būsiantis perspėjimas mokyklos direktoriui.


Bausmės reikėtų generolams

„Ar gali kareivis nevykdyti generolo įsakymų?“ – retoriškai klausė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas V. Rinkevičius. Jis pranešė, kad frakcija nepritars, jog mokyklos vadovui būtų skirta nuobauda. „Čia nebuvo vien tik mokyklos direktoriaus planas“, - teigė Socialdemokratų frakcijoje dirbantis pedagogas Stasys Valiukas. Jis atsisakė dalyvauti balsavime dėl nuobaudos skyrimo.
„Manau, kad mokyklos direktorius vienintelis šioje istorijoje elgiasi sąžiningai, ir jį siūloma bausti. Tai juokinga“, - situaciją vertino politikė Ramunė Čigienė. Ji teigė negalinti balsuoti už projektą, kurio aiškinamajame rašte savo apsisprendimą tik dėl vienintelio G. Janeliūno kaltės merė grindžia sąvokomis „manau“, „galimai įtakos turėjo“, „galimai žodžiu leido“ ir panašiomis sąvokomis.
Į R. Čigienės pasisakymą atsiliepusi merė pasakė, kad aiškinamąjį raštą ji rengė su sekretore.
„Skyrus nuobaudą bus padėtas taškas ir neliks kaltų dėl tų už dvidešimt tūkstančių litų atliktų darbų. Siūlau direktoriaus nebausti, šį reikalą nagrinėti iš naujo ir ieškoti tikrų kaltininkų“, - kalbėjo Etikos komisijos vadovas „valstietis“ Kęstutis Armonas. Jam pritarė liberalsąjūdietė Skirmantė Griciūnienė.
Konservatoriaus Arūno Anskino nuomone, nesėkmė Germaniškio mokyklą ištiko todėl, kad savivaldybės administracijos direktorius pats bandė „spręsti šį reikalą“.
„Kai prisidėdavo merė, tai tie veiksmai baigdavosi sėkmingai. O už klaidą mokyklos direktorius turi atsakyti“, - nuobaudos skyrimui pritarė A. Anskinas.
Pasak nuobaudai nepritariančio „valstiečio“ Petro Narkevičiaus, „puiku būtų, jei merė tą klausimą būtų atsiėmusi“.
„Kadangi išgirdau siūlymą nebausti mokyklos direktoriaus, siūlau balsuoti dėl tokio pasiūlymo“, - tarė merė ir paskelbė balsavimą. Tokiu būdu siūlomą „amnestiją“ tarybos nariai balsuodami atmetė. Iš dvidešimties posėdžių salėje buvusių politikų siūlymui pritarė tik du (D. Martinkėnienė ir Sigutė Vižinytė). Net vienuolika tarybos narių balsavimą ignoravo, keturi susilaikė, trys (tarp jų ir merė) balsavo prieš.
Balsuodami už nuobaudos (pastabos) skyrimą politikai išreiškė nuomonę, kad G. Janeliūno bausti nereikia. Iš dvidešimties tarybos narių tik šeši (Aidas Vaitkevičius, Dalius Jakubėnas, Audronė Garšvaitė, Arūnas Anskinas, Irutė Varzienė ir Sigutė Vižinytė) pasisakė už drausminę nuobaudą.
Salėje nebuvo dalyvauti balsavime atsisakiusios R. Čigienės. Posėdyje iš viso nedalyvavo Mindaugas Simėnas, Vydas Vareika, Kęstutis Slavinskas.


Alfreda Gudienė
2014-12-27


2014.12.30

Ant švenčių slenksčio – ir apie tai, kas skauda

Ne visus senųjų metų skaudulius galima nuplauti šampanu. Ir nors išrinktiesiems svetimo skausmo lyg ir neturėtų būti, ne visiems vienodai skauda. O ramybės palinkėjimą ne visi supranta kaip santarvę su savo sąžine.

Šventinius linkėjimus sakiusios Ramunė Čigienė ir Danutė Martinkėnienė juokavo, kad viena kalba subyrėjusios („centristų“), o kita – neegzistuojančios frakcijos vardu. 

Tokios mintys beldėsi stebint paskutinį šių metų Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdį ir paskutinį jo akcentą. Simboliniu šampano taurės pakėlimu palydėti savivaldybės politikų sveikinimai ir linkėjimai.
Merė Irutė Varzienė džiaugėsi bendro darbo rezultatu, atsispindėjusiu Biržams šalies savivaldybių reitinge iškopus į dešimtąją vietą. Visiems tarybos nariams ji dėkojo už darną ir supratimą balsuojant rajonui itin svarbiais klausimais.
Socialdemokratų frakcijos vadovė Audronė Garšvaitė savo kalboje ir linkėjimuose akcentavo, kad dirbant taryboje svarbiausias dalykas yra nebalsuoti prieš savo sąžinę.
Rimantas Bašys, Darbo partijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ atstovaujančios mišrios frakcijos pirmininkas, kalbėjo apie tai, kas itin aktualu prieš Kalėdas. R. Bašio kalba buvo kaip tiesioginis atsiliepimas į nuolat skambantį prieššventinį raginimą atsigręžti į nelaimingus žmones.
Šis politikas minėjo geriausią darbą, kurį jam su kolegomis pavyko atlikti. R. Bašys kalbėjo apie apsilankymą Medeikių vaikų globos namuose, kuriuose matytą vaizdą patvirtino valstybinės institucijos – Socialinių paslaugų priežiūros departamento – atstovai.
„Tikrintojai tarsi patvirtino, kad mes buvome teisūs“, - kalbėjo R. Bašys, išryškinęs tarybos daugumos požiūrį į tikrą, jokio politinio atspalvio neturintį skaudulį – vargšų vaikų gyvenimą. Politikas vylėsi, kad situaciją pavyks keisti, nors tam priešinasi įvairios jėgos.
R. Bašys priminė apie beprecedentį, tačiau reikiamos rajono politikų reakcijos nesulaukusį veiksmą - nuo neįgalios moters atplėštą ją prižiūrėjusį žmogų. Apie tai, kas buvo padaryta naktį, pasak R. Bašio, jis skaitė būdamas ligoninėje.
Politikas sakė, kad jis pats turi neįgalią dukrą ir žino, ką tokiems žmonėms reiškia mylinti ir saugi aplinka.
R. Bašio kalba skambėjo ne kaip meilę deklaruojantis lozungas, o tikrumu alsuojantis pažadas dirbti, kad nelaimingiems vaikams ir ligoniams būtų jaukiau gyventi.
Ligoninėje po šiurpios avarijos atsidūrusį kolegą tarybos narį ir bičiulį Kęstutį Slavinską priminė Skirmantė Griciūnienė. Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkės pareigas laikinai einanti tarybos narė kalbėjo apie būties trapumą, linkėjo, kad vieni kitiems gyvenime būtume kaip dovanos.
Gražių dalykų bei Dievo palaimos linkėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Arūnas Anskinas.
„Kalbėsiu subyrėjusios frakcijos vardu“, - juokavo „centristė“ Danutė Martinkėnienė. Anot jos, neverta gręžiotis į praeitį, o už nugaros degantys tiltai tik dar ryškiau apšviečia kelią.
Ramunė Čigienė taip pat juokavo sakydama, kad kalba nesamos frakcijos vardu. Neasocijuotos politikės linkėjimo esmė – užuot besirūpinus visu pasauliu geriau mokėti pasirūpinti savo kraštu ir savimi.
Gyvenimo džiaugsmo visiems linkėjo Etikos komisijos pirmininkas Kęstutis Armonas. Anot jo, šie metai jam, kaip komisijos pirmininkui, buvo šviesūs, nes jų netemdė neetiški politikų poelgiai.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Viktoras Rinkevičius sveikinimą baigė linkėjimu pamiršti nuoskaudas, kaupti jėgas naujiems darbams, kad dauguma kolegų vėl susitiktų taryboje kitą kadenciją.
Kolegoms bei administracijai dėkojusios mero pavaduotojos Stasės Eitavičienės kalboje skambėjo padėka ir žiniasklaidai, viešinusiai ne tik gerus savivaldybės darbus. Pasak politikės, kritika ir mokėjimas ją priimti padeda dirbti.


Alfreda Gudienė
2014-12-27



2014.12.30

Biržų girioje nušautas vilkas

Vos du mėnesius trukusi vilkų medžioklė Panevėžio regione baigėsi. Apskrities medžiotojams buvo skirta 4 plėšrūnų sumedžiojimo kvota. Paskutinį, ketvirtąjį, vilką nukovė svečio teisėmis drauge su Nemunėlio medžiotojų būrelio nariais medžiojęs kaunietis.


Retas ir sunkiai sumedžiojamas žvėris nuo kulkos krito Biržų girioje per varyminę medžioklę. Pirmas šio vilkų medžioklės sezono laimikis taip pat buvo Biržų rajone. Spalio mėnesį vilką Miegonių kaimo apylinkėse sumedžiojo Būginių medžiotojų būrelio narys Erlandas Smindriūnas. Vyro paleista kulka pakirto vilkę. Po vieną plėšrūną pavyko sumedžioti Rokiškio ir Kupiškio rajonuose. Paskutinė Biržų girioje sumedžiota irgi buvo vilkė. Tą patvirtino medžioklėje dalyvavęs Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas. Vilkai paplitę daugiausiai šalies pasienio rajonuose, kur yra stambesni miškų masyvai ir pelkynai. Mūsų rajone tokia yra Biržų giria.
Aplinkos ministerija šiais metais leido sumedžioti 33 vilkus. Skaičiuojama, kad šalyje gyvena apie 300 plėšrūnų populiacija.


Antanas Vaičeliūnas
2014-12-27

2014.12.30

Patarimas, kaip ūkininkui išvengti diskriminacijos

Biržų rajono tarybai praėjusių metų pabaigoje svarstant mokestinių lengvatų teikimą sportą ir kultūrą parėmusiems asmenims, kai kurie politikai rodė išdidžią laikyseną. Anot jų, suteikus paramą už tai prašyti lengvatos yra nemoralu.

Principingumą anksčiau rodęs turtingas politikas Aidas Vaitkevičius ir pats užsinorėjo atlygio už paramą. 

„Ko verta parama, jeigu už ją prašoma atlyginti?“ – drąsiai kalbėjo taryboje dirbantys jauni ir turtingi vyrai. Vienas iš jų – milijonierius ūkininkas Aidas Vaitkevičius. Šiais metais tarp prašančiųjų lengvatos atsirado ir to paties A. Vaitkevičiaus pavardė. Be abejo, šito nepastebėti negalėjo politiniai oponentai.
Liberalų sąjūdžio partijos atstovu tapęs ir Biržų Guoga vadinamas turtingasis ūkininkas A. Vaitkevičius žemės mokesčio lengvatą gavo, tačiau sulaukė replikų.
Savo nuoskaudas A. Vaitkevičius prisiminė praėjusį pirmadienį vykusiame tarybos posėdyje. Politikai svarstė, ar sumažinti žemės mokestį dviem Vabalninko krašto ūkininkams.
A. Vaitkevičius norėjo išgirsti, ar tai nėra diskriminacija, kai kultūrą bei sportą rėmę ūkininkai lengvatas gauna tik rajono tarybai pritarus.
„Ar tai nėra ūkininkų diskriminavimas?“ – klausė politikas.
Mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė paaiškino, kad tai ne diskriminacija. Tokie esantys įstatymai, kad įmonės nuo mokesčių atleidžiamos pagal pateiktas deklaracijas, o dėl ūkininkams teikiamos lengvatos turi spręsti rajono taryba.
„Esu parėmęs ne vieną renginį, tačiau dėl lengvatos aš tiesiog nesikreipiau ir dėl to neįžvelgiu jokios diskriminacijos“, - patarimą, kaip išvengti diskriminacijos, principingam ūkininkui atskleidė patirtį ir žemės ūkio versle turintis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas Viktoras Rinkevičius.


Alfreda Gudienė
2014-12-27



2014.12.30

Kas sieja Joną Meką Niujorke ir Aldoną Jaronytę Pabiržėje?

Kažkada buvusi pelkėta klampyne, šiandien pabiržietės Aldonos Jaronytės sodyba įtraukta į lankytinų mūsų krašto objektų sąrašą.

Julija ir Rimantas Gruodžiai pasakojo filmo apie unikalią moterį kūrimo istoriją.

Per keturis dešimtmečius užsispyrusi, kantri darbščiarankė liekną pavertė puikiu parku su tvenkiniais, viena pati susirentė namą. Lapkričio pabaigoje „BooKafe“ demonstruotas dokumentinis filmas „Lieknas“ (2010) – 28 min. trukmės sutuoktinių Julijos ir Rimanto Gruodžių darbas apie seniai už Biržų krašto ribų žinomą moterį. Apie autorius. J. Gruodienė – filologė. Moteris yra dirbusi Lietuvos kino studijoje, Lietuvos televizijoje (LRT) dokumentinių filmų redaktore, scenariste. Nuo 2002 m. rašo filmams scenarijus, režisuoja. R. Gruodis – žurnalistas. Lietuvos kino studijoje yra dirbęs operatoriaus asistentu, vėliau vaidybinių filmų režisieriaus asistentu, dokumentinių filmų redaktoriumi, kino režisieriumi. Vilniaus universitete dėstė praktikos kursą būsimiems televizijos žurnalistams. Dabar – nepriklausomas kino režisierius, prodiuseris, operatorius. Abu Gruodžiai yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos nariai. Gyvena Vilniuje. R. Gruodžio filmai rodyti Europos ir Amerikos tarptautiniuose kino forumuose, festivaliuose, Lietuvos ir užsienio televizijose. Įvertinimų sulaukė ir bendri poros darbai. „Liekno“ kūrėjai apie A. Jaronytę sužinojo atsitiktinai – lankydami mūsų kraštą. Susipažino, bendravo 5 metus. Filmuota 3-4 metus. „Pripuolami, trumpi susitikimai. Tiek daug visko pasakojama, Aldona tiek veiklos turi. Tik spėji kažką užrašyti, nufilmuoti ir ji vėl keliauja prie savo darbų“, – pasakoja R. Gruodis. Filmuota be išankstinio plano, apie filmą iš pradžių negalvota. Tačiau artimesnė pažintis su A. Jaronyte sukėlė tiek emocinių išgyvenimų, kad tokios medžiagos padėti ant lentynos nesinorėjo. Imta galvoti, kaip visa tai užbaigti. Nebuvo aišku, ar filmą pavyks sumontuoti, kokią muziką jam pritaikyti“, – sunkumus prisimena R. Gruodis. Šios problemos išspręstos gavus Kultūros ministerijos paramą. Muziką filmui sukūrė Londone gyvenanti jauna pianistė, kompozitorė Evelina Puzaitė.
Anot R. Gruodžio, darbas tarsi padarytas, bet žiūrint filmą lieka neaišku, kur jo pradžia, kur pabaiga. Kintantys metų laikai, Aldonos darbai, paskui moterį užgriuvusi virtinė nelaimių: sunkios traumos, ligoninė. Ir užsispyrusiai tvirtas vienišės charakteris: eiti, daryti nepaisant jokių kliūčių. Vėliau – laukta geltonžiedžio olandiško bijūno pumpuro. Augalas lyg tyčia neskubėjo dygti anei žydėti... Taigi ir nėra tų filmo rėmų, lygiai kaip pradžios nebepamena, o pabaigos nežino Aldonos rūpesčiai. „Žmogus, sugebėjęs suvaldyti chaosą, – pritrenkiamai paveiku. Mums chaoso suvaldyti nepavyko“, – sako J. Gruodienė. Tačiau žiūrovai čia įžvelgia filmo privalumą ir giria kūrėjų nuoširdumą.
Garbaus amžiaus A. Jaronytė į filmo peržiūrą Biržuose neatvyko dėl ligos, tačiau 2010 m. dalyvavo filmo premjeroje Panevėžio „Garse“, vėliau – filmo demonstracijoje Pabiržės bendruomenės susibūrime. „Lieknas“ taip pat rodytas Vilniuje. Sostinės žiūrovus sužavėjo Biržų krašto tarmė, o pabiržietę vilniškiai vadino Biržų žemės deive. Kokia buvo filmo herojės reakcija žiūrint į save iš šalies? Pasak režisieriaus, be abejo, Aldonai buvo įdomu, bet moters kaimynams, giminėms, pažįstamiems tikriausiai labiau.
„Liekno“ peržiūra „BooKafe“ vyko vakare, o dieną demonstruoti Jono Meko filmai. Tad atsirado įdomių sutapčių. Pasirodo, J. Meko dukterėčia yra gera Julijos ir Rimanto Gruodžių draugė. O su Jonu Meku sutuoktiniai buvo susitikę Niujorke prieš 20 metų. Atvažiuoja į Biržus – ir vėl Mekas! Kūrėjams – maloni nuostaba. Beje, gruodžio 24-ąją menininkui sukanka 92 metai, tad puiki proga mūsų kraštietį prisiminti, pagerbti. Ir svarbiausia sąsaja – dviejų visiškai skirtingų žmonių – Jono Meko ir Aldonos Jaronytės - likimai, būties chaosas, su kuriuo kiekvienas tvarkėsi, tebesitvarko savaip.
1944-ieji. J. Mekas neišvengiamybės išplėšiamas iš savos žemės ir nusviedžiamas į nepažįstamą pasaulį. A. Jaronytė vargą vargsta savam krašte. Metai iš metų kariaudama su nedėkingu žemės gabalu, mėgina pažaboti chaosą. Sakome - „gamtos chaosą“. Bet filme nuolat skamba (ne kaip muzika, o it smelkiantys masyvaus varpo dūžiai) žodžiai: „viską dariau viena“, „vienai daug geriau“, „labai gerai, kad viena“. Kiek tylėliau: „iš dalies gerai, kad viena“. Stoiškai: „darbas pagydo nuo visų ligų“, „kol galiu dirbt – gerai“. Išdidžiai (ar skausmingai?): „aš labai vieniša“. Tačiau tie, kas pabiržietės sodyboje lankėsi ar artimiau bičiuliaujasi, žino, kad brangiausias moters turtas – šilti sodybos svečių (lietuvių ir užsieniečių) įrašai atsiliepimų knygose. Ne žemė! Panašu, jog titaniškų pastangų pareikalavęs darbas moteriai tapo džiaugsmu ir vargu, gyvenimo būdu, prasme ir beprasmybe, laime ir nelaime, pergale ir pralaimėjimu, sveikata ir negalia. Tačiau nuolat tildė vidinį – vienatvės – chaosą.
J. Mekas chaoso nesistengia nuneigti, slopinti. Jaukinasi jį, kažkaip jiedu su (si) gyvena. Dėl chaoso atsiranda tapatybės įtrūkiai: „pajutau, kad dūžtu į tūkstančius dalelių“, „visas pasaulis, kiekvienas žemynas pilnas ištremtųjų“, „Stebėjau emigrantus. Jie atrodė kaip seni, vieniši, mirštantys gyvūnai“, „Reikia išmokti kapituliuoti, kad galėtum pradėti iš naujo“. Iš to paties chaoso gimstantis kūrybiškumas tuos įskilimus glaisto. Tačiau itin svarbi gimtosios žemės jusliško prisiminimo stabilizuojanti galia. Mekui tai yra fundamentali vertybė, padedanti išlikti traumuojančiame pasaulyje.
Du likimai. Du visiškai skirtingi žmonės. Prie pirmojo namų Niujorke auga medis. Ypatingas JO medis. Kas rytą šypsodamas vyras labinasi su žaliuojančiu SAVO medžiu. Medis ir jis – abu gyvi. Pabiržėj, savo rankomis išpuoselėtame parke, baltą beržo liemenį apkabinusi stovi moteris. Švari beržo energija teka jos kūnu. Medis ir ji – abu gyvi.
Du likimai. Du visiškai skirtingi žmonės. Niujorke ir Pabiržėj...
Literatūrologas Regimantas Tamošaitis sako, kad mes, lietuviai, nesame pernelyg filosofiški, skaitome ir gerbiame tik tai, kas išmąstyta kitų filosofų ir kitomis kalbomis. Bet kaip valstietiškos kultūros palikuonys turėtume daugiau matyti, kas yra mūsų pasaulyje, turėtume atrasti savo buvimo filosofinius pagrindus, suformuluotus gamtos vaizdiniais ir išreikštus lietuviška kalba, kuri yra mūsų tapatybės forma ir mūsų sąmonės substancija. Tad visiems: ieškojimų ir atradimų!


Jurgita Ratkevičienė
2014-12-27


2014.12.23

Vis kitoks medaus skanumas

Kūčios ir Kalėdos visus artimiausius ir mylimiausius sušaukia vienon pastogėn. Tomis šventomis dienomis būti kartu yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir kiekvienais metais puošti šventinę eglę, kurios raibuliuojanti žaluma žymi metų sankirtą.

Nuo seno lietuvius vienijantis dalykas ir ant kasdienio, ir ant šventinio stalo yra duona. Parovėjiečiai Vytautas ir Milda Klepeckai, jau dabar belaukiantys į gimtus namus šventėms grįžtančių trijų vaikų, šalia duonos ant stalo visada padeda ir medaus indelį. Greta – keletą šaukštelių medun merkti ir gardžiuotis jo šiluma. Šis dieviškas maistas – lyg dar vienas jų šeimos narys, mat jie ne vieną dešimtmetį draugauja su bitėmis.

Ant parovėjiškių Klepeckų šeimos šventinio stalo visuomet būna padėta duonos, o šalia jos - medaus.

Stebuklingo padarėlio draugijoje

Vytauto ir Mildos namuose Parovėjoje nestinga ne tik medaus – rytą pakeitus vidudieniui, už lango šviesa taip ir palieka balzgano atspalvio, nors jau pats laikas įdienoti. Geriame kavą, kalbamės namų tyloje, esu raginama burnon dėti naminio obuolių ir varškės sūrio – šitaip bitininkų namuose tartum vaškas lydosi laikas. Vytautas, daugiau nei tris dešimtmečius užsiimantis bitininkyste, pasakoja, jog bitės jau ankstyvoje jaunystėje jam patiko. „Tik kad nežinojau, ką su jomis daryti. Pagaudavau jas, ir man jau atrodė, kad jos tuoj pat atneš medaus“, - droviai šypsosi jis.
Mažai, tačiau svariai kalbantis Vytautas yra kilęs iš Papilio, o ten, gimtinėje, ir prasidėjo svajos apie bitininkystę. Anot jo, nei tėvai, nei seneliai, nei giminaičiai šio amato nevystė, tad, norėdamas patenkinti savo smalsumą apie bites, tiesiog... atsivertė knygą. „Viskas prasidėjo nuo knygų. Pradžiamokslis buvo būtent iš jų. Dar besimokydamas paskutinėje Papilio mokyklos klasėje, pamenu, jau turėjau vieną bičių avilį. Dar vieną šeimą padovanojo šviesaus atminimo Papilio bitininkas Jokūbas Jankūnas, tris šeimas įsigijau pats. Man gelbėjo mano mama. Taip mudu ir pradėjome draugystę su bitėmis.“
O ar tik ne šie mieli padarėliai suvedė jį su Milda? „Oi, ne“, - juokiasi gražių namų šeimininkė. - Esu iš Švenčionių, baigiau medicinos mokslus, esu medicinos darbuotoja. Dirbau Vilniuje Santariškių ligoninėje, o Vytautas mane atsivežė į Biržų kraštą. Trumpai pagyvenę Papilyje, įsikūrėme Parovėjoje. Apie bitininkystę nieko neišmaniau, tačiau Vytautas turi retą savybę – moka sudominti tuo, kas jam pačiam patinka. Tad štai ir aš turiu savo pareigas mūsų bitininkystės ūkyje. „Bičių liga“ vyro paakinti susirgo ir kiti mūsų artimieji – štai ir sūnus bitininkauja, ir vyro sesuo, ir jos vaikai, ir mano brolis...“
Vytautas pagal išsilavinimą – tikras bitininkas. Dirbo juo keliuose kolūkiuose, o šiuo metu juodu su žmona tvarkosi savo bičių ūkyje. Anuomet pradėjęs vos nuo kelių šeimų, kurios vėliau liko gimtuosiuose namuose jo mamos, o paskui sesers globoje, dabar sakosi turįs apie tris šimtus bičių šeimų. Kad būtų aiškiau, priduria: „Vienoje šeimoje žiemą gyvena apie 20 tūkstančių bičių, vasarą – iki 80 tūkstančių.
Viename avilyje – viena šeima. Mūsiškiai aviliai stovi 20 skirtingų vietų. Be to, bičių šeimos gyvena ne tik aviliuose, bet ir specialiose bitidėse, tai yra kilnojamuose vagonėliuose, kuriuos reikia pačiam sumeistrauti ir įrengti“.
Milda sako juokais vadinanti tuos vagonėlius „daugiabučiu“ – ir tikrai pro praviras duris tarsi ir matau korį ant korio, gelsvo medaus ašaras viena ant kitos; rodos, kad dabar tuščias kiemo pakrašty riogsantis tas „daugiabutis“ taip ir pilnas vasaros dūzgesio.
„Labai dažnai pagalvoju, koks stebuklingas gyvūnėlis yra ta bitė... Šitiek prinešti gėrybių iš gamtos ant savo kojelių...“ - daugelį metų užsiimanti bitininkyste vis stebisi Milda.


Vienodo medaus nebūna

Bitės bitėmis, tai lyg ir poetiškoji bitininkystės dalis, bet dar yra ir nuolatinis nelengvas darbas – pačių bičių, avilių, bitidžių, korių priežiūra, medaus kopinėjimas ir sukimas. Be to, Klepeckų šeima dar lieja ir natūralaus vaško žvakes (tuo daugiausiai užsiima dukra), renka žiedadulkes, pikį, kulia bičių duonelę. Milda pasakoja: „Sukti medų – tai jau darbas mano ir dukters, kuri mielai atvyksta ir padeda. Noriai šiame procese talkininkauja ir Vytauto sesuo. Kopinėti medų – šeimos vyrų darbas. Bičių nebijau, bet kopinėti medaus nesu bandžiusi – mieliau dar šilto (ar žinote, kad ką tik iškopinėtas medus būna šiltas?) jo laukiu namuose prie medaus sukimo aparato. Seniau būdavo, kad iki ankstyvo rytmečio medų sukdavome, dabar gi, kai kiekvienas procesas turi savo specifinę techniką, medaus sukimas užima kur kas mažiau laiko. Bet vis tiek tas darbas užsitęsia iki nakties. O dar reikia ir tarą medaus pilstymui paruošti. Taip pat mielai renku žiedadulkes - tai puikus vitaminas. Aš pati kiekvieną rytą pradedu nuo šaukšto medaus ir puodelio kavos.“
Klepeckai kasmet medų kopinėja ir suka tikrai ne vieną kartą. Vytautas pasakoja, kad bitelės, jeigu tik pasitaiko šiltas ankstyvas pavasaris, aviliuose ilgai nesnaudžia – apsižvalgyti išskrenda dar kovą, o jau po to, pražydus pienėms, šalpusniams ir karklams, vadinamiesiems „kačiukams“, pradeda dirbti. Pats pirmasis metų medus – „kačiukų“. Vasarą, be abejo, iš liepų, dobilų, rapsų, aviečių... Rudenį – iš dobilų atolų, grikių. Pastarasis, beje, turi itin specifinį aštroką kvapą, kuris ne visiems yra priimtinas.
„Kai tik sukame grikinį medų, visas kiemas jais kvepia. Medų, surinktą iš grikių, ir iš spalvos, ir iš kvapo atpažinti galima net iš tolo. Beje, jis – vienas sveikiausių. O apskritai tai kiekvieno sukimo medus yra skirtingas – turi vis kitokį prieskonį. Būna, pradeda kvepėti mėtomis. Vienodo skonio medaus niekuomet nebūna“, - patirtimi dalijasi M. Klepeckienė.
Ilgamečio bičių draugo Vytauto klausiu, ką gi bitininkai veikia žiemą, kai bitės ilsisi, o medus jau visas išsuktas ir savo valgytojų laukia stiklainiuose? O, Vytautas sako, darbo ir tada nestinga – ankstyvą rudenį reikia spėti bites pamaitinti žiemai, o šaltuoju metų laiku medunešio sezonui būtina paruošti avilius, bitides, korius – jie juk irgi reikalauja meilės ir priežiūros.
Šviežiai išsuktas medus tiesiog prašyte prašosi į geras rankas – Klepeckų produkcija keliauja į keletą didelių gamyklų, savo gamyboje naudojančių medų, taip pat nemenka dalis pasiekia ir užsienį.
„Štai, - kalba Milda, – kalėdinių žvakių jau dabar nebeturime. Kas mus žino, kelią visuomet randa į mūsų namus. Žmonės pageidauja ne tik medaus, bet ir kitos produkcijos.“
O Vytauto dar paklausiu, ar per tuos kelis dešimtmečius pievose su bitėmis yra tekę patirti jų geluonį. „O kaipgi! Kiekvieną kartą iš medaus kopinėjimo grįžtu nors šiek tiek sukandžiotas. Kuo labiau bičių bijai, tuo daugiau jos gelia. Tokie jau padarėliai - viską jaučia. Medaus kopinėti negalima per ilgai – bitėms patinka saikas.“
Tai šitiek daug prikalbėjom, o vidudienis taip ir liko paskendęs balzganose užuolaidose. Atsisveikinant mane dar palydi Vytauto žodžiai, kad be bičių dabar jis jau nei mokėtų, nei norėtų gyventi. Šypsodamasi jam pritaria ir Milda.


Aja Varnaitė
2014-12-23

2014.12.23

Savivaldybė tiki kunigu ir bažnyčios teikiama globa

Teismas paskelbė nutartį, kuria neįgalios moters globėja skyrė Biržų evangelikų reformatų bažnyčios atstovę. Kad ši moteris taptų globėja, siekė ir Biržų rajono valdininkai.

Evangelikų reformatų bažnyčiai atstovaujanti komanda įtikino savivaldybę ir teismą, kad geriausia globėja yra Jūratė Duderienė.

Iš valstybės institucijų į Biržų rajono savivaldybę plaukia dokumentai apie šiurkščius pažeidimus Medeikių vaikų globos namuose, kuriuos įsteigė Biržų evangelikų reformatų bažnyčia. Padėtis ten nesikeičia ne vienerius metus, bažnyčia vaikų namus tarsi laiko uždara erdve ir skundžia realybę išvydusius savivaldybės tarybos narius. Savivaldybės vaiko teisių sergėtojai tvirtina globos namuose pažeidimų neregėję. Jokių negerovių savivaldybės atstovai neįžvelgia ir tai pačiai bažnyčiai siekiant globoti neįgalią moterį, kurios namai, panašu, tapo uždara bažnyčios ir savivaldybės susitarimų zona. Humanizmo ir moralės vėliavas pagal poreikius kilnojantys Biržų vadovai nebylų pritarimą išreiškė ir naktinei bažnyčios tarnų akcijai, kai į tamsą tarsi nusikaltėlės buvo išvarytos dvi moterys. Jų nusikaltimas – gyvenimas su ligone namuose, kurių trokšta bažnyčia. Pasitikėjimą kunigu Biržų savivaldybė dar kartą paliudijo teisme, kurio prašė neįgalios moters globėja skirti evangelikų reformatų bažnyčios atstovę, o ne artimą ligonės giminaitę. Gruodžio 16 dienos Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi globėju skirtus bažnyčios pageidaujamas ir savivaldybės pasiūlytas asmuo.


Išpildytas kunigo pageidavimas

Likėnuose gyvenančios neįgalios A. Š. globėja paskirta Jūratė Duderienė. Ją savivaldybei rekomendavo evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas. Jo vadovaujama bažnyčia tikisi per teismus įgyti teisę valdyti globotinės turtą – namus, žemę, mišką. Į teismą dėl globos nustatymo neveiksniai A. Š. kreipėsi Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, gavęs globa suinteresuotos evangelikų reformatų bažnyčios kunigo R. Mikalausko prašymą.
Nors savivaldybė gavo ir kitų tos pačios neįgaliosios globėjais ketinančių tapti asmenų prašymų, jie buvo ignoruoti. Su neįgaliąja ir dabar jau mirusia jos motina Natalija Olga Šarkūniene kelerius metus gyveno Rita Kuprovskaja. Ši moteris mėnesį laukė atsakymo, kokiais motyvais rėmėsi jos kandidatūrą į globėjas atmetusi Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė.
Savivaldybė apsigalvojo ir dėl kitos galimos globėjos kandidatūros – neįgaliosios tikros tetos Lilijos Vandos Ruplėnaitės. Socialinės paramos skyriaus įsitikinimu, neįgaliajai geriau su bažnyčios atstove J. Duderiene, kuri gerai atlieka globėjos pareigas.


Kartu negyvena, tačiau globoja be atlygio ir puikiai

Savivaldybės atstovai teisme aiškino, kad laikinoji globėja J. Duderienė pareigas atlieka be priekaištų. Tai nustatyta ir apsilankius neįgaliosios namuose bei surašius aktą. Pati J. Duderienė teisme tvirtino, kad neįgaliąją ji globoja sąžiningai ir pareigingai. Globotinės šeimą ji sako pažinojusi apie 10 metų, nors artimiau bendrauti ir netekę. J. Duderienė teigė, kad tapusi globėja ji dirbtų veltui, neimtų atlygio, nes yra bažnyčios žmogus, neabejingas nuskriaustajam.
Globėja atlyginimą gauna iš darbo Biržų muzikos mokykloje, kurioje darbo valandos trunka nuo 13 iki 17-18 valandos. Pasak kunigo, išsituokusi, suaugusį sūnų turinti J. Duderienė yra ir bažnyčios vargonininkė bei choro vadovė. Ji turi Biržuose butą ir pas globotinę negyvena, tačiau neįgalioji esą prižiūrima visą parą. J. Duderienės globojamos ligonės priežiūrai bažnyčia samdo kitą žmogų – Kristiną Č.
Neveiksnia ligone rūpinasi ne tik bažnyčios samdyta Kristina Č., su kuria, pasak kunigo R. Mikalausko, sudaryta darbo sutartis. Likėnuose kasdien lankosi Biržų socialinių paslaugų centro komandos darbuotojai.
Nors nežinia, kiek laiko su globotine praleidžia J. Duderienė, ji pati, savivaldybės atstovai ir kunigas teismui tvirtino, kad globėja su ligone sutaria puikiai.


Mano, kad neįgalioji yra izoliuota

Vilniuje gyvenanti ir medicinos sesers kvalifikaciją turinti neįgaliosios teta Lilija Vanda Ruplėnaitė taip pat buvo pasiruošusi rūpintis neįgalios dukterėčios A. Š. globa. Moteris teisme teigė, kad kol kas neįgaliosios priežiūrai taip pat samdytų žmogų. Tai būtų jai ir ligonei gerai pažįstama Rita Kuprovskaja, su kuria globotinę sieja emocinis ryšys. Būsima globėja neatmetė galimybės persikelti gyventi į tėviškę Biržuose. Ji pateikė išvadas apie savo sveikatą, kad gali būti globėja, bei chrakteristikas. Teisme kalbėjusi L. V. Ruplėnaitė išsakė nuomonę, kad neįgalioji šiuo metu yra izoliuota. Norint pas ją patekti reikia J. Duderienės leidimo, laidinis telefonas nebeveikia.
„Jei galėtume išgirsti, ką liudija visi, kam teko pabuvoti Likėnuose pas neįgaliąją, manau, kad išgirstume ir kitokią tiesą. Deja, kol kas Lietuvoje sakyti tiesą nėra saugu, bijomasi prarasti darbą. Nesuprantu, kodėl norėdama susitikti su dukterėčia, turėčiau prašyti leidimo“, - po teismo posėdžio korespondentei kalbėjo L. V. Ruplėnaitė.
Teismas akcentavo, kad abi kandidatės yra tinkamos būti globėjomis – yra charakterizuojamos išskirtinai teigiamai, nebaustos administracine tvarka, nepadariusios nusikaltimų, abiejų finansinė padėtis ir sveikatos būklė gera.
Priimdamas nutartį teismas iš esmės rėmėsi savivaldybės išvada dėl J. Duderienės tinkamumo būti globėja. Nutartyje rašoma, kad „duomenų, jog laikinoji globėja būtų netinkamai atlikusi savo pareigas, nėra“.
Sužinojusi teismo nutartį, kad globėja skirta J. Duderienė, L. V. Ruplėnaitė sakė nenustebusi, tačiau labai nusivylusi. Teismo nutartis, pasak L. V. Ruplėnaitės, bus skundžiama.
Moterį nustebino ir tai, kad teisme nebuvo išgirsta neįgaliosios nuomonė. Pasak L. V. Ruplėnaitės, jai neaišku, dėl kokių priežasčių dukterėčios nenorėta atvežti į teismo posėdį, kuriame visi galėtų išgirsti jos nuomonę. L. V. Ruplėnaitės žiniomis, neįgaliosios vykimui į teismą medikai neprieštaravo. Pasak globėja būti pasirengusios moters, neveiksnumą turinti ligonė pas ją atvykusiai komisijai aiškiai yra pasakiusi, su kuo ir kodėl norėtų gyventi. Tai turėjo būti parašyta akte, tačiau teisme tai neakcentuota. Praėjusį sekmadienį mobiliuoju telefonu paskambinusi dukterėčiai L. V. Ruplėnaitė suprato, kad su ja kartu yra Kristina Č., kuri ir padavė neįgaliajai telefoną.
Pasak L. V. Ruplėnaitės, kalbantis su dukterėčia dar kartą teko nustebti jos atmintimi. Kalbantis apie gimines neįgalioji patikslino datą, kada į slaugos namus išvažiavo kita jos teta.
„Ji mane klausinėjo, kaip gyvena sesytė ir močiutė (taip ji vadina globėją R. Kuprovskają ir jos mamą). Nesakiau jai, kad po patirto streso močiutė atsidūrė ligoninėje, sakiau, kad abi laikosi gerai. Tada išgirdau graudžiu balsu tariamus žodžius „labai jūsų visų pasiilgau“, - apie ką tik vykusį pokalbį pasakojo neįgaliosios teta.
Pasiteiravusi, ar dukterėčia paskambina, pasikalba su krikšto mama ir kaimyne, su kuria bendraudavo, moteris sako išgirdusi neįgaliosios atsakymą: „Telefoną iš manęs atėmė.“
Kristina pažadėjusi, kad padės paskambinti, teiravosi telefonų numerių.
„Kokių dar numerių? Ji (neįgalioji) pati puikiai žino ir atsimena visus telefonų numerius“, - samdytai globėjos atstovei sako pareiškusi L. V. Ruplėnaitė.


Kas ir kaip tarėsi?

„Mes parašėme tik tai, ką ji sakė, ir nieko daugiau nenorėjome prirašyti“, - tvirtino „Šiaurės rytams“ Socialinės paramos skyriaus vedėją laikinai pavadavusi ir Likėnuose pas neįgaliąją su komisija besilankiusi vyriausioji specialistė Lionė Jarusevičienė. Pasak jos, neįgaliosios nuomonė, su kuo ji norėtų gyventi, akte yra užfiksuota. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja E. Prokopovičienė teisme teigė, esą norėta, jog neįgaliosios globėja taptų R. Kuprovskaja, prie kurios ligonė pripratusi. Teigė, kad dar anksčiau siūlyta, jog R. Kuprovskaja su bažnyčia pasirašytų sutartį, numatant atlygį už neįgaliosios priežiūrą. Pasak vedėjos, abipusio susitarimo pasiekti nepavyko.
R. Kuprovskaja „Šiaurės rytams“ teigė, kad rūpintis globa yra savivaldybės pareiga, tačiau jai kažkodėl siūlyta rašyti sutartis su bažnyčia.
Pasak R. Kuprovskajos, savivaldybės kabinete vykusiame pokalbyje dalyvavo E. Prokopovičienė, specialistas Remigijus Šaknys ir kunigas R. Mikalauskas.
„Su manimi tokiu keistu derybų būdu susitarti tikrai nepavyko. Aš išėjau pokalbiui nesibaigus, kai man ėmė siūlyti atsisakyti advokato, pradėjo kalbėti apie a. a. Natalijos Olgos Šarkūnienės giminę kamuojančias ligas, kažkokias dimensijas ir kitus neetiškus dalykus“, - sako R. Kuprovskaja.
Ši moteris ir evangelikų reformatų bažnyčia turės teismuose įrodyti teises į mirusios Natalijos Olgos Šarkūnienės turtą. Jis testamentu užrašytas senolę ir jos neįgalią dukrą prižiūrėjusiai R. Kuprovskajai. Evangelikų reformatų bažnyčia laikosi nuostatos, kad galioja 2011 metais bažnyčios ir senolės surašyta, tačiau 2014 metais nutraukta rentos sutartis, pagal kurią visas turtas ir neįgaliosios A. Š. priežiūra atitenka bažnyčiai.


Alfreda Gudienė
2014-12-20


2014.12.23

Medeikiečiai bendrovės teritoriją papuošė senoviniu traktoriumi

Maždaug prieš mėnesį prie Medeikių žemės ūkio bendrovės dirbtuvių išdygo istorinis eksponatas – senovinis vikšrinis traktorius T-74. Taip buvo nuspręsta papuošti bendrovės dirbtuvių aplinką. Pakalbinus bendrovės vadovą Albertą Patkauską, jis papasakojo, kad traktorius maždaug prieš metus buvo nupirktas ir atgabentas iš Užušilių kaimo.

Traktorius buvo užkeltas ant akmens, kurio atsiradimas miestelyje - irgi istorija.

Kadangi jis buvo senas ir apleistas, teko iš naujo sukomplektuoti. Originalios traktoriaus spalvos atkurti nepavyko - per visą savo „gyvenimą“ jis buvo dažytas kelis kartus. Tad teko pasitelkti istorines žinias ir nudažyti viena iš galimų originalių jo spalvų - pilka. Ilgai buvo sprendžiama, kur naujoji puošmena turėtų stovėti. Buvo mąstoma pastatyti prie įvažiavimo į dirbtuves, prie senosios kalvės, bet apsistota prie minties pastatyti jį ant netoli dirbtuvių šalikelėje esančio didelio akmens. Beje, šis akmuo, ant kurio stovi medeikiečių eksponatas, irgi turi savo istoriją. Kolūkio laikais, apie 1970 metus, jis melioratorių buvo vežamas į akmenų skaldyklą Pelaniškių kaime. Kelias buvo duobėtas, technikos gal irgi būta itin tvarkingos, ir šis milžinas tiesiog iškrito iš priekabos šalikelėje, prie kolūkio mechaninių dirbtuvių. Kadangi jam pakelti reikėjo specialios technikos, niekas tuo nebepasirūpino. Ir akmuo liko gulėti ten, kur iškritęs.
Pasak bendrovės vadovo, šiandien akmuo yra maždaug iki pusės įaugęs į žemę. Užkelti sunkų, apie šešias tonas sveriantį papuošalą nebuvo taip paprasta. Tam pasitelktas irgi jau istorija tampantis galiūnas - traktorius „Valtra Valmet 8450 Hi“. Šis 140 arklio galių darbininkas, bendrovės įsigytas 1997 metais, buvo pirmasis medeikiečių vakarietiškas traktorius. Kas žino, galbūt ir jis, sąžiningai atidirbęs savo amžių, kada nors atsistos šalia savo vyresniojo draugo.
Vikšriniai traktoriai T-74 nuo 1962 iki 1984 metų buvo gaminami Ukrainos mieste Charkove buvusioje traktorių gamykloje. Traktorius svėrė beveik 6 tonas, turėjo 75 arklio galių dyzelinį variklį. Jo paskirtis buvo atlikti įvairius žemės ūkio, melioracijos, statybos, kelių tiesimo darbus. Iš viso jų buvo pagaminta 880 tūkstančių. Turbūt ne vienas vyresnis žmogus dar puikiai atsimena juos ariančius ir mūsų kaimuose.
Pasipuošti dirbtuves senu traktoriumi - ne vienintelė medeikiečių su istorija susijusi idėja. Planuose - restauruoti bendrovės turimą sunkvežimį „Gaz-51“, atkurti kalvę, malūną.
Smagu, kad atsiranda vis daugiau verslininkų, kurie rūpinasi ne tik savo ūkio pelnu, bet ir savo krašto istorinėmis vertybėmis, paveldo atkūrimu. Lieka tikėtis, kad medeikiečių entuziazmas neužges. Na, o jų puošmena kol kas dėmesio stoka nesiskundžia. Nemažai žmonių pasižiūrėti traktoriaus ir nusifotografuoti jo fone atvažiuoja net iš miesto.


Arūnas Noreika
2014-12-20


2014.12.23

Aplink pasaulį – su Meile kišenėje

Fotografija Dovaldę Butėnaitę surado paauglystėje. Pro pirmojo fotoaparato objektyvą mergaitė žvelgė į supančios aplinkos objektus, reiškinius, žmones. „Fotografavau lietaus lašus, ryto rasą, geriausias drauges įvairiuose amplua“, – prisimena 22 metų biržietė.

Šiuo metu mergina yra laisvai samdoma fotografė. Fotografuoja asmenines šventes, mados fotosesijas, domisi interjero fotografavimo ypatybėmis, dalyvauja vietiniuose ir tarptautiniuose socialiniuose projektuose. Savu braižu Dovaldė vadina jaukų ir artimą ryšį su fotografuojamu žmogumi, žaidimą detalėmis, vaizdo estetikos bei paprastumo, natūralumo dermę. Dabar fotografiją atrado Dovaldė. Sako, ilgam.

Dovaldė Butėnaitė: „Neatsisakyčiau galimybės apkeliauti visą pasaulį, jei tik turėčiau tokio dydžio kišenę, į kurią tilptų mano kalytė Meilė.“

Pirmasis įvertinimas – Estijoje, pirmasis renginys – Biržuose

Gruožio 6-ąją „Portfolio“ galerijoje pirmąsyk viešai eksponuotas biržietės Dovaldės Butėnaitės fotografijų ciklas „Po stiklu“. Renginys sąmoningai nevadintas paroda – miestelėnai kviesti į jaukų fotografijų pristatymo vakarą.
Dovaldė yra baigusi Dailės skyrių Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje. Prieš trejetą metų merginos nuotraukos demonstruotos pilyje sykiu su Biržų dailininkų grupės „8+“ darbais.
„Po stiklu“ – diplominis biržietės darbas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Idėja ir ciklas gimė Estijoje, studijų mainų programos metu. Tartu meno kolegijoje lietuvės fotografijų ciklas sulaukė puikaus įvertinimo, o mokyklos absolventė – dėstytojų paskatų tvirtai žengti pasirinkta kryptimi.
Ir veiklioji Dovaldė Butėnaitė nesnaudė: 2010 m. dalyvavo tarptautiniame audiovizualiniame projekte „Birth of image“ (Graikija), 2012 m. dirbo savanore fotografe trumpametražių filmų festivalyje „Vilnius Film Shorts“ (Vilnius), 2013 m. vyko į tarptautinį medijų projektą „Show your life“ (Vengrija), o 2012-2013 m. tapo jaunimo iniciatyvos „MiniMedia“ fotografe. Šių projektų patirtis – motyvacija, viešumas, komandinis darbas, kūrybinis mąstymas, pažintis su kitomis kultūromis, nauji įgūdžiai, anot fotografės, – neįkainojama.


Ašarų priežastis – padėkos (už keksiukus – irgi)

Apsisprendusi savo darbus pristatyti Biržuose, mergina veikė ryžtingai – susirado „Portfolio“ meno galerijos direktorę Lijaną Judickaitę ir išdėstė savo užmanymą. Anot „Portfolio“ šeimininkės, Dovaldė tiksliai žinojo, ko nori ir kur eina. Išklausiusi jos pageidavimus, mielai sutiko padėti. Bet su sąlyga: Dovaldė pati turės imtis visų darbų – eksponavimo, viešųjų ryšių ir t. t. Mergina puikiai susitvarkė. Sunkiau Dovaldei sekėsi suvaldyti jausmus, užplūdusius lemtingą vakarą. „Vis dar sunku atsigauti nuo to, kas vakar įvyko, sunku įvardinti ir nupasakoti emocijas, kurios vis dar virpina širdį. Jūsų šypsenos, paskatinamieji žodžiai, gėlės ir dovanos – milžiniškas ačiū nuo manęs“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje po renginio emocijų nevaržė mergina.
Pamatyti ir parodyti kitaip
„Portfolio“ erdvės ekspoziciją išskyrė į 2 dalis: pirmojoje – tekstuali ir vizuali Dovaldės kūrybinė biografija. Simboliška, nes šios dalies darbai – kūrybiškos objekto ir teksto sąsajų paieškos. Rankinių laikrodžių rodyklės, slenkančios ne ciferblato padalomis, o žmonių atvaizdais; fotografijoje užfiksuoti rankų gestai (kurčiųjų kalba) – objektas (rankos) ir tekstas (ženklų kalba) tuo pat metu; it paveikslas įrėmintame pase įklijuota viza – kiekvienas vaizdas suvokėjo galvoje kuria tekstu virstančią interpretaciją. Kaip tik į šį intelektualiai smagų žaidimą įsitraukė daugiausia vakaro svečių. Parengti autobiografinį prisistatymą – L. Judickaitės rekomendacija. Ir jos pagalba šią kompoziciją kuriant.
Antroji parodos dalis – „sekretai“. Pastarieji šiuolaikinėje fotografijoje – ne naujiena. Pernai miestiečiai turėjo progą įminti kitos kraštietės – Aistės Jurevičienės (Laisonaitės) kūrybines paslaptis („sekretus“). Dovaldė šitai žino. Tačiau diplominis darbas neapsieina be teorinės dalies, tad studentė analizavo, lygino kitų autorių darbus, o saviesiems kūrė originalią koncepciją. Būtent naujas, netikėtas objekto pamatymas yra svarbiausias kūrybos aspektas, – įsitikinusi ciklo autorė.
„Po stiklu“ – tai suaugusio žmogaus žvilgsnis į vaikus pro stiklą, kuris vaiką paverčia paslaptimi, gyvu „sekretu“. Dovaldės fotografijų ciklas – tai paralelių tarp dabartinio savęs ir savęs vaikystėje ieškojimas.
L. Judickaitės teigimu, Dovaldės darbai emociškai paveikūs, o pirmąsyk biržiečiams rimčiau prisistačiusi autorė turi puikių perspektyvų. Iki gruodžio 22-osios jos darbai puoš „Sucré“ kepinių namus.


Baisus scenarijus yra baisus. Bet neprivalomas

Kūrybos paviešinimas – nemenkas iššūkis autoriui, kuris tarsi apsinuoginęs stojasi prieš minią žmonių. Dargi nėra garantijų, kad nebus išjuoktas, sukritikuotas. Ar Dovaldė svarstė blogiausią scenarijų? Ar jaunos ir trapios asmenybės nekaustė baimė? Netrikdė dvejonės, nepasitikėjimas? „Savo darbais tikėjau. Gyvenau ta idėja. Tačiau esu iš tų, kurie iš anksto galvoja apie pasekmes ir šimtus kartų viską apsvarsto. Bet vos tik savimi suabejoju, visada atsiranda žmonių, kurie padrąsina. Taip ir šįkart. Žinoma, pradėjusi veikti išsigandau, tik kad trauktis nebebuvo kur. Svarbiausia, kad pati sau pažadėjau įgyvendinti šitą idėją. Tad anksčiau ar vėliau būčiau turėjusi tą pažadą ištesėti. Tiek turiu visko prikaupusi! Manau, laikas pradėti tai rodyti“, – šypsosi Dovaldė. Kažkada biržietės darbus veikiausiai pamatys ir Vilnius, tačiau tokiam iššūkiui reikia sukaupti dar daugiau drąsos, patirties, įgūdžių.
Susižavėjimo objektas... chemija
Prieš keletą metų Dovaldė Butėnaitė baigė Biržų „Aušros“ vidurinę mokyklą. Kaip bebūtų keista, meniškos prigimties merginą mokykloje labiau traukė tikslieji mokslai, nors ne visuomet viskas sekėsi. O mėgstamiausios buvo šviesaus atminimo mokytojos A. Kalpokienės vedamos chemijos pamokos. „Kai dabar mėginu sugrįžti į tuos laikus – viskas mokykloje buvo įdomu. Daug informacijos, sėkmių ir nesėkmių. Lengva nebuvo. Buvau užsispyręs vaikas, kuris dėdavo visas pastangas, kad gautų rezultatą. Į mokslus niekada nežiūrėjau pro pirštus. Tikriausiai todėl tas rezultatas ne toks jau prastas“, – svarsto Dovaldė.
Tačiau sudėtingiausias laikas, anot jos, – studijų krypties pasirinkimas. Tėveliai galbūt turėjo dukros ateities viziją, tačiau leido rinktis pačiai – matė, kad jų mergaitė kitokia – itin jautri, kūrybinga. „Mane tuomet varžė ne tėvai, o mano pačios nesusivokimas, negebėjimas greitai, užtikrintai apsispręsti“, – prisiminimais dalijasi mergina.


Studijavo... hobi

Subliuškus ano meto svajonėms apie odontologiją, studijų objektu tapo fotografija. „Supratau, kad esu ten, kur ir turėjau būti, kur link vedė mano širdis. Tikrai nesigailiu, kad baigiau kolegiją. Manau, daugelio žmonių požiūris į šias mokslo įstaigas yra pasenęs, sustabarėjęs“, – sako Dovaldė. Su fotoaparatu susibičiuliavusi mergina šiandien neatmeta galimybės imtis kažko naujo. „Esu kūrybiška, mane domina įvairūs dalykai.
Pavyzdžiui, leidyba, dizainas. Estijoje teko pabuvoti leidykloje-spaustuvėje – įspūdinga. Kurti knygas būtų nepaprastai įdomu, nors skaitymas nėra mano pomėgis“, – sako Dovaldė.


Menininkas ir socialiniame tinkle menininkas

„Nemanykite, kad vaidinu menininkę ir dienų dienas sėdžiu užsidariusi galerijose. Žinoma, nueinu į parodas, lankausi renginiuose. Labai myliu muziką. Kaip įprasta šiuolaikiniam jaunimui, dalį laiko praleidžiu socialiniame tinkle. Nors šito gal nerašykit, kažkaip gėdingai skamba“, – išsigąsta. Netrinu. Man skamba natūraliai, todėl gražiai. Natūralumas – natūrali Dovaldės būsena (nūdieną – retas reiškinys). „Mėgstu gamtą, slidinėjimą kalnuose. Man patinka su šuniu vaikštinėti siauromis Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Nors dar labiau myliu jūrą. Dažnai važiuojame į pajūrį. Gyventi pajūryje būtų nuostabu. Taip pat nemažai keliauju. Šią vasarą su sese Arūne aplankėme Romą (Italija). Žinoma, visko po trupinėlį, bet teko pajusti kultūrinius skirtumus. Visos kelionės smagios, turiningos, prasmingos. Tačiau labiausiai mane žavi prisiminimai, vėliau atgyjantis aplankytos vietos pojūtis. Labai geras jausmas. Tiesą pasakius, neatsisakyčiau galimybės apkeliauti visą pasaulį, jei tik turėčiau tokio dydžio kišenę, į kurią tilptų mano kalytė Meilė“, – šypsosi Biržų žemės vaikas.


Biržai traukia, bet neįtraukia

Gimtuosius Biržus mergina išties myli. Čia ji užaugo, čia viskas sava ir artima, o sugrįžti traukia brangūs žmonės, prisiminimai, sentimentai. Ryšys su gimtuoju miestu, anot Dovaldės, užsimezgė per stovyklas, projektus, kuriuose jai teko dalyvauti. Biržietė su viena kūrybine komanda lankė Biržų, Vabalninko, Rokiškio vaikų dienos centrus, Medeikių vaikų globos namus. Jaunuoliams pasakojo apie tobulėjimo ir komunikacijos galimybes, kurias suteikia šiuolaikinės medijos, socialiniai tinklai. Mažiesiems rodė techniką (fotoaparatus, filmavimo kameras ir kt.), aiškino jos veikimo principus. Ne visi vaikai, pasak Dovaldės, turi galimybę prisiliesti prie to, kas mums yra įprasta, todėl šis bendravimas projekto dalyviams paliko stiprų įspūdį. Didžiulius sentimentus biržietė puoselėja Nemunėlio Radviliškyje kasmet Lietuvos evangelikų reformatų jaunimo draugijos „Radvila“ organizuojamai vaikų stovyklai. Puikiai su vaikais sutariančiai merginai čia buvo patikėtos vadovės pareigos.
Į gimtąsias vietas vis traukia bent trumpam pargrįžti, ką nors naudingo nuveikti, kažką gražaus sukurti. Aplinka ir sutikti žmonės keičia žmogaus pasaulėvoką, formuoja, augina asmenybę. Tačiau provincija, anot Dovaldės, deja, palankesnė kūrybiškai asmenybei irti, negu augti, o jaunam žmogui tai ypač pražūtinga. Galbūt kažkada gimtinėn sugrįšianti, tačiau kol kas savęs čia neįsivaizduoja.


Kalėdų senelio prašys... darbo

Dabar mergina labiau už viską norėtų susirasti nuolatinį užsiėmimą. Nesvarbu kur - galerijoje, spaustuvėje, leidykloje. „Aš taip nuoširdžiai trokštu dirbti, man reikia veiklos! Nenoriu gyventi iš tėvų kišenės. Yra žmonių, kurie taip elgiasi, bet man tai nepriimtina“, – mintija Dovaldė. Kalėdos – stebuklų metas – maža ką. Kaipgi Dovaldė rengiasi švęsti šventes? „Kūčių vakarą visa šeima ir Biržų seneliai susirenkame prie vieno didelio stalo. Visuomet būna ne mažiau kaip dvylika patiekalų. Prieš vakarienę senelis taria įvadinį žodį – padėką, tada visi dalinamės kalėdaitį. Mane Kūčios žavi ramybe, o tas vakaras tarp Kūčių ir Kalėdų išties kažkoks stebuklingas. Per Kalėdas be dovanų neapsieinama. Į šį reikalą stengiuosi žvelgti kūrybiškai. Mėgstu dovanoti tokias dovanas, kurių žmonės nesitiki. Man beprotiškai patinka daryti staigmenas, kurios žmonėms sukelia didelę nuostabą. Smagu, kai aplinkiniai šypsosi. Tada ir pats šypsaisi“, – šypsodama sako Dovaldė. Ir ko tokiai merginai palinkėti? Nebent beprotiškai kūrybiško Kalėdų senelio su nuostabos sklidinu maišu!


Jurgita Ratkevičienė
2014-12-20


2014.12.23

Šeštadienio „BooKafe“: personažai iš knygos ir istorijos

Biržietiškas knygynas – kavinė „BooKafe“ nerimsta: kaip jau įprasta, ir šeštadienį čia nestigo kūrybine dvasia it strėle perverto veiksmo.

Knygos apie Kakę Makę gerbėjos.

Linksmas dialogas su mėgstama heroje

Smagu, kad savaitgalį, kai miestas žadėjo kaip niekad daug galimybių smagiai praleisti laiką, pramogų gausoje knygos mylėtojai nepamiršo vidudienio renginio – šiuo metu tarp vaikų vienos populiariausių knygos apie Kakę Makę pristatymo. Vedinos savo atžalomis smagiai nusiteikusios mamos ir – neįtikėtinas dalykas - keli tėčiai jau gerokai prieš renginio pradžią rinkosi į mielą knygyno-kavinės aplinką, siurbčiojo arbatą ir vaisių kokteilius, gardžiavosi kava, skanėstais, tarpusavyje bendravo, vartė knygas ir kantriai laukė Kakės Makės.
Keli nuolatiniai renginių dalyviai konstatavo faktą, kad išryškėjo tendencija, jog „BooKafe“ jau turi savotišką gerbėjų klubą ir, kas labiausiai džiugina visus, šeimų sambūrio vietą. Mažytėje patalpoje vietos pakanka visiems, o ribota erdvė netgi verčia glaustis arčiau vienas kito, susipažinti, užmegzti kalbą. Ypač tai būdinga vaikams, kurie sklaido knygų puslapius ir buriasi prie vieno stalo naujoms draugystėms.
Tad ir šeštadienį Kakė Makė, išlipusi iš Linos Žutautės knygų, knygyno-kavinės erdvę iki pat lubų prisotino savo geros nuotaikos ir vaikų juoko. Nenuostabu, kad mažieji skaitytojai labai nudžiugo – šiuo metu istorijos apie Kakę Makę, vieno renginio dalyvio pastebėjimu, yra „ant bangos“ ir veik visi skaitantys vaikai ją puikiai žino.
Šios garsios herojės sumanytoja – vaikiškų knygelių autorė ir iliustratorė L. Žutautė. Kakė Makė – neklaužada mergaitė ir ji pasakoja istorijas apie tai, kaip reikia tvarkytis, klausyti tėvelių bei susidraugauti su tamsa.
2010 metais L. Žutautės knyga „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ buvo pripažinta geriausia mažiesiems skaitytojams skirta knyga. Renginio metu daugiau buvo akcentuojama naujausia knyga – „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“. Vaikai su spalvingąja linksmuole kartu žaidė, mankštinosi, spalvino monstrų kaukes, dalyvavo monstrų riaumojimo varžybose bei smagiai leido laiką. O tas laikas kaip mėnulis ėmė ir sudilo – smagus vidudienis, ištįsęs iki poros valandų, savo užantyje sušildė geidaujančius bendrystės, kūrybos, draugystės ir nebanalaus laiko su savo vaikais.


Pokštai, virtę tikrove

Tradiciškai šeštadienio vakare į „BooKafe“ rinkosi gero lietuviško kino mėgėjai. Lietingą vakarą jų nebuvo daug, bet, kaip visuomet, betarpiška aplinka diktavo kino žiūrėjimą namų sąlygomis – kai šiluma, puiki draugija ir garuojančio gėralo puodelis yra šalia. Knygyno-kavinės šeimininkė Greta Akcijonaitė šįkart biržiečius gundė režisierės Giedrės Žickytės 2011 m. pastatytu dokumentiniu filmu „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Tai patriotinis filmas apie tai, kaip „džinsai ir rokas sugriovė Sovietų Sąjungą“. Nelabai aišku? Leonidas Donskis, vienas iš filmo herojų, prisiminė šią buvusio paskutinio Čekoslovakijos prezidento Vaclavo Havelo mintį kalbant apie tai, kaip Kauno jaunųjų architektų naujametis karnavalas 1984 m. išaugo į grupę „Antis“, dar vėliau – į Dainuojančią revoliuciją. Dokumentiniame filme naudojami kadrai iš asmeninių archyvų ir muzikiniai dabar jau tikra istorija tapę intarpai iš „Roko maršų“, inicijuotų grupės „Antis“, per Lietuvą. Jame panaudoti ir unikalūs kadrai iš „Anties“ tiesioginio pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinėje televizijoje.
Filme buvusi grupės lyderio žmona Audra Kaušpėdienė pasakoja: „Grupė „Antis“ tuomet buvo suburta tik vienam pasirodymui tą naujametinį vakarą. Niekas negalvojo, kad tas pokštas, virtęs tikrove, pakeis pasaulį. Manau, kad nieko panašaus dabar tikrai nepavyktų pakartoti.“
Šiek tiek daugiau nei dvidešimties metų Lietuvos istoriją, manau, mename visi – „Roko maršas“ juk savo laiku pradundėjo ir pro Biržus, o tai būtent jo būta to nekaltojo vedlio, lydėjusio sąmonės budimą, kitokių šalies galimybių suvokimą ir galiausiai atvedusio prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo.
Visą tą kelią L. Donskis pavadino tokia būsena, kai nesuvoki iki galo, ką darai, ir kartu nieko nedarai rimtai. Anot filosofo, niekas nesitikėjo tokio vyksmo, prasidėjusio nuo Naujųjų metų sutikimo, baigties gerąja prasme, o tuomet Lietuva buvo panaši į įsimylėjusį žmogų: visuomet euforijoje, plačiai atvertom akim, pilna tikėjimo ateitimi.
„Ką gi, po tuomečio poetinio pakilimo dabar Lietuva yra gyvenimo prozoje“, - taip L. Donskis apibendrino didžiąją Lietuvos nepriklausomybės epopėją.
Žiūrovai, po filmo pabirę kas sau į gruodžio nutamsintą gatvę, po poetiško filmo lygiai taip pat atsidūrė miesto gyvenimo prozoje. Gaila, bet tenka konstatuoti faktą, jog visą rudenį ir dalį žiemos šviesos oaze buvusi „BooKafe“ kurį laiką nebežada organizuoti panašių renginių. Tačiau žiemoti biržiečius ši jauki vieta visuomet kviečia su knyga ir kavos ar arbatos puodeliu.


Aja Varnaitė
2014-12-20




2014.12.22

Veidrodėli, pasakyk, kiek skaitiklis rodo…

Vandens apskaitos prietaisą įrengė apverstą  ir palubėje, o senoliui pasiūlė į rodmenis žiūrėti per veidrodį.


Kalėdoms atidundant atgyja vaikystės prisiminimai ir pasakos. „Veidrodėli, pasakyk: kas pasaulyje gražiausia?“ - karalienė kasryt klausinėdavo stebuklingo veidrodžio. Tai buvo pasakoje apie Snieguolę.
Tuo metu Biržų realybėje veidrodėlis senoliams būtinas kaip apskaitos priemonė. Į jį žvilgčioti turėtum ne retėjančius plaukelius ar dantukus skaičiuodamas, o norėdamas atsiskaityti už vandenėlį.
Į devintą dešimtį įkopęs Biržų rajono gyventojas neseniai sulaukė originalaus pasiūlymo iš vandens tiekėjo – uždarosios akcinės bendrovės „Biržų vandenys“. Jeigu būtų renkamas kiečiausias metų patarimas, prizus neabejotinai susišluotų nuo vadinamųjų Broniaus laikų (Bronius Klastauskas – buvęs bendrovės direktorius – aut. past.) originaliais patarimais garsėjusi įmonė.


Prisuko atvirkščią prie lubų

Sykį gyveno senolis ir jo žmona. Ne pasakoje – Biržų rajone. Turėjo namą, vandenį ir skaitiklį. Metams bėgant keitėsi vandens tiekėjai, jų papročiai ir įranga. Matyt, atėjo laikas ir senolio namuose esantį vandens apskaitos prietaisą keisti. Atvyko įmonės „Biržų vandenys“ vyrai, nuėmė virtuvės palubėje kadaise prisuktą senąjį skaitiklį ir primontavo naują.
Džiaugėsi senolis skaitikliu, kurį parodė ir mylimam anūkui.
„Taigi žiūriu, kad skaičiai „apversti“, nes skaitiklis atvirkščiai prisuktas“, - pasakojo guvus anūkas Vytautas. Sako, kad bandęs tą skaitiklį pasukti, kad senelis realų vaizdą matytų, tačiau įtaisas buvęs stipriai pritvirtintas ir užplombuotas.
„Bijojau smarkiau sukti, kad skaitiklio nesulaužyčiau ar plombos nepažeisčiau – nemalonumų tada senelis neišvengtų, gal ir sukčiavimu galėtų būti įtartas“, - kalbėjo 22 metų Vytautas.


Įžvelgė pasityčiojimą

Jauno žmogaus pasipiktinimą sukėlė tai, ką jis iš senelio išgirdo, kai šis apie „atvirkščią“ skaitiklį pranešė paskambinęs telefonu į įmonę „Biržų vandenys“. „Sakė, kad senelis pasiimtų veidrodį ir taip tikrus skaitiklio duomenis pamatytų“, - apie sveiku protu sunkiai suvokiamą pasiūlymą pasakojo seno žmogaus anūkas. Negana to, kad vandens tiekėjai esą nepasiūlė seneliui skaitiklį įrengti ne prie lubų, kad norinčiam skaičius pamatyti nereikėtų ant taburetės lipti, tai dar liepė į rankas veidrodį pasiimti.
„Pasityčiojimas – ne kitaip. Tai gal dar galėjo pasiūlyti ir fotoaparatą pasiimti, duomenis nufotografuoti, paskui įvedus į kompiuterį specialia programa skaičius paversti?“ – ironizavo jaunuolis.
Pasak jo, seneliui jis siūlęs kiekvieną mėnesį rašyti tuos keturis paskutinius skaičius, kuriuos rodo naujasis skaitiklis. Tai būtų keturi nuliukai.
Beje, pokštas apie fotografiją nenustebino – tokio įmonės „Biržų vandenys“ siūlymo dar prieš kelerius metus buvo sulaukę vieno Biržuose esančio daugiabučio namo gyventojai.


Senolis nepyksta, skaitiklis pasuktas

Paskambinus įmonės „Biržų vandenys“ vadovui Rimantui Martinoniui, šis pažadėjo kaipmat problemą išspręsti ir išsiaiškinti, kas iš jo pavaldinių turi tokį stulbinamą humoro jausmą. „Skaitiklis pasuktas, vartotojui paaiškinta, kaip juo naudotis“, - vakar sakė vandens tiekimą rajone užtikrinančios įmonės direktorius R. Martinonis.
Garbaus amžiaus vandens naudotojas tikino, kad vyrai viską sutvarkė, tačiau jie labai norėję žinoti, „kas tokį triukšmą sukėlė“.
„Sakiau, kad aš ir pats nežinau, o su vyrais pyktis nenoriu, nes mes labai gražiai draugaujame. Aš jiems senąsias trasas, kai reikėdavo, parodydavau“, - pasakojo žmogus, kuris dabar veidrodėlį prieš šventes galės naudoti kaip grožio, o ne vandens apskaitos priemonę. Ir už tai dėkingas turėtų būti anūkui, kuris senelį labai myli ir sako niekam neleisiantis iš jo tyčiotis.


Alfreda Gudienė
2014-12-18


2014.12.22

Eglė suspindo skambant giesmėms ir ožkų mekenimui

Kalėdoms artėjant biržiečiai gali džiaugtis šventiniais aksesuarais išpuoštu miestu. Biržų miestą šį sykį papuošė net dvi gražuolės – kalėdinės eglutės.
Ir veltui kai kurie piliečiai nerimsta, svarstydami, kuriam visuomenės sluoksniui viena ar kita eglutė skirta.

Skoningai papuošta gražuolė eglė pagyvino miesto aikštę.

Paburbėję, parašinėję ir priskambinėję tie žmonės tikrų tikriausiai pabuvojo prie abiejų. Viena eglė stebina lyg iš kino filmų Biržuose atsidūrusia įspūdinga ir prabangia konstrukcija, kita žavi natūralumu, kurio nesugadino, o tik paryškino medį dabinę žmonės.
Miesto aikštėje, prie baltosios bažnyčios, stovinti žaliaskarė papuošta Biržų rajono savivaldybės ir jos įstaigų rūpesčiu. Pagal šitose įstaigose dirbančių profesionalų parengtą scenarijų Kalėdų eglės įžiebimo šventėje buvo visko ir visokiems skoniams.
Vieni trepsėjo į periodiškai pasigirstantį dainos apie raudonžandį Kalėdų senį taktą, kurio užgožti negalėjo suskambę bažnyčios varpai… Vėliau dideli ir maži palaimingai lingavo girdėdami krikščioniškas giesmes arba triauškė prekybininkų siūlomus skanėstus.
Buvo valdžios atstovų ir dvasininkų kalbų, kuriose išsakytus gražius linkėjimus keitė ožkos (metai taigi jai priklausys) mekenimas. Išdidaus ožio nebuvo, tačiau padykusių ožiukų scenoje netrūko. Jiems mekenant ir siaučiant vėl suskambo bažnyčios varpai.
„Kažkoks chaosas“, - už galvos ėmėsi garbus inteligentiškos išvaizdos žmogus. Ko gero, ne jis vienintelis nebesumojo, į kurį kvietimą atsiliepti – skubėti melstis ar šokti pagal raudonžandžio senio muziką.
Ir kaipgi galėjo būti kitaip? Juk šventė buvo skirta visiems, kuriuos kitas metais valdyti rengiasi Ožka.


Alfreda Gudienė
2014-12-18


2014.12.18

Pasigailėti neketina - rengiasi bausti

Artėjant šventėms ir rinkimams Biržų politikai rengiasi įvertinti už savivaldybės veiklos baruose klestintį chaosą atsakingus asmenis.

Savivaldybės kontrolieriaus atlikto audito išvadas skaitę politikai abejojo, ar nuobaudos vertos tik Germaniškio mokyklos direktorius.

Pirmadienį posėdžiavo Biržų rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas.

Trys komiteto narės (Audronė Garšvaitė, Danutė Martinkėnienė, Skirmantė Griciūnienė) ir pirmininkas Audrys Šimas trumpai aptarė komiteto 2014 metų veiklos ataskaitą, kurią pateiks tarybai. Kiek ilgiau diskutuota apie Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktą tikrinimą Germaniškio pagrindinėje mokykloje. Kaip jau ne sykį rašyta, minėtos mokyklos patalpos buvo pertvarkytos be steigėjo sprendimo, neturint tam lėšų ir įgaliojimų mokykloje įkurdinti biblioteką bei medicinos punktą. Rajono vadovai dedasi nieko nežinoję, kas vyko Germaniškyje, ir atsakomybę linkę perkelti mokyklos direktoriui Gediminui Janeliūnui. Pastarasis nenori išduoti, kurie rajono vadovai pritarė avansu vykdomiems mokyklos pertvarkymo darbams.
Komiteto posėdyje dalyvauti negalėjo auditą atlikęs savivaldybės kontrolierius Žilvinas Juočys, todėl ataskaitą apie Germaniškio pagrindinės mokyklos patikrinimo rezultatus politikai aptarė be jo.


„Nusižengimas ant nusižengimo“

„Mano nuomone, toje mokykloje nusižengimas ant nusižengimo. Vieni nusižengimai skatina kitus, o vertinant pagal galiojančius teisės aktus, viskas daryta blogai“, - kontrolieriaus atliko audito ataskaitoje pateiktus faktus ir išvadas trumpai reziumavo komiteto pirmininkas A. Šimas. Ataskaitoje nurodyta, kad sprendimus dėl remonto darbų bei jų finansavimo tegali priimti mokyklos direktorius, kuris yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Todėl aišku, kad atsakomybė už tai, kas padaryta Germaniškio mokykloje, formaliai tenka tik rajono vadovų pažadais tikėjusiam mokyklos direktoriui.
Kadangi 2010 metų birželį buvo baigta mokyklos renovacija, penkerius metus (iki 2015 metų liepos 1 dienos) negalėjo būti keičiama mokyklos patalpų paskirtis. Tuo metu jos pertvarkytos įkeliant biblioteką ir planuojant mokykloje įkurdinti medicinos punktą.
Mokyklos direktorius pažeidė įstatymus, savo įsakymu sudaręs komisiją, kuri kai kurias mokyklos patalpas pripažino nereikalingomis.
„Mokykla neturi lėšų prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, viešuosius pirkimus atliko pažeisdama Viešųjų pirkimų taisykles, patikėjimo teise valdomą turtą valdė, naudojo nesilaikydama teisės aktų nuostatų. Mokyklos direktorius savo veiksmais padarė mokyklai 20954,52 Lt žalą“, - rašoma audito išvadoje.


Geriems darbams įstatymų nereikia?

Užvirusi diskusija dėl nuobaudos skyrimo mokyklos direktoriui G. Janeliūnui turėjo kelias kryptis. Buvusi Kvetkų mokyklos direktorė D. Martinkėnienė, puikiai žinanti, kokiais metodais buvo stengtasi uždaryti to kaimo ugdymo įstaigą, laikėsi nuostatos, kad direktorius G. Janeliūnas pažeidimus darė norėdamas mokyklos ir kaimo bendruomenei gera.
A. Garšvaitė mano, kad negalima leisti įsigalėti praktikai, kad darant gerus darbus galima nepaisyti įstatymų. „Vienas atvejis jau buvo dėl Medeikių vaikų globos namų stogo, o dabar turime ir kitą… Mano manymu, jei pasigailėsime direktoriaus ir labai geri pasirodysime, dar labiau atversime kelią chaosui“, - kalbėjo A. Garšvaitė.
S. Griciūnienė išsakė mintis, kad reikėtų žvelgti giliau ir pamatyti, kur glūdi ne vienintelių tokių atvejų šaknys bei kokie yra atsakomybės prisiimti bijančių politikų tikslai.


Bandys bausti ir administracijos direktorių

Nors posėdyje tvyrojo aiški nuojauta, kad Germaniškio istorija - daugiaplanis veiksmas, sėkmės atveju galėjęs tapti laurais politikams, apsiribota kalbėjimu apie mokyklos ir savivaldybės administracijos vadovus. Padiskutavus, ar vienam iš savivaldybės administracijos vadovų taryboje nereikėtų išreikšti nepasitikėjimo (interpeliacijos), apsistota prie kito varianto. Nutarta siūlyti merei I. Varzienei, kad ji rengtų sprendimą dėl nuobaudos (papeikimo) skyrimo savivaldybės administracijos direktoriui V. Džėjai. Jis gyvena Germaniškyje ir nuosekliai aiškina nežinantis, kodėl ardoma mokyklos fasadinė siena ir iš vienos vietos į kitą kilnojamos biudžetinės įstaigos. Savo ruožtu direktorius galės įvertinti ir Germaniškyje verslą turinčios savo pavaduotojos Alės Pocienės įtaką mokyklos pertvarkai.
Preliminariomis žiniomis, savivaldybės administracijoje ruošiamas sprendimo projektas dėl nuobaudos (pastabos) skyrimo Germaniškio pagrindinės mokyklos direktoriui G. Janeliūnui.
Nuobaudų skyrimą abiem atvejais turi tvirtinti rajono savivaldybės taryba. Ji posėdžiaus gruodžio 22 dieną.


Alfreda Gudienė
2014-12-16


2014.12.18

Dalinimosi džiaugsmas

Verslininkė pasibeldė į nepasiturinčios šeimos namų duris.

UAB „Rusmeda“ direktorė Kristina Rumbavičienė nusprendė apdovanoti šeimą, kuri visomis išgalėmis stengiasi tvarkyti namus, kad čia būtų jauku ir gera mažosioms atžaloms.

Brandžiose visuomenėse septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradęs terminas „socialiai atsakingas verslas“ jau nieko nebestebina ir mūsų šalyje. Viena iš socialiai atsakingos veiklos sričių laikoma filantropinė veikla - rūpintis šalia esančiais žmonėmis, kultūra ir menu, užsiimti labdaringa veikla ir nesiekti iš to jokios naudos sau. Todėl juokinga ir graudu girdėti, kaip bendruomenės labui paaukoję ar atlikę kokią nors paslaugą verslininkai vėliau kaulija iš vietos valdžios įvairiausių lengvatų.
Džiugu, kad mūsų rajone yra įmonių, geranoriškai ir be atlygio padedančių socialiai remtinoms šeimoms.
Nuo 2009 metų Biržuose veikianti UAB „Rusmeda“ jau gali didžiuotis, kad turi ir puoselėja gražią labdaros tradiciją. Langais, garažo vartais bei durimis prekiaujanti įmonė kiekvienais metais vaikus auginančiai nepasiturinčiai šeimai dovanoja plastikinius langus.
Pasak įmonės vadovės ir savininkės Kristinos Rumbavičienės, atrasti tokias sunkiau besiverčiančias šeimas padėjo savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Verslininkė kartu su vyru Skirmantu aplankė visas devynias pasiūlytas šeimas. Anot ponios Kristinos, jie siekia padėti sunkiai besiverčiančiai, tačiau neasocialiai, tvarkingai ir darbščiai, vaikais besirūpinančiai šeimai. K. Rumbavičienė sakė, kad pabendravus ir pamačius buitį, lengva nuspėti, koks žmonių gyvenimo būdas, kokie jų tikslai ir pastangos, siekiant geresnio ir turtingesnio gyvenimo.
Šiais metais verslininkai pasirinko rajono pakraštyje, Vabalninko seniūnijos Čypėnų kaime, gyvenančią Romos ir Broniaus Poškų šeimą. Dvi dukreles auginanti šeima verčiasi tik iš Broniaus neįgalumo pensijos bei Romos už vyro globą gaunamos pašalpos.
Anksčiau gyvenę Panevėžio rajone, prieš penketą metų Poškai įsikūrė Čypėnuose
Nors kaimo pakraštyje stovinčiam mediniam namui gerokai reikia remonto, jame gyvenantys žmonės nusiteikę optimistiškai. Nors šeimos pajamos tik nedaug viršija tūkstantį litų per mėnesį, reikalingiausiems pirkiniams pinigų jie sugeba susitaupyti. R. Poškienė pasididžiuodama rodo naują trobos elektros instaliaciją, dujinę viryklę bei skalbimo mašiną, kuriuos šeima įsigijo kiekvieną mėnesį atidėjusi tam tikrą pinigų sumą. Žinodamas pajamas ir matydamas šeimos poreikius, supranti, kaip tai nelengva buvo padaryti. Dabar Poškai sako taupantys, kad galėtų iš lauko pusės apšiltinti vieną namo siena - tą, už kurios yra mergaičių kambarys.
Pasak R. Poškienės, ji labai gerai sutarianti su Vabalninko seniūnijos socialine darbuotoja Virginija Juciene, iš kurios susilaukia patarimų ir pagalbos.
Gerų žodžių Poškų šeimai negailėjo ir socialinė darbuotoja V. Jucienė. Pasak jos, tai viena iš šeimų, su kuria lengva ir gera dirbti. „Su jais gali ir pasitarti, ir susitarti“, - sakė specialistė. Anot V. Jucienės, šeimai socialinė pagalba reikalinga, tačiau jie stengiasi taupyti, prižiūri vaikus, tvarkosi ir po truputį gerina savo namų buitį.
Po virtuvę zujančioms pirmokei Miglei ir penktokei Auksei bei katinui Murkiui labiau rūpėjo, kas slepiasi spalvinguose dovanų maišeliuose, kuriuos vaikams atvežė UAB „Rusmeda“ savininkė K. Rumbavičienė. O tėvams atiteko nemenkas šakotis.
K. Rumbavičienė sakė, kad artimiausiomis dienomis pas Poškas apsilankys įmonės specialistai, kurie tiksliai išmatuos, kokie bus naujieji namų langai. O jų žadama pakeisti net septynis. Vėliau UAB „Rusmeda“ darbuotojai naujuosius langus atveš ir įstatys.
Prieš metus UAB „Rusmeda“ atidarė savo filialą ir kaimyniniame Pasvalyje. Šiame rajone verslininkai Kristina ir Skirmantas Rumbavičiai taip pat ketina tęsti savo gerąją praktiką – dovanotais langais sušildyti būstus sunkiai besiverčiančioms šeimoms.


Antanas Vaičeliūnas
2014-12-16


2014.12.18

Teismas neįvyko, advokatas gavo baudą

Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo besibylinėjanti Biržų socialinių paslaugų centro direktorė nesulaukė advokato.

Netrukus sueis metai, kai Socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Šaknienė bando ginčyti jai skirtą nuobaudą.

Praėjusį trečiadienį turėjo būti tęsiamas Biržų rajono apylinkės teismo posėdis dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Teisme vykstančio ginčo esmė – Biržų socialinių paslaugų centro (SPC) direktorės Aldonos Šaknienės nenoras pripažinti drausminę nuobaudą. Įstaigos steigėjas – Biržų rajono savivaldybės taryba - direktorei ją skyrė už netinkamą pareigų atlikimą, organizuojant sunkaus ligonio slaugą.
Daugybę liudininkų apklausęs teismas šį sykį turėjo išgirsti ir rajono savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto pirmininko Stasio Valiuko parodymus. Toliau būtų vykusios baigiamosios kalbos ir teismas artėjęs prie finišo.
Tačiau, atrodo, byla gali įgyti kitą posūkį. Gali būti, kad teisme aiškėjant pareiškėjai ne visai palankioms aplinkybėms bei artėjant nuobaudos galiojimo terminui, procesas gali būti vilkinamas.
Tokią prielaidą leistų daryti aplinkybė, jog į teismo posėdį šį kartą neatvyko ieškovės A. Šaknienės advokatas Žydrūnas Rupšys.
Nors posėdžio data ir laikas buvo kruopščiai derinti, advokatas teismo salėje nepasirodė. Pirmoji pasirodžiusi SPC direktorė A. Šaknienė tarė, kad posėdis tikriausiai neįvyks. Pasak jos, nėra advokato, kuris net neatsiliepia į klientės telefono skambučius. Pati klientė A. Šaknienė nenumananti, kas jos gynėjui galėjo atsitikti. Jokios žinios dėl advokato Ž. Rupšio planų ar ligų negavo ir teismas,
Gerokai palaukus ir supratus, kad advokatas nepasirodys, posėdis pradėtas.
Biržų rajono savivaldybės tarybos interesams atstovaujanti advokatė Nona Pulokienė išsakė nuomonę, kad toks jos kolegos advokato elgesys rodo nepagarbą teismui, proceso dalyviams, sudaro prielaidas bylai vilkinti. Advokatė prašė teismo įvertinti kolegos elgesį.
Teismo posėdis buvo atidėtas kitiems metamas, o teisėja išėjo priimti sprendimo dėl nuobaudos advokatui. Ž. Rupšiui skirta 300 litų piniginė bauda, kurią jis turi teisę skųsti.
A. Šaknienei skirtos nuobaudos galiojimas turėtų baigtis vasario pabaigoje. Įvertinant visų bylos dalyvių sugaištą laiką, patirtas neigiamas emocijas ir netgi galimą profesinį spaudimą, SPC direktorės A. Šaknienės nenoras pripažinti klaidą taip pat turi kainą.


Alfreda Gudienė
2014-12-16



2014.12.18

Biržų karatistų pergalės

Rudas diržas – biržiečiui

Laikyti Shotokan karatė kvalifikacinių egzaminų į Pakruojį susirinko aštuoniasdešimt penki karatekos iš visų „Cunami“ filialų. Iš dvidešimt septynių biržiečių penkiolika buvo laikančių egzaminus pirmąjį kartą.

Lietuvos karatė asociacijos atestacinė komisija vertino techninį ir fizinį egzaminuojamųjų pasirengimo lygį. Puikiai buvo įvertinti baltą diržą (9 kyu) laikanti biržietė Dovilė Džuvaitė (14) ir mėlyną diržą (5 kyu) laikantis pakruojietis Eivydas Žiubrys (19). Jie geriausiai atitiko savo programos reikalavimus.
Aukščiausias laikomas rudas diržas (1kyu) suteiktas biržiečiui Mantui Naručiui (23). Turbūt nepristigs jam ryžto ir kantrybės toliau žengti karatė keliu, siekiant kitos pakopos – juodojo diržo ir karatė meistro vardo.

Viktorija Pranciliauskaitė iškovojo pirmąją vietą kumitė rungtyje ir antrąją - kata.

Iškovojo nugalėtojų titulus

Gruodžio 6 d. Pakruojo sporto centre vyko tradicinis Lietuvos karatė klubų turnyras „Cunami“. Turnyro atidarymo ceremonijos metu, Jungtinių tautų Shotokan karatė organizacinio komiteto įpareigojimu, Lietuvos karatė asociacijos prezidentas Shihan Vidmantas Butnorius įteikė „Cunami“ klubo vadovui Valdemarui Kozlovui 7 Dan sertifikatą. Tai antrasis Lietuvoje karatė mokytojas, kuriam priklauso šis karatė stiliaus tarptautinio meistro – eksperto rangas, suteikiamas už organizacinius nuopelnus ir indėlį į karatė meno vystymą. Pirmasis mūsų šalyje tokio lygio rangas suteiktas LKA prezidentui Vidmantui Butnoriui. Turnyre dėl teisės vadintis geriausiais ant tatamių kovojo šimtas keturiasdešimt keturi sportininkai iš aštuonių Lietuvos karatė klubų. Šiaulių, Mažeikių, Radviliškio, Biržų, Kelmės, Pasvalio ir Pakruojo karatistai varžėsi dėl trisdešimties komplektų medalių.
Cunamiečiai iškovojo keturias taures ir keturiasdešimt medalių, iš kurių net dvi taurės ir dešimt medalių buvo parvežti į Biržus.
Mantas Narutis (23) kumitė nugalėtoju tapo ir šiemet. Taip pat jam atiteko ir trečioji vieta kata rungtyje.
Pergales dalinosi biržietės Viktorija Pranciliauskaitė (7) ir Meda Burbulytė (7). Viktorija iškovojo pirmąją vietą kumitė ir antrąją kata, Meda – antrąją vietą kumitė ir trečiąją kata rungtyse. Gražu buvo stebėti mergaičių kovas, rankų ir kojų atakų derinukus. Liepa Brazauskaitė (8) pelnė trečiąją vietą kumitė. Edvinui Kraukliui (11), Kristupui Kubiliui (11) ir Tadui Šukevičiui (8) atiteko trečiosios vietos kata rungtyse.
Iš viso penkiolika skirtingo amžiaus biržiečių rungėsi šiose varžybose. Kai kurie iš jų turės galimybę išbandyti jėgas ant tatamių sausio mėnesį Šiauliuose, kur vyks XV Baltijos šalių WKF (World Karate Federation) čempionatas.


Klubo „Cunami“ informacija
2014-12-16


2014.12.18

Geriausia duona – širdies šiluma

Praėjusį šeštadienį Biržuose vykusio renginio „Pasidalinkim“, kurio metu vaišinta karšta sriuba, nesinori vadinti akcija.
Akcijomis esame įpratę laikyti ryškiomis spalvomis klykiančią informaciją apie nuolaidas, skelbimus apie pingančias prekes.

Į gražią akciją įsijungė ir medžiotojai, visus vaišinę gardžia stirnienos sriuba.

Tačiau miesto centre, prie baltos bažnyčios ir kalėdinės eglės, nedvelkė nei pigumu, nei brangiu šou. Prie stalų sėdo ne tik sotesnio kąsnio, karšto viralo, bet ir dvasios šilumos pasiilgę žmonės.
Viena už kitą skoniu ir kvapais rungusias sriubas draugiškai ragavo ir politikai, ir įvairiems visuomenės sluoksniams priskiriami miestelėnai.
Žmones iš gatvės prie stalų kvietė, koše, moliūgine bei stirnienos sriuba ir kitais skanėstais vaišino puikūs virėjai – jaunieji šauliai, kaimo ir miesto bendruomenės kulinarai, medžiotojai.
„Visi esame Biržų krašto žmonės“, - sakė viena iš renginio dalyvių.
Sriubomis ir koše vaišinusių virėjų maistas buvo pagardintas ir patiekiamas be politinių prieskonių, o su šypsena ir meile. Ją puikiausiai juto ne tik sėdintieji prie stalų, bet ir po kelis sykius su įvairaus dydžio indais grįžtantys žmonės. Žiūrint į jų veidus ir virpančias rankas net negalėjo kilti mintis apie godumą - pasąmonėje knibždėjo verslininkės, žinomo politiko žmonos, žodžiai: „Viskas yra be galo laikina…“
Biržų kultūros centro režisierė Gytė Rožėnienė kvietė kalbėti, pasak jos, labai svarbius ir gerbiamus Biržų žmones – savivaldybės merę Irutę Varzienę ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną Algį Neverauską.
Merė dėkojo renginio „Pasidalinkim“ idėjos autorei Laimutei ir visiems, atsiliepusiems į kvietimą advento dieną sušildyti žmones karšta sriuba ir pasibuvimu kartu.
„Viena iš, mano akimis, šiandieninėje Europoje labiausiai paplitusių ligų yra vienatvė, kamuojanti tą, kuris neturi saitų“, - kunigas A. Neverauskas citavo popiežiaus Pranciškaus Europos Parlamente sakytos kalbos mintis.
Kunigas taip pat dėkojo visiems, dovanojusiems žmonėms galimybę ne tik sočiau pavalgyti.
„Geriausia duona – širdies šiluma“, - dvasininko A. Neverausko mintis nors trumpam suvienijo visus, besidalijusius šiluma žvarbų šeštadienio vidudienį.


Alfreda Gudienė
2014-12-16


2014.12.18

„Pop ladies“ įžiebė Biržų Kalėdų eglutę

Šeštadienį Biržuose populiari Lietuvos merginų grupė „Pop ladies“ (Liepa Mondeikaitė, Natalija Bunkė, Oksana Pikul-Jasaitienė), buvusi legendinės grupės „Sekmadienis“ vokalistė Jūratė Miliauskaitė bei grupė „Saulės vaikai“ įžiebė neįprastą Kalėdų eglutę. 10 metrų aukščio gražuolė sužibo net 10 tūkstančių įvairiaspalvių lempučių.

Į Biržus ji buvo atgabenta iš Lenkijos, kur ją pagamino šiuolaikinių dekoracijų fabrikas. Kalėdų eglutės montažas užtruko 10 valandų. Nauja Kalėdų eglute biržiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis iki sausio 14 dienos. „Daug tenka važinėti po Lietuvą, bet tokios gražios Kalėdų eglutės dar nemačiau“, - pripažino dainininkė Jūratė Miliauskaitė. Jai pritarė dainininkė Oksana Pikul-Jasaitienė: „Magiška Kalėdų eglutė. Kažkas neįprasto ir stebuklingo. Jos dėka Biržuose jaučiasi tikra Kalėdų dvasia ir artėjantys Naujieji metai. Manau, kad ši eglutė pretenduos į gražiausios Lietuvos eglutės titulą.“ Šiuolaikinę Kalėdų eglutę Biržams padovanojo Latvijos įmonių grupė „Voldemars“. „Kiekvienais metais mūsų įmonė remia Latvijos regionų miestelius ir Rygos lietuvių vidurinę mokyklą. Šiais metais nutarė padovanoti šiuolaikinę eglutę Biržams. Juk būtent šiame mieste yra mūsų įmonės šaknys. Galime pavadinti Biržus mūsų mama“, - sako įmonių grupės „Voldemars“ valdybos narė Iveta Švarcė. Lietuviško kapitalo įmonių grupė „Voldemars“ įkurta 1992 metais Latvijoje. Ją sudaro logistikos kompleksas „Valdo“, keli verslo centrai bei bakalėjos produktų gamykla. „Voldemars“ valdo populiarius maisto prekių ženklus „Valdo“, „Tautas“ ir „Draugu“. Metinė „Voldemars“ įmonių grupės apyvarta siekia 20 milijonų eurų. Grupės įmonės veikia Latvijoje bei Lietuvoje.


„Voldemars“ informacija
2014-12-16

2014.12.18

Šeštadienio „BooKafe“: rytas su blynais, vakaras su lošėjais

Žiemos savaitgalius kavinė-knygynas „BooKafe“ sėkmingai išnaudoja kultūriniam vyksmui. Praeitą šeštadienį mažytėje jaukioje aplinkoje sau įdomių renginių rado ir didelis, ir mažas.

Knygos „Blynai spintoje“ autorės Jurgos Baltrukonytės autografas jauniausiajai skaitytojai Agnei ir jos mamai Laurai Ruplėnienei.

Blynai – draugystės simbolis

Taip jau nutiko, kad prieš šeštadienio vidudienio renginio pradžią mano akys bespalviame drėgname miesto peizaže pagavo spalvotais taškiukais padabintą automobilį, slenkantį Vytauto gatve. Buvau išsiruošusi į Jurgos Baltrukonytės knygos „Blynai spintoje“ pristatymą, tad iškart sumojau, kad linksmajame automobilyje sėdi pati autorė, o už vairo – jos vyras, knygos dailininkas Algis Krikščiūnas. Neapsirikau. Menininkų pora tiesiog akino optimizmu, puikios nuotaikos kaip gero oro pliūpsniu, nuoširdžiu dėmesiu kiekvienam, atėjusiam į knygos pristatymą. J. Baltrukonytė – vyriausioji žurnalo „Panelė“ redaktorė, kurią dabar jau priimta vadinti ir rašytoja. „Blynai spintoje“ („Alma littera“, 2014) – antroji jos knyga vaikams. Pirmoji - „Torčiukas ant debesėlio“, išleista prieš metus „Alma littera“ leidykloje, šiemet dalyvauja geriausios knygos vaikams rinkimuose. Pati autorė sako, kad noras rašyti būtent vaikams gimė savaime – augindama mažametę dukrą, ji pastebėjo, jog vaikams labai stinga tokios literatūros, kuri būtų įdomi ne tik jiems, bet ir ją skaitantiems tėvams. Taip atsirado pirmoji knygelė, o jos sėkmė ir populiarumas paskatino sukurti ir antrąją.
„Blynai spintoje“ – knyga apie draugus. Kaip ir kur jų ieškoti? Kaip juos saugoti, mylėti, branginti, kaip su jais dalintis? Ir kaip pačiam būti geru draugu? Vienišas dinozauras Frankas ieško draugų, padedamas linksmos šeimynėlės. Tai jų nuotykiai šiuose ieškojimuose ir yra aprašomi. Knygos puslapiuose yra įdomių vietų ir patiems tėvams – taip, autorės įsitikinimu, jiems nepabos skaityti knygelę vaikučiams.
Ne vienai savo atžalas į renginį atvedusiai mamai kilo klausimas – o kodėl knygos apie draugus pavadinimas yra susijęs su blynais. „Knygos pavadinimas kilo iš gero, „naminio“ jausmo, kuris lydi kepant blynus. Šeimose tai dažniausiai būna savaitgalio ritualas, ir tas šviežių blynų aromatas man visuomet asocijuojasi su draugais, šeima, tikrai ne su vienatve“, - pavadinimo idėją paaiškino knygos autorė.
Knygos pristatyme vaikai, mokomi knygos dailininko A. Krikščiūno, piešė dinozaurą – kiekvienas savo. Tereikia pradžioje nupiešti dešrą – tai dinozauro kūnas. O jau po to drąsiai prie jos komponuoti visas kitas reikalingas kūno dalis. Anot dailininko, visi piešti dinozaurai pavyko puikiai. Renginyje nestigo įvairių linksmų užduočių, juoko ir pokštų, vaikai, vedami A. Krikščiūno, leidosi ieškoti paslėpto lobio – nors ir mažoje erdvėje, tačiau ne iškart jį pavyko rasti.
Ir galiausiai visi dalyviai, kaip tikri draugai, susėdo prie bendro stalo Jurgos keptų blynų ragauti. Mažieji skaitytojai tepė ant jų vyšnių uogienę, atklydusią iš knygos „Torčiukas ant debesėlio“, pūtė nusvilusius pirščiukus, laižė lūpas, čiauškėjo, plepėjo, gėrė kakavą ir visi suokalbiškai prisipažino, kad tą vidudienį tikrai rado naujų draugų.


Gyvenimo ir mirties kauliukai

Pavakare žiūrovai itin gausiai rinkosi į filmo „Lošėjas“ peržiūrą. Prieš Kalėdas filmo tematika galbūt pasirodė šiek tiek šiurkštoka, tačiau reikia įvertinti faktą, kad tai geriausias šiųmetis Lietuvos filmas, ir biržiečiai turėjo puikią galimybę pamatyti jį savo mieste. Greta Akcijonaitė, „BooKafe“ savininkė, žiūrovų, įsitaisiusių ir ant laiptų, ir ant grindų, atsiprašė dėl ekstremalių sąlygų ir kartu apgailestavo, kad filmo režisierius Ignas Jonynas iki pat paskutinės minutės vylęsis atvykti į Biržus, to padaryti visgi nebegalėjo.
Tiek apie patį filmą, tiek apie jo pagrindinius aktorius – Vytautą Kaniušonį ir Ooną Mekas (iš Biržų krašto kilusio avangardisto Jono Meko dukrą) – bei apie režisierių respublikinėje spaudoje pastaruoju metu tikrai nestinga įvairių straipsnių ir interviu.
„Lošėjas“ – tai stipriai įtaigi ir provokuojanti istorija apie greitosios pagalbos medikus, kurie lošia iš savo pacientų mirties. Pagrindinis lošėjas ir lažybų sistemos įkūrėjas – Vincentas (aktorius V. Kaniušonis) - pamilsta tokiam mirties žaidimui nepritariančią ir gyvenimo audrų mėtomą kolegę Ievą (O. Mekas). Kiekvienas savaip stiprūs, ambicingi medikai sudaužo ne tik savo, bet ir kitų žmonių likimus, netgi Ievos mažamečio sūnaus. Vincentui tenka rinktis – ar meilė, ar lošimas.
„Man reikėjo sukaupti daug gyvenimiškos ir profesinės patirties, kad galėčiau kurti ilgametražinį filmą ir jame kalbėti apie sau rūpimus dalykus. Kalbėti apie tai, kas su mumis atsitiko per dvidešimt nepriklausomybės metų... Statydami šį filmą su scenarijaus bendraautoriumi Kristupu Saboliumi aplankėme ne vieną ligoninę, tačiau niekur neteko matyti, kad būtų daroma kažkas panašaus, apie ką kalbame savo filme. Žinoma, prisiklausėme visokiausių istorijų iš medikų gyvenimo – būtų galima sukurti šimtus filmų... Labai tikiuosi, kad savo kūriniu medikų nepaskatinsime lošti iš ligonių mirties“, - taip apie savo filmą kalbėjo I. Jonynas interviu, kurį spausdino žurnalas „Žmonės“ (Nr. 40).
Beveik porą valandų trunkantis filmas nėra emociškai lengvas. Visgi niūrios nuotaikos, slogios pabaigos istorija žavi puikia aktorių vaidyba, pasakojimo dinamiškumu, psichologine įtaiga, meistriška muzika, originalia siužetine linija.


Aja Varnaitė
2014-12-16




2014.12.16

Vaikų globos namai: pasenę maisto produktai, sulūžę baldai, bendri apatiniai drabužiai

Tikrintojai, apsilankę Medeikių vaikų globos namuose, padarė išvadą: čia pažeidžiamos vaikų teisės ir saugumas. Jie pažymoje pateikė šiurpą keliančių faktų. Deja, pažeidimus užfiksavo ne Biržų valdininkai, atsakingi už vaikų teises ir globą. Faktus, kad mūsų rajone netinkamai globojami vaikai, valdžiai po nosim kiša specialistai iš Vilniaus. Ir nebe pirmą kartą.

Socialinių paslaugų priežiūros specialistai iš Vilniaus Medeikių globos namuose rado daugybę pažeidimų, susijusių su vaikų teisėmis bei saugumu.

Antradienį Biržų rajono savivaldybės vadovai rinkosi tartis dėl situacijos Medeikių vaikų globos namuose. Ji rajono valdininkams parūpo po to, kai Biržų rajono savivaldybė gavo raštą iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento (SPPD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šio departamento specialistai lapkričio 4 dieną lankėsi Medeikių vaikų globos namuose. Tai, ką jie ten išvydo, išdėstė pažymoje. Rajono vadovai buvo paraginti į pažymoje išvardytus faktus reaguoti staigiai, nes jie susiję su vaikų teisėmis ir saugumu. Biržų rajono savivaldybė su globos namais yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį.
Kaip žinia, Medeikių vaikų globos namų steigėja yra evangelikų reformatų bažnyčia. Tačiau steigėjos atstovų pasitarime dėl neaiškių priežasčių nebuvo. Atvyko tik VšĮ „Vaiko užuovėja“ (globos namų) direktorė Daiva Janonienė. Ji prie posėdžių stalo sėdo su rajono vadovais bei savivaldybės administracijos skyrių, atsakingų už globą bei vaikų teises, vedėjomis. Posėdyje dalyvavo ir savivaldybės tarybos narė Skirmantė Griciūnienė.


Tikrintojai atvyko po incidento

Antradienį vykusio posėdžio metu paaiškėjo, kad tikrintojai iš sostinės į Medeikius atvyko ne atsitiktinai. „Šiaurės rytai“ rašė, kad rugsėjo 19 dieną Medeikių globos namuose lankėsi Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė ir tarybos nariai Rimantas Bašys su Skirmante Griciūniene. Ten išvydę netvarką bandė informuoti kitus rajono vadovus, tačiau nesėkmingai. Globos namų steigėjos – evangelikų reformatų bažnyčios – kunigas Rimas Mikalauskas ir direktorė Daiva Janonienė apkaltino politikus, kad šie įstaigoje lankėsi be vadovo žinios ir neva užsiėmė hibridinio karo kurstymu. Negana to - kreipėsi į policiją, tačiau ši nusikalstamos veikos politikų veiksmuose neįžvelgė.
Šį incidentą aiškinantis savivaldybėje, vaikų globos namų atstovų susitikimas su politikais baigėsi ne itin maloniai. Kunigas ir direktorė rajono vadovų akivaizdoje trenkė durimis ir išėjo susitikimui nesibaigus.
S. Griciūnienės teigimu, Biržų savivaldybėje nesulaukus tinkamos reakcijos dėl situacijos globos namuose, teko kreiptis į aukštesnę valdžią. Atvykę tikrintojai iš Vilniaus lapkritį Medeikių globos namuose užfiksavo panašų vaizdą, kokį tikino matę Biržų politikai rugsėjį.
„Tai, kas surašyta pažymoje, mes patys matėme“, - antradienį teigė S. Griciūnienė.


Pažeidimų nešalino dvejus metus

Savivaldybės merė Irutė Varzienė posėdžio metu pranešė, kad ji kalbėjusi su SPPD specialiste, tikrinusia Medeikių globos namus, ir ši jai patarusi į situaciją reaguoti staigiai, nes ten pažeidžiamos vaikų teisės ir saugumas. Merė sakė kalbėjusi su kunigu R. Mikalausku. Šis pažadėjęs gruodžio 15 dieną kviesti bažnyčios tarybą pasitarti dėl globos namų.
SPPD pažymoje yra pateikta įsidėmėtina informacija. Pasirodo, Medeikių vaikų globos namai buvo tikrinti ir 2012 metų rugsėjį. Tuomet buvo nustatyta 18 pažeidimų, kurie turėjo būti pašalinti.
Kaip sekėsi tai daryti globos namams ir jų steigėjui? Pasirodo, nekaip.
Per dvejus metus iš tų aštuoniolikos neatitikimų teisės aktams visiškai pašalintas tebuvo vienas. Tikrintojai 2014-ųjų lapkritį pateikė septyniolika punktų, kuriuose išvardyti pažeidimai, turėję būti pašalinti. Bet per dvejus metus iš esmės nieko nepadaryta.
Akivaizdu, kad dėl to kalti globos namų vadovai ir steigėjas.
Bet ką tuomet veikė Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius, vadovaujamas Eugenijos Prokopovičienės? Kokių veiksmų ėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio vadovė – Giedra Gedvilienė?
Ką veikė specialistai, atsakingi už globą ir vaikų teises? Ir kokių veiksmų ėmėsi rajono vadovai, kad tie specialistai atliktų savo pareigas?


Dvejų metų darbams neužteko, o mėnesio pakaks?

Merė Irutė Varzienė antradienį posėdžio dalyviams aiškino, kad po 2012 m. globos namų tikrinimo šios įstaigos steigėjo bei vadovės „norai buvo geri - bet viskas grįžo į senas vėžes“.
Merė priminė, kad nuolat buvo eskaluojama, jog savivaldybė bažnyčios įsteigtiems vaikų namams skiria per mažai lėšų. Rajono savivaldybės taryba išmokas padidino, pinigų buvo skirta ir pastato stogo remontui.
„Su kunigu Rimu kalbantis buvo padaryta išvada: savivaldybė įsipareigojimus vykdo, todėl ir steigėjas turi užtikrinti paslaugų kokybę“, - aiškino merė. Anot jos, didžiausia globos namų problema - vadyba.
Rajono vadovė sakė, kad 2012 – aisiais buvo svarstytas klausimas dėl globos namų direktorės tinkamumo eiti pareigas, bet nuspręsta leisti jai dirbti.
„Reikia naujo vadovo“, - merė antradienį išsakė poziciją. Tokią, kaip ir prieš porą metų.
Tiesa, merė I. Varzienė dar perdavė kunigo R. Mikalausko norą gruodžio mėnesį globos namuose šalinti trūkumus, tartis bažnyčios taryboje ir kviestis savivaldybės vadovus pažiūrėti, kaip jiems sekasi.
Į tokias kalbas reagavo vicemerė Stasė Eitavičienė: „Jeigu nesugebėjome trūkumų ištaisyti per dvejus metus, kaip spėsime iki gruodžio pabaigos?“


Apatiniai drabužiai - bendri

Vicemerė posėdžio dalyviams perskaitė SPPD raštu pateiktas globos namų tikrinimo išvadas. Dokumente rašoma, kad Medeikių globos namuose gyvenantiems vaikams „neužtikrinama jų poreikio atitinkanti aplinka, pažeidžiamos vaiko teisės į kokybišką socialinę globą, visavertį asmenybės vystymąsi, socialinę integraciją, savarankišką gyvenimą“. Pažymoje minimi faktai, kurie ne tik šiurpina, bet ir kelia daugybę klausimų.
Kodėl mūsų rajone leidžiama globoti vaikus asmenims, nesugebantiems to daryti?
Kodėl mūsų savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais leidžia gyvuoti tokioms įstaigoms, kuriose pažeidžiamos vaikų teisės? Kodėl pažeidimų nemato vietiniai valdininkai?
Pasirodo, tik iš Vilniaus atvykę tikrintojai geba pamatyti, kad globos namų virtuvėse – produktai, kurių pasibaigęs galiojimo laikas. Tik vilniečiai pastebi, kad dantų šepetėliai smarkiai susidėvėję, baldai sulūžę taip, kad kelia pavojų vaikų sveikatai. Patikrinimo metu rasta ir pasibaigusio galiojimo vaistų. Negana to – pavieniai vaistai buvo padėti nerakinamoje virtuvėlės spintoje kartu su darbuotojų drabužiais, batais. „Vaikų rūbai purvini, dėmėti, batai nenuvalyti, skleidžiantys stiprų, nemalonų kvapą“, - rašoma pažymoje. Žaislai – sulūžę, neprižiūrėti, purvini. Ir dar – pasirodo, globos namuose vaikų apatiniai drabužiai yra bendri.
Berniukams ir mergaitėms higienos patalpos nėra įrengtos atskirai, todėl vonia bei tualetu globotiniai naudojasi kartu.
Medeikių globos namų kambariuose iš langų yra išimtos rankenos – gaisro ar kitos nelaimės atveju vaikai negalėtų jų atsidaryti. „Dalis vaikų jaučiasi nesaugūs, nėra patenkinti gyvenimu globos namuose“, - rodė globotinių apklausos rezultatai.
Tai tik dalis pažymoje surašytų pažeidimų.


Užfiksuotos „nereikšmingos“ smulkmenos

Medeikių vaikų globos namų direktorės Daivos Janonienės manymu, pažymoje yra sureikšmintų smulkmenų, kai kurios išvados – „sutirštintos“. Anot jos, kitos globos namus tikrinusios tarnybos didelių pažeidimų nerado, vaikų teisių pažeidimų užfiksuota nebuvo.
„Ar jums atrodo, kad ten vaikai jaučiasi gerai?“ – paprašė patikslinti merė.
„Šiuo metu jaučiasi gerai“, - tikino direktorė.
Pažėrusi informacijos apie menką globos namų finansavimą, iš savivaldybės neišprašomas reikalingas sumas, globos namų vadovė reziumavo: „Na, va, dabar mes turime trūkumų šalinimo planą. Gal jis šiek tiek jus nuramins?“


Vaikų teisių pažeidimai – norma?

Merė I. Varzienė pastebėjo, kad su globos namų atstovais daug kartų buvo susitikta. Ir, anot jos, iš savivaldybės buvo vis reikalaujama pinigų, o ne kitokios pagalbos. Pedagoginio darbo patirtį turinti merė pastebėjo, kad iš pažymoje minimų detalių (jas globos namų direktorė vadina smulkmenomis) dėliojasi vaikų gyvenimo tuose namuose vaizdas. Ir jis – gluminantis. „Baisiausia, kad ten dirbantiems žmonėms visa tai atrodo norma. Ar tai iš tiesų norma?! Ar galima tuomet taisyti trūkumus, jeigu tai norma?“ – emocijų neslėpė merė I. Varzienė.
Anot rajono vadovės, pinigų stygius netrukdė globos namuose kurti šeimyniškos atmosferos.
Merei antrino jos pavaduotoja S. Eitavičienė. Anot jos, vadybos stiprinimas, komandos telkimas ir darbas su vaikais nėra susiję su lėšomis.
Merė I. Varzienė teigė pasitikinti SPPD specialistų tikrinimu. Jis, anot rajono vadovės, buvo itin kvalifikuotas. Su ta pačia departamento komanda buvo bendrauta ir 2012 m.


Biržų valdininkai laikosi įstatymų

S. Griciūnienei kėlė nuostabą tai, kad apie vaikų teisių pažeidimus Medeikiuose nežinojo atsakingi Biržų savivaldybės administracijos specialistai. Tuo metu už vaiko teises atsakinga skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė tikino, kad vykdė priežiūrą tokią, kokia numatyta įstatymuose.
Trūkumų jos vadovaujamo skyriaus specialistės pastebėjusios, bet laikėsi nuostatos, jog tai - „ne mūsų“ įstaiga.
Anot G. Gedvilienės, globos namų įstaigos ateitį lems licencijavimas. „Jei nebus pašalinti trūkumai, įstaiga nebus licencijuota“, - teigė G. Gedvilienė.
Į tai sureagavo Socialinės paramos skyriaus vedėja E. Prokopovičienė. Iš jos pastabų buvo galima numanyti, kad licenciją Medeikių vaikų globos namai vis tik turėtų gauti. Posėdyje dalyvavęs administracijos direktorius Vytautas Džėja pastabų savo pavaldinėms neturėjo.


Gera steigėjo valia netiki

SPP departamento išvadoje yra siūloma svarstyti globos namų vadovo kompetenciją eiti pareigas. Biržų rajono vadovai nusiteikę kreiptis į evangelikų reformatų bažnyčią ir reikalauti, kad būtų keičiamas vadovas. Ir savivaldybė norėtų dalyvauti tame procese.
Tuo metu S. Griciūnienė siūlė imtis kardinalesnių priemonių. Jos manymu, Biržų savivaldybė turėtų nutraukti bendradarbiavimo sutartį su globos namais.
„Ką darysite, jeigu steigėjas direktorės neatleis? Juk apie tai buvo kalbėta ir anksčiau – niekas nepasikeitė!“ – tikino savivaldybės tarybos narė. Jos manymu, savivaldybė turėtų perimti globos namus iš bažnyčios.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė taip pat įžvelgė globos namų steigėjo nenorą ar negebėjimą tinkamai organizuoti darbo globos namuose. „Nereikia specialistų, kad pamatytum, kaip ten gyvena vaikai“, - teigė A. Pocienė. „Klaidas galima taisyti, tik tam reikia realių darbų. Bet visą kadenciją buvo tik šnekėjimas“, – pastebėjo ji.


Galutinis žodis – bažnyčiai

Globos namų direktorė D. Janonienė į kalbas apie būtinybę keisti vadovą reagavo pakankamai ramiai. Ji sakė jaučianti didelį nuovargį. „Ta darbo vieta sunki, reikia naujo, pailsėjusio žmogaus. Tam tikrai neprieštarausiu. Aš pati to noriu“, - kalbėjo D. Janonienė. Vis tik galutinį žodį tars evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigas R. Mikalauskas.
Medeikių globos namuose lapkritį buvo 22 vaikai, iš jų – 4 kūdikiai, 10 turi specialiųjų poreikių. Vienam vaikui išlaikyti savivaldybė skiria beveik 2 tūkst. litų. 2014 metais savivaldybės taryba globos įstaigai padidino finansavimą 85 000 Lt.
Globos namai gauna nemažai aukų ir labdaros.


Rasa Penelienė
2014-12-13


2014.12.16

Trys amerikietiški vakarai, arba Biržuose kaip Niujorke

Šitokios kultūrinių renginių gausos biržiečiai dar neregėjo. Lapkričio pradžioje po Biržus trankėsi šiaurietiškos kultūros vėjai, o rudeniui ritantis žiemopi, „BooKafe“ savo lankytojams jau plakė amerikietišką kokteilį. Renginių ciklas „Amerikietiškas ruduo Biržuose“ – Gretos Akcijonaitės užmanymas.

Renginių „Amerikietiškas ruduo Biržuose“ ciklas užbaigtas gruodžio 5 d. Giedriaus Žilinsko muzikos ir prisiminimų vakaru. 

