Trumpos naujienos

PAŠALPOS. Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius informuoja, kad per 2014 m. I−II ketvirtį išmokėta 2 mln. 827 tūkst. 395 Lt socialinių pašalpų, kurias vidutiniškai gavo 2275 asmenys.
2013 m. − 6 mln. 393 tūkst. 573 Lt socialinių pašalpų, kurias vidutiniškai gavo 2548 asmenys.
2014 m. I−II ketvirtį išmokėta 1 mln. 139 tūkst. 648 Lt kompensacijų, kurias antrojo ketvirčio pabaigoje gavo 2130 asmenų.
2013 m. − 1 mln. 616 tūkst. 608 Lt kompensacijų. Jas metų pabaigoje gavo 2543 asmenys.

SKAIČIAI. Šiandien Lietuvoje gyvena 209 840 sutrikusio intelekto asmenų, iš jų 37 973 vaikai ir paaugliai, 171 867 – suaugusieji.

DUJŲ KATILAI NAMUOSE – LYG BOMBA. Šalies žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kaip vonioje nuskendo nuo dujinio katilo išskirtų smalkių apsinuodijusi pora. Ar kyla toks pavojus kitiems, turintiems namuose dujų katilus? Dujų katilais šalyje prekiaujančių įmonių atstovai neslepia, kad tokia grėsmė yra, rašo l.rytas. Kiekvienas būsto, kuriame įrengtas dujų katilas, šeimininkas turėtų žinoti, kad namuose turi tarsi bombą. Kad ji nesprogtų, katilas turi būti tinkamai sumontuotas ir paleistas griežtai laikantis instrukcijų. Katilą kasmet būtina apžiūrėti ir patikrinti. Ir tai turi atlikti profesionalas.

LANKOMI GYVENTOJAI. Šią savaitę bus lankomi ir laiminami Pabiržės parapijos gyventojai bei jų namai.  Kun. Vytautas Dagelis spalio 23 d. lankysis  Pagirių ir Zakrių kaimuose, spalio 24 d. - Judeišių kaime.

SIŪLO APLANKYTI LIETUVĄ. Kelionių portalas „Lonely Planet“ paskelbė TOP 10 sąrašą šalių, kurias verta aplankyti 2015 m. Viena šalių – ir Lietuva, kuri sąraše yra trečia.
„Lonely Planet“ Lietuvą siūlo aplankyti dėl Kuršių nerijos ir Vilniaus barokinio senamiesčio, kuris pelnė Lietuvai vietą Pasaulio paveldo sąraše.

PRAMONĖS PRODUKCIJA PADIDĖJO. 2014 m. rugsėjo mėn. visa pramonės produkcija sudarė 5,8 mlrd. litų (1,7 mlrd. EUR) to meto kainomis ir, palyginus su rugpjūčio mėn., padidėjo 6,9 procento palyginamosiomis kainomis, o pašalinus sezono įtaką – 1,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Parengė Rasa Penelienė
2014-10-23

LAPKRIČIO 1-ĄJĄ LAIKRAŠTIS NEIŠEIS. Šeštadienį, lapkričio 1 -ąją, „Šiaurės rytų" laikraštis neišeis.

Ketvirtadienį, spalio 30 - ąją, laikraštis bus 16 puslapių (vietoje įprastinio 12 psl.), jame rasite tai, kas paprastai publikuojama šeštadienį.

Planuojantys skelbti kokius nors pranešimus lapkričio pirmajam savaitgaliui turėtų juos į redakciją atsiųsti iki spalio 29 dienos.

 

AUKOJO GAUSIAI. Šį savaitgalį vykusioje „Maisto banko" akcijoje Biržuose, išankstiniais duomeninis, 6 vietinėms, daugiausiai su vaikais ir neįgaliaisiais dirbančioms organizacijoms paaukota 4590 maisto ir higienos prekių už daugiau nei 14 000 Lt.

Biržiečiai Panevėžio apskrityje buvo vieni dosniausių - aukojo gausiau už pasvaliečius bei kupiškiečius kartu sudėjus, taip pat savo gerumu aplenkė ir rokiškiečius, pranešė jaunimo reikalų koordinatorius Merūnas Jukonis.

 

ŽEMĖS ŪKIS 2013-AISIAIS. 2013 m. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 8,8 mlrd. litų. Sumažėjus augalininkystės produkcijos apimčiai (5,8 proc.), palyginti su 2012 m., 4,1 procento sumažėjo visos žemės ūkio produkcijos apimtis. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo 1 procentu. Augalininkystės produkcijos mažėjimą lėmė grūdų ir cukrinių runkelių (3,6 proc.) bei rapsų (14,3 %) - derliaus sumažėjimas. Gyvulininkystės produkcijos apimtis sumažėjo dėl 3,1 procento sumažėjusio pieno primilžio.

Daugiausia žemės ūkio produkcijos pagaminta ūkininkų ir šeimos ūkiuose (72,5 proc. visos šalies produkcijos: 81 proc. visos augalininkystės ir 58,9 proc. visos gyvulininkystės produkcijos). Ūkininkai augino daugiau javų, kurie sudarė 32,5 procento visos ūkininkų ūkiuose pagamintos žemės ūkio produkcijos, pieno primilžis sudarė 21,6 procento.

Didžiausią žemės ūkio bendrovių produkcijos dalį sudarė išauginti gyvuliai - 34,8 procento (kiaulės - 17,4 proc., paukščiai - 14,8 proc.), ir javų derlius - 24,1 procento.

PADĖKOS RAŠTAS. Už ilgametį sėkmingą vadybinį darbą telkiant mokyklos bendruomenę ir ugdant mokinių bendražmogiškąsias vertybes asmeninės sukakties proga Biržų rajono Medeikių pagrindinės mokyklos direktorei Laimutei Irenai Klemkienei įteiktas savivaldybės mero padėkos raštas.

SANTUOKŲ SEPTYNIS KARTUS DAUGIAU NEI IŠTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2014 m. rugsėjo mėnesį įregistruotas 21 gimimas. 17 vaikų gimė Lietuvoje, 4 - užsienio valstybėse. 10 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 11 pripažinta tėvystė.
Rugsėjo mėnesį įregistruoti 9 berniukai, 12 mergaičių.
Per mėnesį įregistruotos 34 mirtys. Mirė 15 vyrų ir 19 moterų.
Rugsėjį susituokė 21 pora, išsiskyrė 3.
Santuokos spalio mėnesį bus registruojamos 18 d.

GABENO PADIRBTĄ ALKOHOLĮ IR KONTRABANDINES CIGARETES. Kaune ir Kauno rajone pasieniečiams įkliuvo du vyrai. Biržų rajono gyventojas gabeno padirbtą alkoholį ir kontrabandinius rūkalus automobiliu, kurį jam perdavė kaunietis. Krovinys turėjo pasiekti Švediją.
VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus Pagėgių rinktinės Specialiosios paskirties užkardos ir Kauno policijos pareigūnai penktadienį Kauno rajone, Ramučiuose, patikrinti sustabdė automobilį „Volkswagen Caddy“ Švedijos valstybiniais registracijos numeriais. Jį vairavo 42-ejų Biržų rajono gyventojas.
Pareigūnai automobilio bagažinėje rado 24 alkoholinių gėrimų butelius ir keturis vandens šildytuvus. 0,7 litro talpos buteliai užrašais rusų kalba „Kabančik vodka“ buvo paženklinti lietuviškais akcizo mokesčio ženklais. Įtariama, kad tai - padirbtas alkoholis.
Paaiškėjo, kad vandens šildytuvuose buvo slepiamos cigaretės. Iš viso rasta beveik pustrečio tūkstančio pakelių cigarečių „NL“ ir „Minsk Capital“. Dalis jų įsigyti bemuičių prekių parduotuvėje, kiti pakeliai pažymėti Baltarusijos banderolėmis.
Tęsdami tyrimą pasieniečiai ir policininkai Kaune prie vieno gyvenamojo namo sulaikė 43 metų vietinį gyventoją. Nustatyta, kad jis Biržų rajono gyventojui perdavė automobilį su nelegaliomis prekėmis nugabenti į Švediją.
Dėl neteisėtų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimo Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai kauniečiui ir Biržų rajono gyventojui pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pastarajam dar už akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarkos pažeidimą gresia didelė bauda ir automobilio konfiskavimas.
Automobilis, cigaretės ir alkoholiniai gėrimai saugomi Pakrančių apsaugos rinktinės Zoknių užkardoje.
Abu vyrai jie buvo paleisti skyrus kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti bei dokumentų paėmimą, pranešė VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė.

Parengė Rasa Penelienė
2014-10-04

GARBĖS PILIEČIAI. Savivaldybės tarybos nariai vienbalsiai pritarė siūlymui už nuopelnus Biržų kraštui Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardą suteikti istorikui, vertėjui, visuomenės veikėjui Algimantui Baubliui ir žurnalistui, tautodailininkui, redaktoriui Algirdui Vladislovui Butkevičiui.

LITUANISTŲ IR ISTORIKŲ FORUMAS. Rugsėjo 26-27 d. Biržų pilies arsenalo konferencijų salėje vyko forumas „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“ Forumo dalyvius pasveikino Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė.
Forumo dalyviai diskutavo apie Lietuvos pasakojimo mokykloje tikslus, uždavinius, paskirtį ir pobūdį, idėjas, vaizdinius, vertybes bei Lietuvos pasakojimo kūrimo gaires. Diskusijas moderavo prof. dr. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Darius Kuolys, doc. dr. Rimvydas Laužikas, mokytojas Mindaugas Nefas, mokytoja ekspertė Vilija Dailidienė, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, dr. Rimantas Miknys, mokytojas ekspertas Saulius Jurkevičius, doc. dr. Saulius Žukas ir kt.
Forumo dalyviai ne tik aktyviai diskutavo ir klausėsi žymių istorikų bei lituanistų pasisakymų, bet ir lankė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ekspozicijas, susipažino su žymiomis Biržų krašto vietomis, pranešė Biržų rajono savivaldybė.

Parengė Rasa Penelienė
2014-09-30

„TYLOJE“ – NAUJAS DIREKTORIUS. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tyla“ pasipildė vadovų komanda. Nuo rugsėjo 8 dienos įmonėje pradėjo dirbti naujas direktorius – iš Biržų kilęs Darius Žymantas, kuris įgytą ilgametę patirtį įvairiose kompanijose tikisi panaudoti savame krašte. Į gimtinę naujasis „Tylos“ direktorius grižo su šeima.

REGISTRUOJAMŲ KIAULIŲ KASDIEN DAUGĖJA. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kasdien skaičiuoja augančias kiaulių bandas. Iki rugsėjo 19 d. registruota 695 840 kiaulių, tai yra 41 tūkstančių kiaulių daugiau negu pernai tuo pačiu metu.
Kiaulių registracija visoje Lietuvoje – tai viena iš priemonių pažaboti afrikinį kiaulių marą. Žemės ūkio ministerija pavedė atsakingoms institucijoms suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra riestauodegių ir jų laikytojų. Pradėjus registraciją paaiškėjo, kad Lietuvoje yra nemažai tokių kiaulių laikytojų, kurie neregistravo savo turimų bandų.

JAUNIMAS IR SENJORAI VIEŠĖS GRODZISKE. Biržų rajono savivaldybės miesto partnerio Grodzisko (Lenkija) kvietimu „Saulės“ gimnazijos, „Aušros“ vidurinės mokyklos ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos 22 moksleiviai rugsėjo 29–spalio 4 d. viešės Lenkijoje. Moksleiviai dalyvaus pamokose, diskutuos tema „Jaunimas Europos Sąjungoje – nauda ir perspektyvos“, lankysis Poznanėje, Volštyne. Jaunimo grupę lydi „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vingilytė ir „Aušros“ vidurinės mokyklos šokių kolektyvo vadovė Asta Vaitekūnienė.
Kartu su moksleiviais į Grodziską vyksta pagyvenusių žmonių asociacijos 13 narių grupė, vadovaujama pirmininkės, savivaldybės tarybos narės, Danutės Martinkėnienės, pranešė Biržų rajono savivaldybė.

TARP GERIAUSIŲ EUROPOS JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ. Šimtas dešimt 14–20 m. tyrėjų rungėsi dėl apdovanojimų 26-ajame metiniame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.
Trečiąją vietą užėmė Matas Navickas su projektu „Žydinti obelis „Malus baccata x Malus prunifolia“ in vitro“.
Pagrindinis Mato Navicko tyrimo tikslas – išauginti miniatiūrinę žydinčią obelį mėgintuvėlyje. Tokios obelys užauga iki 7 m aukščio, žydi raudonai ir veda maždaug 1 cm dydžio obuolius. O Matas Navickas mėgintuvėliuose jas užaugino iki 5 cm aukščio; be to, joms nužydėjus jas galima persodinti ir auginti vazonėliuose.

Parengė Rasa Penelienė
2014-09-25
DALINAMI MAISTO PRODUKTAI LABIAUSIAI NEPASITURINTIEMS. 2014 m. rugsėjo mėn. gauti maisto produktai iš ES intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims. Kiekvienam paramos gavėjui priklauso 3,4 kg paketas: kvietinių miltų, makaronų, ryžių kruopų, žirnių, sausų pusryčių.
Maisto produktai dalinami nuo rugsėjo 12 d. rajono gyventojams, pateikusiems prašymus iki 2014 m. rugpjūčio 13 d.:
Širvėnos seniūnijoje – rugsėjo 12 d. nuo 10 val. ;
Parovėjos seniūnijoje – rugsėjo 12 d. nuo 11 val.;
Papilio seniūnijoje – rugsėjo 12 d. nuo 13 val. (bendruomenės namuose);
Pačeriaukštės seniūnijoje – rugsėjo 12 d. nuo 13 val.;
Pabiržės seniūnijoje – rugsėjo 12 d. nuo 10 val.;
Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojams – rugsėjo 12 d. nuo 11 val. (seniūnijos paskelbtose vietose);
Biržų miesto seniūnijoje – rugsėjo 15 d. nuo 13 val.;
Vabalninko seniūnijoje – rugsėjo 15 d. nuo 8 val.
Produktus prašome atsiimti per penkias dienas.

VANDUO ŠVARUS. Biržų visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad rugsėjo 3 d. buvo paimti pakartotini vandens mėginiai Širvėnos ežero Jaunimo parko maudykloje.
Vandens kokybės pagrindiniai parametrai atitinka Lietuvos higienos normos keliamus reikalavimus.
Šiais metais tai buvo paskutinis maudyklų vandens mėginio paėmimas.
Maudyklose maudytis galima ir pasibaigus maudymosi sezonui (atsižvelgiant į Lietuvos gamtines sąlygas), tačiau paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė nebebus tiriami.

NEPASISIŪLĖ. 2014 m. rugpjūčio 22 d. Biržų rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl paminklo, esančio sovietinių karių kapinių teritorijoje (Biržuose, Vytauto g. 2 C), tvarkymo darbų. Numatyta pakeisti ant paminklo esančius istorinės tikrovės neatitinkančius užrašus.
Pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2014 m. rugsėjo 5 d. 15 val. Iki nustatyto termino negauta nė vieno pasiūlymo, pranešė Biržų rajono savivaldybė.

AUTOMOBILIŲ SLALOMO VARŽYBOS.
Rugsėjo 26 d. Biržuose organizuojama Policijos ir visuomenės šventė, kurios metu vyks automobilių slalomo varžybos. Su varžybų nuostatais galima susipažinti Biržų rajono savivaldybės tinklalapyje.


Parengė Rasa Penelienė
2014-09-09
SANTUOKŲ DEVYNIS KARTUS DAUGIAU NEI IŠTUOKŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. rugpjūčio mėnesį įregistruoti 25 gimimai. 16 vaikų gimė Lietuvoje, 9 - užsienio valstybėse. Iš 25 vaikų 10 gimė susituokusiems tėvams, 12 vaikų pripažinta tėvystė, 3 vaikai gimė vienišoms motinoms. Rugpjūčio mėnesį įregistruota 18 berniukų, 7 mergaitės.
Per mėnesį įregistruotos 44 mirtys (mirė 21 vyras ir 23 moterys).
Rugpjūtį tuokėsi 38 poros. Išsiskyrė 4. Santuokos rugsėjo mėnesį bus registruojamos rugsėjo 12, 20, ir 27 d.

ŠALINA GAISRO PADARINIUS. AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Panevėžio pienas“ generalinis direktorius Gintautas Pužaitis informavo Biržų rajono savivaldybės administraciją apie gaisro padarinių likvidavimo darbus.
2014 m. liepos 17 d. bendrovei nuosavybės teise priklausančiame pastate (Biržuose, Parodos g. 21, buv. Biržų akcinė pieno bendrovė) kilo gaisras, kurio metu išdužo apie 10,24 kv. metrų langų stiklo, išdegė apie 6 kv. metrų pastato durų, sugadinta apie 20 metrų tvoros.
Iki spalio 24 d. numatyta atlikti gaisro padarinių likvidavimo bei pastato ir žmonių saugumą užtikrinančius darbus: išdužusių langų bei išdegusių durų angas užtaisyti mediniais apsauginiais skydais, suremontuoti apie 20 metrų pastatą ir teritoriją juosiančios tvoros.

EISMO PRIEŽIŪRA. Per 2014 m. sausio-rugpjūčio mėnesius Biržų rajono keliuose įvyko 145 eismo įvykiai (2013 m. per tą patį laikotarpį – 104). 23 iš jų – įskaitiniai, juose 1 žmogus žuvo, 25 sužeisti. 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu 2 žuvo ir 14 sužeistų.
Per aštuonis šių metų mėnesius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigūnai išaiškino 804 kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (2013 m. – 844): neblaivūs vairuotojai – 85 (2013 m. – 91), viršytas greitis – 653 (2013 m. – 427), pažeidimai pėsčiųjų perėjose – 6 (2013 m. – 9), pėsčiųjų pažeidimai – 19 (2013 m. – 31), dviratininkų padaryti pažeidimai – 140 (2013 m. – 132), kalbėjimas mobiliojo ryšio telefonu vairuojant – 63 (2013 m. – 122), saugos diržų naudojimo pažeidimai – 149 (2013 m. – 258).
Teismui dėl padarytų KET pažeidimų perduotos 173 administracinės bylos (2013 m. – 166), pranešė Biržų policijos komisariatas.

KIEK VAIKŲ LANKO BŪRELIUS. Šiuo metu mažiau nei trečdalis Lietuvos vaikų lanko būrelius.
Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi stiprinti mokytojų žinias, renovuoti pastatus, kur vyksta būreliai, pirkti naujas jiems reikalingas priemones.
Pokyčių pradžia numatyta nuo kitų metų, o kol kas moksleivių užimtumui po pamokų valstybė skiria penkis litus per mėnesį per savivaldybes ir dvi valandas per savaitę mokyklose. Meninė raiška ir sporto būreliai yra tai, kas dažniausiai pasirenkama – vidutiniškai vienos šeimos vaikai lanko du būrelius.
 
Parengė Rasa Penelienė
2014-09-09
PIRMOKŲ SULAUKĖ MAŽIAU. Vakar rugsėjo 1-osios skambučiai sukvietė į mokyklas mokinius ir mokytojus. Šalies mokyklos džiūgauja, kad šiemet sulaukė daugiau pirmokų nei ankstesniais metais. Biržai tuo pasigirti negali. Nors mokiniai mokyklose dar skaičiuojami, pirminiais duomenimis, šiemet į pirmąsias klases susirinko 187 mažieji biržiečiai. Pernai jų buvo 206.
Praėjusiais metais Biržų mokyklose mokėsi 3223 mokiniai, iš jų – 279 abiturientai.
Šiemet Biržų rajone veiks 14 bendrojo lavinimo mokyklų. Iš jų – 2 gimnazijos, 2 vidurinės mokyklos, 8 pagrindinės, mokykla – darželis „Vyturėlis“, Jaunimo mokykla. Taip pat rajone yra 5 vaikų lopšeliai darželiai, muzikos ir sporto mokyklos. Į ugdymo įstaigų sąrašą įtrauktas ir PMMMC – Pagalbos mokytojui, mokiniui ir mokyklai centras.

Parengė Rasa Penelienė
2014-09-02

Archyvas

2008-01-%7Barticle_url%7D

Verslas

2014.01.02

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena

Vėliava – tai tautos ir valstybės skiriamasis simbolis, žymintis garbę bei pripažinimą tarp kitų tautų ar šalių.

 
Rytoj ne tik žengiame į naujus metus, bet ir minime Lietuvos vėliavos dienąVėliavos, kaip skiriamieji ženklai, naudotos nuo seno. Labiausiai jos paplito viduramžių karyboje, net kariuomenės pulkai tuomet buvo vadinti vėliavomis. Pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose minima XIV a. pabaigoje – Vygando Marburgiečio kronikoje rašant apie 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė. XV a. Jano Dlugošo istorijoje kalbant apie Žalgirio mūšį 1410 metais minima, jog Vytautas atsivedė 40 lietuvių pulkų, kurie visi turėjo raudonas vėliavas. 30 lietuvių pulkų tada turėjo raudonas vėliavas su baltu raiteliu ant bėro, juodo ar obuolmušio žirgo, 10 pulkų – su Gediminaičių stulpais.
Vėlesniuose istoriniuose šaltiniuose kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava apibūdinamas raudonas audeklas su baltu raiteliu abiejose pusėse. Jis išliko kaip vėliava iki pat XVIII a. pabaigos. LDK vėliava ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio vėliava, kaip tai buvo įprasta Viduramžių ir Naujųjų laikų Europoje, sutapo, nes valdovas įkūnijo valstybę ar valstybės dalį.
Nacionalinės, arba tautinės, juostuotos vėliavos atsirado gerokai vėliau. Didžiausią impulsą jų raidai davė 1789 metų Prancūzijos revoliucija, pakeitusi iki tol naudotą karališkąją baltą vėliavą į trispalvę: raudoną-baltą-mėlyną, vėliau kraštinės spalvos buvo sukeistos vietomis. Trys lygios juostos reiškė visų lygybę įstatymui.
XIX amžiuje jau dauguma Europos valstybių turėjo nacionalines trispalves vėliavas. Lietuva, praradusi valstybingumą ir inkorporuota į Rusijos imperijos sudėtį, rinktis ar svarstyti tautinės vėliavos projektų negalėjo.
Tautinių spalvų paieškos užuomazgų buvo jau Tado Kosciuškos 1794 metų sukilimo metu, šis klausimas vėl atgijo ir per 1830-1831 bei 1863 metų sukilimus. Dar 1831 metais Lenkijos karalystės seimo patvirtinta baltos ir raudonos spalvos kokarda ilgainiui tapo Lenkijos nacionaline vėliava.
Pralaimėjus 1863 metų sukilimui ir bajorijai iš esmės atsisakius idėjos atkurti Lietuvos ir Lenkijos unijinę valstybę, tautinės savimonės žadintoju tapo nauja, daugiausiai iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija.
Lietuviškajam tautiniam sąjūdžiui rusų valdomoje Lietuvoje teko nepaprastai sunkios sąlygos, kurias dar labiau varžė lietuviškos spaudos draudimas. Todėl pirmosios tautinės vėliavos atsirado užsienyje - Mažojoje Lietuvoje, JAV. Jungtinėse Valstijose buvo sukurta ypač daug vėliavų bei tautinių juostų. Po Ameriką išsibarsčiusios lietuvių draugijos kūrė įvairių spalvų derinių vėliavas, jas naudojo savo tautinėje veikloje. Bendros vėliavos idėjai trūko lietuvybės veiklą JAV vienijančio centro, nes tautiečių grupės buvo susiskaldžiusios ir pasklidusios po visą šalį.
Pirmą kartą pačioje Lietuvoje, kokia turėtų būti tautinė vėliava, svarstyta 1905 metais Didžiajame Vilniaus Seime. Daktaras Jonas Basanavičius tuomet pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke. Tačiau daugeliui visuomenės veikėjų LDK vėliava neatrodė priimtina kaip atsikuriančios valstybės simbolis. Neigiamas asociacijas kėlė ir raudonas vėliavos laukas, sutapatintas su tuo metu per revoliucinį judėjimą paplitusiomis raudonomis vėliavomis. Be to, J. Basanavičiaus pasiūlymas daug kam nebuvo priimtinas, nes Vytis raudoname lauke visada buvo valstybės vėliava.
Rimtos diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje atsinaujino tik 1917 metais, atsiradus realioms valstybingumo atkūrimo perspektyvoms. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai - raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Tokiomis vėliavomis per konferenciją buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė. Šios dvi spalvos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava pasirodė pernelyg niūri. Todėl vėliavai parengti buvo sudaryta speciali komisija, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir Tadas Daugirdas. Jie nutarė dvispalvę papildyti trečia - geltona – vėliavos spalva.
Po ilgų ginčų 1918 metų balandžio 19 dieną Komisija galutinai nusprendė, kad Lietuvos nacionalinė vėliava turi susidėti iš trijų horizontalių vienodo pločio juostų: geltonos-žalios-raudonos.
1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys, vadovaujamas karininko Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sudainavo Lietuvos himną.
Sovietams okupavus Lietuvą, jau 1940 metų liepos 30 dieną įsakyta vietoj trispalvės naudoti raudoną vėliavą.
Okupaciniu laikotarpiu įvairiomis progomis žinomų ir nežinomų disidentų rankomis tautinė trispalvė viešose vietose būdavo iškeliama slapta, kaip pasipriešinimo režimui ženklas.
Jau 1988 metų vasarą Lietuvos Sąjūdžio ir kituose visuomeniniuose renginiuose pradėjo plevėsuoti senoji trispalvė. Pirmą kartą oficialiai Vilniaus Gedimino pilies bokšte nacionalinė vėliava buvo iškelta tų metų spalio 7 dieną. Netrukus, lapkričio 18 dieną, Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba buvo priversta pakeisti Konstitucijos straipsnį ir geltonai-žaliai-raudonai vėliavai suteikti valstybės vėliavos statusą.
Geltona spalva reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia simbolizuoja gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona - žemę, drąsą, pralietą kraują už Tėvynę.
Reikia tikėtis, kad pirmąją Naujųjų metų dieną pasitiksime su optimizmu ir viltimi, kad vienąkart išmoksime didžiuotis savo tauta ir valstybe, išdidžiai plazdančia lietuviška trispalve. Mes esam to verti.


Antanas Vaičeliūnas
2013-12-31


2013.11.04

Svajoti, tikėti, pasitikėti

Jaunos biržietės darbas puikiai įvertintas Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos organizuotame čempionate.

Klaipėdoje vykusiame atvirame Vakarų Lietuvos čempionate laurus skynusi biržietė Ramutė Trybaitė nuotakos šukuoseną kūrė modeliu tapusiai savo klientei Malvinai Petrikėnaitei. 

Iš Klaipėdos su diplomu ir medaliu grįžusi antrosios vietos laimėtoja 25 metų Ramutė Trybaitė į atvirą Vakarų Lietuvos čempionatą išvažiavo pasikvietusi modelį – jauną biržietę, savo klientę Malviną Petrikėnaitę. Abi merginos išvyko tyliai, nusprendusios palaikyti viena kitą ir stengtis, kad konkurso stebėtojai bei vertintojai žinotų, jog Biržuose dirbantys jauni žmonės moka ieškoti bei siekti profesinių aukštumų. Sėkmės lydėta Ramutė Trybaitė po konkurso taip pat tyliai grįžo į gimtąjį miestą, kur jau dvejus metus dirba kirpėja grožio salone „Pelenė“. Tyli, rami, į užsisvajojusią romantišką būtybę panaši mergina sako mokanti būti kantri ir turinti svajonių, apie kurias garsiai nekalba. Kad svajonės pildytųsi, teko ir tebetenka mokytis, remtis ne tik savo, bet ir kitų sukaupta patirtimi, kartais iškęsti tai, ko negalima išvengti. Stipriausia atrama ir vertybe gyvenime ji laiko šeimą. Šeimos tvirtybė, pasak Ramutės, yra svarbesnė už visas profesines karjeras.
Mergina už daug ką dėkinga tėvams – Irenai ir Jonui Trybams – bei dviem savo vyresniems broliams Mindaugui ir Justinui. Visi gyvena Biržuose, ir Ramutė visada jaučia jų meilę ir palaikymą.


Mokykloje sutiko puikių pedagogų

Lankydama „Atžalyno“ vidurinę mokyklą Ramutė žavėjosi dailės pamokomis ir mokytoja Rima Briediene. Jaunesnėse klasėse krepšinio treniruotes lankiusiai mergaitei patiko ir sekėsi sportuoti. Per kūno kultūros pamokas ji visada greičiausiai nubėgdavo distancijas. Ir gerų žodžių negaili mokytojui Vincui Varzai. Tiesa, jis Ramutės klasėje pamokas tik pavaduodavęs, tačiau moksleivės atmintyje jis likęs kaip kultūringas, save ir kitus gerbiantis žmogus.
„Turėjau ir gerą auklėtoją – lietuvių kalbos mokytoją Adelę Samulionienę“, - pasakoja buvusi „atžalynietė“, ryškiausia auklėtojos savybe vadinanti teisingumo jausmą. Būtent pedagogo teisingumas, nešališkumas, merginos nuomone, yra labai svarbus dirbant mokykloje.
„Visi vaikai labai greitai pajaučia, kuris mokytojas teisingas, o kuris – ne“, - sako Ramutė. Dar vieną gerą pedagogę – dailės mokytoją Donatą Jurėnienę – ji sutiko atlikdama praktiką „Aušros“ vidurinėje mokykloje.


Kelias į profesijos paslaptis

„Atžalyno“ mokykloje baigusi 10 klasių Ramutė Trybaitė išvyko į Šiaulius ir trejus metus mokėsi kirpėjos specialybės. Vėliau – keturi neakivaizdinių studijų metai Vilniaus kolegijoje pagal dailės studijų krypties šukuosenų dizaino programą. Gautas diplomas liudija, kad Ramutei suteiktas dailės profesinio bakalauro laipsnis ir dizainerio kvalifikacija. Ketverius metus mergina kas du mėnesius po dvi savaites būdavo Vilniuje. Studijos kolegijoje buvo rimtos – teko mokytis ne tik profesijos, bet bendrojo lavinimo dalykų.
„Ypač daug buvo chemijos, kurios mokykloje tiesiog neapkenčiau. Tačiau kolegijoje jos teko išmokti, ir ta chemija man pasirodė kitomis spalvomis“, - šypsosi mergina. Kolegijoje jai teko mokytis ir makiažo, ir grimavimo, ir sceninio įvaizdžio kūrimo.
Besimokydama Vilniuje Ramutė dirbo Rotušės gatvėje įsikūrusioje vyrų kirpykloje.
Likus metams iki studijų pabaigos ji pakeitė darbo vietą – atėjo į grožio saloną „Pelenė“ ir ėmėsi moterų šukuosenų.
„Mane visada viliojo kūryba. O juk šukuosena – tai kūryba“, - kalba šukuosenų dizainerė, turinti ir Edukologijos universiteto (buvusio Pedagoginio instituto – aut.) diplomą. Jį Ramutė gavo baigusi išlyginamąsias studijas universitete, į kurį įstojo baigusi kolegiją.
„Ir pati užsidirbdavau, ir tėvai padėdavo“, - apie ilgokai besitęsusius mokslus sako tris diplomus turinti kirpėja. Tiesa, Ramutė moka ir makiažą padaryti, ir bičiulius šventėms nugrimuoti. Praėjusiais metais jos broliai Helovyną šventė sesės papuošti grimu.
Iš vyrų į moterų kirpėjas pasukusi mergina klientus „užsidirbo“ ne iš karto. Teko paplušėti, kad merginos ir moterys atrastų Ramutę ir norėtų pas ją grįžti.
„Pelenėje“ pas Ramutę renkasi įvairaus amžiaus klientės, tačiau dauguma jų – jaunos, kirpėjos bendraamžės arba moksleivės.


Džiuginanti sėkmė

Apie Klaipėdoje vyksiantį konkursą Ramutė sužinojo domėdamasi profesinėmis naujienomis internete. Tai yra vienas nuolatinių merginos pomėgių. Pasak Ramutės, apsisprendus dalyvauti konkurse jai net abejonių nekilo, kur ieškoti modelio. „Kviečiausi klientę Malviną, su kuria jau buvome susidraugavusios. Jos labai gražūs veido bruožai, plaukai, o – svarbiausia – abi degėme noru laimėti“, - prisimena kirpėjų čempionato dalyvė, grįžusi su diplomu ir medaliu. Komisija puikiai įvertino jos kurtą nuotakos šukuoseną.
„Kitos dalyvės atvažiavo su specialistais, o aš savo modeliui ir makiažą dariau pati, ir apranga rūpinausi“, - sako šukuosenų meistrė.
Sėkme džiaugėsi ne tik diplomą gavusios Ramutės, bet ir modeliu tapusios Malvinos artimieji. Sveikinimų sulaukta ir iš draugų, kolegų.
Ramutė dėkinga suknelę nuomojusiai biržietei Sigitai Zalinkevičienei, grožio kūrimo srityje patirties turinčiai ir patarimų negailėjusiai Alvydai Tamulėnaitei. Ypatingą paramą ir palaikymą Ramutė juto iš drauge su ja į čempionatą važiavusio savo draugo.
Su juo Ramutę sieja ne vienerių metų draugystė ir pasitikėjimas. Jis, pasak merginos, svarbiausias kuriant dviejų žmonių ryšius. Jos draugas - biržietis, tačiau dirba žemės matininku Panevėžyje.
„Atrodo, kad mudu draugaujame dar taip neseniai“, - šypsosi mergina.
Pasiteiravus, kam patikėtų kurti savo vestuvių šukuoseną, Ramutė atsako, kad Panevėžyje dirbančiai meistrei Editai. Su ja mergina bičiuliaujasi nuo studijų kolegijoje laikų.
Ramutė turi svajonių, apie kurias garsiai nekalba. Išgirdusi klausimą, ką reikia daryti, kad pasiektum tai, ką nori, mergina trumpam nutyla.
„Būtina turėti svajonę, tikėti jos išsipildymu, pasitikėti savo jėgomis ir veikti. Labai svarbus tikėjimas. Jis tarsi šviesa, įkvepianti eiti pirmyn. Reikia neįsileisti blogų minčių, nepalūžti ir nenuleisti rankų“, - kalba 25 metų biržietė Ramutė. Ji myli savo darbą ir savo miestą, kuriame randa jai taip būtiną ramybę.
„Gera pabūti ramumoje ir tyloje. Patinka ir vienatvė, kurioje gimsta tiek minčių. Didelis miestas man - tik galimybė trumpam atsidurti kitoje aplinkoje. Turiu grįžti ten, kur gera, kur jaučiuosi rami“, - sako apie gimtinę „Pelenės“ grožio salone dirbanti kirpėja. Kukli meniškos sielos mergina - šukuosenų dizainerė, kurios meistriškumą įvertino patyrę specialistai.


Alfreda Gudienė
2013-11-02



2013.09.30

Darbų daug - trūksta tik laiko

Šalnoms ir žvarbai atsėlinus, ieškome, kas šilta, prie ko malonu priglusti ir prisiminti alsavusią vasarą. Jau dabar iš podėlių dėžių traukiame vilnones antklodes ir pagalves, nes šiltuose pataluose galima ramiai pasitikti žiemą.

Mintimis apie vilnos apklotus pradėjome rašinį apie Pabiržėje gyvenančią 47 metų Dalią Visockienę. Šios darbščios moters rankose patalais virsta šeimos ūkyje auginamų avių vilna. Su vyru Dainiumi du šaunius vaikus užauginusios moters energijos pakanka ir jos vadovaujamos Pabiržės bendruomenės veiklai, ir gėlėse skendinčios sodybos, ir šiltnamių, kuriuose nuo vasario auginami daigai, priežiūrai. Su Dalia kalbėjomės ne tik apie šeimos verslą, bet ir dalykus, kuriuos moteris laiko pamatiniais šeimos gyvenime.

Dalios ir Dainiaus Visockų sodyboje auginamos Lietuvos juodgalvės avys, kurių mėsa patenka ant gurmanų stalo, o vilna virsta puikiais minkštais patalais. 

Savo augintų avyčių mėsos nevalgo

Močiučių saugota išmintis, kad niekada iš mados neišeina „vailokai ir lašinai“, gyva. Puošiamės veltiniais aksesuarais, ieškome šiltų veltinukų ir šlepečių, renkamės vilnos patalus. Kai kurie vilnonių antklodžių nebuvo atsisakę ir vasarą. Juk sakoma, kad vilna yra tarsi gyva: kai karšta, jos plaukeliai pasišiaušia ir praleidžia orą, o kai šalta, priglunda ir šildo.
Dalios ir Dainiaus Vicockų sodyboje –Lietuvos juodgalvių avių banda. Atskiruose aptvaruose žolę rupšnoja ėriavedės ir avinai. Avytės laikomos veislei, avinukai parduodami mėsos supirkėjams. Iš viso aptvaruose – 46 avys, kurioms žolę pjauna ir iš pievų veža Dainius. Vanduo „bosu“ vežamas iš Smardonės upelio. Laikyti avis pievose, toliau nuo namų, anot Dalios, būtų gana sudėtinga.
Lietuvos juodgalves Pabiržės ūkininkai veisia patys. Pasak moters, avys ėriuojasi nesunkiai, prie jų budėti naktimis netenka. Sausį, vasarį ir kovą banda pagausėja ėriukų, kurių avys atveda po vieną ar keletą.
„Praėjusiais metais dvi avys atsivedė po tris ėriukus, kuriuos reikėjo padėti prižiūrėti – „mamoms“ neužteko pieno. Pirkome karvės pienelį, darėme mišinukus – žodžiu, „žaidėme“. Jei turi gyvulį, privalai jį mylėti ir prižiūrėti“, - kalba Dalia.
Moteris sako, kad juodgalvių avių mėsa labi skani – be lajaus, neturinti specifinio kvapo. Tačiau Visockų šeima avienos nevalgo.
„Vienintelį kartą esame augintinį pjovę, norėdami paragauti avienos. Daugiau nepjauname ir nevalgome. Vyras avis labai myli, todėl negalime jų imti ir suvalgyti“, - sako moteris. Kita vertus, aviena, anot Dalios, yra brangus malonumas. Visockams supirkėjai už kilogramą moka po 6,20 lito, tačiau turguje, ypač sostinėje, aviena yra žymiai brangesnė. Pabiržės ūkininkai patys mėsa neprekiauja – avinus supirkėjai išsiveža iš namų.
Avininkystės Visockai nuostolinga nevadina – sako gaunantys išmokas už avis ir už pievas.


Pirmoji antklodė – vaikams

Visockai avis kerpa patys. Kerpa tik ėriavedes. Dalia sako jas laikanti, o vyras darbuojasi elektrinėmis žirklėmis. Nukirptą avių vilną plauna vasarą, kai šilta. Vėliau ją veža į Kupiškio vilnų karšyklą.
Sukaršta avyčių vilna virsta antklodėmis ir pagalvėmis. Jas siuva pati Dalia.
„Pačią pirmąją antklodę pasiuvau vaikams, paskui pradėjau siūti pagal užsakymus. „Užsisako Pabiržės žmonės, giminės. Darbo jau turiu visai žiemai – kad tik vilnos užtektų“, - pasakoja Dalia, rodydama minkštutėlius patalus.
Dvigulė natūralios vilnos antklodė kainuoja 190, pagalvė – 50 litų.


Visą gyvenimą – tarp žmonių

Žiemą netrūks ir kitų darbų. Nuo vasario prasidės triūsas šiltnamiuose. Gėlių ir daržovių daigus Visockai augina ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. Dalia prekiauja ir suskystintomis dujomis – šeimos sodyboje įrengta prekybos vieta.
„Reikia suktis, darbo ir veiklos tikrai yra daug. Tik va, to laiko vis labiau trūksta“, - nedarbu nesiskundžia moteris. Jos energijos ir laiko sąnaudų dabar reikalauja Pabiržės bendruomenės pirmininkės pareigos.
„Ką būčiau beveikusi, visą gyvenimą dirbau su žmonėmis. Man su jais labai smagu ir gera. Gal ir sekasi dirbti, jei bendruomenei vadovauti patikėjo“, - sako Dalia, šią vasarą Pabiržėje su bendruomene nuveikusi gražių darbų. Tiesa, dėl jų namų ūkis šiek tiek nukenčia, tačiau kartais reikia ką nors šiek tiek ir aukoti.
„Dabar atiduodu duoklę Pabiržei, kurioje jau 26 metus su vyru gyvename“, - sako Papilyje augusi Dalia Pašakarnytė - Visockienė. Pabiržė – jos vyro Dainiaus gimtasis kraštas.
Gyvenime Daliai teko užsiimti įvairia veikla. Papilyje ji dirbo vaikų darželyje, o ištekėjusi atidavė duoklę vaikams. Teko dirbti ir parduotuvėje, ir laiškaneše, ir Pabiržės pašto viršininke.
„Vaikus ilgai auginau, tikrai lepinau. Gal ir per ilgai, tačiau norėjau žinoti, kaip jie auga, ką išmoksta… Tai ir atsakomybė, ir begalinis džiaugsmas“, - kalba sūnaus Vaidoto ir dukros Sigitos mama.


Šeima – šventas reikalas

Apie šeimą ir vaikus Dalia kalba su begaline meile. „Šeima man visada buvo šventas reikalas. Gal tokia nuostata perduota ir mūsų vaikams?“ – kalba mama, kurios suaugę vaikai gyvena ir dirba sostinėje, tačiau namuose lankosi dažnai.
„Jei tik koks sunkus darbas, mėšlo vežimas ar miško kirtimas, pagalbos sulaukiame. Dabar atvažiuoja ir dukros draugas. Jis vilnietis, tačiau ne baltarankis“, - šypsosi Dalia.
Visockų dukrai Sigitai 23 – eji. Baigusi studijas Muzikos ir teatro akademijoje ji tapo garso operatore. Sigitos veikla –filmų garsinimas. Filmavimo aikštelėje ji sutiko ir savo draugą – filmavimo operatorių.
Besimokydama mokykloje Sigita šešerius metus mokėsi skambinti kanklėmis, dainavo „Saulės“ gimnazijos chore.
Dvejais metais vyresnis Vaidotas taip pat meniškos natūros. Rašęs eiles vaikinas, baigęs gimnaziją, įstojo studijuoti lietuvių kalbos į valstybės finansuojamą vietą Vilniaus universitete.
„Deja, universiteto studijas sūnus paliko. Sakė, supratęs, kad tai – ne jam. Vaidoto apsisprendimas mums su vyru buvo smūgis, tačiau turėjome suprasti, kad vaikas turi teisę rinktis savo kelią. Dabar sūnus dirba prekybos sferoje ir kol kas vis galvoja, ką išties norėtų ir galėtų studijuoti.“
Dalia tvirtina, kad jų vaikai išsiskyrę kitokiu požiūriu, būdingu meniškos natūros žmonėms. Sako, kad Sigita net per mokyklines išleistuves nevilkėjo suknelės – mūvėjo jaunatvišku ir žaismingu kelnių ir palaidinės ansambliu. Mama sako nesižavėjusi tokiu dukros sprendimu, tačiau nekėlusi kategoriško reikalavimo atrodyti „kaip visi“.
„Mūsų šeimoje vaikams nebuvo taikoma jokių griežtų taisyklių, išskyrus vaikystėje jiems reikalavimą vakarais valytis dantis. Dėl to tėtis juos vakarais ir iš lovyčių tempdavo“, - kalba Dalia. Dar viena vaikams taikyta taisyklė – parėjus iš mokyklos pirmiausiai atlikti namų darbus. Moteris džiaugiasi, kad vaikus užauginti pavyko jų „nedresiruojant“ ir, svarbiausia, išsaugant tarpusavio pasitikėjimą bei pagarbą.
Į klausimą, kas svarbiausia santuokoje, kad ji nebyrėtų ir būtų saugia užuovėja visiems jos nariams, Dalia nedvejodama atsako, jog būtinas mokėjimas nusileisti.
Anot moters, ypatingai tai svarbu santuokos pradžioje, kol santykiai šlifuojami, kol abiem norisi įrodinėti savo tiesas ir pan.
„O dabar tai jau vienas kitą be žodžių suprantame – kartais užtenka tik žvilgsnio“, - šypsosi 26-erius metus su vyru Dainiumi santuokoje gyvenanti Dalia.


