Archyvas

Rajone

Kieno interesai nugalės senamiestyje?

Biržų senamiestyje įsikūręs turgus tampa kovų aikšte, kurioje rungiasi įvairiais dokumentais bei argumentais dangstomi interesai. Varžovai - vilniečiai verslininkai ir ne itin vieninga rajono valdžios bei specialistų komanda. Įdomių minčių kelia savivaldybę pasiekęs turgų valdančių verslininkų raštas, kuriame merui patarinėjama, kokį atsakymą jie norėtų gauti.

 

Taikinyje - senojo turgaus sklypas

Batalijose dėl turgavietės sklypų Biržų senamiestyje iki šiol vis nesisekė visuomeninio intereso gynėjams. Ryžtingumo nerodant kontroliuojančioms ir žemės sklypo tinkamo naudojimo sąlygas nustatančioms institucijoms turgavietėje vešėjo netvarka.

Postūmiu visiems atsibusti buvo didžiųjų prekybos centrų interesai bei artėjanti sklypų nuomos termino pabaiga.

Jei buvusioje žemdirbių turgavietėje, atrodo, įsitvirtino stambaus prekybos verslo partneriai (redakcijos žiniomis, tai yra „Maxima" sistemai gimininga UAB „Kepimo technologijos"), tai už turgaus plotą prie paviljono kažkam dar teks pasigrumti.

„Norfos" parduotuvės ir turgaus paviljono pastatai sujungti. Jų savininkų bendrų pastangų prireikė ir Biržų turgavietėje įsitvirtinant nekilnojamojo turto projektais užsiimantiems verslininkams.

Senajame turguje dabar šeimininkauja prekybos paviljono bei prekybos kiosko savininkai Dmitrijus Vinickis ir Algirdas Januškevičius bei su jais susijusios bendrovės. Šios turgavietės sklypo nuoma baigiasi 2011 metų gruodžio 13 dieną.

Vilniečiai siekia, kad nuomos terminas būtų pratęstas 99 metams. Jie skundžia tokiems ketinimams trukdantį Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 metų rugsėjo 30 dienos sprendimą.

Kaip jau rašyta „Šiaurės rytuose", rajono tarybos nariai minėtu sprendimu pritarė administracijos teikiamam projektui. Nuspręsta žemės sklypo nuomos termino nepratęsti bei organizuoti sklypo detalųjį planavimą, atskirai suformuojant sklypus - prie vilniečiams priklausančių pastatų bei naujai turgavietei skirtą plotą. Taryboje tąsyk kalbėta ir apie galimybę dalį sklypo grąžinti nuosavybės teisę į jį turinčiai biržietei, paveldėjusiai tėvo žemės valdą.

Vilniečiai verslininkai merui taip pat skundžia su tuo susijusius savivaldybės administracijos direktorės įsakymus.

Kokios pozicijos laikosi rajono meras, iki šiol neaišku.

 

Laiškas merui - kartu su pageidaujamo atsakymo tekstu

Vilniečio D. Vinickio skundą gavo Biržų rajono meras Regimantas Ramonas. Skundas vadinasi  „Dėl neteisėtų Biržų rajono savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų".

Verslininkas D. Vinickis rajono vadovui skundžia aukščiau minimą Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimą ir administracijos direktorės Palmyros Prašmantienės įsakymus ir prašo, kad meras inicijuotų šių dokumentų panaikinimą.

Skundas atsiųstas iš Vilniuje esančios uždarosios akcinės bendrovės „Alfa Property". Kaip nurodoma viešoje informacijoje, UAB „Alfa Property" vadovas yra D. Vinickis, įmonė užsiima nekilnojamojo turto projektų vystymo plėtra ir nekilnojamojo turto nuoma.

„Alfa Property" įmonės faksu atsiųsto skundo siuntimo data ir laikas - 2009 gruodžio 17 diena, 11 val. 57 min.

Lygiai po minutės, t. y. 11.58 val., iš to paties fakso merui atsiųstas laiškas su prierašu „p. Ramonui". Pasirodo, tai yra ... atsakymo tekstas, kurį skundo siuntėjas pageidautų gauti iš mero!

„Mano manymu, mero atsakymas geriausiu atveju galėtų būti toks", - Biržų rajono merui R. Ramonui rašo D. Vinickis (ar jo advokatas?) ir dėsto pageidaujamą gauti atsakymą. Meras, D. Vinickio manymu, verslininkui turėtų parašyti:

„Yra pagrindo sutikti su pareiškėjo D. Vinickio 2009 m. gruodžio 17 d. skundo argumentais dėl jo ir A. Januškevičiaus atžvilgiu priimto Biržų rajono savivaldybės tarybos 2009 09 30 sprendimo Nr. T - 265, Biržų rajono savivaldybės direktoriaus 2009 10 15 įsakymo Nr. A - 684, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 10 08 įsakymo Nr. A - 664 prieštaravimo galiojantiems teisės aktams ir pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams. Tačiau Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas bei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybės merui kompetencijos panaikinti šių sprendimų. Viešojo administravimo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais".