Veiklios moters iniciatyva parašytas projektas, gauta JAV ambasados Lietuvoje parama. Rezultatas – trys nemokami renginiai įvairiems skoniams, pomėgiams, poreikiams. Sykiu – keliakryptė pažintis su amerikiečių kultūra. Ar entuziastingosios Gretos negąsdina faktas, kad intelektualius kultūrinius renginius biržiečiai lanko vangiai? Tačiau, moters įsitikinimu, net jei į renginį ateina vienas nuoširdžiai susidomėjęs žmogus, pastangos atsipirko. Ir čia ji nelinkusi nei dramatizuoti, nei moralizuoti. Kodėl Greta mūsišką šaltmetį sumanė paįvairinti būtent amerikietiškais prieskoniais? Anot moters, „BooKafe“ yra amerikietiško tipo kavinė. Pasak G. Akcijonaitės, išsyk tokia koncepcija būsimiems šeimininkams kėlė dvejonių – kavinė neatitiks Biržų, provincijos, formato. „Bet gi kodėl turėtų?“ – bendraminčių klausė Greta. „Kodėl turime daryti kaip Biržuose? Darom kaip Niujorke!“ – tarė. Ir padarė. Net Jono Meko „Meką“ su reta, iš Paryžiaus pargabenta knygų bei filmų kolekcija įrengė. Galima sakyti, simbolinis Meko sugrąžinimas iš Niujorko į Biržus. Ir štai šis simbolinis Mekas kavinę-knygyną simboliškai lydi nuo atidarymo momento. Ir dabar dar atsiranda netikėtų, neieškotų sąsajų. Taigi lapkričio 22 d. „BooKafe“ biržiečius pakvietė susipažinti su lietuviškai amerikietiška J. Meko kinematografija. Pasak G. Akcijonaitės, nors Lietuvoje Mekas tarsi nėra labai populiarus, čia įsigyti norimą menininko knygą ar filmą problemiška. Renginio metu pristatyta unikali J. Meko darbų kolekcija. Rodytos ištraukos iš filmų „Reminiscences of a Journey to Lithuania“ (1972), „Lost Lost Lost“ (1975), pademonstruotas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Niujorkas mano šuo“ (2004) bei filmo „Jono Meko antologija“ (2000) dalis. Siurbčiodami aromatingą kavą renginio svečiai galėjo įsivaizduoti sėdintys kino avangardisto pamėgtoje Manhatano (Niujorkas) kavinėje, vėliau užsukantys pasisvečiuoti į garsaus filmininko namus Brodvėjuje, paskui vykstantys apsidairyti po mūsų kraštiečio Niujorke 1970 m. įkurtą Antologijos filmų archyvą (Anthology Film Archives) ir galiausiai įsiliejantys į triukšmingą menininko bičiulių būrį. Smagūs pokalbiai, vynas, nuotaikingi performansai...
Kita akimirka, pakitusios intonacijos: „Buvau vienas iš tų žmonių, kurie niekur nenorėjo važiuoti. Išvažiavau ne savo pasirinkimu. Tai buvo gyvybės ir mirties reikalas. <... > Mes išvažiavome.
Ir vis tebevažiuojame“, - ant blyškios kavinės sienos kalba didelė, liūdna J. Meko galva. Ir reikia pasidėti puoduką, šratinuką, blonknotą, nes gerklėj įstringa pažįstamas gniutulas. Karo, pokario metų pabėgėliai išsivežė dalį mano... mūsų tapatybės.
Užtat chroniškai traukia jos ieškoti. O megapolio gyventojas Mekas jau visai žvaliai porina esąs labai regionalus žmogus. Jam patinka kaimas, kuriame pažįsta kiekvieną žmogų, krautuvėlę. Tada atseit jaučiasi kaip namie.
Mekas sako, kad nepažįsta Amerikos. Jis nepažįsta Vilniaus, nes niekuomet čia negyveno. Jis nebepažįsta Biržų, nes jo Biržai sudegė. Pažįstamas liko tik ežeras. Nebėra ir Semeniškių... Semeniškiai šiandien mums – Jono Meko žemė A. Balbieriaus fotografijose, klykiančiose ant nubalusių „BooKafe“ sienų. Dabar Mekas pažįsta tik Niujorką, kuriame atsidūrė iš būtinybės. Tiksliau, vieną šio megamiesto dalį – Manhataną. „Kodėl man patinka Niujorkas? Todėl, kad aš viską čia pažįstu. Čia dabar mano namai. Aš suaugau su Niujorku, o Niujorkas įaugo į mane. Niujorkas įleido į mane šaknis, o aš savo šaknis irgi įleidau į Niujorką. Neturėjau jokio kito pasirinkimo. Mes draugai... Nebuvo jokio kito pasirinkimo. Būtinybė. Tačiau laikui bėgant kartais atsiranda ir meilė. Kaip šuo prisiriša prie savininko. Tai aš esu tas šuo. O gal Niujorkas yra mano šuo. Vienas kitą pažįstam ir padėjom vienas kitam per tiek daug metų! Niujorkas mane išgelbėjo iš beprotybės. Jeigu aš esu dar sveikam prote, tai ačiū Niujorkui. Nors kai kam tikriausiai atrodo, kad aš gal ne visiškai... O Niujorkas tai visada yra beprotis...“
O mes Biržuose, kurie svarbūs mums ir visiškai bereikšmiai Mekui, svarstome, kas būtų, jeigu Jonas Mekas būtų čia pasilikęs, išgyvenęs, išvengęs Sibiro... Bet, anot A. Balbieriaus, reikia tik džiaugtis, kad žmogus pateko į terpę, kurioje atsiskleidė jo talentai ir gebėjimai, turime vertinti jį už įvairialypiškumą ir galiausiai suvokti kaip patriotą. Provincija, biržiečio menininko manymu, nėra palanki vystytis žmogaus gabumams. Tačiau čia patogu vidutinybėms, siauro akiračio, vienpusiškiems žmonėms. Ar galėtume įsivaizduoti Meką – vidutinį kaimo rašytoją? Arba Meką artoją? Prie žemės likusį žmogų sovietmetis pavertė kalchozniku. Pakeisti šio mentaliteto du nepriklausomybės dešimtmečiai nepajėgė. Alis žodžių į dovanų popierių nevynioja. Gal ir nereikia, kai kažkas nuoširdžiai rūpi.
Suprasti Meko gyvenimui reikia viso gyvenimo – sako Alis, kurio juodai baltose fotografijose – gilus, apgaubiantis, įtraukiantis (ne) būties dramatizmas. Medis, kryžius, kelias, šulinys, akmuo, dangus. Pagalvoju, kad tokiais pirmapradžiais vaizdiniais norėčiau sapnuoti. Retsykiais. Kai jausčiausi stipri nugrimzti ir vėl sugrįžti. Neišsigąsti. Tikriausiai todėl lapkričio 28-ąją einu pažiūrėti, kaip daromos sapnų gaudyklės. Lietuviai, anot Gretos, visada buvo mistikai. Ir aš, galvodama, kur veda A. Balbieriaus fotografijose sustabdytas Semeniškių kelias, kažkodėl prisimenu 1950-ųjų Žano Kokto (Jeano Cocteau) „Orfėją“...
Šįsyk magija susižavi jaunimas. Laisvų vietų improvizuotose dirbtuvėse nelieka. Nuo blogų sapnų ir negatyvios energijos esą saugančio magiškojo Šiaurės Amerikos indėnų talismano legendą susirinkusiems pasakoja ir savo sapnų gaudyklę susikurti padeda Pasvalio rankdarbių klubo „Kraitė“ pirmininkė Vida Šaikūnienė.
Nuoširdžiai padirbėjus, vienam indėniška sapnų gaudyklė tampa nuo negandų serginčiu talismanu, kitam – originalia interjero detale, trečias turės ką padovanoti draugui Kalėdoms.
Renginių „Amerikietiškas ruduo Biržuose“ ciklas užbaigtas gruodžio 5 d. Giedriaus Žilinsko muzikos ir prisiminimų vakaru. Renginio svečiai glaustai supažindinti su amerikiečių muzikos raida, stiliais. Vakaro metu skambėjo spiričiuelams, gospelams būdingos melodijos, bliuzas, rokenrolas. Paminėtas JAV gyvenusio lietuvio muzikanto G. Abariaus atminimas. „Man yra tekę su juo prisiliesti prie gospelo ir jo muzikavimas, improvizacijos yra labai artimos amerikietiškai muzikai“, – sakė G. Žilinskas.
Anot Giedriaus, JAV gatvėse grojantys muzikantai yra aukščiausio lygio profesionalai. Išmokti rašyti natas tiek širdyje, tiek galvoje ir tuo pačiu metu groti visiškai laisvai improvizuojant yra nepalyginamai sunkiau nei išmokti akademinio muzikavimo. Pasak G. Žilinsko, amerikiečiai, ypač juodaodžiai, yra nepaprastai muzikalūs. Vienam užgrojus, netrukus susirenka visas orkestras. Muzikuodami praranda laiko nuovoką. „Amerikoje tiek daug muzikos! Ir labai daug puikių muzikantų, grojančių originalią, savitą, nepakartojamą muziką. Pas mus viskas kopijuojama. Lietuvis, grojantis bliuzą ar rokenrolą, – tai tas pats, kas amerikietis, atliekantis mūsų folklorą. Mes negalime jiems prilygti“, – sako muzikantas, kurį laiką praleidęs JAV. Vyras dėkingas likimui už tai, ką Amerikoje pamatė, išgirdo, tačiau yra atviras: imigrantui išgyvenimo svajonių šalyje kaina gerokai per didelė.
Nuoširdžiu bendravimu bei grojimu publiką pakerėjęs muzikantas užsidirbo groti papildomą pusvalandį, bet net ir po jo klausytojai neskubėjo skirstytis. Biržiečiai džiaugėsi, kad po tokio jaukaus penktadienio vakaro visos savaitės nuovargio tarsi nebūta, o Giedriaus prašė suskubti pagalvoti apie dar bent vieną panašų vakarą.


Jurgita Ratkevičienė
2014-12-13



2014.12.15

Ar iš tikro ligoninei svarbus kiekvienas pacientas?

Žinoti, kad ištikus ligai dėl artimo žmogaus stengtasi daryti viską, ką gali artimieji ir gydę medikai, yra didelė laimė. Deja, tai ne visiems lemta. Daugelis mirties akivaizdoje atsiduria tam iš anksto nepasiruošęs bent jau išoriškai, o artimųjų pasitikėjimas gydytojais virsta dieną naktį persekiojančiais ir kankinančiais klausimais.

Suprasdami mirties neišvengiamybę žmonės vis tik nori tikėti ne tik Dievo gailestingumu, bet ir gydytojų profesionalumu bei gera valia. Galima melstis už nuostabius gydytojus, tačiau kartais jėgų tepakanka maldai, kad nesišauktum keršto. Atleidę gydytojams už apmaudžias klaidas, nuo kurių niekas gyvenime nepadraustas, žmonės negali susitaikyti su abejingumu. Apie tai pasakoja daug kas, tačiau kalbėjimas baigiasi žodžiais, kad tai neturi būti viešinama.
Šį kartą apie savo susidūrimą su Biržų ligoninės gydytojais pasakoja jaunas, išsilavinęs žmogus.

Marius Gylys norėjo paviešinti savo tėvo mirties aplinkybes. Jam atrodo, kad kai kurie Biržų medikai pristigo ir kompetencijos, ir žmogiškumo.Marius Gylys norėjo paviešinti savo tėvo mirties aplinkybes. Jam atrodo, kad kai kurie Biržų medikai pristigo ir kompetencijos, ir žmogiškumo.

Klausimai po tėvo mirties

„Viešumo noriu todėl, kad tikiuosi, jog tik jis dar gali pajudinti visišką, net nusikalstamą kai kurių Biržų medikų abejingumą, apatiją ir nekompetenciją. Mano žiniomis, tai nėra pirmas atvejis, kai Biržų ligoninėje marinami ligoniai, tačiau žmonės tik kalbasi tarpusavyje, bijodami, jog ateityje gali susidurti su tais pačiais medikais. Manęs su Biržais jau niekas nebesieja, todėl galiu kalbėti drąsiai“, - rašo Panevėžyje gyvenantis finansų srityje dirbantis 33 metų Marius Gylys. Marius yra lapkričio 12-ąją Biržų ligoninėje mirusio Vytauto Gylio sūnus. 67 metų jo tėvas buvo rastas lapkričio 10 dieną gelbėtojams išlaužus buto duris. Apie tris paras degančią ir vietos nekeičiančią šviesą pranešė V. Gylio pažįstami.
Iš pradžių policija delsė laužti duris, laukė, kol iš Panevėžio atvyks iškviestas sūnus.
Policija ir gelbėtojai atliko savo darbą, bute rastą susmukusį žmogų perdavė greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikams, o šie vyrą atvežė į ligoninę.
Pasak M. Gylio, jo tėvas gyveno vienas. Su Biržų „Naftotiekyje“, vėliau – Biržų autobusų parke dirbusiu, o pastaruoju metu iš pensijos gyvenusiu V. Gyliu sūnus palaikęs ryšį, jiedu skambindavosi gana dažnai. Paskutinį kartą abu kalbėjosi lapkričio 5 dieną, o dar po penkių dienų išgirdo žinią apie įtariamą nelaimę.
V. Gylys mirė ligoninėje, palikęs daugybę neatsakytų kausimų. Sūnus Marius negali suprasti gydytojų, kurie iš karto diagnozavę insultą negabeno ligonio į diagnostinę aparatūrą turinčią aukštesnio lygio gydymo įstaigą, veiksmų bei teigė, kad insulto ištiktas vyras Biržuose gaus geresnį gydymą. Vėliau tvirtinęs, kad ligonis mirė dėl inkstų nepakankamumo, gydytojas tik mirties dieną esą skambinęs į Panevėžį dėl paciento pervežimo.
„Tad nuo ko gydė ir kokius gydymo metodus apskritai taikė Biržų medikai? Kodėl jie delsė ir nevežė ligonio visą parą? Ir apskritai, ar skambino į Panevėžį?“ – Biržų Reanimacijos skyriaus gydytojais netiki M. Gylys. Išgirdęs kalbas, esą iš karto buvo aišku, kad ligonio nebuvo galimybės išgelbėti, M. Gylys buvo priblokštas.
Kokiu būdu Biržuose nustatoma, kad ligonį išgelbėti nebėra vilties, tačiau artimiesiems kalbama apie gydymą ir pavėluotą pagalbos Panevėžyje ieškojimą?


Pirmieji įspūdžiai ligoninėje

„Kai įėjome į butą, tėvas gulėjo prie lovos, nerišliai kalbėjo, kliedėdamas kartojo, kad jo nemuštų, paskui pramerkė akį“, - pasakojo M. Gylys. Pasirūpinęs buto apsauga ir atvykęs į ligoninės Priėmimo skyrių Marius savo tėvą išvydo gulintį ant ratukų. Ligonis buvo nenupraustas ir atrodė taip, kaip atrodo kelias paras nejudėdamas išgulėjęs bei po savimi gamtinius reikalus daręs bejėgis žmogus.
Pasirodęs gydytojas Egidijus Gaigalas be užuolankų pasakęs, jog žmogų ištikęs insultas. Į sūnaus klausimą, ar ligonis bus vežamas į Panevėžį, išgirdo, kad to daryti nėra prasmės. Anot gydytojo, pagalba būtų efektyvi, jei insulto ištiktas ligonis į specializuotą gydymo įstaigą patektų per 6 valandas.
„Aš siūliau kompensuoti pervežimo išlaidas, tačiau gydytojas atsakė, kad tai nesvarbu. Pasiteiravęs, ar Biržų ligoninė turi būtiną įrangą, kad galėtų pagelbėti tokios būklės ligoniui, išgirdau, kad turi netgi geresnę negu Panevėžio ligoninė“, - pasakojo M. Gylys. Jo nuostabai, tėvo netgi nesiruošia guldyti į Reanimacijos skyrių. Į pastarąjį jis esą pateko tik todėl, kad kituose skyriuose esą nebuvo vietų.
Marių sukrėtė ir tėvo prausimo procedūra. Iš tą dariusio personalo elgesio jis pajutęs pažeminimą ne tik bėdos ištiktam ligoniui.
„Mane pažemino medikų rodomas pasišlykštėjimas, darbas atbulomis rankomis. Man atkišo sausą skudurą, kad valyčiau… Aš pats karpiau tėvo drabužius, valiau jį servetėle. Neįsivaizduoju, kaip būtų elgtasi su ligoniu, jei nebūčiau buvęs šalia. Suprantu, kad tai nėra maloni pareiga, tačiau Priėmimo skyriaus medikams tai nėra išimties atvejai, todėl jie galėtų rinktis kitus darbus“, - mano Marius. Anot jo, visą gyvenimą dirbęs ir mokesčius mokėjęs žmogus netgi blogiausiose gyvenimo situacijose, kai nebepajėgia kontroliuoti savo kūno, nenusipelnė tokio elgesio.
„Jeigu įtariate insultą ir tam neturite diagnostikos aparatūros, kodėl neatliekate pareigos - nebandote gelbėti žmogaus ir vežti jo į kitą ligoninę? Įspūdis toks, kad medikai pusiau apvalytą ligonį norėjo kuo skubiau nustumti į kokią nors palatą ir „nurašyti“, - sako medikų atsainumo sukrėstas jaunas žmogus.


Gydymas reanimacijoje

Praėjus kelioms dienoms po tėvo mirties ir sudėliojus minčių seką Marius sako, jog gydytojų elgesys kelia insinuacijas, kad viskas galėjo būti kitaip. Vėlų vakarą tėvą palikęs Reanimacijos skyriuje sūnus atvyko kitą dieną. Anot Mariaus, tėvas atrodęs gerokai blogiau, tiesiog baisiai.
„Jis šnopavo, aimanavo, nevalingai trūkčiojo, o prie jo stovėjo vienintelė lašinė, rodos, su geltona etikete“, - prisimena ligonio sūnus.
Reanimacijos skyriaus vedėjas E. Gaigalas pasakęs, jog ligonio būklė sunki, nes esą atsiradę bėdų dėl inkstų.
„Dabar gydysime inkstus, nes juos reikia atstatyti pirmiausiai, - pasakė man E. Gaigalas ir išlėkė. Apie insultą jau nebebuvo kalbos. Kabinete buvęs gydytojas Zenonas Naričius kažką kalbėjo apie galimą inkstų keitimą, kuris, kaip supratau, jo nuomone, lyg ir nebetikslingas“, – pokalbį su gydytojais stengėsi atpasakoti ligonio sūnus.
Pasak M. Gylio, gydytojas Z. Naričius, sėdėdamas ant sofos su knyga rankoje, sudėjęs kojas ant kojos, neva pasakė: „Viskas Dievo valioje, susitaikyk, sūnau.“
„Man pasitikslinus, ar iš tikro viskas yra tik Dievo valioje, gydytojas patylėjęs pasakė, kad ne viskas, nes ligonis gauna gydymą, ir išlemenęs žodžius „ačiū, kad išklausėte“, į detalesnes kalbas nesileido“, - pasakojo M. Gylys.
Paprašiau prisistatyti, kad žinočiau, su kuo bendravau. Gydytojas parodė į skyriaus vedėjo kėdę ir pasakė: „O aš čia nesu svarbus.“
Eidamas iš kabineto M. Gylys išgirdo Z. Naričiaus žodžius: „Atsiprašau, aš nenorėjau pasirodyti arogantiškas.“


Dejuojantis ir be skysčių

„Ėjau prie tėčio, kuris garsiai aimanavo, ir gydytojo Z. Naričiaus klausiau, kodėl žmogus taip aimanuoja. Išgirdau, kad „jam skauda“. Klausiau, ar negalima to skausmo malšinti, tačiau gydytojas man nieko neatsakė. Kadangi mano tėtis maždaug tris paras praleido be skysčių ir maisto, buvo išsekęs ir sulysęs. Tačiau tik lapkričio 11 dieną, apie 13 valandą, man apsilankius ir skyriuje buvusio gydytojo paklausus, kodėl ligoniui nėra atstatomas skysčių balansas, išgirdo atsakymą, kad skysčių reikia ir ligonis jų gaus“, - apie tai, ką matė Reanimacijos skyriuje, kalbėjo M. Gylys. Pasak jo, Z. Naričiaus paliepimu iš karto buvo pakabintos dvi lašinės fiziologinio skysčio.
„Tai kodėl po atvežimo į ligoninę žmogus pusę paros buvo marinamas? Dar lapkričio 11 dieną mano vizito metu gydytojas E. Gaigalas pasakė, kad ligonio inkstai silpni ir tinkamai nebefunkcionuoja. Tačiau lapkričio 12 dieną, po pranešimo apie mirtį man atvykus į Reanimacijos skyrių, E. Gaigalas pareiškė, jog ryte jis skambino Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjai Eugenijai Reinikovienei dėl pervežimo, bet… Tai kodėl jie delsė ir nevežė pusantros paros? Ir ar apskritai skambino?“ – klausimų lavina plūdo iš gydytojų veiksmais abejojančio vyro lūpų.
Gydytojas E. Gaigalas paspaudė ranką, pareiškė užuojautą, pasakė, kad preliminari mirties priežastis – inkstai. Policijai perduotoje žinioje apie mirtį ligoninėje parašyta, kad ligonio mirties priežastis nežinoma. Ją tiria teismo ekspertai, jų išvados kol kas nebuvo žinomos.
Pasiteiravęs gydytojo E. Gaigalo, ar jis tikrai jaučiasi padaręs viską, kad gelbėtų žmogų, mirusio V. Gylio sūnus esą išgirdo, kad buvo dirbama pagal instrukcijas.
„Ar tai, kas vyko dėl mano tėčio gydymo, yra natūralus dalykas? Visa, ką patyriau ligoninėje, niekaip netelpa į šios įstaigos deklaruojamą kokybės politiką, kad Biržų ligoninei rūpi kiekvienas pacientas“, - kalbėjo jaunas vyras.
Mirusiojo sūnus paneigė kai kurių medikų tvirtinimą, esą ligonio kirkšnyse buvusios žaizdos, dėl ko esą nekrozavo audiniai ir buvo pažeisti inkstai. Marius teigia turintis prielaidą apie žaizdas paneigiančias nuotraukas.


Įtarė kraujotakos sutrikimą?

Priėmimo skyriaus vyriausioji slaugytoja Julija Puišienė „Šiaurės rytams“ teigė, kad skyriuje dirba patyrusios moterys. Jos yra mačiusios įvairiausių dalykų, patyrusios, ką reiškia, sumaitoti, gendančiais kūnais, nevalingai tuštinantys ar ant galvų vemiantys ligoniai. „Toks mūsų darbas, tačiau esame žmonės ir tokius vaizdus, kvapus ištverti ne visuomet įmanoma. Juk ir medikai kartais būna sergantys, jautrūs, o pacientai - ne tik bejėgiai, bet ir įžūliai besityčiojantys. Visko būna“, - kalbėjo slaugytoja J. Puišienė. Ji teigė nedirbusi, kai į ligoninę atvežė sunkų, kelias paras bejėgiškos būklės išbuvusį ligonį, tačiau žino, kad kolegėms jį aptvarkyti padėjo ir sūnus.
Reanimacijos skyriaus vedėjas E. Gaigalas „Šiaurės rytams“ tvirtino, kad gydant minėtą ligonį buvo daryta viskas, kas tik įmanoma tokioje situacijoje.
„Jis gavo gydymą nuo tos ligos, dėl kurios buvo paguldytas, tai yra nuo insulto“, - sakė gydytojas.
Teiravomės, kodėl dėl tokios be aparatūros nustatytos diagnozės žmogus nebuvo vežamas į Panevėžį. Gydytojas paaiškino, kad ištikus insultui tromboembolinė terapija gali būti taikoma per 4 – 5 valandas.
Gydant ligonį Biržuose vystėsi inkstų funkcijos nepakankamumas. Pasak gydytojo, žmogui ilgai gulėjus namie vienoje pozoje buvo užspausti keliai, audiniai nekrozavo ir tai buvusi viena iš priežasčių, dėl ko vystėsi inkstų nepakankamumas.
„Yra skirta teismo ekspertizė, o mes darėme viską, ką tokiu atveju rekomenduojama ir privaloma daryti“, - sakė Reanimacijos skyriaus vedėjas E. Gaigalas.
„Manėme, kad yra kraujotakos sutrikimas. Žmogus reagavo į nurodymus ir skausmą“, - gydytojas reanimatologas Z. Naričius aiškino apie ligoninėje gydyto V. Gylio būklę. Pasak Z. Naričiaus, į Panevėžį ligonis negabentas dėl inkstų nepakankamumo požymių.
„Tais atvejais, kai yra inkstų nepakankamumas, retai kada taikomas radikalus gydymas – krešulių tirpdymo terapija“, - sakė gydytojas. Jo manymu, skausmus ligonis kentė dėl to, kad esant vidaus organų nepakankamumui didelio kiekio nuskausminamųjų vaistų skirti negalima.
Z. Naričiaus pasiteiravus, kodėl tik tada, kai atvyko sūnus, ligoniui buvo skirta papildomų skysčių, reanimatologas atsakė: „Po sūnaus pastabos aš paskaičiavau, kad detoksikacijai skysčių reikia daugiau, ir jie tuoj pat buvo skirti.“
Pasak Z. Naričiaus, tą dieną iki 17 val. jis buvo atsakingas ne už skyriaus, o už operacinės darbą.  Taip jau išėję, kad iš kabineto skubiai išėjus ligonį gydžiusiam skyriaus vedėjui E. Gaigalui su ligonio artimuoju daugiau bendrauti teko būtent Z. Naričiui.
„Deja, daugybė nesusipratimų kyla dėl nesusikalbėjimo, nemokėjimo bendrauti su ligoniais ir jų artimaisiais“, - mano gydytojas.
Teismo medicinos ekspertų išvadose skyriaus apie medikų veiksmus ir pokalbius su sūnumi nebus. Tačiau tai, ką gydymo įstaigoje patyrė M. Gylys, tik liudys, kad ne visi pagalbos žmogui atvejai telpa į instrukcijas ir ligoninės viešai skelbiamas kokybės politikos nuostatas.


Alfreda Gudienė
2014-12-11


2014.12.15

Gaisras Kilučiuose

Ugnis kėsinosi į vieną didžiausių rajono įmonių.

Nelaimės akivaizdoje įmonės darbuotojai nesutriko - veikė operatyviai ir padėjo ugniagesiams įveikti gaisrą.

Antradienį neramūs gaisro dūmai draikėsi Kilučių kaimo palaukėmis. Čia gaisro liepsnos pasirodė vienoje didžiausių rajono įmonių UAB „Tyla“. Gaisro gesinti atskubėjo didelės ugniagesių pajėgos, nes įvairius medienos gaminius gaminančioje įmonėje degti tikrai yra kam ir įsiplieskus didesnei ugniai ją sutramdyti būtų labai sudėtinga. Stebėdami į padangę kylančius tamsius dūmus ir skubančią gaisrinę techniką, gatvėje sunerimę būriavosi Kilučių kaimo žmonės.
Gaisras kilo viename iš didžiulių gamybinių angarų. Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus Nerijaus Gudo, nelaimės priežastimi tapo pastate vykę suvirinimo darbai, kibirkštims pakliuvus į degias medžiagas. Likimo ironija, bet kaip tik tuo metu čia buvo virinami gaisrinių čiaupų vamzdynai. Netikėtai įsiplieskusią ugnį darbininkai iš vidaus bandė užgesinti rankiniais gesintuvais, tačiau, tai padaryti nepavykus, buvo iškviesti ugniagesiai.
Nukentėjęs apie 100 metrų ilgio ir 30 metrų pločio pastatas yra medinių konstrukcijų, dengtas rulonine skarda bei apšiltintas akmens vata. Būtent po apšiltinimo vata į pastogę bei šonus įsimetė ugnies židiniai.
Gaisrą likviduoti aktyviai padėjo gausus būrys įmonės darbuotojų. Užlipę ant angaro stogo, vieni vyrai ardė metalinės dangos lakštus ir leido juos žemyn, kiti lupo ir metė rūkstančią apšiltinimo medžiagą. Atidengtas smilkstančias konstrukcijas ugniagesiai pylė vandeniu.
Buvo nuardyta apie 100 kvadratinių metrų stogo ir sienos dangos, pašalinta po ja buvusi apšiltinimo medžiaga. Gesinant ugnį, vanduo suliejo ceche stovinčius medienos apdirbimo įrengimus bei produkciją.
Gaisravietėje budėjo ir greitosios medicininės pagalbos ekipažas, tačiau medikų pagalbos neprireikė. Žmonė gaisro metu nenukentėjo.
Pasak UAB „Tyla“ generalinio direktoriaus Laimučio Januševičiaus, gaisro padaryti nuostoliai nežymūs, sieks du - tris tūkstančius litų. Pasak direktoriaus, stogo ir sienų metalinė danga buvo nuimta tvarkingai, keisti teks tik apšiltinimo medžiagą. Visus remonto darbus įmonė atliks savo jėgomis per kelias dienas. Vadovas džiaugėsi, kad įmonės darbuotojai nesutriko, veikė operatyviai ir sklandžiai tiek gaisro pradžioje, tiek padėdami atvykusiems ugniagesiams. Tai, pasak L. Januševičiaus, ir nulėmė tokią palyginus sėkmingą gaisro baigtį.


Antanas Vaičeliūnas
2014-12-11


2014.12.09

Iš žemės gelmių – grasinantys ženklai

Baimę su namu prasmegti išgyvenančią moterį žeidžia atsainus Biržų savivaldybės vadovo elgesys ir požiūris į problemą.

Skylantys namo pamatai sodybos šeimininkų negąsdino, kol namo nesupurtė besikartojantis dundesys. 

Valdiškų kabinetų duris varstyti Stasė Briedienė yra priversta dėl dieną ir naktį neapleidžiančios baimės, jog su šeima gali atsidurti prasivėrusios žemės nasruose. Pabiržės seniūnijoje, Naciūnuose, su šeima gyvenanti 47 – erių metų moteris į redakciją kreipėsi apėjusi, anot jos, visas įmanomas instancijas. Toje, kuri turi būti arčiausiai žmonių ir vadinasi savivaldybe, S. Briedienė sako susidūrusi su melu ir nepagarbiu elgesiu.


Gąsdinantis dundesys po namu

Į šalia Pabiržės esantį vienkiemį iš pradžių veda žvyruotas keliukas, prie kurio veriasi gąsdinanti duobė. Keliuku kasdien važiuoja gražios sodybos šeimininkai, pas juos besilankantys žmonės, atvyksta ir atliekų konteinerius išgabenančios įmonės automobiliai. Didėjanti duobė pažymėta atšvaitu, tačiau ir jis gali nugarmėti į žemės gelmes. Žvyrkelis - tik mažytė atkarpa į S. Briedienės namus vedančio kelio. Naciūnų vienkiemį tegalima pasiekti duobėtais lauko keliukais, kuriuos šeima įveikia pėsčiomis arba dviračiais. Tačiau Briedžiams didysis galvos skausmas yra ne kelias, o besikartojantis stiprus dundesys po namu.
Gąsdinančius garsus pirmą kartą išgirdo jos vyras Rimantas Briedis. Tai buvo sausio mėnesį. Pabiržės pagrindinėje mokykloje valytoja dirbanti S. Briedienė tuo metu gulėjo ligoninėje po stuburo operacijos.
Pati moteris nerimą sukėlusius garsus išgirdo rugpjūčio mėnesį. Pasak S. Briedienės, dundesys medinį namą supurtė keturis kartus. Vyras išsitarė ir apie sausio mėnesį patirtą reiškinį. Tuomet ir atsirado baimė bei suvokimas, ką reiškia gyventi aktyvaus karsto zonoje.
Vienkiemyje esantį medinį namuką šeimai nupirko S. Briedienės motina. Prieš septynerius metus sodyboje apsigyvenusi šeima nekreipė dėmesio į už kelių metrų nuo namo verandos esančią duobę. Ją užpylė žemėmis, net negalvodami apie smegduobių grėsmę. Netoli namų – senos smegduobės, apie kurias moteris taip pat sako net nežinojusi. Tik pajutusi atsiverti galinčios žemės grėsmę S. Briedienė susipažino su planais, kuriuose pažymėtos įgriuvos.
Paaiškėjo, kad šalia namų esantis išlakus beržynas auga ne karo laikų duobėje, o smegduobėje.
„Baisu gyventi ir penktokę dukrą namie vieną palikti baugu, nes ji vis klausinėja, ar nenugarmėsime į prarają“, - kalbėjo moteris. Ji rodė besiplečiantį skilimą miegamojo kambario sienoje. Ėmė drėkti dalis kambario, netikėtai sušlapo vienoje pusėje stovintys baldai.
Viltis, kad smegduobės pavojaus grėsmę ištirs geologai, sudužo po paskutinio jos susitikimo su Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vytautu Džėja.


Geologai ir V. Džėja situaciją regi skirtingai

„Aš nebetikiu tuo, ką jis man sako“, - kalbėjo moteris, įžeista ne tik to, ką išgirdo iš savivaldybės administracijos direktoriaus V. Džėjos, bet ir familiarumo. „O kodėl aš tau turėčiau skirti tą gręžinį?“ – tokius žodžius sako išgirdusi S. Briedienė, kai antrą kartą apsilankė pas direktorių V. Džėją. Tai, pasak moters, jai prilygę trenksmui mazgote per veidą. Juolab kad pirmojo susitikimo metu direktorius moteriai buvo žadėjęs, kad bus rasta pinigų geologiniam tyrimui.
S. Briedienė į savivaldybę kreipėsi jau po apsilankymo pas regioninio parko direktorių Kęstutį Baroną. Jis pats skambinęs į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl geologinių tyrimų galimybės. S. Briedienei buvo patarta apie situaciją informuoti savivaldybę. Moteris tą ir padariusi. Netrukus ji gavo rugsėjo 2 dieną savivaldybėje suguldytą raštą, kad prašymas nustatyti pavojingumo lygį perduotas Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyriui.
Spalio 14 dieną į Naciūnus atvyko geologai. Jie Briedžių sodyboje lankėsi du kartus ir netoli namo rankiniu būdu padarė du gręžinius bei atliko vadinamuosius elektotomografinius tyrimus.
„Pažymime, kad geologinė situacija šiame sklype yra potencialiai pavojinga naujų karstinių įgriuvų susidarymo atžvilgiu ir gyventojų saugumas sietinas su padidinta rizika“, - Biržų rajono savivaldybės administracijai lapkričio 13 dieną rašo Geologijos tarnyba.
Tą, kas parašyta, „Šiaurės rytams“ patvirtino ir Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vadovas Vidas Mikulėnas. Sykiu jis akcentavo, kad pakankamai pagrįstam geofizinių tyrimų duomenų vertinimui būtina atlikti mažiausiai vieną tiriamąjį gręžinį ir jame atlikti inžinerinius bei geotechninius tyrimus. Tą padaryti gali įmonės, turinčios leidimus tyrinėti žemės gelmes. Du gręžiniai galintys kainuoti iki 10 tūkstančių litų. Kaina priklauso nuo savivaldybės atlikto viešojo pirkimo.
„Dundesys, nors jis gali būti nebūtinai tiesiai po namu, yra pavojaus požymis“, – teigė geologas V. Mikulėnas.


Žodinis komisijos vertinimas - lyg nuosprendis

Kitaip negu geologai situaciją regi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Džėja. „Jokio pavojaus nėra“, - tvirtino jis S. Briedienei korespondentės ir administracijos darbuotojų akivaizdoje.
Tokią išvadą direktorius teigė padaręs po to, kai Naciūnų kaimo sodyboje apsilankė komisija. „Ekologas Vytautas Zurba ir Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė“, - įvardijo direktorius komisijos sudėtį. Ekologas direktorių žodžiu informavęs, kad jokio pavojaus neregėjęs.
Tokios žinios priblokšta S. Briedienė tvirtino, kad jos sodyboje V. Zurba matęs skylančius namo pamatus ir kalbėjęs visai kitaip. Jis moteriai esą sakęs, kad pavojus yra, tačiau tą tyrimais patvirtinus ir skyrus pinigų iškėlimui į kitą vietą namus reikės nugriauti.
„Aš jam sakiau, kad pasiruošusi nugriauti, jeigu tik paaiškės, kad namui ir mums gresia pavojus“, - pasakojo S. Briedienė.
„Iš akies pažiūrėjus jokių pavojaus požymių nėra, o pamatų skilimas dar nieko neparodo. Skyla ne vieno namo pamatai. Be tyrimų nieko negalima pasakyti“, -  tikino „Šiaurės rytų“ kalbintas savivaldybės specialistas V. Zurba. Jo manymu, perkant namą žmonėms reikėjo geriau apsižiūrėti ir vertinti riziką.


Finansavimo ieškojo žodžiais?

Jokių tyrimų Naciūnuose nebus, nes nėra pinigų. Tą S. Briedienė išgirdo iš savivaldybės administracijos direktoriaus V. Džėjos. Moteriai jis esą tvirtino, jog tyrimas gali kainuoti net apie 54 tūkstančius litų, o tokios sumos savivaldybė neturi.
Direktorius tikino S. Briedienę, jog ieškodamas pinigų tyrimui jis išnaudojo visas galimybes, tačiau finansavimo niekas nežadėjo.
„Aš tada V. Džėjos klausiau, kur jis skambino, prašiau telefonų numerių, kad pati galėčiau pakalbėti ir pasakyti, kam būtini pinigai“, - pasakojo S. Briedienė. Tada iš direktoriaus ji sako išgirdusi atsakymą, kad pinigų jis ieškojęs ne telefonais, o raštais.
Raštų direktorius nerodęs, tik patikinęs, kad esą nieko daugiau nebereikia daryti. Sakė renkantis kažkokius popierius ir kviečiantis ekologą V. Zurbą. Tai, anot moters, buvo lapkričio 25 dieną.
„Man pasakė, kad tų raštų jau visur daug ir užtektinai parašyta, o atsakymai į juos gali ateiti po 14 dienų. Tačiau aš kažkodėl netikiu, kad jis rašė. Nebegaliu tikėti, kol tų raštų nepamatysiu“, - kalbėjo S. Briedienė žurnalistei ir prašė ją palydėti pas savivaldybės administracijos vadovą. Sykį jau su palyda pas direktorių ėjusi S. Briedienė sakė nebedrįstanti su V. Džėja kalbėtis be liudininkų.
Apsilankius direktoriaus V. Džėjos kabinete paaiškėjo, kad finansavimo jis bandė ieškoti vieninteliu būdu. Telefonu paskambino į Panevėžio apskrities Priešgaisrinės valdybos Civilinės saugos skyrių ir išgirdo, kad pinigų nėra.
Anksčiau moteriškei esą apie 54 tūkstančių litų sumą kalbėjęs direktorius V. Džėja korespondentei ir dviem administracijos darbuotojams girdint įvardijo kitą sumą. Sakė, kad gręžiniams gali prireikti nuo 5 iki 10 tūkstančių litų.
Pasiteiravus, ar dėl galimybės skirti tyrimui tuos tūkstančius litų nebuvo galima kreiptis į rajono savivaldybės tarybą, direktorius neatsakė nieko konkretaus.
Pokalbio metu supratusią, kad veltui tikėjo rajono valdžios pažadais, moterį užplūdo emocijos.
„Pasirodo, kad direktorius man melavo dėl tų raštų, kuriuos sakė išsiuntęs dėl finansavimo. Tai argi gali taip elgtis savivaldybės darbuotojams vadovaujantis žmogus? Ko jis vertas, jeigu meluoja ir dar supykęs drįsta „tujinti“?“ – karščiavosi moteris. Ją ypač įžeidė direktoriaus įtarimas, kad ji pati neva kažką susitarusi su Geologijos tarnyba.
„Argi aš galėčiau tartis tokiu lygiu? Kaip tokia mintis gali šauti?“ - kalbėjo neįtikėtinų dalykų rajono valdžios kabinete patyrusi Naciūnų kaimo gyventoja.
Po apsilankymo pas administracijos direktorių S. Briedienė pasuko ieškoti tarybos narių pagalbos. Pirmiausiai kreipėsi į Nijolę Šatienę.


Be apskrities valdžios savivaldybė neveiksni?

Direktorius V. Džėja korespondentei ir S. Briedienei parodė Biržų rajono savivaldybės mero raštą, skirtą Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos ministerijai ir Seimo nariui Aleksandrui Zeltiniui. Kaip ir tikėtasi, raštas sukurtas jau po S. Briedienės paskutinio apsilankymo savivaldybėje. Moteris pas direktorių buvo lapkričio 25 dieną, o raštas parengtas lapkričio 26-ąją.
Nors anksčiau veikusios apskričių administracijos sulaukdavo daug kritikos, pasirodo, kad be jų rajono savivaldybė nebesugeba spręsti problemų.
„Panevėžio apskrities viršininko administracijos darbo grupė operatyviai sprendė iškilusias problemas karsto regione. Nelikus apskričių, nutrūko darbas grupėje. Dėl to susikaupė daug problemų“, - rašo Biržų rajono merė Irutė Varzienė laiške Seimui, Vyriausybei ir parlamentarui A. Zeltiniui.
Rašte neminima konkreti bėdoje atsidūrusios šeimos situacija, o abstrakčiai išdėstyta bendra, rūpestį dėl smegduobių kelianti Biržų krašto situacija. Kadangi savivaldybė finansiškai yra nepajėgi apmokėti geologinių tyrimų, prašoma inicijuoti fondo sukūrimą karsto regiono reiškinių padariniams likviduoti ir finansuoti. Fondo lėšos būtų skirtos gyventojų perkėlimui iš pavojingų zonų, kompensuoti geologinių tyrimų ir iš dalies nekilnojamojo turto bei gyvybės išlaidas.
Ar šis pagaliau parengtas kreipimasis yra tas šiaudas, į kurį rajono valdžia siūlo kabintis realaus pavojaus ženklus juntančiai šeimai?


Alfreda Gudie nė
2014-11-09



2014.12.09

Į ką žiūrėjo ir ką matė ligonį prižiūrėjusi komanda?

Biržų socialinių paslaugų centro direktorei teisme ginant savo munduro garbę aiškėjo jos pačios vadovaujamos komandos požiūris į sunkaus ligonio slaugą.

Kai paliegęs, aklas bei nebevaikštantis žmogus nustojo ir kalbėti, slaugytojos padėjėja Laura Šopytė manė, kad tam įtakos turėjo atvėsęs oras.

Praėjusią savaitę tęsėsi Biržų rajono apylinkės teismo posėdis. Buvo apklausti liudytojai, kurių nespėta ar negalėta išklausyti ankstesniame posėdyje. Teisme vykstančio ginčo esmė – Biržų socialinių paslaugų centro (SPC) direktorės Aldonos Šaknienės nenoras pripažinti drausminę nuobaudą. Įstaigos steigėjas – Biržų rajono savivaldybės taryba - direktorei ją skyrė už netinkamą pareigų atlikimą, organizuojant sunkaus ligonio slaugą. Etatinės socialinių paslaugų centro darbuotojos namuose gyvenęs, integralios komandos kasdien po kelias valandas esą prižiūrėtas aklas nevaikštantis vyras į ligoninę pateko sunkios būklės – su praguloms ir gangrenuojančiomis žaizdomis. Kojos amputacija žmogaus nebeišgelbėjo. Socialinių paslaugų centro vadovė savo įstaigos atsakomybės nemato ir mano, kad vyras slaugytas tinkamai, pagal grafikus. O šie aklo ir nebekalbančio žmogaus pasirašyti grafikai, kaip pripažino pati direktorė, nebuvo kontroliuojami. „O kam to reikia?“ – tokia pribloškiama direktorės nuostaba buvo išsakyta teisme.
Šį kartą teismas girdėjo, kaip dirbo „tik pagal grafikus ir susirinkimuose“ kontroliuojami SPC darbuotojai, kas iškvietė pagalbą ir ką liudijo už socialinę sritį atsakingi savivaldybės institucijų atstovai.


Krapštė nosį ir ausis, o pragulų ir pūvančios žaizdos nematė

Biržų SPC dirbanti Medeikių kaimo gyventoja Laura Šopytė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Teismui ji liudijo, kad Medeikiuose, Birutės Vasylienės namuose, gyvenusį Alfredą Ambroziūną ji lankydavo nuo 2013 metų rugpjūčio 1 dienos. Pas ligonį kasdien ji esą mažiausiai prabūdavusi kone po dvi (o kartais po tris ar keturias) valandas. Teisėjai pasiteiravus, ką darbuotoja per tiek valandų nuveikdavo, slaugytojos padėja L. Šopytė atsakė, kad valydavo nosį, ausis ir pakeisdavo „pampersą“.
„Būdavo, kad paprasčiausiai sėdi ir tiek“, - pasakojo slaugytojos padėjėja. Jei SPC lankomosios priežiūros darbuotoja ir namo šeimininkė Birutė Vasylienė pasakydavo, kad A. Ambroziūnas miega, L. Šopytė į antrąjį aukštą pas ligonį net nelipdavo. Nebuvo užlipusi ir tą dieną, kai ligonis buvo išgabentas į ligoninę.
Prieš įsidarbindama SPC kursus baigusi L. Šopytė sako turėjusi žinoti, kaip atrodo pragulos, tačiau jų nepastebėjusi. Nuo rugpjūčio pradžios vyras nebegalėjo vaikščioti, o nuo gruodžio 1 dienos nustojo ir kalbėti. Ir ši aplinkybė SPC darbuotojai nesukėlė abejonių, ar ligoniui nebūtina pagalba.
„Galvojome, kad atvėso orai ir žmogui nėra nuotaikos“, - aiškino slaugytojos padėjėja. L. Šopytė ligonio nemaudydavo, tik apšluostydavo servetėlėmis. Anot jos, maudydavo B. Vasylienė su kompanija, tačiau šito proceso L. Šopytė nėra mačiusi, nes procedūros esą vykdavusios vakare. Nuo ligonio sklidusį kvapą jausdavo, tačiau iki šiol įsitikinusi, kad taip visada dvokia „pampersai“.
L. Šopytė neatsimena, kas į ligoninę išvežė jos su bendradarbėmis slaugytą vyrą.
Nei pragulų, nei gangrenuojančios kojos taip pat nematė ligonį lankiusi kita integralios slaugos komandos narė – slaugytoja Ramutė Mikšienė. Jos manymu, ligoniui pas B. Vasylienę buvo geriau negu namie – vyras buvęs „apyšvaris“, niekuo nesiskundęs ir norėjęs tik vienintelio dalyko – išgerti. Gydytoja jokių vaistų nebuvo skyrusi, išrašydavo tik „pampersų“.
Pasak SPC darbuotojų, aklas ir nekalbantis vyras už suteiktas paslaugas pasirašydavęs toje vietoje, kur buvo pridedama jo ranka.
Parovėjos seniūnijos socialinio darbo organizatorė Rasa Gudeikienė teigė, kad 2006 metais ji pati surado galimybę vienišą ir sudėtingo charakterio A. Ambroziūną apgyvendinti pas B. Vasylienę. Pas šią moterį jam esą tikrai buvę geriau negu namuose. Tiesa, R. Gudeikienė teigė negalinti pasakyti, kaip pastaruoju metu ligonis gyveno. Prieš Kalėdas lankiusi ligonius ji pakalbėjo tik su globėja B. Vasyliene. Kadangi ši sakė, kad ligonis miega, tai socialinio darbo organizatorė į antrąjį aukštą ir nebelipo.
Pasak R. Gudeikienės, kontroliuoti SPC darbuotojų darbą esanti ne jos pareiga. Apie ligonio „gydymą“ alkoholiu kaime sklidusios kalbos. Apie tai ji sakiusi ir žurnalistei.


Medikų pagalbos šaukėsi ne SPC darbuotojos

Ligonis į gydymo įstaigą pateko tik Medeikių medicinos punkto bendruomenės slaugytojai Danutei Jurgulienei pamačius, kad B. Vasylienė perka tvarsčius. Išgirdusi, kad tvarsčių reikia praguloms, slaugytoja susirūpino, ar ligoniui nebūtų geriau slaugos ligoninėje. Tuomet B. Vasylienė atsakiusi kažką panašaus, į „ką jau čia bepadarysi“. Rytojaus dieną aplankiusi A. Ambroziūną slaugytoja sako iš karto supratusi, kad skubiai reikia kviesti pagalbą. Ligonis buvęs su kojinėmis, jautėsi ne tik šlapimo, bet ir gendančių audinių kvapas, būdingas gangrenai.
Teisėjai pasiteiravus, per kiek laiko ligonis gali atsidurti tokioje būklėje, kaimo bendruomenės slaugytoja atsakė, kad per dieną tikrai taip nenutinka.
Į ligoninę vežamo vyro jį prižiūrėjusi moteris nelydėjo.


Gydytojas ir mero pavaduotoja įsitikinę kontrolės stoka

Savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto narys gydytojas Dalius Jakubėnas buvo kategoriškas ir lakoniškas. Išvadą, kad ligonis į gydymo įstaigą pateko apleistas, gydytojas padarė apklausinėjęs Priėmimo skyriuje dirbusius medikus. Jie paliudiję apie pragulas, pūvančią ir dvokiančią žaizdą. Į klausimą, kodėl po atlikto tyrimo kolegų parodymus jis sunaikinęs, gydytojas atsakė, jog netikėjęs, kad direktorė A. Šaknienė turėsianti įžūlumo bylinėtis.
„Akivaizdu – kontrolės stoka. Jis buvo labai blogos būklės, apleistas“, - savo išvadą, pateiktą ir savivaldybės komisijai, teisme patvirtino D. Jakubėnas.
A. Šaknienės advokatui teiraujantis, kodėl gydytojai pateikė kitokius parodymus, D. Jakubėnas atsakė, kad to reikėtų klausti ne jo, o tų medikų.
Kodėl medikai keitė nuomonę, pasakė teismui liudijusi už socialinę sritį atsakinga Biržų rajono mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė. Anot jos, gydytojų parodymai pasikeitė, kai direktorė A. Šaknienė kreipėsi į ligoninės vadovą Nikolajų Jelozą.
Vicemerė išsakė nuomonę dėl gyvenimo sąlygų, kuriomis ligonį tinkamai slaugyti yra sudėtinga.
Medeikiuose kartu su Socialinio vystymo komiteto pirmininku Stasiu Valiuku apsilankiusi S. Eitavičienė teigė iš pačios B. Vasylienės girdėjusi, kad ji ligoniui atnešdavusi alkoholio. Jis to prašydavęs skausmui malšinti.
Pasak vicemerės, įvykį tyrusiai savivaldybės komisijai pristatytuose ligonio lankymo grafikuose yra matomi pataisymai. Priminusi ir liudininkų tvirtintą faktą, kad slaugytoja ir slaugytojos padėjėja ne visada užlipdavo į antrąjį aukštą pas ligonį, nematė pragulų ir pūvančios žaizdos, mero pavaduotoja teigė, kad tokia slauga negali būti laikoma gera.
 O už šios paslaugos organizavimą atsakinga SPC direktorė A. Šaknienė.
Mero pavaduotoja sakė, kad SPC direktorė ir anksčiau nenorėjusi pripažinti jokių pastabų apie galimybę gerinti integralios paslaugos kokybę.
„Didžiausia direktorės problema – klaidų nepripažinimas“, - akcentavo mero pavaduotoja. Ir, anot jos, jeigu iš teisinės pusės kas nors pasirodys ne iki galo atlikta skiriant nuobaudą, tai moralės požiūriu savivaldybės sprendimas skirti papeikimą A. Šaknienei yra tikrai teisingas.
„Baisiausia, kad direktorė šito iki šiol nenori suprasti“, - teisme kalbėjo Biržų rajono mero pavaduotoja S. Eitavičienė.


Alfreda Gudienė
2014-12-09


2014.12.09

Biržietiškos duonos ragautoja ir biržietiškos istorijos pasakotoja

Gruodis, ypatingas savo šaltais gniaužtais ir juodu gymiu, taip ir vilioja apsijuosti knygos puslapiais – žiemos vakaras gi pats maloniausias laikas jaukiam skaitymui. Argi kas nors tai paneigs?

„Mano senelio brolio Juozo antroji žmona yra kilusi iš Biržų, o jis pats saugojo slaptąjį biržiečių archyvą, Biržuose sodino kolektyvinius sodus, čia mirė ir yra palaidotas“, - savo giminės sąsajas su Biržais aiškina Agnė Žagrakalytė. 

Ne vienas biržietis knygos mylėtojas šiais metais draugavo su poete, rašytoja, eseiste Agne Žagrakalyte ir jos knyga „Eigulio duktė: byla F 117“. Knygoje apstu biržietiškų motyvų, vietovių, žmonių, Biržų gyvenimo kraujo ir liepsnos... Rašytoja, kilusi iš gretimo Pasvalio krašto, Ustukių kaimo, dešimt metų su šeima gyvenanti Briuselyje, ką tik išleido dar vieną naują savo knygą, kaip pati sako, „žiauriai ploną“ romaną „Klara“, kuris gruodžio 5 d. buvo pristatytas Rašytojų klube Vilniuje. Būti vadinamai viena įdomiausių lietuvių jaunosios kartos žodžio išsakytojų, gyventi Europos širdyje, mintis įvilkti į knygas, puoselėti namus, auginti vaikus, žymėti savo kelią iš vienos šalies į kitą – ar tai toks ir yra tikrasis rašytojos gyvenimas?

- Tavo manymu, kokia ta teorija, kodėl Agnė Žagrakalytė yra rašytoja?
- Žagrakalytės galvoje visą laiką kalbasi ir ginčijasi bent keli veikėjai - kai man jų kalbos atsibosta arba jie ima triukšmauti per garsiai, reikia juos užrašyti ir paleisti, tada trumpam vėl kiek tyliau.

- Mokyklos laikais dalyvavai jaunųjų literatų konkursuose, esi juose laimėjusi ir prizinių vietų. Paskui tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete studijavai lietuvių kalbą ir literatūrą. Ar lietuviško žodžio puoselėjimas buvo nulemtas tavo kelyje?
- Iš studijų atsimenu tik keletą dėstytojų - labai stiprūs, šviesūs žmonės, įkvepiantys gyvenimo pavyzdžiai. Jei mano kelias ir būna kur nulemtas, aš sugebu tyčia netyčia iš tos lemties išslysti - mokytoja, deja, nedirbu.

- 1996 m. pasirodė pirmos tavo eilėraščių publikacijos, tais pačiais metais buvai apdovanota Liūnės Sutemos premija. 2003 m. – pirmasis poezijos rinkinys „Išteku“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ premija. 2014 m. – Jurgos Ivanauskaitės premija už pirmąjį prozos kūrinį - romaną „Eigulio duktė: byla F 117“. Ką tau pačiai reiškia premijos (ne pinigine išraiška)? Ką duoda – galbūt atima – dalyvavimas rašytojų susibūrimuose, kūrybos skaitymuose?
- Premijos tam ir sugalvotos, kad džiugintų, o ne graudintų, tad, kai „duoda“ – džiaugiuos, aišku, bet tai - kaip ledų porcija: čia buvo, čia sutirpo ir pamiršai. Jei tai kokio „asmens vardo premija“, gauni progą tas kelias minutes ir šalia to vardo pasišildyti. Dalyvavimas rašytojų susibūrimuose, kūrybos skaitymuose teikia atradimo ir bendravimo džiaugsmų, atimti nieko neatima, nebent pati užsižioplinusi kokį skėtį pametu.

- Kaip spėji dalyvauti įvairiuose susibūrimuose su šeima gyvendama Briuselyje?
- Labai įvairiuose ir nespėju, vienas – du kartai per metus ne taip ir dažnai yra. Kai į Lietuvą atvykstu ilgesniam laikui, vasarai, suspėju tik į „Šiaurės vasaros“ forumą Biržuose. Dideli jau tie mano vaikai, jau gali ir nori ramiai renginiuose pasėdėti - man buvo labai keista, kai supratau, kad jie manimi didžiuojasi: va, sėdi mama ir savo knygas žmonėms pasirašinėja, pamanyk tik, kaip kokia tikra rašytoja…

- Šią vasarą Miesto šventės metu savo pirmąjį romaną „Eigulio duktė: byla F 117“ pristatei Biržuose. Pristatymo metu minėjai, kad jo redagavimo darbus – o galbūt net ir patį rašymą – atlikai Belgijoje. Šitaip įtaigiai! Man atrodo, autorė, rašydama apie lietuvišką kaimą, turėjo sėdėti lietuviškoje pievoje...
- Lietuviškoje pievoje prasėdėjau dvidešimt metų, gal ta pieva suspėjo įsisunkti į kraują? Be to, kas vasarą du mėnesius vėl į tą pačią pievą grįžtu.

- Per kiek laiko parašei romaną?
- „Per kiek laiko parašei“ – yra pats sunkiausias klausimas, nes į jį nėra atsakymo. Pavyzdžiui, leptelėjau kartą spaudai, kad naujausią knygą „Klarą“ užsikepiau parašyti per tris paras, o „Eigulio dukterį“ dažniausiai sakau, kad rašiau trejus metus, bet iš tikro tai į tas „tris“ Klaros valandas sutelpa užrašai net nuo 1994 metų - nuo tada rašau dienoraštį, tad, reikalui atėjus, turiu tik pasirinkti iš įvairių aprašų: viešbučių, gatvių, kavinių, žmonių, gyvūnų, interjerų ir eksterjerų, įspūdžių ir nuotaikų. Iki dabar nesuprantu, kaip aš, tokia išsiblaškėlė, sugebėjau tų užrašų nuo mokyklos laikų nepamesti. Taip pat ir dėl „Eigulio dukros“ – žodžiai jau seniai buvo parašyti, tereikėjo juos perstumdyti ir išdėlioti kaip gražiau.

- Jūsų šeimos – tavo, vyro (vertėjo Edgaro Platelio) ir dviejų jūsų vaikų (dešimtmečio Prano ir septynmetės Agotos) - magistralė driekiasi iš Briuselio į Lietuvą: Vilnius, Druskininkai (ten gyvena tavo uošvis, žinomas poetas ir vertėjas Kornelijus Platelis), Ustukiai. Kaip suprantu, užsukate ir į Biržus. Kokius sentimentus tau kelia Biržai šiandien?
- Biržuose yra gerai visomis prasmėmis. O mūsų namuos visad bus Biržų duonos, vasarą – ir alaus (atsiprašau pasvaliečių – aš iš Ustukių – galiu rinktis). Anksčiau į Biržus net drabužių važiuodavau, - Biržų turgaus „skudurynuose“ gražiausiai pasipuošdavau. Anksčiau važiuodama pro kapines tik žinodavau, kad čia du senelio broliai palaidoti, o dabar – stoviu tose kapinėse ir vis apsižliumbiu - šitiek „pažįstamų“ pavardžių, tiek žmonių, apie kuriuos nė nežinojau, o dabar, kai juos sukėliau į knygą, jaučiuosi už juos atsakinga, pajudinau atmintį, ir dabar turiu ją saugoti bei perduoti kitiems.

- Suvesk paraleles, kodėl knygoje yra Biržai…
- Biržai knygoje, nes knygos herojai Biržuose arba gimsta, arba gyvena, arba miršta. Iš trijų storos knygos dalių net dviejų dalių veiksmas vyksta Biržuose, tad visą knygą, jei norisi, galima vadinti „apie Biržus ir biržiečius“. Jau baigdama rašyti keliskart stovėjau prie buvusio Žagrakalio namo Skratiškių gatvėje. (Knygoje pasakojama apie grafo šuninyčią, iš kurios Aukštikalniai namus susilipdo, o paskui aplink priestatų priklijuoja - tebėra ta mažutėlė sodyba, vis neįsidrąsinu ten užeiti, gal ateinančią vasarą?) Ir po vadinamosios Muravankės kapines pasivaikštau kaskart - ten jau galima ir su knyga nuėjus vardų ir pavardžių ieškoti – tikrai labai daug knygos herojų pavardžių tose kapinėse ant antkapių rasit.

- „Eigulio dukroje“ – tavo giminės istorija. Papasakok trumpai, kaip ji susijusi su mūsų kraštu.
- Mano senelio brolio Juozo antroji žmona yra kilusi iš Biržų, o jis pats saugojo slaptąjį biržiečių archyvą, Biržuose sodino kolektyvinius sodus, čia mirė ir yra palaidotas.

- Knygoje aprašyti kalendoriniai metai – ne tik kaimo darbai, šventės, bet ir paprastų dienų tėkmė. Iš kur turi tiek išminties dalintis to laikmečio, pažįstamo jau tik mūsų proseneliams, kasdienės dienos vyksmu?
- Taip, bet visa tai ir iki manęs buvo kruopščiai aprašyta ir papasakota - labai dažnai už vienos geros istorijos dūzgia šimtai balsų. Čia kaip linus minti ar vynuoges vynui traiškyti - reikia minti, minti, ir išminsi – taip turbūt ir dėl tos išminties. Dėdės Juozo, senelio Petro – ne mano ta didžioji išmintis, bet apie tai jau knygos pradžioje iškilmingai pranešu.

- Beje, dar romane yra ir veik detalus to laiko vietovių aprašymas... Iš kur šitas tavo „matymas“?
- Knygos, archyvai, užrašų archeologija - mokslininkai sugeba įtaigiai papasakoti, ką pietums ėdė mamutas, tad atsigręžti atgal šimtą ar pusšimtį metų, kai tiek aplink mus plūduriuojančios informacijos, nebėra taip siaubingai sudėtinga.

- Spaudoje esi minėjusi, kad poezijos sakinys tau tapo per siauras, tad, startavusi kaip poetė, ėmeisi prozos. Apie ką tavo naujasis, ką tik pasirodęs romanas?
- Tai knyga, vardu „Klara“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“. Šis kūrinys atrodo it proza, bet su trupinėjančiu eilėraščio stuburu - visiškai kitokia knyga, truputį nenormali, bet jau keturias knygas parašiau, ir nė vienos normalios, tvarkingos, be išsidirbinėjimų. Dabar ruošiuosi parašyti „normalų“ ir vėl istorinį romaną, jau pažįstu keletą veikėjų, norėjau rašyti „įdomu, kaip jiems seksis toliau“, bet susizgribau, kad jau žinau, kaip baigsis.

- Galbūt yra minčių savo kūrybą išleisti Belgijoje? Beje, kokia kalba ten kalbi?
- Belgijoje kalbu prancūziškai, bet kalbu nedaug, nes daug rašau. O rašau lietuviškai. Prancūziškai tai darau su siaubingom ortografinėm klaidom, tad stengiuos nerašyti.

- Agne, tad kurgi Tavo šeima gyvena – Belgijoje ar Lietuvoje?
- Gyvename Belgijoje, bet tenka nemažai bendrauti informacinėmis technologijomis, kurios tarsi panaikina geografines ribas. Štai vakar pristačiau naująją knygą, teko atskristi. Tiesiog va vien šią žiemą bent tris kartus skrisiu Lietuvon, į rajonų bibliotekas. Visi mano „darbdaviai“ ir „darbai“ yra Lietuvoje, „alga“, jeigu tokia „atsitinka“, - Lietuvoje, mokesčiai nuo honorarų - irgi. Išeina, kad Briuselyje aš tik miegu.


Aja Varnaitė
2014-12-06



2014.12.08

Siekiant vaiko globos - krikšto detektyvas

Trimetės mergaitės nuolatiniais globėjais trokštančių tapti giminaičių elgesys įskaudino iš gyvenimo duobės kopiančią vaiko motiną.

Kunigas Ernestas Želvys pats skambino Pabiržės klebonui ir paaiškino, kad laikinos globėjos ketinimui krikštyti vaiką prieštarauja motina.

Evangelikų reformatų bažnyčios atstovams varstant teismų duris dėl turto ir jį paveldėjusios neįgalios moters globos, tarp krikščionių atsirado daug susipriešinimo ir nerimo. Ramybe turinčio alsuoti advento išvakarėse nerimas pasėtas ir dėl katalikų bažnyčios kai kurių dvasininkų abejotinų veiksmų. Kūdikio globos siekiantys žmonės stengėsi pasitelkti bažnyčią vaiko krikštui prieš motinos valią.
Pasak teologo kunigo Artūro Kazlausko, krikščionims krikštas reiškia naujo gyvenimo pradžią. Ar toji pradžia gali būti lydima netiesos ir paniekos vaiką pagimdžiusiai moteriai? Toks klausimas kilo sužinojus apie mažosios Julijos (vardas pakeistas) krikšto istoriją.

Pasak Pabiržės bažnyčios klebono Vytauto Dagelio, krikšto sakramento nebuvo, įrašo apie krikštą bažnyčios knygoje nėra.

Prieš pat teismą – krikštynos

„Būkite gera, aplankykite kūdikio mamą, nes ji nebeturi kam pasiguosti“, - praėjusį šeštadienį prašė Biržuose gerai žinomas, valstybės tarnyboje dirbantis žmogus. Jis kalbėjo apie biržietę motiną, kurios kūdikį laikinai globojanti močiutė bei jos dukra nuolatinės vaiko globos esą siekia negražiu būdu. „Močiutė su savo dukra ir draugėmis tikriausiai nori paveikti Dainą (vardas pakeistas – aut.), kad ši palūžtų ir pradėtų girtuokliauti. Tuomet būsima globėja teisme turėtų neginčijamą argumentą, kad motina negali rūpintis mergyte“, - kalbėjo žmogus, papasakojęs apie ką tik įvykusį mažosios Julijos krikštą. Būtent ši apeiga pribloškė ne tik mergaitės mamą.
„Jeigu jau norima vaikui gero, tai galima jį krikštyti ne tokiu metu, kai mama visomis išgalėmis stengiasi įrodyti, kad nereikia jos vaiko visam laikui atiduoti kitiems“, - apie situaciją kone su ašaromis kalba motinos gyvenimą žinantis žmogus.
Netrukus įvyksiantis teismas spręs, ar laikina mergaitės globėja taps nuolatine. Į teismą kreipėsi ne vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos, o pati laikinoji globėja. Aštuntą dešimtį einanti moteris mergaite pati rūpintis vargu ar galėtų, tačiau Juliją labai myli senolės dukra. Savo vaikų neturinti moteris rūpinasi sveikatos problemų turinčia mergyte. Julija jai yra tikra dukterėčia, nes mažylės tėvas – minėtos moters brolis.
Deja, Julijos tėvas nėra toks, kad galėtų auginti dukrą. Su šiuo vyru gyvenusi ir vaiką nuo jo pagimdžiusi moteris pati buvo ant bedugnės krašto.
Daina savo praeities neneigia, tačiau dabartinis jos gyvenimas ir buities sąlygos leidžia tikėti, kad moteris gali atsitiesti. Todėl dukrą laikinai globojančios močiutės ir jos giminės ryžtas atimti Juliją būtent dabar pribloškė ne tik pačią Dainą, bet ir jos pažįstamus.
Dar didesniu akibrokštu laikomas globos siekiančių asmenų žingsnis - vaiko krikštijimas nesusitarus su motina.


Bijo, kad gali nebepamatyti savo vaiko

Į Dainos buto duris korespondentė beldėsi iš anksto neperspėjusi. Daina ir jos dabartinis vyras Andrius ardė mezginius siūlams. Moteris atsiprašinėjo dėl dulkių ir sakė, kad mezgimas ją gelbsti nuo užgriuvusios įtampos. Daina rodė margaspalves kojines, kurias ji numezgė savo vaikams. Jų yra nemažas būrys, tačiau su mama gyvena nebe visi. Suaugusieji turi savo gūžtą, o pati mažoji Julija laikinai globojama močiutės. Mergaitė iš motinos namų laikinai buvo paimta birželio pradžioje. Mama turėjo įrodyti, kad gali tvarkyti savo gyvenimą ir būti atsakinga už vaiko priežiūrą.
Potraukį alkoholiui turinti Daina sako jo nevartojanti nuo rugsėjo. Anksčiau ji priklausomybę gydėsi įvairiose specialiosiose įstaigose, o dabar moteriai nepalūžti padeda vyras ir anyta.
Tai, ką teko išgyventi Dainai, ko gero, būtų galima aprašyti siaubą keliančio filmo scenarijuje. Tačiau neseniai ištekėjusi moteris tiki, kad sutuoktiniui padedant jai pavyks nekristi atgal į tą duobę, iš kurios kyla didelėmis pastangomis.
Didžiausias išbandymas moteriai teko sužinojus, kad iš jos visam laikui norima paimti mažąją Juliją.
Mergaitę pagimdžiusi būdama 38-erių moteris, kiek leido jos jėgos ir gyvenimo būdas, rūpinosi kūdikiu. Vaikui teko iškęsti operacijas, jis buvo gydomas. Mažyle rūpinosi ir močiutė su teta, tačiau ilgainiui Dainos ir giminaičių santykiai dėl vaiko priežiūros ėmė klostytis blogąja linkme. Jie iš viso pašlijo, kai Julijos laikina globėja tapo močiutė. Daina sako sulaukdavusi nuolatinių kaltinimų, įžeidinėjimų ir nenoro savaitgaliais leisti bendrauti su dukra.
Sveikatos neturinti 74 metų močiutė anūkę vesdavo į tą patį savaitinį darželį, kurį Julija lankė gyvendama su mama. Tik į Biržus atvykus užsienyje gyvenančiai tetai Julija darželio nelankė pastarąsias dvi savaites.
Daina mano, kad vaikų neturinti teta nori mažąją Juliją auginti, stengiasi rodyti jai ypatingą meilę. Tetos rūpestis išties pagirtinas, tačiau Daina pajuto, kuo jis gali baigtis.
„Bijau, kad, nustačius nuolatinę globą, teta mano vaiką išsiveš, ir aš daugiau jo niekada nebepamatysiu. Kaip be mano sutikimo pakrikštijo, taip ir išsiveš. Aš myliu savo vaikus ir už juos kovosiu kiek galėdama“, - kartojo Daina praėjusio šeštadienio vakare aplankius ją namuose.


Motina pasijuto lyg būtų mirusi

Galima provokacija Daina vadina krikštynas, surengtas be jos sutikimo. Latvijoje dirbanti moteris ketvirtadienio vakarą važiuodama namo sulaukė telefono skambučio. Juliją globojanti močiutė pranešė apie šeštadienį 14 val. Pabiržės bažnyčioje įvyksiančias mergaitės krikštynas. „Pranešė ir pridūrė, kad aš tose krikštynose galiu būti, galiu ir nebūti“, - pasakojo Daina, nuo žinios ištikta šoko. Moteris suprato prieš teismą vykstant kažką negero. Daina prieštaravusi laikinosios globėjos sumanymui, tačiau jos klausyti niekas nepanoro.
Pasikalbėjusi su bendradarbe katalike ir išgirdusi, kad be motinos sutikimo vaiko krikštyti negalima, Daina, vos išlipusi iš autobuso, nuskubėjo į Biržų katalikų bažnyčią, o čia neradusi kunigo – į kleboniją.
Pasikalbėjusi su kunigu Ernestu Želviu Daina jam paaiškino situaciją. Kunigas iš moters išgirdo, kad vaiką krikštyti rengiasi laikinoji globėja, nepaisanti tikrosios motinos nuomonės. Pasak Dainos, kunigas Ernestas skambino Pabiržės klebonui ir jam papasakojo, kad vaiko mama prieštarauja laikinos globėjos sumanymui.
„Jis Pabiržės klebonui sakė, kad būdamas jo vietoje neskubėtų ir susilaikytų, nes nežinia, kokiu tikslu vaikas krikštijamas. Mane kunigas nuramino, tačiau penktadienio vakare sulaukiau globėjos skambučio, kad 20 valandą Julija vis tiek bus vežama į Pabiržės bažnyčią“, - pasakojo Daina. Jos argumentai ir prieštaravimas globėjai esą buvo neįdomūs. Pati mama nuvykti į bažnyčią ir pažiūrėti, kas joje vyksta, jokiu būdu negalėjo spėti. Pasak Dainos, jai penktadienį tenka dirbti ilgiau ir į Biržus iš Latvijos darbininkai parvežami vėlai.
Šeštadienio rytą paskambinusi laikinajai Julijos globėjai Daina išgirdo, kad švenčiamos vaiko krikštynos ir savaitgalį dukrytės nebus galima pasiimti. Nevilties apimtai Dainai teko išklausyti krikštynų dalyvio (jį Daina pažino) įžeidinėjimų.
Pasak Dainos, vaiko krikštynas šventęs vyras ją koneveikė, vadino girtuokle ir kitokiais žodžiais.
Supratusi, kad vaikas pakrikštytas, ir tokį giminaičių elgesį kaip pažeminimą bei patyčią suvokusi Daina vėl bėgo į Biržų katalikų bažnyčią. Pasak moters, klebonas Algis Neverauskas ją ramino, tikino, kad vaiko krikštas tegu lieka, o teismui jis neturės jokios įtakos.
„Aš savo vaiko nei krikšto tėvų, nei krikšto vardo nežinau, lyg būčiau numirusi“, - ašarų sulaikyti negalėjo Julijos mama. Moteris dėkojo Dievui, kad sulaukia palaikymo iš kitų savo vaikų ir ypač iš vyriausios dukros.


Buvo krikštas ar nebuvo?

Pradėjus domėtis mažosios Julijos krikštynomis, jas imta neigti. Globėjos giminės ir bičiuliai pradėjo tvirtinti, esą nebuvo jokio krikšto. Pabiržės bažnyčios kunigas Vytautas Dagelis vaiką neva tik pašventino ar palaimino. Mažosios Julijos teta ir močiutė – laikinoji vaiko globėja – tą tvirtino ir jas kalbinusiai korespondentei.
Mergaitės teta iš pradžių mandagiai patarė kreiptis į advokatą ir pasiūlė jo telefono numerį. Išgirdusi, kad kalbėtis norima tik apie vaiko krikštą, moteris paaiškino, kad jo nebuvo.
Pasak moters, Julijos mama nesupratusi, kad vaikas buvo tik šventinamas. O šeštadienį šeimoje išties buvo šventė, nes ruoštasi krikštynoms. Pasiteiravus, kodėl jos neįvyko, moteris pasakė, kad Pabiržės bažnyčios kunigas V. Dagelis esą pasitaręs su vyskupu, kuris pataręs vaiko nekrikštyti, tik pašventinti. Taip penktadienį ir buvę padaryta. Kokie buvo parinkti krikštatėviai, moteris atsakė tik iš dalies. Įvardijusi krikštatėvį, krikšto motinos vardo atskleisti sakė nenorinti. Julijos tetos ir močiutės nuomone, Daina pati kalta, jog nesuprato, kas bažnyčioje buvo daroma su jos vaiku. Esą Daina tik šaukė ir nesiklausė, kas jai telefonu aiškinama. Tiesa, moterys pripažino, kad ir ant Dainos buvo šaukiama. Pasak jų, karčius žodžius mažylės mamai išgirsti teko iš… krikštatėvio.
Nuolatinės globos siekiančios moterys teigė, kad iš karto po teismo mažoji Julija bus vėl vežama į Pabiržės bažnyčią. Dėl to jau esą susitarta su kunigu V. Dageliu.
„Krikšto faktas buvo ir jis yra galiojantis“, - korespondentei sakė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas dekanas kunigas A. Neverauskas. Jis teigė, kad krikštas yra neatšaukiamas ir nepakartojamas dalykas. Dekano A. Neverausko manymu, jeigu Pabiržės klebonas kunigas V. Dagelis būtų žinojęs visas aplinkybes, tai tikriausiai būtų siūlęs dėl krikštynų palaukti.
Kalbintas kunigas V. Dagelis pirmiausiai korespondentės pasiteiravo, iš kur ji sužinojo apie krikštynas. Paskui pasakė, kad jokio krikšto nebuvo, įrašo bažnyčios knygose apie mergaitės krikštą nėra, ir suskubo atsisveikinti.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kunigas E. Želvys teigė, kad dėl vaiko krikšto pirmiausiai buvo kreiptasi į jį. Pasak kunigo, jis tą daryti atsisakęs, nes krikšto tėvai neatitiko bažnyčios reikalavimų.
Tik vėliau jis sužinojęs, kad mergaitė turi motiną ir globojama tik laikinai. Tą kunigui pasakiusi vaiko mama, išgirdusi apie rengiamas krikštynas. Tai, ką sužinojo, kunigas E. Želvys, iš karto, vaiko motinos akivaizdoje, perdavė kunigui V. Dageliui.
Abejoti mažosios Julijos krikštu neleido ir vienas dvasininkas, teigęs, kad bažnyčioje nėra tokio dalyko kaip vaiko šventinimas. „Yra tik krikštas“, - teigė jis. Pabiržės bažnyčios kunigo laikysena, jo manymu, gali būti nesąžininga.


Apie kunigų atsakomybę

„Kunigas, ištyręs situaciją šeimoje, gali pasiūlyti ar net pareikalauti nukelti krikštą vėlesniam laikui, jei, pavyzdžiui, supranta, kad vaikas iš tiesų nebus ugdomas krikščioniškai. Tai sunkus sprendimas, nes tarp tų, kurie, kunigo manymu, gali priimti krikštą, ir tų šeimų, kurioms jis būtų linkęs jį atidėti, atstumas būna labai nedidelis. Tokiam sprendimui reikia labai didelės išminties, plačios širdies, bet ir didelės atsakomybės. Aišku, kaip dažniausiai ir būna, lengviausia pasitarnauti visiems, kas paprašo ir tuoj pat, nieko neklausus. Populiariausi juk visada tokie kunigai, bet, kaip parodė patirtis, tokie kunigai – dažniausiai paprasčiausi pataikūnai.“ (kun. Artūras Kazlauskas „Krikštas – daugiau nei šeimos šventė“ www.bernardinai.lt)
Ar teismas paliks motinai šansą?
Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė teigė žinanti, kad siekiama mergaitės nuolatinės globos. Dėl to laikinoji globėja kreipėsi į teismą. Mažosios Julijos mama renka dokumentus, įrodančius jos pastangas rūpintis savo vaiku.
Pasak vedėjos, situacija yra sudėtinga, kompleksinė, o ginčą, kas naudingiau yra sveikatos problemų turinčiam vaikui, spręs teismas. Išvadą dėl galimos vaiko globos ar grąžinimo motinai teismui teiks savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
„Mano nuomone, meilė vaikui neturi pavirsti kova už jį. Tai turėtų būti bendras mamos ir artimųjų sutarimas“, - sako G. Gedvilienė. Ar teismas patikės, kad mama pajėgi įveikti savo problemą ir rūpintis dukra, paaiškės netrukus.


Alfreda Gudienė
2014-12-06

2014.12.08

Biržiečiai merą rinks iš milijonierių, patyrusių politikų ir ambicingo jaunimo

Savivaldybei ir jos valdžios rinkėjams artėja išbandymų metas. Prie tiesioginių mero rinkimų starto linijos išsirikiavo visa eilė kandidatų ir biržiečiai turės nuspręsti, kuriam iš jų atiduoti savo balsą. Rinktis yra iš ko: į Biržų merus pretenduoja įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso asmenys. Iš septynių kandidatų – du milijonieriai, trys moterys, du buvę LR Seimo nariai, keturi verslininkai, du teisinį išsilavinimą turintys jauni žmonės. 

Ketverius metus merė konservatorė Irutė Varzienė mezgė santykius su valdančiajai koalicijai oponavusiu „valstiečiu“ Viktoru Rinkevičiumi. Kaip jų santykiai klostysis kovojant dėl aukščiausio rajono valdžios posto ir po rinkimų dalijantis pozicijas? Tai rinkėjus itin domina.

„Valstiečiai“ apsisprendė

Pirmadienį buvo gauta ilgai laukta informacija, susijusi su savivaldybių rinkimais.
Aiškėjant politinių partijų kandidatams į Biržų rajono savivaldybės merus, vis dar nebuvo žinių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Ši politinė jėga – viena įtakingiausių Biržų rajone, todėl jos kandidatas į merus svarbus ne tik rinkėjams, bet ir kitoms partijoms, pretenduojančioms į savivaldybės vadovo postą.
Pirmadienį buvo pranešta, kad „valstiečių“ kandidatas į merus – Viktoras Rinkevičius.
Ši žinia nustebino tuos, kurie prisimena, kad šis politikas ir verslininkas, dalyvavęs praėjusiuose savivaldybės rinkimuose, atsisakė kandidatuoti į rajono vadovus. Daugiausiai mandatų tąsyk gavę „valstiečiai“ į kovą dėl mero posto pasiuntė Rimantą Martinonį. Kaip žinia, daugiau balsų už jį surinko konservatorė Irutė Varzienė.
Visi septyni į savivaldybės tarybą išrinkti „valstiečiai“ su trimis socialdemokratais atsidūrė opozicijoje.
Artėjant naujiems savivaldybės rinkimams, opozicijos gretos pagausėjo – prie socialdemokratų prisidėjo du vadinamosios „nepartinės“ frakcijos nariai – Valentinas Mizeikis ir Stasys Valiukas.
„Valstiečių“ frakcija su vadovu V. Rinkevičiumi išliko stabili ir, kaip rodo faktai, rimtai ruošėsi ateinantiems rinkimams.
V. Rinkevičiaus sprendimas kandidatuoti į merus paneigė gandus, kad „valstiečiai“ ir socialdemokratai neva sutarę per rinkimus remti „visiems įtinkančios“ konservatorės I. Varzienės kandidatūrą.


„Norėčiau nelaimėti“

„Tai nebuvo lengvas apsisprendimas“, - sako V. Rinkevičius apie savo kandidatavimą į merus. Nuo 1997 – ųjų aktyviai politinėje veikloje besireiškiantis 64 metų verslininkas turi sukaupęs nemenką patirtį – dvi kadencijas buvo LR Seimo nariu, ėjo atsakingas pareigas partijoje.
Inžinerinį išsilavinimą turintis V. Rinkevičius ilgą laiką vadovavo UAB „Biržų žemtiekimas“, šiuo metu jis yra minėtos bendrovės valdybos pirmininkas.
V. Rinkevičiaus turto deklaracijoje – įspūdingi skaičiai. Jis praėjusiais metais deklaravo turintis nekilnojamojo turto, verto 117,218 tūkst. Lt, turimų žemės sklypų vertė - 316,054 tūkst. Lt, turimų akcijų vertė - 327,978 tūkst. Lt. Dar įspūdingesni skaičiai, atspindintys jo žmonos Birutės turtus. B. Rinkevičienė deklaravo turinti transporto priemonių, kurių vertė - 331,823 tūkst. Lt, akcijų, kurių vertė – 561,971 tūkst. Lt, turimų pajų vertė – 342,148 tūkst. Lt, piniginių lėšų – 119,530 tūkst. Lt.
Į klausimą, ar nejaučia baimės, turėdamas už save kur kas turtingesnę žmoną, V. Rinkevičius patikino, kad jų santuoką patikrino net 42 šeimyninio gyvenimo metai. Rinkevičių šeima išaugino du sūnus.
Paklausus, kuriame rinkimų ture planuoja pergalę, kandidatas į merus netikėtai pareiškė: „Norėčiau nelaimėti“.
Politiko sprendimą kandidatuoti lėmę žmonių prašymai ir dabartinės valdžios veiksmai. „Negalima priimti sprendimo „po fakto“, - dabartinę rajono vadybą komentuoja V. Rinkevičius.


„Valstiečių“ sąraše – vicemerė

Būsimuose rinkimuose „valstiečiai“ parengė ne vieną staigmeną. Be to, kad į merus pasiryžo eiti V. Rinkevičius, „valstiečių“ rinkimų sąrašo pirmajame penketuke įrašyta dabartinė vicemerė Stasė Eitavičienė, buvusi „nepartinių“ frakcijoje.
„Valstiečių“ sąrašą į rinkimus veda pats partijos Biržų skyriaus vadovas V. Rinkevičius. Toliau rikiuojasi Nijolė Šatienė, Audrys Šimas, Tomas Četvergas ir minėta Stasė Eitavičienė.
Su kokiomis politinėmis jėgomis „valstiečiai“ formuotų koaliciją? Pasak V. Rinkevičiaus, jie pasirengę dirbti su visais. „Visi jie siekia gero, tik ne visiems vienodai sekasi“, - tikino patyręs politikas.
Koks stipriausias jo konkurentas būsimoje rinkimų kovoje? V. Rinkevičius įvardijo dabartinę merę I. Varzienę.
Anot jo, ši politikė turi nemažai privalumų, moka gražiai, įtaigiai kalbėti. Vis tik, V. Rinkevičiaus įsitikinimu, dabartiniame rajono valdyme stinga ūkiškumo, racionalios, skaidrios vadybos.
„Valstietis“ V. Rinkevičius neatmeta galimybės po sėkmingų rinkimų siūlyti konservatorei I. Varzienei vicemerės postą. Anot jo, viską parodys situacija po rinkimų. „Prieš I. Varzienę, kaip žmogų, neturiu jokių nusistatymų“, - teigė „valstiečių“ kandidatas į merus.

Valdemaras Valkiūnas antrą sykį Biržams siūlysis būti meru. Du kartus jis dalyvavo ir Seimo rinkimuose, tačiau mandatą iškovojo tik vienąsyk.

Milijonierius paneigė gandus apie skyrybas

Į kovą dėl Biržų savivaldybės mero posto kyla dar vienas milijonierius - Valdemaras Valkiūnas, turintis psichologo diplomą.
Jis yra logistikos bei didmeninės prekybos maisto produktais įmonių grupės „Voldemars“ savininkas. Metinė „Voldemars“ apyvarta siekia 20 milijonų eurų.
Savo turtus 55 metų V. Valkiūnas vertina kukliau. Paprašytas įvardinti skaičiais jis kalba „apie 30 milijonų“.
Biržų politikos padangėje Rygos verslininku vadinamas V. Valkiūnas sužibo 2007 metais. Tuomet jis socialdemokratų sąraše sėkmingai dalyvavo savivaldybių rinkimuose ir nedaug trūko, kad taptų Biržų meru.
„Dviejų balsų pritrūko iki mero“, - tuos laikus prisimena V. Valkiūnas ir priduria, kad tai buvęs socialdemokrato Regimanto Ramono suokalbis su nomenklatūra.
Vėliau V. Valkiūnas buvo pašalintas iš socialdemokratų gretų ir 2008 metais į Seimo rinkimus jis sėkmingai ėjo kaip nepriklausomas kandidatas. 2011 metais jis buvo tituluotas turtingiausiu LR Seimo nariu. 2012 m. išrinktas Respublikonų partijos pirmininku.
Kurie biržiečiai atstovaus šiai partijai ateinančiuose savivaldybių rinkimuose? Anot V. Valkiūno, pirmasis sąrašo penketukas dar nėra aiškus. Žinomas tik kandidatas į merus.
Paklaustas apie stipriausią, pavojingiausią jam konkurentą, V. Valkiūnas teigė nesikoncentruojantis į pavojus. „Einu į priekį ir galvoju tik apie save“, - tikino politikas.
Su kokiomis partijomis respublikonai po rinkimų jungtųsi į koaliciją, taip pat nėra aišku. „Apie tai dar anksti kalbėti“, - įsitikinęs partijos vadovas. Anot jo, respublikonai ideologiškai yra „centre“, o iš ten galima pasukti tiek į kairę, tiek į dešinę. „Žiūrėsime, su kuriais galima dirbti“, - kalbėjo V. Valkiūnas, pažėręs kritikos dabartinei rajono valdžiai.
Pasak jo, šiuo metu savivaldybėje – kaip pasakėčioje, kur kiekvienas vežimą tempia į skirtingas puses.
Kodėl rinkėjai turėtų balsus atiduoti už respublikonus ir jų vadą V. Valkiūną? „Turėtų už mus balsuoti, jeigu nori tikrų permainų - ir ne žodžiais, o darbais“, - tvirtai nukerta politikas.
Paklausus apie permainas šeimoje, V. Valkiūnas nustebo: „Pirmąsyk girdžiu.“ Jis paneigė sklandžiusius gandus apie Valkiūnų skyrybas. „Šįryt pusryčiavome kartu. Apie skyrybas tik iš jūsų išgirdau“, - kalbėjo politikas šio antradienio rytą.
Valdemaras Valkiūnas su žmona Genoefa santuokoje gyvena jau 33 metus. Pora išaugino du sūnus.


Merė sieks antros kadencijos

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į Biržų merus – 56 metų Irutė Varzienė. Praėjusiuose rinkimuose dėl mero posto su „valstiečiais“ kovojusi konservatorė ir šiemet stipriausius konkurentus mato toje pačioje partijoje.
Tik antrąsyk nugalėti „valstiečių“ kandidatą bus kur kas sunkiau, nes ginklus suremti teks su politiku, kuriuo rinkėjai itin pasitiki. Bent taip buvo iki šiol.
Vis tik I. Varzienė tiki, kad iki šiol konservatoriams palankumą rodžiusi rinkėjų dalis bus ištikima ir per ateinančius rinkimus. Juolab kad rinkimų sąrašas, anot merės, buvo formuojamas sąžiningai, skaidriai.
Pirmajame jo penketuke pirmoji įrašyta I. Varzienės pavardė, toliau rikiuojasi Arūnas Anskinas, Gražina Kučinskienė, Vytautas Linkevičius ir Sigutė Vižinytė.
TS – LDK Biržų skyriui vadovaujanti I. Varzienė teigia, kad ši politinė jėga sulauks rinkėjų balsų ir dėl turimų aiškių partijos vizijų bei planų.
Su kuo konservatoriai bendradarbiaus po savivaldybės rinkimų, kol kas nežinia. Anot I. Varzienės, to dar nebuvo svarstyta – dėl koalicijų sudarymo laukiama partijos rekomendacijų.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbusi I. Varzienė politinėje veikloje aktyviai dalyvauja nuo 2003 metų.
Antrajai kadencijai besirengianti merė su sutuoktiniu Vincu šeimoje gyvena 30 metų. Jų šeimos turto deklaracijos skaičiai ganėtinai kuklūs.

Iš Liberalų sąjūdžio rinkimų sąrašo išbraukti Povilas Stakionis ir Kęstutis Slavinskas. Vietoje šios partijos skyriaus lyderio K. Slavinsko į merus rengiasi eiti Skirmantė Griciūnienė.

Rinkimų sąrašą koregavo skaudžios aplinkybės

Dar viena pedagogė, kandidatuojanti į merus, – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė Skirmantė Griciūnienė. Šios 41 metų politikės pavardė tarp kandidatų atsirado po skaudžios nelaimės, kuri ištiko partijos Biržų skyriaus pirmininką Kęstutį Slavinską.
Kol medikai vis dar kovoja dėl šio žinomo politiko gyvybės, jo bendrapartiečiai keičia rinkimų planus.
Liberalų sąjūdžio rinkimų sąrašo pirmasis penketukas yra toks: Skirmantė Griciūnienė, Aidas Vaitkevičius, Vytautas Baltrušaitis, Vaida Vaitaitytė ir Arūnas Remeika.
Sąraše nebeliko garsiojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininko Povilo Stakionio.
„Esame jauni, energingi - kitokie“, - atnaujintos Liberalų sąjūdžio komandos privalumus vardijo S. Griciūnienė, paklausta, kodėl rinkėjai turėtų balsuoti būtent už šią politinę jėgą.
Anot kandidatės į merus, Liberalų sąjūdžiui rūpi principingumas, skaidrumas.
Su kuo liberalsąjūdiečiai jungsis į koaliciją, nėra žinoma. „To dar nesvarstėme, nes iki šiol nebuvo žinomas „valstiečių“ kandidatas į merus“, - atviravo politikė.
Rinkimų kovoje stipriausia savo konkurente S. Griciūnienė laiko konservatorių kandidatę I. Varzienę, nes jos abi tikisi „dešiniųjų“ rinkėjų balsų.
Politinėje veikloje Skirmantė Griciūnienė dalyvauja nuo 2007 m. Nuo 2011 m. ji – Biržų rajono savivaldybės tarybos narė.
Politikė su sutuoktiniu Linu gyvena kartu 23 metus. Turi dukrą. Išskirtiniais turtais šeima nepasižymi.

Nijolė Žukienė per praėjusius Seimo rinkimus daug padėjo „darbiečių“ kandidatui R. Vaiginui. Ar jai bus atsidėkota tuo pačiu?

„Darbiečiai“ į kovą siunčia skyriaus vadovę

Trečia moteris, pretenduojanti tapti Biržų mere, – Darbo partijos kandidatė Nijolė Žukienė. Tai 67 metų verslininkė – N. Žukienės įmonės savininkė, studijavusi chemiją. Politinėje veikloje ji dalyvauja vienuolika metų.
Darbo partija rinkimų sąrašą dar tikslina – jis paaiškės šią savaitę. Po rinkimų ši partija į koaliciją eis su ta politine jėga, kurios programa neprieštaraus „darbiečių“ programinėms nuostatoms.
N. Žukienė realiai vertina savo galimybes ateinančiuose rinkimuose. Jai svarbiausia – garbingai atstovauti partijai ir kaip galima geriau atlikti savo, skyriaus pirmininkės, pareigą.
N. Žukienė diplomatiškai išvengė tiesaus atsakymo į klausimą apie stipriausią konkurentą. Anot jos, visi kandidatai į merus yra stiprūs.
Vis tik kandidatė į merus išskiria ir savo stipriąsias puses. Pirmiausia, anot jos, tai reiklumas sau ir kitiems. N. Žukienei pasisekė suburti stiprų kolektyvą savo versle. „Man svarbiausia – žmonės“, - tikina politikė.
Išskirtiniais turtais N. Žukienė nepasižymi: jų vertė apie 150 tūkst. litų.
Politikė su šviesios atminties sutuoktiniu išaugino sūnų ir dukrą bei du našlaičius.

 Jauniausias kandidatas - 30 metų socialdemokratas Andrius Budriūnas.

Jauniausias kandidatas – iš socialdemokratų gretų

Ateinantys tiesioginiai mero rinkimai bus įdomūs tuo, kad juose dalyvaus du jauni, teisinį išsilavinimą turintys ambicingi vyrai. Jie kalba apie Biržams būtinas permainas ir sako esantys pasiruošę darbuotis gimtojo krašto labui.
Vienas iš jų – Andrius Budriūnas.
Lietuvos socialdemokratų partija rungtis dėl rajono vadovo posto siunčia itin jauną kandidatą - trisdešimtmetį verslininką.
Gimęs ir augęs Biržuose Andrius neslepia ambicijų imtis rimtų darbų.
Tarptautinėse kampanijose verslo patirties įgijęs vyras šiuo metu vadovauja MB „Tituva“.
A. Budriūnas baigęs teisės studijas, jam ne sykį teko dirbti įstatymų leidybos grupėse.
Šis jaunas politikas – ne tik kandidatas į merus, bet ir į rinkimus veda visą socialdemokratų sąrašą. Pirmasis penketukas atrodo taip: Andrius Budriūnas, Audronė Garšvaitė, Giedrius Maciūnas, Alfridas Jozėnas, Janina Krūminienė.
Paklaustas apie būsimas koalicijas, kandidatas į merus pusiau juokais, pusiau rimtai pareiškė, kad socialdemokratai tikisi tokios pergalės, kad nereikės jokių jungimųsi. Vėliau patikslino, kad, jo manymu, bus bendradarbiaujama su „valstiečiais“ – su ta politine jėga, kuri visuomet buvo socialdemokratams artimiausia.
Pasitikėjimo savo jėgomis nestokojantis jaunasis socialdemokratas stipriausiu savo konkurentu nurodo „valstiečių“ lyderį V. Rinkevičių.
Gerbdamas žinomų politikų patirtį Andrius Budriūnas vis tik mano, kad Biržams laikas keistis. Jo įsitikinimu, naujų vėjų paprastai atneša jauni žmonės.
A. Budriūnas turi šeimą – žmoną Arūnę ir dukrytę. Taip pat spėjo sukaupti nemenką turtą, kurio vertė apie 800 tūkst. litų.

Marius Jukonis (kairėje) 2008-aisiais gana sėkmingai dalyvavo rinkimų į Seimą kovoje - jį palaikė nemažai biržiečių. 

Čempionas be kovos nepasiduos

Partija „Tvarka ir teisingumas“ į kovos ringą siunčia 37 metų Marių Jukonį. Du aukštojo mokslo diplomus turintis jaunasis politikas, pakankamai gerai pasirodęs per Seimo rinkimus 2008 – aisiais, buvo dingęs iš Biržų politinio gyvenimo.
Teisinį išsilavinimą turintis Lietuvos dziudo čempionas, šiuo metu einantis Vilniaus miesto sporto centro direktoriaus pareigas ir Biržų rajone valdantis ūkį. Taip atrodo sutrumpinta kandidato į merus biografija. Dar būtina pridurti, kad jis studijavo teisę ir valstybės valdymą – taigi rajono valdyme nebūtų savamokslis entuziastas, kokių Biržuose netrūksta.
„Tvarka ir teisingumas“ rinkimų sąrašo dar nebaigė sudaryti ir dėl būsimų koalicijų nesitarė.
Stipriausiais kandidatais į merus M. Jukonis mato V. Rinkevičių ir I. Varzienę. Bet dziudo imtynių asai paprastai be kovų nepasiduoda.
Kodėl Biržai turėtų balsuoti už M. Jukonį? „Turiu išsilavinimą, kompetencijų, vadovavimo patirties, esu jaunas ir „ne sistemos“ žmogus“, - trumpai drūtai atsako jaunas politikas.
Į nuogąstavimus, kad kandidatas neva atitolęs nuo Biržų, nežino šio rajono problemų, Marius atkerta: „Turiu Biržuose ūkį. Žinau žmonių problemas.“
Politiko turimo turto vertė – apie 200 tūkst. Lt. Ir… svajonių jaunikio titulas (M. Jukonio bandymas kurti šeimą nebuvo sėkmingas).


Rasa Penelienė
2014-12-04

2014.12.08

Savivaldybės taryboje: lyg būta, lyg sapnuota

Buvęs, tačiau neįvykęs Biržų savivaldybės tarybos posėdis parodė, kad valdančioji koalicija praranda galias.

Iki pat posėdžio pradžios savivaldybės tarybos nariai rūškanais veidais aktyviai diskutavo grupelėse. Iš kairės: A. Jozėnas, merė I. Varzienė, A. Garšvaitė, A. Šimas, tarybos sekretorė N. Balčiūnienė. 

Jei posėdžiauti - tai posėdžiauti. Praėjusį ketvirtadienį vykęs rajono savivaldybės tarybos posėdis neaprėpė visų svarbių valstybinių rajono reikalų, nes jau penktadienį po pietų iš savivaldybės atsklido žinia apie pirmadienį skubos tvarka šaukiamą neeilinį tarybos posėdį. Akivaizdu, kad praėjusios savaitės savivaldybės tarybos posėdyje paviešinta ir svarstyta informacija apie Germaniškio pagrindinėje mokykloje neva be valdžios palaiminimo atliekamus pertvarkymo darbus sukėlė, kompiuterininkų terminais tariant, greitąją paleistį viršutiniame valdžios ešelone.
Posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti vienintelį klausimą - pavesti Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai iki 2014 metų gruodžio 15 dienos atlikti Germaniškio pagrindinės mokyklos finansinį ir veiklos auditą, apimantį ir mokykloje vykdomų statybos (remonto) darbų teisėtumą.


Paprašė pasiaiškinimų

Pirmadienio popietę rajono politikai į Biržų pilies salę rinkosi vangiai, be didelio entuziazmo. Kadangi elektroninės registracijos nebuvo, politikus „popieriniu būdu“ registravo tarybos sekretorė Neringa Balčiūnienė. Balsuoti irgi teko senoviškai, pakeliant rankas. Paaiškėjo, kad dalyvauja negausios savivaldybės tarybos narių gretos - tik 14 posėdžio dalyvių. Gausiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai šį kartą atstovavo vienintelis Audrys Šimas. Nebuvo nė vieno ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo.
Vis tik kvorumas buvo ir savivaldybės merė Irutė Varzienė pradėjo posėdį. Merė sakė, kad iš pradžių darbotvarkėje buvo numatytas vienas klausimas, tačiau pasinaudodama proga siūlė įtraukti antrą klausimą dėl ką tik papildomai gautų mokinio krepšelio lėšų paskirstymo.
Merė I. Varzienė pati pristatė sprendimo projektą dėl siūlomo Germaniškio pagrindinės mokyklos finansinio ir veiklos audito, kurį reikia pavesti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti iki gruodžio 15 dienos.
Merė sakė norinti informuoti tarybos narius, kad niekas nenori neįvertinti Kontrolės komiteto, kurio pirmininkas A. Šimas ketvirtadienio tarybos posėdyje paskelbė apie antradienį kviečiamą komiteto posėdį. I. Varzienė priminė, kad tame posėdyje ji pasiūlė pirmiausia į Germaniškio pagrindinę mokyklą pasiųsti savivaldybės kontrolierių. Merė taip pat informavo, kad praėjusį penktadienį paprašė savivaldybės administracijos direktorių Vytauta Džėją bei Germaniškio mokyklos direktorių Gediminą Janeliūną pateikti pasiaiškinimus.
Tarybos nariams buvo pateiktos šių pasiaiškinimų kopijos.
Savo ruožtu, administracijos direktorius V. Džėja dėl šio klausimo taip pat paprašė pateikti paaiškinimus. Juos turėjo rašyti pavaduotoja Alė Pocienė, Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė bei Vietinio ūkio vyriausiasis specialistas Kęstutis Jasikas. Šie dokumentai irgi buvo pateikti rajono politikams.


Reglamentų pinklėse

Pasak merės, po konsultacijų su savivaldybės teisininkais paaiškėjo, kad įpareigoti savivaldybės kontrolierių atlikti tokį neplaninį auditą gali tik savivaldybės taryba. Būtent todėl ir kviečiamas tarybos posėdis, o Kontrolės komitetas vėliau galės analizuoti jo surinktą medžiagą savo kompetencijos ribose. Merė sakė norinti paneigti gandą, esą ieškomas vienas kaltasis „iešmininkas“. Pasak I. Varzienės, kontrolierius turės įvertinti ne tik Germaniškio pagrindinės mokyklos direktoriaus, bet ir savivaldybės vadovų bei specialistų veiksmus. Merė citavo reglamentą, kur sakoma, kad Kontrolės komitetas svarsto savivaldybės kontrolieriaus kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus. Kai planas yra patvirtintas, neplaninius darbus jam gali teikti tik taryba. Pats kontrolierius savo iniciatyva, pasak I. Varzienės, atlikti neplaninių patikrinimų negali.
Dėl tokio reglamento aiškinimo nesutiko tarybos narys A. Šimas. Anot jo, taryba kontrolierių įpareigoti atlikti neplaninį patikrinimą ar auditą gali tik Kontrolės komiteto sprendimu. Todėl, pasak A. Šimo, pirmiausia turėjo būti Kontrolės komiteto sprendimas įpareigoti tarybą pakeisti kontrolieriaus metinį planą ir atlikti neplaninį veiksmą.
Tačiau merė nepasidavė ir šįkart citavo Vietos savivaldos įstatymą, kuriame sakoma, jog meras savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą.
I. Varzienė pridūrė, kad tiek meras, tiek Kontrolės komitetas gali siūlyti tarybai teikti įpareigojimą kontrolieriui, tačiau bet kokiu atveju sprendimą priima savivaldybės tarybos posėdis.
Tarybos nario Daliaus Jakubėno manymu, savivaldybės kontrolierius turi pats numatyti ir užbėgti už akių galimiems pažeidimams, o ne ieškoti kaltų, kai „šaukštai popiet“.


Savivaldybės kontrolieriaus galios

Prie mikrofono merė pakvietė savivaldybės kontrolierių Žilviną Juočį, kad pastarasis politikams paaiškintų, ką kontrolierius gali daryti be tarybos pritarimo. Pasak kontrolieriaus, paprastai jis atlieka auditus, o auditai dažniausiai yra planuojami iš anksto.
„Jei yra panaši netipinė situacija, aš galiu keisti numatytą planą ir tam užtenka Kontrolės komiteto pavedimo“, – aiškino Ž. Juočys. Pasak kontrolieriaus, savivaldybės tarybos darbo reglamentas nėra tobulai parengtas, ten yra tam tikrų dviprasmybių kontrolieriaus atžvilgiu, todėl ir buvo pasirinktas sprendimas šaukti šiuo klausimu tarybos posėdį. Ž. Juočys sakė, kad artimiausiu laiku jis teiks tarybos reglamento pakeitimus, kurie leistų kontrolieriui savarankiškai imtis panašių tyrimų tik gavus Kontrolės komiteto pritarimą.
„Bet, išklausęs jus, Kontrolės komitetas vis tiek būtų kreipęsis į tarybą“, – teigė merė I. Varzienė.
„Ne. Jei aš pats manau, kad tokį veiksmą turiu atlikti, aš galiu keisti savo veiklos planą, atsisakydamas kažkokio audito ir papildydamas planą tuo naujuoju uždaviniu. Tokiu atveju man savivaldybės tarybos pritarimo nereikia, užtektų tik Kontrolės komiteto pritarimo. Reglamente šiuo klausimu yra spraga, bet ji bus ištaisyta, kad ateityje nekiltų neaiškumų“, - paaiškino kontrolierius Ž. Juočys.
„Tai ir šiuo atveju būtų užtekę tik Kontrolės komiteto pavedimo?“- klausė tarybos narė Audronė Garšvaitė.
„Ne. Jeigu aš nemanau, kad reikia tai atlikti, Kontrolės komitetas negali priversti manęs to daryti. Kontrolierių įpareigoti gali tik savivaldybės taryba“, - aiškino Ž. Juočys
„O dabar jūs nemanote, kad reikia atlikti auditą?“- nuskambėjo politikės Stasės Eitavičienės paklausimas.
„Kol kas dar mažai turiu duomenų ir nenorėčiau daryti kažkokių išvadų, bet pagal tai, kas jau yra žinoma, manau, kad reikia“, - toks buvo kontrolieriaus atsakymas.
Kas gražesnis, reiklesnis ir principingesnis
Klausimai baigėsi ir prasidėjo tarybos narių pasisakymai.
Pirmoji prie mikrofono stojo tarybos narė A. Garšvaitė. Pasak jos, susidaro įspūdis, kad šis tarybos posėdis skubiai buvo sušauktas siekiant parodyti, jog sprendimus priima ir lemiamą žodį taria savivaldybės merė ir administracija. Praeitame posėdyje A. Šimas aiškiai pasakė, kad šiuo klausimu bus kviečiamas Kontrolės komiteto posėdis, todėl, A. Garšvaitės nuomone, skubus tarybos posėdžio šaukimas, tegul ir teisėtas, atrodo keistai. Politikė kvietė ateityje poziciją ir opoziciją daugiau šnekėtis ir tartis.
A. Garšvaitė manė, kad Germaniškio pagrindinės mokyklos situaciją reikia ištirti ir įvertinti. „Tačiau nejaugi niekas nematė, kas dedasi mokykloje iki šiol?
Jei dabar buvo galima taip operatyviai parengti sprendimus ir sušaukti tarybos posėdį, tai kodėl niekas nesugebėjo iki šiol pastebėti, mano nuomone, neteisėtų veiksmų. Toks tarybos sušaukimas, išgirdus apie faktus iš Socialinio vystymo komiteto bei Kontrolės komiteto, atrodo lyg iniciatyvos iš jų perėmimas. Čia tampa panašu į ginčą, kas iš mūsų gražesnis, reiklesnis ir principingesnis – pozicija ar opozicija. Vieną kartą reikia baigti su tais „gerumais“, projektų vykdymais nežinia pagal ką. Manau, kad ir Antikorupcijos komisija čia turėtų ką veikti“, - griežtai pasisakė socialdemokratų frakcijos seniūnė.
Karčių žodžių negailėjo ir politikė Ramunė Čigienė. „Manau, kad šio posėdžio sušaukimas rodo sutrikusį ir neefektyvų vadovavimą savivaldybei ir administracijai“, – tokiais žodžiais savo kalbą pradėjo tarybos narė. Ji siūlė, kad administracijos direktorius, pasinaudojęs vidiniu auditu, išsiaiškintų situaciją ir kitam tarybos posėdžiui pateiktų sprendimo projektą. O Kontrolės komitetas ir kontrolierius, R. Čigienės nuomone, turi rūpintis efektyviu biudžeto ir turto racionaliu panaudojimu. Politikė klausė, kodėl Germaniškyje vykstančiais darbais nesusirūpino rajono Vietos veiklos grupė. Anot R. Čigienės, čia paliesti Germaniškio ir Suosto bendruomenių žmonių interesai, daugiafunkcinis centras Germaniškyje yra daug reikalingesnis nei Kirdonių kaime.
Baigdama R. Čigienė pareiškė, kad šis posėdis, jos manymu, yra arba nesusipratimas, arba savireklama, ir tolimesniame jo darbe ji nedalyvaus.
Išėjus R. Čigienei, posėdžio legitimumas pakibo ant plauko, nes liko vos 13 tarybos narių.
Tarybos narys A. Šimas sakė, kad jam eilinį kartą pasirodė, jog valdantieji nebekontroliuoja padėties rajone. Jis sakė, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija priėmė sprendimą šiame posėdyje nedalyvauti, todėl nėra nė vieno šios frakcijos tarybos nario. Politikas pareiškė, kad balsavime jis nedalyvaus, ir taip pat paliko posėdžių salę.
Poėdis baigėsi, balsavimas neįvyko ir sprendimas nepriimtas, nes nebeliko kvorumo - posėdyje turi dalyvauti daugiau kaip pusė iš 25 savivaldybės tarybos narių.


Šiek tiek apie epistoliarinį žanrą

Savivaldybės merės minėti ir tarybos nariams išdalinti atsakingų asmenų pasiaiškinimai (laiškas vadovams) atrodė tokie charakteringi, taip puikiai atskleidžiantys rašytojų asmenybių santykį su iškilusia problema bei iliustruojantys jų vidines nuostatas, kad nepaminėti jų būtų nuodėmė. Reikia viltis, kad juos skaitė ir rajono merė I. Varzienė, kuri rašytiniuose tekstuose taip ilgisi išgryninto žanro.
Daugiausia, kaip ir dera, prirašė Germaniškio pagrindinės mokyklos direktorius G. Janeliūnas. Žmogus mini dokumentus, kuriuose buvo kalbama apie perspektyvoje galimą mokyklos virtimą daugiafunkciu centru, apie asmeninius siūlymus (kam?) į mokyklos patalpas įkelti Germaniškio kaimo biblioteką ir medicinos punktą.
Yra čia ir tikrai įdomių dalykų. Tarkime, nuoroda į Biržų rajono savivaldybės tinklalapį, kuriame buvo paviešinta žinia apie medicinos punkto perkėlimą į mokyklos patalpas. Šioje „Naujienų“ skiltyje publikuotoje žinutėje pasakojama, kaip liepos 27 dieną merė I. Varzienė susitiko su Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriumi Leonidu Sologubovu ir kalbėjo apie paslaugų efektyvumą bei medicinos punktų situaciją. Juodu ant balto parašyta, kad Germaniškio medicinos punktas perkeltas į Germaniškio pagrindinės mokyklos patalpas, kur ir veiks iki rugsėjo 1 dienos. Vadinasi, bandymai ir kalbos buvo jau senokai.
Tačiau sklandžiame direktoriaus pasakojime gausu akivarų, nutraukiančių minties seką. Skaitant susidaro įspūdis, kad G. Janeliūnas reguliariai savivaldybės administracijos vadovams išsakydavo savo mintis ir idėjas apie bibliotekos ir medicinos punkto perkėlimą po mokyklos stogu. Tie išklausydavo, bet neištardavo nė žodžio. Po kurio laiko netikėtai, lyg iš dangaus, nukrisdavo tai poliklinikos direktorius, tai viešosios bibliotekos direktorė ir puldavo apžiūrinėti jų įstaigoms tinkamas patalpas mokykloje.
Padėtį geriausiai atspindi viena paskutinių G. Janeliūno rašto frazių: „Klydau, manydamas, kad Biržų rajono savivaldybės administracija rengia dokumentus, reikalingus <…> perkėlimo įteisinimui ir darbų, susijusių su šiuo perkėlimu, finansavimu.
Nieko čia nebepridursi. Nebent, perfrazuojant Siono išminčius: „Dėl judėjų klaidų kentės gojai.“
Administracijos direktorius V. Džėja trumpas ir lakoniškas. Jam užteko vieno sakinio: „…pranešu, kad asmeniškai nebuvau informuotas apie Biržų rajono Germaniškio pagrindinėje mokykloje vykdomus remonto darbus. Taip pat nurodymų vykdyti šiuos darbus nedaviau.“
Įprasta stručio smėlyje pozicija. Tvirta, bet neįtikinama. Nieko nemačiau, nieko negirdėjau ir manęs čia nebuvo. Panašiai kalbėjo jau Anapilin iškeliavęs biržietis įkaušęs traktorininkas garsiame Skirmanto Pabedinsko reportaže: „Žinai, aš nepažįstų tų draugų…“
Šaltas ir dalykiškas Švietimo skyriaus vedėjos G. Gutauskienės paaiškinimas alsuoja pašalinio stebėtojo „aš čia nė prie ko“ dvasia. Tas pačias mintis vedėja išdėstė ir per tarybos posėdį.
Nelabai informatyvus, bet aiškiai piktas direktoriaus pavaduotojos Alės Pocienės raštas. Verta dėmesio viena neužbaigta, bet daug peno apmąstymams teikianti frazė: „Žodinis pritarimas dėl įkėlimo buvo priimtas pavasarį.“
Įdomu, kieno buvo tas žodis, kuris rudenį jau tapo kūnu?


Antanas Vaičeliūnas
2014-11-04



2014.12.04

Bendruomenės namai sudegė prieš vakaronę

Praėjusį penktadienį liepsnojo Kupreliškio kaimo bendruomenės pastatas.

Europinės paramos lėšomis suremontuotus Kupreliškio bendruomenės namus ugnis suniokojo, ko gero, nepataisomai.

Lapkričio 28 – ąją, artėjant 22 valandai, Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą apie Kupreliškyje degančius bendruomenės namus. Nuvykę į Kupreliškį gelbėtojai išvydo atvira liepsna degantį kaimo bendruomenės pastatą, kuriame kadaise buvo kultūros namai. Ugnis laižė namo pastogę.
Didelis (13x8 m) medinis su mansarda pastatas buvo ką tik renovuotas. Naujas skardinis stogas po gaisro buvo suklypęs ir sugadintas.
Kaip pranešė gelbėtojai, gaisro metu išdegė medinė stogo perdanga, išdegė dalis salės ir vidinių sienų. Du kambariai sulieti vandeniu. Sveikutėlė liko tik už 6 metrų nuo degusio namo stovinti malkinė.
Pirmadienį kalbinti kupreliškiečiai negalėjo sulaikyti ašarų. Pasak jų, bendruomenės namuose žmonės rinkdavosi ir džiaugsmo valandomis, ir apraudoti mirusiųjų.
Paskutinį šeštadienį prieš adventą kupreliškiečiai rengėsi pavakaroti, pažiūrėti Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio teatro spektaklį „Švelnus ilgesys“.
Teatro režisierė Vita Vorienė penktadienio naktį sulaukė skambučio, pranešusio, kad į Kupreliškį važiuoti nebereikės.
Vieni kitiems skambinusieji žmonės pranešdavo apie gaisrą, pasiglemžusį bendruomenės namus.
Kadangi po renovacijos krosnys blogai šilo, moterys jas kūreno iš vakaro prieš renginį.
Kalbų apie nekokybiškus statybos darbus kaime sklido daug. Apie tai girdėjo ir Biržų vietos veiklos grupės (VVG) vadovai.
„Bendruomenė su rangovais nesutarė iš pat pradžių, dėl to turėjome mes įsikišti“, - sakė Biržų VVG pirmininkas Steponas Staškevičius.
Kupreliškio kaimo bendruomenės namai renovuoti pagal europinėmis lėšomis remiamą projektą „Bendruomenės pastato remontas ir viešųjų erdvių sutvarkymas“. Projekto vertė - 129 tūkst. litų.
Pasak S. Staškevičiaus, pusė lėšų už darbus jau išmokėta, o kitai pusei pateikta paraiška pinigams gauti.
Pinigų dar nesulaukus kilo gaisras. Ar agentūra juos išmokės, priklausys nuo gaisro tyrimo išvadų ir kitų aplinkybių.
Pasak bendruomenės pirmininkės Rasos Valentėlienės, pastatas jau buvo baigtas renovuoti, darbų priėmimo aktai pasirašyti.
S. Staškevičius teigė, jog, kadangi atliktas tik paprastas remontas, priimant darbus buvo surašyti paprasti darbų perdavimo – priėmimo aktai. Jokia komisija ar specialistai, pasak VVG pirmininko, pastatą pripažįstant tinkamą naudoti nedalyvavo.
Bendruomenės pirmininkė R. Valentėlienė sakė, kad bendruomenė dar rengėsi taisyti darbų broką.
Oficialiai Kupreliškyje esą turėjo dirbti Pasvalio bendrovė „Svalex“, tačiau bendruomenės namuose triūsė subrangovai. Kas jie tokie, sužinoti nepavyko. Viešąjį darbų pirkimą atliko pati bendruomenė.


Alfreda Gudienė
2014-12-02



2014.12.04

Apie žingsnį į kairę, stogą ir kitas įdomybes

Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje emocijų skalė buvo plati - nuo džiugių ir pakylėtų sveikinimo žodžių iki aštrių bei piktokų asmeninių apsižodžiavimų.

Gimimo dienos proga savivaldybės merę sveikino Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Viktoras Rinkevičius ir „valstietė“ Nijolė Šatienė.

Penkiasdešimtasis rajono savivaldybės tarybos posėdis, kaip ir dera jubiliejiniam renginiui, prasidėjo gėlėmis ir gražiais žodžiais. O gėlės ir linkėjimai buvo skirti savivaldybės merei Irutei Varzienei, tądien šventusiai savo gimimo dieną. Aidint tarybos narių aplodismentams, tradiciškai raudonas rožes I. Varzienei įteikė tarybos socialdemokratų frakcijos seniūnė Audronė Garšvaitė, o valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Viktoras Rinkevičius atskubėjo su geltonų rožių puokšte.
Dėkodama už sveikinimus ir gėles, merė prašė gimtadienio proga dar pridėti dalykišką ir sėkmingą tarybos posėdžio darbą. „Čia jau bus sunkiau“, - atskriejo iš salės replika.
Tęsdama sveikinimų užduotą toną, merė I. Varzienė pasveikino tarybos narį trenerį Mindaugą Simėną, kurio auklėtinis tapo dziudo imtynių Lietuvos čempionu.
Tarybos posėdyje dalyvavo 21 tarybos narys. Kęstutis Slavinskas, Rimantas Bašys ir Povilas Stakionis posėdyje nepasirodė dėl ligų, o Vydo Vareikos nebuvimo priežastys liko nežinomos.
Darbotvarkėje buvo numatyti svarstyti 28 klausimai, dar trys papildomai įtraukti posėdžio pradžioje.


Vyrai eina į kairę

Į akis krito pasikeitusi tarybos narių susėdimo tvarka. Paprastai dešiniame flange sėdėję tarybos nariai Stasys Valiukas bei Valentinas Mizeikis dabar kolegiškai surėmę pečius įsitaisė kairėje posėdžių salės pusėje. Lokacijos pakeitimas tapo suprantamas, kai po darbotvarkės patvirtinimo žodis buvo suteiktas V. Mizeikiui. Politikas pareiškė, kad jis ir tarybos narys Stasys Valiukas nebedirba Lietuvos centro partijos ir nepartinio sąrašo „Už Biržų krašto pažangą“ frakcijoje. Anot V. Mizeikio, ši frakcija toliau veikti nebegali, nes joje neliko reikiamo narių skaičiaus.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Audronė Garšvaitė informavo tarybą, kad nuo šiol V. Mizeikis ir S. Valiukas yra socialdemokratų frakcijos nariai.
Buvusios „nepartinių“ frakcijos narė Danutė Martinkėnienė ironiškai pastebėjo, kad iš karčios gyvenimiškos patirties žinanti, jog vyrai dažnai pasuka į kairę. Anot D. Martinkėnienės, ir šie du buvę jos frakcijos nariai pasuko į kairę. Politikės nuomone, vyrai pas socdemus pasuko ne iš meilės, o dėl išskaičiavimo – ruošdamiesi būsimiesiems rinkimams.
„Norėčiau Audronei ir keturiems jos vyrams palinkėti rezultatyvaus darbo“, - kreipdamasi į socialdemokratų frakcijos seniūnę A. Garšvaitę ir jos bendrapartiečius sakė D. Martinkėnienė.
Nuotaikingos posėdžio pradžios įkvėpti, politikai aktyviai kibo į darbą. Praktiškai be komentarų patvirtinusi kone pusę darbotvarkėje išguldytų sprendimų projektų, taryba stabtelėjo ties rajono biudžeto asignavimų didinimu.


Komunalininkų laukia sotesnės Kalėdos

Projektu, kurį pristatė savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė, buvo siūloma 950 tūkstančių litų padidinti planuojamas savivaldybės biudžeto pajamas. 450 tūkstančių litų planuojama gauti iš žemės mokesčio surinkimo, o 500 tūkst. litų - iš valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomos mokesčio. Rajono politikai diskutuoti ėmėsi ne dėl pajamų. Juos labiau domino, kam ir kaip šie pinigai bus panaudoti.
Pasak D. Šarkūnienės, lėšas siūloma skirti kreditoriniams įsiskolinimams dengti ir būtiniausioms išlaidoms finansuoti. 100 tūkst. litų būtų skirta biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms. Anot Biudžeto skyriaus vedėjos, tokių pinigų pakaktų, kad biudžetinės įstaigos galėtų išmokėti lapkričio mėnesio darbo atlygį ir gruodžio mėnesio avansus bei atsiskaitytų su SODRA.
Likusią lėšų dalį siūloma skirti esamiems įsipareigojimams už prekes ir paslaugas dengti.
Tarybos narys V. Rinkevičius klausė, kodėl taip neproporcingai siūloma skirti lėšas rajono seniūnijoms. Jei kaimiškosioms seniūnijoms numatyta skirti po keliolika tūkstančių litų, tai Biržų miesto seniūnija gautų 200 tūkst. litų. Politikas pažymėjo, kad visos seniūnijos turėjo ką dirbti, tačiau, taupydamos pinigus ir laikydamosios finansinės drausmės, nesukaupė tokių įsiskolinimų kaip miesto seniūnija.
Pasak D. Šarkūnienės, reikėtų prisiminti prieš kelerius metus buvusią Biržų miesto seniūnijos finansinę situaciją. Tuomet seniūnijos skola už miesto tvarkymą buvo viršijusi milijoną litų ir didžiąją dalį sudarė įsiskolinimai UAB „Biržų komunalinis ūkis“. Šie įsiskolinimai nebūdavo visiškai padengiami, bet skola kasmet tolydžio mažėjo. Dabar miesto seniūnijos pradelsta skola komunalininkams siekia 256 tūkst. litų. Numatomos skirti lėšos seniūnijai leistų beveik likviduoti skolą ir kitais finansiniais metais planuoti darbus pagal turimą biudžetą.
Dar arti 100 tūkst. litų skolą UAB „Biržų komunalinis ūkis“ ketinama sumokėti už savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūrą ir remontą.
Tarybos narį Audrį Šimą domino, ar Germaniškio pagrindinei mokyklai skiriamos lėšos komunalinių paslaugų įsiskolinimui dengti negali būti panaudotos kitiems tikslams. D. Šarkūnienė užtikrino, kad pinigai pervedami nurodant tikslinę paskirtį ir jokiems kitiems reikalams jų panaudoti mokykla negali.


Ar darželio stogas - socialinė reikmė?

Pradėję kalbėti apie pinigus tarybos nariai gerokai sulėtino posėdžio tempą. Nemažai ginčų susilaukė sutaupytų socialinių išmokų lėšų paskirstymas kitoms socialinėms reikmėms. Politikų nuomonės išsiskyrė dėl to, kas yra socialinė paskirtis. Diskusijos katalizatoriumi buvo sprendimo projekte įrašytas siūlymas skirti 4 tūkst. litų Vabalninko vaikų darželio stogo remontui. Politiko A. Šimo nuomone, stogo remontas iš šių lėšų neatitinka tarybos sprendimo, kad sutaupytos lėšos bus skiriamos tik socialinėms reikmėms tenkinti. D. Šarkūnienė sakė mananti, kad plačiąja prasme vaikų ikimokyklinės įstaigos stogo remontas irgi gali būti laikomas socialine reikme.
Tarybos nario A. Šimo neįtikino toks paaiškinimas. Anot politiko, daugumą panaudotų lėšų vienaip ar kitaip plačiąja prasme galima priskirti socialiai orientuotoms, jei tuo objektu naudojasi bent vienas socialiai remtinas žmogus. Jo nuomone, stogo remontui lėšų reikia paieškoti kituose biudžeto straipsniuose.
Panašiai manė ir tarybos nariai Petras Narkevičius bei Ramunė Čigienė.
Tarybos nario S. Valiuko nuomone, vaikų darželis atlieka daugiau socialinės nei ugdymo įstaigos funkciją, todėl, jo manymu, lėšas skirti galima. Jam pritarė A. Garšvaitė.
Balsų dauguma taryba sprendimo projektui pritarė.