Tiki darbu, o ne gelbėtojais

„Mūsų vaikai – Lietuvos patriotai. Mes su vyru - taip pat tik už Lietuvą. Aišku, visiems norisi geriau gyventi, tačiau keikti savo šalies negalima. Man gera savo šalyje, gera gyventi Pabiržėje, gražios gamtos ir pažįstamų žmonių apsuptyje“, - kalba pašnekovė. Paprašius įvardyti, ko labiausiai Lietuvoje pasigenda, Dalia atsako, kad teisybės.
Netiesa, anot jos, sklinda nuo pačių valdžios viršūnių.
„Jie patys ten neteisingai gyvena…Tai ko norėti iš jų valdomos šalies?“ – apie Seimą kalba Pabiržės gyventoja. Apie Biržuose išrinktą parlamentarą ji kol kas negali nieko sakyti – dar neteko gerai pažinti, kad įsitikintų jo nuostatomis ir veiklos prioritetais.
„Yra labai baisu, jei žmonės tiki, kad šalį gali išgelbėti Viktoras Uspaskichas. Per rinkimus teko įsitikinti, kad yra žmonių, laukiančių, kad Viktoras bent jau pamaitins. Jis ar kitas gelbėtojas nepamaitins – viską reikia patiems užsidirbti. Svarbu, kad už sąžiningą triūsą būtų teisingai atlyginama, kaip ir už blogus darbus. Tai ir yra teisybės pagrindas“, - mano Dalia Visockienė.
Žmogų, anot moters, pirmiausiai ugdo šeima. Mokykla ir talentingi mokytojai tegali padėti atsiskleisti gabumams, kūrybiškumui ir puoselėti savybes, kurias vaikas išsiugdo namuose.


Alfreda Gudienė
2013-09-28



2013.09.20

Gyvulininkystės produktų gamyba Lietuvoje ir Biržų rajone

Statistikos departamentas pateikė duomenis apie gyvulininkystės produktų gamybą 2012 m. Jie rodo, kad mėsos gamyba šalyje, lyginant su 2011 m., o pieno primilžio ir surinktų kiaušinių kiekis mažėjo.

Šalies ūkiuose, bendrovėse bei įmonėse mėsos gamyba (gyvuoju svoriu) padidėjo 1 procentu ir sudarė 313,3 tūkst. tonų. Panevėžio apskrityje ji sumažėjo 2 proc. Tuo tarpu Biržų rajone mėsos gamyba augo labiausiai.
2012 metais Biržų rajone buvo pagaminta 7369 tonos mėsos – 28 proc. daugiau nei 2011 – aisiais.
Pernai pieno primilžis šalyje sumažėjo 0,5 proc. – primelžta 1778,1 tūkst. tonų pieno.
Tuo tarpu Panevėžio apskrityje primelžta 247222 tonos pieno – 0,4 proc. daugiau nei 2011 m.
Biržų rajone primelžta 45169 tonos pieno – 2 proc. mažiau nei 2011 m.
Vidutiniškai iš karvės mūsų rajone buvo primelžiami 4828 kg pieno – tai 0,2 proc. mažiau. Panevėžio apskrityje iš vienos karvės buvo gauti 5657 kg pieno – 6 proc. daugiau nei 2011 m. Tai vienas geriausių rodiklių šalyje. Šalyje šis rodiklis toks: 2012 m. – 5227 kg pieno, arba 4 proc. daugiau nei 2011 m.
Pernai šalyje kiaušinių surinkta 0,4 proc. mažiau – tai sudarė 770,9 mln. vienetų. Panevėžio apskrityje jų padaugėjo 12 proc. (63840 tūkst. vienetų). Biržų rajone surinkti 2847 tūkst. kiaušinių – 4 proc. mažiau nei 2011 m.


Rasa Penelienė
2013-09-19



2013.09.11

Vabalninkiečio išaugintos bulvės – ne tik ant lietuvių stalo

Didesnius bulvių kiekius Biržų rajone augina vienintelis ūkininkas, kuris šiemet planuoja jų nukasti apie 1,5 tūkst. tonų. Bulves parduoda ne tik Lietuvoje esantiems prekybos tinklams – jos vežamos į Latviją, Angliją.

Didžiausius bulvių plotus Biržų rajone augina Vabalninko krašto ūkininkas Jonas Manikas, kuris šiemet sulaukė neblogo derliaus - apie 40 tonų iš hektaro.

Metų laikai mūsų pasąmonėjė pažymėti slaptais ženklais ir stereotipais. Išvydę saulės atokaitoje įžūliai prasiskleidusį geltonplaukį šalpusnį patikime, kad į kraštą (o kartais ir į širdį) atkeliavo pavasaris. Ruduo patylomis atsėlina su garsus ir pasaulį pradanginančiais palšais rytmečio rūkais bei nepakartojamai nostalgišku nežinia iš kur atsklindančiu deginamų bulvienojų aromatu... Šiuo metu bulvė Lietuvoje - viena plačiausiai auginamų bei valgomų daržovių. Dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be bulvių, jos net vadinamos antrąja duona, o neturėti šių daržovių sklypelio prie namų ar tėvelių dvarelyje dažnam tautiečiui tikrai „ne lygis“. Biržų rajone 2012 metais deklaruota 184,42 hektaro bulvių sodmenų. Lietuvoje šios kultūros auginimo favoritai yra Šilutės ir Šakių rajonai, kuriuose deklaruota atitinkamai 1221 ir 952 hektarai bulvių plotų. Lietuvoje iš viso deklaruota beveik 20 tūkstančių hektarų, apsodintų bulvėmis. Praktiškai visas derlius skirtas maistui, kadangi veikiančių bulvių krakmolo fabrikų mūsų šalyje neliko. Europos Komisijai nustačius Lietuvai 1211 tonų dydžio bulvių krakmolo gamybos kvotą, pramoninė bulvių krakmolo gamyba tapo nerentabili.
Pasak Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, ir šiais metais mūsų krašte deklaruotas bulvių plotas bus mažai pakitęs. Anot vedėjo, rajono gyventojai daugiausiai bulves augina savo šeimų reikmėms, kultūra apsodinti plotai nedideli.
Rajone yra vienintelis ūkininkas Jonas Manikas, šią daržovę auginantis didesniais kiekiais.
Jono Maniko ūkis įsikūręs rajono pakraštyje, Vabalninko seniūnijoje, Natiškių kaime. Ūkyje dirbama per 200 hektarų žemės, bulvėms skirti 38 hektarai. Dar yra 6 hektarų kopūstų laukas.
Šiuo metu bulvių plotuose pats darbymetis: lauke sukiojosi galingas kasimo kombainas, zujo traktoriai, priekabomis vežantys nukastas bulves į sandėlį. Galingas ir našus įrenginys per dieną nukasa apie 5 hektarų plotą. Ponas Jonas sakė, kad derlius vidutiniškai siekia apie 40 tonų iš hektaro, iš viso planuoja prikasti apie 1,5 tūkstančio tonų bulvių.
Ūkininkas bulves parduoda didiesiems prekybos tinklams, daugiausiai „Norfai“.
Dalis bulvių derliaus iškeliauja ir į kaimyninę Latviją, jas nuperka Rygos prekybininkai. Pernai penki šimtai tonų J. Maniko ūkyje užaugintos produkcijos per Klaipėdos uostą iškeliavo į Angliją.
Pasak ūkininko, šiais metais bulvėmis domisi ir lenkai, kadangi dėl gamtinių sąlygų derlius ten prastas.
Pasinaudojęs ES parama, ūkio savininkas 2008 metais įsigijo visą kompanijos „Grimme“ gaminamą profesionaliam bulvių auginimui reikalingos technikos kompleksą - sodinimo mašiną, kasimo kombainą, kauptuvą ir purkštuvą.
Anot ūkininko J. Maniko, bulvių auginimas nėra toks paprastas, kaip kai kam atrodo. Kultūra jautri ir drėgmei, ir sausrai, ją puola ligos. „Užtenka tik truputi pražiopsoti purškimą ir visas laukas bulvienojų per kelias dienas pajuoduoja dėl bulvių maro“, - sako šeimininkas. Pagrindinės ūkyje auginamos veislė yra „Vineta“ ir „Gala“.
Kartu su J. Maniku ūkininkauja ir sūnus Saulius. Per darbymetį jis vairavo bulvių kasimo kombainą. Ūkininkas Jonas juokavo, kad jis pats dabar nebedirba, o tik vadovauja. Kasimo laikotarpiui ūkis samdo keletą žmonių papildomai. Per darbymetį į pagalbą atskuba ir sūnus pedagogas Artūras, gyvenantis ir dirbantis Biržuose.
Ūkininkas Jonas parodė ir bulvių sandėlį, kuriame nukastas derlius laikomas, vėliau fasuojamas į maišus ir gabenamas užsakovams. Sandėlyje įrengta moderni aktyvios ventiliacijos sistema, leidžianti pasiekti ir palaikyti reikiamą drėgmę bei temperatūrą. Pasak J. Maniko, sandėlis yra gerai apšiltintas. Net per didžiausius speigus viduje išlieka teigiama temperatūra, papildomai šildyti pastato nereikia.
Jonas Manikas nuo 1967 metų pradėjo dirbti Vabalninko žemės ūkio technikume. Ėjo įvairias pareigas. „Niekada nuo žemės ūkio pasitraukęs nebuvau. Visi laukai ir žmonės pažįstami, nes čia buvo technikumo mokomasis ūkis“, - sako jis. Pradėjo ūkininkauti 1993 metais, dalį žemės pirko, kita tiek išsinuomojo.
Dar ūkininkas sako esąs dėkingas UAB „Biržų ranga“ darbuotojams, greitai ir kokybiškai atlikusiems melioracijos statinių rekonstravimo darbus 20 hektarų žemės plote, bei projektą kuravusiam savivaldybės vyresniajam inžinieriui-melioratoriui Rimantui Šikšniui. Pasak J. Maniko, reikėtų melioraciją tvarkyti ir kituose plotuose, deja, finansinės galimybės dabar neleidžia to daryti.
Nors, pasak liaudies išminties, „šiaučius vaikšto basas, o kriaučius - nuogas“, ponas Jonas sakosi mėgstąs bulvinius patiekalus. „Cepelinai, vėdarai ar plokštainis patenka ant šeimos stalo, tik jais reikia mėgautis su saiku“, - sako ūkininkas.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad bulvė, septynioliktojo amžiaus pabaigoje atkeliavusi į Lietuvos dvarų laukus, netrukus sėkmingai okupavo ir varguolių sklypelius. Bulvės vardas sėkmingai prigijo tautos folklore („Sena bulvė – ne patrova, sena merga – ne zabova“.), tautinė virtuvė neįsivaizduojama be bulvinių patiekalų. Tegul ir ne visai autentiškų, bet kokiais skaniais lietuviškais spirgučiais pagardintų.


Antanas Vaičeliūnas
2013-09-10


2013.09.11

Obuolių metas: supirkėjams net pinigų pritrūksta

Praėjusį šeštadienį obuolių pardavėjai net sutiko palaukti pinigų, kad tik derliaus namo vežtis nereikėtų.

Obuolių supirkimo punkte dirbanti Ritutė Vanagienė teigė praėjusį savaitgalį sulaukusi obuolių pardavėjų antplūdžio.

Gražios savaitgalio dienos, kurias, kaip sinoptikai prognozuoja, greitai turėtų pakeisti lietingos, skubino žmones imti derlių. Biržų rajono pakelėse ant obuolių maišų susėdę žmonės laukė supirkėjų, o kiti vaisių derlių patys vežė į Biržuose, Plento gatvėje, esantį supirkimo punktą.
Sandėlio savininkė ir supirkėja Ritutė Vanagienė pirmadienio rytą ginė šalin vėl su obuoliais plūstančius žmones. Moteris prašė žmones atvykti vėliau – pirmiausiai ji turinti atsiskaityti su šeštadienį obuolius atvežusiais pardavėjais.
„Šitiek žmonių užplūdo – juk savaitgalis, vaikai, anūkai suvažiavę. Talkininkai daug obuolių pririnko ir priskynė, kad jiems supirkti pinigų pritrūko. Žmonės vos ne su ašaromis prašė obuolius priimti, kad tik jų namo nereikėtų vežtis, sutiko ir pinigų iki pirmadienio palaukti“, - pirmadienio rytą kalbėjo R. Vanagienė.
Supirkėja pasakojo kiekvienam pinigų negavusiam žmogui įteikusi raštelius su supirkėjo pavarde, vardu, atvežtų obuolių kiekiu ir pinigų suma, kurią žmogus turi gauti. Ant lapelių pasirašė pati R. Vanagienė.
Žmonės jokių pretenzijų nereiškė, ėmė lapelius ir paliko obuolius.
Tačiau supirkėja prisipažino pirmadienio rytą, apie 7 valandą, jau sulaukusi pretenzijų dėl negautų pinigų ir pagąsdinimo įvairiomis tarnybomis. Moteriškė tikinusi, kad supirkėja neturi teisės dirbti rašydama lapelius.
„Matote, kokie žmonės. Patys prašė obuolius priimti, patys ėmė raštelius. Man pinigus įmonės savininkas pervedė tik prieš pusę devynių – juk pirmadienis. Dabar jau galiu išmokėti, o ankstų rytą po išeiginių dienų iš kur aš tų pinigų galėjau paimti? Tegu skundžiasi, kur tik nori – dirbu oficialiai, priimtus obuolių kiekius ir žmonių duomenis registruoju žurnale, turiu pinigams išmokėti skirtus kvitus. Beje, jų kiti tiesiog kratosi – sako, neturintys kam rodyti“, - kalbėjo supirkėja.
Moteris yra oficialiai įdarbinta Laurimo Flemingo įmonėje, kuri obuolius veža bendrovei „Vaiskona“. Oficialiai dirba ir jos padėjėjai.
Iki pirmadienio obuoliai buvo superkami po 0,17 Lt už kilogramą. Nuo antradienio kilogramo kaina keliama iki 0,20 Lt.
Obuolius į supirkimo punktą veža ir Biržų, ir Pasvalio rajonų gyventojai. Didesnius kiekius supirkėjai paima iš namų. Į Plento gatvės sandėlius žmonės veža ir po maišą, ir po du, ir po 500 kilogramų ar visą toną.


Alfreda Gudienė
2013-09-10




2013.08.26

Ritos Žitkevičienės burtažodis: „Reikia“

Biržuose esančios parduotuvės „Agluona“ savininkė Rita Žitkevičienė netrukus užvers duris pastato, kuriame dirbo dvidešimt metų. Graži ir, regis, niekada šypsotis nepavargstanti moteris stebina optimizmu ir gebėjimu priimti tai, ko negalima išvengti.

„Ačiū visiems, kurie atėjo į parduotuvę, pirko, palaikė ir kurių dėka mes iki šiol gyvuojame. Tikiu, kad kada nors susitiksime „mini Agluonoje“, - sako uždaromos parduotuvės „Agluona“ savininkė Rita Žitkevičienė. 

Patalpos parduotos

Dalį Vytauto gatvėje esančio pastato, kuriame įsikūrusi maisto prekių parduotuvė „Agluona“, varžytinėse įsigijo kiti savininkai. Patalpas verslui nuomojusi Ritos Žitkevičienės įmonė turės išsikelti ir užleisti vietą kitiems šeimininkams – UAB „Biržų duona“ valdytojams.
„Šiaurės rytų“ kalbinta R. Žitkevičienė džiaugiasi, kad 100 kvadratinių metrų dydžio patalpos atiteko biržiečiams verslininkams. Anot verslininkės, tai esanti savotiška paguoda, kad ne viską miesto centre gali nupirkti kituose miestuose ar šalyse registruotos įmonės.
„Tikiu, kad verslininkų sukurtos darbo vietos taps biržiečiams galimybe dirbti savo mieste, pas pažįstamus šio krašto žmones, kurių šeima sėkmingai plėtoja verslą“, - sako R. Žitkevičienė, kurios parduotuvės veikla priskiriama smulkus verslo kategorijai.
Didžiųjų prekybos centrų pašonėje veikusi parduotuvė „Agluona“ gali būti pavyzdys, kaip mažos įmonėlės sugeba išgyventi nelygios ir negailestingos konkurencijos sąlygomis.


Dėkoja, bet neatsisveikina

Keičiantis tame pačiame daugiabučiame name įsikūrusių prekybos centrų iškaboms ir savininkams „Agluonos“ pavadinimas liudijo: čia dar gyvas biržiečių verslas. Maisto prekių parduotuvės ir individualios įmonės savininkė Rita Žitkevičienė savo verslą pradėjo prieš 14 metų. Prieš tai šešerius metus ji dirbo toje pačioje parduotuvėje, priklausiusioje V. Sukackienės įmonei.
Įkūrusi savo verslą R. Žitkevičienė patalpas nuomojosi iš Panevėžyje gyvenančių savininkų. Jiems pasikeitus verslininkei teks ieškoti kitos darbo vietos. Moteris sako privalanti dirbti, nes būdama 54 metų ji dar neužsidirbusi teisės gauti pensiją.
Pastaruoju metu parduotuvėje dirbo keturios pardavėjos ir pati savininkė. Darbo „veteranė“ – 18 metų parduotuvėje triūsianti Danutė Medelinskienė. Šešerius metus „Agluonoje“ pirkėjus aptarnavo Daiva Avižonienė, Dalia Čiudarienė ir Virginija Baniulienė.
„Mūsų kolektyvas toks, kad į darbą norėjosi eiti. Šešerius pastaruosius metus dirbome sutartinai kaip viena ranka. Dabar jaunesnės rado darbą kitur, likome mes, vyriausios“, - sako p. Rita. Išleidusi parvavėją atostogų ji dirba už prekystalio ir kartu su bendradarbėmis pamažu, anot jos, „išsiparduoda“.
Nežinančiam būtų sunku patikėti, kad mažoje parduotuvėje buvo toks didelis prekių asortimentas. Vien saldainių – apie 80 rūšių. „Agluonoje“ buvo galima rasti mažais kiekiais vežamų, todėl visada šviežių saldainių, kurių ne kaskart yra kitose didelėse miesto parduotuvėse. Biržiečiai žinojo, kad čia galima nusipirkti skaniųjų „Bajorų“ silkių, Lašų duonos, „Ristvos“ dešrų, „Daividos“ mėsos gaminių, daugybę sausainių ir kavos rūšių…
Dabar „Agluonoje“ prekių mažėja, tačiau parduotuvėje pirkėjų netrūksta. Žmonėms iki šiol gera užeiti į mažą parduotuvėlę, kurioje jie randa ne tik norimų prekių, bet brangiausią dalyką – galimybę pabendrauti.
„Mes kalbamės apie viską. Mūsų klausia įvairių patarimų, o kartais užtenka žmogų vien išklausyti – ir jam palengvėja“, - kalba parduotuvės savininkė Rita. Ji, praėjusi gyvenimo ugnį ir vandenį, žino, kaip kartais gyvybiškai svarbu nelikti vienam su savo mintimis.
„Ačiū visiems, kurie atėjo, pirko, palaikė ir kurių dėka mes iki šiol gyvuojame. Neatsisveikinu, tikiu, kad susitiksime kada nors „mini Agluonoje“, - kalba uždaromos parduotuvės savininkė ir įmonės vadovė.


Jauni žmonės – puikūs

„Agluona“ turėjo labai didelį ir mielą pirkėjų būrį – moksleivius. Jaunieji pirkėjai žinojo, kad mažoje parduotuvėje ras mėgstamų dešrainių, čeburekų, bandelių. Jas, dar karščiu alsuojančias, atveždavo biržiečio Aliaus Dzelzio įmonė.
Skaniuosius čeburekus ir dešrainius gamina kita Biržuose veikianti Irenos Pocienės įmonė.
Pasak R. Žitkevičienės, asortimentą koreguodavo metų laikai. Jie turėjo įtakos ir pirkėjų srautui. Prasidėjus mokslo metams „Agluonos“ parduotuvę užplūsdavo mokiniai. Pardavėjos ir savininkė teigė negalinčios nepasakyti gerų žodžių apie šiuos jaunus žmones. Su jais visais moterys rasdavo kalbą, daugelį pažindavo, žinojo, ką mėgsta ir ką gali pirkti.
„Mes labai gerai sutardavome, jie buvo tikri mūsų draugai“, - apie pardavėjų ir jaunųjų pirkėjų bendravimą šypsodamasi kalba R. Žitkevičienė.
Verslininkė, skirtingai negu kai kurie pedagogai, nedejuoja, kad moksleiviai dabar įžūlūs, arogantiški suaugusiųjų atžvilgiu.
„Gražu žiūrėti, kaip keičiasi jauni žmonės. Šių dienų moksleiviai moka bendrauti, nebijo ir tinkamai moka pasakyti savo nuomonę, stengiasi būti gražūs ir mandagūs. Mūsų akyse augę moksleiviai iš triukšmingų mažylių tapo įdomūs pašnekovai, malonūs ir supratingi pirkėjai“, - pagyrų moksleiviams negaili verslininkė. O piktų bei įžūlių, anot jos, pasitaiko ir vaikų, ir suaugusiųjų.
R. Žitkevičienė džiaugiasi, kad parduotuvei neteko patirti plėšimų, vagysčių. „Išgaruodavo“ tik smulkios prekės – ledai, šokoladukai. Sykį kažkas pasisaldino gyvenimą išsinešęs dėžę čiulpiamų saldainukų.
Aplenkė verslininkę ir reketas.
„Mes į verslą atėjome jau po TO“, - sako neramų verslininkams metą Biržuose prisimenanti moteris.
Apie uždaromą parduotuvę R. Žitkevičienė stengiasi kalbėti ramiai.
„Ne pasaulio pabaiga. Juk buvome nuomininkai ir žinojome, kad vieną kartą reikės išeiti“, - sako ir stengiasi šypsotis. Žino, kad smulkiam verslininkui nelengva, tačiau nuleisti rankų nesirengia. Neturi tam teisės – reikia užsidirbti duoną ir pensiją.
Norėdama dalyvauti aukcione dėl 20 kv. metrų lopinėlio žemės prekybos kioskui ji turėtų pakloti 2 tūkstančius litų. Tai aukciono organizavimo mokestis, kuris grąžinamas tik pralaimėjusiems. Laimėtojas, užuot galėjęs investuoti į verslo pradžią, tuos pinigus turės pakloti valstybei.
„Tai ar čia lengvatos tiems, kurie nenori gyventi iš pašalpų?“ – retoriškai klausia moteris, kuri jau žino, kad tokią realybę, nori ar nenori, tenka priimti.


Vyrai – silpnoji lytis?

Ritos gimtinė – Drąseikiai. Buvusi Vabalninko kultūros darbuotoja į Biržus atvažiavo gavusi palikimą – namą. Į klausimą apie tai, ar versle jai padeda sutuoktinis, moteris trumpam nutyla ir sako, kad jo nėra.
„Eilinė istorija, kai vyrai, neišlaikę sunkumų, išeina pas jaunesnes“, - taria pasiteiravus, kas nutiko šeimai. Smagiai nusijuokia, išgirdusi klausimą, ar būdama tokia žavi ji pati neturėjusi kitų meilių.
„Dabar dėl to gailiuosi visu šimtu procentų, kad neturėjau meilužių...“ – vėl stengiasi juoktis sakydama, kad dabar jau viskas praeityje – sūnus užaugęs, dirba užsienyje. Tai, anot moters, dar viena eilinė eilinio jauno žmogaus istorija.
Kitą šeimą turinčiam vyrui pykčio p. Rita nejaučianti. Nugalėjusi ligą sau dabar telinkinti sveikatos ir nepamiršti džiaugtis gyvenimu.
Klausiama, kas padėjo ištverti visas negandas, verslininkė sako, kad juodžiausiomis minutėmis gelbėjo darbas ir žmonės - bendradarbiai, draugai.
„Skaudžiausia, kad jis išėjo pas kitą tada, kai man labai reikėjo pagalbos. Buvau iškentusi antrą operaciją... Žinau, kad vyrams sunku ištverti moterų ir vaikų ligas, vaikų nesėkmes. Dažnai jie tam yra per silpni. Ypač tas vyrų silpnumas matyti, kai jie patys suserga. Ir jeigu ligonį vyrą paliktų moteris, tokiai visuomenės gailesčio nebūtų. Moterys turi iškęsti, ištverti...“ – moters lūpomis kalba skaudi patirtis.
Po pirmos operacijos Rita neturėjo kada galvoti apie ligą - iš karto privalėjo eiti į darbą. Ji žino, kad yra žodis „reikia“, užvedantis ir neleidžiantis savęs gailėtis.
„Šitą žodį įkaliau į galvą ir sūnui. Jis man sako, kad gyvendamas užsienyje sunkiais momentais tarsi girdi mano žodžius, kad reikia kažką daryti, negalima pasiduoti“, - kalba 26 metų sūnaus motina.


„Ištempti“ save iš užburto rato

Rita sako žinanti, kad kartais reikia ištrūkti iš namų, iš parduotuvės, iš Biržų. Pasak moters, išeiginėmis dienomis ji su visa kompanija vienišų draugių išvažiuoja - lanko kitus miestus, gražias vietas, šalyje vykstančias šventes.
Prisipažįsta, kad ne visada noriai rengiasi į išvykas, tačiau žino, kad ištrūkti iš užburto kasdienių darbų ir namų rato būtina.
„Tenka tiesiog ištempti save iš namų... Atrodo, su savimi išsigabeni visus sunkumus, o grįždama apie juos nebegalvoji ir vežiesi puikią nuotaiką“, - vieną iš savo energijos šaltinių atskleidžia likimo iššūkius priėmusi ir optimizmo atsargoms išsekti neleidžianti 54 metų moteris.


Alfreda Gudienė
2013-08-22



2013.08.12

Socialinė įmonė: tarp naudos, aukojimosi ir iššūkių

Dar nepraėjo nė metai, kaip savo kepyklą turinti Rima Bajorūnienė įkūrė socialinę įmonę. Šiandien su moterimi kalbamės apie teigiamus aspektus bei problemas, su kuriomis susiduriama vadovaujant kontraversijas keliančiam įmonės modeliui.

Verslininkė Rima Bajorūnienė tikina, kad darbas socialinėje įmonėje atsakingas ir prasmingas.

Integracija į visuomenę

Socialinė įmonė skirta padėti tam tikroms žmonių grupėms integruotis į visuomenę jiems suteikiant darbo vietas. Kaip teigiama Lietuvos darbo biržos tinklalapyje, tokios grupės – profesinį ir bendrąjį darbingumą praradę, ekonomiškai neaktyvūs, lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje negalintys asmenys. R. Bajorūnienės įmonėje visi dirbantys asmenys turi invalidumą. Kai kurie iš jų yra susidūrę su priklausomybe nuo alkoholio ar narkotikų.
„Tai ne tie invalidai, kurie vien vežimėliuose sėdi, kaip mes juos dažniausiai suprantame.
Tai žmonės, kurie dar gali dirbti. Bet, tarkime, tik 2-3 valandas - taip, kaip nustatyta gydytojo“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, darbas - puikus būdas žmogui bent mažumėlę užmiršti savo negalią ir kovoti su nuo pilnavertiško gyvenimo atskiriančiomis silpnybėmis.
„Tie, kurie jau visai negali, aišku, jau nebeina dirbti. Bet jeigu žmogus dar gali, jis nori būti su visais kartu“, – sakė įmonės vadovė.
R. Bajorūnienė pasakojo, jog, jai atidarant socialinę įmonę, valstybė dengė 65 procentus išlaidų. Darbovietė tam, kad galėtų čia dirbti negalią turintis žmogus, turėjo būti tinkamai paruošta. 70 proc. atlyginimų taip pat apmoka valstybė.


Gyvenimą keičiantis faktorius

R. Bajorūnienė kalba, jog vienas svarbiausių teigiamų aspektų socialinėje įmonėje – visuomenės užribyje dažnai liekančių žmonių integracija į pilnavertį gyvenimą. „Niekas nenori į darbą priimti alkoholiko, narkomano, tai logiška. O mes tai padarėme. Pavyzdžiui, yra žmogus, kuris įmonėje išdirbo nuo spalio mėnesio, nebevartoja narkotikų, negeria ir nerūko. Jis integruojasi į visuomenę, sukūrė šeimą, normaliai pradėjo gyventi. Darbas padeda“, – konkrečius pavyzdžius pateikia įmonės vadovė.
Moteris priduria, jog kai kurie darbuotojai iš pradžių pasitikėjimo nekėlė, tačiau ilgainiui situacija pakito. O pokyčius sukeldavo ne kas kita, bet bendra veikla ir bendravimas, suteikiantis daugiau pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Darbuotojams svarbu pasijusti tam tikros bendruomenės dalimi. Kolektyvas kartu švenčia gimtadienius, vyksta į gamtą, dalinasi nutikimais ir nuoskaudomis.
„Mes ne tik čia visi kartu dirbam, bet ir išgyvenam savo bėdas, nelaimes. Džiaugiamės kiekviena smulkmena - tikriausiai tuo, kuo negali džiaugtis ir ko nemato sveikieji žmonės“, – pasakoja R. Bajorūnienė.
Pasak jos, į visuomenę ir darbo rinką asmenys integruojami ne vien faktu, jog žmogus kažkur dirba. Socialinė įmonė suteikia galimybę nemokamai įgyti specialybę.
„Čia atėjo visi, kurie neturi jokio supratimo apie konditeriją, nežinojo, nei kaip kepti, nei kaip prekiauti. O dabar šioje įmonėje dirbęs žmogus gali drąsiai eiti dirbti, pavyzdžiui, į duonos kepyklą. Jis įgyja dvi specialybes – gali būti tešlamaišys ir kepėjas“, – kalba ji.
Prieš patirties neturinčiam žmogui pradedant dirbti gali būti organizuojami atitinkami mokymai, kuriems skiriama valstybės parama.


Nuolatiniai iššūkiai

Vis dėlto R. Bajorūnienė atskleidžia ir ne tokią šviesią socialinės įmonės vadovės patirties pusę. Nepaisant to, jog didžiąją dalį įmonės įrengimo išlaidų bei atlyginimų dengia valstybė, šiai įmonei išsilaikyti nėra taip paprasta.
„Gali būti, kad kuris nors neateina į darbą ir sako, jog šiandien dirbti negali, nes jam yra negera, sukilęs kraujo spaudimas“, – apie tai, kad įmonėje dirbti turinčiųjų skaičius gali nuolat varijuoti, kalbėjo R. Bajorūnienė. Moteris išsitarė, jog tada pagaminti nusistatytą kiekį produkcijos yra labai sunku.
„Į darbą neateina vienas, neateina kitas - dirbu viena. Kaip galima vienam žmogui uždirbti atlyginimus aštuoniems žmonėms? Čia pravaikštų nerašai, moki tiek, kiek parašyta sutartyje“, – sunkumais dalinosi pašnekovė.
Šiuo metu jos įmonėje dirba 6 asmenys.
Pasak moters, dažnai nutinka ir taip, jog bloga savijauta tarp darbuotojų pasklinda lyg užkratas. D. Bajorūnienė pasakoja, jog įmonės darbą dažniausia galima skirstyti į gerus ir blogus periodus. Jei viskas gerai – gerai visiems, visi dirba. Tačiau būna ir atvirkštinių variantų.
„Čia turi būti supratimas: jei tu šiandien sergi, aš už tave padirbsiu. Šitie žmonės dirba ir nori dirbti. Bet jie dar nesupranta, kad atėjęs į darbą tu nebesi invalidas. Darbe turi integruotis į visuomenę“, – sako R. Bajorūnienė.
Nors pašnekovė ir kalbėjo, jog įmonėje pasitikėjimas yra labai svarbus dalykas, išsitarė, jog juo kartais manipuliuojama, pasinaudojama savavališkoms paskatoms.
„Apskritai dauguma invalidų, aš dar taip galvoju, registruojasi darbo biržoje ne dėl to, kad nori darbelio gauti, o dėl to, kad nori gauti pašalpas. Labai mažai tokių žmonių, kurie net nesisako, kad yra invalidai, o dirba tiek, kiek gali“, – nuomone dalinosi įmonės vadovė.


Būgštavimai – pagrįsti

R. Bajorūnienė kalba, jog dažniausiai kurti socialinę įmonę yra prisibijoma – darbdaviai būgštauja, jog invalidumą turintys ar kitoms socialinės rizikos grupėms priklausantys asmenys tinkamai neatliks pareigų. Moteris iš patirties žino, jog ši baimė – pagrįsta. Pašnekovės nuomone, kuriantys socialinę įmonę neturėtų tikėtis didelio pelno. Pasak jos, tai veikiau pasiaukojimas, o ne materialios naudos gavimas. „Iš socialinės įmonės tu neuždirbi, tik darai gerą darbą kitiems, džiaugiesi, kad tave supranta ir įvertina“, – kalba ji.
Paklausta, ar tokio tipo įmonę kurtų dabar, R. Bajorūnienė nedvejodama atsako teigiamai.
„Socialinė įmonė yra labai didelė atsakomybė. Pirmiausia, už save, nes tu atsakai už savo šeimą, atsakai savo šeimos turtu. Antra – už pačią įmonę, darbuotojus. Bet aš jaučiuosi labai gerai, kad kažkam padarau gerą darbą“, – kalba pašnekovė.


Aistė Vitkauskaitė
2013-08-10


2013.07.30

Į dėvėtų drabužių parduotuves – ir pirkti, ir pabendrauti

Kelios dešimtys dėvėtų drabužių parduotuvėlių Biržų mieste traukia įvairius lankytojus. Vieniems svarbu rasti pigesnių rūbų, kitam – paieškoti žymesnių prekių ženklų už prieinamą kainą, tretiems – tiesiog pabendrauti su pirkėjų maloniai laukiančiomis pardavėjomis ar parduotuvių savininkėmis.

Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka įvairių pajamų turintys biržiečiai. Tarp jų yra tokių, kuriems šių parduotuvių lankymas tapo pomėgiu.

Reikia pigių ir pakankamai kokybiškų rūbų? Nenori permokėti? Patinka ieškoti ir rinktis? Tikriausiai panašiai skambėtų reklama, anonsuojanti dėvėtų drabužių parduotuvę. Tuo tarpu Biržų miesto gyventojai ir lankytojai turi galbūt net per didelį tokių parduotuvių pasirinkimą. Apėjus penkias pagrindines Biržų miesto gatves suskaičiuoti visas ten esančias tokio pobūdžio parduotuves gali prireikti ne tik rankų, bet ir kojų pirštų. Kaip miestui, kuriame gyvena 13780 žmonių, penkiose gatvėse išsidėsčiusių 20 dėvėtų rūbų parduotuvių - per akis. O dar kiek yra mažų parduotuvėlių, pasislėpusių įvairiuose kiemuose ar mažesnėse gatvelėse. Todėl šį skaičių būtų galima drąsiai didinti.

Tinkamai pasirinkta vieta – garantuota sėkmė

Ne paslaptis, kad norint pritraukti daugiau žmonių parduotuvė turi būti įkurta strategiškai geroje vietoje. Šiuo atveju tokia sėkme gyrėsi priešais Vytauto gatvėje esančią „Maximą“ dirbančios dėvėtų rūbų parduotuvės pardavėja. Pasak moteriškės, kol parduotuvę „Maxima“ renovavo, klientų buvo tikrai nedaug, tačiau prekybos centrui vėl atsidarius jų daugėja kiekvieną dieną. Per dieną apsilanko daugiau nei 200 žmonių, todėl apyvarta tikrai didelė. Tuo tarpu Respublikos gatvėje nenaujų drabužių parduotuvėje besidarbuojanti Regina Dilienė neslėpė, kad būna dienų, kai į parduotuvėlę neužsuka nė vienas žmogus. „Parduotuvės vieta yra pakankamai bloga, toli nuo centro, antrajame aukšte, todėl pirkėjas - čia jau retas atvejis“, - pasakojo moteriškė. Taip pat ji nuogąstavo, kad atėjus žiemai krautuvė greičiausiai bus uždaryta.


Malonus bendravimas – būdas pritraukti nuolatinius pirkėjus

Vytauto gatvėje, netoli poliklinikos, įsikūrusioje dėvėtų drabužių parduotuvėje jau šešerius metus besidarbuojanti Aušra Juškienė atskleidė, kad jai pritraukti nuolatinių pirkėjų padeda malonus bendravimas. Jai paantrino ir tuo metu parduotuvėje buvusios pirkėjos. Jos teigė, kad čia visada malonu sugrįžti, nes pardavėja yra miela, šiltai bendraujanti, su ja galima apie viską pasišnekėti. Dėl šios priežasties čia norisi užsukti dar sykį, nes retoje kurioje tokio tipo parduotuvėje žmogus bus taip šiltai pasitinkamas.


Pirkėjo krepšelis ir ieškomų daiktų diapazonas labai įvairus

Pardavėjos pasakojo, jog dažniausiai dėvėtų rūbų parduotuvėse paliekama suma 10 - 20 litų, tačiau būna atvejų, kai žmonės parduotuvėje palieka nuo 50 iki 150 ar net 200 litų. Tokį paliekamos sumos kiekį lemia tai, kad žmonės, atėję į parduotuvę, randa, kas jiems labai patinka, ir į kainą nebežiūri.
Patys pirkėjai tokiose parduotuvėse ieško ne tik jiems patinkamų ir tinkamų rūbų, bet žymių firmų ženklų arba specifinių sportinių drabužių, pavyzdžiui, jodinėjimo aprangos. A. Juškienė atskleidė, kad kai kurie pirkėjai į parduotuvę ateina ieškoti ne tik rūbų, bet ir bandydami iš savo apsilankymo pasipelnyti – pastarieji drabužiuose ieško jų pirmtakų paliktų daiktų, o ypač pinigų.


Vieta, kurioje gali pamatyti įvairiausių žmonių

Pardavėjos atskleidė, jog jų parduotuvėse galima pamatyti įvairiausių žmonių. Čia apsiperka tiek jauni, tiek seni. Parduotuvėje galima pamatyti ir vargingai gyvenančių, ir aukštą socialinę padėtį užimančių bei pasiturinčių žmonių. Galima pastebėti tendenciją, kad kai kurie iš pašalpų gyvenantys žmonės, vos gavę pinigus, juos išleidžia svaigalams, tuo tarpu kiti apsilanko dėvėtų drabužių parduotuvėje ir savo pinigus išleidžia tam, kad galėtų aprengti savo šeimą. Moteriškės neslėpė, kad neretai pasitaiko ir vagysčių, nes parduotuvėse dažniausiai kamerų nėra, o didelį prekybos plotą vienai ar dviem pardavėjoms stebėti yra tikrai nelengva.


Rokas Januševičius
2013-07-27


2013.07.30

Biržų automobilių turguje

Biržuose - automobilių turgus? Jeigu tokia žinia kam nors skamba anekdotiškai, tai visai be reikalo. Toks turgus yra.

Automobilių pardavėjai sako, jog brangesnių mašinų biržiečiai neįperka. Jos domina nebent slavų kilmės pirkėjus.

Dauguma žmonių galvoja, kad Biržų turguje parduodamos daržovės, rūbai ar šiaip kokie nors buičiai skirti niekučiai. Tačiau Biržų turguje galima rasti ir kur kas brangesnių bei vertingesnių daiktų – automobilių. Ketvirtadienio ryte apsilankius turgavietėje automobilių pasirinkimas nebuvo didelis. Jų kiekis nesiekė net dešimties, nors ant kai kurių mašinų prietaisų skydelių gulėjo ranka rašyti sąrašai, teigiantys, kad namuose pardavėjai turintys ir daugiau parduodamų transporto priemonių.
Statistika kur kas įvairesnė. Vien automobilių gamybos metai svyruoja nuo 1992 iki 2010. Kainos taip pat labai skirtingos - nuo 2500 iki 20000 tūkstančių litų.
Automobilių pardavėjas Stasys teigė, kad besidominčių žmonių yra tikrai nemažai, tačiau naujesnių ir brangesnių mašinų beveik niekas, išskyrus slavų kilmės pirkėjus, neperka. Tad, pasak pardavėjo, automobilius tenka gabenti į Panevėžio mašinų turgų, kur yra kur kas didesnių galimybių juos parduoti.


Rokas Januševičius
2013-07-27


2013.06.26

Prieš Jonines dovanų ieško Biržuose

Vytauto gatvėje įsikūrusi parduotuvė „Eivyda“ pirkėjams siūlo rankų darbo gaminių, galinčių tapti puikiomis dovanų idėjomis.

Parduotuvę kartu su vyru atidariusi Jolanta prekiauja rankų darbo gaminiais.

Nors parduotuvė „Eivyda“ įsikūrė centrinėje Biržų miesto gatvėje, jos iškaba pirkėjų nepriviliotų tiek, kiek jų užsuka išvydę lauko prekybą parduotuvės kieme. Šalia policijos, tame pačiame pastate su parduotuve „Pas Tamarą“, esanti „Eivyda“ praeiviams yra tiesiog „po kojų“, tačiau dažnas jų prisipažįsta manantis, jog čia iki šiol yra „kabliukų“ (reikėtų suprasti, žvejybos reikmenų) parduotuvė. Tačiau jau nuo balandžio mėnesio klientams duris atvėrusi „Eivyda“ siūlo prekių, galinčių patikti ne tik žvejams, medžiotojams ar jų grįžtančių laukiančioms žmonoms bei draugams. Antradienį į „Eivydą“ užsuko iš kaimyninio Pasvalio atvykę žmonės, sužinoję, kad čia yra originalių keramikos dirbinių, tiksiančių įteikti bičiuliams Joninių proga.
Įspūdingą spalvotomis sagomis puoštą molinį briedį išsirinkusi pirkėja džiaugėsi radusi tai, kas virs linksma ir šmaikščia dovanos idėja.
Parduotuvėje galima išsirinkti įvairių rankų darbo gaminių – juodos ir glazūruotos keramikos, originalios formos švytinčių žvakių. Čia pirkėjas ras linksmų proginių suvenyrų ir santūrių keramikos darbų, firmos „Kvapų namai“ gaminių - eterinių natūralių aliejų, priemonių veido priežiūrai. „Eivydoje“ prekiaujama sidabruotais rankų darbo papuošalais su akmenimis.
Akį traukia juodosios keramikos dirbiniai – vazos, ąsočiai, dubenėliai, lėkštės, kurių kaina nuo 10 iki 90 litų. Ne visi gali mokėti už prekę kelias dešimtis litų, todėl gali rinktis pigesnius glazūruotos keramikos gaminius – čenakines, cepelinines, puodukus, žvakides.
Siūlomas originalus iš penkių dalių indas, tinkantis riešutams, sūriui, alyvuogėms. Tiesa, jis kainuoja ne itin pigiai, tačiau juk neretai dovaną kartu perka keli bičiuliai. Priimami individualūs užsakymai, kad indai ir dirbiniai būtų papuošti ar pažymėti pageidaujamu užrašu.
„Kai išgirstu, kad kuris nors originalesnis daiktas pernelyg brangus, žmogui sakau, kad pirkti nebūtina, tačiau galima tiesiog apžiūrėti“, - sako mokėjimo bendrauti su klientais dovaną turinti Jolanta.
Šiais metais ekonomikos mokslus baigianti Jolanta parduotuvėje dirba su vyru Laimonu.
Prekyba rankų darbo gaminiais – jų šeimos verslas. Pora turi ne tik parduotuvę „Eivyda“, bet prekybos plotą Respublikos gatvėje esančioje „Norfoje“. Jiedu abu - patyrę prekybininkai. Laimonas šioje sferoje dirba 20, o Jolanta – daugiau nei 10 metų.
Be abejo, didelio prekybos centro klientų srautas garantuoja didesnę apyvartą, tačiau žmonės pamažu atranda ir Vytauto gatvėje veikiančią Jolantos ir Laimono parduotuvę. Pirkėjų jie laukia darbo dienomis nuo 10 iki 18, o šeštadieniais – nuo 9 iki 14 valandos.
„Viskas ateina laiku tiems, kurie moka laukti“, - užrašyta ant gražių keraminių varpelių, turėjusių nemažą paklausą mokyklos baigimo šventėse.
Ši mintis iš dalies tinka ir darbo vietas susikūrusiai biržiečių šeimai. Tačiau pora žino, kad versle vien tik laukti nepakanka. Yra kita taisyklė – nepražiopsoti idėjos ir laukiant sėkmės kantriai dirbti.

2013.04.24

Didžiausias atpildas – laimingos klientės

Rotušės gatvėje duris atvėrė studija „Tobulos linijos“. Tai pirmoji Biržuose studija, moterims siūlanti kūno linijas patobulinti, nereikalingų kilogramų atsikratyti specialiais aparatais.