 

Klausimai ir atsakymai

Redakcijos žiniomis, rajono tarybai vadovaujantis meras R. Ramonas apie gautą verslininko skundą ir laišką rajono tarybos narių neinformavo, dėl atsakymo su jais nesitarė.

Sausio 5 dieną Biržų rajono meras atsakymo D. Vinickiui dar nebuvo parašęs.

Ar savivaldybės ir verslininkų grumtynėse dėl turgaus sėkmės vainikai karūnuos abiejų rajono politikų galvas?

Sausio 6 dieną „Šiaurės rytai" kreipėsi į merą, paaiškindami apie redakcijai žinomą skundą, jį lydintį laišką bei verslininko D. Vinickio (jo advokato?) pageidaujamą gauti atsakymą.

Mero R. Ramono „Šiaurės rytai" prašė atsakyti klausimą: „Kodėl šis asmuo (D. Vinickis - red.) teikia Jums patarimus? Kokie santykiai sieja Jus su šiuo žmogumi?"

Tą pačią dieną gautas mero R. Ramono atsakymas:

„Nei politiniai, nei asmeniniai santykiai su D. Vinickiu manęs nesieja. Visi dokumentai yra vieši, taip pat ir mano vardu atsiųstas skundas bei išreikšta D. Vinickio nuomonė dėl mano atsakymo į skundą".

 

Gelbėja apskritis?

Po Trijų Karalių, sausio 7 dieną, meras sukūrė atsakymą verslininkui. Jame pranešama, kad verslininko skundas... jau išspręstas. Tą padariusi Panevėžio apskrities administracinių ginčų komisija.

Pasirodo, gruodžio 24-ąją, Kūčių dieną, Panevėžio apskrities administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą panaikinti Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimą ir administracijos direktorės įsakymus. Tai padaryta išnagrinėjus Biržų turgavietę valdančių D. Vinickio ir A. Januškevičiaus skundą.

Kada komisija gavo skundą ir kada posėdžiavo, iš sprendimo neaišku.

Sprendime taip pat neminima, kokius argumentus posėdyje dėstė atsakovo teisėmis dalyvavusi Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė. Posėdyje taip pat dalyvavo pareiškėjai A. Januškevičius, D. Vinickis ir jo atstovas advokatas Michail Gaibel.

 

Ar tarsis su rajono taryba?

Apskrities administracinių ginčų komisijos priimtas sprendimas verslininkams yra naudingas siekiant sklypo nuomos terminą pratęsti 99 metams. Tačiau jis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Pasak savivaldybės administracijos direktorės, minėtą sprendimą lyg ir ketinama skųsti.

Jei savivaldybė tikrai nori senamiestį tvarkyti ne pagal turgaus savininkų nuotaikas bei valią, jos specialistai turi dirbti kaip komanda, kuriai darbo tikrai netrūktų.

Tektų narplioti anksčiau savivaldybės specialistų rengtų bei priimtų teisės aktų raizgalynę, kuria dabar mikliai naudojasi verslininkai.

Kita vertus, D. Vinickis stengiasi nusipirkti senosios turgavietės vielos bei mūro tvoras, kurios neaiškiu būdu 2004 metais tapo UAB „Rivona" nuosavybe. Dabar ši įmonė ketina statinius parduoti D. Vinickiui, kad šis turėtų dar tvirtesnį argumentą siekdamas įsitvirtinti Biržų senamiesčio sklype.

Valstybės įmonė „Registrų centras" teigia, kad „Norfos" parduotuves valdanti „Rivona" šiuos statinius pirko viešose varžytynėse iš bankrutavusios „Sidabrinės žuvelės" (J. Basanavičiaus g. 1) . Kaip už kito pastato (J. Basanavičiaus g. 3 esančio prekybos paviljono) esantys statiniai buvo atitekę „Sidabrinei žuvelei" - dar vienas neatsakytas klausimas.

Dalį klaustukų galbūt padės panaikinti savivaldybės administracijos iniciatyva sudaryta savivaldybės specialistų (Danutė Černienė, Loreta Munikienė, Stanislovas Paškevičius) ir tarybos narių (Stasė Eitavičienė, Vytas Jareckas, Valerija Gražinienė) grupė, kuriai vadovaus Alfridas Jozėnas. Grupėje yra ir administracijos direktorė P. Prašmantienė, ir Biržų žemės tvarkymo reikalus gerai žinantis Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Kęstutis Vaičiūnas.