Šventės aidų bumerangas

Prabėgusios vasaros miesto šventės aidai pasivijo savivaldybės tarybą paskutinėmis žvarbiomis rudens dienomis. Ketvirtadienį buvo svarstomas prašymas sumažinti žemės mokestį už paramą svarbiems savivaldybės sporto ar kultūros renginiams. Čia reikia prisiminti, kad savivaldybės taryba prieš metus priėmė sprendimą taikyti žemės mokesčio lengvatas asmenims, parėmusiems rajono sporto asociacijas ir reikšmingus rajonui kultūrinius renginius (teatrų festivalį „Žaldokynės kraštas“, Šiaurės Lietuvos muzikos festivalį ir Biržų miesto šventę). Jiems taikoma lengvata, kurios dydis - 50 procentų suteiktos paramos.
Kad valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) galėtų pritaikyti šią lengvatą ūkininkams, reikalingas atskiras tarybos sprendimas konkretaus žemės mokesčio mokėtojo atžvilgiu. Akcinėms bendrovėms tokios procedūros nereikia, jų paramos dydį ir mokesčio sumažinimą VMI nustato iš įmonių teikiamų deklaracijų.
Šįkart buvo svarstomas ūkininko ir tarybos nario Aido Vaitkevičiaus prašymas. Pats pareiškėjas nuo klausimo svarstymo nusišalino.
A. Šimas klausė, ar yra daugiau pateikusių prašymus rėmėjų. Merė I. Varzienė atsakė, kad yra ūkininkų Audriaus ir Stasio Stačkūnų prašymai, tačiau svarstymo taryboje jie dar nepasiekė.
Tarybos narė D. Martinkėnienė sakė sulaukusi gyventojų pastabų dėl to, kad asmenims ar organizacijoms, parėmusiems aukščiau minėtus renginius, vėliau 50 procentų paramos sumos grąžinama iš savivaldybės biudžeto mokesčio lengvatos forma. Politikės nuomone, tai neteisinga ir tokį tarybos nutarimą ateityje reikia panaikinti.
„Kaip ir neišeina prieš save pasisakyti, nes 2013 metų gruodžio 2 dienos tarybos posėdyje balsavau už tokį sprendimą“, - sakė A. Šimas. Politikas priminė, kad tuomet posėdyje dėl šios lengvatos buvo daug ginčų ir diskusijų, vienas narys balsavo prieš, du susilaikė. A. Šimas citavo prieš metus posėdyje vieno tarybos nario pasakytus žodžius: „Parama - tai aukojimas. Paprasčiausiai atlygis už šitą veiklą neimamas. Aš susilaikau balsuodamas.“
Merei I. Varzienei paklausus, kieno čia žodžiai, A. Šimas atsakė, kad tas žmogus nusišalino ir klausimo svarstyme dabar nedalyvauja.
Politikas S. Valiukas sakė balsuosiąs už sprendimą suteikti lengvatą, bet teigė tikintis, kad greitu laiku taryba tokias lengvatas panaikins.
„Už“ balsavo 13, susilaikė 3 ir nebalsavo 5 tarybos nariai.


Amžinas šilumos klausimas

Vos 1 balso persvara (11 už ir 10 susilaikė) savivaldybės taryba patvirtino UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ papildomų investicijų 2015 metais planą. Liūto dalį investicijų plane sudaro Kaštonų katilinės vandens katilo remontas, keičiant susidėvėjusį katilo vidaus vamzdyną. Tam planuojama išleisti 300 tūkst. litų. Dar 180 tūkst. litų kainuotų šiai katilinei skirtas naujas teleskopinis savaeigis krautuvas.
Daugiau kaip pusę milijono litų siekiančias investicijas įmonė vykdys iš savų lėšų. Tačiau tik savivaldybės tarybai jas pripažinus pagrįstomis, šių investicijų amortizaciniai atskaitymai bus įtraukiami į bazinę šilumos kainą.
Būtent šilumos kaina labiausiai ir jaudino politikus. Pasak V. Rinkevičiaus, paradoksas, kad, kūrenant mieste katilines biokuru, šilumos kaina Biržuose yra viena didžiausių šalyje. Anot politiko, šilumos kainos kitimas tiesiogiai daro įtaką savivaldybės biudžeto išlaidoms, todėl reikia labai atsargiai ir pamatuotai priimti sprendimus.
Tarybos narius domino, kaip planuojamos investicijos keis šilumos kainą. Pasak Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjos Zitos Marcinkevičiūtės, preliminariai skaičiuojama, kad šilumos kaina gali didėti nuo 0,08-0,32 ct/kWh per visą turto nusidėvėjimo laikotarpį.
Tarybos narys Dalius Jakubėnas suabejojo, ar daugiabučiuose namuose gyvenantys tarybos nariai gali svarstyti savo gerovės kėlimo, t. y. šilumos, klausimus. Jo nuomone, geriausia būtų nusišalinti. Klausimas buvo adresuotas Etikos komisijai.
Etikos komisijos pirmininkas Kęstutis Armonas tokiame pasiūlyme pasigedo logikos, tačiau sakė, kad galima kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl išaiškinimo, o klausimo svarstymą atidėti.
Svarstymo taryba neatidėjo, o tarybos narių pasisakymai daugiausiai sukosi apie šilumos ir biokuro kainą, siūlomų investicijų pagrįstumą, amortizacinius atskaitymus.
Į tribūną pakviesta UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktorė Janina Krūminienė kalbėjo apie tai, kad apverktinos būklės Kaštonų katilinės katilo remontas yra neišvengiamas, apie UAB „Litesko“ investuotus 20 mln. litų Biržų šilumos ūkiui. Pasak direktorės, investavus tokią sumą, sunku tikėtis didelio šilumos kainos kritimo. Tačiau per paskutinius trejus metus, anot J. Krūminienės, šilumos kaina kasmet mažėjo vidutiniškai 3 centais už kilovatvalandę. Taip pat mažėja ir investicijų amortizaciniai atskaitymai.
Balsavimas parodė, kad direktorės argumentai buvo nelabai įtikinami, tuo labiau kad į klausimą, kodėl kūrenat katilines biokuru būna tokia didelė šilumos kaina, aiškiai atsakyta nebuvo.


Su projektu dantyse - į renovaciją

Informaciją apie daugiabučių namų renovacijos eigą tarybos nariams pateikė energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo priežiūros komitetas. Šio komiteto pirmininkė I. Varzienė sakė, kad šalies kontekste Biržuose vykstantys renovacijos darbai vertinami gerai, tą liudija ir gauti apdovanojimai. Merė dėkojo komiteto nariams už atliktus darbus, pažymėjo, kad ypač aktyviai šiuo klausimu veikia tarybos narys Vytautas Čiuplinskas. Apie atliktus darbus ir numatomą veiklą kalbėjo renovacijos projektą administruojančios UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius Ivan Dološickij. Pasak direktoriaus, iš šešiolikos pirmam renovacijos etapui atrinktų daugiabučių namų statybos darbai vyksta dvylikoje, o keturiuose dar vykdomas projektavimas. Pirmieji šeši namai jau paruošti perduoti, atlikta 95-98 procentai darbų. Pasak pranešėjo, darbus sutrukdė rekuperacinių sistemų tiekėjai. Tačiau šią savaitę rekuperatoriai bus gauti ir iki metų pabaigos sumontuoti.
Pasak I. Dološickij, antrajam etapui yra numatyta 20 namų. Dabar vyksta šių namų investicinių projektų ruošimas, šešiems namams šis darbas pabaigtas. Vyksta susitikimai su namų gyventojais.
Anot UAB „Biržų šilumos tinklai“ vadovo, jau galima įvertinti renovuotuose namuose sunaudojamos šilumos kiekio mažėjimą. Kaip pavyzdį I. Dološickij pateikė spalio mėnesio šiluminės energijos suvartojimą 2013 ir 2014 metais Vytauto gatvės 6 name. Ten vieno kvadratinio metro šildymui 2013 metų spalį sunaudota 18,98 kWh šilumos, o 2014 metais - tik 3,1 kWh. Atitinkamai Vytauto gatvės 8 name šie skaičiai yra 12,04 ir 1,4 kWh. Pasak I. Dološickij, teigiamas efektas yra akivaizdus.
Kaip paprastai, minčių apie renovacijos eigą turėjo priežiūros komiteto narys Vytautas Čiuplinskas. Pasak specialisto, renovacija prasideda nuo investicinių projektų teisingo paruošimo. Jei šis projektas paruošiamas blogai, nenumatomi kokie nors reikalingi darbai, vėliau jau nieko pakeisti nebegalima. V. Čiuplinsko nuomone, investiciniai projektai dar neparuošiami taip detaliai, kaip derėtų.
Darbų eigai ir kokybei politikas didelių priekaištų neturėjo. Viena, ko, V. Čiuplinsko nuomone, trūksta – gyventojai ar bendrijų pirmininkai negauna renovuojamų namų techninių projektų. Pasak tarybos nario, „statybininkai, gavę statybos leidimą ir techninį projektą, turi pastarąjį įsikąsti dantyse ir bėgti pas gyventojus. O dantyse laikyti tam, kad bėgant galėtų mojuoti rankomis“.


Antanas Vaičeliūnas
2014-12-02


2014.12.04

Euro išvakarėse ne tik verslas, bet ir valdžia turi elgtis sąžiningai

Nors iš verslo valdžia reikalauja prisidengus euru nedidinti kainų, pati valdžia sau tokių principų netaiko. Valdžios atstovai svarsto ir ketina toliau didinti kainą už darbą, viešųjų paslaugų ir kitas kainas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą ir paragino laikytis pačių iškeltų sąžiningumo principų.


Gyventojams nerimaujant dėl kainų augimo, Vyriausybė inicijavo Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, įpareigojantį verslą nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas bei sąžiningai perskaičiuoti kainas iš litų į eurus. Memorandumą jau pasirašė 3 884 įmonės, 59 savivaldybės, 61 asociacija. „Nei Seimas, nei Vyriausybė nesilaiko minėto memorandumo iškeltų principų. Rugsėjį valdžia padidino minimalią mėnesinę algą, o tai yra ne kas kita, kaip kainos už darbą didinimas euro įvedimo išvakarėse. Dar blogiau – kad galėtų išmokėti pakeltus atlyginimus, kai kurios įmonės yra priverstos didinti savo produktų ar paslaugų kainas. Taigi valdžia ne tik pati didina kainas, bet ir verčia jas didinti kitus“, – sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Kaip parodė šiemet LLRI atlikta įmonių apklausa, 18 proc. apklaustų įmonių dėl MMA kėlimo pastaraisiais metais didino prekių ir paslaugų kainas. Jei MMA ateityje didėtų 50 ar 200 litų, kainas didintų atitinkamai 14 proc. ir 28 proc. įmonių.
Pasak Ž. Šilėno, jei MMA kitais metais didėtų iki dabar svarstomų 1 122 litų (325 eurų), tai dar labiau didintų prekių ir paslaugų kainas.
„Kitais metais valdžia planuoja didinti šalies biudžeto išlaidas. Biudžeto išlaidos yra ne kas kita, kaip viešųjų paslaugų kaina. Išlaidų didinimas reiškia, kad didinama kaina tokių viešųjų paslaugų, kaip sveikatos ar socialinė apsauga. Kai nepatinka prekių kainos parduotuvėje, galime eiti ten, kur jos mažesnės. Kai valdžia didina kainas, neturime pasirinkimo ir viską turime apmokėti didesniais mokesčiais“, – sako LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.
Nacionalinio biudžeto išlaidas (be ES lėšų) numatyta didinti nuo 23,6 mlrd. litų (6,8 mlrd. eurų) šiemet iki 25 mlrd. litų (7,2 mlrd. eurų) kitąmet. Toks spartus viešųjų paslaugų kainos augimas net 5 kartus viršija numatytą bendrą kainų augimo lygį (1,2 proc.).
„Seimo ir Vyriausybės sprendimai didina kainas visiems šalies gyventojams ir įmonėms. Tikimės, kad valdžia priims šį kvietimą laikytis Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir laikysis savo pačių visuomenei iškeltų sąžiningumo principų, nepriims kainas didinančių sprendimų“, – aiškina K. Leontjeva.


LLRI informacija
2014-12-02


2014.12.04

Maldos už kunigą Dalių Tubį

Praėjusį šeštadienį tikintieji meldėsi už mylimą kunigą Dalių, minėdami pirmąsias jo žūties metines.


Antkapinį paminklą šventino Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas.

„Jo tarnystė – tai žmogaus ir Dievo, dangaus ir žemės susitikimas“, - tai žodžiai apie kunigą Dalių Tubį iš pamokslo, kurį parašė jo kurso draugas, Šunskų parapijos klebonas Remigijus Gaidys. Pamokslas skambėjo praėjusį šeštadienį Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje meldžiantis už dekaną – kleboną Dalių Tubį minint pirmąsias jo žūties (mirties) metines.
Šv. Mišias, dalyvaujant daugybei atvykusių kunigų, aukojo Panevėžio vyskupas Liongonas Virbalas.
Bažnyčia buvo pilna žmonių, kuriems tikėti Dievu ir gyvenimu padėjo kunigas Dalius.
Biržuose iki šiol itin mylimam dvasininkui skambėjo daug gerų žodžių.
Bažnyčioje kalbėjusi Biržų rajono merė Irutė Varzienė linkėjo visiems į pasaulį žiūrėti kunigo Daliaus akimis ir mylėti jo širdimi.
Jaunimą ypač mylėjusiam kunigui skambėjo „Svajonių bažnyčios“ augintų tikinčiųjų žodžiai ir giesmė.
Klebonas dekanas Algis Neverauskas dėkojo visiems, kurie ištisus metus nuoširdžiai meldėsi už žuvusį kunigą, aukojo paminklui, prižiūrėjo jo kapą.
Klebono padėka skambėjo ir Biržų rajono savivaldybei bei įmonei „Biržų ranga“, kurių dėka įgyvendintas kunigo Daliaus troškimas, kad į bažnyčią vestų naujas takas.
Pasibaigus šv. Mišioms visi ėjo prie kunigo Daliaus kapo, kur buvo šventinamas paminklas. Jį pagamino bendrovės „Laidotva“ meistrai.
Po šventinimo apeigų žmonės dar ilgokai nesiskirstė – degė žvakutes, meldėsi, kalbėjosi apie tai, kas gero patirta Biržuose tarnaujant neeilinio talento kunigui Daliui.


Alfreda Gudienė
2014-12-02

2014.12.02

Kas vadovauja Biržų savivaldybės partizanams?

Ketvirtadienį vykęs Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdis baigėsi naujiena apie savivaldybėje vykstantį partizaninį judėjimą. „Tai yra partizaninė vadyba“, - įvykius Lietuvos ir Latvijos pasienyje įvertino Germaniškio pagrindinės mokyklos direktorius.

Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė ir administracijos direktorius Vytautas Džėja dėjosi nežinoję apie darbus Germaniškio mokykloje.

Mokykla, medicinos punktas ir biblioteka pertvarkomi be steigėjo žinios?

Žinia apie Germaniškio pagrindinėje mokykloje vykstančius rekonstrukcijos darbus ir į pastatą įkeldinamas biudžetines įstaigas buvo paviešinta šią savaitę vykusiame Biržų rajono savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto posėdyje. Komiteto nariai vyko į Germaniškį, norėdami įsitikinti, kas iš tiesų vyksta mokykloje. Pamatė šalia pagrindinio mokyklos įėjimo iškirstas duris, vidaus patalpų pertvarkymo darbus ir dvi bibliotekas – mokyklos ir viešosios bibliotekos Germaniškio filialą. Sužinojo, kad į mokyklos pastatą bus atkeltas ir medicinos punktas, kuriam patalpos jau baigiamos įrengti.
Mokykla, biblioteka ir medicinos punktas priklauso rajono biudžetinių įstaigų tinklui, o jo steigėjas yra Biržų rajono savivaldybės taryba. Tik su steigėjo žinia gali būti vykdomi pertvarkymai, tačiau apie įvykius Germaniškio mokykloje rajono taryba tikina nežinojusi. Pertvarkai būtinų pinigų biudžete nenumatyta, apie 37 tūkst. litų vertės nelegalūs darbai atliekami „bargan“, nes kažkas iš rajono vadovų pažadėjo juos apmokėti.
Kas sumanė, užsakė ir tyliai „dirigavo“ avansu atliekamiems darbams, bandyta aiškintis ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, stebint Vyriausybės atstovei Rasai Šošič. Ji galėjo pasijusti kaip prieškalėdiniame spektaklyje apie pasaloje veikiančius partizanus.
Mokyklos direktorius laikėsi nerašytos partizaninio judėjimo taisyklės ir politikų tardomas beveik neišdavė vadovų. Kitaip tariant, buvo pasirengęs žūti, bet nebūti išdaviku. Savivaldybės merė ir administracijos vadovai taip pat dėjosi ničnieko nežinantys. Tik neverbalinis pyktis ir garso kamerų užfiksuotos replikos leido nujausti, kad mokyklos direktorius padarė klaidą savo kalboje paminėjęs merės pareigas ir įtaką partizaninei rajono vadybai.


„Partizaninė vadyba“ ir vieša paslaptis

Germaniškio pagrindinės mokyklos direktorius Gediminas Janeliūnas savivaldybės tarybai aiškino, kad mokykloje vyksta ne statybos, o patalpų perskyrimo darbai. Jie, pasak direktoriaus, atliekami vykdant rajono savivaldybės strateginio vystymo ir pačios mokyklos planą. Pagal šiuos planus 2015 metais Germaniškio mokykla esą turėtų tapti daugiafunkciniu centru (toliau - DFC). Nors steigėjas dar nėra priėmęs sprendimo dėl DFC kūrimo Germaniškyje, mokykla, pasak direktoriaus, jau įgyvendina centro kūrimo planą.
G. Janeliūnas minėjo 2013 metais Germaniškio mokykloje įkurtas priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupes, o šiais metais į mokyklos pastatą įkeltą viešosios bibliotekos Germaniškio filialą. „Šiuo metu jau baigiamos įrengti patalpos medicinos punktui“, - politikus informavo mokyklos direktorius. Jis teigė suprantantis problemą, prisiimantis savo, kaip įstaigos vadovo, kaltę.
„Buvo įvykdyta partizaninė vadyba“, - situaciją apibendrino mokyklos vadovas. Jis aiškino, jog darbai esą „vyksta kaip su tuo darželiu“. Pinigų mokykla neturi, tačiau darbai atliekami. Pasak direktoriaus, buvo galimybė „patiems viską daryti be didesnių investicijų“ ir darbai, vietoje skaičiuotų 50 tūkstančių litų, dabar esą kainuos žymiai pigiau, apie 30 tūkstančių.
Anot direktoriaus G. Janeliūno, Germaniškio mokykloje vykstantys darbai yra vieša paslaptis. Į mokyklą buvo atvykęs ir būsimas medicinos punkto patalpas apžiūrėjo poliklinikos direktorius su visuomenės sveikatos centro atstovais.
Į tarybos nario socialdemokrato gydytojo Daliaus Jakubėno klausimus, ar mokykla turi leidimą statybai ir kas finansuos darbus, direktorius atsakė, kad vykdoma ne statyba, o patalpų perskyrimas.
„Buvo pokalbis su politiku, kad finansavimas bus skirtas“, - atsakė mokyklos vadovas ir iš karto ėmė kaltinti save, kad jis laiku nepateikęs prašymo dėl pinigų.


Kalbėjosi ir patalpas apžiūrėjo su mere

„Jei pasakėte „A“, tai pasakykite ir „B“. Kuris politikas jums pažadėjo pinigų šitam reikalui?“ – konkretaus atsakymo laukė tarybos narys „valstietis“ Tomas Četvergas. „Buvo kalba, kai pavasarį lankėsi merė, bet mes kalbėjomės tik apie patalpas, apie pinigus kalbos nebuvo“, - aiškino mokyklos direktorius.
Pinigus žadėjusį politiką prašė įvardyti ir Kontrolės komitetui vadovaujantis „valstietis“ Audrys Šimas.
„Kaip neturėdami nei lėšų, nei tarybos sprendimo ėmėtės sudaryti sutartį su rangovais, kurie ten dirba? Kas žadėjo pinigus, įvardinkit. Vieni stato pieninę, ledo areną, kiti vėjo malūnus, tai gal ir jums tie patys statys ir sumokės? Nemanau, kad finansavimą dabar palaimins taryba. Kas priėmė sprendimą perkelti medicinos punktą?“ - su direktoriumi bendravusio ir pinigus žadėjusio savivaldybės politiko pavardę bandė išklausti A. Šimas.
„Buvo kalbama pačių politikų ir su mere tada apžiūrėjome…“ - vėl prabilo direktorius.


Matė viziją be pinigų

„Palaukit, direktoriau, jau antrą kartą paminimos mano pareigos, tai gal identifikuokime iki galo“ - neiškentė merė Irutė Varzienė. Rajono vadovė ėmė aiškinti, kaip ji rugsėjo 1- ąją buvo Germaniškyje su administracijos direktoriaus pavaduotoja Ale Pociene ir vaikštinėjo po mokyklą. „Apžiūrėjome patalpas, tarėmės, kur ir kas galėtų būti, tuo viskas ir baigėsi“, - kalbėjo merė. Esą jai net į galvą neatėjo, kad mokykla galėtų pradėti darbus. Kas inicijavo poliklinikos vadovo vykimą į Germaniškį, rajono vadovė sakė taip pat nežinanti. O apie daugiafunkcį centrą buvo šnekėta.
„Nesakau, kad apie tai nebuvo kalbėta. Matau viziją, bet kad taip suskubinote daryti ir nepasirūpinote susitvarkyti teisiškai, prisiimkite atsakomybę“, - siūlė mokyklos direktoriui rajono merė.
„Aš ją ir prisiimu“, - pasigirdo direktoriaus G. Janeliūno balsas.
Tačiau tarybos nariai direktorių buvo linkę laikyti atpirkimo ožiu, iešmininku ir pėstininku. Tokią nuomonę išreiškė ne tik opozicijos lyderis Viktoras Rinkevičius, bet ir merės bendrapartietis konservatorius Arūnas Anskinas.


Apie šantažą, garbę, drąsą ir nusivylimą

Tarybos narė Danutė Martinkėnienė politikams siūlė nekreipti dėmesio į, jos nuomone, biurokratines kliūtis ir spręsti, kaip tęsti pradėtus darbus.„Mes būsime priversti spręsti…“ – prabilo merė apie kitą tarybos posėdį.
Tada tarybos narė socialdemokratė Audronė Garšvaitė pastebėjo, kad toks elgesys atveria kelią chaosui. Anot politikės, tai gal ir „Aušra“ gali be pinigų atlikti būtiną bendrabučio, kuriame gyvena ir gimnazistai, remontą, o jau tada reikalauti lėšų.
„Veikia kažkokie mistiniai politikai… Reikia juos įvardyti. Tie, kas pastūmėjo žmones daryti nusižengimus, tegu turi drąsos ir prisipažįsta. Aš ne prieš daugiafunkcį centrą, bet prieš veikimo būdą. Tai gal visi imam ir darom, ką tik norim? – kalbėjo A. Garšvaitė.
„Gimnazijai reikia stogo, tai gal tegu ima ir užsidengia?“ - kolegę palaikė Stasys Valiukas.
„Akivaizdžiai matosi, kad ketverius metus pinigai tvarkomi chaotiškai. Ne kartą balsavome už projektus, kai pinigai jau būdavo panaudoti, o merė šantažuodavo – bandykit tik nebalsuoti, nes savivaldybė mokės baudas…. Merė šito neprisipažins, bet daromi posėdžių įrašai… Apgailestauju, bet mokyklos direktorius yra tik iešmininkas ir man jo gaila“, - kalbėjo opozicijos lyderis „valstietis“ V. Rinkevičius. Jis kreipėsi į politiką, kuris pažadėjo pinigus Germaniškio mokyklai.
„Jeigu jis turi garbės, sąžinės ir dalyvauja rinkimuose, tegu prisipažįsta. Jis sėdi čia salėje. Tačiau jeigu tas žmogus neturi nei sąžinės, nei drąsos, vis tiek viskas išaiškės“, - pasisakymą baigė V. Rinkevičius.
Apgailestavimą, kad asmenybe laikomas ir puikus bei patyręs mokyklos vadovas G. Janeliūnas pateko į nepavydėtiną situaciją, išreiškė ir jokiai frakcijai nepriklausanti pedagogė Ramunė Čigienė.
„Netikiu, kad direktorius galėjo priimti vienasmeniškus sprendimus… Liūdna, kad geri žmonės pastatomi į tokią padėtį“, - kalbėjo tarybos narė.
„Mes kalbėjomės tik hipotetiškai, tai buvo šventės metu, o kai tas procesas pajudėjo, aš informacijos neturėjau … Negaliu būti kalta ten, kur nesu kalta… Aš nusivyliau jumis iš tiesų žiauriai“, - tokie merės I. Varzienės žodžiai pasivijo iš posėdžio tribūnos einantį mokyklos direktorių G. Janeliūną.


Teisybė prabilo Švietimo skyriaus vedėjos lūpomis

Į tribūną pakviesta savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė sakė, kad skyriui vadovauja 18 metų ir su tokia mokyklos vadovo savivale susiduria pirmą kartą. Anot vedėjos, su mokyklų direktoriais visuomet būdavo tariamasi ir susitariama, o dabar įvyko kitaip.
„Jei direktorius būtų išlaukęs kovo mėnesio, būtų priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl Germaniškio mokyklos pertvarkymo“, - sakė vedėja G. Gutauskienė.
Ji pasakė, kad buvo savivaldybės administracijos žmogus, kuris kuravo neteisėtai atliekamus darbus.
„Apie tai žinojo administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuri ne kartą rūpinosi Germaniškio mokykla, nors ji nėra atsakinga už švietimo sritį“, - pranešė vedėja.
„Pasiūlykite išeitį“, - vedėjos G. Gutauskienės paprašė merė I. Varzienė.
Švietimo skyriaus vedėja pasiūlė, kad į Germaniškį turėtų vykti savivaldybės kontrolierius, kuris įvertintų padarytą žalą ir pareikalautų finansinės atsakomybės.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė: „Visi viską žinojo.“

Žinojo visi?

„Tai buvo komandinis sprendimas ir tikrai nėra išgalvotas mokyklos direktoriaus… Ir nereikia sakyti, kad šito niekas nežinojo. Iš tikro žinojo visi“, - G. Janeliūną teisino administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė, iš tribūnos išėjusi su ašaromis. Posėdyje taip ir neprabilo administracijos direktorius Vytautas Džėja. Pasak poliklinikos direktoriaus Leonido Sologubovo, būtent V. Džėja pirmasis jam pranešęs apie būsimą medicinos punkto perkėlimą.
Kontrolės komiteto pirmininkas A. Šimas informavo kitą savaitę kviečiantis posėdį, kuriame turi dalyvauti ir savivaldybės kontrolierius. Taip pat A. Šimas prašė rajono vadovų stabdyti Germaniškio mokykloje vykstančius darbus. Jam pritarė ir S. Valiukas.
„Argi dar nesustabdyti?“ – nustebusi dairėsi merė I. Varzienė.
Taip posėdis ir baigėsi, tarybai nepriėmus jokio sprendimo dėl patikrinimo Germaniškio mokykloje.


Rinksis vėl

Posėdžiui pasibaigus girdėjosi Vyriausybės atstovės R. Šošič rajono vadovams dėstoma nuomonė, kad tai, kas įvyko, yra blogai. Atrodo, rajono valdžia pagaliau suprato, kad tik gražių kalbų apie skaidrumą neužteks. Vakar po pietų iš savivaldybės buvo gauta informacija, kad pirmadienį vėl šaukiamas Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdis. Posėdžio darbotvarkėje - sprendimas pavesti Biržų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai iki 2014 m. gruodžio 10 d. atlikti Germaniškio pagrindinės mokyklos finansinį ir veiklos auditą, apimantį Biržų rajono Germaniškio pagrindinėje mokykloje vykdomų statybos (remonto) darbų teisėtumą.


Mykolas Kutka
2014-11-29




2014.12.02

Iš pasaulio čempionato – su nugalėtojo laurais

Hamburge (Vokietija) vykęs pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatas biržiečiui Jonui Grinui buvo itin sėkmingas.
Jau penkioliktą kartą jis iškovojo pasaulio čempiono laurus.

Iš Hamburge vykusio pasaulio čempionato biržietis Jonas Grinas parsivežė visų spalvų medalius.

Lapkričio pabaigoje pasipildė biržiečio Jono Grino pergales žyminčių trofėjų kolekcija. „Dabar jau turiu 91 taurę, 271 medalį ir 320 diplomų“, - sako 57 metų vyras.
Jono pergalės Biržų jau senokai nebestebina. Kad jis iš įvairaus lygio čempionatų grįžta su laurais, tapo įprastu reiškiniu. Ir, kaip bebūtų keista, pasaulio ar Europos sporto salėse liejamas prakaitas bei pelnomi apdovanojimai su Lietuvos vėliava tampa vien tik paties Jono Grino asmeniniu reikalu.
Jis pats rūpinasi treniruotėmis, sveikata, ieško rėmėjų, kad galėtų vykti į čempionatus.
Ir nuoširdžiai džiaugiasi iškovotomis taurėmis, medaliais, kurie, teikiami nugalėtojui, tviska trispalvės fone.
Lapkričio 20 – 24 dienomis į Hamburgą buvo išvykęs nemenkas lietuvaičių būrys – rinktinę sudarė 27 žmonės. Tarp jų buvo ir biržietis Jonas Grinas, rungtyniavęs veteranų grupėje.
Čempionate dalyvavo per 500 dalyvių iš 35 šalių.
J. Grinas pastebėjo, kad šioje sporto srityje dominavusius rusus keičia amerikiečiai, vokiečiai, lenkai, airiai.
Žinoma, nenusileidžia ir lietuvaičiai. Mūsų šalies sportininkai iškovojo visų spalvų medalius. Biržietis J. Grinas taip pat į namus parsivežė aukso, sidabro ir bronzos medaliais.
Jonas Grinas čempionu tapo dvikovės rungtyje. Jis buvo nepralenkiamas 55-59 metų grupėje iki 95 kg. Jo rezultatas: stūmimas – 90 kartų ir rovimas – 191. Anot aportininko, tai geras rezultatas, kurio siekti jis turėjo po 18 valandų trukusios kelionės autobusu ir prieš minėtą rungtį dalyvavęs kitoje – ilgo ciklo - rungtyje. J. Grino pasiektas rovimo rezultatas varžovams nepaliko jokių vilčių.
Ilgo ciklo rungtyje biržietis veteranas tapo vicečempionu (rezultatas – 59 stūmimai).
Veteranų estafetėje penki lietuvaičiai, tarp kurių buvo J. Grinas, 24 kg svarsčius pasikeisdami išstūmė 245 kartus ir užėmė trečiąją vietą.
Grįžęs iš čempionato J. Grinas gyrė vokiečių tvarką, sklandžiai organizuotą sporto renginį.
Vis tik jame teko susidurti ir su lietuvių nacionaliniu bruožu – pavydu.
Pasak biržiečio, čempionate teisėjavo lietuvis iš Kaišiadorių. Kai jo treniruojami atletai, anot J. Grino, negavo medalių, teisėjas ėmęs trukdyti kitiems tautiečiams. Tokį keistą lietuvio elgesį teko patirti ir J. Grinui. „Tai labai veikė psichologiškai. Jeigu taip būtų elgęsis rusas, lyg ir suprastum - kodėl. Bet kai lietuviai taip daro…“ – stebėjosi sportininkas. Keistoką teisėjavimą sako pastebėję ir žiūrovai, kurie net ėmę garsiai reikšti nepasitenkinimą.
Apie čempionatą praėjusį ketvirtadienį pasakojęs J. Grinas sakė, kad į Hamburgą jis vyko atostogų metu. Penktadienį jis ruošėsi grįžti į darbą „Norfos“ prekybos centre, kur jis atlieka apsaugininko pareigas.
Kaip darbovietė sutiks pasaulio čempioną, jis nespėliojo. „Man smagu pačiam“, - tvirtino Jonas ir sakė esąs dėkingas kelionę į Hamburgą parėmusiems biržiečiams – Leonui Čiudarui ir Viktorui Rinkevičiui.
Pasidžiaugęs iškovotais laurais sportininkas grįš į kasdienybę – eis į darbą ir treniruosis. „Svarbiausia - judėjimas“, - tikina Jonas. Sustoti kol kas neketina – į čempionatus sako vyksiąs tol, kol atsiras už jį stipresnių.


Simonas Gudas
2014-11-29


2014.11.27

Po 15 metų pertraukos Biržai turi Lietuvos čempioną

Dziudistas Martynas Kvedaras iškovojo titulą, kuriuo prieš penkiolika metų didžiavosi jo treneris Mindaugas Simėnas.

M. Kvedaras per dvi dienas sugebėjo tapti Lietuvos ir Latvijos dziudo čempionu. 

Lapkričio 21 d. Kaune vykusiame Lietuvos suaugusiųjų dziudo čempionate puikiai pasirodė Biržų sporto mokyklos auklėtiniai. Varžybose dalyvavo patys pajėgiausi šalies dziudistai. Visi dalyviai privalėjo turėti ne žemesnį nei rudos spalvos dziudo diržą. Biržams atstovavo 5 sportininkai.
Svorio kategorijoje iki 66 kilogramų Gajus Brazionis laimėjo 4 kovas ir sykį pripažino varžovo pranašumą. Galutinėje įskaitoje G. Brazionis iškovojo bronzos medalį.
Svorio kategorijoje iki 60 kg Dovydas Šarkiūnas iškovojo III vietą.

O. Varnas pagaliau iškovojo ilgai siektą ir užsitarnautą aukso medalį. 

Tuo metu visus varžovus anksčiau skirto laiko įveikęs Martynas Kvedaras tapo šalies čempionu. Lietuvos suaugusiųjų čempionate aukso medalį Biržų sporto mokyklai atstovaujantis dziudistas iškovojo po 15 metų pertraukos. Paskutinį kartą tą padaryti pavyko tik M. Kvedarą treniruojančiam Mindaugui Simėnui.
Šešiolikametis M. Kvedaras, tapęs Lietuvos čempionu suaugusiųjų grupėje, įgijo teisę dėvėti juodą dziudo diržą. Šiuo metu Biržų sporto mokyklos dziudo sekcijoje, neskaitant trenerių, jis bus vienintelis juodo diržo turėtojas.

Lietuvos čempionato prizininkai ir jų treneris (G. Barzionis, M. Kvedaras, treneris M. Simėnas ir D. Šarkiūnas). 

M. Kvedaras sportuoti pradėjo pirmoje klasėje. Iš pradžių jis mėgino gainioti futbolo kamuolį, tačiau sekdamas imtynes lankančių klasės draugų pavyzdžiu, pats pradėjo lankyti dziudo treniruotes. Anot sportininko, šis sportas jam teikia malonumą, tad eiti į salę penkis kartus per savaitę nėra jokia kančia ir tam motyvacijos netrūksta.
Šalies čempionas džiaugiasi pergale, kuri yra per devynerius metus ant tatamio išlieto prakaito rezultatas. Sportininkas neketina sustoti, nori toliau tobulėti ir ateityje viliasi sėkmingiau pasirodyti Europos taurės varžybose.
Jau kitą dieną (lapkričio 22 d.) M. Kvedaras dalyvavo atvirame Latvijos suaugusiųjų dziudo čempionate. Jis ir ten nuskynė nugalėtojo laurus (svoris iki 60 kg) ir per dvi dienas tapo dviejų šalių čempionu.
Pažymėtina, kad Lietuvos suaugusiųjų dziudo čempionate svorio kategorijoje iki 90 kg aukso medalį taip pat iškovojo biržietis Ovidijus Varnas, šiuo metu atstovaujantis Lietuvos sporto universitetui. O. Varnas, kelissyk tapęs vicečempionu, pagaliau užlipo ant aukščiausio apdovanojimų laiptelio.


Simonas Gudas
2014-11-27






2014.11.27

Bažnyčios siekime globoti neįgaliąją – kliūtis

Teismas turės spręsti, kas geriausiai užtikrintų neįgalios globotinės interesus –jos tikra teta ar evangelikų reformatų bažnyčia.

Evangelikų reformatų bažnyčios atstovai teisme: advokatas Jonas Pliekaitis, Jūratė Duderienė, kunigas Rimas Mikalauskas ir advokatas Tadas Kelpša.

Biržų rajono apylinkės teismas tęsia procesą dėl globėjo skyrimo Likėnuose gyvenančiai neveiksniai A. Š. Laikinąja globėja paskirta Biržų evangelikų reformatų bažnyčios atstovė nuolatine globėja kol kas netapo. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas pakeisti ankstesnę nutartį ir laikinąja globėja skirti neįgaliosios tetą Liliją Vandą Ruplėnaitę bei nustatyti jai teisę matytis su dukterėčia.
Kol savivaldybė parengs įstatymų numatytus duomenis apie galimą naują globėją, neįgaliąją ir toliau kol kas globoja evangelikų reformatų bažnyčios atstovė Jūratė Duderienė.
Nors bažnyčios interesams atstovauja advokatas Tadas Kelpša, praėjusį antradienį J. Duderienė į teismą atvyko su advokatu Jonu Pliekaičiu. Pasikeitė ir neįgaliosios interesų gynėjas. Juo būti atsisakius Laimučiui Zaukevičiui, paskirtas panevėžietis advokatas Kęstutis Galvičius.


Neįgalioji ir turtas – tarp suinteresuotų asmenų

Praėjusį antradienį tęsėsi teismo procesas dėl globėjo skyrimo neįgaliai A. Š. Jos mirusi motina Natalija Olga Šarkūnaitė yra parašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko ją ir dukrą prižiūrėjusiai biržietei Ritai Kuprovskajai. Tačiau mirusios moters turtą siekia valdyti Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, besivadovaujanti dar 2011 metų sausį rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartimi, kurią senolė N. O. Šarkūnienė 2014 metų sausį pareiškė vienašališkai nutraukianti. Priežastis – bažnyčia nevykdė rentos sutartimi priimtų įsipareigojimų. Senolė reikalavo, kad rentos mokėtojas (bažnyčia) grąžintų visą sutartimi perduotą turtą. Bažnyčiai nesutikus sutartį nutraukti geranoriškai, byla atsidūrė teisme. Senolė N. O. Šarkūnienė mirė šių metų spalio 10 dieną nesulaukusi teismo proceso.
Kol teisme neišspręstas klausimas dėl rentos sutarties nutraukimo, senolės turtas - prie Likėnų sanatorijos esanti sodyba, 7 hektarai miško ir 7 hektarai žemės - liko tarsi kyboti ore. Baisiausia, kad kartu su turtu tarsi „niekieno žemėje“ atsidūrė neįgali mirusios N. O. Šarkūnienės dukra. Jos globos siekia ir bažnyčia, ir senolės testamente nurodytas asmuo – R. Kuprovskaja.
Po senolės N. O. Šarkūnienės mirties kunigas Rimas Mikalauskas ėmėsi iniciatyvos, kad neveiksniai mirusiosios dukrai būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Bažnyčia dėl to kreipėsi į savivaldybę ir pateikė bažnyčiai atstovaujančios globėjos J. Duderienės kandidatūrą. Tada savivaldybė kreipėsi į teismą dėl globos nustatymo ir J. Duderienės paskyrimo globėja.
Kadangi daugiau kandidatūrų nebuvo pateikta, teismas laikinąja globėja ir skyrė J. Duderienę.
Kunigas Rimas Mikalauskas nedelsdamas ėmėsi vykdyti globėjo funkciją. Iš karto po teismo, naktį, padedamas policijos, iš neįgaliosios namų iškraustė ją prižiūrėjusią bei kartu gyvenusią R. Kuprovskają.
Globėja tapusi J. Duderienė jau lapkričio 24 dieną kreipėsi į notarą, kad šis pavestų antstoliui sudaryti aprašą įpėdinės (neįgaliosios A. Š.) turto, likusio po jos motinos N. O. Šarkūnienės mirties.
Visiems suinteresuotiems asmenims notaro biuras yra pateikęs sausio 15 dienos pažymą, kad dėl mirusios N. O. Šarkūnienės turto paveldėjimo kreipėsi testamentinė įpėdinė R. Kuprovskaja.


Globėja pasiryžusi tapti neįgaliosios giminaitė

Kol mirusios senolės turto valdytojai (pagal rentos sutartį ar testamentą) neaiškūs, pretendentai perimti namus, žemę ir mišką varžosi dėl neįgalios A. Š. globos. R. Kuprovskajos kandidatūros į globėjas Biržų rajono savivaldybė teismui neteikė. R. Kuprovskaja sako lapkričio 19 dieną gavusi savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Eugenijos Prokopovičienės raštą, kad skyrius esą gavo kelis prašymus dėl globos.
„Įvertinus visą turimą informaciją bei gautus dokumentus, išanalizavus situaciją, buvo nuspręsta teikti teismui ne Jūsų, o kito asmens kandidatūrą“, - pranešta R. Kuprovskajai. Pastaroji lapkričio 21 dieną pateikė prašymą skubiai atsakyti, dėl kokių motyvų ar dokumentų trūkumo teismui neteikiama jos kandidatūra.
Atsakymo iš savivaldybės Socialinės paramos skyriaus R. Kuprovskaja iki šiol negavo.
Šią savaitę vykusiame teismo posėdyje jau buvo kalbama apie dvi globėjų kandidatūras. Be jau minėtos laikinosios globėjos J. Duderienės, savivaldybės Socialinės paramos skyrius teikė ir globėja pasirengusios tapti Lilijos Vandos Ruplėnaitės kandidatūrą. Kuri iš jų tinkamesnė, palikta spręsti teismui.


Prašė užtikrinti galimybę matytis su dukterėčia

Posėdyje dalyvavo ir Vilniuje gyvenanti neįgaliosios teta. Išsilavinusi, ne pagal amžių puikiai atrodanti 74 metų L. V. Ruplėnaitė teigė pasirengusi organizuoti neįgalios dukterėčios globą. L. V. Ruplėnaitės atstovas advokatas Paulius Svirskis prašė teismo pakeisti ankstesne nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kai laikinąja globėja buvo skirta J. Duderienė. Advokatas norėjo, kad laikinąja globėja taptų neįgaliosios giminaitė L. V. Ruplėnaitė, kuriai šiuo metu trukdoma bendrauti su dukterėčia.
Tam prieštaravo J. Duderienės advokatas J. Pliekaitis. Jam pritarė ir pati J. Duderienė. Ji aiškino, kad tetai bendrauti su dukterėčia netrukdoma. Prisiskambinti neįgaliajai esą neįmanoma dėl to, kad sugedo telefonas.
Bažnyčios atstovas advokatas T. Kelpša taip pat laikėsi nuomonės, kad reikia atmesti L. V. Ruplėnaitės advokato prašymą pakeisti globėją. T. Kelpšos nuomone, J. Duderienė savo pareigas atlieka tinkamai.
Savivaldybės atstovas Stanislovas Paškevičius ir neįgaliosios advokatas K. Galvičius sakė šį klausimą paliekantys spręsti teismui.


Ankstesnės globėjos nepakeitė, naujos kandidatūros neatmetė

Teismas nutarė, kad laikiną globėją keisti nėra pagrindo. Iš pateiktų duomenų teismas matė, kad globotinė buvo nuvežta gydytojų specialistų konsultacijai į Vilnių, kad buvo kreiptasi į notarą dėl paveldimo turto aprašo sudarymo. Nėra užfiksuotų duomenų, kad globėja būtų netinkamai vykdžiusi savo pareigas. Pasak teismo, taip pat nėra duomenų, kad tetai būtų draudžiama matytis ir bendrauti su dukterėčia.
Gruodžio 10 dieną įvyksiančiame teismo posėdyje bus sprendžiama, ar bažnyčios atstovė J. Duderienė, ar giminaitė L. V. Ruplėnaitė taps neįgalios A. Š. globėja.
Savivaldybė turės surinkti duomenis apie globėja tapti pretenduojančią L. V. Ruplėnaitę. Tą daryti įpareigoja Civilinio proceso kodekso nuostatos.
Teismas kreipsis į Biržų rajono savivaldybės polikliniką dėl pažymos. Medikai turėtų pateikti išvadą, ar neveiksnumą turinti A. Š. gali dalyvauti posėdyje ir ar jos parodymais bei apsisprendimu dėl globėjos galima remtis.


Alfreda Gudienė
2014-11-27




2014.11.27

Biržuose duris atvers savarankiško gyvenimo namai

Mažais žingsneliais, bet teisinga kryptini. Taip reikėtų vertinti Lietuvoje diegiamas nestacionarias socialines paslaugas, skirtas pagerinti senyvo amžiaus bei negalią turinčių žmonių integraciją į visavertį gyvenimą. Vienas iš tokių įrankių yra savarankiško gyvenimo namai.

Savarankiško gyvenimo namai, iškilę Kaštonų gatvėje, duris turėtų praverti pavasarį. Čia galės apsigyventi 20 asmenų.

Trečiadienį Biržų rajono savivaldybėje vyko pasitarimas, skirtas Kaštonų gatvėje statomiems naujiems savarankiško gyvenimo namams. Jame dalyvavo rajono vadovai bei rajone socialines paslaugas administruojantys žmonės - Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Simona Gudienė bei Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorė Aldona Šaknienė.


Pabaigtuvės bus pavasarį

Pasitarimą pradėjusi merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad per paskutinius metus savivaldybėje daug padaryta socialiai pažeidžiamų žmonių labui. I. Varzienė minėjo Legailių globos namuose statomą priestatą, Šv. Vincento Pauliečio globos namuose atliktą remontą, integruotos slaugos paslaugą sunkią negalią turintiems žmonėms jų namuose. Pasak merės, su socialinės srities darbais siejasi ir savarankiško gyvenimo namai. I. Varzienė pripažino, kad dėl šio statinio būta nemažai problemų, darbų eigoje teko kelis kartus keisti techninį projektą. Bet, anot merės, pasisekė su rangovu. Namą statanti UAB „Biržų ranga“ dirba kokybiškai ir greitai.
Pasak merės I. Varzienės, projektas pradėtas pavėluotai, per tą laiką keitėsi paslaugų ir medžiagų kainos, todėl rangos sutartis pasirašyta žymiai didesnei sumai, nei yra finansavimo sutartis.
Tačiau, anot I. Varzienės, šiandien beveik galima garantuoti, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bus gautas papildomas trūkstamas finansavimas - beveik 600 000 Lt ir savivaldybei nereikės prisidėti papildomomis lėšomis. Bendra projekto vertė truputį viršys 3 milijonus litų.
Merė sakė, kad rangos sutartis su UAB „Biržų ranga“ galioja iki kitų metų balandžio 28 dienos, bėdos atveju yra galimybė ją pratęsti iki birželio mėnesio pabaigos. Pasak I. Varzienės, laiko dar yra, tačiau rangovai tikisi darbus pabaigti net anksčiau nei numatytas terminas - vasario ar kovo mėnesį. Juridiškai savarankiško gyvenimo namai bus Biržų rajono socialinių paslaugų centro padalinys. Todėl, anot merės, jau laikas pradėti kalbėti apie šios programos turinį – kokia yra šių namų koncepcija ir funkcijos, kokie apgyvendinimo terminai ir kokie žmonės ten galės gyventi.
Socialinės paramos skyriaus vedėja E. Prokopovičienė santūriau vertina rangovų svajonę darbus pabaigti pirma laiko. Jos nuomone, darbų dar liko daug, be to, valstybinė priėmimo komisija gali aptikti trūkumų, kuriems pašalinti irgi reikės laiko, tuo labiau, kad namui yra keliami kai kurie specifiniai reikalavimai.
Apgyvendinimas šiuose namuose yra socialinė paslauga, todėl, pasak E. Prokopovičienės, jis turi vykti pagal SADM nustatytą tvarką. Kita vertus, jei būtų didžiulis savarankiško gyvenimo namuose norinčių apsigyventi žmonių skaičius, tuomet tektų svarstyti ir įtraukti papildomų kriterijų. Namus apgyvendinti reikia per metus nuo projekto užbaigimo.
E. Prokopovičienės nuomone, namo apgyvendinimą reikia vykdyti palaipsniui, gerai apsvarstant ir įvertinant kiekvieną kandidatūrą. Vedėja mano, jog netrukus reikia pradėti viešai skelbti apie tokią būsimą paslaugą, kad norintys ten apsigyventi žmones galėtų ruošti ir pateikti svarstymui reikalingus dokumentus. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad savarankiško gyvenimo namų gyventojai patys turės susimokėti visus mokesčius, kaip ir kitų daugiabučių namų gyventojai.
Merė I. Varzienė pastebėjo, kad, prieš skelbiant žmonėms apie šio namo gyventojų sąrašo formavimą, jau turi būti aiškiai nustatyti visi kriterijai, pagal kuriuos bus vykdoma atranka.
E. Prokopovičienė sakė, kad dabar yra rengiamas apgyvendinimo tvarkos aprašas, kuriame šie kriterijai bus nurodyti. Tvarkos aprašą turi tvirtinti savivaldybės taryba. Planuojama, kad tai galėtų atsitikti jau gruodžio mėnesio tarybos posėdyje.
Vicemerė Stasė Eitavičienė domėjosi, kiek prireiks naujų darbuotojų. E. Prokopovičienė atsakė, kad pagal šį projektą atsiranda du nauji etatai - socialinis darbuotojas ir jo padėjėjas. Socialinių paslaugų centro direktorė A. Šaknienė patvirtino, kad būsimiems 20-čiai šio namo gyventojų, turinčių dalinį savarankiškumą, tokių darbuotojų pagalba būtina.
A. Šaknienė sakė, jog kitą savaitę ketina vykti į Šiauliuose veikiančius savarankiško gyvenimo namus, kad praktiškai susipažintų, kaip jie funkcionuoja ir tvarkosi. Pasak Socialinių paslaugų centro direktorės, šiuo metu Lietuvoje veikia 24 savarankiško gyvenimo namai, todėl jau galima gauti informacijos apie realią šios paslaugos veiklą.
Buvo diskutuojama apie socialinio darbuotojo ar tiesiog budėtojo buvimą šiuose namuose naktį, galimybę tam panaudoti jau Socialinių paslaugų centre dirbančius žmones.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė nuogąstavo, ar šiuose namuose nebus didelės gyventojų migracijos, kadangi vieni juos gali palikti dėl pagerėjusios sveikatos, kiti, priešingai, pakliūti į gydymo įstaigas.
E. Prokopovičienė mano, kad didelės gyventojų kaitos neturėtų būti. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, sunku tikėtis, kad metams einant sveikata kam nors pastebimai gerėtų.
„O kaip bus dėl baldų? Ar vėl neatsidursime tokioje padėtyje, kaip buvo su „Genio“ darželiu?“- klausė S. Eitavičienė, priminusi graudžią šios įstaigos baldų pirkimo epopėją. E. Prokopovičienė bei administracijos direktorius Vytautas Džėja tikino, kad baldų pirkimas ruošiamas ir laiko dar yra pakankamai, tačiau abejonių, ar bus suspėta juos pagaminti, liko.
Nuspręsta, kad savivaldybės Socialinės paramos skyrius iki gruodžio 10 dienos parengs apgyvendinimo šiame name tvarkos aprašą ir pateiks jį savivaldybės vadovų peržiūrai. Vėliau jis bus pateiktas tvirtinti savivaldybės tarybai.


Oresnė senatvė ir normalios sąlygos

Savarankiško gyvenimo namai - tai Lietuvoje plintanti nauja socialinė paslauga, iš esmės keičianti požiūrį ir į socialines paslaugas, ir į žmogų. Tai dar vienas žingsnis oresnės senatvės ir normalių gyvenimo sąlygų link vienišiems seneliams ir žmonėms, turintiems negalią. Tokiuose namuose asmenys ar šeimos patys tvarkosi buitį (gaminasi maistą, moka už komunalines paslaugas, apsiperka), iš dalies tai daro padedant socialiniam darbuotojui ar socialinio darbuotojo padėjėjui. Šios paslaugos gavėjai būtų suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys, socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos, socialinės rizikos šeimos (smurtą šeimoje patyrusios moterys, taip pat ir jų vaikai).
Biržų rajono savivaldybė dar 2010 metais pateikė projektinį pasiūlymą tokių namų statybos finansavimui iš Europos Sąjungos fondų gauti. 2011 metais patvirtinta statybos projekto techninė projektavimo užduotis.
Techninį projektą persekiojo nesėkmės ir klaidos.
Blogai buvo suprojektuota pastato elektrotechninė dalis, problemų sukėlė bei papildomų išlaidų pareikalavo šiluminių trasų privedimas.
2013 metų rugpjūtį pasirašyta sutartis su UAB „Biržų ranga“ dėl naujo savarankiško gyvenimo namų pastato Kaštonų gatvėje statybos darbų.
Baigiamas įrengti pastatas yra 2 aukštų, 15 butų, jame numatoma apgyvendinti 20 asmenų. Jie bus aprūpinti būtiniausiais baldais.
Savarankiško gyvenimo namai bus pritaikyti neįgaliesiems: platesni koridoriai, kad patalpose būtų galima važinėti vežimėliu, erdvesnės laiptinės, didesni vonios kambariai, uždari balkonai. Pastate bus įrengtas keltuvas, o prie pastato – specialūs privažiavimai, pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia.


Finansinė projekto pusė

Projekto „Savarankiško gyvenimo namų Biržų mieste įkūrimas“ finansininkė yra savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rožėnienė. Ją ir ketinome paklausti apie projektui skirtas ir panaudotas lėšas. Telefonu atsiliepusi minėta specialistė, vos tik sužinojusi, kad skambina iš laikraščio, iškart pareiškė nekalbėsianti. Ji net nepasidomėjo, ko jos ketinama klausti.
Laimei, savivaldybės administracijoje dirba ir kitaip spaudos atžvilgiu nusiteikę specialistai. Iš jų sužinojome kai kurias projekto finansines detales.
2011 metais savarankiško gyvenimo namų Biržų mieste įkūrimui buvo skirta beveik 2 mln. litų, iš jų Biržų rajono savivaldybės dalis buvo beveik 300 tūkst. litų. 2012 metais papildomai per regionų plėtros programą gauta dar beveik pusė milijono litų.
Projekto turinį sudaro ne tik statybos, bet ir projektavimo darbai, projekto ekspertizė, statybos techninė priežiūra. Iš projekto lėšų taip pat bus įsigyjama namų įranga ir baldai, todėl skirtos lėšos yra nepakankamos. Dabar laukiama projekto įgyvendinimui pažadėtų skirti papildomų 582 tūkst. litų.


Kam skirtos palėpės?

Daugeliui kelia abejonių, kam savarankiško gyvenimo name įrengtos erdvios palėpės su stoglangiais. Pasak projekto vadovės savivaldybės ekonomikos ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Aldonos Jurkštaitės, turint lėšų šiose erdvėse ateityje bus galima įrengti gyvenamąsias patalpas. Iškart to nebuvo padaryta todėl, kad paruošus techninį projektą tapo aišku, jog skirtų šiam reikalui pinigų toli gražu nepakaks, ir pasirinktas taupesnis variantas. O pastate ir jo prieigose verda darbas. Kambariuose jau beveik pabaigti apdailos darbai, sustatyta santechninė įranga. Triūsiama prie šildymo bei vandens tiekimo sistemų, iš Vilniaus atvykę UAB „Hidrolift“ specialistai montuoja keltuvą.


Antanas Vaičeliūnas
2014-11-25


2014.11.25

Gaisras siaubo landyne vadinamame bute

Pirmadienį po pietų kilęs gaisras daugiabučiame mediniame name įspėjo apie peržengtą gresiančio pavojaus ribą.

„Šitas butas prišaukia nelaimes“, - apie pavojingą kaimynystę kalbėjo degusio medinio daugiabučio namo gyventojai.

Sėlinanti nelaimė

„Jei gaisras būtų kilęs naktį, skaičiuotume negyvus žmones. Šis landyne tapęs būstas žiauriai pavojingas, galime sulaukti didelės nelaimės“, - pirmadienį sakė gaisravietėje sutiktas Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Audrius Nagelė. Jis priminė itin skaudų gaisrą Kęstučio gatvėje, kai degusio medinio daugiabučio namo liepsnos pasiglemžė ne vieno žmogaus gyvybę. Šį sykį gaisras kilo Kęstučio gatvės 41 name. Šįmet rėmėjų lėšomis nudažytame mediniame daugiabutyje gyvenamieji būstai įrengti trijuose aukštuose. Iš viso yra aštuoniolika butų, iš kurių tik du yra išpirkti gyventojų. Visi kiti butai yra socialiniai ir priklauso savivaldybei.
Užsidegė vienas iš pirmajame aukšte esančių socialinių būstų, kuriame gyvena 67 – erių metų Bronė Galvanauskienė. Ugniagesiai gelbėtojai iš buto mėtė degančius skudurus ir kitus namų apyvokos daiktus.
Vieni šalia gaisravietės stovėję žmonės buvo tylūs stebėtojai, menantys kraupias žmogžudystes, anksčiau įvykusias tame name ir jo kaimynystėje. Kiti piktinosi ir sakė nedelsdami keliausiantys į seniūniją, kad būtų imtasi priemonių iškeldinti pavojų keliančią kaimynę. Namo gyventojai teigė, kad jų prašymų specialioje įstaigoje apgyvendinti neprognozuojamo elgesio moterį niekas nenorėjo girdėti. Pasak žmonių, degančio būsto gyventoja negali gyventi be priežiūros, nes jos elgesys esą kelia pavojų visam namui.
Aplinkui vaikštinėjusi būsto šeimininkė B. Galvanauskienė staiga dingo, kai jos pradėjo ieškoti apie įvykį sužinoję miesto seniūnijos socialiniai darbuotojai. Kaimynai teigė, kad moters ieškoti reikėtų Agluonos gatvėje, pas jos bičiulį.
Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas informavo, kad degęs būstas bus užrakintas, jo langai užkalti, kad gyventoja negalėtų grįžti.
Seniūnijos socialinio darbo organizatorė Sandra Matukaitė teigė kalbėjusi su Panevėžyje gyvenančiu B. Galvanauskienės sūnumi. Šis pažadėjęs organizuoti pagalbą motinai ir rasti jai laikiną prieglobstį, kol bus išspręsta, kur galima apgyvendinti galimai sutrikusios sveikatos moterį.


Negyvėlis bute gulėjo kelias paras?

Minėtas Kęstučio gatvės 41 namo butas išgarsėjo dviejų žmogžudysčių istorijose.Apie 2012 – ųjų sausį įvykusią žiaurią mirtį biržiečiai kalbėjo, kad Kęstučio gatvės 41 namo pensininkų Stasio (gimęs 1934 m.) ir Bronės (gimusi 1947 m.) Galvanauskų bute negyvėlis galėjo gulėti net tris paras. Apie tai pasakojo ir viena stiklelio nevengianti bei pas minėtus žmones užsukanti moteriškė. Pasak jos, į lavoną panašus vyras skendėjo kraujyje. Vėliau gyventojai pastebėjo sniege atsiradus krauju nudažytų žmogaus pėdų žymes. Tačiau į butą, kuriame gulėjo negyvėlis, niekas nėjo - esą bijojo išgeriančių ir kartais keistai besielgiančių šeimininkų.
Redakcijos žiniomis, policija pranešimą apie negyvą vyrą gavo tik tada, kai įtariamųjų bute pasirodė pas draugę gyvenantis sūnus.
Iš pradžių buvo suimti abu nužudymu įtariami Galvanauskai. Vėliau moteris buvo paleista, jos vyras buvo nuteistas.


Nuteistas už žmogžudystę

79 metų Stanislavas Galvanauskas praėjusių metų balandį išklausė Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Vyrui buvo skirtas 9 – erių metų laisvės atėmimas. S. Galvanauskas nuteistas už tai, kad savo 66-erių metų sugėrovui Linui K. į galvą bei kitas kūno vietas smogė ne mažiau, kaip keturiolika kartų kirviu ir metaliniu semtuvėliu. Po tokių šeimininko veiksmų svečias mirė.
Paaiškėjo, kad S. Galvanauskui nepatiko Lino K. sprendimas eiti namo ir su savimi pasiimti likusį alkoholį. Išgirdęs, kad dvi dienas besisvečiuojantis vyras susiruošė į namus, girtas šeimininkas supyko. Jis liepė svečiui likti ir čia pat gerti ant stalo likusį alų.
Biržietis S. Galvanauskas savo pažįstamą Liną K. susitiko parduotuvėje pirkdamas degtinę. Šis pasisiūlė ateiti į svečius.
Svečias turėjo pinigų, nes buvo neseniai pardavęs žemę ir dar gavęs pensiją. Žiaurus pensininkų vakarėlis 2012 – ųjų metų sausį truko dvi paras.
Teismo metu paaiškėjo, kad išgertuvių metu Linas K. šeimininko žmonai Bronei Galvanauskienei kelis kartus davė pinigų ir prašė nupirkti gėrimų bei maisto.
Moteris parduotuvėje pardavėjas stebino tuo, kad vieną kartą išsitraukė 50, kitą kartą 100 litų banknotus. Paprastai tokių pinigų ji neturėdavo. Pirmą dieną ji nupirko 6 litrus stipraus alaus ir maisto. Kitą dieną vėl pirko alaus.
Teisme kaltinamojo žmona B. Galvanauskienė tvirtino nemačiusi, kaip vyras nužudė sugėrovą. Ji pasakojo, kad į kambarį, kuriame vyrai gėrė, užsukdavusi trumpam, kad pati išgertų kokią stiklinę alaus.
Antrąją išgertuvių dieną moteris atėjo į kambarį ir pamatė ant grindų gulintį kruviną svečią. Prie krosnies atremtas stovėjo kruvinas kirvis, kurį moteriškė nuplovė.
Atėjusiai į svečius kaimynei sutuoktiniai paaiškino, kad jų svečias pasigėrė, todėl ir guli. Tikino, kad rytą jis išsiblaivys ir atsikels.
Suprantantys, kad svečias nebegyvas, Galvanauskai dar tą patį vakarą bandė ištempti iš namų lavoną. To padaryti nepajėgę jie nuėjo miegoti. Rytą prabudę negyvą svečią rado gulintį toje pačioje vietoje. Todėl apie įvykį buvo pranešta policijai.
Panevėžio apygardos teismas S. Galvanauskui skyrė ne tik laisvės atėmimo bausmę. Jis nužudytojo artimiesiems turės atlyginti 1597 litus turtinės ir 10 tūkstančių litų neturtinės žalos.


Įtartas ne vienas nužudymas

Dar prieš kelerius metus iki 2012 metais įvykdytos žmogžudystės tame pačiame name buvo kirviu užkapotas žmogus. Žiauri mirtis ištiko kadaise statybos darbų vykdytoju dirbusį Alfonsą Lisauską.Policijos ir redakcijos žiniomis, V. Kudirkos gatvėje gyvenęs žmogus buvo sužalotas 2007 metų birželio 3 dieną. Gal po dešimties dienų jis mirė ligoninėje.
Po antrosios žmogžudystės policijos atstovai nei patvirtino, nei paneigė, kad 2007 metais vyras mirtinai sužalotas Galvanauskų bute.
„Arti to“, - apsiribojo informacija pareigūnai, teigę, kad ikiteisminis tyrimas dėl ankstesnio nužudymo esą dar nebaigtas. Pasak pareigūnų, „tyrime dar labai daug niuansų“. Oficialiai nepatvirtinta ir informacija, kad esą B. Galvanauskas buvo pripažintas nepakaltinamu. Anksčiau vyriškis dirbęs statybose darbų vykdytoju, o žmona Bronė - vaikų darželyje. Ji, pasak kaimynų, buvo kadaise „kūno kultūros mokslus baigusi Nemanytė“.
Kaimynystėje gyvenantys žmonės pasakojo, kad abu Galvanauskai girtavo, moteris dažnai nebežinodavo, kuri dabar diena.
Atrodo, kad vyrui atsidūrus kalėjime moteris gyvenimo būdo nekeitė. Neseniai jos buvo ieškoma kaip dingusios be žinios. Po kurio laiko paaiškėjo, kad moteris buvo Latvijoje.


Alfreda Gudienė
2014-11-25


2014.11.25

Padrąsinimas gyventi

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia praėjusio sekmadienio vakarą meldėsi už negimusius kūdikius ir juos praradusias šeimas.

Jaunų žmonių dalyvavimas Mišiose teikė vilties, kad maldos už Amžinybėn išėjusius kūdikius, juos praradusius tėvus, seseris, brolius paliečia besimeldžiančiųjų širdis.

„Šitą dieną visą laiką prisimenu. Lapkričio 23-ioji. Pataikytas laikas tokiai dienai: gamta apmiršta, gyvybės tiek mažai, o kartu visai čia pat artėjančio advento nuotaikos. Bet prisimenu ne dėl to. Vėl galiu pagalvoti apie savo išėjusius kūdikius, dar kartą gedėti dėl jų netekties, maldoje susitikti su jais, savo šventaisiais, prašyti jų užtarimo mums ir dėkoti, dėkoti Dievui už atėjusius mano vaikus, už augančius ir auginančius mano meilę ir rūpestį.“ (Inesa Vaitkūnaitė. Apie Negimusio kūdikio dieną. www.bernardinai.lt). 1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo įteisinti abortai, ir tūkstančiai šeimų yra paliesti kūdikio netekties skausmo. Kaip ir kiekvienais metais, šeimos centrai visoje Lietuvoje kviečia įsitraukti į Negimusio kūdikio dienos minėjimą parapijose ir malda bei konkrečia pagalba prisidėti prie gyvybės kultūros puoselėjimo, kūdikio netektį išgyvenančių arba dėl nėštumo abejojančių šeimų, moterų palaikymo.
Už negimusius kūdikius ir juos praradusias šeimas praėjusio sekmadienio vakarą meldėsi pilnutėlė Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Žmonės degė žvakutes, ėjo išpažinties, braukė ašaras...
Bažnyčioje buvo labai daug jaunų žmonių, besirengiančių priimti Sutvirtinimo sakramentą. Jų nuoširdus dalyvimas šv. Mišiose teikė vilties, kad maldos už Amžinybėn išėjusius kūdikius, juos praradusius tėvus, seseris, brolius paliečia besimeldžiančiųjų širdis.
„Pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje“ - tai Motinos Teresės mintis. Sunku pasakyti, kokių pastangų reikia pasiekti ramybę ir taiką šeimoms, prislėgtoms vaiko netekties.
„Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Padrąsinkime žmones gyventi… Prašome šią dieną melstis už visus tėvus, kurie, deja, pasirinko abortą, ir už tuos, kurie svarsto, ką daryti su pradėtu kūdikiu…“ - tai žodžiai iš kunigų Algio Neverausko ir Ernesto Želvio sakytų pamokslų, kuriuose išsakytos ir popiežiaus Jono Pauliaus II mintys.
Kunigas A. Neverauskas kalbėjo, kad žmogus nėra pajėgus vienas nešti tokį didelį netekties skausmą, kuris ištinka praradus vaiką. Nežiūrint, kelių dienų, savaičių ar mėnesių kūdikis būtų, jis yra motinos vaikas. Ir gijimo, sugrįžimo į ramybę bei taiką kelyje moteris neturi būti palikta viena.
Tačiau, pasak kunigo, vyrai labai retai apie tai užsimena ir prisiima atsakomybę už pradėtą gyvybę. Jie tarsi viską perkelia ant moters pečių. Tik tie, kurie iš tikrųjų nori gyventi tiesoje ir yra drąsūs, prisiima pasekmes ir dalyvauja gijimo procese.
Vaizdų apie gyvybės dovaną sukrėsti, prasmingų ir padrąsinamų žodžių bei ypač skambėjusių giesmių įkvėpti, žmonės nešė negimusiems kūdikiams skirtus žiburėlius. Jų šviesa pratęsė Mišių metu bažnyčioje švietusį žvakučių kryžių – gyvybės ir pergalės prieš mirtį simbolį.


Alfreda Gudienė
2014-11-25




2014.11.24

Dėl savo mirties kaltina teisėsaugą

Nusižudė policijos veiklą filmavęs ir apie pareigūnų veiksmus kalbėjęs biržietis. Priešmirtiniame laiške 42 metų vyras atsiprašo artimųjų ir sako, kad pagrindiniai jo mirties kaltininkai dirba policijoje, prokuratūroje ir teisme.


Ketvirtadienį pašarvojusi sūnų Vanda Plepienė sakė niekaip negalinti pamiršti, kaip su ja ir vyru buvo kalbama policijos komisariate. „Niekada gyvenime nesu patyrusi didesnio pažeminimo“, - kartojo moteris, vietoje užuojautos išgirdusi pareigūno priekaištus, kad sūnų auklėti reikėjo kitaip. 

„Registruotas Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad lapkričio 17 d. 21.18 val., Biržuose, Partizanų g., „Sakalo“ garažų bendrijoje, garaže rastas pasikoręs D. P., gimęs 1973 m., gyv. Biržuose, Vytauto g.. Pirminės apžiūros metu kitų išorinių smurto žymių nepastebėta“. Tai Biržų rajono policijos informacija apie biržiečio Dainiaus Plepio mirtį. Pranešimas gautas lapkričio 18 – ąją, antradienį. Anksčiau už policijos informaciją redakcija gavo žinią iš savo gyvenimą nutraukusio jauno vyro tėvų. Grįžę iš Vilniaus, jie rado sūnaus laišką, o netrukus – ir jo kūną. „Paskutinis paaiškinimas“Taip savo priešmirtinį laišką pavadino 41 metų Dainius Plepys, rašęs daugybę pareiškimų, prašymų ir paaiškinimų teisėsaugos struktūroms.
Kadaise barmenu Biržų kavinėse dirbęs vyras pastaruoju metu policijos akiratyje atsidūrė, kai bandė kovoti už teisingumą. Tą jis darė taip, kaip suprato. Vyras nieko fiziškai nenuskriaudė, tačiau jo veikla nervino, erzino pareigūnus. Dėl to jis, antros grupės invalidas, buvo tampomas po įvairias teisėsaugos institucijas.
Pasak tėvų, dvidešimt metų kamuojamas ligos, ne sykį komos būseną patyręs diabetikas buvo itin jautrus. Ieškodamas teisybės kartais elgdavosi beatodairiškai, nesaugodamas savęs. Vyras filmavo pareigūnus, savo metodais bandė viešinti su policija susijusių asmenų nusikalstamą veiklą.
„Šiandien ryte atsikėlęs žinau, kad šiandien mirsiu…<…> Tai yra baisus jausmas ir savijauta. Nors Jūs ir žinote, bet pasakysiu dar kartą, kad prie to mane privedė supuvusi Lietuvos „teisėsauga“, - rašo Dainius, pagrindiniais savo mirties kaltininkais vadindamas Biržų ir Pasvalio rajono teisėsaugos struktūras bei vieną kupiškietę teisėją. Pasiruošęs mirti vyras vardija kai kurias policininkų, prokurorų, teisėjų bei teismo darbuotojų pavardes, primena kai kurias aplinkybes.
„Aš jau pavargau, nes vis tiek niekam neįdomu, ir man jau nuo to bloga. Tiesiog norėjau su Jumis atsisveikinti ir atsiprašau, ką ne taip gyvenime, išvestas iš kantrybės supuvusios Lietuvos teisėsaugos, padariau ir pasakiau <…>“.
Artimiesiems skirtas „Paskutinis paaiškinimas“ su paskutiniais Dainiaus linkėjimais tėvams ir sesei parašytas lapkričio 15 dieną, 13.13 val.
Lapkričio 14 dieną jis buvo kviečiamas į Kupiškio rajono apylinkės teismą dėl bylos, kurioje Dainius traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai, ko gero, dar viena iš teisėsaugininkų iškeltų bylų prieš negražiai su jais besielgiantį Dainių. Žinant visą bylų „maratoną“ prieš šį visuomenei nepavojingą žmogų galima manyti, kad ligotas ir pažeidžiamas vyras tiesiog buvo „užvaikytas“ ir sugniuždytas.
Į teismą Kupiškyje jis nevyko, o lapkričio 15-ąją pats sau priėmė paskutinį nuosprendį.


Patyrė patyčias

„Teko gyventi pokario metais ir galiu pasakyti, kad to meto „skrebų“ elgesys neprilygo dabartinių policijos pareigūnų taikomiems metodams“, - sako Vandens ūkio projektavimo institute, Biržų rajono Žemės ūkio skyriuje dirbęs inžinierius 78 metų Jonas Plepys. Į redakciją jis atėjo su 73 metų žmona Vanda, biržiečiams gerai pažįstama ir gerbiama farmacininke. Šie inteligentiški, ramūs žmonės kalbėjo apie tai, ką jiems patiems teko girdėti, matyti savo namuose ir policijoje.
„Apie jokią užuojautą nebuvo net kalbos, vos pravėrę duris su vyru išgirdome pasipiktinusio pareigūno šūksnius“, - su ašaromis pasakojo V. Plepienė apie apsilankymą antradienį policijos komisariato pareigūno kabinete. Užuojautos ir supratingumo Plepiai sako sulaukę tik iš eilinio pareigūno, atvykusio į sūnaus mirties vietą.
Sūnaus netekusi motina policijos komisariate sako išgirdusi pamokymą, kad esą vaiką reikėjo auklėti kitaip.
Sūnaus mirtį ką tik patyrusiems tėvams pareigūnas esą pasakojęs, kad jį, neseniai Biržuose dirbti pradėjusį, Dainius užkabinęs, rašęs žinutes.
Plepius labiausiai pribloškė komisariate pareigūno kartotos frazės apie Lietuvos įstatymus – teisėsaugininkai esą elgėsi būtent pagal juos. Tokius žodžius tėvai policijos komisariate išgirdo ir papasakoję, kaip Biržuose pareigūnai elgėsi su suimtu sūnumi, išrengę jį nuogą ir kūno ertmėse pasityčiodami neva ieškoję sprogmenų.
„Tai sakykite, kaip labiau galima pažeminti šitaip apieškant ligotą, jautrų, įerzintą žmogų, kuris konvojumi tardyti atvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus?“ – piktinosi Dainiaus Plepio tėvas.
V. Plepienė pasakojo, kaip aštuonioms paroms suimtam ir iš Šiaulių į Biržus tardyti atvežtam sūnui bandė perduoti maisto ir būtinų vaistų – insulino.
„Sakė, kad jie nieko nežino apie Dainiaus ligą. Paaiškino, kad prireikus iškvies greitąją, tačiau aš žinau, kad greitoji tokių vaistų neturi. Būdama policijos Budėtojų dalyje girdėjau, kaip baisiai jie šaukė ant Dainiaus“, - verkdama pasakojo V. Plepienė.
Savo patirtį, išgyventą dėl policijos elgesio su sūnumi ir ja pačia, moteris apibendrino žodžiais: „Devynerius metus praleidau Sibire, tačiau šitokio žmogaus pažeminimo net ten patirti neteko.“
D. Plepio tėvai regėjo, kaip elgėsi pareigūnai ir jų bute, kuriame Plepiai gyveno su sūnumi. Tėvai matė smurtą, kurį nufilmavo sūnus, tačiau, kamerą paėmus pareigūnams, tas įrašas dingo.
Tai, ką teko išgyventi šių metų spalio mėnesį suėmime, korespondentei norėjo papasakoti ir pats D. Plepys. Tačiau kas būtų galėjęs paliudyti, kad tai yra tiesa, o ne melas, leidęs pareigūnams sukurpti dar vieną bylą dėl šmeižto?
„Šiaurės rytams“ buvo pasakyta, kad D. Plepys suimtas norint gauti jo parašą ant kaltinamojo akto. Dėl to aštuonioms paroms suimtas vyras buvo išvežtas į Panevėžį, o vėliau - į Šiaulius, kur, pasak jo, buvo vienoje kameroje su sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis.
Kokia buvo tiksli suėmimo data ir kokie procesiniai veiksmai buvo daromi su D. Plepiu, policija ir dabar negali teikti informacijos. Žurnalistai informuoti, kad tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kiek tų tyrimų iš viso vyko ar tebevyksta, kažin ar kada nors bus suskaičiuota.


Kaltinamąjį aktą norėjo įbrukti jėga?

„Šiaurės rytai“ 2014 metų sausio mėnesį rašė, kaip su policijos pareigūnų veiksmus filmavusiu biržiečiu elgiasi teisėsaugos institucijos. Dainius Plepys buvo kaltinamas, esą jis melavęs, kad Biržų policijos komisariato budėtojas trenkė jam į veidą, išmušė vieną dantį, o kitas ėmė klibėti ir iškrito dar neišėjus iš komisariato. Tai įvykę 2013 metais. Policijos pareigūnai kaltino D. Plepį šmeižtu. Prokuratūra ilgai atsisakinėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Tačiau ir jis vyko įdomiai.
„… nustebau, kad teismo ekspertas dantų man netyrė, o apžiūrinėjo… petį. Pasirodo, toks buvęs prokuroro nurodymas“, - pasakojo D. Plepys. Paaiškėjo, kad prokuroras Raimundas Binkis užduotį ekspertams surašė visai ne dėl pareigūno smūgį patyrusio D. Plepio skundo. Tad ir pirmoji ekspertų išvada buvusi atitinkama, o prokuroras ja pasinaudojo atsisakęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Prokurorui užteko policijos pareigūnų liudijimo, kad jų kolega netrenkė D. Plepiui. Prokuroras nematė reikalo skirti vaizdo ekspertizės, nors D. Plepys įsitikinęs, kad vaizdajuostė buvo „pakoreguota“ panaikinant įrašą, kuriame matosi pareigūno smūgis.
Ikiteisminis tyrimas dėl išmuštų dantų tada taip ir neįvyko. Užteko policininkų kolegų parodymų, tarp kurių, kaip jau rašyta, yra įdomybių. Pavyzdžiui, akyli policininkai gali pastebėti net žmonių… dantų judesius. Biržų prokuratūra rašo, jog liudininkas policininkas tvirtino, kad „nebuvo jokių kraujo pėdsakų, tik pastebėjau, kad apatinio žandikaulio 2 priekiniai dantys judėjo“.
Tikinantys, kad D. Plepys yra ne nukentėjęs, o pareigūnus įžeidinėjantis melagis, policija pasistengė, kad minėtam piliečiui būtų iškelta baudžiamoji byla.
Šių metų sausio 7 dieną į šalia policijos komisariato esančio Dainiaus Plepio tėvų buto duris beldėsi policininkai ir norėjo įteikti kaltinimus bylose dėl melagingų pranešimų ir pareigūnų įžeidimo. Trims pareigūnams duris atvėrė buto šeimininkas Jonas Plepys – Dainiaus tėvas. Pats Dainius buvo kitame kambaryje. Pasirodęs jis atsisakė imti dokumentą ir pasirašyti.
Privačiame bute kilo konfliktas, kurio metu pareigūnai ėmėsi fizinių veiksmų. Dėl policijos pareigūnų elgesio D. Plepys vėl kreipėsi į prokuratūrą.
Pareigūnų veiksmų taip ir neįvertino?
Nors Biržuose dirbanti prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Biržų rajono apylinkės teismo teisėja atmetė dėl to surašytą D. Plepio skundą, Panevėžio apygardos teismas nutarė panaikinti apylinkės teismo ir prokuratūros sprendimus.
Teismo nutartyje išdėstyti D. Plepio parodymai, kad pas jį, antros grupės invalidą, neleistinai, be teismo sankcijos, įsiveržė trys policijos pareigūnai ir pradėjo siautėti. Pareiškę, kad daromas garso įrašas, policininkai suko ir laužė D. Plepio ranką, kurioje buvo vaizdo kamera, pargriovė vyrą ant žemės. Po to basą, tik su marškinėliais, nutempė į policijos komisariatą, ten surakino rankas, tada pradėjo daužyti per veidą, galiausiai parvertė ant žemės, gulinčiam surakino rankas ir kojas kartu, nutempė į kamerą. Diabetu sergantis vyras buvo išvežtas į Panevėžio areštinę. D. Plepys teigia, kad teisėja ir prokurorė iš areštinės medicinos seselės neišsireikalavo duomenų apie kraujavimą ant rankų, rankų užveržimus antrankiais iki ištinimo ir pamėlynavimo.
Teismas skundą patenkino. Nutartyje buvo rašoma, kad policijos pareigūnai aiškino, jog D. Plepys plūdo juos necenzūriniais žodžiais, bandė įspirti, spjaudė. Tačiau teismas pažymėjo, jog policijos darytame garso įraše užfiksuoti duomenys nesutapo su tuo, ką pareigūnai teigė tarnybiniuose pranešimuose.
Nors iš bylos duomenų buvo aišku, kad D. Plepys pats turėjo vaizdo filmavimo kamerą, ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kas nufilmuota. O juk, pasak teismo, filmavimo kamera iš D. Plepio buvo paimta motyvuojant, kad joje galimai užfiksuota tyrimui reikšminga informacija.
Neapklaustas buvo ir D. Plepio tėvas, įvykio metu buvęs bute. Vien iš pareigūnų pranešimų esą negalima patikimai nuspręsti, ar pareigūnai savo veiksmais neviršijo įgaliojimų.
Panevėžio apygardos teismas (teisėjas Ričardas Gilys) kovo 12 dieną nutarė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Nidos Solovjovienės nutartį, kuria atmestas D. Plepio skundas. Panaikintas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės nutarimas, kuriuo ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Biržų rajono policijos komisariato policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo. Buvo pažymėta, kad ši teismo nutartis neskundžiama.
Kovo 21 dieną D. Plepys gavo prokurorės D. Šleivaitės pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl policijos pareigūnų galimo įgaliojimų viršijimo.
Dainius Plepys šį pranešimą į redakciją atnešė lyg ilgai lauktą teisingumo vilties įrodymą.
Tačiau tyrimas dėl pareigūnų veiksmų, kaip ir buvo galima tikėtis, baigėsi …tyrimo nutraukimu. Pasak prokurorės D. Šleivaitės, tai buvo padaryta nesant pareigūnų nusikaltimo požymių.


Elgėsi pagal įstatymus?

Dabar Biržų policija atlieka tyrimą D. Plepio mirties priežasčiai nustatyti. Pasak tėvų, jų prašymas nebevežti sūnaus kūno teismo ekspertams, nes mirties priežastis labai aiški, neišgirstas. „Tokie yra Lietuvos įstatymai“, - antradienį Biržų policijos komisariate nuolat jiems kartotą frazę sako girdėję Vanda ir Jonas Plepiai. Jie yra žmonės, ne vienerius metus regėję teisingumo grimasas, ir savo sūnaus gyvybės kaina pajutę, kaip tie įstatymai vykdomi.
„Kad šitaip, kaip mūsų nelaimingą sūnų, jie persekiotų ir tramdytų tikrus nusikaltėlius“, - išsiveržė sūnaus mirties prislėgto Jono Plepio aimana.
„Kurpdami man bylas jie tuo mėgavosi, nes už nieką nereikia atsakyti – prokurorai ir teisėjai bendri…“ – tai eilutė iš Biržuose gyvenusio Dainiaus Plepio „Paskutinio paaiškinimo“ apie policijos veiksmus.


Pasitikėjimo kaina - mirtis

Kad policijos pareigūnais ne visuomet galima pasitikėti, liudija biržietės Vitos Vorienės sūnaus mirtis. Dvidešimtmečio studento Manto Pikūno gyvenimas baigėsi 2008 metų balandžio 15 dieną Biržų policijos areštinėje. Nors stengiamasi įrodyti, kad vaikinas kameroje pasikorė, jo motina ir policijos darbo metodus puikiai žinantys žmonės iki šiol netiki savižudybės versija.
Gynėjų padedama V. Vorienė bando ieškoti atsakymo, kaip mirė dėl menkų įtarimų sulaikytas jos sūnus. 2008 – ųjų pavasarį Mantas į areštinę pateko, kai policija pas namo parvykusį studentą rado remontuojamą kompiuterį. Pasak V. Vorienės, jos akivaizdoje sūnus paaiškino, kaip jam buvo atneštas kompiuteris, kurį Mantas turėjo sutaisyti. Tačiau pareigūnams to nepakako - „baisiu dalyku“ jie pavadino vaikino stalčiuje rastus 2 gramus „žolės“.
Krata V. Vorienės bute prasidėjo jai nesant namie, nepilnametės dukros akivaizdoje. Ką jos metu ir po to teko išgyventi nepilnametei - jau kita istorija.
Išgirdusi, kad sūnų būtina sulaikyti norint jį apklausti, motina dar nesuprato, kokia grėsmė pakibo virš jos vaiko.
Netgi vėliau, kai Mantui jau būnant areštinėje Biržų policijoje dirbantis V. Vorienės klasės draugas kriminalistas išsitarė, kad „reikės Mantui duoti į rūrą“, moteris nesuvokė, kas slypi už tokių žodžių.
V. Vorienė sako pasitikėjusi pareigūnais ir net pagalvoti negalėjusi, jog dėl menkų įtarimų į jų rankas patekęs žmogus galėtų tapti policijai naudingų parodymų išgavimo auka.
Pasitikėjimą pareigūnais stiprino ir tai, jog ne tik didelį stažą turintis „klasiokas“ kriminalistas, bet ir kiti žinojo, jog Mantas yra jų buvusio policininko sūnus.
Įspėjamuoju signalu tapo žinia, kad policija prašo teismą suimti Mantą mėnesiui. Teismas prašymą tenkino, tačiau skyrė trumpesnį, aštuoniolikos parų, suėmimo terminą. V. Vorienė sako iki šiol nežinanti motyvų, kuriais remdamasis teismas skyrė suėmimą jos sūnui. Ramus vaikinas iki tol nebuvo padaręs jokių nusižengimų, mokėsi, buvo mylimas draugų ir artimųjų.
„Nejaugi pagrindas buvo tie du gramai „žolės“, kai net kilograminius kiekius narkotikų laikantys, vežiojantys asmenys nelaikomi areštinėse, paleidžiami už užstatus?“ – kalba motina, kurios vaikui pareigūnai uždėjo ir „narkomano“ dėmę.
Visas pasitikėjimas teisėsauga ir joje dirbančiais žmonėmis virto siaubu, sužinojus, kad Mantas nebegyvas. Dar siaubingesnis buvo pareigūnų tvirtinimas, jog dvidešimtmetis pasikorė pats. Abejones kėlė daugybė detalių ir aplinkybių, kurios iki šiol nepaaiškinamos.
Nors pavasarį jau bus septyneri metai nuo mįslingos mirties, tyrimas iki šiol tebevyksta. V. Vorienė ir advokatas nuo praėjusių metų lapkričio tebelaukia papildomos ekspertizės išvadų dėl filmuotos medžiagos. Be kitų klausimų, ekspertai turėtų atsakyti, ar juosta, kurioje fiksuoti įvykiai areštinėje, yra originali. V. Vorienei buvę pasakyta, kad ekspertų išvadų teks laukti galbūt metus.
Bėgantys metai po sūnaus mirties tik dar labiau tvirtina motinos įsitikinimą, jog teisėsaugininkų geranoriškumu jokiu būdu negalima pasitikėti.
„Jeigu jūsų artimas žmogus tampa įtariamuoju, negaiškite ir skubėkite kviesti advokatą. Nepasitikėkite valstybės skiriamais gynėjais, nes jie, bent jau biržiečiai, dirba išvien su sistema. Net neabejoju, kad, jeigu aš nebūčiau buvusi tokia naivi ir iš karto būčiau ieškojusi advokato, mano sūnus po dviejų parų būtų grįžęs namo. Tiems, kurie naiviai tebegalvoja, kad į policijos kameras patenka tik to verti asmenys, nelinkiu įsitikinti kita tiesa. Tiesiog linkiu laimės niekada to nepatirti“, - kalba pareigūnų priežiūroje mirusio sūnaus motina V. Vorienė.
Ji žino, kad tokius dalykus gali suprasti tik susidūrusieji su išvirkščiąja, juodąja, teisėsaugos puse.
P. S. Prieš septynerius metus areštinėje gyvenimą baigusį Mantą Pikūną ir vakar palaidotą Dainių Plepį sieja ne tik giminystė (Manto močiutė Vanda Pikūnienė ir Dainiaus mama V. Plepienė – pusseserės). Abu vyrus sieja ir mirties įrankis – kilpa. Nors iki šiol neaišku, ar dvidešimtmetis ją užsinėrė pats, abiejų vyrų priešmirtinį kelią lydėjo teisėsaugos pareigūnų veiksmai.


Alfreda Gudienė
2014-11-22


2014.11.24

„Augame su M. K. Čiurlioniu“ Biržų pilyje

Ruduo. Lietus liovėsi lijęs,
Ir saulė praskleidė liūdną debesų uždangą ir pažvelgė.
Kokia graži!
Nušvito apleistas sodas,
Pusnuogiai medžiai liovėsi ošę,
Bet lapai vis krinta ant žolės, ant krūmų, takelių.
Jiems vis tiek.
M. K. Čiurlionis



Rudeninės nuotaikos vedinas, M. K. Čiurlionio fondas lapkričio 17 d. svečiavosi nuostabioje Biržų pilyje. Gausiai susirinkusiems moksleiviams, biržiečiams pristatė projektą „Augame su M. K. Čiurlioniu“. Šis švietėjiškas projektas pažindina jaunąją kartą su iškiliu Lietuvos menininku, visuomenininku, vienu didžiausių Lietuvos identiteto simbolių, M. K. Čiurlioniu.
Netradicinė projekto forma, sujungianti M. K. Čiurlionio puoselėtą menų sintezės idėją, suteikia klausytojui galimybę priartėti ir pažinti menininką iš arčiau. Talentinga aktorė Irma Bogdanovičiūtė, spektaklio metu įkūnijusi M. K. Čiurlionio žmoną Sofiją Kymantaitę -Čiurlionienę, interpretuotadama M. K. Čiurlionio laiškus, vaizdžiai kūrė pristatymą ir vedė susirinkusius žiūrovus M. K. Čiurlionio gyvenimo, kūrybinio palikimo, minčių, idėjų pažinimo keliu. Teatrinius momentus papildė profesionalių muzikantų Editos Mikantavičiūtės (fleita), Justo Šerveninko (fortepijonas), taip pat ir jaunųjų talentų, B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos auklėtinių (vad. Algirdas Šuminas) Augustino Ališausko (trombonas) ir Dovydo Kiaukos (fortepijonas) atliekama G. F. Hendelio, C. Saint - Saenso, M. K. Čiurlionio, S. Rachmaninovo muzika. Viso renginio metu galima buvo iš arčiau apžiūrėti M. K. Čiurlionio, O. Redon, T. Yokoyama, K. Kishida tapybos darbų fotoreprodukcijų parodą.
Jau antrą dešimtmetį aktyvios veiklos skaičiuojantis M. K. Čiurlionio fondas, švietėjišką –kultūrinį projektą „Augame su M. K. Čiurlioniu“ vykdo jau penktus metus. Kiekvieną kartą fondas, įgyvendinamas šį projektą, siekia per M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą – kaip nacionalinės kultūros simbolį - prisidėti prie vaikų kultūrinės, meninės edukacijos, kuri formuoja jaunąją asmenybę, vertybes, pasaulio suvokimą, elgesį, mentalitetą, ugdo ir skatina patriotizmą. Projektas jau yra aplankęs nemažai įvairių ugdymo įstaigų bendruomenių: Lietuvos miestų ir miestelių mokyklas, vaikų globos namus, socializacijos centrus, o į Biržus mus pakvietė Lietuvos Respublikos Seimo narys Aleksandras Zeltinis, sutikęs būti šio renginio globėju. Jo pasiūlymui ir mūsų norui pritarė Biržų rajono savivaldybės vadovai, suteikę organizacinę paramą pakviečiant jaunuosius klausytojus. Į renginį atvykusi Vokietijos-Lietuvos „Draugystės vartai“ draugijos prezidentė Simin Wieghard-Zeltinis buvo sužavėta renginiu ir pabrėžė: „Labai gerai, kad M. K. Čiurlionio fondas vykdo tokį edukacinį projektą Lietuvos moksleiviams. Kaip vienas iškiliausių Lietuvos identiteto simbolių, M. K. Čiurlionis ir jo kūryba turėtų būti daug plačiau pristatomi ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir kitose pasaulio šalyse“.


Parengta pagal
M. K. Čiurlionio fondo informaciją
2014-11-22


2014.11.24

Iš Europos jaunimo šachmatų čempionato parvežti medaliai

Estijoje vykusiame Europos jaunimo šachmatų čempionate dalyvavę Biržų šachmatų klubo nariai pasirodė šauniai. Iš Talino du biržiečiai grįžo pasidabinę bronzos medaliais.

Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai D. Krivičius ir R. Klepeckaitė su treneriu R. Paliulioniu.

Biržiečiai Donatas Krivičius ir Radvilė Klepeckaitė priklausė Lietuvos komandai, kuri U18 amžiaus grupėje iškovojo trečiąją vietą. Pernai R. Klepeckaitė, buvusi pagrindinė žaidėja, šiemet, trenerių sprendimu, buvo atsarginė. D. Krivičius taip pat buvo įtrauktas kaip atsarginis žaidėjas, tačiau vienam iš komandos draugų pradėjus nervintis ir patyrus laikiną psichologinę krizę, sėdo prie šachmatų lentos ir tinkamai sužaidė. Pasak biržiečių trenerio ir vieno iš varžybų teisėjo Raimondo Paliulionio, lietuviai žaidė tikrai įspūdingai. Džiugu, kad Lietuvos komandai priklausė ir Biržų jaunimas. Visiškai nesvarbu, kad auklėtiniai šiemet nebuvo pagrindinėje sudėtyje. Komandinėse pirmenybėse svarbiausia subalansuota visos komandos sudėtis, lygiai taip pat kaip krepšinyje ar bet kurioje kitoje komandinėje sporto rungtyje. Medalius iškovoja ir nusipelno visa komanda, o ne pavieniai žaidėjai.
Asmeninėse įskaitose R. Klepeckaitei geriau sekėsi „Žaibo“ turnyre. Ji tarp merginų iki 18 metų iškovojo 7 vietą. D. Krivičiui kiek geriau sekėsi greitieji šachmatai. Jis surinko 4 taškus ir liko lentelės viduryje.
Šachmatų Europos čempionate Taline taip pat dalyvavo Deividas Šlikas, Viktorija Krivičiūtė, Kamilė Rauckytė ir Meida Šimaitė. M. Šimaitė ir K. Rauckytė neblogai pasirodė „Žaibo“ turnyre ir įsitvirtino turnyrinės lentelės viduriuke.


Simonas Gudas
2014-11-22

2014.11.20

Medikai kovoja dėl žinomo politiko gyvybės

Pirmadienio vakarą grįždamas iš Vilniaus avariją patyrė automobilį „Toyota Avensis“ vairavęs Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Slavinskas. Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės medikai dar tebekovoja dėl jo gyvybės.

Automobilis po avarijos buvo taip smarkiai suniokotas, kad pareigūnai tamsoje iš karto net nesugebėjo nustatyti jo markės.

Praėjusio pirmadienio vakarą išplatinta žinia apie kraupią avariją, į kurią pateko 47 metų Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Biržų skyriaus pirmininkas Kęstutis Slavinskas. Interneto portaluose pasirodžiusi informacija ir nuotraukos sukrėtė K. Slavinską gerai pažįstančius biržiečius ir kituose šalies miestuose bei rajonuose gyvenančius jo bendrapartiečius, bičiulius. Puikiai bendrauti mokantis K. Slavinskas palaiko ryšius su daugeliu žmonių, kurie dabar, ištikus nelaimei, pagal išgales stengiasi rūpintis jo gydymu, palaiko nelaimės priblokštą žmoną.


Nelaimė ištiko grįžtant į namus

Politikas avariją patyrė iš Vilniaus vykdamas namo. Jis važiavo vienas. Preliminariomis žiniomis, apie nelaimę pranešė iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas. Pranešimą apie avariją pareigūnai per Bendrąjį pagalbos centrą pirmadienį gavo apie 20 val. 40 min. Buvo pranešta, kad greitkelyje Vilnius–Panevėžys, ties posūkiu į Taujėnus, žalioje skiriamojoje juostoje apsivertė automobilis. Informuota ir apie automobilyje prispaustą žmogų.
Į įvykio vietą nuskubėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, gelbėtojai ir policijos patruliai. Pareigūnai netrukus surado įvykio vietą ir patvirtino gautą informaciją apie automobilyje esantį žmogų.
Informuojama, kad K. Slavinskas avariją patyrė apsivertus ir į betoninę viaduko atramą atsitrenkus lengvajam automobiliui. Teigiama, kad šis oru galėjo skrieti keliasdešimt metrų. Nukentėjusį vairuotoją iš automobilio nuolaužų laisvino ugniagesiai.
Automobilis po avarijos buvo taip smarkiai suniokotas, kad pareigūnai tamsoje iš karto net nesugebėjo nustatyti jo markės. Vėliau išsiaiškinta, kad tai galėtų būti „Toyota Avensis“, kurį vairavo Biržų rajono tarybos narys K. Slavinskas. Greitosios pagalbos medikai jį skubiai išvežė į ligoninę.


Iš Ukmergės ligoninės pervežtas į Vilnių

Galvos traumą, galūnių lūžius ir bendrą kūno sumušimą patyręs K. Slavinskas iš pradžių sąmonės nebuvo praradęs ir esą bandė kalbėti. Sąmoningas jis dar buvo ir nugabentas į Ukmergės ligoninę, čia jam atlikti būtini tyrimai. Tačiau gydymo įstaigoje sužalotąjį ištiko koma.
Apie 1 val. nakties sunkios būklės K. Slavinskas greitosios pagalbos automobiliu išvežtas į Vilnių ir šiuo metu gydomas Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje, Reanimacijos skyriuje. Medikai kol kas jokių prognozių neteikia.


Avarijos aplinkybės tiriamos

Kol kas laikomasi vienos iš avarijos aplinkybių versijų – esą nelaimė galėjo įvykti vairuotojui prisnūdus. Iš paskos važiavęs vairuotojas teigė, kad „Toyota Avensis“ važiavo labai ramiai, laikydamasis leistino greičio. Taip pat ramiai esą automobilis įvažiavo ir į žaliąją zoną, o tuomet neva staiga padidino greitį. Pažįstantieji K. Slavinską gali pasakyti, kad jis stengėsi prižiūrėti automobilį ir vairuodavo atsakingai.
Redakcijos žiniomis, K. Slavinskas į sostinę vyko dėl savivaldybių rinkimų reikalų.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Biržų skyrius yra iškėlęs K. Slavinsko kandidatūrą tiesioginiuose mero rinkimuose.


Apie avariją sužinojo iš vyro bendrapartietės

Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vaidutė Slavinskienė apie vyrą ištikusią nelaimę sužinojo iš liberalsąjūdietės Skirmantės Griciūnienės. „Mūsų šeimas sieja ne tik partinis ryšys. Mes abu su Kęstučiu esame tos pačios partijos ir savivaldybės tarybos frakcijos nariai. Mano vyras Linas ir Kęstutis draugauja nuo jaunystės laikų, o dar visai neseniai mūsų šeimos gyveno tame pačiame name“, - pasakojo nelaimės priblokšta Biržų rajono savivaldybės tarybos narė pedagogė S. Griciūnienė.
Šiai politikei apie nelaimę teko pranešti ir K. Slavinsko žmonai.
Pasak S. Griciūnienės, žinią apie avariją interneto portale pirmadienį ji perskaitė apie 22 valandą. Kadangi buvo pranešta, jog avarija įvyko apie 20.30 val., su vyru Linu jiedu nusprendę V. Slavinskienei neskambinti.
„Galvojome, kad ji apie avariją jau žino ir gali važiuoti į Ukmergę“, - pasakojo S. Griciūnienė. Apskaičiavę, kad ji apie 23 valandą jau gali būti nuvažiavusi į ligoninę, paskambino K. Slavinsko žmonai. Ji, pasirodo, nieko nežinojo. Slavinskų šeima jau nebegyveno Griciūnų kaimynystėje - prieš dvi savaites politikas su žmona įsikėlė gyventi į nuosavą namą. Beje, pastarąjį renovuodamas K. Slavinskas įdėjo daug triūso ir meilės.
„Paskambinę iš karto važiavome į Slavinskų namus, o mano vyras Linas Vaidutę skubiai išvežė į Ukmergę“, - pasakojo S. Griciūnienė.
Apie 1 valandą atvažiavę į Ukmergės ligoninės kiemą biržiečiai pamatė iš jo išsukant greitosios pagalbos automobilį. Sužinoję, kad į Vilnių išvežamas komos ištiktas K. Slavinskas, jo žmona ir vairuotojas pasuko paskui medikų automobilį.
Vakar V. Slavinskienė buvo Vilniuje, kur Greitosios pagalbos ligoninės Reanimacijos skyriuje guli jos vyras. Moteris sakė sulaukianti palaikančių ir pagalbą siūlančių skambučių iš vyro bendrapartiečių, bičiulių.


Stengiasi padėti

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sakė, kad žinia apie nelaimę pribloškė bendrapartiečius. „Mes stebime jo sveikatos būklę“, - teigė partijos vadovas ir sakė dedantis visas pastangas, kad ligoninėje gulinčiam K. Slavinskui būtų suteikta reikiama pagalba. Politikas vylėsi, kad stiprybė neapleis K. Slavinsko žmonos ir kitų artimiausių žmonių.
„Vos tik sužinoję apie nelaimę stengėmės ieškoti pagalbos, kreipėmės į sostinėje dirbančius politikus. Nebijau pasakyti, kad K. Slavinskas mums yra labai brangus ir svarbus žmogus, daug padedantis valdančiajai koalicijai. Jo paramos ne sykį sulaukiau tarybos posėdžių metu, kai, norėdamas padėti, jis ugnį nukreipdavo į save“, - sako Biržų rajono merė Irutė Varzienė. Pasak Biržų rajono vadovės, iš brandaus politiko K. Slavinsko tenka mokytis gebėjimo vietos aktualijas vertinti šalies ir pasaulio įvykių kontekste.


Alfreda Gudienė
2014-11-20


2014.11.18

Skrydis į šulinį baigėsi laimingai

Pirmadienį Biržuose, ramioje P. Jakubėno gatvėje prie 14 numeriu pažymėto namo, sukosi mėlyni gelbėtojų automobilių švyturėliai, būriavosi praeiviai ir kaimynai. Įvykis iš tiesų ne eilinis - buvo traukiamas į šulinį įkritęs žmogus.

Skrydis į gilaus šulinio dugną senoliui baigėsi laimingai, jei nekreipsime dėmesio į atvirą kojos lūžį. Jeigu šulinyje būtų buvę daugiau vandens, pasekmės galėjo būti tragiškos. 

Pasak nukentėjusiojo žmonos, jos 84 metų vyras seniai ruošėsi valyti kieme esantį šulinį. Nors šeimininkė ir draudusi jam tai daryti, senolis, kaip ir dera tikram vyrui, žmonos neklausė. Išpumpavęs didžiąją dalį šulinio vandens, žmogus į gilią, kone 8 metrų šachtą bandė nusileisti virvinėmis kopėčiomis su mediniais skersiniais. Iš tiesų pavydėtina drąsa ir miklumas. Deja, viskas baigėsi blogai, nors ir laimingai. Nežinia, ar kopėčios neišlaikė, ar koja slystelėjo, ar tiesiog pasidarė silpna, tačiau vyras atsidūrė šulinio dugne. Nors nelaimėlis ir šaukė žmonai, kad toji bandytų jį ištraukti, garbaus amžiaus moteris čia buvo bejėgė.
Kaimynai sakė, kad anksčiau vyras skundėsi galvos svaigimu bei regėjimo sutrikimais. Esą, tai buvo jo vartojamų lašų akims šalutinis poveikis. Nustojęs vartoti vaistus, žmogus sakė, kad minėti reiškiniai dingo. Pasijutęs sveikas, vyras nutarė pasidarbuoti šulinio dugne
Žmogų ištraukė gelbėtojai ir atidavė į medikų priežiūrą. Nubrozdinimai, sumušimai ir atviras kojos lūžis - tokia kol kas šio įvykio kaina. Nukentėjusysis paguldytas į Biržų ligoninę.
Visi medikai ir sveiko gyvenimo būdo propaguotojai vienu balsu teigia, kad judrus ir fiziškai aktyvus gyvenimo būdas yra pirmas vaistas kelyje į ilgą gyvenimą. Tačiau šiais „vaistais“ solidžiame amžiuje nereikėtų piktnaudžiauti, juk farmacininkai ne veltui sako, kad dera pasitarti su gydytoju, vaistininku ar bent paklausyti išmintingesnės žmonos.



Antanas Vaičeliūnas
2014-11-18



2014.11.13

Trūko valdančiosios koalicijos grandinė

Biržų rajono savivaldybės tarybos valdančiojoje koalicijoje dirbę „centristai“ pasuko į kairę ir papildė opozicinės Socialdemokratų partijos gretas.

Lietuvos centro partijos narys Valentinas Mizeikis tapo socialdemokratu.

Į partiją įstojęs Stasys Valiukas dar nežino, socialdemokratas jis ar ne.

Lygios frakcijų pajėgos ir „auksinis“ laisvos politikės balsas

Pirmieji politiniai perbėgėliai tik patvirtina, kad trūkinėja silpniausia rajono taryboje laikyta „centristų“ grandis.
„Tai buvo pati silpniausia grupė, suburta tik rinkimams. Jos narių nevienijo nei pažiūros, nei įsitikinimai“, - tai komentaras po penktadienį vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Biržų skyriaus susirinkimo. Jame dalyvavo ir norą įstoti į LSDP pareiškę du rajono politikai. Tai Lietuvos centro partijos ir nepartinio sąrašo „Už Biržų pažangą“ frakcijos seniūnas Valentinas Mizeikis ir narys Stasys Valiukas.
Jiems tapus LSDP nariais reikės žengti į kitą politinių barikadų pusę – pereiti į opozicinę Socialdemokratų frakciją. V. Mizeikiui ir S. Valiukui pasitraukus „centristų“ frakcijoje liktų su Valdemaro Valkiūno vadovaujama Respublikonų partija į rinkimus eiti besirengianti Danutė Martinkėnienė ir rajono mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė.
Iš valdančiosios koalicijos, kurią sudaro Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (seniūnas Arūnas Anskinas), Liberalų sąjūdžio (vadovas Kęstutis Slavinskas) bei Lietuvos centro partijos ir nepartinių sąrašo „Už Biržų krašto pažangą“ frakcijos, pasitraukus dviem politikams, koalicijoje liktų 12 narių.
Tiek pat politikų dirbtų opozicinėse - Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų - frakcijose, pas socialdemokratus atėjus „centristams“ V. Mizeikiui ir S. Valiukui.
Frakcijų kovoje stojus lygiosioms, priimant tarybos sprendimus įtakingiausiu tampa nebe mero, o jokiai frakcijai nepriklausančios tarybos narės Ramunės Čigienės balsas.


Abejoja, ar jau tapo partijos nariu

„Šiaurės rytų“ kalbintas V. Mizeikis patvirtino dalyvavęs LSDP Biržų skyriaus susirinkime ir kad tolesnis jo politinis kelias susijęs su socialdemokratais. Daugiau komentarų politikas pirmadienį nepateikė, motyvuodamas, jog turi svarbų susitikimą. Tarybos narys S. Valiukas, pasiteiravus jo apie įstojimą į LSD partiją, tiesaus atsakymo vengė.
„Na, pakvietė į rinkimų sąrašą ir mane. Atsakiau, kodėl gi ne. Nuėjau penktadienį į susirinkimą“, - pasakojo S. Valiukas. Socialdemokratai S. Valiuko atėjimą esą traktavo kaip grįžimą į partiją, o jis, Darbo partijoje ir kitose besidarbavęs, kurį laiką esą ir nepartiniu buvęs.
S. Valiukas taip pat negalėjo pasakyti, ar turės trauktis iš valdančiosios koalicijos. Tai, pasak politiko, bus nuspręsta šiandien įvyksiančiame LSDP Biržų skyriaus tarybos susirinkime.


LSDP skyriaus nuostata: „Teks pereiti į mūsų frakciją“

„Taip, tvirtinu, kad jūsų minimi politikai priimti į socialdemokratų partiją. Žmonės patys pareiškė norą tapti partijos nariais, atėjo į susirinkimą, užpildė dokumentus. Susirinkimas balsavo ir pritarė S. Valiuko ir V. Mizeikio priėmimui į partiją“, - „Šiaurės rytams“ sakė LSDP Biržų skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Janina Krūminienė. Ji įsitikinusi, kad tapę LSDP partijos nariais politikai turės pereiti į šios partijos frakciją taryboje. LSDP Biržų skyriaus pirmininkė Audronė Garšvaitė taip pat mano, kad V. Mizeikis ir S. Valiukas turės pereiti į savivaldybės tarybos Socialdemokratų frakciją.
„Rajoną gali valdyti ir mažuma“, - A. Garšvaitė komentavo situaciją „12:12“, kai nei opozicija, nei valdančioji koalicija neturės politinės daugumos.


Alfreda Gudienė
2014-11-11




2014.11.13

Gaisras įsiplieskė parduotuvėje

Tik laimingo atsitiktinumo dėka pasisekė išvengti didelės nelaimės V. Kudirkos gatvėje stūksančiame mūriniame name. Jo viename gale įsikūrusi dėvėtų drabužių parduotuvė, kita pusė - gyvenama.


Viename V. Kudirkos gatvėje stovinčio mūrinio namo gale įsikūrusi dėvėtų rūbų parduotuvė. Kitoje šio vienaaukščio namo pusėje gyvena žmones.

Pasak parduotuvės darbuotojos, iš namo rūkstančius dūmus pastebėjo ankstyvą šeštadienio rytą gatve važiavęs dviratininkas. Žmogus puolė belsti į gyvenamosios pusės langus, kad name kilo gaisras. Atvykę iškviesti ugniagesiai - gelbėtojai ugnies pavojų likvidavo, išnešė parduotuvėje buvusį dujų balioną. Atviros liepsnos nebuvo, parduotuvės patalpos sienų ir lubų plastikinė apdaila neužsidegė, tiktai smilko. Tačiau temperatūra patalpoje pakilo tiek, kad pakabinti drabužiai nuo stovų krito išsilydžius plastikinėms rūbų pakaboms. Jei kambario apdaila būtų buvusi kiek degesnė, būtų įsiplieskusi atvira ugnis ir pasekmės galėjo būti tragiškos, nes kitame namo gale miegojo žmonės. Gaisrą pristabdė ir tai, kad uždaroje patalpoje ugniai trūko deguonies.
Juodai aprūkusios ir apanglėjusios kadaise buvusios šviesios sienos ir lubos, kupetos vandeniu sulietų ir pajuodusių rūbų, pro aprūkusius langus vargiai prasiskverbianti blausi šviesa bei aštrus degėsių kvapas - toks vaizdas pasitinka įžengus į buvusios parduotuvės patalpą. Kambario kampe, ant spintelės, stovi apdegęs ir išsilydęs kasos aparatas, nuo lubų karo sudegę elektros instaliacijos laidai.
Pirmadienio ryte gaisravietėje darbavosi Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkė Daiva Dovydėnienė bei vyresnysis inspektorius Vilmantas Murauskas. Pasak įvykį tiriančių pareigūnų, gaisro priežastis yra techninė. Didžiausia tikimybė, kad jis prasidėjo nuo elektros instaliacijos pažeidimo tame kampe, kur stovėjo kasos aparatas. Kaip vieną iš galimų priežasčių pareigūnai įvardino graužikus, nuo kurių dantų neretai nukenčia elektros laidai.
Patalpas parduotuvei ponia Danutė nuomojasi. Šiame versle ji dirba jau 11 metų. Toje vietoje įsikūrė kovo mėnesį. Pasak moters, dalį sugadintų ir apdegusių rūbų ji jau išvežė, likusius dar teks išgabenti. Visi jie sugadinti ir parduoti nebetinkami.


Antanas Vaičeliūnas
2014-11-11

2014.11.13

A. Žulono dziudo turnyras – sporto šventė svečiams ir biržiečiams

Lapkričio 8 dieną Biržuose vyko tarptautinis A. Žulono dziudo turnyras. Sporto renginys tapo puikia švente tiek patiems sportininkams, tiek Biržų rajono gyventojams ir svečiams.

Skambiomis pergalėmis Biržus ir Lietuvą garsinę O. Varnas, G. Brazionis, T. Vaičekonis, J. Drevinskas ir M. Simėnas buvo apdovanoti atminimo statulėlėmis. 

Savaitgalį į Biržus sugužėjo geriausi dziudistai iš visos Lietuvos, Latvijos. Taip pat sulaukta svečių iš Estijos, vienas sportininkas atstovavo Rusijos dziudo klubui. Registracijos protokoluose užfiksuota, kad dėl medalių dviejose amžiaus grupėse (U12 ir U18) varžėsi 204 sportininkai. Turnyro atidarymo metu buvo pasveikinti visi sportininkai ir treneriai. Pagerbti sportininkų atvyko Biržų rajono savivaldybės atstovai, verslininkai, parėmę turnyrą, taip pat salėje netrūko žiūrovų, laukiančių įdomių kovų.
Prieš paskelbiant varžybų pradžią buvo apdovanoti aukštus rezultatus pasiekę Biržų sportininkai, kurie garsino ir tebegarsina miesto ir šalies vardą visame pasaulyje. Žiūrovų ir dalyvių aplodismentų už nuopelnus buvo palydėti Mindaugas Simėnas, Justas Drevinskas, Tomas Vaičekonis, Ovidijus Varnas ir Gajus Brazionis. Dziudistams buvo įteiktos neeilinės - iš Italijos atkeliavusios - atminimo statulėlės, kuriose pavaizduotas dziudo pradininkas Jigoro Kano.
Varžybos prasidėjo jaunųjų dziudistų kovomis (U12). Pasibaigus visoms finalinėms dvikovoms išaiškėjo, kad svorio kategorijoje per 60 kg nugalėtoju tapo Grantas Strelčiūnas. Svorio kategorijoje iki 44 kg Marijus Mitrochinas užėmė II vietą. Trečiąsias vietas iškovojo Naglis Petrėnas (iki 48 kg) ir Vilius Kavalevskis (iki 60 kg).
Didesnio žiūrovų susidomėjimo sulaukė jaunių dvikovos, kuriose netrūko nei gražių metimų, nei emocijų. Centrine turnyro dvikova galima būtų laikyti finalą (svoris iki 66 kg), kuriame susikovė du biržiečiai, treniruočių partneriai Gajus Brazionis ir Martynas Kvedaras. Pakeliui į finalą abu sportininkai šluote nušlavė savo varžovus. Ant tatamio stojo abu nugalėtojo titulo verti varžovai.
Įpusėjus kovai G. Brazionis sugebėjo atlikti Ippon metimą, kuris tiek tiesiogine žodžio (japonų kalboje) prasme, tiek pagal dziudo taisykles reiškia pergalę.
Svorio kategorijoje iki 90 kg Aldas Vakalas iškovojo II vietą. Finale jam kelią vėl pastojo daugkartinis šalies čempionas A. Kmieliauskas, iš A. Vakalo nugalėtojo laurus atimantis jau antrą kartą per pastarąsias dvi savaites. Svorio kategorijoje per 90 kg Donatas Čiūdaras iškovojo III vietą.
Biržiečiai pusbroliai Ratkevičiai lyg sutartinai iškovojo trečiąsias vietas. Svorio kategorijoje iki 55 kg Robertas Ratkevičius nepateko į finalą, apmaudžiai pralaimėjęs kauniečiui, kurį iki šiol visuomet įveikdavo. Tuo metu Ramūnui Ratkevičiui (svoris iki 73 kg) kelią į finalą užkirto Lietuvos čempionas iš Plungės.
Visi prizines vietas užėmę dziudistai buvo apdovanoti atminimo medaliais ir taurėmis. Taip pat prizai buvo įteikti ištvermingiausiam ir jauniausiam turnyro dalyviams. Skirtingai nei kituose turnyruose, Biržuose prizą gavo ir sportininkas, kuriam labiausiai nepasisekė. Atskira dovana buvo įteikta geriausiai pasirodžiusiam Latvijos dziudistui.
Pagrindinių turnyro organizatorių, dziudo trenerių Alfredo Kuprevičiaus ir Mindaugo Simėno nuomonė vienareikšmė - turnyras pavyko puikiai.
„Tokią aplinką, kokia buvo Biržų sporto salėje, teko regėti tik Japonijos ir Prancūzijos arenose. Gausiai susirinkę žiūrovai audringai palaikė sportininkus, plojo už gražius veiksmus. Biržiečiai supranta dziudo sportą. Tai ne mano vieno pastebėjimas. Nerealią atmosferą išskyrė ir kitų miestų treneriai“, - sakė A. Kuprevičius.
Treneris juokavo, kad visuomeninis sporto renginys nusileido tik vasarą pilies kieme vykusiai „Gėlių namų“ šventei.
Pasak M. Simėno, visas turnyras praėjo sklandžiai, pavyko išvengti sumaišties ir pauzių, kurias gali sukelti techninės kliūtys. Atvykę svečiai dėkojo už gerą priėmimą, svetingumą, gražius ir vertingus prizus.
A. Kuprevičius ir M. Simėnas džiaugėsi, kad prie turnyro organizavimo ir vedimo prisidėjo patys sportininkai, susikūrę puikią šventę. Paremti renginio neatsisakė auklėtinių tėveliai, abejingi neliko verslininkai.


Simonas Gudas
2014-11-11



2014.11.13

Panevėžio fotografijos galerijoje – biržietės darbai

„Tai išskirtinis įvykis mano gyvenime“, - taip savo darbų eksponavimą Panevėžio fotografijos galerijoje apibūdina Biržų „Saulės“ gimnazijos abiturientė Miglė Šoblinskaitė.

Aštuoniolikmetė Miglė Šoblinskaitė sako, kad fotografija jai - mėgstamas užsiėmimas, tačiau tolesnio gyvenimo su menais sieti mergina neketina.