Karolina Petrėnienė sako, jog svajonę atidaryti grožiui ir sveikatai puoselėti skirtą studiją ji turėjusi jau daug metų. 

Naudojantis jais iš organizmo valomi toksinai, normalizuojama medžiagų apykaita, stiprinamas imunitetas, atkuriama hormonų pusiausvyra. Studijos savininkė Karolina Petrėnienė kalba, jog tai – jos senos svajonės išsipildymas. Būdama moksleivė ji dešimt metų lankė krepšinio treniruotes, baigusi mokyklą mokėsi Lietuvos sporto universitete. Moteris kalba, kad net būdama namų šeimininke niekada nepamiršdavusi sporto, domėdavusis sveika gyvensena.
„Aš visada gyvenau svajone – 15 metų kursčiau šeimos židinį ir buvau be galo laiminga. Šilti santykiai su vyru, dukryčių apkabinimai – kiekviena diena man tarsi mažytė šventė. Bet mergytės auga, vyras turi verslą. Išsigandau, kad pati sau galiu tapti neįdomi“, – kalba dviejų dukryčių – Martynos ir Edvinos - mama K. Petrėnienė.
Pasak studijos įkūrėjos, ji norėjusi visas sukauptas žinias panaudoti tam, kad galėtų moterims padėti pasijusti geriau. Besidrovinčioms studijoje suteikiama galimybė sportuoti individualiai atskiroje patalpoje.
„Ši iniciatyva gimė iš didelio noro padėti moterims surasti jaukumo salelę čia, „Tobulų linijų“ studijoje. Norėjau, kad moterys, pažvelgusios į veidrodį, nuoširdžiai šypsotųsi matydamos kintančias kūno linijas“, – sako Karolina Petrėnienė.
Moteris džiaugiasi ją palaikančiu vyru Airidu ir dukrytėmis. Ji sako, jog visai šeimai šiek tiek neįprasta pakitusi kasdienybė. Šeimos nariams buvo įprasta namie rasti pagamintus pusryčius, pietus, vakarienę. Dabar užsiėmusiai studijos savininkei šeima primena nepamiršti pavalgyti pačiai.
„Ypač mane skatino ir palaikė vyras. Jis sakydavo, jog su mieste sutiktomis moterimis aš prakalbu pusę dienos. Šeima juokiasi – namie prie keptuvių ir puodų aš dar sugebėdavau ir pratimus kojoms padaryti“, – šypsosi pašnekovė.
Studija dirba šešias dienas per savaitę. Kaip taisyklingai sportuoti naudojantis aparatais, klientes mokys pati K. Petrėnienė. Pasak jos, moterų susidomėjimas tikrai didelis. Kai kurios jų šioms paslaugoms užsirašo net prieš mėnesį. Klienčių atvyksta ir iš Pasvalio. Amžiaus cenzo nėra – lankytis gali ir paauglės, ir pensinio amžiaus moterys.
„Nenoriu, kad tai būtų lyg konvejeris, vien pinigų surinkimo šaltinis. Aš noriu, kad moterys norėtų sugrįžti pačios, nes jaustų rezultatą. Tai lyg studijos vizitinė kortelė“, – kalba K. Petrėnienė.
Pasak moters, studijoje esančiais aparatais naudotis gali ir vyrai, tačiau ji sako norinti sukurti atmosferą, kurioje klientės jaustųsi kuo patogiau. Vyrų buvimas moteris galėtų išblaškyti ir trikdyti.

 

Studijoje sportavusios Vita Kubilienė ir Aida Musauskytė džiaugėsi atsidariusia jaukia studija, kurios, anot jų, Biržuose labai reikėję.

Studijoje galima sportuoti naudojantis kelių rūšių skirtingais aparatais. Pavyzdžiui, sportas „Roll shaper“ aparatu yra sutapatinamas su limfodrenažiniu masažu. Limfinės sistemos sutrikimai gali tapti prastos savijautos, nuovargio, energijos stygiaus, mieguistumo, ryškėjančio celiulito priežastimi. Aparatas gerina kraujotaką, stimuliuoja raumenis, įmontuotos kolageno lempos skatina kūno ląstelių atsinaujinimą. Taip pat mėgaujamasi ir spalvų terapija, harmonizuojančia psichologinę būseną.
K. Petrėnienė kalba, jog į studiją ateiti gali ir moterys su mažais vaikučiais – studijoje yra žaisliukų mažyliams.
„Tik dabar supratau, ką reiškia tikras, nuoširdus, nesumeluotas biržiečių moterų palaikymas. Šilti žodžiai, apkabinimai, gėlės, malonios dovanėlės iš užsukančių į studiją net džiaugsmo ašarą išspaudė ir privertė tikėti sėkme gražinant mūsų krašto moteris. Tai man suteikia sparnus“, – kalbėjo Karolina Petrėnienė.


Aistė Vitkauskaitė
2013-04-23



2013.04.16

Vilioja žirgų ramybė ir laukinis šėlsmas

Žirgynu besirūpinanti 33 metų Sonata Aukštikalnienė į savo augintinius žiūri kaip į draugus. Žirgų mylėtoją su žirgais, tapusiais ne tik jos hobiu, bet ir gyvenimo būdu, vienija jėgos, laisvės pojūtis, partnerystė ir judėjimas į priekį išvien.

Sonata Aukštikalnienė: „Aš į žirgus žiūriu kaip į žmones. Iš esmės jie skiriasi tik išvaizda. O viduje - ir jausmai, ir emocijos. “

Meilė iš pirmo jojimo

Sonata Aukštikalnienė pasakoja, jog arkliais susidomėjo ir žirgynu rūpintis ėmė susipažinusi su dabartiniu vyru Sigitu Aukštikalniu, kuris turėjo arklininkystės ūkį.

„Mūsų pirmasis pasimatymas buvo su žirgais. Man, miesto panelei, pasijodinėjimas jais paliko didžiulį įspūdį. Taip ir užsikabinau“, – pasakoja S. Aukštikalnienė.

Arklių ūkiui, esančiam prie Drąseikių kaimo, jau apie dvidešimt metų. Iš pradžių jame buvo laikomi Lietuvos sunkieji arkliai, paskui įsigyta sportinių žirgų. Sonatai Aukštikalnienei ėmus jodinėti, vyras jai padovanojo trakėnų veislės žirgą Fugą, kuriuo ji džiaugiasi iki šiol.

S. Aukštikalnienė pasakoja, jog rūpinimasis žirgynu jai – ne tik hobis, bet ir būdas tobulėti bei akstinas semtis žinių. „Susirgau arklių liga. Įsimylėjau vyrą ir arklius“, – šypsosi pašnekovė.

Anksčiau S. Aukštikalnienė dirbo kirpėja, manikiūrininke, visažiste. Laikui bėgant moteris visiškai atsidėjo žirgams.

„Aš buvau kaip ir visos kirpėjos – man viskas turėjo būti švaru, gražu, tvarkinga. Vyras sako, kad į visą mūsų dabartinę veiklą aš įnešiau daugiau švaros ir tvarkos. Disciplinos reikia ir kaime, užsiimant ūkiu“, – apie besikeičiantį gyvenimo būdą kalba S. Aukštikalnienė.

Moteris pasakoja, jog statyti maniežą juodu su vyru nusprendė iš pradžių neplanavę teikti jodinėjimo žirgais paslaugų. Jis turėjo būti skirtas treniruotėms ir arklių dresavimui. Vis dėlto laikui bėgant vis daugiau žmonių panoro išbandyti šią pramogą. Aukštikalniams kilo mintis imtis tokių paslaugų.

Šiuo metu žirgais pajodinėti gali net tie, kurie dar net nėra sėdėję ant jo. Pasak pašnekovės, tokiems „žaliems raiteliams“ žirgyne yra ramių arkliukų. Su tais, kurie jodinėjimu nori užsiimti nuolat, dažnai treniruojamasi. Jiems vedamos pamokos apie žirgo valdymą, teikiama psichologinių žinių.

„Norint išmokti sėdėti ant žirgo, pagauti ritmą reikia laiko. Tam būtinos stabilios treniruotės – triskart per savaitę. Pramokus reikalingų treniruočių skaičius mažėja. Tada užsiimama pagal galimybes ir norus“, – pasakoja S. Aukštikalnienė.

Su mokančiais joti organizuojami žygiai. Kompanija, suplanavusi maršrutą, jodinėja po apylinkes kai kur sustodama atsigerti arbatos, pasėdėti prie laužo. Pasak S. Aukštikalnienės, priklausomai nuo žirgų veislės ir kitų aspektų, per dieną galima nujoti apie 50 kilometrų.

Žirgyne laikomi Lietuvos jojamųjų, arabų, trakėnų, hanoverio veislės arkliai. Pasak S. Aukštikalnienės, kiekvienos veislės žirgų charakteriai skirtingi. Pavyzdžiui, trakėnų veislės Fugą moteris apibūdina kaip judresnę, karštesnio būdo nei kiti, tikrą cholerikę – su tokiu žirgu ne visiems pavyktų pajoti. Priešingybė yra Lietuvos jojamųjų veislės Lordas - jis nuolankus, flegmatiškas.

Ūkyje yra apie 50 Lietuvos sunkiųjų arklių, auginamų tam, kad neišnyktų veislė. Jų skaičius dėl parduodamų ir gimstančių arklių nuolatos kinta.

Aukštikalniai arklius išnuomoja fotosesijoms, vestuvėms, gimtadieniams, kitoms šventėms. Jų žirgyne galima išsinuomoti arklides, kur savininkų žirgai yra šeriami, prižiūrimi, gali būti ir treniruojami. Kartais tenka atstatyti sportinius žirgus, kuriuos ankstesnieji šeimininkai buvo treniravę netinkamai.


Į žirgus žiūri kaip į žmones

Sonata Aukštikalnienė apie jodinėjimą žirgais kalba su didžiule aistra. Pasak jos, žirgus pamėgti gali tie, kurie patys yra šiek tiek azartiški, trokšta adrenalino.

„Atsimenu, per minėtąjį pirmąjį mūsų su vyru pasimatymą, per pirmąją išvyką į gamtą, po kiek laiko buvau palikta viena pajodinėti miško takeliais. Žirgas buvo toks aštresnis, žemaituko tipo. Jis pajuto, kad aš nepatyrusi raitelė, ir mane ėmė nešti šuoliais atgal į sodybą. Tuo momentu šiek tiek išsigandau, bet greit tiesiog pasidaviau žirgo nešama, pajaučiau adrenaliną, laisvę“, – pasakoja ji.

Pasak pašnekovės, svarbus žirgo ir raitelio ryšys. „Tai būna lyg draugystė. Tampama lyg partneriais, prie gyvūno prisirišama“, – kalba pašnekovė.

Pasak jos, tarpusavio supratimas neatsiranda iš karto – tam reikia laiko. Su žirgu reikia nuolat būti, jį šukuoti, prižiūrėti, kartu patirti įvairių nutikimų. „Aš į žirgus žiūriu kaip į žmones. Iš esmės jie skiriasi tik išvaizda. O viduje – ir jausmai, ir emocijos“, – sako ji.

„Gamta juos apdovanojo greita reakcija, bėgimu. Jei jie išsigąs, tai ne iš tų gyvūnų, kurie pirma pasižiūrės ir nuspręs, ar verta išsigąsti – jie iš karto bėga. Kai tą žinai, vengi situacijų, kada jie išsigąsta, o jei jau taip nutinka, juos tiesiog nuramini“, – pasakoja moteris apie žirgų savybes.

Pasak S. Aukštikalnienės, bendraudamas su žirgu žmogus pirmiausia yra lyderis, o tik po to draugas. „Žirgas žmogų priima kaip bandos narį, bet tą, kuris lyderiauja. Jojant komandas turi duoti žmogus, o ne žirgas. Antraip su jais dirbti ar pramogauti gali būti netgi pavojinga“, – apie būtinybę pažaboti baimę bendraujant su žirgais kalba pašnekovė. Žirgai profesionalesniems jojikams netgi parenkami pagal charakterį – ramesnio būdo jojikai joja ramesnio būdo žirgais, ir atvirkščiai.


Įkvepia pasitikėjimo savimi

Anot Sonatos Aukštikalnienės, į žirgyną pajodinėti dar kartą žmonės grįžta dažnai, atsiveda ir draugų ar giminaičių. „Smagiausia, kai pajodinėjęs žmogus būna laimingas, šypsosi“, – kalba moteris.

Pašnekovė sako, jog daugiausia džiaugsmo žirgai suteikia vaikams. „Jie moka džiaugtis žirgais, o suaugę labiau kompleksuoti, jiems stinga drąsos“, – pastebi ji.

Į žirgyną kartais atvažiuoja vaikučiai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, autizmu. Pasak Sonatos Aukštikalnienės, būdami ant žirgo, vaikai atsipalaiduoja, nurimsta. Tai – hipoterapija – gydymas arkliams padedant. Šis gydymas dažniausia taikomas žmonėms, turintiems fizinę negalią ar intelekto sutrikimų.

„Nededame jokio balno, kad jaustųsi žirgo raumenynas, šiluma, ir kartu dirbame. Taip atrodo, kad jodamas nieko nedarai, tačiau iš tiesų dirba ir visas raitelio kūnas, reikia daug mąstyti“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak moters, žirgas gali suteikti pasitikėjimo savimi, ypač vaikams. „Jie mano – toks didelis gyvūnas, o aš ant jo sėdžiu, duodu komandas, jis manęs klauso“, – sako Sonata.

Žirgai moko ir kantrybės, nuolankumo, gerumo. „Būna nevaldomų žirgų, sugadintų kitų žmonių, nemokėjusių su jais elgtis. Žirgams reikia daug meilės ir švelnumo, tada ir jie bus tokie“, – dėsto S. Aukštikalnienė.

Moteris sako, kad negalėtų arklių auginti maistui. „Man žirgas yra kaip draugas“, – sako ji.

Gerai prižiūrimas žirgas gali išgyventi iki 30-40 metų.


Gyventi mieste nenorėtų

Aukštikalniai iš miesto persikėlė gyventi į vienkiemį. Sodyboje šeima mėgaujasi didele erdve, ramybe, laisve. Ten Aukštikalniai augina ir kitus mylimus gyvūnus – šunis. Jie turi du Aliaskos malamutus, vokiečių aviganį, jagterjerą, rusų kurtų porelę ir žirgyno sargą mišrūną Rudį.

Pasak Sonatos Aukštikalnienės, nusipirkus sodybą ir nusprendus joje gyventi, jų šeima patyrusi daug spaudimo. „Buvo laikai, kai visi kėlėsi iš kaimų į miestus, o mes – atvirkščiai. Dabar matyti, kad mes daug išlošėme“, – pasakoja ji.

Savo vyrą S. Aukštikalnienė laiko šeimos varikliu. „Aš iki tol nežinojau, kad man gali taip patikti žirgai, gyvūnai, gamta“, – apie tai, jog jiedu su vyru vienas kitą puikiai papildo, pasakoja pašnekovė.

Grįžti gyventi į miestą jie nenorėtų. Šeima bet kada gali sėsti į automobilį ir nuvažiuoti į kokį nors didmiestį. „Bet po to grįžti tiesiog gera – vėl į savo gamtą, prie savo gyvūnų. Turi būti pusiausvyra“, – sako ji.

Anksčiau savo sodyboje šeima laikė ir poni – šešiametei dukrytei Sintijai. Ją ant arklio sutuoktiniai sodinantys jau nuo pusantrų metų. Mergytė ant žirgo jaučiasi drąsiai, netgi turi savo numylėtinį – Lordą.

Moteris prasitaria turinti įprotį nuvažiavusi į kokį nors miestą Lietuvoje ar užsienyje aplankyti ten esantį žirgyną. „Man visada įdomu, kokia ten sistema, kokie žmonės. Susipažįsti, keitiesi informacija“, – pasakoja S. Aukštikalnienė. Anot jos, žirgininkai mokosi visą gyvenimą, nes kiekvienas žirgas turi savo charakterį ir jų iki galo pažinti neįmanoma.

 

Aistė Vitkauskaitė

2013-04-13

 

 

 

2013.03.25

Pirmieji artėjančių Velykų ženklai – tiesiai iš juos pagaminusių rankų

Pirmasis pavasario mėnuo jau eina į pabaigą, o pavasario kaip nematyti, taip nematyti. Spaudžiant šaltukui neretas suraukia nosį: ar tas pavasaris apskritai ateis?

Velykines višteles Genovaitė Solovjova sako mezganti nuo Velykų iki Velykų. 

O Biržų turguje prekiautojai nepraranda vilties – juk kiek daugiau nei už savaitės pati ryškiausia pavasario šventė. Artėjančias šventas Velykas liudijančius daiktelius pardavinėjantys prekiautojai šypsosi: šio laikotarpio prekybai jie besiruošiantys visus metus. Prie pat įėjimo į centrinį Biržų turgų išvystame linksmai nusiteikusią močiutę, dėžutėse pririkiavusią megztų spalvotų vištelių. Višteles megzti Genovaitė Solovjova sako pradėjusi, kai anūkės buvo dar pradinių klasių moksleivės. Mokyklose vykusiose Kaziuko mugėse mergaitės prekiaudavo močiutės rankdarbiais.
Moteris sako savo megztas višteles pardavinėjanti jau kelerius metus. Jose galima paslėpti margučius arba tiesiog naudoti kaip puošmeną.
Genovaitė Solovjova pasakoja, jog višteles mezga nuo Velykų iki Velykų.
„Žiūrėdama televizorių vis ir megzdavau. Kartais per vakarą ir dvi padarau, kartais nė vienos - pagal nuotaiką. Dabar jau nebemezgu, nes višteles pirma reikia išparduoti. Kadangi šio užsiėmimo vakarais labai trūksta, tai planuoju kojines imti megzti“, – apie savo hobį pasakoja 74-erių moteris. Savo megztų kojinių ji sako išsiunčianti ir anūkei į Londoną.
G. Solovjova sako primezgusi apie du šimtus vištelių. Pasak jos, žmonės jos rankdarbius labai perka. Kelias savo pagamintas višteles ji pasidedanti ir ant savo velykinio stalo, ant šakelių pasikabinanti apmegztus kiaušinių lukštus.
Gražesnes višteles ji sako palikusi kitą savaitgalį vyksiančiai pavasario mugei. Joje moteris ketina prekiauti ir apmegztais kiaušinių lukštais.
Naujajame turguje iš vytelių pagamintomis pintinėlėmis velykiniams margučiams sudėti prekiaujanti Edita Varkalienė sako, jog ji tai daranti nuo 16 metų. Moteris skaičiuoja jau 24 metus, kai ji pina pintinėles ir jomis prekiauja turguje. Prieš Velykas ji parduodanti margesnes pintinėles – jų praėjus šiai pavasario šventei žmonės nebelabai perkantys. Per dieną moteris sako galinti nupinti ir 20 pintinėlių.
Pasak E. Varkalienės, palyginus su ankstesniais metais, pintinėles žmonės perka mažiau. „Prieš pat Velykas pirkėjų bus daugiau. Ankstesniais metais verbų po 30 parduodavome, o šiemet taip jau tikrai nebėra“, – priduria moteris, prekiaujanti ir kadagio šakelėmis, kurias Verbų sekmadienį pagal paprotį bažnyčioje rankose laikyti turėtų visi tikintieji.


Aistė Vitkauskaitė
2013-03-23



2013.03.25

Apžiūrėti praėjusio medžioklės sezono trofėjai

Penktadienį Biržų rajono medžioklės mylėtojai rinkosi į Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyrių 2012-2013 metų trofėjų apžiūrai.

 

Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio narys Gendrutis Sindriūnas pasakoja intensyviai medžiojantis rudenį ir žiemą.

Apžiūros metu sprendžiama, ar sumedžiotieji gyvūnai buvo perspektyvūs, ar ne. Pasak draugijos pirmininko Konstantino Romualdo Galvelio, neperspektyvius žvėris medžioti reikia tam, kad išliktų kuo geresnis jų rūšies genofondas. Jis pasakoja, jog raguočiai sekami ir per žiūronus stebimi ne vieną vakarą, ir tik įsitikinus, kad gyvūnas neperspektyvus, nušaunamas. Įvertinti būklę padeda tokie požymiai kaip mažėjantys, plonėjantys gyvūno ragai, jų blunkanti spalva.
Kai kurie brandą pasiekę perspektyvūs elniai, stirninai ar briedžiai nušaunami trofėjams. Į parodas atrenkami tik kokybiški brandą pasiekusių gyvūnų ragai. Pasak Konstantino Romualdo Galvelio, gyvūnų amžius nustatomas pagal dantų nudilimą ir ragų kokybę.
Šiais metais apžiūrai pristatyti 9 tauriųjų elnių, 12 briedžių, 65 stirninų ragai, šerno iltis, vilko ir lapės kaukolės. Iš jų parodai bus siūlomi 8 stirninų, Kupreliškio medžiotojų būrelio nario Tado Sakalausko sumedžioto elnio bei Būginių medžiotojų būreliui priklausančio Sauliaus Variakojo briedžio ragai.
Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio narys Gendrutis Sindriūnas pasakoja intensyviai medžiojantis rudenį ir žiemą. Varyminės medžioklės savaitgaliais – kaip tradicija. „Man medžioklė yra hobis, poilsis, malonumas ir gyvenimo būdas“, – sako jau daugiau nei 10 metų medžiokle užsiimantis vyras.
Jis pasakoja, kad medžioklė – nepigus malonumas. Nemažai atsieina šautuvams ir šoviniams, transporto išlaidoms. Vis dėlto jis sako šiek tiek sutaupantis, kadangi pats gyvenantis medžioklės plotuose.
„Mano nuomone, yra labai svarbu priklausyti medžiotojų ir žvejų draugijai. Visi medžiotojai turėtų prisijungti. Medžiodami visi kartu bendraujame. Tie, kurie medžioja individualiai, man atrodo kaip žmonės, kuriems tereikia mėsos“, – sako G. Sindriūnas. Šilų medžiotojų būreliui priklauso 36 asmenys.
Medžiotojų ir žvejų draugija Biržų rajone vienija per 500 narių. Ji apima 10 medžiotojų būrelių ir 2 klubus.

 

Aistė Vitkauskaitė
2013-03-23


2013.03.13

Kalbėjo apie šiukšles ir parkus

Kaip rūšiuosime šiukšles ir tvarkysime parkus?

Diskusijoje išsakyta nuomonių, kad, norint tinkamai sutvarkyti parkus, pirmiausiai reikėtų parengti gamtosauginius reikalavimus atitinkančius projektus.

Antradienį savivaldybėje įvyko pasitarimas dėl atliekų tvarkymo problemų rajone. Dalyvavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų agentūros atstovai, regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, UAB „Biržų komunalinis ūkis“ direktorius Alfridas Juozėnas, Biržų miesto seniūnas Vytautas Jareckas, savivaldybės vadovai ir specialistai.

Šio pasitarimo katalizatoriumi tapo vasario 25 d. Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vizitas Biržuose, jos susitikimas su Biržų aplinkos apsaugos agentūros bei regioninio parko specialistais.

Pasak merės Irutės Varzienės, susitikime su europarlamentare aplinkos apsaugos agentūra išsakė nemažai pastabų dėl atliekų šalinimo bei rūšiavimo rajone.

Todėl rajono vadovai nusprendė organizuoti susitikimą, kuriame dalyvautų tiek aplinkos apsaugos agentūros, tiek atliekų tvarkymo operatoriaus ir savivaldybės atstovai.


Problema - virtuvės atliekos

Pasak savivaldybės specialisto Vytauto Zurbos, rajonas surenka daug žaliųjų atliekų ir šiuo požiūriu pirmauja Panevėžio regione. Tačiau nėra išspręsta virtuvės atliekų surinkimo ir apdirbimo problema, nors galimybės tam yra miesto nuotekų valymo aikštelėje. Reikia tik gauti licenciją šiems darbams.

Biržų aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė sakė, kad visiškai nėra pasiruošta virtuvės atliekoms surinkti, šiuo metu jos maišomos kartu su komunalinėmis. Virtuvės atliekos susikaupia viešojo maitinimo įmonėse, darželiuose, mokyklose, prekybos centruose. Šios įmonės privalo turėti galimybę šias atliekas rinkti ir priduoti. Problemą turėtų spręsti savivaldybė kartu su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centru (PRAC) bei atliekų surinkimo operatoriumi - UAB „Biržų komunalinis ūkis“.

Pasak vedėjos E. Pipiraitės, trūksta nuoseklios bendradarbiavimo veiklos tarp savivaldybės administracijos, PRAC ir atliekų surinkimo operatoriaus. Anot aplinkosaugininkės, dabartinė šių institucijų veikla neskatina rūšiuoti atliekų, tam neskiriamas reikiamas dėmesys ir resursai.

Agentūros vadovė pabrėžė, kad nuo 2013 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriose nurodyta, kad savivaldybė turi užtikrinti, jog į sąvartynus atvežamos atliekos būtų jau išrūšiuotos. E. Pipiraitės nuomone, trūksta tiek savivaldybės kontrolės, tiek operatoriaus - įmonės UAB „Biržų komunalinis ūkis“ - lankstumo, iniciatyvos ir noro gerinti paslaugų kokybę. Kaip akcininkas, savivaldybė taip pat gali turėti įtakos ir PRAC veiklai.


Kur dėsime lapus ir žolę?

Pasak Biržų seniūno Vyto Jarecko, laikas pradėti ruoštis pavasariniam žaliųjų atliekų surinkimui. Nutirpus sniegui žmonės ims grėbti lapus, prasidės ravėjimai. Kad šios atliekos nepatektų į komunalinių atliekų konteinerius, reikia, jog žmonės turėtų, kur jas dėti. Pasak V. Jarecko, reikėtų tęsti praeitais metais gerai pasiteisinusią praktiką - pavasarį viešose erdvėse statyti didmaišius lapams ir žolėms surinkti.

E. Pipiraitės nuomone, gyventojai turi būt skatinami biologiškai skaidžias atliekas kompostuoti. Tai sumažintų į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius. Pasak vedėjos, individualus atliekų kompostavimas turėtų būtį prioritetinė veikla.

E. Pipiraitė pabrėžė, kad rajone yra dvi naujos, modernios atliekų surinkimo aikštelės prie Biržų ir Vabalninke. Tačiau kaip ir kas atveš į jas atliekas iš atokesnių kaimų ir miestelių? Vedėjos nuomone, UAB „Biržų komunalinis ūkis“ turi daugiau dėmesio tam skirti - kaimus ir miestelius apvažiuoti ir atliekas surinkti.

 

Kaip šalyje, taip ir įmonėje

UAB „Biržų komunalinis ūkis“ direktorius Alfridas Juozėnas kaip liūtas gynėsi nuo jo įmonei žeriamų priekaištų. Anot direktoriaus, įmonė dirba pagal savo galimybes, renka stambiagabaritines bei žaliąsias atliekas ir pagal planą, ir pagal individualius iškvietimus. Pastatyti rūšiavimo konteineriai. Kompostavimo konteinerių trūksta, kada jie bus gauti, nežinia. Pasak A. Juozėno, atliekų tvarkymas ir perdirbimas stringa visoje respublikoje, sistema dar tinkamai neveikia.

Karšta diskusija baigėsi be aiškiai suformuluotų sprendimų. Aišku viena, kad problemos išlieka, ir savivaldybės administracijai bei UAB „Biržų komunalinis ūkis“ kartu su PRAC teks ieškoti sprendimų. Juolab kad aplinkos apsaugos agentūra turi teisę ir bausti.


Parkai tvarkomi be planų

Kitas svarstytas klausimas, nesukėlęs tarp dalyvių tokių karštų ginčų ir aistrų, buvo A. Dauguviečio ir Astravo parkų tvarkymo eigos pristatymas.

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2007-2013 m. programos projekto „Išsaugotos miesto žaliosios zonos ir vandens telkiniai Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ dalis, vykdoma Biržų rajono savivaldybėje, yra skirta A. Dauguviečio parkui sutvarkyti. Planuojama sutvarkyti parko takelius, pastatyti suoliukus ir šiukšlių dėžes, pliažo teritorijoje įrengti persirengimo kabiną, suolus, vaikų žaidimų aikštelę, nutiesti naują tiltelį per Apaščios upę, paruošti atskirą teritoriją šunims vedžioti. Darbus ketinama pradėti vos tik tai padaryti leis oro sąlygos. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, Biržų rajonui tenkanti paramos dalis – per pusę milijono litų.

Aplinkos apsaugos agentūros vyr. specialistas Artūras Griška domėjosi, ar bus tvarkoma ir upės užtvanka. Anot jo, netvarkingai suversti betono luitai tikrai nepuošia teritorijos ir atrodo „lyg iš karo likę“. Deja, kaip sakė projektą pristačiusi Ekonomikos ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Bagamolovienė, šis projektas skirtas infrastruktūros bei parko pritaikymo žmonių reikmėms plėtrai. Todėl kiti darbai šios programos lėšomis nefinansuojami.

Aplinkos apsaugos agentūros vedėja E. Pipiraitė pritarė numatomiems darbams, tačiau pažymėjo, kad toks parkas, kokį dabar turime, yra tik lašelis to, kas turėtų būti pagal gamtosauginius reikalavimus. Pirmiausia parkas privalo turėti projektą, kuriame numatyta viskas - pradedant takeliais, baigiant kiekvienu krūmu, želdiniu ar šviestuvu.

Pasak E. Pipiraitės, reikia rasti lėšų projektui, o įgyvendinimas galėtų vykti palaipsniui, etapais. Kai yra projektas, tada galima lengviau pritraukti lėšų iš įvairių finansavimo šaltinių.

Šiai minčiai energingai pritarė regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, siūlęs pagalvoti apie visų žaliųjų plotų detaliuosius planus.

Apie Astravo dvaro parko būklę kalbėjo savivaldybės paveldosaugininkė Danutė Černienė. Šio parko statusas aukštesnis, kartu su Astravo dvaro sodyba jis priskiriamas valstybės saugomiems paveldo objektams. Šiomis dienomis turi pasirodyti net septynerius metus ruoštas specialusis parko planas. Jis bus pateiktas visuomenei supažindinti, bus galima pateikti pastabų ir pasiūlymų.

Naujajame plane paveldosauginiu aspektu nagrinėjama didesnė teritorija, įtraukiami ir Astravo palivarko pastatai. Pasak specialistės, savivaldybė turės prisidėti ruošiant detalųjį planą ir techninį projektą, parką įregistruoti Registrų centre kaip turtą. Turint šiuos dokumentus, parkui tvarkyti lėšų galima tikėtis iš Europos struktūrinių fondų.


Antanas Vaičeliūnas

2013-03-09

2013.03.08

Kol vilkus skaičiavo, šie draskė elnius

Sudraskyti elnių jaunikliai rodo, kad Biržų rajono miškuose siaučia vilkų gaujos. Iš vasario pabaigoje vykusio vilkų skaičiavimo rezultatų galima manyti, kad mūsų rajono miškuose yra 32 plėšrūnai.

Plėšrūnų aukomis tapo dvi elnių jauniklės, kurių sudarkytus kūnus miškininkai pastebėjo tuo metu, kai vyko vilkų skaičiavimas miškuose.

Prašė nustatyti elnių kritimo priežastį

Tuo metu, kai gamtosaugos specialistai, medžiotojai, lydimi savanorių, miškuose ieškojo vilkų pėdsakų ir juos registravo, Biržų miškininkai turėjo progą įsitikinti, kad šių plėšrūnų pas mus netrūksta. Ir tą rodo ne tik sniege palikti vilkų pėdsakai.

Vasario 26 – ąją biržių paruošimo kirtimui metu Būginių girininkijos 261 ir 278 kvartaluose miškininkai rado dviejų elnių jauniklių gaišenas.

Šalia jų aptiktos stambių plėšrūnų pėdos, panašios į vilkų.

Vieną sudraskytą jauną elnių patelę pastebėjo Biržų girininkijos girininko pavaduotojas Egidijus Skuolis, kitą – Biržų miškų urėdijos meistras Petras Bėliakas.

Būginių medžiotojų būrelio valdybos narys, miškininkas Alvidas Kurklietis Biržų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pateikė prašymą nustatyti elnių jauniklių kritimo priežastį.

Nustatyta ir tyrimo akte surašyta, kad elnių kūnuose rasta daug kąstinių ir plėštinių žaizdų krūtinių ir pilvų srityse, o krūtinių ląstų ir pilvo ertmių organų nebelikę.

„Remiantis anamnezės ir atlikto tyrimo duomenimis, galima daryti išvadą, kad elnio jauniklės buvo užpultos ir sudraskytos stambių plėšrūnų“, - teigiama Biržų VMVT viršininko Adolfo Rinkūno parašu patvirtintame rašte.

 

Netoli gaišenų – elnio kaulai

Miškininkas ir medžiotojas A. Kurklietis rastas gaišenas apibūdina dar aiškiau – plėšrūnai sudorojo pusę vienos elnės, o kitos išėdė vidaus organus ir užpakalinę kūno dalį.

Anot A. Kurkliečio, tose vietose, kur buvo aptiktos sudraskytos elnės, aiškiai matėsi grumtynių ir vilkimo pėdsakų.

Viena elnių jauniklė iš griovio tempta apie 70 metrų eglynu ir ten pradėta doroti, antroji palikta griovyje prie medienos rietuvių.

Kad elnės – vilkų aukos, A. Kurkietis „Šiaurės rytams“ sakė neabejojantis. Jam pritarė Būginių medžiotojų būrelio pirmininkas Rimvydas Mačiukas.

Prie gaišenų likusios plėšrūnų pėdos buvo užfiksuotos fotoaparatu. Kai kas galėtų svarstyti, ar tai ne šunų pėdsakai, tačiau miškininkai teigia, kad tokių galingų lakstančių palaidų šunų nepastebėję.

Medžiotojų manymu, viena elnė buvo pribaigta vasario 26 – osios naktį, o kita – para ar dviem anksčiau.

Negana to, šalia Būginių girininkijos esančios Spalviškių girininkijos 220 kvartale panašiu laiku buvo rasti dar vieno elnio kaulai.

 

Siaučia gaujos

Medžiotojai įsitikinę, kad sudraskyti elniai - ne vieno plėšrūno darbas. Elnių jauniklio, sveriančio 80-90 kilogramų, vienas ar du vilkai nesudorotų.

„Tai vilkų gaujos darbas“, - sako A. Kurklietis ir R. Mačiukas. Anot jų, vilkų gaujos pirmiausia jauniklį atskiria nuo bandos, o paskui jį sudoroja.

Kiek gaujose gali būti vilkų, medžiotojai gali tik spėlioti.

Anot jų, vasarą vienoje vietoje yra matę net aštuonis vilkus.

Šių metų vasario 21 – ąją, pirmąją vilkų skaičiavimo dieną, Būginių girininkijos teritorijoje buvo rasti 9 plėšrūnų pėdsakai – šeši suskaičiuoti valstybiniuose miškuose, trys – privačiuose.

Vasario 26 dieną valstybiniuose miškuose suskaičiuoti keturi, privačiuose trys vilkai.

Panašius plėšrūnų skaičius liudija ir dar vienas faktas. Vasario 27 – ąją netoliese tos vietos, kur buvo aptikti sudraskyti elniai, vienas medžiotojas padarė eksperimentą. Jo kolegos sako, kad šis turi sugebėjimų pamėgdžioti vilkų skleidžiamus garsus rujos metu. Vyras, pabandęs pamėgdžioti vilkų balsą, sulaukė atgarsio. Į jo skleidžiamą garsą atsiliepę septynių vilkų balsai.

 

Tikslių skaičių kol kas nėra

A. Kurklietis sako, kad per 17 medžioklės metų Būginių būrelyje jam neteko girdėti, kad skirtingose vietose būtų rasti sudraskyti elniai.

Kiek išties vien Būginių girininkijos teritorijoje yra vilkų, tiksliai pasakyti neįmanoma. Anot medžiotojų, vyksta nuolatinė žvėrių migracija, o šalia yra didžiuliai Latvijos miškai, kuriuose gausu vilkų.

„Valstybinės sienos gyvūnams neegzistuoja“, - sako medžiotojai, bet jie nenori sutikti su kai kurių visuomenininkų teiginiais, kad Biržų girioje tėra tik keturi vilkai. „Taip kalbėti yra neatsakinga“, - sako R. Mačiukas.

Praėjusį sezoną visoje šalyje buvo sumedžioti 45 vilkai. Biržų rajone nušauti 8 plėšrūnai, iš kurių 3 sumedžiojo Būginių būrelis.

Minėti skaičiai rodo, kad mūsų rajone šių žvėrių yra daug.

Pernai šalies valstybiniuose miškuose buvo suskaičiuota per 250 vilkų. Anot medžiotojų, prie šio skaičiaus pridėjus privačių miškų teritorijose esančius žvėris, jų būtų apie 500. Tuo tarpu praėjusį sezoną buvo leista sumedžioti tik 50 vilkų, t. y. 10 proc.

Biržų rajonas patenka tarp tų, kurių ūkininkai kenčia nuo vilkų daromos žalos. Draskomi veršeliai, avys, ožkos, šunys. Žmonės baiminasi ir dėl vaikų saugumo.

„Šis procesas yra įsibėgėjantis, nes skaičiai auga. Konstatuodami faktus mes jokiu būdu nesakome, kad reikia išnaikinti vilkus, bet turėtų būti pusiausvyra tarp galimo ir esamo“, - įsitikinęs R. Mačiukas.

Latvijos miškuose kasmet sumedžiojama apie 200 vilkų, Baltarusijos – apie 600-700.

Plėšrūnams migruoti iš Latvijos miškų į mūsų rajoną ypač paprasta žiemą, kai užšalusi Nemunėlio upė.

Anot medžiotojų, plėšrūnų daugiausiai būna Biržų girioje, Šilų masyve ir Guodžiuose.

Medžioklės žinovė Renata Kaminskienė informavo, kad vasario 21 ir 26 dienomis Biržų rajono teritorijos valstybiniuose miškuose buvo suskaičiuota 13 vilkų, privačiuose – 19. Iš viso mūsų rajono teritorijoje gali būti 32 vilkai. Tačiau tikslus Lietuvos miškuose gyvenančių plėšrūnų skaičius paaiškės tik gegužę. Šiuo metu Valstybinė miškų taryba apibendrina duomenis.

Vilkų apskaitos organizatoriai teigia, kad ji buvo surengta siekiant išsklaidyti visas abejones dėl jų skaičiaus šalyje. Pagal vilkų skaičių Aplinkos ministerija parenka jų medžiojimo kvotas.

 

Rasa Penelienė

2013-03-07

 


2013.03.07

Su spalvingais žiedais kvietė pavasarį

Vilniuje Kaziuko mugėje dalyvavę menininkai – iš Biržų atvykę Vida ir Kęstutis Preidžiai – pristatydami įvairių spalvų linines gėles–sages ir vilnonius galvos apdangalus juokėsi, kad taip kartu jie šaukia visų mūsų laukiamą pavasarį. Su spalvingais papuošalais jie supažindino visus susidomėjusius mugės lankytojus.

Kęstutis Preidžius Kaziuko mugėje sakė prekiaujantis jau septintus metus.

Gėlė–sagė laukiama ne tik pavasarį

Lininiai audiniai – pagrindinė V. Preidžiuvienės darbo medžiaga, kurią naudodama ji gamina įvairiausių formų gėles.

Biržietė džiaugiasi, kad susidomėjusių šiais gaminiais būna nepriklausomai nuo metų laikų. „Bet pavasarį Kaziuko mugėje lietuvių tautiniai motyvai tikrai yra vertinami“, – pastebi moteris. Ji pasakoja, kaip specialiu standikliu sudrėkinusi lininį audinį kiekvieną žiedlapį išlanksto rankomis. Gal todėl į lininę gėlę–sagę moterys greičiau ir atkreipia dėmesį.

Neseniai biržietė pradėjo gaminti dar vieną papuošalą, kurį taip pat pristato Kaziuko mugės lankytojams. Tai originalios kepuraitės, pagamintos iš suvelto vilnonio audinio ir papuoštos įvairiomis velto audinio detalėmis.

„Vilna puikiai išlaiko šilumą ir yra natūralus audinys, kuris visuomet bus sveikesnis, – pasakoja V. Preidžiuvienė. – Be to, kepuraitės išlieka vienetinės, nes visos jos yra rankų darbo. Tai irgi patinka šių apdarų mėgėjams.“

 

Ant senos lentos gimsta paveikslas

Tapytojas Kęstutis Preidžius mugės lankytojų dėmesį atkreipė pristatęs paveikslus ant senų lentų. Ant jų atgimsta ir natiurmortai, ir peizažai, ir istorinės mūsų krašto vietos, ir gėlių kompozicijos.

„Anksčiau visa tai tapydavau ant drobės, dabar – ant lentų, parsivežtų iš senutėlių ir jau nebegyvenamų sodybų, – pasakojo menininkas. – Šios lentos jau yra laiko patikrintos, todėl kartu ir pačiam paveikslo siužetui jos dar suteikia istoriją, lengviau būna jį suprasti.“

Tapyti ant senų lentų K. Preidžius pradėjo prieš septynerius metus. Tačiau menininkas nepamiršta ir įprastos drobės. Tradicinių paveikslų taip pat gali pamatyti mugės lankytojai.

Dailininkas prisipažįsta - visuose jo kūriniuose išlieka tautiškumo motyvas. „Esu kaimo vaikas, myliu gamtą ir tėviškę. Todėl ir darbuose šie jausmai atsispindi“, – apibendrina menininkas.

 

Mugėje taip pat svečiuojasi

Biržiečiai Vilniuje šurmuliuojančioje Kaziuko mugėje kaip prekeiviai dalyvavo jau septintus metus ir džiaugėsi, kad kasmet čia sutinka vis didesnį pažįstamų kolegų ratą tiek iš Biržų, tiek iš kitų Lietuvos miestų.

„Didelėse mugėse, aišku, stengiamės pasižvalgyti ir kaip renginio svečiai, – prisipažįsta Preidžiai. – Pabendraujam su kitais menininkais ir iš arčiau pasižiūrim, ką naujo jie padarė. Susipažįstam su jų darbais, kartu pamatom, koks yra lietuvių poreikis, kuo jie domisi ir ką nori įsigyti, į ką jie greičiau atkreipia dėmesį.“

 

Ieva Sarvėnaitė

2013-03-05

 


2013.03.05

Prokurorų akiratyje - „Biržų šiluma“

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto iššvaistymo šilumos tiekimo įmonėje.

Iš Biržų rajono savivaldybės įmonės išsinuomojusi turtą ir šilumą gaminanti bei tiekianti „Biržų šiluma“ sulaukė teisėsaugos dėmesio. Prokurorai gavo skundą, kad šilumos tiekėjai esą elgiasi švaistūniškai. 

Gautas skundas apie negeroves įmonėje

Po UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktoriaus Remigijaus Jakubausko išlydėtuvių pasklido žinia apie minėtoje įmonėje pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Panevėžio apygardos prokuratūros Biržų rajono apylinkės prokuratūra iš neoficialių šaltinių gautą žinią patvirtino.
Pasak prokuroro Raimundo Binkio, vasario 15 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo įmonės „Biržų šiluma“ turto iššvaistymo.
Tyrimas atliekamas pagal vasario mėnesį gautą piliečio skundą. Nors tyrimas pradėtas pagal vieną straipsnį, tikrinamos visos versijos dėl galimų finansinių ekonominių pažeidimų.
Tyrimo tikslas – nustatyti, ar įmonės administracijos veiksmai nėra nusikalstama veika.
„Bus atliekami visi privalomi veiksmai.
Įvertinus pažeidimus gali būti pasitelktos aukštesnės prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijų pajėgos“, - penktadienį „Šiaurės rytus“ informavo prokuroras R. Binkis.
Kiek ilgai vyks tyrimas, prognozuoti sunku. Anot prokuroro, praktika rodanti, kad ekonominiai – finansiniai tyrimai reikalauja laiko.
Pasiteiravus, ar iš pareigų pasitraukęs ir į kitą užsienio įmonę Lenkijoje išvykstantis buvęs direktorius R. Jakubauskas nebėga nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroras tik šyptelėjo.
„O kodėl jis turėtų bėgti? Lenkija teisine prasme nėra joks užsienis. Prireikus asmenis mes atvežame su antrankiais ir jiems dar tenka apmokėti ekstradiciją“, - atsakė prokuroras, priminęs pavyzdžius apie sugrąžinamus bei už padarytus nusikaltimus teisiamus užsienyje besislapstančius asmenis.