Paskutiniame rajono tarybos posėdyje administracijos direktorės pateiktą informaciją apie situaciją turgavietėje išklausę tarybos nariai pritarė darbo grupės sudarymui. Posėdyje pasiūlytos ir kandidatūros. Nutarta, kad darbo grupė bus įteisinta mero potvarkiu ir rengs naują tarybos sprendimą dėl turgavietės.

Tačiau mero potvarkyje kažkodėl rašoma, jog darbo grupė sudaryta tam, jog iki 2010 metų liepos 1 dienos teiktų pasiūlymus dėl Biržų miesto centro (istorinės miesto dalies) tolimesnės raidos.

Retorinis klausimas - ar iki liepos 1 dienos istorinės miesto dalies raida jau nebus pasirūpinę D. Vinickis ir A. Januškevičius?

 

Alfreda Gudienė
2010-01-09

Išrinkti 2009 METŲ BIRŽIEČIAI

„Šiaurės rytų" skaitytojai balsavo už labiausiai 2009 metais nusipelniusius biržiečius. Balsavimo metu išsakyti pagarbos ir dėkingumo žodžiai teikia vilties, kad ir sunkmečiu mūsų kraštiečiai išsaugojo svarbiausią vertybę, kurią gražiai ir tiksliai kadaise įvardijo A. de Sent Egziuperi, - tai žmogaus ryšį su žmogumi.

 

„Šiaurės rytų" organizuotame tradiciniame konkurse biržiečiai savo balsais turėjo galimybę atiduoti pagarbą žmonėms, kurių buvimas mūsų kraštui suteikė ryškesnių spalvų, šviesos, jaukumo ir tikėjimo, kad žvaigždės gali sužibti nebūtinai tik toli ir aukštai.

Per pusantro mėnesio redakcija telefonais, laiškais sulaukė beveik dviejų tūkstančių balsų. Laikraščio skaitytojai balsavo už 45 pretendentus, kurie buvo pasiūlyti į 15 nominacijų.

 

Nuo 2000 metų „Šiaurės rytų" organizuojamuose rinkimuose kunigas Dalius Tubys kasmet būdavo pristatomas garbingoms nominacijoms.

BIRŽŲ GARBE „Šiaurės rytų" skaitytojai savo balsais pavadino Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną DALIŲ TUBĮ - už ypatingą gebėjimą pajusti Biržus ir biržiečius, už nuoširdžias pastangas su pasiaukojama meile padėti jiems ieškoti šviesos.

 

Garbingas METŲ ŠVIESUOLIO titulas atiteko Biržų evangelikų reformatų bažnyčios kunigui, generaliniam superintendentui RIMUI MIKALAUSKUI - už sielovados bei kultūrinę veiklą, kuri peržengia Biržų ribas ir reprezentuoja mūsų kraštą.

 

METŲ POLITIKO vardą pelnė Biržų rajono tarybos narė, Lietuvos tėvynės sąjungos - krikščionių demokratų partijos Biržų skyriaus pirmininkė RAMUNĖ ČIGIENĖ - už drąsą, pilietiškumą ir visuomenines iniciatyvas.

 

METŲ MOKYTOJA išrinkta Biržų „Atžalyno" vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, direktoriaus pavaduotoja IRUTĖ VARZIENĖ - už ištikimybę profesijai, už veiklą, įkvepiančią kūrybą, už pilietinę poziciją savivaldybės taryboje.

 

METŲ MEDIKO vardą iškovojo Biržų savivaldybės poliklinikos direktorius LEONIDAS SOLOGUBOVAS - už sumanų darbą, išmintingą požiūrį į pacientą, už nesavanaudišką pagalbą gelbėjant žmonių sveikatą bei gyvybę.

 

METŲ GERADARE laikraščio skaitytojai išrinko Nausėdžių kaimo gyventoją ALDONĄ ŽIEDELIENĘ - už nesavanaudišką rūpinimąsi maldos namais, jų priežiūrą, už visokeriopą pagalbą kaimo žmonėms ir jų artimiesiems.

 

METŲ PROFESIONALO vardą pelnė Biržų ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėja, bendrijos „Viltis" vadovė VITALIJA JUKONIENĖ - už profesionalumą medicinos bei vadybos srityje, už aktyvią ir prasmingą visuomeninę veiklą.