Kalbėtis su įspūdingų nuotraukų autore nėra paprasta. Jos laikysena, kalbėjimas – tarsi vaizdų, užfiksuotų fotografijose, tąsa.
Paprasti klausimai visai netikėtai jai pasirodo sudėtingi, o pusvalandį trukęs pokalbis – pernelyg užsitęsęs.
„Miglė Šoblinskaitė fotografijos mokosi dvejus metus“, - taip ją apibūdina mokytoja Aida Dulkienė. Būtent jos profesionalumas, gebėjimas dirbti su jaunais kūrybingais žmonėmis į fotografijos pamokas patraukia nemenką būrį gimnazistų.
Kad Miglės darbai ypatingi, pirmoji taip pat pastebėjo fotografijos mokytoja. Anot jos, Miglė, gavusi užduotį pasirinkti norimą temą, ėmėsi „Įprastų daiktų neįprastoje vietose“. Tuo metu, kai kiti mokiniai fotografavo gėles, peizažus, naminius gyvūnus, mergina per fotoaparato objektyvą žvelgė į vaisius skalbimo mašinoje arba į šuniuką pro užsklandą tarsi pro rakto skylutę. „Panaudodama žemą rakursą ji sukūrė įspūdingų fotografijų, kai obuolys atrodo didelis, o surūdijusi mašina – kaip degtukų dėžutė ir tokiu būdu sudarė netikėtas asociacijas“, - sako Aida Dulkienė.
Pasak fotografijos mokytojos, Miglė, gavusi užduotis, jas visada rimtai, tvarkingai įgyvendina.
Tuo metu Miglė save vadina tik mėgėja. „Neturiu net gero fotoaparato“, - priduria. Todėl merginai atrodė keista, kad būtent jos darbai pateko į Panevėžio fotografijos galeriją.
Pirmiausiai Miglės ir kitų gimnazistų fotografijos darbai buvo eksponuojami Pasvalyje. Biržų ir Pasvalio jaunimo fotografijas apžiūrėję panevėžiškiai kai kurias atrinko galerijos parodai.
Kodėl akį patraukė būtent Miglės darbai? „Jie buvo kitokie“, - tarsteli fotografijų autorė.
Kaip gimsta tie, „kitokie“?
„Tiesiog ateina mintis…“ – nedaugžodžiauja fotografė. Ji sako mėgstanti naršyti po internetą ir skaityti tekstus. Patikusiai minčiai renkamas vaizdas. Dažniausiai „užkabina“ Marko Tveno mintys.
Kaip Miglės darbus „perskaito“ žiūrovai? Anot jos, kiekvienas fotografijas supranta savaip ir „perskaito“ pagal save.
Ir Miglė į nuotraukas sudeda tai, kas tuo metu jai būna svarbu, įdomu. Fotografija yra jos saviraiška. Ir saviieška.
Aštuoniolikmetė prisipažįsta, kad ji dar nėra apsisprendusi, kokiu keliu pasuks baigusi gimnaziją.
Šiuo metu Miglė sako vis dar esanti ieškojimų kelyje, tačiau mananti, kad tolesnio gyvenimo su menais nesies. Merginą domina sveika gyvensena, komunikacijos.
Kaip bepasisuktų Miglės gyvenimo keliai, fotografijos pamiršti ji nesirengia. Svajoja kada nors įsigyti gerą fotoaparatą ir fiksuoti akimirkas, atspindinčias jos pasaulio matymą, jauseną.
Šiuo metu Miglė turi kibti į mokslus – paskutiniai metai gimnazijoje nėra lengvi. Po pamokų mergina sportuoja, domisi sveika gyvensena ir artimuosius džiugina gaminamais saldumynais. Šeima – mama, tėtis, sesuo – tai pagrindinės Miglės gyvenimo atramos. Sunkiomis minutėmis šalia būna būtent jie, artimiausi žmonės. Ir draugai, kuriuos mergina brangina.
Artimiausi žmonės įeina ir į Miglės laimės sampratą. „Laimės recepto dar neturiu. Bet manau, kad laimingas žmogus neturi būti vienišas“, - sako mergina.
Biržuose gimusi ir augusi Miglė neatmeta minties kada nors grįžti į gimtinę. „Jei tik gaučiau gerą darbą – kodėl gi ne?“ – šypteli mergina. Jai patinka gražėjantys Biržai. Nors čia jaunam žmogui trūksta veiklos, tačiau Miglė į gimtojo miesto perspektyvas žiūri optimistiškai. Ateityje galbūt atsiras daugiau pramogų, vietų, kur galėtų rinktis jauni žmonės.
Gimnaziją baigianti abiturientė apie mokyklą linkusi kalbėti irgi pozityviai „Mokytojai mus myli ir labai rūpinasi. Man ypač patinka tie, kurie stengėsi mums padėti. Jie tai daro net po pamokų, neatsisako padėti, paaiškinti“,  – tikina Miglė.
Mokytojai stengiasi, kad jų mokiniai gerai išlaikytų egzaminus. Ir tai Miglei bei jos bendramoksliams šiuo metu yra svarbiausia.
Kas dar? Sako, labai svarbu jauniems žmonėms surasti tokią veiklos sritį, kurioje realizuotų savo siekius. Ir, žinoma, rasti tą laimės „receptą“.


Rasa Penelienė
2014-11-11


2014.11.13

Biržuose vyko Lietuvos jaunių šachmatų čempionatas

Praėjusį savaitgalį Biržuose vyko Lietuvos jaunių vaikinų ir merginų komandų šachmatų pirmenybės. Biržuose šachmatų turnyrai - ne naujiena, tačiau oficialus šalies čempionatas vyko pirmą sykį.

Čempionato dalyviai liko sužavėti varžybų vieta - Biržų pilies arsenalo konferencijų sale.

Į šiaurės Lietuvos širdį sugužėjo šachmatininkai iš Šiaulių, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Gargždų, Plungės. Svečiai liko sužavėti varžybų vieta. Šachmatų kovos vyko Biržų pilies arsenale esančioje konferencijų salėje. Prieš varžybas jiems buvo trumpai papasakota pilies ir arsenalo istorija, parodyta edukacinė vaizdo medžiaga. Pietauti varžybų dalyviai galėjo pilies požemyje esančiame restorane, kuris jaunimui taip pat paliko įspūdį.
Čempionate dalyvavo 72 sportininkai. Varžybos dviem ratais vyko abi savaitgalio dienas. Visos komandos sužaidė tarpusavyje, tad čempionato sistema leido iš tiesų išaiškinti stipriausius šachmatininkus.
Nepaisydami didingo priėmimo, svečiai prie šachmatų lentos nebuvo linkę nuolaidžiauti turnyro šeimininkams.
Merginų grupėje dalyvavo dvi Biržų komandos. Pirma komanda (Radvilė Klepeckaitė, Aurelija Juknaitė, Meida Šimaitė) užėmė 5-ąją vietą, o antroji komanda (Viktorija Krivičiūtė, Kamilė Rauckytė) liko 8-ojoje turnyrinės lentelės vietoje.
Vaikinai geresniais rezultatais pasigirti taip pat negalėjo, Biržų komanda užėmė 8-ąją vietą. Gimtajam miestui atstovavo Paulius Janonis, Donatas Krivičius, Deividas Šlikas, Lukas Vaičiulėnas ir Lukas Arlikevičius.
Pagrindinis čempionato Biržuose organizatorius ir vyriausiasis varžybų teisėjas Raimondas Paliulionis džiaugėsi, kad pirmąsyk Biržuose įvyko oficialus Lietuvos čempionatas, bet tikėjosi geresnio auklėtinių pasirodymo.
„Džiugu, kad pavyko suorganizuoti aukšto lygio čempionatą. Dalyviams liko patys geriausi įspūdžiai. Mūsų komandos galėjo sužaisti sėkmingiau. Kiekvienas treneris tikisi ir laukia kuo geresnio auklėtinių pasirodymo. Buvo galimybių užimti aukštesnes vietas. Vaikinų komanda prieš paskutinį mačą buvo penkta, tačiau pelnę tašką kiek netikėtai smuktelėjo žemyn net trimis pozicijomis. Nieko nepadarysi, tokia matematika“, - sakė R. Paliulionis
Įdomu tai, kad Biržuose šachmatų čempionatas vyko tą pačią dieną kaip ir Sočyje (Rusija) prasidėjęs pasaulio šachmatų čempionato finalas, kuriame kaunasi norvegas Magnus Carlsen ir indas Viswanathan Anand.


Simonas Gudas
2014-11-11

2014.11.10

Paskelbė konkursą ir užrakino duris

Aukščiausios kvalifikacijos specialistų gausa pasižyminčioje Biržų rajono savivaldybėje trūksta elementarios nuovokos.

„Kam reikia, tas žino ir atranda, kam dokumentus įteikti“, - mano savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėja Birutė Burbulienė.

Ketvirtadienį Biržų pilyje eilinį kartą vyko savivaldybės politikų ir valstybės tarnautojų mokymai apie profesinę etiką. Tačiau penktadienį kalbantis su savivaldybės klerkais piršosi mintis, kad mokytis kai kam galbūt per vėlu. „Mokyk juos nemokęs, vis tiek elgiasi kaip adaptuoto mokymo (specialaus – aut.) reikalingi ugdytiniai“, - šitaip vakar buvo komentuojama situacija iš Biržų rajono savivaldybės administracijos gyvenimo.
Iš tiesų tenka sutikti, kad dažni, ištisą darbo dieną trunkantys, brangiai kainuojantys mokymai su pietumis restorane kai kurių savivaldybės klerkų galvose arba netelpa, arba jose užsibūna labai trumpai. Yra ir kitas variantas – galbūt valdininkai taip išgudrėję, kad net nebesivargina slėpti iš anksto žinomų konkursų laimėtojų.


Spėk, kam siūlyti dokumentus

Lapkričio 4 dieną, antradienį, spaudoje ir savivaldybės interneto puslapyje pasirodė skelbimas, kad bus renkamas Biržų rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiasis specialistas. Dokumentus atrankai reikia pateikti iki lapkričio 10 dienos (pirmadienio). Tą pačią dieną ne visi spėjo skelbimą pamatyti, o trečiadienį - dokumentus suruošti (ne visi gi, išskyrus suinteresuotus asmenis, žinojo, kad bus toks konkursas) ir spėti juos nunešti į savivaldybę.
Ko gero, pretendentai į savivaldybę daugiausiai turėjo skubėti ketvirtadienį ir penktadienį. Tačiau pasirodo, kad skelbime nurodyto Teisės ir personalo skyriaus 315 kabineto durys penktadienį buvo užrakintos.
„Paskelbė konkursą, nurodė kreiptis į 315 kabinetą, o Kristinos Šimonienės visą dieną nėra. Ir niekas nežino, kur ji yra. Sakė, kad bus po pietų, o atėjau ir matau, kad specialistės nėra. Nejaugi galima nedirbti ir gauti algą?“ – rašo pilietis.


Kam reikia, tas žino?

Kadangi ant 315 kabineto durų nebuvo nuorodos, į ką reikia kreiptis, teko klausti Teisės ir personalo skyriaus vedėjos Birutės Burbulienės. Į stacionaraus telefono skambutį vedėja B. Burbulienė neatsiliepė, todėl informacijos teko ieškoti pas administracijos direktorių Vytautą Džėją.
„Kad Kristina Šimonienė nedirba, aš jokios informacijos neturiu“, - atsakė direktorius ir pasiūlė kreiptis į vedėją B. Burbulienę. Pasakius, kad vedėja telefonu neatsiliepia, direktorius sakė jos paieškosiantis. Rado. Informavo, kad ant vedėjos B. Burbulienės stalo guli specialistės K. Šimoninės prašymas išleisti ją iš darbo.
Po to telefono ragelį pakėlusi vedėja B. Burbulienė sakė, kad iš pradžių neatsiliepusi, nes buvo labai užsiėmusi.
„Mes čia labai dirbame“, - informavo Teisės ir personalo skyriaus vadovė. Ji patvirtino, kad pretendentų atrankai dokumentus priimti turinčios K. Šimonienės penktadienį darbe nėra ir, ko gero, nebus. Vedėja nenorinti komentuoti priežasčių, nes jos esančios asmeninės.
Išgirdusi, kad korespondentę domina ne K. Šimonienės asmeniniai dalykai, o užrakintos kabineto durys, vedėja B. Burbulienė kažkodėl ėmė juoktis.
Pasiteiravus, kas čia gali būti juokinga, jeigu žmogus nežino, kam įteikti dokumentus, vedėja nesutriko.
„Kam reikia, tas žino ir atranda, kam dokumentus įteikti. Niekas į mane nesikreipė“, - paaiškino B. Burbulienė.
Kone primygtinai klausiant, ar vedėjai sunku pasirūpinti, kad dokumentų priėmimo metu ant užrakintų kabineto durų būtų informacinė nuoroda, pasigirdo atsakymas: „Va, imsim ir pakabinsim.“ Tai buvo penktadienį, artėjant iki 15. 45 val. dirbančios savivaldybės administracijos tarnavimo laiko pabaigai.
„Tai aišku, kad tų nuorodų nereikia, jeigu jau žino, kas turi dokumentus atnešti ir laimėti atranką“, - reagavo žmogus, išgirdęs savivaldybės Teisės ir personalo vedėjos atsakymą.


Alfreda Gudienė
2014-11-08


2014.11.10

Linkėjimai miestui su spalva ir šviesa

Biržiečiams linkėjimus siunčia vienas žymiausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2011), Balio Buračo fotografijos meno premijos laimėtojas (2013) Algimantas Aleksandravičius. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ parodų salėje nuo spalio pradžios veikianti jo fotografijų paroda, skirta aukštaičių žemei, pirmadienį atsisveikins su Biržais. Tačiau garsusis fotomenininkas teigia, kad mūsų miestą palieka tik jo nuotraukos, o ne jis pats, nes Biržai jam – įdomus ir savitas kraštas, tad kūrybiniai ir asmeniniai keliai dažnai čia atvingiuoja.

 
Algimantas Aleksandravičius: „Mažiems miestams reikia ryškios asmenybės, geros žinios skleidėjo, lyderio, generuojančio idėjas ir kovojančio už jas, miesto gaspadoriaus ir ganytojo. Kas imasi iniciatyvos vadovauti, turi mylėti visa tai, su kuo ir kur gyvena.“

- Jūsų paroda iš naujai išleisto albumo „Aukštaitėj - aukšts dongs ė čysts vondva“, eksponuota Biržuose, keliauja į kitą vietovę. Kaip Jums atrodo, kokios vietos - mažo ar didelio miesto, miestelio, kaimo - žiūrovas yra imlesnis Jūsų kuriamam Lietuvos veidui? Ar apskritai fotoalbumai šiais laikais vis dar yra prabangos reikalas, būtinas atributas namuose?
- Manyčiau, kad imlesnis žiūrovas, lankantis tokią parodą, yra didesniuose miestuose. Tai išprusęs ir labiau žinantis fotografijos raidą žiūrovas. Daugelis iš jų yra gimę ar gyvenę kaime arba turi ten sodybą. Manau, kad būtent jie, vejami prisiminimų, labiau ilgisi to mano kuriamo Lietuvos veido.

- Ar fotoalbumai šiais laikais vis dar yra prabangos reikalas, būtinas atributas namuose?

- Knyga ar albumas visais laikais buvo ir liks prabanga, atgaiva sielai. Virtualūs tekstai, internetas yra gerai, bet daugelis ilgisi to medžiagiškumo, puslapių šnaresio. Ar tai būtina turėti namuose? Tai priklauso nuo išprusimo, noro, nuo finansinių galimybių turėti vieną ar kitą leidinį.

- Jūs - žemaitis, Jūsų žmona - biržietė. Ar dažnai atvykstate į mūsų miestą? Jums, kaip menininkui, ar Biržai ir jo apylinkės yra „fotogeniškos“? Ar yra Biržų krašte tokia vieta, kurią visada malonu fotografuoti?
- Paskutinius septynerius metus gyvename Vilniuje, nors namus dar turime Panevėžyje. Retkarčiais grįžtame pasibūti, tai malonu – gera išgyventi namų traukos ir ilgesio jausmą. Tada aplankome ir Biržus – žmonos mamą, artimuosius. Biržai ir jo apylinkės man yra istoriškos ir fotogeniškos. Vien ką reiškia Širvėnos ežeras vasaros vakarais ar snieguotą žiemą, ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas per jį, Astravo dvaras, miesto pilis!

- Ilgą laiką gyvenote Panevėžyje, ten buvote susikūręs patogią meninę terpę. Lietuvoje gaji nuomonė, esą Vilnius - tai menininkų Meka, o štai kiti miestai... Kaip Jums atrodo, kas lemia miesto meniškumą arba ne, kokios meno šakos, o galbūt jų sintezė, apibrėžia meniško miesto rodiklius?
- Labai svarbu, kad mieste būtų kultūrinės tradicijos, svertai, skatinantys kūrybą.
Labai daug priklauso nuo miestelio valdžios, kam teikiama pirmenybė, kas palaikoma ir skatinama. Didžiausias mažo miesto pliusas yra tas, kai miestas turi bent vieną ryškią asmenybę. Į jį lygiuojamasi, kuriamos tradicijos. Galiu paminėti Palangą ir joje gyvenantį rašytoją Rolandą Rastauską, Panevėžį ir legendinį teatro režisierių Juozą Miltinį. Turėdamas europinio lygio žmones, miestas tampa daug šviesesnis ir tirpdoma provincialumo sąvoka.

- Tad ar Biržai – meniška vieta?

- Biržai ir jo apylinkės visais laikais turėjo žmonių, į kuriuos lygiuojamasi: rašytojas Balys Sruoga, poetas Jonas Strielkūnas, tapytojas Petras Kalpokas. Daug šviesos į Biržų kraštą įlieja čia gyvenantis rašytojas Alis Balbierius, vertėjas Povilas Gasiulis.

- Štai ką tik pavadinote Biržus ir miestu, ir miesteliu. Norėčiau paprovokuoti Jus kalbai apie provincialumą, kurį irgi minite ankstesniame pasisakyme. Man, pavyzdžiui, atrodo, kad provincija yra ne geografinė, o dvasinė apibrėžtis. Kokia Jūsų nuomonė?

- Kai atsirado internetas, sienos tarp miestų, valstybių ir tautų tapo bereikšmės. Dabar tai nebeturi jokios reikšmės, ar tu iš Užpalių, ar iš Niujorko, jei turi ką pasakyti ar parodyti. Sutinku, kad provincija yra ne geografinė, o labiau dvasinė būsena.

- Ilgus metus fotografavote žmonių portretus. Už tai esate pelnęs ne vieną solidžią premiją, tarptautinį pripažinimą. Dabar Jūsų kūrybiniame taikiklyje - visa Lietuva, jos atskiri etnografiniai regionai. Kaip, kodėl ir kuomet prisilietėte prie fotografijos? Ką reiškia gyventi visąlaik būdraujant nepraleisti to vienintelio kadro?
- Nuo vaikystės buvau kankinamas menais – 11 metų šokau liaudies šokius, brązginau gitara. Skirtingai nei mano brolis, piešti nemokėjau, tai jau užaugęs (pradėjau fotografuoti 28 metų) pabandžiau save išsakyti, realizuodamas per fotografiją. Kai nusipirkau pirmąjį fotoaparatą (pamenu, kad tai buvo „Zenit TTL“), jau buvau iš Klaipėdos persikėlęs gyventi į Panevėžį. Klaipėda – mano gimtasis miestas biologine prasme, Panevėžys – gimtasis miestas kūrybine prasme. Tuo metu dirbau atletinės gimnastikos treneriu, tai pradėjau fotografuoti sportininkus, jų kasdienybę. Portretiniu žanru užsiėmiau daug vėliau, gal dar po kokių dešimties metų. Skirtingai nei kiti fotografai, beveik niekad nesitampiau ir dabar nevaikštinėju pasiėmęs fotoaparatą, kad sugaučiau tą vienintelį kadrą. Dažniausiai tai būna projektas, sugalvojimai, improvizacijos. Neperdedant, per parą su fotografija praleidžiu 16 valandų, kartais dar ir sapnuoju. Fotografija man – tai gyvenimo būdas, apimantis mąstymą, meistrystę.

- Šių laikų tendencija - domėtis fotografija, fotografuoti kelionėse, asmenukes, turėti šeimos fotografus, įvairiomis progomis organizuoti fotosesijas - fotografavimo meną daro itin populiarų. Galbūt ir Jums yra tekę sulaukti komercinės fotografijos pasiūlymų? Ar fotografuojate, tarkim, vestuves? Iš vienos pusės, jaunavedžių nuotrauka, pavyzdžiui, gamtos fone - lyg ir menas, bet sykiu - ir komercija.... Kokia ta riba, žyminti šias dvi tendencijas?
- Pasaulinio garso legenda, trimitininkas, bliuzo korifėjus Lui Amstrongas grodavo laidotuvėse, jose ir muzikos mokėsi. Lietuvos garsiausi džiazo muzikantai, klasikinės muzikos meistrai nevengia komercinių užsakymų – reikia gyventi, uždirbti, išlaikyti šeimas. Garsiausi pasaulio fotografai beveik visi kažkam tarnavo ir tarnauja – kas komerciniams žurnalams, kas reklamos ar madų agentūroms. Fotografuodavo ir dabar fotografuoja įvairius užsakomuosius projektus, žmonių portretus, tarp jų ir vestuves. Tai gali tik universalūs ir talentingi. Užsisakyti žymų menininką užsakovui yra nepigus malonumas, bet tai atsiperka. Tai gera investicija į ateitį. Mene svarbiausia – ne ką, o kaip, kaip tu tai padarai. Jei imiesi kokio nors užsakymo, visų pirma tai didžiulė atsakomybė už savo vardą. Gerų ar blogų darbų nebūna, būna tik požiūris. Daugelį metų gyvenu tik iš fotografijos, kitų verslų neturiu. Esu susigundęs ir komerciniais pasiūlymais, ir vestuvėmis. Ir dabar to neatsisakau. Tai tik nauji iššūkiai ir patirtys.

- Taigi tų menininkų – aktorių, fotografų, šokėjų, kurie priima komercinius pasiūlymus, lyg ir nesmerkiate...
- Nieko nėra baisiau už skubančius pasmerkti, nuteisti, iškalbėti – tai pagaliau ir nuodėmė. Svarbiausia, kad pats menininkas neišbarstytų savęs tokiuose vakarėliuose, kad jo pasirodymai netaptų kliše, reikia daug pastangų, kad liktum kūrybingas, nesusiniveliuotum su kasdienybe, nenužudytum tos savo kuriančiosios pusės.

- Ar esate gyvas vien tik fotografija? Kas dar Jus domina, džiugina, kelia nerimą, kviečia, šaukia?
- Šaukinių mano gyvenime ne tiek jau ir daug – fotografija, padidėjęs smalsumas krašto istorijai, bandymai raštu išpažinti, išsakyti.

- Kuriate eiles?

- Ne.

- Ar Jūsų šeimos nariai – taip pat kūrėjai?
- Šeimoje užtenka ir vieno genijaus.

- Galbūt sutiktumėte tapti... Biržų krašto chronologu, fotoaparatu fiksuojančiu biržietišką gyvenimą?

- Kodėl gi ne – viskas priklauso nuo pasiūlymo. Juk būna pasiūlymų, kurių neįmanoma atsisakyti.

- O ar sutiktumėte, norėtumėte, galėtumėte gyventi provincijoje? Ar visgi menininkui reikia platesnio lauko?
- Laikau save miesto vaiku. Trumpam pabūti kaime ar mažam mieste kaip išvykoje – smagu, bet gyventi nuolat, kai turi potencijos kurti, man būtų sunku. Man patinka dideli miestai, jų šurmulys, įvairiakultūrė terpė. Tai įsiurbia, įtraukia, yra veiksmas, išstumiantis nuobodybę.

- Kaip Jums atrodo, kokia yra ateities vizija nedidelių Lietuvos miestų, tokių kaip Biržai? Kur jų silpnoji ir stiprioji pusės?
- Viskas slypi žmonėse, jų noruose, tiesos buvime. Mažo miesto ūkis nėra didelis ir žmonės pažįstami – susitvarkyti savo kiemą lengviau nei dešimt kartų didesniems. Mažiems miestams reikia ryškios asmenybės, geros žinios skleidėjo, lyderio, generuojančio idėjas ir kovojančio už jas, miesto gaspadoriaus ir ganytojo. Kas imasi iniciatyvos vadovauti, turi mylėti visa tai, su kuo ir kur gyvena. Čia labai jau žinomos tiesos, nieko naujo, tik norėtųsi, kad žodis taptų kūnu, norai – darbais.

- Jūsų manymu, ar Biržuose tos žinomos tiesos tapo kūnu?

- Biržai turi didžiulį istorinį kraitį. Biržiečiai turi kuom didžiuotis. Manau, kad tai miestas su šviesia ateitim, su spalva. Tų šviesių spalvų, šviesos ir linkiu visiems Biržų gyventojams.


Aja Varnaitė
2014-11-08


2014.11.10

Renovacijos etapo pabaigtuvės: kokie raštai į dangų eina?

Biržų savivaldybė už vykdomą daugiabučių namų renovaciją pelnė „Auksinę krivulę“, bet tai nereiškia, kad šiame procese nėra problemų. Gyventojams aiškėja, kad renovuotame name jie net negalės nusistatyti norimos kambario temperatūros.


Priežiūros komiteto narys V. Čiuplinskas (nuotraukoje viduryje) peikė investicinių projektų turinio kokybę bei gyrė gerai dirbančius statybininkus. Jis pateikė ir vaizdų renovacijai sunaudotų lėšų paveikslą. 

Trečiadieni savivaldybėje vyko energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo priežiūros komiteto (toliau tekste - priežiūros komitetas) posėdis. Į merės kabinetą sunkiai tilpo visi susirinkimo dalyviai. Be savivaldybės vadovų, komiteto narių Vytauto Čiuplinsko, Valentino Mizeikio ir UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktoriaus Ivan Dološickij, posėdyje dalyvavo darbų rangovo atstovai: statybos darbų direktorius Gediminas Vezbergas bei darbų vadovas Jonas Karazija, savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viederis, UAB „Biržų šilumos tinklai“ projektų vadovas Linas Kulbis bei techninis darbų prižiūrėtojas Vidmantas Pateckas.


Savivaldybės apdovanojimas - rangovų nuopelnas

Pradėdama susitikimą, merė I. Varzienė pirmiausia padėkojo renovaciją vykdančioms įmonėms, kad šios padėjo savivaldybei gauti „Auksinės krivulės“ apdovanojimą už pažangą vykdant daugiabučių renovaciją. Pasak merės, savivaldybių lygyje tai yra lyg lietuviškas „Oskaras“. Merė pasidžiaugė ir aplinkos ministro Kęstučio Trečioko geru renovacijos rezultatų įvertinimu. I. Varzienė sakė, kad po apdovanojimo duodama interviu įvairioms televizijoms ir kitoms informavimo priemonėms visą laiką pabrėžė, kad tokią sėkmę lėmė geras ir patikimas rangovas. Pasak merės, savivaldybės džiaugsmas krivule gali erzinti tiesiogiai su renovacijos darbais susidūrusius gyventojus, nes jie patiria ir labai konkrečių problemų. Merė teigė, kad niekada nėra sakiusi, jog absoliučiai viskas renovacijos darbuose yra gerai. „Mano pamatinis teiginys visada būdavo ir yra, kad respublikos kontekste mes atrodome gerai, pasiekimai yra nemenki, ką ir patvirtina gautas apdovanojimas. Tačiau visada sakiau, kad problemų yra“, - kalbėjo merė I. Varzienė.
Merė džiaugėsi, kad priežiūros komitetas dirba neformaliai ir sistemingai, renkasi tada, kai reikia, dalyvauja susitikimuose su gyventojais.
Pasak I. Varzienės, susitikimo tikslas yra apibendrinti situaciją, nustatyti, kurioje vietoje esame projekto eigoje, kaip ruošiami investiciniai projektai, bei išklausyti specialistų nuomonę ir vertinimus. Kitas dalykas - reikia įvardinti ir susisteminti problemas, dėl kurių kreipėsi renovuojamų namų gyventojai.
Merė informavo, kad lapkričio mėnesio savivaldybės tarybos posėdyje priežiūros komitetas turės atsiskaityti už savo veiklą.


Vėdinimo bėdos ir į dangų neinantys raštai

Pasak renovaciją administruojančios UAB „Biržų šilumos tinklai“ projektų vadovo Lino Kulbio, pirmojo renovacijos etapo (6 namų) darbų įvykdymas yra 93,7 procento. Dar liko „neužaktuota“ darbų už 290 000 litų. Pasak L. Kulbio, dalis neapmokėtų darbų yra atlikta, tačiau neskubama jų priimti ir mokėti pinigus. Tai savotiškas saugiklis, kad viskas būtų baigta laiku. Pirmajame etape renovuojamuose namuose darbai turi būti baigti iki lapkričio 27 dienos. Pagrindinė likusi problema - trūksta vėdinimo sistemos rekuperatorių. Dar reikia pabaigti besivelkančius įvairių darbų „galiukus“, visas atnaujintas sistemas sureguliuoti.
Rangovo statybos darbų direktorius G. Vezbergas sakė, kad liko smulkūs darbai, taip pat šildymo ir kitų sistemų suderinimas. Jis pripažino, kad pagrindinė bėda yra rekuperatorių trūkumas. Lėšos jiems įsigyti yra, tačiau gamintojas nespėja tiekti, įrangos gamintojo sandėliuose nėra. Pristatymas gali užtrukti iki dviejų savaičių. Todėl rangovas siūlė apsispręsti, ar forminti neilgą sutarties pratęsimą, ar bendru pasitikėjimu ir sutarimu pradėti perdavimo procedūrą, iki kurios pabaigos rekuperatoriai būtų sumontuoti.
Merė I. Varzienė atkreipė dėmesį, kad renovacijos projekto pradžioje buvo nuspręsta, jog kiekvieno buto šeimininkas pasirašys dokumentą, kad visi darbai atlikti ir kad jis pretenzijų neturi. Pasak merės, gyventojai tokių raštų nepasirašys, kol nebus pabaigtas vėdinimo sistemos atnaujinimas.
G. Vezbergo nuomone, „toks raštas į dangų neina“, t. y. jis nėra būtinas ir reikalingas, priėmimo komisijai tokie dokumentai neteikiami.
Merės nuomone, priešingai - toks dokumentas yra svarbus. Jos manymu, blogiausiu atveju tame rašte turėtų būti pastaba, kad rekuperatorius rangovas įsipareigoja pastatyti iki sutarto laiko, ir žmogus, esant tokiai sąlygai, pasirašo dokumentą. Pasak merės, savivaldybė ir projekto administratoriai visą laiką žmonėms aiškino, kad už atliktus darbus jiems reikės pasirašyti. Dabar tai atšaukti nebūtų teisinga ir atrodytų kaip gyventojų apgavystė.
Rangovo atstovas G. Vezbergas nuogąstavo, kad tokia tvarka gali pasinaudoti prieš renovaciją nusiteikę žmonės. Piktybiškai nepasirašydami šito dokumento, jie gali sužlugdyti viso objekto perdavimą.
L. Kulbis pastebėjo, kad priėmimo – perdavimo aktą pasirašys namo bendrijos pirmininkas, gavęs gyventojų visuotinio susirinkimo pritarimą.
I. Varzienė buvo nusiteikusi kategoriškai - gyventojai turi parašu patvirtinti, kad jo bute atlikti visi privalomi darbai.
Anot merės, jei darbai atlikti, tai kokia prasmė žmogui nesirašyti? O atskirus ginčytinus atvejus turi spręsti namo bendrijos pirmininkas ir projektą administruojančio UAB „Biržų šilumos tinklai“ atstovai.
Merės nuomone, jei žmogus atsisako pasirašyti ir turi nusiskundimų, turi būti komisija, kuri nustatytų, kiek tokia pretenzija pagrįsta. Jos nuomone, tokių atvejų tikrai nebus daug.
UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius I. Dološickij pasiūlė sudaryti darbinę komisiją, kurioje būtų rangovo ir užsakovo atstovai bei namo bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininkas surinktų gyventojų pastabas ir tuomet minėta komisija vietoje spręstų, pagrįstai ar ne gyventojas skundžiasi. Šį darbą reikėtų atlikti iki valstybinės priėmimo komisijos.
I. Varzienė palaikė siūlymą ir įpareigojo „Biržų šilumos tinklus“ organizuoti tokią procedūrą.


Vėsus miegas ir netvarkinga elektra

Toliau buvo kalbama apie iš renovuojamų namų gyventojų gautus nusiskundimus. Apie juos informavo mero patarėjas Eividas Šernas. Jis minėjo, kad daugiausiai pastabų gauta iš Vytauto gatvės 8-ojo namo. Žmonėms užkliuvo statybininkų darbo kultūra, rūsyje pastebėti neizoliuoti šiluminiai vamzdžiai, laiptinėje kabo nesutvarkyti elektros instaliacijos laidai. Laiptinėje prie šildymo sistemos neprijungtas radiatorius. Vienas butas skundėsi, kad nešyla vieno kambario radiatoriai. Buvo klausimų ir dėl termoreguliatorių naudojimo, dėl galimybės labiau susimažinti temperatūrą. Į diskusiją dėl termoreguliatorių aktyviai įsijungė ir minėtame name gyvenanti vicemerė Stasė Eitavičienė. Ji pageidavo, kad galėtų dar labiau sumažinti temperatūrą savo miegamajame. Pasak vicemerės, šiltoje patalpoje ji blogai mieganti.
Kalbant išaiškėjo, kad dėl higienos normų reikalavimų nevalia kambaryje laikyti žemesnės nei 16 laipsnių temperatūros, o termoreguliatorių galimybės pasijaus tuomet, kai į namų šildymo sistemas atšalus orui bus tiekiamas karštesnis vanduo.
Techninis darbų prižiūrėtojas Vidmantas Pateckas patvirtino, kad rangovai neturi rekuperatorių ir iki lapkričio 27 dienos gali nespėti baigti darbų. Ši data yra sutarties pabaigos terminas. Yra nebaigta tvarkyti ir elektros instaliacija. Tos dvi pozicijos, pasak V. Patecko, yra didžiausias trukdis, todėl verta svarstyti sutarties pratęsimą mėnesiui.


Prasti projektai ir naujas šiltinimo būdas

Priežiūros komiteto narys V. Čiuplinskas daug trūkumų regėjo investiciniuose projektuose. Jo nuomone, projektai ruošiami prastai, vėluoja, dažnai juose neatsižvelgiama į teisėtą gyventojų nuomonę. Pasak V. Čiuplinsko, gyventojai pasirenka vieną konstrukcinį sprendimą, o konkurse išaiškėja, kad projekte numatytas kitas. V. Čiuplinskas šiuose projektuose pasigedo detalizacijos, kad gyventojas tiksliai žinotų, kiek kainuos atskiri darbų etapai ar konstrukciniai elementai. Komiteto nario nuomone, tai apskaičiuoti nėra sudėtinga. V. Čiuplinskas mano, kad gyventojai turėtų turėti ir techninį darbo projektą.
Rangovų darbu ir sparta V. Čiuplinskas sakė esąs patenkintas. Anot specialisto, jie dirba gerai, kokybiškai, yra mandagūs ir „laksto greitai“.
V. Čiuplinskas atkreipė dėmesį ir į renovacijai paimtos paskolos palūkanas. Jos nėra didelės, bet per 20 paskolos mokėjimo metų susidarys tikrai padori suma. Todėl kalbėtojas manė, kad turintiems pinigų žmonėms naudingiau susimokėti visą sumą iš karto.
Pasirodo, komiteto narys buvo paruošęs ir kitokių skaičiavimų. Paėmęs kaip etaloną sovietinio rublio plotą, ir prilyginęs jį litui, V. Čiuplinskas paskaičiavo, kad vienam kvadratiniam metrui padengti reikėtų 114 kupiūrų. Žmogaus skaičiavimu, renovavimo paskolos pinigais be palūkanų vieno lito kupiūromis jis padengtų savo buto grindis 5,5 sluoksnio. Jei su palūkanomis - 7 sluoksniais.
V. Čiuplinskas paskaičiavo ir renovuojamo namo, kuriame jis gyvena, dekoravimo pinigais galimybes. Pagal skaičiavimus, namui paimtos paskolos pinigais vieno lito banknotais galima padengti pastato stogą, sienas ir grindis 2 sluoksniais.
Liko neaišku, ar toks šiltinimo būdas pranašesnis už dabar naudojamą šiltinimą akmens vata ar putų polistirolu.
Komiteto narys V. Mizeikis priekaištavo rangovams, kad pastarųjų atstovas nedalyvavo Vytauto g. 53 namo gyventojų susirinkime. Čia iškilo konfliktinė situacija dėl vieno balkono apdailos. Anot V. Mizeikio, problemą pavyko išspręsti, tačiau aišku, kad daugeliu atvejų gyventojams labai trūksta informacijos apie konkrečius tuo metu vykdomus darbus. Tokią informaciją, V. Mizeikio nuomone, rangovas turėtų skleisti per renovuojamo namo bendrijos pirmininką ar kitą gyventojų atstovą.


Antanas Vaičeliūnas
2014-14-08


2014.11.06

Sprendimas dėl neįgalaus žmogaus globos - tik formalumas?

Teismas turės spręsti, ar neįgalaus žmogaus globėjais skirti bažnyčios atstovus, ar su ligone gyvenančią moterį.


Biržų rajono apylinkės teismas pirmadienį turėjo paskirti globą ir globėją neįgaliam žmogui. Teisme suabejota, ar galima tą padaryti neturint išsamaus socialinės globos specialistų paaiškinimo ir nežinant ligonio nuomonės, su kuo jam būtų geriau gyventi.

Tik formalumu norėtoje laikyti teismo byloje advokatas paprašė atkreipti dėmesį į neveiksniu laikomo žmogaus interesus. Praėjusį pirmadienį Biržų rajono apylinkės teismas turėjo nagrinėti bylą dėl globos nustatymo neveiksnia pripažintai 52 moteriai. Bylos ypatingumas slypi aplinkybėje, kad neįgalioji yra neseniai mirusios Natalijos Olgos Šarkūnienės dukra, kurią globoti rengiasi Biržų evangelikų reformatų bažnyčia. Mirusioji dar prieš trejus metus su bažnyčia buvo sudariusi rentos sutartį, pagal kurią bažnyčia už būsimą paveldėtą turtą turėjo išlaikyti abi moteris iki pat mirties. Remdamasi šia sutartimi bažnyčia rengiasi perimti Likėnuose esančius namus, žemę ir mišką ir neįgaliosios globą. Taip bažnyčia esą elgiasi pagal rentoje numatytas sąlygas. Tačiau senolė dar gerokai prieš mirtį pareiškė norinti nutraukti rentos sutartį.


Siekė nutraukti rentos sutartį

2014 metų sausio 28 dieną Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo vadovas kunigas Rimas Mikalauskas gavo Pabiržės seniūnijos Dainiūnų kaime gyvenančios Natalijos Olgos Šarkūnienės pranešimą apie sutarties nutraukimą. Kunigui buvo pranešta, kad senolė vienašališkai nutraukia 2011 metų sausio 6 dieną sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Nurodyta ir priežastis – bažnyčia nevykdė rentos sutartimi priimtų įsipareigojimų. Senolė reikalavo, kad rentos mokėtojas (bažnyčia) grąžintų visą sutartimi perduotą turtą.
Istorijai apie bažnyčios, senolės priežiūros ir jos turto klausimus patekus į viešumą, reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas šalies televizijos laidoje kalbėjo ketinantis turto atsisakyti. Tačiau netrukus apsigalvojo ir geranoriškas sutarties nutraukimas neįvyko. Byla atsidūrė teisme. Teismo posėdžiai ir senolės apklausa buvo atidėliojami.
Šių metų spalio 10 dieną senolė N. O. Šarkūnienė mirė.
Kadangi teismas iki šiol taip ir neišnagrinėjo rentos nutraukimo bylos, ji formaliai yra galiojanti. Ir pagal šią sutartį visas velionės N. O. Šarkūnienės turtas bei prievolė rūpintis mirusiosios dukra priklauso bažnyčiai.


Paliko testamentą

N. O. Šarkūnienė korespondentams yra pasakojusi, kad kunigas R. Mikalauskas dokumentų tvarkyti ją vežėsi net į Vilnių. Sakęs, jog rentos sutartį rengs bažnyčios teisininkai. Sutartis ir buvo sudaryta Vilniuje. Moteris tikėjo, kad bažnyčios atstovai iki mirties rūpinsis ja ir nuo gimimo neįgalia jos dukterimi, o už tai įsipareigojo palikti bažnyčiai visą savo turtą – namą, namų valdą ir apie 7 ha miško bei 7 ha žemės. Vilniuje gyvena mirusiosios sesuo Lilija Vanda Ruplėnaitė. Keliolika metų už sesę jaunesnė atsakingą darbą Santariškių ligoninėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbusi moteris turi nuomonę apie rentos sutarties su jos seserimi sudarymo aplinkybes. L. V. Ruplėnaitės žinomi faktai ir nuomonė raštu išdėstyti bei pateikti Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjai Eugenijai Prokopovičienei. Vilniuje gyvenanti moteris mano, kad jos liudijimas galėtų praversti teismui skiriant globą neįgaliai dukterėčiai.
N. O. Šarkūnienės sesuo kategoriškai nesutinka, kad neįgaliąja rūpintųsi kunigo R. Mikalausko atstovaujama evangelikų reformatų bažnyčia.
„Mano sesuo tikėjo bažnyčia, kurioje kadaise tarnavo tokie dvasininkai kaip Mykolas Frankas, Aleksandras Balčiauskas. Nejaugi kunigo sūnus Donatas Balčiauskas nežino, kokie dalykai darosi Biržuose?“ – telefonu korespondentams antradienį kalbėjo L. V. Ruplėnaitė.
N. O. Šarkūnienė yra palikusi testamentą, pagal kurį turtas ir pareiga rūpintis jos neįgalia dukra turėtų atitekti Ritai Kuprovskajai. Su ja velionė buvo pažįstama apie 17 metų. R. Kuprovskaja kelerius metus gyveno kartu su paliegusia N. O. Šarkūniene ir jos dukra, kuriomis atsakingai rūpinosi. Kad likusią be motinos neįgalią dukrą turėtų globoti R. Kuprovskaja, įsitikinusi ir ligonės teta L. V. Ruplėnaitė.
Įstatymai numato, kad dokumentas apie testamento įsigaliojimą bus išduotas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Kai testamentu pareikšta valia įsigalios, ji bus teisėta tuomet, kai teismas išnagrinės rentos sutarties nutraukimo bylą. Kol rentos sutartis laikoma nenutraukta, senolės N. O. Šarkūnienės turtas yra bažnyčios. Žiūrint iš formalios teisinės pusės, evangelikų reformatų bažnyčia turi rūpintis ir neįgaliąja. Neveiksniu pripažinto ir tarp dviejų globėjų atsidūrusio žmogaus likimas – teismo ir jam žinias teikiančios Biržų rajono savivaldybės Socialinės globos skyriaus rankose.


Globėju nori skirti bažnyčią

Šiuo metu yra rentos sutartis ir testamentas, tačiau nėra oficialaus neįgaliosios globėjo. Biržų rajono savivaldybės prašymu globą ir globėją turi skirti teismas. Nors neįgalioji motinos namuose ir toliau gyvena su ją prižiūrinčia R. Kuprovskaja, savivaldybė nori, kad būtų skirtas kitas globėjas. Teismo prašoma, kad globėju būtų skirtas evangelikų bažnyčiai atstovaujantis asmuo.
Praėjusį pirmadienį turėjęs įvykti Biržų rajono apylinkės teismo posėdis. Teismo salėje buvo globos nustatymo pareiškėjo atstovas – savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Stanislovas Paškevičius. Teismo kvietimu atvyko ir globa suinteresuoti asmenys - evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas ir vargonininkė Jūratė Duderienė. Šią muzikos mokytoja dirbančią moterį kunigas pristatė kaip galimai būsimą neįgalios moters globėją.
Neįgaliosios interesams atstovauti teismas buvo pakvietęs advokatą Laimutį Zaukevičių.
Teismo salėje buvo ir su neįgaliąja gyvenanti R. Kuprovskaja, kurią kunigas R. Mikalauskas vadino nelegaliai į bažnyčiai priklausantį namą įsikėlusiu asmeniu.


Advokato nuostata:

sprendimą reikia priimti ne formaliai, o atsakingaiSavivaldybės atstovas S. Paškevičius, kunigas R. Mikalauskas ir bažnyčios numatyta globėja J. Duderienė laikėsi nuomonės, kad teismui nėra jokių kliūčių nagrinėti bylą ir skirti globą bei globėją.
Kitokią nuomonę išreiškė neįgaliosios interesams atstovauti turėjęs advokatas. L. Zaukevičiaus teigimu, kvietimą į teismą jis gavęs tik penktadienio popietę. Advokatas esą buvo informuotas, kad byla nesudėtinga ir teks atlikti tik formalumą.
„Dabar matau, kad ši byla nėra paprasta. Manau, kad turiu susitikti su neįgaliąja, įsitikinti, ar ji gali dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo nuomonę. Reikia, kad išsamią informaciją pateiktų ir savivaldybės Socialinės paramos skyrius“, - kalbėjo advokatas L. Zaukevičius. Jis įsitikinęs, kad klausimą, su kuo geriau gyventi neįgaliajai, būtina spręsti atsakingai, o ne formaliai, ir prašė posėdį atidėti iki gruodžio mėnesio.
Nors savivaldybės ir bažnyčios atstovai manė, kad posėdžio atidėti nereikia, teisėja Nida Solovjovienė atsižvelgė į advokato prašymą. Teismo posėdis atidėtas kitai savaitei.


Alfreda Gudienė
2014-11-06

2014.11.06

Biržų dziudistams – nugalėtojų laurai

Moksleivių dziudo čempionate iškovotos aukščiausios vietos.

Lietuvos moksleivių jaunių ir jaunučių dziudo čempionate Biržų sporto mokyklos auklėtiniai iškovojo prizines vietas.

Spalio mėnesio pabaigoje Šakiuose vyko Lietuvos moksleivių jaunių ir jaunučių dziudo čempionatas. Iš jo Biržų sporto mokyklos auklėtiniai grįžo su medaliais. Jaunučių amžiaus grupėje Arnas Lamanauskas svorio kategorijoje iki 42 kg iškovojo III vietą. Ant to paties apdovanojimų pakylos laiptelio užkopė ir Lukas Maldutis, kovojęs svorio kategorijoje iki 73 kg.
Jaunių amžiaus grupėje biržiečiai sportininkai pasirodė įspūdingai ir namo parvežė aukščiausias vietas liudijančius medalius.
Merginų grupėje Karolina Žutautaitė iškovojo trečiąją vietą. Tuo metu vaikinų grupėje Robertas Ratkevičius svorio kategorijoje iki 55 kg laimėjo visas 4 kovas ir iškovojo pirmąją vietą. Vilties varžovams R. Ratkevičius nesuteikė, kovas laimėjo užtikrintai.
Labai gerą sportinę formą šiuo metu demonstruojantis Martynas Kvedaras treniruotėse išlietą prakaitą tiesiog „sugirdė“ varžovams. Svorio kategorijoje iki 66 kg M. Kvedaras laimėjo visas 5 kovas, kurios užtrukdavo vos iki pirmo biržiečio puolimo. Pasiektos pergalės M. Kvedarui užtikrino nugalėtojo laurus.
Turnyre sensacijos vos nesukūrė Aldas Vakalas, kuris pusfinalyje ant menčių nutėškė Lietuvos čempioną, tarptautinių turnyrų dalyvį A. Kmieliauską. Apstulbę teisėjai nesuvokė, kas įvyko, ir metimo neįskaitė, nes metimas neva buvo atliktas jau po komandos sustabdyti kovą. Trenerių ir A. Vakalo nuomone, veiksmas buvo pradėtas dar prieš teisėjo komandą. Toks teisėjų sprendimas, matyt, šiek kiek sutrikdė A. Vakalą ir šalies čempionas įrodė savo pranašumą. A. Vakalas iškovojo sidabro spalvos medalį.
Šį savaitgalį, lapkričio 8 dieną, Biržų sporto mokyklos salėje (Karaimų g.) vyks A. Žulono dziudo turnyras. Jame žiūrovai turės progą gyvai pamatyti geriausius Biržų sporto mokyklos auklėtinius. Varžybų atidarymas 10 val.


Simonas Gudas
2014-11-06

2014.11.04

Biržų vadovams apsispręsti padėjo Rusijos ambasada

Biržų rajono merė ėmė ir praregėjo: ji prabilo apie paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę guldymo į sovietų karių kapines moralinius aspektus. Tas praregėjimas įvyko ne po to, kai prieš Vėlines kapinėse subolavo iškasti kaulai. Merei akys atsivėrė po Rusijos ambasados reakcijos.

Biržų rajono savivaldybėje lankėsi Rusijos Federacijos ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Mamajevas. Biržų savivaldybės merė Irutė Varzienė jam pranešė naujausią rajono vadovų sprendimą - sovietų karių kapinėse nebeguldyti „Birute“ vadinamo paminklo. 

Prieš pat Vėlines Biržų karių kapinėse buvo atkasta masinė kapavietė ir detaliai išnagrinėtas jos turinys. Po makabriškumui prilygstančio veiksmo iš šalies televizijos ekranų ir vietos laikraščių puslapių skambėjo Biržų rajono savivaldybės merės Irutės Varzienės aiškinimas, esą „tose kapinėse viskas gerai“. Vadovė siūlė nedramatizuoti situacijos. Tačiau tremtiniams ir konservatorių partijai atstovaujančios rajono merės tonas ir nuomonė staigiai ėmė keistis vos tik sulaukus telefono skambučio iš Rusijos ambasados. O atvykus šios įstaigos atstovui merė jam pranešė apie rajono vadovų mikliai priimtą sprendimą atsisakyti ketinimo sovietų karių kapinėse guldyti paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo originalą.


Sulaukė Rusijos ambasados reakcijos

Praėjusį ketvirtadienį vykusio Biržų rajono savivaldybės tarybos metu netikėtai buvo padaryta pertrauka. Kaip vėliau paaiškėjo, politikų posėdį sutrikdė telefono skambutis iš Rusijos ambasados. Pokalbio metu, pasak merės I. Varzienės, buvo susitarta dėl penktadienį Biržuose įvyksiančio ambasados atstovo ir rajono vadovų susitikimo. Posėdį po pertraukos tęsti pradėjusi merė tarybos narių apie pokalbį neinformavo. Posėdžio pabaigoje rajono vadovė išdėstė sprendimo dėl paminklo originalo eksponavimo sovietinių karių kapinėse istoriją. Merė teigė, kad politikai turi žinoti, kas ir kada priėmė sprendimą, bei išvardijo vietą paminklui 2007 metais parinkusioje komisijoje dirbusių žmonių pavardes. Mero Regimanto Ramono vadovaujamoje komisijoje buvo skulptorius R. Antinis (jaunesnysis), „Sėlos“ muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius, Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Ramunė Čigienė, frakcijos narė Stasė Eitavičienė, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė Loreta Munikienė, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kontrolės skyriaus inspektorė Audronė Vyšniauskienė ir KPD Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Umbrasas.
Merė I. Varzienė akcentavo, kad 2012 metais savivaldybė norėjo išgirsti, ką Panevėžyje dirbantys paveldosaugininkai mano apie biržiečių norą paminklo originalo fragmentų ekspoziciją rengti ne kapuose, o aikštėje, prie paminklo kopijos.
Pasak merės, raštą parašęs savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja gavo KPD Panevėžio padalinio atsakymą, kad to daryti esą negalima. Pasak merės, specialistė Birutė Beresnevičienė informavo, kad padalinys nebederins kito projekto, ir siūlė vadovautis turimu, numatančiu ekspozicijos vietą karių kapuose.
Nors nuo 2007 iki 2014 metų daug kas keitėsi tarptautinėje bei šalies ir rajono erdvėje, Biržų savivaldybės vadovai nesivargino mąstyti ir 2014 metais ėmėsi ryžtingų žingsnių. Į sovietų kapinių teritoriją įžengė savivaldybės užsakyta įmonė su archeologais. Kaip ir tikėtasi, sulaukta gyventojų pykčio ir Rusijos ambasados dėmesio.


„Force majeure“:

ambasados skambutis ar žmonių kaulai? Penktadienį keitėsi Biržų rajono merės I. Varzienės darbotvarkė. Vietoje numatyto Lietuvos šviesuolių kapų lankymo merė turėjo priimti Rusijos ambasados atstovus ir su jais kalbėtis apie žuvusių sovietinių karių kapus.
Į Biržus atvyko Rusijos ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Mamajevas, lydimas Karo paveldo instituto atstovo Alvydo Augaičio.
Spaudos konferencijoje merė I. Varzienė informavo, apie ką kalbėjosi su svečiais iš Rusijos ambasados. Pasak merės, susitikimas įvykęs ambasados atstovo A. Mamajevo iniciatyva.
Rajono vadovė teigė svečiui papasakojusi apie ketinimus įrengti paminklo originalo eskpoziciją. Ir informavusi, kad penktadienio rytą susirinkę rajono vadovai nutarė trauktis iš sovietinių karių kapinių.
„Be abejo, pasakiau, kad buvome susirinkę savivaldybės vadovai aptarti sutarties (su darbus kapinėse vykdančiu rangovu – aut.) nutraukimo galimybių. Sutartyje galimybė ją nutraukti yra numatyta. Tai, be abejo, yra ir gali būti vertinama kaip force majeure - objektyvios, nepertraukiamos, nenumatytos aplinkybės. Be abejo, yra ir moralinis aspektas. Ir aš manau, kad mes šitą sutartį nutrauksime, išmokėję pinigus už archeologinius tyrimus, kurie, manau, yra vertingi ir prasmingi… Tai iš tikrųjų buvo teisingas sprendimas, nes leido paneigti abejones ir nustatyti masinių palaidojimų ribas“, - archeologinių tyrimų naudą aiškino rajono vadovė I. Varzienė.
Krikščioniškas vertybes deklaruojančios partijos atstovė kalbėjo apie objektyvias aplinkybes, privertusias atsisakyti darbų kapinėse. Ir pirmiausia ji įvardijo, kad dėl atrastų kaulų sumažėtų paminklui skirtas sklypas.
„Bet daug svarbesnė aplinkybė, be abejo, žmonių palaikai, - lyg atsitokėjusi tęsė merė. - Ir dabar, pamačius tą vaizdą ir galvojant apie tai, kad ten įvažiuos ekskavatorius… Be abejo, tai prasilenkia su logika ir morale“, - staiga atsivėrusį moralinį aspektą Rusijos ambasados atstovo akivaizdoje išdėstė Biržų rajonui vadovaujanti konservatorė I. Varzienė. Ji sakė, kad tokią poziciją pateikė ir svečiui.


Ketina rekonstruoti kapines

Atsakydamas į vietos laikraščių atstovų klausimus, ar Rusijos ambasada nesirengia rekonstruoti kapinių, svečias A. Mamajevas atsakė, kad tokių ketinimų yra. Anot jo, po paskutinės 2005 metais atliktos rekonstrukcijos praėjo kone dešimt metų. Apsilankęs kapinėse Rusijos ambasados atstovas teigė matęs, kad remontas būtinas. „Su kolegomis padarėme išvadą, kad prie šio klausimo būtinai grįšime artėjant pavasariui“, - sakė A. Mamajevas. Jis kalbėjo, kad ambasadai planuojant išlaidas ir darbus Biržų kapinėse bus tariamasi su Biržų savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu.
Svečias akcentavo, kad ambasada domisi karių palaidojimo vietomis. Kol projektas, kad svetimos šalies karių kapavietėmis turi rūpintis Vyriausybė tos šalies, kurios teritorijoje yra palaidojimas, nepatvirtintas, Rusijos Fedaracijos ambasada tą daro savo iniciatyva.
„Mes stengiamės padėti lėšų stokojančioms savivaldybėms, kad palaidojimai būtų deramai prižiūrimi“, - kalbėjo atstovas šalies, kuri pastaruoju metu piniginę pagalbą siūlo ir Lietuvoje gyvenantiems karo dalyviams.


Kilnoti kapines – nekrikščioniška

Rusijos ambasados atstovas atsakė į klausimą apie galimybę karių kapines pagarbiai iškelti į deramą vietą užmiestyje. Trečius metus Lietuvoje dirbančio ir Biržuose pirmą sykį apsilankiusio A. Mamajevo žiniomis, Biržų karių kapinėse palaidota 1700 sovietų armijos kareivių. Paminėjo, kad Lietuvoje tokių vietų yra 250.
„Jie ne savo noru čia palaidoti, todėl kilnoti palaikus į kitą vietą be ypač svarbios priežasties yra nekrikščioniška. Palaikų judinti nereikia, tačiau kapavietės turi būti tinkamai prižiūrimos“, - nuomonę išsakė svečias iš Rusijos atstovybės. Kalbėdamas jis priminė, kad Sibire palaidotų lietuvių palaikai taip pat nekilnojami.
Dėl užrašų keitimo, rekonstruojant kapines, A. Mamajevas griežto vertinimo neišsakė. Sutikęs, kad kapinėse guli ne tik karių, bet ir civilių žmonių palaikai, jis neatmetė, jog reikia ieškoti galimybės pakeisti užrašus taip, kad jie nieko nežeistų. Esą dėl to reikia „tartis dialogo ir kompromisų ieškojimų būdu“.


Išgirdo tiesą, išsiaiškino situaciją

Pasiteiravus, ar išvyką į Biržus paskatino vietos gyventojų skambučiai, ambasados Konsulinio skyriaus vedėjas atsakė diplomatiškai: „Aš tokio skambučio negavau.“ Svečias teigė, jog kelionę į Biržus ir vizitą pas rajono savivaldybės vadovus paskatino per Lietuvos televiziją transliuotas reportažas apie kasinėjimus kapinėse.
„Mes stengiamės susipažinti su Lietuvos savivaldybių merais ir ypač greitai reaguojame, kai įvyksta vandalizmo aktai“, - kalbėjo svečias, minėdamas Akmenės savivaldybę.
„Jokios įtakos savivaldybei daryti mes nenorime. Norime išsiaiškinti situaciją. Kol neatvykome čia ir merė mums nepaaiškino, nežinojome visų niuansų“, - teigė Biržuose aiškumą radęs Rusijos Federacijos atstovas.
Rusijos ambasados atstovas tvirtino, kad ambasada iki šiol neturėjo žinių apie sovietų karių kapinių teritorijoje suformuotą sklypą paminklui Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę eksponuoti. Esą iš Kultūros paveldo departamento nebuvo gauta jokios informacijos Biržų senamiestyje rengiant ar derinant detaliuosius planus dėl kapinių padalijimo.
Atvykus į Biržus paaiškėjo, ką kapinėse ketinta daryti. Susitikus su rajono vadovais iš karto paaiškėjo, kad savivaldybės ketinimų nebeliko, sutartį su projektuotojais ir kasinėtojais pasiruošta nutraukti.


Alfreda Gudienė
2014-10-04



2014.11.04

Savivaldybės taryba: neramios dvasios ir silpno kūno sueigoje

Praėjusią savaitę vykusio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės didžiąją dalį sudarė klausimai, skirti lito pakeitimui į eurus. Tačiau tarp aibės techninių ir formalių sprendimų buvo keletas tokių, kurie ne tik sukėlė aštrias ir kovingas deputatų diskusijas, bet ir eilinį kartą priminė, kad neretai kumščiais bandoma mojuoti jau pasibaigus mūšiui. O mūšio pradžią dažnas išrinktasis paprasčiausiai pražiopso.

Tarybos nario Audrio Šimo (dešinėje) nuomone, verslo liudijimų kainų sumažinimas iki vieno euro vargu ar paskatins žmones imtis nepopuliarių veiklų. 

Ketvirtadienį vykęs savivaldybės tarybos posėdis pasižymėjo neramia ir nenuspėjama dvasia, lyg Vėlinių žvakė rudens vėjuje. Ramią jo eigą netikėtai sujaukdavo diskusijos, ginčai, pasisakymai ir pamokslai artimam savo. Emocijos plykstelėdavo ir vėl nurimdavo. Iki naujos kibirkšties.


Apie nedirbančią komisiją

Šiame tarybos posėdyje buvo svarstomos ir tvirtinamos verslo liudijimų kitais metais fiksuotos kainos bei kai kurioms rajono gyventojų grupėms taikomos jų įsigijimo lengvatos. Klausimą pristatė Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė. Pasak pranešėjos, sprendimo projekte atsižvelgta į komiteto siūlymą iki 40 procentų sumažinti lengvatą įsigyjant verslo liudijimą registruotiems bedarbiams bei diferencijuoti lengvatų neįgaliems asmenims dydį, priklausomai nuo jų darbingumo lygio. Iš pažiūros formalus ir paprastas dalykas netikėtai sulaukė gyvo savivaldybės tarybos narių susidomėjimo. Tarybos narei Skirmantei Griciūnienei paklausus, kiekgi pajamų surenkama į rajono biudžetą iš verslo liudijimų, Z. Marcinkevičiutė ilgokai naršė savo popierius. Galop pareiškė, kad šių skaičių po ranka neturinti ir pateiksianti vėliau.
S. Griciūnienė sakė, kad Socialinio vystymo komiteto posėdyje ji siūlė kai kurioms veikloms mokestį sumažinti radikaliai. Pasak politikės, tokios veiklos, kaip ateinančios auklės, neįgalių žmonių priežiūra, langų valymas ar dviračių remontas tikrai realiai Biržuose egzistuoja, tačiau joms nėra įsigyta nė vieno verslo liudijimo. S. Griciūnienės nuomone, sumažinus tokių nepopuliarių veiklų mokestį iki vieno euro, galbūt šiuos darbus dirbantys žmonės „išlįstų iš šešėlio“. Ją stebino ir tai, kad savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos valdymo komisija daug dirbo, tačiau nepateikė jokių skaičiavimų ar analizės, kaip keistųsi situacija, vienai ar kitai veikai padidinus ar sumažinus mokestį. Pasak tarybos narės, visos partijos savo rinkimų programose deklaruoja, kad remia smulkius verslininkus, tačiau tarybos nariai nepateikė jokių finansiškai pagrįstų pasiūlymų, kaip tai padaryti. Ji sakė balsuodama susilaikysianti.
Merė Irutė Varzienė replikavo, kad minėtoje smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos valdymo komisijoje dirba ir S. Griciūnienės bendrapartietis, be to, joje yra ir verslo atstovų. Todėl, I. Varzienės nuomone, priekaištai komisijos darbui nepagrįsti.
Tarybos narys Kęstutis Slavinskas sakė šimtu procentų pritariantis S. Griciūnienės išsakytoms mintims, išskyrus vieną teiginį. „Ji pasakė, kad smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos valdymo komisija daug dirbo.
Reikia sąžiningai pasakyti, kad komisija nieko nedirbo. Pirmą kartą posėdis neįvyko, antrą kartą visi skubėjo ir pažiūrėjo į klausimą formaliai – paliko viską ankstesnių metų lygyje. Be to, komisijoje verslo liudijimų turėtojams atstovauja tik gal vienas narys“, - savikritiškai šios komisijos darbą įvertino joje dirbantis K. Slavinskas. Anot politiko, labiausiai trūksta analizės, kodėl viena ar kita reikalinga veikla yra nepopuliari.
„Ne verslo liudijimo kaina, o kiti mokesčiai nulemia žmonių požiūrį. Kol jie gali išvengti liudijimo įsigijimo, tol taip ir bus“, - glaustai apibendrino problemos esmę tarybos narys Stasys Valiukas.
Toks savikritiškas K. Slavinsko pasisakymas neliko nepastebėtas opozicijos. Socialdemokratė Audronė Garšvaitė pareiškė apgailestaujanti, kad valdančiajai koalicijai nepavyksta tinkamai tvarkyti darbų ir priversti komisijų dirbti.
Jai antrino „valstietis“ Audrys Šimas. Jo nuomone, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos valdymo komisija sudaryta blogai, joje trūksta pačio smulkiausio verslo atstovų. Anot politiko, verslo liudijimų pardavimas už vieną eurą vargu ar paskatins žmones imtis nepopuliarių veiklų. O liudijimo kainos poveikį veikloms aktyvinti turėtų analizuoti būtent ta komisija, kuri, A. Šimo žodžiais, „vis tiek nieko nedirba“.
Tarybos narys Viktoras Rinkevičius sakė pritariantis daugumai išsakytų minčių ir siūlė įpareigoti Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto pirmininką K. Slavinską imtis žygių, kad iš esmės būtų pagerintas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos valdymo komisijos darbas.
Merė I. Varzienė pastebėjo, kad kiekvienas tarybos narys galėjo teikti siūlymus ir formuoti vidutinio ir smulkiojo verslo mokesčių politiką. Tačiau, anot merės, per kadenciją tiek iš atskirų narių, tiek iš komitetų pasiūlymų beveik nesulaukta. „Todėl turėtume visi prisiimti atsakomybę“, - sakė I. Varzienė
Nepaisant diskusijų, taryba devyniolika balsų „už“, vienam susilaikius ir vienam nebalsavus, priėmė siūlomą sprendimą.


Grioviai, molis ir šiltnamis

Trumpam nurimę vėl aktyviai savivaldybės tarybos nariai ėmėsi lukštenti klausimą apie biudžeto asignavimų, skirtų investiciniams projektams, perskirstymą. Nors sprendimo projekte buvo kalbama apie vienuolikos projektų lėšų korekciją, politikai kibo į vienintelį punktą, kuriame kalbama apie naujosios viešosios bibliotekos finansavimą. Sprendimo projektą pristačiusi Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė sakė, kad iki lapkričio reikia apmokėti dalį bibliotekos projekto lėšų, beveik 200 tūkstančių litų. Pasak vedėjos, kitų finansavimo šaltinių nėra, kaip tik perskirstyti kitiems projektams skirtas lėšas. D. Šarkūnienė pabrėžė, kad apie 85 procentus skiriamų lėšų bus kompensuota.
S. Griciūnienė domėjosi, kokioje stadijoje yra bibliotekos projektas ir ar balsuodama už pinigų skyrimą taryba pritars „tam stiklo pastatui“.
D. Šarkūnienė sakė nežinanti dabartinės projekto būklės, tačiau mananti, kad, jei kažkokie darbai atlikti, už juos privalu sumokėti. Jei taryba šiam sprendimui nepritartų, kitąmet už darbus vis tiek tektų sumokėti iš biudžeto lėšų, tačiau šių pinigų jau niekas nekompensuotų.
Merė I. Varzienė patikslino, kad iki lapkričio 10 dienos projektuotojai turi pateikti viešosios bibliotekos techninį projektą ekspertizei.
„Kada čia baigsis su tuo kempingu ? Mes jį jau išnuomoti norėjome, o čia vėl kažką mažiname“, - tarybos nariui Daliui Jakubėnui staiga į akis krito sprendime minimas kempingo infrastruktūros projektas.
D. Šarkūnienė paaiškino, kad lėšos kempingui mažinamos todėl, kad projektas įgyvendintas ir jų paprasčiausiai nebereikės. Nėra prasmės laikyti tam projektui skirtas nenaudojamas lėšas.
Tačiau D. Jakubėnas neatlyžo: „Taigi buvo sprendimas jį išnuomoti, kad nebereikėtų vėl pinigų mėtyti.“
„Juk lėšas ir mažiname, nuo kempingo projekto ir nuimami pinigai“, - kantriai aiškino Biudžeto skyriaus vedėja. Jai į pagalbą atskubėjo merė, sakydama, jog nebereikalingos lėšos nuimamos nuo įvairių projektų, kad būtų sukaupta bibliotekos reikmėms šiuo metu trūkstama suma.
„Atsiprašau, bet tenai nėra užbaigta. Ar jūs buvote nuvažiavusi pasižiūrėti? Nei ten privažiavimo, grioviai ir molis, daugiau nieko“, - netikėtai kitu kampu kempingo klausimą pasuko tarybos narys.
Tačiau kiti politikai mieliau diskutavo apie būsimąją biblioteką. „Valstietis“ Viktoras Rinkevičius sakė negalįs pritarti tokiam projektui. Anot politiko, tai, kas dabar suprojektuota, - tai stiklinis monstras greta piliavietės, šiltnamis miesto senamiesčio širdyje.
S. Griciūnienė sakė taip pat balsuodama susilaikysianti. Ji pabrėžė, kad tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija nėra nusistačiusi prieš biblioteką toje vietoje, bet prieštarauja siūlomai pastato architektūrinei formai.
Merės I. Varzienės nuomone, apie tinkamumą pirmiausia turi spręsti specialistai. Pasak merės, nors garsių ir žinomų specialistų nuomonės dėl projekto išsiskyrė, savivaldybė turi pakankamai argumentų, kad šis projektas tinkamas. Vienas iš jų – kultūros paveldo komisijos bei Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio išvados. Taip pat yra Architektų sąjungos bei Aplinkos ministerijos pritarimai. I. Varzienės nuomone, pastatas įdomus bei modernus konceptualiosios architektūros pavyzdys ir toje vietoje tinkamas.
Tarybos narys S. Valiukas bandė atkreipti kolegų dėmesį, kad dabar svarstoma ne pastato išvaizda, o pinigai už atliktus darbus.
Tomas Četvergas abejojo, ar apskritai naujas bibliotekos pastatas reikalingas, ar pajėgs jį savivaldybė išlaikyti. Kalbėtojo nuomone, ateityje gali atsirasti tuščių mokyklų ar darželių, kur ir būtų galima įkurdinti biblioteką.
Merė I. Varzienė priminė, kad naujos bibliotekos projektą patvirtino praeitos kadencijos savivaldybės taryba. Ir jei dabar nebus pabalsuota, savivaldybė šiam reikalui negaus ES lėšų.
A. Šimas bandė sakyti, kad tarybos prašoma skirti pinigus projektams, kurie nebuvo svarstyti savivaldybės taryboje. I. Varzienė atsakė, kad visų projektų vykdymui taryba yra pritarusi, o dabar metas juos pradėti apmokėti.
„Kad būtų statomas šiltnamis vietoj bibliotekos tikrai nebuvo pritarimo“, - kandžiai pastebėjo V. Rinkevičius.
„Reikėjo dalyvauti viešajame projektinių pasiūlymų svarstyme“, - atrėmė merė I. Varzienė.
Balsuojant už sprendimą susiklostė nedažnai pasitaikanti situacija. Svarstymo pradžioje dėl galimo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto iš diskusijos pasitraukus tarybos nariui Aidui Vaitkevičiui, posėdyje liko 20 tarybos narių. Balsavimas parodė, kad „už“ pasisakė 10 tarybos narių. Tiek pat buvo kitoje barikadų pusėje - susilaikė, nebalsavo ar buvo „prieš“.
Sprendimą lėmė merės I. Varzienės balsas - lygiavos atveju posėdžio pirmininko balsas yra lemiamas.
„Prastumtas“, - savaip sprendimą interpretavo liežuvio nenulaikantis A. Šimas.


Gėris ateinantiems

Noras padaryti gerą darbą ateinančioms kartoms ne visada būna suprastas ir priimtas. Taip atsitiko dėl siūlymo keisti porą savivaldybės tarybos veiklos reglamento punktų. Klausimą pristatė Komisijos tarybos veiklos reglamento pataisoms rengti pirmininkas Kęstutis Slavinskas. Abu siūlomi pakeitimai tiesiogiai siejosi su savivaldybės tarybos narių už veiklą gaunamais pinigais.
Buvo siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracija gali skirti tarybos nariui iki 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio (517 Lt) išmoką jo turėtoms kanceliarinėms, ryšio pašto, transporto ir kitoms su veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Dabartinis reglamentas numato, kad tokios išlaidos gali būti dengiamos iki 270 Lt.
Kita siūloma naujovė, kad apmokamas laikas, skirtas tarybos nario pareigoms vykdyti, būtų 60 valandų per mėnesį. Užmokesčio dydis būtų apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Dabartiniame reglamente numatytas 40 valandų apmokamas laiko limitas.
K. Slavinskas pabrėžė, kad minėti pakeitimai įsigaliotų tik kitos kadencijos savivaldybės tarybai. Pasak politiko, šis pakeitimas ruoštas atsižvelgiant į dabartinės tarybos narių siūlymus.
Politikai turėjo pranešėjui klausimų. V. Rinkevičius domėjosi, kas konkrečiai yra šių pataisų iniciatorius ir kaip į išlaidų didėjimą žiūri savivaldybės Biudžeto taupymo komisija.
K. Slavinskas atsakė, kad pakeitimų iniciatorius buvo jis pats. O pavyzdį, pasak K. Slavinsko, pateikė pats V. Rinkevičius, kalbėdamas apie savo darbą Seime, kur nueinanti kadencija formuoja būsimo Seimo narių darbo sąlygas. Savo siūlyme politikas matė analogiją su Seimo praktika. Taip pat pranešėjas sakė, kad su Biudžeto taupymo komisija svarstyta nebuvo, nes dar neaišku, koks bus lėšų poreikis. Anot K. Slavinsko, šio sprendimo projekto esmė yra ta, kad būsimieji savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai dirbtų „pusiau profesionaliai“, galėtų skirti daugiau laiko tarybos reikalams ir už tai gautų atlygį.
Tarybos nariai turėjo pastabų. Visi gynėsi kada nors siūlę didinti išmokas. Daugumos požiūriu, esant nelengvai savivaldybės biudžeto situacijai, didinti išlaidų nevalia. Tokią nuomonę frakcijos vardu išsakė Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnas V. Rinkevičius. Jis sakė, kad galima svarstyti 10- 20 procentų išlaidų tarybos nario veiklai didinimą, tačiau siūlomas dvigubas didinimas nepriimtinas. Panašias mintis išdėstė ir Socialdemokratų frakcijos seniūnė A. Garšvaitė. O tarybos narys S. Valiukas pasisakė trumpai ir aiškiai: „Kodėl mes norime nuspręsti už kitus? Ateis nauja taryba ir patys nuspręs, reikia jiems to ar nereikia.“
„Dėkoju kolegoms už išsakytas nuomones. Jas toleruoju. Yra sakoma, kad nuomonės gali negerbti, bet toleruoti privalai“, - diskusijas apie tarybos reglamento pakeitimus užbaigė K. Slavinskas.
Merė pasiūlė reglamento pataisoms rengti komisijai siūlomo klausimo svarstymą atidėti, pakeitimus apsvarstyti ir diskutuoti frakcijose bei nuspręsti, ar verta teikti šį klausimą tarybai pakartotinam svarstymui.
Balsų dauguma taryba pritarė tokiam siūlymui.


Prabanga ar susisiekimo priemonė?

Panašioje dvasioje vyko septynių lengvųjų automobilių įsigijimo svarstymas. Sprendimą įsigyti septynis tarnybinius lengvuosius automobilius kaimiškųjų seniūnijų socialinių darbuotojų funkcijoms vykdyti taryba priėmė rugpjūčio mėnesį ir numatė tam skirti iki 290 000 litų. Atlikus pirkimo konkursą paaiškėjo, kad už tokią sumą norimų automobilių nupirkti nepavyks. Todėl tarybai buvo pateiktas siūlymas papildomai skirti daugiau kaip 57 tūkstančius litų.
Pinigai politikus jaudino mažiausiai. Ietys buvo kryžiuojamos dėl ketinamų įsigyti automobilių techninių savybių.
Į tarybos narių klausimus dėl perkamų automobilių specifikacijos atsakinėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė ir Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas.
Pasak A. Pocienės, renkantis automobilius buvo žiūrima, kad į juos būtų galima patalpinti neįgaliojo vežimėlį ar kitą inventorių. Buvo kreipiamas dėmesys į bagažinės talpą ir sėdynių dydį.
Tarybos nariams nerimą kėlė tai, kad pasirinkti automobiliai nėra padidinto pravažumo. Pasak „valstiečio“ Petro Narkevičiaus, seniūnai labai nepatenkinti tokiu priimtu sprendimu.
A. Pocienė sakė, kad automobiliai skirti seniūnijų socialiniams darbuotojams, o daugelis seniūnijų jau turi visais ratais varomus automobilius.
Tačiau toks atsakymas neįtikino tarybos nario A. Šimo. Jis sakė asmeniškai apklausęs seniūnus ir dauguma jų pareiškė norą turėti padidinto pravažumo automobilį. A. Šimo nuomone, pirkimų specifikacija sudaryta tendencingai, kad reikalaujamos sąlygos atitiktų vieną modelį. Politikas primygtinai klausė, kodėl pasirinktas būtent toks automobilis.
Į šį klausimą bandė atsakyti Papilio seniūnas R. Čygas. Pasak jo, buvo remtasi Socialinių paslaugų centro (SPC) pavyzdžiu - jo darbuotojai teikia socialines paslaugas visame rajone ir važinėja visų seniūnijų keliais. Pasak seniūno, SPC darbuotojoms dėl šių automobilių jokių problemų nekyla.
A. Vaitkevičius domėjosi, ar suspėtų savivaldybė iki metų pabaigos organizuoti naują pirkimų konkursą automobiliams. A. Pocienės nuomone, vargiai.
Tarybos narius domino ir naujų automobilių draudimo bei techninio aptarnavimo išlaidos, seniūnijų galimybės tokias išlaidas padengti. Nuomonės išsiskyrė - vieni pritarė siūlomam pirkimui, kiti siūlė skelbti naują konkursą padidinto pravažumo automobiliams.
Merė kreipėsi į klausimo teikėją - administracijos direktorių Vytautą Džėja, kad jis nuspręstų, ar balsuoti už pateiktą pasiūlymą, ar atidėti sprendimą ir skelbti naują konkursą. V. Džėja pasirinko pirmąjį variantą ir taryba 13 balsų patvirtino papildomus pinigus ir automobilių pirkimą.
Ginčas dėl šio pasirinkimo tarp tarybos narių nesiliovė ir posėdžiui pasibaigus. Verta įsiklausyti į vieno politiko mintį: „Seniūnijų socialiniams darbuotojams tie automobiliai tinka ir patinka. Seniūnai nori naujų visureigių, kuriuos naudotų sau, o socialinėms darbuotojoms atitektų, kas liko.“


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-04




2014.11.04

Ugnis grasino daugiabučiam namui

Trečiadienio vakarą nurimusį Biržų miesto centrą nušvietė pamėkliškai žybsintys gaisrinių automobilių švyturėliai. Jų į Rotušės gatve atskubėjo daug, nes buvo gautas signalas, kad gaisras įsiplieskė daugiabutyje.

Pranešimas apie daugiabučiame name kilusį gaisrą sukėlė ant kojų Biržų rajone budinčių ugniagesių komandas.

Iš pirmajame aukšte įsikūrusio jaunimo centro „Atvira jaunimo erdvė“ kylančius dūmus pastebėjo to paties namo jauna gyventoja. Ji iškvietė ugniagesius gelbėtojus. Aitrūs dūmai jau buvo pasiekę ir viršutinius aukštus. Ugniagesiai evakavo apie 10 namo gyventojų. Niekas nenukentėjo, tačiau visas namas buvo uždūmytas. Butus teko vėdinti plačiai atvėrus langus, o gyventojams - žvarbiame ore daugiau kaip valandą laukti ugniagesių leidimo saugiai grįžti į namus.
Gaisro židinys buvo Biržų rajono savivaldybei priklausančiose apie 50 kv. metrų patalpose, kuriose šeimininkauja jaunimas. Patalpoje sudegė sofa lova, muzikinis centras, apdegė ir aprūko sienos. Nukentėjo ir greta esančios VšĮ „Versli Lietuva“ patalpos. Vienas pirmojo aukšto langas jau buvo anksčiau iškultas chuliganų, dabar dužo ir kitas.
Jauna mama su vaikučiais ketino tą naktį nakvynės ieškoti kitur, nes baiminosi, kad bute tvyrantis kvapas nepakenktų mažylių sveikatai.
Kieme susirinkę namo gyventojai piktinosi čia įsikūrusio jaunimo centro veikla. Labiausiai jiems užkliuvo čia besirenkančio jaunimo elgesys, kupina keiksmažodžių kalba ir keliamas triukšmas. Žmonių nuomone, tokioje vietoje įsikūrusiame centre turėtų būti palaikoma tvarka ir gera kaimynystė, jo veiklą labiau turėtų kontroliuoti ir atsakingi savivaldybės darbuotojai.
Gaisro priežastis tiria Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio ir policijos pareigūnai. Viena iš tiriamų versijų - tyčinis padegimas.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-04


2014.11.04

Auklėtiniai sumušė pedagogą

Penktadienio vakare dar negirdėtas incidentas įvyko Kučgalio vaikų socializacijos centre „Širvėna“. Čia du nepilnamečiai centro auklėtiniai darbo vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais ir sumušė šio centro auklėtoją R. S.


Redakcijos žiniomis, neseniai pradėjusį dirbti pedagogą centro auklėtiniai bandė reketuoti, įvairiai terorizavo ir provokavo. Dieną vienai provokacijai nepasisekus, vakare pedagogas buvo sumuštas dėstytojų kambaryje. Esą tai padarė du vadinami „parankiniai“, 16 ir 17 metų jaunuoliai. Kalbama, kad jie vykdo stipresnių ir gudresnių centro auklėtinių, kurie tiesiogiai į konfliktus nesikiša, nurodymus. Redakcijos žiniomis, pedagogui buvo sumušta galva, prakirstas veidas.
Pirmadienį vyro nebuvo darbe, jis buvo išvykęs į Panevėžį teismo ekspertizės dokumento apie patirtus kūno sužalojimus. Kalbama, kad žmogus ketina atsisakyti darbo šioje įstaigoje.
Policija užpuolikus buvo sulaikiusi dviem paroms, dabar jie vėl sugrąžinti į socializacijos centrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pasak vaikų socializacijos centro „Širvėna“ direktorės Laimos Vaičienės, tokio brutalaus išpuolio įstaigos veikloje nėra buvę. Šiuo metu čia gyvena ir mokosi 20 vaikų. Direktorė sakė, kad apie įvykį pranešta Švietimo ir mokslo ministerijai, ir mano, jog pedagogą užpuolę auklėtiniai skubos tvarka bus perkelti į griežtesnio režimo nepilnamečių įstaigą. L. Vaičienės pastebėjimu, dalis centre apgyvendintų vaikų yra labai „sunkūs“, nuolatos įvairiai užkabinėja ir provokuoja centro darbuotojus.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-04



2014.11.03

Įžuvinti Biržų rajono vandens telkiniai

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyrius nuomojamuose telkiniuose vykdė kasmetinį įžuvinimą.

Šį rudenį Biržų rajono vandens telkiniai buvo įžuvinami lydekaitėmis ir šamais. Spalio 28-ąją šamai paleisti į Širvėnos ežerą.

Šį rudenį vandens telkiniai buvo įžuvinami šiek tiek paaugintomis lydekaitėmis (97 kg) ir šamais (14 kg). Žuvys buvo pirktos iš Vilniaus rajone įsikūrusio žuvininkystės ūkio „Arvydai“, už jas sumokėta 2640 litų. Nors iš pradžių buvo dvejojama, ar leisti lydekaites į Širvėnos ežerą, nes pavasarį buvo kilę įtarimų, kad jos gali būti užsikrėtusios liga, tačiau vasarą ir rudenį žuvų gaišimo nebuvo pastebėta.
Ežerų įžuvinimas vyko spalio 28 dieną. Lydekos buvo paleistos dalimis į visus vandens telkinius, o visi šamukai apgyvendinti Širvėnos ežere.
Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus vadovas Konstantinas Romualdas Galvelis mano, kad žuvims ežere patiks, ir tikisi žvejų supratingumo.
„Širvėnos ežere apstu baltos žuvies, kuria minta ėdrūs šamai. Gamtinės sąlygos gyvenimui ir veisimuisi atrodo palankios. Didesnį pavojų kol kas jiems kelia žvejai. Labai prašau visų žvejų pagavus šamuką jį paleisti, leisti jam užaugti. Laimikiais galėsime pasidžiaugti po kelerių metų. Pagal įstatymą, šamus pasiimti galima ne trumpesnius nei 75 cm. Tokio didžio šamas jau gali sverti apie 3-4 kg. Lydekoms nustatytas minimalus laimikio dydis – 45 cm“, - sakė K. R. Galvelis.
Įžuvinti nuomojamus telkinius Biržų medžiotojų ir žvejų draugija yra įsipareigojusi pagal nuomos sutartį, kuri pernai buvo pratęsta dar 10 metų. Šiuo metu draugija nuomoja ir prižiūri Širvėnos (323,30 ha), Kilučių (88,40 ha), Ruoliškio (14,8 ha) ežerus ir Gulbinų tvenkinius (19,01 ha).


Simonas Gudas
2014-10-30


2014.10.30

Eugenijus Januševičius: „Būti mokytoju – ne profesija“

Televizijos intelektiniuose žaidimuose garsėjęs Eugenijus Januševičius - mokytojas. Jis 23 metus dirba mokykloje, kurią, kadaise vadintą Papilio vidurine, baigė. Buvęs mokyklos auklėtinis ir mokytojas nuo šių metų rudens tapo Papilio pagrindinės mokyklos direktoriumi. Pašnekesys su juo – ne apie vadybą. Kalbėjomės apie mokyklą, joje dirbančius žmones ir meilę. Aiškėjo paprasta tiesa, kad mokytojas savo darbą ir vaikus turi mylėti. O nemylintis žmogus negali būti mylimas ir aplink save skleidžia nemeilę.

Papilio krašte užaugęs Eugenijus Januševičius laimėjo konkursą ir vadovauja mokyklai, kurioje pats kadaise mokėsi bei daugiau nei dvidešimt metų dirbo mokytoju. 

Nuo Kupreliškio kaimo važiuojant į Miegonių pusę yra Apaščios kaimas. Jame telikusios dvi sodybos, o vienoje iš jų gyvena Rena Marė Januševičienė. Ji yra Papilio pagrindinės mokyklos direktoriaus 44 metų Eugenijaus Januševičiaus mama. Tėčio Alfrido Eugenijus neteko prieš 15 metų. Januševičių šeimoje augo du vaikai. Šešeriais metais už brolį jaunesnė Aušra jau daugiau nei dešimt metų gyvena JAV, Čikagoje. Gimtinėje jos viešnagės nėra dažnos. Kauno politechnikos instituto diplomą turinti moteris užjūryje turi savo verslą, užsiima Rytų medicinos praktika, akupunktūra, herboterapija.
Kupreliškio aštuonmetę ir Papilio vidurinę mokyklas baigęs Eugenijus dvejus metus studijavo radioelektroniką. Supratęs, kad ši sritis – ne jam, pasuko į pedagogikos studijas. Įgijo du Vilniaus pedagoginio instituto diplomus – geografijos ir biologijos mokytojo. Studijuodamas dirbo Kvetkuose ir Papilyje. Iš pradžių vedė darbų ir kūno kultūros pamokas, vėliau – geografijos ir biologijos.

- Jaunoji karta gal nebežino, jog Biržų kraštą garsinote kaip pirmųjų intelektinių žaidimų dalyvis?
- Teko dalyvauti žaidime „Taip ir ne“, „Kelionė į Eridaną“, „Sėkmės keliai“. Man sekėsi, teko gauti įvairių prizų. Pats geriausias iš jų - 1997 metais žaidime „Kelionė į Eridaną“ laimėta kelionė į Romą dviem žmonėms.

- Su kokiu žmogumi vykote į Italiją?

- Su brangiausiu – žmona Vita. Ji pradinių klasių mokytoja.
Mudu santuokoje gyvename jau nuo 1991 metų. Šeimos atžala – sūnus Rokas, žurnalistiką studijuojantis trečiakursis.

- Žinau, kad jums gerai sekėsi ir Biržuose, muziejuje „Sėla“, vykusiuose proto mūšiuose.
- Į pirmo sezono gimnazistų komandą, sustiprintą suaugusiais, pakvietė sūnus Rokas. Antrajame sezone komanda, kurioje aš žaidžiau, tapo nugalėtoja. Nuolatiniai komandos nariai buvo Papilio seniūno Reno Čygo šeimyniška trijulė - Renas, žmona Eglė, sūnus Aras Ąžuolas. Epizodiškai žaidė ir daugiau žmonių.
Dalyvavimas „protmūšiuose“ neleidžia apkerpėti smegenims. Kiekvienas žmogus iš esmės žino labai daug, tačiau netreniruojant smegenų protinės galios silpnėja. Artimiausios sritys, kuriose jaučiuosi geriausiai, – geografija, kelionės, literatūra. Ir „visiška tragedija“ - muzika. Į klausimus apie šiuolaikinę muziką mūsų komandoje atsakinėjo jaunimas.

- O kokios muzikos klausotės?
- „Queen“, „Metallica“, „Scorpions“, „Apocalyptica“, klasikinė muzika. Esant tam tikrai nuotaikai gali būti ir „Rammstein“. Iš lietuvių atlikėjų patinka Vytauto Kernagio, Virgio Stakėno, grupės „El Fueggo“ atliekamos dainos.

- Jūsų manymu, geram mokytojui svarbiausios savybės yra…
- Mokytojas nėra profesija. Tikras mokytojas yra talentas. Gal prieš 7 – 8 metus viena jauna mokytoja manęs klausė, ką aš darau, kad manęs vaikai klauso, su manimi bendrauja, šnekasi. Aš tada nežinojau, ką atsakyti. Nežinau ir dabar, kokios savybės mokytojui svarbiausios. Jas sudaro visas mokytojo elgesys, poelgių seka, jų istorija. Mokytojo vaikai neturi bijoti – jį turi gerbti. Tik tada mokytojas galės sėkmingai dirbti, perteikti žinias. Dirbdamas mokykloje jau 23 – ius metus galiu sakyti, kad atėjus į mokyklą jaunam mokytojui po pusmečio matosi, ar jis bus Mokytojas, ar tik pedagoginis darbininkas.

- Savo gyvenime sutikote mokytojų, kėlusių pagarbą, ir kurių pavyzdžiu norėjote sekti?
- Taip, sutikau. Tegu tai nenuskamba kaip įsiteikimas rajono vadovams, tačiau viena iš tokių buvo lietuvių kalbos Kupreliškyje mokiusi Irutė Varzienė. Jai atėjus į mokyklą tarsi atsivėrė kažkas naujo. Man tai buvo kaip atradimas – lietuvių kalbos pamokos pasidarė įdomios! Mes buvome tiesiog sužavėti. Iki šiol prisimenu organizuojamus literatūrinius teismus… I. Varzienė buvo puiki mokytoja.
Antroji įspūdį palikusi mokytoja – Kupreliškio mokyklos direktorė Stasė Eitavičienė. Tai buvo žmogus, kuriuo galėjai pasitikėti, paskui kurį norėjosi sekti, būti kartu su juo. S. Eitavičienė vadovavo turistų būreliui, kartu su ja pėsčiomis išmaišėme pusę Lietuvos. Turistai jaunučiai kupreliškiečiai buvo stipriausi rajone, vykome į respublikines varžybas.
Ir dar vienas mokykloje sutiktas žmogus, lėmęs posūkį mano gyvenime. Tai savo darbą įsimylėjęs Papilio vidurinės mokyklos biologijos mokytojas Stasys Kalvelis. Po jo pamokų biologiją ir aš tiesiog įsimylėjau. Šio dalyko žinių man prireikė po vidurinės mokyklos baigimo bandant stoti į medicinos studijas. Deja, vyravusioje tuometinėje sistemoje, norint mokytis gydytojo profesijos, vien žinių nepakako…

- Daugelis vyresnių žmonių ilgisi praėjusių laikų. Ką Jūs iš savo gyvenimo patirties norėtumėte perkelti į šių dienų mokyklą?
- Perkelti norėčiau du dalykus.
Pirmasis būtų vaikų pagarba mokytojui. Antrasis - tėvų ir sykiu vaikų požiūris į mokymąsi. Motyvacija mokytis, įgyti žinių kiekvienais metais mažėja.
Dėl visų kitų dalykų - tai pasaulis per daug yra pasikeitęs, kad būtų galima ką nors perkelti ar grąžinti.

- Ką mote apie mokytojų išprusimą?
- Kartais būna, kad vaikai žino daugiau negu mokytojas. Tuomet mokytojui reikėtų susimąstyti apie savo kvalifikacijos kėlimą. Kalbėdamas apie bendrą mokytojų išprusimo lygį vis tik manau, kad gyvybingo mąstymo, plataus akiračio, protingų mokytojų yra dauguma. Šituo klausimu esu optimistas (šypsosi – aut.).

- Žaviausia mokytojo darbe yra tai…
- Tas žavesys ateina vėliau, kai iš buvusių mokinių išgirsti: „Mokytojau, mes prisimename jūsų pamokas – buvo faina.“ Jeigu prisimena, ačiū jiems. Vadinasi, ne veltui dirbta. Nedėkingiausias dalykas dirbant mokykloje - akivaizdžiai matomas bėgantis laikas. Kai ateina buvusių tavo mokinių anūkai, vadinasi, laikas susimąstyti… Ačiū Dievui, anūkai iki manęs dar neatėjo.

- Mokytojo darbas – kaip scena, nuo kurios pasitraukti laiku yra menas?
- Sutinku. Iš tiesų būdamas mokytoju gyveni ir kiekvieną dieną esi ant scenos – tave vaikai vertina, myli arba neapkenčia… Baisiausia – kai nekenčia. Vaikų neapykanta, nemeilė yra baisus dalykas - juk vaikai ir myli, ir nekenčia maksimaliai, jiems tarpinio varianto nėra.


- Gal menate vaikystės įvykį, kurį galėtumėte pavadinti sukrečiančiu ar baisiausiu?
- Iš savo mokyklinių laikų tokio nepamenu, o šių dienų baisiausią galėčiau įvardyti. Tai prieš pat rugsėjo 1- ąją viename interneto portale pasirodęs rašinys „Neduok, Dieve, vėl į mokyklą“. Anoniminis mokytojas rašo, kaip baisu yra dirbti mokykloje, kurios jis vis labiau nekenčia. Tad jeigu nekenti savo darbo, kodėl jį dirbi? Taip ir norisi šaukti, kad kuo greičiau trauktųsi iš jo, nes taip žudo ne tik save.

- Ar darbo ir vaikų nekenčiantis mokytojas netolygus nusikaltėliui?
- Jeigu mokytojas mylimas, tai ir jo dėstomą dalyką galima pamilti. Savo darbo ir vaikų nemylintis mokytojas aplink save sėja nemeilę… Paskui mes stebimės, iš kur tokie vaikai žiaurūs.

- Jūsų nuomonė apie mokyklos gebėjimą skiepyti patriotizmą, tautiškumą?
- Tą mokykla daro ir tam galimybių turi. Tačiau vien mokyklos pastangų maža – labai svarbus visuomenės, kurioje vaikas auga ir bręsta, požiūris. Jeigu aplinkui dėl visko kaltinama valdžia, tokią nuostatą perima ir vaikai. Būtent iš šeimos, artimos aplinkos jie perima pagrindinį požiūrį į pasaulį, tautos istoriją, visuomenę. Žiauru girdėti pradinuką sakant, kad jis užaugęs niekuo nenori būti, nes gali gyventi iš pašalpų, kaip ir jo tėvai.

- Bet ar dar labiau nėra gąsdinantis turtingų ūkininkų ar verslininkų atžalų niekinantis požiūris į Lietuvą - valstybę, kurioje jie gyvena?
- Iš tiesų žmogus gali gyventi, kur tik nori. Tai yra jo teisė. Tačiau jeigu gyveni čia, turi būti savo šalies patriotu. Galimybė rinktis yra, žmogus pats renkasi, gyventi čia ar išvykti. Ar tas pasirinkimas visada būna teisingas - jau kitas klausimas.

- Kas jūsų gyvenime pasikeitė tapus mokyklos direktoriumi?
- Kuo pasikeičiau aš, klausti reikėtų su manimi dirbančių mokytojų. Man liko mažiau laiko, atsirado daugiau atsakomybės. Pasikeitė ir santykis su kolegomis – ne visiems lengva priimti, kad buvęs kolega tapo vadovu. Tai, kad tapau direktoriumi mokyklos, kurioje dirbau, yra pliusų ir minusų. Gerai, kad pažįstu žmones, žinau, ko ir kiek iš kiekvieno galiu tikėtis. Minusas – jau minėtas kolegų požiūris į direktoriumi tapusį vakarykštį pedagogą. Bet viskas eina į gerąją pusę. Tikiuosi.

- Labai knieti paklausti apie knygų vietą jūsų gyvenime.
- Skaitau daug. Knygų skaitymas skatina mąstymą, nes, pavyzdžiui, filmai jau yra sugromuluotas ir paduotas produktas. Knygas perku, nors pastaruoju metu tą darau rečiau – jos yra labai brangios. Perku dėl paprasto dalyko – jei knyga tikrai gera, ją skaitau ne vieną kartą. Pavyzdžiui, Balio Sruogos „Dievų mišką“ esu gal penkiskart perskaitęs. Žavi autorius, jo talentas pasitelkus aštrią ironiją ir sarkazmą perteikti pragarišką patirtį. Labai gerbiu šį rašytoją, žvėriškoje aplinkoje išlikusį žmogumi. Tarp patinkamų knygų – ir Džono Irvingo, Ericho Marijos Remarko romanai, fantastikos kūriniai.

- Pakalbėkime apie aistras.
- Tai yra kelionės. Geriausios jos mums keliaujant trise – su žmona ir sūnumi. Mūsų meilė – Skandinavijos šalys (Suomiją, Švediją, Norvegiją esame išmaišę skersai ir išilgai) ir Vidurio Europa (Vokietija, Austrija, nekalbant jau apie Pabaltijį).
Esame pamišę keliautojai – į keliones leidžiamės patys, be grupių. Sugalvojame ir sėdę į automobilį visi kur nors išvažiuojame. Laisvai galime keisti maršrutus, lankytinus objektus. Net neplanuojame, kur nakvosime. Tai irgi yra nuotykio žavesys.

- O jūsų gyvenimo žaviausias nutikimas yra…
- Mano šeima ir su ja susijusios nuostabiausios akimirkos. Mes mylime vieni kitus ir gražiausia yra tai, ką esame patyrę kartu.


Alfreda Gudienė
2014-10-31






2014.10.30

Prieš Vėlines - karių kapinėse iškasti griaučiai

Archeologinių tyrimų metu kapinėse atkasti palaidojimai sukėlė pasipiktinimų bangą.

Kol kas neaišku, kodėl archeologinių tyrinėjimų metu atkasinėjami kareivių palaikai.

Paskutinėmis spalio dienomis, kai visi skuba tvarkyti kapus, atiduoda pagarbą mirusiems ir meldžiasi už jų ramybę, Biržų senamiesčio centre esantys kapai energingai kasinėjami atidengiant palaidojimus. Net slogiausiame sapne negalima buvo tikėtis, kad moralines vertybes išpažįstantys ir patriotines nuostatas deklaruojantys rajono valdantieji gali imtis pilietinės nesantaikos kurstymui prilygstančių veiksmų.
„Še jums, patriotai“, - taip būtų galima pavadinti Biržuose vykstantį procesą, tarybinių karių kapuose, ant kaulų, rengiantis paguldyti paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę originalą. Tokios užmačios atoveiksmį tegalėtų suplanuoti tik priešiškos šalies specialiosios tarnybos.


Ašaros, patyčios, sarkazmas

Biržų rajono savivaldybė spalio 24 dieną išplatino informaciją apie pasirašytą sutartį su UAB „Baltican LTD“ dėl paminklo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę originalo liekanų ekspozicijos įrengimo Biržuose, Vytauto g. 2D, supaprastinto projekto parengimo paslaugos. Sutarties vertė − 58 685 litai. Paminklo ekspozicijos vieta - karių kapinės. Pagal šią sutartį karių kapinių teritorijoje ketinama įrengti Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo originalo liekanų ekspoziciją, atlikti archeologinius bei inžinerinius geologinius tyrimus.
„Šiuo metu karių kapinių teritorijoje, kurioje planuojama įrengti Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę paminklo originalo liekanų ekspoziciją, yra atliekami archeologiniai tyrimai“, - interneto tinklalapyje pranešė Biržų rajono savivaldybė.
Spalio 28 dieną, antradienį, „Šiaurės rytų“ redakcija gavo pranešimus iš tuos tyrimus išvydusių biržiečių. Vieni raudodami, kiti plūsdamiesi, o dar kiti tyčiodamiesi pasakojo, ką jie regi svetimos šalies karių kapuose.
„Tai šitą Birutę dabar guldys ant niekuo nekaltų kareivėlių kaulų“, - dejavo žmogelis ir, aišku, kaltino, anot jo, „prakeiktus“ kapų niekinimui pritarusius patriotus bei jų garbinamą simbolį – „Birute“ vadinamą paminklą.
Žmonių aistras buvo galima suprasti – dienos šviesoje bolavo atidengtose kapavietėse palaidotųjų griaučiai, šalia matėsi karstas, kareiviškos ekipiruotės detalės.
Karių kapai buvo drąsiai kasinėjami neatitvėrus teritorijos. Kapinėse triūsė būrys jaunuolių.
Atvykęs archeologinių tyrimų vadovas Karolis Duderis susirinkusiems piliečiams ir tarybos narei Skirmantei Griciūnienei aiškino įstatymus, tikino neprivalantis kasinėjamos teritorijos pažymėti „Stop“ juosta ar palaikų apsaugai pasitelkti policijos pareigūnus. Sykiu jis tolyn ginė preparuojamus kaulus fotografuoti panorusias moteris.
„Aš viską esu suderinęs, apie radinius informavau rajono merę“, - teigė archeologas K. Duderis „Šiaurės rytų“ korespondentei. Jį dirbti pasamdęs rangovas, ne savivaldybė. Atkastus palaikus jis rengėsi palikti nakčiai, uždengęs polietileno gabalu. Taip ir padarė.


Paminklosaugininkei informacijos neperdavė

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ dirbančio archeologo K. Duderio vardu išduotame leidime kasinėjimams ir archeologinių tyrimų projekte nėra pažymėta, kad reikia tirti radinius. „Žvalgomųjų tyrimų tikslas – nustatyti, ar planuojamose žemės judinimo vietose nėra archeologiniu požiūriu vertingo kultūrinio sluoksnio, archeologinių struktūrų arba Raudonosios armijos karių palaidojimų“, - rašoma archeologinių tyrimų projekte.
„Atidengti palaidojimų niekas neįpareigojo. Archeologui tereikėjo įrodyti, kad tarp tvoros ir užfiksuotos masinės kapavietės krašto užteks vietos planuojamam eksponuoti paminklui“, - mano Biržų senamiestį gerai pažįstanti archeologė Roma Songailaitė. Pasidalijusi samprotavimais apie archeologinę etiką, R. Songailaitė išsakė nuomonę dėl paminklui parinktos vietos.
„Iš tiesų ar verta judinti kapus, įgyvendinant tokį abejotiną projektą. Nejaugi Biržuose nebėra kitos vietos, kad reikia lįsti į kapus?“ - kalbėjo archeologė.
Panašią asmeninę nuomonę išsakė ir Biržų rajono savivaldybės paminklosaugininkė Danutė Černienė. „Etiškai nesusidėlioja paminklo ekspozicija kapinėse. Juolab kad ekspozicijai skirta vieta nėra laisva – joje yra palaidojimai. Kyla emocinis žmonių supriešinimas, ir tai nėra gerai. Dabar, kai atkasti kapai, viskas priklausys nuo projektuotojų“, - antradienį kalbėjo D. Černienė.
Paminklosaugininkė ką tik buvo grįžusi iš karių kapinių. Apie atidengtus palaidojimus D. Černienė perdavė informaciją Kultūros paveldo departamentui. Archeologų darbo kontroliuoti savivaldybės paminklosaugininkė neturi teisės, tačiau, pasak D. Černienės, paprastai archeologai, jei ką nors randa, informuoja savivaldybę.
Pirmadienį kapavietes atidengęs K. Duderis informacijos paminklosaugininkei neperdavė. Nieko nežinojo ir už kultūros sritį atsakinga mero pavaduotoja, apie kasinėjimus išgirdusi iš korespondentų.
Informaciją apie padėtį karių kapinėse D. Černienė gavo iš vicemerės Stasės Eitavičienės ir piliečių. Tai buvo antradienį, darbo dienai pasibaigus.
„Nors jau buvo po 17 valandos, gavusi pranešimus skambinau Karoliui (archeologui K. Duderiui - aut). Jis patikino, kad viską pranešęs rajono merei“, - sakė D. Černienė. Po pokalbio su archeologu apie atkastus kapus paminklosaugininkė informavo Kultūros ir sporto skyriaus vedėją Liną Vireliūnienę bei savivaldybės administracijos direktorių Vytautą Džėją. Taip pat perdavė informaciją Kultūros paveldo departamento specialistams.
Merės manymu, kapinėse „viskas yra gerai“
Kareivių palaikų atkasinėjimo apstulbinti kai kurie žmonės svarstė, ar tik archeologas nebus gavęs Biržų rajono merės Irutės Varzienės nurodymo iškasti ir perlaidoti palaikus.
Tokiu būdu esą bus išlaisvinta vieta „Birute“ vadinamam paminklui.
Antradienį merė archeologo skambučio sulaukė būdama Vilniuje.
„Taip, jis man skambino, tačiau aš jam jokių nurodymų nedaviau. Išgirdusi informaciją apie atkastus palaikus klausiau jo, ką aš ir savivaldybė turėtume daryti. Teiravausi, ar archeologas žino, kaip tokioje situacijoje turi elgtis. Jis patikino, jog viską žino, o aš pasakiau, kad tolesnius veiksmus aptarsime rytojaus dieną, kai grįšiu“, - sakė merė I. Varzienė. Archeologas ją patikinęs, kad iki kitos dienos per naktį niekas nepasikeis, ir sakęs, jog palaikai tikrai dar nebus užkasti.
Trečiadienį rajono vadovė sakė apsilankiusi kapinėse.
„Ten viskas, mano manymu, yra gerai. Kita vertus, kaip tai kanceliariškai beskambėtų, yra nupirkta paslauga, kapinėse dirba specialistai ir jie privalo atsakyti“, - teigė merė „Šiaurės rytams“.
Po visuomenės ir žiniasklaidos domėjimosi savivaldybės interneto tinklalapyje pasirodė informacija apie atkastus palaikus.
„Archeologiniai tyrimai padės atsakyti, kurioje vietoje ir kokiu būdu buvo laidojami kariai, bei padės išvengti tolesnės šio klausimo eskalacijos“, - visuomenei pranešė Biržų rajono savivaldybė. Kitaip tariant, visuomenė buvo informuota, kad archeologų dėka žinosime, jog karių kapuose yra… karių palaikų.


Siūlymas prašyti Rusijos ambasados paramos

Keista sutapimas, kad kaip tik šią savaitę, kai pradėti kasinėti karių kapai, Biržų valdžios koridoriuose pasirodė svečias. Preliminariais duomenimis, jis lankėsi ir vienoje laikraščio redakcijoje. „Šiaurės rytus“ pasiekė informacija, kad Biržų rajono vadovė sulaukė siūlymo priimti Rusijos ambasados pagalbą ir sutvarkyti užrašus Biržų karių kapinėse.
„Bijome, kad mūsų merė gali nejausti situacijos ypatingumo ir priimti Rusijos ambasados tarpininko siūlymą “, - nuogąstavo žmogus.
Merė I. Varzienė patvirtino, kad pas ją buvo atėjęs Seimo nario (pavardės merė neprisimena – red.) padėjėjas socialdemokratas Augustinas Vaitaitis.
„Taip, jis sakė turintis pažįstamų Rusijos ambasadoje ir siūlėsi būti tarpininku tarp mūsų savivaldybės ir ambasadoriaus, kad gautume lėšų kapinių užrašų tvarkymui. Jis sakė apžiūrėjęs kapines ir manantis, jog galėtume pasinaudoti Akmenės pavyzdžiu“, - sakė merė. Ji atsakiusi, kad dėl pasiūlymo turinti pasitarti.
Pasiteiravus, ar jau su kuo nors pasitarusi prašys Rusijos ambasados paramos, merė atsakė kol kas to daryti nesirengianti.
„Kol kas turiu tik atskiras nuomones. Manau, kad iniciatyva dėl kapų tvarkymo turėtų ateiti iš pačios Rusijos ambasados“, - sakė merė konservatorė I. Varzienė. Anot jos, „su jautriais dalykais reikia elgtis atsargiai“.


Alfreda Gudienė
2014-10-30


2014.10.30

Apie dulkinimą ir pinigus

Šiandien savivaldybės taryba svarstys daugiau nei 50 klausimų. Kai kurie projektai sulaukė klausimų, abejonių arba griežtų vertinimų. Politikams atrodė, kad kai kurie sprendimai yra beviltiški arba netgi nesuderinami su sveiku protu.

Savivaldybės tarybos narys Vytautas Čiuplinskas (dešinėje), išgirdęs, kad Medeikių globos namų stogą remontavo „Biržų ranga“ tarstelėjo: „Tai ilgai nelaikys.“

Aptarė pusšimtį klausimų

Nuo pirmadienio pasipylę Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai – šiandieninio tarybos posėdžio preliudija. Pirmieji pirmadienio popietę posėdžiavo savivaldybės Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto nariai. Komiteto sueiga vos nepatyrė fiasko, nes numatytą posėdžio pradžios valandą trūko kvorumo. Besvarstant, kaip pasielgti, atėjo pavėlavęs tarybos narys Viktoras Rinkevičius. Kvorumas susirinko ir komitetas kibo į svarstymus.
Posėdyje dalyvavo penki iš aštuonių savivaldybės tarybos Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto narių: Kęstutis Slavinskas (pirmininkas), Ramunė Čigienė, Vytautas Čiuplinskas, Viktoras Rinkevičius bei Aidas Vaitkevičius.
Taip pat dalyvavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja, jo pavaduotoja Alė Pocienė, mero patarėjas Eividas Šernas, skyrių vedėjai ir specialistai.
Spalio mėnesio savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė yra kaip reta plati. Pirmadienį joje buvo 51 klausimas, paprastai iki posėdžio dienos atsiranda dar vienas ar du papildomi.
Nors klausimų ir nemažai, tačiau daugelyje jų kalbama apie techninius valiutos pasikeitimo dalykus. Visos savivaldybės įmonių teikiamų paslaugų kainos perskaičiuojamos eurais ir jas turi patvirtinti savivaldybės taryba. Tai aktualu bibliotekoms, muziejui, kultūros centrui, autobusų parkui ir kitoms savivaldybės įmonėms.
Dėl šių klausimų diskusijų nebuvo, visi suprato formalią pakeitimų reikšmę.


Kas kontroliuos dulkinimą?

Kad komiteto nariai nusiteikę aktyviai, paaiškėjo jau aptariant pirmąjį darbotvarkės klausimą. Jame buvo svarstomos naujos Biržų rajono savivaldybės gyvenamųjų namų ir bendrojo naudojimo patalpų bei inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklės. Komiteto narė R. Čigienė citavo taisyklių dalį, kur sakoma, kad draudžiama džiauti skalbinius atviruose balkonuose bei iš balkonų ar atvirų lodžijų dulkinti patalynę, kilimus ar kitus daiktus. Politikę domino, kas kontroliuos bei užtikrins šių nuostatų laikymąsi ir baus besidulkinančius pažeidėjus.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Vadluga atsakė, kad taisyklių laikymosi kontrolę vykdys administracijos direktorius ir jo įgalioti administracijos atstovai – seniūnai ir seniūnijų specialistai, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.


Su komisijomis suderinta, su sveiku protu – ne

Posėdžio dalyviai sukluso, kai Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė pristatė savivaldybės ketinimą imti ilgalaikę paskolą. Anot pranešėjos, tai būtų 2,5 mln. litų, arba ekvivalentiška eurais, paskola 7 metų laikotarpiui iš palankiausias sąlygas pasiūliusio banko. Pinigai būtų skirti savivaldybės vykdomiems investiciniams projektams finansuoti. Tiksliau, padengti projektų išlaidose savivaldybės dalį, nes pagrindinės lėšos yra gaunamos iš ES finansinės paramos. Komiteto narys A. Vaitkevičius nustebo, kad dvidešimties projektų sąraše figūruoja ir pilies arsenalo atstatymo bei pritaikymo turizmui projektas. Anot politiko, pastatas pabaigtas, perduotas ir funkcionuoja - kokie čia dar pinigai? Pasirodo, yra šiek tiek kitaip. Anot Z. Marcinkevičiūtės, dabar dar tik vykdomos statybos užbaigimo ir perdavimo procedūros. Tik dalis patalpų jau perduotos muziejaus žinion, jose ir vykdoma veikla. A. Vaitkevičius klausė, kas mokės už neperduoto pastato šildymą. Administracijos direktorius V. Džėja užtikrino, kad iki galutinio perdavimo Valstybinei komisijai tai darys rangovas.
Neliko be atgarsio ir siūlomas savivaldybės asignavimų vykdomiems investiciniams projektams perskirstymas. Kalbant apie naujosios viešosios bibliotekos techniniam projektui skiriamas lėšas, V. Rinkevičius pasidomėjo, kaip sekasi bibliotekos projekto derinimas su reikalingomis institucijomis. Iš V. Džėjos išgirdęs, kad beveik su visais pavyko suderinti, V. Rinkevičius replikavo, kad su sveiku protu šio projekto suderinti nepavyks. Politikas sakė neįsivaizduojąs senamiestyje tokių architektūrinių formų statinio.


Kompetencija

Tarybos posėdyje bus siūloma sutaupytas socialinėms pašalpoms skirtas lėšas paskirstyti rajone veikiančioms socialinės globos įstaigoms, kurių dalininkas yra savivaldybė. Iš šių lėšų jau suremontuotas VšI „Vaiko užuovėja“ pastato Medeikiuose stogas. „Kas buvo šio reikalo rangovas?“ - stogo tvarkymu domėjosi komiteto pirmininkas K. Slavinskas. V. Džėja paaiškino, kad darbus atliko UAB „Biržų ranga“.
„Tai ilgai nelaikys“, - užtikrintai nuskambėjo V. Čiuplinsko balsas. Reikia pripažinti, kad politikas greičiausiai žino, ką sako. Jis – buvęs ilgametis minėtos įmonės vadovas.


Direktoriškos algos priedas

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė komitetui pristatė sprendimo projektą, kuriuo siūloma Biržų ligoninės direktoriui Nikolajui Jelozai nuo spalio 30 dienos nustatyti 50 procentų dydžio pareiginės algos priedą už papildomus darbus. Pasak vedėjos, yra gautas N. Jelozos prašymas skirti priedą už sergančio vidaus ligų gydytojo pavadavimą. Direktorius savo prašyme nurodo, kad vidaus ligų gydytoją jis pavaduoja nuo rugsėjo, bet, pasak E. Prokopovičienės, atgaline data priedo skirti negalima. A. Vaitkevičius suabejojo priedo dydžiu. Iki šiol, pasak tarybos nario, kiek jis pamena, panašūs priedai buvo skiriami 25 procentų dydžio. E. Prokopovičienė sakė, kad priedą suskaičiavo buhalterija pagal ligoninės direktoriaus nurodytą papildomo darbo krūvio apimtį.
Už siūlomą direktoriškos algos priedą balsavo posėdyje dalyvavusi komiteto dauguma - K. Slavinskas, V. Rinkevičius ir V. Čiuplinskas.


Verdiktas

Komiteto posėdyje svarstyti ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos nuostatai. V. Rinkevičius juose pasigedo aiškiai reglamentuotos tarybos sudarymo tvarkos, kokiu būdu iš daugelio NVO atstovai bus renkami į tarybą. R. Čigienei užkliuvo tai, kad tekste greta kitų nepaminėtos miesto bendruomenės. Diskusijoje buvo siūlomos atskirų nuostatų straipsnių pataisytos redakcijos. Ginčus dėl formuluočių apibendrino politikas V. Čiuplinskas: „Galim įrašyti ką norim - vis tiek nieko čia nebus.“


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-30


2014.10.30

Kvapų ir mitinio miesto nelaisvėje

Nerimastingoji kavinės – knygyno „BooKafe“ siela Greta Akcijonaitė aktyviai užsiima biržiečių prusinimu. Jau kelintą kartą jos organizuojami kameriniai susitikimai su žymiais ar įdomia veikla užsiimančiais žmonėmis paskatina atsiverti kultūriniams akivarams, o miestiečiams, atvykusiems į renginius, praplėsti savo akiratį. Taip niekad „BooKafe“ durų renginių metu ir nepraveriantiems žmonėms belieka mesti akmenį į savo daržą bei toliau virkauti, kad mūsų miestas – gili kultūrinė pelkė...

Rita Grunskytė renginio dalyvius supažindino su natūraliais eteriniais aliejais.

Pažintis su saulės, šviesos ir šilumos kūriniais

Savaitei ritantis į pabaigą praėjusio ketvirtadienio vakaras „BooKafe“ pakvipo maloniais dvelksmais. Kelias žvarbios pavakarės valandas išskirtinai moteriška kavinukėje susirinkusi auditorija uostė, ragavo, kvėpinosi natūraliais eteriniais aliejais, kuriuos pristatė biržietė, aromaterapijos specialistė Rita Grunskytė. Prieš penkerius metus susidomėjusi kvapais ir Londone baigusi specialius aromaterapijos mokslus, R. Grunskytė šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su Vilniuje įsikūrusiais „Kvapų namais“, kurie prekiauja natūraliais eteriniais ir masažiniais aliejais, eliksyrais, namų kvapais, ekologiška kosmetika, užsiima kosmetikos gamybos pamokomis, rengia su aromaterapija susijusius seminarus.
Kvapas – rodos, toks neapčiuopiamas ir nekonkretus dalykas – anot renginio vedėjos, visų pirma, mums žadina tam tikras emocijas, nes jis per uoslę tiesiogiai veikia mūsų smegenis. R. Grunskytė ratu siuntė mažyčius tamsaus stiklo buteliukus, kuriuose tūnojo visa kvapų paletė. Visiškai natūralūs eteriniai aliejai toli gražu nepriminė prekybos centruose siūlomų įsigyti sintetinių kvapų. Net ir neišlavinta uosle buvo galima suvokti, kad uostai tikrą čiobrelį, levandą, kedrą, rožę, sandalą, arbatmedį...
Aromaterapijos specialistė kalbėjo, kad, nuolat kvėpinant natūralius kvapus, ilgainiui mūsų uoslė lavėja, tad po tam tikro laiko kantraus kvapų uostymo darosi visai nesunku iš kelių aliejų mišinio išskirti konkrečią kvapo natą. Tokius natūralius eterinius aliejus galima naudoti kaip kvepalus, mėgstamo aromato šlakeliu „pagardinti“ naudojamą kremą, šampūną, gaivinti patalpas, rūbų spintas. Be to, jie - puikus vaistas, tarkim, peršalus.
„Kiekvienam žmogui individualiai atskiras kvapas gali būti malonus arba ne. Vadinasi, malonūs kvapai dabartinėje būsenoje ar situacijoje žmogui yra reikalingi, nemalonūs – dar reikalingesni. Esmė ta, kad nėra nemalonių kvapų – žinoma, aš kalbu apie natūralius. Su kiekvienu kvapu reikia „susidraugauti“ ir galbūt po tam tikro laiko jis gali pasirodyti kaip pats maloniausias. Tarkim, arbatmedžio kvapas ne visiems patinka, bet jis – kuo puikiausias pagalbininkas rudeninėms ligoms nuginti. Tereikia juo kvėpinti patalpas, o labai dažnai pakanka tik lašelį arbatmedžio eterinio aliejaus užvarvinti ant skepetaitės ir palikti ją netoli pagalvės. Kvapai lemia ir mūsų psichologinę būseną – štai kedras padeda prisitaikyti naujoje aplinkoje, jau seniai žinoma, kad levandos aromatas kuo puikiausiai ramina, o citrusiniai kvapai pakelia nuotaiką.
Eteriniai aliejai taip pat neatsiejami nuo kosmetikos. Klasikinis pavyzdys – veido odai labiausiai tinka ir ją geriausiai veikia levandos, sandalo, bosvelijos, ramunėlių arba rožių vanduo“, - kvapų naudojimo paslaptimis dalijosi R. Grunskytė.
Panašu, kad paskutinio rudens mėnesio tamsumos prisodrinti vakarai „BooKafe“ žada kvepėti ne tik kava – R. Grunskytė planuoja ir dar kelis užsiėmimus, skirtus kvapams ir eteriniams aliejams, kurie, anot jos, yra saulės, šviesos ir šilumos kūdikiai.