Naujieną išgirdo Vilniuje

Į „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktoriaus pareigas nuo kovo 1- osios laikinai paskirta komercijos direktorė Janina Krūminienė teigė žinią apie ikiteisminį tyrimą išgirdusi ketvirtadienį būdama Vilniuje. „Paskambino įmonės darbuotoja ir pranešė, kad atvyko televizija, besidominti prokuratūros pradėtu tyrimu“, - sakė direktorė.
Anot įmonei laikinai vadovaujančios J. Krūminienės, tuo metu kartu su ja Vilniuje buvęs darbą paliekantis direktorius R. Jakubauskas žinią apie prokuratūros dėmesį įmonei išgirdęs taip pat pirmą sykį.
„Jis ketino tuoj pat skambinti į prokuratūrą ir pranešti, jog tikrai niekur neketinantis slapstytis“, - penktadienį sakė šilumą gaminančios ir tiekiančios įmonės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ laikinoji vadovė.
Kaip rašė „Šiaurės rytai“, vasario 28 dieną iš pareigų pasitraukė ir pensinio amžiaus sulaukęs minimos įmonės technikos direktorius Jonas Jonušys.
Direktoriaus pasitraukimas seniai planuotas
UAB „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas vakar teigė, kad įmonė kol kas neturinti žinių apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Ketvirtadienį prokuratūra esą informavusi, kad klausimas dėl ikiteisminio tyrimo dar tik sprendžiamas.
„Įtarimai niekam nepareikšti, o apie buvusio direktoriaus Remigijaus Jakubausko ketinimą keisti darbą centrinės įmonės vadovai žinojo jau seniai – prieš kelis mėnesius“, - galimą ryšį tarp direktoriaus išėjimo iš darbo ir prokuratūroje atsidūrusio skundo paneigė V. Mikalajūnas.


Alfreda Gudienė
2013-03-05

2013.02.25

Reikalavimo nepaiso?

Biržų rajono savivaldybė vasario 14-ąją išplatino pranešimą „Savivaldybė reikalauja sustabdyti statinio statybą Biržų turgavietėje“.

Vasario 21 dieną pas rajono vadovus apsilankęs verslininkas D. Vinickij žadėjo stabdyti statybas, tačiau vasario 22 dieną turgavietėje darbai vyko prie antrojo naujo paviljono.

Visuomenei pranešta, kad 2013 m. vasario 14 d. Biržų rajono savivaldybė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių ir reikalavo sustabdyti statybą Biržuose, J. Basanavičiaus g. 3. „Turgaus teritorijoje vykdomi naujos statybos darbai. Nuvykus į vietą nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius: statomi nauji statiniai, nenumatyti statinio projekte bei neatitinkantys projekte nurodytos statybos rūšies“, - toks tekstas turėjo pasiekti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Tačiau vasario 21 dieną biržiečiai galėjo stebėti, kad darbai nesustabdyti - toliau tęsiama naujų pavienių paviljonų statyba. Įdomu tai, kad vasario 21 dieną Biržų rajono savivaldybėje pas rajono merę lankėsi turgavietę išsinuomojęs ir turgų valdantis vilnietis verslininkas Dmitrij Vinickij.
Kad statyba nėra turgaus prekiautojų savivalė, liudijo tai, jog vasario 22 dieną turgavietėje, prie dar vieno naujo statomo paviljono, buvo ir turgų valdančios įmonės direktorė Rima Matulionienė.
Kalbinti turguje prekiaujantys žmonės teigė pavargę nuo daugybę metų turguje klestinčios netvarkos ir rajono vadovų negebėjimo paveikti turgaus sklypą išsinuomojusių verslininkų dirbti civilizuotai. Prekiautojai sykį jau patyrė nuostolį, kai verslininkai jiems leido statytis savo paviljonus, tačiau nepasirūpino turgavietės tvarkymo projektu bei leidimais.
Ar istorija vėl nesikartos, ar vėl nenukentės turgavietėje dirbantys ir už teisę prekiauti turgaus valdytojams mokesčius mokantys žmonės?
Klausimas apie Biržų rajono savivaldybės reikalavimą ir statybų priežiūrą vykdančių institucijų priimtus sprendimus vasario 22 dieną 10. 34 val. pateiktas Vilniuje dirbančiai VTPSI atstovei ryšiams su visuomene Vidai Aliukonienei.
Penktadienio rytą klausimas apie toliau vykstančias statybas buvo pateiktas ir Biržų rajono savivaldybėje šiuo metu ryšių su visuomene funkciją atliekančiam Eividui Šernui.
Iki 15 val. atsakymų negauta. Tačiau savivaldybės tinklalapyje po pietų pasirodė žinutė, pavadinta „Sprendžiama dėl statybų Biržų turgavietėje sustabdymo“.
Pranešama, kad reaguodamas į savivaldybės reikalavimą sustabdyti statybas pas Biržų vadovus buvo atvykęs vienas iš turgaus savininkų Dmitrijus Vinickis.
„Vasario 21 d. savivaldybėje įvykusio susitikimo metu jis savivaldybės vadovus ir Biržų miesto seniūnijos seniūną informavo, kad statybos turgavietėje bus sustabdytos ir savivaldybės specialistų vertinimui bus pateiktas naujas turgavietės rekonstrukcijos projektas. Dmitrijus Vinickis pažadėjo šiais metais paruošti ir fasadinės turgaus dalies projektą, atitinkantį senamiesčio reikalavimus, bei pagal galimybes pradėti remontuoti turgavietės vidinius statinius ir asfalto dangą“, - penktadienį rašė savivaldybė visuomenei, reginčiai, kaip turguje daugėja naujų statinių.


Alfreda Gudienė
2013-02-23


2013.02.15

Turgaus pokeris: sąlygas diktuoja verslininkas?

Senąjį turgų vilniečiai verslininkai turi tvarkyti pagal Biržų rajono savivaldybės iškeltas sąlygas. Todėl į turgavietę grąžinami pavieniai skardiniai statiniai kelia abejonių, ar tokią urbanistikos paminklo zoną nori matyti miesto įvaizdžiu privalančios rūpintis savivaldybės institucijos.

Turguje vėl dygsta pavieniai prekiautojų paviljonai. Už miesto teritorijų naudojimą ir tvarkymą atsakinga savivaldybė niekaip nesugeba rasti priemonių paveikti vilniečius verslininkus, kad urbanistikos paminklo zonoje esanti turgavietė būtų sutvarkyta visa ir pagal vieningą projektą. 

„Visi išsiskyrė su viltimi, kad apleistas Biržų turgus pagražės“, - tokią informaciją išplatino Biržų rajono savivaldybė po praėjusių metų gegužės 10 dieną vykusio rajono vadovų, administracijos specialistų ir turgaus prekeivių susitikimo. Į minėtą susitikimą tąsyk atėjo trys prekiautojai, turgų valdančios įmonės direktorė, turgaus bendrasavininkis, regioninio parko direktorius, statybos priežiūros institucijos atstovas, visi keturi savivaldybės vadovai, mero patarėjas, naujasis Biržų rajono architektas ir savivaldybės teritorijų planavimo specialistė.
Merė Irutė Varzienė sakė, kad susitikimo tikslas - išsakyti pozicijas dėl turgaus dabarties ir ateities.
„Biržams turgus - gyvenimo būdo dalis, savotiškas ritualas. Todėl, mūsų nuomone, tai turėtų būti vientisas projektas. Norėtume, kad jis būtų civilizuotas, estetiškas. Sąlygas projektui turėtų gauti turgaus savininkai, nes jie nuomoja žemę“, - apie turgavietės rekonstrukciją ir statinius kalbėjo rajono merė Irutė Varzienė. Ir pridūrė, kad žmonės esą labai giria turgaus savininkus, o savivaldybė nori, kad šis pokalbis būtų tarsi pirminė įžanga į konstruktyvų bendravimą su turgaus šeimininkais ir prekeiviais.
„Nesame susipainioję jokiais ryšiais ar pažadais - į turgaus problemą einame švariai“, - teigė rajono vadovė Irutė Varzienė.

Santykius su valdžia verslininkas regėjo kaipšvarų lapą
Susitikime priminta, kad kai kurie turgaus prekiautojai norėtų gerinti savo darbo sąlygas, statyti namelius. Tą daryti jau buvo bandyta, tačiau be leidimų pradėta statyba buvo sustabdyta, už tai skirtos baudos.
Turgaus bendrasavininkis Dmitrij Vinickij aiškino pritariantis savivaldybės reikalavimui gauti visas projektavimui reikalingas sąlygas ir parengti bendrą namelių projektą. Verslininkas pripažino klydęs, kai žmonėms siūlęs statyti namelius be leidimo. Manęs, kad laikinam statiniui jo nereikia.
Architektas Mindaugas Gribauskas teigė, kad projektuojant turgavietę senamiesčio zonoje reikia ieškoti tinkamo sprendimo.
Specialistė Loreta Munikienė pridūrė, kad sykiu reikia numatyti visą turgavietės infrastruktūrą - dangos, praėjimų ir kitus klausimus.
Štai tada prekeiviai ir suabejojo, ar turgaus savininkui tokie reikalavimai nebus pernelyg sunkūs ir finansiškai neįgyvendinami. Pasirodo, namelius statyti rengiasi patys prekiautojai, besirūpinantys, kad turgavietės projekto parengimas nebūtų per brangus savininkui.
„Nebegalime prekiauti palapinėse - norime namelius vėl atstatyti, bet jau jums padedant“, - savivaldybės pagalbos tikėjosi pokalbyje dalyvavusi prekybininkė Irena. Prekiautojas Arūnas sakė, kad namelius jie statytų pagal reikalavimus, tačiau palaipsniui. Ne visi prekiautojai esą galėtų sąlygas pasigerinti, nes namelių statybai reikia pinigų.
Tada rajono vadovai paaiškino, kad turgavietė turi būti tvarkoma ne atskirų prekiautojų, o visų joje dirbančių ir perkančių patogumui. Turgus privalantis neskendėti purve ir balose.
„Mes tuo netikime“, - valdžios užmoju priversti turgaus savininkus tvarkytis suabejojo Irena. Ir pasakė, kad susitikime nė sykio neišgirdo savininko D. Vinickij žodžių, jog darbus atliks jis.
Tiesą sakant, tokių verslininko žodžių ir nebuvo. Susidarė įspūdis, kad susitikimo dalyviai visi žino, jog statybos yra ne turgų išsinuomojusio verslininko, o pačių prekeivių reikalas, todėl jie rūpinasi, kad reikalavimai būtų minimalūs.
Mero pavaduotojos Stasės Eitavičienės nuomone, derybos ir rimtos kalbos dėl turgaus tvarkymo turėtų vykti ne su prekiautojais, o su savininkais, kurių veiklą kontroliuoti turi valstybės institucijos.
Pranešimus apie netvarką joms turėtų teikti ir senamiesčiu besirūpinantys rajono šeimininkai.
Susitikime eilinį sykį aiškėjo, kad turgaus prekeiviai nori valdžios pagalbos susikalbant su verslininku.
„Mes labai laimingi, kad parodėte gerą kelią. (...) Kuo daugiau patikrinimų, tuo savininkams lengviau. (...) Esame pasirengę iš naujo gauti sąlygas ir jomis vadovautis. Norime pradėti viską nuo švaraus lapo ir be jokių nuoskaudų“, - tąsyk rajono vadovams kalbėjo verslininkas Dmitrij Vinickij.

Liūdnas vaizdas
Kaip verslininko ir savivaldybės vadovų santykiai dėl turgaus tvarkymo klostėsi po minėto susitikimo, nežinia. Visuomenė apie tai iki šiol negavo jokios informacijos.
Kiek merės I. Varzienės ir verslininko D. Vinickij kalbomis žadėtos švaros liko, iš tikro tegali žinoti jiedu. Kaip ir apie kalbas, kad rajono vadovė neseniai išpildė verslininko norą - susitikti ir pasikalbėti su mere Vilniuje.
Merė I. Varzienė, apie būsimą kelionę pranešusi turgaus reikalais besidominčioms biržietėms, vėliau viešai pareiškė, kad ji su verslininku D. Vinickij nesusitiko.
Taip jau sutapo, kad sausio 24 dieną merė lankėsi Vilniuje, o šią savaitę turgavietėje pasirodė statinys. Iš skirtingos spalvos suręstas, panašus į ankstesnį, prekiautojų jėgomis be leidimo statytą.
Buvo įdomu, pagal kokį projektą aplūžusių prekystalių apsuptyje atsirado vienišas paviljonas. Nebuvo panašu, kad tai yra vieningo turgavietės tvarkymo ženklas.
„Tikrai liūdnas vaizdas“, - tarė antradienį turgavietėje apsilankęs ir statinį išvydęs rajono architektas Mindaugas Gribauskas. Beje, į turgų jis nuvyko po to, kai pas jį apsilankė statybų teisėtumu suabejoję žmonės.

Gavo supaprastintas sąlygas
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui vadovaujantis M. Gribauskas teigė, kad D. Vinickij leidimą tvarkyti turgavietę savivaldybė išdavė praėjusią vasarą – rugpjūčio 1 dieną.
Paaiškėjo, kad verslininkas gavo supaprastintas sąlygas, kurios vadinasi turgaus aikštės, prekybos paviljonų J. Basanavičiaus g. 3, Biržuose, paprastojo remonto aprašu. Jame, pasak architekto, numatytas visų prekystalių vienodas sutvarkymas, jų aukščio suvienodinimas ir pan.
Architektas teigė, kad tokiam aprašui pritarė ir regioninis parkas, ir Kultūros paveldo departamentas.
Akivaizdu, kad savivaldybė ir kitos institucijos pasistengė netrukdyti verslininkui sutvarkyti urbanistikos paminko zonoje esantį prekybos objektą. Supaprastintas remontas leidžia verslininkui neatlikti archeologinių tyrimų, nes vykdomi tik antžeminiai darbai.
Tačiau netgi tokių sąlygų, atrodo, verslininkas gali neįvykdyti. Panašu, kad prekybos vietas turės įsirengti patys prekeiviai. Keli iš jų turės lėšų ir noro tvarkyti savo darbo vietas turgavietėje, už kurią jie moka verslo įmonei, nežinia.
Taip pat nežinia, kiek noro ir galių turi savivaldybė, kad pagaliau pareikalautų iš D. Vinickij ir jo verslo partnerių Algirdo Januškevičiaus bei Jurgitos Vinickienės Biržų senamiestyje tvarkytis civilizuotai.
D. Vinickij ir partneriai turgavietės sklypą išsinuomoję 15 – ai metų (nuo 2011 metų gruodžio).

Vieni nežino, kiti nekalba
Urbanistikos paminklo zona bei kraštovaizdžiu privalantis rūpintis jaunasis architektas M. Gribauskas pripažįsta, kad tai, kas daroma turgavietėje, nepanašu į bendrai įgyvendinamą projektą. Pasak architekto, tas projektas yra. Tačiau nežinia, ar su juo galima susipažinti.
„Vaizdas liūdnas. Galvosime, ką daryti“, - sakė architektas.
Ką mano savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja, sužinoti nepavyko – labai užsiėmęs direktorius telefonu nei antradienį, nei trečiadienį neatsiliepė.
Savivaldybės leidimą pagal tam tikras sąlygas tvarkyti turgavietę gavęs verslininkas D. Vinickij telefonu atsiliepė.
Išgirdęs klausimą, ar rengiasi tvarkyti visą turgavietę, jis pasiteiravo, kokiame laikraštyje dirba korespondentė.
„Su „Šiaurės rytais“ mes nediskutuojame“, - nuskambėjo verslininko nuostata vietoje atsakymo apie turgavietės tvarkymą.
Pakartojus, kad norima ne diskutuoti, o išgirsti, ar jis rengiasi tvarkyti turgų pagal projektą, D. Vinickij dar sykį atsakė su „Šiaurės rytų“ laikraščio atstovais nediskutuojantis.

Merės atsakymas
Rajono merei I. Varzienei buvo pateikti du klausimai apie turgavietės tvarkymą.
„Ankstesnės kadencijos rajono vadovybė senamiestyje įsiamžino leidimu pastatyti skardinę „daržinę“ - (prekybos centrą). Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie urbanistikos paminklo zonos (senosios turgavietės) tvarkymo būdą, kurį pasirinko verslininkas D. Vinickij, grąžindamas į turgų pavienes skardines „būdas“?
Ar už teritorijų planavimą ir tvarkymą atsakinga savivaldybė gali ir nori rasti svertų verslininkui D. Vinickij, kad jis Biržų senamiestyje turgų tvarkytų nors ir pagal supaprastintą, tačiau vieningą projektą?“ – šie klausimai per tarybos sekretorę merei buvo perduoti trečiadienį.
Gautas toks atsakymas.
„Dėl pradėtų statyti laikinųjų statinių aiškinasi savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai. Suplanuotas susitikimas su vienu iš turgaus savininkų D. Vinickiu, projektuotojais, turgaus prekiautojais.
Metalinės konstrukcijos man nepriimtinos. Norėčiau, kad Biržų senoji turgavietė būtų estetiška, patraukli ir patogi tiek prekeiviams, tiek pirkėjams.“


Alfreda Gudienė
2013-02-14




2013.02.12

Darnus verslo ir lenktynių ekipažas

Verslo guru aiškina, kad sudėtinga vystyti biznį vienoje įmonėje su bendrasavininkiais giminaičiais ar draugais.

Šeimyninis Vilmos ir Konstantino Strelcovų duetas, nedaug atsilikęs nuo nugalėtojų, iškovojo antrąją vietą tarp 13 ekipažų.

Esą anksčiau ar vėliau iškils tarpusavio prieštaravimų bei konfliktų, o giminystės ar draugystės saitai trukdys juos operatyviai ir nešališkai spręsti. Tvirtinama - neišvengiamai susibarsite, susipyksite, susidraskysite ir susiėsite, jūsų verslas žlugs, liksite nuogas ir basas prie vieškelio balto. Išgirdęs tokį apokalipse dvelkiantį pamokslą, dažnas tradiciškai niūrus tautietis lėtai palinguoja galva ir dar priduria, kad niekada nesiimtų verslo su vaikais ar sutuoktine. Negana, kad žmona namuose visą laiką prieš akis šmėžuoja, o dar ir darbe aplinkui sukinėsis, patarimais nuotaiką gadins ir vyro autoritetą aukštą žemins. Iš tiesų Lietuvoje ir Biržų krašte nemažai gražių pavyzdžių, kai tame pačiame versle sėkmingai sukasi abu sutuoktiniai, mokslus baigia ir į šeimos verslą puikiai įsijungia vaikai, jų šeimos.
Paaugę galbūt prisidės ir anūkai bei taip formuos ilgalaikį šeimos verslo tęstinumą, tokį įprastą kitose šalyse.
Sėkmingai plėtojamas biržiečių Vilmos ir Konstantino Strelcovų šeimos verslas puikiai iliustruoja, kaip kūrybingai ir lanksčiai galima plėsti įmonės veiklą, į ją įtraukiant vaikus ir imantis naujų, jiems artimų bei suprantamų sričių.
Ypač gražu, kad sukdamasi kasdieninių darbų ir rūpesčių rutinoje šeima nepamiršta nei pomėgių, nei bendruomeninės veiklos.
Šįkart su Vilma Strelcova, UAB „Evadinamika“ direktoriaus pavaduotoja, kalbėjomės apie pramogas. Pramogas, kurios laikomos vyriškomis, tačiau, akivaizdu, tinka ir moterims. O moteriškas požiūris bei lengva ironija kalbant apie vyrų „žaislus“ daro pasakojimą itin spalvingą ir smagų.
Pramoga, kurioje dalyvavo Vilma ir Konstantinas Strelcovai, - susijusi su šeimos verslu. Automobilių detalių tiekėja įmonė „Inter cars“ kartu su filtrų automobiliams bei kitai technikai gamintoju „Filtron“ savo verslo partnerius pakvietė į seminarą. Jis vyko Širvintų rajone, įspūdingoje oreivio Arvydo Dirmeikio kaimo turizmo sodyboje.
Šalia dalykinių pokalbių organizatoriai surengė ir linksmą bei azartišką atrakciją - automobilių orientavimosi varžybas, kuriose dalyvavo ir Strelcovų pora.
Šios neseniai Europoje atsiradusios ir greitai populiarėjančios pramogos gimtinė yra JAV. Paprastai tokios varžybos vyksta dideliuose miestuose, o daugiau kaip prieš penketą metų startavo ir Vilniuje. Šiame ralyje sėkmę lemia ne greitis, o sumanumas, pastabumas bei greita reakcija.
Pasak p. Vilmos, lenktynių trasos ilgis buvo apie 150 kilometrų. Širvintų rajono keliais reikėjo važiuoti pagal žemėlapį ir pakeliui atlikti 34 užduotis.
„Buvome vienintelis mišrus ekipažas, kitus sudarė vieni vyrai. Aš buvau šturmanas, o Kostas vairavo“, - pasakoja p. Vilma.
Šeimyninis Strelcovų duetas, nedaug atsilikęs nuo nugalėtojų, iškovojo 2-ąją vietą tarp 13 ekipažų.
Prieš varžybų pradžią dalyviai išklausė žinomo keliautojo ir žurnalisto, pasaulio automobilių maratono rekordininko Vitoldo Miliaus pranešimą apie vairavimo ypatumus skirtingose šalyse, papuošė automobilius organizatorių paruoštais lipdukais ir stojo prie starto linijos.
Pasak p. Vilmos, trasoje netrūko linksmų ir kurioziškų momentų. Apklijuoti reklamomis automobiliai ir neaišku ko ieškantys jais važiuojantys žmonės ne juokais sudrumstė apsnūdusių pakelės kaimų ir miestelių rimtį.
Trumpam sustojus autobusų stotelėje, pripuolė ten laukusi močiutė ir prašė pavežti „do Wilna“.
„Pasitelkus lenkų ir rusų kalbas pavyko senolę įtikinti, kad čia vyksta varžybos ir „do Wilna“ dabar nevažiuosim“, - juokiasi linksmą situaciją prisiminusi pašnekovė.
Lenktynių užduotys buvo pačios įvairiausios. Joms atlikti reikėjo ir gebėti orientuotis pagal žemėlapį, ir atidžiai stebėti pravažiuojamus objektus ar surasti pastatus, paminklus bei perskaityti ant jų esančius užrašus. Arba, pavyzdžiui, surasti nurodytą benzino kolonėlę, pažiūrėti, kiek joje kainuoja E95 markės kuras ir perskaičiuoti jo kainą eurais. Viena iš užduočių - sustoti kaimo parduotuvėje ir nupirkti daiktą, kuris galėtų pakeisti sugedusį automobilio filtrą. Teko ir nustatyti, į kokias pasaulio šalis orientuoti kaimo bažnyčios įėjimai.
Visa tai atliekant reikėjo stengtis nuvažiuoti kuo mažiau kilometrų, nes varžybų rezultatas buvo vertinamas ir pagal nuvažiuotą atstumą, ir pagal sugaištą laiką. Streso ir adrenalino užteko pakankamai, nes užduotys buvo išdėstytos tankiai - kas 1,5 ar 2 kilometrus, tad nesuspėjus užrašyti vienos, jau reikėjo pradėti ieškoti kitos. Buvo privalu laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, sustoti ar apsisukti tik leistinose vietose.
„Visai trasai ir užduotims buvo skirta 4,5 valandos. Nors pagal laiką atvažiavome paskutiniai, tačiau labai gerai įvykdėme užduotis ir už nugalėtojus vilniečius trasoje nuvažiavome tik vienu kilometru daugiau“, - varžybų rezultatais patenkinta šturmanė Vilma.
Nugalėtojai buvo apdovanoti prizais. Be apdovanojimų neliko ir kiti ekipažai, jiems įteikti paguodos prizai bei dovanos.
„Iš tiesų ralis buvo labai smagus. Pakako ir azarto, ir ekstremalių pojūčių. Kadangi esame susiję su automobilizmu, kirba mintis tokias varžybas organizuoti ir Biržuose“, - energingai mintis beria pašnekovė.
„Iš Jūsų lūpų - ponui Dievui į ausį.“ To norėtųsi palinkėti Vilmai ir Konstantinui Strelcovams bei visiems, kurie turi minčių ir entuziazmo pabandyti padaryti kitų gyvenimą truputį įdomesnį, spalvingesnį ar šiek tiek nenuspėjamą.

 

Antanas Vaičeliūnas
2013-02-09


2013.01.31

Finansinių paslaugų tinklas „PayPost“ – jau ir Biržuose

Lietuvos pašto finansinių paslaugų tinklas „PayPost“ jau veikia ir Biržuose.


Biržuose gyventojai aptarnaujami viename „PayPost“ skyriuje, esančiame adresu J. Basanavičiaus g. 2. „Mažesniuose miestuose Lietuvos pašto paštai neretai būna vienintelė vieta, kur gyventojai gali pasinaudoti finansinėmis paslaugomis. Tikimės, kad pradėjus veikti „PayPost“ skyriams gyventojams bus dar paprasčiau ir patogiau susimokėti mokesčius ar pasinaudoti kitomis Lietuvos pašto teikiamomis finansinėmis paslaugomis“, – sakė Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė. „PayPost“ skyriuose galima pasinaudoti tik finansinėmis paslaugomis – sumokėti mokesčius, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, įsigyti kelių įmonių vartojimo kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų. Čia taip pat priimama prenumerata, galima įsigyti mobiliųjų telefonų išankstinio mokėjimo papildymo kortelių. Ateityje šiuose skyriuose ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų, tokių kaip valiutos keitimas ar indėlių priėmimas.
Pasak N. Knyvienės, pradėjus veikti „PayPost“ skyriams, paštuose ir toliau bus teikiamos visos šiuo metu juose teikiamos finansinės paslaugos.
Biržuose atidarytame „PayPost“ skyriuje gyventojai aptarnaujami darbo dienomis nuo 11 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 14 val. Sekmadieniais „PayPost“ skyrius nedirba.
Iš viso Lietuvoje veikia 110 „PayPost“ skyrių. „PayPost“ skyriai klientams duris atvėrė ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose, tokiuose kaip Elektrėnai, Ignalina, Jonava, Jurbarkas, Kazlų Rūda, Naujoji Akmenė, Kelmė, Mažeikiai, Telšiai, Plungė, Lazdijai, Molėtai, Pakruojis, Šalčininkai, Skuodas, Rokiškis, Utena, Varėna ir kt.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.


Lietuvos pašto informacija
2013-01-29

2013.01.17

Leidinių prenumeratoriams – Lietuvos pašto dovanos

Lietuvos pašto įsteigtas prizas – firminis kalendorius atiteko ir „Šiaurės rytų“ prenumeratoriui A. Stuogiui iš Narvydiškių kaimo, Biržų rajono.


Sausio 10 dieną buvo paskelbti antrojo etapo Lietuvos pašto prenumeratos akcijos nugalėtojai. Lietuvos pašto įsteigtas prizas – firminis kalendorius atiteko ir „Šiaurės rytų“ prenumeratoriui A. Stuogiui iš Narvydiškių kaimo, Biržų rajono. Iš viso sausio 10 dieną Lietuvos paštas paskelbė 91 loterijos nugalėtoją, jiems atiteko Lietuvos pašto įsteigtos dovanos – firminiai kalendoriai, puodeliai ir pašto ženklų rinkiniai. Prenumeratos akcijos pirmojo etapo nugalėtojai buvo paskelbti praėjusių metų gruodžio 10 dieną. Pagrindinių prizų – trintuvų – laimėtojai bus paskelbti vasario 15 dieną. Prizų laimėtojai nustatomi pagal atsitiktinę atranką, apie tai informuojami ir prizus gali atsiimti sutartu laiku sutartame pašte. Laimėti prizus Lietuvos pašto paskelbtoje loterijoje galima prenumeruojant leidinius. Tereikia iki sausio 31 d. Lietuvos pašte užsiprenumeruoti bet kurį periodinį spaudos leidinį pusei metų ar ilgesniam laikotarpiui ir prenumeratoriai automatiškai dalyvauja loterijoje. Iš viso Lietuvos paštas išdalins daugiau kaip pustrečio šimto prizų: 200 vnt. Lietuvos pašto 2013 metų kalendorių, 50 vnt. Lietuvos pašto puodelių, 20 pašto ženklų rinkinių. Pagrindiniai prizai – trintuvai (5 vnt.). Užsiprenumeruoti mėgstamą laikraštį ar žurnalą galima bet kuriame pašto skyriuje, Lietuvos pašto internetinėje svetainėje www. post. lt arba tiesiog namuose – prenumeratos užsakymus priima visi Lietuvos pašto laiškininkai.
2013 m. vasario 11 d. pagrindinių prizų laimėtojai bus nustatyti 2013 m. vasario 15 d.
Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.

2013-01-15

2012.12.20

Kviečia „Lotoso žiedas“

Praėjusį penktadienį Biržuose atidarytą grožio studiją, įsikūrusią ramioje ir tvarkingoje V. Kudirkos gatvėje, jos savininkė Danguolė Trečiokienė pavadino „Lotoso žiedu“.

V. Kudirkos gatvės 18 numeriu pažymėtame name įrengtas grožio procedūrų kabinetas alsuoja šiluma, jaukumą skleidžia subtilus interjeras. Juo pasirūpino pati studijos savininkė Danguolė Trečiokienė. 

Lotoso žiedas įvairiose religijose yra dieviško grožio, meilės, harmonijos, santarvės ir sveikatos simbolis. Vardą grožio studijai Danguolė davė tikėdama, kad savo klientėms ji padės puoselėti grožį, saugoti fizinę ir atgaivinti dvasinę sveikatą. Į Širvėnos ežero pusę vedanti V. Kudirkos gatvė yra tolokai nuo centro, tačiau alsuoja ramybe. Privačiame name įkurtame salone Danguolė dirba viena, todėl grožio procedūromis besimėgaujančių klienčių netrikdys kiti lankytojai. Tai labai svarbu - juk šurmulio ir pašėlusio tempo išvargintiems klientams privatumas ir ramybė gali būti ne mažiau vertingi už brangiausius kremus ar procedūras. V. Kudirkos gatvės 18 numeriu pažymėtame name įrengtas grožio procedūrų kabinetas alsuoja šiluma, jaukumą skleidžia subtilus interjeras. Juo pasirūpino pati studijos savininkė. „Lotoso žiedas“ kviečia naudotis visomis veido priežiūros procedūromis (įvairiomis kaukėmis, masažu, antakių korekcija bei dažymu, ilgalaikiu blakstienų priauginimu). Salone daromas makiažas, atliekama depiliacija, manikiūras, pedikiūras, nagų priauginimas geliu.
Dėl visų procedūrų galima pasiteirauti telefonu 8 ~ 618 13 378.
Grožio studijos „Lotoso žiedas“ savininkė ir darbuotoja biržietė Danguolė Trečiokienė saloną įkūrė savo šeimos ir tėvų namuose.
33 metų moteris yra dviejų vaikučių – septynmečio Dominyko ir trimetės Godos - mama.
Danguolė sako visą laiką troškusi dirbti su grožio procedūromis, tačiau moksleivės svajones pakoregavo tėvai. Jų manymu, dukra privalėjo įgyti „žmonišką“ specialybę.
Tėvams neprieštaravusi Danguolė studijavo Šiauliuose ir įgijo įstaigų bei įmonių administravimo specialybę. Biržuose dirbo Žemės ūkio konsultavimo tarnybos ekonomikos konsultante.
Nors apie minėtą darbovietę ir kolegas Danguolė gali atsiliepti tik pačiais geriausiais žodžiais, svajonė apie grožio kūrimą jos neapleido. Moteris mokėsi kursuose kūno ir veido grožio puoselėjimo paslapčių, kurį laiką dirbo viename iš Biržuose esančių grožio salonų. Su jo savininke Arnita iki šiol sieja gražūs santykiai. „Lotoso žiedo“ savininkė sako jaučianti Arnitos palaikymą, sulaukianti geranoriškų ir dalykiškų patarimų.
Prieš įkuriant grožio saloną Danguolei su vyru Giedriumi teko padirbėti užsienyje. Vasarą jiedu grįžo į Lietuvą ir įgyvendino Danguolės svajonę turėti savo saloną.
„Grožio studija įkurta tik mano vyro Giedriaus dėka“, - sako savo vyrui dėkinga moteris.
Danguolė dirba su prancūziškomis veido priežiūros „Collins“, „Algologie“, „Oxyenergy Paris“, „Dr. Adams Paris“ (skirta itin alergiškiems žmonėms) priemonėmis.
„Lotoso žiedo“ savininkė sako, kad jos darbe svarbu ne tik kokybiškos priemonės, bet ir mokėjimas bendrauti su klientu. Moteris žino, kad jos veiklos sėkmę lemia ne tik įgytos žinios, bet ir kliento bei specialisto santykis, gebėjimas priimti vienam kitą.
„Man be galo patinka dirbti su žmonėmis, todėl ir rinkausi tokią veiklą“, - sako Danguolė Trečiokienė. Praėjusį penktadienį su bičiuliais ir artimais žmonėmis ji kėlė šampano taurę už tai, kad duris atverianti grožio studija „Lotoso žiedas“ rastų savo klientus, o šie – fizinę ir dvasinę atgaivą.

 

Alfreda Gudienė
2012 12 18

2012.12.17

Vakaras – verslininkų reveransas kūrybiškiems vaikams

Ketvirtadienį Biržuose vyko labdaros vakaras, kurio metu surinktos lėšos skirtos Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokinių veiklai paremti.

Iš penkerių metų jubiliejų pažyminčio Biržų Rotary klubo prezidento Valdžio Jakubėno susirinkusieji išgirdo, ką klubas spėjo nuveikti Biržų krašto labui. 

Biržiečius ketvirtadienio vakarą į pilį pakvietė labdaros vakaro organizatoriai – penkerių metų veiklos jubiliejų švenčiantis Biržų Rotary klubas kartu su viešąja įstaiga „Versli Lietuva“, Biržuose veikiančiais SEB, DnB, Swebank, Šiaulių bankais, Biržų kredito unija, draudimo bendrovėmis „ERGO“ bei „Lietuvos draudimas“. Labdaros vakaras, pavadintas „Gerumo tiltu“ ir skirtas muzikai bei dailei gabių vaikų veiklai paremti, pradėtas jaunųjų atlikėjų koncertu. Salėje vyko dailės darbų paroda, kurios kūrinėlius vakaro dalyviai galėjo įsigyti už papildomą auką. Susirinkusius į renginį sveikino VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Biržuose Neringa Trinskienė. Sveikinimo žodžiuose nuskambėjo vakaro esmė: su meile ir širdies šiluma atliekami darbai bei gebėjimas dalytis skleidžia šviesą ir atgaivą. Tokius darbus lydi ne tik dėkingumas – juos laimina ir sielos šviesa, įkvepianti tolesnei sėkmei bei lūkesčių pildymuisi. Apie gražius bei prasmingus atliktus darbus kalbėjo penkerių metų jubiliejų švenčiančio Biržų Rotary klubo prezidentas Valdis Jakubėnas. Jaukioje pilies salėje įrengtame ekrane mirgėjo užrašai, liudijantys rotariečių veiklą, mažiems ir dideliems gyventojams atnešusią džiaugsmo, sudariusią palankesnes galimybes kūrybai jauniesiems keramikams, ligoniukams padėjusią sveikti minkštesnėse lovose, o negalios ištiktiesiems - nauju poliklinikos liftu įveikti gyvybiškai svarbų atstumą.
Neįmanoma išvardyti visų darbų, kuriuose glūdi daugybės verslo žmonių triūsas ir noras materialios veiklos vaisių dalį skirti tiems, kuriems parama padėtų gyventi ir gyvuoti, skatintų kurti. Apie tai kalbėjo Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorė Rima Zuozienė, dėkojusi vakaro iniciatoriams, organizatoriams ir dalyviams.
Gražiausią ir nuoširdžiausią padėką įkūnijo muzikos mokyklos auklėtinių ir jų mokytojų koncertas.
Vakaras tęsėsi restorane „Pilies skliautai“. Minėti, sveikinti ir apdovanoti sėkmingiausiais šalyje pripažinti projektai, geriausi metų gaminiai ir sėkmingiausios verslo iniciatyvos.
Visus sveikinęs savivaldybės mero patarėjas Eividas Šernas džiaugėsi verslininkų pasiekimais bei renginiu, į didelį ir gražų būrį sukvietusiu įvairių verslo šakų atstovus.
Vakaro dalyviai aukcione įsigijo gražių muzikos mokyklos Dailės skyriaus mokytojų darbų – keramikos kūrinių, paveikslų, šventinių kompozicijų.
Aukcione azartiškai varžėsi bankininkai, verslo įmonių bei ūkių savininkai ir vadovai.
Labdaros vakaro metu bei iš anksto paaukotus pinigus ir lėšas, gautas už aukcione ir parodoje parduotus meno darbus, skaičiavo solidi komisija.
Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorė skelbė džiugią žinią, kad renginio „Gerumo tiltas“ dėka mokykla gauna beveik 8 tūkstančius litų, už kuriuos ketinama pirkti aprangą muzikantams, muzikos instrumentų, priemonių jauniesiems dailininkams.
„Esame sujaudinti verslo žmonių gerumo ir dėmesio. Svarbiausia, kad nereikėjo eiti ir prašyti su ištiesta ranka – gražią paramos kūrybiškus vaikus ugdančiai mokyklai iniciatyvą parodė patys verslininkai ir dėl to mes esame ypač sujaudinti bei dėkingi“, - sakė gražiomis iniciatyvomis ir auklėtinių pasiekimais džiuginančios Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorė R. Zuozienė.

 

Alfreda Gudienė
2012 12 15

2012.12.17

Šventinė dovana šeimai – nauji langai

Artėjant didžiausioms metų šventėms Kučgalyje tris vaikus auginančios šeimos namai bus šiltesni. UAB „Rusmeda“ šiai šeimai dovanojo du naujus langus.

Jau ketvirtus metus verslininkė Kristina Rumbavičienė stengiasi padėti vaikus auginančioms šeimoms. Šį sykį jos dovanų sulaukė kučgaliečių šeima.

Biržuose langais prekiaujančios bendrovės „Rusmeda“ savininkė ir vadovė Kristina Rumbavičienė Kalėdas ir Naujuosius jau ketvirtus metus pasitinka ieškodama šeimos, kurią galėtų nudžiuginti netikėta ir puikia dovana

Visi žinome, kad šeimoje svarbiausias dalykas yra meilė ir šiluma. Tačiau šilumą turi spinduliuoti ne tik širdys - saugoti nuo žvarbių vėjų ir speigų, šildyti ir jaukumą skleisti privalo šeimos būstas. Jis yra užuovėja ir sergėtojas nuo ligų bei kitų pavojų.

Kad vėjai nešvilpautų pro senus supuvusius langus, o pastarieji saugotų mažiems ir suaugusiems būtiną šilumą, K. Rumbavičienės vadovaujama įmonė pasirūpino Kučgalyje gyvenančios šeimos būstu.

Pasak ponios Kristinos, besirinkdama, kam dovanoti langą, ji domisi, kam tokia dovana praverstų labiausiai. Verslininkei svarbu, kad paramą gaunantys žmonės ir patys stengtųsi savo gyvenimą, kiek tai įmanoma, tvarkyti savo jėgomis.

Šiais metais naujus langus gausianti šeima pasirinkta padedant viešosios įstaigos „Pagalbos centras“ vadovei Reginai Židonienei. Kučgalyje gyvenančią Dianos ir Sauliaus Pocių šeimą ji pažįstanti per vaikus, kurie lanko Papilyje esantį Dienos pagalbos centrą.

 

Į darbą Biržuose važinėjo dviračiu

Saulius ir Diana Pociai augina dvylikametį Armandą, aštuonmetį Airidą ir šešerių metų sulaukusią Arijaną. Šeima į Kučgalį atvyko Panevėžyje netekusi darbo, o Biržų rajono kaime pigų būstą rasti jiems padėję giminaičiai.

Seną namelį šeima tvarko kaip išmanydama, tačiau daugelį dalykų riboja ir finansinės galimybės.

Mezgėja dirbusi Diana niekur nedirba, turi regėjimo problemų. Trisdešimt dvejų metų jos sutuoktinis Saulius yra suvirintojas. Vyras labai džiaugėsi per darbo biržą gavęs darbo vienoje Biržų įmonėje. Kadangi šeima neturi mašinos, o autobusais važinėti ir nepatogu, ir taip pat kainuoja, Saulius į Biržus iš Kučgalio važinėjo dviračiu. Deja, prasidėjus žiemai, tą daryti tapo sunku. Teko nuomotis būstą mieste už 100 litų. Brangu, tačiau ilgiau to būsto ir neprireikė, - pusmetį dirbęs vyras buvo atleistas iš darbo. Atrodo, kad atleidimo priežastis - pasibaigusi jo darbo vietos rėmimo sutartis.

Vilties teikia tik naujiena, kad darbo birža vėl siūlo darbo vietą, Šį sykį – Papilyje, kurį pasiekti gerokai lengviau.

 

Apkabino ir išbučiavo

Ketvirtadienį apsilankius pas Pocius namie buvo mama ir sirguliuojantys vaikai.

Skurdžiuose, tačiau švariuose namuose gyvenanti šeima naujieną apie dovaną sutiko iš pradžių sutrikusi.

Tačiau šiltas verslininkės Kristinos bendravimas (ji pati turi du vaikus, o mažajam Emiliui dar tik dveji) tirpdė nepasitikėjimo sieną.

Vyriausias iš vaikų Armandas su svečiais bendravo vyriškai ir dalykiškai. Dvylikametis rodė kambarius, kurių šilumą išpučia vėjas, ir džiaugėsi, kai verslininkė Kristina pažadėjo pakeisti net du didelius langus.

Didžiulėmis saldainių dėžėmis apdovanoti vaikai pasakojo apie savo pomėgius. Armandas žavisi futbolu, Airidui patinka krepšinis, o gražuolei Arijanai įdomiausios dailės pamokos. Jaunesnieji noriai lanko Dienos centrą, kur po pamokų leidžia laiką ir pavalgo. Armandas šios įstaigos užsiėmimų kol kas vengia ir aiškina, kad jam centras primena ne itin gerus įspūdžius palikusios prailgintos dienos grupės užsiėmimus.

Iš pradžių itin sutrikusi Diana svečiams besišnekučiuojant su vaikais netikėtai žengė prie dovanų atvežusios Kristinos ir ją stipriai apglėbė. Be žodžių buvo aišku, kokį dėkingumą pajuto gyvenimo nesėkmių varginama moteris.

Tokios nesurežisuotos akimirkos apdovanoja ir tuos, kurie stengiasi dovanoti kitiems.

 

 

Alfreda Gudienė

2012 12 15

2012.12.13

Kas kaltas, kad verslininkai „apgauna“ rajono valdžią?

Rajono politikų diskusijoje priminta, kas turi prisiimti atsakomybę dėl neva pažadų neištesėjusių verslininkų.

 

Rajono politikai diskutavo, ar galima kaip nors paveikti biržiečius verslininkus, kad šie sutvarkytų visą fasadą namų, kuriuose kuriamos parduotuvės. Anot vieno tarybos nario, išdažytas kurio nors pastato gabalėlis tik dar labiau išryškina nutriušusio namo vaizdą. 

Miesto centre – naujas statinys?

Biržų rajono savivaldybės politikai tarybos posėdyje pritarė, kad būtų keičiamas Vytauto g. 16 A detalusis planas. Šiuo metu minėtame sklype yra parduotuvė „Švaros prekės“, o jos pastato savininkai jau valdo ir kitus sklype esančius pastatus bei statinius. Pakeitus detalųjį sklypo planą bus sudarytos sąlygos pastatų savininkei UAB „Ameksas“ rengti parduotuvės rekonstrukcijos arba naujo pastato statybos projektą. Planavimo organizatorius - UAB „Ameksas“. Planas bus rengiamas privačiomis lėšomis. Tarybos narys Viktoras Rinkevičius domėjosi, kokia veikla bus vykdoma sklype. Valentinas Mizeikis norėjo žinoti, ar planuojant sklypo užstatymą atsižvelgiama į gyventojų interesus.
Merė Irutė Varzienė sakė, kad verslininkai ketina plėsti prekybos patalpas. UAB „Ameksas“ atstovai lankėsi pas rajono vadovus, dalyvavo Socialinio vystymo komiteto posėdyje.
Merė teigė, kad visos statybos vyks pagal senamiesčiui keliamus reikalavimus. Rengiant planą vyksiantis jo derinimas su aplinkiniais gyventojais.