 

METŲ KULTŪROS PUOSELĖTOJA išrinkta Biržų krašto muziejaus „Sėla" muziejininkė SNIEGUOLĖ KUBILIŪTĖ - už ilgametę įvairiapusę kultūrinę veiklą muziejuje, už renginių organizavimą, už rūpinimąsi Biržų krašto fotografijos paveldu ir pirmojo Biržų istorijoje Petro Ločerio fotografijų katalogo, skirto miesto istorijai, sudarymą.

 

METŲ DRĄSUOLIO titulas atitenka Germaniškio kaimo gyventojui RAIMONDUI SKADINIUI - už pastangas gelbėti į kraupią avariją patekusius bendrakeleivius.

 

METŲ VERSLININKU laikraščio skaitytojai norėjo matyti UAB „Biržų duona" direktorių VIKTORĄ KURGANOVĄ - už tai, kad Biržų rajonas gali didžiuotis esantis ne tik alaus, bet ir gardžios duonos kraštas; už sėkmingą naujų technologijų diegimą bei gebėjimą atsiliepti į žmonių poreikius.

 

METŲ VALDININKE išrinkta Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja JOANA KVEDARAVIČIENĖ - už pavyzdį, kad į darbą galima eiti kaip į šventę, už profesionalumą, kūrybiškumą ir talentą bendrauti; už paneigimą mito, kad valdžia žmogų gadina.

 

METŲ ŪKININKO titulas atiteko Lamokų kaimo ūkininkui PETRUI AUKŠTIKALNIUI - už pažangų ūkininkavimą, tautinių tradicijų puoselėjimą ir nuoširdžią paramą visuomeniniam judėjimui.

 

METŲ ŠEIMA tapo Rinkuškiuose gyvenantys IRENA ir JUOZAS PETRONIAI - už gebėjimą kurti darną ne tik šeimoje, bet ir aktyviai įsijungti į visuomeninę veiklą, už bičiuliškumą ir kaimyniškumą.

 

METŲ MOKSLEIVIO vardas atiteko „Saulės" gimnazijos abiturientui LINUI VITKEVIČIUI - už žymius pasiekimus rajono bei šalies olimpiadose, už Biržų „Saulės" gimnazijos įvaizdžio formavimą.

 

METŲ SPORTININKO titulą pelnė stipruolis ŽYDRŪNAS SAVICKAS - už tai, kad pelnydamas stipriausio pasaulio žmogaus titulus nepamiršta esąs biržietis.

 

Ištikimi numylėtiniams

Metų biržiečių rinkimus „Šiaurės rytai" rengia nuo 2000-ųjų. Jau tapo tradicija kasmet prisiminti gerus darbus ir už juos padėkoti. Dešimt metų gruodžio mėnesiais redakcija užtvindoma žodžiais, liudijančiais meilę, pagarbą, dėkingumą. Jie bent trumpam paneigia mitus apie pavydžius ir vienas kitam bloga linkinčius biržiečius.

Per dešimt metų daug kas keitėsi, bet biržiečiai neskubėjo ieškoti naujų „numylėtinių". Mūsų krašto žmonės jau ne vienerius metus į Metų biržiečius siūlo tuos pačius asmenis ir už juos ištikimai balsuoja.

Tikrais Biržų numylėtiniais galima vadinti šių metų laureatus - kunigą Dalių Tubį, gydytoją Leonidą Sologubovą, stipruolį Žydrūną Savicką. Jų pavardės kone kasmet būdavo pretendentų sąrašuose, už juos itin aktyviai balsuojama. Jie garbingus Metų biržiečių titulus pelno jau ne pirmą sykį. Ankstesniais metais du kartus buvo apdovanotas poetas, publicistas, fotomenininkas Alis Balbierius, geriausiu valdininku du sykius buvo išrinktas Biržų maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas.

 

Lyderiai

Metų biržiečių rinkimai turėtų atkreipti politinių partijų dėmesį. Daugiausiai balsų surinkę kandidatai papuoštų bet kurį rinkimų sąrašą.

Jeigu šiemet vyktų savivaldybių rinkimai, rinkėjų balsus „susišluotų" Irutė Varzienė. Metų biržiečių rinkimuose ji pelnė daugiausia „Šiaurės rytų" skaitytojų simpatijų.

Antroji pagal surinktų balsų skaičių - Ramunė Čigienė. Gausų gerbėjų būrį turi Rimas Mikalauskas, Vitalija Jukonienė, Leonidas Sologubovas.

Šiemet daugiausia rinkėjų balsų sulaukė kandidatai į Metų mokytojo titulą. 313 balsuotojų skubėjo padėkoti mylimiems mokytojams - minėtai Irutei Varzienei, Sigutei Kvetkienei, Stasei Eitavičienei.