Modernybės nuniokotų miestų mitai

Šeštadienio vėjai ir liūdnas dangus tarsi savaime skatino ieškoti jaukaus prieglobsčio. „Bookafe“ kvietė priimti intelektualinį prieglobstį kartu su į Biržus atvykusiu humanitarinių mokslų daktaru, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetų profesoriumi Almantu Samalavičiumi. Šių metų pavasarį buvo išleista jo knyga „Nelaisvės formos“, kurią praėjusi savaitgalį negausiam biržiečių būreliui autorius Biržuose ir pristatė. „Visai nesistebiu šia jūsų itin kamerine aplinka“, – tokia nuomone vakarą pradėjo svečias iš Vilniaus. „Neparašiau populiaraus romano, pagal kurį būtų galima pastatyti serialą, tad ir nesitikiu lengvai nuspėjamo turinio ištroškusių knygos mylėtojų būrio.
Tiesą sakant, išvis nežinau, ar ką nors parašiau. Mano misija buvo tik kalbinti žmonės, užduoti jiems klausimus. Pokalbiai buvo spausdinami kultūros ir meno mėnesiniame žurnale „Kultūros barai“, o po trejų metų intensyvaus kalbinimo savaime kilo mintis išleisti knygą“.
„Nelaisvės formos“ – tai A. Samalavičiaus pokalbiai su pasaulyje pripažintais įvairių sričių teoretikais ir praktikais, mąstytojais, ekonomistais apie ekonomiką, krizes ir miestokūrą. Pastarasis žodis lietuvių kalboje vartojamas itin retai, tačiau jis neatsiejamas kalbant apie šiuolaikinį miestą, jo itin svarbų urbanistinės darnos ir estetikos bei humaniškumo principą miesto ilgaamžiškumui nusakyti.
Visos profesoriaus mintys reikalauja suklusti – kokiame mieste, kokiame pasaulyje mes gyvename, kokia šiandieninės architektūros misija – ar ir toliau ištisais kvartalais statyti megapolius kaip slibinui, eikvojančiam Žemės išteklius, skatinančiam vartotojiškumo maniją. O galbūt jau pats laikas ieškoti naujų urbanistinių formų, kad patys neuždustume savo suręstose betono džiunglėse, beveidžiuose, unifikuotuose miestuose, stikliniuose dangoraižiuose ir neva modernių pastatų labirintuose...
Sakysit, neaktualu mažam miestui? Neįdomi tema Biržams, juk koks gi mes megapolis? Betgi urbanistiniai dėsniai – visur tie patys ir jie taikomi ne tik didmiesčiams. Humaniško ir bendruomeniško, o ypač urbanistinės darnos ir estetikos nestokojančio miesto idėja Biržams oi kaip svarbi. A. Samalavičius drąsiai teigia, kad naujosios architektų kartos – tokios, kuri kurtų protingus, kuo mažiau resursų ir išteklių reikalaujančius bei gamtos neniokojančius, žmogaus reikmėms tarnaujančius pastatus ir bendruomeniškumą skatinančius miestus – paradoksalu, bet reiks dar ilgai palaukti. Naujojo urbanizmo judėjimas dabar itin aktyvus JAV, tačiau Europoje jis dar sunkiai skinasi kelią. Akivaizdu, kad Lietuvoje – taip pat.
„Savo studentams kaip didžiausią urbanistinę nesąmonę rodau Vilniuje esantį Konstitucijos prospektą. Štai koks dabartinių architektų supratimas apie šiuolaikinį, neva modernų miestą – keliomis eilėmis miesto centre zujantys automobiliai, jų išmetamosiomis dujomis kvėpuojantys čia pat prie kelio kavinėse sėdintys žmonės, nuolat triukšme dirbantys Vilniaus savivaldybės ir gretimų institucijų valdininkai... Koks tokio miesto tvermės dėsnis? Kiek dar ilgai mes kurpsime planus tokių miestų, kuriuose vargstame patys ir verčiame vargti dar kelias kartas? Iš tikro tai visi pasaulio didieji miestai yra nuniokoti modernybės, prasidėjusios dar prieš šimtą metų. Tada buvo naudojamos naujos statybinės medžiagos ir technologijos, miestai virto ekonomikos augimo centrais, kuriuose nežabotai augo pramonė ir gamyba, plito moderni įranga, buvo pamirštos vietinės statybinės medžiagos, miesto statymo tradicijos, niekinama istorija, unifikuojamos viešosios erdvės. Tai buvo modernaus miesto mitas, ir visiems atrodė, kad tik toks didmiestis ir turi būti. Tik pagalvokite – toks mąstymas trunka nuo praėjusio amžiaus pradžios... O naujų miestų modeliai – miesto-sodo, ekomiesto, išmaniojo miesto, lėtojo miesto – dar tik skinasi kelią į mūsų sąmonę ir tik retais atvejais yra įgyvendinami. Todėl drąsiai sakau, kad, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, reikia kuo skubiau pasukti harmoningos plėtros link. Kitu atveju mes patys sunaikinsime save. Mano vienas kalbintas žymus žmogus paklausė, ar mano vaikai mėgsta gamtą. Geriau, sako, kad jie nemylėtų jos, nes po trisdešimt metų nebeliks natūralios gamtos. Tiesa, daugelis mūsų įsivaizduoja, kad ateitis susijusi su sparčiu didmiesčių augimu. Tad kuo skubiau šiuo klausimu reikia lavinti ne tik architektus ir urbanistus, bet ir politikus, investuotojus ir rangovus, suinteresuotus kiekviename mieste pastatyti po kelis prekybinius kvartalus. Iš puikiai žinomų miestų kaip tobulas pavyzdys yra Florencija. Buvau daug kartų girdėjęs apie jos protingą išplanavimą, bet tik ten nuvykęs supratau, kodėl Florencijoje gimė genijai – ir L. da Vinči, ir Mikelandželas... Miestas tais senaisiais laikais projektuotas pačių miestiečių, o ne kokių nors specialistų taip, kad visi jų reikmėms reikalingi pastatai būtų nedideliu spinduliu vienas nuo kito“, - mintimis dalijosi A. Samalavičius.
Susitikime-knygos pristatyme dalyvavęs biržietis menininkas ir knygos autoriaus geras bičiulis Alis Balbierius išsakė savo poziciją, kad tokia knyga turėtų atsirasti ant kiekvieno valdininko stalo. „Tai knyga, skatinanti visiškai pakeisti savo mąstymą ir griauti įsisenėjusius mitus“, - tokia buvo jo nuomonė. Renginio dalyviai pritardami linkčiojo galvas. Kalboms, nuo architektūros įsisiūbavus prie literatūros, gamtosaugos ir kitų globalių temų, kiekvienas dalyvis tikrai turėjo suvokti, kad visų pirma mes patys esame atsakingi už tai, kokioje aplinkoje gyvename, gyvensime ir kokią ją paliksime ateinančioms kartoms. Jau dabar šie teiginiai skamba lyg ir banaliai, nuvalkiotai, bet, susidūrusi su erudicijos nestokojančio A. Samalavičiaus profesine patirtimi, suvoki, koks gi didžiulis dirbtinio melo burbulas yra pučiamas apie sparčiai plintantį ekologiškos gyvensenos modelį...


Aja Varnaitė
2014-10-30


2014.10.27

Vilkų medžioklės sezono pradžioje - papjauta telyčaitė

Spalio 23-iosios naktį plėšrūnai sudraskė veršelį. Biržų rajone tai jau šešioliktas šiais metais naminių gyvulių sudraskymo atvejis.

Žygimantas Bitinas neabejoja, kad penkių mėnesių telyčaitę sudraskė vilkai.

Vabalninko seniūnijos, Guodžių kaimo ūkininkų karvių bandą praretino vilkai. Plėšrūnai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sudraskė netoli tvarto buvusią penkių mėnesių telyčaitę.


Vilkai sugrįžo po dvejų metų

Žygimantas Bitinas su šeima, auginančia tris vaikus, gyvena ir ūkininkauja Guodžių kaimo vienkiemyje. Įsikūrę senelių sodyboje, kurioje dar tebėra kai kurie šimtamečiai pastatai, ūkininkai dirba 60 hektarų žemės ir laiko trisdešimties galvijų bandą. Pieną veža į Guodžiuose esantį bendrovės „Rokiškio sūris“ supirkimo punktą. Nedidelio ūkio savininkams - ir viena prarasta telyčaitė yra nemažas nuostolis. Apmaudu, kad per vasarą augintą ir penkių mėnesių sulaukusią karvytę pražudė įstatymo saugomi, tačiau kone į patį kiemą atsėlinę laukiniai žvėrys.
„Dvejus metus leido atsikvėpti, o dabar vėl grįžo“, - ketvirtadienį kalbėjo Ž. Bitinas apie vilkus. Guodžių apylinkėse siautėjusių ir žmones gąsdinusių vilkų išpuolį ūkininkui teko pajusti prieš dvejus metus. Pilkieji sudraskė karvytę, besiganiusią netoli seno molinio tvarto.
Kone toje pačioje vietoje ketvirtadienio naktį papjauta ir sumaitota dar viena ūkininkų bandos telyčaitė. Buvusi grandine pririšta penkių mėnesių karvytė sudraskyta taip, kad ūkininkas neabejoja, jog gyvulį užpuolė keli vilkai.


Aviganė buvo bejėgė

Ž. Bitinas pasakojo naktį girdėjęs šuns lojimą. Pasak ūkininko, palaida laikoma Podhalės aviganė Melisa tiesiog draskėsi. „Jei būčiau atsikėlęs ir pažiūrėjęs, kodėl šuo nerimsta, gal būčiau karvytę išgelbėjęs“, - liūdnai kalbėjo ūkininkas, glostydamas gražuolę bandos sargę Melisą. Ją ūkininkas Žygimantas sako gavęs iš kaimynystėje ūkininkaujančių Bėliakų. Šie turintys net kelis sarginius šunis.
Kad dvejų metų aviganė Melisa gindama karvytę patyrė stresą ir prarado jėgas, rodė jos būsena. Paprastai guvi ir sargi aviganė ketvirtadienį tysojo ant žemės ir buvo panaši į bejėgę būtybę. Pasak šeimininko, iki pietų ji nieko neėdė ir vangiai reagavo į aplinką. Po pietų Melisa pakilusi pavaikščiojo, tačiau jokiu būdu nepriminė tokios aviganės, kokia ji buvo iki susidūrimo su plėšrūnais.
Šeimininkas apžiūrėjęs šunį sužalojimų nerado, tačiau Podhalės aviganę, matyt, išgąsdino plėšrūnų jėga. Gali būti, kad pilkiai gainiojo ir bandos sargę.
Ūkininkas tikėjosi Melisą parodyti veterinarijos gydytojui, turinčiam atvykti apžiūrėti vilkų sudraskytos telyčaitės. Kadangi gyvulys yra įregistruotas ir paženklintas, Ž. Bitinas tikisi kompensacijos.
Pasak Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, šiais metais gauti 7 prašymai kompensuoti vilkų padarytą žalą. Prie šio skaičiaus netrukus turėtų būti pridėtas Ž. Bitino pateiktas prašymas. Pagal nustatytą metodiką apskaičiavus žalos dydį pinigus tikimasi išmokėti iki metų pabaigos.
Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pateiktais spalio 22 dieną, rajone buvo įregistruota 15 naminių gyvulių sudraskymo atvejų. Salio 23 – iąją šis skaičius padidėjo iki 16.


Alfreda Gudienė
2014-10-25

2014.10.27

Vandalų dvasia atgyja Astrave

Į Kultūros vertybių registrą įrašyta senoji Astravo užtvanka negailestingai draskoma ir darkoma vietinių nenaudėlių. Tačiau savivaldybės atsakingi asmenys spinduliuoja olimpine ramybe - pinigų remontui nėra ir greitai nebus.

Dalis grakščios arkinės užtvankos atbrailas dengusių granito plokščių yra pavogta, kitą dalį vandalai numetė į buvusią upės vagą. 

Prieš beveik pusantro tūkstančio metų rytų germanų gentys, besivadinančios vandalais, įsiveržė į Romos imperiją, užpuolė ir užėmė Romos miestą. Panašu, kad Amžinajame mieste vaikinai kaip reikiant pasilinksmino, kadangi vandalų vardas ilgainiui tapo bendrinis visame pasaulyje. Jis reiškia tamsuolį, barbarą, kultūros ir materialinių vertybių niokotoją ar gadintoją. Yra tokių mūsų žilos praeities tyrinėtojų, kurie teigia, jog vandalai buvo ne germanų, bet mūsų protėvių prabaltų gentys. Anot jų, per užkariautas Danijos žemes jos pasiekė dabartinės Prancūzijos ir Ispanijos žemes, vėliau Šiaurės Afrikoje įkūrė valstybę. Savo įžvalgas jie grindžia semiotikos ir semantikos mokslais, įvairiomis užuominomis IX- XII amžių skandinaviškųjų kraštų šaltiniuose bei drąsiais savo minčių šuoliais.
Seniai istorijos verpetuose ištirpo vandalų gentys ir jų sukurta valstybė Kartagina, bet per praėjusius amžius liko gyva šių vyrų dvasia - siaubti, laužyti, naikinti turtą, paminklus ir kitas kultūros vertybes.
Nereikia būti prabaltų genčių proistorės tyrinėtoju, kad įsitikintum, jog vandalų šaknys slypi mūsų krašto žemėje, greičiausiai Astravo apylinkėse. O maištinga protėvių dvasia kaskart atgyja ainiuose. Tuomet ima jaunasis vandalas „pūslę“ ir laužtuvą bei žengia protėvių keliu.
O jo kelyje ramiai glūdi kultūros paveldo objektu paskelbta senoji Astravo užtvanka. Grafo Jono Tiškevičius 1860 metais pastatytą arkinę užtvanką 2005 metais restauravo jau irgi istorija tapusi UAB „Agluona“. Kartu su Astravo dvaro sodyba užtvanka, kaip komplekso dalis, įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Dailaus raudonplyčio statinio parapetai apdengti granito plokštėmis. Tiksliau, buvo apdengti, nes būtent šios apdailos plokštės ir vilioja šiuolaikinius vandalus. Žiojinčių skylių nuo pavogtų ar sudaužytų plokščių skaičius vis didėja, jau trūksta arti dvidešimties granitinių apdailos elementų.
Savivaldybės paminklosaugininkė Danutė Černienė sake, kad pirmosios nuluptos plokštės pastebėtos dar praėjusiais metais. Buvo kreiptasi į policiją, tačiau kenkėjų, panašu, nustatyti nepavyko. Pasak D. Černienės, objektas priklauso savivaldybei, ir ji turėtų rasti galimybių juo pasirūpinti. Tačiau savivaldybės biudžete remonto darbams pinigų kol kas neatsirado. Kai atsiras pinigų, bus skelbiamas konkursas užtvankai remontuoti.
Astravas su visa užtvanka priklauso Biržų miesto seniūnijos valdoms. Seniūnas Vytas Jareckas sakė žinantis ir matęs užtvankos bėdas. Jis patvirtino, kad pernai savivaldybė kreipėsi į policiją dėl turto suniokojimo. Tuo reikalu, pasak seniūno, užsiėmė savivaldybės Vietinio ūkio skyrius.
Pasak V. Jarecko, dalis plokščių buvo pavogta, o kita dalis sumesta į buvusią upės vagą. Seniūno nuomone, plokštes tvirtinti klijais prie atbrailos nebuvo pats geriausias sumanymas, veikiant šalčiui jos atitrūko nuo pagrindo ir tapo lengvai nuimamos. Ateityje seniūnas granitinę apdailą prie parapeto siūlo tvirtinti varžtais.
Seniūnija prižiūri ir tvarko užtvankos aplinką, o remontu turėtų rūpintis savivaldybės Vietinio ūkio skyrius.
Savivaldybės turtą administruoja ir remontus organizuoja savivaldybės Vietinio ūkio skyrius. Jo vedėjas Petras Januškevičius, paskendęs svarbių valstybinių darbų gausoje, jau nepamena, kaip ten pernai buvo dėl tos Astravo užtvankos. Žmogus lengviau atsipučia, sužinojęs, kad kalbama apie senąją užtvanką, o ne apie tą, kuri dabar laiko Širvėnos ežero vandenį. Tačiau, anot jo, jokių lėšų remontui nėra ir neaišku, kada jų bus.
Tai jau ne pirmas kartas, kai nukenčia užtvankos atbrailas puošiančios plokštės. Panaši situacija buvo ir 2011 metų vasarą, tačiau tuomet suniokota buvo mažiau – penkios ar šešios sugadintos plokštės buvo atstatytos.
Šįkart nuostoliai gerokai didesni ir visiškai neaišku, kada užtvankos parapetai bus suremontuoti.
Protingos galvos sako, kad daugiausia kultūros vertybių sunaikinta iš ideologinių paskatų: Romos popiežiai naikino pagoniškas šventyklas ir paminklus; musulmonai padeginėdavo graikų bibliotekas; šventųjų paveikslų garbintojai ir jų priešininkai siaubė Bizantijos šventyklas, protestantai - katalikų bažnyčias ir galų gale hitlerininkai bei sovietai taip pat naikino užgrobtas kultūrines vertybes.
Įdomu, kokiai ideologijai atstovauja Astravo užtvankos griovėjai?


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-25



2014.10.27

„Baltais klavišais bėga tavo rankos/ neliesdamos juodų...“

Poeto, eseisto Aido Marčėno daugiabriaunės kūrybos aidas Biržų pilyje.

Aidas Marčėnas (prisimenant knygą „Vargšas Jorikas“).
Alio Balbieriaus nuotrauka. Fotografuota Biržuose, 2014 spalio 19 d.

Rašytojas ir fotografas Alis Balbierius, Biržų publikai pristatydamas „gyvą klasiką“, Nacionalinės ir daugybės kitų premijų laureatą Aidą Marčėną, sakė, kad jo pristatyti nereikia tiems, kurie iš tiesų domisi literatūra, o ypač – poezija. Tokių spalio 18-osios vakarą Biržų pilyje susirinko apie 40, t. y. optimalus literatūrinio renginio klausytojų (žiūrovų) skaičius ir, regis, jiems šio vakaro laikas iš tiesų neprailgo. Vietoj sauso, oficialaus pristatymo vakaro vedėjas tiksliai pacitavo šmaikštų universalaus menininko Alvydo Šlepiko pasisakymą apie Aidą Marčėną: „Aidas Marčėnas – tinginys ir perfekcionistas, ko gero, nieko daugiau neveikiantis gyvenime, tik besišnekantis su mūzomis. Jis turi puikų humoro jausmą, kas labiau būdinga mūsų prozininkams, todėl yra nepaprastai geras pašnekovas. Pradėjęs kaip hipis, gatvės bardas, minezingeris, bohemos dainius, kuriam buvo sakoma – rašyk verlibrus, nes rimuoti eilėraščiai ne tau, ir kaip tik todėl tobulai įvaldęs klasikines poezijos formas, dabar yra pripažintas literatūros autoritetas.
Aidas yra vienas iš nedaugelio, kuriam paklūsta net sonetų vainikai ir, jo parašyti, neatrodo nei dirbtiniai, nei plastmasiniai. Pastarosiose poeto knygose kalba tiksi ir gaudžia, aidi ir skimbčioja tarsi pati savaime susipilstydama į įvairiausias formas, tarsi vien panorėjęs A. Marčėnas gali sukurti sonetą, tanką ar kokį rondo. Be to, Aidas yra bene aiškiausiai ir trumpiausiai įvardijęs dabarties žmogaus pasimetimą, padėtį, jauseną mūsų vis siaurėjančiame pasaulyje: „... netikiu, kad tikiu.“
Ir dar, prieš suteikdamas žodį svečiui, Alis Balbierius perskaitė Marčėno jaunystės laikų eilėraštį „Žiemos muzika Palangoje“, kurį jam teko ne kartą girdėt skaitant iš poeto lūpų jų pažinties pradžioj Vilniuje, „Vilniaus bohemos“ terpėje, kada jaunas talentingas Aidas dar nebuvo išleidęs nė vienos knygos: „į čia mes mirę grįšime nes baltos/ baltoj pūgoj jau tūkstantį žiemų/ baltais klavišais bėga tavo rankos/ neliesdamos juodų“...
Vakaro metu Aidas Marčėnas perskaitė daug eilėraščių iš įvairių savo kūrybos periodų; abu rašytojai diskutavo ir apie poezijos, eilėraščio apskritai bei poeto prasmę tiek šių dienų pasaulyje, tiek Lietuvoje („Žiūrėdamas į savo eilių palikimą, ir aš jokios konkrečios prasmės nematau. Matau gal vienintelę prasmę – dabartyje, kai rašau, ir prasmė yra labai aiški. Čia yra panašiai kaip su tikėjimu. Kai tiki, neklausi savęs, kokia tavo tikėjimo prasmė, kokia iš viso to nauda. Kam viso to reikia? Kas tavo tikėjimą skaitys?“ – iš interviu Liudvikui Jakimavičiui). Ta proga buvo prisiminti ir didieji poetai, neseniai iškeliavę į Anapilį – Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Jonas Strielkūnas, Justinas Marcinkevičius ir kiti...
Pasak vakaro vedėjo, ir norėta, kad Aidas savo kūrybą reprezentuotų retrospektyviai, nes jis – daugiabriaunis, tiek klasikinės manieros, tiek postmodernus ir konceptualus, sukuriantis kartais sunkiai skaitytojui suprantamą eilėraštį - lyg dailininkas konceptualistas paveikslą šiuolaikinėje dailėje - poetas. Svečio kūryba ir nuoširdūs atsivėrimai, persmelkti jam būdinga autoironija ir humoru, išjudino šiaip literatūros renginiuos gan tylią Biržų publiką, kuri turėjo nemažai įdomių klausimų ir sulaukė ne mažiau įdomių atsakymų.
Ir į gan suktą Alio Balbieriaus klausimą, ar (išleidęs tiek knygų, sulaukęs tikro pripažinimo bei įvertinimo) Aidas dar tebemano, kad geriausi (geriausias) jo eilėraščiai dar... neparašyti, poetas su šypsena atsako: „Taip.“
Retrospektyvinis Aido Marčėno kūrybos vakaras Biržuose buvo surengtas bendromis krašto kultūrininkų pastangomis. Svečią pasveikino Biržų merė Irutė Varzienė, kuriai literatūros pasaulis yra artimesnis negu ekonomika, ir parodė smarkiai „suskaitytą“ nuosavybę - antrąją Aido Marčėno poezijos knygą „Angelas“, tuo pradžiuginusi poetą, kurio nuomone, geriausias įvertinimas yra knygos sudėvėjimas, o rašytojas dar priminė, kad susidėvėjimas jam nesvetimas, nes yra išleidęs poezijos rinkinį, pavadintą „Dėvėti“...
Ir dar pasikartokime, ką apie Aidą Marčėną yra sakęs puikus intelektualas ir poetas Tomas Venclova: „Jis veikiau klasikinio tipo poetas. Tai lengvai suprantama, malonu skaityti paprastai, protingai ir labai dažnai, manau, tiesiog nuostabiai parašyta“


„Šiaurės rytų“ informacija
2014-10-25



2014.10.27

Kai dangus – visa karalija

Gimusiems skraidyti nebūtina turėti nuosavus sparnus. Dangaus alkis gena į aukštumas ant dirbtinių sparnų, kuriuos yra privalu išmokti valdyti. Sklandymo meistrystės subtilybes įvaldžiusi ir jų nuolat besimokanti Giedrė Skiauterytė sako, kad labiausiai jai debesyse patinka laisvė, azartas ir nenuspėjamumas. Ir dar –

„Aušros“ vidurinės mokyklos abiturientė Giedrė Skiauterytė sako užaugusi Biržų aerodrome. Anot jos, iki svaigaus pakilimo į dangų - ilgas ir kantrybės reikalaujantis kelias.

.... galimybė skristi kartu su paukščiais

Kai kalbuosi su septyniolikmete Giedre – o tai reiškia beveik dviem dešimtimis jaunesne už save – jaučiuosi kaip vaikas. Kartais netgi blogiau – kaip pamokos neišmokusi nepaklusni mokinė, kurios neišmanūs klausimai pašnekovę verčia nusišypsoti. Teisybė, iš arti nepažįstu taip, kaip ji, dangaus. Neturiu ir jau tikriausiai niekuomet neturėsiu sparnų, nesvarbu, kad dirbtinių, betgi ir juos galima pažaboti. Giedrė visa tai moka: skristi, sklęsti, pakilti, nutūpti, pajausti oro nuotaikas, paliesti dangaus lopinį, suptis po debesimis, pasibučiuoti su saule. Klausiu, ar tai ir yra skraidymo romantika? Ji vėl nusišypso: „Taip. Bet iki tol – darbas. Tiesą pasakius, nuolatinis darbas visados.“
Pirmiausia išsiaiškinu, koks gi terminas sklandytojų žodyne yra pats priimtiniausias nusakyti buvimo danguje būsenai – skristi, sklęsti, sklandyti? Giedrės nuomone, teisingiausiai galbūt būtų vartoti žodį sklęsti. Bet mes vieningai sutariame, kad skraidyti skamba kažkaip... plačiau, o ir šis terminas labiau paplitęs tarp sklandytojų.
„Aušros“ vidurinės mokyklos abiturientė sako užaugusi Biržų aerodrome. Anot jos, nieko nuostabaus, juk mokytojų vaikai irgi užauga mokyklose. Tad kaipgi jai, buvusio aviamodeliuotojo, o paskui sklandytojo Irmanto Skiauterės dukrai, nepažinti dangaus!
„Man buvo 11 metų, kai tėtis mane pirmąkart atvedė pas instruktorių Arūną Pažemecką. Prieš tai įvairiausių skrydžių, kilimų į dangų, leidimųsi buvau prisižiūrėjusi tupėdama ant žemės ir laukdama, kol iš debesų nusileis tėtis. Jis man iki šiol – viena iš puikiausių dangaus kompanijų, mano mokytojas, patarėjas, vedlys. Vasarą su juo mudu aerodrome ir gyvename, už tai sulaukiame priekaištų iš mamos“, - tėčiui pagyrų negaili dukra.
Kaip Giedrė ir sakė, iki svaigaus pakilimo į dangų – ilgas ir kantrybės reikalaujantis kelias. Sklandytoja pasakoja: „4 metus, pradėjus mokytis, tenka važinėti pažeme, po to, pajautus, koks tai paukštis yra sklandytuvas, pradedama skraidyti iki 5 metrų aukščio. Visa tai vyksta vaikišku sklandytuvu. Tai išmokusi, Kėdainiuose aš gavau jaunosios sklandytojos licenciją, o 2010 m. jaunųjų sklandytojų varžybose tapau Lietuvos merginų čempione. Sulaukusi 15 metų ir baigusi Broniaus Ožkinio vaikų aviacijos mokyklą, įstojau į Biržų aeroklubą. Dabar, kol man sukaks 25 metai, esu jaunimo kategorijoje.“
Negana to, drąsioji mergina panūdo gauti ir piloto mokinės licenciją, o tam taip pat reikalingi specialūs mokslai. Pasak Giedrės, privaloma buvo, kaip ir mokantis vairuoti automobilį, atskraidyti tam tikrą valandų skaičių, išmanyti teoriją ir išlaikyti praktikos egzaminus. Visa tai išmokti jai padėjo treneriai Gediminas Venskus ir Linas Onaitis. Pastarąjį mergina vadina savo pagrindiniu mokytoju.
Praeitą žiemą Giedrė tapo licencijuota sklandytoja. „Pati viena į dangų pakilau prieš porą metų. Tai buvo sunkiai nusakomas jausmas… Sykiu ir be galo didelė atsakomybė, juk, kaip įprastai, už nugaros instruktorius nebesėdėjo. Įgyta licencija tik dar labiau paskatina mokytis ir stengtis danguje skristi kaip paukščiui. O iš tikrųjų juk būna taip, kad skrendu su jais viename lygmenyje. Tarkim, šalia mano sklandytuvo – gandras“, - kalba debesų ir paukščių draugė.


Didžiosios varžybos – prieš akis

Tapus sklandytoja, profesinių siekių Giedrės gyvenime atsirado kur kas daugiau. Jos teigimu, dabar jai tenka daug mokytis ir ruoštis varžyboms. Žiemą – teoriniai dalykai iš vadovėlio, o vos tik atšilus orams ir nutirpus sniegui – vėlei pabalnotas dangaus žirgas ir kaskart su juo vis aukštyn, aukštyn…„Šią vasarą viena pakilau į 2,5 kilometrų aukštį. Puikiai matosi ne tik gimtieji Biržai, bet ir Pasvalys, Panevėžys. Varžybų metu patyrusiems sklandytojams tenka skristi nemažus atstumus, pavyzdžiui, 3,5 šimto kilometrų per dieną. Praktiškai – aplink visą Lietuvą. Tokios varžybos tęsiasi iki poros savaičių, o skraidyti reikia kiekvieną dieną. Iki šiol ilgiausias atstumas, kurį esu nuskridusi, yra 50 kilometrų. Kadangi skridau mokomuoju sklandytuvu, be to, pūtė stiprus vėjas, kelionė prailgo iki 4 valandų. Turiu labai didelį norą kuo greičiau įveikti savo pirmuosius 100 kilometrų – tai savotiška kiekvieno aeroklubo tradicija, kurią įgyvendinęs pilotas neoficialiai pašventinamas „tikruoju“ sklandytoju. Lieka tik mokintis, tobulėti, juk, norint dalyvauti rimtose varžybose, man tektų varžytis su patyrusiais sklandytojais. Bandysiu varžybose dalyvauti po dvejų metų, galbūt pavyks ir anksčiau“, – tokie užsispyrusios profesionalios sklandytojos planai.
Klausiu Giedrės, ar nenorinti ji išmokti valdyti lėktuvo. Ji vėl šypsosi ir pasakoja, kad žmonės labai dažnai neskiria lėktuvo nuo sklandytuvo. O juk pastarasis neturi variklio ir į dangų kyla bei jame laikosi padedant oro srovių. Tačiau ne, lėktuvo bent jau kol kas ji nenorinti pilotuoti. Nors ir labai didžiulį įspūdį jai padarė vizitas Baltijos aviacijos akademijoje, kur turėjo galimybę pabuvoti keleivinio lėktuvo kabinos simuliatoriuje, kurioje sukurta tikro skrydžio iliuzija – tokiu būdu lėktuvus mokosi valdyti būsimieji pilotai – ją vis tiek labiau vilioja begarsis slydimas dangumi. „Juk sakoma, kad sklandymas – tai aviacijos poezija“, - kalba ji. „Tai sportas ir menas kartu. Visi sklandytojai – šiek tiek romantikai, savotiškai pakvaišę, dangaus paliesti ir pakeisti. Mes žiūrime į dangų ir jaučiame meilę. Žiemą, kai skraidyti dėl oro sąlygų nėra galimybių, labai ilgiuosi savo aukštumų… Būna, sėdžiu pamokoje ir žiūriu į dangų, prisimenu tą jausmą, kuris visuomet lydi sklandant – tai laisvė ir ramybė. Žinoma, ir susikaupimas, juk svarbiausius sprendimus tenka priimti jau vienai.“


Pilotas, meteorologas, technikas…

Jaunosios sklandytojos įsitikinimu, aviacijos sportas tik grūdina užsispyrimą, motyvaciją ir ryžtingumą. Bet man dar labai smalsu, kiekgi reikia fizinės jėgos. Juk taip esame įpratę – jeigu jau sportas, tai su jėga. Giedrė sako, kad jėgos reikia ne tiek skrydžio metu, kiek paruošiamiesiems darbams – sklandytuvą reikia nuplauti, apžiūrėti, nustumti į startą. Nusileidus ne aerodrome sklandytuvą tenka išmontuoti ir sukrauti į priekabą. Ji pasakoja, kad nusileidus toli nuo pakilimo vietos kartais tenka ilgai laukti, kol iš aerodromo atvyks komandos draugai pasiimti. Būna, anot jos, kad kur nors ilgai laukiant laukuose atbėga žmonės pažiūrėti – koks gi yra tas stebuklas, nukritęs tiesiai iš dangaus. Giedrė pamena, kad jos tėtis pasakojo, jog panašiai žmonės elgėsi ir jo jaunystės laikais. Nenusakoma trauka ir pagarbi baimė skraidantiems objektams niekur nedingusi, samprotauja ji. „Segėdama sijoną tikrai į sklandytuvą nesėdu. Viskas, ką mums privalu turėti, yra ant nugaros pritvirtintas parašiutas ekstremaliam atvejui, akiniai nuo saulės, kepurė, geriamasis vanduo ir radijo ryšys. Jis reikalingas bendrai informacijai, nes būna taip, kad po vienu debesiu sukasi ir skrydžiui ruošiasi keli sklandytuvai. Tokiu atveju, kad nesusidurtume, reikia stebėti vienam kitą ir bendrauti tarpusavyje. Dar mums reikia saulės ir kamuolinių debesų – būtent tokios yra idealiausios oro sąlygos skrydžiui“, - patirtimi dalijasi mergina.
Ji pripažįsta, kad aviacijos sporte jai kol kas sunkiausiai sekasi nuspėti meteorologines sąlygas. Tai būtina išmanyti pakilus į dangų. Giedrė pasakoja, kad ir čia padeda paukščiai, tad reikia juos stebėti. Sklandytojas yra priklausomas nuo gamtos. Skristi tiesiai į audros debesis yra grubi klaida, todėl, bėgant nuo jų, skrydžio maršrutas gali labai pakisti nuo numatytojo. Biržus, anot jos, iš paukščio skrydžio labai lengvai pažinsi išvydęs du ežerus – miestas tarsi įrėmintas tarp Širvėnos ir Kilučių vandenų. O štai skristi virš didelio miško, dėsto Giedrė, gali sau leisti tik labai patyręs sklandytojas.
„Pirma – jausti orlaivį. Antra – nuspėti meteorologines sąlygas. Ir trečia – įvaldyti techninę skrydžio dalį. Tai yra pagrindinės slandytojo užduotys. Rodos, labai paprasta, tartum abėcėlė… Reikia dar ir be galo daug kantrybės – ne viskas pavyksta, tenka daug sykių kai kuriuos veiksmus kartoti iš naujo, be to, po skrydžio yra jaučiamas fizinis ir emocinis nuovargis. Ryžtas, darbštumas, šalti nervai, emocinis stabilumas – štai pagrindinės sklandytojo savybės. Nereikia pamiršti, kad aviacija – komandinis sportas. Vienas į dangų kada panorėjęs net nepakilsi – sklandytuvą į dangų kelia lėktuvas, su žeme palaikomas radijo ryšys, nutūpus toli nuo pakilimo vietos vėlgi reikalingas komandos narys, kad pargabentų atgal. Tai brangus sportas. Galbūt dar ir dėl to nedaug kas jį renkasi. Labai norėtųsi, kad Biržuose jis pagyvėtų – juk aeroklube yra visos sąlygos mokintis. Paprastai rekomenduojama pradėti mokytis nuo 8-9 metų. Daug kas sako, jog tai nuobodus sportas. Tačiau taip kalba tik tie, kurie dangaus saldybės net nebandė ragauti… Labai noriu pakviesti visus besidominčius ateiti, pabandyti, susigundyti…Gal dangus pavilios…“ - tokie Giedrės norai.
Šiemet ji – kaip niekad užsiėmusi. Abiturientė sako itin atsakingai besiruošianti baigiamiesiems egzaminams. Apie savo planus baigus mokyklą ji kol kas kalba labai atsargiai. Neatmeta galimybės, kad jos gyvenimas bus susijęs su aviacija. Chemija, biologija, matematika - jai labai patinkantys mokslai. Dar ji groja fortepijonu, gitara, sako labai mėgstanti skaityti lietuvių literatūros kūrinius. „Bet vis tiek dangus – mano karalija“, - pokalbio pabaigoje akinamai nusišypso Giedrė.


Aja Varnaitė
2014-10-25


2014.10.27

Biržuose vyks grandiozinis A. Žulono dziudo turnyras

Šių metų lapkričio 8 dieną Biržuose vyks tarptautinis Algirdo Žulono dziudo turnyras. Paskutinį kartą A. Žulono turnyras vyko prieš ketverius metus. Tikimasi, kad šis neeilinis sporto renginys taps kasmetiniu.

Biržų sporto mokyklos dziudo treneriai A. Kuprevičius (kairėje) ir M. Simėnas teigia, kad turnyre dalyvaus dauguma pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos sportininkų.

„Turime daug ir aukšto lygio sportininkų - Lietuvos čempionatų prizininkų, dalyvaujančių turnyruose Europoje. Nuolatos jų pasiekimus ir pergales nušviečia rajono spauda. Norime, kad sportininkus biržiečiai pamatytų kovojančius gyvai ant tatamio, o ne vien laikraščių puslapiuose. Turnyras bus savotiška padėka dziudo sporto mėgėjams ir rėmėjams, neeilinis renginys patiems dziudistams. Taip pat tikimės dar labiau sudominti vaikus ir taip paraginti juos sportuoti, siekti aukštumų“, - kalbėjo Biržų sporto mokyklos treneris ir vienas turnyro iniciatorių Mindaugas Simėnas. Turnyre dalyvaus dziudo imtynininkai iš visos Lietuvos, didžioji dauguma Latvijos miestų, keletas klubų iš Estijos. Dziudistai kausis dviejose amžiaus grupėse (U12 ir U18). Laukiamas didelis dalyvių skaičius. Varžyboms teisėjaus aukščiausio lygio teisėjai, trūkstamas varžybų inventorius bus atgabentas iš Panevėžio ir Kauno.
„Turnyre dalyvaus dauguma pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos sportininkų. Nė vienas kviestas miestas neatsisakė atvykti. Tai didelis ir mūsų pačių nuopelnas. Pagal galimybes mes stengiamės dalyvauti visuose dziudo turnyruose, tad ir į mūsų kvietimą atsiliepė visi miestai. Pagarba vienų kitiems - viena iš nerašytų mūsų sporto taisyklių. Vienas latvis treneris juokais mėgino atsisakyti dalyvauti, nes, anot jo, į Biržus ir taip visa Latvija suvažiuos“, - džiaugėsi M. Simėnas.
Turnyro metu bus apdovanoti biržiečiai dziudistai, kurie garsino savo kraštą ir šalį skindami pergales Europos bei pasaulio čempionatuose. Tokių sportininkų Biržai turi ne vieną.
Ilgamečio dziudo trenerio ir turnyro kuratoriaus Alfredo Kuprevičiaus teigimu, A. Žulono turnyras bus puiki proga susitikti sporto veteranams, kurie kviečiami atvykti į šventę. Šie metai neeiliniai, nes bus minima daug jubiliejų, susijusių su dziudo sporto gyvavimu Biržuose ir pasiektomis skambiomis biržiečių pergalėmis.
Lygiai prieš 35 metus spalio mėnesį Biržų sporto mokykloje buvo įregistruota dziudo sekcija. Taip pat sukanka 25 metai, kaip organizuojamas A. Žulono dziudo turnyras. Praėjo 15 metų nuo to laiko, kuomet Justas Drevinskas tapo Europos jaunimo olimpinio festivalio prizininku. Prieš 10 metų pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasaulio jaunimo čempionate prizinę vietą iškovojo Tomas Vaičekonis.
Tarptautinis dziudo turnyras Biržuose vyks lapkričio 8 dieną, Biržų sporto mokyklos salėje (Karaimų g. 5). U12 amžiaus grupės varžybų pradžia 10 val., U18 amžiaus grupėse kovos prasidės 15 val.


Simonas Gudas
2014-10-25


2014.10.24

Valdininko darbas - lyg tyčiojimasis iš valstybės ir vargšų

Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje dirbančio valstybės tarnautojo požiūris į pareigas ir glumina, ir piktina.

K. Pabijuto pieš.

Pasekus vos tik vienos istorijos pėdomis nesunku suprasti, kodėl žodis „valdininkas“ dažnai tampa pačiu atgrasiausiu žmogaus apibūdinimu. Valdiškoje įstaigoje susidūrus su arogantišku, o neretai ir alkoholiu dvokiančiu valstybės tarnautoju gali likti slogus įspūdis apie visus tos sistemos žmones. Panašūs tipai, tarpstantys valdiškose kėdėse, griauna tikėjimą pačia valstybe. Tą suprasti gali netgi tie, kuriuos klerkai linkę laikyti visuomenės atmatomis.

 

Pašalpos gavimo istorijos tęsinys

Praėjusį antradienį „Šiaurės rytuose“ rašyta apie vienkartinių pašalpų skirstymą. Tiksliau, apie pašalpų skirstymo komisijos pirmininko darbo tempą bei požiūrį į atliekamas pareigas. Nuo rugsėjo pradžios vienkartinės pašalpos prašantis iš įkalinimo įstaigos grįžęs 45 metų V. P. praėjusią savaitę redakcijoje pasakojo nebegalintis sulaukti, kol jam bus skirti pinigai. Benamis žmogus ir pyko, ir verkė, suprasdamas savo padėties beviltiškumą. Jį tuo metu guodė viena mintis, kad gavęs pašalpą galės nusipirkti bent rūkalų.
„Šiaurės rytai“ kelis sykius skambino į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, bendravo su vyriausiuoju specialistu Remigijumi Šakniu ir pirmadienį pagaliau išgirdo, kad penktadienį susirinkusi komisija skyrė vargšui apie 80 litų. Pašalpos gavėjų sąrašuose buvo dar 36 pinigėlių laukiančių žmonių pavardės.
„Jau atidaviau sąrašus, šiandien viskas tvarkoma, vedami pinigai, kuriuos rytoj bus galima pasiimti“, - pirmadienio rytą „Šiaurės rytams“ sakė vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos pirmininkas Remigijus Šaknys.
Antradienį redakcijoje vėl apsilankė V. P. Vyras atrodė labai blogai, sunkiai kvėpavo ir sunkiai valdė emocijas. Sakė, kad buvęs gydymo įstaigoje, nes serga plaučių uždegimu. Antradienio rytą jis nuskubėjęs į Biržų miesto seniūniją pasiimti skirtos pašalpos. Vylėsi, kad galės atiduoti skolą už rūkalus. Tačiau seniūnijoje išgirdo, kad pinigų nėra – jų esą dar nepervedė Socialinės paramos skyrius.
„Aš suprantu, kad iš manęs galima tyčiotis, tačiau jie gi juokiasi iš visų vargšų, iš valstybės ir iš jūsų… Nejaugi nieko negalima padaryti, kad jie nors nemeluotų“, - kone šaukė vyras, o iš jo akių pasipylė ašaros.
Tuo momentu itin buvo aišku, kas gali nutikti tokios būsenos žmogui ar jo kelyje pasipainiojusiam kitam asmeniui.
Pradėjus aiškintis, kur įstrigo vargšui skirta pašalpa, tapo aišku ir tai, kad savivaldybės socialinė tarnyba iš kantrybės gali išvesti ne tik pašalpų laukiančius žmones.


Sąrašai „pajudėjo“ tik po korespondentės skambučio?

Pirmiausiai teko teirautis paties R. Šaknio, kodėl antradienį žmonės dar negavo penktadienį skirtų pinigų. Teko priminti, kad pirmadienį prieš pietus pats R. Šaknys kalbėdamas su korespondente sakė jau parengęs sąrašus, kurie atiduodami buhalterijai, ir pinigai esą netrukus bus pervesti pašalpų gavėjams.
Antradienį, apie 10.36 val., R. Šaknys vėl patikino: „Viską atidaviau Inai.“
Paskambinus Socialinės paramos skyriaus specialistei Inai Zanemunčekovienei, ši atsakė jokių sąrašų negavusi ir net neturinti gauti. Sąrašai, pagal kuriuos rengiami pašalpų mokėjimo žiniaraščiai, esą turi patekti į buhalteriją.
„Mes jokių sąrašų ir žiniaraščių dar neturime, nes jie, ko gero, dar net neišspausdinti“, - apie 11 valandą atsakė skyriaus buhalterė Zita Tamošiūnienė. Ji sykiu informavo, kad žiniaraščius turėtų spausdinti vyriausioji specialistė Bronė Staškevičienė. Teko skambinti šiai specialistei.
„Tuos sąrašus, pagal kuriuos turiu rengti žiniaraščius, Remigijus Šaknys man ką tik dabar padavė. Turėsiu sėdėti per pietų pertrauką ir spausdinti, nes šiuo metu turiu pilną kabinetą klientų“, - informavo B. Staškevičienė. Anot jos, ką tik atėjęs R. Šaknys ir pasakęs, jog reikia rengti žiniaraščius. Artėjo antradienio pietų metas.
Pasiteiravus, ar žiniaraščių rengti negali, tarkim, sekretorė, B. Staškevičienė atsakė, kad pastaroji neturi teisės prisijungti prie specialios programos.


Ilga paslaugos grandinė su daugybe darbuotojų

Paaiškėjo, kad sąrašų pateikti neskubėjęs R. Šaknys sutrikdė ilgos grandinės specialistų darbą ir pašalpų kelią iki 37 gavėjų. Kol R. Šaknys pasijudino atlikti pareigą, kol į darbą įsijungė visa „grandinė“, kitame jos gale blaškėsi 80 litų laukęs žmogus. Antradienį jo emocijų liudininkais tapo miesto seniūnijos socialinės darbuotojos, turinčios išmokėti pinigus, į banką pervestus iš savivaldybės Biudžeto skyriaus. Antradienį tokio pervedimo padaryti nespėta. Mat Biudžeto skyrius nebuvo gavęs paraiškos iš Socialinės paramos skyriaus.
Sukaupus kantrybę ir išklausinėjus grandininius tarnautojus, paaiškėjo už vienkartinių pašalpų administravimą atsakingo R. Šaknio veiksmų operatyvumo svarba.
Komisijai paposėdžiavus, administracijos direktoriui išleidus įsakymą, R. Šakniui parengus sąrašą, o pagal tą sąrašą Socialinės paramos skyriaus specialistėms parengus mokėjimo žiniaraščius, pastariesiems patekus į Socialinės paramos skyriaus buhalteriją, šio skyriaus darbuotojai jau gali formuoti paraišką pinigams ir teikti ją Biudžeto skyriui.
Elektroninėje erdvėje suformavus ir popieriniu formatu į Biudžeto skyrių nunešus paraišką šio skyriaus darbuotojai jau gali prašomus pinigus pervesti Socialinės paramos skyriaus buhalterijai. Tuomet šioji gali pinigus vesti į pašalpų gavėjų ar seniūnijų sąskaitas.
Antradienio darbo dienai baigiantis Biudžeto skyrius paraiškos dar nebuvo gavęs. Jos laukė trečiadienio rytą. Taip, anot skyriaus vedėjos Dalios Šarkūnienės, žadėjęs Socialinės paramos skyrius. Ar trečiadienį iš Socialinės paramos skyriaus buhalterijos sąskaitos pinigai per banką pateks į Biržų miesto seniūnijos sąskaitą, nežinia. Viskas priklausys nuo paraišką teikiančių ir pinigus pervedančių skyrių darbuotojų operatyvumo.
„Pas mus paraiškos tikrai niekada neužlaikomos“, - užtikrino Biudžeto skyriaus vedėja D. Šarkūnienė.
Kad pinigai esą neįstrigs Socialinės paramos skyriaus buhalterijoje, žadėjo ir specialistė Zita Tamošiūnienė.
O antradienį po pietų pas R. Šaknį nuėjęs V. P. sako išgirdęs patarimą nesinervinti. Esą jeigu pinigų vyras negaus trečiadienį, tai jų sulauks ketvirtadienį. Be abejo, toks palinkėjimas laukti pašalpos gavėją dar labiau sunervino.


Seniūnijos darbuotojos – kaip įkaitai

Iš įkalinimo įstaigos grįžęs vyras savo sąskaitos banke neturi. Biržų miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Agnė Drevinskaitė yra žmogus, turintis iš banko paimti ir pašalpos gavėjui V. P. išmokėti pinigėlius. Kada ji tą galės padaryti, nuo specialistės nepriklauso. Jai ir kolegėms telieka laukti ir išklausyti kantrybės netekusių klientų priekaištus. Kalbantis su socialinio darbo organizatorėmis aiškėjo, kad pašalpų skyrimo klausimais pastaruoju metu itin nelenga dirbti.
„Mes nuolat einame pas R. Šaknį ir klausinėjame, ar nėra prašymų dėl pašalpų skyrimo“, - pasakojo socialinio darbo organizatorė A. Drevinskaitė. Anot jos, prašymai kaupiami Socialinės paramos skyriuje pas R. Šaknį ir būna, kad seniūnijai atiduodami kone paskutinę dieną prieš vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos posėdį. Tuomet darbuotojos turi lakstyti po pašalpų prašytojų namus, nes būtina ištirti buities sąlygas, rašyti aktus.
Anot A. Drevinskaitės, gerai, kad Biržų mieste socialinio darbo organizatorės spėja apsisukti. Ką reikėtų daryti, jei atstumai būtų dideli, baisu net pagalvoti.


Kolegų nuomonė - kritiška

Domintis pašalpų skirstymu bei jų administravimo trikdžiais teko išklausyti kritiškų nuomonių apie R. Šaknio darbą ir jo požiūrį į atliekamas pareigas. Deja, apie minėto kolegos darbą atvirai kalbėti nenorėjo nė vienas savivaldybės administracijos, tarp jų ir Socialinės paramos skyriaus, tarnautojai. Prašydami neminėti pavardžių visi lyg susitarę kartojo frazę, jog „prie Antano“ (a. a. Socialinės paramos skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Kruopio), kuris vadovavo pašalpų skirstymui, problemų nekildavę. Jis, pasak savivaldybės kolegų, nors ir turėjo silpnybių, sugebėjo visai kitaip elgtis su žmonėmis, kuriems reikėjo pagalbos.
Redakcijos žiniomis, R. Šaknys yra laikomas kvalifikuotu specialistu. Įskaitant klasę, priemoką už stažą ir papildomus darbus, jis kiekvieną mėnesį gauna 45 procentais padidintą atlygį.


Mero pavaduotoja: „Tokie specialistai neturėtų dirbti“

„Manau, kad socialinėje srityje, kur reikalingas ypatingas jautrumas ir žmogaus padėties suvokimas, tokie specialistai neturėtų dirbti. Jeigu žmogus kreipiasi dėl 80 Lt pašalpos, matyt, šie pinigai jam gyvybiškai svarbūs ir reikalingi dabar, bet ne kada nors. Vienkartines pašalpas skirsto 6 žmonių komisija, negi sunku juos surinkti tada, kada iškyla būtinybė? Remigijus Šaknys aiškina, kad pagal vienkartinių pašalpų skyrimo tvarkos aprašą komisija turi posėdžiauti 1 kartą per mėnesį. Bet juk aprašas nedraudžia susirinkti tada, kada žmogui reikia pinigų. Kiekvieno, besikreipiančio pašalpos, padėtis yra skirtinga, nes vienam galbūt pinigų reikės po mėnesio, o kitam jie būtini šiandien. Reikia norėti padėti žmogui ir savo gyvenime vadovautis krikščioniškomis vertybėmis, o ne tik jas deklaruoti“, - sako į „Šiaurės rytų“ publikaciją atsiliepusi už socialinę sritį atsakinga Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė.
Ji informavo, kad antradienį įvyko griežtas pokalbis su Socialinės paramos skyriaus vyriausiuoju specialistu R. Šakniu. Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja ir pavaduotoja Alė Pocienė R. Šakniui nurodė peržiūrėti vienkartinių pašalpų skyrimo tvarkos aprašą bei kviesti komisiją tada, kada to reikalauja susiklosčiusi situacija.
„Specialistas įspėtas, kad ateityje toks aplaidumas darbe nebus toleruojamas“, - praneša mero pavaduotoja S. Eitavičienė.


Komisijos sukvietimas – dar ne viskas

Kaip parodė V. P. istorija, komisijos sprendimas dar negarantuoja, kad pašalpa greitai pasieks jos laukiančius žmones. Ilgoje pašalpos išmokėjimo grandinėje ypač svarbus startas. Šį kartą vėlavęs ir redakcijos nuolat judintas bei rajono vadovų paspartintas R. Šaknio „startas“ pašalpų kelią iki gavėjų užtęsė kelias dienas. Domintis vienakartinių pašalpų administravimu teko išgirsti, kad vienas iš įkalinimo įstaigos grįžęs ir prašymą pašalpai gauti įteikęs asmuo pinigų skyrimo esą laukė net tris mėnesius. Manoma, kad kai kurių asmenų pavardės galbūt tiesiog „kažkur užkrenta“ ar „nusimėto“ Socialinės paramos skyriaus specialisto kabinete.
Trečiadienio rytą Biudžeto skyrius jau buvo gavęs Socialinės paramos skyriaus paraišką vienkartinėms pašalpoms. Pinigai 10 valandą turėjo būti vedami Socialinės paramos skyriui, o iš čia iki pietų turėjo patekti į banko ir pašalpų gavėjų sąskaitas.
Biržų miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorė A. Drevinskaitė vakar iš pat ryto buvo pasirengusi paimti iš banko pinigus ir juos išmokėti pašalpos laukiančiam V. P. Viename rajono ūkyje nakvojantis vyras žadėjo rasti, kas jį dar prieš pietus atveš į Biržus.


Alfreda Gudienė
2014-10-23



2014.10.24

Paauglių „verslai“ baigėsi areštinėje

Biržų rajono policijos komisariatas pranešė apie sulaikytus automobilio vagis ir jų sąsajas su pagyvenusių žmonių apgaudinėjimo „verslu“.

 

Papuošalų ir pinigų vagys nusitaikė į stambesnį grobį

Praėjusią savaitę „Šiaurės rytai“ publikacijoje „Paauglių „verslas“ – užkalbėti dantį ir apvogti“ rašė, kad biržiečiai turėtų būti itin budrūs į savo namus įsileisdami nepažįstamus žmones. Rašinyje pasakota istorija moters, kuri po „Aušros“ mokyklos moksleiviu prisistačiusio vaikinuko apsilankymo neteko aukso grandinėlių, medaliono, apyrankių, auskarų, vestuvinio žiedo. Tarp dingusių gintaro dirbinių – ypatingas „šimtametis“ papuošalas.
Apsimetęs, kad atlieka mokyklinę užduotį, vaikinukas įtikino kadaise mokykloje dirbusią ir vaikams padėti linkusią 75 metų moterį. Ši rugsėjo 30 dieną įsileido į savo namus „gyventojų apklausos vykdytoją“, o po jo viešnagės pasigedo brangenybių. Dėl to spalio 13 dieną Vilniaus gatvėje gyvenanti biržietė kreipėsi į policiją.
Paaiškėjo, kad „ Aušroje“ nėra moksleivio, kurio išgalvota pavarde prisistatė „apklausos vykdytojas“. Vaikinukas melavo ir apie savo tėvų darbovietes.
Rugsėjo 29 dieną policijoje jau buvo gautas Rotušės gatvėje gyvenančios 77 metų biržietės pranešimas, kad po nepažįstamo jaunuolio apsilankymo namuose pasigedo 600 litų.
Abi minėtos moterys gerai įsidėmėjo jaunuolį, kurį apibūdino kaip išskirtinai mandagų, lipšnų, mokantį meilikauti.
Šiuo metu Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai atlieka du ikiteisminius tyrimus dėl pinigų ir papuošalų vagysčių iš pagyvenusių moterų.
Policija pranešė, kad nusikalstamą veiką darė Biržuose gyvenantis 15-metis. Jam pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. („Vagystė“) 1 d. Numatoma sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Šioje vagysčių byloje figūruoja ta pati pavardė, kuri paaiškėjo tiriant spalio 20 dieną įvykdytą automobilio vagystę.


Bandė parduoti vogtą automobilį

Antradienį Biržų rajono policija išplatino pranešimą apie žaibiškai sulaikytus automobilio vagis. Spalio 20 dieną (pirmadienį), 13.00 valandą, Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūnai Raubonių kaime sulaikė automobilį „Toyota Corolla“. Buvo sulaikyti ir šį automobilį parduoti bandę trys jauni biržiečiai.
Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas aštuoniolikmetis M. S. ir du (17 bei 15 metų) nepilnamečiai. Vaikinukai buvo sulaikyti dviem paroms.
Paaiškėjo, kad pavogtas automobilis priklauso biržietei B. B. Moters šeima gyvena vagyste įtariamo penkiolikmečio kaimynystėje.
Pirmadienį, aiškindamiesi įvykio aplinkybes, pareigūnai suprato, kad Biržų rajono savivaldybėje dirbanti automobilio savininkė nežino apie automobilio dingimą. Apie tai ji išgirdo iš darbovietėje apsilankiusios policijos pareigūnės. Namo grįžusi 16.00 val., B. B. pamatė, kad nerakintame garaže nebėra automobilio „Toyota Corolla“. Mašinos savininkė nuostolį įvertino 18 000 Lt.
Biržų policijoje tęsiamas pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. („Vagystė“) 2 dalį. Šis straipsnis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, arba automobilį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.


Penkiolikmetį teismas leido suimti

Vakar rytą Biržų rajono apylinkės teismas vagystėmis įtariamam penkiolikmečiui skyrė 7 dienų suėmimą. Į šį laiką įskaitomos ir sulaikyme išbūtos dvi paros. Penkiolikmetis į laisvę turėtų būti paleistas sekmadienį. Suimto nepilnamečio bendrininkams - septyniolikmečiui ir aštuoniolikmečiui M. S. – sulaikymo laikas baigėsi.
Jiems skirtas dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Šiuos įpareigojimus skiria ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.


Alfreda Gudienė
2014-10-28

2014.10.24

Biržų rajone sumedžiotas vilkas

Spalio 15 dieną prasidėjo naujasis vilkų medžioklės sezonas.


Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena per 300 vilkų. Šį sezoną šalyje leista sumedžioti 33 vilkus. Iš to skaičiaus Panevėžio apskrityje nustatyta 4 pilkių kvota. Praėjusį sekmadienį pirmas vilkas krito Biržų rajone. Jį Miegonių kaimo apylinkėse sumedžiojo Buginių medžiotojų būrelio narys Erlandas Smindriūnas. Pasak medžiotojo, tris vilkus pastebėjo eidamas pamiške į šernų medžioklės bokštelį. Šovė į pirmąjį, atstumas iki žvėries buvo apie šimtą metrų. Vyro paleista kulka pakirto vilkę, likę du spruko į mišką. Išdirbtas vilkės kailis ir kaukolė papuoš E. Smindriūno medžioklės trofėjų kolekciją.
Pasak medžiotojų, nukauti vilką pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Ne kiekvienam tenka per medžiotojo karjerą pilkąjį net pamatyti. Tai ištvermingas, stiprus, atsargus ir sumanus plėšrūnas, trokštamas trofėjinės medžioklės objektas.
Vilkai paplitę daugiausiai šalies pasienio rajonuose, kur yra stambesni miškų masyvai ir pelkynai. Mūsų rajone tokia yra Biržų giria.
Laukinėje gamtoje vilkai vidutiniškai gyvena tik penkerius metus, nes, atlikdami sanitaro vaidmenį ir misdami ligotais gyvūnais, patys užsikrečia savo aukų ligomis. Lietuvoje sumedžiojamų vilkų amžius dažniausiai būna 3 – 4 metai.
Šie gyvūnai medžiojami ir dėl to, kad daro žalą naminių gyvulių augintojams. Didžiausią žalą ūkininkams daro pavieniai vilkai, nes nėra pajėgūs susimedžioti stambių kanopinių žvėrių ir sunkiai išmaitina savo jauniklius.
Pasak Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Adolfo Rinkūno, 2014 metais yra registruota 15 naminių gyvulių sudraskymo atvejų. Devynių iš jų savininkai gali pretenduoti į kompensacijas, kadangi šie gyvuliai buvo registruoti ir ženklinti. Kiti 6 pražuvę gyvuliai buvo savotiški „nelegalai“, jie nebuvo ženklinti ir registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazėje. Todėl jokių kompensacijų už sudraskytas ožkytes ar avytes jų šeimininkai negaus. Pasak A. Rinkūno, formaliai žiūrint, tokius žmones galima net bausti už neregistruotus ūkio gyvulius.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius informavo, kad per šiuos metus yra gauti 7 prašymai patirtai žalai už vilkų sudraskytus gyvulius kompensuoti. Pagal nustatytą metodiką apskaičiuoti pinigai bus išmokėti iki metų pabaigos.
Prieš prasidedant medžioklės sezonui, rugsėjo mėnesį, Aplinkos ministerijoje patvirtintas naujas Vilko apsaugos planas. Naujajame plane numatyta naminių gyvūnų apsaugos ir žalos kompensavimo sistemų sukūrimas bei įgyvendinimas. Iki 2015-ųjų vidurio žadama patikslinti metodiką, pagal kurią apskaičiuojama ūkininkams padaryta žala, bei rasti geresnį būdą nustatyti, ar gyvulį papjovė vilkas, ar sulaukėjęs šuo.
Plane nustatytas tikslas šalyje turėti nuo pustrečio iki penkių šimtų vilkų populiaciją.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-23


2014.10.23

Dyzelino vagys Biržuose ramintis neketina

Biržų rajone gelmių turtai kaskart ima ir išsiveržia į paviršių. Tokiems reiškiniams stabdyti efektyvesnių priemonių vis dar nerandama.

 

 AB „Orlen Lietuva" eksploatuojamo produktotiekio avarijos vietoje nuo sekmadienio ryto dirbo technika ir vamzdyną prižiūrinčios bei remontuojančios UAB „Ekovalis" žmonės.

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje nurimę pranešimai apie vagystes iš AB „Orlen Lietuva" priklausančio produktotiekio Ilukstė - Venspilis vamzdžio vėl atsinaujino.

Prieš kelias savaites buvo surastas nelegalus prisijungimas greta Drąseikių kaimo, o praėjusį sekmadienį Jonelių kaimo teritorijoje bandymas prisijungti prie vamzdžio baigėsi bjauriausia forma - dyzelino išsiliejimu į aplinką.

Pamiškėje išsiliejusį naftos produktą aptiko saugos tarnybos „Grifs AG" darbuotojai, saugantys ir periodiškai apžiūrintys AB „Orlen Lietuva" požeminių vamzdynų trasą.

Policija pranešimą apie avariją iš magistralinių vamzdynų apsaugos vadovo gavo telefonu sekmadienio rytą, penkiolika minučių po dešimtos.

Į įvykio vietą atskubėjo policija, ugniagesiai gelbėtojai, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų agentūros atstovai, AB „Orlen Lietuva" darbuotojai. Avariją šalinti ėmėsi vamzdyną prižiūrinčios ir remontuojančios įmonės - UAB „Ekovalis" žmonės.

Ekskavatoriumi apie išsiliejimo vietą suformuotas apsauginis pylimas, atkasta pažeidimo vieta, į rezervuarą supumpuotas išsiliejęs dyzelinis kuras, užvirintas pragręžtas vamzdis.

Sekmadienį UAB „Ekovalis" darbuotojai surinko per 700 litrų išsiliejusio naftos produkto, iš avarijos vietos išvežė apie 6 kubinius metrus užteršto grunto. Greta esančiame melioracijos griovyje pastatyta užtvanka su sifonu. Kol kas dyzelino vandenyje nepastebėta. Darbams trukdė nuolat merkęs lietus bei pažliugęs gruntas.

Pirmadienį avarijos vietoje toliau triūsė UAB „Ekovalis" darbų vadovo Egidijaus Šukevičiaus vadovaujami vyrai. Ekskavatorius stiprino apie buvusią avarijos vietą supiltą pylimą, iš iškasos surinkta dar apie 200 litrų iš grunto besisunkiančio dyzelino. Lyg kokie daktarai baltais apsauginiais kombinezonais vilkintys UAB „Ekovalis" darbuotojai iš melioracijos griovio vagos šalino krūmokšnius ir sudžiūvusios žolės stagarus. Jei teršalai paklius į griovio vandenį, jie nebeprikibs prie augmenijos, pašalintos nuo šlaitų.

O į griovį dyzelinas patekti gali, kadangi laukas yra melioruotas. Kartu su paviršiniu vandeniu į gruntą įsigėrę teršalai pasiekia melioracijos sistemą, kurios rinktuvų žiotys išvestos į melioracijos griovį. Todėl išsiliejimo vietą ir griovį dar ilgai teks stebėti. Pasak Aplinkos apsaugos departamento Biržų agentūros atstovo Artūro Griškos, išsiliejimo vietoje gruntas yra molingas, į tokią žemę teršalai sunkiau įsiskverbia. Tai gera žinia.

Vietą prisijungimui dyzelino vagys pasirinko išmaniai. Greta miškas, aplinkui nėra gyventojų. Pats prisijungimas - ant dirbamos žemės ir pamiškės pievos ribos. Redakcijos žiniomis, kad neliktų pėdsakų, iškastos žemės buvo pilamos ant patiesalo, o žarna būtų buvusi paslėpta po pievos velėna. Rasti tokį prisijungimą tikrai nelengva.

Jonelių kaimo laukai „dosnūs" prisijungimų prie AB „Orlen Lietuva" priklausančių vamzdynų. Prieš bene dešimtmetį plačiai nuskambėjo prie dyzelino vamzdžio surastas prisijungimas, nuo kurio žarna buvo nutiesta net 6 kilometrus. Prieš penketą metų, 2009 metų lapkričio naktį, už mažiau nei kilometro nuo dabartinės avarijos vietos, rapsų lauke, į dangų šovė dyzelino fontanas. Tąkart nesėkmingo prisijungimo prie vamzdyno pasekmės buvo liūdnesnės. Stiprus vėjas į dangų pakilusį produktą išblaškė dideliame plote.

Atsakingi AB „Orlen Lietuva" vadovai, kaip jau įprasta, šiuo atveju atsisakė bet ką komentuoti ir nurodė, kad visą informaciją teikia įmonės „Orlen Lietuva" komunikacijos vadybininkas Mindaugas Linkaitis. Pastarasis sakė oficialų pranešimą spaudai derinantis su Varšuva ir pasiūlė laukti.

Pirmadienio popietę gauta tokia „ORLEN Lietuva" informacija: „Sekmadienį Biržų rajone, Jonelių kaime, tikrinant produktotiekį buvo aptikta, jog jis yra pažeistas. Greitai aptikti bandymą neteisėtai prisijungti prie produktotiekio ir prisijungimo vietą įmanoma, kadangi bendrovė „ORLEN Lietuva" turi įdiegusi griežtas saugos procedūras.

Neteisėtas bandymas prisijungti prie vamzdyno 15.30 min. buvo sėkmingai likviduotas - vamzdis užvirintas, o užterštas gruntas išvežtas valyti.

Šiuo metu imamasi visų priemonių, kad nebūtų pakenkta aplinkai, vyksta tyrimas, aiškinamos neteisėto prisijungimo aplinkybės, o pati vieta stebima „ORLEN Lietuva" darbuotojų bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo pareigūnų".


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-21

2014.10.23

Pašalpų skyrimas klerkams patogiu būdu

Biržų rajono savivaldybėje vienkartinės pašalpos skiriamos ne tada, kai žmogui labiausiai reikia, bet tada, kai valdininkai „prikaupia" prašymų.

 

 Kai tų pareiškimų prikaupiam, kviečiam komisiją ir pinigus išdalinam", - apie vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos darbą sako pirmininkas Remigijus Šaknys.

Žmogaus, praėjusią savaitę į redakciją atėjusio papasakoti savo pašalpos (ne) gavimo istorijos, gyvenimo būdas jokiu būdu negali būti pavyzdžiu. Jis sudėtingas ir jam pačiam, ir aplinkiniams. Tačiau tokie asmenys yra tarsi darbdaviai valdiškajai socialinės globos grandžiai. Būtent šių „bėdžių" dėka turi darbo tarnybos ir jose tarnaujantys asmenys. Kadangi žodis „darbdavys" yra gerbtinas, todėl valdininkų aimanos, kad tokie piliečiai sekina kantrybę ir skaudina galvas, gali būti atremtos patarimu - keisti darbą. Palikti tuos „valkatas, alkoholikus, tinginius ir parazitus" ir visas jų problemas spręsti kitiems. Tie kiti tegu gauna atlyginimus, priedus už stažus, klases bei kitus papildomais vadinamus darbelius. Ir tevargsta jie su tais veltėdžiais ir visuomenės atmatomis. Sakantys, kad negali atsisakyti darbo, nes kito nėra (kam vargintis jo ieškoti ar susikurti pačiam), turi suprasti ir bėdžius. Daugeliu atvejų šie taip pat neturi kito pasirinkimo ir netgi duonos. Todėl švarūs ir purvini, blaivūs ir girti, raštingi ir beraščiai beldžiasi į valdiškų kabinetų duris.

 

Grįžimas „į niekur"

45-erių metų V. P. rugsėjo 8 dieną grįžo iš įkalinimo įstaigos. Minėtoje pastogėje jis praleido 45 paras. Nuolatinės gyvenimo vietos neturintis vyras glaudžiasi pas pažįstamus. Dėl jo problemų ne sykį yra turėję ir policijos pareigūnai. Minėtam vyrui norėję padėti policininkai yra patyrę, ką reiškia, kai Biržuose nėra nakvynės namų.

V. P sako, kad ką tik grįžęs iš Marijampolės pataisos namų kreipėsi į savivaldybę norėdamas gauti vienkartinę pašalpą. Tačiau daugiau nei mėnesiui praėjus vyras pašalpos taip ir nebuvo gavęs. Jis neslepia, kad dėl to valdininkų kabinetuose patriukšmavęs, tačiau sako nebeišmanantis, kur kreiptis.

Nors pašalpos pinigai ir nedideli, tačiau šiam žmogui, besiglaudžiančiam pas svetimus, tai atrodo didelė suma. Netgi galimybė nusipirkti rūkalų jam prilygsta didelei šventei.

„Ten, kabinete virš teismo, man sakė, kad reikia kreiptis į Remigijų Šaknį. Jis vadovauja komisijai, kuri turi susirinkti ir nuspręsti, ar man bus skirta pašalpa", - apie apsilankymą pas Biržų miesto seniūnijos socialinius darbuotojus pasakojo V. P. Pasak vyriškio, praėjo daugiau nei mėnuo, kai bando gyventi laisvėje, tačiau jis jau pavargęs vaikštinėti ir prašyti pašalpos. Žmogus nuolat girdi, kad iš nelaisvės vietų grįžusiems asmenims savivaldybė turėtų padėti, tačiau realiai jis nesugeba tos paramos gauti.

 

Trūksta pinigų ar energijos?

Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Šaknys vadovauja pašalpų skyrimo komisijai.

„Ne jis vienas tos pašalpos negauna", - sakė „Šiaurės rytams" R. Šaknys. Anot jo, pašalpų laukiančių yra daug, jų visų dokumentų sutvarkymas reikalauja daug laiko. Pasiteiravus, ar iš įkalinimo įstaigų šį mėnesį grįžo daugybė asmenų, specialistas atsakė, kad keturi.

Suabejojus, ar keturiems žmonėms skirti pašalpas reikia tiek daug dirbti „su dokumentais", R. Šaknys atsakė, kad tenka kviesti komisiją, svarstyti aplinkybes, rašyti įsakymus. Tai, anot specialisto, užima daug laiko.

„Penktadienį, spalio 17 dieną, vyks komisijos posėdis, o pinigus, jeigu jie bus skirti, pervesime kitos savaitės pradžioje", - praėjusį ketvirtadienį „Šiaurės rytams" sakė R. Šaknys. Jis priminė žinomą problemą, kad Biržuose labai trūksta laikinos nakvynės namų vietų.

Trūksta ir pinigų vienkartinėms pašalpoms. Pasak R. Šaknio, šįmet jų gauta tik 27 tūkstančiai litų. Rugsėjį paskirstyta 12, o spalį - 15 tūkstančių litų. Dar liko 5 tūkstančiai, kurių reikia ir vargstantiems, ir nuo gaisro nukentėjusiems. Didžiausia skirta suma - 600 litų. Juos gavo gaisro metu namus praradęs kaimo žmogus.

Pinigų vienkartinėms pašalpoms buvo skirta sutaupius iš nuolatinių jų gavėjų - žmonių, kurių naudojimasis pašalpomis komisijoms pasirodė nepagrįstas.

Prognozuoti vienkartinių lėšų poreikį sunku - juk nežinia, kada ir kokius žmones bėda gali ištikti. Kartais tie keli litai prilygsta gyvybiškai svarbiai sumai.

Abejonių kelia minėtų vienkartinių pašalpų skyrimas, tai yra R. Šaknio vadovaujamos komisijos darbas.

„Kai tų pareiškimų prikaupiam, kviečiam komisiją ir pinigus išdalinam", - sako komisijos pirmininkas. Šį kartą, anot R. Šaknio, dėl pašalpos skyrimo parašyti 37 įsakymai. Vadinasi, tiek žmonių kantriai laukė, kol bus „prikaupta" pareiškimų.

Kiek tarp tų pašalpas gavusių 37 asmenų yra grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų, R. Šaknys sakė negalintis pasakyti.

„Nežinau, nes čia didelis darbas - reikia versti visą „papkę" ir ieškoti", - laiko stygiumi teisinosi net 37 įsakymus per mėnesį parašęs Socialinės paramos skyriaus vyriausiasis specialistas, vienkartinių pašalpų skyrimo komisijos pirmininkas R. Šaknys.

Vėliau specialisto R. Šaknio pateiktais duomenimis, vienkartinių pašalpų skyrimo komisija šiais metais posėdžiavo 8 kartus. Ji nagrinėjo ir patenkino 194 piliečių prašymus. Tarp jų išnagrinėti 28 iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų prašymai, 51 žmogui pašalpa skirta dėl sunkios ligos. Parama skirta besigydantiems nuo priklausomybių ligų, negalintiems dirbti dėl ligos, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių ir gaisrų bei kitais atvejais.

 

Alfreda Gudienė
2014-10-21

2014.10.23

Lietuviai bedarbiai - latvių verslininkų vergystėje?

Kai kurie Latvijoje dirbę Biržų darbo biržos klientai pakraupo nuo darbdavių elgesio.

 

 Panevėžio teritorinės darbo biržos Biržų skyriaus direktorė Laima Kudukienė patvirtino žinanti apie darbą Latvijos įmonėje.

Įdarbinti per Vilnių

„Noriu papasakoti, į kokią vergovę pakliūva lietuviai", - porino į redakciją atėjusi moteris. Pasak jos, kalbėti apie žeminančias darbo sąlygas norėtų ir daugiau moterų, tačiau jos bijo.

Darbo biržoje įregistruota Laima P. sako darbo nebijanti. Moteris galinti visą dieną miške uogas rinkti ir pas ūkininkus plušėti. Įvairių sunkių darbų ūkiuose jai tekę dirbti, tačiau nė vienas neprilygęs tam, ką esą teko patirti Latvijoje.

Vienoje Latvijos įmonėje rugsėjo pabaigoje darbą pradėjusi moteris teištvėrė kelias dienas. Darbą įmonėje ji gavo per Darbo biržą. Teko bendrauti su Vilniuje dirbančia biržos tarpininke, kuriai padedant darbui Latvijoje buvo suformuota dvylikos biržiečių grupė. Su jais įmonė sudarė darbo sutartis trims mėnesiams. Darbo užmokestis - 320 EUR per mėnesį, prieš Latvijoje nustatytų mokesčių išskaičiavimą. Tai apytiksliai prilygsta Lietuvoje nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui. Darbo laikas - aštuonios valandos per dieną (penkių darbo dienų savaitė).

Kas rytą darbininkai iš Biržų vežami 120 kilometrų į Latvijos įmonę. Po darbo parvežami atgal.

Viskas, atrodo, puiku, tačiau ne visiems pakeliama.

„Jei nepajėgiate - grįžtate atgal", - taip, anot Laimos, jiems buvę pasakyta Biržų darbo biržoje.

 

Tyčiojamasi iš žmonių?

Po kelių dienų dirbti Latvijos įmonėje atsisakiusi moteris pasakojo apie, jos manymu, nepakeliamas sąlygas.

Įmonėje biržiečiams reikia ne tik klijuoti banderoles (lipdukus), kilnoti dėžes, bet ir privalu atlikti kitus vadovo nurodytus darbus.

„Ten net į tualetą neleidžia be pasiaiškinimo eiti", - pasakojo moteris. Ant darbininkų, pasak jos, nuolat šaukiama, jie vadinami visokiausiais įžeidžiamais žodžiais.

„Teko išgirsti ne tik „tūpais" vadinant, bet ir k..., ir kitokiais žodžiais. Ypač žiauriai elgiasi ir tyčiojasi brigadininkė iš Joniškio", - pasakojo Darbo biržos klientė. Anot jos, elgesys su žmonėmis, jų laikymas kone gyvuliais yra ypač skaudinantis dalykas.

Pasak moters, teko pastebėti ir vieną gerą dalyką - greitoji medicinos pagalba Latvijos įmonėje labai greitai pasirodo. Jos prireikė vienai moteriai, kuri darbo tempo neatlaikiusi ir „iškritusi". Kiti esą dejuoja, tačiau kenčia, o kelios moterys biržietės nutarė į Latviją daugiau nebevažiuoti. Grįžo į Darbo biržą ir papasakojo, ką teko patirti Latvijos įmonėje.

 

Ne visų jėgos vienodos

Biržų darbo biržos specialistė Daiva Mačėnienė teigė nesanti įgaliota šnekėti ir siūlė kreiptis į direktorę.

Panevėžio teritorinės darbo biržos Biržų skyriaus direktorė Laima Kudukienė patvirtino žinanti apie darbą Latvijos įmonėje. Grįžusios iš darbovietės klientės papasakojo ir apie darbo sąlygas.

Direktorės manymu, ne visi biržos klientai gali ištverti aštuonių valandų darbo tempą. Nepajėgiantys to daryti turi teisę grįžti atgal į Darbo biržą.

„Mes pasiūlėme žmonėms darbą, o jie darbinosi per Vilnių. Skambinomės į Joniškį, iš kur darbo biržos klientai į Latviją dirbti važinėja ne pirmą kartą", - sakė direktorė L. Kudukienė. Pasak jos, Latvijos įmonės atstovai buvo atvykę į Biržus, pristatė projektą, pagal kurį bedarbiai turėtų dirbti įmonėje. Darbo procesas buvo demonstruojamas „ant sienos" projektoriumi.

 

Alfreda Gudienė
2014-10-21

2014.10.23

Savivaldybės piniginėje skylė nemažėja

Rudenį priimta skaičiuoti. Skaičiuojami nugyventi metai, (ne) nukulti hektarai, (ne) nugaišę viščiukai ir (ne) gauti pinigai. Pastaruosius praėjusį antradienį ir skaičiavo į posėdį susirinkę savivaldybės vadovai.

 

 Biudžeto skyriaus vedėja D. Šarkūnienė (dešinėje) bandė įkalbėti kolegę dalį sutaupytų lėšų skirti kitiems biudžeto poreikiams, bet E. Prokopovičienė buvo šiuo klausimu nepalenkiama - sutaupytos lėšos turi būti skiriamos tik socialinėms reikmėms.

Be rajono vadovų, pasitarime dalyvavo savivaldybės Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė. Posėdyje buvo svarstoma savivaldybės biudžeto padėtis prasidedant paskutiniam šių metų ketvirčiui.

Pasak savivaldybės merės Irutės Varzienės, darbotvarkėje - trys klausimai. Pirma - tai savivaldybės biudžeto situacija - kokia yra reali padėtis ir kurie biudžeto straipsniai sunkiausiai vykdomi. Antras klausimas - kaip sekasi taupyti socialinei paramai skirtas lėšas ir kur jas ketinama panaudoti. Trečia - kaip biudžetą paveiks nuo spalio mėnesio 35 litais padidėjusi minimali mėnesinė alga (MMA).

Anot merės, šiuo metu savivaldybės biudžetinės įstaigos teikia paraiškas dėl lėšų poreikio iki metų pabaigos, ir vienas dažniausiai pasitaikančių punktų yra lėšų trūkumas dėl padidėjusios MMA.

 

„Skylė" biudžete didėja

Pasak Biudžeto skyriaus vedėjos D. Šarkūnienės, savivaldybės biudžeto situacija nėra labai gera ar įkvepianti. Lyginant su praėjusiu laikotarpiu - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais - biudžeto pajamų plano nevykdymas tiktai didėja. Spalio pirmą dieną fiksuota, kad negauta 1,2 mln. litų planuotų tam laikotarpiui pajamų. O negauta yra gyventojų pajamų mokesčio. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nepasiekė per 800 tūkstančių litų ir iš valstybės iždo - beveik 400 tūkst. litų. Rugsėjo pirmąją šis atsilikimas buvo 300 tūkst. litų mažesnis. „Skylė" biudžete kol kas didėja. Bet, pasak Biudžeto skyriaus vedėjos, tokia padėtis yra visose savivaldybėse.

Anot D. Šarkūnienės, vienas iš likusių papildymo rezervų yra dar nesurinktas Žemės mokestis, kuris paprastai rajono biudžetui duoda apie 2 mln. litų.

D. Šarkūnienės nuomone, padėtis yra ganėtinai dviprasmiška: pajamų planas nevykdomas, o Valstybės biudžeto patvirtinimo įstatyme yra nuostata, kad metų pabaigoje kreditoriniai įsipareigojimai už prekes ir paslaugas turi būti sumažinti 10 procentų, lyginant su metų pradžia.

Biržų rajono savivaldybės pradelstos skolos metų pradžioje buvo daugiau kaip 2,1 mln. litų ir per metus tik didėjo. Pasak D. Šarkūnienės, įsiskolinimo mažinimas prasidėjo tik nuo liepos mėnesio. Daugiausia savivaldybė skolinga UAB „Litesko" filialui „Biržų šiluma" bei UAB „Biržų komunalinis ūkis".

Rugsėjo 1 dieną savivaldybės pradelsti įsiskolinimai sudarė 2,4 mln. litų ir buvo didesni nei metų pradžioje. Anot D. Šarkūnienės, tai dar nėra kritiška padėtis, situacija yra valdoma. Vedėja sakė, kad įsiskolinimus ir jų mažinimo procesą labai įdėmiai stebi Valstybės kontrolė. Ši institucija nuolatos domisi esama situacija bei reikalauja paaiškinti, kaip ketinama įvykdyti įstatymo nuostatą dėl skolų sumažinimo 10 procentų.

Žiūrint į 2015 metų perspektyvą, pasak D. Šarkūnienės, pagal dabar pateiktą šalies biudžeto projektą lyg ir matyti savivaldybių gaunamų lėšų augimas. „Tačiau panagrinėjusi, iš ko tas padidėjimas susideda, supranti, kad viskas atkartoja šių metų biudžeto rodiklius", - sakė pranešėja. Kitais metais savivaldybės vykdomoms funkcijoms perduodamos lėšos kompensacijoms už šildymą mokėti bei dėl MMA padidinimo papildomai reikalingos lėšos. „Jei neskaičiuosime tokių tikslinės paskirties lėšų, tai biudžeto padidėjimo nėra. O reikalavimas per metus skolas sumažinti 10 procentų lieka ir 2015 metams", - sakė D. Šarkūnienė.

Dėl MMA padidėjimo, pasak Biudžeto skyriaus vedėjos, papildomai iki metų pabaigos reikės apie 50 tūkst. litų. Anot D. Šarkūnienės, tai nėra dideli pinigai, tačiau šių metų biudžete jie nebuvo suplanuoti. Biudžetinėse įstaigose, kur valytojos, kūrikai gauna minimalų atlyginimą, tai sukels problemų ir savivaldybė turės ieškoti sprendimų.

D. Šarkūnienė mano, kad lapkričio mėnesio savivaldybės tarybos posėdžiui pavyks paruošti sprendimų projektus dėl lėšų, atsiradusių padidėjus MMA, perskirstymo.

Toliau kalba pakrypo apie lėšų stygių švietimo įstaigose. Per metus vaikų skaičius sudėjus visas rajono ugdymo įstaigas sumažėjo 191, todėl yra galimybė šiek tiek mokinio krepšelio lėšų perskirstyti tarp mokymo įstaigų.

Didelių išlaidų mokyklos patiria dėl mokyklinių autobusų eksploatacijos ir remonto.

Mero patarėjas Eividas Šernas domėjosi, kiek palūkanų sumoka savivaldybė už paimtas paskolas. D. Šarkūnienė sakė, kad per metus planuojama sumokėti apie 320 tūkst. litų palūkanų už 13 mln. litų savivaldybės paskolų kraitį.

 

Sutaupyti pinigai - socialinėms reikmėms

Nuo šių metų sausio 1 dienos socialinių pašalpų administravimas perduotas savivaldybės žinion. Pagal galiojančią tvarką, sutaupytų lėšų nebereikia grąžinti į valstybės biudžetą. Šias lėšas savivaldybė gali naudoti kitoms reikmėms. Mūsų rajone nuspręsta sutaupytus pinigus skirti kitiems socialiniams poreikiams tenkinti.

Apie pašalpų lėšas kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja E. Prokopovičienė. Pasak vedėjos, kol kas socialinių pašalpų lėšų panaudojimas turi mažėjimo tendenciją. Iki liepos mėnesio buvo sutaupyta per 700 tūkst. litų, iki metų pabaigos dar planuojama pridėti arti 400 tūkst. litų. Didžioji šių lėšų dalis savivaldybės tarybos sprendimais jau panaudota, dar galima kalbėti apie 400 tūkst. litų panaudojimą. E. Prokopovičienės nuomone, artimiausiame tarybos posėdyje reikia svarstyti lėšų skyrimą globos įstaigoms, jų licencijavimo ir kasdienės veiklos reikmėms.

Kilo diskusija dėl Socialinių paslaugų centro pateiktos paraiškos transporto priemonei įsigyti bei licencijavimo išlaidų. Pasitarimo dalyviai domėjosi, kiek žmonių reikia vežioti, koks bus to autobusiuko krūvis.

Merė I. Varzienė domėjosi, ar dirba seniūnijose paramos skirstymo komisijos, ar jaučiamas jų poveikis socialinės rizikos šeimoms.

E. Prokopovičienė sakė, kad komisijų darbas tikrai vyksta, net gaunama nusiskundimų apie esą pernelyg griežtą jų darbą.

Biudžeto skyriaus vedėja D. Šarkūnienė bandė įkalbėti kolegę dalį sutaupytų lėšų skirti kitiems biudžeto poreikiams, bet E. Prokopovičienė buvo šiuo klausimu nepalenkiama - sutaupytos lėšos turi būti skiriamos tik socialinėms reikmėms.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-21

2014.10.21

Duobės kelyje ir požiūryje

Ne šalutinis, tačiau duobėmis gąsdinantis žvyrkelis tapo kliūtimi mokykliniam autobusui, vežiojusiam vaikus, tarp jų ir negalią turintį pirmoką.

Duobėtu keliu nebegali važinėti mokyklinis autobusas. Iki sankryžos, kurią jis pasiekia, ankstų rytą tamsoje kone tris kilometrus turi klampoti Jurgitos Šarkiūnaitės vaikai. Vienas iš tėvų priverstas juos lydėti, nes pirmokas turi sveikatos problemų. 

„Mes visi turime elgtis protingiau“, - sako Pabiržės pagrindinės mokyklos direktorius apie situaciją, kurioje kenčia vaikai. Per duobes negalintis važiuoti mokyklinis autobusas nepaima pamiškėje gyvenančios šeimos vaikų. Šeimoje – sveikatos neturintys asmenys, tarp jų ir negalią turintis pirmokas. Ankstų rytą bet kokiu oru kone tris kilometrus iki sankryžos mažąjį vaiką dviračiu vežti arba lydėti turintys tėvai sako pagalbos prašę kur tik išmanydami. Dėmesio ir autobuso nesulaukę žmonės mąsto: negali taip būti, kad visi yra bejėgiai prieš duobes. Ne žvyro, pinigų, o supratimo ir teisybės, anot šių žmonių, labiausiai trūksta.


Į vaikus „atsuktos nugaros“

Pamiškėje gyvenanti Jurgita Šarkiūnaitė klampoja keliu, kurį kasryt turi įveikti jos vaikai – ketvirtokas ir pirmokas. Anksčiau vaikus iš pamiškės paimdavęs geltonasis mokyklinis autobusas nebeatvažiuoja dėl blogo kelio. Jis tepasiekia sankryžą, iki kurios nuo pamiškės sodybos yra 2,6 kilometro. Mažasis vaikas turi negalią, todėl jį iki autobuso kasryt turi lydėti tėvas Alvydas Jukonis. Vyras sako, kad ligotą vaiką vežti dviračiu nėra paprasta, todėl jam ypač pikta, kad kelias neprižiūrimas. Esą visą vasarą seniūnija nė karto kelio negreideriavo, vieną sykį kelią palyginęs tik ūkininkas. Žmonės sako, kur tik dėl kelio nesikreipę - į Pabiržės seniūnę, Biržų rajono merę, net televizijos laidai „24 valandos“ skambinę. Visi siūlė palaukti, žadėjo padėti, tačiau pažado iki šiol neištesėjo.
„Visi mums atsuko nugaras“, - liūdnai tarė Alvydas, laukdamas per purvo duobes keliu atbrendančios žmonos. Ji grįžo nešina laikraščiu, kurį pasiėmė iš duobėto kelio pakraštyje stovinčios pašto dėžutės.
„Paštininkė dar atvažiuoja, bet mokyklinio autobuso vairuotojas nebenori laužyti automobilio“, - sako Jurgita.
Negalią turinčiai moteriai, pasak jos, širdį skauda dėl neteisybės. Pas vienus žmones autobusas esą į kiemą nuvažiuoja, o jos vaikai turi beveik tris kilometrus klampoti. Jurgita mąsto, kad jos vaikai galbūt nėra tokie svarbūs, kad juos visi lyg ir norėtų užmiršti. Todėl ėmė jų ir neišleido į mokyklą.
„Sulaukėme skambučio iš mokyklos, išgirdome, kad, jeigu vaikai neis į mokyklą, mus perduos vaikų teisių specialistams“, - pasakojo Alvydas, išbandęs dar vieną būdą, šį kartą drastišką, dėmesiui į problemą atkreipti.


Blogiausias seniūnijos kelias

Kirdonių kaimo senbuvis Steponas Staškevičius sako, kad į Pasvaliečius per Kirdonėlių kaimą vedantis kelias jau seniai yra tapęs galvos skausmu juo važiuojantiems. Kelias nėra nei šalutinis, nei akligatvis - žvyruota kelio juosta jungia Kirdonis ir Pasvaliečius. Tačiau kelias išdaužytas, gilias duobes išmuša žemės ūkio ir miško transportas. Kalbinti Kirdonių ir Kirdonėlių gyventojai sako, kad toji atkarpa, kuri Pačeriaukštės seniūnijai priklauso, yra žymiai geriau prižiūrima.
Pasak kalbintų vietos gyventojų, Kirdonių kaimo bendruomenės pirmininko Audrio Šimo ir Pabiržės seniūnės, Kirdonėlių kelią labiausiai suniokoja žemės ūkio bendrovės, ūkininkų ir miškininkų technika.
„Jau labai seniai šitas kelias toks baisus, nes visi juo važiuoja, niokoja, o seniūnija taisymui pinigų neturi“, - sako A. Šimas. Rajono savivaldybės tarybos narys sutinka, kad pamiškėje gyvenančių ir Pabiržės mokyklą lankyti turinčių žmonių vaikai yra ne vien tik minėtos šeimos rūpestis. O kelias yra svarbus ne tik todėl, kad juo galėtų važinėti geltonasis autobusas – tai gyvybiškai svarbi susisiekimo arterija, kuria privalu rūpintis.
A. Šimas neatmetė, kad reikėtų iniciatyvos organizuoti kelio duobių užlyginimą. Kas to galėtų imtis, kol kas nežinia.
Dėl vieno vaiko greiderio nesiųs
Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė išsakė gana kategorišką nuomonę. Pasak seniūnės, „dabar pas mus jau šokinėjama apie kiekvieną vaiką“. Jos manymu, tai nėra toleruotina.
„Dėl vieno vaiko aš greiderio nesiųsiu“, - sako Pabiržės seniūnė.
Anot jos, Kirdonėlių kelio būklė bloga, bet jis greideriuotas du kartus – balandžio pradžioje ir birželio pabaigoje. Dabar, jeigu bus lėšų, vyks trečiasis greideriavimas. Pasak seniūnės, jokių išskirtinumų nebus - jei greideriuos, tai visus kelius. Kad nekiltų gyventojų nepasitenkinimo.
Pastebėjus, kad kalbinti vyrai mano, jog greideris Kirdonėlių keliui nepadės ir galbūt reikėtų imtis ieškoti lėšų ar ūkininkų bei miškininkų pagalbos, seniūnė laikėsi nuostatos dėl lyginimo. Esą jeigu po kelio greideriavimo vanduo ir duobės nedings, tuomet ir bus galima pagalvoti apie kitas priemones.
Pabiržės pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Armalas sakė, kad mokyklinis autobusas Kirdonėlių keliu nevažinėja dėl duobių. Anot mokyklos vadovo, du kartus per dieną daužomas autobusas greit subyrėtų, o jį mokykla turi vienintelį.
Direktorius sakė jokiu būdu nemanantis, kad negalima „šokinėti“ dėl vieno vaiko. Jis pripažino, kad vaikų į mokyklą neleidžiantys tėvai vadovaujasi savo gyvenimo nuostatomis bei nuovoka.
„Tačiau mes visi turime būti protingesni ir atsakingesni“, - teigė direktorius V. Armalas. Jis mano, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi ieškoti galimybių spręsti problemą.
Rajono merė Irutė Varzienė teigė žinanti apie kelią, kuriuo negali važiuoti mokyklinis autobusas. Pabiržės seniūnė merei žadėjusi, kad minėtas kelias bus nugreideriuotas pirmiausia.
„Sakė, kad šį kartą pradės ne nuo Pabiržės, o nuo Kirdonėlių“, - seniūnės V. Zurbaitės pažadu tiki merė.


Alfreda Gudienė
2014-10-18



2014.10.21

Apie dvarus, verslą ir paminklinę lentą

Paveldosaugininkai Biržams linkėjo verslininkų, kurie turėtų galimybių ir noro duoti ką nors daugiau savo valstybei – Lietuvai.

KPD direktorė Diana Varnaitė: „Visame pasaulyje verslo įmonės, kurios gerbia savo krašto praeitį ir vysto socialiai atsakingą verslą, elgiasi kitaip. Socialiai atsakingas verslas ieško galimybių ir priemonių kompensuoti tą aplinkos taršą vietos bendruomenei, šiuo atveju šlovingai krašto praeičiai.“

Praėjusią savaitę rajone lankėsi Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė, KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis bei šio departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kuncevičienė. Paveldosaugininkai lankėsi Balandiškių dvaro sodyboje, Likėnuose, apžiūrėjo baigiamą restauruoti Pabiržės senosios klebonijos pastatą. Biržuose svečiai apžiūrėjo atstatytą pilies arsenalą, sovietinių karių kapines.
Po diskusijų su miesto vadovais arsenalo salėje KPD direktorė D. Varnaitė maloniai sutiko atsakyti į žiniasklaidos atstovų klausimus.


- Koks pagrindinis jūsų vizito į Biržus tikslas ir ką čia teko išvysti?
- Tikslų turbūt buvo ne vienas. Pirmiausia tai klausimai, kurie reikalauja priimti sprendimus nedelsiant. Blogiausia, kai klausimai vilkinami ne ieškant, kaip juos išspręsti, o ieškant, kaip užvilkinti sprendimo priėmimą. Kalbu apie labai skausmingą Balandiškių dvaro būklę. Atvykome dabar, nes išgirdome naują pasiūlymą, kaip sutvarkyti šią įsisenėjusią problemą. Kaip žinia, yra sudaryta komisija, kuri turėjo pateikti rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl galimybės perkelti Balandiškių dvaro medinius rūmus. Dabar jos darbo laikas pratęstas. Vasarą vyko išvažiuojamasis komisijos posėdis, kuriame sutarta, kad savivaldybė paskaičiuos kelis galimus variantus. Vienas jų - pastato konservavimas esamoje vietoje, kitas - pastato išmontavimas ir saugojimas. Dabar atsirado dar vienas pasiūlymas - dvaro pastatą perkelti į Likėnus. Tai paakino dar kartą sugrįžti.
Tokia situacija, kokia yra dabar, netenkina nei savivaldybės, nei vietos gyventojų bendruomenės, nei paveldosaugininkų. Yra nuomonių skirtumų, bet atėjo laikas priimti sprendimus.
Prieš dvejus metus lankantis Biržuose, teko susitikti su UAB „Agaras“ savininkais. Jau tada kėlėme šį klausimą bei atkreipėme jų dėmesį, kad, plėtodama savo gamybinę veiklą, kuri neabejotinai yra svarbi šiam regionui, įmonė priartėjo prie dvaro sodybos. Šis veiksmas beveik nepaliko vilties ir perspektyvos atgimti sodybai, kaip patraukliam bei lankomam objektui. Tą, regis, visi supranta. Tuomet, kalbėdamiesi su įmonės savininkais, mes pasakėme, kad jie taip išplėtojo gamybinę veiklą, jog užkirto kelią atgaivinti dvarą, kaip patrauklų objektą. Todėl būtų teisinga taikyti tam tikras kompensacines priemones ir galbūt dvarą panaudoti įmonės reikmėms – įkurdinti jame administraciją, steigti įmonės muziejų, gaminių ekspoziciją ar ką nors panašaus. Bet pasiūlymas buvo sutiktas labai priešiškai, net nenorint pripažinti, kad įmonės atsiradimas ir plėtra atvedė į tokią aklavietę.
Visame pasaulyje verslo įmonės, kurios gerbia savo krašto praeitį ir vysto socialiai atsakingą verslą, elgiasi kitaip. Socialiai atsakingas verslas ieško galimybių ir priemonių kompensuoti tą aplinkos taršą vietos bendruomenei, šiuo atveju šlovingai krašto praeičiai. Manau, kad ir šiandien dar ne vėlu apeliuoti į UAB „Agaras“ savininkų savimonę, nors, regis, sunku tikėtis artimiausiu metu sulaukti pozityvaus atsakymo.
Rūmų liekanos nyksta toliau ir sprendimų reikia dabar. Mano nuomonė yra tvirta ir nesikeičia: yra pasaulinės metodikos ir tokie mediniai pastatai sėkmingai išmontuojami saugoti. Tokių pavyzdžių turime ne vieną. Tarkime, Aristavėlės dvaro sodybos pastatas buvo išmontuotas, daugiau kaip 20 metų saugomas ir dabar atstatytas Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Yra ir daugiau tokių sėkmės pavyzdžių.
Šis metodas galėtų būti pritaikytas ir Balandiškių dvaro sodybai, tuo labiau, kad pastatas svarbus ne tik kaip architektūros, bet ir kaip reikšmingas istorijos objektas. Manau, kad savivaldybė turėtų eiti šiuo keliu – pastatą išmontuoti ir saugoti.
Parodytos Likėnuose vietos, kur pastatą galima būtų perkelti, yra patrauklios ir įdomios, tačiau vargu ar dvaras toje vietoje prigytų kaip autentiška vertybė. Tačiau ir tokią galimybę svarstyti reikia.
Buvome ir toje vietoje, kurioje ketinama statyti naują viešąją biblioteką. Departamente yra komisija, kuri svarsto naujos architektūros istorinėje aplinkoje atvejus. Kultūros paveldo departamente projektiniai pasiūlymai apsvarstyti ir jiems pritarta. Kaip toliau rutuliosis bibliotekos projektas, tai priklauso nuo savivaldybės. Departamento komisija pritarė projektui, nes projektuojamas pastatas yra vizualinės apsaugos zonoje. Departamento uždavinys - nustatyti, ar naujasis statinys užgoš ar ne piliavietę. Spręsti ar kitaip reguliuoti architektūrinę pastato formą ir išvaizdą – ne KPD reikalas ir kompetencija.
Maloniai nustebino įrengtas ir visiškai funkcionuojantis arsenalo pastatas. Geriausias įrodymas, kad čia vyksta gyvenimas - viena po kitos einančios moksleivių ekskursijos.


- Ar diskusijose su rajono vadovais buvo kalbama ir apie paminklo sovietiniams kariams bei karių kapinių klausimus?
- Buvome stabtelėję pasižiūrėti. Daugiausia diskusijų ir debatų kelia paminklo lentos, kurios yra sovietinių karių kapinėse. Norėčiau priminti, kad tokio pobūdžio objektams galioja viena iš kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų, kuri byloja, kad užsienio valstybėms reikšmingas paveldas turi būti tvarkomas gavus Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijų pritarimus. Prie šito klausimo dar teks sugrįžti. O kalbėdama apie tą lentą, kuri nukrito, tikrai nematau jokios problemos įrengti tokią lentą, kokią savivaldybė laiko teisinga.
Jei reikėtų viso paminklo ar komplekso remonto, tai pateikti projektiniai pasiūlymai, kaip minėjau, turėtų būti svarstomi nustatyta tvarka, gavus abiejų ministerijų pritarimus.


- Ar nebuvo kalbėta apie galimą karių kapinių iškėlimą iš miesto centro?
- (Į šį klausimą atsakė KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, derybinės grupės su Rusijos Federacija narys.) Jau daug metų deramasi su Rusija dėl sutarties, kurioje kalbama apie sovietinių karių kapinių apsaugą iš Lietuvos pusės ir politinių kalinių ir tremtinių kapų apsaugą iš Rusijos pusės. Ta sutartis iki šiol nepasirašyta, tačiau jos nuostatos abiejų pusių aptartos. Iš esmės sutartyje yra apibrėžtas toks mechanizmas, kad laidojimo vietos tvarkingai ir su derama pagarba gali būti perkeliamos į kitą tinkamą garbingą vietą. Biržuose ši nuostata galėtų būti taikoma, nes karių palaidojimo vieta yra centrinėje aikštėje. Kaip tikslas būtų ne kapų iškėlimas, o paveldo objekto – senamiesčio aikštės - dalies sutvarkymas. Tai nereiškia, kad tai bus padaryta šįmet ar kitąmet. Visuomenė turi nuspręsti ir pasakyti, kada tai turi įvykti. Tačiau galimybė yra.


- Šiandien Jums teko praeiti Biržų pilies tiltu. Kaip jums jis patiko?
- Manau, jūs turite omenyje, kaip išspręsti tilto remonto finansavimą. Klausimas sudėtingas, neturiu šiandien į jį konkretaus atsakymo. Žinau, kad savivaldybė buvo pateikusi paraišką Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti. Deja, ekspertai pasirinko kitus objektus, Biržų pilies tiltas į tą sąrašą nepateko. Reikia atkreipti dėmesį, kad buvo didžiulė konkurencija – apie 30 milijonų litų paramos sumai buvo pateikta paraiškų dėl beveik 180 milijonų litų poreikio. Lėšų poreikis paveldo objektams atgaivinti yra didžiulis ir konkurencija čia išlieka milžiniška.
KPD savo turimas lėšas gali skirti tik restauravimo ar konservavimo darbams, todėl pagal darbų pobūdį tilto remontui lėšų skirti negali.
Realiausias finansavimo šaltinis, mano manymu, būtų ES lėšos bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomų programų lėšos.


- Kaip visos Lietuvos kontekste atrodo Biržų savivaldybė paveldosaugos prasme (aišku, nelyginant jos su didžiųjų miestų veikla šioje srityje)?
- Negaliu pasakyti, kad Biržų rajonas šioje srityje yra ypač pirmaujantis, bet, kaip ir dauguma savivaldybių, rūpinatės savo kultūros vertybėmis ir jų išsaugojimu.
Matome, kaip tvarkoma Biržų piliavietė, per klaidą pasukę ne tuo keliuku Pabiržėje pamatėme, kaip puikiai tvarkoma senoji Pabiržės klebonija.
Manau, kad reikėtų ne lygintis vieniems su kitais, o imtis kokybiškai naujos veiklos. Jau bene dešimtmetį kalbame apie kultūros kelius, tačiau toliau nuo kalbų taip ir nepasistūmėjome. Akivaizdu, kad, kalbant apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ar Radvilų kultūros kelią, Biržai turėtų būti šiame maršrute. Atėjo laikas, kad savivaldybės ir jų teritorijose veikiančios kultūros įstaigos - tiek vyriausybinės, tiek visuomeninės - pradėtų jungtis į kultūros kelius, čia glūdi didelės perspektyvos. Europoje šiuo keliu jau seniai nueita, žmonės vyksta į Santiago de Compostela ir panašiai. Mes turime sukurti tokius kelius patys. Tokių kelių viziją turime, tačiau, kad jie pradėtų realiai funkcionuoti, laukia didžiulis darbas. Į šį procesą turi ateiti su savo paslaugomis ir verslas- maitinimas, apgyvendinimas ir kiti dalykai.


- Ar bus panaikinta teisinė apsauga sunykusiems kultūros paveldo objektams - Daudžgirių ir Rindaugų dvarvietėms bei Petro Kalpoko gimtinės statiniams?
- Jūs palietėte globalų klausimą. Šiais metais dvarų paveldo apsaugos auditą baigusi Valstybės kontrolė pateikė savo rekomendacijas. Jose sakoma, kad kultūros vertybių registre yra per daug teisinę apsaugą turinčių dvarų sodybų, kurių išlikę tik fragmentai arba jos iš esmės jau išnykusios. KPD vasarą kreipėsi į visas Lietuvos savivaldybes ir rinko informaciją, kokioms dvarų sodyboms ar jų fragmentams siūloma nebetaikyti teisinės apsaugos. Iki metų pabaigos departamentas turi paruošti planą, per kiek laiko jis pajėgs peržiūrėti iš kultūros vertybių registro siūlomas išbraukti sodybas ir pateikti vertinimo tarybai medžiagą.


- Ar verslas Lietuvoje domisi dvarais bei dvarų kultūra ir kokių tai duoda rezultatų?
- Labai domisi. Tačiau atbaidančios kliūtys dažniausiai yra ne paveldosauginės. Vienas iš kliuvinių yra turtiniai santykiai, ypač esamų savininkų didžiulės skolos. Kita stabdanti kliūtis ta, kad dažnai neleidžiama privatizuoti žemės. Tai atbaido potencialius investuotojus.
Tačiau ateina socialiai atsakingo verslo karta ir supratimas. Tai ekonomiškai stabilūs ir stiprūs verslininkai, pamatę ir pažinę pasaulinę patirtį šiuo klausimu. Labiausiai juos domina dvarai, esantys iki šimto kilometrų spinduliu nuo Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų. Bet palengva procesas skverbiasi ir į regionus.
Dažnas besikreipiantis verslininkas ištaria beveik identišką frazę, citatą, kurią šie žmones kartoja tarpusavyje nesusitarę: „Aš savo ekonominę gyvenimo pusę išsprendžiau, įsitvirtinau, atėjo laikas padaryti ką nors Lietuvai.“ Ši frazė su nedidelėmis variacijomis skamba iš daugelio verslininkų lūpų. Tai dažniausiai 45-60 metų žmonės, kurių veikliausias amžius sutapo su Nepriklausomybės atkūrimu. Jie išliko, sustiprėjo, pamatė pasaulį, turi investicinių galimybių ir pradeda galvoti, kad jau laikas ką nors duoti ir savo valstybei. Tokių žmonių linkiu ir Biržų kraštui.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-18


2014.10.21

„Bažnyčia – mano gyvenimo kelias ir būdas...“

Biržų krikščioniškų konfesijų padangėje – nauji vėjai. Jungtinėje metodistų bažnyčioje nuo rugpjūčio mėnesio pradžios dvasininko pareigas eina jaunas kunigas Giedrius Jablonskis. Pokalbis su juo – apie Bažnyčią, tikėjimą, šeimą, tarnystę, žemiškus ir nežemiškus dalykus, gyvenimą Biržuose.

„Biržuose mums smagu, gera, ramu“, - sako naujasis jungtinės metodistų bažnyčios dvasininkas Giedrius Jablonskis.

„Ir tada atsirado tikėjimas...“

G. Jablonskis – Suvalkijos lygumų užaugintas, kilęs iš biržiečiams labai tolimai įsivaizduojamo Vilkaviškio rajono, Pilviškių miestelio. Jo kalboje labai lygiai vilnija zanavykiškos tarmės bangelė, juntama nuo pačio pirmojo pasisveikinimo.
„Gimiau ir augau kaime. Lankiau mokyklą, domėjausi daugeliu dalykų, labiausiai man patiko istorija. Keletą kartų netgi ją bandžiau studijuoti, bet, deja, vis nepavykdavo įstoti į universitetą. Būta užmačių tapti ir policininku, bet sutrukdė tam tikri dalykai. Tad iškart po mokyklos pradėjau pedagogo karjerą – Šakių rajono kaimo mokykloje vaikus mokiau istorijos, biologijos, rusų kalbos ir geografijos.
Pastarąją paskui studijavau tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Nepatiko. Matyt, Dievas man buvo numatęs ne geografo misiją“, - pasakoja 36 metų dvasininkas.
Prisiminus vingiuotus ankstyvos jaunystės kelius, jo lūpose tvirtai suskamba prisipažinimas: „Ir tada mano gyvenime atsirado tikėjimas.“ Pilviškiuose metodistų bažnyčia buvo įkurta dar 1926 metais, ji garsėjo aktyvia veikla, tik po Antrojo pasaulinio karo, kaip ir dauguma Dievo namų, buvo uždaryta. Istorija ir naujas atgimimo laikmetis taip lėmė, kad 1996 m. ji Pilviškiuose vėl atvėrė duris.
G. Jablonskis pamena: „Mano mama, pradinių klasių mokytoja, buvo pakviesta mokytojauti į bažnyčios sekmadieninę mokyklėlę. Natūralu, kad ir aš pats, tuo metu jau dirbantis mokykloje, dažnai užsukdavau pas metodistus, susipažinau su jų veikla, pamažu įsitraukiau į veiklą, paskui panirau į ją stačia galva. Tai buvo toks laikas, kai bet kokia įdomesnė veikla, ryžtingesnis žingsnis kvepėjo laisvės pojūčiu, viliojo nepatirtais dalykais, stulbino savo galimybėmis, žavėjo ateities vizija. Tik įsivaizduokite, ką reiškė vien ryšiai su užsienio šalimis. Tuo metu mūsų bažnyčia kaip tik bendravo su amerikiečiais. Vyko įvairios konferencijos, stovyklos, susipažinome su misionierių veikla, turėjome galimybių kalbėti angliškai – visa tai atrodė šiek tiek neįtikėtina... Bažnyčia tvirtėjo, brendo, o būti jos aktyviu nariu tapo didelis džiaugsmas.“
Pašnekovas, įsitraukęs bažnytinę veiklą, 2000 m. išvyko į JAV – šioje senas metodistų tikėjimo tradicijas turinčioje šalyje, pasak jo, labai aiškiai susiformavo jo pagrindinis tikslas ir kelias – studijuoti tikybą ir tapti dvasininku. „Grįžęs iš Amerikos, aiškiai žinojau, ką veiksiu toliau. Dar tais pačiais metais įstojau į Klaipėdos universitetą. Ten studijavau evangeliškąją teologiją. Ketveri studijų metai buvo labai įdomūs ir intensyvūs. Tapau metodistų kunigu. Nebuvo nė vienos sekundės, kad suabejočiau šiuo savo pasirinkimu. Kunigystė – tai pašaukimas ir labai didelis darbas su savimi. Išmokau, suvokiau nemažai gyvenimiškų dalykų, kurie labai praverčia tvarkant bažnyčios ūkį. Bet labiausiai kunigystėje man patinka dalintis žiniomis, skelbti tikėjimo žodį, burti visuomenę ir drauge su ja nugalėti negandas bei švęsti džiaugsmą. Bažnyčia – mano pats tikrasis gyvenimo būdas. Ir pats tiesiausias mano kelias. Negalėčiau gyventi be jos. Jeigu sekmadieniais kur nors svečiuojamės ir nėra galimybės apsilankyti pamaldose, man to labai trūksta“, - teigia dvasininkas.


Biržuose - ir gera, ir ramu

Kalbamės, o puodelis su juodąja arbata rankose – užmirštas. Kur kas svarbesnis tampa sielos maistas. Labai aiškiai įžvelgiu, koks didelis džiaugsmas ir svarbus dalykas gyvenime žmogui yra pasirinkta teisinga profesija, suvoktas savo pašaukimas. Kokie laimingi ir išrinktieji būna visa tai suradę... Jablonskių šeima – Giedrius, jo žmona Aušrinė ir ketverių metų dukrytė Vakarė – Biržuose dar tik antras mėnuo. Aišku, visi jie kol kas gyvena įsikūrimo nuotaikomis. „Biržuose mums smagu, gera, ramu. Esu buvęs jūsų mieste, žinau iš anksčiau apie Biržų lankomiausias vietas, bet dar nemažai reikia pamatyti, kad galėtume pradėti kvėpuoti biržietiška dvasia. Nebijojau mažo miesto, nes pats augau kaime. Mano žmona – kaunietė. Gavęs pasiūlymą persikelti kunigystei į Biržų parapiją, ilgai negalvojau. Juk biržietiška metodistų bažnyčios parapija – viena iš didžiausių. Lietuvoje jų yra dešimt. Čia matau labai dideles įvairios veiklos perspektyvas. Be abejo, išvažiuoti iš ankstesnės gyvenamosios vietos visai šeimai nebuvo lengva. Juk viską tenka keisti, viską pradėti iš naujo. Suprantama, ir šiauliečiai nelabai norėjo atsisveikinti su manimi. Juk jau buvome susigyvenę. Nieko nepadarysi – tokia yra tarnystės kaina. Pradėdami eiti jos keliu, puikiai žinome, koks gyvenimas laukia. Per dešimt tarnavimo metų dirbau penkiose metodistų bendruomenėse. Labai viliuosi, kad Dievas mane ir mano šeimą į Biržus atsiuntė ilgam laikui...“ - šypsosi Giedrius.
Į Biržus jo kelias tikrai nebuvo tiesus – dar studijų metais teko atlikti praktiką įvairiose bažnyčiose. Jose būsimasis dvasininkas vesdavo sekmadienines pamaldas. Porą metų po studijų baigimo buvo bandomasis laikotarpis, kurio metu šalia kunigo darbo dar buvo vykdomi profesiniai testai, reikėjo atlikti užduotis. G. Jablonskio teigimu, psichologiškai visa tai tikrai nebuvo lengva. Galiausiai – įšventinimas į kunigus. Ir štai nuo 2006 metų Giedrius yra oficialus dvasininkas. Iš pradžių – Kauno Šančių ir Eigulių bendruomenėse, vėliau darbo keliai pasuko į Vilnių. Sostinėje Jablonskiams gimė dukra. Tuo pačiu metu jis vieną kartą per savaitę važiuodavo pas Ukmergės metodistus. Po kurio laiko – Šiauliai ir sykiu Ukmergė, į kurią važinėjo dar porą metų. Saulės mieste šeima užsibuvo trejus metus. O jau tada – Biržai.
„Labiausiai man nepatiko sostinėje. Nemoku aš gyventi Vilniaus gyvenimo. Be to, jame mažoka metodistų bendruomenė. Manau, kad taip yra todėl, jog vilniečiai turi didėlesnes galimybes rinktis įvairias tikėjimo sroves. O Šiauliuose jau buvome puikiai įsikūrę, gyvenome patogioje vietoje. Tačiau didesniuose miestuose labai retai jausdavau bendrystę, pagalbą. Biržuose mane maloniai nustebino vienas dalykas – vaikų dienos centrui vietos ūkininkai mielai atgabena daržovių, vaisių, tad tikrai neturime jokio vargo dėl šių gėrybių. Didmiestyje panašus geranoriškumas – daug retesnis. Į Biržus atvykome kaip tik Miesto šventės metu. Biržiečių bendruomenė mums pasirodė miela ir tolerantiška“, - mintimis dalijasi naujasis miesto gyventojas.


Bažnyčia prasideda nuo šeimos

Biržų jungtinės metodistų bažnyčios žinioje šiuo metu – 104 nariai ir 34 vaikų dienos centrą lankantys vaikai. Pakrypus kalbai apie dabar jau G. Jablonskio vadovaujamą bažnyčią, jis pirmiausia skuba pasidžiaugti didėjančia bendruomene. Jos plėtrai ir populiarinimui naujasis kunigas yra numatęs keletą dalykų. Prie bažnyčios jau keletą metų sėkmingai veikia ir vaikų dienos centras. Pradėjęs dirbti Biržuose, G. Jablonskis dar aiškiau nustatė jo viziją – kiekvienas atėjęs vaikas turi jaustis kaip namie. „Vaikai pas mus ateina tiesiai iš mokyklos. Turime centro taisykles, jų privalu laikytis. Pavyzdžiui, negalima keiktis. Vaikai sportuoja, muzikuoja, užsiima įvairiais rankdarbiais, žaidžia, bendrauja kartu. Vieną kartą per savaitę vyksta dvasinė valandėlė. Mūsų planuose – nauji kompiuteriai. Ne visi juos namuose turi, kai kam jie – vis dar labai didelis stebuklas. Be abejo, netoleruosime sėdėjimo prie kompiuterio valandų valandas. Mums labai svarbu ugdyti vaikų socialinius įgūdžius. Popiet visi atėję gauna šilto, vietoje gaminto maisto. Norintieji gali jį padėti gaminti. Po valgio vaikai patys susitvarko indus, prižiūri bendro naudojimo patalpas, laikosi tvarkos. Labai džiaugiuosi, kad per trumpą laiką pavyko atgaivinti skalbimosi ir dušo programas – vaikai turi galimybę išsiskalbti savo rūbus, pasikeisti juos naujais ir nusiprausti po dušu. Labai gaila, bet yra tokių, kuriems ir šie malonumai – kaip stebuklas…“ - bendra bažnyčios bendruomenės veikla džiaugiasi neseniai pradėjęs dirbti kunigas.
Anot dvasininko, jis turi labai gražų norą – kad vaikai, lankantys centrą, į bažnyčią atsivestų savo tėvus. Pasak jo, tikslas labai kilnus – vaikų dėka padėti tėvams. „Bažnyčia pirmiausia prasideda šeimoje. Juk tik joje atsiranda Kalėdų, Velykų, krikšto, maldų, meilės Dievui suvokimas. O kada jau žmogus atsilieps Dievui, yra tik jo reikalas. Man labai patinka medinis drožinys, kurį kažkada gavau dovanų – jame Jėzus Kristus beldžia į duris, kuriose nėra rankenos. Vadinasi, tik mes patys tikėjimui atidarome duris. Jeigu nors vienas žmogus iš šimto atėjusiųjų pasilieka bažnyčioje, tai nėra mažai. Meilė Dievui, artimui ir sau yra patys svarbiausi tobulo krikščionio rodikliai“, - mintimis dalijasi G. Jablonskis.
Klausiu jo, ar yra tobulo dvasininko rodikliai. Metodistų kunigas teigia, kad 8 metus eidamas dvasininko keliu jis suprato vieną dalyką – vienu metu geras visiems nebūsi. O sunkiausia yra būti nešališkam. Bažnyčios bendruomenė, jo įsitikinimu, – gyvas organizmas, tad visai natūralu, kad atsiranda nesutarimų, problemų. G. Jablonskis sako jau išmokęs atpažinti problemų „kilmę“ – išorinės bėdos žmones suburia, o vidinės paskatina kovai. Todėl kunigui labai svarbu bendruomenėje neturėti savo favoritų – kiekvienas žmogus, atėjęs į bažnyčią, yra pats svarbiausias.
„Bendruomenė – tai šeima plačiąja prasme. Būdami bet kokios šeimos dalimi, turime būti atsakingi. Kartu priklausydami šeimai, esame palaiminti. Dievas juk laimina, saugo ir globoja darnias šeimas. Nebijokime burtis į jas.“ Toks yra kunigo G. Jablonskio palinkėjimas į pabaigą lekiant Šeimos metams.


Aja Varnaitė
2014-10-18

2014.10.20

Strateginių savivaldybės kabinetų tuštėjimo metas

Trečiajame Biržų rajono savivaldybės aukšte kone pusė kabinetų užrakinti arba tušti. Valdininkus užklupo kelionių ir atostogų karštinė.


Keturis iš penkių Ekonomikos ir investicijų skyriaus darbuotojų atostogų išleidęs Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja tikino, kad atostogauja tik pusė skyriaus. Jam atrodė, kad kita pusė dirba. 

Atostogų strategija

Biržų rajono savivaldybėje yra Ekonomikos ir investicijų skyrius. Jo komanda turėtų rūpintis rajono ekonominio vystymo strategija, tačiau gebėjimai strateguoti skyriui sunkiai pasiekiami. Kur kas arčiau yra Milanas, į kurį patraukė kone šimtas procentų skyriaus darbuotojų. Šią savaitę ant Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjos bei darbuotojų durų kabo rašteliai, informuojantys apie atostogas.
Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė, informatikos specialistas Rimantas Lėckas, vyriausiosios specialistės Aldona Jurkštaitė ir Daina Kolomakienė administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos įsakymu išleisti kasmetinių atostogų. Praėjusį savaitgalį į Italiją patraukusi valdininkų grupė turėtų grįžti ketvirtadienį ar penktadienį.
Tuo metu dirbantys kolegos intensyviai rengiasi būsimam rajono savivaldybės tarybos posėdžiui, kuriame turi būti svarstomi itin svarbūs klausimai.
Biržų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 196 punkte nustatyta, kad „klausimus svarstyti tarybai iki kiekvieno mėnesio 15 dienos merui pateikia tarybos komitetai, komisijos, Tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.
Klausimo teikėjas privalo pateikti parengtą sprendimo projektą, suderintą su savivaldybės administracijos Kanceliarijos bei Teisės ir personalo skyriais, ir nurodyti, kam išsiųsti priimtą sprendimą“.
Sprendimų projektus posėdžiui turėjo parengti ir Ekonomikos ir investicijų skyrius, vadovaujamas Zitos Marcinkevičiūtės. Redakcijos žiniomis, skyriaus komanda kolektyvinių atostogų buvo išleista, iškėlus sąlygą, kad prieš išvyką į Italiją pateiks sprendimų projektų medžiagą.
Tačiau trys moterys ir vyras su vedėja priešakyje pažado netesėjo – išskrido, projektų nepateikė.
„Tokios netvarkos ir atsakomybės ribų nepaisymo savivaldybėje dar niekada nebuvo. Tai yra nebaudžiamumo pasekmė“, - tokią nuomonę išsakė vienas savivaldybės administracijos specialistas. Jo kolegos teigė, kad visiškas chaosas vyrauja skiriant priedus ir užmokestį už nesančių specialistų pavadavimą. Viskas esą priklauso ne nuo aiškios tvarkos, o nuo simpatijų ir antipatijų.