Už ką atsakingi architektūros ir kiti savivaldybės specialistai?

Tarybos narys Kęstutis Slavinskas kalbėjo, kad politikai turi sprendimo projektui pritarti ir sykiu įpareigoti tinkamai atlikti darbą teritorijų planavimo bei statybų srities savivaldybės specialistus. K. Slavinskas priminė girdėtą UAB „Ameksas“ verslininkų ir rajono vadovų pokalbį.
Rajono vadovams pasiteiravus, ar verslininkai tikrai išpildys visus reikalavimus ir lūkesčius dėl statybos miesto centre, sulaukė nuostabos.
„Taigi jūsų savivaldybės specialistai viską derina ir deda parašus“, - atsakę verslininkai.
Merė patvirtino, kad UAB „Ameksas“ atstovų buvo klausiama, ar senamiestyje nenutiks taip, kaip nutiko su vietoje sveikatingumo centro J. Janonio aikštėje atsiradusiu prekybos centru ar Darbo biržos pastatu.
„Verslininkai atsakė, kad jūsų savivaldybės architektas deda parašus, jūsų savivaldybės taryba tvirtina planus“, - paaiškino merė, patvirtinusi savivaldybės specialistų ir tarybos politikų atsakomybę už tai, kas vyksta mūsų mieste.
Rimantas Bašys norėjo sužinoti, ką gero minėti verslininkai padarys miestui.
Sprendimo projektą pristatęs architektas Mindaugas Gribauskas atsakė, kad bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkytas miesto centre esantis kiemas.
Tarybos nariai už sklypo plano keitimą balsavo kone vienbalsiai – sprendimas priimtas 19 politikų balsų (iš 20 dalyvavusių posėdyje).

Kaip pagražinti miestą?

Po balsavimo kalbėjęs tarybos narys verslininkas Viktoras Rinkevičius išreiškė susirūpinimą dėl bendro miesto vaizdo. Jį esą gadina smulkūs verslininkai, įsirengiantys prekybos patalpas senuose daugiabučiuose namuose. „Vieną langelį išdažo, o tai dar labiau išryškina nutriušusį namo fasadą“, - kalbėjo politikas, svarstydamas apie galimybę tartis su verslininkais, kad jie nors minimaliai sutvarkytų visą namo fasadą, o ne tik jo plotelį.
Architektas paaiškino, kad tarybos nariai turi teisę nepritarti projektui, jei gadinamas miesto vaizdas.
„Pritarti galima projektams tik su sąlyga, kad sutvarkytų visą namo fasadą“, - išreiškė savo nuomonę tarybos narys Valentinas Mizeikis.
Pastarajai nuomonei prieštaravo Rimantas Bašys. Anot jo, parduotuvėlę steigiantis „žmogus juk nesutvarkys visų Biržų“.
„Gerbiamas Viktoras Rinkevičius turi daug turto, tačiau ne visur gražu“, - akmenėlį į kolegos politiko ir verslininko daržą metė R. Bašys.
„Iš karto matosi, koks žmogaus požiūris į mūsų kraštą“, - replikavo Tomas Četvergas Šiauliuose gyvenančiam R. Bašiui.
Politikas Mindaugas Simėnas palaikė R. Bašio nuomonę, nes, anot jo, negalima įpareigoti žmogaus sutvarkyti visą namo fasadą. Ką tai galėtų reikšti, jis žinantis iš praktikos, kai teko rūpintis parduotuvės įrengimu viename iš Vytauto gatvės daugiabučių namų.



Alfreda Gudienė
2012-12-11




2012.12.10

Nesukaupė juodai dienai

Biržų rajono taryba nepritarė, kad „Tatulos programos“ administracijos patalpos būtų išlaikomos savivaldybės biudžeto lėšomis.

 Garsūs ekologiniai ūkiai ir kiti paramos fondo „Tatulos programa“ dalininkai nerodo iniciatyvos padėti administracijai susimokėti už patalpų šildymą ir komunalines paslaugas. Tuo priversta rūpintis Valerija Gražinienė, prašiusi savivaldybės pagalbos.

Šalyje garsėjančio paramos fondo „Tatulos programa“ dalininkai giriasi pelningomis mugėmis sostinėje, ekologiškos produkcijos realizavimu ne tik šalies rinkose, kelionėmis po užsienio šalis. Tačiau šio fondo administracija sako negalinti susimokėti nei už administracijos patalpų nuomą, nei už komunalines paslaugas.

 

Užklupo sunkmetis,neužtenka nario mokesčio?

Biržų rajono savivaldybės taryba nagrinėjo paramos fondo „Tatulos programa“ prašymą atleisti nuo mokesčio už patalpų išlaikymą. 27,02 kv. m dydžio patalpos, kuriomis pagal panaudos sutartį nemokamai (be mokesčio už nuomą) naudojasi minėto fondo administracija, yra savivaldybės administraciniame pastate (prie Žemės ūkio skyriaus). Tarybos posėdžiui buvo parengtas projektas, įpareigojantis savivaldybės administraciją patalpų išlaikymo išlaidas nuo 2012 metų spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. (už elektrą, vandenį, šildymą, pastato apsaugą) sumokėti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Kaip posėdyje kalbėjo fondo pirmininko pavaduotoja Valerija Gražinienė, šiuo metu „sutrikęs fondo finansavimas“, tikimasi, kad iki gegužės mėnesio jis susitvarkys. Tai yra kad valstybė ir toliau rems „Tatulos programos“ veiklą.
Kol kas reikėtų, kad už spalio – gegužės laikotarpį savivaldybė apmokėtų apie 3 tūkstančius litų už fondo patalpų šildymą ir komunalines paslaugas.
Sprendimo projektas pristatomas kaip siekis paremti nevyriausybinės organizacijos veiklą.
Dėl tokio sprendimo projekto tarybos posėdyje išreikšta abejonių.



Iš kokių lėšų išlaikoma administracija?

Vicemerė Stasė Eitavičienė teiravosi, ar tai yra pirmas kartas, kai „Tatulos programa“ prašo atleisti nuo mokesčio. „2000 m. buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią mes nemokame nuomos mokesčio, bet mokame už visas suteiktas paslaugas (…) Dabar, atėjus šiam šildymo sezonui, mes tikrai neturime iš ko susimokėti: arba mums reikės išeiti iš patalpų, arba susimokėti iš savo asmeninių lėšų. Nežinau, kaip tai spręsim“, - atsakė. V. Gražinienė. „Žiūrėjau internete jūsų puslapį ir man, kaip nevyriausybinės organizacijos vadovei, kilo klausimas. Jūs nurodote, kad turite 3 etatus. Jūs man pasakykite ir patarkite, iš kokių lėšų galima turėti etatus nevyriausybinėje organizacijoje?“ - teiravosi Pagyvenusių žmonių asociacijai vadovaujanti tarybos narė Danutė Martinkėnienė. „Mes esame ne visai nevyriausybinė, mes esame kaip ne pelno siekianti organizacija – prie nevyriausybinių mus ne visai priskiria“, - aiškino V. Gražinienė. Vilniuje reziduojantis fondo pirmininkas Almontas Gutkauskas dirbantis visuomeniniais pagrindais, o Biržuose triūsiančios jo pavaduotojos ir buhalterės etatams pinigų esą atsiranda iš projektų administravimo.
V. Gražinienė aiškino, kad projektuose nėra tokios eilutės, pagal kurią būtų galima apmokėti patalpų išlaikymo paslaugas.

Nario mokesčio neužtenka, skolingi nenori būti
„Nario mokesčio neužtenka jūsų patalpoms? Koks yra nario mokestis?“ – teiravosi tarybos narys Audrys Šimas.
V. Gražinienė atsakė, kad mokestis yra 50 litų fiziniams ir 100 litų juridiniams asmenims, tačiau iš šių pinigų esą reikia prisidėti prie projektų vykdymo.
Tarybos narys Rimantas Bašys siūlė fondui „pagyventi skoloje“ ir savivaldybei už paslaugas atsiskaityti gavus finansavimą.
Po šio klausimo V. Gražinienė išsakė abejonę finansavimo tęsimu. Seimas esą to dar net nesvarstė, o fondas norės gyvuoti toliau bei vykdyti ekologinius projektus „karstinio regiono žmonėms“. Tačiau iš šių projektų lėšų negalima apmokėti komunalinių paslaugų. Štai tada ta skola ir pakibtų ant fondo galvų…



Ar visi fondo dalininkai – mažažemiai varguoliai?

Merė Irutė Varzienė kalbėjo, kad nekvestionuojamas „Tatulos programos“ reikalingumo klausimas, tačiau abejojo, ar administratorės ir buhalterės naudojamų patalpų negalėtų padėti išlaikyti dalininkai. „Aš galvoju, kad, jeigu programa buvo tokia labai reikalinga, efektyvi, ar negali 63 toje programoje dalyvaujantys nariai (ūkininkai, kurie tikrai ne visi yra ten mažažemiai) šiuo atveju negalėtų iš tikrųjų susimokėti? Nes taip atrodo, kad tie 3 tūkst. Lt čia įgyja vos ne komišką kažkokią principinę reikšmę. Aišku, jūsų teisė yra bandyti“, - į V. Gražinienę kreipėsi rajono merė.
Merės nuomone, kad kažkur gal buvo padaryta klaida, jei 20 metų valstybės finansavimą gavusi organizacija nesugebėjo sukaupti net lėšų, kuriomis galėtų susimokėti patalpų išlaikymo išlaidas.
„Tokių savivaldybės skolų kontekste šitas prašymas iš tikrųjų atrodo šiek tiek komiškai“, - „Tatulos programos“ norus įvertino merė.
„Gerbiama mere, finansavimas buvo tikslinis ir per 20 veiklos metų ką nors sukaupti „juodai dienai“ mes neturėjome jokių galimybių“, - atsakė 3 tūkstančių litų iš savivaldybės biudžeto prašanti buvusi tarybos narė ir Ekonomikos komiteto vadovė V. Gražinienė.
Valstietės žaliosios prašymą palaikė bendrapartiečiai Petras Narkevičius, Tomas Četvergas, Vytautas Stasys Čiuplinskas ir Audrys Šimas. Prie jų savo balsais prisidėjo socialdemokratai Alfridas Jozėnas ir Dalius Jakubėnas. Viktoras Rinkevičius iš viso nebalsavo.
Susilaikė Audronė Garšvaitė, Kęstutis Slavinskas, Stasys Valiukas, Danutė Martinkėnienė, Rimantas Bašys, Stasė Eitavičienė, Irutė Varzienė, Sigutė Vižinytė ir Valentinas Mizeikis.
Prieš sprendimo projektą balsavo Aidas Vaitkevičius, Skirmantė Griciūnienė, Mindaugas Simėnas ir Povilas Stakionis.
Fondas nuo mokesčio neatleistas.

 

Alfreda Gudienė
2012-12-08

2012.11.16

Jaunas Božolė vynas atvyko ir į Biržus

„Le Beaujolais Nouveau est arrivé!“ – taip džiaugiasi prancūzai trečią lapkričio ketvirtadienį, kai jų namus aplanko jaunas Božolė regiono vynas.

Prancūzijoje nuo 1951 m. švenčiama Božolė („Beaujolais Nouveau“) vyno šventė. Tą dieną pradedamas pilstyti vienoje iš Burgundijos regiono sričių - Božolė - specialiai pagamintas vynas. Būtent apie božolė kalbant itin tinka posakis „svaigus kaip jaunas“. Ne vieneri metai prancūziškas božolė neaplenkia ir Lietuvos.

Trečiadienį vyno mėgėjai kviečiami į didžiuosius miestus laukti jauno prancūziško vyno „atvykimo“ 24 val., kai galima atkimšti šių metų božolė (pranc. Beaujolais nouveau) butelius.

 Svečius sutikti pasiruošusi restorano savininkė Renata Greviškienė ir baro darbuotojai Greta bei Albertas.

Božolė – Biržų pilies restorane „Pilies skliautai“

Kasmet į Lietuvą šio vyno atvežamas ribotas kiekis ir niekada nežinai, ar spėsi jo gauti.

Šiais metais božolė vyną galima ragauti ir Biržuose. Tereikia užsukti į Biržų pilies tvirtovėje įsikūrusį restoraną „Pilies skliautai“.

Prancūziško jauno vyno taure galima pasimėgauti už 5 litus.

Božolė sutikimo vakarą trečiadienį organizavusi restorano savininkė Renata Greviškienė tikisi sulaukti vis daugiau svečių, su bičiuliais, mylimaisiais ar bendradarbiais jaukiai vakarojančių prie prancūziško vyno taurės.

Ponia Renata ketina biržiečius kviesti ir į gyvai skambančios muzikos vakarus.

Pilies restorane - jauku ir šilta. Visas maistas gaminamas restorano virtuvėje iš šviežių produktų.

„Mikrobangų krosnelės net neturime, - juokiasi verslininkė. - Pyragus taip pat kepame patys. “

Puikių Renatos kepinių skonio neįmanoma su niekieno kito supainioti, o jos vaišės žinomos ir giriamos ne tik Biržuose.

Pietaujantys žmonės mielai renkasi savo pamėgtus virtinukus, svečiams patinka Radvilų kotletas.

 

Ko trūksta iki „žymiaigeresnio gyvenimo“?

„Oi, dar ilgai reikės dirbti“, - šypsosi Renata, pasiteiravus apie investicijų į pilies restoraną grąžą.

Biržų pilyje pradėjusi dirbti verslininkė pirko virtuvės įrangą, baldus.

Prieš šešiolika metų maitinimo paslaugų verslą sukūrusios Renatos Greviškienės įmonėje šiuo metu dirba dešimt žmonių.

Mamai talkina 22 metų Mykolo Romerio teisės universiteto studentas Justas, restoranų administravimą studijuojanti 20-metė Aurinija. Renata tikisi, kad dukra, jau nuo 4 klasės talkinusi nelengvame versle, grįš į Biržus ir dirbs šeimos įmonėje. Renatos vyras dirba energetiku kitoje įmonėje, sykiu prižiūri ir visą žmonos vadovaujamos įmonės ūkį.

Restorane dabar nuolat sukasi jaunylis Greviškių sūnus – septynmetis Julius. Iš mokyklos berniukas skuba tiesiai pas mamą į darbą. Padeda, kuo tik gali. Pavyzdžiui, puošia niūroką koridoriaus sieną - Juliukas ant jos kabina savo piešinius.

Renata triūsia ne tik Biržų pilyje, bet ir Pabiržės miestelyje esančioje jau seniai žinomoje bei pamėgtoje kavinukėje - bare.

„Dabar žmonės gali rinktis, kur švęsti - erdvioje pilies restorano salėje ar kavinukėje“, - sako Renata. Pilies restoranas dažniausiai užsakomas įstaigų organizuojamiems renginiams ir pobūviams, vestuvių puotoms. „Pilies skliautų“ salėje yra 56 sėdimos vietos, švenčių metu galima susodinti iki 80 svečių, o organizuojant furšetus puikiai čia gali jaustis iki 120 žmonių.

Restoranas nedirba tik pirmadieniais, o kitomis dienomis kasdien laukia svečių nuo 12 iki 22 valandos. Dėl užsakymų galima Renatai skambinti telefonais 8 616 44078 arba 33032.

„Visą maistą gaminame čia, turime įvairaus vyno, penkių rūšių alaus… Pas mus ne tokios didelės ir kainos, apie kurias kalbama…

Pilyje trūksta tik lankytojų – jų dėka gyvenimas būtų žymiai geresnis“, - stengiasi šypsotis verslą sudėtingomis sąlygomis pilyje pradėjusi ir kol kas be atokvėpio atkakliai dirbanti Renata.

 

Apie vyną

„Beaujolais Nouveau“ - tai kontroliuojamos kilmės prancūzų vynas, gaminamas Božolė srityje Burgundijoje iš raudonųjų gamay rūšies vynuogių. Baltas vynas sudaro tik 1 proc. božolė produkcijos.

Gamay vynuogės turi ploną odelę ir mažai taninų, o pats vynas pasižymi lengvu kūnu, gana aukštu rūgštingumu ir kasmet skirtingu gėlių, uogų ar vaisių aromatu ir poskoniu.

Kadangi božolė gaminamas supaprastintos fermentacijos būdu, jį galima ragauti praėjus jau šešioms savaitėms po vynuogių derliaus surinkimo. Rekomenduojama šį vyną išgerti per 3 metus nuo pagaminimo.

Kasmet pagaminama 45 mln. litrų „Beaujolais nouveau“. Didžiausias šio vyno gamintojas - „Les Vins Georges Duboeuf“, per metus parduodantis apie 2,5 mln. butelių savo produkcijos. Ši 1964 m. įsteigta kompanija laikoma pagrindine kasmetinės božolė sutikimo šventės populiarintoja. Lietuvoje „Les Vins Georges Duboeuf“ atstovauja „Mineraliniai vandenys“.

 

 

Alfreda Gudienė

2012-11-15

2012.09.24

Biržuose tvarką darys vilniečiai

Penktadienį Biržų rajono savivaldybėje vyko spaudos konferencija, skirta Biržų miesto viešųjų teritorijų priežiūros paslaugų pirkimo konkursui.

 Spaudos konferencijos metu rajono valdžios atstovai informavo, kas laimėjo konkursą Biržų miesto viešosioms teritorijoms prižiūrėti.

Joje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, mero patarėjas Eividas Šernas, savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja, direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Danguolė Šlėgerienė, Biržų miesto seniūnas Vytas Jareckas.

Seniūnas Vytas Jareckas informavo, kad rugsėjo 20 dieną pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoju UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl Biržų miesto viešųjų teritorijų (šaligatvių, takų, aikščių, gatvių važiuojamosios dalies, automobilių stovėjimo aikštelių) priežiūros paslaugų. Technines sąlygas konkursui parengė Biržų miesto seniūnija. Kaip sakė Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Danguolė Šlėgerienė, šis viešasis pirkimas buvo numatytas metų pradžioje sudarytame plane, jo apimtis yra 950 000 Lt. Tokios apimties pirkimui vykdomi atviri konkursai, apie tai paskelbiant centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, interneto puslapyje www. birzai. lt ir Europos Sąjungos oficialiame leidinyje. Pirkimas pagal vertę buvo tarptautinis, koks buvo ir 2009 metais. Todėl kai kurių konkurso dalyvių teiginiai, kad jie pirmą kartą dalyvauja tokiame pirkime, yra netiesa. Konkursas buvo paskelbtas birželio 1 dieną, jame dalyvavo keturi tiekėjai ir viena ūkio subjektų grupė.

Kaip pažymėjo seniūnas, paslaugų įkainiai, lyginant su 2009 metais, šiek tiek pakilo. Tam darė įtaką objektyvios sąlygos - darbo užmokesčio kilimas, kuro, kitų medžiagų kainų padidėjimas ir kt.

Vilniuje registruota bendrovė Biržuose pradeda dirbti nuo spalio 1 dienos. Pasak Vytauto Jarecko, šiuo metu UAB „Naujamiesčio būstas“ aktyviai tam ruošiasi, su Biržų verslo įmonėmis derasi dėl galimybės nuomotis patalpas.

Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja pažymėjo, kad „Naujamiesčio būstas“ dirba ir Vilniuje. Bendrovė per mėnesį atlieka priežiūros darbų už milijoną litų. Pasak direktoriaus, įmonė nusiteikusi dirbti geranoriškai, lanksčiai, remiantis tarpusavio sutarimu.

Direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė informavo, kad šiuo metu Biržų rajono savivaldybė dabartiniam paslaugų tiekėjui UAB „Biržų komunalinis ūkis“ yra skolinga 264 000 Lt.

„Viešojoje erdvėje jau yra nemažai ir pakankamai išsamios informacijos šiuo klausimu. Todėl noriu dar kartą pabrėžti, kad įstatymų reikalavimai mums yra aukščiau už kažkokias politines diskusijas ar vietinį patriotizmą“, - apibendrindama susitikimą kalbėjo merė Irutė Varzienė

 

Antanas Vaičeliūnas

2012 09 22

2012.09.24

Biržų krašte gyvena ambicingi žmonės

Biržų rajono vietos veiklos grupė (VVG) trečiadienį Manto Bartuškevičiaus turizmo sodyboje rajono verslininkams organizavo konferenciją „Galimybės ir perspektyvos plėtojant smulkųjį ir vidutinį verslą Biržų kaimo vietovėse“.

 Biržų rajono vietos veiklos grupės pirmininkas Steponas Staškevičius pristatė verslininkų nuomonių bei verslo aplinkos tyrimų analizę.

Biržų rajono vietos veiklos grupė (VVG) trečiadienį Manto Bartuškevičiaus turizmo sodyboje rajono verslininkams organizavo konferenciją „Galimybės ir perspektyvos plėtojant smulkųjį ir vidutinį verslą Biržų kaimo vietovėse“.

Pasak Biržų rajono VVG pirmininko Stepono Staškevičiaus, konferencijos metu buvo pristatyta rajono verslininkų nuomonių bei verslo aplinkos tyrimų analizė. Rezultatai turėtų padėti rengiant VVG projektus 2014 – 2020 metų periodui.

Pasak tyrimų rezultatus konferencijoje pristačiusios pranešėjos Erikos Ribašauskienės, Biržų rajono kaimiškoje dalyje gyvena 5,8 tūkstančio darbingo amžiaus žmonių ir veikia 108 labai mažos, mažos bei vidutinės įmonės. Dar 460 kaimo gyventojų veiklą vykdo pagal verslo liudijimus.

Pagal verslą kuriančių žmonių kiekį Biržų rajonas priskiriamas prie šalies stabilaus kaimo regionų. Šiuo atveju lenkiame kaimyninius Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio rajonus.

Vėliau vykusioje diskusijoje verslininkas meilūniškis Stasys Stačkūnas pastebėjo, kad Biržams palankūs tyrimo rezultatai nėra atsitiktiniai. Pasak verslininko, aplinkinių rajonų žmonės anksčiau turėjo geresnes ekonomines sąlygas, todėl gyvenimas vertė biržiečius būti ambicingesnius ir veiklesnius.

Šiuos Biržų krašto žmonių charakterio bruožus pažymėjo ir Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovė Neringa Trinskienė. Jos nuomone, biržiečiai už kaimyninių rajonų žmones ne tik veiklesni, bet ir Biržų kraštą mažiau paveikė emigracija į šalies didžiuosius miestus bei užsienį.

Biržiečių verslininkų nuomonių tyrimai parodė, kad didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama, pradedant verslą, yra biurokratizmas, pradinio kapitalo stoka, sudėtingos verslo kreditavimo sąlygos. Pasak tyrimą atlikusių specialistų, biurokratizmą rajono verslininkai sieja su šalies institucijų, o ne vietos savivaldybės veikla. Didžiausios kliūtys plėtojant verslą Biržų rajono kaimo vietovėse – apyvartinių lėšų stoka, dideli verslo mokesčiai, biurokratizmas, nuolat kintantys įstatymai ir kt.

Renginyje dalyvavusi Biržų rajono merė Irutė Varzienė, seniūnai, rajono tarybos nariai Nijolė Šatienė ir Kęstutis Slavinskas išsakė savo požiūrius į verslo galimybes ir plėtrą.

Verslo kūrimo ir vystymo praktiką nagrinėjo Biržų verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova, Kredito unijos atstovė Aušrinė Poškienė, kaimo turizmo savininkė Alė Podėnienė ir kt.

Konferencijos metu S. Staškevičius padėkomis apdovanojo aktyviai VVG veikloje dalyvaujančius verslininkus Stasį Stačkūną, Ingą Kutrienę ir Letą Vainorienę.


2012.09.10

„ASTORIJA“ rūpinsis biržiečių grožiu

Naujame grožio salone – kirpyklos, masažo, manikiūro ir pedikiūro paslaugos.

  „Visus aptarnausime, visiems padėsime, visus stengsimės pagražinti“, - apsilankyti „Astorijoje“ kviečia grožio salono vadovė Asta Pečiulienė (kairėje) ir jos kolektyvas.

Sena tiesa, kad grožio niekada negali būti per daug. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų mieste duris atveriančius grožio salonus.

Vienas iš jų – neseniai atidarytas ir „Astorija“ pavadintas grožio salonas, įsikūręs prieš polikliniką, buvusios vaistinės „Norfa“ patalpose.

Pirmoji kilusi mintis, pamačius salono iškabą, - „Astorija“ gražiai dera prie jam vadovaujančios Astos Pečiulienės vardo.

Keturiolika metų Švedijoje dirbusi ir gyvenusi biržietė, grįžusi į gimtąjį miestą ir čia įkūrusi grožio saloną, sako įgyvendinusi savo svajonę.

Elegantiškas salono „Astorija“ interjeras – Astos kūryba ir nuopelnas. Kruopščiai parinkti, derinti ir kai kurie iš Švedijos atgabenti aksesuarai suteikia preciziškos švaros, išskirtinio jaukumo įspūdį.

Su meile kurtame grožio salone lankytojus pasitinka darbuotojos, pasirengusios įrodyti, kad kiekvienas klientas čia yra laukiamas ir be galo svarbus.

 

 „Klientas – pats svarbiausias mūsų verslo dalyvis“, - sako vadovė Asta.

Grožio salone „Astorija“ yra dvi kirpėjos – Asta ir Laura. Jos dirba su profesionalia itališka „Selective“ kosmetika. Kirpėjų paslaugomis gali naudotis ir moterys, ir vyrai, ir vaikai.

Masažo kabinete dirba kineziterapeutė Gintarė. Jos klientų patogumui – puikus masažo stalas, dušo kabina, jauki žvakių šviesa ir įvairios masažo procedūros.

Puikiai įrengtas manikiūro bei pedikiūro kabinetas, kuriame dirba Virga.

 

„Astorijos“ išskirtinumas – salonas dirba ir pirmadieniais.

Į saloną patekti lengvai galės ir neįgalieji – jiems įrengtas specialus įvažiavimas.

„Visus aptarnausime, visiems padėsime, visus stengsimės pagražinti“, - apsilankyti „Astorijoje“ kviečia Asta ir jos kolektyvas.

Apie „Astorijos“ siūlomas paslaugas galima sužinoti užsukus į grožio saloną arba paskambinus Astai telefonu 8 68641230.


Alfreda Gudienė

2012 09 08

2012.09.04

Vaistinė „Prie Apaščios“ švenčia dešimties metų jubiliejų

Ne visi apie savo klientus gali kalbėti kaip apie šeimą, kurioje dalijamasi rūpesčiais ir geromis žiniomis, prireikus pagalbos šaukiamasi ir naktimis, o dieną randama laiko ne tik pasilabinimui ar skubotai atsisveikinimo frazei. Vaistinėje „prie Apaščios“ žmonės su savininke kalbasi kaip susitikę giminaičiai ar kaimynai, kuriems gera vieniems apie kitus žinoti, smagu padėti ne tik vaistais, bet ir žmogiško dėmesio ženklais, kartais galinčiais prilygti mažiems stebuklams.

„Prie Apaščios“ – vienintelė Biržuose jokiems vaistinių tinklams nepriklausanti įmonė.

 

 44 metų profesinę patirtį turinti ir Rūpestingiausios vaistininkės titulą pelniusi vaistinės „Prie Apaščios“ savininkė Nijolė Zaikauskienė įsitikinusi, kad būtent mažosios vaistinės atlieka farmacinę paslaugą. Ji sako, kad vaistininko užduotis yra ne parduoti kuo daugiau vaistų, o žiūrėti, kad pacientas gautų didžiausią naudą, mažiausiai jam pakenkiant.

 Susitikimo vieta – vaistinė ant apdainuotos upės kranto

Jaukiai mažytei vaistinei J. Basanavičiaus gatvėje netoli tilto per Apaščią rugsėjo antrąją sukako dešimt metų. Todėl šią - jubiliejinę - savaitę vaistinės savininkė Nijolė Zaikauskienė kviečia užsukti ne tik tuos, kuriems būtina įsigyti vaistų.

Vaistinėje „Prie Apaščios“ laukiami visi, kurių dėka prieš dešimtmetį atsivėrė ir iki šiol neuždarytos didžiųjų tinklų apsupty veikiančios vaistinės durys. Laukiami ištikimi klientai, kuriems ir su kuriais dirbta dešimt ne visada lengvų metų.

„Noriu pakviesti šią savaitę į vaistinę užeiti tuos žmones, kurie mane palaikė, padrąsino, su kuriais galėjome kalbėtis, tartis. Laukiu ištikimiausių J. Basanavičiaus ir aplinkinių gatvių žmonių, noriu su jais susitikti, pakalbėti.

Prisiminti, kas gražaus išgyventa, išgirsti, kuo dar galėčiau padėti. Gaila, kad ne visiems jau galėsiu ištarti padėkos žodžius – čia dirbdama jaučiu, kiek pažinotų žmonių išeina Anapilin... Tačiau visus prisimenu, visiems dėkoju – ir buvusiems bei esamiems klientams, ir arčiausiai esančiai gydytojai Lidijai Duderienei, kurios palaikymas man buvo ir yra labai svarbus“, - sako vaistininkė Nijolė Zaikauskienė.

2002 - ųjų rugsėjį netoli namų įsteigtą nuosavą vaistinę ji vadina savo antraisiais namais, kurių durys svetingai atviros aplinkinių kvartalų žmonėms – kaimynams, bičiuliams ir visiems, kuriems reikia pagalbos. Vaistininkė Nijolė čia ir kraujospūdį nemokamai pamatuoja, prireikus – ir ampulę suleidžia. Vaistininkei ištikimai padeda jos vyras Vladas, vedantis įmonės buhalterinę apskaitą, tvarkantis prekes lentynose, prižiūrintis vaistinės aplinką ir besirūpinantis, kad žmona neliktų be pietų. Juos Valdui neretai tenka ir atnešti – vaistinė neuždaroma pietų pertraukai.

 

Žmonių palaikymas ir brangiausias titulas

Iš Anykščių krašto kilusi Nijolė Zaikauskienė į Biržus atvažiavo 1968 – aisiais, baigusi Kauno medicinos institutą ir gavusi paskyrimą į šiauriausią Lietuvos rajoną.

Pirmoji vaistininkės darbovietė – Biržų centrinė vaistinė, pastaraisiais dešimtmečiais išgyvenusi vaistinių tinklų stambinimo tendenciją ir 2002 metais sulaukusi naujų savininkų.

Štai tada N. Zaikauskienė nutarė atsveikinti su darboviete, kurioje jai teko eiti pareigas nuo vaistininko asistento iki vedėjo.

Vaistininkė N. Zaikauskienė profesinę karjerą pratęsė 2002 metais įsteigusi privačią vaistinę „Prie Apaščios“.

Pasak N. Zaikauskienės, ji norėjusi vaistinę atidaryti savo gyvenamoje vietoje, kad galėtų aptarnauti arčiausiai esančių kvartalų žmones. Jai pavyko sudaryti labai palankią patalpų nuomos sutartį 15 – os metų terminui, pasisekė pigiai nusipirkti vaistinės baldų, kurie buvo restauruoti ir iki šiol yra vaistinėje.

Šiandien „Prie Apaščios“ Biržuose (ir aplinkiniuose rajonuose) yra vienintelė didiesiems tinklams nepriklausanti vaistinė, gyvuojanti, anot N. Zaikauskienės, tik žmonių palaikymo dėka.

„Valstybė niekaip neprisideda prie smulkiojo verslo skatinimo, išskyrus kalbomis“, - sako vaistinės savininkė, kurią nuo žingsnio nutraukti veiklą sulaiko tik klientai, prašantys patarimų, konsultacijos, dėkojantys už pagalbą ir taip laikinai išsklaidantys niūrias mintis apie vaistinės uždarymą.

Todėl pats didžiausias veiklos įvertinimas ir brangiausias apdovanojimas N. Zaikauskienei yra 2007 metais suteiktas Rūpestingiausios vaistininkės titulas. Tais metais šalyje surengtame „Metų vaistininko“ konkurse N. Zaikauskienė tiesiog triumfavo – klientų laiškai ir papasakotos jaudinančios istorijos komisijai nepaliko abejonių, kad biržietė verta Rūpestingiausios vaistininkės titulo.

Simboliška, kad profesiją N. Zaikauskienei kadaise parinko mama, kurią be galo žavėjo Viešintų miestelio vaistinės aplinka – kvapai, švara, ramybė – ir baltutėliu chalatu vilkinti vaistininkė.

Gerai baigusi vidurinę mokyklą Nijolė iš karto įstojo į Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

Tik pradėjusi profesinę karjerą ponia Nijolė sako iš karto supratusi, kad šį darbą ji norės dirbti visą gyvenimą.

 

Kas slypi už reklamų?

N. Zaikauskienė neneigia, kad didžiųjų vaistinių platinamos nuolaidų kortelės, nuolatinės akcijos‚ „laimės valandos“ turi be galo didelį poveikį žmonėms.

„Nors kartais ta reklama gali būti ir klaidinanti, prieš skelbiant nuolaidų akcijas pakeliant kainas, tačiau mūsų žmonės negali tam atsispirti – žodis „nuolaida“ juos užburia“, - kalba vaistininkė. Ji sako suprantanti sunkiai gyvenančius žmones, kurie dėl mažesnės kompensuojamųjų vaistų kainos renkasi didžiųjų tinklų vaistines. Tačiau nepateisina valstybės politikos, kai nesugebama ar nenorima užtikrinti galimybės išgyventi ir mažoms vaistinėms.

Vienas iš pavyzdžių - valstybei nepavyko užtikrinti sveikatos ministro išleisto įsakymo dėl nuolaidų paciento priemokai už kompensuojamąjį vaistinį preparatą. Jam įsigaliojus pacientai neturėtų lakstyti po vaistines ieškodami pigesnio kompensuojamojo vaisto, nes priemoka visose vaistinėse turėtų būti vienoda. Tačiau ir ši tvarka „nesuveikė“, nes buvo leista kompensuojamųjų vaistų kainas mažinti vaistinių pelno sąskaita. O tai naudinga tik didiesiems tinklams.

Vaistinės „Prie Apaščios“ langai neapklijuoti reklamomis. N. Zaikauskienė sako, kad jokių plakatų apie pigesnius nei kitur vaistus jos vaistinėje nebuvo ir nebus.

Nuolaidų reklamos pasigenantiems žmonėms vaistininkė paaiškina, kad ji iš karto sumažina vaistų kainą, kiek galinti.

„Tuos pinigėlius, kuriuos galbūt galėčiau išleisti savo vaistinės reklamai, atiduodu savo klientams“, - sako N. Zaikauskienė.

Valstybėje vyraujant didžiųjų vaistinių tinklų diktatui, pelno vaikymuisi, N. Zaikauskienė sako niekada nepamirštanti atsakomybės žmogui ir jo sveikatai. Ji sako jaučianti koktumą nuo vaistų, ypač papildų, pirkimo skatinimo.

„Juk jeigu žmogui nereikia vaisto, ar jis turėtų jį pirkti vien dėl to, kad vaistas kainuoja litą? Net drabužio už litą turbūt nepirktume, jei jo nereikia, o vaistas juk ne drabužis“, - sako N. Zaikauskienė.

Ji įsitikinusi, kad būtent mažosios vaistinės atlieka farmacinę paslaugą. Nedidelėse vaistinėlėse be skubėjimo, ramiai bendraujant su žmonėmis išaiškinamas vaistų poveikis, sąveika su kitais medikamentais, vaistų vartojimo tvarka ir t. t. Anot pašnekovės, šiuo metu visiškai pamirštama, kad vaistai – tai specifinė prekė, kurios nereikia skatinti pirkti. O vaistininko užduotis – ne parduoti kuo daugiau vaistų, o užtikrinti optimalų vaistų vartojimą, žiūrėti, kad pacientas gautų didžiausią naudą, mažiausiai jam pakenkiant.

Geriausią pavyzdį, kaip turi dirbti vaistinės, N. Zaikauskienė mačiusi lankydamasi Kanadoje. Toje šalyje visos vaistinės vienodos ir turinčios užtikrinti, kad į arčiausiai esančią atėjęs žmogus gautų visų vaistų, kokių tik jam prireiks. Vaistinių langai akcijų plakatais neapklijuoti, nes vaistų kainos toje šalyje visur vienodos.

Anot N. Zaikauskienės, Kanadoje neiškreipta vaistų politika – žmonės perka juos, kada reikia ir kiek reikia, o ne tada, kada jie yra pigesni.

„Tikiu, jog ateis laikas, kai ir Lietuvoje viskas atsistos į savo vietas: vaistininkas bus gerbiamas, jo darbas vertinamas, o svarbiausia - bus sudarytos galimybės tinkamai vykdyti savo pareigas“, - sako N. Zaikauskienė.

 

Apie svajonę ir laimę

Nijolė ir Vladas Zaikauskai mėgsta keliones, yra aplankę ne vieną šalį. Tačiau ponia Nijolė prisipažįsta, kad ją labiausiai vilioja kelionė į Kanadą, kur gyvena dukra Gabija.

„Mano svajonė – dar sykį nuvykti į Kanadą pas dukrą, pamatyti anūkėles Gretą ir Emą. Kai tik „uždarysime“ verslą, krausimės su vyru lagaminus ir skrisime jų aplankyti“, - kalba N. Zaikauskienė, kol kas besisukanti verslo rūpesčiais.

Klaipėdos krikščioniškojo fondo kolegiją baigusi Zaikauskų dukra Gabija savąjį žmogų sutiko Kanadoje. Šioje šalyje kurį laiką dirbusią ir misionierių šeimoje gyvenusią Gabiją meilės ryšys netrukus atvedė vėl į Kanadą. Ji ištekėjo už misionierių šeimos sūnaus.

Daugiau nei prieš metus Gabija dešimt mėnesių gyveno Lietuvoje. Jos vyras čia atliko misiją - Krikščioniškojo fondo kolegija jį buvo atsiuntusi statyti bendrabutį Klaipėdoje.

„Gabija su šeima gyveno Lietuvoje, galėjau ją ir anūkėles dažnai matyti, abi mergytės išmoko kalbėti lietuviškai. Tai buvo didelė laimė“, - sako mylinti mama ir močiutė. Jos ir senelio dėmesiu dabar lepinami Vilniuje gyvenančio sūnaus Dariaus vaikai – Smiltė ir Simas.

O šią savaitę Rūpestingiausios vaistininkės titulą turinti N. Zaikauskienė laukia ištikimų klientų, su kuriais dirbdama ji jaučiasi reikalinga ir laiminga.

„Susitikime prie Apaščios“, - kviečia dešimties metų sukaktį švenčiančios vaistinės savininkė.

Alfreda Gudienė
2012 09 04


2012.08.23

ATIDARYTA KAVINĖ.

ATIDARYTA KAVINĖ. Trečiadienį pradėjo veikti atnaujinta ekologiškų patiekalų kavinė. Ji dirba nuo 8 iki 18 val. Šeštadienis ir sekmadienis - nedarbo dienos. Kavinėje yra patiekalų, gaminamų konvekcinėje krosnyje, garinamų ir pan. Čia spaudžiamos šviežios sultys.

2012.08.14

„Nijolė" svečius kviečia į lauko kavinę

Kavinės „Nijolė" savininkė Nijolė Žukienė juokaudama sako, kad įvykdė pati sau duotą užduotį - vidiniame kiemelyje įrengti lauko kavinę.

Dabar „Nijolės" kieme esančioje pavėsinėje svečių laukia mediniai lauko baldai, galintys sutalpinti apie keturias dešimtis žmonių.

Medinės tvoros nuo aplinkinių akių saugomos ir žaluma bei žiedais išpuoštos uždaros erdvės viduryje trykšta fontanas, svečius vilioja prie gėlynų prigludusios sūpuoklės.

Pobūvį kavinėje „Nijolė" užsisakę svečiai gali švęsti uždarame vidiniame kieme. Mediniais baldais apstatyta pavėsinė gali talpinti keturias dešimtis žmonių.

Vakarojančius svečius maloniai nuteikia iš visų pusių skindanti jauki žibintų šviesa.

Pobūvių dalyviai ypač džiaugiasi uždara erdve, kurioje smagiai ir saugiai gali jaustis mažosios atžalos.

Pasak Nijolės Žukienės, svečiai negaili gerų žodžių jaukumu bei gardžiomis vaišėmis besirūpinančioms kavinės darbuotojoms.

„Biržuose daugėja kavinių bei restoranų ir jie visi randa savo lankytojų ratą. Visi stengiamės kuo geriau ir gražiau priimti svečius. Nieko nėra smagiau, kai jie grįžta ir pobūviui pasibaigus dėkoja, kad šventės dalimi buvome ir mes, kavinės „Nijolė" darbuotojai", - sako Nijolė Žukienė, kviečianti užsakytų pobūvių svečius į sukurtą naują erdvę - lauko kavinę.

 

Alfreda Gudienė

2012-08-14

2012.07.23

KUR GALIMA PAVALGYTI IR PERNAKVOTI.

KUR GALIMA PAVALGYTI IR PERNAKVOTI. Biržų regioninio parko tinklalapyje pateikiama informacija, kur atvykstantiems į mūsų rajoną svečiams būtų galima pernakvoti ir pavalgyti. Nakvynę Biržų rajone galima rasti viešbutyje „Tyla", svečių namuose „Helveda", J. Vireliūno svečių namuose, A. Žaldoko nakvynės namuose, Dauguviečių kaimo sodyboje, A. Podėnienės kaimo turizmo sodyboje, E. Zakrio nakvynės namuose, M. Bartuškevičiaus kaimo turizmo sodyboje „Po Vinkšna", taip pat pigią nakvynę suteikia Biržų technologijų ir verslo mokymo centro bei Pabiržės mokyklos bendrabučiai.

Maitintis siūloma restorane „Alaus kelias", kavinėse „Apaščia", „Tatula", „Trys laipteliai", „Pušaitė", „Nijolė", „Sverona", bare „Senas rūsys", picerijoje, Z. Klezienės, A. Dzelzio valgyklose, restorane „Avanti".

2012.07.16

Preciziškumas ten, kur jo mažiausiai tikimės

Vieta ir laikas puoselėti grožį yra visur ir visada. Nudžiungame netikėčiausiose vietose išvydę tai, kas malonu mūsų akiai.

Maloniai nustebti galima užsukus į degalinę „Biržų agaras". Įmonės darbuotojai nepatingi laisvesniu metu gražiai tvarkyti jos aplinkos. Nuvažiavę į degalinę, supamą žolynų, kuriuose greičiausiai lengvai pasislėptų stovintis žmogus, nustembame išvydę preciziškai tvarkingą žolytę, gėlių darželius ir visą estetišką aplinką.

Degalinėje valytoja dirbanti Giedrė Marcinkevičienė pasakoja, jog aplink esančiose teritorijose buvę daug akmenų, kuriuos su kitu darbuotoju jie ėmę nešti prie degalinės. Pasak jos, minėtasis darbuotojas turįs žinių apie alpinariumą - mažą kalnų peizažą, sukurtą iš akmenų ir įvairių augalų. Taip prieš kelerius metus iniciatyvūs darbuotojai ėmė jį statyti.

Degalinės „Biržų agaras" darbuotojos prie retai žydinčio augalo - jukos.

Prieš beveik ketverius metus „Biržų agaro" įmonė gavo apdovanojimą už grožio idėjų puoselėjimą ir pastangas gražinti aplinką. Jį įteikė Lietuvai pagražinti draugija.

Šiandien visus užsukančius labiausiai stebina neįprasta gėlė - juka. G. Marcinkevičienė pasakojo, jog vienas degalinės darbuotojas atnešė daigelį, kuris čia ir prigijo. Ši gėlė auga jau bemaž 6 metus, tačiau per visą tą laiką pražysta tik antrąjį kartą.

Alpinariumą ir aplinkui esančią aplinką tvarko patys degalinės darbuotojai. Jie sako, kad tam pinigų skiria ir pati įmonė, o kai kuriuos augaliukus darbuotojai atneša iš savo sodų ar darželių.

Pasak G. Marcinkevičienės, visai neseniai degalinės direktoriaus Gintauto Veito sumanymu buvo pasodinta kardelių, kurie savo žiedų spalvomis turėtų sudaryti Lietuvos trispalvę.

 

Aistė Vitkauskaitė

2012-07-14

2012.07.09

Turgus „patvino" mėlynėmis

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turgaus prekystaliai buvo nukrauti mėlynėmis.