Kaip ir kasmet daug balsų sulaukia medikai. Šiemet 252 balsai atiduoti už gydytojų sąrašo, kurio lyderis buvo Leonidas Sologubovas, o jam ant kulnų lipo Algimantas Gailiūnas, Laisvė Baltrūnaitė ir Mindaugas Leskauskas. Šiltų žodžių ir nemažai rinkėjų balsų surinko Banguolė Kvedaravičienė, Sigutė Gobienė ir Roma Gedminienė.

217 balsų atiduota už politikus - Ramunę Čigienę, Danguolę Žiūkienę ir Stasį Valiuką.

174 biržiečiai balsavo už Metų šviesuolius - Rimą Mikalauską, nedaug nuo jo atsilikusią Danutę Martinkėnienę ir Vytautą Dagelį.

165 balsų sulaukė pretendentai į Metų Kultūros puoselėtojo titulą. Atkakli kova virė tarp Snieguolės Kubiliūtės ir Laimos Aukštuolienės gerbėjų, kurių skaičiai pranoko balsus, atiduotus už Valentiną Dagį, Onutę Jurkonienę ir Loretą Gasiūnaitę.

163 balsuotojų sulaukė kandidatai į Metų profesionalo nominaciją. Čia ilgą laiką pirmavusią Nijolę Kregždienę paskutinėmis balsavimo dienomis pralenkė Vitalija Jukonienė. Mažiau balsų surinko Saulius Balčiūnas.

 

Malonūs netikėtumai

Tikru gerumo pliūpsniu galima pavadinti balsavimą už Metų geradarius.

Jį pradėjo siūlymas nominacijai pristatyti Austrą Dambrauskienę, kuri gelbėdama savo sesutės sveikatą bei gyvybę organizavo kraujo donorų akciją.

Šią kandidatūrą gražiai palaikė darbo kolektyvas, rinkęs parašus už savo kolegę.

Iki ašarų graudino balsavimas už Nausėdžių kaime gyvenančią pensininkę Aldoną Žiedelienę. Ji pati turbūt net nežino, kokia mylima yra kaimo žmonių bei jų artimųjų. Balsavusieji kalbėjo apie Aldonos tylų gerumą, apie jos nelengvą gyvenimą daugiavaikėje šeimoje, kuri galbūt ir išmokiusi atjautos bei noro padėti kitam.

Itin gražus pasirodė Ramunės Čigienės bendrapartiečių elgesys. Jų parašai, surinkti už Ramunės kandidatūrą, atrodė kaip bendrystės ženklas, kuris itin svarbus žmogui, kovojančiam su liga.

Pradžiugino Joanos Kvedaravičienės palaikymas - už ją panoro balsuoti kolegos iš kaimyninių rajonų.

Gydytojui Algimantui Gailiūnui buvę pacientai sukūrė net eiliuotus linkėjimus.

O linksmiausiai nuteikė pokalbiai su Leonido Sologubovo gerbėjais. Jau nebe pirmus „žemės angelu" tituluojamam gydytojui priskiriamos savybės, kuriomis pasižymi tik mitų herojai. Net pasibaigus balsavimo laikui nesiliovė telefono skambučiai su prašymais pridėti numylėtam gydytojui balsų ar pasakyti, kas laimėjo rinkimus. „Turi laimėti mūsų daktaras",  - buvo įsitikinę kvetkiečiai.

 

Balsavo už kolegas, bendražygius

Organizuojant rinkimus kiekvienais metais atsiranda naujovių - papildomos ar keičiamos nominacijos, būna pakeitimų balsavimo tvarkoje. Šiemet pristatantys kandidatus turėjo parašyti savo vardą, pavardę. Prisistatyti buvo prašyta ir balsuotojų. Balsuojančiųjų sąrašai turėjo būti su parašais. Kai kurie biržiečiai tokiais reikalavimais piktinosi arba net bandė gudrauti.

Ne visi siūlyti kandidatai buvo skelbiami. Tiesiog buvo žiūrima, kad bent šiais metais jie nebūtų patekę į skandalingas istorijas - turėję reikalų su teisėsauga ar nepaisę padorumo normų.

Džiugu, kad dauguma reikalavimus suprato ir stengėsi jų laikytis, negailėjo laiko ir pastangų rinkti parašus už pasiūlytus kandidatus. Daugelis sąrašų su parašais ir lėmė nugalėtojus. Itin aktyviai balsavime dalyvavo konservatorių ir krikdemų partijos nariai, Pagyvenusių žmonių asociacijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, „Atžalyno", „Saulės" mokiniai, Mokesčių inspekcijos, muziejaus „Sėla", „Biržų bekono" darbuotojai ir kt.