Kaip direktorius pavaldinius skaičiavo

Administracijos direktorius Vytautas Džėja „Šiaurės rytams“ sakė kad Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Z. Marcinkevičiūtė su pavaldiniais atostogų vienu metu išleista jo įsakymu. „Zita (vedėja Z. Marcinekvičiūtė) turi gal 40 dienų nepanaudotų atostogų, tai aš negaliu jos neišleisti“, - sakė direktorius. Pastebėjus, kad vedėjos duris dažnokai puošia raštelis su informacija apie atostogas, direktorius paaiškino, kad skyriaus vadovė atostogas ima dalimis.
Nusistebėjus, kodėl kartu su vedėja Z. Marcinkevičiūte atostogos suteiktos kone visam skyriui, direktorius atsakė, kad ne visam, o tik pusei.
Anot vadovo, „trys atostogauja, o kiti trys dirba“.
Kadangi žinoma, jog Ekonomikos ir investicijų skyriuje yra penki darbuotojai, teko prašyti direktoriaus pagal pavardes skaičiuoti, kas išvyko, o kas liko dirbti.
Paprasta aritmetika virto lygtimi su nežinomaisiais. Z. Marcinkevičiūtės, D. Kolomakienės ir A. Jurkštaitės pavardes išvardijęs V. Džėja šypsodamasis pareiškė: „O kita pusė skyriaus dirba.“
Korespondentei teko ieškoti kitai pusei skyriaus atstovaujančių specialistų.


Liko viena, išvyko keturi

Nuoroda ant Ekonomikos ir investicijų skyriaus durų siūlė kreiptis į šio skyriaus vyriausiąją specialistę Jurgą Bagamolovienę. Ne visi turbūt žino, kad vienas iš antrajame aukšte esančių Žemės ūkio skyriaus kabinetų vadinasi Ekonomikos ir investicijų skyriaus dalimi. Čia dirba J. Bagamolovienė.
„Jūs esate laikinai einanti Ekonomikos ir investicijų skyriaus pareigas?“ – buvo pateiktas klausimas.
„Esu laikinai einanti viso skyriaus pareigas“, - atsakė specialistė.
Išgirdusi, jog direktorius tvirtino, kad pusė skyriaus Italijoje, o pusė dirba, J. Bagamolovienė nesutriko.
„Jei aš viena esu laikoma puse skyriaus, vadinasi, mūsų skyriuje yra tik du darbuotojai“, - atsakė vyriausioji specialistė.
Už Ekonomikos ir investicijų skyriaus veiklą laikinai atsakinga J. Bagamolovienė išvardijo skyriaus darbuotojus, kurių, skirtingai negu įsivaizduoja ar korespondentei bandė įteigti direktorius, iš viso yra penki. Darbo vietoje likusi viena J. Bagamolovienė, o išvykę R. Lėckas, Z. Marcinkevičiūtė, A. Jurkštaitė ir D. Kolomakienė.
Savivaldybės merė Irutė Varzienė „komandinių“ atostogų nesmerkia – esą žmonės turi teisę atostogauti, o kartu praleista laikas padeda susidraugauti. Tačiau rajono vadovė neigiamai vertina užduočių neatlikimą.
Ekonomikos ir investicijų skyriaus komandos atostogos sutrikdė tarybos posėdžiui rengiamų itin svarbių projektų rengimą. Laiku neparuoštas ir tarybos sekretorei neatiduotas savivaldybės trejų metų veiklos planas, mokesčių už komunalines paslaugas projektas. Beje, jį iš naujo ir tinkamai parengti įpareigojo Vyriausybės atstovė. Pasak merės, gali būti, kad neatlikti darbai sutrikdė ir kitų posėdžio sprendimų projektų ruošimą. Tai paaiškės netrukus.


Atostogauja ir Vietinio ūkio skyriaus vadai

Ekonomikos ir investicijų skyrius ne vienintelis iš visų, kurių komandas apėmęs atostogų svaigulys. Nors pastaruoju metu buvo sprendžiamas dviračių tako elektrinės dalies bei kitų svarbių objektų parengimo naudoti klausimai, savaitės pradžioje vienu metu atostogavo Vietinio ūkio skyriaus „galvos“. Skyriuje sukosi du jauni vyrai, iš kurių vienas dar nė kojų savivaldybėje nespėjo apšilti.
Paaiškėjo, kad Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Braždžionis kasmetinių atostogų išėjo nuo spalio 11 iki 21 dienos.
Tuo pačiu metu trijų dienų (nuo spalio 14 iki 17 dienos) atostogų prireikė ir vedėjui Petrui Januškevičiui. Jo funkcijas atlieka Dalius Vadluga.
„Laimutis (vyriausiasis specialistas L. Brazdžionis – red.) išėjo planinių atostogų, o Petrą (vedėją P. Januškevičių – red.) išleidau su sąlyga, kad prireikus jis bus iškviestas. Kol kas neprireikė“, - antradienį paaiškino direktorius V. Džėja.
Pasiruošimo tarybos posėdžiui karštinės metu atostogauja ir savivaldybės kalbos tvarkytoja Rita Kurganovaitė. Ją vaduoja Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Kėželienė.
Nuo spalio 6 iki 24 dienos atostogauja Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Paškevičius.


Alfreda Gudienė
2014-10-16


2014.10.20

Paauglių „verslas“ – užkalbėti dantį ir apvogti

Biržiečiai turėtų būti itin budrūs į savo namus įsileisdami nepažįstamus žmones. Pavojų gali kelti netgi mokyklinio amžiaus vaikai. Jie gudriai prisistato atliekantys mokyklos skirtas užduotis ir apšvarina patiklius žmones.


Praėjusį antradienį į policiją kreipėsi garbaus amžiaus biržietė. Moteris pareigūnams pranešė, kad iš jos namų dingo aukso ir gintaro papuošalai. Moteris prisiminė, kad maždaug prieš dvi savaites jos namuose lankėsi paauglys.
Ta viešnagė buvusi pakankamai keista, tačiau tąsyk apie jokius nusikaltimus negalvojusi.
Įtartinas to įvykio detales ji prisiminė tik po to, kai pasigedo brangenybių.


Prisistatė „Aušros“ aštuntoku

Prie vieno Vilniaus gatvėje esančio daugiabučio biržietė tvarkė darželį, kai prie jos priėjo vaikinukas. Jis mandagiai paklausė, ar nereikia pagalbos. Paskui prisėdo ant suolelio ir ėmė moterį kalbinti. Ši išgirdo, kad mokykloje vykdomas projektas – rengiamas konkursas, kuriam reikia apklausti gyventojus. Ir vaikinukas pasiteiravo, ar jis galėtų moterį apklausti, kur ji dirbanti, kaip gyvenanti ir pan.
Pasidomėjus, kurioje mokykloje vyksta konkursas, buvo atsakyta, kad „Aušros“ vidurinėje. Jis pats esąs aštuntokas Lukas Bartkus. Moteriai pasiteiravus, kur jis gyvena, pasigirdo nuoširdus klausimas: „Argi jūs manęs nepažįstate? Juk kaimynystėje gyvenu!“ Ir jo tėvai pakankamai žinomi – mama „Siūlo“ bendrovėje užimanti atsakingas pareigas, o tėtis – advokatas.
Moteriai beliko berniuką pakviesti „į gryčią“.


Atėjo be darbo priemonių

Kai svečias įėjo į kambarį, paprašė popieriaus ir tušinuko. Kad „apklausėjas“ atėjo be darbo priemonių, moteriai pasirodė įtartina tik vėliau. O tuomet nei popieriaus bei rašiklio prašymas, nei pasakos apie negirdėtą advokatą Bartkų kažkodėl abejonių nekėlė.
Ir vaikinukas, įsitaisęs svetainėje, sėkmingai kūrė spektaklį toliau. Šiek tiek moters paklausinėjęs, jis staiga užsinorėjo „sysio“. Buto šeimininkė parodė, kur yra tualetas. Į jį „apklausėjas“ prašėsi net tris kartus. Ir pats stebėjosi, kas gi jam pasidarę. Moteris jam nuoširdžiai pasiūlė susirūpinti sveikata.
Vienu metu šeimininkei pasukus į virtuvę, „apklausėjas“ staiga iš svetainės dingo. Moteris pamatė, kad jis miegamajame tarsi šneka telefonu.
Šeimininkei pasirodė, kad šis „interviu“ pernelyg užsitęsė, ir ji pasiūlė svečiui pokalbius baigti.
Kai vaikinukas užvėrė buto duris, šeimininkę nusmelkė negera nuojauta.

Tarp prarastų vertybių – „šimtametis“ papuošalas
Daiktų ji pasigedo praėjus beveik dviem savaitėms – praėjusį pirmadienį.
Elegancija išsiskirianti moteris panoro įsisegti kitus auskarus. Deja, dėžutės, kuriame laikė aukso papuošalus, nebebuvo. Neberado ir kitos, kurioje gulėjo gintariniai dirbiniai.
Moteris neteko aukso grandinėlių, medaliono, apyrankių, auskarų, vestuvinio žiedo. Tarp dingusio gintaro – ypatingas „šimtametis“ papuošalas.
„Visą gyvenimą kaupiau…“ – graudulio ir apmaudo neslepia biržietė, praradusi brangenybes.
To, ko ji neteko, vien pinigais neįvertinama.


Nuginklavo vaiko prašymas ir įtaigus vaidinimas

Kodėl guvi, išmintinga moteris patikėjo vaiko apgaule?Ilgus metus mokykloje dirbusį žmogų, matyt, nuginklavo mokinio prašymas. Juk reikia vaikui, besirengiančiam konkursui, padėti…
Moteris pripažįsta, kad vaikinukas vaidino nepriekaištingai – atrodė išskirtinai mandagus, lipšnus, mokantis meilikauti. Pavyzdžiui, paklausęs moters amžiaus, jis įtikinamai nusistebėjo atsakymu ir pridūrė, kad ši atrodanti kur kas jaunesnė.
Panašu, kad berniukas šiame „versle“ – ne naujokas. Beje, jis tąsyk nebuvo vienas. Moteris pastebėjo, kad jos „svečias“ Vilniaus gatve pašto link ėjo su dar dviem jaunuoliais.


Ne pirmas „projektas“

Pasak nukentėjusiosios biržietės, Luku Bartkumi prisistatęs vaikinukas buvo neaukšto ūgio, apvalaus veido, rudų akių. Moteris pastebėjo, kad berniuko akys nuolat „lakstė“. Paauglys vilkėjo tamsiai mėlyną striukę su gobtuvu. Vaikino draugai buvo aukštesni už jį.
Moteris sakė girdėjusi, kad panašiu būdu buvo apvogti ir Kęstučio gatvėje gyvenantys biržiečiai.
Galbūt nukentėjusiųjų yra ir daugiau? Jie nedelsdami turėtų kreiptis į policijos pareigūnus, kad būtų kuo greičiau sustabdytas paauglių „verslas“.


Viliasi, kad prabils sąžinė

„Šiaurės rytai“ domėjosi, ar tarp „Aušros“ vidurinės mokyklos aštuntokų yra Lukas Bartkus. Kaip ir reikėjo tikėtis, tokio mokinio nebuvo. Kaip ir bendrovėje „Siūlas“ nėra „atsakingas pareigas“ einančios Bartkuvienės. Biržų policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė pranešė, kad gautas pranešimas apie vagystę. Įvykį bei jo aplinkybes tirs pareigūnai.
Būtina pridurti, kad nukentėjusi moteris vis dar viliasi, kad tam berniukui gali prabilti sąžinė. Ji žada jam atleisti, jeigu šis grąžintų tai, ką paėmė…


Rasa Penelienė
2014-10-16




2014.10.20

Ar pasieks europinės lėšos Vabalninką ir Biržų kaimą?

Spalio 7 dieną savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame buvo svarstoma integruotų teritorijų vystymo programa tikslinėse kaimo teritorijose. Tokios teritorijos mūsų rajone yra Vabalninkas bei Biržų kaimas.


Į anksčiau probleminį statusą turinčiais vadintų, o dabar tikslinėmis teritorijomis pripažintų rajonų sąrašą pateko ir Biržų savivaldybė. Miestas turi gauti per 16 mln. litų, dar apie 4 mln. gali būti skirta Biržų kaimui ir Vabalninko miestui. 

Tolygi ir tvari plėtra visoje Lietuvos teritorijoje, nedideli regionų plėtros netolygumai ir maži gyvenimo šalies miestuose ir kaimuose kokybės skirtumai. Toks yra nacionalinės regioninės politikos siekis, kuris realizuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Šiemet prasidėjo naujas 2014–2020 metų ES paramos laikotarpis - per ateinančius septynerius metus nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti bus skirta beveik 3,5 mlrd. litų ES struktūrinės paramos.
Kaip jau buvo skelbta, tarp tikslinėmis teritorijomis naujam finansavimo periodui pripažintų 23 šalies miestų šįkart pakliuvo ir Biržų rajono savivaldybė. Todėl iš ES fondų savivaldybė turėtų papildomai gauti per 16 mln. litų. Šios lėšos turės būti skiriamos miesto apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversijai, viešosioms erdvėms atgaivinti, verslo plėtrai pritaikyti, gyvenamajai aplinkai gerinti.
Šalyje numatytos 165 mln. Lt investicijos ir į mažesnes tikslines teritorijas (mažiausi miestai, miesteliai ir kaimai, kuriuose gyvena nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus). Mūsų rajone tokiomis teritorijomis pripažinti Vabalninkas ir Biržų kaimas.
Spalio 7 dieną savivaldybėje vykusiame pasitarime ir buvo svarstomos šių integruotų teritorijų vystymo programos.
Pasitarime dalyvavo rajono vadovai, savivaldybės administracijos specialistai bei Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė ir Širvėnos seniūnijos seniūnė Neringa Šijanienė.
Pradėdama pasitarimą rajono merė Irutė Varzienė pabrėžė, kad Vabalninką ir Biržų kaimą, kaip tikslines teritorijas, parinko ne rajono savivaldybė, o Vidaus reikalų ministerija (VRM), kuri yra ES paramos asignavimų valdytoja. Preliminariai paskaičiuota, kad Vabalninkui turėtų tekti apie 1,3 mln. litų, o Biržų kaimui - 2,5 mln. litų. Tačiau šias sumas ir skirstymo kriterijus dar turi patvirtinti regiono plėtros taryba.
Pasak I. Varzienės, beveik tiksliai yra žinomos veiklos, kurios bus finansuojamos iš integruotos plėtros programos pinigų. Todėl šio pirmojo pasitarimo tikslas yra apsikeisti nuomonėmis ir išklausyti idėjas, kas galėtų būti padaryta. Galimi variantai vėliau privalo būti svarstomi su vietos bendruomene.
Merė sakė iš karto norinti perspėti, jog nei keliams, nei gatvių dangai ar apšvietimui tiesiogiai šios lėšos negali būti skiriamos. Pagrindinis šio projekto tikslas yra viešų erdvių tvarkymas ir senų pastatų pritaikymas kokiai nors veiklai. Pasak I. Varzienės, jei reikalingas sutvarkytas šaligatvis ar gatvė, tai reikia žiūrėti, kad ši gatvė ar šaligatvis kažkur vestų (iš ar į kokią nors viešą erdvę). Šiame etape ypač akcentuojamas prioritetas: investicijos skirtos ne turizmui, o gyvenimo kokybei pagerinti kuo didesniam toje vietovėje gyvenančių žmonių skaičiui. I. Varzienė pateikė kituose rajonuose vykdytų panašių sėkmingų projektų pavyzdžius.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė siūlė pirmiausia svarstyti, ką galima padaryti Vabalninke. Anot A. Pocienės, Biržų kaime situacija gerokai sudėtingesnė dėl šios teritorijos išsidėstymo ir ribotų bendrųjų viešųjų erdvių.
Vabalninko seniūnė L. Vaitiekūnienė sakė turinti visą sąrašą objektų, kurių sukūrimas, plėtimas ar renovavimas atitinka projekto nuostatų dvasią ir yra labai reikalingi miestui. Seniūnė minėjo į Žolinės aikštę vedančių gatvių šaligatvių remontą, dviračių - pėsčiųjų tako tarp senųjų ir naujųjų miesto kapinių nutiesimą, buvusių sinagogų komplekso sutvarkymą, Vabalninko parko, baseino ir kitų viešųjų erdvių sutvarkymo darbus. Pasak pranešėjos, visi siūlomi projektai yra svarbūs miesto gyventojams.
Merė I. Varzienė siūlė iš visos pasiūlymų gausos išrinkti pačias aktualiausias, žmonių lankomiausias vietas, kad projektas tarnautų visų amžiaus grupių gyventojų poreikiams.
Administracijos direktorius Vytautas Džėja siūlė apsistoti prie kelių siūlomų objektų - Vabalninko parko sutvarkymo, jo sujungimo nauju šaligatviu su Žolinės aikšte. Merė I. Varzienė pridūrė, kad apie tokį pasiūlymą būtina diskutuoti su vietos bendruomenės žmonėmis.
Pasak seniūnės N. Šijanienės, Biržų kaimo situacija yra keblesnė nei Vabalninko mieste. Kaimas išsidėstęs plačiai, įvairiose Biržų miesto pusėse. Todėl sunku rasti bendras viešąsias erdves, turinčias bendrą gyventojų trauką. Kaimo teritorija nesiekia Širvėnos ežero pakrantės, kur būtų galima sukurti patrauklią viešąją erdvę apie Salaspilio mūšio paminklą ir ežero pakrantėje. Pasak N. Šijanienės, Biržų kaimo teritorijoje nėra didesnių valstybinės žemės plotų, kuriuose pavyktų įrengti kokią nors naują aikštę, skverą ar vaikų žaidimų aikštelę.
A. Pocienė siūlė svarstyti galimybę pėsčiųjų ir dviratininkų taku sujungti Liepų ir Pastaunyko gatvių pabaigą su pramonine miesto dalimi – Plento gatve. Anot administracijos direktoriaus pavaduotojos, atsirastų tiesioginė susisiekimo arterija tarp gyvenamųjų ir pramoninių rajonų, žmonėms taptų lengviau pasiekti darbą, o Agluonos pakrantėje galėtų atsirasti poilsio zona.
Deja, šį sumanymą apsunkina privatūs žemės sklypai. Pasak savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Gribausko, šioje vietoje beveik visa žemė privati. Specialistas sako, kad, galimas daiktas, pavyktų surasti laisvą rėželį takui, bet reikia detalesnės sklypų analizės. Tokiam siūlymui pritarė ir kiti susirinkimo dalyviai.
V. Džėja siūlė kreiptis į VRM, kad šiam projektui leistų susieti greta esančias teritorijas - Biržų kaimą ir Rinkuškių kaimą. Tai leistų sutvarkyti bendrai naudojamą Širvėnos ežero pakrantę, paplūdimį, parką, dviračių taką į Rinkuškius.
Apibendrindama merė I. Varzienė kalbėjo, kad reikia nedelsti dėl konkrečių sprendimų. Suformuluoti ir pateikti tvirtinti savivaldybės tarybai numatomų priemonių projektus reikia iki Naujųjų metų. Iki patvirtinant taryboje būtina teikiamas priemones aptarti su gyventojais, išklausyti jų nuomonę ir pasiūlymus. Merė pabrėžė seniūnų atsakomybę šį projektą paruošiant, aptariant ir viešinant. Sutarta, kad pasiūlymai bus pateikti ir aptarti su gyventojais per dvi savaites.
Galutinis sprendimas dėl Vabalninko miesto ir Biržų kaimo integruotos plėtros projektų apimčių bei finansavimo bus priimtas regiono plėtros tarybos posėdyje spalio pabaigoje.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-16

2014.10.15

Žvėriškumą skatina mėnulio pilnatis ir pašalpos

Praėjusį savaitgalį Biržų rajone vyrai daužė moteris ir vieni kitus. O pavydo apimtas draugas vis nenužudė buvusios mylimosios.

Devyniolikmetė studentė patyrė įtūžusio buvusio draugo smūgius. Merginai pavyko pabėgti, tačiau atleisti smurtautojui ji neketina.

Nuo meilės iki žiaurumo

Kad buvęs mylimasis gali virsti žvėrimi, liudija naktį iš šeštadienio į sekmadienį Kvetkuose vykusi kruvina drama. Nedaug trūko, kad įsiutęs vyras nužudytų buvusią mylimąją. Devyniolikmetė studentė Greta O. atsidūrė ligoninėje, kai sužalota pabėgo nuo ją sudaužiusio ir papjauti besikėsinusio vyriškio. Merginą į ligoninę atvežė močiutė.
„Apsvaiginęs Edviną, sudaužęs mano galvą, Arūnas bėgo į virtuvę ir griebęs peilį šaukė, kad dabar užbaigs tai, ką pradėjęs“, - pirmadienį pasakojo mergina. Stiprų smegenų sutrenkimą patyrusios devyniolikmetės veide buvo ryškios smūgių žymės. Medikams teko siūti žaizdas, bandyti atstatyti išnarintą žandikaulį. Nežinia, ar smūgiai nepakenkė akims, nes vietoje jų tesimatė siauri raudoni plyšeliai, pro kuriuos veržėsi ašaros.
„Tai štai koks dabar mano įvaizdis“, - graudžiai juokauti bandė Greta, Vilniaus kolegijoje studijuojanti įvaizdžio dizainą. Mergina tikino nesirengianti atleisti vaikinui, nes, anot jos, šį kartą buvo peržengta pavojinga riba.
29 – erių metų kvetkietis Arūnas U. ir Greta kadaise buvo laikomi pora. Tačiau mergina maždaug prieš mėnesį draugą paliko, o šis negalėjo su tuo susitaikyti.
Pasak Gretos, draugo smurtą jai kartą jau teko patirti. Tai įvyko šiais metais per išleistuvių vakarą. Pandėlio gimnaziją baigusi abiturientė šventė su klasė, kai į pokylį įsiveržė Arūnas.
„Jis nebuvo kviestas, nes šventė vyko be vadinamų antrųjų pusių“, - pasakojo mergina. Pavydo ar įniršio apimtas vaikinas, pasak Gretos, tąsyk jos vos nepasmaugė.
Arūnas kurį laiką dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dabar, pasak Kvetkų gyventojų, ėmė Vilniuje mokytis valdyti bokštinius kranus.


Įsiveržė išdaužęs langus ir išlaužęs duris

Šį savaitgalį į Kvetkus, kur gyvena jos močiutė, grįžusi Greta šeštadienio vakarą leido su 24 metų kvetkiečiu Edvinu B. Šiauliuose besimokantis ir dirbantis vaikinas kartais savaitgaliais su studentu broliu Arnu grįžta į Kvetkus.Čia yra šiuo metu tuščias užsienyje dirbančios mamos butas.
Tuo metu, kai Edvinas mamos bute vakarą leido su Greta, Arnas jau miegojo. Buvo po 2 valandos, kai pasigirdo dūžtančių balkono stiklų garsas. Išlaužęs balkono duris ir į butą įsiveržęs Arūnas pliauska smogė į galvą Edvinui. Smūgio apsvaigintas vaikinas krito. Įtūžęs įsibrovėlis puolė daužyti buvusią draugę. Kaip praneša policija, mergina patyrė apie dešimt smūgių į veidą, buvo spardoma į įvairias kūno vietas, tarp jų į veidą, kaklą.
„Nežinau, ar būčiau likusi gyva, jei nuo mano klyksmo nebūtų pabudęs Edvino brolis. Jis padėjo tramdyti Arūną, ir mes su atsigavusiu Edvinu pabėgome“, - pasakojo Greta. Ji dėkinga Arnui, kurio dėka pavyko pabėgti nuo peiliu „darbą užbaigti“ grasinusio įsibrovėlio.
Du kartus pavojuje atsidūrusi mergina supranta, kad trečiojo karto negali būti. Greta teigia nesiruošianti atleisti buvusiam draugui ir tuo labiau tęsti su juo santykių. Devyniolikmetė supranta, kad nusikaltimu įtariamo artimųjų prašymu lengviausia yra pareiškimą atsiimti, tačiau tokiu keliu nežada eiti.
„Tokio žvėriškumo atleisti negalima“, - kalbėjo kvetkiečiai, kurių atmintyje dar gyva sužvėrėjusio vyro užmuštos jaunutės moters gyvenimo istorija. Ši tragedija įvyko rugsėjį.
Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas Arūnas U. sulaikytas, vadovaujantis LR BPK 140 str. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyrui nustatytas 1,05 prom. girtumas.


Smaugimas – sugyventinių taktika?

Biržuose, Tarybų gatvėje, gyvenanti 24 metų Erika K. patyrė sugyventinio smurtą. Spalio 10 dieną vykusių išgertuvių metu 39-erių sugyventinis Laimondas T. spardė moters kojas, tampė už plaukų, smaugė. Policija sulaikė smurtautoją, kuriam nustatytas 2,2 prom. girtumas. Pas Daumėnuose gyvenančią trisdešimtmetę O. G. sekmadienį apsilankė buvęs sugyventinis Valdemaras K. Vyriškis tris kartus kumščiu trenkė moteriai į veidą, smaugė ir sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamo vyriškio, kurio gyvenamoji vieta kol kas nežinoma, policija ieško apklausai.


Nepilnamečiai: aukos ir smurtautojai

Pačeriaukštės seniūnijoje gyvenantis tėvas policijai pranešė apie sumuštą nepilnametį sūnų. Septyniolikmetis penktadienio naktį nukentėjo Biržuose, Kęstučio gatvėje. Vaikinas buvo sumuštas trijų nepažįstamų jaunuolių. Aštuoniolikmetis biržietis Aleksandras N. policijai pranešė, kad spalio 11-osios naktį Medeikiuose jį iškoneveikė ir apdaužė bendraamžis medeikiškis Modestas G. Jis biržiečiui į veidą du kartus smogė nenustatytu daiktu.
Įžūlusis aštuoniolikmetis Modestas G. netrukus policijos buvo sulaikytas kaip kitą nusikaltimą padaręs įtariamasis. Medeikiuose gyvenantis Vladas T. policijai pranešė, kad spalio 12 – osios naktį, 23. 30 val., keli jaunuoliai išdaužė jo namo langus, grasino šeimininką užmušti.
Nusikaltimo padarymu įtariamas šešiolikmetis Medeikių kaimo gyventojas (jam nustatytas 1,65 prom. girtumas) ir 1996 metais gimęs Modestas G. (2,10 prom. girtumas) sulaikyti.
Praėjusį savaitgalį kilusį smurto proveržį pareigūnai komentuoja kaip galimą mėnulio pilnaties ir asocialiems asmenims bei rizikos šeimoms išmokėtų pašalpų poveikį.


Alfreda Gudienė
2014-10-14


2014.10.15

„Krivūlė“ siūlo bibliotekos projektui rengti konkursą

Diskusijos dėl naujos bibliotekos iš Biržų persikėlė į Vilnių.

Vilniuje vykusio pasitarimo dalyviams siūlomo bibliotekos pastato konfigūracija primena laidotuvių namus ar automobilių pardavimo saloną. Betono ir stiklo pastatas vadinamas netinkamu aplinkoje prie reformatų bažnyčios.

Dar Biržuose tebegyvas pyktis ir nuostaba dėl Regimanto Ramono valdymo laiku neatsakingai projektuotos brangios aikštės prie katalikų bažnyčios. Nejauki jos erdvė stebina kaina, o ant betono luitų suolų nedažnai prisėdantys žmonės jau diskutuoja apie kitą objektą - prie reformatų bažnyčios ketinamą statyti bibliotekos rūmą. Šio statinio atsiradimo vietą ir vaizdą kuria dabartiniai valdantieji. Diskusijos, kilusios dėl architekto Alvydo Šeiboko siūlomo projekto, vyko ne tik Biržuose. Rugsėjui baigiantis Biržų savivaldybės viešosios bibliotekos statybos klausimas aptartas sostinėje.


Į posėdį sukvietė „Krivūlė“

Vilniaus biržiečių klubo „Krivūlė“ taryba rugsėjo 18 dieną surengė išplėstinį posėdį dėl Biržų miesto viešosios bibliotekos statybos. Posėdyje, kurį vedė „Krivūlės“ prezidentas Arvydas Kregždė, dalyvavo Vilniaus biržiečių klubo bei Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai, įžymūs restauratoriai, urbanistikos ir kraštovaizdžio architektai, saugomų teritorijų specialistai, žymūs visuomenės veikėjai - buvę biržiečiai ar su kraštu susiję daug metų dirbdami atstatant ir puoselėjant Biržus. Posėdžio dalyvių sąraše – Donato Balčiausko, Kęstučio Petrulio, dr. Gražinos Viktorijos Koriakienės, prof. Vytauto Brėdikio („Krivūlės“ tarybos nariai), dr. Evaldo Purlio (projektavimo ir restauravimo institutas), dr. Romo Pakalnio (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir UNESCO), Kęstučio Prano Labanausko (Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga), Arvydo Kučinsko (Vilniaus pilių direkcija), Rimos Baradokaitės – Greinienės (VSTT), Daivos Bakšienės (Lietuvos architektų rūmai) bei kitos garbių žmonių pavardės.
Posėdyje dalyvavo ir Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai Skirmantė Griciūnienė ir Aidas Vaitkevičius. Abu jie – liberalsąjūdiečiai.


Pirma senamiestį užstatys, paskui kurs jo viziją?

S. Griciūnienė pristatė siūlomos Biržuose, netoli baltosios vaistinės ir reformatų bažnyčios, statyti bibliotekos viziją - architekto A. Šeiboko sukurtą apie 8,5 tūkst. kubinių metrų stiklo – betono laužytos konfigūracijos pastatą. Jis turėtų atsirasti senamiestyje, saugomoje teritorijoje, regioninio parko urbanistiniame draustinyje. Daugumos posėdžio dalyvių nuomone, vieta bibliotekai parinkta netinkamai. Pastatas yra saugomoje senamiesčio teritorijoje, kurioje privalu laikytis teisės aktų, kurių neatitiktų pateikto projekto įgyvendinimas.
Posėdžio dalyviai bakstelėjo į didelę Biržų problemą. „Senamiestis neturi atgimimo – regeneravimo koncepcijos. Naujas pastatas projektuojamas neturint Biržų senamiesčio išplanavimo ir architektūros formavimo vizijos, koks turėtų būti naujųjų pastatų mastelis, bibliotekos ir kitų naujų pastatų santykis su pilies statinių tūriais ir t. t. Neaišku, ar planuojama regeneruoti netoliese buvusią istorinę Biržų centrinę aikštę ir joje buvusią rotušę“, - rašoma posėdžio santraukoje, atsiųstoje Biržų rajono savivaldybės merei ir tarybai.
Teigiama, kad naujai statybai senamiestyje pasiruošta nepakankamai – nenustatyta, kur buvo raudonosios gatvių linijos, koks buvo (perimetrinis ar sodybinis) senamiesčio užstatymas, kokio dydžio namai. Atlikti tik atskiri žvalgomieji archeologiniai tyrimai, rodantys, kad bibliotekai parinktame sklype stovėjo pastatai.
Posėdžio santraukoje teigiama, kad vieta naujam statiniui parinkta neturint urbanistinio paminklo, Biržų senamiesčio specialiojo plano.


Baiminasi dar vieno svetimkūnio

„Biržų senamiestis istorijos laiku patyrė daugybę sugriovimų, vėliau buvo pastatyta daug naujų pastatų nesilaikant buvusio istorinio miesto išplanavimo ir mastelio. Neužstatyta liko tik centrinė istorinio senamiesčio dalis (maždaug autobusų stoties zonoje) su buvusia centrine aikšte ir rotuše, kur dar yra galimybė statyti atsižvelgiant į istorinį išplanavimą, jo charakterį ir mastelį“, - rašoma Biržų merei ir tarybai skirtame rašte. Rajono valdžiai primenama, kad senamiestyje atlikti archeologiniai tyrimai rodo, jog natūra išliko daugelio senųjų pastatų pamatai, rūsiai, tad yra galimybė nustatyti gatvių trasas ir užstatymo raudonąsias linijas.
„Tačiau neužstatytoje, mažai deformuotoje senamiesčio dalyje jau iškilo akivaizdūs svetimkūniai – kultūros namai, darbo birža. Panašu, kad atsiras dar vienas svetimkūnis – biblioteka“, - nuogąstauja Vilniaus biržiečiai.
„Krivūlės“ tarybos narys K. Petrulis išsakė atskirą nuomonę. Jo manymu, siūlomoje vietoje biblioteką galima statyti parinkus tinkamą architektūrinį sprendimą (pvz., raudonos plytos, medis, stiklas), išlaikant mastelį su aplinka ir pastatą harmonizuojant su kitais statiniais. Tačiau, anot K. Petrulio, yra problema – nėra suderinto ir patvirtinto minimo senamiesčio kvartalo plano, gatvių užstatymo vizualizacijos ir kt.


Pastatas primena laidojimo namus

Daugumos pasitarimo dalyvių nuomone, architekto A. Šeiboko siūlomas bibliotekos pastatas yra visiškai netinkamas. „Pastato tūris per didelis numatytai vietai, <…> pastato konfigūracija primena laidotuvių namus ar automobilių pardavimo saloną. Pastatas iš betono ir stiklo neadekvačiai kontrastuoja su senamiesčio pastatais. Nepaisoma aplinkos architektūrinės harmonijos – objektas neturi būti „balta varna“ aplinkoje. Urbanistiniame draustinyje negalima aklai eksperimentuoti statant stiklo – betono dėžę, o po to žiūrėti, ar ji tinka“, - mano pasitarimo dalyviai. Jie tikina esantys ne prieš modernią šiuolaikinę architektūrą, tačiau teigia, kad „super moderniam“ (anot projekto autoriaus) bibliotekos pastatui urbanistiniame draustinyje ne vieta.
Atskirą nuomonę išdėstė architektė D. Bakšienė. Pagal ją, modernus ir šiuolaikiškas pastatas bibliotekai tinkamas. Anot architektės, senamiesčiuose, kur nėra išlikusių patikimų duomenų apie anksčiau ten stovėjusius pastatus ir jie negali būti atstatyti išlaikant istorinę tiesą, gali (ir turi būti) statomi šiuolaikinės išraiškos pastatai. Taip būtų pažymimas jų statybos laikotarpis.
„Senamiesčiai gali būti atstatomi, tačiau jie neturi būti „sukuriami“, - mano architektė D. Bakšienė.


Siūlymas dėl Kęstučio gatvės ir konkurso

Posėdžio - pasitarimo metu suformuoti siūlymai dar kartą apsvarstyti pirminį vietos bibliotekai variantą. Tai buvo Kęstučio gatvėje esantis sklypas, kurio atsisakyta dėl karstinių reiškinių pavojaus. Anot pasitarimo dalyvių, toks pat pavojus grėsė ir pilies arsenalui, ir regioninio parko pastatui. Primenama, kad problemų neliko pagilinus gręžtinių pamatų polius, paplatinus pamatus ir kt.
Esą taip pat nežinoma, ar karstinių reiškinių pavojaus nėra šiuo metu bibliotekai numatytoje vietoje.
Siūloma atmesti architekto A. Šeiboko siūlomą bibliotekos pastato variantą, kaip netinkamą statyti numatytame sklype, Biržų urbanistiniame draustinyje.
„Pastatas turi būti atrinktas konkurso būdu – planuojant projektuoti ir statyti tokius reikšmingus objektus būtini viešųjų pirkimų konkursai“, - garbių žmonių ir specialistų priminimas Biržus valdantiems politikams.
Ar šį kartą siūlymas bus išgirstas, galima abejoti, prisiminus karčią vadinamosios „trijų milijonų“ aikštės statybą. Dėl jos, sumanytos, projektuotos ir statytos be konkurso ir specialiųjų planų, nuomonę taip pat išsakė garbūs ir žinomi Vilniuje gyvenantys biržiečiai - architektai. Tam buvo surengtas specialus pasitarimas, į kurį važiavo tuometinis rajono meras R. Ramonas, architektas Albinas Mieliauskas.
Kaip žinia, garbių specialistų nuomonės ir abejonės dėl nekonkursiniu būdu rengto aikštės projekto nebuvo išgirstos.


Konkurso, ko gero, neprireiks

„Šiaurės rytai“ teiravosi, ką apie „Krivūlės“ siūlymus galvoja rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė. „Biržų rajono savivaldybės merė I. Varzienė gavo ir susipažino su Vilniaus biržiečių „Krivūlės“ raštu dėl Biržų bibliotekos statybos. Merė vertina ir dėkoja neabejingiems biržiečiams, kuriems, kad ir kur gyventų, rūpi gimtasis miestas.
Tačiau yra Lietuvos architektų sąjungos Architektūros urbanistikos tarybos posėdžio protokolas, kuriame specialistai pritaria bibliotekos projektui.
Kultūros paveldo departamentas ir Biržų regioninio parko direkcija taip pat neprieštarauja bibliotekos statybai pagal numatytą projektą“, - tokį merės atsakymą perdavė ryšių su visuomene specialistas Dalius Mikelionis.


Alfreda Gudienė
2014-10-14

2014.10.15

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei,
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija atkreipia dėmesį, kad š. m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas antrą kartą nepriėmė svarstyti siūlymo neleisti bankų ir savivaldybių įsteigtoms bendrovėms ar įstaigoms turėti žiniasklaidos priemonių. Esame įsitikinę, kad šios pataisos būtų leidusios išvengti paslėptos politinės reklamos, nedeklaruojamos paramos savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamiems laikraščiams. Be abejonės, tokia pataisa būtų sudariusi skaidresnę aplinką spaudos žiniasklaidos rinkoje, garantavusi sąžiningesnę konkurenciją bei demokratijos principų, o ne tik vietos valdančiųjų koalicijų ambicijų įtvirtinimą vietos savivaldoje. Švelniai tariant, didelę nuostabą kelia tai, kad parlamentarai net nesutiko svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriomis raginta uždrausti bankų ir savivaldybių įsteigtoms įmonėms ar įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais ar jų dalyviais. Tuo labiau neramu, kad 38 balsais prieš 32 pataisos buvo atmestos, neleidžiant autoriams jų tobulinti ir teikti vėl!
Toks Seimo verdiktas yra akivaizdus akibrokštas žiniasklaidos laisvei ir akivaizdi grėsmė regioninei ir vietinei žiniasklaidai – turint omenyje dar ir tai, kad tiesioginiai merų rinkimai jiems suteiks daugiau galių, vadinasi, ir prielaidų nepaklusnią, kritišką vietos žiniasklaidą „pakišti po padu“.
Priminsime, kad poreikis tokioms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms buvo grindžiamas praktikoje jau įvykusiais kuriozais. Pastaraisiais metais ne tik kai kurie bankai (dabar jau bankrutavę Ūkio, „Snoro“), bet net kai kurios Lietuvos savivaldybės, prisidengusios savo švietimo įstaigomis, pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatyme neaiškiai apibrėžta nuostata dėl galimybės leisti periodinius leidinius. Tarp tokių minėtos Druskininkų ir Raseinių savivaldybės, kuriose periodiškai biudžeto lėšomis buvo pradėti platinti laikraščiai „Mano Druskininkai“ ir „Mano Raseiniai“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl laikraščio „Mano Druskininkai“ atliko išsamų tyrimą ir konstatavo, kad toks vietinės valdžios oficiozas, koks yra leidžiamas, eiti negali, ir rekomendavo Druskininkų švietimo centrui leidinį arba uždaryti, arba jame rašyti tik švietimo naujienas. Vilniaus apygardos administracinis teismas liepos mėnesį atmetė Druskininkų savivaldybės tarybos, administracijos, administracijos direktoriaus ir Švietimo centro skundą, kuriuo be pakeitimų buvo paliktas galioti Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės sprendimas. Šiuo pripažinta, kad savivaldybė, leisdama nemokamą laikraštį „Mano Druskininkai“, padarė įstatymų pažeidimus. Dėl apeliacijų teisminiai procesai vyko toliau. Šis pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad yra būtina sukonkretinti atitinkamą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuria nebūtų galima manipuliuoti leidžiant periodinius leidinius iš biudžeto pinigų.
Kyla pagrįstas klausimas – ar LR Seimas, atmesdamas minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, uždega žalią šviesą ir kitoms šalies savivaldybėms savaip traktuoti galimybę už mokesčių mokėtojų pinigus leisti periodinius leidinius, kurie galimai gali tapti netiesiogine ir dar nemokama valdančiųjų reklama?
Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija pritaria pataisoms, kurias Seimas nemotyvuotai ir paskubomis atmetė. Jomis siūlyta, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjai, dalininkai ar akcininkai yra savivaldybės, bankai ir jų valdomos įmonės bei įstaigos. Visi jie galėtų leisti tik neperiodinius informacinius leidinius ar turėti informacines priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.


Asociacijos valdybos pirmininkė
Vilija BUTKUVIENĖ
2014-10-14

2014.10.15

Jaunas direktorius sutiktas šiltai

Konkursą Jaunimo mokyklos direktoriaus pareigoms laimėjęs 32 metų Andrius Taura prie mokyklos vairo stojo rugsėjo 29 – ąją. Jaunam ir daugeliui dar nepažįstamam Jaunimo mokyklos direktoriui – keli „Šiaurės rytų“ klausimai.

Jaunimo mokyklos direktorius Andrius Taura: „Pedagogas yra nuolat besimokantis, prisitaikantis prie kintančios aplinkos žmogus. O mokytojas, dirbantis su sunkiais paaugliais, dar turi turėti ir geležinę kantrybę.“


- Tarp Biržų rajone dirbančių pedagogų Jūsų pavardė pasirodė ne taip seniai. Būtų įdomu sužinoti, kur yra Jūsų gimtinė, kokią mokyklą baigėte, kas lėmė pedagoginio kelio pasirinkimą, kur teko dirbti iki atvykstant į Biržų kraštą.
- Gimiau ir užaugau Panevėžyje. Baigiau Alfonso Lipniūno vidurinę mokyklą. Paauglystėje domėjausi sportu ir pats sportavau, todėl nusprendžiau toliau mokslus tęsti Lietuvos kūno kultūros akademijoje (mokytojo specialybė). Ten mokydamasis, atlikdamas praktiką įvairiose mokyklose susidomėjau jų veikla bei švietimu, todėl magistro studijas pasirinkau Kauno technologijos universitete ir studijavau švietimo vadybą. Po studijų atvykau į Biržus ir pradėjau dirbti vaikų socializacijos centre „Širvėna“.

- Kokią patirtį įgijote dirbdamas minėtame centre?
- Vaikų socializacijos centre „Širvėna“ teko dirbti įvairiose pareigose: mokytoju, auklėtoju, pavaduotoju. Patirtis neilga, bet įvairiapusė. Didžiausia įgyta patirtis - tai darbas su delinkventinio elgesio mokiniais.

- Faktas, jog dalyvavote konkurse Jaunimo mokyklos direktoriaus pareigoms, rodo, kad darbas su sunkiai auklėjamais paaugliais Jums neatrodo sudėtingas. Sakykite, kas labiausiai kelia nerimą pradėjus dirbti Jaunimo mokykloje, o kas galbūt netikėtai nudžiugino?
- Ką tik pradėjau dirbti, todėl nerimauti nėra kada. Stengiuosi įsigilinti į mokyklos veiklą ir kuo kokybiškiau atlikti savo darbą. Nudžiugino šiltas kolektyvo priėmimas.

- Kokios, Jūsų manymu, savybės yra būtinos pedagogui, dirbančiam su vadinamais „sunkiais“ paaugliais?
- Pedagogas yra nuolat besimokantis, prisitaikantis prie kintančios aplinkos žmogus. O mokytojas, dirbantis su sunkiais paaugliais, dar turi turėti ir geležinę kantrybę.

- Ar augote didelėje šeimoje? Kokius tėvų taikytus auklėjimo metodus norėtumėte perkelti į savo šeimą? Beje, ar Jūs jau vedęs?
- Turiu dvi seses. Apie auklėjimo metodus kol kas nesusimąsčiau, nes esu nevedęs ir neturiu šeimos.

- Jūsų mėgstamas laisvalaikio leidimo būdas?
- Laisvalaikiu mėgstu keliauti, leisti jį gamtoje su savo augintiniais. Auginu tris šunis.

- Gal galite paminėti mylimiausių rašytojų, muzikos atlikėjų, teatro ar kino aktorių pavardes? O gal Jūsų kumyrai – iš sporto pasaulio?
- Grožinės literatūros neskaitau. Muzikos klausausi tokios, kurią groja radijo stotys, o teatruose lankausi retai, tačiau, jei Žaldokynės festivalio metu rodo komediją, būtinai ją pažiūriu.

- Mėgstamiausias posakis ar nerašyta gyvenimo taisyklė, kurios stengiatės laikytis?
- Neatidėk darbų rytdienai, jei juos gali padaryti šiandien.

- Kokia buvo Jums šių metų Mokytojo diena?
- Truputį keista, nes visada buvo viena mokytojų dienos šventė, o šiemet jos buvo dvi. Vienoje sveikino mane, o kitoje sveikinau aš.

- Dar neteko gailėtis dėl sprendimo tapti direktoriumi mokyklos, kurioje svarbiausi - ne pažymiai?
- Ne.

- Tikime, kad toks jausmas ir neaplankys. Linkime sėkmės ir kantrybės.


Alfreda Gudienė
2014-10-14


 

2014.10.10

Rajono valdžia rodo pirštu į kitus

„Šiaurės rytai“ domėjosi veiksmais, kurių ėmėsi rajono vadovai, sužinoję apie galimai neatsakingai prižiūrimus vaikų globos namų auklėtinius. Kol bažnyčia ir rajono vadovai užsiėmę tarpusavio santykių aiškinimusi, vaikai, regis, atsidūrę antrajame plane.

Merė Irutė Varzienė pasitarė su socialinę sritį kuruojančia savo pavaduotoja Stase Eitavičiene. Ir abi nutarė, kad vaikų gelbėjimas yra administracijos direktoriaus pavaduotojos Alės Pocienės reikalas?

Bažnyčia apeliuoja ir į galimus nepatogumus rinkimuose

„Šiaurės rytai“ rašė apie incidentą, kilusį dėl Biržų rajono savivaldybės politikų apsilankymo Medeikių vaikų globos namuose „Vaiko užuovėja“. Direktorės Daivos Janonienės tuo metu globos namuose nebuvo. Nebuvo ir vyresniojo personalo, kuris, pasak steigėjo atstovo, tuo metu mokėsi seminare. Mažylius prižiūrėjo moterys, kurios, pasak politikų, pareigas atliko neatsakingai. Iškalbingas faktas – rasta atvira spinta su chemikalais ir indais, ant kurių šviečia užrašas „nuodai“. Politikai teigia į įstaigą užsukę ne norėdami atlikti patikrinimą, o pasižiūrėti, ar vyksta remonto darbai. Stogo remontui savivaldybė vaikų globos namams papildomai skyrė 85 tūkstančius litų.
Savivaldybės tarybos nariai Skirmantė Griciūnienė ir Rimantas Bašys bei administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė tikina, kad apsilankymo metu nekilo jokių ginčių, o juos lydėjusi sandėlininkė geranoriškai sutiko lydėti ir parodyti, kaip remontuojamas stogas.
Pasak globos namuose besilankiusių savivaldybės atstovų, jie paprašę darbuotojų, kad šie leistų pažiūrėti, kaip gyvena vaikų namų auklėtiniai.
Anot tarybos narių S. Griciūnienės ir R. Bašio, kai kurie pamatyti vaizdai juos šokiravo.
„Labai gaila tų vaikų. Ir apmaudu dėl tokios globos namų steigėjo – evangelikų reformatų bažnyčios - ir direktorės reakcijos “, - sako S. Griciūnienė. Mat vaikų globos įstaigos vadovė dėl politikų apsilankymo kreipėsi į policiją.
Rajono vadovai surengė susitikimą su kunigu R. Mikalausku bei direktore D. Janoniene. Pasak S. Griciūnienės, ją nustebino merės I. Varzienės ir pavaduotojos S. Eitavičienės laikysena. Pokalbio pakvietusios rajono vadovės neva tylėjo ir net nebandė išsakyti pozicijos ar skatinti dialogą – pokalbio dalyvių emocijų proveržius jos esą stebėjo tarsi iš šalies.
Pastaruoju metu S. Griciūnienę bei kitus du savivaldybės asmenis apklausinėja policija, tirianti viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja“ direktorės D. Janonienės skundą. Sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo, nes globos namų atstovai mano, kad įstaigoje apsilankę politikai pažeidė įstatymus bei etiką.
Direktorė D. Janonienė situaciją komentuoti atsakė. Evangelikų reformatų kunigo Rimo Mikalausko nuomonė bei pozicija „Šiaurės rytuose“ buvo išsakyta praėjusią savaitę. Kunigas akcentuoja, kad nežiūrint, kokie bus policijos atlikto tyrimo rezultatai, vaikų namuose lankęsi trys politikai bažnyčios ir tikinčiųjų, galima sakyti, jau yra pasmerkti. Bažnyčios įsteigtų vaikų globos namų direktorė, pritariant steigėjui, prašo Biržuose veikiančių partijų vadovų atsiriboti nuo S. Griciūnienės, R. Bašio bei A. Pocienės. Nedviprasmiškai užsimenama ir apie galimą bažnyčios laikyseną šių partijų atžvilgiu artėjančiuose rinkimuose.


Pateikti klausimai

„Šiaurės rytus“ domino savivaldybės vadovų ir atsakingų asmenų veikimas (ar neveikimas) rugsėjo 19 dieną gavus informaciją apie padėtį vaikų globos namuose. Kadangi susidarė įspūdžis, kad bažnyčios ir rajono vadovai suinteresuoti tik globos namuose besilankiusių politikų auklėjimu ir santykių su bažnyčios atstovais balansavimu, „Šiaurės rytai“ teiravosi, kokių veiksmų ėmėsi rajono valdžia, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas. Juolab kai rajonui vadovauja patyrusios pedagogės ir jų valdoma komanda.
Klausimai spalio 2 dieną buvo pateikti rajono savivaldybės merei Irutei Varzienei, kuri informaciją apie netvarką vaikų namuose žinojo nuo rugsėjo 20 dienos.
Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai „Vaiko užuovėjoje“ lankėsi rugsėjo 19 dieną (penktadienį). Tą pačią dieną, 14 valandą, Biržų rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos posėdyje politikai pateikė informaciją, ką jiems teko matyti vaikų namuose. Posėdžiui vadovavo socialinę sritį kuruojanti mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė, nes merė tą savaitę dar atostogavo.
Rugsėjo 20 dieną (šeštadienį) vykusioje Padėkos šventėje kunigas R. Mikalauskas merę I. Varzienę ir pavaduotoją S. Eitavičienę informavo apie politikų apsilankymą „Vaiko užuovėjoje“.
Rugsėjo 24 dieną (trečiadienį) merės kabinete įvyko savivaldybės vadovų inicijuotas „Vaiko užuovėjos“ steigėjų atstovų (kunigo R. Mikalausko, direktorės D. Janonienės) ir vaikų namuose apsilankiusių politikų susitikimas. Jame politikai papasakojo, ką matė vaikų namuose.
„Šiaurės rytai“ prašė merės I. Varzienės atsakyti į šiuos klausimus: „Kokių veiksmų nuo rugsėjo 19 dienos ėmėsi Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja ir Jūs asmeniškai dėl padėties vaikų globos įstaigoje?
Kada ir į kokias institucijas kreipėtės, kad būtų atliktas skubus, o vėliau - ir išsamus patikrinimas dėl vaikų saugumo ir jų priežiūros profesionalumo? Ar nemanote, kad delsimas ir galimas problemos slėpimas šiuo atveju gali būti nusikalstamas dalykas?“


Lauks policijos išvadų

Spalio 3 dieną „Šiaurės rytai“ gavo Biržų rajono savivaldybės merės I. Varzienės atsakymus į pateiktus klausimus. „Vicemerė (tuo metu aš atostogavau) apie situaciją sužinojo tą pačią dieną (rugsėjo 19 d. – penktadienį). Jos iniciatyva rugsėjo 24 d. situacijai išsiaiškinti sukviestas vaikų globos namuose „Vaiko užuovėja“ apsilankiusių tarybos narių Rimanto Bašio, Skirmantės Griciūnienės ir administracijos direktoriaus pavaduotojos Alės Pocienės bei įstaigos steigėjo atstovų Biržų evangelikų reformatų kunigo Rimo Mikalausko bei VšĮ „Vaiko užuovėja“ direktorės Daivos Janonienės susitikimas. Bandėme įsiklausyti į abiejų pusių argumentus, deja, konstruktyvus dialogas nepavyko. Savivaldybės vadovai yra aptarę, kaip toliau galėtų spręsti šią situaciją dialogo keliu, tačiau reikia palaukti, kol įvykį baigs tirti policija“, - rašoma atsakyme.
Toliau dėstoma apie savivaldybės dėmesį vaikų namų auklėtiniams, nuolatinį vaiko teisių apsaugos specialistų lankymąsi minimoje globos įstaigoje, Socialinių paslaugų priežiūros departamento 2012 metais atliktą patikrinimą, cituojami savivaldybės bei viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja“ sutarties punktai.
Pagal juos esą savivaldybės tarybos nariai negali tikrinti vaikų globos namų, nors jie išlaikomi ir savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Nors Biržų rajono savivaldybės tarybos nariams nei administracijos direktoriaus pavaduotojai pagal galiojančią sutartį tarp Biržų rajono savivaldybės ir viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja“ nėra suteikta teisė tikrinti vaikų globos namų „Vaiko užuovėja“, tačiau manau, jie ten galėjo apsilankyti geranorišku abiejų šalių susitarimu“, - rašo Biržų rajono merė I. Varzienė.
Pridūrusi, kad „iki šiol bendradarbiavimas vyko sklandžiai ir buvo paremtas abipuse pagarba bei pagalba“, rajono savivaldybės merė neatsako į „Šiaurės rytus“ dominusį esminį klausimą apie priemones, kurių imtasi po rugsėjo 19 – ąją dieną vaikų globos namuose užfiksuotų vaizdų.
„Manau, jei iš tiesų buvo pažeistos vaikų teisės, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė, žinodama tokį faktą, privalėjo nedelsdama informuoti Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus“, - paaiškino merė. Kitaip tariant, pirštu parodė į savo komandos narius ir pavaldinius.


Alfreda Gudienė
2014-10-07


2014.10.10

Daugiabučių renovacija: klausimų daugiau nei atsakymų

Paskutinę rugsėjo dieną UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ salėje vyko susirinkimas dėl renovacijos eigos. Jame dalyvavo Biržų rajono savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, projektuotojai, rangovai bei gyventojai.

Daug įvairiausių klausimų gyventojai turėjo daugiabučių renovacijos projektą administruojančios UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktoriui Ivan Dološickij.

Antradieniais paprastai vyksta susirinkimai prie renovuojamų namų. Šįkart jis buvo surengtas sovietiniu realizmu dvelkiančioje šilumą tiekiančios įmonės salėje. Popietę surengtame susitikime vyravo pensinio amžiaus žmonės, galintys laisvai planuoti savo laiką. Susirinkimą pradėjo renovacijos projektą administruojančios UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius Ivan Dološickij.
Jis trumpai apžvelgė jau atliktus darbus ir renovacijai ruošiamų namų dokumentų būklę. Toliau direktorius norėjo kalbėti apie finansinius projekto vykdymo rodiklius, bet susirinkusi publika apie tai klausytis nenorėjo.
Jautėsi, kad daugelį atėjusių iš vidaus sprogdina tik jiems svarbūs klausimai, ir klausytis apie ką nors kita jie jau nebeturi kantrybės.
Matydama kaistančią situaciją, pakeltą toną ir padrikai besipilančius klausimus, susirinkimo vadžias perėmė savivaldybės merė Irutė Varzienė.
Pirmiausia ji pasiūlė „nuimti įtampas“ ir civilizuotai bei kultūringai pasikalbėti apie nemalonias problemas.
Anot merės, iš žmonių pasisakymų galima jausti du svarbiausius dalykus. Pirma, renovuojamuose namuose gyvenančių biržiečių pastebėtas darbo brokas, trūkumai ir kitokios pastabos. Antras dalykas - įtrauktų į renovacijos projektą, bet dar nerenovuojamų namų gyventojų pasipiktinimas vėluojančiais darbais.
Merė I. Varzienė prašė suprasti, kad daugiabučių namų renovacija nėra toks paprastas ir lengvas procesas. Kaip pavyzdį ji pateikė analogiją su buto remontu: „Gerai, jei su meistrais pasiseka. O jei nepasiseka… Kartais ir pusmetį, ir metus darbai vyksta“, - dėstė rajono vadovė. I. Varzienė pabrėžė, kad, lyginant ir šalies, ir Panevėžio regioną, Biržams pasisekė dėl rangovų. „Tačiau sakyti, kad viskas vyksta sklandžiai ir nėra jokio atsilikimo, šiandien irgi negalime“, - sakė kalbėtoja.
Merė piktinosi kai kurių rajono politikų veiksmų nelogiškumu. Pasak I. Varzienės, koks nors rajono tarybos narys viename straipsnyje rašo ir piktinasi, kad auginami dykaduoniai, kurie tik laukia pašalpų ir už jas neatidirba, kad darbo biržos pilnos bedarbių ir jie nenori dirbti. Kitame straipsnyje tas pats politikas jau rašo, kad renovacija yra bloga, nes imami darbininkai iš darbo biržos ir jie blogai dirba. Pasak merės, toks politikas turėtų neveidmainiauti ir suvokti, kad iš darbo biržos imami biržiečiai gal ir nėra labai kvalifikuoti, bet taip sukuriamos darbo vietos mūsų mieste.
I. Varzienės nuomone, renovacijos darbų priežiūra ir kontrolė yra pakankama. Tik ar visada tinkamai pavyksta ištaisyti pastebėtas klaidas ir trūkumus? Merė pabrėžė, kad kiekvieną antradienį renovuojamų namų kieme rengiami bendri susirinkimai, ir kiekvienas gyventojas ar namų bendrijos pirmininkas gali ateiti bei išsakyti savo pastebėjimus ar problemas specialistams.
Merė kvietė kuo aktyviau šiame procese dalyvauti namų bendrijų pirmininkus, ypač skleidžiant ir aiškint informaciją gyventojams. „Jei jūs kalbate viso namo vardu, vadinasi, apie tai žino visi namo gyventojai ir jūs prisiimate atsakomybę“, - sakė I. Varzienė.
Merė viešai paneigė kelis jai anksčiau gyventojų išsakytus nuogąstavimus dėl priverstinio vienokio ar kitokio fasado apdailos parinkimo bei būsimojo atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų pasirašymo. Ji primygtinai ragino visus sprendimus priimti ir parašus rinkti tik bendruose namų gyventojų susirinkimuose, o ne vaikštant po butus. Taip, anot merės, bus išvengta vienokių ar kitokių priimtų sprendimų interpretacijų.
Emocinga ir aistringa merės I. Varzienės kalba padarė reikiamą įspūdį. Susirinkusieji aprimo, tapo pakantesni ir toliau uoliai klausė susirinkimui vadovavusios I. Varzienės pastabų.
Klausimų žmonės turėjo pačių įvairiausių. Vilniaus gatvės 93A namo gyventojai piktinosi, kad pasirašant investicinius projektus projektų vadovas Linas Kulbis jiems žadėjo, jog renovacija bus baigta spalio mėnesį. Spalis prasideda, o darbai dar net nepradėti. I. Dološickij teigė, kad tokių pažadų būti negalėjo, darbų terminai, esą, visai kitokie. Tačiau namo gyventojai vienbalsiai tvirtino girdėję tokias kalbas. Gaila, apie tai paklausti L. Kulbio nepavyko - mat žmogus atostogauja.
Renovuotų Rotušės namų gyventojams nerimą kėlė artėjantis šildymo sezonas ir nebaigtos sumontuoti bei neišbandytos šildymo sistemos. Susirinkime dalyvavęs UAB „Modernaus būsto projektai“ komercijos direktorius Petras Radzevičius užtikrino, kad visi šildymo sistemų montavimo darbai jau beveik baigti, liko pakabinti vos vienas kitas laiptinės radiatorius ir per savaitę viskas bus pabaigta.
Vilniaus gatvės 51 namo gyventojai susiginčijo tarpusavyje, verta ar ne šiais metais keisti šildymo sistemą.
Rimtesnę problemą išsakė viena gyventoja. Anot moters, ji neseniai pasikeitė savo bute šildymo sistemos radiatorius. Radiatorių kiekis ir dydis buvo suderintas su UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“. Dabar, prasidėjus renovacijai, gyventoja išgirdo, kad jos radiatoriai nebetinka. Moteris bėdojosi sumokėjusi krūvą pinigų, o dabar neturinti kur dėti šių santykinai naujų radiatorių.
Deja, nieko paguodžiamo jinai neišgirdo. Projektuotojas Gediminas Čepurna paaiškino, kad moters turimi radiatoriai priderinti prie senos šildymo sistemos reikalavimų. Apšiltinus namą, keičiasi šildymo sistemos temperatūros grafikas, mažėja galia ir radiatoriai nebetinka. Todėl nėra kitos išeities, kaip tik juos keisti.
Gyventojai klausinėjo apie ventiliacijos šachtų valymą, elektros instaliaciją, langų keitimą, paskolas ir kitus jiems rūpimus reikalus.
Techninę darbų priežiūrą vykdantis UAB „Statybų techninė priežiūra“ specialistas Vidmantas Pateckas sakė, kad rangovai užtęsė projektavimo darbus, todėl šiuo klausimu pastabos jiems teisingos.
Pasak specialisto, pagal darbų tempus matyti, kad spalio mėnesį Rotušės gatvės renovuojamuose namuose šildymą bus galima įjungti. „Grubiai skaičiuojant, iki objekto perdavimo valstybinei komisijai liko pusantro mėnesio. Jei rangovas dirbs truputį kitaip nei dabar, galima spėti baigti laiku“, - optimizmu netryško techninės priežiūros specialistas. Pasak V. Patecko, baigiamosios fazės darbai iš pirmo žvilgsnio nematomi, tačiau jų yra labai daug. Jie smulkūs, tačiau reikalauja daug laiko resursų. Todėl rangovas turėtų padidinti darbuotojų skaičių, spalio mėnesį pabaigti šalčio „bijančius“ darbus.
Buvo ir juoduoju jumoru dvelkiančių klausimų. Ar bute gyvenusiam pensininkui iškeliavus Anapilin, jam paskaičiuota renovavimo paskolos dalis nubraukiama.
Apibendrinant susirinkime išgirstus klausimus, susidaro įspūdis, kad žmonėms neretai trūksta elementarios informacijos, pateiktos aiškiai, paprastai ir lengvai suprantamai. Vyresnio amžiaus žmonėms kartais nelengva atskirti, kas yra investicinis ar techninis projektas, šiluminė varža ar koks nors kitas specifinis terminas. Todėl visą darbų eigą, forminimo procedūras ir kitus dalykus turėtų kantriai, nuosekliai ir nuolatos žmonėms aiškinti tiek projekto administratoriai, tiek rangovai.
Pasibaigus susirinkimui, gyventojai ilgai apspitę kalbino rangovų atstovus. Matyt, klausimų upė dar nebuvo išsekusi.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-07





2014.10.10

Aukšto dangaus ir tyro vandens draugijoje

Biržų pilies parodų salėje praeitą savaitę garsus Lietuvos fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius pristatė savo naujausią nuotraukų albumą apie Aukštaitiją ir atidarė fotografijų parodą.

A. Aleksandravičius sveikino bičiulį A. Balbierių su jubiliejumi ir savo darbų parodą sakė skiriąs jam.

Albume – beveik 500 akimirkų, užfiksuotų iš Aukštaitijos ir aukštaičių gyvenimo. Fotografas jį pavadino „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“. Pasak A. Aleksandravičiaus, praėjusios jo vasaros atradimas – Aukštaitijos kraštas, kurį jis nedaug buvo pažinęs, bet, ėmęs keliauti po jo apylinkes ir fotografuoti, labai pamilęs. Žemaitijoje gimęs ir augęs fotografas sako susižavėjęs Aukštaitijos dangumi ir malūnais, tad iš Pasvalio krašto kilusios Elvyros posakis, kad aukštaičių žemė – tai aukštas dangus ir tyras vanduo, jam labai patiko ir padiktavo albumo pavadinimą. Ir iš tikro nuotraukose dangaus labai daug. Be abejo, gausu ir pievų, malūnų, žmonių portretų, švenčių. „Man yra labai didelė garbė savo albumą ir parodą pristatyti aukštaitiškame Radvilų mieste Biržuose. Prieš pradėdamas fotografuoti, nė nenumaniau Aukštaitiją esant tokią gražią, nors ir daugelį metų gyvenau Panevėžyje. Man vis atrodė, kad Aukštaitija – vien tik lygumos, tad labai nustebau Molėtų, Zarasų, Anykščių kalnais ir kelių vingiais, po kojomis atsiveriančiais ežerais, malūnais. Daugelis mūsų kaip kokie don Kichotai kariauja su vėjo malūnais. Jeigu jo nėra, tai susigalvojame nors po vieną malūną. Stengiausi nufotografuoti tai, kuo aukštaičių žemė gali didžiuotis. Tačiau albume – tik mažas ežerų, dangaus ir malūnų krašto žiupsnelis. Jeigu Lietuva yra labai maža, tai Aukštaitija – labai didelė“, - parodos atidaryme kalbėjo garsus fotografas. Šiuos jo žodžius palydėjo paties autoriaus perskaityta albumo dedikacija, kurios viena mintis: „lyg buvau, lyg ne, gal sapnavau“ - dar labiau paryškino jo viešą meilės prisipažinimą Aukštaitijai. Būsimiems parodos lankytojams reikėtų prisiminti, kad A. Aleksandravičius yra ne šiaip fotografas mėgėjas, bet Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys. Taip pat jis - geriausias Europos (2003) ir Baltijos šalių (2011) portretistas.
Tad visai logiška, kad ir nedidelėje parodoje daug vietos tenka portretams. Natūralu, kad visų 500 albumo nuotraukų ant sienos nebuvo įmanoma sukabinti. Nemaža jų dalis renginio metu buvo rodoma didžiuliame ekrane. Tie vaizdai, kurie yra eksponuojami parodoje, puikiai atspindi albumo idėjos dvasią. Galima išvysti ir biržiečiams pažįstamų aplinkinių vietovių, žinoma, nuotraukose apipintų meniniais voratinkliais, iškart galbūt neatpažįstamų, identifikuojamų tik perskaičius pavadinimą.
Tiek albumas, tiek paroda tam tikra prasme primena mokyklinį vadovėlį. Turint omenyje, kad autorius, be gamtos, fotografavo ir Aukštaitijos žemės žmones, lyg ir esame priversti prisiminti arba sužinoti, kokie Lietuvos kultūros, meno, visuomenės veikėjai yra gimę ir augę po šio Lietuvos regiono dangumi. Pavyzdžiui, Arvydas Sabonis. A. Aleksandravičius papasakojo, jog šį garsų krepšininką jis visuomet laikė kauniečiu. „O juk Kaunas – irgi Aukštaitija. Kai paskambinau A. Saboniui ir paklausiau, kuo jis save laiko, jis paprašė vienos nakties pagalvoti. Kitą dieną jis įvardino save aukštaičiu ir davė sutikimą jo portretą publikuoti albume“, - prisiminė fotomenininkas.
Parodoje yra ir biržiečio poeto, publicisto Alio Balbieriaus portretas. Šis menininkas taip pat dalyvavo parodos atidaryme. Jis kalbėjo apie A. Aleksandravičių, su kuriuo bičiuliaujasi 20 metų, o šis savo ruožtu, pasveikinęs A. Balbierių su gražiu jubiliejumi, padovanojo jam naująjį nuotraukų albumą ir savo darbų parodą Biržuose paskyrė jam.
Daugelį metų fotografavęs žymių žmonių veidus, už tai pelnęs ne vieną pripažinimą, iš viso išleidęs 16 fotoalbumų, A. Aleksandravičius jau antrus metus iš eilės pristato nuotraukų ciklą apie Lietuvos etnografinius regionus. 2013 m. pasirodė pirmasis regionams skirtas albumas „Žemaitėjė – mona meilė“. Kitais metais jis rengiasi pristatyti albumą apie Dzūkija, tolimesni fotografo planai – atskiri albumai, skirti Suvalkijai, Mažajai Lietuvai ir Vilniaus kraštui. „Kurdamas prabylu savimi. Kūryba – tai sielos striptizas“, - šiais žodžiais europinio lygio fotografas pabaigė gražų kultūrinį vakarą.
Lankytojai neskubėjo skirstytis – jie bendravo su A. Aleksandravičiumi, klausėsi Giedriaus Balbieriaus atliekamos gyvos muzikos.
Paroda Biržuose veiks iki lapkričio pradžios.



Indra Drevinskaitė -
Žilinskienė
2014-10-07


2014.10.07

Savivaldybės projektai: vieni „pričiupo“, kiti išlupo, treti lauks „trečiojo karto“

Rekonstruojamoje Kaštonų gatvėje pakloję šaligatvių trinkeles statybininkai vėl jas nuardė ir klojo iš naujo. Tai jau ne pirmas kartas, kai „Biržų rangos“ statybininkai „apsižioplina“ ir pakeičia medžiagas. Viskas kartojasi objektuose, kuriuose dirba tas pats rangovas, subrangovas, ir projektų vadovas.

Pigesnę masę po trinkelėmis paklojusiems „Biržų rangos“ statybininkams teko darbą atlikti iš naujo. To pareikalavo techninę darbų priežiūrą atliekanti specialistė.

Kvietimas į „stebuklų lauką“

Kaštonų gatvės gyventojas teigia savo akimis negalėjęs patikėti, kai statybininkai ėmė ardyti ką tik paklotą naują trinkelių šaligatvį. „Lupa trinkeles, iš naujo deda pagrindą ir vėl kloja. Vakar visą dieną ardė, šiandien vėl pradėjo darbą – visą šaligatvį iš naujo kloja. Tikras stebuklų laukas dėl tų savivaldybės užsakytų statybų“, - ketvirtadienio rytą į Kaštonų gatvę atvažiuoti kvietė žmogus. Netrukus sulaukta dar kelių kvartalo gyventojų skambučių.
„Negali darbų komisijai „priduoti“, nes „Biržų ranga“ vėl medžiagas pigesnėmis pakeitė, o techninė prižiūrėtoja, atrodo, užtrumpino“, - aiškino vienas iš pašnekovų.
Rekonstruojamoje Kaštonų gatvėje ketvirtadienio rytą iš tiesų vyko darbas – trinkelių šaligatvio ardymas. Klūpantys „Biržų rangos“ vyrai buvo liūdni ir nekalbūs. Iš naujo dėliojo trinkeles, po jomis papylę smulkios granito skaldos. Prieš tai buvo nukasamas dolomito sluoksnis.
Ir ne statybininkui buvo aišku – vyrams nurodyta išardyti nutiestą šaligatvį ir trinkeles kloti iš naujo.
„Skūpūs (šykštūs – aut.) moka du kartus“, - mestelėjo praeivis.


Vietoje akmens – molis?

Pasiteiravus, kas privertė darbą atlikti iš naujo, ant granito akmenų klūpantys vyrai tylėjo. Į klausimą, kodėl viena medžiaga iškasama, o kita klojama, vienas iš darbininkų atsakė, kad medžiagų parinkimas – ne jų kompetencija. Statybininkai esą dirba su tomis medžiagomis, kokios atvežamos. „Na, tuo, kuo skiriasi akmuo ir molis“, - paaiškino vėliau kalbintas patyręs statybininkas. Be abejonės, atitinkamai skiriasi ir kainos – granito skalda žymiai brangesnė už dolomitą.
Kodėl Kaštonų gatvėje trinkelės buvo paklotos naudojant dolomitą, o ne granitą? Kas pagaliau privertė sudėti projekte numatytas medžiagas? Atsakymo į šiuos paprastus klausimus ieškoti teko tarsi žaidžiant „Kuris iš mūsų kvailesnis?“


Vadovas – „nežiniukas“?

Europos paramos lėšomis atliekamos Kaštonų gatvės rekonstrukcijos užsakovas – Biržų rajono savivaldybė. Projekto vadovas – savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius. Ketvirtadienio rytą kabinete vedėjo nebuvo.
„Išvykęs į objektą“, - informavo telefonu atsiliepęs skyriaus darbuotojas.
„Negaliu kalbėti, vairuoju, važiuoju į objektą“, - į skambutį atsiliepė vedėjas P. Januškevičius.
Pasiteiravus, į kokį objektą vedėjas vairuoja, pasigirdo atsakymas, kad į Kaštonų gatvę.
„Kas ten Kaštonų gatvėje vyksta?“ - klausėme projekto vadovo. Šis atsakė, kad nieko ypatinga nevyksta – klojamos trinkelės. Iki šiol esą neklota, nes laukta, kol bus patiestas elektros kabelis į savivaldybės užsakymu statomus savarankiško gyvenimo namus.
„Oi, nieko nežinau, nieko negirdėjau – reikės pasidomėti“, - tarė projekto vadovas, išgirdęs, kad darbas jo objekte atliekamas iš naujo.


Subrangovas - „apsižioplinęs“?

„Na, klojame iš naujo, bet nuo to keitimo niekas nenukentės. Darbus atliekame savo sąskaita, objektas bus perduotas laiku, o ta kokybė dėl dolomito ar granito nebus nei geresnė, nei blogesnė“, - tikino subrangovo teisėmis darbus atliekančios bendrovės „ Biržų ranga“ generalinis direktorius Stanislovas Mačiulskis. Anot šio vadovo, dėl medžiagų sukeitimo kaltas statybos darbų vadovas, kuris netyčia „neapsižiūrėjęs“.
S. Mačiulskis primygtinai tikino, kad „tas 3 centimetrų granito sluoksnis neturi jokios įtakos šaligatvio kokybei“. Todėl buvo įdomu, kodėl gi tas pigesnėmis medžiagomis nuklotas neįtakingas sluoksnis vis tik keičiamas.
„Taigi mes, lietuviai, labai jau mėgstame įstatymo raidės laikytis… O tie žmonės jau labai jautriai į viską reaguoja“, - ironizavo „ Biržų rangos“ vadovas. Ir pridūrė, kad Kaštonų gatvėje vykdomas europinis projektas, todėl jo keitimai negalimi.
Į klausimą, kas pamatė, kad jo įmonės statybininkai pakeitė medžiagas, S. Mačiulskis tiesiai neatsakė. Leido suprasti, kad patys statybininkai savo netyčines klaidas taiso.


„Pričiupo“ techninės priežiūros specialistė

Teko vėl klausinėti projekto vadovą P. Januškevičių. „Tai ar jau išsiaiškinote, kodėl Kaštonų gatvėje šaligatvis du kartus klojamas ir medžiagos keičiamos?“ – klausėme Vietinio ūkio skyriaus ir strateginių projektų vadovo.
„Sužinojau, kad „Biržų ranga“ ėmė ir apsižioplino – vietoje granito skaldelės paklojo dolomitą“, - atsakė objektą aplankęs vadovas.
„Tai, jūsų manymu, tos medžiagos kuo nors – kaina ar kokybe – skiriasi? Ir kas tą skirtumą pamatė?“ – rūpėjo išgirsti.
„Nu, biškį skiriasi… O pamatė tai techninės priežiūros specialistė“, - tarė vedėjas.
„Taip, buvo nurodyta pakeisti medžiagas, nes jos privalo būti tokios, kokios nurodytos projekte“, - lakoniškai ir aiškiai pasakė darbų Kaštonų gatvėje techninę priežiūrą atliekančios vilniškės UAB „TAEM urbanistai“ atstovė Laima Martinkonienė.
„Tai gal tas subrangovas nepatikimas, jeigu antrą kartą medžiagas objektuose sukeičia?“ - teiravosi „Šiaurės rytai“ P. Januškevičiaus, priminę, kad „Biržų ranga“ jau ne pirmą sykį keičia medžiagas. Tai įvyko ir dviračių take, kurį statybininkai buvo nukloję ne tokiomis trinkelėmis, kokios projekte numatytos. Beje, to projekto vadovas yra taip pat P. Januškevičius.
„Kodėl nepatikimas? Nežinau, nes tik su generaliniu rangovu – įmone „Panevėžio keliai“ – aš reikalų turiu“, - paaiškino savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus ir projektų vadovas.


Apie įmonės vėliavą ir trečiąjį kartą

Dviračių tako tiesimo ir Kaštonų gatvės rekonstrukcijos projektus vykdo konkursą laimėjęs generalinis rangovas AB „Panevėžio keliai“. UAB „Biržų ranga“ yra generalinio rangovo samdoma įmonė – subrangovas.
„Tie trys centimetrai dolomito po trinkelėmis buvo sukloti per neapsižiūrėjimą“, - subrangovą gynė „Panevėžio kelių“ darbų vadovas Vilmantas Bačiūnas. Anot jo, negerai, kad dėl to nebuvo informuotas užsakovas.
Priminę apie „Biržų rangos“ sukeistas medžiagas dviračių take, „Šiaurės rytai“ V. Bačiūno klausė, ar generalinis rangovas dar gali pasitikėti „Biržų ranga“, jeigu ji savo veikimo nederina su juos samdžiusia įmone.
„Manyčiau, kad reikia dar palaukti - vadovautis liaudies išmintimi, jog trečias kartas nemeluoja. Jie ne mums, o savo įmonei ir įmonės vėliavai biškį pakenkė“, - mano AB „Panevėžio keliai“ darbų vadovas V. Bačiūnas.


Alfreda Gudienė
2014-10-04


2014.10.07

Biržų rajono savivaldybės taryboje – keturi milijonieriai

Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė atnaujintas metines pareigūnų ir politikų turto deklaracijas. Biržų rajono savivaldybėje yra keturi politikai, kurių šeimos valdo milijoninius turtus.


Skaičiuoja milijonus

Pažvelgus į Biržų rajono politikų – savivaldybės tarybos narių – deklaracijas, iš visų išsiskiria verslininko Viktoro Rinkevičiaus ir jo žmonos Birutės turtai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis V. Rinkevičius praėjusiais metais deklaravo turintis nekilnojamojo turto, verto 117,218 tūkst. Lt, žemės sklypų vertė – 316,054 tūkst. Lt, turimų akcijų vertė – 327,978 tūkst. Lt. Politikas nurodė turintis 47,985 tūkst. litų piniginių lėšų ir yra paskolinęs 53 tūkst. Lt.
Įspūdingos jo žmonos turto deklaracijos. Ji nurodė turinti nekilnojamojo turto, kurio vertė 86,774 tūkst. Lt, o žemės sklypų vertė siekia bemaž milijoną – 902,198 tūkst. Lt. B. Rinkevičienė deklaravo turinti transporto priemonių, kurių vertė 331,823 tūkst. Lt, akcijų, kurių vertė – 561,971 tūkst. Lt, pajų vertė – 342,148 tūkst. Lt. Ji nurodė turinti kito turto, meno ar juvelyrinių dirbinių, kurių vertė 239 tūkst. Lt, piniginių lėšų – 119, 530 tūkst. Lt.
Politiko žmona valdo ne tik milijonų vertės turtą, bet nurodo paskolinusi 1 mln. 617 tūkst. litų. Turi ir pasiskolintų lėšų – 335,105 tūkst. Lt.
Biržų Guoga dažnai vadinamas ūkininkaujantis politikas Aidas Vaitkevičius taip pat valdo milijoninius turtus. Jis turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 241,890 tūkst. Lt, žemės sklypų, vertų 679,605 tūkst. Lt. A. Vaitkevičiaus turimų transporto priemonių vertė – 659,018 tūkst. Lt. Kito turto vertė – 2 mln. 882 tūkst. Lt. Deklaruojama piniginių lėšų suma – 110,240 tūkst. Lt. Dar jis yra paskolinęs 140 tūkst. litų ir pasiskolinęs 165 tūkst. Lt.
Įspūdingus turtus sukaupęs politikas yra Lietuvos liberalų sąjūdžio narys.


Partiečių turtai skiriasi

Iš Šiaulių į Biržus važinėjantis politikas Rimantas Bašys su žmona Birute nurodė turintis nekilnojamojo turto, verto 755,989 tūkst. Lt, žemės sklypų, vertų 80,574 tūkst. Lt. Sutuoktinių pora deklaravo turinti 622,449 tūkst. Lt piniginių lėšų, akcijų, kurių vertė 147,600 tūkst. Lt, vertybinių popierių, kurių vertė 86,426 tūkst. Lt. Bašiai nurodė turintys transporto priemonių, kurių vertė 11,049 tūkst. Lt. Turi ir negrąžintų paskolų - 657 tūkst. Lt. Verslininkas R. Bašys Biržų rajono savivaldybės taryboje atstovauja Darbo partijai.
Kitas „darbietis“ savivaldybės taryboje deklaruoja kur kas kuklesnius turtus.
Apsaugos tarnyboje dirbantis Vydas Vareika nurodo turintis nekilnojamojo turto, verto tik 1,500 tūkst. Lt, transporto priemonę, vertą 4 tūkst. Lt, ir kitokį turtą, kurio vertė – 1,600 tūkst. Lt. Jo žmonos Lidos deklaracijoje rodomas nekilnojamasis turtas, vertas 36,500 tūkst. Lt, žemės sklypai, kurių vertė 18 tūkst. Lt, ir pasiskolintos piniginės lėšos – 13,685 tūkst. Lt.


Turtingiausi – „valstiečiai“

Iš visų savivaldybėje esančių politinių partijų atstovų turtais išsiskiria „valstiečiai“. Be minėto V. Rinkevičiaus, turtų stygiumi neturėtų skųstis ir ūkininkaujantis Kęstutis Armonas. Jis deklaracijoje nurodo turintis nekilnojamojo turto, verto 164,103 tūkst. Lt. Tokį pat turtą nurodo ir jo žmona Ilona. Politiko žemės sklypų vertė – 98,865 tūkst. Lt, tiek pat nurodo ir jo žmona. Abu sutuoktiniai deklaruoja transporto priemones: ir vienas, ir kitas nurodo jų vertę – po 14,113 tūkst. Lt. Kito turto, meno ar juvelyrinių dirbinių vertė Armonų deklaracijose – po 299,826 tūkst. Lt. K. Armono deklaracijoje nurodytos turimos piniginės lėšos – 54,010 tūkst. Lt ir negrąžintos paskolos – 746,460 tūkst. Lt.
Pensininkas „valstietis“ Vytautas Stasys Čiuplinskas VMI deklaracijoje nurodo turintis nekilnojamo turto, kurio vertė 17,216 tūkst. Lt. Tokią pat sumą savo deklaracijoje nurodo ir politiko žmona Stefanija. V. S. Čiuplinsko turimų žemės sklypų vertė 61,242 tūkst. Lt, jo žmonos – 15,765 tūkst. Lt.
Politikas nurodo turintis akcijų, kurių vertė – 427,303 tūkst. Lt, jo žmona – 643,860 tūkst. Lt vertės. V. S. Čiuplinskas deklaruoja pinigines lėšas – 204,478 tūkst. Lt, jo žmona – 265,209 tūkst. Lt.
Verslininkas Audrys Šimas pernai deklaravo turintis nekilnojamojo turto, verto 239,447 tūkst. Lt, tokią pat sumą nurodo ir jo žmona Lina. Politikas turi žemės sklypų, kurių vertė – 24,223 tūkst. Lt, jo žmona deklaruoja sklypus, vertus 11,962 tūkst. Lt. A. Šimas nurodo turintis akcijų, kurių vertė 10 tūkst. Lt, piniginių lėšų – 90,441 tūkst. Lt. Jo žmonos piniginės lėšos – 75,850 tūkst. Lt.
„Valstietės“ Nijolės Šatienės nekilnojamasis turtas sudaro 26,500 tūkst. Lt, jos sutuoktinio Algimanto – 62,602 tūkst. Lt. Politikė nurodo turinti žemės sklypų, kurių vertė – 50,579 tūkst. Lt. Jos vyras turi žemės sklypų, vertų 69,063 tūkst. Lt. Sutuoktiniai nurodo transporto priemonių vertę: Nijolės deklaracijoje – 5,034 tūkst. Lt, Algimanto – 5 tūkst. Politikės turimo kitokio turto vertė – 4,416 tūkst. Lt, jos sutuoktinio – 10,033 tūkst. Lt. N. Šatienė deklaruoja pinigines lėšas – 64,177 tūkst. Lt, jos sutuoktinis – 14,357 tūkst. Lt.
Petras Narkevičius deklaruoja turintis nekilnojamojo turto, verto 50 tūkst. litų, žemės sklypų, vertų 5,943 tūkst. Lt, transporto priemonių, kurių vertė 2,250 tūkst. Lt, kito turto, verto 500 Lt, piniginių lėšų – 126 tūkst. Lt. Jo žmona Elena deklaruoja turinti 10 tūkst. Lt piniginių lėšų.
Ūkininkas Tomas Četvergas deklaracijoje nurodo turintis nekilnojamojo turto, kurio vertė 20 tūkst. Lt. Tokią pat turimo nekilnojamojo turto vertę nurodo ir jo žmona Loreta. Politikas deklaruoja žemės sklypus, kurių vertė – 44,400 tūkst. Lt (tokią pat sumą nurodo ir žmona), transporto priemones, vertas 3,500 tūkst. Lt, piniginių lėšų – 10,012 tūkst. Lt.


Iki partiečio milijonieriaus nepriartėja

Iki Liberalų sąjūdžio milijonieriaus A. Vaitkevičiaus sukauptų materialinių turtų jo bendrapartiečiams dar toloka. Vis tik neskursta ir jų šeimos. Kęstutis Slavinskas deklaracijoje mini tik transporto priemonę, kurios vertė 30 tūkst. Lt. Tuo metu jo žmona Vaidutė nurodo turinti nekilnojamojo turto, verto 61,393 tūkst. Lt, žemės sklypų, vertų 112,500 tūkst. Lt ir 115 tūkst. Lt piniginių lėšų.
Pedagogė Skirmantė Griciūnienė deklaruoja nekilnojamąjį turtą, vertą 40 tūkst. Lt, transporto priemones, vertas 3,500 tūkst. Lt, ir pinigines lėšas – 8 tūkst. Lt. Tokius pat skaičius deklaracijoje nurodo ir S. Griciūnienės sutuoktinis Linas.
Pensininkas Povilas Stakionis nurodo turintis nekilnojamojo turto, verto 15 tūkst. Lt (tokį pat turtą nurodo ir jo žmona Elena), žemės sklypų, vertų 70 tūkst. Lt, ir transporto priemonę, kurios vertė 2 tūkst. Lt.


Socialdemokratai neskursta

Pasiturimai gyvena ir socialdemokratai. Štai gydytojas Dalius Jakubėnas deklaracijoje nurodo turimą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė – 115 tūkst. Lt, žemės sklypus, vertus 40 tūkst. Lt, transporto priemones, vertas 45 tūkst. Lt. Tokį pat minėtą turtą bei jo vertę deklaravo ir jo žmona Laimutė. Politikas nurodė turintis piniginių lėšų 140,353 tūkst. Lt, jo žmona – 140,611 tūkst. Lt. Bet to, sutuoktinė nurodė ir negrąžintą paskolą – 12,404 tūkst. Lt. Socialdemokratas Alfridas Jozėnas, vadovaujantis UAB „Biržų komunalinis ūkis“, deklaruoja turintis nekilnojamojo turto, kurio vertė 35,179 tūkst. Lt, jo žmona Nijolė – 30,413 tūkst. Lt vertės turtą. Politikas deklaruoja žemės sklypus, kurių vertė – 4,567 tūkst. Lt (jo žmona – 2,500 tūkst. Lt vertės). A. Jozėnas nurodo turintis akcijų, vertų 35,870 tūkst. Lt, ir piniginių lėšų – 14,400 tūkst. Lt.
Pedagogės Audronės Garšvaitės turimo nekilnojamojo turto vertė – 18,680 tūkst. Lt, žemės sklypų – 5,200 tūkst. Lt, transporto priemonių – 6 tūkst. Lt. Politikės piniginės lėšos – 13,303 tūkst. Lt.


„Centristų“ piniginės

Su Lietuvos centro partija į savivaldybės tarybą atėję politikai ypatingais turtais nepasižymi. Draudimo bendrovėje dirbantis Valentinas Mizeikis deklaruoja turintis nekilnojamojo turto, verto 165,467 tūkst. Lt, jo žmona Audronė – 165,468 tūkst. Lt vertą turtą. Politikas nurodo turimus žemės sklypus, kurių vertė – 29,794 tūkst. Lt (žmonos – 3,850 tūkst. Lt). Taip pat deklaruojamos transporto priemonės, vertos 2 tūkst. Lt. (žmonos – taip pat vertos 2 tūkst. Lt) ir piniginės lėšos – 25 tūkst. Lt. Nurodyta ir negrąžinta paskola – 11,100 tūkst. Lt.
Pensininkė Danutė Martinkėnienė deklaracijoje nurodo turinti nekilnojamojo turto, verto 89,300 tūkst. Lt, žemės sklypų, vertų 430 Lt, ir 5 tūkst. piniginių lėšų.
Pedagogas Stasys Valiukas deklaruoja turimą turtą, vertą 4 tūkst. Lt (jo žmona Violeta nurodo tokią pat turimo turto vertę). Politikas deklaruoja žemės sklypus, kurių vertė 21,600 tūkst. Lt (žmona – už 400 Lt), transporto priemones, vertas 1,100 tūkst. Lt (sutuoktinė – 1 tūkst. Lt). Politiko žmona nurodo ir turimas pinigines lėšas – 48,241 tūkst. Lt.


Konservatoriai - kukliausi

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai pagal turtų deklaracijas atrodo gana kukliai. Gydytoja Sigutė Vižinytė nurodo turinti nekilnojamojo turto, verto 50 tūkst. Lt, ir transporto priemonę, kurios vertė 5 tūkst. Lt.
Pedagogas Arūnas Anskinas deklaruoja transporto priemonę, kurios vertė 1,050 tūkst. Lt, ir 16 tūkst. Lt piniginių lėšų.
Iš konservatorių gretų pasitraukusi pedagogė Ramunė Čigienė deklaracijoje nurodo transporto priemonę, vertą 7,700 tūkst. Lt, ir pasiskolintas lėšas – 3,279 tūkst. Lt.
Vienintelis savivaldybėje Tvarkos ir teisingumo atstovas pedagogas Mindaugas Simėnas nurodė turintis nekilnojamojo turto, verto 70 tūkst. Lt, ir pasiskolintas lėšas – 15,500 tūkst. Lt.


Rajono vadovai turtų nekaupė

Biržų rajono savivaldybės merė ir vicemerė didesniais materialiniais turtais taip pat nepasižymi. Merė Irutė Varzienė deklaracijoje nurodo turinti nekilnojamojo turto, verto 25,500 tūkst. Lt. Jos sutuoktinis Vincas deklaruoja nekilnojamąjį turtą, kurio vertė – 16,500 tūkst. Lt. Merės deklaracijoje – žemės sklypai, kurių vertė – 2,659 tūkst. Lt (jos sutuoktinio – 16,200 tūkst. Lt).
Rajono vadovė nurodė turinti transporto priemonę už 21,500 tūkst. Lt ir negrąžintą paskolą – 17,940 tūkst. Lt.
Vicemerės Stasės Eitavičienės turimo nekilnojamojo turto vertė 35 tūkst. Lt, kitas turtas įvertintas 13 tūkst.Lt.


Rasa Penelienė
2014-10-04

2014.10.07

Ar bus naujų dekretų žemės klausimu?

Materija ir energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tik iš vienos formos pereina į kitą. Kiekvienas, baigęs bent pagrindinę mokyklą, turėjo apie tai girdėti. Todėl, iš klasikinės fizikos pozicijų stebint laisvos valstybinės žemės virsmus Biržų mieste, darosi nejauku. Vieną dieną nustatoma, kad jos nėra, kitą dieną yra daugiau nei pakankamai. Kodėl susidūrusi su nuosavybę bandančių atgauti piliečių pastangomis laisva valstybinė žemė staiga anihiliuoja į nežinomą materijos būvį ir išnyksta iš mūsų akiračio?
Rasti atsakymą į šį subtilų kvantinės fizikos ir savivaldybės mechanikos klausimą bandė ir praėjusį ketvirtadienį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio dalyviai.

Ataskaitą apie laisvą valstybinę žemę Biržų mieste savivaldybės tarybos nariams pristatė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė. Jos vadovaujama komisija mieste surado per 16 ha laisvos valstybinės žemės.

Tarybos posėdžio darbotvarkės pabaigoje buvo išklausyta komisijos ataskaita apie laisvą (neužstatytą) žemę Biržų mieste. Ją pristatė šios komisijos pirmininkė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė. Čia reikėtų prisiminti minėtos komisijos sukūrimo priežastis bei painią ir prieštaringą komisijos veiklos istoriją.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo dienos vyksta Lietuvos Respublikos piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Daliai žmonių, kuriems negalima atkurti nuosavybės teisių grąžinant žemę natūra buvusioje vietoje, įstatymas leidžia neatlygintinai perduoti to žmogaus nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai kitoje miesto vietoje.
Bet grąžinimo procesas vyko (ir vyksta) nepaprastai lėtai. Viena iš skelbiamų priežasčių – niekas nežino, kiek ir kur tos laisvos valstybinės žemės Biržų mieste yra. Dėl to savivaldybės direktoriaus Vytauto Džėjos įsakymu 2013 metų sausį buvo sukurta komisija, turinti pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) Biržų mieste žemę, kurią būtų galimą grąžinti teisėtai jos reikalaujantiems piliečiams. Į paties V. Džėjos vadovaujamą komisiją įtraukiamas vyriausiasis savivaldybės architektas, Biržų miesto seniūnas, savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus atstovai.
Komisija dirbo, dirbo ir pridirbo. Pasirodo, laisvos grąžinamos žemės Biržų mieste nėra nė pėdos.
Laisvos žemės sklypai plika akimi matomi įvairiose miesto vietose, todėl tokia išvada netenkino nei buvusių žemės savininkų, susibūrusių į Lietuvos žemės savininkų sąjungos Biržų skyrių, nei rajono vadovų.
Direktorius V. Džėja 2013 metų liepos mėnesį kuria naują komisiją, šįkart jai vadovauti paskiria savo pavaduotoją A. Pocienę. Rugpjūčio mėnesį komisijos sudėtis papildoma iš savivaldybės tarybos narių ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovų.
Dar ne kartą keitėsi komisijos nariai, jos veiklos laikas buvo pratęstas. Galiausiai, po daugiau kaip metų, komisija parengė savo veiklos ataskaitą.
Pasak A. Pocienės, komisija dirbo visame Biržų mieste, buvo susirinkusi į devynis posėdžius. Komisija surado miesto teritorijoje esančius 26 laisvus (neužstatytus) žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 16, 15 hektaro. Komisija pastebėjo, kad nėra detaliųjų planų daugiabučių namų bei socialinių būstų valdoms. Todėl, komisijos nuomone, suformavus apie šiuos statinius sklypus, laisvos žemės plotai dar labiau išaugtų. A. Pocienė sakė, kad į šios žemės inventorizacijos duomenis neįtraukti buvusios miesto estrados bei netoliese esančio parkelio, kur kitados buvo apžvalgos ratas, plotai. Komisija pastebėjo, kad J. Basanavičiaus gatvėje prie 3 ir 7 numeriais pažymėtų namų suformuoti per dideli žemės sklypai, todėl siūloma naujai perdaryti detaliuosius planus.
Pasak A. Pocienės, į komisijos darbą buvo kviečiami ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, tačiau šios institucijos specialistai dalyvauti atsisakė.
Tarybos narys A. Bašys klausė, kiek žmonių nori susigrąžinti žemę. A. Pocienė sakė nežinanti, nes tokios informacijos, anot jos, Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė.
Tarybos narys Valentinas Mizeikis pastebėjo, kad į laisvų žemės plotų schemą komisija įtraukė ir jau seniai susiformavusias žaliąsias zonas ir parkus, kur jokia statyba negalima.
„Komisijai nebuvo nurodyta, kokios paskirties žemės ieškoti. Komisijai buvo nurodyta suskaičiuoti bendrai laisvos žemės sklypus, neatsižvelgiant į numatomą paskirtį“, - toks buvo komisijos pirmininkės atsakymas.
Papildydama A. Pocienės ataskaitą, šios komisijos darbe dalyvavusi tarybos narė Ramunė Čigienė atkreipė dėmesį, kad ankstesnė analogiška komisija laisvos žemės visiškai nerado. Politikė įžvelgė ir tam tikrus šios komisijos darbui sąmoningus trukdžius, kurie, jos nuomone, užtęsė komisijos veiklą. R. Čigienė sakė tikinti, jog į komisijos pasiūlymus bus atkreiptas deramas dėmesys.
Beveik idilišką situaciją sugriovė vicemerės Stasės Eitavičienės paprastas klausimas. „Vertinu didelį komisijos atliktą darbą, tačiau man ir kitiems tarybos nariams neaišku, ką dabar toliau reikia daryti. Jūs, kaip administracijos direktoriaus pavaduotoja, esate įsigilinusi į šį klausimą. Jūsų minėti pertekliniai plotai prie J. Basanavičiaus gatvės namų išnuomoti, regis, 2013 metais. Ką konkrečiai dabar turėtų daryti administracijos direktorius, administracija ar savivaldybės taryba?“ - klausė S. Eitavičienė.
„Aš manau, kad administracijos direktorius dar neapsisprendė. Ir tų plotų čia yra įvairios paskirties žemės. Kažkokį sprendimą vis tiek priimsime. Pavyzdžiui, jei reikės vietos naujai vaikų žaidimo aikštelei, bus iš ko rinktis“, - aiškino A. Pocienė
„O kokį sprendimą jūs siūlote administracijos direktoriui dėl J. Basanavičiaus gatvės 7 ir 3 namų sklypų?“ - neatlyžo S. Eitavičienė
„Rengti naujus detaliuosius planus ir atskirti pastatus nuo turgavietės teritorijos“, - atsakė A. Pocienė.
O detaliuosius planus rengti šioje vietoje administracijos specialistai atsisako, motyvuodami tuo, kad plotas esą yra užstatytas. Todėl merė I. Varzienė siūlo dar kartą, remiantis komisijos surinktais duomenimis, kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybą. Tai turėtų padaryti administracijos direktorius
Ratas užsisuko vėl į pradžią. Išmintingasis senovės graikų filosofas Sokratas tikino, jog žino, kad nieko nežino. Belieka jam pritarti.


Antanas Vaičeliūnas
2014-10-04


2014.10.07

Nuo Islandijos iki Šniukščių

Islandijoje patyrusi šios šalies gyvenimo ypatumus, išgyvenusi nors ir nedidelį, bet visgi žemės drebėjimą, išgirdusi ir įsiklausiusi į vidinį šauksmą grįžti namo, Raminta Indriulėnienė, Biržų turizmo informacijos centro vyresnioji specialistė, šiuo metu vykdanti direktorės pareigas, dabar džiaugiasi gyvenimu kaime.
Praėjus vos keletui dienų nuo Pasaulinės turizmo dienos minėjimo, pokalbis su ja apie didžiąją – gyvenimo - kelionę.

 ]

Ramintos kelionė po svečias šalis prasidėjo Anglijoje.

Ilgas kelias per kopas

„Nelabai didelis tas žemės drebėjimas buvo, bet bėgti iš pastato teko. Pasijutau tarsi būčiau... skalbimo mašinos viduje. Tokia nemaloni kritinė situacija“, - keleto metų senumo įvykius pamena Raminta. Dar priduria, kad tikrai ne žemės drebėjimas išviliojo iš svetimos šalies grįžti atgal į Lietuvą. „Su vyru pasiilgom ir išsiilgom savo krašto“, - toks buvo grįžimo nuosprendžio verdiktas. Bet apie viską iš pradžių. Daugelis keliaujančių, lėktuvų ar keltų bilietus perkančių biržiečių užsuka į Turizmo informacijos centrą, kur dažniausiai juos aptarnauja Raminta. Kilusi iš Pasvalio miesto, Šiaulių kolegijoje baigusi turizmo administravimą, ji kartu su vyru per Angliją, Islandiją, Farerų salas, Švediją atklydo į Biržus. Bet tiesiausiai į mūsų miestą vedė... meilės kelias.
„Mano vyras Simas yra kilęs iš Šniukščių kaimo, netoli Kratiškių. Išvykom į Angliją, o po kurio laiko Simas gavo darbo pasiūlymą Islandijoje.
Taip atsidūrėme toje geizerių šalyje. Įsidarbinau ir aš. Abu turėjome gerai apmokamus darbus, o tai suteikė galimybę nemažai pakeliauti toje brangioje šalyje. Iki šiol mudu apie Islandiją atsiliepiame tik pačiais gražiausiais žodžiais. Buvau jau netgi išmokusi šiek tiek islandų kalbos. Ji išties sunki. Ten gyvenome porą metų“, - pasakoja ji.
Jauna moteris pamena, kad pakeliui į Lietuvą jie aplankė Farerų salas ir Švediją – keliavo savaitę. Grįžę galvojo įsikurti Panevėžyje, tačiau vietą namų kūrimui nulėmė jos vyro prieraišumas prie gimtojo kaimo – Simas norėjo gyventi tik jame.
Raminta šypsosi: „Ką jau padarysi, nuolat kartojusi, kad niekad negyvensiu kaime, dabar kaimo į miestą nekeisčiau. Kas gi tie 12 kilometrų, skiriančių kaimą nuo miesto? Maži mūsų Šniukščiai - vienas žvyrkelis, keli namai, netgi parduotuvės neturime, tačiau koks malonumas rytais gerti kavą gamtos tyloje! Patinka man bendruomeniškumo dvasia – visi savi, draugiški. Džiugina tai, kad aplinkiniuose kaimuose namus statosi jauni žmonės, grįžę iš užsienio, užsidirbę ten pinigų. Mums labai pasisekė, kad Islandijoje sugebėjom ne tik pakeliauti, bet ir užsidirbti tiek, kad netektų būstui imti paskolos. Jaunai šeimai tai didžiulis dalykas. Kita vertus, grįžus į Lietuvą, iš parduotuvės teko išmokti išeiti ne su maišu, o tik su kukliu pirkinių krepšeliu. Mokėmės taupyti – sotus gyvenimas užsienyje tokius įgūdžius greitai slopina.“
Ir dar ji skambiai juokiasi, kad, nors ir dažnai nuvyksta į gimtąjį Pasvalį, kur gyvena jos mama, iš pasvalietės ji jau tapo biržiete – pasvalietiškos tarmės ypatumą - žodį kirčiuoti pradžioje - Raminta „iškeitė“ į biržietišką kirtį žodžio pabaigoje. Anot jos, abi tarmės, nors ir labai artimos, iki šiol girdisi jos kalboje, nors galbūt dabar daugiau karaliauja biržietiška šneka.


Solidus „planas“

Biržuose prasidėjo darbo paieškos. Turizmo studijas baigusi ir šiuo metu KTU projektų vadybą studijuojanti moteris sako prieš šešerius metus galvojusi apie visokias galimybes užsidirbti. Tačiau kartą aptiktas skelbimas atvedė ją į konkursą specialisto pareigoms užimti Turizmo informacijos centre. „Buvau drąsi. Atrankos komisijos paklausta, kokias aš matau tobulėjimo galimybes centre, atsakiau, kad pakeisiu jauną direktorę dekreto metu. Galbūt dėl tokio įžūloko atsakymo iš 14 pretendentų konkursą laimėjau aš“, - šmaikštauja Raminta.
Direktorę ji išties pakeitė – vos po metų darbo naujojoje vietoje. Ne, jokio perversmo nebuvo, tik labai žemiškas ir gražus dalykas – Turizmo informacijos centro direktorei gimė vaikiukas. Pasak Ramintos, tąkart didžiulė atsakomybė gulė ant jos pečių – juk ne juokas yra vadovauti. Ji esanti dėkinga bendradarbei ir kitų kultūros įstaigų kolegoms, kurie labai pagelbėjo savo patarimais. Šiuo metu turizmo specialistė direktore yra jau... antrą kartą. „Argi ne puikus karjeros šuolis per 6 darbo metus?“ - vėl šmaikštauja ji. „Ir direktorę dar kartą, ir savo kolegę išleidau į motinystės atostogas, tad teko dirbti su nauju kolektyvu. Pirmą kartą direktoriauti tik mokiausi – dabar jau labai rimtai tai darau“, - jai netrūksta humoro jausmo.
O jeigu rimtai, Raminta pamena buvus laiką, kai, galvodama apie darbą, ji gulėsi ir kėlėsi. Tikrai nebuvo lengva, nes juk šalia kasdieninių pareigų prisidėjo įvairūs Biržų turizmo infrastruktūros projektai, kurie šiuo metu jau yra įgyvendinami. Laikinoji turizmo informacijos centro vadovė sako drauge su kolektyvu labai laukianti, kada bus pastatytas apžvalgos bokštelis prie Kirkilų ežeryno, šiomis dienomis į Biržus turi būti atgabenta karvės skulptūra, kuri papuoš Karvės olos teritoriją. Daug gražių darbų nuveikta – įrengti infoterminalai turistams, įvairiomis kalbomis išleista nemažai lankstinukų, skrajučių, leidinių apie Biržų kraštą, sudalyvauta daugelyje Lietuvos ir tarptautinių parodų, parengta medžiaga informaciniams stendams, suorganizuotas daug ekskursijų...
„Daug išmokau, sužinojau, perpratau. Įgijau proto, žinių ir pasitikėjimo savimi. Galiu tik džiaugtis savo didėjančia patirtimi. Darbe kiekviena diena kaip naujiena – juk ateina visokiausių žmonių. Pradėjau nuolatinius lankytojus pažinti ir gatvėje, jau nuspėju, kokių bilietų, kur ir kiek jie pirks. Kartu su turistais skrendu atostogauti – žinoma, perkeltine prasme. Mintyse išlydžiu juos į lėktuvą, įsodinu, linkiu sėkmės. Kartais dar randu laiko vesti ekskursijas, ypač tai patinka daryti vaikų grupėms – visuomet jiems turiu kokių nors prizų“, - nuoširdžiai kalba laikinoji vadovė.


Alio! Informacijos centras?

Raminta sako, kad šalia rimtų darbų yra ir linksmoji dalis. Ji įsitikinusi, kad kitaip ir būti negali, kai darbo specifika yra bendravimas su klientais. „Man patinka darbas su žmonėmis, jis daug mielesnis nei, tarkim, darbas su dokumentais, bet jis reikalauja daugiau tolerancijos, mandagumo ir suteikia daugiau kurioziškų situacijų. Kartais jaučiamės, lyg dirbtume ne turizmo informacijos, o visos informacijos suteikimo centre“, - teigia ji. Žmonės užsuka arba skambina įvairiais klausimais.
Tokių jų, labai įdomių, Raminta sako netgi sąrašiuką turinti. Pavyzdžiui, kur Biržuose brangiau superka sraiges. Arba kur galima pigiau apsikirpti, įsisiūti užtrauktuką, o klausimų apie butų nuomą ji net jau nebeskaičiuojanti…
„Nieko baisaus, jei tik žinom atsakymą, atsakom iškart, kartais to atsakymo tenka paieškoti. Optimistiškai pagalvojus, tokie smalsūs žmonės tik paįvairina darbo dieną“, - šypsosi Raminta. „Yra buvę atvejų, kai atvykėliai prašo suteikti nemokamą nakvynę, nusiprausti, pasinaudoti kompiuteriu. Klausimai apie neveikiantį kempingą irgi yra iš tos linksmosios dalies, tik su žiupsniu niūraus nusivylimo. Pas mus lankėsi turistai iš Japonijos, Urugvajaus, o tokių šalių atstovai kaip latviai, vokiečiai, švedai jau seniai nebėra naujiena. Tiek svečiams iš Lietuvos, tiek iš užsienio pirmiausia aplankyti rekomenduojame pilį. Daugelis jau prieš atvykdami yra apie ją girdėję, taip pat apie Karvės olą ir pėsčiųjų tiltą per ežerą. Žinoma, sulaukiame daug klausimų ir apie biržietišką alų.
Vis dažniau pasitaiko svečių, kurie nori kitokių lankytinų objektų – tada siūlome lėlių muziejų Pačeriaukštėje, Butautų dvarą, žirgyną, montebolo žaidimą. Yra pageidaujančių aplankyti Nemunėlio Radviliškį, Pabiržės bažnyčią, vis dar populiari A. Jaronytės sodyba“, - apie darbą porina Raminta.
Ji teigia esanti patenkinta savo anuometiniu pasirinkimu – studijuoti turizmą, kuris tada buvęs nauja specialybė. Dar priduria, kad jaučiasi tikrai laiminga – juodu su vyru turi mėgstamus darbus, keliauja po Lietuvą, užsienyje ir savoje šalyje lanko draugus.
Paprastą laimę pastaruoju metu užtemdė netektis – prieš porą mėnesių jų šeima palaidojo Ramintos anytą, su kuria jauna moteris buvo itin artima. „Dabar gyvenu su dviem vyrais – Simu ir jo tėčiu. Uošvis be galo geras žmogus, turintis didžiulę erudiciją, auksines rankas medžio darbams. Po anytos mirties į namus atklydo maža juoda katytė. Auginame ją. Tikiu, kad čia kažkoks ženklas, padėsiantis išgyventi atsiradusią tuštumą“, - šypsena jos veide priblėsta. Bet aš tikrai patikiu jos teiginiu, kad Biržų krašte gyventi jai patinka.


Indra Drevinskaitė -
Žilinskienė
2014-10-04


2014.10.07

Kitokia dovana Mokytojams

„Saulės“ gimnazijoje veikia mokinių minčių paroda „Įkvėpti linkėjimai“.
Tai trečiokų dovana mokytojams.

nuotr. Aidos Dulkienės

Apsilankius Biržų „Portfolio“ meno galerijoje įvyko trumpas eksperimentas, netradicinė pamoka. Mokiniai bandė suvokti, kaip žiūrovą veikia meninės fotografijos darbai ir ar biržiečiams reikia meno galerijų. Įkvėpti galerijoje eksponuojamos fotomenininkės M. Šileikaitės-Čičirkienės parodos „Iš spalvotų dienų“, mokiniai užrašė savo mintis-linkėjimus mokytojams.
Parodos kuratorė Lijana Judickaitė džiaugėsi mokinių aktyviu domėjimusi fotografijos darbais bei samprotavimais apie juos ir siūlo visiems biržiečiams suskubti apsilankyti parodoje, suprasti ir susipažinti su kitokia fotografija, nes paroda bus eksponuojama iki spalio 15 dienos (Rotušės g. 12, I-IV 10-16 val.).
Taip trečiokai mokytojams padovanojo netradicinę dovaną: savo linkėjimus, įkvėptus meninės fotografijos darbų.


Keletas mokinių linkėjimų Mokytojams:

Galerija sieja meno mylėtojus, mokyka – siekiančius mokslo, tad galime sakyti, kad žmones sieja bendrumas. Jūs, Mokytojai, mums suteikiate tą bendrumą, suburiate mus į bendrų interesų žmonių ratą. Tad dėkoju ir sveikinu Jus su Mokytojo diena! (Jundilė Bridžiūtė) Gyvenime svarbu kartais likti nepastebėtam ir kukliam, tačiau, atsidūrus po padidinamuoju stiklu, atskleisti visas gerąsias savo savybes, kurių plika akim nesimato. To ir linkiu. (Linas Lapeikis)
Linkiu Jums, kad nebūtų liūdnų dienų, kaip fotografijoje, kurioje išdžiūvusi jūra... (Marius Pelanis)
Mokytojai, linkiu niekada nepasenti, kaip nepasens galerijos nuotraukos. Likit tokie atviri ir nuoširdūs bei spalvingi kaip ši galerija. Nepraraskit grožio kaip jūrų krantai, nutvieksti saulės. (Mindaugas Žemaitis)
Būkit laimingi kaip dangaus paveikslas. Mėlynas dangus – tai ramybė. (Matas Ivaška)
Mokytojai, būkit tokie ryškūs kaip raudonas akcentas fotografijoje ir kad nebūtų pilkų dienų kaip nespalvota fotografija... (Lukas Strautininkas)
Parodoje pamačiau laikrodį ir Jums linkiu, kad laikas su mokiniais pamokose būtų labai malonus ir pralėktų greitai... Pamačiau raudonus balionus, o jie man simbolizuoja šventę, todėl linkiu jums linksmos Mokytojo dienos. Pamačiau žibintus ir linkiu, kad jūsų žinios niekada neužgestų kaip ir tie žibintai fotografijoje... Parodoje pamačiau daug spalvų, todėl linkiu, kad jūsų gyvenimas būtų pilnas įvairiausių spalvų. (Rugilė Ajauskaitė)
Žiūrėdamas į fotografiją su žirgu, pagalvojau apie greitį ir noriu palinkėti mokytojams nevėluojančių mokinių. (Martynas Čiuplinskas)
Parodoje daug įvairių spalvų kaip simbolių: geltona spalva - tai šviesa, kuri apšviečia kiekvieną mūsų, raudona spalva – tai Jūsų kantrybė, išlieta per mokslo metus, mėlyna spalva - tai dalelė mūsų visų... Linkiu, kad gyvenimas nusidažytų įvairiomis spalvomis. (Almeda Jonėnaitė)
Parodoje pamačiau paveikslą su balionu, kuris man simbolizuoja džiaugsmą, todėl linkiu daug gerų akimirkų. Pamačiau keliaujančius žmones, kurie simbolizuoja norą kažką sužinoti ir pamatyti daugiau, taigi linkiu tokių mokinių. Pamačiau saulės spindulius, kurie simbolizuoja sėkmę, taigi linkiu sėkmės ir ateiti į „Porfolio“ galeriją pamatyti visų šių emocijų... (Agnė Balčiūnaitė)
Mokytojo dienos proga linkiu visiems mokytojams aplankyti šią parodą ir išvysti pasaulį kitokiomis spalvomis, nes ir paprasti dalykai gali būti gražūs. (Danielius Kerbelis)



Aida Dulkienė,
„Saulės“ gimnazijos
fotografijos mokytoja
2014-10-04


2014.10.03

Biržų politikai įtariami „hibridinio karo“ kurstymu

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia pasirengusi auklėti vaikų globos namuose netinkamai besielgusius Biržų rajono savivaldybės tarybos narius. Pastarieji sako globos namuose išvydę negerų dalykų. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.

 

„Buvau stipriai sujaudintas politikų veidmainiškumo ir cinizmo“, - sako Lietuvos evangelikų reformatų vicesupertintendentas kunigas Rimas Mikalauskas. Anot jo, bažnyčios įsteigtuose vaikų globos namuose apsilankę savivaldybės tarybos nariai elgėsi panašiai kaip karo Rytų Ukrainoje kurstytojai. 

„Tikrintojų“ vizitą vadina šokiruojančiu

Medeikių vaikų globos namuose „Vaiko užuovėja“ apsilankiusios Biržų rajono valdžios politikų trijulės „tikrinimo“ metodas bei elgesys įstaigos darbuotojams sukėlė šoką. „Tikrinimas“ vaikų globos įstaigoje vyko be vadovo žinios – fotoaparatais „ginkluotus“ politikus lydėjo pagalbinio personalo darbuotoja, kuri vėliau net negalėjo pasakyti, kokie žmonės šmirinėjo po vaikų namus, fotografavo asmenines spinteles ir „auklėjo“ tikrintojų išsigandusias mažųjų vaikučių auklytes, prižiūrėjusias moteris. „Ta darbuotoja politikų tiesiog nepažino. Tik iš vėliau apibūdintos svečių išvaizdos galėjome spėti, kokie žmonės taip įžūliai, lyg būtų savo namuose, elgėsi“, - kalbėjo Lietuvos evangelikų reformatų vicesupertintendentas kunigas Rimas Mikalauskas. Evangelikų reformatų bažnyčia yra daugiau nei 10 metų veikiančios viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja“ steigėja. Globos namai išlaikomi bendradarbiaujant su savivaldybe.
Pasak kunigo, didelę dalį įstaigai išlaikyti būtinų lėšų sudaro tikinčiųjų savanoriškos aukos bei labdara, vaikų globos namus pasiekianti iš Švedijos, Vokietijos, Norvegijos.
„Patys pinigai savaime dar nieko nereiškia“, - sako dvasininkas, kurį pribloškė „tikrintojų“ kartojamas argumentas - esą jie vaikų namams duoda pinigų, todėl gali elgtis kaip savo teritorijoje.
Visų pirma, anot kunigo, tai yra ne tų kelių žmonių, o savivaldybės biudžeto pinigai, kurių naudojimas turi būti tikrinamas kvalifikuotai. Be to, į vaikų globos namus vykstantys tikrintojai privalo turėti tam tikrų kompetencijų ir žinoti, kaip dera elgtis tokioje įstaigoje. Jei kurių nors kompetencijų stinga, kartu vykti turėtų tam tikrų institucijų atstovai ar specialistai.
Be to, kunigo įsitikinimu, politikai privalo žinoti bent jau elementarias mandagumo normas bei jų paisyti.
„Deja, beglobių vaikų ne mažėja, bet daugėja, bėda dėl jų globos didėja. Užuot visi rūpinęsi, kaip padėti vaikams, turime užsiimti politikų auklėjimu“, - praėjusį antradienį kalbėjo kunigas R. Mikalauskas.

 

„Valdžios atstovais“ prisistačiusieji veikė be rajono vadovų žinios

Apie tai, kas rugsėjo 19-ąją įvyko Medeikių vaikų globos namuose, kunigui R. Mikalauskui vakare pranešė įstaigos „Vaiko užuovėja“ direktorė Daiva Janonienė. Iš globos namų vadovės sužinojęs apie „tikrintojų“ elgesį, steigėjo atstovas R. Mikalauskas tarėsi su bažnyčios teisininkais. Steigėjui pritariant, direktorė D. Janonienė kreipėsi į policiją, kad būtų ištirtas incidentas.
Tuo metu, kai „tikrintojai“ atvyko į vaikų globos namus, direktorė D. Janonienė su vaiku buvo išvykusi į ligoninę. Vyresnysis personalas tuo metu dalyvavo kursuose. Nebuvo ir vyresniųjų vaikų – jiems tuo metu mokykloje vyko pamokos. Globos namuose buvo likę tik patys mažiausi gyventojai ir juos prižiūrinčios auklytės bei pagalbinis personalas. Viena iš šio pagalbinio personalo moteris ir pasitiko netikėtus svečius.
Prisistatę „valdžios atstovais“ svečiai ėmėsi įstaigos „tikrinimo“ darbų.
Pasak kunigo, atvykėliai įžūliai vaikštinėjo po namus, tikrino ir fotografavo vaikų kambarius, personalo darbuotojų spinteles bei „auklėjo“ nelauktų svečių išsigandusias mažųjų vaikučių auklytes.
„Jau po „tikrinimo“ atvykusiai direktorei nė vienas iš darbuotojų nesugebėjo atsakyti, kas konkrečiai į namus buvo įsiveržę. Pagal atvykėlių išvaizdos atpasakojimą buvo nustatyta, jog tai galėjo būti asmenys iš savivaldybės tarybos“, - teigė kunigas R. Mikalauskas.
Kitą dieną po incidento vykusiame padėkos vakare kunigas sutiko rajono savivaldybės merę Irutę Varzienę ir jos pavaduotoją Stasę Eitavičienę. Abi rajono vadovės, anot kunigo, patikinusios, kad vaikų globos namų tikrinimo jos neinicijavo ir ničnieko apie tai nežino.