Pirkėjai, išgirdę uogų kainas, per daug nesiderėjo - tuštino pinigines ir pildė krepšius. Už litrą mėlynių prekeiviai kaip susitarę prašė 9 litų. Tik vienoje vietoje teko išgirsti, kad galima ir 50 centų nuolaida.

Mėlynes po 8,50 Lt už litrą pardavinėjo iš Lamokėlių atvažiavusi Nijolė Imbrasienė.

Didžiulius krepšius mėlynių ji sakė priuogavusi Šimonių girioje, Kupiškio rajone. Buvusi pedagogė sakė, kad jai Kupiškio miškai pažįstami, nes pati tuose kraštuose gyvenusi.

Lamokėlių kaimo gyventoja Nijolė Imbrasienė mėlynes renka Šimonių girioje.

Uogavimas - vienas šios moters pragyvenimo būdų. Ji sako renkanti ir grybus, bet šis užsiėmimas labiau patikęs jos vyrui, kuris neseniai iškeliavo į Anapilį.

Moteris sako, kad šiais metais miškuose mėlynių mažiau nei pernai, todėl žemų kainų tikėtis neverta.

Šalia Nijolės žemuogėmis prekiavusi moteris pirkėjus ragino paskubėti pirkti raudonšones uogas, nes jos jau baigiasi. Už stiklinę miškų žemuogių ketvirtadienį buvo prašoma 4 litų. Darže nokintos uogos buvo pigesnės - jų buvo galima nusipirkti už 3 litus.

 

Rasa Penelienė

2012-07-07

2012.06.26

PR „Tele2" dovana - nemokamas internetas naktimis ir savaitgaliais

Nors vasaros naktys trumpos, o savaitgaliai prabėga akimirksniu, juos pailginti galima pasinaudojus „Tele2" pasiūlymu - nuo 20 iki 6 val. darbo dienomis ir visą parą savaitgaliais nemokamai naudotis mobiliuoju internetu kompiuteryje. Pasiūlymas galioja visą vasarą.

 

Nemokamas visoje Lietuvoje

Lietuvoje nemokamai naršyti internete naktimis bei savaitgaliais gali visi, kas naudojasi „Tele2" išankstinio mokėjimo internetu ar paslaugomis pagal sutartį.

„Vasaros vakarais ilgiau užsibūname pramogaudami, vėliau einame miegoti, o savaitgaliais nesėdime vietoje - lekiame į gamtą, keliaujame. Galimybė su savimi pasiimti nemokamą mobilųjį internetą pravers visiems. Daugiau nei pusė vasaros kasdien po 10 valandų ir visus savaitgalius - tiek laiko „Tele2" klientai kompiuteriu galės naršyti nemokamai", - sakė Tomas Burovas, „Tele2" marketingo vadovas.

Mobilųjį internetą kompiuteryje galima pasiimti važiuojant tiek į svečius, tiek ir prie ežero - jis veikia visur, kur ir „Tele2" ryšys. Šiuo metu daugiau nei 60 Lietuvos miestų galima naudotis 3G ryšiu, o likusioje šalies dalyje - EDGE ir GPRS ryšiu.

 

Kokį internetą pasirinkti?

Sprendžiant, kokį internetą pasirinkti - išankstinio mokėjimo ar su sutartimi, - reiktų įvertinti asmeninius poreikius. Kad geriausiai išsirinktumėte, atsakykite sau į tris paprastus klausimus:

Kaip dažnai naudojatės mobiliuoju internetu? Jeigu mobiliuoju internetu kompiuteryje naudojatės nereguliariai, progai pasitaikius, jums labiau tiktų išankstinio mokėjimo paslauga. Tačiau jeigu mobiliuoju internetu kompiuteryje norite naršyti nuolat, patogesnis sprendimas būtų internetas su sutartimi. Jį pasirinkę galėsite būti visiškai ramūs, kad sąskaita staiga neištuštės, net jei ir viršysite suteikiamą nemokamą duomenų kiekį.

Kam naudojate internetą? Internetas su sutartimi parankesnis tuo atveju, jeigu dažniau siunčiate didesnės apimties duomenis. Jei daug duomenų išnaršote retai, pigiau bus naudotis išankstinio mokėjimo internetu.

Kiek svarbus lankstumas? Išankstinio mokėjimo mobilusis internetas turi svarbų privalumą - laisvę naršyti be jokių įsipareigojimų - tiek, kiek dabar reikia. Jis tinka, jeigu norite išbandyti paslaugą ir dar nesate tikri, kiek ja naudositės.

Apibendrinant - mobilusis internetas kompiuteryje su sutartimi tiks tiems, kas internetu naudojasi nuolat ir išnaršo daugiau duomenų. Išankstinio mokėjimo internetas praverčia, jei interneto prisireikia nereguliariai, - paslaugą gaunate ir mokate tada, kai jos reikia.

 

Mobilusis internetas - nebrangu

Nesvarbu, kokiu „Tele2" mobiliuoju internetu žmogus naudojasi - išankstinio mokėjimo ar pagal sutartį, - paslaugos bus nebrangios ir kišenės labai nepatuštins.

Juolab kad pasinaudoti vasaros pasiūlymu ir nemokamai naršyti naktimis bei savaitgaliais galės abiejų paslaugų vartotojai.

Naudojantis „Tele2" išankstinio mokėjimo internetu, naršymui suteikiama 1 GB duomenų. Vartotojas gali pats pasirinkti, per kiek laiko jį panaudos. Išnaršyti šį duomenų kiekį per dieną galima mokant už jį 4 Lt. Savaitei tiek duomenų kainuoja 9 Lt. Jei 1 GB pakanka visam mėnesiui - 19 Lt.

Norintys naudotis mobiliuoju internetu kompiuteryje pagal sutartį, gali rinktis vieną iš trijų planų - už 9, 20 arba 29 litus per mėnesį. Už juos suteikiama atitinkamai 1, 3 arba 5 GB duomenų.

Pradėti naudotis mobiliuoju internetu galima įsigijus paslaugos pakuotę su modemu ir pasirinkus tinkamiausią mokėjimo planą. Daugiau informacijos rasite „Tele2" salonuose bei savitarnos svetainėje internetas.tele2.lt.

(Užs. Nr. 1796-2)

 

2012-06-26

2012.06.11

Kvapnios braškės vežamos iš Pačeriaukštės

Lietuvoje išaugintų braškių ieškantys pirkėjai giria kvapnias raudonšones, atvežtas iš Pačeriaukštės.

 

Biržų miesto aikštelėse vis daugiau randasi prekiautojų šviežiomis braškėmis. Lietuviškų uogų ieškantys biržiečiai dažnai stabteli prie prekybos centro „Norfa", įsikūrusio Respublikos gatvėje. Sykį paragavę ten parduodamų uogų pirkėjai kitą dieną vėl grįžta - sako, tokių saldžių niekur kitur Biržuose nerandantys.

Prie „Norfos" braškes parduoda Edgaras Balčiūnas. Uogos sirpsta jo tėvo Stanislovo Balčiūno ūkyje. Braškes Balčiūnai augina antrus metus. Pernai pabandė ir įsitikino, jog braškininkyste užsiimti apsimoka. Šiemet uogyną padidino iki 10 arų ir lysvėse sirpsta „Honeoye" veislės braškės.

Anot Edgaro Balčiūno, iš pradžių per dieną parduodavo apie 20 kilogramų raudonšonių uogų, o šios savaitės vidury įsibėgėjo iki 50 kg.

Į dėžutes dailiai sudėtos didžiulės saldžios uogos, viliojančios pirkėjus, - nemenko triūso rezultatas. Edgaras neslepia, kad braškių auginimas - „vargas didelis". Ir gamta ne visuomet būna palanki - pavyzdžiui, šiemet pašykštėjo saulės. Nors braškės šiais metais sirpo anksčiau nei pernai, bet dosnesni saulės spinduliai būtų dar labiau pagausinę pirmųjų uogų derlių.

Iš Pačeriaukštės atvežtų uogų kainos stipriai nesikandžioja. Jei Biržuose iš pradžių kai kurie prekiautojai už kilogramą braškių prašė iki 26 litų, tai Edgaro Balčiūno parduodamos uogos kainavo 20 litų. Šios savaitės vidury jau buvo galima nusipirkti ir už 18 litų.

Anot Edgaro, iš pradžių per dieną parduodavo apie 20 kilogramų raudonšonių uogų, o šios savaitės vidury įsibėgėjo iki 50 kg.

Pirkėjai ne tik giria braškių skonį, bet ir pardavėjo sąžiningumą. Edgaro parduodamos uogos gražios ne tik indelių paviršiuje. Nupirktų braškių indelį galima dovanoti, nešti lauktuvių, nesibaiminant, kad jo dugne gulės nekokybiškos uogos.

34 metų Edgaras Balčiūnas su šeima gyvena Kaune, bet vasarą atvyksta į tėvo ūkį Pačeriaukštėje. Dabar sako laukiantis, kada čia atvyks dukra ir žmona, kuriai Biržų kraštas - taip pat gimtasis. Su būsima žmona Edgaras kadaise mokėsi „Atžalyno" vidurinėje mokykloje. Ingrida Micevičiūtė - Balčiūnienė užsiima moksline veikla, yra humanitarinių mokslų daktarė. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete dirbanti filologė profesiniais reikalais išvykusi į Peterburgą, iš kur grįžtančios nekantriai laukia vyras, kad galėtų mylimą žmogų pavaišinti tėviškėje išaugintais gardumynais.

 

Rasa Penelienė

2012-06-09

2012.06.05

Turgus pakvipo braškėmis

Biržų turguje ketvirtadienį buvo prekiaujama braškėmis, prisirpusiomis mūsų rajono ūkiuose.

 

Praėjusią savaitę biržiečiai ragavo ne tik iš Lenkijos atvežtas braškes.

Prie prekybos centrų savaitės pradžioje buvo galima nusipirkti braškių, išaugintų Lietuvoje. Už kilogramą kvepiančių uogų buvo prašoma iki 25 litų. Tuo tarpu iš Lenkijos atvežtos braškės buvo pigesnės - jas prekiavo maždaug po 15 litų už kilogramą.

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje pirkėjai, ieškoję lietuviškų uogų, negrįžo tuščiomis.

Vieni pirmųjų turguje su gardžiai kvepiančiomis braškėmis pasirodė Pačeriaukštės seniūnijos ūkininkai. Jų ūkyje išaugintomis uogomis prekiaujama nebe pirmus metus. Tačiau šiemet jos pasirodė ankstėliau nei praėjusiais metais.

Kilogramas Biržų rajone išaugintų braškių turguje kainavo 20 litų.

 

Rasa Penelienė

2012-06-02

2012.06.05

Buvusioje Vabalninko policijos nuovadoje - parduotuvė

Birželio 4 dieną, pirmadienį, Vabalninke atvers duris nauja automobilių dalių ir kitų prekių, skirtų automobilių priežiūrai, parduotuvė. Joje bus galima ne tik įsigyti, bet ir užsisakyti norimų prekių.

Naujoji parduotuvė įsikūrė K. Šakenio gatvės 4 numeriu pažymėtame name. Pačiame miesto centre stovintis dviaukštis mūrinis pastatas, į kurį dabar kviečia parduotuvės savininkai, vabalninkiečiams žinomas kaip buvusi policijos nuovada.

Parduotuvės savininikai - vietos gyventojai Dalia ir Gintaras Strautiniai. Gintaras yra ūkininkas, Vabalninko bendruomenei vadovaujanti Dalia dirbo kitoje parduotuvėje. Šeima turi du vaikus - sūnus baigia dešimtą klasę - o dukra studijuoja odontologiją.


„Jau seniai svajojome atidaryti savo parduotuvę ir dirbti sau", - sako Dalia. Tačiau šeimos planus stabdė patalpų paieškos - verslą norėjosi įkurti miesto centre. Strautiniams pavyko - Valstybės turto fondo pardavinėjamas dviaukštis namas buvo kaip tik pačiame miesto centre, kone prieš „Meldyno" prekybos centrą ir tame pastate įsikūrusį paštą.

Naujoji parduotuvė dirbs nuo pirmadienio iki penktadienio 8-17 val., o šeštadienį nuo 9-13 val.

Dalia ir Gintaras Strautiniai kviečia apsilankyti savo parduotuvėje, o norintys ko nors pasiteirauti gali skambinti telefonais 8-450 54298 arba 8 614 35070.

 

2012-06-02

2012.05.21

Miesto centre - alternatyva turgaus paviljonui?

Kol įvairios institucijos kaip katės su pelėmis žaidžia švaros bei tvarkos turgavietėje bei paviljone klausimais, miesto centre kuriasi ūkininkų turgeliu vadinama prekyvietė po stogu.

 

Ne sykį girdėtos kalbos, kad dėl nešvaros ir antisanitarinių sąlygų bent laikinai uždaryti turgavietę esą negalima tik dėl to, kad prekybininkai neturės kur dirbti. Toks kalbėjimas skatindavo galvoti apie alternatyvią prekybos vietą ūkiuose ar mažose įmonėse gamintais pieno, mėsos produktais, daržovėmis.

Jei prekiaujantieji vaisiais, uogomis ar daržovėmis šiltuoju metų laiku įsikuria prie didžiųjų prekybos centrų esančiose automobilių aikštelėse, tai pieno, žuvies ir mėsos gaminių pardavėjai tokiomis sąlygomis dirbti negali.

Netrukus Biržuose, buvusio senojo knygyno patalpose, turėtų įsikurti kiekvieną dieną dirbantis ūkininkų turgelis, kuriame šeimininkaus UAB „Baronė".

Netrukus Biržuose, buvusio senojo knygyno patalpose, turėtų įsikurti kiekvieną dieną dirbantis ūkininkų turgelis, kuriame šeimininkaus UAB „Baronė".

Įmonės direktorė, savininkė ir ūkininkė Laima Baronienė „Šiaurės rytams" teigė, kad turgavietėje po stogu ketinama prekiauti šviežia ūkininkų išauginta mėsa, natūralaus rūkymo mėsos gaminiais, latviškais ir lietuviškais žuvies produktais, ūkininkų Cemnolonskų gamintais rankų darbo koldūnais, žemės ūkio bendrovės „Bariūnai" šviežio pieno produktais.

Ketinama prekiauti ledais, „karališkais" šakočiais ir kitais natūraliais gardėsiais.

„Kviesime prekiauti ūkininkus, gaminančius natūralius produktus. Jei seksis prekyba, galvojame plėstis ir kurtis pastato rūsyje", - sako įvairiais leidimais besirūpinanti L. Baronienė.

Miesto seniūnas Vytas Jareckas teigė, kad su UAB „Baronė" vadove tariamasi ir dėl miesto centre, prie pat seniūnijos, esančio pastato aplinkos tvarkymo.

 

Alfreda Gudienė

2012-05-19

2012.05.02

Lankėsi Biržų kredito unijoje

Balandžio 25 d. grupė Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos devintokų, mokinių savivaldos atstovų ir savarankiškai ekonomiką besimokančių dvyliktokų lankėsi Biržų kredito unijoje, domėjosi jos teikiamomis paslaugomis, išgirdo nemažai naudingų patarimų asmeninių finansų tvarkymo, verslo organizavimo ir rėmimo klausimais.

Mokinius svetingai sutiko ir nuoširdžiai su jais bendravo Biržų kredito unijos administratorė Otilija Stirkienė, vyriausioji buhalterė Rita Kulikauskienė.

Su mokiniais nuoširdžiai bendravo Biržų kredito unijos administratorė Otilija Stirkienė.

Mokyklos mokinių prezidentė Solvita Dilytė Biržų kredito unijai įteikė padėkos raštą už paramą įgyvendinant jaunimo mainų projektą.

Gegužės mėnesį Biržų kredito unijos administratorė yra pakviesta stebėti dvyliktokų vedamos ekonominio švietimo valandėlės trečiokams ir susitikti su mokyklos darbuotojais.

Šie susitikimai vyksta pagal mokykloje įgyvendinamo projekto „Kooperuokimės ir veikime kartu" veiklų programą.

 

Justinas Baltrušaitis

2012-04-28

2012.04.23

Turguje karaliauja našlaitės

Žvarboką ketvirtadienio rytą Biržų turgus mirgėjo gyvų gėlių žiedais. Lyg užburti žmonės sustodavo prie įvairiomis spalvomis švytinčių vėdryno kelmelių. Įspūdingi vėdryno žiedų bumbulai (taip kai kas vadina ir šias gėles) tarsi veržėsi iš medinių dėžučių ir prašėsi į biržiečių sodybas.

Tačiau 10 litų kainuojančių kelmelių nuo šalčio besigūžiantys žmonės pirkti dar nedrįso - svarstė, kaip tą žydinčią grožybę išsaugoti, kol vėdryną drąsiai bus galima perkelti į lauko gėlyną.

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir dar neįprasta spalvinga daugiametė gėlė levisija. Už ją pardavėjas prašė 12 litų.

Tačiau jei įspūdingais vėdryno ir levisijos žiedais žmonės kol kas daugiausiai tik gėrėjosi, tai pastelinėmis ir ryškiomis spalvomis viliojusias našlaites jau pirko. Vieni rūpinosi po žiemos žydėjimo šilumos išsiilgusius kapelius apsodinti, kiti planavo našlaitėmis puošti namų gėlynus.

Ketvirtadienį žmonės jau pirko pastelinėmis ir ryškiomis spalvomis viliojusias našlaites. Vieni rūpinosi kapus apsodinti, kiti planavo našlaitėmis puošti sodybų gėlynus.

Apželdinimo specialistai tikina, kad našlaites tinka sodinti prie bordiūrų, alpinariumuose, gėlių darželiuose. Siūloma nepamiršti, kad našlaites taip pat galima skinti ir merkti į vazas.

Kiekvienas galime rinktis našlaites pagal spalvą, atspalvius, žiedų formą, kvapą ir pan.

Yra išvesta daug našlaičių hibridų, tad didesnė ir spalvų variacija - yra tamsiai ir šviesiai mėlynų, geltonai mėlynų, šviesiai ir tamsiai violetinių, rausvų, baltų ir daugybė kitų spalvų atspalvių. Nuostabiai atrodo, kai ant vieno žiedo „užtykšta" ne viena spalva. Tie patys žiedlapiai varijuoja savo forma: nuo smailėjančių siaurų nedidelių žiedelių, lyg ir nebūdingų našlaitėms, iki didelių plačių apvalių žiedų.

Biržų turguje ketvirtadienį buvo galima rinktis ne tik akiai ir širdžiai, bet ir piniginei mielas našlaičių rūšis.

Paprastų, kantriai lauke žiemojusių našlaitėlių pundelį su 12 kelmų buvo galima nusipirkti už 12 litų. Gražumu viliojo nuo 1,5 iki 2 ir 2,5 lito kainuojančios subtilios smulkiažiedės ir dideliais žiedais stebinančios našlaitės. Už svyrančių smulkiais žiedais kelmelį prašyta 3, o nemažą vazoną smulkiažiedžių buvo galima nusipirkti už 18 litų.

Našlaitės - nuostabios gėlės, galinčios džiuginti net iki lapkričio mėnesio savo nepakartojamais žiedais. Beje, sakoma, kad, jei kada susapnuotume uostantys našlaitę, - tai reikštų laimę ir ištikimybę, o jei sapne gautume našlaičių - gerai klosis reikalai.

 

Alfreda Gudienė

2012-04-21

2012.04.23

Mugė nenuvylė

Ne vienerius metus biržiečius į rudeninę mugę tradiciškai kviesdavo (gal ir toliau kvies?) šiuo metu persitvarkymo nuotaikomis gyvenanti viešoji įstaiga „Tatulos programa". Kol dar „nesunoko" sprendimai dėl tolesnės „tatuliečių" veiklos ir ekologiškas šių metų derlius, į pavasario mugę praėjusį šeštadienį pakvietė Biržų rajono savivaldybės įstaigos.

Mugės organizavimo darbai gulė ant Biržų miesto seniūnijos ir Biržų kultūros centro pečių.

Kalbinti mugės dalyviai renginį gyrė, todėl drąsiai galima sakyti - pavasarinė mugė pavyko.

Į J. Janonio aikštę sugužėjusių prekybininkų gausa ir jų siūlomų prekių įvairovė liudijo, kad garsas apie Biržuose vyksiančią mugę pasiekė aplinkinius rajonus ir Latviją.

Pavasarinės mugės dalyvius smagiai nuteikė saulėta diena, aikštę užliejusi muzika ir gausybė pardavėjų, siūliusių savo prekes mažiems bei dideliems.

Seniūnijos ir kultūros centro specialistai bei vadovai sako, kad prekiautojams labai gerus įspūdžius paliko praėjusią vasarą Biržų miesto šventės metu vykusi mugė. Todėl šį pavasarį dar gerokai prieš kovo 4 - ąją seniūnija sulaukusi skambučių - lietuviai ir latviai prekiautojai teiravosi, ar Biržuose bus Kaziuko mugė. Jiems buvo perduota informacija apie po Velykų organizuojamą renginį.

Žinia apie mugės datą, anot organizatorių, sklido iš lūpų į lūpas. Daugelis dalyvių informaciją perskaitė savivaldybės interneto puslapyje, spaudoje.

Šeštadienį gamta nepagailėjo gero oro, tad apsilankiusieji mugėje turėjo ne tik praktinės naudos, bet ir malonaus poilsio minučių.

Didelio populiarumo sulaukė vaismedžiais prekiavę mugės dalyviai, kurie buvo tiesiog apgulti pirkėjų, pasirengusių šį pavasarį atnaujinti ar pasodinti sodus, apželdinti sodybas. Populiarumu skųstis negalėjo ir gėlių pardavėjai, atvežę retesnių pavasario grožybių.

Moterys rinkosi žalvario, vario papuošalus, kvepiančius natūralius muilus, drauge su vyrais tikrino keramikos gaminių stiprumą, į ką tik nupirktus pintus krepšius krovė ir į namus nešėsi puikios žuvies, mėsytės, kepinių.

 

Alfreda Gudienė

2012-04-21

2012.04.12

Verslininkai pelnosi iš nusikalsti linkusių nepilnamečių

Vaikų socializacijos centro „Širvėna" auklėtiniai be vargo gali nusipirkti alkoholio Kučgalio kaimo parduotuvėje.

 

„Mūsų kaime perauklėjami sunkaus elgesio paaugliai Velykas šventė prisigėrę. Gėrimus jie pirko vienoje kaimo parduotuvių", - po švenčių redakciją pasiekė pranešimas iš Kučgalio.

Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, kaimo žmonės girdėjo balsus, esą sklidusius iš vienos kaimo parduotuvės. Pasak kučgaliečių, tai Vaikų socializacijos centre dirbanti auklėtoja Loreta Dovidonienė auklėjusi parduotuvės savininkę, kad ši pardavusi alkoholį nepilnamečiams centro auklėtiniams.

„Šiaurės rytai" išgirdo pasakojimą, kad tą dieną linksmai šventę nusikalsti linkę paaugliai parduotuvėje gėrimus pirko ne pirmą sykį. Tik neva apsiperkant antrąjį kartą juos užklupusi tą dieną centre dirbusi auklėtoja. Ką tuo metu veikė „Širvėnos" apsaugos darbuotojas Mindaugas Navickas, neaišku. Vieni pasakoja, kad jis į parduotuvę lydėjęs vaikus, kiti - kad vaikinai į kaimą išėjo kartu su auklėtoja.


„Girdėjosi, kaip Loreta (auklėtoja Dovidonienė - aut.) šaukė pardavėjai, kad už tokius darbelius parduotuvė galinti netekti licencijos, tai yra teisės prekiauti alkoholiu", - sakė trečiadienį „Šiaurės rytų" kalbintas kaimo žmogus.

Auklėtoja esą atėmusi iš vaikų alkoholį (redakcijos žiniomis, tai buvo kelios „pūslės" stipraus alaus) ir krovusi jį ant prekystalio. Kučgaliečių žiniomis, tą dieną parduotuvėje dirbusi pati savininkė.

Kaimo žmonės nuogąstavo, kad be vargo alkoholio bei cigarečių kaime nusipirkti galintys sudėtingo elgesio paaugliai gali pridaryti bėdos ir sau, ir kitiems.

Vaikų socializacijos centro direktorė Laima Vaičienė trečiadienį „Šiaurės rytams" patvirtino žinanti apie alkoholio pardavimo nepilnamečiams auklėtiniams faktą. Tačiau ugdymo įstaigos vadovė tikino, kad vaikai alkoholio nevartojo.

„Pati su jais bendravau ir mačiau, kad jie tikrai blaivūs", - teigė direktorė L Vaičienė. Ji patvirtino, kad tą dieną dirbo pedagogė L. Dovidonienė, kuri ėjo su auklėtiniais į parduotuvę.

Pasak direktorės, vaikai esą pirmieji nubėgę į parduotuvę ir prisipirkę alkoholio, kurį iš jų atėmė iš paskos atėjusi auklėtoja.

Pasiteiravus, ar Socializacijos centro vadovė kreipėsi į policiją ar alkoholio bei kontrolės tarnybą ir pranešė apie neleistinai besielgiančius prekybininkus, direktorė atsakė, kad apie tai galvojama. Sprendimas kol kas dar nepriimtas.

Biržų policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė informavo, kad šią savaitę negauta nė vieno pranešimo apie prekybos alkoholiu pažeidimus. Policijos atstovė priminė, kad nuo šių metų sausio 1 dienos prekybai alkoholiu ir tabako gaminiais skiriamas padidintas dėmesys. Už pažeidimus baudžiamas ne tik pardavėjas - ekonominių sankcijų sulaukia ir prekybos įmonės vadovai.

 

Alfreda Gudienė

2012-04-12

2012.04.05

Viešos bėdos dėl asmeniškų reikalų

Biržų miestas turi problemų dėl apsišiukšlinimo (gyventojų nenoru naudotis atliekas išvežančios įmonės paslaugomis). Yra bėdų ir dėl asmens higienos bei švaros (mieste tiek nedaug vandentiekio tinklų, o pirties iš viso nebėra).

Be minėtų problemų, Biržai turi ir ypatumų. Vienas iš jų - ne viešo (ne patvory, pakrūmėj ar paupy) gamtinių reikalų atlikimo galimybių apribojimas. Jis akivaizdus netgi didžiausiuose visuomeninės paskirties objektuose - prekybos centruose.

 

Tarybos nario iniciatyva

Kadangi rūpintis viešąja tvarka ir švara mieste yra viena iš savivaldybės priedermių, ne politiniais žaidimais užsiimti, o pareigą savo miestui ir jo žmonėms atlikti rūpi vienam iš vyriausių Biržų rajono tarybos narių Mykolui Taujanskui.

„Nuo pono Mykolo čia viskas ir prasidėjo", - sako savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė, sukvietusi pasitarti biržiečius prekybininkus dėl tualetų. Ji taip pat rengė raštą Biržuose veikiančių prekybos centrų vadovams.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja A. Pocienė prekybininkams priminė higienos normas.

„Savivaldybės mero pavedimu išnagrinėjome Biržų rajono savivaldybės tarybos nario Mykolo Taujansko prašymą „Dėl viešosios tvarkos mieste", kuriame nurodoma, kad prekybos centruose nėra nuorodų, kur yra viešasis tualetas. Vadovaudamiesi Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Viešieji tualetai" (...) prašome viešųjų tualetų vietas pažymėti rodyklėmis ir sutartiniais ženklais, kad žmonėms būtų patogu prekybos centruose juos rasti ir jais naudotis", - tokio turinio raštus kovo 14 dieną savivaldybė išsiuntė „Supernetto", „Norfos mažmenos" (J. Basanavičiaus g. 1) ir „IKI" prekybos centrų vadovams.

 

Tualetų arba nėra, arba jie užrakinti

Supernetto", „IKI" prekybos centruose viešieji tualetai yra, tačiau jie užrakinti ir bėdai prispyrus tik atkakliausieji sugeba išsireikalauti raktą. Savivaldybės vadovai sulaukia pranešimų, kad su tokiais prašytojais kai kurių prekybos centrų darbuotojai elgiasi gana įžūliai.

„Žmogui ir išeinamon patekt neįmanoma. Kai už prekes moku, tai esu pageidaujamas klientas, o kai reikalas prispiria, tai nors prie durų tūpk", - paprastą išmintį dėstė vieno gražaus prekybos centro pirkėjas.

Šalia bažnyčios stovinti ir „apie viską už mus pagalvojanti bei rūpestinga kaip mama" parduotuvė nepagalvojo, kad iš viso rajono atvykstančius klientus gali prispirti gamtiniai reikalai. Viešojo tualeto parduotuvėje iš viso nėra. Tiesiog jam suprojektuoti ir įrengti nebuvo vietos. Taip dabar sako kadaise prekybos objekto tinkamu naudoti pripažinimo komisijoje dalyvavę asmenys.

Naujoje „Maxima" ženklu pažymėtoje parduotuvėje Vabalninko gatvėje tualetas įrengtas pagal visus reikalavimus. Ir jo durys neužrakintos.

Ne tik praktiškus, bet ir visus po vienu stogu įsikūrusių įstaigų klientus bei įstatymus gerbia ir Respublikos gatvėje esanti „Norfa".

Savivaldybėje vykusiame pasitarime dalyvavęs šio prekybos centro vadovas Saulius Balčiūnas teigia, kad rūpinimasis viešojo tualeto patalpų priežiūra yra viena iš kultūringo darbo ir pagarbos klientams dalių.

Tuo tarpu prie turgaus esančioje „Norfoje" viešojo tualeto nėra. Projektuojant bei atiduodant naudoti prekybos centrą turbūt „laikyta", kad jo funkcijas atliks autobusų stoties tualetas.

„Supernetto" prekybos centre viešasis tualetas yra, tačiau, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, į jį neveda jokios nuorodos, patalpa užrakinta.

Tualeto klientams nėra ir „IKI cento" parduotuvėje - rekonstruojant ir priimant patalpas komisija turbūt galvojo, kad „ekstra" atveju jo funkcijas gali atstoti daugiabučio namo laiptinė.

 

Įstatymas - vienas, o realybė - kita

Statybos techninis reglamentas reikalauja: „Kiekviename visuomeninės paskirties statinio aukšte turi būti įrengiami tualetai. Vyrams ir moterims turi būti įrengiami atskiri tualetai, neatsižvelgiant į darbuotojų ar lankytojų skaičių. Kiekviename tualeto tambūre turi būti įrengiami praustuvai ir rankų džiovintuvas (arba įrenginys vienkartiniams rankšluosčiams). Tualetai gali būti ne toliau kaip 50 m nuo labiausiai nutolusios nuolatinės žmonių buvimo vietos (patalpos).

(...) Kiekviename statinio aukšte turi būti ne mažiau kaip vienas su atskiru įėjimu tualetas, pritaikytas žmonėms su negalia. Žmonėms su negalia pritaikytos kabinos turi būti įrengiamos ir vyrų, ir moterų tualetuose su bendru įėjimu."

Kas privalo kontroliuoti, kad bent jau įrengti viešieji tualetai nebūtų užrakinti ir į juos galėtų patekti be „protekcijų"?

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėja Elena Bajorūnienė sako, kad jos vadovaujamas skyrius negali atlikti kontrolės funkcijos, o tik dalyvauja priimant objektą ir žiūri, ar jis atitinka projektą.

„Jei projekte numatytas viešasis tualetas yra įrengtas, jis turi būti naudojamas pagal paskirtį", - sako E. Bajorūnienė.

Kas tą turi užtikrinti? Panevėžio VSC Biržų skyriaus vedėjos E. Bajorūnienės asmenine nuomone, savivaldybė turi žiūrėti, kas dedasi jos valdose.

„Vietos valdžia rajone yra ir Seimas, ir Vyriausybė", - savivaldos reikšmę vertina biržietė E. Bajorūnienė.

 

Į savivaldybės raštą atsiliepė ne visi

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja A. Pocienė antradienį „Šiaurės rytams" sakė, kad kol kas atsakymo į išsiųstus raštus sulaukė tik iš prekybos centro „IKI" vadovo. Žadama atrakinti tualetą ir su patalpų savininku derinti privalomų rodyklių bei ženklų įrengimą. „IKI" vadovai taip pat norėtų, kad prie tualeto priežiūros prisidėtų ir pastate veikiančios vaistinės bei gėlių parduotuvės šeimininkai.

Kiti prekybos centrai kol kas tyli, tačiau savivaldybės vadovai tikisi jų atsakymų sulaukti iki savaitės pabaigos.

Ką darys tos parduotuvės, kuriose tualetai neįrengti?

Prie turgaus esančios „Norfos" vadovai esą svarsto galimybę prisidėti prie šalia esančio autobusų stoties tualeto išlaikymo. O prie miesto aikštės esančios „Maxima" vadovai gal padėtų rūpintis valgyklos tualetu, kurio prireikia ir parduotuvės klientams?

 

Tvarkingas ir veikiantis tualetas - firmos garbės reikalas

Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Adolfas Rinkūnas sako, kad jo vadovaujamos įstaigos pareiga kontroliuoti, kaip maisto gamybos ir prekybos įmonėse prižiūrimi personalui skirti tualetai.

„Personalui skirti tualetai turi būti švarūs, tvarkingi ir veikiantys. Šią sritį kontroliuojame ir už ją atsakome mes", - sako Biržų VMVT vadovas.

O dėl prekybos įmonėse esančių visuomeninės paskirties tualetų veiklos VMVT specialistai tegalintys teikti siūlymus, rekomendacijas bei prašyti, kad jie būtų veikiantys ir prieinami žmonėms.

„Tai yra firmos garbės ir prestižo reikalas", - apie prekybos centrų požiūrį į viešuosius tualetus mano Biržų VMVT viršininkas A. Rinkūnas.

Trečiadienio rytą apsilankius didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose yra viešieji tualetai, be vargo ir prašymo „duoti raktelį" buvo galima patekti į Respublikos gatvės „Norfos" ir Vabalninko gatvės „Maximos" prekybos centrų viešuosius tualetus.

„J. Janonio aikštėje esančio „Supernetto" darbuotoja parodė specialiais ženklais pažymėtas, tačiau užrakintas duris. Darbuotoja maloniai paaiškino, kad gavus iš savivaldybės raštą įspėti visi darbuotojai, kad, klientams prireikus tualeto paslaugų, duotų raktą. Nors, pasak firminę centro uniformą dėvinčios moters, raktelį ir anksčiau gauti esą nebuvę jokių problemų. Be to, netoliese juk esantis ir Autobusų stoties tualetas...

Kol kas jokiais ženklais nepažymėtos prekybos centro „IKI" tualeto durys buvo atviros - patalpoje dirbo valytoja. Ji tikino, kad tualetas jau senokai neberakinamas ir į jį patekti gali visi (jį randantys? - aut.).

Kalbinti žmonės aiškino, kiek daug problemų dėl nepažymėto ir užrakinto prekybos centro tualeto turėdavo vaistinė, į kurios tualetą maldaudami prašydavosi bėdų prispausti vieno iš didžiausių Biržuose prekybos „akropolių" klientai.

 

Alfreda Gudienė

2012-04-05

2012.03.20

Smaugia ir skolos, ir kainos

Po vasario mėnesio šoktelėjus sąskaitoms už šildymą, Biržų rajono biudžetinių įstaigų skolos tapo dar grėsmingesnės.

 

Skolų mokėjimo grafikas - ne išeitis

Lygiai prieš savaitę Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, patarėjas Eividas Šernas ir Seimo narys Valdemaras Valkiūnas Vilniuje susitiko su UAB „Litesko" komercijos direktoriumi Rimantu Germanu.

Kai apie galimą auditą ir gyventojams tiekiamos šilumos kainų mažinimo galimybes pakalbėję savivaldybės atstovai grįžo į Biržus, netrukus sulaukė „Biržų šilumos" priminimo apie biudžetinių įstaigų skolas.

Savivaldybės biudžetinių įstaigų įsiskolinimas kovo 1 dieną buvo 1 mln. 703 tūkst. 942 Lt. Skola už šildymo kompensacijas buvo 575 tūkst. 543 Lt.

Iš viso šilumos tiekėjams kovo 1 d. buvo nepervesta 2 mln. 279 tūkst. 458 Lt.

Penktadienį Biržų rajono savivaldybės ir UAB „Litesko" Biržų filialo vadovai susidariusią situaciją aptarė susirinkę rajono merėskabinete. Pokalbyje dalyvavo trijų miesto mokyklų atstovai, aiškinę, kodėl jų įstaigose žymiai padidėjo šilumos suvartojimas.

Rajono merė Irutė Varzienė susidomėjusi tyrinėjo šilumos tiekimo įmonės vadovų Remigijaus Jakubausko ir Janinos Krūminienės rodomas termovizines pastatų nuotraukas.

Merė Irutė Varzienė „Biržų šilumos" direktoriui Remigijui Jakubauskui ir komercijos direktorei Janinai Krūminienei priminė atvirą savivaldybės poziciją šilumos plano tikslinimo klausimu.

Direktoriaus R. Jakubausko telefoninio skambučio sulaukusi ir minčių apie skolų už šilumą grąžinimo grafiko sudarymą išgirdusi rajono vadovė teigė, kad toks grafikas - ne išeitis.

„Savivaldybė pinigus už šilumą perveda pagal galimybes. Jei sudarytume grafiką, jį turėtų tvirtinti rajono taryba. O tada iškiltų klausimas - kaip su kitais kreditoriais? Juk tokiu atveju sukuriame beprecedentę situacij", - kalbėjo merė.

„Biržų šiluma" vadovas R. Jakubauskas tikino, kad susitikime norima pasiekti nors žodinį susitarimą, nes savivaldybės įsiskolinimas tęsiasi ne vienerius metus ir tas esą kelia nerimą.

Komercijos direktorė J. Krūminienė teigė, kad biudžetinių įstaigų skolos mažiausios buvo 2006 metais, o 2012 - aisiais jos „šovė" į viršų.

„Šoktelėjo dėl to, kad gautos didesnės sąskaitos už šilumą", - atsakė merė.

„Biržų šilumos" vadovas juokaudamas pastebėjo suprantantis, kad savivaldybė negali planuoti pajamų pagal oro temperatūrą. O vasarį vidutinė temperatūra buvo 9,3 laipsniai šalčio, kai tuo tarpu sausį vidutinis jos dydis - 3,2 laipsnio.

R. Jakubauskas teigė, kad vienintelis būdas mažinti šilumos sunaudojimą yra pastatų renovacija, leidžianti naudoti perpus mažiau šilumos. Tą aiškiai rodančios termovizinės nuotraukos, kurias direktorius demonstravo rajono vadovams.

Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė teigė, kad, augant kainoms ir 5 milijonais litų sumažėjus biudžetui bei vėluojant pervedimams iš valstybės iždo, situacija darosi sudėtinga. Vedėja žadėjo, kad savivaldybė kas mėnesį galės pervesti po 200 tūkst. litų. Šiomis dienomis 351 tūkst. Lt sumažintas įsiskolinimas už šildymo kompensacijas. Anot vedėjos, savivaldybė daug skolinga ne tik šilumos tiekėjams, bet ir komunalininkams, autobusų parkui bei kitas paslaugas teikiančioms įmonėms.

 

Dujininkas savivaldybę laiko „už apynasrio"

„Jus smaugia mūsų skolos, o mus - jūsų kainos", - juokaudama įtampą bandė sklaidyti merė.

„Įstaigose, kurios šildomos dujomis, skolų praktiškai nėra...Norime padėti jums susivokti, kokios yra jūsų galimybės tas skolas mūsų įmonei dengti", - diplomatiškumo intonacijomis pridengtą užuominą pateikė „Litesko" filialo direktorius.

Pasak merės, dujomis šildomų biudžetinių įstaigų skolų nereikėtų lyginti.

„Jų tikrai mažiau, nes skaičiuojami dideli delspinigiai", - atsakė rajono vadovė. Vienam vaikų darželiui (dujomis šildomas „Ažuoliukas" - aut. past.) per nepilną mėnesį esą priskaičiuota 600 litų delspinigių.

„Mes delspinigių neskaičiuojame, tad ir norėjome iš jūsų išgirsti bendrą informaciją, kad tie įsiskolinimai mažės ar bent jau neaugs", - reagavo šilumos tiekimo įmonės direktorius.

Pagal griežtas sutarties sąlygas dujas tiekianti ir per mėnesį apie 1 tūkst. Lt delspinigių galinti priskaičiuoti L. Indriliūno įmonė šildo „Atžalyno", Pabiržės, Medeikių mokyklas ir „Ąžuoliuko" vaikų darželį. Mokykla „Atžalynas" už šildymą vasario mėnesį turi mokėti 43 tūkst. Lt., Pabiržės mokykla - 36, darželis „Ąžuoliukas" - 22, Medeikių mokykla - 20 tūkst. Lt.

Savivaldybė iš esmės įsiskolinimų šiai įmonei ir neturi.

„Litesko" šildymas vasario mėnesį buvo ne ką brangesnis. Tarkim, standartinio tipo vaikų darželiai „Drugelis" ir „Vyturėlis" už mėnesį gavo 24 tūkst. Lt sąskaitas.

Sutartyse numatyti dideli delspinigiai verslininkui padeda iš savivaldybės atgauti skolas.

Biudžetines įstaigas dujomis šildyti L. Indriliūno įmonė pradėjo savivaldybei vadovaujant mero Vytauto Zurbos, vicemero Kęstučio Slavinsko ir administratoriaus Romo Šaltausko komandai. Darželis „Ąžuoliukas" ir mokykla „Atžalynas" dujomis šildomi nuo 2000 metų, o Pabiržės ir Medeikių mokyklos - nuo 2005-ųjų.

 

Vieni persistengė taupydami, kiti šildo orą?

Iš dalies renovuota ir šilumos sunaudojimą kasmet mažinanti Kaštonų pagrindinė mokykla už vasarį gavo 50,7 tūkst. Lt sąskaitą, išgąsdinusią ir mokyklos, ir rajono vadovus.

„Taip atsitiko dėl perdėto taupymo", - aiškino šilumos tiekėjo atstovė J. Krūminienė. Anot jos, žemesnį temperatūros režimą palaikiusią mokyklą vasario šaltis privertė šildytis daugiau. Kadangi pastatas buvo įšalęs, patalpų temperatūros padidinimui tekę sunaudoti daugiau šilumos.

„Mes negalime energijos švaistyti pro langus. Kol orai nebuvo labai šalti, gyvenome šiltai ir tiekėjų prašėme nekelti temperatūros. Užėjus šalčiams, teko ją didinti. Tai įsivaizduojate, kiek mums kainuotų šildymas pagal jūsų temperatūrų grafiką. Tai yra baisūs pinigai", - šilumos tiekėjams kalbėjo direktorius Vytautas Stanulevičius.

Įdomu tai, kad renovuota „Aušros" mokykla už šildymą vasario mėnesį gavo palyginti nedidelę 33 tūkst. Lt sąskaitą.

Tuo tarpu „Saulės" gimnazija už vasario mėnesį turės mokėti net 73 tūkst. Lt.

Anot pokalbyje dalyvavusio gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams Džiugo Samulionio, didžiausi šilumos nuostoliai yra dėl prieš 12 metų netinkamai renovuotos sporto salės - „ angaro".

„Nežinau, kas ją renovavo, tačiau ten nėra jokio apšiltinimo. Didžiulė bėda yra šiuo klausimu", - sakė Dž. Samulionis. Kad sporto salėje temperatūra būtų didesnė nei 12 laipsnių, tenka didinti šilumos sunaudojimą.

„Apšiltinimo medžiagos iš viso nesudėtos arba sudėtos ne tokios, kokių reikia", - replikavo „Litesko" direktorius. Jis skeptiškai atsiliepė ir apie skolose už šildymą skendinčią Nemunėlio Radviliškio mokyklą, kuri apjuosta šilumą į aplinką spinduliuojančiomis antžeminėmis trasomis.

„Skubėjo kuo greičiau pinigus įsisavinti ir trasas nutiesė greičiausiu būdu - virš žemės", - mano „Litesko" atstovas. Jo mintis apie 1994 metais skubotai įgyvendintą politinį sprendimą paliudija radviliškiečiai.

Nemunėlio Radviliškio mokyklos skola bendrovei „Litesko" už šildymą kovo 1 dieną buvo 256 tūkst. 755 Lt. Šilumos tiekėjai „Saulės" gimnazija įsiskolinusi 297 tūkst. 756 Lt, Kaštonų mokykla - 187 tūkst. 807 Lt, „Aušros" mokykla - 156 tūkst. 100 Lt, darželiai „Drugelis" - 94 tūkst. 206 Lt, „Genys" - 142 tūkst. 910 Lt, „Rugelis" - 52 tūkst. 544 Lt.