 

Laimėjimai įpareigoja

Metų biržiečių rinkimai baigėsi kartu su šventėmis. Tačiau šventinę nuotaiką turėtų pratęsti žinia apie tai, kad nugalėtojais paskelbti mūsų bičiuliai, kaimynai, darbo draugai, viršininkai, gydytojai ar tiesiog mieli pažįstami. Visi, už kuriuos balsavome.

O laimėtojai, grįžę į kasdienybę, turbūt nepamirš, kad į laurų vainikus sudėtos ir balsavusiųjų viltys...

 

Rasa Penelienė
2010-01-09

Kelius į mokyklas užstoja pusnys

Mokinių kalėdines atostogas tęsia sniego negailinti žiema. Kaimo mokyklas lankantys vaikai priversti sėdėti namuose, nes geltonieji autobusiukai klimpsta pusnyse.

Rajono savivaldybės vadovai sako esantys bejėgiai prieš pūgą ir mokinių tėvams siūlo prisiminti praeitį - atžalas vežti patiems arba jiems pasamdyti būstus arčiau mokyklos.

 

Vaikai nepasiekia Papilio

Papilio seniūnijos gyventojai praėjusį trečiadienį sutartinai aimanavo, kad sunku pasiekti miestelį, išvažiuoti į Biržus dėl užsnigtų, užpustytų ir labai retai valomų kelių.

Kai kurie Gajūnų kaimo žmonės tvirtino, jog kelias nuo jų kaimo iki Papilio esą buvęs valytas tik per Kalėdų šventes. Dėl to nepravažiuoja autobusas, o vaikai nebegali pasiekti Papilio pagrindinės mokyklos. Tėvams tenka juos nuo pagrindinių kelių sušalusius vesti ar vežti namo.

Papilio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas administraciniams ir ūkio reikalams Vilius Šleiva patvirtino, jog problemų iš tikrųjų yra. Į mokyklą visus kaimuose gyvenančius mokinius atveža geltonasis autobusas. Papilio moksleiviai neturi galimybių atvykti maršrutiniais autobusais, nes tokie nevažinėja.

Rajono keliuose stringa ir sovietmetį menantys biržietiški autobusai. Senus laikus prisiminti bei iš jų pasimokyti siūlo ir europinių lėšų įsisavinimo lyderiu besiskelbiančios rajono savivaldybės administracijos vadovė.

Ypatingą dėmesį V. Šleiva atkreipė į kelio atkarpą nuo Ageniškio iki Gajūnų, kuri visiškai nevaloma, tarsi neturėtų šeimininko. Praėjusį ketvirtadienį ten pravažiuoti nebuvo įmanoma - iš Ageniškio į Papilį liko neatvežti penki vaikai. Sudėtinga pasiekti ir Paškučius. „Kelias - visiška tragedija", - kalbėjo pavaduotojas. Ketvirtadienį nenuvykta ir į Gajūnus. Nepaimta ir paruošiamąją klasę lankanti mokinė, gyvenanti pačiame Latvygalos miško viduryje.

Praėjusį pirmadienį geltonasis autobusiukas, pasak V. Šleivos, buvo nuklimpęs už Sauginų kaimo, esančio už poros kilometrų nuo Gajūnų. Vairuotojui teko ieškoti mokinių tėvų pagalbos, pačiam eiti į sodybas prašyti traktoriaus, kuris autobusą ištrauktų. Tačiau pagalbos negauta. Geltonasis autobusiukas apie pusantro kilometro riedėjo atbulomis. Direktoriaus pavaduotojas V. Šleiva kalbėjo, jog seniūnijos traktorius kelią pravalo, bet tai menka paguoda, nes sninga ištisai. Jei iš ryto kelias nuvalomas, po pietų ir vėl prasti reikalai. Vienas seniūnijos traktoriukas negalintis budėti tik prie Gajūnų. Be to, pasak pavaduotojo, minėtasis traktorius nuvalo per siaurą kelio dalį, dėl to geltonasis „Mercedes" markės autobusėlis „pasikabina" ir sustoja. Viliaus Šleivos nuomone, kad nuvalyta kelio juosta būtų platesnė, pagelbėti galėtų tik kelininkai, kurių transportas yra žymiai galingesnis.

Į kelininkus pavaduotojas V. Šleiva sakė ne kartą kreipęsis, tačiau neva išgirdęs, jog pravažiuoti įmanoma. Pavaduotojas „Šiaurės rytams" apgailestavo buvęs nesuprastas. Pasak jo, yra didelis skirtumas, kai tenka važiuoti džipu ir geltonuoju autobusiuku.

Į Papilio pagrindinę mokyklą iš kaimų mokytis važinėja apie šimtą vaikų.