Tikėjosi atsiprašymo ir supratimo

Išsiaiškinęs, kad vaikų namuose lankėsi savivaldybės administracijoje direktoriaus pavaduotoja dirbanti „darbietė“ Alė Pocienė, jos bendrapartietis Rimantas Bašys ir liberalsąjūdietė Skirmantė Griciūnienė, kunigas kreipėsi į Biržuose veikiančių minėtų partijų skyrių pirmininkus. Jis pranešė, kad veiksmai buvo „chamiškumo, cinizmo, nekompetencijos, politikierių demonstracija“. Minėtas kreipimasis gimė po kunigo ir „Vaiko užuovėjos“ direktorės apsilankymo pas savivaldybės vadovus. Šie dvasininką R. Mikalauską ir vaikų globos namų direktorę D. Janonienę pakvietė kitą savaitę po incidento „Vaiko užuovėjoje“.
Susitikimas su globos namus „vizitavusiais“ savivaldybės tarybos nariais vyko merės ir mero pavaduotojos akivaizdoje. Bažnyčios, vaikų globos namų atstovų pokalbis su politikais baigėsi nesusikalbėjimu. Kunigas R. Mikalauskas ir direktorė D. Janonienė „trenkė durimis“ - išėjo susitikimui nesibaigus.
„Vietoje paaiškinimo ir atsiprašymo dėl netakto ar „per gerus norus“ bei „iš ne kompetencijos“ padarytos klaidos išgirdau moralizavimus. Tai man akivaizdžiai priminė hibridinio karo kurstytojų metodus Rytų Ukrainoje“, - rašo kunigas ir prašo partijų skyrių vadovybės, kad būtų „sutramdytos nepamatuotos politikų ambicijos, užkirstas kelias savivaliavimui ir chamizmui“.
Korespondentei kunigas teigė, kad niekas neturi teisės svetimoje teritorijoje elgtis kaip savo namuose. Juolab nedalyvaujant šeimininkui (šiuo atveju – įstaigos vadovui). Jo manymu, tai, kad savivaldybė skiria pinigų vaikams išlaikyti, dar nereiškia, jog gali globos įstaigoje elgtis kaip šeimininkai.
„Vadovaudamiesi tokia politikų logika, mes galėtume bet kada nuvykti į jų namus, apžiūrėti bei nufotografuoti skalbinių dėžes, šaldytuvus, motyvuodami, jog turime žinoti, kaip gyvena mūsų išrinktieji“, - mano evangelikų reformatų kunigas R. Mikalauskas.
Politiko R. Bašio išsakytos mintys apie rūpinimąsi vaikais kunigui atrodo apsimestinės, netikros.
„Susitikimo savivaldybėje metu politikai elgėsi arogantiškai, nesiteikė ne tik atsiprašyti, bet ir ėmė teigti, kad tą darė „rūpindamiesi vaikais“, norėdami „padėti“ mums sužinoti bėdas mūsų įstaigoje! Per 10 metų nė vienas iš šių asmenų nėra vaikų namuose nė dienos praleidę savanoriškoje tarnystėje ar kaip nors kitaip prisidėję prie jos sunkios misijos“, - politikų veiksmus vertina kunigas R. Mikalauskas.
„Šiaurės rytų“ kalbinta „Vaiko užuovėjos“ direktorė Daiva Janonienė įvykį komentuoti atsisakė.


„Tai nebuvo patikrinimas“

„Šiaurės rytų“ kalbinti politikai tvirtino, kad jų apsilankymas vaikų globos namuose nebuvo patikrinimas. Jokie tikrinimo protokolai nerašyti, tik pažiūrėta, kaip vyksta stogo remontas, kokiomis sąlygomis gyvena vaikai. Visi trys politikai – S. Griciūnienė, R. Bašys ir A. Pocienė - priklauso mero potvarkiu sudarytai darbo grupei „Biržų rajono savivaldybės biudžeto situacijai analizuoti, informacijai apie Biržų rajono savivaldybės įstaigų finansines problemas, taikomas biudžeto lėšų taupymo priemones rinkti ir pasiūlymams dėl savivaldybės biudžeto teikti“. Šios grupės vadovė yra A. Pocienė.
Pasak S. Griciūnienės, rugpjūčio mėnesį ši darbo grupė priėmė sprendimą apsilankyti O. Milienės, Legailių, Šv. Pauliečio senelių globos įstaigose ir Medeikių vaikų globos namuose bei pasidomėti, kaip yra naudojamos Biržų rajono savivaldybės skiriamos lėšos šioms įstaigoms. Visose įstaigose apsilankyta.
„Tai nebuvo patikrinimas. Savivaldybės tarybos nariai ir administracijos direktoriaus pavaduotoja vyko į viešąją įstaigą „Vaiko užuovėja“ pasidomėti, kaip vyksta pasiruošimas įstaigos licencijavimui.
„2014 m. rugpjūčio 28 dienos rajono savivaldybės tarybos sprendimu pagal Savivaldybės ir viešosios įstaigos bendradarbiavimo sutartį įstaigai finansavimas padidintas 85 000 Lt.
Apsilankymo tikslas buvo pasidomėti, kaip vyksta pastato stogo remontas bei kokius darbus dar būtina atlikti, kad VšĮ „Vaiko užuovėja“ gautų licenciją. Tarybos narius ir savivaldybės administratoriaus direktoriaus pavaduotoją visur lydėjo darbuotoja, nes direktorė D. Janonienė buvo išvykusi. Kadangi tai nebuvo patikrinimas, apsilankymo metu jokių patikrinimo aktų ar protokolų nebuvo rašoma“, - teigė grupės pirmininkė A. Pocienė.


Išvydo negerų dalykų

Anot R. Bašio, į vaikų globos įstaigą užsukta grįžtant iš O. Milienės senelių namų. Politikas tvirtino, kad įstaigos direktorės nebuvo, tačiau juos pasitikusi ir sandėlininke prisistačiusi moteris geranoriškai sutiko parodyti, kur vyksta stogo remonto darbai.
„Buvome užlipę ir ant stogo, darbas išties vyksta, kokia kokybė - ne mums vertinti“, - „Šiaurės rytų“ korespondentei pasakojo tarybos narys.
Politikas akcentavo, kad vizito metu jokių konfliktų nebuvo, viskas vykę ramiai, draugiškai.
Tačiau R. Bašys neslėpė, kad teko išvysti ir negerų dalykų – krūvą nešvarių indų, pelijančius maisto likučius, netvarką šaldytuve. Visko, ką teko matyti, politikas išsamiai nedetalizavo. Teigė, jog visą informaciją jis perdavė už socialinę sritį atsakingai mero pavaduotojai S. Eitavičienei.
Politikas paminėjo vieną ypač jį pribloškusį vaizdą. Vaikų globos namuose, kur vaikštinėjo mažyliai, buvo atvira spinta. Jos lentynose matėsi įvairios cheminės medžiagos ir indai, ant kurių švietė užrašas „nuodai“.
Pasiteiravęs darbuotojų, kaip galima vaikams lengvai prieinamoje vietoje laikyti nuodus, išgirdo atsakymą, kad tai esanti priemonė „nuo utėlių“.
„Nenoriu visko pasakoti, tačiau man labai nepatiko kunigo laikysena, kurią mačiau susitikimo metu“, - teigė Biržų rajono savivaldybės tarybos narys R. Bašys. Jis išsakė nuomonę, kad kiekvieną mėnesį vienam vaikui kone 2 tūkstančius (1950) litų skiriančios savivaldybės kontrolė vaikų globos įstaigoje būtina. Politikas abejoja, ar šitiek pinigų skirianti savivaldybė neturėtų būti tikroji įstaigos šeimininkė. Panašios mintys apie globos įstaigą, kurioje oficialūs tikrintojai iš šalies globos įstaigų priežiūros institucijų yra užfiksavę negerų dalykų, išsakomos ne pirmą kartą.
Globos namuose apsilankiusius politikus apklausia policija.


Alfreda Gudienė
2014-10-02



2014.10.03

Senųjų dvarų likimas ir valdininkų, besirūpinančių paveldu, dauginimas – savivaldybės rankose

Antradienį Biržų rajono savivaldybėje vyko pasitarimas, skirtas bešeimininkiams pastatams, kurie yra kultūros paveldo objektai. Už jų likimą ir būklę atsako rajono savivaldybė. Paaiškėjo, kad vienai paveldosaugininkei aprėpti visus darbus – per sunku.

Savivaldybės paveldosaugininkė D. Černienė (kairėje) mano, kad gausius rajono paveldo objektus aprėpti vienam žmogui yra per sunku. Administracijos direktoriaus pavaduotoja A. Pocienė siūlo gerinti darbo organizavimą. 

Tartis susirinko rajono vadovai ir savivaldybės specialistė - paveldosaugininkė Danutė Černienė. Savivaldybės merė Irutė Varzienė trumpai informavo, kad pasitarimą surengti paskatino iš Kultūros paveldo departamento (KPD) ir jo Panevėžio teritorinio padalinio gauti raštai, kuriuose kalbama apie bešeimininkiais pripažintus ir savivaldybės žinion perduotus pastatus, esančius kultūros vertybių registre. Šio susirinkimo tikslas - aptarti, ką galima padaryti su šiais pastatais ar jų fragmentais.
Paveldosaugininkė D. Černienė priminė, kad pripažinti bešeimininkiais ir savivaldybės žiniai yra perduotos buvusių Daudžgirių bei Skrebiškių dvarų sodybų statinių liekanos ir Papilio dvaro komplekso statinių dalis.
KPD Panevėžio teritorinio padalinio vadovo Arūno Umbraso rašte atkreipiamas dėmesys į minėtų bešeimininkiais pripažintų dvarų statinių liekanų būklę. Rašte sakoma, kad patikrinus šių objektų būklę nustatyta, jog ji nepasikeitė arba pablogėjo, ir primenama, kad vertybių išsaugojimas yra savivaldybės rūpestis.
Pasak D. Černienės, prieš spręsdama, ką toliau su statiniais daryti, savivaldybė turėtų atlikti jų inventorizaciją. Turint inventorizacinius dokumentus, galima kalbėti apie jų pardavimą, nuomą ar kitokį panaudojimą.
Vicemerė Stasė Eitavičienė domėjosi, kiek gali kainuoti pastatų inventorizacija. D. Černienė atsakė, kad kaina paprastai priklauso nuo statinio apimties. Minimali kaina prasideda nuo 1000 litų. Tiksli kaina išaiškėtų per viešųjų pirkimų procedūras.
Paveldosaugininkė D. Černienė sakė, kad inventorizaciją atlieka Registrų centras bei kitos matininkų kompanijos, turinčios tam licenciją. Specialistė pastebėjo, kad Registrų centras nenori užsiimti statinių liekanų inventorizavimu. Tuo metu privačios kompanijos į šį reikalą žiūri lanksčiau ir tokių darbų nevengia. Be inventorizacijos ir statinio paso pastato parduoti neįmanoma.
D. Černienė sakė besivilianti, kad kai kuriuos pastatus Papilio dvarvietėje nupirks jais besinaudojantys vietiniai žmones.
Merė Irutė Varzienė prisiminė, kad anksčiau kitų pastatų įsigijimu domėjosi Papilio dvaro pastatą valdantis žmogus. D. Černienė atsakė, kad šis asmuo domėjosi buvusio kumetyno pastatu. Dabar tokio intereso neliko, kumetyno pastatas apleistas ir gerokai nuniokotas. Plėšiamos lentos ir kiti elementai. Seniūnijai padedant bandoma laikinai užlopyti didžiąsias kumetyno skyles, taip pat tvarkoma dvarvietės teritorija.
Paveldosaugininkės nuomone, geriausia būtų, jei Daudžgirių dvaro sodybos liekanoms būtų panaikinta teisinė apsauga, o likę statinių fragmentai užkonservuoti. Tuomet parką būtų galima išnuomoti ar parduoti, atsirastų verslininkų, norinčių puoselėti tikrai gražią aplinką.
Merė I. Varzienė klausė, kiek laiko užimtų statinių ir jų liekanų inventorizacijos procesas. Administracijos direktoriaus Vytauto Džėjos nuomone, tam užtektų dviejų mėnesių. Vicemerė S. Eitavičienė siūlė dar šiais metais atlikti šios inventorizavimo paslaugos viešąjį pirkimą. Pasak S. Eitavičienės, tuomet matytume, kiek realiai reikės lėšų šiam darbui.
Nuspręsta, kad dvi savaites administracijos direktorius V. Džėja kartu su Vietinio ūkio skyriaus specialistais bei paveldosaugininke D. Černiene paruoš viešųjų pirkimų sąlygas inventorizavimo paslaugoms.
Kitas svarstytas dokumentas buvo KPD direktorės Dianos Varnaitės raštas, kuriame prašoma atsakingai parinkti tuos kultūros paveldo pastatus, kuriems prašoma panaikinti teisinę apsaugą. Tokius pasiūlymus reikia pateikti iki spalio 15 dienos.
Pasak D. Černienės, jau yra pateikti pasiūlymai šią apsaugą panaikinti dvarų liekanoms. Kitas toks objektas būtų dailininko Petro Kalpoko sodyba. Būtų siūloma kaip vertingąją savybę palikti P. Kalpoko gimtinės vietą, o visiškai sunykusiems ir nenaudojamiems pastatams teisinę apsaugą panaikinti.
Nors ir nebuvo planuota, pokalbis pasisuko amžinai gyvos temos link - sovietinių karių kapų užrašų. Vicemerė S. Eitavičienė klausė, ką daryti dėl nukritusios lentos su užrašais bei Kultūros ministerijos siūlomomis įrengti aiškinamosiomis lentelėmis.
D. Černienės nuomone, kol nėra vertinimo tarybos išvadų dėl šio paminklo vertingųjų savybių, geriausia nieko nedaryti ir laukti išaiškinimo. Juo labiau kad vertinimo procesas jau pajudėjo.
Merės nuomone, nerezultatyvus veikimas bei ilgai užtrukęs vertinimo procesas visuomenės akyse atrodo juokingai.
Dar viena diskusija kilo dėl pasiūlymo savivaldybėje steigti vertinimo tarybą, kuri galėtų nustatyti ir teikti Kultūros paveldo departamentui medžiagą apie paveldo objektus. Žmonių, galinčių įgyti atestaciją tokio pobūdžio veiklai, rajono vadovai mato muziejaus „Sėla“ kolektyve. Vicemerė S. Eitavičienė pasiūlė svarstyti bendros su Panevėžiu vertinimo tarybos sukūrimą. Paveldosaugininkė D. Černienė pritarė, kad tokios tarybos poreikis regione yra. Kad būtų stiprinama veikla šioje srityje, specialistė siūlė prie savivaldybės steigti paveldo klausimais užsiimantį padalinį. Dabar, anot D. Černienės, vienam žmogui yra per didelis darbo krūvis ir sunku įvykdyti visus įstatymų reikalaujamus dalykus.
Toks pasiūlymas savivaldybės vadovų palaikymo nesulaukė. Įvertinus paveldo objektų skaičių, toks padalinys, pasak merės I. Varzienės, būtų racionalus sprendimas, tačiau dėl dabartinių finansinių sunkumų neįmanomas. Tuo metu administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė siūlė geriau planuoti darbus ir efektyviau išnaudoti paveldo objektų priežiūrai skiriamą darbo laiką.


Antanas Vaičeliūnas
2014-09-10-04



2014.10.02

Šeštadienis: dvasinio aiškumo teritorijoje

Kavinė – knygynas „BooKafe“ praėjusį savaitgalį pakvietė į du puikius renginius - visiems atvirus ir nemokamus. Biržus aplankė puikus vaikų literatūros rašytojas Vytautas Račickas ir žymus kino režisierius Audrius Stonys.

Apie filmo „Raminas“ atsiradimą, kūrybinės grupės darbą pasakojo kino režisierius, Nacionalinės premijos laureatas, Europos kino akademijos tikrasis narys, European Documentary Network narys Audrius Stonys.

Šviesaus gerumo valanda

Biržuose šurmuliuojant į pilies arsenale surengtą konferenciją iš visos šalies atvykusiems pedagogams – istorikams ir lituanistams – jaukioje kavinukės „BooKafe“ erdvėje karaliavo vaikai. Mamų ir močiučių vedami mažieji bei savarankiški vyresnėliai laiką leido knygas skaitančių bičiulių ir vaikams kuriančio rašytojo draugijoje.
Vytautas Račickas – mylimiausias vaikų rašytojas Lietuvoje. Jo knygos kasmet patenka į skaitomiausių knygų penketuką. Per trisdešimt kūrybinės veiklos metų rašytojas yra aplankęs net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose gyvenančius jaunuosius skaitytojus, svečiavosi pas lietuvius JAV – Detroite, Čikagoje, Lemonte. O praėjusį šeštadienį „Zuikos padūkėlio“, „Šlepetės“, „Berniukai šoka breiką“ ir kitų knygų autorius aplankė Biržus ir čia pristatė naujausią knygelę „Natas Muntus - mano draugas“.
„…laimė yra ne kokių daiktų krūva, o tiesiog geras jausmas, kad esi su tais žmonėmis, kuriuos myli ir su kuriais tau gera. Gyvenimo tiesos yra gana paprastos, tarsi vaikiškos, nors kartu tai – pati giliausia filosofija…Vaikai gali mums priminti tai, ką mes, suaugusieji, dažniausiai esame pamiršę arba ištaškę nervinguose savo gyvenimo greitkeliuose. Vytautui Račickui vaiko teritorija – ne tik žaidimo, bet ir laisvės, moralinio aiškumo teritorija“, - tai yra literatūrologo Regimanto Tamošaičio įžvalgos apie vaikams ištikimą, mokantį žaisti, išdykauti, įsijausti į mažo žmogaus dideles problemas vaikų literatūros autorių.
Laikas su rašytoju neprailgo. „Vaikai turi augti su knyga. Skaitantis vaikas yra protingesnis ir gyvenime laimingesnis, knygos diegia gerumą ir ugdo vaizduotę“, - kalbėjo rašytojas.
Pasak jo, labai svarbu, kad ir mokytojai būtų augę su knyga, turėtų vaizduotę.
„Vaizduotės neturinčio mokytojo pamokos neįdomios, vaikai jose miega… Klasė, kuri turi kūrybingą, vaizduotę turinčią mokytoją, yra laiminga“, - paprastą vaikų mokyklinės laimės formulę pasakė rašytojas. Jis prisipažino, kad jam labai patinka rašyti apie gerokai pašėlusius vaikus, kuriuos V. Račickas vadina teigiamais išdykėliais.
Mažieji biržiečiai ir kartu su jais buvę artimieji girdėjo, kokie svarbūs yra gražūs, teisingi žmonių santykiai, kad vaikas laimingas gali jaustis tada, kai santarvėje gyvena šeima, artimieji. Apie paprastas, tačiau esmines gyvenimo tiesas V. Račickas kalba ir savo knygose.
Į kavinės „BooKafe“ savininkų surengtą popietę atėjusieji galėjo pasiklausyti ištraukų, šmaikščių eilėraščių, įdomių pasakojimų ir net gauti žymaus rašytojo autografą.
Kaštonų mokyklos auklėtinis Žygimantas Augustas prisipažino pats bandantis kurti, o tarp spalvingų knygelių lentynų žaidusi pati mažiausia renginio dalyvė Emilija rašytojui rodė savo naujutėlius raudonus batukus.
Trimetė Guoda išmintingai pastebėjo, kad kavinukėje, tarp knygų, labai jauku – anot jos, čia gerai jaučiasi netgi šuniukas. Mergaitė papasakojo apie savo gerą draugą, kuris „kitiems yra labai nedraugiškas“.
Vyresnieji vaikai rimtai klausinėjo, kaip suprasti, kad gali būti rašytoju, norėjo sužinoti, kokią knygą vaikystėje rašytojas perskaitė pirmiausiai. Visi smagiai juokėsi, girdėdami rašytojo V. Račicko skaitomus eilėraščius, o susitikimo pabaigoje pirko knygeles ir rikiavosi eilutėje, kad gautų rašytojo autografą. Į kai kuriuos biržiečių namus parkeliavo šūsnis V. Račicko knygų – visa serija „Šlepečių“ ir kitų puikių šio rašytojo kūrinių.


Vakaras apie vienatvę

To paties šeštadienio vakarą „BooKafe“ pakvietė į susitikimą su garsiu režisieriumi Audriumi Stoniu ir jo filmo „Raminas“ peržiūrą. „Raminas“ nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui už geriausią dokumentinį filmą bei atrinktas atstovauti Lietuvai „Oskarų“ apdovanojimuose geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje.
Tai bendras lietuvių, latvių ir gruzinų kinematografininkų darbas. Filmo herojus – Raminas Lomsadzė, 75 metų gruzinų imtynininkas, kadaise per 55 sekundes įveikęs septynis priešininkus. Šis filmas veikiau apie meilę nei apie imtynes – apie tai, kaip Raminas ruošiasi kovai su paskutiniu sunkiausiai įveikiamu priešininku – vienatve.
Gyvenime niekam, net meilei nepasidavęs vyriškis iškeliauja į tolimą Gruzijos kaimą ieškoti moters, kurią prieš 50 metų mylėjo ir prarado.
Kelionę su „Raminu“ išgyvenusių kino žiūrovų vakaras, nuskaidrintas gražaus liūdesio, po filmo tęsėsi klausantis režisieriaus. Jo kalbėjimas buvo tarsi natūralus filmo tęsinys - kelias į širdis, kuriose tą vakarą mažėjo vienatvės.
Liepos 20 d. pasibaigusiame Pärnu tarptautiniame dokumentinių ir antropologinių filmų festivalio konkurse režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Raminas“ laimėjo pagrindinį festivalio prizą. Juosta apdovanota už socialinę ištarmę ir meniškumą.
A. Stonys yra sukūręs 17 dokumentinių filmų, jis vienas kūrybiškiausių ir produktyviausių vidurinės kartos kino režisierių Lietuvoje. Pärnu apdovanojimas papildo A. Stonio kūrybinių pasiekimų sąrašą, kuriame – geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimas („Felix‘as“ už „Neregių žemę“), tarptautinių festivalių Oberhauzene, Neubrandenburge (Vokietija), San Franciske (JAV), Splite (Kroatija), Barselonoje, Bilbao (Ispanija), Sankt Peterburge (Rusija) prizai. A. Stonio filmų retrospektyvos, kūrybos vakarai buvo surengti Šveicarijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Čekijoje, Ukrainoje. Režisierius yra Europos kino akademijos, Europos dokumentinio kino kūrėjų asociacijos narys.


Alfreda Gudienė
2014-09-30


2014.10.02

Policijos ir visuomenės šventė Biržuose

Artėjant Angelų sargų, arba Policijos, dienai, kuri bus minima spalio 2-ąją, Biržuose pirmą kartą vyko Policijos ir visuomenės šventė.

Žibėdami paradinėmis uniformomis ir apdovanojimais į šv. Mišias žengia Biržų policijos komisariato pareigūnai. 

Rugsėjo 26-osios popietę Rotušės gatvėje rinkosi šventiškai pasidabinę policijos pareigūnai iš Panevėžio apskrities. Pareigūnų eisena, lydima respublikinių ir tarptautinių konkursų laureato Šilagalio kultūros centro jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro, ėjo į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Šventėje dalyvavo apskrities policijos vadovai, policijos veteranai, Biržų rajono vadovai, policijos rėmėjai. Pasibaigus šv. Mišioms, kurias aukojo Panevėžio apskrities policijos kapelionas Eugenijus Troickis, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas pasveikino policijos pareigūnus ir įteikė jiems apdovanojimus.
Pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“ buvo įteiktas vyresniajam policininkui Virginijui Jukoniui, Operatyvaus valdymo poskyrio postiniui. Antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“ – vyresniajam inspektoriui Mindaugui Balčiūnui, Prevencijos poskyrio tyrėjui. Padėkos raštą gavo viršila Aivaras Kučinskas, patrulių būrio vyriausiasis patrulis.
Rajono vadovės už nepriekaištingą tarnybą padėkos raštus įteikė Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Vitai Andžienei, Prevencijos poskyrio tyrėjai Jolitai Sorokaitei, organizacinės grupės raštvedei Danutei Ulevičienei ir organizacinės grupės vyresniajai specialistei Zitai Žalinkevičienei.
Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas įteikė pažymėjimus jauniesiems policijos rėmėjams. Jaunųjų policijos rėmėjų gretas papildė net 11 moksleivių.
Po šventinių sveikinimų žiūrovai sulaukė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymo. Savo augintinio sugebėjimus demonstravo biržietis Andrius Taura.
Šventės dalyvius linksmino Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro jaunimo ir Biržų kultūros namų pučiamųjų instrumentų orkestrai. Gardžia kareiviška koše vaišino Biržų šaulių 1-osios kuopos šauliai, moliūgiene – Klausučių kaimo bendruomenė, o šiurpa – Būginių kaimo bendruomenė. Senovinę techniką demonstravo klubai „Klasika“ ir „Ekipažas“.
Šventės proga prie sporto mokyklos esančiame aikštyne vyko vaikų dienos centro auklėtinių futbolo varžybos, kurias suorganizavo ir apdovanojimus įteikė asociacija „Biržų sportas“. Turnyre dalyvavo 6 komandos, nors norinčių buvo ir daugiau. Per dieną buvo sužaista net 15 susitikimų, netrūko nei gražių įvarčių, nei sportinių emocijų. Daugiausiai pergalių pelnė ir nugalėtojais tapo komanda „Vilties šviesa“. Antrąją vietą iškovojo „Metodistų bažnyčia“, trečiąją – „Pagalbos centras“.
Nemenką biržiečių susidomėjimą kėlė ir automobilių slalomo varžybos. Turgaus aikštėje vykusį automobilių šou suorganizavo Biržų automobilių sporto klubas. Automobilių valdymo virtuoziškumą demonstravo ne tik biržiečiai, bet ir kitų miestų svečiai, turintys didesnės varžybų patirties.


Simonas Gudas
2014-09-30



2014.09.30

Putino valdoma Rusija siūlo pašalpas ir biržiečiams

Biržų rajono gyventojai iš Rusijos ambasados gauna laiškus, kuriuose siūlomos piniginės išmokos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems karo dalyviams.

Rusijos ambasados Konsulinio skyriaus rengtame rašte vienam biržiečiui pranešama, kad iki gyvenimo pabaigos jam skirtas materialinis aprūpinimas, teikiamas Rusijos Fedaracijos biudžeto lėšomis.

Gavo laišką iš ambasados

Rusija, baudžiamuoju persekiojimu grasinanti tarnauti sovietų armijoje atsisakiusiems Lietuvos piliečiams, sumanė naują politinę akciją. Ji nukreipta į Pabaltijo šalis ir jose gyvenančius Antrojo pasaulinio karo dalyvius. Kaip pranešė Rusijos prezidento spaudos tarnyba, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo nurodoma pagerinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo veteranų materialinę gerovę.
Akcijos realumą bei Putino rūpestį lietuviais pajuto ir biržiečiai, gavę laiškus iš Rusijos ambasados, reziduojančios Vilniuje, Latvių gatvėje.
Pavyzdžiui, Rusijos ambasados Konsulinio skyriaus rengtame rašte vienam biržiečiui pranešama, kad iki gyvenimo pabaigos jam skirtas materialinis aprūpinimas, teikiamas Rusijos Fedaracijos biudžeto lėšomis. Laiškas rašytas rugsėjo 15 dieną.
Norintis gauti Rusijos skirtą pensiją žmogus skubiai turėtų išsiųsti savo asmens duomenis (paso kopiją bei banko išrašus, kuriuose būtų matomi visi asmeninės sąskaitos rekvizitai).


Putino pašalpa nesusigundė

„Šiaurės rytų“ žiniomis, laišką gavęs žmogus V. Putino siūloma pensija gundytis neketina ir į laišką nekreipia dėmesio.Šalies žiniasklaida praneša, kad V. Putino nurodymu iki gyvenimo pabaigos kas mėnesį pašalpos bus skiriamos tam tikroms Baltijos šalyse gyvenančioms karo veteranų grupėms, į kurias patenka sovietų gretose besikovę kariai, getų, koncentracijos stovyklų ir kitų nacistinės Vokietijos kalinimo įstaigų kaliniai, taip pat partizanai bei pogrindinių pasipriešinimo grupių nariai, Antrojo pasaulinio karo metu veikę okupuotose teritorijose.
Finansinę paramą taip pat gaus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų pareigūnai, kurie karo metu vykdė specialias paskirtas užduotis, įskaitant ir veiklą priešo užnugaryje.
Rusijos prezidento įsake minimi ir 1941-1951 metais sovietinėse struktūrose tarnavę asmenys, prisidėję prie „nacionalistinio pasipriešinimo likvidavimo“ dabartinės Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijose. Iš Rusijos federalinio biudžeto taip pat bus šelpiamos našlės, jei jų vyrai žuvo Didžiajame tėvynės kare, kariniuose veiksmuose prieš Suomiją ar Rusijos-Japonijos kare.
Į šias lengvatas galės pretenduoti visi Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijose gyvenantys piliečiai, įskaitant ir pilietybės neturinčius asmenis Latvijoje ir Estijoje.
Dokumente išvardytų kategorijų veteranams nuo 2014 metų gegužės 1 d. kas mėnesį iki gyvos galvos turėtų būti mokama po 500 arba 1000 rublių (maždaug 35 ir 70 litų).


Vytauto Landsbergio komentaras

„Rusijos ambasada iš Vilniaus siuntinėja laiškus asmenims, traktuojamiems kaip RF (Rusijos Federacijos) tėvynainiai – buvusio 1941 – 1945 m. Tėvynės karo veteranai, jie informuojami, kad jiems skiriamos Rusijos pašalpos, jeigu atsilieps ir suteiks visus duomenis apie save, įskaitant banko sąskaitą. Tikri veteranai būtų apie devyniasdešimties metų, bet kabinami ir jaunesni.
Suprantama, taip sudaromi arba tikrinami sąrašai tų, kuriuos ketinama remti ir ginti kaip saviškius. Gali ir ką iškrėsti, kokį humanitarinį konvojų“, - „Delfi“ portale mintis dėsto profesorius Vytautas Landsbergis.
Jo manymu, galimi du elgesio būdai. Pirmas – neužmegzti kontaktų. Antras - atsakyti, kad laišką gavęs žmogus nėra Rusijos Federacijos tėvynainis („sootečestvenik) ir pasiūlyti paramą pervesti į pagalbos fondą nuo išorinės agresijos nukentėjusiems Ukrainos piliečiams.


Alfreda Gudienė
2014-09-27


2014.09.25

Biržai atsisveikino su Mokytoja

Sekmadienį į Amžinojo poilsio vietą buvo išlydėta mokytoja, visuomenės veikėja, literatė Aldona Genovaitė Karaliūtė – Černiauskienė.
Žinia apie jos mirtį pasiekė penktadienio rytą. Biržai neteko žmogaus, visa širdimi mylėjusio Lietuvą, savo žodžiais ir darbais siekusio, kad gimtasis miestas klestėtų ir saugotų iš protėvių paveldėtą dvasią.

Mokytoja palaidota Kęstučio gatvėje esančiose kapinėse.

Velionė buvo pašarvota A. Jankausko ritualinių paslaugų įmonės Didžiojoje salėje. Su ja atsisveikino ne tik šeimos nariai, giminės, artimieji, bet ir buvę bendradarbiai, literatai, bendražygiai iš politinių kalinių ir tremtinių organizacijų.
A. Černiauskienės atminimą pagerbė Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, Kovo 11 – osios Akto signatarė Birutė Valionytė, kultūros įstaigų atstovai.
Ilgametė moksleivių šokių kolektyvų vadovė, patriotinių eilių autorė baltais žiedais puoštame karste gulėjo aprengta tautiniais drabužiais. Šalia jo stovėjo Lietuvos trispalvė.
Šv. Mišios už velionę buvo laikomos Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Jas aukojo klebonas Algis Neverauskas.
Kūnas iš šarvojimo salės buvo nešamas į maldos namus, o iš jų – į Kęstučio gatvėje esančias kapines.
Atsisveikinimo metu bažnyčioje skambėjo velionės sūnaus Mindaugo (brolio Elijo) giesmės. Jis kalbėjo apie lemties ženklus, liudijusius, kad motina ruošiasi Amžinybėn.
Rugpjūčio 23 – iąją ji dalyvavo Baltijos kelio 25-mečio renginiuose. Vakare grįžusi į namus, dukros Audronės paprašė nukabinti trispalvę, kad jos nesulytų. Išgirdusi dukros žodžius apie žvaigždes ji staiga pakėlė akis į dangų ir krito. Patirtos traumos buvo lemtingos.
Mintis apie velionės gyvenimą, jos kurtą pasaulį, simbolius pratęsė merė Irutė Vazienė.


Atsisveikinimo žodžiai Mokytojai

Atrodo – susirenka šiandieną visos išgyventos valandos ir dienos pasimelst už širdį, kuri į akmenį ir į trapų stiklą, ir į plačią upę galėtų būti panaši. Mieli Mokytojos artimieji, gerbiami biržiečiai, Biržai atsisveikina su Aldona Genovaitė Karaliūte-Černiauskiene. Mokytoja. Mama. Lietuvos ir Biržų žmogumi.
Paskutinę valandą visada galvojame, kokio atsisveikinimo norėtų tas, kuris išėjo? Nes dėl jo čia esame. Taigi – kokio atsisveikinimo norėtų Mokytoja? Gražaus. Įsimintino. Prakilnaus. Atviro ir tikro.
Penktadienio vėlų rytą Mokytojos sūnus Mindaugas – brolis Elijas pasakojo apie savo Mamytės pasirengimą išeiti, apie prasmingus ženklus. Plaukė žodžiai, šviesaus liūdesio nešami, o aš – kaip visi – nepatikėjau, nes žmonės, kurie yra matomi, kurie yra visur, atrodo amžini. Jie atrodo stiprūs, nepažeidžiami, tiesiog stipresni už kitus. Deja.
Taigi – kokia buvo ji – mūsų Mokytoja? Vardinti teks nemažai, bet pirmiausia noriu pasakyti esmę: MOKYTOJA KAIP NIEKAS KITAS MOKĖJO SAUGOTI, BRANGINTI, AUGINTI RYŠIUS SU ŽMONĖM. Kiekvienas, sutiktas jos kely ir įkritęs širdin, galėjo būti tikras, kad bus prisimenamas, kviečiamas, globojamas. Nuo vaikystės, jaunystės laikų, iš mokytojystės metų, politinės visuomeninės veiklos – iš visų gyvenimo etapų išsaugoti žmonės. TAI SUNKUS IR KILNUS DARBAS – BŪTI ATRAMA IR NAMAIS, KURIE LAUKIA.
Mokytoja mokėjo džiaugtis ir dėkoti. Telefono skambučiu, padėka laikraštyje, gėlėmis ji dėkodavo visiems, suteikusiems jai džiaugsmo, prisiminusiems.
Mokytojos Aldonos namai – knygų, ramybės, idėjų, paslapčių pasaulis. Trys išauginti vaikai, globoti, apsupti išminties: giliai suvoktas sūnaus Mindaugo dvasinių ieškojimų kelias, mintimis lydėtas į visas piligrimystes; moteriškoji-motiniškoji dvasinė giminystė su dukra Audrone, apsaugotas Ramunėlės trapus pasaulis.
Atsimenantys Mokytojos namai. Kieme – akmuo Tėvelio, gražia Karaliaus pavarde, kitų artimųjų atminimui. (Kaip Mokytoja džiaugėsi, kad akmuo panašus į širdį!) Svarbiausia – Tėveliui, kurio taip ilgėjosi, sapnavo, į jį norėjo būti panaši.
Vaikai daug išmoko iš Motinos. Ji buvo namų dvasia, pasaulio centras. Atsisveikinam su Motina.
Visada prisiminsim, kad Mokytoja Aldona Černiauskienė buvo viena iš literatų klubo „Versmė“ įkūrėjų, ilgametė pirmininkė. Kiek redaguota tekstų, kiek žmonių atvesta prie žodžio, prie knygos. Visi literatūros renginiai būdavo preciziškai apgalvoti, ritualizuoti, sklandūs.
Mokytoja – Lietuvos žmogus, visuomenininkė nuo Sąjūdžio laikų, Biržų rajono tarybos narė, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos tarybos narė, choro „Tremties aidai“ įkūrimo iniciatorė... Jos balsas suaugęs su koplytstulpių, kryžių, paminklų tyla. Skambėjo žodžiai – aštrūs, paprasti, tiesūs ir teisingi. Dvasią keliantys. Kaip tai buvo (yra!) svarbu. ... O dabar guli Mokytoja, tautiniais rūbais aprengta (taip norėjo), Lietuvos vėliava pridengta. Graži diena. Paskutinį kartą lyg surežisuota diena. Nieko atsitiktinio. Rudeniškas, klasikinis rugsėjis. Mokytojų mėnuo. Mirties išvakarėse dar pasidžiaugė proanūkės gimimu, šiomis dienomis ir dar vienas proanūkis beldžiasi šiam pasaulin. Gal tikrai taip išeiti gali tik prasmingai gyvenęs žmogus, mokęs prisiminti, branginti, saugoti? Pabaigoje, manyčiau, labai tinka citata iš Mokytojos knygos „Mano metai“ (1999):
Mano metai –
skausmingi svajonių
verpetai,
džiugių pakilimų mažutė
banga...
Paklydimai, Stiprybė ir
Meilė –
gyvenimo sodams ir grumstui pilkam.
Mano metai –
tarsi ūkanota su properšom
Saulei diena.

Irutė Varzienė


2014-09-23


 

2014.09.22

Garbės piliečio vardas menkesnis už buvusią KGB rezervo narystę?

Biržų savivaldybės politikai svarstė, ar tenkinti iš pareigų savo noru pasitraukiančio, tačiau ir toliau mokytoju dirbti liekančio mokyklos direktoriaus prašymą gauti solidžią pinigų sumą.

Mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė informavo, kad iš pareigų besitraukiantis „Aušros“ mokyklos direktorius pageidauja gauti 27 tūkst. 465 litų dydžio kompensaciją.

Sąlygas pasiūlė pats

Prieš pat rugsėjo 1-ąją buvo kilęs skandalas didžiausioje rajone Biržų „Aušros“ vidurinėje mokykloje. Šoko ištikti būsimų pirmokų tėvai ir pedagogai atakavo savivaldybės politikus, kad šie taisytų mokyklos vadovo klaidas. Sąmyšis, kad staiga į mokyklą nebepriimami dar metų pradžioje į sąrašus įtraukti mokinukai, esą kilo dėl to, jog mokyklos direktorius Leonas Zdanavičius laiku nesutvarkė privalomų dalykų. Biržų pilies salėje vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo gausus „Aušros“ mokyklos pedagogų ir moksleivių tėvų būrys. Iš posėdžio tribūnos buvo išsakyta daug argumentų, išdėstyta aplinkybių, kodėl gimnazijos statuso negavusioje, o dabar ir pirmokų nebepriimančioje mokykloje subrendo revoliucinė situacija“. Mokyklos direktoriaus kalte abejoti lyg ir nebuvo galima, nes į rajono tarybos posėdį pats L. Zdanavičius neatvyko. Atsakomybės už susidariusią skandalingą situaciją prisiėmimą tvirtino ir tai, kad savivaldybės merė Irutė Varzienė visiems pranešė apie direktoriaus L. Zdanavičiaus prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.
Merės informacija nuskambėjo kaip direktoriaus kaltės prisipažinimas ir rajono vadovų pasiryžimas pagaliau atleisti iš pareigų vadovą, dėl kurio veiklos ir žmogiškųjų silpnybių diskutuota jau ne vienerius metus.
Tačiau tą dieną nebuvo pasakyta, kad iš pareigų besitraukiantis direktorius nori išeiti pagal formulę „šalių susitarimu“ ir pageidauja gauti šešių vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išmoką.


Kitaip direktorius nesitrauktų?

Kolegijos posėdyje pateikta informacija, kad direktoriaus L. Zdanavičiaus išeitinė kompensacija kainuotų 27 tūkst. 465 Lt. Jis gautų ir 499l Lt išmoką už nepanaudotas atostogas. Pasak mero pavaduotojos Stasės Eitavičienės, mokyklos vadovo savanoriškas pasitraukimas ugdymo įstaigai kainuotų 32 tūkst. 458 Lt. Viktoras Rinkevičius teiravosi, ar kompensaciją direktoriui mokės mokykla ir ar ugdymo įstaiga turės tokią pinigų sumą. Mero pavaduotoja S. Eitavičienė atsakė, kad mokykla lėšų turi, kompensacija direktoriui bus mokama moksleivio krepšelio lėšomis.
„Suma didelė, tačiau direktorius dirbo 24 metus, o į pensiją jam, 1953 metais gimusiam, dar ne laikas“, - argumentus išsakė už kompensacijos mokėjimą pasisakiusi vicemerė. Ji pridūrė, kad šešių mėnesių vidutinių atlyginimų dydžio kompensacija mokėta jau ne vienam asmeniui. Taip pat argumentavo, kad, tarybai nepritarus direktoriaus pageidavimui, jis iš pareigų nesitrauks ir mokyklai vadovaus toliau. Buvusi Kvetkų mokyklos direktorė Danutė Martinkėnienė jau po posėdžio priminė, kad besitraukdama iš direktorės pareigų ji išeitinės kompensacijos negavo. Tąsyk D. Martinkėnienei buvę paaiškinta, kad jai kompensacija nepriklauso todėl, kad ji lieka dirbti mokytoja.


Gavęs išeitinę kompensaciją dirbs mokytoju

Kolegijos posėdžiui pirmininkavusi S. Eitavičienė pateikė informaciją, kad iš direktoriaus pareigų atleistas L. Zdanavičius mokykloje dirbs pedagogu. Direktorius ir toliau turės pamokų.
Ar iš darbo mokykloje nepasitraukiančiam asmeniui privalu mokėti išeitinę kompensaciją, abejojo V. Rinkevičius.
Pasigirdo atsakymas, kad šalims susitarus galima mokėti bet kokio dydžio kompensacijas, jei tik darbdavys ir pareigas paliekantis asmuo - abu - yra patenkinti. Įdomu tai, kad iš direktoriaus pareigų pasitraukiančiam L. Zdanavičiui išmokama kompensacija, ko gero, priklausys nuo vidutinio atlyginimo, į kurį įeina ir užmokestis už pamokų vedimą.
Kolegijos posėdyje nuskambėjo mintis, esą per ilgai užsitęsė situacija, kai mokyklai vadovauja KGB rezervo karininkas.
Nors ne sykį savivaldybėje dejuota dėl direktoriaus silpnybės alkoholiui ir norėta kviesti pareigūnus jo blaivumui nustatyti, viskas apsiribodavo tik dejonėmis ir dvejonėmis. Abejota, ar vadovas girtas, ar tik pagiringas. Abejonių neturėjo tik policija. Didžiausiai rajono mokyklai vadovaujantis direktorius du sykius yra praradęs teisę vairuoti. Sprendimui neturėjo įtakos, ar alkoholio matuoklis rodo šviežią girtumą, ar pagirias.


Iš KGB rezervo – ugdyti pilietiškumo

L. Zdanavičius „Aušros“ vidurinėje mokykloje dėsto istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.
Lietuvos ypatingajame archyve (toliau LYA) saugomos 238-ių KGB rezervo karininkų, kurių dokumentai jau yra vieši, bylos. Dalies KGB rezervo karininkų bylų LYA nėra, nes jos buvo sunaikintos ar išvežtos į SSRS KGB archyvus. Tačiau LYA išliko 93 KGB rezervo karininkų bylų kartotekos kortelės, kurių tikriausiai nespėta sunaikinti, nes didelė dalis kortelių rastos suplėšytos. Jose nurodyti asmens duomenys, karinis laipsnis, tautybė, partiškumas, išsilavinimas, LSSR KGB įsakymo numeris ir data, kada asmuo įtrauktas į KGB rezervą, KGB rezervo karininko bylos numeris. Taip pat kortelėse nurodyta, į kurį KGB padalinį KGB rezervo karininkas turėtų vykti tarnauti ypatinguoju laikotarpiu - karo ar masinių riaušių prieš sovietų valdžią atveju. Kai kuriose kortelėse nurodyta, kad asmuo atsisakė tarnauti KGB rezerve ir dėl to LSSR KGB įsakymu pašalintas iš šios tarnybos. Susikaupus keleto asmenų atsisakymams būti KGB rezerve, šiuos karininkus pašalindavo LSSR KGB vadovybės įsakymu.
Pavyzdžiui, 1990 06 13 iš KGB rezervo buvo pašalinti 5 karininkai, 1990 11 23 – 8 karininkai, 1991 01 09 – 7 karininkai. Tarp pastarųjų yra ir vyr. leitenanto Leono Zdanavičiaus pavardė. Prie jos pažymėta: „Atsisakė būti KGB rezerve. Pašalintas 1991 01 09.“
Šie viešai skelbti duomenys yra visiems prieinami.
„Buvusių čekistų nebūna“, - nuskambėjo replika po Kolegijos posėdžio. Repliką pagarsinęs autorius norėjo likti nežinomas.


Garbės piliečiams – dešimteriopai kuklesnės išmokos

Tame pačiame posėdyje Kolegija pritarė, kad Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardai būtų suteikti dviem to vertiems žmonėms. Povilo Gasiulio vadovauja Garbės piliečio vardo suteikimo komisija pritarė, kad rajono taryboje būtų siūloma garbės piliečio vardus suteikti istorikui, vertėjui, visuomenės veikėjui Algimantui Baubliui ir žurnalistui, tautodailininkui, redaktoriui Algirdui Vladislovui Butkevičiui. Pastarojo kandidatūrą siūlo savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius, rekomendacijas teikė literatų klubas „Versmė“ ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Biržų skyrius.
Garbės piliečio vardą suteikti Algimantui Baubliui siūlo Biržų krašto muziejaus „Sėla“ bendruomenė. Rekomendacijas teikia Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Biržų savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius.
Apdovanojimai bus įteikti artimiausią valstybės šventės dieną. Be specialių regalijų, garbės piliečiai gaus po 20 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) premijas. Kadangi MGL šiuo metu yra 130 Lt, Biržų krašto garbės piliečiai gaus po 2600 Lt.


Alfreda Gudienė
2014-09-20


2014.09.22

Knygos. Filmai. Susitikimai

Šie trys pagrindiniai žodžiai apibūdina rugsėjo vidurio savaitgalį erdvėje, nuolat kvepiančioje kava. Dar būtinai reikia pridėti šiuos apibūdinimus: betarpiška aplinka, draugiška kompanija, didmiesčio kultūrinė atmosfera. Ir visa tai – kavinėje –knygyne „Bookafe“, kur vyko knygų pristatymai, filmų peržiūros ir susitikimai su jų kūrėjais.

Mažieji biržiečiai susitiko su K. Zyle ir jos knygos „Milžinas mažylis“ pristatyme.

Atplėšti, bet neišplėšti

Kavinės – knygyno organizuojamų renginių plejada prasidėjo penktadienį. Tos dienos pavakarę buvo pristatyta knyga „Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944“. Pristatyme dalyvavo viena iš trijų knygos sudarytojų Dalia Cidzikaitė (kitos dvi sudarytojos - Dalia Stakytė Anysienė ir Laima Petrauskaitė VanderStoep) bei knygą išleidusios leidyklos „Aukso žuvys“ šeimininkė Sigita Pūkienė. „Buvau penkerių, kai 1944 m. rugpjūtį su tėveliais išplaukiau iš Šventosios į Švediją. Kelionė buvo kupina nuotykių: perpildytas laivas audros metu pradėjo skęsti, viską, ką turėjome, teko išmesti, sugedo variklis, kunigas visiems suteikė paskutinį palaiminimą. Negana to, nuskendo gedimą bandęs pataisyti laivo kapitonas švedas. Ir nors Gotlandą šiaip ne taip pasiekėme, kitą dieną laivas nuskendo uoste. Po internavimo ir pabėgėlių stovyklos apsigyvenome Stokholme, o 1948 m. emigravome į JAV“, – tokiais prisiminimais knygoje dalijasi L. Petrauskaitė Vander Stoep.
Ji – tik viena iš 65 kalbintų nuo sovietų okupacijos į JAV emigravusių lietuvių. D. Cidzikaitė papasakojo, kad knygos sumanytojos emigrantus pradėjo kalbinti dar 1995 m., kai buvo imtasi įgyvendinti sakytinės istorijos projektą. Renginio viešnia pati Čikagoje pragyveno 14 metų ir prie projekto prisijungė vėliau nei kitos dvi sudarytojos, bet, pasak jos, jau dirbdama ji suprato tokio projekto unikalią svarbą – „juk ir mažo žmogaus istorija gali papasakoti didžią istoriją“.
Knygoje spausdinami 18 prisiminimų – ūkininkų, buhalterių, gimnazistų, gydytojų, eigulių... Jie pasakoja apie tai, kodėl ryžosi bėgti, kaip bėgo, kokią rado Ameriką, ar taip ją įsivaizdavo. Knygoje gausu šiomis dienomis filmo siužetui tinkamesnių motyvų – dvi moterys traukėsi būdamos nėščios, viena jų Vokietijoje pagimdė kūdikį, kuris netrukus mirė, tad buvo priversta jį palikti svetimiems žmonėms, kad Berlyne palaidotų... Kapo nežino iki šiol.
D. Cidzikaitė perskaitė nemažai ištraukų – dėmesį patraukia labai gyva, unikali pašnekovų kalba, kuri, pagal sudarytojų sumanymą, nebuvo koreguota. Tad ne veltui daug kur yra ir svetimos kalbos – anglų arba vokiečių – žodžių, posakių. Kalbinti visos JAV lietuviai, neapsiribota vien tik vienu miestu ar valstija. Klausytojų paklausta, kas vienija visus pašnekovus, D. Cidzikaitė išskyrė bene svarbiausią bruožą – traukęsi iš Lietuvos pamažu, nuo vienos saugesnės vietos iki kitos, visi jie manė, kad tuoj grįš... Ir visą laiką jie gyvenę ta viltimi – grįžti namo.
Akį patraukia itin originalus knygos viršelis – atvertę jį, randame lyg ir antrąjį viršelį, vaizduojantį nuplyšusį popieriaus lapą. Leidyklos „Aukso žuvys“, kuri specializuojasi istorinių knygų leidyboje, šeimininkė S. Pūkienė su šypsena pamena, kad dėl to nuplyšusio lapo sumanymo būta nemažai kuriozų – štai viena skaitytoja knygą netgi grąžino atgal į knygyną, pamaniusi, kad nusipirko... broką. „Be to, nei viena spaustuvė nesutiko to lapo plėšyti – juk mes klijuojame, o ne plėšome, sakydavo jos. 2,5 knygų tiražą plėšėme savo rankomis“, - darbo subtilybes papasakojo leidėja.
JAV lietuviai knygos pristatymo metu plėšto lapo motyvą išaiškino savaip: tautiečiai mus mato kaip išplėštus, bet neatplėštus nuo savo gimtosios žemės.


Milžino Kerniaus pėdsakais

Šeštadienį per patį vidudienį „Bookafe“ tiesiog nerimo – rinkosi tėveliai ir jų atžalos į susitikimą su Kotryna Zyle ir į jos knygos „Milžinas mažylis“ pristatymą. K. Zylė kvietė klausytojus patikėti stebuklais. Labai draugiška, su vaikais puikiai bendraujanti autorė papasakojo apie knygą: „Noriu pristatyti savo šalį kaip kraštą, kuriame vyksta stebuklingos, mistinės istorijos. Galbūt daugiau žmonių, paskaitę knygą, ims apie tai pasakoti, kalbėti ir prisiminti. „Milžinas mažylis“ - lietuvių legendų žemėlapis. Kernavės piliakalniai, Glėbo ežeras, Vokės upė, Žirnajų ežeras, Plauskinių kaimas, Kuršių nerija – tai tik dalis aprašomų legendų.“
Anot autorės, ji keletą metų rinko medžiagą, skaitė legendas, važiavo ir pažindinosi su vietovėmis, kuriose stebuklingi padavimai dar gyvi. Knygoje surinkta medžiaga pateikiama šiuolaikiškai – per iliustracijas ir gyvą nuotaikingą pasakojimą.
Pagrindinis herojus – paskutinis Lietuvos milžinas Kernius, keliaujantis po legendines Lietuvos vietas.
Klausytojams rūpėjo ir kontrastingas knygos pavadinimas – kodėl kartu ir milžinas, ir mažylis? Pasirodo, „kernas“ senąja lietuvių kalba reiškia „mažas“. Taigi gimė milžinas, gavęs mažylio vardą.
Po nuotaikingo K. Zylės pasakojimo vaikai ėmėsi darbo – improvizuotose dirbtuvėlėse mažieji legendų skaitytojai karpė, spalvino, klijavo. Jie kūrė knygos herojus, o po tie popieriniai veikėjai atsistojo ant popierinės scenos – buvo vaidinamas lėlių teatras.


Neaprašoma...

Ne, tikrai neaprašoma. Reikia tik pamatyti, pažiūrėti, pajausti, įsigyventi ir išgyventi kartu su jais - partizanais. Tik tokios mintys dar vis klaidžioja galvoje po šeštadienio filmo „Nematomas frontas“ peržiūros. Premjerinis filmas, kuris šiomis dienomis rodomas bene visuose didžiuosiuose Lietuvos kino teatrų ekranuose ir, pasak „Bookafe“ šeimininkės Gretos Akcijonaitės, sudominęs daug jaunų žmonių, biržiečių pritraukė vos menką saujelę – bet galbūt būtent dėl labai kompaktiškos auditorijos jo paveikumas buvo dar stipresnis. Prieš prasidedant filmo demonstravimui, susirinkusieji diskutavo, kad esantys ne mažesni patriotai, nei tie, kurie liko prie televizoriaus ekranų stebėti mūsų krepšininkams tą vakarą lemiamų rungtynių.
Istorinį filmą, koks jis bebūtų – vaidybinis ar dokumentinis, sunku aprašyti. Negi perpasakosi tuos pačius istorinius faktus, rodos, puikiai visiems žinomus... Ir bet kokia filmo analizė jau kvepės kritika. Nepavyksta to daryti ir su „Nematomu frontu“. Trumpas, „tarnybinis“ dosjė būtų toks: 1944- 1953 m. Lietuvoje vyko ginkluotas pasipriešinimas prieš Sovietų Sąjungos valdžią. Vyrų ir moterų, stojusių į kovą už laisvę, istorijos pasakojamos remiantis partizanų lyderio Juozo Lukšos rašytine patirtimi, abiejų „fronto“ pusių liudytojų mintimis. Tuometinę padėtį atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai bei pasipriešinimą išgyvenusiųjų istorijos. Ypatingo prieskonio šiam dokumentiniam pasakojimui suteikia J. Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija – graži, trumpa, saldi ir labai skaudi...
Tai tik sausas pristatymas. Miškuose, bunkeriuose, išniekintose sodybose vykusi sulaužytų gyvenimų istorija susisiejo su penktadienio knygos „Manėm, kad greit grįšim“ herojų likimais. Ir tie likimai šiandieniniuose Ukrainos įvykių posūkiuose atrodė tokie artimi. Tokie artimi, kad net nejauku buvo. Kartais netgi baisu...
Pasibaigus filmui, žiūrovai dar ilgai sėdėjo žvilgsnį įbedę į ekrane bėgančius titrus. Skirstėsi lėtai, tyliai. O jau sekmadienį, vos vos priblėsus įaudrintiems įspūdžiams, susitikusios su G. Akcijonaite, mudvi viena kitai uždavėm tą patį klausimą: klausyk, kaipgi šitaip įtaigiai filmo kūrėjai, gyvenantys ne Lietuvoje, atspindėjo tą partizaninę kovą? Režisieriai – Vincas Sruoginis (JAV) ir Jonas Ohmanas (Švedija) – galbūt patys kada nors, Gretos kvietimu, atvyks į Biržus ir viską papasakos...
Ne ką mažiau paveikus ir įstabus buvo sekmadienio seansas – kino kine žanru sukurtas Ramunės Rakauskaitės dokumentinis filmas „Radviliada“. Filmą sausakimšoje „Bookafe“ kavinukėje pristatė pati režisierė. Mažakalbė, kukli istorinio filmo kūrėja kvietė į kino kelionę po Radvilų šeimą, išskirtinai – po vyriškąją jos pusę. Radvilos ir Biržai – mums visiems savaime suprantamas dalykas, tad pravartu pažiūrėti šią premjerą ir dėl to, kad, be Biržų, esi privertas prisiminti ir kitas Radvilų valdytas ir mylėtas vietas LDK teritorijoje, įvykdytus žygius, laimėtus mūšius...
Filmo siužeto net nėra prasmės pasakoti – reikia žiūrėti. Daug istorinių, įdomių faktų, pasakojamų garsių įvairių šalių istorikų. Vien ko vertas faktas, kad filmas pastatytas 176 tarptautinių kūrėjų komandos! Intriguojantis yra režisierės sumanymas į Radvilas pažvelgti šiuolaikinio jaunimo, subkultūros atstovų – raiderių ir riedlentininkų – akimis. Filmo pradžioje – būtent jie, jų muzika, jų gyvenimo erdvė, jų hobis ir jų žodžiai: „Tie Radvilos buvo kieti seniai.“ Ir tas „kietumas“ – tarsi viso filmo leitmotyvas. Verta pažiūrėti. Būtina.


Artimoj ateity

Reikia tik džiaugtis, kad Biržuose jau yra unikali, laisva, maloni vieta susitikti su bendraminčiais ir šalies mastu garsiais kūrėjais. G. Akcijonaitė ir toliau nemokamais renginiais žada vilioti miestiečius į knygų pristatymus, filmų peržiūras, susitikimus. Asmeniškai man išties labai smagu su tirštos kavos puodeliu rankoje būti tokių kultūrinių verpetų sukūryje. O ir tas miesto lopinėlis, kuris matosi pro „Bookafe“ langus, sutemus atrodo labai nekasdieniškai. Ypač kai ant sienos rodomas geras filmas...


Indra Drevinskaitė -
Žilinskienė
2014-09-20


2014.09.22

Tarp fantastikos ir realybės

Pokalbis su kavinės „Kų tujė?“ savininke Giedre Užkurėlyte.

„Reikia stengtis į žmogų eiti atvirai, maloniai – tada gali tikėtis panašaus atsako“, - sako Biržuose verslą kurti bandanti Giedrė Užkurėlytė.

Biržietė Giedrė Užkurėlytė, kuriai spalį sukaks 25 – eri, daugelį nustebino savo drąsa. Iš televizijos ekranų pažįstama intelektulių žaidimų „Lyderiai“, „Kas kur kada“, „Taip ne“ dalyvė ir organizatorė, „protmūšiuose“ dalyvaujančios Vilniaus universiteto komandos narė grįžo į Biržus. Įkūrusi individualią įmonę ji ėmėsi darbo kavinukėje – kepyklėlėje, stoiškai reaguodama į skeptikų pranašystes. Jaunoji verslininkė įsitikinusi, kad sunkumai žmogų veda į tobulėjimą, o konkurenciją laiko naudingu dalyku. Nuo mokyklos laikų fantastikos ir klasikinio realizmo kūriniais besižavėjusios, universitete geografijos studijas baigusios, po to į profesinę mokyklą pasukusios, Anglijoje padirbėjusios ir Biržuose kavinukę įsigijusios Giedrės kelias išties gali būti panašus į kažką tarp fantastikos ir realybės. Tačiau išsilavinusi, intelektualų kovose tebedalyvaujanti verslininkė tvirtai stovi ant žemės. Ji sako, kad joks darbas nežemina, nors nedidelėje įmonėje tenka imtis įvairių pareigų – kepti, stovėti už prekystalio, prireikus – plauti grindis. Nors sekundei atitrūkti nuo buitiškų rūpesčių padeda prie baro gulinti Gabriel Garcia Marquez knyga. „Norėjau panaikinti liniją tarp to, kas atrodė realu, ir to, kas atrodė fantastiška, nes pasaulyje, kurį siekiau pavaizduoti, šis barjeras neegzistavo“, - tai minėto garsaus rašytojo mintis.
Su Giedre kalbamės apie realybę ir kavinukės aplinkai, atrodytų, fantastinius dalykus. Pavyzdžiui, apie valdžios žmogaus vienatvę.
Gal pavadinkite mūsų pokalbį „Puodų geografija?“ - juokiasi Giedrė. Geografiją ji suvokia žymiai plačiau nei žemėlapio vietą, o pašnekesys Respublikos gatvėje prie šviesoforo įsikūrusioje kavinukėje – kepyklėlėje „Kų tuje?“ sukasi ne tik apie virtuvės rakandus, bandeles ar pyragus.


- Kas Tavo kelyje buvo iki grįžimo į Biržus?

- „Saulės“ gimnazija, geografijos studijos Vilniaus universitete. Gavusi bakalauro diplomą į magistrantūrą nestojau. Iš principo, nes susidariau įspūdį, kad būsimus magistrantus katedra žvejoja ne kaip būsimus mokslininkus, o kaip finansų „krepšelio“ nešėjus. Dėl eksperimento paskutinę vasaros dieną įstojau į Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrą. Čia mokiausi kompiuterinio projektavimo. Turiu pasakyti, kad kai kurių dalykų dėstymas profesinėje mokykloje prilygo universitetiniam lygiui. Vėliau kompiuterinių programų kursus lankiau dirbdama Anglijoje.


- Kodėl rinkaisi geografiją, nuo kurios vėliau, atrodytų, pasukai tolyn?

- Geografija kartu su biologija, medicina, istorija buvo vienas iš man įdomių dalykų. Taip išėjo, kad įstojau „į geografiją“. Studijos labai praplėtė akiratį. Teko semtis astronomijos, sociologijos, politologijos žinių. Per visas studijas buvo tik trys paskaitos, kuriose naudotas žemėlapis. Esmė yra ta, kad jau mokykloje turėjome sužinoti, kur yra pasaulio šalys, vandenynai ir upeliai, kad dėstytojams to nereikėtų rodyti… Geografijos mokslas yra „visko po truputį“ – ir chemijos, ir fizikos ir demografijos, ir, kaip sakiau, politologijos. Kažkas yra pasakęs, kad turi didelę galimybę rinktis veiklą, jei esi baigęs geografiją.


- Tu pasirinkai konditeriją? Kaip tai nutiko?

- Tiesiog jau nuo 12 klasės labai mėgau gaminti. Studijų metais mano patiekalai draugams patikdavo, džiaugdavausi sulaukusi pagyrimų. Dar antrame kurse su drauge „svaigdavome“, kad turėsime savo kavinukę… Sako, jog kai kurios mintys pritraukia tam tikrus dalykus. Turbūt besirutuliojančios diskusijos ir atvedė iki tam tikro taško… Tas taškas – kavinukė „Kų tuje?“ Čia esu nuo vasario pabaigos.


- Ką atsakytum galvojantiems, kad žmogus galbūt išprotėjo, jeigu intelektualių žaidimų asociacijai vadovavimą, aktyvią veiklą sostinėje iškeitė į mažą provincijos kepyklėlę?

- Aš nemanau, kad tos veiklos viena kitai trukdytų. Aš iš tų žaidimų nepasitraukiu – juos organizuoti ir klausimus kurti galiu ir dabar, kaip tą darydavau penkis mėnesius gyvendama Anglijoje. Beje, Turkijoje teko organizuoti „protmūšį“, kuriame dalyvavo penkių šalių komandos. Atrodo, Biržuose teks susidurti ir su „protmūšius“ organizuojančiais konkurentais.
Džiaugiuosi, jog kažkas gali pritraukti žmonių, galbūt nesidominčių filosofija, antika, tačiau esančių, pavyzdžiui, tikrais sporto žinių „asais“.
Pavyzdžiui, aš šioje srityje besirungdama esu prastesnė negu kad būčiau baleto šokėja (juokiasi – aut.). Todėl man tie žmonės, sukaupę tiek žinių iš sporto pasaulio, kelia žavesį.


- Nesi atitrūkusi nuo intektualių žaidimų, jais gyveni, bet Tavo gyvenimo dalis dabar yra kavinė – kepykla. Ar dar nenusviro rankos? Ar gali atsakyti į daugeliui natūraliai kylantį klausimą, iš kur jaunas žmogus gavo pinigų, kad galėtų įsigyti verslą?

- Pinigai – paskola, gauta iš žmonių, kurie ją davė palankesnėmis sąlygomis negu bankai. Žinoma, padėjo ir tėvai – Sližių kaimo ūkininkai. Rankos kol kas nenusviro, nes tam nėra priežasties. Man labai patinka tai, ką darau. Sulaukiu geranoriškos pagalbos, palaikymo, tehnologijos žiniomis dalijasi buvusi savininkė. Biržuose išties jaučiu didelę paramą. Už ją esu labai dėkinga visiems, kurie užsuka. Dirbu su šešiais žmonėmis. Kepame bandeles, pyragus, tortus ir kitus skanėstus. Rengiame pobūvius svetainėje „Prie Apaščios“. Gera sulaukti padėkų iš klientų, kuriuos pas mus atveda girdėti geri atsiliepimai. Dirbti tenka daug – ir bandeles kepti, ir už prekystalio pastovėti, ir grindis valyti. Nėra to, ką gėdyčiaus daryti vien dėl to, kad esu savininkė.
Tenka išgirsti ir nemalonių atsiliepimų, tačiau jų nėra tiek, kad viską mesčiau ir bėgčiau į užsienį. Sunkumai grūdina, eidamas sunkiu keliu žmogus tobulėja.
Darbe man labai gera bendrauti su žmonėmis – tai kažkaip natūraliai pavyksta. Reikia stengtis į žmogų eiti atvirai, maloniai – tada gali tikėtis panašaus atsako.
Konkurencijos išvengti negalima, ji yra labai naudinga klientui. Jei vyrautų monopolis, nepatenkintų žmonių būtų žymiai daugiau.


- Ar besisukant tarp kepyklos ir prekystalio, verslo organizavimo rūpesčių pavyksta palaikyti intelektualinį lygį?

- Aš ir toliau kuriu klausimus žaidimams. Be to, planuoju surengti „protmūšį“ tarp Biržų ir Vilniaus komandų, kurios kautųsi dėl 1000 litų prizo. Norint kurti klausimus tenka labai daug skaityti, domėtis, žiūrėti videofilmus, dokumentiką ir pan.


- Tau įdomiausia yra…

- Esu fantastikos fanatikė. Nuo mokyklos laikų man žiauriai įdomu visa, kas susiję su ateiviais, kosmosu… Gal paradoksalu, tačiau sykiu man labai patiko Žemaitės, Biliūno kūriniai, didelį įspūdį paliko Vinco Mykolaičio - Putino romanas „Altorių šešėly“. Viena mėgstamiausių knygų – Česlovo Milošo „Isos slėnis“. Nežinau kodėl, tačiau mane traukia, atrodytų, priešingi dalykai. Detaliai aprašyta realybė ir tai, ką gali išvysti tik ateityje… Mane traukia knygos, kuriose randu informacijos apie realų gyvenimą, pasaulį. Man tai - žinios, žiaurus realizmas, turintis meninį pavidalą.


- Noriu paklausti apie Tavo gyvenimo realybę - buitį, šeiminę padėtį, draugus.

- Gyvenu nuomojamame bute. Viena, neturiu net kačiuko. Iš draugų yra viena – mano įmonės buhaltere dirbanti klasės draugė Edita. Aš apskritai niekada neturėjau daug draugų – tik porą ar trejetą. Gal esu labai nedraugiškas žmogus? Gal pernelyg skiriasi požiūriai, interesai, kad rastum žmogų, kurį galėtum vadinti draugu? Turiu daug gerų pažįstamų… Džiaugiuosi, kad nepraradau ryšio su tuo keletu senų draugų, nesvarbu, kur jie begyventų. Studijų metais bičiulių ratas prasiplėtė, vienas iš „protmūšių“ dalyvių vasarą pirmą kartą aplankė Biržus - atvažiavo pažiūrėti, kur gyvenu ir dirbu.


- Tavo mama atvežė gausybę apdovanojimų, kuriuos gavai dalyvaudama intelektualiuose žaidimuose. Juos, priminsiančius proto kovas ir pergales, dabar saugosi savo būste. O kokią knygą dabar turi arčiausiai?

- Nežinau, kodėl taip vėlai, tačiau tik dabar skaitau Markeso knygą „Patriarcho ruduo“. Ją dabar turiu prie baro pasidėjusi - gerai skaitosi.


- Ją galima pavadinti valdžios vienatvės istorija. Kaip manai, kas tai yra toji valdžia ir ar gali būti nevienišas valdžios žmogus?

- Valdžia man siejasi su dirbtine aplinka. Ji suteikia tam tikrų privilegijų, tačiau buvimas valdžioje nereiškia, jog gali būti tikras, kad žmonės yra nuoširdūs ir su tavimi elgiasi kaip su asmenybe, o ne bendrauja tik su tavo statusu. Eiti į valdžią - tai atsisakyti daugybės dalykų ir priimti atsakomybę ne tik už kiekvieną žingsnį, bet ir už žodį, nes tas žodis gali padaryti įtaką žmonėms, kuriems atstovauji, esi jiems autoritetas. Čia ir yra tas išsižadėjimas laisvės daryti tai, ką pats nori, kas tau pačiam atrodo priimtina. Privalai galvoti apie poveikį kitiems, savo darbų ir žodžių pasekmes. Tai svarbu ne tik visų lygių valdžiai, bet ir kiekvienam žmogui (politikui, pedagogui, menininkui), kuris yra laikomas autoritetu. Jei esi tas, į kurį nukreipta daug akių, esi daug atsakingesnis už tai, ką darai.


- Kaip manai, kas lemia visų lygių valdžios autokratų, monstrų atsiradimą?

- Galbūt vidiniai konfliktai? Juk kuo mes savyje jaučiamės silpnesni, tuo labiau norime parodyti, kad esame kuo nors pranašesni už kitus. Jei susiduria valdžioje esantys panašūs tipažai, įvyksta negerų dalykų…


Alfreda Gudienė
2014-09-20



2014.09.19

Teismai tramdo pinigų už garbę reikalaujantį seniūną

Biržų rajono seniūnų seniūnu tituluojamas valdininkas bandė keistais būdais prasimanyti pinigų ir teismuose bylinėjosi dėl garbės ir orumo. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad šis valdžios vyras ieško, ko nepametęs. Jis ne tik negaus reikalautos pinigų sumos, bet dar privalės sumokėti už advokato pagalbą, kurios prireikė po teismus tąsytai moteriai. Iš jos, beje, pinigų seniūnas bandė išpešti net nelaukdamas teismo nuosprendžio.

Valstybės tarnautojas Aurimas Frankas už įsivaizduojamą garbės ir orumo pažeidimą reikalavo pinigų iš mokytojos, kurią vėliau tąsė po teismus.

Reikalavo pusketvirto tūkstančio litų

„Šiaurės rytai“ šių metų balandį publikavo straipsnį „Biržų savivaldybė: uodega vizgina šunį“. Jame buvo rašoma apie Biržų rajono vadovų bejėgystę sukontroliuoti Pačeriaukštės seniūno Aurimo Franko veiklą. Merė Irutė Varzienė ir administracijos direktorius Vytautas Džėja buvo gavę tarnybinį pranešimą apie savo pavaldinio A. Franko galimai nusikalstamą elgesį. Į juos kreipėsi Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Slavinskas. Jis tarnybiniame pranešime informavo, kad 2013 metų gruodžio 18 dieną darbo metu Pačeriaukštės seniūnas A. Frankas Biržų miesto „Aušros“ vidurinės mokyklos patalpose „reiškė asmenines pretenzijas“ šios įstaigos direktoriaus pavaduotojai ir mokytojai Vaidutei Slavinskienei. Moteris iš valdininko lūpų išgirdo, kad internetinėje svetainėje „Aina“ pasirodė neva jo asmenį žeminantis komentaras. Anot K. Slavinsko, A. Frankas sakė reikalaująs viešo atsiprašymo rajono laikraščių pirmuose puslapiuose bei 3500 litų kompensacijos už jo neva patirtas išlaidas advokatui samdyti.
„Šią valstybės pareigūno A. Franko veiklą vertinu kaip grubią reketo ir pasipinigavimo formą“, - tarnybiniame pranešime rašė K. Slavinskas. Jis rajono vadovų prašė įvertinti savo pavaldinio elgesį.
Rajono vadovai patikėjo nurodytus faktus išnagrinėti komisijai. Jos tyrimas bei išvados kėlė tik šypseną. Toji komisija nustatė, kad „nurodytos aplinkybės nėra susijusios su A. Franko taryba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu“. Kitaip tariant, savivaldybės administracijos darbuotojo elgesys darbo metu, jo galimi reikalavimai pinigų komisijos nesudomino.
Nors K. Slavinsko tarnybiniame pranešime užsiminta apie galimą reketą, savivaldybės vadovams tai įspūdžio nepadarė.
Dėl galimos nusikalstamos veikos komisijos nariai į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Komisijos atliktu darbu ir išvadomis rajono vadovai nesuabejojo.
Tuo metu A. Frankas, negavęs pinigų iš V. Slavinskienės, kreipėsi į teismą.
Praėjusį pirmadienį, rugsėjo 15 dieną, paaiškėjo, kad A. Franko garbės ir orumo niekas neįžeidė. Tą nustatė Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Artūro Ridiko ir Valdo Meidaus.
Jei garbi teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamos veikos nebuvo, kokių pinigų tikėjosi išpešti iš pedagogės valdžios vyras?


Kreipėsi į teismą

Vaidutė Slavinskienė, nepaklususi valdžios pareigūno reikalavimams, sulaukė kvietimo į teismą. Pačeriaukštės seniūnas A. Frankas pirmiausia kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą.
V. Slavinskienė privataus kaltinimo tvarka A. Franko buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad ji 2013 11 05 svetainėje „Aina“ komentarų skiltyje po Kęstučio Slavinsko straipsniu „Biržų valdžios sėkmė – neįtakinga opozicija“ paskelbė tikrovės neatitinkantį komentarą. Jis skambėjo taip (kalba netaisyta): „Nebus valstiečiai po rinkimų valdžioje, nebus posto ir frankeliui. Kam reikalinga nieko negebanti partija, seime nieko neturi. Be to valstiečiai viešai metų metus puola Biržų darbo partiją. Po tokių Rinkevičiaus išpuolių darbo partija net nesvarsto jokių bendradarbiavimų su valstiečiais. Ir iš viso, kam valstiečiai bereikalingi, nebent vietos ir karjeros bet kuriomis priemonėmis ieškančiai frankučiui. Bet tai jau praeitis“.
Anot A. Franko, dėl tokių V. Slavinskienės veiksmų nukentėjo jo garbė ir orumas.
Biržų rajono apylinkės teismas 2014 metų gegužės 19 dieną paskelbė nuosprendį, kuriuo V. Slavinskienė buvo išteisinta, neįrodžius kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Iš A. Franko priteista V. Slavinskienei 1200 litų - tik dalį sumos, kurią ji sumokėjo už advokato paslaugas.
Su tokiu Biržų teismo verdiktu nesutiko nė viena besibylinėjusi pusė. Jos abi pateikė apeliacinius skundus Panevėžio apygardos teismui.


Tikino esąs sąžiningas ir gaunantis mažas pajamas

A. Frankas skundėsi, kad Biržų apylinkės teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių. Jis Panevėžio apygardos teismui teigė, kad visuomet elgėsi sąžiningai, stengėsi būti pavyzdžiu, o V. Slavinskienė jį užgauliai pažemino, siekdama jį sumenkinti. Tokiu būdu ji galimai siekė A. Frankui kerštauti, nes K. Slavinskas jam kažkada prisistatydavęs kaip konkurentas. Taip pat A. Frankas teigė, kad sumokėti 1200 litų V. Slavinskienės advokato paslaugoms jam yra didelė finansinė našta. Seniūnas teismui aiškino, kad jo pajamos mažos, turtinė padėtis bloga, tačiau to jokiais įrodymais nepagrindė.
Tuo metu teismo A. Frankas prašė nubausti V. Slavinskienę 32500 litų (250 MGL) bauda. Ši jo siūloma suma pedagogei turbūt neturėjo būti didele finansine našta.


Ko nesulaukė iš Biržų teismo

V. Slavinskienė apeliaciniu skundu taip pat prašė Biržų teismo nuosprendį pakeisti. Jos skunde buvo nurodyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, turi nustatyti, yra ar nėra padaryta kokia nors nusikalstama veika. Tuo metu Biržų teismas nenustatė, kad yra padaryta nusikalstama veika, tik konstatavo, jog nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. V. Slavinskienės skunde teigiama, kad minėtame komentare nėra jokių nusikaltimo požymių, ir prašoma iš A. Franko priteisti visas teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2600 litų.


Biržų teismo išvada – „visiškai nepagrįsta ir nelogiška“

Teismas V. Slavinskienės skundą tenkino, o A. Franko atmetė. Panevėžio apygardos teismo nutartyje rašoma, kad Biržų apylinkės teismas „visiškai netyrė ir skundžiamu nuosprendžiu nenustatė, kad veikoje, kurios padarymu kaltinta V. Slavinskienė, yra nusikaltimo sudėtis“. Todėl Biržų teismo išvada, jog neįrodyta, kad nusikalstamą veiką padarė V. Slavinskienė, anot Panevėžio apygardos teismo, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Dėl šios priežasties ir skundžiamo nuosprendžio laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad padoria forma išsakytas kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas. A. Frankas yra politinės partijos narys, visuomenės veikėjas, valstybės tarnautojas, viešas asmuo. Viešajam asmeniui taikomos didesnės kritikos bei viešojo asmens pakantumo kritikai ribos nei privačiam asmeniui.


Įsižeidė, kad įvardytas kaip moteris

Teisėjų kolegijai A. Frankas papildomai skundėsi, kad jį įžeidžia komentaro tekste panaudota frazė „ieškančiai frankučiui“. Pačeriaukštės seniūnui atrodo, kad jis įvardijamas kaip moteriškos lyties asmuo. O tai „žemina jį kaip žmogų“. Panevėžio apygardos teismas teigia, jog A. Franko nuomonė, kad komentare yra pakeista jo lytis ir tai jį žeidžia, „yra visiškai niekuo nepagrįsta“.
Klaidingas žodžio giminės vartojimas šiuo atveju nėra tyčinis, tai gali būti techninė rašymo klaida.


Buvo priversta ginti

Teisėjų kolegija nutarė priteisti Vaidutei Slavinskienei 2600 litų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad V. Slavinskienė tik A. Franko valia įgijo kaltinamosios statusą ir sykiu teisę gintis nuo kaltinimo.
Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, įstatymuose numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Teismo kolegija teigia, kad A. Frankas procesą inicijavo neturėdamas jokių įrodymų, jog neva nusikalstamą veiką padarė V. Slavinskienė. Jis sukūrė situaciją, kad moteris buvo priversta gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir dėl to patyrė išlaidų samdydamasi advokatą.
Teismo nutartyje rašoma: „Kadangi nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo įrodyta, kad privačiam kaltintojui A. Frankui nepatikusius veiksmus atliko V. Slavinskienė, tačiau šie veiksmai apskritai nėra uždrausti baudžiamojo įstatymo, V. Slavinskienė turi teisę į visišką nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, atlyginimą.“


Valdininkui reikalauti pinigų – norma?

Remiantis teismo išvada, kad A. Frankas sukūrė situaciją, kuri privertė niekuo nenusidėjusią moterį gintis, būtų pravartu dar sykį prisiminti šio valstybės tarnautojo veiksmus iki bylinėjimosi. V. Slavinskienės sutuoktinis K. Slavinskas rajono vadovams įteikė ne šiaip tarnybinį pranešimą apie neaiškią Pačeriaukštės seniūno veiklą darbo metu. Jis informavo, kad valstybės tarnautojas reikalavo iš mokytojos pinigų dėl įsivaizduojamų nusikaltimų.
Mokytoja turėjo galimybių gintis teismuose ir įrodinėti savo nekaltumą.
O jei į tokią situaciją būtų įveltas asmuo, kuris išsigąstų ir paklustų valdininko reikalavimams? Jeigu jis, sutrikęs, nesuprantantis, kas vyksta, imtų ir atiduotų pinigus – juk reikalauja ne kas kitas, o valdžios atstovas!
Seniūnai savo darbe susiduria su įvairiausiais žmonėmis – tarp jų būna ir menko išsilaisvinimo, silpnos sveikatos, artimųjų neturinčių asmenų. Ar jie išties yra saugūs? Ar Biržų rajono vadovai, toleruodami keisčiausius savo pavaldinių veiksmus, neatveria galimybių manipuliuoti silpnaisiais? Ar neužkirsdama kelio panašiems veiksmams rajono valdžia netampa galimų nusikalstamų veikų bendraautoriais?


Dar sykį reikalaus valdininko elgesio įvertinimo

Teismų procesus atidžiai sekęs ir juose dalyvavęs K. Slavinskas „Šiaurės rytams“ teigė, kad jis ketina dar sykį kreiptis į rajono vadovus. Politikas žada vėl reikalauti, kad būtų įvertinti Pačeriaukštės seniūno A. Franko veiksmai. A. Frankas šiuo metu priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Šios politinės partijos atstovų yra Biržų rajono savivaldybės taryboje, jie pasiskelbę opozicine jėga. Valdančiajai koalicijai priklauso konservatorių, liberalsąjūdiečių, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Centro partijų atstovai.
Liberalų sąjūdžio narys K. Slavinskas yra frakcijos vadovas, Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto pirmininkas.


Rasa Penelienė
2014-09-18



2014.09.19

Kultūros ministerija: užrašai apie sovietų karius – išvaduotojus yra „vertingosios vertybės“

Biržų rajono savivaldybės tinklalapyje pasirodė informacija apie gautą raštą iš Kultūros ministerijos.

 
„Biržų rajono savivaldybė kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją dėl tvarkos aprašo ar rekomendacijų, kaip elgtis su sovietine simbolika, esančia sovietinių karių, žuvusių 1941–1945 m., kapinėse, inicijavimo. Kultūros ministerija informavo, kad šiuo metu yra rengiamas Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir laidojimo vietose įamžinimo arba pažymėjimo tvarkos aprašas. Jis bus teikiamas derinti Lietuvos savivaldybių asociacijai. Apraše siūloma sudaryti institucijų atstovų komisiją, kuri, esant reikalui, spręstų klausimą dėl užsienio karių laidojimo vietoje esamos ar naujai pateikiamos informacijos. Taip pat būtų numatyta teisė savivaldybėms karių kapinėse įrengti papildomas informacines lentas, kuriose, atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos nutarimą „Dėl sovietinio laikotarpio Lietuvos kultūros paveldo“, būtų pateikiami komentrai ir objektyvus istorijos vertinimas. Kultūros ministerija pažymi, kad sovietinių karių kapinėse esančių elementų – atminimo lentų ar sovietinių simbolių − nuėmimas Apraše nėra numatomas, nes dauguma sovietinių karių kapinių yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, o minėti elementai yra apskaityti kaip vertingosios šių objektų vertybės“, - rašoma tinklalapyje.
„Šiaurės rytai“ prašė patikslinti, ar į Kultūros vertybių registrą yra įtrauktos ir Biržų sovietinių karių kapinės, kurios paženklintos istorinės tiesos neatitinkančiais ir mūsų tautos savimonę žeidžiančiais užrašais.
Biržų rajono savivaldybės atstovas spaudai Dalius Mikelionis informavo, kad sovietinių karių kapinės įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Kitaip tariant, tai yra vertybės. O lentos su užrašais, kad sovietų kariai yra Biržų išvaduotojai, anot Kultūros ministerijos, yra „vertingosios šių objektų vertybės“.


Parengė Rasa Penelienė
2014-09-18

2014.09.19

Tamsioji giminės gyvenimo pusė: galvą skaldė dėl pinigų

Šeštadienį alaus bare telkšojo klanai kraujo, kurį praliejo sūnaus galvą daužiusi girta motina. Agresyvią moterį palaikė jos dukra. Viskas vyko nepilnamečio vaiko akivaizdoje.

Kelmynės gatvėje esančiame alaus bare šeštadienį buvo šiurpiai mušamas žmogus. Kraują gėrę rankšluosčiai sekmadienį dar buvo nespėję išdžiūti. 

Daugeliui verslo šakų taikomi apribojimai Biržų krašte nekliudo aludžių. Mūsų rajone pagarbiai žiūrima į bet kokio lygio įstaigą, prekiaujančią saugotinu krašto paveldu. Nesvarbu, kas ir kur tą alų verda, kokiomis sąlygomis pilsto – į šias „biržietiško“ genocido ir ligų platinimo taškais tapusias girdyklas, atrodo, neužsuka už jų kontrolę ir visuomenės sveikatą atsakingos tarnybos. O juk tereikėtų užfiksuoti pažeidimus, kurie padėtų bent jau apriboti veiklą barų, kurių durys atlapotos nuo ankstaus ryto iki vėlumos. „Uždarys barą, gers paupiuose“, - nukerta barų darbo laiko apribojimo lyg velnias kryžiaus bijantis oponentas. Tačiau ar visi iš vakaro sugebės prisipirkti skysčio, kad jį galėtų gerti jau nuo 6 valandos ryto?
Dabar gi pagirių drebulio krečiamus piliečius vos tik brėkštant jau kviečia girdyklos, iki vėlumos it magnetas sutraukiančios vogtus ar pašalpų pinigus taškančius asmenis.
„Išsimuš, išsipjaus, bus daugiau oro“, - kartais ciniškai mesteli koks nors pareigūnas po eilinio kraujo praliejimo.
Tačiau tame baisiame gyvenimo rate sukasi vaikai – klykiantys namie arba jau patys su tėvais traukiantys į barus, kuriuose mokosi „suaugusiųjų“ gyvenimo. Tai, ką jie gali regėti viešose girdyklose ar šalia jų, neprilygsta jokiems siaubo filmams. Realybė yra baisesnė, nes joje vaikai jaučia tikrą kraujo kvapą.
Šeštadienio rytą iš Panevėžio pasiekė žinia apie mirusią Biržų rajono gyventoją - 34 metų moterį. Mažametį sūnų turinčią motiną užtalžė sugyventinis. Tos pačios dienos vakare į Panevėžio ligoninę iš Biržų medikai gabeno gyvybę beprarandantį 34 metų vyrą, kurio kraują praliejo girta motina. Močiutės veiksmus stebėjo nepilnametė anūkė.


Talžė lazda, mėtė indais

Šeštadienio pavakaryje į Panevėžio pusę lėkė greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilis. Lydimas medikų į respublikinę ligoninę buvo vežamas 34 metų biržietis Rolandas N. Daug kraujo netekusio ir savarankiškai kvėpuoti negalinčio vyro gyvybę palaikyti stengėsi kartu važiavęs gydytojas anesteziologas.
Iš Biržuose, Kelmynės gatvėje, esančio alaus baro smarkiai kraujuojantis sužalotasis pirmiausiai buvo atvežtas į Biržų ligoninę. Suteikus būtinąją pagalbą vyrą teko skubiai vežti į respublikinę ligoninę.
Už sausos informacijos slypi šiurpios detalės, kurias sekmadienį pasakojo įvykio liudininkai.
Bare 58 metų Regina K. gėrė su jau suaugusiais savo vaikais – dukra Oksana ir sūnumi Rolandu. Kartu, pasak baro lankytojų, buvo ir nuolat šioje įstaigoje besilankanti Reginos K. nepilnametė anūkė.
„Jie visi susipyko dėl pašalpos, kurią gavo Rolandas. Tos moterys reikalavo pinigų“, - pasakojo bare muštynių metu buvę klientai.
Jie gerai pažįsta Reginą, kurią vadina „cirkininke“. Esą ši neįgalumo pensiją gaunanti moteriškė tik vaidina, kad sunkiai vaikšto. Kartu su sūnumi socialiniame būste gyvenanti motina pasižymi ne tik girtuoklyste. Šiais metais jai baigėsi lygtinis teistumas - moteriškė skutimosi peiliuku buvo sužalojusi nebylį vyrą.
„Išsigimusi boba“, - agresyviąją biržietę apibūdino kitus jos juodus darbus žinantis vyriškis.
Šį kartą Regina lazda savo sūnų Rolandą per galvą talžė aniptol ne auklėjimo tikslais.
Alaus mėgėjai pasakoja, kad pirmiausiai Rolandas susipyko su seserimi Oksana. Ši trenkė broliui ir sulaukė atsako - buvo pargriauta anr žemės. Vykstant grumtynėms motina šoko prie vaikų ir ėmė lazda daužyti sūnaus galvą.
Baro darbuotojos bandymas skirti šeimynėlę buvo nesėkmingas. Oksana, pasak liudininkų, griebė ir lėkštelę, ir bokalą, dužo stiklai, o motina prišokusi darbavosi lazda.
„Skaldė Rolandui galvą, fontanu pasipylė kraujas… Kruvinas dar pakilo, paskui jo jėgos silpo, o motina vis dar siautėjo“, - pasakojo bare buvę žmonės. Paskui Rolandas susmuko.
Baro darbuotoja vos spėjo nešti rankšluosčius, kurie vienas po kito tapdavo šlapi nuo kraujo. Kraujo klanai telkšojo keliose baro pavėsinės vietose.
Visa tai matė mergaitė, kurios močiutė buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę, o motina kitą rytą po įvykio vėl gėrė.
Rolando gyvybę medikai išgelbėjo. Ar motinai teks pabūti už grotų, spręs nusikaltimo tyrėjai.


Primušė, o dabar nepriims į namus?

Agresyvioji Regina K. su sūnumi Rolandu gyvena Biržų rajono savivaldybės skirtame socialiniame būste. Tai yra V. Montvilos gatvėje esantis namas, kurio antras aukštas skirtas socialiai remtinai ir neįgaliai moteriai. Anksčiau čia, pasak gatvės gyventojų, name kartu su motina buvo įsikūrusi ir Reginos dukra bei trys jos vaikai. Vėliau jiems skirtas kitas socialinis būstas.
Dabar antrajame namo aukšte Regina gyvena su sūnumi. Šis esą niekur nedirba, jie abu su motina gyvena iš pašalpos ir neįgalumo pensijos.
Po įvykio alaus bare Regina K. dvi paras praleido areštinėje. Vakar moteriškė išleista į laisvę. Jai paskirtas įpareigojimas gyventi atskirai nuo sūnaus, su juo nebendrauti ir neieškoti galimybės susitikti. Taip pat smarkioji motina įpareigota niekur neišvykti.
Kadangi, preliminariomis žiniomis, būstas yra skirtas motinai, ji gali neįsileisti savo sumušto sūnaus.


Alfreda Gudienė
2014-09-16



2014.09.19

Užgeso smurtą patyrusios moters gyvybė

Praėjusio šeštadienio rytą ligoninėje mirė sugyventinio sudaužyta moteris, nesugebėjusi rasti jėgų pabėgti nuo kankintojo.

Į šią sodybą buvo iškviesti medikai, greitosios pagalbos automobiliu išvežę sumuštą moterį į ligoninę. Deja, gydytojai jai padėti nebegalėjo.

Rugsėjo 8–osios rytą į Panevėžio ligoninę išvežta ir operuota 34 metų moteris į namus grįš karste. Po atliktos galvos operacijos Irmos T. gyvybė nutrūko praėjus keturioms dienoms. „Buvo sudaužyta galva“, - tiek iš medikų išgirdo artimieji, laukiantys teismo medicinos ekspertų išvadų. Tik po ekspertizės tėvai ir artimieji galės parsivežti mirusiosios kūną.
Kaip jau rašė „Šiaurės rytai“, į šalia Kvetkų esantį Mitlanų kaimą medikai buvo iškviesti ankstų pirmadienio rytą. Be gyvybės ženklų buvo rasta dar iš vakaro sužalota jauna moteris, kurios sugyventinis pagalbos nekvietė.
„Galvojau, kad ji gal girta“, - medikams aiškino stambus aukštas vyras, kurio smūgiai mirtinai sužalojo vos 40 kilogramų sveriančią gyvenimo draugę.
Nusikaltimu įtariamą 49 metų Joną P. teismas leido suimti mėnesiui. Apie aukos mirtį jis sužinojo jau būdamas nelaisvėje.
„Mes norime, kad jis sulauktų teisingumo. Jei kartais iš valdiško teismo išsisuktų, tenubaudžia jį Dievas“, - sekmadienį kalbėjo mirties sukrėsti kvetkiečiai.


Laikė kaip įkaitą

Smurto auka dirbo socialinį darbą, padėjo seniems vienišiems žmonėms. Pasak kvetkiečių, Irma sugebėdavusi įtikti net patiems įnoringiausiems senoliams. „Mano Irma“, - taip apie Socialinių paslaugų centro darbuotoją - globėją sakydavo močiutės.
Irmos artimieji žinojo, ką jai tenka iškęsti sugyventinio namuose. Moteriai ne sykį teko sumuštai bėgti, slapstytis nuo žvėrimi tampančio girto vyro.
„Tačiau jis ją surasdavo ir kažkokiu būdu sugebėdavo įtikinti grįžti“, - kalbėjo Irmos draugė. Anot moters, tas vyriškis sugyventinę laikė kaip įkaitę. Mušdavęs ją už viską – net už tai, kad moteris neįtikdavo paduodama jam virtinius. Terorizuodavo ir dėl to, kad Irma bendrauja su savo šeima, giminėmis. Moters vaikas niekada nenakvodavęs vyriškio sodyboje, kurioje gyveno jo motina.
Artimieji rado ir pareigūnams perdavė Irmos rašytą pasižadėjimą, kurio reikalavo Jonas. Moteris rašė savo kankintojui, kad ji niekur, išskyrus darbą, neis ir su niekuo nebendraus.
„Pastaruoju metu Irma prašė pažįstamų, kad jai padėtų rasti psichologą – sakė, kad nebegali kentėti. Tik labai bijojo, kad Jonas apie tai nesužinotų. Nespėjome įvykdyti jos prašymo“, - ašaras šluostėsi Irmos pažįstama.
Pasiteiravus, kodėl Irma ėmė gerti, išgirstas šiurpinantis atsakymas: „Tada ne taip skauda, kai muša.“
Tuo metu sugyventinę terorizavęs vyras esą leido sau kitokį, laisvesnį, gyvenimą. Kvetkų ir aplinkinių kaimų žmonėms ne paslaptis, kad jis lankydavosi pas svetimus vyrus glaudžiančią moterį.
Dėl tos moters žinučių esą ir kilo paskutinis, Irmos mirtimi pasibaigęs konfliktas.


Kentėjo ir kitos moterys

 Mokyklą kartu su Jonu P. lankiusios kvetkietės prisimena jį kaip turėjusį polinkį skriausti mergaites. Užaugęs jis mušė savo motiną. Nuo šio vyro smūgių kentėjo ir pirmoji jo žmona, kuriai mirus vaikus auginti padėjo kita. Tačiau, pasak Kvetkų kaimo žmonių, ir ji neiškentė, pabėgo.
Su Irma smurtautojas gyveno šešerius metus.
Mirties sukrėstame Kvetkų kaime žmonės kalba labai atsargiai. Priežastis paprasta – daugelis jų yra artimai susiję arba su tragedijos ištiktos moters šeima, arba su nusikaltimu įtariamo vyro artimaisiais.
Mirusiąją šarvoti ruošiamasi kaimo bendruomenės namuose. Jie yra šalia parduotuvės, kurioje nuo ankstaus ryto geria ir gedulą aplaistantys kvetkiečiai.
„Toks pas mus gyvenimas – kartu geria, kartu trise ar keturiese gulasi ir svetimuose pataluose nežinia kieno pradėtus vaikus gimdo“, - žiaurią frazę ištaria sutiktas vyras. Jo manymu, tvarkyti reikia ir nelegalius prekybos alkoholiu „taškus“, kurie netoli Kvetkų esantys ir gerai žinomi.


Alfreda Gudienė
2014-09-16



2014.09.19

Penktas laidas, arba šviesos dingimo ir atsiradimo istorija

Tyrimas atliktas pagal Kirdonių kaimo žmonių, bendruomenės pirmininkų, seniūnų ir elektrikų liudijimus.

Kirdonyse nauji šviestuvai atiteko Žalgirio, Kalnelio, Ringužės, Laisvės ir Ateities gatvėms. 

Kodėl šviesa iš vieno kaimo galo persikėlė į kitą?

Biržų rajone, Pabiržės seniūnijoje, yra graži Kirdonių gyvenvietė. Čia gyvenančius žmones kaip ir kitų rajono kaimų gyventojus kamuoja kelių ir šviesos problema. Kirdonyse aklinos tamsos nėra – naujos lempos šviečia kai kuriose gatvėse. Šviestuvai jose atsirado rajono savivaldybei skyrus apie 300 tūkstančių litų dalinio tamsos likvidavimo projektui. Pinigai buvo padalinti atskiroms seniūnijoms, o šios dalijo atskiroms gatvėms.
Kirdonyse nauji šviestuvai atiteko Žalgirio, Kalnelio, Ringužės, Laisvės ir Ateities gatvėms.
Pasak Pabiržės seniūnės Vitos Zurbaitės, sužibo jie nuo 2009 metų.
Už šviesą moka verslininkai Audrys Šimas ir Ričardas Rinkevičius, kurių verslo bazė susijusi su Kirdonių kaimu. Verslininkai tam skiria tikslines lėšas. Pasak rajono savivaldybės tarybos nario A. Šimo, jiedu per metus sumokėjo 750 litų.
„Galėtume ir visą kaimą apšviesti – su naujomis lempomis daug nekainuotų“, - sako A. Šimas. Tačiau daugelyje Kirdonių gatvių lempų nėra. Senos dingo, o naujų, kaip aukščiau minėtose gatvėse, neatsirado.
Dėl to ir kyla žmonėms įvairių klausimų. Pavyzdžiui, Sodžiaus gatvėje gyvenanti Birutė Narbutienė sako, kad jai susidaręs įspūdis, jog šviestuvai iš jos gatvės… išskrido į šiaurę.
„Na, taip, paukščiai skrenda į pietus, o lempos – į šiaurę“, - liūdnai šypsosi moteris. Ir paaiškina, kad mintyse ji turi šiaurinę kaimo pusę, kurioje yra apšviestos Laisvės, Ateities, Kalnelio gatvės. Būtent tose gatvėse gyvena šviesūs žmonės - ankstesnis ir dabartinis kaimo bendruomenių pirmininkai Steponas Staškevičius ir Audrys Šimas.
Daugelį aplinkybių ir žmonių apmąstymų bandoma aiškinti mėnulio fazių kaita. Tačiau lempų kaitai ir gatvių apšvietimo parinkimui mėnulio įtaka sunkiai paaiškinama.
Todėl ne apie saulę ar mėnulį kalbėjomės su gatvių šviesos istoriją žinančiais asmenimis.


Gatvė užtemo 2001 – aisiais

Sodžiaus gatvės užtemimo istorijos liudytoja kalba: „Į Kirdonių kaimo Sodžiaus gatvę gyventi atvykau 1998 metais. Radau gerai apšviestą gatvę, nuo gatvės šviestuvų net kiemai buvo šviesūs.
2001 metais vyko elektros stulpų rekonstrukcija. Po darbų gatvė tapo tamsi.“
Moteris prašo padėti išsiaiškinti, kur dingo šviesa ir kodėl ji po aštuonerių metų „ne grįžo“ į Sodžiaus gatvę, o sužibo kitose gatvėse.
Pasak šviesos ir teisybės ieškančios kirdoniškės, lempos šviečia akligatvyje, kur gyvena žymesni žmonės, o kone pagrindinėje Sodžiaus gatvėje ir tamsu, ir duobės žiojėja.
„Ar tikrai dėl to kalti „Lesto“ elektrikai, pasiėmę kažkokį penktą laidą?“ – svarsto moteris, išgirdusi atakingų asmenų aiškinimus. Ji nori išgirsti tiesą iš paties „Lesto“ atstovų.


Laukia seniūnijos kreipimosi?

„Biržų rajono Kirdonių kaimo Sodžiaus gatvės žmonės ieško atsakymo, kur dingo šviesa. Jų gatvėje ilgus metus sąžiningai švietę šviestuvai esą pradingo po elektros stulpų rekonstrukcijos darbų. Žmonėms esą buvo aiškinama, kad „toks yra elektrikų planas“. Esą nebuvo prijungtas „kažkoks penktas laidas“ ir dėl to dingo galimybė apšviesti gatvę. Gal gali „Lesto“ gauti informaciją iš Biržuose esančio savo padalinio, kurio darbuotojai pakomentuotų Kirdonių kaimo apšvietimo rekonstrukcijos peripetijas ir šviesos dingimo priežastis?“ – rašė „Šiaurės rytai“ į centrinę „Lesto“ būstinę Vilniuje. Taip pat teirautasi, ar yra ryšys tarp šviesos dingimo Sodžiaus gatvėje ir jos atsiradimo kituose kaimo taškuose. Gautas atsakymas, kuriame neminimas nei penktas laidas, nei šviestuvai, nei šviesos „persikėlimas“.
„Siekdami užtikrinti patikimesnį elektros energijos tiekimą mūsų vartotojams, 2001 metais atnaujinome elektros linijas Kirdonių kaimo Sodžiaus gatvėje. Mes esame pasiruošę bendradarbiauti su seniūnija, jei ji nutartų įrengti apšvietimą minėtoje gatvėje. Seniūnija pirmiausia turėtų kreiptis į LESTO dėl elektros energijos tiekimo gatvės apšvietimo įrenginiams“, - rašo „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba.
Atrodytų, kad elektrikai liniją atnaujino, senus šviestuvus nuėmė, o nauju apšvietimu jau turėtų rūpintis vietos valdžia.
Kodėl buvo nuimti šviestuvai ir kokį vaidmenį atlieka dingęs „penktasis laidas“, „Lesto“ nekomentuoja.


Nauji šviestuvai – savivaldybės planas

Pasikalbėjus su Pabiržės seniūne V. Zurbaite, Kirdonyse gyvenančiu buvusiu kaimo bendruomenės pirmininku S. Staškevičiumi ir dabartiniu bendruomenės vadovu A. Šimu paaiškėjo, kad nauji natrio šviestuvai Žalgirio, Laisvės, Ateities, Ringužės gatvėse įrengti vykdant savivaldybės finansuojamą projektą. Apšvietimo rekonstrukcija vykdyta 2007 metais, kai bendruomenei dar vadovavo S. Staškevičius, kurį netrukus, 2008 – aisiais, pakeitė A. Šimas. V. Zurbaitė seniūnijai vadovauja nuo 2007 metų.
Ieškant atsakymo, kodėl savivaldybės lėšos nenaudotos šviestuvams Sodžiaus gatvėje įrengti, o natrio lempos kabintos kitoje kaimo pusėje, vėl pasijuto „penktojo laido“ veikimo įtaka.
Visi Kirdonių kaimo zonoje veikiantys atsakingi asmenys teigė, kad laidą esą „Lesto“ pradangino, o be šito laido apsišviesti neįmanoma. Jam nutiesti reikia projekto, o projektui dėl laido tiesimo reikia pinigų, kurių nėra. Jie buvo skirti tik lempoms kabinti ant stulpų, prie kurių „penktas laidas“ dar nenukirstas. Tai yra prie tų stulpų, kurių dar nerekonstravo „Lesto“.
Pasak savivaldybės vykdyto apšvietimo projektu besirūpinusio Vietinio ūkio skyriaus specialisto Juozo Juozapavičiaus, Sodžiaus gatvėje stulpus remontuoti reikėjo, nes jų atramos buvo „degtukinės“, tai yra supuvusios.
J. Juozapavičius paaiškino, kad prie stulpų yra penki laidai – keturi elektros tiekimui, o vienas – apšvietimui. Tas penktasis, apšvietimo laidu vadinamas, kadaise bendrovei priklausęs, rekonstrukcijos metu buvo „niekieno“. Todėl elektrikai jį ir panaikino. Norėdama, kad tas laidas būtų nutiestas, savivaldybė turėtų rengti projektą. Pasak J. Juozapavičiaus, tai nėra sudėtinga, bet laiko užimtų.
Kai Kirdonyse buvo kabinami nauji šviestuvai, Sodžiaus gatvėje „penktojo laido“ nebuvo, todėl lempos sušvito kitose gatvėse.


Kalba nuolat, o pinigų nėra

„Lesto“ atstovas siūlė pasitei-rauti seniūnijos, ar ši kreipėsi dėl galimybės įrengti apšvietimą Sodžiaus gatvėje. Pabiržės seniūnė V. Zurbaitė atsakė, kad tai yra ne vienos seniūnijos problema. Apie tamsias rajono kaimų gatves seniūnai susirinkimuose kalba nuolat, tačiau galimybių įrengti apšvietimą kol kas nėra.
Apie jokius naujus projektus, anot seniūnės, savivaldybės administracijoje kol kas nekalbama. Jei tik seniūnė sužinos, kad gatvių apšvietimo projektams bus skirta lėšų, ji kreipsis ir dėl Kirdonių kaimo Sodžiaus gatvės.
„Šiaurės rytų“ atlikto tyrimo nauda tik tokia, kad sužinota, jog kaimo gatvių apšvietimo reikaluose neabejotinai egzistuoja ne tik mėnulio, saulės, bet ir „penktojo laido“ įtaka. Kokios aplinkybės turi susiklostyti, kad visa tai kartu sudėjus paveiktų Biržų savivaldybę, o ši kreiptųsi į „Lesto“ - kito tyrimo tema.


Alfreda Gudienė
2014-09-18




2014.09.19

„Debesis lygiai tiek pat pripiltas dangaus, kiek ir kapas“

Tai eilutės iš lenkų poetės Vislavos Šimborskos, kurios kūryba skambėjo sekmadienį Biržų pilyje vykusios Žydų kultūros dienos renginiuose, eilėraščio.

Perkusininko Arkadijaus Gotesmano ir aktorės Dalios Michelevičiūtės skambantis tylėjimas. 

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje tradiciškai pažymima Žydų kultūros diena . Eu­ro­pos Ta­ry­bos prog­ra­mai „Žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do ke­lias Eu­ro­po­je“ pri­klau­san­čius Žydų kultūros dienos (ŽKD) ren­gi­nius Lie­tu­vo­je koor­di­nuo­ja ir ren­gia Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas kar­tu su Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nė­mis, kraš­to mu­zie­jais ir mo­kyk­lo­mis, bib­lio­te­ko­mis, kul­tū­ros cen­trais, mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nis­tra­ci­jo­mis. Sekmadienį ŽKD renginiai vyko ir Biržų savivaldybėje. Šiais metais renginių tema - „Mo­te­ris ju­daiz­me“. Senosiose žydų ir karaimų kapinėse Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovas, istorikas Vidmantas Jukonis supažindino su ten jau kelerius metus vykusiais senųjų antkapių užrašų tyrinėjimo darbais bei pasiektais rezultatais.
Vėliau renginys persikėlė į Biržų pilies salę. Čia teatro ir kino aktorė Dalia Michelevičiūtė skaitė žydų kilmės lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Vislavos Šimborskos (Wislawa Szymborska) poeziją. Jautriai, subtiliai ir elegantiškai liejosi V. Šimborskos eilės, lydimos dviejų muzikos grandų - džiazo muzikanto, saksofonisto Petro Vyšniausko bei perkusininko, avangardinio džiazo atlikėjo ir kompozitoriaus Arkadijaus Gotesmano muzikinių improvizacijų.
Žodžio ir muzikos sintezė buvo tokia organiška ir įtaigi, kad salė klausėsi sulaikiusi kvėpavimą. Neatsitiktinai 1996 metais literatūrinę Nobelio premiją gavusią V. Šimborską premijos skyrimo komitetas pavadino poezijos Mocartu- poete, kuri kalbos elegantiškumą derino su „Bethoveno įtūžiu“, o rimtas temas – su humoru.
Susirinkusius pasveikino Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis dėkojo susirinkusiems biržiečiams už žydų tautos istorinės atminties saugojimą ir puoselėjimą. Bendruomenės pirmininkas įteikė simbolines atminimo dovanas renginio organizatoriams. V. Jukonis, G. Kofmano įvardintas kaip žydų bendruomenės draugas ir partneris, daugiausiai prisidėjęs prie žydų atminimo Biržuose išsaugojimo, buvo apdovanotas simboline žydų kepuraite kipa (jarmulka). Ją ortodoksai žydai privalo nešioti visą laiką, nusiima tik miegodami. Atminimo dovanėles - velykinių judėjų paplotėlių macų dėžutes - taip pat gavo vicemerė Stasė Eitavičienė bei Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos atstovai.


Antanas Vaičeliūnas
2014-09-16



2014.09.19

Šventi dalykai turi apsigyventi širdyje

Skrebiškių kaime pašventintas naujas kapinių kryžius.

„Kryžių reikia garbinti savo gyvenimo būdu“, - kalbėjo Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas Virgilijus Liuima. 

Praėjusį sekmadienį katalikų Bažnyčia minėjo Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventę. Suosto bažnyčioje vyko kasmetiniai Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai, šventės iškilmės vyko ir Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijoje. Prasmingas ir gražus renginys vyko prie minėtoje parapijoje esančios Skrebiškių koplyčios. Buvo šventinamas Skrebiškių kapinių kryžius, kurį pastatė vietos gyventojai.
Meistro Rimanto Bedalio darytas kryžius iškilo toje pačioje vietoje, kurioje stovėjo senasis. Pasak senųjų skrebiškiečių, dar sovietmečiu dabar jau a. a. Petro Juknevičiaus išdrožtas kryžius stovėjęs neilgai – staiga ėmęs ir sugriuvęs. Kalbėta, kad supuvo gamtos poveikio neatlaikiusi pušies mediena, tačiau vietos žmonės dabar pasakojo, kad kryžius buvo degintas. Anot žilagalvio senolio, kryžius lūžęs kaip tik toje vietoje, kurioje buvo kažkuo apipiltas ir degintas.
Naujas kapinių kryžius sekmadienį pastatytas senojo vietoje, o į koplyčią grįžo prieš 30 metų iš jos išvežtas Šv. Marijos paveikslas. Klebonas Virgilijus Liuima šventino prieš grįžimą į Skrebiškius restauruotą paveikslą ir vainikais apipintą naująjį kryžių.
„Kryžių reikia garbinti savo gyvenimo būdu“, - kalbėjo kunigas tikintiesiems. Pasak dvasininko, prie kiekvienos gryčios ar kiekvienoje galulaukėje galima pristatyti daugybę kryžių, tačiau „jie mūsų nepalies, jeigu jų neįsileisime į savo širdis“.
Kunigas V. Liuima prašė tikinčiųjų rasti laiko maldai. Anot jo, net ūkio darbais labai užsiėmę kaimo žmonės norėdami gali drauge pasimelsti kad ir rytą atnešę pieną į surinkimo punktą.
„Keliese nors savaitę melskitės kokia nors labai svarbia kaimui intencija. Pamatysite, patirsite, kad malda daro stebuklus“, - kalbėjo kunigas apie bendros maldos jėgą.
Kadangi šventėje nebuvo giesmininkų, koplyčioje giesmę Šv. Marijos garbei vedė pats kunigas. Skrebiškiečių giesmė koplyčioje skambėjo kaip tikėjimo gyvybės ženklas.
Kunigas žodžiais ir dovanėlėmis dėkojo kryžiaus statytojams - meistro sūnui Andriui Bedaliui, Ričardui Mikalauskui, seniūnaičiui Žydrūnui Užubaliui, Alfonsui Baronui ir šventą statinį savo darželio žolynų vainikais puošusiai Marytei Undzėnienei. Ji sakė, kad kryžių statant dirbo ir pats klebonas V. Liuima.
Į šventę neatvyko susižeidęs ir į ligoninę patekęs meistras R. Bedalis. Iškilmėse buvo jo žmona Alma ir iš užsienio į gimtinę sugrįžęs sūnus Andrius.
„Net nežinau, kas čia pirmasis sugalvojo kryžių statyti. Aš pati apie tai sužinojau iš Celinos (Mikalauskienės – aut.)“, - prisipažino žilagalvė moteris. Kiti apie idėją išgirdo iš geru žodžiu minimo jauno seniūnaičio Žydrūno Užubalio. Taip vienas per kitą skrebiškiečiai pasidalijo idėja, jai pritarė ir padėjo įgyvendinti.
Atlikę gražų darbą ir susirinkę į šventę žmonės neskubėjo skirstytis - džiaugėsi sekmadieniu ir širdis aplankiusia palaima.


Alfreda Gudienė
2014-09-16



2014.09.16

Kuo vaišino Juozas Miltinis?

Trečiadienio vakarą Biržų pilies pirmojo aukšto salėje atidaryta iš Panevėžio atkeliavusi „gurmaniška“ paroda „Karališkai pas Miltinį“.


Paroda – vienas iš Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos renginių ciklo „Po Paryžiaus dangum“ renginių, skirtų Panevėžiui, 2014 m. Lietuvos kultūros sostinei. Ją organizavo ir kuruoja minėtajai bibliotekai priklausantis Juozo Miltinio palikimo studijų centras. Mūsų miestą ji pasiekė bendradarbiaujant su Biržų rajono savivaldybės viešąja Jurgio Bielinio biblioteka. Parodos atidarymas patikėtas naujajai bibliotekos direktorei V. Vorienei. Ji pristatė atvykusius svečius – Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos direktorę R. Maselytę bei Juozo Miltinio palikimo studijų centro vadovę A. Mikelinskaitę.
Pastaroji papasakojo, kad tokia paroda sumanyta, norint atgaivinti Juozinių tradiciją. Legendinis Panevėžio teatro įkūrėjas ir režisierius itin mėgęs švęsti savo vardines. Tą dieną jis sėdėdavo krėsle lyg karalius ir nuo ryto iki vakaro laukdavo svečių. Anot A. Mikelinskaitės, J. Miltinis garsėjo ne tik savo statomais spektakliais, bet ir improvizacija virtuvėje. Jaunystėje studijavęs Paryžiuje, visą gyvenimą jis išsaugojo meilę prancūziškai kultūrai ir kulinarijai. Tad neatsitiktinai iš 60 eksponuojamų patiekalų receptų 16 yra prancūzų kalba, 49 – lietuvių. Jie užrašyti sąsiuviniuose, užrašų knygutėse, atskiruose pavieniuose lapeliuose. Galima spėti, kad maestro itin mėgo bulvinius patiekalus; jo užrašuose yra bulvių su glazūra, bulvių itališkai, bulvių ale arigul, bulvių jūrininkiškai receptai. Prancūziškai puikuojasi užrašai prašmatnių patiekalų iš jautienos ir ėrienos mėsos.
J. Tamošaitis, Juozo Miltinio gimnazijos Teatro studijos vadovas ir buvęs režisieriaus mokinys, papasakojo, kad aktorių, menininkų susibūrimai J. Miltinio bute Juozinių proga buvę ne tik gurmaniška, bet ir dvasinė puota. Prie sūrio, alyvuogių, maestro itin garbinamo raudonojo vyno ir jo pagaminto karštojo kokio nors itin reto patiekalo nestigdavo ir filosofinių kalbų apie gyvenimą bei meną. Pasak parodos iniciatorių, būtis ir buitis visada būdavo susipynę, visada šalia.
J. Tamošaičio vadovaujamos moksleivės parodė literatūrinę kompoziciją pagal R. Granausko novelę „Tie dauginantys liūdesį“. Teatro mokytojas kvietė pamąstyti apie tai, kad menas nepateikia problemų sprendimo, o jas tik iškelia, dar labiau „suaktyvina“. Sprendimus turime rasti patys.
Nurimus kalboms, prabilo skrandis, tad nieko nelaukdami parodos atidarymo lankytojai buvo kviečiami ragauti restorano „Pilies skliautai“ parūpintų patiekalų pagal J. Miltinio receptus. Restorano šeimininkė R. Greviškienė vaišino bulvėmis, pagamintomis itališkai, spirgučių padažu, bulviniais virtinukais ir dviejų rūšių užtepėlėmis – viskas buvo pagaminta natūralių taukų pagrindu.
Paroda Biržuose veiks iki spalio vidurio, o norintiems savo namuose pajusti prancūzišką dvasią pateikiu vieną iš režisieriaus užrašų iššifruotų receptų.
Provanso užkandėlei reikės baltos duonos, ančiuvių pastos, tuno aliejuje, pomidorų, kietai virtų kiaušinių trynių, kaparėlių.
Pakepinkite aliejuje duonos riekes. Dar šiltas aptepkite ančiuvių pasta. Tada sumalkite tuną aliejuje, pomidorų minkštimą, kietai virtų kiaušinių trynius ir kaparėlius. Pridėkite truputį aliejaus. Šią masę tepkite ant sumuštinių. Papuoškite pomidorų griežinėliais, juodosiomis alyvuogėmis be kauliukų.


Indra Drevinskaitė -
Žilinskienė
2014-09-13

2014.09.16

Ne visiems Kirdonių gyventojams norisi dainuoti

Gražioje Pabiržės seniūnijos gyvenvietėje vyksta gražūs koncertai, tačiau žmonėms labiau reikėtų lygaus kelio, šviesos ir tiesos.

Sodžiaus gatvės duobės šiais metais tebuvo užpiltos atliekomis su skudurais ir virvagaliais. Lopymo gatvė sulauks tik 2016 metais.

Kieno lopiniai gražiausi?

Kai žmonės internete skaito, ką gali nuveikti šauniausios šalies bendruomenės, jiems kyla įvairių minčių. Pavyzdžiui, kodėl kaimo bendruomenių projektai dažnai nukreipti į šventes ir vaišes, o ne į žmonių gyvenimo aplinką gerinančias iniciatyvas. Kiek ta Europa pinigų bekištų, mūsų kaimai vis dar labai skurdūs – gatvės tamsios ir duobėtos, o jų remontas panašus į anekdotus. Todėl po visų gražių švenčių ir linksmybių gyventojams telieka dairytis, pas kurį kaimyną lopas gražiausias.
Ir tokią liūdnoką realybę regint ima atrodyti, kad Biržų rajone ne gražiausių sodybų, o gražiausių asfalto lopinių konkursą rengti reikėtų. Gal netgi originaliausio duobių užpylimo būdo rungtį reikėtų sugalvoti, o laimėtojų vardais gatves vadinti.
Štai Kirdonyse, pasak žmonių, gražiausi lopiniai šiais metais atsirado Ringužės, Taikos, Laisvės, Ateities gatvėse ir Žalgirio gatvės atkarpoje.
Sparnuotą frazę „Per kančias į žvaigždes“ Kirdonyse gali pakeisti užrašas „Per naujus lopinius – į taiką, ateitį ir laisvę“.
Originaliausiai duobės buvo užpiltos Sodžiaus gatvėje. Gyventojai rodo nuotraukas, kuriose matosi, kuo galima gerinti eismo sąlygas ir gyvenimo gerovę. Tam tinka įvairios atliekos, tarp jų ir skudurai.
Tad Sodžiaus gatvę galima drąsiai vadinti originaliu „skuduriniu“ keliu. O štai Laisvės ir Ateities gatvės jau dabar vadinamos „auksiniu keliu“.


Kur tiesa, o kur melas?

Mintys apie konkursus kilo perskaičius kirdoniškės Birutės Narbutienės laišką. Moteris tikino nenorinti slėptis po anonimų vardais – jos tikslas kalbėti viešai apie tai, kas ne jai vienai skaudu. „Mūsų gatvė prasideda nuo plento Biržai - Pasvalys. Gatvė gana judri, vyksta gyvenimas. Daugybę kartų prašėme Pabiržės seniūnės pagalbos, bet išgirsdavome kalbėjimą lyg sugedusios plokštelės muziką. „Nėra pinigų!“ – kartojo seniūnė. Norime žinoti, kur tiesa, kur melas?“ – rašo ponia Birutė.
Moteris rašo apie šių metų birželį vykusį Kirdonių kaimo gatvių remontą, kuris kirdoniškei panašus į žaidimą „Tam davė, o…“
Ponia Birutė teigia negalinti rasti aiškaus atsakymo, kodėl į vienų gatvių duobes pilamas asfaltas, o į kitų – atliekos.
„Prasidėjus birželiui, vieną rytą, apie 8.30 val., į Kirdonių kaimą įvažiavo gatvių remonto technika. Ačiū Dievui, suplojome rankomis, bet, deja, džiaugtis teko neilgai.
Sėdau ant dviračio pažiūrėti, kur nurūko visa technika. Taigi, gražius lopus sudėliojo ne mūsų, o kitoje gatvėje, kur gyvena bendruomenės pirmininkas Audrys Šimas.
O mums atvežė atliekų, išgremžtų iš tų tvarkomų gatvių. Kaip skaudu! Parašiau registruotus laiškus bendruomenės pirmininkui A. Šimui, seniūnei Vitai Zurbaitei. Seniūnė atsiuntė atsakymą, o iš pirmininko - nė žodžio. Kodėl taip elgiamasi? Žmonės nuleido rankas, žiūri į savo daržus, nes žino, kad valdžiai tik nusispjauti į viską. Tokia gyventojų laikysena – valdžiai tik į naudą. Iškviečia kokią grupelę padainuoti, žmonės turi šaukti „valio Audriui Šimui, valio pirmininkui!“, - rašo įskaudinta moteris. Sako, kad jai toks skandavimas vasaros šventėje primena liūdnai pagarsėjusių istorinių asmenybių šlovinimą ir, anot ponios Birutės, „amžiną pasididžiavimą“.
O didžiuotis bendruomenės pirmininkas A. Šimas, pasak kirdoniškės, kol kas nelabai kuo turi.
Bent jau bendravimo su žmonėmis taisyklių jam reikėtų paisyti ir į rūpimus klausimus, kartais ne visai patogius, atsakinėti.
„Aš jam nepavydžiu, tačiau noriu, kad pirmininkas su žmonėmis gražiai bendrautų, tartųsi dėl projektų, stengtųsi, kad gėrio būtų daugiau“, - sako B. Narbutienė.