Sporto mokyklos skola už šilumą 33 tūkst. 527 Lt, Muzikos mokykla skolinga 18 tūkst. Lt. Savivaldybės administracija įsiskolinusi 137 tūkst. 788 Lt, muziejus „Sėla" (su biblioteka) - 137 tūkst. 815 Lt, Kultūros centras - 52 tūkst. 645 Lt.

Susitikimas baigėsi bendru nutarimu, kad skolas reikia nuolat pagal galimybes dengti. „Litesko" filialo vadovas R. Jakubauskas pažadėjo, kad šilumos kainą mažinti padėsianti Kaštonų katilinės katilo rekonstrukcija bus atlikta jau iki kito šildymo sezono pradžios.

 

Alfreda Gudienė

2012-03-17

2012.03.13

Pilies restorane šeimininkaus biržietė

Kovo 5 dieną pilies rūsio patalpos perduotos jas išsinuomojusiai Renatos Greviškienės įmonei.

 

Į Biržų krašto muziejaus „Sėla" skelbtą konkursą restorano veiklai išsinuomoti restauruotas ir tam pritaikytas pilies rūsio patalpas atsiliepė dvi įmonės. Abi jos turi maitinimo paslaugų teikimo patirtį ir abi priklauso Biržų rajono verslininkams.

Konkurse dalyvavo Edmundo Kazlausko ir Renatos Greviškienės įmonės. Pasak muziejaus direktoriaus Gintaro Butkevičiaus, pradinė nuomotojo pasiūlyta 364,78 kvadratinių metrų patalpų nuomos mėnesiui kaina buvo 600 litų.

Konkursą laimėjo R. Greviškienės įmonė, už nuomą pasiūliusi 867 litus. E. Kazlauskas patalpas ketino nuomotis už 802 litus.

Vasario 26 dieną su konkurso laimėtoja pasirašyta patalpų nuomos sutartis, o kovo 5 dieną sutarties šalys pasirašė patalpų perdavimo aktą.

Vasaros pradžioje Biržų pilyje turėtų pradėti veikti restoranas, kuriame šeimininkausianti įmonės savininkė Renata Greviškienė maitinimo versle dirba nuo 1996 metų.

Viena iš sutarties sąlygų - restoranas turi pradėti veiklą praėjus trims mėnesiams po jos pasirašymo. Tad birželį biržiečiai ir miesto svečiai jau turėtų galimybę pilies rūsyje ragauti aplinkos dvasią atitinkančius patiekalus, mėgautis biržiečių aludarių gėrimu ir tikėtis sužinoti tikro naminio alaus skonį.

Kad Biržuose apsilankę svečiai galėtų paragauti gyvo naminio alaus - viena iš verslininkės R. Greviškienės puoselėjamų svajonių. Nuo 1996 metų maitinimo verslu užsiimanti biržietė pasirengusi klientams pasiūlyti senovėje gamintų ir galbūt primirštų lietuviškų patiekalų, kurių ne visuomet galima rasti kavinėse ar valgyklose.

Verslininkė ir muziejaus direktorius akcentuoja, kad būsimo restorano - menės valgiaraštį bei aplinką koreguos ne tik klientų skonis, bet ir pilies dvasia.

„Vasarą tikrai turėsime dirbti gerokai ilgiau negu trunka muziejaus darbo valandos. Kitaip išsilaikyti neįmanoma", - sako verslininkė. Dabar įmonė turi pasirūpinti virtuvės įranga (maistas turi būti gaminamas vietoje), restorano menės baldais.

„Laiko nėra daug, turime suktis, kad spėtume vasaros pradžioje kviesti svečius.

Investicijos laukia „žiaurios", tačiau tikiuosi sėkmės. Stengsiuosi nesugadinti gero vardo, kurį ne taip lengva buvo užsidirbti", - sako R. Greviškienė, daugeliui biržiečių pažįstama kaip puiki šeimininkė, kurios patiekalus ragauja ir garbiausi Biržų svečiai.

Pilies restorane ketinama ne tik maitinti ekskursijų, edukacinių programų bei įvairių renginių dalyvius, bet ir rengti užsakomuosius pobūvius. Muziejaus darbo valandomis pilies menėje bus aptarnaujami visi lankytojai, norintys stipriau užkąsti ar pasmaližiauti garsėjančiais Renatos pyragais, o vakarais bus laukiama jaukiai laiką praleisti norinčių klientų.

Ar vakarais ilgai dirbsiantis restoranas pilies šeimininkams nekels papildomų rūpesčių?

„Jei atsiras problemų, ieškosime būdų, kaip jas spręsti. Manau, kad daugelis panašių problemų išsprendžiamos dialogo būdu", - sako savivaldybės turtą - pilies rūmus - patikėjimo teise valdančio Biržų krašto muziejaus „Sėla" direktorius G. Butkevičius.

Nuo 2002 metų gegužės galiojusi panaudos sutartis, pagal kurią po biblioteka esančio rūsio šeimininku buvo Viešoji biblioteka, neteko galios. Dabar rūsio dalį, kurioje įrengtos patalpos restoranui, patikėjimo teise valdo muziejus, sudaręs nuomos sutartį su konkursą laimėjusia R. Greviškienės įmone.

Viena iš sutarties sąlygų - verslininkė privalo su muziejaus vadovybe derinti užsakomųjų pobūvių laiką, sutartyje yra saugiklių, turinčių padėti pilies šeimininkams rūpintis restorano lygiu bei įpareigoti verslo įmonę rūpintis klientų elgesiu rūmų patalpose ir pilies teritorijoje.

 

Alfreda Gudienė

2012-03-13

2012.03.05

Beveik pusė Biržų rajono darbdavių planuoja steigti naujas darbo vietas

Vasario 29 dieną Panevėžio teritorinės darbo biržos Biržų skyriuje vyko konferencija „Darbo rinkos prognozių ir Įsidarbinimo galimybių barometrų 2012 m. pristatymas".

Renginyje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės, Biržų rajono verslininkų asociacijos, VšĮ „Versli Lietuva", rajono mokyklų, Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, Biržų pataisos inspekcijos atstovai.
Prognozė buvo parengta remiantis darbdavių apklausų rezultatais, demografinių, ekonominių bei darbo rinkos pokyčių analize.
Apklausoje dalyvavo 434 Panevėžio apskrities darbdaviai, tarp jų 85 Biržų rajono darbdaviai. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas proporcingai parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas ir dirbančiųjų skaičių.
2012 metais 30,6 proc. apklausoje dalyvavusių darbdavių planuoja savo gamybos (paslaugų) poreikio augimą, 7,6 proc. - mažėjimą.
Biržų rajone net 48 proc. respondentų planuoja steigti naujas darbo vietas ir tik 2 proc. - mažinti dirbančiųjų skaičių. Didžiausios įsidarbinimo galimybės bus kvalifikuotiems darbininkams (78 proc. visų įsidarbinusių), mažos - asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą (13 proc.) ir nekvalifikuotiems darbininkams (9).
Biržų rajone didžiausią paklausą turės tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, siuvėjai, metalo apdirbimo staklių operatoriai, statybininkai, kepėjai ir konditeriai.
Darbo rinkos prognozė, Įsidarbinimo galimybių barometrai 2012 metams visą kovo mėnesį bus pristatomi konsultavimo grupėse užsiėmimų, renginių moksleiviams, mokyklų bendruomenėms metu.

Panevėžio teritorinės darbo biržos Biržų skyriaus informacija
2012-03-03

2012.02.14

Tarp investicinių iliuzijų ir biudžetinės tikrovės

Ketvirtadienį vykusiame Biržų rajono valdžios atstovų ir verslininkų susitikime dar labiau išryškėjo, kad ne tik dešimtimis milijonų skaičiuojamos europinės paramos lėšos lemia, kaip mes gyvename.

 

Susitikimą su verslininkais Biržų pilyje pradėjusi Biržų rajono merė Irutė Varzienė džiaugėsi išvydusi naujų veidų. Pranešė, kad susitikimo temas padiktavo valdančiosios koalicijos diskusijose bei verslininkų pageidavimuose išsakyti klausimai.

 

Kontrastai

„Jūs kaip niekas kitas žinote laiko vertę", - konstruktyviam pokalbiui, sukoncentruotam į aktualijas, verslininkus kvietė merė.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad laiko tėkmės svarbą dar labai savotiškai suvokia kai kurie savivaldybės administracijos atstovai. Jei vieni sugebėjo prikaustyti klausytojų dėmesį, kiti kalbėjo lyg iš praėjusių metų ūkanų, berdami gatvių pavadinimus ir milijoninius skaičius, kurie kėlė jei ne pyktį, tai bent jau šypseną.

Mero patarėjas Eividas Šernas pranešė, kad į susitikimą buvo kviesta apie 100 žmonių, ir dėkojo atėjusiems, kuriems įdomu, kas vyksta rajone. Pranešta, kad šių metų biudžete verslo rėmimo programai numatyta 10 tūkst. Lt., apie kurių naudojimą detaliai galima pasiskaityti savivaldybės interneto tinklalapyje. Pinigus bus galima naudoti ir metodinės pagalbos suteikimui pradedantiems verslą.

„Padėtis pakankamai sudėtinga ir įtempta", - finansinę šių metų savivaldybės biudžeto situaciją reziumavo Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė. Biržų rajono savivaldybės 2012 metų biudžeto pajamų planas (62,4 mln. Lt) , lyginant su praėjusių metų (68 mln. Lt) sumažėjo net 5,6 mln. Lt.

Ne visų Biržų savivaldybės administracijos skyrių vedėjų pateikta informacija sudomino renginio dalyvius. Kai kurie pranešimai ir juose minimi skaičiai bei faktai atrodė nesuderinami su realia savivaldybės biudžeto situacija ir galimybėmis tinkamai panaudoti lėšas.

Savivaldybės įstaigų veiklai užtikrinti, pasak vedėjos, reikėtų apie 80 mln. litų.

Privalu užtikrinti 23 ugdymo įstaigų, bibliotekų, muziejaus, Turizmo informacijos centro, kultūros įstaigų veiklą. Reikia dengti ir apie 3 mln. skolų bei paskolų.

„Poreikiai tenkinami labai sunkiai, mažinami mokos fondai (darbo užmokesčio - 6 procentais)", - apie sudėtingą biudžeto formavimą kalbėjo D. Šarkūnienė.

Tuo tarpu Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjos Zitos Marcinkevičiūtės pranešimas atspindėjo, atrodytų, visai kitokią realybę. Įvykdyta bei vykdoma daugybė Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos bei valstybės ir savivaldybės lėšomis finansuojamų projektų.

Pasak vedėjos, iš 2007 - 2013 metų ES paramos programos vykdomi 57 projektai, kurių bendra vertė - 74 mln. Lt. Iki šių metų vasario 1 dienos jau įgyvendinta projektų už 35 mln. Lt. Šiuo metu įgyvendinami 22 projektai. Atlikta daugybė gerų darbų. Jau baigtas planuotas Širvėnos ežero valymas, tačiau jį dar ketinama tęsti ir tam gauti lėšų. Baigiama ir „Aušros" renovacija, išasfaltuotos 4 gatvės ir t. t. Bus suprojektuoti bei pastatyti ir savarankiško gyvenimo namai, ir daugiafunkciniai centrai Kirdonių bei Parovėjos kaimuose, ir šunelių vedžiojimo takai atsiras.

Tik nebuvo aišku, kurie investiciniai projektai jau parengti, kuriuos tik ketinama pirkti, o kuriems dar žemės sklypai nesuformuoti.

„Pagal tai, kas išvardyta, Biržai turėtų pirmauti šalyje", - pasigirdo abejonė iš salės.

„Daug tų milijonų įsisavinta yra, tik nesimato, kur jie yra mieste", - replikavo vienas verslininkas. Jis sakė nesuprantantis, kodėl Biržuose atsisakoma relaksacijos komplekso statybos, o ketinama įrengti 800 žiūrovų skirtą sporto salę.

Anot verslininko, iš kur Biržuose atsiras tiek krepšinio gerbėjų, jei mūsų komandai ne itin sekasi.

Dėl sporto komplekso, kuris galėtų tapti ir svarbia verslo aplinkos dalimi, sutarta rengti atskirą diskusiją.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas einanti Loreta Munikienė plačiai papasakojo apie kapinių išplėtimą bei prekybos paviljonų šalia jų atsiradimą.

„Kažin, ar tuose prekybos paviljonuose bus galima nusipirkti kostiumų", - juokavo buvusio rajono pažadus statant „Iki" prekybos centrą prisiminęs vienas susitikimo dalyvis.

 

Kai sužaliuoja asfaltas...

Vietinio ūkio skyriaus vedėjui pradėjus vardyti sutvarkytas ir dar asfaltavimo laukiančias gatves, vienas iš verslininkų suabejojo: „Tai čia šitos visos sutvarkytos gatvės yra Biržuose?"

Kitas renginio dalyvis išsakė nuomonę apie Žemaitės gatvę, kurios dalis po brangios rekonstrukcijos baigia užversti upę. O kai kuriose gatvėse pro nekokybiškai paklotą asfaltą jau želianti žolė.

„Tai jau geriau iš viso to asfalto neklokite, palikite žvyruotas gatves, nors bus sveikiau gyventi", - nekontroliuojama darbų kokybe piktinosi verslo žmogus.

Susitikimo dalyviai kalbėjo apie nesutankintu gruntu arba medžių šakomis ir supuvusiais vaisiais užverčiamas komunikacijų tinklų trasas ir kitus dalykus, nuo kurių priklauso, ar įsisavinti milijonai tikrai pagerina biržiečių gyvenimo kokybę.

Eilinį sykį paaiškėjo, kad trūksta tinkamos darbų priežiūros, o savivaldybės darbuotojai teigė neturintys laiko visko aprėpti.

„Negaliu aš stovėti gatvėje ir žiūrėti. Man dar reikia dirbti su šešiais projektais", - sakė už gatvių priežiūrą atsakingas Vietinio ūkio specialistas Rimantas Martinonis.

 

Ko trūksta ir ko vis laukiama?

Nors jau kone metus aiškinama, kad nuo darbų dūstančiame savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriuje trūksta darbuotojų ir dėl to vėluoja darbai su projektų planavimu bei vykdymu, vėlgi išaiškėjo tik valdininkams suvokiamas dalykas. Iki šiol niekaip nesugebama parengti reikalingos pareigybės aprašo ir paskelbti konkursą.

Paprašyta patvirtinti arba paneigti faktą, kad laukiama, kol konkurse galės dalyvauti į Biržus ketinantis grįžti buvęs darbuotojas Aidas Glemža, vedėja sakė, kad konkursas bus atviras ir jame galės dalyvauti visi.

Administracijos direktorius Vytautas Džėja teigė, kad Ekonomikos ir investicijų skyriui darbuotojas būtinas, konkursas bus paskelbtas per dvi savaites.

„Vakar vedėja sakė, kad pradėjo ruošti pareigybės aprašą", - informavo direktorius.

A. Glemžos, kuris savo noru išėjo iš Biržų savivaldybės ir buvo išlydėtas su 11 tūkst. Lt kompensacija, darbo Vilniuje sutartis turėtų baigtis pavasarį.

 

Alfreda Gudienė

2012-02-11

2012.02.09

„Ūkininkų rojuje" - netvarka

Parduotuvė prekiavo mėsa, kurios realizacijos terminai pasibaigę.

 

Sausio 30 dieną Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektoriai patikrino UAB „Ūkininko rojus" parduotuvę, esančią Vabalninke.

Tikrinimas vyko gavus pirkėjo skundą. Jis skundėsi, kad minėtoje parduotuvėje nusipirko „Romo" skonio šaltai rūkytą dešrą, kuriai etiketės su produkto ženklinimo rekvizitais nebuvo. Pirkėjas įtarė, kad minėtam produktui realizacijos terminas pasibaigęs.

Patikrinimo metu maisto produktų parduotuvėje nustatyta grubių pažeidimų. Ten buvo prekiaujama kalakuto kumpiu su saldžia paprika. Jam ženklinimo etiketėje realizacijos terminai ištrinti. Taip pat prekiaujama skunde paminėta „Romo" skonio šaltai rūkyta dešra, kurios realizacijos terminas pasibaigęs. Be to, parduotuvėje  prekiaujama sušaldytais vištų sparneliais, šlaunelėmis, širdimis, kotletais su grybais, čeburekais, kurių realizacijos terminai pasibaigę.

Iš viso parduotuvėje buvo rastas 41 kilogramas žalios vištienos ir kitų termiškai apruoštų mėsos gaminių, kurių galiojimo terminai buvo pasibaigę. Minėtų maisto produktų realizacija sustabdyta.

Prekybos salėje patikrinimo metu termometras rodė tik 8 laipsnius šilumos.

Už paminėtus pažeidimus pardavėjai surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas ir paskirta piniginė bauda.

Šis maisto tvarkymo subjektas bus įtrauktas į padidintos rizikos sąrašą ir tikrinamas dažniau.

 

Parengta pagal Biržų VMVT vyr. specialisto-maisto

produktų inspektoriaus R. Pranaičio informaciją

2012-02-09

2012.02.02

Per šalčius ir karščius - visą parą prie taksi vairo

Žiemos šalčiams parodžius jėgą padažnėja taksi iškvietimų. Taksistų prašoma ne tik vežti keleivius, bet ir „užtampyti" dėl šalčio neužsivedančius automobilius. Apie žiemą ir vasarą, dieną ir naktį skaičiuojamus taksi automobiliu nuvažiuojamus kilometrus ir įvairiausių užsakymų sulaukiančių taksistų darbą „Šiaurės rytai" kalbėjosi su vairuotoju Sauliumi Laurišoniu.

 

Prie taksi vairo - profesionalus radiomechanikas
Kviečiant taksi numeriais 33333 ar 55555 yra tikimybė, kad pas klientą atvažiuos R. Simėno įmonėje jau aštuonerius metus dirbantis Saulius Laurišonis.
Prieš 44 metus Vaskališkio kaime gimęs Saulius vėliau gyveno Mieliūnuose, mokyklą lankė Vabalninke, ją baigęs mokėsi toliau, įgijo specialybę, atliko būtinąją tarnybą armijoje laivyno objektus aptarnavusiame inžinerijos padalinyje.
Radijo mechaniko specialybę turinčiam vyrui teko dirbti Kaune radijo gamykloje, Panevėžyje radijo remonto įmonėje „Elektronas". Į Biržus Saulius atvažiavo jau sukūręs šeimą. Dirbo policijoje, eismo priežiūros tarnyboje. O dabar jau aštuonerius metus vairuoja taksi.
Saulius ir Kredito unijoje šiuo metu dirbanti jo žmona Alma užaugino sūnų Roką - šiuo metu Vilniuje besimokantį devyniolikmetį.
Saulius sako, kad taksisto darbas jam tikrai patinka. Būna, kad po budėjimo kartais apima jausmas, jog viskas lyg ir atsibodo, tačiau po išeiginių pajunta laukiantis iškvietimų ir bendravimo su klientais.
Pasiteiravus, ar nepasitenkinimo dėl tokio darbo nereiškia visą parą namie vyro nematanti žmona, Saulius atsako, kad jau nuo tarnybos policijoje laikų ji įpratusi, jog vyras gali dirbti ne tik dienomis.

Vietos užtenka, keleivių galėtų būti ir daugiau

Šiuo metu Biržuose dirba 5 taksi įmonės, kuriose keleivius veža 15 - 16 automobilių. Vienu metu mieste būna iki 10 taksi ženklu pažymėtų mašinų, stovinčių prie Autobusų stoties, „Iki" prekybos centro.
„Draugiškai dirbame, vietos visiems užtenka", - tikina Saulius, pasiteiravus apie konkurenciją. O štai keleivių, anot jo, galėtų būti ir daugiau.
Vairuotojas sako per dieną vidutiniškai pervežantis apie 20 keleivių. Jų gerokai padaugėja savaitgalio dienomis.

Skuba pas gydytojus ir į parduotuves
Darbo dienomis iš ryto dažniausiai žmones tenka vežti į polikliniką, paskui - parvežti namo. Vakare taksi kviečiamas, kad nuvežtų į parduotuves, dirbančias iki 22 valandos ir prekiaujančias alkoholiu. Tokių reisų ypač padaugėjo apribojus prekybą alkoholiu, kurio būdavo galima įsigyti ir degalinėse.
Turgaus dienomis biržiečius tenka vežti į turgų arba iš jo su visomis įsigytomis gėrybėmis. Savaitgaliais taksi prireikia aptarnaujant įvairių pobūvių svečius. Tenka važinėti į Pabiržę, o ypač padažnėjo reisų į Rinkuškius, kai čia atsidarė populiarumo nestokojantis restoranas „Alaus kelias".

Aštuonerius metus taksi vairuotoju dirbantis Saulius Laurišonis žino daugybę ne tik linksmų istorijų, kurios yra mūsų miesto gyvenimo dalis. Deja, labiausiai intriguojančių dalykų žurnalistams išgirsti nepavyko - taksistas saugo klientų paslaptis.

Iškvietimų padaugėja atšalus orams, nes žmonės dažnai neužveda automobilių. Tad tenka ne tik keleivius vežti, bet ir mašinas tempti, kad šios užsivestų.
Taksi kviečiami ir dėl tamsių gatvių - ne kiekvienas drįs aklinoje tamsoje ir kelis šimtus metrų keliauti pėsčiomis. O jei dar tos gatvės iškasinėtos ir gąsdinančios traumomis? Taksistai žino, kad netgi automobiliais važiuojant geriausiai aplenkti Kilučių, Latvygalos, P. Klybo ir dar kai kurias itin duobėtas miesto gatves.
Pasak R. Simėno įmonėje dirbančio Sauliaus, už kelionės taksi automobiliu kilometrą mieste ir kaime tenka mokėti 2 litus. Taksi kviečia ir senesni, ir jauni žmonės. Nors dėl konkurencijos taksi paslaugų kainos šiek tiek skiriasi, žmonės pretenzijų nereiškia. Vairuotojas sako, kad nėra pasitaikę atvejų, kad keleivis piktybiškai atsisakytų sumokėti už kelionę. Būna tik atvejų, kai žmogus aiškina neturintis pinigų ir pažadantis juos atiduoti vėliau. Pažadus tesi.
„Nors ir vėliau, bet pinigus atiduoda. Juk čia Biržuose visi klientai pažįstami", - sako Saulius.
Kas taksisto darbe kelia didžiausią pasipiktinimą?
„Bjauriausia, kai gavęs iškvietimą nuvažiuoji, tarkim, į kokį Nemunėlio Radviliškį, o kliento nėra. Skambini nurodytu telefonu - neatsako. Būna, kad šitaip apgauna. Tada ir pikčiausia", - sako vairuotojas. Geriausiais klientais jis vadina tuos, kurie už paslaugą moka be derėjimosi ir „pamokslų". Pamokslaujančių žmonių amžius, anot Sauliaus, įvairus. Pamokymus mėgsta žerti tiek vyrai, tiek ir moterys.
Vairuotojas pastebi, kad žaidimai melagingais taksi iškvietimais tarp biržiečių vaikų nepopuliarūs.

Gyvenimas įvairus, klientai - taip pat

Paprašytas papasakoti nors vieną linksmesnį ar įdomesnį nutikimą, Saulius sako, kad kiekviename darbe, kaip ir gyvenime, būna visko. Šypsodamasis pradeda pasakoti apie vieną naktinį budėjimą.
Prie „Iki" prekybos centro stovėjęs ir jau snaudęs Saulius sulaukė klientės. Taksi automobilio duris atidariusi iš pažiūros padori keturiasdešimtmetė tebuvo vienomis kelnaitėmis. Apie 1 valandą nakties jai prireikė mineralinio vandens.
„Nuvežiau iki degalinės „Ema". Paėmiau iš jos pinigus ir pasakęs, kad mineralinį vandenį nupirksiu pats, liepiau sėdėti automobilyje. Nors buvo vasara, jaučiau gėdą dėl tokios keleivės aprangos ", - šypsodamasis prisiminė.
O štai vieną žiemos naktį, apie 4 valandą, Sauliui teko važiuoti į Pasvalio kapines. Apie 40 metų turintis vyras norėjo aplankyti tėvo kapą,
„Viskas vyko normaliai. Nuvežiau, jis nuėjo prie kapo, ten pabuvo, grįžome į Biržus. Už kelionę sumokėjo nesiderėdamas", - apie nenuspėjamus žmonių poreikius kalba taksi vairuotojas.
Pasiteiravus, ar Biržuose yra paslaugas teikiančių merginų, Saulius atsako, kad tokių prašymų taksistai sulaukiantys, tačiau nepildantys. Pasak vairuotojo, šito dažniausiai pageidauja atvykėliai. Saulius mano, kad kūniškais malonumais prekiaujančių „profesionalių" Biržuose lyg ir nėra.
„Kas nori, tas, aišku, susiranda ir be mūsų pagalbos", - sako nedidelio miestelio gyvenimo užkulisius puikiai žinantis, tačiau apie juos nekalbantis vyras.

„Judėjimas" po pašalpų
„Kai ateina pašalpų mokėjimo laikas, tada prasideda tikras „judėjimo pagyvėjimas". Tiems klientams labai svarbu judėti - nesvarbu, kad atstumas tik 100 metrų, būtina kviesti taksi, važiuoti. Per 2 - 3 dienas kelionės ir pinigai baigiasi. Iki kitų pašalpų. Tie klientai iš įvairiausių rajonų važiuoja viena kryptimi - iki parduotuvės arba ten, kur vyksta balius. Maistą jie perka retai", - apie dar vieną mūsų gyvenimo pusę kalba taksi vairuotojas.

Ne tik kelionės

Ne paslaptis, kad taksi vairuotojai sulaukia užsakymų vežti ne tik žmones.
Įdomu, ko žmonės pageidauja atvežti daugiau, išskyrus alkoholį.
„Prašo cigarečių. Esu vežęs vieną degtukų dėžutę. Ne naktį, vakare. Normali moteris tiesiog ėmė ir pritrūko degtukų. Per šventes, būna, kad tenka vežti gėles. Duoda pinigų, pasako, kokias gėles pirkti, kur vežti. Ypač per Valentino dieną. Yra pageidaujančių, kad gėles įteiktų taksi vairuotojas", - apie malonius „žydinčius" užsakymus, kurių nėra labai daug, pasakoja Saulius.
Maloniausias poilsis po darbo - namie.
„Truputį pasportuojamame - žaidžiame tinklinį, lauko tenisą, o žiemą - stalo tenisą. Slidinėti malonu", - sako vyras. Tolimos kelionės jo netraukia. Į provokuojantį klausimą, kokią šalį rinktųsi, jei kas nors padarytų staigmeną ir pasiūlytų nupirkti kelionę, į kurią būtina vykti, Saulius atsako ne iš karto.
„Nežinau. Klausčiau žmonos, kur ji su manimi norėtų važiuoti... O jei rimtai, tai, ko gero, rinkčiausi kalnus, kur galima slidėti", - juokiasi taksi vairuotojas, automobilį ir kelius retsykiais iškeičiantis į slides ir Baldonės trasas.


Alfreda Gudienė
2012-02-02

2012.01.16

Šeimos santarvė ir darna - verslo stiprybės dalis

2010 metais Leta ir Petras Vainorai atšventė 30 - ąją „perlinę" vedybinio gyvenimo sukaktį. 2011 metų gruodį sukako 20 metų jų įkurtai ir iki šiol vadovaujamai įmonei „Agaras", tapusiai viena didžiausių šviežios mėsos eksportuotojų ir ketvirta pagal dydį šviežios mėsos gamybos įmone šalyje. „Agaro" apyvarta praėjusiais metais buvo 87 mln., o ikikriziniais 2007 - aisiais siekė 97 mln. litų.

Šiuo metu „Agare" dirba 188 žmonės, įmonėje per metus pagaminta 7955 tonos kiaulienos ir jautienos skerdenų, išpjaustyta 4285 tonos šviežios mėsos.
Į Švediją, Suomiją, Vokietiją, Italiją, Olandiją, Rusiją eksportuojama 82 proc. pagamintos produkcijos.
Už šių skaičių - dvidešimties metų gyvenimas, paženklintas darbu, kurį įvertinti gali tik verslo rizikos, sėkmių ir nesėkmių tikrąją kainą žinantys žmonės.
„Atrodo, kad dvidešimt metų nėra daug, bet kai prisimeni, kaip viską kūrėme nuo nulio... Mes juk „Agaro" steigimo akcijas pasirašėme tą pačią dieną, kada buvo privatizuojama Biržų pieninė. Ten buvo viskas - gamybos struktūra, garantuota žaliavų rinka, eksportas. Pieninė visiems buvo pavyzdys, verslo sėkmės siekis. Šiandien jų nebėra, o mes esame...Per tuos dvidešimt metų ne sykį teko girdėti, kad „Agaras" bankrutuoja, tačiau bankrotas mums niekada negrėsė", - jau pokalbio pabaigoje ištarė „Agaro" direktorė Leta Vainorienė, žiūrėdama į savo gyvenimo ir verslo partnerį - įmonės generalinį direktorių Petrą Vainorą. Porai priklauso įmonė, kurioje dirba jųdviejų išaugintų vaikų šeimos.
Kai 1982 metais Vilniaus inžinerinį institutą baigę ir Biržų „Tarpkolūkinėje statybos organizacijoje" dirbę inžinieriai Vainorai sumanė imtis nuosavo verslo, mažiausiam vaikui - sūneliui Petrui - nebuvo ir dvejų. Vyresnėlė dukra Daina turėjo dešimt, o Asta - aštuonerius metukus.

Sėkmingai jau dvidešimt metų dirbančios įmonės „Agaras" įkūrėjams, savininkams bei vadovams Letai ir Petrui Vainorams galima tik pavydėti susiklausymo dirbant kartu su vaikais ir jų šeimomis. Centre su seneliu ir įmonės generaliniu direktoriumi - pirmoji ir vienintelė anūkė - keturmetė Ūla.

Vasaros atostogų metu Vainorų vaikai dirbdavo tėvų įmonėje - rinkdavo ir plaudavo indus restorane, o vėliau, kai išmoko dirbti kompiuteriu, talkindavo išleidžiant atostogų apskaitininkes, sekretores.
Šiandien Daina yra uždarosios akcinės bendrovės „Agaras" komercijos direktorė, Asta - ekonomistė. Dainos vyras Santaras - tiekimo skyriaus vadovas, o Astos vyras ir ketverių metukų dukrelės Ūlos tėtis Žydrūnas vadovauja gamybai.
Universitetines magistratūros studijas Vilniuje baigusios ir praktinės darbo patirties sostinėje įgijusios Vainoraitės grįžo į gimtuosius Biržus, šeimos įmonę. Jų broliukas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto trečiakursis Petras - kol kas yra Vilniuje.
„Kol dukros studijavo magistratūroje, jos dirbo Vilniuje. Mergaitėms leidome pajusti, kas yra būti samdomais darbuotojais ne artimųjų valdomoje įmonėje", - apie Nacionalinėje mokėjimo agentūroje dirbusią Dainą ir skolų išieškojimo bendrovėje bei SEB banke patirties įgijusią Astą sako P. Vainoras. Trijų vaikų tėtis viliasi, kad į jo sukurtą ir vadovaujamą įmonę grįš ir sūnus Petras, kuriam dabar per atostogas tenka „Agare" ir mechaniku padirbėti, ir su agronomija susipažinti.
„Aišku, turiu vilties, kad jis sugrįš, jei kur nors neišskris. Jei neišvažiuos į kokį nors Vokietijos automobilių koncerną ar su motokrosininkais neiškeliaus į Ameriką. Jis turi svajonių... Tačiau ir realų supratimą apie gyvenimą turi", - apie tėčio vardu pavadintą ir transporto inžineriją studijuojančią jauniausią atžalą kalba Petras Vainoras. Anot jo, mergaitės vaikystėje tėvams taip pat tvirtindavusios - „jokiu būdu negrįšim į tą jūsų skerdyklą".
Šiandien jie visi kartu, darniai dirbantys viena kryptimi, pasitikintys vieni kitais ir mylintys.
„Mūsų santykiai darbe yra tik darbiniai. Įmonėje iš savų reikalaujame daugiau", - sako Leta Vainorienė. Ji prisipažįsta, kad iš konkuruojančių įmonių neretai teko pajusti pavydą, kad „Agare" dirbanti šeima tokia darni ir susiklausiusi.
Buvo laikotarpis, kai tėvų ir dukrų šeimos gyveno viename name. Tuomet po namų stogu kildavo iš darbo parsineštos diskusijos. Daugiausiai klausimų, anot žmonos, šeimos nariams užduodavęs Petras - šeimos tėvas ir įmonės generalinis direktorius.
Įmonės jubiliejinės šventės išvakarėse „Šiaurės rytai" kalbino ir klausimus uždavė abiem „Agaro" akcininkams ir vadovams - Petrui ir Letai Vainorams.

Apie tai, kaip pradėtas verslo kelias, kas jame padeda, saugo ir neleidžia sustoti

- „Agaro" pradžia buvo...
Petras: Siuvyklos privatizavimas. Gavome 86 moteris, iš kurių 25 buvo dekretinėse (vaiko auginimo - aut.) atostogose. Tokiose atostogose tuo metu buvo ir žmona - sūnui Petriukui nebuvo ir dvejų. Pradėjus „sukti" verslą mūsų įmonė vertėsi siuvimu, medienos ruoša ir eksportu, gyvulių prekyba ir eksportu, turėjo restoraną. Skerdyklos verslo idėją pagimdė pasikeitę įstatymai - kai buvo uždraustas gyvulių eksportas, teko galvoti, kuo užsiimti. Prekybos mėsa pradžia - „Agaro" pastato kieme veikusios mūsų cepelininės skyrelis. Gerai atmenu, kai tris mažamečius vaikus auginusi Leta turėdavo prašyti tėvų, kad šie išleistų ją visą dieną stovėti eilėje dėl mėsos. Pareina ji, būdavo, pavargusi, verkdama dėl kažkokio mėsgalio. Kalbėdavome abu ir sakydavome - viskas, keičiasi laikai, steigsime ūkininkų parduotuves, prekiausime mėsa. Iš tų minčių vėliau atsirado mėsos skyrelis cepelininėje, vėliau gimė prekyba gyvuliais, skerdyklos veikla. Mes patekome į gyvulių pardavimo bumą, kai lietuviai negalėjo tiek suvalgyti, kiek turėjo gyvulių. Prasidėjus eksportui išvežę gyvulius parsiveždavome valiutos. Iš tų pinigų prasidėjo restorano veikla, skerdyklos statyba. Pirmoji skerdykla buvo Obelaukiuose, o Balandiškiuose kurtis pradėjome 1997 metais.

- Šiandien jau turbūt galėtumėte kalbėti apie pasiektą šeimos gerovę?
Leta: Apie kokią gerovę? Prieš 10 metų dar labai gerai turėjau pagalvoti, ar vaikams batus, ar gamybai pjūklą pirkti.
Petras: Asmeninės gerovės norime tiek, kad būtų patogu gyventi. Pirmos mūsų atostogos buvo prieš 10 metų, kai mes abu su Leta ir Petriuku savaitę slidinėjome Slovakijoje. O dabar ilsėsimės dvi savaites - važiuosime slidinėti į Prancūziją. Ne gerti, ne lėbauti, o sportuoti (juokiasi - aut.).
Leta: Vasarą pasitenkiname ilsėdamiesi savaitgaliais - Petras nemėgsta ilgai tysoti prie jūros.
Petras: Ilgiausios, net trijų mėnesių atostogos neseniai man buvo susilaužius keturis šonkaulius. Turėdamas 54 metus išbandžiau kaitavimą. Aš galvojau, kad esu jaunas, norėjau aplenkti sūnų, bet vėjas mane įveikė.
Leta: Čia aiškiausiai pasireiškia Petro savybė - geriau numirs, bet nugalės.

- Ar teisinga sklandanti nuomonė apie valdingą verslo moterį ir gerietį jos vyrą?
Petras (juokiasi): Kažkuris juk turi būti blogesnis ar ne? Tai, būdamas generalinis, tuo blogiuku aš paskyriau Letą.
Leta (taip pat juokiasi): Na, taip. Šitoms pareigoms Petras pasirinko mane. Jei darbe yra kas nors blogai, ugnį priimu aš.

- Kalbama ir apie ypatingą Vainorų reiklumą darbuotojams.
Petras: Jei darbe esi diletantas, žmonės greitai pajunta, ir tada jų nesuvaldysi. O jei kartu po visą šūdą nardysi, įsigilinsi į darbo esmę, galėsi iš kitų reikalauti reikiamos kokybės ir krypties. Mūsų įmonėje tokia atmosfera, kad viršininkų nėra - vadovai turi mokėti viską. Tarkim, skerdyklos meistrė prireikus gali stovėti prie linijos ir skersti gyvulius. To paties reikalauju ir iš gamybai vadovaujančio žento. Jis, reklamos srities specialistas, darbą „Agare" pradėjo sandėlyje nuo krovėjo pareigų.
Leta: Kai Petras priima naują darbuotoją ir kelia jam reikalavimus, sakau, kad nerasi tokio, kuris moka viską, kaip ir tu. Petras ir elektrą, ir mechaniką ir mėsos gamybą supranta. Mes abu funkcijas pasiskirstę taip, kad Petro sritis yra gamyba, mano - administravimas. Mano vyras - darboholikas, aš tokia nesu.
Petras (linksmai): Tai aš priverčiu ją „arti". Kitaip gyventi negalėčiau - darbą priimu kaip būtiną kasdienę treniruotę.

- Ir vienas kitam nesakote, kad metams bėgant reikia mažinti krūvius?
Petras: Vienas kitam pasakome, kad reikia save saugoti, ir varom toliau.
Leta: O ką daryti? Sustoti ir nebedirbti? Juk ką uždirbi, sukuri, turi išlaikyti. Man sąžinė neleidžia krūvį palikti vienam Petrui. Įpratome tą krūvį dalytis - daug metų buvau ir sekretore, ir dispečere. Kita vertus, įpranti būti tame sūkury ir nebegali atsisakyti.

- Kaip „išlipate" iš gamyboje neišvengiamo kasdienio streso, įtampos?
Leta: Petras nukeliauja po dešimt kilometrų, tačiau neretai dar piktas grįžta (juokiasi - aut.). Jis kasdien daro mankštą, sportuoja.

- O kaip gyvybingumą palaiko žmona?
Leta (linksmai): Ketinu sportuoti. Gal gelbsti tai, kad ilgai savy nelaikau pykčio - išsirėkiu, išsisakau...
Petras: Jos baterijos tikriausiai slypi genuose - tėvelis šitoks gyvybingas.

- Jūsų geriausi draugai?

Petras: Iš esmės - mes abu vienas kitam.
Leta: Be abejo, ir su kitais mėgstame bendrauti, turime bičiulių, bendraminčių klubuose.

- Šeimoje sunkiausia išgyventi buvo...

Petras: Žmonos ligą, kai sustreikavo jos širdis. Nelengva buvo įveikti didžiulį stresą, kai gimdė dukra, ypatingu išgyvenimu laikau pirmąjį žmonos gimdymą. O svarbiausias dalykas vyrui šeimoje yra atsakomybė. Kaip ir vadovui versle.
Leta: Kai kurios moterys vis pasigenda sąlygų jų asmenybėms skleistis. Aš teisių ir sąlygų užimti postus turėjau ir turiu, tačiau man visada svarbiausias dalykas buvo namai - būti mama ir žmona. Petras galėjo būti ramus, kad vaikai ir namai bus prižiūrėti. Turiu pasakyti ačiū Dievui, jog verslo pradžioje buvo mano tėvai. Jiems, neseniai atšventusiems deimantines vestuves, esame labai dėkingi. Ačiū ir vaikams, kurie tėvams paskendus verslo rūpesčiuose nenuėjo blogais keliais.

- Esate laiminga šeima - namai pastatyti, puikūs vaikai užauginti, medžių prisodinta...
Petras: Ir vis dar mylime vienas kitą. Kartais atrodo, kad besiginčydami galėtume gerkles perkąsti, tačiau mylime... Geras jausmas.
Leta: Šitas bendrumo jausmas, kai šalia jauti savo žmogų, ir padeda atsilaikyti, eiti pirmyn.

- Ačiū už pokalbį. Ir paliudijimą, kad šeimos darna yra ir grožis, ir stiprybė.


Alfreda Gudienė
2012-01-14

2012.01.12

Miesto purvynas duoda darbo automobilių plovėjams

Tik darbo dienomis Biržuose veikiančios dvi automobilių plovyklos vargu ar turėtų klientų, jei ne iškasinėtos miesto gatvės.

 

Dėl duobių ir purvo gerėja verslo sąlygos?
Jei anksčiau automobilių remontininkai juokaudavo turintys dėkoti savivaldybei už duobėtose gatvėse laužomas mašinas, tai dabar sąlygos pagerėjo ir užsiimantiems plovyklų verslu.
Dabar, kai iškastos kone visos miesto gatvės, purvo sklidinose duobėse besimurkdantys automobiliai panašūs į ką tik iš „bulių" varžybų grįžusią techniką. Vairuotojai, nenorintys į peizažą žvelgti pro molio „dribsniais" aplipdytus langus, mašinas plauna pakeliui važiuodami į kitus miestus arba suka į Biržuose veikiančias plovyklas.

Bendrovės „Biržų agaras" degalinės teritorijoje veikiančioje plovykloje mašinos plaunamos rankomis. Jei čia dirbantis Vaidas prieš šventes vos spėjo suktis, tai dabar gali atsipūsti.

Plento gatvėje, kur įsikūrusios abi automobilių plovyklos, prieš šventes nutįso eilės. Po švenčių - atoslūgis.
„Jei ne tos purvo vonios ir šilta žiema, darbo beveik neturėtume", - sako automobilius plaunantis darbininkas. O ir vasarą biržiečiai sukasi kaip išmanydami, kad tik į plovyklas nereikėtų važiuoti ir jose 12 ar 15 litų palikti. Karstinių įgriuvų krašto žmonės taupūs - automobilius plauna kiemuose, soduose, paežerėse ar pamiškėse.
Todėl dejonės, kad Biržuose trūksta plovyklų, ne visai pagrįstos. Dėl to liūdniau būna tik savaitgaliais, kai nedirba abi Biržuose esančios automobilius plaunančios įmonės.

Laukdami klientų kasdavo sniegą
Antradienį apie pietus prie Plento gatvėje esančios UAB „Matadoras" plovyklos eilėje stovėjo vienas automobilis. Plovyklos viduje buvo dvi mašinos - viena ruošiama automatiniam plovimui, kita baigiama džiovinti.
Ši plovykla automobilių švara rūpinasi darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Nuo 12 iki 13 valandos - pietų laikas. Mašinos čia plaunamos rankiniu (15 Lt su džiovinimu) arba automatiniu būdu (12 Lt su džiovinimu). Už 15 litų jūsų automobilio nešvarumai prieš plovimą bus atmirkyti putomis, po to jis nuplautas šampūnu, nudžiovintas ir padengtas vašku. Automobilį čia galima tiesiog apiplauti (7 Lt) arba „prasiurbti" jo saloną (10 Lt).
Trejus metus mašinas švarinantis Vaidas teigė, kad plovimo rankomis daugiau pageidaujama vasarą. Jei nutįsta laukiančiųjų eilutė, vyras sako klientams siūlantis važiuoti į netoliese esančią plovyklą prie „Biržų agaro" degalinės. O eilės plovykloje, pasak Vaido, susidaro tik prieš šventes. Pasak darbininko, jei ne šiltas oras ir purvinos gatvės, šaltuoju sezonu darbo iš esmės nebūtų.
„Žiemą belaukdamas klientų dažniausiai kasdavau sniegą - nebūdavo darbo", - sako automobilių plovėjas.