Kvetkų pagrindinės mokyklos direktorė Sigutė Kvetkienė, paklausta, ar nekyla problemų keliuose, skubėjo dėkoti seniūnui G. Arnašiui ir seniūnijos darbuotojui Juliui Gaučiui. Pasak direktorės, jie patys skambina vairuotojui, teiraujasi, kaip sekasi pravažiuoti, ar nereikia pagalbos. Keliai praėjusį pirmadienį buvo užpustyti, bet pasistengta juos laiku nuvalyti.

S. Kvetkienė džiaugėsi ir kitu dalyku - jų mokinius vežioja ne geltonasis, o kur kas galingesnis autobusiukas „Toyota". Jis nesunkiai pravažiuoja ten, kur kelius nuvalo seniūnijos traktoriukas - pločio pakanka.

Į Kvetkų mokyklą praėjusį ketvirtadienį nebuvo atvežta tik viena mokinė, gyvenanti Rokiškio rajone.

 

Nespėja valyti

Papilio seniūnijos seniūnas G. Arnašius sakė neseniai kalbėjęs su Papilio pagrindinės mokyklos ūkvedžiu bei Kvetkų pagrindinės mokyklos direktore. Mokinių atvežimo problemos seniūnijai žinomos.

G. Arnašius sakė, jog seniūnija turi tik vieną traktorių, o sniegas krinta kone kasdien, todėl neįmanoma suspėti vienu metu būti visur. Šioje seniūnijoje prie daugumos kelių auga medžiai ar krūmai, kurie dar labiau sulaiko sniego gūsius - vos spėjama traktoriumi pravažiuoti, o keliukai ir vėl užnešami.

Pasak G. Arnašiaus, kelias į Gajūnus nuo Kalėdų švenčių iki Trijų Karalių dienos buvo valytas du kartus, paskutinį sykį - praėjusį pirmadienį. Šio kaimo žmonės seniūnui dėl problemų nesiskundę.

Pasak G. Arnašiaus, pastarosiomis dienomis bendrauta su daugelio seniūnijos kraštų gyventojais. Neaimanavo ir Latvygalos bei Skrebiškių žmonės - autobusas pravažiuoja.

Kiek sudėtingiau Virškupėnų gyventojams. Kai kurie to krašto kaimiečiai gyvena Papilio ir Parovėjos seniūnijų sandūroje. Judėti trukdo nenuvalytas kaimyninės seniūnijos kelias, iki kurio vairuotojui reikėtų labai toli važiuoti, kertant didelį mišką. Parovėjiečiai nebespėja nuvalyti ir kelio nuo Ageniškio iki Gajūnų, todėl G. Arnašius žadėjo apie trijų kilometrų kaimyninės seniūnijos kelio atkarpą valyti papiliečių transportu. G. Arnašius dėl to žadėjo dar kartą tartis su seniūne Gailute Tamulėniene.

Kelių valyti, anot seniūno, nebespėja ir kelininkai - šių metų žiema labai sudėtinga.

Seniūnas užsiminė ir apie lėšų stygių. Dėl to jis sakė ketinantis kreiptis į rajono savivaldybę.

 

Siūlo mokytis iš praeities

Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė sakė žinanti papiliečių krašto problemas, apie jas kalbėjusi su seniūnu. „Padėsime, kiek galėsime, bet ir mes bejėgiai prieš sniegą bei pūgą", - teigė direktorė.

P. Prašmantienė siūlė visiems kaimo gyventojams prisiminti senesnius laikus, kai dar nebuvo geltonųjų autobusėlių, bet nestigo pūgų. P. Prašmantienė ragino moksleivių tėvus pagalvoti, ko iš praeities būtų galima pasimokyti šiandien.

Tėvai anuomet paprastai patys veždavo vaikus į ugdymo įstaigas arba atžalas apgyvendindavo pas giminaičius ar pažįstamus. Tą esą būtų galima padaryti ir dabar, kol liausis sniegai ir pūgos. Samdyti galingą techniką, kuri kasdien valytų kelią dėl kelių vaikų, neapsimoka.

 

Pavojus tyko ir miesto gatvėse

Sudėtinga situacija ne tik kaimuose. Sniego kalnai gatvių pakraščiuose trukdo judėjimui netgi centrinėse Biržų gatvėse. Ketvirtadienį avarija Vytauto gatvėje prieš policijos komisariatą įvyko neprasilenkus autobusui ir lengvajam automobiliui.

Į redakciją skambina žmonės pranešdami apie nepravažiuojamas atokesnes miesto gatves, kurios dėl sustumto sniego susiaurėjo.