„Toks yra grafikas“

„Šiaurės rytai“ kalbino Biržų rajono savivaldybės tarybos narį, Kirdonių bendruomenei vadovaujantį A. Šimą. Klausė, kodėl į jo sodybą vedantis kelias yra ne tik apšviestas, bet ir gražiai užlopytas. „Pabiržės seniūnija čia viską, kas susiję su kelių remontu, tvarko. Viską daro pagal eilę, o Sodžiaus gatvės eilė buvo jau 2012 metais. Tik pagrindinė Žalgirio gatvė lopoma kasmet“, - atsakė pirmininkas.
Jis pripažino, kad judrioje Sodžiaus gatvėje žiojėja duobės, tačiau pakartojo rajone žinomą tiesą, jog kelių remontui trūksta pinigų.
Kadangi Sodžiaus gatvėje yra įsikūrusi A. Šimo verslo įmonė „Šalva“, klausėme, ar jo nuomojami automobiliai dar labiau neniokoja gatvės, kurios remontu galbūt pats verslininkas galėtų pasirūpinti.
„Mes judame žvyrkeliu, Sodžiaus gatve nevažiuojame. Toks buvo gyventojų prašymas“, - sakė bendruomenės vadovas.
Duobių nelopys iki 2016 metų
Kad duobės tamsioje Sodžiaus gatvėje žmones gąsdins iki 2016 metų, įsitikinome perskaitę Pabiržės seniūnijos raštą.
Seniūnė Vita Zurbaitė informuoja B. Narbutienę, kad seniūnijos vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir remontui lėšų reikia žymiai daugiau, negu skirta 2014 metams. Dėl to nėra galimybės remontuoti asfalto visose gatvėse.
Sodžiaus gatvėje duobės esą buvo užlopytos 2012 metais, o 2013 – aisiais remonto darbai atlikti Žalgirio gatvės atkarpoje, Taikos ir Sodo gatvėse.
„Šias metais asfalto dangos remonto darbai atlikti Žalgirio g. atkarpoje, Taikos, Laisvės, Ateities, Ringužės gatvėse. 2015 metais planuojama remontuoti Kalnelio gatvę. Sodžiaus gatvės asfalto dangos remonto darbus atlikti planuojama 2016 metais“, - rašo seniūnė V. Zurbaitė.
Toks kaimo gyvenimas rajone, kuriame numatytas lopymo grafikas. Būtų idealu, jei ir kelio duobių atsiradimas būtų planuojamas pagal grafiką.
Kodėl Ateities gatvėje, kur yra A. Šimo sodyba, dega šviesa, o Sodžiaus gatvėje – ne, rašysime kitą savaitę. Redakcija kol kas ieško atsakymo, kur dingo gatvių šviestuvai, laidas ir pagal kokį grafiką savivaldybė visa tai gali grąžinti.


Alfreda Gudienė
2014-09-13


2014.09.16

Sužalojo kaimynės mėtomi akmenys

Biržų rajono policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rugsėjo 11- ąją iškoneveiktos ir akmenimis apmėtytos bei smūgių sužalotos moters.

Savo namų kieme buvusią moterį išplūdo, akmenimis apmėtė ir sužalojo netoliese gyvenanti kaimynė.

Tą dieną, kai visoje Amerikoje ir visame pasaulyje minėtos didžiausio istorijoje teroro akto 13 – osios metinės, Biržuose vyko vietinės reikšmės teroras – moteris prieš moterį. Kaip užfiksuota policijos įvykių suvestinėse, rugsėjo 11 – osios vakarą, 20. 25 val., Vilniaus gatvėje gyvenančią 74 metų E. O. užpuolė dvidešimčia metų jaunesnė kaimynė D. P.
Agresorė plūdosi, grasino susidoroti ir svaidėsi ne tik keiksmais, bet ir akmenimis.
Užpultajai prireikė medikų pagalbos – akmenys sužalojo moters veidą ir dubens kaulą.
Konflikto esmė neaiški ir, ko gero, agresyviosios biržietės išpuolis galėjo būti paskatintas alkoholio ar kitokių svaiginančių medžiagų.
Išpuolis vyko ketvirtadienį, o penktadienį nukentėjusios veido pusė buvo mėlyna. Vilniaus gatvėje apsigyvenusi ir sodybą tvarkanti E. O. pasakojo, kad ją užpuolė Žemojoje gatvėje gyvenanti D. P., kuri atrodžiusi girta.
„Aš į sodą išnešiau pelenus. Išpylusi juos po vaismedžiu išgirdau keiksmus. Kaimynė mane vadino visokiais įžeidžiamais žodžiais, o paskui griebė gatvės akmenis ir ėmė mėtyti. Gerai, kad nepataikė į smilkinį“, - pasakojo E. O.
„Tai šitaip ji mums už visa, ką gero esame padarę, atsidėkojo“, - kalbėjo su E. O. gyvenantis vyras. Pasak jo, rekonstruodami Vilniaus gatvėje įsigytą namą jie kaimynams atidavę dujinę viryklę bei kitais būdais padėję sudėtingo gyvenimo būdo žmonėms. Vietoje dėkingumo iš kaimynės sulaukdavo tik priekaištų ir reikalavimų duoti tris šimtus litų. Sumos dydis esą keisdavosi, priklausomai nuo apsvaigimo laipsnio.
Nukentėjusios moters skriaudėjos pakalbinti nepavyko. Jos namų durys buvo užrakintos, kieme tik lojo šuo. Kieme matėsi mažosios architektūros detalės - seni medžio apdirbimo įrankiai, kurie liudijo šeimininkų nagingumą. Tačiau, pasak kitų gatvės gyventojų, juos paliko kadaise čia gyvenęs medžio meistras. Šiuo metu sodyboje gyvenančios D. P. policija ieško apklausai.


Alfreda Gudienė
2014-09-13


2014.09.16

Kuriančios dainų ir draugystės tiltą

Šelmis rugsėjis, tebekvepiantis vasaros nuotykiais, mokyklon sukvietė saulės nubučiuotus mokinius. Jie, dar pilni vasaros uogų aromato bei pirmųjų šiųmečių obuolių skonio, Lietuvos mokyklose kimba į mokslus, po to skuodžia šokti, piešti, sportuoti, lipdyti, groti... Dvi kaimyniniame Rokiškio rajone esančios Pandėlio gimnazijos mokinės Justina Motiejūnaitė ir Deimantė Sadauskaitė sako norinčios tik dainuoti. Jos ir dainuoja. Tad merginų ne tik vasara, bet – akivaizdu – ir visi mokslo metai prabėgs su mikrofonu rankose bei laiminga šypsena stovint ant scenos.

 

Deimantė ir Justina drauge muzikuoja jau septynerius metus.

Pirmasis koncertas – Kučgalyje

... o Kučgalyje todėl, kad šiame miestelyje gimė ir su tėvais bei broliu gyvena penkiolikmetė Justina. Kai buvo uždaryta kaimo mokykla, mergaitė su daugeliu kitų vietinių vaikų pradėjo lankyti Pandėlio pradinę mokyklą, paskui - gimnaziją. Pirmojoje ir susitiko savo vienmetę Deimantę. Atsitiktinai klasėje susėdusios į vieną suolą, dabar jos sako jau tą pirmąjį kartą tarsi „sulipusios“. Ir štai jau septyneri metai jų gražiai mergaitiškai draugystei, kurią bendras pomėgis – dainavimas – tik dar labiau sutvirtina. „Esame ne tik draugės, bet ir scenos kolegės“, - šypsosi abi. Deimantės šnekoje labai gražiai skamba Rokiškio krašto tarmės nuotrupėlės, ir tas dvylika kilometrų, skiriančių Kučgalį nuo Pandėlio, tarsi savaime nyksta... Taigi, praėjus šiek tiek laiko nuo to pirmojo susitikimo viename mokykliniame suole, pandėlietė Deimantė atvyko į svečius pas kučgalietę Justiną. „Oi, buvom dar mažytės! Galbūt kažką žaidėm, veikėm kartu, bet tuokart užgimusi idėja tiesiog kieme surengti koncertą baigėsi tuo, kad dainuojam iki šiol“, - pamena Justina. Būtent jos tėvelių namų kieme mergaitės pirmą kartą drauge uždainavo.
Iki tol Deimantė pasakoja ypač mėgdavusi dainuoti ir viena. Įsibėgėjus labai jaunatviškam pokalbiui, telefonu dar skambinom Deimantės mamai Onutei pasiteirauti, iš kur visgi tas merginos nenumaldomas noras išreikšti save balsu. Ji pamena: „Būdavo taip, kad dar visai mažos, vos trejų metukų, Deimantės prašydavau bent jau ryte nedainuoti, nes taip niekas nedaro. Ji – scenos žmogus. Ir dabar ji spėja visur – dalyvauja muzikos olimpiadose, ir bažnyčioje gieda, ir mokyklos ansamblyje bei chore dainuoja, tą patį nuolat daro namie, groja gitara ir pianinu, lanko Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklą…“ Be to, ji du kartus dalyvavo respublikiniame vaikų dainų konkurse „Dainų dainelė“. Šiemet tapo laureate.
O Justina? Pokalbyje dalyvauja ir jos mama Dalia Motiejūnienė – Kučgalio bibliotekininkė, mergaičių pagrindinė patarėja, užtarėja, ramstis, mokytoja, tiesiog labai gera draugė. Žemaitė nuo Kretingos sako paauglė būdama pati išmoko groti pianinu ir visuomet norėjusi dainuoti. Turinti pedagoginį išsilavinimą, ilgą laiką tuometinėje Kučgalio specialiojoje mokykloje ji dirbo muzikos mokytoja. „Tikriausiai atsitiko taip, kad dabar dukra pildo mano svajones. Ją dainuojančią pamenu irgi nuo vaikystės“, - su begaline meile žvelgdama į Justiną kalba jos mama.
Dalia visąlaik sako tiktai „už“, kad dukra ir jos draugė dainuotų. Justinos tėveliai dainininkių „kolektyve“ atlieka tarsi „pilkųjų kardinolų“ vaidmenį – be jų palaikymo ir pagalbos mergaitės negalėtų pasiekti koncertų vietos, negalėtų pasitarti, kaip geriau atlikti kūrinį, galų gale netektų tokio svarbaus supratingumo ir meilės.
„Mes kiekvienas turime turėti savo širdžiai kokią nors mielą veiklą“, - įsitikinusi D. Motiejūnienė.
Mergaitės nieko nesivaržydamos čia pat, Motiejūnų kiemo pavėsinėje, pradeda dainuoti. Klausausi, gėriuosi, ragauju naminį sūrį, laižau medų…


Koncertinė magistralė

Dabartiniame Justinos ir Deimantės repertuare – apie šimtą lietuvių ir užsienio autorių dainų. Jos mielai atlieka Augustės, Soliario, S. Gomez, „Pinup girls“ dainas. Dainuoti pradėjo nuo L. Remeikienės kūrinių, kurie joms gražiausi iki šiol, tik sako turinčios didelę bėdą – išmoko visas šios dainininkės atliekamas dainas, tad su nekantrumu laukiančios jos naujo repertuaro. Kol kas jos dainuoja lietuvių kalba, bet neatmeta galimybės tai daryti, tarkim, anglų, ispanų, galbūt net rusų kalba. Anuomet kieme improvizuota vaikiška scena pamažu „peraugo“ į kur kas rimtesnius pasirodymus. Dalia, Justina ir Deimantė pamena, kad viskas prasidėjo nuo įvairių renginukų Kučgalyje, kur mergaitės dainuodavao, o garsas apie jas pasklido po pirmųjų gastrolių. Tąkart jos vyko į Pasvalio rajono Žilpamūšio kaimo bendruomenės ataskaitinį susirinkimą.
Abi dainininkės sako, kad per trejus metus, tai yra per tiek laiko, kiek jos aktyviai koncertuoja, aplankė bene visą Pasvalio rajoną. Koncertų Kučgalyje nė neskaičiuojančios. Joms dar yra tekę dainuoti Rokiškio gatvės muzikos dienoje. Be abejo, ir Biržų krašte bei savo mokyklos scenoje. Deimantės ir Justinos pasirodymų „aruode“ iš viso – apie 60 koncertų. Labiausiai joms patiko dainuoti šią vasarą Būginių kaime vykusioje bendruomenės šventėje. „Nuo tos scenos nulipti nebenorėjome. Labai kokybiška įgarsinimo aparatūra ir profesionalus įgarsintojas suteikė labai daug kūrybinio džiaugsmo – išėjome į sceną ir pačios pajautėme, kad tai iki šiol geriausias mūsų koncertas“, - įspūdžiais dalijasi Justina. O jos mama dar priduria, kad, kaip ir visuomet atlydėję su vyru mergaites į koncertą, jie Būginiuose galėjo tiesiog nebesirūpinti, ar viskas bus gerai. „Dėl puikių techninių galimybių tiesiog mėgavomės merginų dainavimu. Manau, kad pačioms atikėjoms dainavimas turi teikti malonumą, o tai labai dažnai lemia įgarsinimo aparatūra“, - sako Justinos mama.
Įspūdingiausia man pasirodo tai, kad jaunosios atlikėjos šventiniu laikotarpiu dainuoja vaikų kalėdinėse šventėse. Dalia teigia, kad tokiuose pasirodymuose Justina mieliau dainuoja, o Deimantė bendrauja su vaikais.


Rožinių svajonių paukštė

Pamenu Onutės, Deimantės mamos, telefonu išsakytą mintį, kad jos dukters tolimesnis kelias greičiausiai bus susietas su scena. Galvą linkčioja ir pati Deimantė – taip, taip, pirmiausia – muzika. O štai Justina nori tapti medike. Ji sako nebijanti ilgų studijų metų ir su profesija susijusių nemalonių vaizdų. Abi devintokės teigia esančios humanitarinių mokslų atstovės, nors Deimantei dar labai ir chemija patinka.
Paklaustos, kiek laiko jos skiria repeticijoms prieš koncertus, choru tvirtina, kad dainuoja nuolat, kai tik susitinka po pamokų. Deimantė dažnai atvyksta viešnagėn pas Justiną į Kučgalį. Be to, jos dainuojančios ir po vieną.
„Didžiausias kūrybinis proveržis mane aplanko tada, kai su kuo nors susipykstu“, - atvirauja pati dainas kurianti Deimantė. Draugės prisipažįsta, kad kartais juoda katė ir jų abiejų kelią perbėga, tačiau dainos šalin nuveja bet kokį nesutarimą.
Justina nostalgiškai kalba apie pernykštės vasaros stovyklą „TV ir scena – mano gyvenimas“ Kelmės rajone. Tada 10 dienų ji mokėsi dainuoti pas žinomą atlikėją K. Zmailaitę. Jos pamokos ir stovykloje įgyta patirtis, Justinos teigimu, labai praverčia iki šiol.
Be galo mielos ir jaunatviškai žavios Justina bei Deimantė turi nemažai gražių svajonių. Galbūt ne visas jas balsu išsakė (O juk išsakyta svajonė nebėra svajonė, ar ne?), bet ką pasakė, gerai įsidėmėjau. Jos turi nemenką sąrašą dainų, kurių dar nedrįsta dainuoti, bet labai nori tai daryti. Mokosi, „jaukinasi“ tas dainas. Penkiolikmetės dar svajoja puikiai išlaikyti egzaminus ir... gyventi be karo. „Bet tai greičiau ne svajonė, o poreikis“, - tokia viltinga gaida jos baigia pokalbį.


Indra Drevinskaitė -
Žilinskienė
2014-09-13


2014.09.15

Po žiauraus smurto proveržio – gili koma

Penkiolika metų už save jaunesnę sugyventinę daužęs vyras mušdavo ir savo motiną. Žiaurumo priežastis – alkoholis.


Šioje sodyboje klostęsis poros gyvenimas apvirto: sugyventinio smurtą patyrusios jaunos moters būklė kol kas nieko gera nežada, jos gyvybė kol kas palaikoma medicinos aparatūros. Nekoks likimas laukia ir nusikaltimu įtariamo vyro, kuriam gresia įkalinimas. 

Papilio seniūnijos Kvetkų kaimas antradienį dvelkė ne tik gražiu rudeniu. Liūdesys ir neviltis žvelgė pro vieninteliu šviesuliu kaime buvusios mokyklos langus. Jie kol neišdaužyti, nes kurį laiką turi būti saugomi kaip europinės paramos investicijos paliudijimas. Vaikų kaimas neišsaugojo – jie, ne be mokyklos vadovybės pagalbos, buvo išskirstyti po gretimas ne tik Biržų rajono mokyklas. Europos Sąjungos lėšomis sutvarkyta medinė bažnytėlė tikinčiuosius kviečia tik sekmadieniais ir per didžiąsias religines šventes.
Nenutrūkstamai kaime veikia tik prekybos alkoholiu „ centras“, tapęs pagrindiniu kasdieniu traukos tašku ir nuo pat ryto prekiaujantis ne tik duona kasdienine. Čia įsigiję svaiginamųjų skysčių ir jais akis bei smegenis užsipylę kvetkiečiai pamažu tampa į pilkus zombius panašiomis būtybėmis, vaikščiojančiomis gatvelėmis palei langų kiaurymėmis gąsdinančius pastatus – buvusius daugiabučius gyvenamuosius namus, buvusias kultūros įstaigas. Kaime apsipirkę ir prisigėrę moterys bei vyrai traukia ir į aplinkinius kaimus, kur namuose išlieja visą savo girtoje dvasioje susikaupusį pyktį. Nuo smurto kenčia esantys arčiausiai. Todėl tokie veiksmai ir vadinami smurtu artimoje aplinkoje.
Vadovaujantis tokia logika, netgi žiauriai sumuštų aukų mirčių priežastys turėtų skambėti, kad žmogus užmuštas, nužudytas ar nukankintas artimųjų.
Už praėjusio sekmadienio vakarą sudaužytos jaunos moters galimybę gyventi tebekovoja gydytojai. Jos gyvybę palaiko medicinos aparatūra ir, ko gero, ta jėga, kuriai paklūsta daugybė žmogui nesuvokiamų dalykų.
„Būtų gerai, kad ji nors galėtų atpažinti žmones ir kalbėti. Mes ją slaugysim ir saugosim namuose, kad nebegrįžtų ten, kur ją taip skriaudė“, - kalba sugyventinio sužalotos moters mama.


Priklausomybė gali būti ir nuo smurto?

Kraupiausia, kad aukos kenčia aplinkoje, kuri yra privataus gyvenimo erdvė, dažniausiai pasirinkta paties žmogaus. Toji pavojinga erdvė pamažu įtraukia auką taip, kad ši neturi jėgų pasitraukti nuo smurtautojų, tiki jų gražiais žodžiais ir nespėjus užgyti žaizdoms grįžta atgal pas kankintojus. 34 metų Irmos mama Angelė Trimbelienė sako, kad dukra nuo sugyventinio nukentėjo ne pirmą sykį. Iš šalia Kvetkų kaimo esančios sugyventinio Jono Pakalnio sodybos ji dažnai parbėgdavusi į tėvų namus, gelbėdamasi nuo skriaudiko smūgių.
„Prašydavome likti gyventi pas mus, tačiau Jonas sugebėdavo Irmutę vėl prisikalbinti, kad grįžtų pas jį“, - antradienį kalbėjo A. Trimbelienė. Moteris žvilgčiojo į laikrodį, laukdama iš Panevėžio grįžtančio vyro Juozo. Jis buvo ligoninėje, kurios Reanimacijos skyriuje guli jų dukra. Pirmadienį operuota moteris kol kas gilios komos būklės, tačiau gydytojai neatėmę artimiesiems vilties, kad Irma gali likti gyva.
„Operavo galvą, ėmė kaukolės viršų, nes reikėjo pašalinti kraujo krešulį“, - pasakojo mama. Dar pirmadienį paskui „greitąją“ nuvykę į Panevėžį Juozas bei Angelės dukterėčia išgirdo, kad Irmos galva sudaužyta. Mėlynos buvo ir jos kojos.
„Tikriausiai ji buvo suspardyta“, - mano sužalotosios mama A. Trimbelienė.
Trimbeliai augina dukros Irmos sūnų.


Medikus kvietė tik rytą

Į Mitlanų kaimą Biržų greitosios pagalbos tarnyba buvo iškviesta rugsėjo 8-osios rytą. Medikai rado be sąmonės gulinčią moterį, kuri, pasak sugyventinio, nesikėlė jau nuo sekmadienio vakaro. „Galvojau, kad girta“, - medikams aiškino sužalotosios sugyventinis. Šiems nusistebėjus vyro abejingumu ir klausus, kodėl jis gyvybės ženklų nerodančios moters nebandė patampyti, kad ši parodytų kokią nors reakciją (pavyzdžiui, murmėjimo ar pasipiktinimo garsą), būdingą girtiems žmonėms, sugyventinis neturėjo ką pasakyti. Anot buvusių įvykio vietoje, jis „sėdėjo už stalo kaip karalius“.
Medikus iškvietė Irmos pusseserė Jurga Tamošiūnaitė. Apie nesikeliančią Irmą tėvams pranešė moters sugyventinis. Tai buvo pirmadienio rytą, apie 6 valandą.
„Jonas paskambino ir prašė mus atvažiuoti. Sakė, kad nežino, ką daryti, nes Irma guli ir nesikelia. Nuvažiavo Juozas, paskui aš. Mano Irmutė gulėjo kaip gyvas lavonas“, - pasakojo A. Trimbelienė. Kartu buvusi dukterėčia J. Tamošiūnaitė iškvietė medikus. Irma buvo skubiai išgabenta į Biržus, o iš rajono ligoninės – į Panevėžį. Moteris buvo ištikta gilios komos, o ją kelionei ruošę medikai matė sudaužytą kūną.
Į Panevėžį kartu su J. Tamošiūnaite nuvažiavo ir sužalotosios tėvas J. Trimbelis. Irma tuo metu jau buvo operacinėje, medikai artimuosius informavo, ką matė apžiūrėję nukentėjusiąją ir padarę jos galvos nuotrauką.


Žiaurumo kaltininkas – alkoholis?

Nusikaltimu įtariamas 49 – erių J. Pakalnis buvo sulaikytas dviem paroms. Vakar prokurorai kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės paskyrimo.
Traktorininku dirbęs vyras anksti palaidojo sunkios ligos užkluptą žmoną Ritą. Jis vienas užaugino be motinos likusius tris mažus vaikus. Dabar jau suaugę du sūnūs ir dukra gyvena užsienyje.
Pasak kvetkiečių, Jonui vaikus auginti kadaise padėjo ir jo motina Eugenija Pakalnienė.
„Ta moteris kamuojama ligos, tačiau labai geria. Dėl tos girtuoklystės sūnus ją dažnai mušdavo – vaikščiodavo Eugenija su „fanarais“, - pasakojo Kvetkų kaimo žmonės.
Irma pas Joną apsigyveno maždaug prieš šešerius metus. Sunykusio Mitlanų kaimo sodyboje kartu su pora gyveno ir Jono motina. Sūnus ją pasiėmė, nes, pasak kaimynų, ši dėl girtuoklystės nebegalėjo gyventi savarankiškai.
Kaip klostėsi trijų žmonių gyvenimas atokioje sodyboje, negali pasakyti niekas. Aišku tiek, kad ten gyvenę žmonės mėgo išgerti.
„Jie abu geri žmonės, bet kaltas sidras“, – atviravo Mitlanuose sutiktas vyriškis. Jis neslėpė, kad išgerti nevengia ir pats, tačiau yra pasirengęs padėti kaimynams - gali pamelžti ir be šeimininkų likusias karves. Pirmadienio vakarą vėlai grįžęs namo jis apžiūrėjo karvutes, matė, kad jos yra pamelžtos. Sako supratęs, kad jas pamilžusi senoji Pakalnienė. Ji šį rytą ir į pieninę su bidonais išėjusi.
Besikalbant su vyriškiu kelyje pasirodė ir senolė Jono motina. Į pieninę išvykusi ryte ji namo grįžo apie 15 valandą. Ėjo sunkiai, varėsi dviratį su dviem tuščiais bidonais. Moteris atrodė pavargusi ir apsvaigusi ne tik dėl sunkios kelionės.
71 metų Eugenija pasakojo, kad sūnus ir jo draugė pykosi sekmadienio vakare. Senolė girdėjo tik poros ginčą sode ir automobilyje, o kas vyko vakare namie, esą nieko nežino. Sprendžiant iš moters neartikuliuotos kalbos ir nenuoseklių minčių, poros konflikte skambėjo įtarimai neištikimybe. Neva Jonas kaltinęs Irmą dėl kažkokio gerbėjo žinučių.
Irmos motina atmetė dukters neištikimybės galimybę. Sakė, kad Kvetkuose girdisi kalbos, jog kitą moterį gretimame kaime esą lankantis Jonas.
„Dėl to ir kyla pykčiai. Mano Irma jau tokia – ji nenutylės, o Jonas nesivaldo“, - kalbėjo aukos mama. Pasiteiravus apie dukros santykį su alkoholiu, pasigirdo atsakymas, kad moteris kartais išgerianti sidro, tačiau tikrai nesanti girtuoklė.


Žmonės džiaugėsi pagalba

„Ir kaip šitoks didelis sunkiasvoris milžinas mušė tokią skruzdėlytę? Juk ji tokia vėjo perpučiama, gal 40 kilogramų tesverianti“, - Jono poelgį smerkė Kvetkuose gyvenanti moteris. Panašiai kalbėjo ir kiti vietos žmonės. Irma dirbo Socialinių paslaugų centre. Ji buvo lankomosios priežiūros darbuotoja, lankydavo ir prižiūrėdavo senukus. Kaimo žmonės sako, kad Irmos pagalba globotiniai džiaugdavosi, nesigirdėdavo jokių nusiskundimų.
„Irma tikrai nuoširdžiai dirbo, jos padedami senukai ir jų artimieji džiaugėsi. Kaip jie toje sodyboje gyveno, niekas negali pasakyti. Girdėdavo žmonės, kad kažkas rėkdavo, tačiau nesikišdavo.
Ir kas ją prie tokio žmogaus laikė?“ – kalbėjo vyriškis.
Gerai apie Irmą atsiliepė ir Papilio seniūnijos socialinio darbo organizatorė Laima Janilionienė. Pasak jos, iš Irmos visada buvo galima sulaukti pagalbos, ji gebėdavusi padėti tvarkyti žmonėms dokumentus, lydėdavusi juos į valstybės ir gydymo įstaigas.
Nusiskundimų dėl darbuotojos nėra gavusi ir Irmos darbovietė – Socialinių paslaugų centras.
Koks gyvenimas Irmos laukė sugyventinio sodyboje, tegalima nujausti. Atrodo, kad niekas, išskyrus moters tėvus ir artimuosius, jos bėdų nežinojo. Pagalbos ji neprašė – kantriai ją teikė kitiems, o tėvų siūlymo negrįžti pas smurtaujantį sugyventinį nepaisė. Kuo tai baigėsi, liudija dar viena smurto istorija.


P. S.

Publikaciją jau parengus spaudai gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie smurtautojo suėmimą. Jonui Pakalniui pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnį („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) . Šis straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų.
Rugsėjo 10 dieną Biržų rajono apylinkės teismas įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui.


Alfreda Gudienė
2014-09-11


2014.09.11

Visureigis mirtinai sužalojo jį vairavusį keturiolikmetį

Sekmadienį netoli Biržų vertėsi visureigis, kurį, pasak savininkų, svetimas vaikas esą pasiėmė savavališkai.

Žvyruotu keliu visureigis važiavo į Biržų pusę. Pakeliui yra ir automobilio savininko sodyba, į kurią vedančio posūkio neprivažiavęs automobilis vertėsi ir prispaudė keturiolikmetį vairuotoją. 

Automobilis prispaudė iškritusį nepilnametį

Sekmadienio vidurdienis Biržų rajone pažymėtas nepilnamečio žūtimi. 12.33 val. ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti į šalia Biržų esantį Obelaukių kaimą. Policijai, gelbėtojams medikams buvo pranešta, kad kelio Biržai – Obelaukiai trečiajame kilometre apvirto automobilis, o jame yra prispaustas žmogus.
Atskubėję į įvykio vietą gelbėtojai žvyrkelio šalikelėje išvydo apvirtusį visureigį „Toyota Land Cruiser“, o po juo gulėjo žmogus. Ugniagesiai automobilį kėlė pneumatinėmis pagalvėmis. Po galingu automobiliu be gyvybės ženklų gulėjusį žuvusiojo kūną gelbėtojai perdavė medikams, kurie konstatavo prispausto berniuko mirtį. Mirtis avarijoje ištiko keturiolikmetį, šį rugsėjį pradėjusį lankyti vienos Biržų mokyklos aštuntąją klasę.
Žuvusysis yra daugiavaikės šeimos sūnus. Tą dieną, kai įvyko nelaimė, šeimos motina grįžo iš ligoninės, pagimdžiusi šeštąjį vaiką.


Automobilį pasiėmė be leidimo?

Policija pranešė, kad visureigį „Toyota Land Cruiser“ vaikinas pasiėmė savavališkai. Skratiškių kaime gyvenančio ūkininko V. K. automobilis esą nuo rugsėjo 5 dienos buvo paliktas kito kaimo gyventojų kieme, kuris yra netoli ūkininko šeimos nariams priklausančios fermos. Iki rugsėjo 7 – osios, kai įvyko avarija, 2010 metų laidos automobilis svetimoje sodyboje esą buvo paliktas su užvedimo rakteliais.
Sodybos šeimininkų darbams trukdęs automobilis iš kiemo buvo pervarytas į kitą vietą – prieš pat namo langus esančią pievą. Rakteliai likę automobilyje, kuriuo esą savavališkai išvažiavęs kieme buvęs ir su šeimininku kažką dirbęs paauglys.
„Aš nuėjau plauti rankų, o jis išvažiavo“, - teigė sodybos šeimininkas.
Pasak jo, berniukas, kurio mažos rankos pravertė sukiojant mažytes detales, jam padėjęs taisyti sugedusį melžimo aparatą.
Vyras girdėjęs kalbas, kad keturiolikmetis per kaimą esą važiavęs „kaip vestuvininkas“ – signalizuodamas.
Iš kaimo nepilnametis važiavo keliu, vedančiu į visureigio šeimininko namų pusę. Pakelyje nesuvaldytas automobilis nulėkė nuo kelio ir vertėsi.


Berniukas talkindavo ūkio darbuose?

„Šitas vargo vaikas buvo kaip bundinykas (samdinys – aut.)“, - sekmadienį korespondentėms kalbėjo Obelaukių kaimo žmonės. Anot jų, vaikas sutikdavo padirbėti už 20 litų per dieną. Sunkiai besiverčiančios daugiavaikės šeimos vyresnysis sūnus esą noriai padėdavo kitiems, tarp jų ir visureigio savininkų šeimai. Ne pirmus metus talkindamas vaikas gaudavo pinigėlių.
Nelaimės dieną esą vyko bulvių kasimo talka.
Kaimo žmonės stebėjosi, kad vaikinas savavališkai galėjo pasiimti automobilį žmonių, kuriems padėdavo. Kai kurie teigė girdėję keturiolikmetį giriantis, kad jam kartais neva leidžiama džipą pavairuoti.
„Gal jis tą dieną varė automobilį ūkininkų paprašytas?“ – svarstė žmonės.


Vaiko pagalbos niekada neprašė?

„Šiaurės rytai“ kalbino sudaužyto visureigio savininko sūnų. Paties savininko rasti nepavyko. Pasak sūnaus, tėvas kulia javus kitoje seniūnijoje – lauką rasti sudėtinga, o mobiliojo telefono skambučio kombaino kabinoje negirdėti. „Mes niekada jo pagalbos neprašydavome. Jis toks naglas (įžūlus – aut.) vaikas, pats lįsdavo – į kombainus ir traktorius lipdavo. Pas mus tikrai niekada netalkininkaudavo“, - teigė jaunas ūkininkas. Jo manymu, nepilnametis esą niekam iš svetimų nepadėdavo, tik meluodavo namie, kad kitur dirba. Iš namų lėkdavo, slėpdavosi nuo tėvo.
Anot pašnekovo ūkininko, jo tėvui priklausantį visureigį svetimoje sodyboje su rakteliais palikusi motina.
Tą dieną ir tuo laiku, kai įvyko avarija, automobilio savininkai kaip tik susiruošė automobilį pasiimti ir, pasak pašnekovo, važiuodami pakelyje pamatė avariją.
Automobilis „Kasko“ nedraustas. Ar sieks žalos atlyginimo, ūkininkai esą dar nespėję net pagalvoti, nes vyksta javapjūtė, daug darbų. Vyras sakė suprantantis, kad nelaimės ištikta varginga šeima iš pašalpų atlyginti nieko negalės.


Pasižymėjo nuoširdumu ir darbštumu

Mokyklos, kurioje mokėsi žuvęs keturiolikmetis, vestibiulyje pirmadienį degė gedulo žvakutė. Apie žuvusį vaiką kalbėję mokyklos direktorius ir auklėtoja akcentavo berniuko darbštumą.
Anot direktoriaus, tai buvęs jokiais požymiais linkti į nusikaltimus nepasižymėjęs kaimo vaikas. Priblokštas moksleivio žūties ugdymo įstaigos vadovas pasakojo, kad mokykloje mokosi ir daugiau sunkiai besiverčiančios šeimos atžalų.
„Tai buvo labai nuoširdus, judrus, labai darbštus ir kitiems padėti pasirengęs vaikas. Paprašius ką nors padaryti, jis puldavo pirmasis“, - apie žuvusį mokinį kalbėjo klasės auklėtoja.
Anot pedagogės, jei vaikas neateidavo į mokyklą, sakydavo, kad turėjo dirbti namie – vežti malkas, mėžti mėšlą ar atlikti kitus ūkio darbus.


Teisybę nusinešė į kapus

„Taip ir galvojau, kad vaiką padarys vagimi – juk tai lengviausia. Tačiau aš netikiu, kad jis galėjo tą automobilį vogti. Jei taip, tai kodėl važiavo į ūkininko namų pusę?“ - kalbėjo šoko ištiktas žuvusiojo dėdė. Pasak jo, keturiolikmetis buvo tikras vargo vaikas, kuriam teko nelengva dalia. Jis buvęs labai darbštus, už talkas gaudavęs pinigėlių. Ir namie vaikui tekdavę atlikti daugybę darbų - berniukas mokėjęs ir karvę melžti.
„Rytais į mokyklą važiuodamas dviračiu į supirkimo punktą nuvežtą pieną bidonuose palikdavo, o grįždamas tuos bidonus pasiimdavo… Vairuoti jis išmoko namuose važinėdamas mažu traktoriuku. Nelengvas to vaiko gyvenimas buvo, tačiau jis niekada be leidimo mano automobilio neimdavo. Kas žino, gal ėmė šį sykį ir galvytė susisuko? Jis teisybę nusinešė į kapus…“ - kalbėjo žuvusio berniuko giminaitis.
Beje, tą lemtingosios dienos rytą Obelaukių apylinkių žmonės sako regėję dviračiais važiuojančius keturiolikmetį brolį ir jaunesnę sesę. Vaikai lenktyniavo, namo grįždami su tuščiais pieno bidonais. Vidudienį vieną iš jų ištiko mirtis.


Alfreda Gudienė
2014-09-09



2014.09.11

Biržų padangės: kas „pirmas reikalas“ lakūnams?

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo rusų kompozitoriaus Vasilijaus Solovjovo-Sedojaus parašytos valiūkiškos dainos apie lakūnus priedainyje skamba žodžiai: „Pervym delom, pervym delom- samolioty. Nu a dievuški?- A dievuški potom.“ (Laisvas lietuviškas vertimas skambėtų maždaug taip: „Pirmu reikalu, pirmu reikalu – lėktuvai. - O merginos ? - O merginos tik vėliau.“)
Penktadienį Biržų rajono savivaldybėje susirinkę aviacijos entuziastai pademonstravo, kad nei lėktuvai, nei merginos toli gražu nėra „pirmas reikalas“.

Galimybių studijos pristatyme dalyvavo aktyvūs Biržų aeroklubo lakūnai: Linas Onaitis, Gediminas Venckus ir Arvydas Valionis. 

Penktadienio ryte rajono savivaldybėje rinkosi Biržų aeroklubo bei VšĮ „Biržų pilotų klubas“ atstovai. Čia konsultacinė įmonė „Smart Continent LT“ aviacijos mylėtojams bei savivaldybės vadovams ir specialistams pristatė galimybių studijos „Biržų aerodromo pritaikymas turizmui ir verslui“ tarpinę ataskaitą.

 

Tarp dešimties perspektyviausių

Šios galimybių studijos priešistorė yra jau minėtos „Smart Continent LT“ Susisiekimo ministerijos užsakymu 2013 metais parengta Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studija, kurioje atrinkti perspektyviausi aerodromai. Į tokių dešimtuką pakliuvo ir Biržų aerodromas. Čia Biržų rajono savivaldybė, veikdama pagal principą „kalk geležį, kol karšta“, projekto „Biržų rajono savivaldybės plėtros 2016–2020 m. strateginio plano parengimas“ rėmuose užsakė parengti galimybių studiją, kurioje detaliai būtų įvertinta Biržų aerodromo esama būklė, jo panaudojimo ir plėtros perspektyvos, pritaikant aerodromą turizmui ir verslui.
Galimybių studijos „Biržų aerodromo pritaikymas turizmui ir verslui“ tarpinę ataskaitą penktadienį pristatė UAB „Smart Continent LT“ vadovas Andrius Jaržemskis ir projektų vadovas Vaidotas Vinckas.
Pasak A. Jaržemskio, praėjusiais metais civilinių aerodromų studija buvo ruošiama tikintis pagal Europos Sąjungos (ES) finansavimo programą gauti apie 15- 20 milijonų litų Lietuvos aerodromams ir jų infrastruktūrai tvarkyti. Tokios viltys buvo pagrįstos, nes 2007- 2013 metų finansavimo laikotarpiu civilinės aviacijos plėtrai lėšos iš ES fondų buvo skiriamos, ypač daug šioje srityje padarė Lenkija ir Čekija. Lietuva nepasinaudojo buvusiomis galimybėmis, todėl, tikėdamasi gauti lėšų 2014 - 2020 metų finansavimo laikotarpiu, Susisiekimo ministerija suskubo aiškintis aerodromų potencialą ir poreikius. Deja, naujuoju finansavimo laikotarpiu lėšos civilinei aviacijai ES strategijoje apribotos, todėl tiesiogiai aerodromui ir jo infrastruktūrai atnaujinti bei plėtoti pinigų gauti nepavyks. Galimas daiktas, tokių galimybių pavyktų rasti su turizmo ir verslo vystymo vėliava.
Studijos turinį pristatė projektų vadovas V. Vinckas. Pasak pranešėjo, Biržų aerodromas buvo vertinamas keliais aspektais. Pirmiausia išanalizuota esamų kilimo/tūpimo takų bei kitų infrastruktūros objektų būklė. Analizė parodė, kad aerodrome patenkinamos būklės yra tik du 600 metrų ilgio grunto pakilimo/tūpimo takai. Kiti infrastruktūros objektai (pastatai, angaras, garažai) yra smarkiai susidėvėję ir reikalauja kapitalinio atnaujinimo.
Kitas žingsnis buvo aerodromo plėtros potencialo tyrimas, įvertinant tiek vidinę aerodromo aplinką, tiek išorės veiksnius, turinčius poveikį aerodromo plėtrai. Vidiniais poveikio kriterijais būtų maitinimas, apgyvendinimas, susisiekimas viešuoju ir privačiuoju transportu, aerodrome teikiamos techninės paslaugos, pilotų mokymas ir kita. Išoriniais kriterijais galima įvardinti rajono turistinį patrauklumą, geografinę padėtį, rajone veikiančias sporto ir turizmo organizacijas.
Studijos rengėjai Biržų aerodromo plėtros potencialą ir panaudojimą aviacijos verslui įžvelgia dėl patogios geografinės padėties bei veikiančio aeroklubo patirties aviacijos sporto ir pilotų rengimo srityse.
Iš kitos pusės pažymėta, kad šiuo metu aerodromas nėra tinkamas aviacijos verslui plėtoti technine prasme, nes aerodrome trūksta techninės orlaivių eksploatacijai ir aptarnavimui skirtos įrangos. Jis nepritaikytas aviacinei veiklai visais metų laikais, taip pat šiuo metu negali vykdyti komercinės veiklos.
Studijos autoriai pagal prioritetus sudėliojo aerodromo statinių ir infrastruktūros objektų atnaujinimo, remonto ar įsigijimo poreikius, apžvelgė galimas alternatyvas.
Galimybių studijos rengėjai siūlė į objekto plėtrą įtraukti privatų kapitalą. Jie rekomenduoja sukurti bendrą Biržų rajono savivaldybės bei privataus subjekto viešąją įstaigą, kuri vykdytų veiklą aerodromo teritorijoje. Pagal tokį modelį dabartinė aerodromo teritorija būtų padalinta į dvi dalis. Šiaurinę ir centrinę aerodromo teritorijos dalis (61 hektarą) valdytų Biržų aeroklubas. Šioje aerodromo dalyje būtų plėtojamos pilotų rengimo bei orlaivių techninio aptarnavimo paslaugos. Privatus investuotojas valdytų pietinę aerodromo dalį (apie 10 hektarų). Jis atnaujintų ir prižiūrėtų asfaltinį pakilimo/leidimosi taką. Čia būtų plėtojamas aviacinis turizmas, šviečiamoji veikla.
Studijoje suskaičiuota, kad aerodromui atnaujinti reikia apie 2 milijonų litų. Pagal siūlomą modelį savivaldybės indėlis būtų 1,8 mln. litų, privataus investuotojo - 0,2 mln. Lt.


Lemtingas nuosavybės klausimas

Susitikime dalyvaujančių Biržų aeroklubo narių nuomonė aerodromo dalinimo klausimu buvo kita. Lakūnas Gediminas Venckus paprašė pranešėjų įvardinti nors vieną Lietuvoje aerodromą, kuris turėtų du valdytojus. Studijos rengėjai pripažino, kad tokių duomenų jie neturi. Sykiu atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nekalbama apie aerodromo valstybinės žemės privatizavimą. Privatus investuotojas teritorijoje veiktų pagal nuomos ar panaudos sutartį. Pasak V. Vincko, Latvija ir Estija nuėjo aerodromų žemės privatizavimo keliu. Jį papildęs A. Jaržemskis sakė, kad bendrų struktūrų su privačiu kapitalu kūrimas gali pritraukti reikalingų investicijų. Iš kitos pusės, pasak A. Jaržemskio, privatus investuotojas nori turėti garantijų, kad po kurio laiko jis nebus išmestas iš tokio projekto.
VšĮ „Biržų pilotų klubas“ atstovaujantis Algimantas Jankauskas klausė, kas blogo atsitiks Biržų aeroklubui, jei „Biržų pilotų klubas“ jame įgis juridines teises bei investuos privatų kapitalą. Kaip pavyzdį A. Jankauskas minėjo aerodrome veikiančias organizacijas, kurių veikla aeroklubui neva neužkliūna.
„Jie neprašo žemės“, - replikavo Biržų aeroklubo lakūnas Linas Onaitis. „Aerodrome gali būti tik vienas šeimininkas“, - jam antrino G. Venckus.
Matydama kaistančias aistras, į diskusiją įsijungė vicemerė Stasė Eitavičienė. Ji siūlė Biržų aeroklubo atstovams nusiraminti, nes galimybių studija dar neįpareigoja vykdyti kokių nors pakeitimų esamoje situacijoje, studija tik siūlo galimas kryptis. „Mūsų pagrindinė problema ta, kad mes susėdę prie stalo nesugebame šnekėtis, o iškart rėkiame: oi, kas čia dabar bus, A. Jankauskas superka aerodromą“, - kreipdamasi į aviatorius sakė S. Eitavičienė. Anot vicemerės, kalbama ne apie privatizavimą, o apie galimybę pagal panaudos sutartį keletą metų VšĮ „Biržų pilotų klubas“ turėti žemės sklypą, kuriame pastarieji investuotų. „Jei aeroklubas ir toliau šitaip vegetuos, tai po dvejų – trejų metų sugrius viskas ir pasibaigs. Nebėra nei technikos, nei pastatų, nei veiklos. Todėl prašome nesinervinti ir nepykti“, - tęsė vicemerė S. Eitavičienė.
Tačiau nepykti ir nesinervinti nepavyko. UAB „Smart Continent LT“ aiškino, kad jų siūlomas modelis nėra skirtas konkrečiam investuotojui ir kad be privataus kapitalo injekcijų Biržų aeroklubą prikelti vargu ar pavyks. Pasak A. Jaržemskio, „nereikia traukti antklodės į save, o reikia žiūrėti, kaip pritraukti investicijų“. Vis tik racionalios diskusijos nebebuvo. Ginčai baigėsi tuo, kad vicemerė S. Eitavičienė pasiūlė lakūnui G. Venckui arba nutilti, arba palikti pasitarimo salę. G. Venckus pasirinko antrąjį variantą.
Bandydamas švelninti įtampą, A. Jankauskas sakė, kad jų klubo lakūnai su kolegomis iš Biržų aeroklubo kartu skraido, turi sąveikos instrukcijas ir neturi jokių tarpusavio problemų. A. Jankausko nuomone, norint investuoti pinigus, reikia formalios juridinės apsaugos ir garantijos.
Verslininkui pritarė S. Eitavičienė ir sakė, kad reikia ieškoti galimybių ir diskutuoti, teikti pasiūlymus studijos rengėjams. Kita vertus, pasak vicemerės, baigtą studiją gaus visos suinteresuotos pusės ir galės spręsti, ką daryti toliau. Tačiau be tarpusavio kalbėjimosi, diskusijos, bendradarbiavimo ir kitų nuomonių išklausymo nieko nebus.
Aprimus aistroms ir pokalbiui pasukus ramesne vaga, sutarta, kad studijos rengėjams Biržų aeroklubas, jame veikiančios Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos padalinys bei VšĮ „Biržų pilotų klubas“ pateiks savo pastabas ir pasiūlymus studijos rengėjams.
Galutinis galimybių studijos variantas bus pristatytas spalio mėnesį.


Antanas Vaičeliūnas
2014-09-09



2014.09.11

Bendrystę surado muzikuodami drauge

Praėjusį savaitgalį Biržuose vyko IV Tarptautinė kūrybinė-edukacinė stovykla „Muzikuokime drauge“. Ją organizavo Lietuvos muzikų sąjunga ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla. Tradicija tampančiame renginyje šįmet dalyvavo net 37 instrumentiniai ansambliai bei 32 juos parengę mokytojai ir meistriškumo kursų vadovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Didžiosios Britanijos.

 Iš Kirdonių kilęs M. K. Čiurlionio menų mokyklos dėstytojas Antanas Ladyga savo mokiniams suskubo parodyti garsiąją Karvės olą, papasakoti apie paslaptingai atsiveriančias smegduobes.

Tobulėjimo galimybes įvertino ir mokiniai, ir mokytojai

Akademinę muziką ir ypač kamerinį muzikavimą siekiantys propaguoti jaunieji stovyklos dalyviai į Biržus suvažiavo iš Rygos, Limbaži (Latvija), Vilniaus, Kauno, Garliavos ir Panevėžio mokyklų. Atvyko ir gražus būrys pedagogų, pasiruošusių perduoti muzikavimo subtilybes. Paprastumu ir draugiškumu visus pakerėjo Londono (Didžioji Britanija) Guidhall Music School profesorius, smuikininkas, Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacijos prezidentas Evan Rothstein ir Latvijos fondo Muzicejam kopa ar draugiem steigėja ir vadovė, Rygos Jazepo Medinio 1-osios muzikos mokyklos mokytoja pianistė Gunta Melbarde, Estijos Heino Ellerio muzikos mokyklos direktorė Kadri Leivategija bei penketas muzikos pedagogų iš Lietuvos – Edukologijos universiteto docentas dr. Remigijus Vitkauskas, žinomas chorvedys, vargonininkas ir klavesinistas Vilimas Norkūnas, Muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras Kunca bei M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė Ramutė Kalnėnaitė bei tos pačios mokyklos pučiamųjų instrumentų skyriaus vedėjas, tūbininkas, mūsų kraštietis Antanas Ladyga. Galimybe stažuotis pas puikius pedagogus džiaugėsi tiek biržiečiai muzikos mokyklos mokytojai, tiek su mokiniais iš kitų miestų atvykę jų kolegos. Visi kalbintieji ypač gyrė svečią iš Didžiosios Britanijos, smuikininką Evan Rothstein. Gėrėtasi jo sugebėjimu „pajusti talentus, pasiekti jų širdis per emocijas, tiksliai nurodyti, ko norima iš jaunojo muzikos atlikėjo“. Estė Kadri Leivategija savo pamokomis „užbūrė“ pianistus.


Atidarymo koncerte – Radvilų muzikavimo tradicija

IV Tarptautinės kūrybinės edukacinės stovyklos atidarymo koncertas įvyko praėjusį penktadienį Biržų pilies menėje. Gausiai susirinkusiems klausytojams pasirodė vaikų ir jaunimo kameriniai ansambliai ir klavesinistas V. Norkūnas. Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorė Rima Zuozienė pastebėjo, jog jau keletą metų vaikai Biržuose supažindinami su senovinės muzikos atlikimo subtilybėmis. Pasak direktorės, Biržuose yra gilios barokinės muzikos šaknys. Manoma, kad Radvilų rūmuose skambėjo klavesino melodijos. Nuo tada, kai rajono savivaldybė padovanojo klavesiną, Radvilų kunigaikštystės tradicija sėkmingai tęsiama. Rima Zuozienė džiaugėsi, jog biržiečių vaikai - Lietuvoje vos ne vieninteliai, galintys pajusti šio puikaus instrumento skambesį.
Atidarymo koncerte klausytojus ypač sužavėjo garliaviškių gebėjimas lumzdeliais atlikti ir klasikinę, ir šiuolaikinę muziką. Plojimų negailėta ir biržiečiams – smuiko bei fortepijono duetui bei fortepijoniniam kvartetui.
Bažnyčioje griežė smuikai, skambėjo arfos ir gitaros melodijos
Praėjusio šeštadienio popietę biržiečiai rinkosi į evangelikų reformatų bažnyčią, kur savo muzikinius gebėjimus pademonstravo likę stovyklos „Muzikuokime drauge“ dalyviai. Prieš pasirodymą jauni žmonės daug kartų derino instrumentų skambėjimą tiek pačioje bažnyčioje, tiek jos šventoriuje. Kas rymojo prisiglaudęs prie medžio, kas atsiribojęs nuo viso pasaulio grojo ir atsisėdęs ant suolelio, kas tiesiog griežė prie į šventovės sieną atremtų kopėčių. Matydami taip rimtai nusiteikusius jaunus žmones, biržiečiai stebėjosi jų dvasine branda, atsakomybe, gebėjimu susikaupti.
Koncertą pučiamųjų instrumentų fanfaromis pradėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos varinių pučiamųjų ansamblis, vadovaujamas mūsų kraštiečio Antano Ladygos. Juos keitė smuikininkių duetas iš Vilniaus, styginių instrumentų kvartetai iš Vilniaus bei Rygos, susikaupti kvietė fortepijono ir vargonų muzika. Pirmą kartą per ketverius metus biržiečiams suskambo jų ovacijų nusipelnęs klasikinės gitaros bei smuiko duetas. Žiūrovus sužavėjo mažosios panevėžietės Kornelijos Sakalauskaitės (smuikas) ir gitaristo Danieliaus Kuojos muzikavimas. Neliko nepastebėta, jog groti gitara jaunimą Panevėžyje mokinančio Raimundo Januševičiaus šaknys – Biržų žemėje. Dar ne vienas biržietis mena muzikalius jo tėvus Aldoną ir Joną Januševičius. Rinkuškių, Kirkilų kaimo bei Astravo vyresnieji gyventojai pasakoja, kaip kaimo gegužinėse įvairiais instrumentais grodavo Raimundo tėvas. Panevėžio muzikos mokykloje mokytoju metodininku dirbantis ir pats muziką kuriantis Raimundas „Šiaurės rytams“ sakė retai atvykstantis į tėvų gimtąjį kraštą. Tačiau čia niekada nepaklystantis. Kolegų ir mokinių paklaustas, iš kur taip tiksliai žinantis, kur sukti automobilį, atsakęs trumpu „tiesiog jaučiu“. R. Januševičiui patiko muzikos mokyklos „koridoriukai ir klasytės“, kuriose, pasak Raimundo, moksleivius gaubia jaukumas ir ramybė lyg vienuolyno celėse maldai susikaupiančius vienuolius. Meistriškumo pamokas stovykloje vedusius pedagogus R. Januševičius vadino „fantastiška komanda“, kuri ne tik viską moka, gali, ne tik myli muziką, bet ir puikiai jaučia trapų vaiko sąlytį su ja.
Tikra dovana klausytojai vadino baigiamąjį koncertą - ansamblio iš Vilniaus „Regnum Muzikale“ pasirodymą. Visus tiesiog pakerėjo atlikėjos – keturios seserys Joana (arfa), Vita Marija (fleita), Elena (arfa), Kotryna Ugnė (smuikas) Daunytės. Savarankiškai pasirodymui pasiruošusios muzikantės sulaukė audringų plojimų, pagyrimo šūksnių. Klausytojai plojo atsistoję ir... buvo apdovanoti dar vienu kūrinėliu. Po koncerto atlikėjos „Šiaurės rytams“ džiaugėsi gražia, ramia diena, kupina šviesaus nusiteikimo. Pasak jų, pasirodydami sostinėje, atlikėjai kartais net neįsivaizduoja, jog ir mažuose šalies miesteliuose yra tokių puikių salių, kur galima koncertuoti. Įspūdžiais besidalinusios merginos teigė, jog visiškai nesvarbu, kur muzikuoti, svarbu, kad būtų gera publika.
Po koncerto stovyklos dalyviai dar ilgai bendravo prie vaišių stalo ev. reformatų parapijos namuose.
Pakako laiko ir gilesnėms pažintims, ir ateities planams kurti, ir asmeninėms bei dalykinėms diskusijoms. Seimo narys Aleksandras Zeltinis Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklai įteikė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėką už kamerinės muzikos puoselėjimą.
Kunigas Rimas Mikalauskas susirinkusiesiems dėkojo už bažnyčiai ir Biržams padovanotas gražias muzikines dovanas. Jaunimo susidomėjimo sulaukė ne tik įdomus dvasininko kalbėjimas, bet ir išsaugota sena religinė literatūra. Smalsiausieji sulaukė dar leidyklos dažais kvepiančių dovanėlių.
Paskutinę stovyklos dieną, sekmadienį, pedagogai buvo pakviesti į „Tylos“ viešbutyje vykusį seminarą – diskusiją „Mokyklos instrumentinis ansamblis ir informacinės komunikacinės technologijos: dialogas, iššūkiai, lyderystė“. Pasak Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorės Rimos Zuozienės, susitikimas buvo labai produktyvus, mokytojai išėjo kupini naujų idėjų.
Tarptautinės stovyklos dalyviai per trejetą dienų suspėjo ne tik muzikuoti ir diskutuoti, bet ir pasidairyti po Biržus, aplankyti įdomesnes rajono vietas. Iš Kirdonių kilęs M. K. Čiurlionio menų mokyklos dėstytojas Antanas Ladyga savo mokiniams suskubo parodyti garsiąją Karvės olą, papasakoti apie paslaptingai atsiveriančias smegduobes. Jų yra ir Kirdonyse, ir prosenelių žemėje – Kirkiluose. A. Ladyga prisiminė tuos laikus, kai Biržuose pūtė tromboną. Geru žodžiu minėjo savo pirmuosius mokytojus – kirdoniškį muzikantą Albiną Grigaliūną ir biržiečius Vacį Ščiupoką bei Rimantą Ilgūną.
„Duok, Dieve, daugiau tokių renginių“, - sakė Antanas Ladyga. Pasak jo, vaikui yra labai svarbus kiekvienas išėjimas į sceną, žiūrovų palaikymas, galimybė muzikuoti pilies menėse, bažnyčioje. Dėstytojas tvirtino, jog visa, kas pakylėja jauno žmogaus dvasią, ilgai išlieka atmintyje, yra didelė paskata ir ugdymui, ir asmenybės brendimui.


Gražina Dagytė
2014-09-09



2014.09.08

Nepilnametį apipylė benzinu ir uždegė?

Rugsėjo pirmosios išvakarėse ligoninėje atsidūrė apdegintas trylikametis.

Vienoje Biržų rajono seniūnijoje rugsėjo pirmoji pasitikta po skaudaus įvykio. Rugpjūčio 31 – ąją į gydymo įstaigą pateko apdegęs nepilnametis. Nudegintomis kojomis trylikametis gydomas Panevėžio respublikinėje ligoninėje.


Apsiplikymo karštu vandeniu versija - neįtikima

Biržų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl itin žiauraus nepilnamečio sužalojimo. Nusikaltimo padarymu įtariamas šeimos narys – šešiolikmetis nukentėjusiojo brolis, kuris vaiko kojas galimai apipylė benzinu ir uždegė. Penktadienio rytą jis buvo sulaikytas dviem paroms. Apie įvykį sužinojo seniūnijos socialinė darbuotoja. Redakcijos žiniomis, telefonine žinute jai buvo pranešta, kad reikia nuvykti pas socialinės rizikos šeimą.
Pamačiusi, kas nutiko vaikui, socialinė darbuotoja iškvietė medikus. Buvo aiškinama, kad esą berniukas nešė puodą ir kojas apsipylė karštu viralu. Nors tikinta, kad nelaimė esą įvyko iš vakaro, vaiko kojos nebuvo aptvarstytos, o tėvai atrodė neblaivūs. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas vaiką nugabeno į Biržų ligoninės Priėmimo skyrių, paskui – į Panevėžio respublikinę ligoninę.
Pagal nudegimų požymius medikai nustatė, kad žaizdos atsirado ne dėl nuplikymo vandeniu. Ant vaiko kūno esantys sužalojimai būdingi nudeginimui atvira ugnimi.
Į policijos pareigūnus kreipėsi medikai. Rugsėjo 1-ąją dieną Biržų rajono policija gavo Biržų ligoninės Priėmimo skyriaus pranešimą apie apdegusį vaiką.
Policijos pareigūnams pradėjus tyrimą ir paaiškėjo, kad pirmoji apie įvykį sužinojo socialinė darbuotoja.


Vaikus laikinai globos ne tėvai

Nelaimė įvyko šeimoje, kuri nuo 2005 metų yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Tris vaikus, kurių amžius nuo 16 iki 7 metų, auginantys tėvai garsėja girtuoklystėmis ir nuolatiniais konfliktais. Pasak šeimos pažįstamų, joje mušasi ne tik tėvai – jiems esą kliūna ir nuo vaikų.
„Labai skaudus įvykis, vaiko patirti sužalojimai yra rimti. Skaudžiausia, kad vaikais nepasirūpino tėvai, kurių namuose viskas nutiko“, - sako Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė. Tėvai ne sykį bausti administracine tvarka.
Po įvykio vaikais nedelsiant pasirūpinta. Mažieji vaikai bus apgyvendinti globos namuose – jiems skirta laikinoji globa. Kol kas globos įstaigoje yra tik mažiausias iš vaikų, nes apdegęs trylikametis gydomas ligoninėje.
„Vaikai tikrai neliks be priežiūros, jiems bus teikiama ir psichologo pagalba“, - užtikrino savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Kadangi nusikaltimo padarymu įtariamas nepilnametis sulaikytas dviem paroms, rajono ugdymo įstaigoje jis kol kas nepasirodys. Kol gyvens globos namuose, jaunesnieji vaikai turės lankyti kitą mokymo įstaigą.
Šeimos atžalos mokėsi vienoje rajono mokykloje. Jos vadovas apie jaunesniuosius vaikus atsiliepė gerai. Problemų dėl pamokų nelankymo turėjęs tik vyresnysis. Kiti pamokas lankė, išskyrus tą laiką, kai motina juos esą kažkur buvo išsivežusi. Vidurinis, kuris šiuo metu ligoninėje, pasižymėjo kaip sportininkas.


Alfreda Gudienė
2014-09-06


2014.09.08

Rugsėjis skubina nebaigtus darbus

Vėl atėjęs rugsėjis sugrąžino į mokyklas vaikų šurmulį, o į miesto gatves ir kitus objektus- statybininkus. Kaip šie du reiškiniai tarpusavyje susiję, logiškai paaiškinti sunku. Mintis, kad, išėjus vaikams į mokyklą, tėvai nebeturi kuo užsiimti ir iš nuobodulio eina kloti grindinio ar kasti grunto, neatrodo labai įtikinama.

Jaunimo parke esančioje maudykloje antradienį urzgė ekskavatorius, kraudamas į sunkvežimį Širvėnos pakrantės gruntą ir krūmokšnius. 

Atsiras smėlėta maudykla

Jaunimo parke esančioje maudykloje antradienį urzgė ekskavatorius, kraudamas į sunkvežimį Širvėnos pakrantės gruntą ir krūmokšnius. Pirma į galvą šovusi mintis - Biržų visuomenės sveikatos biurui paskelbus, kad ši maudykla yra užkrėsta žarniniais enterokokais ir neatitinka higienos normų, griebtasi kažkokių sanitarinio poveikio priemonių. Užkalbinti čia besidarbuojantys UAB „Biržų ranga“ vyrai apie visokias žarnyno bakterijas nieko nežinojo, o ir maudytis čia neketino. Pasak darbų vadovo Broniaus Armonavičiaus, jie čia veikia kaip UAB „Hidrum“ subrangovas. O minėta kompanija pagal projektą atlieka Širvėnos ežero valymo ir pakrančių sutvarkymo darbus. „Jie vandenyje - mes ant kranto“, - darbų pasidalinimą apibūdino B. Armonavičius, rodydamas į ežere kaušu mojuojančią žemsiurbę. Pasak darbų vadovo, išvalius ir sutvarkius pakrantę ketinama į maudyklą Jaunimo parko pakraštyje privežti smėlio. Statybininkai skuba darbuotis, kol dar sausa, nes pasipylus lietui sunkioji technika smarkiai sugadintų pakrantės pievą.
Širvėnos ežero ir pakrančių gamtosauginio tvarkymo projekto vadovas, savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Zurba sakė, kad žemsiurbė ežere darbuosis iki šalčių. Pagal projektą numatyta išvalyti 5 hektarus ežero ir sutvarkyti apie 800 metrų pakrantės.


Gatvė į seniausią miesto įmonę

Malonūs akiai pokyčiai regimi ir amžiaus statyba, Koalicijos prospektu, šunkeliu, ulyčia ir kitokiais epitetais miestelėnų vadinamoje Rotušės gatvės atkarpoje nuo Kęstučio gatvės Biržų miesto seniūnijos link. Čia pasirodęs vikriai judančių uniformuotų vyrų būrys pradėjo montuoti gatvės važiuojamąją dalį įrėminančius bordiūrus. Pasak AB „Panevėžio statybos tresto“ filialo „Gerbusta“ darbų vadovo Vytauto Žilio, bordiūrai bus sumontuoti gatvės atkarpoje iki posūkio į UAB „Biržų alus“. Pabaigus ši darbą, bus klojami nauji šaligatviai, važiuojamojoje gatvės dalyje pilama, lyginama ir tankinama skalda. Pasak V. Žilio, jei nesutrukdys meteorologinės sąlygos, dar šį rudenį šiame ruože bus paklotas pirmas asfalto sluoksnis. „Gerbustos“ vyrai suremontuos ir skersgatvį į strateginę produkciją gaminančią UAB „Biržų alus“. V. Žilys juokavo, kad tikisi šios įmonės vadovų supratimo ir kuklios premijos plačiai vartojamu skystu produktu.
Likusioje gatvės dalyje šiais metais didelių permainų nebus. Ketinama pabaigti sutvarkyti požemines komunikacijas ir laukti kitų metų. Ir lėšų.
Gera žinia nuskambėjo ir kitos Rotušės gatvės dalies gyventojams. Jei renovaciją ten baigiantys statybininkai laiku nuardys pastolius, UAB „Gerbusta“ planuoja baigti kloti trinkeles apie renovuotų namų pamatus.


Takai ir takeliai

Kitame miesto pakraštyje irgi regėti sujudimas. Išvydę pavadinimo neturinčios aikštės-pievos greta autobusų stoties pakraštyje supiltas skaldos ir kitų statybinių medžiagų krūvas, kai kurie pernelyg optimistiškai pasaulį regintys piliečiai suskubo džiaugtis, kad jau prasidėjo naujosios bibliotekos rūmo statyba. Esą, stebuklingai greitai procesas vyksta, tik apie projektą buvo kalbėta, o štai, prašau, jau medžiagas statyboms veža. Entuziastus tenka nuvilti. Statybines medžiagas čia laikinai sandėliuoja UAB „Biržų ranga“, baigianti įrengti jau miesto legenda tampantį pėsčiųjų ir dviračių taką. Širvėnos ežero pakrante vingiuojantis takas, apjuosęs evangelikų reformatų bažnyčią ir pasukęs Apaščios pakrante, jau beveik baigtas. Darbai vyksta tako pabaigoje šalia tilto per upę J. Basanavičiaus gatvėje bei skvere prie Reformatų gatvės. Prie tilto liko pakloti keletą metrų trinkelių. šiek tiek didesnis tarpas nebaigtas skvere. Kalbinti ten dirbę UAB „Biržų ranga“ vyrai neabejojo, kad per savaitę dangos klojimo darbai bus baigti.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius sakė, kad rangovai taką ir jo infrastruktūrą turi perduoti iki rugsėjo pabaigos. Pasak vedėjo, dar nebaigtas tako apšvietimas. Tačiau P. Januškevičius mano, kad visus darbus rangovas suskubs baigti iki numatyto termino.
Pernai pabaigtoje pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje nuo autobusų stoties iki Apaščios upės pro trinkelių grindinio plyšius atkakliai stiebiasi žolės želmenys. Vilkimės, kad kitais metais juos sutryps pėstieji ir dviratuoti turistai, miniomis plūstantys į naująjį kempingą Jaunimo parke.


Ramybėje tyliai apmiręs

Vieniši ir išdidūs, užrakintais vartais ir nuleistomis langinėmis pasitinkantys kempingo pastatai bei gerokai ūgtelėjusi aptvertos teritorijos žolė nuteikia raminamai. Pro sutvarkytą teritoriją ir jos ažūrinę tvorą gražiai matosi raudoni miesto stadiono takai, ten besimankštinantys žmonės. Kitaip tariant, kempingas stadiono prieigų vaizdo negadina. O kad jis neveikia ir vargu ar kada rimtai veiks - tai jau menkos didelio užmojo detalės. Kempingo būsimo eksploatavimo klausimus kuruoja savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė. Deja, dvi dienas nei stacionariu, nei mobiliuoju telefonu jos pakalbinti nepavyko. Kaip išaiškėjo, vedėja atostogauja.
O savivaldybėje išėję atostogauti skyrių vadai atrodo lyg laikinai išvykę į Anapilį – kelti tarnybinių telefonų ragelių jie nesiteikia.
Kempingas tuščias, ir, sprendžiant iš gautos informacijos, dar ilgai jame švilpaus tik vėjai. Rajono savivaldybės tarybos gegužės mėnesio posėdyje buvo priimtas sprendimas kempingo infrastruktūros objektus siūlyti nuomotis už 100 litų per mėnesį nuomos mokestį, pirmaisiais ir antraisiais metais atleidžiant nuo nekilnojamojo turto bei žemės nuomos mokesčių.
Tačiau toks sprendimas netiko VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, administruojančiai vykdomus projektus. Anot agentūros, nuomos kainą turi nustatyti nepriklausomi turto vertintojai. Nors dėl skirtingų norminiuose dokumentuose išdėstytų reikalavimų toks VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ sprendimas ir ginčytinas, savivaldybė surengė konkursą turto vertintojui pasirinkti. Jo nugalėtojas paaiškės tik rugsėjo 8 dieną, o savo rekomendacijas dėl kainos vertintojas turės pateikti iki spalio 6 dienos.
Pagal turto vertintojų pasiūlytą kainą savivaldybė skelbs konkursą kempingo nuomai. Jei už tokius pinigus norinčių neatsiras, teks sumažinti kainą ir vėl skelbti konkursą. Akivaizdu, kad be kitų metų kalbėti apie kempingo veiklą ir jo operatorių yra beprasmiška.


Antanas Vaičeliūnas
2014-09-06



2014.09.08

Šventė – gyvenimo būdo ir stiliaus atspindys

„Visiems niekada nebūsi geras“, - tokia nuostata vadovaujasi 26-erių metų biržietis Raivydas Zelenkauskas. Pastaruoju metu kavinėje „Sucre“ už baro besisukantis ir skanią kavą gaminantis barista laisvu nuo darbo laiku kuria švenčių planus. Jo galvoje – daug idėjų ir gražių norų, pamažu virstančių realybe.

Tie, kuriems teko naudotis Raivydo paslauga, džiaugiasi sutikę puikų pagalbininką – švenčių organizatorių, dizainerį… Geriausia jo savybė – mokėjimas matyti, girdėti žmogų, kuris jam patiki savo šventę. „Šiaurės rytai“ Raivydą kalbina kaip „sugrįžėlį“, dabar gimtuosiuose Biržuose planuojantį ne tik kitų asmenines šventes, bet ir savo kasdienį gyvenimą. Kalbamės su juo apie vaikystę, aplinkybes, formavusias, grūdinusias jauną žmogų. Bendrauti lengva, nes jis nesislepia už susikurto įvaizdžio, nesidangsto aptakiomis frazėmis, su humoru piešia kai kurias savo gyvenimo detales.


Apie vestuvių organizavimą Raivydas Zelenkauskas kalba: „Būtina sąlyga - sprendimai turi derėti prie dviejų jaunų žmonių, jų gyvenimo būdo, natūros. Jaunieji turi žinoti, kad šventę daro sau, o ne aplinkiniams. Vestuvės pirmiausia turi patikti jiems patiems, apie juos turi visi šokinėti, nes jaunieji – šventės centras.“ 


- Atrodai toks tvarkingas, skrupulingas, išsiskiri stilinga išvaizda, esi labai mandagus, malonus pašnekovas, apie tave taip gražiai atsiliepiama… Ar toks stropuolis - gražuolis buvai ir mokykloje?
- Nebuvau geras vaikas – su manimi bėdų užteko visiems. Pasakysiu tiesiog paprastai – buvau tinginys, teko ir pataisų turėti. Dėl to dabar nesuku sau galvos – buvo kaip buvo.
Iki šiol mintyse įstrigę klasės draugės žodžiai: „Kas iš tavęs bus?“ Kiek žinau, ji ir dabar kitais labai rūpinasi – užsiima gyvūnų globa. Tačiau aš 12 klasių baigiau, egzaminus išlaikiau. Įstojau į Kauno kolegiją mokytis maisto pramonės technologijos, o ten – vien chemija. Tai prilygo iššūkiui, nes šitą dalyką mokykloje vos „ištraukdavau“. Studijų neapleidau, diplominį darbą apgyniau aštuonetui. Todėl savimi didžiuojuosi.

- Biržuose Tave prisimena kaip puikų šokėją. Ilgai šokai?
- Kaip mane, ketvirtoką, mama pramoginių šokių mokytis nuvedė, taip ir šokau. Šokau, šokau ir prisišokau iki 12 klasės. Po to – 2 metai šokių Kaune. Pašoku dabar Biržų kultūros centre. Tiesa, studijų metais ir savo mokykloje tekdavo pašokti. Pakviesdavo.

- Tavo santykiai su mokykla?
- Gal geri? Tai tikra gyvenimo mokykla, antrieji namai. Buvo ir pykčių, ir bėgimo iš pamokų, o ir namuose visko pasitaikydavo. Tekdavo ant žirnių paklūpoti ir į kampą pastatydavo. Pamenu, stovim su vyresniu broliu Rolandu atskiruose kambario kampuose.... Esu ir į kailį gavęs, tačiau nuoskaudų dėl to nė kiek neliko – jei baudė, vadinasi, buvo už ką.
Kad nenuėjome klystkeliais, tėvams padėkoti reikia. O bambėdavom, pykdavom, kad tėvai to ar ano neleisdavo. Ir pinigų, atrodė, mažai duodavo, ir kieme vakarais užsibūti neleisdavo, televizorių naktį žiūrėti drausdavo. Pasakydavo, kad negalima, ir viskas. Paburbuliuodavom ir į lovą nueidavom... O ryte – viskas iš naujo...
Labiausiai įstrigusi tėvų savybė, kurią, manau, taikyčiau ir savo vaikams, tai griežtumas. Jei pasakydavo „ne“, tai, vadinasi, „ne“. Jokių išlygų ir blaškymosi.
Namie turėjome darbo - skaldydavome ir kraudavome malkas. Tėtis tolimųjų reisų vairuotoju dirbo, tai mums su broliu ir krosnį tekdavo kūrenti, ir sniegą valyti, o vasarą žolę pjauti. Daržus taip pat teko ravėti. Pas močiutę kaime į talkas eidavome, pinigų užsidirbdavome.

- Judu su broliu panašūs?
- Ne, jis – kitoks, rimtesnis. Nors yra baigęs Kūno kultūros institutą, dirba kitoje srityje.

- Kada jauteisi laisviausias?
- Buvo etapas Kaune, kai jaučiausi kaip nutrūkęs nuo „lenciūgo“. Nieko bloga nebuvo, narkotikų nebandžiau, tačiau gyvenau jausdamasis laisviau. Nei „žolės“, nei cigarečių ir dabar man nereikia. Jei tai padėtų sveikatai ir grožiui, tikrai traukčiau (juokiasi – red.). Deja, tie dalykai nieko gera neduoda.
Beje, apie Kauną. Jei norėčiau grįžti, tai tik į šį miestą. Tačiau baigęs studijas 2010 metais grįžau į Biržus. Ką veikiau? Tris mėnesius skyniau obuolius Naradavoje. Dirbau ir per lietų, ir per sniegą. Šitoje patirtyje nematau nieko bloga. Užsidirbau, taupiau, nieko nesutaupiau. Nebuvo ir tokio aiškaus tikslo, kam turiu taupyti. Dabar taupau butui – noriu turėti savo. Pirkčiau jį Biržuose. Man šis miestas patinka.

- Kokių dar patirčių įgijai prieš grįždamas ilgesniam laikui į Biržus?
- Buvo pardavėjo – konsultanto darbas „Aprangos galerijoje“ Panevėžyje, „Babilone“. Siūliau žmonėms visokius drabužius, aksesuarus - reikia jiems to ar nereikia. Tokia buvo mano pareiga – siūlyti viską... Sekėsi, po pusės metų pradėjau dirbti „Aprangos galerijoje“ Vilniuje. Ten įgijau darbštuolio vardą, nes man pradėjus dirbti sandėlys ėmė blizgėti tvarka – to išmokau Panevėžyje. Todėl, kai po dviejų savaičių pareiškiau norą išeiti iš darbo, vadovai nenorėjo išleisti. O aš nenorėju praleisti progos su draugais emigruoti į Angliją.

- Ir kas ten Tavęs laukė?
- Vaisių fabrikas. Po studijų skyniau obuolius Naradavoje, o Anglijoje dirbau ne tik prie obuolių, bet ir prie kriaušių, aviečių (juokiasi – aut.). Vadovavausi nuostata, kad, nors dirbu sunkiai, už mano darbą sumokama. Anglijoje buvau septynis mėnesius, užsidirbau pinigų. Šįsyk susitaupiau. Grįžęs į Lietuvą leidau sau pailsėti už tą „praartą“ laiką. Paskui pradėjau dirbti kavinėje „Pas Nijolę“. Tai buvo išties gera patirtis. Mūsų santykiai su kavinės vadovais ir personalu iki šiol geri, prireikus vieni kitiems padedame.

- Kada supratai, kad Tau patinka ir sekasi serviruoti stalus?
- Prie jų sukiodavausi ir būdavau nuo mažų dienų - man patikdavo nešti gaivą, duoną, padėti dengti stalą. Dirbdamas kavinėje „Pas Nijolę“ aiškiai pajutau, kad šventinių stalų dengimas yra mano stichija, kad man patinka kažkam ruošti šventę.
Po vienos šventės žmonės liko labai patenkinti, po jos buvo keli užsakymai…Tai buvo postūmis pačiam imtis tokios veiklos. Švenčių yra labai įvairių, tačiau man labiausiai patinka organizuoti vestuves. Tai didelis iššūkis – kurti šventę „nuo – iki“ (nuo nuotakos suknelės iki šventinių fejerverkų). Daugelis dalykų priklauso nuo užsakovų. Esu tik tarpininkas, valios vykdytojas tų, kuriems kuriu šventę. Siūlau įvairias idėjas, padedu rūpintis švente, kad norintiems švęsti nereikėtų sukti galvos. Visą laiką domiuosi pobūvių rengimo tendencijomis, tačiau negaliu jomis vadovautis aklai. Šventės stilius, kaip ir gyvenimo būdas, priklauso nuo žmonių. O jie, kaip žinia, labai skirtingi. Teko rengti labai skirtingų - nuo „pamišusių“ iki įvairiaspalvių vestuvių.

- Kur savo paties vestuvių puotai Biržuose rinktumeisi vietą?
- Ženytis Biržuose? Sakyčiau, kodėl gi ne. Gal tai nebus įžūlu ar išsišokėliška, tačiau savo šventei nematau vietos, prie kurios linktų širdis. Yra labai gražių sodybų, viskas tvarkinga, bet mano širdžiai kažko trūksta… Gal kol kas? Savo šventės rengimui nesamdyčiau nieko, viską daryčiau pats – už save ir savo išrinktąją, kad jai nebūtų jokių rūpesčių.
- Turi kandidatę į nuotakas?
- Tos vienintelės dar nėra. Dar studijų laikais sau esu pasakęs, kad trisdešimties nesulaukęs santuokos žingsnio nedarysiu.

- O jeigu be proto įsimylėsi ir meilė ištirpdys nuostatas?
- Mylėsiu, bet protingai. Dėl vedybų nereikia skubėti. Jeigu užklumpa meilė begalinė, tai ar būtina iš karto bėgti prie altoriaus? Meilę reikia brandinti, džiaugtis. Jei meilė yra tikra, ji nedings.

- Ar Tavo santuoka būtų bažnytinė? Beje, ar dažnai lankaisi šventovėje?
- Taip. Santuoka būtų tiktai bažnytinė. Tai sutvirtina apsisprendimą. Čia, Biržuose, į bažnyčią einame su šeima per šventes. Kol buvo kunigai Dalius, Rimas, eidavau dažniau.

- Išsiskiri savo aprangos stiliumi. Ar gimtinėje atsiranda norinčių, pavyzdžiui, nutraukti Tau nuo galvos kepurę?
- Tikrai tokių yra. Rengiuosi aš taip, kaip jaučiuosi. Stilius – gyvenimo būdo, nuotaikos išraiška, tąsa. Be abejo, kartais susilaikau, kad labai neišsišokčiau. Tam ir yra daugybė parduotuvių, kad jose rastume sau, savo išraiškai ar tiesiog darbui skirtą drabužį. Klausiate, kaip rengčiausi per savo vestuves? Stilingai. Kostiumas tikrai būtų ne baltas ir ne juodas. Kaip žiūrėčiau į raudoną jaunosios suknelę? Dvipusis jausmas. Iš vienos pusės, sakyčiau, bravo, šaunu, sveikintina idėja. Kita mano pusė kuždėtų, kad nuotaka turi būti balta, šampaninė… Na, o suknelės ilgis neturėtų jokios reikšmės.
Iš tiesų neatmetu nė vieno varianto, netgi juoda spalva tinkama vestuvėms – ir suknelei, ir gėlėms. Būtina sąlyga - sprendimai turi derėti prie dviejų jaunų žmonių, jų gyvenimo būdo, natūros.
Rengdamas šventę mažiausiai suku galvą, ką pagalvos ar gali pagalvoti kiti. Viskuo visiems neįtiksi. Vieniems maistas bus blogas, kitam vieta nepatiks, trečiam muzikantai ne taip gros… Jaunieji turi žinoti, kad šventę daro sau, o ne aplinkiniams. Vestuvės pirmiausia turi patikti jiems patiems, apie juos turi visi šokinėti, nes jaunieji – šventės centras.
Didžiausias tekęs iššūkis - surengti vestuves per dvi dienas. Taigi, bijantys, kad gali praeiti staiga užėjęs noras tuoktis (smagiai juokiasi – aut.), galite kreiptis ir likus dviem dienoms iki tos ypatingos dienos.

- Stebinanti drąsa… O jei nepavyks?
- Visada gali būti visko, tačiau jeigu bijosi, tikrai nepavyks netgi pradėti… Kartoju, kad visiems geras nebūsi ir neįtiksi. Visi darbai turi geresnių ir blogesnių rezultatų. Tačiau svarbu stengtis ir nenuleisti rankų. Gavęs kibirą šalto vandens, nusipurtai, nudžiūni ir vėl eini į priekį. Negalima stovėti vietoje ir drebėti…

- Darbo turi ištisą savaitę ir savaitgaliais. Kaip atgauni jėgas? Ar pavyksta pailsėti būnant Biržuose?
- Norint su kompanija padurniuoti, pasiausti, galima išvažiuoti. Jeigu gali ilsėtis vienas, tą puikiai gali daryti bet kur – tam nebūtinas butelis ar kompanija. Gali sėdėti sau ant kalnelio, svajoti, kurti šviesius planus ir jaustis puikiai. Jei moki pabūti vienas, tai yra „super“ poilsis.


Alfreda Gudienė
2014-09-06



2014.09.08

Apie draugišką literatūros forumą – draugiškai

Šiluma kaulų nelaužantis priešpaskutinis rugpjūčio savaitgalis smalsiems miestelėnams jau antrus metus iš eilės padovanojo įvairiopai turtingą bei turiningą trijų dienų (tikriausiai nesuklysime sakydami ir naktų, nesvarbu - viešų ar privačių) renginį – Tarptautinį šiuolaikinės literatūros forumą „Šiaurės vasara“.

Vėlyvo vakaro skaitymuose dalyvavo įžymusis poetas Aidas Marčėnas.

Šįmet (kaip ir pernai) „Sėloje“ įsikūrusio forumo biržiečiai šturmu neėmė. Natūralu. Taip, vasara Lietuvos šiaurėje nė iš tolo neprilygsta net ir žiemai Tenerifėje, Hurgadoje ar Marmaryje (su all inclusive, be abejo). Tačiau renginiu susigundę, kelią į jį rado nesunkiai, o suradę suprato, dykai įsigiję „paketą“, jei ne „all“, tai vis tiek vertingą. Dar didesnis smagumas ima dėl to, kad garsas apie antrąkart Biržuose vykstantį TOKĮ renginį spėjo pasklisti įvairiomis kryptimis: Kupiškio, Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir t. t. Neminint (kol kas), kokias žvaigždes iš užsieninio ar nuosavo dangaus nuraškė „Šiaurės vasaros“ organizatoriai (Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija), akivaizdu, jog forumas ištikimų sekėjų susirado ne tik veidaknygėje, o ir realybėje. Buvo malonu po trumpo išsiskyrimo pasilabinti su šiųmetės vasaros akademinėse „Literatūros salose“ sutiktais studentais, dr. Aiste Andriušyte, parodyti trumpiausią kelią pilies link iš Marijos Čičirkienės parodos atidarymo „Portfolio“ galerijoje skubančioms panevėžietėms, o žvarbų, vėlyvą vakarą išgerti puoduką arbatos malonioje kupiškėnės ir dviejų kauniškių moterų draugijoje „Pilies skliautuose“. Tiesa, kadangi restoranas savaitgaliais dažniausiai būna užsakytas, „laisvieji“ forumo klausytojai, į Biržus atvykę savarankiškai, susidūrė su šiokia tokia problema: kur pilies teritorijoje per trumpą laiką (renginio pertrauką) vėlų vakarą susišildyti karštu gėralu ir bent minimaliai užkąsti? Šįsyk už gėrimą ačiū sužvarbėlių pasigailėjusiai jaunutei, nuvargusiai, šeštadienio vestuvių puotai besiruošiančiai „Skliautų“ darbuotojai, už saldainius – jau minėtai kupiškėnei. Šeštadienio rytą ir sekmadienį kava pasirūpino „Bookafe“ merginos.
Įprastinėmis padėkomis ir sveikinimais penktadienio vakarą atidarytą forumą tęsė Literatūros skaitymai. Savo kūrybą skaitė Kornelijus Platelis, Julia Cimafejeva (Baltarusija), Paulina Eglė Pukytė (Lietuva, Didžioji Britanija), Karlis Vėrdinis (Latvija), Laima Kreivytė, muzikavo akustinės gitaros meistras iš Brazilijos Danielis Marquesas. Naktinėtojų laukė kaip visada įspūdingas performerio Rolando Rastausko ir videomenininkės Aurelijos Maknytės siur-prizas „Atkarpos, arba Beckketas Biržuose“. Po jo iki pat namų smegeninėje trankėsi žilagalvis klausimas: kodėl, po perkūnais, telikas rodo tokį š... (P. Pukytė šeštadienio pranešime sakys, kad š...s yra š...s, o mėšlas – pakankamai vertingas daiktas, todėl vieno kitu keisti nevalia), ir kas tuos žmones „dėžėje“ pavadino aktoriais?
Šeštadienis – intensyviausia forumo diena. Ispanų kalbą VU dėstanti C. Caro puikia lietuvių kalba pasakojo apie 5 metų kruopštaus darbo ir entuziazmo pareikalavusių Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimą. C. Caro teigimu, tai unikalus kūrinys. Vertėjai teko apsispręsti: ar Donelaitį vesti pas ispanus, ar ispanus į Mažąją Lietuvą. Visgi nuspręsta Donelaitį „vaišinti“ ispanų žemės vaisiais, dargi su prieskoniais. Anot C. Caro, vertėjo darbas – užpildyti prarają tarp kultūrų, istorijų, kūrinys naujoje terpėje turi veikti. Šį pranešimą forumo dalyviai vertino kaip vieną įdomiausių. Ypač atidžiai Carmen klausėsi biržietė Rūta Medinytė, vėliau savo dėstytojai pristačiusi tėvelius Bronių ir Danutę Medinius.
Rašytoja, eseistė, menininkė, kultūros apžvalgininkė P. Pukytė kalbėjo apie vertimą kaip kenkimą. Į prelegentės akiratį pakliuvo nemokšiškai į anglų kalbą verčiami lietuviški kultūros tekstai, kurie anglakalbiams nesuvokiami, todėl beprasmiai, nors mums greičiausiai atsiėję nemažus pinigus. Pranešėja stebėjosi į lietuvių kalbą išverstų užsieninių filmų pavadinimų iškraipymais, personažų kalbos (ypač keiksmažodžių) netiksliu vertimu, suteikiančiu tekstui visai kitų prasmių. Klausytojus sugluminęs P. Pukytės akibrokštas – pacituotas anglų kalbos klišių prikamšytas tekstas iš lietuviškos knygos, apdovanotos už taisyklingiausią kalbą. Kokia tai knyga ir kas teikia šiuos apdovanojimus, telieka galvosūkiu smalsiam skaitytojui.
Apie „vyrišką“ ir „moterišką“ rašymo būdus kalbėjusi rašytoja Renata Šerelytė „moteriškąjį rašymą“ priskyrė šiuolaikinio verslo paradigmai, pastarąjį pateikusi kaip „žemesnio“ rašymo pavyzdį. Retoriškai klausdama, ar toks rašymas yra ambicingas, žinoma rašytoja darė prielaidą, kad didžioji dalis šiandienos vartotojų be „moteriško rašymo“ neapsieitų, o, pastarosios lektūros netekę, tuojau pat pareikštų savo teises. Tik kiek apmaudu, kad talentingą rašytoją sutrikdė lyg ir nekaltas, lyg ir paprastas filosofės J. Baranovos klausimas, kaip autorė vertina savo tekstus.
Dr. Laura Laurušaitė skaitė pranešimą apie rytų europiečių emigracijoje patirtis, užfiksuotas lietuvių, latvių, bulgarų literatūrose. Paminėtina, kad jaunos dr. L. Laurušaitės iniciatyva jau kelintą rudenį Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vilniuje, organizuojamas nenusakomai reikšmingas ir prasmingas, pasaulio baltistų bendruomenę telkiantis tarptautinis baltistų seminaras „Literatūros salos“. Forume pristatyto tyrimo autorę labiausiai nustebino prieita išvada, jog brolių baltų egzistencija emigracijoje panašių bruožų įgyja ne dėl bendrakultūrinių dalykų, o pirmiausia dėl analogiškos – gyvenimo totalitarizmo sąlygomis – patirties, kuomet žmonės įgijo ne tik kompleksais pasireiškusių trauminių patirčių, bet ir išmonės, kaip išgyventi ekstremalias situacijas.
Kažkokios trauminės patirtys atsispindėjo šeštadienį apie pietus į piliakalnį vilkstinėmis ėmusiose plūsti vestuvininkų svitose. Tuos kompleksus, sumišusius su archaiška gūdžios provincijos modernybe, dar graudžiau paryškino tikriausiai už nemažus pinigus samdyti fotografai, vienas po kito per šlapią žolę genantys bene penktą jaunavedžių porą perstumdyti milžiniškų lauko šachmatų figūrų. Dievaži, reginys įtraukiantis net ir forumo dalyvius, bet čia tik diskurso ekskursas. Mat jį šunes.
Popiet forumo dalyviai klausėsi filosofės Jūratės Baranovos pranešimo apie Antoniną Arto (Antonin Artaud) – vieną žymiausių XX a. teatro asmenybių, prancūzų teatro ir kino aktorių, dramaturgą, režisierių, teoretiką, „žiaurumo teatro“ projekto autorių, pamišusį genijų. Kaip tik psichinė negalia, kamavusi A. Arto visą gyvenimą, čia ir buvo akcentuota kaip unikali galimybė patirti metafizinę gelmę ir šią racionalaus proto nepažeistą patirtį artikuliuoti, reflektuoti. (Arto daugiau ar mažiau produktyviai rašė net kamuojamas šizofrenijos priepuolių.) Pranešėja klausytojams priminė, kad Arto savo laiku domėjosi „The Doors“ siela Džimis Morisonas (Jim Morrison), toks periodas buvęs ir Aido Marčėno gyvenime. Geras pranešimas. Tarytum įmeta smegeninėn sėklą, kuri brinksta lėtai, vis dirgindama, draskydama audinius – ruošdama vietą daigui.
Istorikė Jurga Klapatauskaitė analizavo kulinarinių tinklaraščių turinį. Analizės reziumė: kulinarinių (lietuviškų, rusiškų, lenkiškų) blogų rašytojai dažniausiai neturi kompetencijos, pateikia netikslią, klaidinamą informaciją tokia kalba, kuri sukelia virškinimo sutrikimų, o maistą paverčia pornografija. Smagus, atpalaiduojantis (vieniems – įtemptą protą, kitiems – užkietėjusius vidurius), su akademiškumu nieko bendra neturintis pranešimas. Bet kas sakė, kad tokių nereikia?
Vertėja, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė Gabrielė Gailiūtė, pasiremdama savo rašomai disertacijai sukaupta medžiaga, piešė šiuolaikinio skaitytojo, deja, dažnai negebančio artikuliuotai reflektuoti to, ką perskaitė, portretą. Pranešėja nesutiko su garbaus amžiaus biržietės teiginiu, esą dabartiniai mokiniai beveik neskaito. Anot prelegentės, mokiniai kaip tik priklauso grupei asmenų, kurie, tyrimų duomenimis, skaito daugiausiai. Tačiau bėda ta, kad niekas jų nemoko literatūrą vertinti subjektyviai, t. y. remiantis savo galva, jausmais, protu, patirtimi, o ne privalomomis citatomis, brukamomis klišėmis.
Vakarinėje seminaro dalyje pranešimus perskaitė poetas, eseistas, vertėjas Kornelijus Platelis ir dr. Elena Baliutytė.
K. Platelis dalijosi vieno garsiausių XX a. poetų Tomo Sternso Elijoto (Thomas Stearns Eliot) tekstų vertimo patirtimi, E. Baliutytės pranešimas į literatūros lauką sugrąžino socializmo epochos poetą Eduardą Mieželaitį. Į pirmąjį pranešimą reagavo Giedra Radvilavičiūtė, prelegento nuoširdžiai donelaitiškai paklaususi: „Kaipgi tu nenumirei versdams?“ E. Baliutytei atiteko Rolando Rastausko pagyros už Mieželaičio aktualizavimą bei pranešimo preciziškumą.
Vėlyvo vakaro skaitymuose dalyvavo poetas A. Marčėnas, Alhierdas Bacharevičius (Baltarusija), Jaroslavas Melnikas, Renata Šerelytė, muzikavo brazilų gitaristas D. Marquesas. A. Marčėnas nerimavo, kad skaitydamas „nesubrandintus“ tekstus daro klaidą. R. Šerelytės tekstas akivaizdžiai patyrė kažkokią genetinę modifikaciją, kuri, žinia, visada kelia įtarimą. J. Melnikas lyg savęs, lyg klausytojų, lyg retoriškai klausė: Ar esu geras rašytojas? Ar esu rašytojas? Ar esu žmogus? Ar esu? Publikos atsaką buvo sunku suprasti, nes iš pradžių girdėjosi paskiras krizenimas, išvirtęs į kone masinį kvatojimą iki ašarų. Regis, paties tekstai gerai nuteikė ir jų autorių. Visgi klausytojų simpatijų maksimumą „nunešė“ A. Bacharevičius, buvęs pirmosios baltarusių pankų grupės narys, dabar eseistas, skaitytame tekste „sprendęs“ gyvenimo trukmę nustatantį testą. Testo rezultatai atskleidė, kad protinis darbas gyvenimą gerokai sutrumpina ir apskritai protas – tai toks invalidumas, savęs žalojimas. Kažkodėl intelektualus tai pralinksmino, nors te (k) stas aiškiai sakė, kad juoktis nebėra ko.
Gaila, ukrainietis Andrejus Kurkovas mikrofoną savo rankose laikė itin trumpai – skubėjo į „Baltijos kelio“ 25-mečio renginius, tačiau išsamus interviu su šiuo intelektualu, poliglotu, garsiausiu šiuolaikiniu Ukrainos rašytoju Europoje, Maidano dalyviu, dienoraštininku ir dideliu Lietuvos draugu publikuotas rugpjūčio 30 d. „Šiaurės rytuose“.
Nors ilgas „Šiaurės vasaros“ šeštadienis dalyvius kaip reikiant išvargino, sekmadienio priešpietę Giedra Radvilavičiūtė konstatavo, jog Kęstučio Navako diskoteka gerokai žvarbią naktį visgi įvyko, o, forumo viešnios Carmen Caro pastebėjimu, diskotekoje šokta net... pagal ispanų kalėdines giesmes.
Kaip pernai taip ir šiemet sekmadieniui palikti bene įdomiausi pranešimai. L. Jonušys pristatė brito Deivido Mičelo (David Mitchell) romano „Debesų atlasas“ vertimo „ataskaitą“. L. Kreivytė kalbėjo apie juokingas ir absurdiškas pasaulio skulptūras, neaplenkdama kontroversiškai vertinamų ir pastaruoju metu aršius visuomenės ginčus provokuojančių Vilniaus „vamzdžio“ (tikrasis pavadinimas „Krantinės arka“) bei Žaliojo tilto skulptūrų. Menotyrininkės manymu, į savo „vamzdžius“ turėtume žiūrėti paprasčiau, o sovietmečio skulptūros pačios savaime grėsmės nekelia, jeigu ta ideologija mūsų nebeveikia.
Apie draugišką aplinką anglų kalbai lietuvių galvose ir burnose kaip visada šmaikščiai, taikliai ir stipriai ironiškai kalbėjo Giedra Radvilavičiūtė. Užvertusi klausytojus klišių, surankiotų vien tik iš internetinių portalų straipsnių antraščių lavina, pranešėja teigė norėjusi parodyti problemos maštabiškumą.
-------------------------------------
Rašinio autorė, biedną skaitytoją lavina subjektyvių refleksijų (bent kartelį čia užtartų) irgi užvertusi, galiausiai atsitokėjo. Ačiū visiems, maloniai sutikusiems viešai pasidalinti asmeniniais įspūdžiais beigi pastebėjimais, kurie draugėje biržiečius galbūt paskatins vertingų renginių iš tingulio ar apkiautimo nepraleisti, verčiau išmokti pamatyti ir sau pritaikyti jų teikiamus privalumus.
Jūratė Baranova (filosofijos profesorė, Vilnius): „Šiaurės vasara“ miestui galėtų duoti daugiau, jei būtų galima pritraukti daugiau biržiečių. Gal netinkamos renginio datos? Mokiniams atostogos... Renginys yra nemokamas. Tai daroma miesto labui, kad naujausios idėjos nesikauptų vien sostinėje, o cirkuliuotų iš vienos vietos į kitą. Forumo koncepcija – reaguoti į naujausias literatūros sąsajas su kultūra, akcentuoti tai, kas yra nauja, netikėta, o ne tai, kas tampa klišėmis. Siekiame minties judėjimo, gyvumo, kad mokslas nesiasocijuotų tik su bibliotekų dulkėmis.
Šiemet sužavėjo pilies arsenalas. Moderni, aukšto lygio konferencijų salė. Tokių puikių sąlygų neturime net Lietuvos edukologijos universitete. Matyti, kad Biržai yra pajėgūs atsinaujinti. Muziejus rodo iniciatyvą neatsilikti nuo Europos standartų. Forumas ypač dėkingas Biržų miesto valdžiai, antrus metus mus taip nuoširdžiai priimančiai. Pabūti Radvilų šešėlyje būtina. Juk Radvilos iki kaulų smegenų buvo europiečiai!“
Povilas Gasiulis (pedagogas, vertėjas, Biržai): „Forumo tema „Kūrinys ir jo kalba“ siejosi su vertimu, todėl man buvo labai patraukli. Tad mano vertinimas bus subjektyvus. Buvau sužavėtas ispanės Carmen Caro nepaprastai sklandžia lietuvių kalba. Labai patiko ir pats pranešimas. Žinoma, įspūdingas G. Radvilavičiūtės tekstas apie klišes. L. Jonušys – senas mano pažįstamas. Paskutinį jo vertimą (Deivido Mičelo „Debesų atlasą“ – aut. past.) perskaičiau su pasibaisėjimu, nes vertėjui reikėjo tiesiog sukurti kalbą iš turimų resursų. Šnektelėjom ir apie pagal šį romaną sukurtą filmą. Norėčiau jį pamatyti. Tiek vertimas, tiek pats kūrinys – įspūdingi. Šimtmečio vertimas.
Nebuvau naktinėjimuose, skaitymuose, tad negaliu apibendrinti. To, ką pats mačiau ir girdėjau, įspūdis geras. Esu patenkintas, renginys atitiko mano lūkesčius. Būsiu nuolatinis forumo dalyvis, jei tik jie iš Biržų nepabėgs. Bet kokie kultūros renginiai yra reikalingi. Mane patį daugiau literatūriniai traukia. Gi ne vien alumi ir duona žmogus gyvas, ar ne?“
Greta Akcijonaitė (nekomercinio kino propaguotoja, kavinės-knygyno „Bookafe“ bendrasavininkė, Vilnius, Biržai): „Specialiai dėl šio renginio atvažiavau iš Vilniaus, bet gaila, kad taip mažai sudalyvavau – teko prekiauti kava. Nepaisant to, „Šiaurės vasara“ man – nauja patirtis. Buvo įdomu „gyvai“ pamatyti žmones, kuriuos žinojau tik pagal pavardes. Šiek tiek nustebau, pamačiusi gerokai vyresnius rašytojų veidus, nei įsivaizdavau iš publikacijų. Kiek teko bendrauti, publika kultūringa, maloni. Tokiems žmonėms vienas malonumas net kavą pardavinėti. Pasirodo, dauguma mėgsta juodą – tikrą, natūralų produktą be jokių priedų, prieskonių. Biržams toks renginys – didžiulė dovana ir džiaugsmas. Aš pati užmezgiau naujų kontaktų. Galbūt ateityje šios pažintys į kažką išsirutulios.“
Vaiva Matuzevičienė (Biržai): „Studijavau Vilniaus universitete anglų filologiją ir kalbotyrą. Verčiu iš / į anglų kalbos (-ą) įvairius (negrožinius) tekstus. „Šiaurės vasara“ susidomėjau iš karto, vos tik apie forumą išgirdau. Pastaruoju metu itin domiuosi literatūra (nors negaliu tam skirti daug laiko) ir seku visas leidyklų naujienas. Daugiausiai vilčių dėjau į pranešimus apie vertimą, kadangi tai susiję su mano studijomis ir darbu. Turiu prisipažinti, kad labiausiai patiko tie pranešimai, kurių nė neketinau klausytis. O apie vertimo subtilybes neišgirdau nieko naujo. Laimei, nepatingėjau ateiti sekmadienį, kai pranešimą skaitė L. Jonušys. Man tikrai patiko. Puikiai pristatytas darbas. Ne kartą teko klausytis vertėjų paskaitų universitete, tačiau nė vienas taip išsamiai nepapasakojo apie savo vargus ir rūpesčius, su kuriais jiems teko susidurti. Dauguma forumo pranešimų buvo pateikti laisva forma, kalbama pirmuoju asmeniu, be įtampos. Dėl to buvo labai lengva klausytis, suvokti. Manau, tai didelis šio forumo privalumas, ir tikrai gaila, kad pasiklausyti atėjo labai nedaug biržiečių. Kita vertus, nežinau, ar visiems šis renginys būtų toks įdomus kaip man. Gal daugiau žmonių susirinko į skaitymų ir muzikos vakarus. Akademiniai pranešimai tikrai ne visiems įdomūs, bet labai džiaugiuosi, kad tokios asmenybės kaip Carmen Caro, Kornelijus Platelis lankosi Biržuose ir skaito pranešimus. Man „Šiaurės vasara“ buvo didelis atradimas. Gaila, kad apie šį forumą nežinojau anksčiau.“
Vida Edriukaitytė (teologė, antropologė, literatūrologė, Kaunas): „Biržai yra geras miestas, kuriame skani kava. Didžiausias džiaugsmas buvo rasti karšto gėrimo puodelį šalia Biržų pilies. Girdėjau, pernai oras buvo vasariškesnis. Šiuokart vasara tikrai šiaurės, bet man nuo to tik smagiau. Pranešimų buvo gausu ir įvairių. Ypač įstrigo K. Donelaičio „Metų“ vertėjos į ispanų kalbą pasakojimas apie visus bandymus Donelaitį paversti suprantamu ispanams. Pagalvojau, kad gal ir į šiuolaikinį lietuvių pasaulį jį kas nors išvers. Apie vertimą detaliai ir konstruktyviai kalbėjo ir L. Jonušys. Pasižymėjau jo verstą ir pristatytą Mičelo „Debesų atlasą“ kaip privalomą perskaityti romaną. Apibendrindama galiu pasakyti, kad tiek Biržai, tiek „Šiaurės vasara“ sudarė labai laisvos ir intelektualios vietos įspūdį. Pradedant įdomiais pranešimais, išskirtiniais rašytojų pristatymo bei skaitymų, performansais ir šokiais, baigiant miesto centre prancūziško stiliaus kavine, pro kurios langus buvo smagu žiūrėti į pliaupiantį lietų. Biržuose telkšantys vandenys – tikra atgaiva akims po bet kokio intensyvumo vakaro, nakties. Labai tikiuosi, kad kitais metais viskas vėl vyks ir aš būtinai atvažiuosiu.“


Jurgita Ratkevičienė
2014-09-06


2014.09.08

Nuskriejo paskutinis Burbuliatorius

Biržų miesto bendruomenei „Biržai mūsų namai“ vasara pralėkė vienu akies mirksniu. Patys net dorai nepajutome, kaip ji ištisus mėnesius pleveno drauge su muilo burbulais, o rugsėjo 1-ąją išskrido kartu su jais paskutiniame šių metų Burbuliatoriuje iš „Nevienodų burbulų“ ciklo. Tos dienos vakaras Biržuose vadinosi „Magiški burbulai“.

Praėjusio pirmadienio muilo burbulų šventėje savo pasirodymu džiugino jaunieji magai iš Skrebiškių kaimo. „Burtininkai“ Karolis, Rapolas, Kornelijus ir Klaudijus, vadovaujami Eugenijaus Ulevičiaus, atliko dviejų dalių programą. Pirmoji dalis biržiečiams jau buvo matyta pačiame pirmajame Burbuliatoriuje gegužės pabaigoje. Anuomet ji sulaukė didelio pasisekimo ir gausių ovacijų, tad burbulų pūtimo uždaryme ji pakartota dar sykį. Naujoje pasirodymo dalyje irgi būta neįtikėtinų, įdomių triukų, o jų paslapčių magai nepanoro išduoti netgi paprašyti pakartoti savo magiškuosius žaidimus antrą kartą. Visą vasarą uoliai pūtę burbulus, paskutiniame Burbuliatoriuje vaikai ir jų tėveliai galėjo lengviau atsipūsti, mat ore lengvai it pūkas sklandė tiesiog visa burbulų gauja. Puikų siurprizą paruošė kultūros centras, kurio prieigose ir vyko šventė – burbulai žiro iš aukštai įtaisytos burbulų gaminimo mašinos. Pastaroji ir jos „gaminama produkcija“ taip užbūrė kai kuriuos dalyvius, kad jie netgi pamiršo patys rankose laikantys savo atsineštus indelius su muilo burbulų skysčiu.
Kaip visuomet, daug emocijų kėlė didžiulių muilo burbulų pūtimas. Ką gi, šios atrakcijos pagrindiniai įrankiai – kelių litrų spalvotas kibiras ir lazdelės – jau „ilsisi“ ir laukia kitos vasaros... Paskaičiavome, kad visos vasaros metu „išpūsta“ 32 litrai specialaus skysčio. Austėja, bendruomenės narė, nuolat virusi „burbulienę“, tapo tikra šio amato ase.
Šviežiai keptais gardėsiais vaišintis viliojo kavinukės „Kų tujė?“ merginos. Vaikai smaguriavo ne tik saldėsius, bet ir pasipūtėlius kibinus, o mamos su tėčiais ragavo kavos bei apžiūrinėjo nedidelę parodėlę. Joje, improvizuotai sukabinti ant virvutės, pleveno vaikų piešiniai, piešti „Spalvotų burbulų“ metu rugpjūčio pradžioje.
Gražios, spalvingos ir linksmos emocijos, lydėjusios visos vasaros Burbuliatorių, tikimės, jo dalyvių sapnuose ir svajonėse saugiai peržiemos ir kitąmet vėl grįš į Biržus...
Aštuonių Burbuliatorių akimirkas galima rasti socialinio tinklalapio Facebook paskyroje „Burbuliatorius Biržuose 2014“.
Iki kitų burbuliuotų pasimatymų!


Indra Drevinskaitė-Žilinskienė,
Biržų miesto bendruomenės „Biržai mūsų namai“ narė
2014-09-06


2014.09.04

Rugsėjis Biržuose: kovoje už demokratiją – įkaitai

Laiku dokumentų nesutvarkiusi mokykla sukėlė ant kojų būsimų pirmokėlių tėvus - rugsėjo pirmosios išvakarėse pranešė, kad jų vaikų į mokyklą nepriims. Pedagogų taktika pasitvirtino – išgąsdinti tėvai padėjo nušauti du zuikius: gauti teisę formuoti norimą klasių skaičių ir paskatinti direktorių trauktis iš pareigų.

Į Biržų pilyje vykusį rajono savivaldybės tarybos posėdį rinkosi „Aušros“ vidurinės mokyklos bendruomenė, sukvietusi ir būsimų pirmokų tėvus. Politikams neliko kitos išeities, kaip tik pakelti rankas prieš gudriai pedagogų ir jų patarėjų sukurptą kovos, prisidengus vaikais, scenarijų. 

Taryboje – kaip kare

Rugpjūčio 28 dieną į posėdį susirinkę Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai pasijuto kaip apsuptyje. Salė buvo pilnutėlė būsimų pirmokų tėvų ir pedagogų. Kurie iš pastarųjų yra valdžios sąjungininkai, o kurie atsidūrė priešingos pusės apkasuose, suprasti nebuvo lengva. Tik posėdžiui įsibėgėjus aiškėjo, kad mokinukai bei jų tėvai tapo įkaitais, sprendžiant mokyklos, rajono savivaldybės ir Švietimo skyriaus vadovų tarpusavio santykius. Nors iš tribūnos abi šios pusės kalbėjo apie sąžiningumą, būtent šio principo ir tiesos labiausiai pritrūko pedagogams bei jų veiklos sritį valdantiems savivaldybės atstovams.
Situaciją rajono švietimo srityje, kai reorganizuojant ir valdant mokyklas be skrupulų manipuliuojama žmonėmis, galima vadinti pagal E. M. Remarko knygą „Vakarų fronte nieko nauja“. Tačiau šįsyk nauja yra tai, kad mokykloje subrendo situacija (revoliucija), „ryjanti savo vaikus“. Prisidengę vaikais pedagogai nušovė du zuikius: mokykla gavo teisę formuoti papildomą pradinukų klasę ir išsaugojo darbo vietą pedagogei, o kaltę prisiėmęs direktorius atsisakė pareigų.
Revoliucijos dirigentai liko užkulisiuose.


„Atsibudo“ prieš rugsėjį?

Praėjusį ketvirtadienį rajono taryba turėjo spręsti, ar leisti Biržų „Aušros“ vidurinei mokyklai turėti tris pirmokų klases. Sprendimo projektą dėl pirmosios klasės komplektų skaičiaus didinimo pateikė Socialdemokratų frakcijos narys gydytojas Dalius Jakubėnas. Skubaus sprendimo prireikė todėl, kad „Aušros“ mokykla priėmė į mokyklą 53 pirmokus ir suformavo tris klases. Tačiau savivaldybės Švietimo skyrius turėjo tik šių metų kovo 27 dieną mokyklos pateiktus duomenis, kad joje yra 47 būsimi pirmokai.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos Genovaitės Gutauskienės, klasėje maksimaliai gali būti 26 vaikai. Todėl, pagal pateiktus duomenis, 47 vaikus priimti numačiusiai „Aušrai“ užteko dviejų pirmokų klasių.
Per vasarą šis skaičius pakito – tarybai pateiktame mokinių sąraše jau yra 53 pirmokai. Todėl formaliai mokyklai jau reikia trijų komplektų. Tik patys „ Aušros“ vadovai – direktorius ir trys pavaduotojai - težino, kodėl jie oficialiai nesikreipė į Švietimo skyrių, kad būtų leista formuoti papildomą pirmokų klasę. Tylėdami jie formavo tris pirmokų klases, į kurias priėmė visus į mokyklą norinčius patekti vaikus.
Tokia praktika, kaip paaiškėjo, „Aušra“ užsiiminėjo ne pirmus metus. Prieš rugsėjį mokyklai esą būdavo leista turėti tiek klasių, kiek jie pageidauja.
Šįmet „aušriečių“ taktika nepasiteisino. Rugpjūčio 27- osios popietę savivaldybės valdžios rūmuose pasirodęs direktorius Leonas Zdanavičius išgirdo, kad „Aušra“ turės dirbti su dviem pirmųjų klasių komplektais.
Tokia žinia reiškė, kad viena pirmokų mokytoja nebeturės klasės, o kitos dvi turės dirbti su maksimaliu vaikų skaičiumi. Pasak Švietimo skyriaus vedėjos G. Gutauskienės, iš 53 būsimų pirmokų viena mergaitė yra šešiametė ir kol kas nėra pateikto dokumento, pagrindžiančio vaiko subrendimą mokymuisi pirmoje klasėje. Vienas vaikas atvyksta iš užsienio, kur baigė pirmą klasę, tačiau nori kartoti kursą. Dvylika vaikų gyvena ne „Aušros“ mokyklai priskirtoje teritorijoje.
„Išgyventi nori visos mokyklos, visiems mokytojams reikia darbo“, - kalbėjo vedėja G. Gutauskienė, priminusi, kad darbo netenka ne tik „Aušros“ mokytojai. Pradinių klasių pedagogei vedėja siūlė rasti galimybę dirbti neformaliojo ugdymo arba mokymo namuose darbą. Mokytojai tokį siūlymą sutiko į kaukimą panašiu garsu.


Vaikai „ne iš tos teritorijos“ - tik priedanga

Į mokyklai nepriskirtoje teritorijoje gyvenančius vaikus ir „nusitaikė“ už būvį (teisę turėti trečią pirmokų klasę) kovojantys pedagogai. Nors „ne tos teritorijos“ vaikai į „Aušros“ mokyklą priimti dar žiemą ar pavasarį, supažindinti su klasių mokytojais ir tėvelių aprūpinti brangiai kainuojančiomis uniformomis, likus trims dienoms iki rugsėjo 1-osios jie atsidūrė „užribyje“.
Pedagogai, išgirdę, kad, vadovams laiku nesutvarkius klasių skaičiaus formalumo, „Aušroje“ bus tik dvi pirmokų klasės, ėmėsi veiksmų.
Būsimų pirmokų tėveliai sulaukė skambučių iš mokyklos. Pedagogai pranešė, kad vaikai į „Aušros“ mokyklą nebepriimami, nes gyvena ne toje teritorijoje. Šoko ištikti tėvai vieni griebėsi vaistų, kiti lakstė po miestą, ieškodami, kur perregistruoti vaiką, kad šis patektų į „Aušros“ mokyklos teritoriją. Treti rengėsi vykdyti pedagogų siūlymą kovoti – eiti į rajono savivaldybės tarybos posėdį ir reikalauti teisės vaikus leisti į „Aušros“ mokyklą.
Streso būsenos ištikti pirmokų tėvai ne visi galėjo suvokti, kad mokykla jų vaikų nepriimti neturi teisės. Savivaldybės tarybos priimtas sprendimas leidžia ne mokyklai priskirtoje teritorijoje gyvenančius vaikus priimti tik tada, jei yra laisvų vietų. Pavasarį vietų „Aušroje“ buvo. Net ir rajono tarybai „Aušros“ mokyklos pateiktas pirmokų sąrašas (53 vaikai) liudijo, kad klasėje leistinas mokinių skaičius viršija tik vienu būsimu pirmoku. Tai yra formali priežastis reikalauti trečios klasės komplekto, tačiau mokyklos bendruomenė neturėjo jokios teisės šokiruoti tėvų, kurių vaikai į mokyklą priimti teisėtai.
„Mes nenorime dirbti su 26 vaikais – ir mokytojui sunku, ir mokymo kokybė kenčia“, - neoficialiai prisipažino „Aušros“ pedagogų komandos narė.
Tuo metu pirmokų tėveliai iš tribūnos kalbėjo gindami ne mokytojų, o savo vaikų teisę, kurią dėl kažkokių aplinkybių rengiamasi atimti.
Vaikų tėvai, kuriems ką tik buvo pranešta, kad jų vaikų mokykla nebepriims, tikino esantys apgauti. Žmonės jautėsi įskaudinti ir dėl streso kartu su vaikais nukentėję ne tik moraliai, bet ir materialiai. Vaikams nupirktos uniformos (jos visose mokyklose skirtingos), jie susipažinę su būsimomis mokytojomis. Likus trims dienoms staiga viskas verčiasi aukštyn kojomis.
Tėvų kalbėjimą lydėjo pritariantys pedagogų šūksniai.


Kaltas direktorius, kiti

vadovai ir pedagogai ieško sąžinės bei demokratijos Rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė kalbėjo, kad „Aušros“ elgesys ir žūtbūtinis siekimas turėti papildomą klasę nėra teisingas kitų mokyklų atžvilgiu. Tačiau tarybos nario D. Jakubėno teikiamą sprendimą leisti mokyklai šiais metais formuoti tris pirmokų klases merė sakė palaikysianti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - dėl to, kad įkaitais tapo tėvai ir vaikai. Antroji – dėl to, kad vidurinės mokyklos statuso netekusi „Aušra“ esą ir taip išgyveno daug sunkumų.
Merė įvardijo ir susidariusios situacijos kaltininką – direktorių L. Zdanavičių, kuris įteikė prašymą atleisti iš pareigų.
„Aušros“ pedagogė Gražvilė Noreikienė kalbėjo mokytojų ir tėvelių vardu. Pirmąją klasę lankys jos ketvirtoji atžala, gyvenanti Kaštonų mokyklos teritorijoje. Pedagogė reagavo į Švietimo skyriaus vedėjos ir merės išsakytas mintis apie kitų mokyklų diskriminaciją bei kovos už būvį sąžiningumą.
„Kieno vardu kalbate apie sąžinę, jei vaikus sveriate kaip daiktus?“ – klausė pedagogė. Anot jos, teisę rinktis norimą mokyklą garantuojantis Švietimo įstatymas yra aukščiau už tokią teisę ribojančius savivaldybės tarybos sprendimus. G. Noreikienė kalbėjo apie demokratinės visuomenės kūrimą, „į žmogų nukreiptą sąžiningumo principą“.


„Aušra“ turi rėmėjų ir ateitį?

Visi tarybos nariai pasisakė už tai, kad „Aušra“ turėtų tris pirmokų klases. Buvusi „Aušros“ mokytoja ir ilgametė tarybos narė, už švietimo sritį atsakinga mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė klausė, ar vedėja G. Gutauskienė nejaučia atsakomybės dėl „ Aušros“ mokyklos direktoriaus veiksmų. Vedėja atsakė, kad mokykla yra savarankiška.
S. Eitavičienė taip pat priminė situaciją, kai vaikus iš vienų rajono mokyklų viliojo, o į kitus gretimus rajonus išvykusius prarado Pačeriaukštės, Papilio, Pabiržės mokyklos. Vicemerė klausė, kokių priemonių tada ėmėsi Švietimo skyriaus vedėja. Ir sykiu sveikino „Aušrą“. „Džiaugiuosi, kad „Aušra“ pagaliau atsibudo. Manau, jūs dar turite ateitį“, - vidurinės mokyklos statusą praradusiai „Aušros“ bendruomenei kalbėjo mero pavaduotoja.
Audrys Šimas pastebėjo „Aušros“ mokyklos tendenciją – nuolat visur vėluoti.
„Aušros“ mokykloje dirbanti Socialdemokratų frakcijos pirmininkė Audronė Garšvaitė taip pat sveikino kovoti nusprendusius kolegas. Anot jos, socialdemokratai balsuos už frakcijos nario D. Jakubėno teikiamą sprendimą formuoti „Aušroje“ trečią pirmokų klasę.
„Kitos mokyklos turėjo tokias pat teises rinkti mokinius. Manau, kad „Aušra“ laimėjo lygioje konkurencinėje kovoje, mokinius rinko dirbdama po reorganizacijos ženklu“, - kalbėjo už sprendimo projektą pasisakęs „Aušros“ mokyklos direktoriaus pavaduotojos Vaidutės Slavinskienės vyras, Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Kęstutis Slavinskas.
Šiems su „Aušros“ mokykla vienaip ar kitaip susijusiems politikams dalyvauti svarstyme ir balsavime už mokyklos interesus taryba leido. Taip pat buvo pritarta, kad nenusišalintų „Saulės“ gimnazijoje dirbantis Arūnas Anskinas bei Jaunimo mokykloje pamokų turintis „centristas“ Stasys Valiukas. Taryba tvirtino ir šių mokyklų klasių komplektų pakeitimus. Šie sprendimo projektų rengėjams buvo pateikti laiku ir dėl jų nekilo jokių diskusijų ar nepasitenkinimo.
„Aušra“ gavo teisę turėti tris pirmąsias klases. Tačiau tai, kaip pastebėjo liberalsąjūdietis Aidas Vaitkevičius, švietimą purtančios vaikų „žvejojimo“ sistemos neišsprendžia.
„Aš ir pats savo vaikams rinkausi kito rajono mokyklą“, - pridūrė Pasvaliečiuose gyvenantis ir šio kaimo mokyklos uždarymo bei vaikų skirstymo peripetijas puikiai žinantis „valstietis“ Tomas Četvergas.
Visi 23 posėdyje dalyvavę politikai balsavo už „Aušrą“. Tiksliau, už vaikus ir jų tėvų teisę rinktis ugdymo įstaigą. Tačiau jų pačių priimtas sprendimas dėl mokykloms priskirtų teritorijų tebegalioja. Ar Vyriausybės atstovė nepareikalaus naikinti teisės aktui prieštaraujantį tarybos sprendimą, abejojo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pirmini