Penktadienio rytą vairuotojus gąsdino situacija Bitės gatvėje. Pasak šia gatve važiavusių žmonių, rytą siaura gatvė buvo užtvindyta moksleivių srauto. Į Kaštonų mokyklą vaikai traukė gatvės viduriu. Slidinėjantys vaikai vos nepateko po mašinos ratais.

„Nejaugi negalima nuvalyti nors tų šaligatvių ir gatvių, kuriose didelis pėsčiųjų srautas?" - stebėjosi vienos biudžetinės įstaigos vairuotojas.

Miesto gatves prižiūrinčios bendrovės „Biržų komunalinis ūkis" direktorius Alfridas Jozėnas apžiūrėjo Bitės gatvę ir redakcijai pranešė, kad penktadienio rytą minėta gatvė tikrai buvo nuvalyta. Pasak jo, bėda yra ta, kad gatvės atkarpa nuo liepto per Apaščią iki Kilučių gatvės yra be šaligatvių, todėl moksleiviai eina gatve.

„Šiaurės rytų" kalbintų pedagogų nuomone, žiemą vairuotojai turėtų būti atsargesni, o esant ekstremalioms oro sąlygoms tėvai galbūt galėtų mažesniuosius vaikus patys pavežėti arba įspėti juos eiti į mokyklą pagrindinėmis gatvėmis.

 

Skolų slegiami komunalininkai vykdo nurodymus taupyti

„Biržų komunalinio ūkio" direktorius A. Jozėnas teigė, kad įmonė techniškai yra pajėgi nuvalyti gatves, tačiau darbui trukdo lėšų stygius.

Pasak A. Jozėno, komunalininkai vykdo skolose skendinčios rajono valdžios nurodymą taupyti ir nuolat valyti tik pagrindines miesto gatves.

„Mes neturime kitos išeities - dirbti veltui negalime, o už atliktus darbus savivaldybė mums dar nepervedusi daugiau nei 1 milijono litų", - sako A. Jozėnas.

Savivaldybės taip pat nepasiekia kelių priežiūrai skirtos lėšos, kurias administruoja prie Susisiekimo ministerijos veikianti Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Biržų rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus specialistų duomenimis, direkcija savivaldybei skolinga už kelių priežiūrą spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais.

 

Gražina Dagytė,
Alfreda Gudienė
2010-01-09

Didžiausios krizės ištinka poras po 10-15 bendro gyvenimo metų

Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) 2009 metų suvestinės teigia, kad iš 278 rajone įregistruotų gimusių vaikų 159 yra berniukai, 119 mergaičių. Skyriuje įregistruotos trys poros dvynukų: viena pora - broliukas ir sesutė gimė užsienyje, kitos dvi poros - broliukas su sesute ir dar du broliukai - gimė Lietuvoje.

Jauniausiai mamai - 16 metų, jauniausiam tėčiui - 17 metų. Iš 278 įregistruotų gimimų 178 vaikeliai gimė pilnoje šeimoje, t. y. santuokoje, 80 gimusių vaikelių pripažintos tėvystės. 20 kūdikių gimė vienišoms motinoms.

Iš įregistruotų 142 santuokų 5 asmenys susituokė nesulaukę pilnametystės. 7 santuokos įregistruotos su užsienio piliečiais, 5 mūsų rajono gyventojų santuokos sudarytos užsienio valstybėse ir įtrauktos į apskaitą.

2009 metais užregistruotos 92 ištuokos.

Panagrinėję santuokoje gyvenusių sutuoktinių gyvenimo kartu trukmę, galime teigti, kad 2009 m. buvo viena santuoka, kuri truko vos vienerius metus. Dviem sutuoktinių poroms santuokoje pavyko išgyventi tik dvejus metus. Iki 5 metų santuokoje gyveno 15 porų. 8 sutuoktinių poros išsiskyrė pragyvenusios nuo 5 -10 metų. Pasirodo, kad didžiausia krizė ištiko poras, išgyvenusias 10-15 metų. Tokių net 24! Nemažai - 16 - porų išsituokė, pragyvenusios santuokoje 15-20 metų. Gaila konstatuoti, bet net 14 porų santuoką nutraukė skaičiuodamos 20-25 santuokos metus. Dar liūdniau teigti, kad išsituokė net 6 poros , turėjusios švęsti sidabrines vestuves, tai yra kartu pragyvenusios 25-30 metų. Lininių (35 metų, pragyventų kartu) ir rubininių (40 metų kartu) vestuvių šiemet nebepanoro kartu pažymėti net po 3 poros. O gaila...

Apie mirčių smulkesnę statistiką tiesiog nesinori kalbėt. Gal paminėsiu tik tiek, kad 2009 metais įregistruotos 544 mirtys.

 

Informaciją parengė CMS vedėja Joana Kvedaravičienė
2010-01-09