Prieš šventes vos spėjo suktis
„Biržų agaro" degalinės teritorijoje jau ketverius metus automobilius plauna aukščiau minėto kolegos Vaido bendravardis.
„Baisiai jaučiasi, kad gatvės iškasinėtos. Mašinos atvažiuoja tikrai žiaurios - purvais aplipusios, kaip iš molio arimų", - šnekus buvo Vaidas, automobilius plaunantis tik rankomis.
Pasak „Biržų agaro" darbininko, iki pietų jis buvo nuplovęs tris automobilius, dar vienas turi atvažiuoti iš anksto sutartu laiku. Itin didelis klientų srautas buvo lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai per dieną tekdavo nuplauti po keliolika mašinų.
Plovykla prie degalinės dirba nuo 8 iki 17 valandos. Dėl laiko galima tartis viešai skelbiamu telefonu 8 611 26900.
Abu kalbinti vyrai mano, kad atsidarius trečiajai plovyklai Biržuose darbo visoms nebūtų daug.
Naujas automobilių servisas ir plovykla turėtų atsirasti prie kelio į Rokiškį. Dėl to savivaldybėje jau rengiamas detalusis sklypo planas. Redakcijos žiniomis, projektas rengiamas Biržų rajono gyventojo prašymu.


Alfreda Gudienė
2012-01-12


2012.01.05

Naujametinė verslininkų dovana

Patikėti Kalėdų seneliu jau antrai šeimai padėjo plastikiniais langais prekiaujančios UAB „Rusmeda" savininkai.

 

„Norėjosi paramą skirti tokiai šeimai, kuri supras, kokia jos vertė. Tokiai, kuri nelaukia malonių, o, kaip gali, kabinasi į gyvenimą", - kalbėjo Biržuose veikiančios UAB „Rusmeda", kuri prekiauja plastikiniais langais, vadovė Kristina Rumbavičienė.

Mažus vaikus auginanti verslininkų pora prieš šventes kreipėsi į kelias seniūnijas ir prašė pasiūlyti šeimas, kurioms reikalinga parama.

Aplankyta viena šeima Biržuose, Stoties gatvėje, verslininkų porai susižavėjimo nesukėlė.

„Galima suprasti, kad žmonės gyvena skurdžiai. Tačiau paprasčiausias vanduo apsišvarinti daug nekainuoja, galiausiai voratinklius neturi būti sunku nusikrapštyti", - svarstė K. Rumbavičienė.

Ripeikių kaime aplankyta Almanto ir Nijolės Kateivų šeima jiems paliko visai kitokį įspūdį. Verslininkams buvo akivaizdu, kad šeima darbšti, laikosi, kaip gali, tačiau tam tikros nuo jų nepriklausančios aplinkybės įstūmė į vargą.

Kai šeimai paskambinusi K. Rumbavičienė pasiūlė įdėti penkis plastikinius langus, išgirdo džiaugsmingus šūksnius.

 

Vaikams operuotos širdys, vyrui - akis

Kristina Rumbavičienė Ripeikių kaime apsilankė su tortu ir dovanėlėmis.

Vienkiemyje stovintis medinis dviejų kambarių namelis - senas. Tai šeimos galvos Almanto Kateivos senelių palikimas. Čia daugiavaikė šeima gyvena nuo 1988 - ųjų.

Šiame name užaugo trys vyresnieji poros vaikai, dar keturi auga. Mama glaudžia ir sūnaus keturmetę dukrytę, kurią vos vienuolikos mėnesių paliko motina.

„Motina žinojo, pas ką palieka, suprato, kad ji bus saugi ir prižiūrėta", - kalbėjo Nijolė Kateivienė.

„Rusmedos" savininkė Kristina Rumbavičienė įsitikino, kad jos siūloma parama itin reikalinga - mediniam namui, kuriame gyvena daugiavaikė šeima, keisti langus buvo būtina.

Kelias į šiuos namus eina per laukus. Nors sodybos gyventojai jį bando taisyti, tačiau šis vis dumba.

Gausios šeimos kieme pilna įvairiausių paukščių - žąsų, ančių, vištų. Tvarte kriuksi kiaulės, mūkia karvutė, yra ir avių.

Šeimos galva išsinuomojo 6 hektarus žemės, planuoja pasėti grūdų. Žiemą planavo įsirengti vonią, tačiau ligos sutrukdė. Savaitgaliais pasikuria pirtį.

Sodybos šeimininkas ką tik buvo sugrįžęs iš Panevėžio ligoninės, kur buvo operuota akis.

Iki ligos jis su sūnumi dirbo ūkininko ūkyje. Dabar namie vis bando nusitverti kokio darbo. Tačiau akis bijo šviesos, ašaroja, vyras negali kelti sunkesnių daiktų.

Iš keturių nepilnamečių namuose augančių vaikų dviem atliktos širdies operacijos.

Medikai šiuo metu svarsto, ar tokios operacijos nereikia ir jų sūnui.

Keturis namų kampus laikanti N. Kateivienė sako, kad vaikai mokykloje nedejuoja - kad nesulauktų patyčių, jog jie kitokie.

Vaikus šeima leidžia į Germaniškio pagrindinę mokyklą. Sako, ten jie jaučiasi saugūs, geras darbuotojų kolektyvas.

 

Valdžios atstovams nėra ką veikti

Almantas ir Nijolė Kateivos sako, kad Širvėnos seniūnijos darbuotojai jų namuose nesilanko.

„O ką čia jie veiktų? Juk mes ne girtuokliai", - nustemba.

Valdžios paramos prašė tik kartą, kai krito jų numylėta karvutė. Teko užpildyti daugybę popierių. Šeimai buvo skirta vienkartinė 150 litų parama. O karvutę pirko už 2900 litų - mokėjo už ją dalimis...

Todėl kai sulaukė seniūnijos darbuotojų klausimo telefonu, ar šiems nereikia langų, nustebo. Tiesiog nesitikėjo, kad kas nors mato jų gyvenimą ir problemas.

„Mūsų namuko langai seni, išpuvę. Vis svarstėme, kad per metus nors po vieną pasikeisime. Dabar, kai bus langai sudėti, ir remontas neišvengiamas. Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie dalinasi", - kalbėjo N. Kateivienė.

 

Darbuotojus vertina, nes jų nėra

UAB „Rusmeda" savininkai Kristina ir Skirmantas Rumbavičiai praėjusiais metais taip pat skyrė paramą daugiavaikei šeimai. Pagimdžiusi trynukus, tačiau vieno netekusi šeima nesulaukė buvusios rajono valdžios pažadų išpildymo pagerinti jų buitį.

Geradarių dovana juos privertė patikėti Kalėdų seneliu.

Verslininkai klientų stoka nesiskundžia.

„Ne visos langus dedančios firmos atlieka servisą. Mūsų meistrai dirba gerai ir vienas kitą supranta be žodžių. Jų darbą žmonės vertina", - kalbėjo K. Rumbavičienė.

Versle ne vienerius metus besisukanti moteris neslėpė susidurianti su atsakingų ir savo darbą išmanančių darbuotojų stoka.

„Kiti net gulsčiuko nemoka pridėti, nors giriasi net užsienyje statybose dirbę", - stebėjosi verslininkė.

Nieko gero jai nepasiūlė ir Darbo birža - dauguma atėjusiųjų tenorėjo parašo, kad jie netinkami darbui.

Pati verslininkė, dviejų vaikų mama, į darbą sugrįžo, kai sūnui suėjo vos metukai - tiesiog nerado galinčio biure atsakingai dirbti žmogaus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2012-01-05

2011.12.22

Kavinėje - gardūs patiekalai iš ekologiškų daržovių

Antradienį „Tatulos" kavinėje vyko sveikatinimo diena. Jos metu kavinės lankytojai buvo kviečiami paskanauti iš ekologinių daržovių paruoštų patiekalų.

 

Kavinės lankytojai turėjo progą įsitikinti, kad iš ekologiškų daržovių paruošti valgiai gardūs ir sotūs. Advento metą tokie patiekalai gali paįvairinti kiekvienos šeimos stalą.

„Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė, organizavusi patiekalų degustaciją, sakė, kad joje dalyvavo septynios Biržų rajono ūkininkės. Biržiečiai gyrė Valerijos Taurienės, Laimos Kasiulynienės, Jurenos Karosienės paruoštus valgius. O jų buvo įvairių - cukinijų užkandėlių, moliūgų pyragų, patiekalų iš pastarnokų, žieminių bulvių, sojos ir kt.

„Mūsų renginio tikslas - kad kavinės lankytojai paragautų ekologiškų produktų ir, užsisakę ekologiškų daržovių, pasigamintų panašių valgių namuose", - sako V. Gražinienė.

Sveikatinimo dienoje produktus iš ekologinių daržovių siūlė Biržų rajono ūkininkės.

Sveikatinimo dienas ir muges „Tatulos programa" rengia pagal Lietuvos kaimo tinklo projektą. Jis vykdomas jau antrus metus.

Renginiai vyksta ne tik Biržuose, bet ir Panevėžyje, Pasvalyje, Vilniuje. Jau trys sveikatinimo dienos organizuotos Biržuose. Lapkritį ir gruodžio pradžioje buvo surengti susitikimai su garsia žolininke J. Balvočiūte, sveikos gyvensenos propaguotoja K. Vaištariene. Šių susitikimų, anot V. Gražinienės, biržiečiai labai laukia ir į juos gausiai renkasi. Minėtų lektorių konsultacijos brangiai kainuoja, o biržiečiams buvo suteikta galimybė su jomis susitikti nemokamai.

Minėtų renginių metu vyko ekologinių produktų pristatymas.

V. Gražinienė pastebėjo, kad į sveikatinimo dienas renkasi vyresnio amžiaus žmonės. Jai kelia nerimą tai, kad sveika gyvensena nedomina jaunų žmonių. „Peršasi mintis, kad tai - ugdymo spragos. Bendrojo lavinimo mokyklose reikia vaikams aiškinti, nuo mažens diegti sveiko maisto sampratą. Dabar gi pas mus, skirtingai nei užsienio šalyse, nėra sveiko maitinimosi įgūdžių", - sako „Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja.

Pasiteiravus, ar ekologinių produktų propaguotojai kviečiami į mokyklas, V. Gražinienė teigė, kad tokių iniciatyvų iki šiol nebuvo. „Nėra sveikos mitybos ugdymo", - įsitikinusi ji.

V. Gražinienė citavo M. Ašaro mintį: „Galvojame, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa. Sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos." Jos teigimu, jei po „Tatulos programos" renginių žmogus atsikelia geros nuotaikos, su puikiais ketinimais, vadinasi, padarytas geras darbas.

Sykiu V. Gražinienė primena, kas lemia gerą savijautą: 40-60 proc. - gyvensena, 30-40 proc. - ekologija, 10-15 proc. - paveldėjimas ir tik 8-10 proc. - sveikatos apsaugos priemonės.

 

Rasa Penelienė

2011-12-22

2011.12.13

Vabalninko turguje nebetelpa prekiautojai

Dviejuose rajono miestuose - Biržuose ir Vabalninke - veikia turgūs, tačiau nė vienas jų negali pasigirti reikiama tvarka.

 

Vabalninko krašto žmonės neįsivaizduoja sekmadienių be turgaus.

Į jį suplūsta prekiautojai ir pirkėjai ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir kaimyninių rajonų.

Nuvažiuoti į Vabalninką sekmadienį - tai ne tik turguje pasižmonėti, bet ir bažnyčioje pasimelsti, ir į vaistinę užsukti.

Turgus plečiasi, o jo prekiautojai vis plačiau išsidėsto už aptvertos turgaus teritorijos ribų. Juolab kad aikštelėje telkšo balos.

Prekiautojų ir pirkėjų pilna net ant važiuojamosios kelio dalies, automobilių stovėjimo aikštelėje, autobusų stotyje.

 

Įspėjo žodžiu

Problemą turguje prekiaujantys žmonės pradėjo kelti praėjusią savaitę. Užpraeitą sekmadienį priešais autobusų stotį mašinų stovėjimo aikštelėje savo prekes išdėsčiusius prekiautojus žodžiu įspėjo kelių policijos pareigūnai.

Jie žmonėms paaiškino, kad važiuojamojoje kelio dalyje galima prekiauti tik su specialiais leidimais.

Tačiau pilnoje duobių turgaus teritorijoje prekeiviai netelpa, o stovėti ant žolės - šlapia.

Prekiautojai pagalbos kreipėsi į Vabalninko seniūnijos seniūnę Liliją Vaitiekūnienę. Jie paprašė išrašyti leidimus, kad galėtų sekmadieniais prekiauti gatvėje.

Vabalninko turguje prekiauti norintys žmonės priversti vietos ieškoti už jo teritorijos ribų.

Vabalninko seniūnė raštu kreipėsi į Biržų policijos vadovą. Ji paprašė išsakyti nuomonę, ar, leidus prekiauti Vabalninke, Stoties gatvėje, šalia autobusų stoties, nebus trukdoma eismo saugumui.

Biržų policijos vadovas Eugenijus Šopis jai atsakė, kad prekiauti važiuojamojoje kelio dalyje nesaugu.

Jo manymu, sekmadieniais šioje vietoje gali vykti prekyba tik tuo atveju, jei Stoties gatvėje būtų uždraustas eismas. Tačiau šį klausimą turėtų svarstyti savivaldybės Saugaus eismo komisija.

E. Šopis atkreipė seniūnės dėmesį, kad sekmadieniais turgaus teritorija, skirta prekybai, būna pustuštė. Tuo tarpu turgaus administracija nesiima reikalingų veiksmų teritorijai sutvarkyti - telkšo balos, nėra sunumeruotos prekybos vietos, nėra pastogių prekiautojams.

 

Kol nėra projekto - nėra ir darbų?

Vabalninko turgaus valdytojas, Geidžiūnuose gyvenantis Justas Kudukis, korespondentei tvirtino negirdėjęs, kad iškilo problema.

„Žmonės stovi ant miestelio, ne turgaus žemės. Jei nestovės prekiautojai - toje vietoje stovės žmonių mašinos", - kalbėjo J. Kudukis.

Šiuo metu Vabalninko turgaus teritorija užima 0,3 ha plotą. Į jį įeina ir apie 20 arų valstybinės žemės, kuri anksčiau buvo ariama.

J. Kudukis yra pateikęs prašymą šį plotą išsinuomoti. Buvo pas savivaldybės architektus - šie jam paaiškino, kad sklypo matavimo ir projektavimo darbai truks apie dvejus metus.

Kol nėra projekto, čia nieko esą negali daryti. Ateityje, jį išsinuomojęs, verslininkas žada pakloti tvirtesnę dangą, teritoriją aptverti tvora.

 

Netvarka - ne pirmus metus

Redakcijos žiniomis, šio turgaus savininko veikla prekiautojai nepatenkinti jau ne vienerius metus.

Vabalninko turguje yra tik vienas dengtas pastatas, kuriame prekiaujama žuvimi. Turgaus teritorijoje trūksta tvarkos, tad prekiautojai bando prekybai vietų ieškoti kitur.

Vabalninko seniūnė teigė J. Kudukį perspėjusi, kad jis sutvarkytų esamą teritoriją. Ji tikisi, jog į šiuos prašymus bus sureaguota.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-12-13

2011.12.12

Nauja parduotuvė Biržuose - įgyvendinta jaunų žmonių idėja

Šią savaitę duris atvėrė nauja parduotuvė, kurios savininkai pasirengę stiprinti vyno bei kitų tauriųjų gėrimų vartojimo kultūrą.

 

„Jau dirbame", - skelbia užrašas Respublikos gatvėje, šalia prekybos centro „Norfa", įsikūrusios parduotuvės „VIN VIN IŠPARDUOTUVĖ" vitrinoje. Viduje - jauki šiluma ir Kalėdomis bei visais su jomis susijusiais maloniais pojūčiais alsuojantis interjeras (autorė - biržietė dailininkė Rima Briedienė).

Šią savaitę duris atvėrusios parduotuvės savininkai - trys jauni biržiečiai, po universitetinių studijų baigimo dirbę Vilniuje ir išvystę verslo Biržuose idėją.

Mantas Šarkiūnas, Tadas Gudeikis ir Andrius Bružas yra „Saulės" gimnazijos 80 - osios laidos auklėtiniai. Mantas ir Andrius mokėsi vienoje klasėje, o Tadas - paralelinėje.

Gėrimų parduotuvės steigimo Biržuose idėjos generatorius Mantas Šarkiūnas daugiau nei dvejus metus sukasi prekybos vynu versle.

„Pamačiau sistemą iš vidaus", - įgytą patirtį žinomame šalies vyninių tinkle nuo pardavėjo konsultanto darbo iki pareigų administracijos struktūroje vertina Mantas.

Respublikos gatvėje, šalia „Norfos", įsikūrusioje parduotuvėje pirmosiomis darbo dienomis jautėsi šventės artėjimas - žmonės daugiausiai pirko kalėdinį vyną.

Pasak šio parduotuvės bendrasavininkio, jiedviem su Tadu pasisekė, kad garsiai prakalbus apie puoselėjamą idėją ją išgirdo ir iš karto „pagavo vinį" nuosavą verslą turintis Andrius.

Vyrai kūrė įmonę (įregistruota UAB „Vin Vin"), ieškojo patalpų, darbuotojų.

„Tvarkydami įvairius dokumentus ir ieškodami darbuotojų susidurdavome su nuostata, jog esame jauni, „žali" ir patirties neturintys avantiūristai", - apie dažną požiūrį į jaunų žmonių pastangas imtis verslo kalba Mantas.

Tačiau trijulė tikslo siekė ryžtingai. Ištyrę žmonių srautus parinko vietą būsimai parduotuvei, ėmėsi remonto, tarėsi su tiekėjais.

Jaunieji verslininkai žinojo, kad svarbiausia yra „užvesti buhalterijos variklį", išmanyti produkcijos savybes, organizuoti tiekimą bei personalo darbą.

Buhalterijos tvarkymą patikėjo specializuotai firmai, personalo ir administracijos veiklos valdymo užduotis teko darbo banke patirties įgijusiam įmonės direktoriui Tadui Gudeikiui, o darbo su tiekėjais ėmėsi įgūdžių bei žinių šioje srityje turintis Mantas Šarkiūnas. Vystant veiklą itin vertinga yra Andriaus Bružo patirtis ir jo savybė - verslumas.

Kodėl pavadinimas „IŠPARDUOTUVĖ"?

Pasak savininkų, jis anaiptol nereiškia prastesnės kokybės. Prekes į šią parduotuvę veža tie patys tiekėjai, gėrimais aprūpinantys didžiuosius prekybos centrus ir turintys teisę dirbti su žinomais prekių brendais.

„IŠPARDUOTUVĖ" reiškia konkurencingas kainas", - sako jaunieji verslininkai, dirbantys mažesnėmis maržomis negu stambūs prekybos centrai.

„Abejojantiems, ar mes neišpardavinėjame prekių, kurių besibaigiantis galiojimo laikas, galiu priminti, kad nei vynai, nei brendžiai ar degtinė galiojimo terminų neturi", - šypsosi vienas iš savininkų. Parduotuvėje, anot jo, galiojimo laikas apibrėžtas tik alui bei traškučiams.

„IŠPARDUOTUVĖJE" - lengvi ir sunkesni, skirtingo saldumo bei sausi įvairių gamintojų vynai.

Nors parduotuvėje, be vyno, siūlomi ir stiprieji gėrimai bei alus, Manto svajonė - ugdyti Biržuose vyno gėrimo kultūrą. Jis teigia suprantantis, kad netrūks vertinimų, jog gėrimų parduotuvės atidarymas tolygus girtuoklystės skatinimui, tačiau yra pasiruošęs pamažu bandyti keisti žmonių požiūrį.

„Vynas brendis, viskis - gėrimai, skirti ne svaiginimuisi. Jų tikroji paskirtis ir vartojimo kultūra - eiti kartu su maistu ir pagerinti, atskleisti skonį", - kalba Mantas. Jo ketinimai - kada nors Biržuose pradėti rengti užsakomąsias degustacijas, padėti žmonėms „įminti" vyno vartojimo kultūros paslaptis.

„IŠPARDUOTUVĖ" šuo metu siūlo 500 rūšių gėrimų asortimentą. Ateities ketinimai - plėsti jį iki 1000 rūšių.

„Be abejo, asortimento plėtrą koreguos klientų poreikis", - sako įmonės „Vin vin" direktorius Tadas Gudeikis.

„IŠPARDUOTUVĖ", kurioje, anot savininkų, „visada išsirinksi ir visada sutaupysi", pirkėjų laukia kiekvieną dieną.

Nuo sekmadienio iki trečiadienio (imtinai) parduotuvės darbo laikas 10 - 20 val., o nuo ketvirtadienio iki šeštadienio - 9 - 22 val.

(Užs. Nr. 1716-9)

 

Lina Kiburytė

2011-12-10

2011.12.06

Pensininkės vaistažoles žmonės vežasi ir į užsienį

Atvėsus orams, kai sode nebelieka darbų, 74 metų biržietė Vanda Indrašienė dažnai pasiima kėdę, krepšį su sudžiovintomis bei į dailius maišelius sudėtomis vaistažolėmis ir keliauja šalia artimiausio prekybos centro.

Moteris parduoda savo sode užaugintas džiovintas vaistažoles bei prieskonius.

Iš jos galima nusipirkti džiovintų medetkų, čiobrelių, citrininių melisų, mėtų, liepų žiedų, čili pipirų, salierų. Jų nedaug liko - iki Kalėdų vargu ar bebus ką parduoti.

„Pas mane vaistažolės yra nemaišytos, „grynos" ir nebrangios. Už šiek tiek didesnį kiekį vaistinėje mačiau prašant po 7 litus, o aš teprašau vieno lito", - sako moteris.

Pašnekovė sako taip prisidurianti prie pensijos. Iš valstybės malonių ir kompensacijų už butą neprašanti, išsiverčianti savo jėgomis.

Kadangi vienas kambarys jos bute tarsi „atliekamas", jis paverstas vaistažolių džiovykla. Jas džiovinti reikia mokėti - nuolat vėdinti, nes vaistažolės gali „uždusti" ir netekti savo kvapo bei naudingų medžiagų.

Išėjusi į pensiją medicinos darbuotoja Vanda Indrašienė surado savo širdžiai artimos ir naudingos veiklos.

Vaistažoles V. Indrašienė užaugina Liepų sodų bendrijoje esančiame 11 arų sklype. Liepžiedžius renka kaime, sūnaus sodyboje, o čiobrelius, kraujažoles ir kitas vaistažoles - laukuose. Sako, vis sunkiau rasti čiobrelių - jie iš daugelio jai anksčiau žinotų vietų išnyko, vos tik „paragavo" ūkininkų purškiamos chemijos.

Pasak V. Indrašienės, chemikalų vaistažolės itin nemėgsta ir iškart nunyksta. Beje, kaip ir žmonės.

Moteris sako, kad pirmiausia buvo išpirktos džiovintos ežiuolės, kurių arbatą ypač tinka gerti vaikams - ji stiprina imunitetą. Į užsienį vežamos jos džiovintos medetkos - sako, padeda nuraminti skrandį, ypač kai lietuvaičiai prisiragauja užsienietiško maisto. Kai kurie pirkėjai labai vertina citrininę melisą, gelbstinčią nuo kraujospūdžio problemų.

V. Indrašienė turi 46 metų darbo stažą. Ji daug metų dirbo Pabiržės ambulatorijoje medicinos felčere. Beje, ten iki šiol registruota pas šeimos gydytoją - sako, vis norinti apsilankyti, nors nedirba jau aštuonerius metus.

„Esu našlė, du sūnūs - suaugę. Išėjus į pensiją reikėjo ieškoti naujos veiklos, keisti gyvenimą. Apie darbą nebegalvoju. Turiu užduotį - padedu aukštojoje mokykloje Klaipėdoje besimokančiai gabiai anūkei. Sprendžiu kryžiažodžius, o vasarą darbuojuosi sode. Auginu ne tik vaistažoles, bet ir daržoves", - kalba moteris.

Paklausta, koks, jos manymu, turėtų būti receptas, kad jaustumeisi laimingas, moteris patarė nepavydėti kitiems ir pirmiausia gyventi savo gyvenimą, rūpintis savimi. Ir, savaime aišku, dirbti, judėti bei turėti tikslą.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-12-03

2011.12.01

Biržuose verslo liudijimų neperka ne tik būrėjos

Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinti mokesčių už verslo liudijimus dydžiai bei gyventojams taikomos lengvatos.

 

Jei neperka, kainos nedidina

Rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi, turint verslo liudijimą, klausimą, rimtų argumentų bei prieštaravimų iš esmės nebuvo.

Valstietis liaudininkas Viktoras Rinkevičius kalbėjo apie, jo manymu, nuolat augančius mokesčius ir abejojo kai kurių veiklų apmokestinimo lengvata.

„Dešimt kartų sumažintas mokestis būrėjoms", - stebėjosi politikas.

Sprendimo projekto teikėja - savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Daina Kolomakienė - paaiškino, kodėl minėtai astrologijos veiklai bei kitoms veiklų rūšims mokestis nedidinamas.

„Jei žmogus gali susimokėti privalomojo sveikatos ir socialinio draudimų bei pajamų mokesčius, tai 700 litų per metus mokestis už verslo liudijimą - ne problema", - kalbėjo vicemerė Stasė Eitavičienė.

Anot specialistės, tai yra tokios veiklos rūšys, kuriomis verstis nebuvo perkami verslo liudijimai arba verslo liudijimus pirko tik 1 ar 2 asmenys. Arba tai yra labai smulkios veiklos, kurioms 2011 m. savivaldybės bei šalies teritorijoje (išskyrus didžiųjų miestų ir Neringos savivaldybės teritorijas) 2011 metais buvo taikomas 120 Lt tarifas. Toks pat tarifas paliekamas ir 2012 metams.

Iš savivaldybės tarybai pateikto aiškinamojo rašto matyti, kad 2011 metais Biržuose nė vieno verslo liudijimo nepirko ne tik astrologine veikla užsiimantys asmenys, tarp jų ir vadinamosios būrėjos.

Verslo liudijimų nebuvo įsigiję net 44 verslo rūšių atstovai.

Po 2 verslo liudijimus pirko periodinių spaudos leidinių platintojai, knygų įrišėjai, diskotekų vedėjai ir mezgėjai.

Tik po vieną liudijimą įsigijo vainikų, krepšelių, baldų gamintojai, mėsos bei žuvies rūkytojai, kompiuterių priežiūros specialistai, treneriai, turistų gidai, valčių ir dviračių nuomotojai.

Suaktyvėjo kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklos, kurioms verslo liudijimus 2011 metais Biržuose nusipirko 15 gyventojų. 5 verslo liudijimus įsigijo vaisių, uogų ir daržovių sulčių spaudėjai.

Visų verslo rūšių, kurioms liudijimai nepirkti arba jų nupirkta nedaug, taikomas tik 120 Lt metinis mokestis.

 

Problemų dėl tarifo dydžio - nėra?

V. Rinkevičius abejojo, ar sprendimo projekte teikiamais kitais tarifais yra patenkinti verslininkai, kuriuos esą spaudžia didėjantys mokesčiai.

Rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos komisijoje dirbusi mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė atsakė, kad verslininkai kaip tik pasisako už verslo liudijimų kainų didinimą. Nes verslo liudijimus turinčių asmenų veikla dažnai pažeidžia įmonių konkurencingumą.

O tie, kurie perka verslo liudijimą, pasak vicemerės, neaimanavo dėl mokesčio už jo įsigijimą.

„Jei žmogus gali susimokėti privalomojo sveikatos ir socialinio draudimų bei pajamų mokesčius, tai 700 litų per metus mokestis už verslo liudijimą - ne problema", - kalbėjo S. Eitavičienė.

Tarifų nustatymo komisijoje dirbęs Kęstutis Slavinskas siūlė tarybos nariui V. Rinkevičiui dažniau bendrauti su verslininkais idant jis geriau žinotų tikrąsias problemas ir nuotaikas.

Už sprendimo projektą balsavo 16 (iš 23 posėdyje dalyvavusių), prieš buvo 1, susilaikė 6 politikai.

 

Alfreda Gudienė

2011-12-01

2011.11.28

Biržų turguje - latviški kopūstai ir jų salotos

Latvių paruoštų raugintų kopūstų ir jų salotų gali paragauti ir biržiečiai - šeštadieniais šie skanėstai pardavinėjami Biržų turguje.

 

Biržų turgų dažnai lanko ne tik norintys apsipirkti Latvijos piliečiai. Įvairius kokybiškus produktus - žuvį, daržoves, gėles - siūlo iš šios šalies atvykę prekiautojai.

Jau dvejus metus čia prekiaujama Bauskės rajono Brunavos kaimo ūkininkų Ivetos ir Juozo Lekūnų ūkyje užaugintų kopūstų gaminiais. Juos pardavinėjanti Sandra Žaldoka pasakoja, kad 16 hektarų turinčiame ūkyje auginami kopūstai ir gėlės. Čia nuolat dirba aštuoni žmonės.

„Latvijoje mes vieninteliai per sezoną tokias kopūstų salotas darom. Per vieną sezoną apdirbame apie 100 tonų šių daržovių. Yra cechas, gaminiai sertifikuoti", - pasakoja S. Žaldoka.

Viskas, kas čia pagaminta, parduodama turguose. Šeštadieniais keturiomis mašinomis darbuotojai išvažiuoja į skirtingus turgus.

Antrus metus Latvijoje užaugintais ir paruoštais kopūstais Biržų turguje prekiaujanti Sandra Žaldoka klientų stoka nesiskundžia.

Biržiečiai - vieninteliai iš lietuvaičių, galintys įsigyti šiame ūkyje gaminamų kopūstų salotų. Į čia, anot prekiautojos, važiuoti apsimoka, nes nuo ūkio iki Biržų vos 30 kilometrų.

Lietuvaičiai, pasak prekiautojos, ypač mėgsta pirkti kopūstų salotas su ananasais, paprika, raudonaisiais burokėliais. Paragavę įvertina ir salotas su kariu. Visos salotos yra gaminamos rūgščių kopūstų pagrindu. Tik kopūstus užraugus dedami priedai.

Šiuo metu ant prekiautojos stalo yra ir kalėdinių kopūstų salotų su džiovintais abrikosais ir ananasais.

Parduodami ir namų darbo malti krienai su svarainių sultimis. Sako, jie labai stiprūs.

Litro salotų indelis kainuoja 5 litus, raugintų kopūstų - tris.

Prekiautoja sako, kad kartais žmonės užsimena, jog latviški kopūstai brangūs. Tačiau juos perka.

Paklausus, ar yra krizė Latvijoje, pašnekovė nusišypso: „Ji jaučiama, bet daug kam krizė pirmiausia galvoje. Mes dirbame ir nėra laiko galvoti apie krizę. Kas nori dirbti, tas darbą visada susiras."

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-11-26

2011.11.14

Šviežias sultis geriausiai išreklamavo... rajono merė

Jau beveik metai, kai miesto centre veikiančioje kavinėje „Tatula" klientai gali išgerti ką tik išspaustų šviežių vaisių ir daržovių sulčių.

Nors kavinėje šalia kitų patiekalų kainų kabo informacija apie sulčių sudėtį ir jų kainas, tačiau ne visi klientai pastebi, jog čia galima užsisakyti šviežių sulčių.

Tačiau tie, kurie žino apie tokią galimybę, pasak kavinukės darbuotojų, jų prieš valgį užsisako nuolat.

Ką tik išspaustas šviežias sultis mėgsta gerti šalia kavinės veikiančios kirpyklos darbuotojos, kai kurios dažnai pietaujančios policijos pareigūnės, „Šiaurės rytų" redakcijos žurnalistės. O geriausiai, kavinukės darbuotojų manymu, šias sultis išreklamavo Biržų rajono merė Irutė Varzienė. Tą dieną, kai ji sužinojo, jog čia galima atsigerti šviežių sulčių, ir jų paragavo, po stiklinę užsisakė net šeši lankytojai.

Pasak „Tatulos programos" administratorės Valerijos Gražinienės, ką tik išspaustas sultis labiausiai mėgsta gerti moterys. Panašu, kad jos labiausiai supranta šviežių daržovių ir vaisių sulčių vertę.

Kavinės „Tatula" darbuotoja Edita Kvedaravičiūtė sako, kad labiausiai klientai mėgsta gerti šviežias morkų sultis.

Sulčių iš įvairesnių komponentų galima užsisakyti žiemą. Tuomet ekologinę produkciją auginantys ūkininkai dar nebūna pardavę savo užaugintų daržovių, todėl jų patiekia ir kavinukei. Pavasariop ekologiškų daržovių - tarkim, salierų, pradeda trūkti. Tuomet daržoves tenka pirkti ir iš tradicinių ūkių.

„Kad sultys visuomet būna šimtu procentų ekologiškos, negalime sakyti. Jei klientas pageidauja, tarkim, morkų ir greipfurtų, tai pastarieji nėra ekologiški. Todėl sulčių ir nesertifikuojame", - sakė V. Gražinienė.

Daugelis klientų labiausiai mėgsta gerti grynas morkų sultis. Stiklinei sulčių reikia maždaug 230 gramų nuluptų morkų. Į sultis būtina įlašinti alyvuogių aliejaus - tuomet jas lengviau įsisavina organizmas.

Kavinukės lėšomis įsigytas 500 litų kainavęs sulčių spaudimo aparatas, pasak darbuotojų, iš daržovių išspaudžia viską - jų likučiai lieka sausutėliai.

Klientai kartais prašo įmaišyti burokėlių. Tačiau pastarųjų, kurie mažina kraujo krešėjimą, sultimis negalima piktnaudžiauti. Kavinės darbuotojos prisimena, kad vienai klientei, per greitai išgėrusiai visą stiklinę tokių sulčių, pasidarė bloga.

Šiuo metu kavinukėje galima atsigerti šviežiai spaustų ne tik morkų, bet morkų - apelsinų - burokėlių, morkų - obuolių ir visokiausių kitokių komponentų sulčių. Jų kaina siekia nuo 3 iki 3,5 lito.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-11-12

2011.10.20

Istorines žinias lavino protų daugiakovėje

Kavinėje - bare „Senas rūsys" vykusiame pirmajame viktorinos „Protų daugiakovė" atrankos ture varžėsi trijų komandų atstovai.

Renginio vedėjas Eugenijus Mikalajūnas susirinkusiems pateikė klausimus apie Biržų krašto istoriją. Atsakymus vertino rajono savivaldybės tarybos narys Mykolas Taujanskas, Pagyvenusių žmonių asociacijos Biržų skyriaus valdybos narys Bronius Kairys ir kavinės - baro „Senas rūsys" savininkas Aleksas Drevinskas.

Kavinėje - bare vykusioje viktorinoje istorines žinias demonstravo jaunieji biržiečiai.

Pasak A. Drevinsko, renginyje dalyvavę jaunosios biržiečių kartos atstovai nustebino savo žiniomis. „Jaunimas be didesnio vargo įvardijo Biržų kraštą vysčiusių kunigaikščių Radvilų vardus, žinojo reikšmingų įvykių datas", - sakė A. Drevinskas. Pasak jo, renginio dalyviai buvo apdovanoti prizais, o nugalėtojai pateko į finalinį viktorinos etapą.

A. Drevinskui idėja rengti viktoriną kilo prisiminus prieš kelis metus kavinėje vykusį Biržų krašto anekdotų pasakorių konkursą. Šis originalus sumanymas sulaukė ir šalies televizijų žurnalistų dėmesio.

„Šį kartą nusprendėme lavinti ne tik liežuvio aštrumą, bet intelektą", - renginio koncepciją pristatė jo iniciatorius.

Lapkričio mėnesį „Sename rūsyje" planuojamas viktorinos atrankos antrasis turas bei Biržų krašto literatams skirtas renginys.

Pasak A. Drevinsko, ateityje alaus gurmanai bus kviečiami Biržų krašto alaus daryklų produkcijos degustacijai, o žiūrovų lauks siurprizas- mėgėjiško teatro aktorių vaidinimas apie aludarystės tradicijas.

 

ŠR informacija

2011-10-20

2011.10.18

Draudimo taisyklių subtilybes išbandė savo kailiu

Daugybę metų būsto draudimu savo namus ir juose esantį turtą draudusi parovėjietė, vienintelį kartą paprašiusi išmokos už sugadintą turtą ir jos negavusi, sako nusivylusi draudikais.

„Už tokias pinigų sumas, kokias per tiek metų sumokėjau, jau kelis naujus televizorius būčiau nusipirkusi", - apgailestavo Parovėjoje gyvenanti Vanda Laima Januškaitienė.

Prieš kelias savaites sugedo jos televizorius.

Parovėjietė gerai pamena, kad tądien buvo perkūnija, netoliese trankėsi žaibas.

Parovėjietė pensininkė, kasmet tvarkingai mokėjusi draudimo įmokas, tik realioje situacijoje suvokė, kad išmokų niekas neskuba mokėti.

Nieko įtartino namuose nepajuto. Kai vakare norėjo įsijungti televizorių, jis nebeveikė.

Laikraštyje rastu telefonu ji išsikvietė televizorių meistrą į namus, bet šis prietaisą turėjo išsivežti į dirbtuves.

Grąžinęs televizorių pasakė, jog daug detalių buvo pažeista dėl žaibo iškrovos. Moteris dar nusistebėjusi - juk iš elektros kištuko buvo laidai ištraukti. Tačiau meistras jai paaiškino, kad perdeginti televizorių galėjo ir per anteną atėjusi žaibo iškrovos sukelta srovė.

Gautas atsakymas nuvylė

Kadangi už televizoriaus remontą pensininkė sumokėjo 200 litų, ji nutarė kreiptis į „Lietuvos draudimą". Šioje draudimo bendrovėje V. Januškaitienė savo mašinas, namus ir viduje esantį turtą draudžia jau nuo 1995 metų.

„Anksčiau į namus atvažiuodavo draudimo konsultantė. O dabar jau nebevažiuoja, tik draudėjai atsiunčia sąskaitą, kurią galima apmokėti bet kur, ir draudimo sutartis automatiškai pratęsiama", - kalbėjo pašnekovė.

Draudėjų atsiųsto Būsto Eko draudimo liudijime moteris perskaitė, kad draudiminiai įvykiai - ugnis (gaisras, dūmai ir suodžiai, žaibo įtrenkimas, sprogimas) bei gamtinės jėgos (audra, liūtis kruša, sniego slėgis, potvynis) ir paprašė apmokėti sąskaitą už televizoriaus remontą.

V. Januškaitienė draudikams paaiškinusi, kad meistras jai patvirtino, jog televizorius perdegė po žaibo sukeltos įtampos. Jos dar paklausė, ar šalia kištuko buvo suodžių.

Moteris aiškino, kad suodžių nebuvo, nes įtampa televizorių paveikė per anteną.

Parovėjietė tikėjosi palankaus draudikų sprendimo.

Todėl gautas atsakymas jai buvo didžiulė staigmena.

„Lietuvos draudimo" Žalų centro vadovas Gintaras Dambrauskas jai paaiškino apgailestaująs, kad pagal Būsto eko draudimo taisykles draudimo išmokos mokėti negalima.

Pagrindas: pagal taisykles televizorius perdegė dėl elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių, tai nedraudiminis įvykis.

„Tai taip išeina, tiek metų aš draudimo įmokas mokėjau be reikalo? Iš daržinės man buvo dviratį pavogę - nesikreipiau, nenorėjau nei savo, nei kitų laiko gaišinti. Dabar kreipiausi pirmą kartą, ir, pasirodo, niekas man nepriklauso", - stebėjosi moteris.

Ją stebino, kad draudėjai nutarė, jog išmoka nebus mokama, net nepaprašę televizorių remontavusio meistro paaiškinimo. Šis aiškiai ją patikino, jog televizorius perdegė dėl įtampos, kurią sukėlė žaibo iškrova.

„Buvau girdėjusi, kad pinigų niekas neskuba mokėti. O dabar su tokiu atveju susidūriau pati", - apgailestavo pensininkė.

 

Pažymos niekas neprašė

Korespondentė paskambino televizorių remontavusiam meistrui. Jis prisiminė, kad parovėjietės televizoriui teko keisti daug detalių.

„Ten, atrodo, per kabelį atėjo impulsas nuo žaibo iškrovos. Užtenka mažiausio impulso, jis pereina per visas detales. Būna, kad kai kurie televizoriai išvis nebepataisomi", - kalbėjo meistras.

Jis stebėjosi, kodėl jo niekas nepaprašė pažymos, dėl ko sugedo televizorius. Jo įsitikinimu, draudikai turėtų vadovautis kokiu nors realiu paaiškinimu, kas tam daiktui buvo nutikę, o ne „burti iš lubų".

„Esu ne vieną pažymą rašęs. Bet kiek žinau, draudikai neskuba mokėti išmokų. Pats tai esu patyręs", - kalbėjo televizorių meistras, nenorėjęs, kad būtų minima jo pavardė.

Patarė skaityti taisykles

Parovėjietės turto sugadinimo „nuostolių sureguliavimo procedūras" atlikusi „Lietuvos draudimo" specialistė Rūta Juodienė paaiškino, kad V. Januškaitienei tikrai nebuvo galima išmokėti draudimo išmokos.

„Pagal taisykles žala apmokama, kai yra tiesioginis žaibo kontaktas su daiktu arba kai ant ko nors užgriūna žaibo nuversti medžiai. O dabar žaibas trenkė į laidus, o per juos į televizorių atėjo aukštesnė įtampa. Šiuo atveju tiesioginio žaibo įtrenkimo nebuvo, todėl įvykis nedraudiminis. Žmonės dažniausiai neįsigilina į taisykles drausdamiesi. Sumokėję įmokas galvoja, kad nuo visko apsidraudė", - sakė R. Juodienė.

Paprieštaravus, kad atsiųstame draudimo polise taisyklės neparašytos, tik jų numeris, draudimo konsultantai pas žmones nebeatvyksta, internetu pensininkė nesinaudoja, tad taisyklių perskaityti neturėjo kur, pašnekovė pasiūlė korespondentei nuvažiuoti pas pensininkę ir jai padėti susipažinti su draudimo taisyklėmis.

Priminus, kad žurnalistai nėra draudimo konsultantai ir neprivalo dirbti jų darbo, draudimo kompanijos atstovė pažadėjo pakalbėti su Biržuose dirbančia draudimo konsultante, kad ši nuvyktų pas pensininkę ir jai dar kartą paaiškintų taisykles.

Tačiau pensininkė vakar jų dar nebuvo sulaukusi.

Jurgita Vitkauskienė

2011-10-18

2011.10.18

Pirmos medžioklės laimikis nėra gausus

Praėjusį savaitgalį prasidėjo varominės medžioklės sezonas.

Biržų rajono medžiotojų ir žvejų draugijos nariai į UAB „Viltlita", kuri superka ir perdirba mėsą, išvežė 15 sumedžiotų stirnų ir vieną briedį.

Pasak rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovės Renatos Kaminskienės, briedį sumedžiojo Šilų girininkijos medžiotojai (būrelio vadovas Ramūnas Džiūvė). Jie sumedžiojo ir stirnos patelę.

Kirdonių medžiotojų būrelio nariai atvežė septynias sumedžiotas stirnas (būrelio vadovas Romualdas Vanagas).

Penkių stirnų laimikį atvežė Būginių medžiotojų būrelio nariai (vadovas Rimvydas Mačiukas). Tamošiūnų būrelis, vadovaujamas Rimanto Šarkano, sumedžiojo dvi stirnas.

Pasak R.Kaminskienės, medžiotojai itin nesidžiaugė pirmosios varominės medžioklės laimikiu. Dar nebuvo šalnų, lapai nenukritę, tad prasčiau mato žvėris. Be to, akivaizdu, jog žymiai sumažėjo stirnų.

Medžiotojai mano, kad dėl populiacijos sumažėjimo kaltos šaltos dvi pastarosios žiemos.

„Daug stirnų praėjusią žiemą krito dėl peršalimo ligų",- tvirtino ir rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Artūras Griška.

„Užtai netrūksta šernų. Medžiotojai džiaugiasi, kad vaikšto didžiulės bandos",- sakė R.Kaminskienė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-10-18

2011.10.17

Penkiolika metų - lyg viena diena...

„Net nepajutau, kaip tie penkiolika metų praėjo", - atsidūsta biržietė verslininkė Nijolė Žukienė. Moteris, kiekvieną dieną pasitinkanti ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip dovaną.

Juk kas gali būti svarbiau už žinojimą, kad gali dirbti savarankiškai, kad esi reikalinga ne tik artimiesiems, bet ir tiems žmonėms, su kuriais kartu dirbi ir stengiesi dėl tų, nuo kurių priklauso verslo sėkmė.

Ne veltui klientai vadinami dievais, kuriems įtikti ne visada ir ne visiems pavyksta. Tačiau jie visada mato ir įvertina nuoširdžias pastangas. Tai gali būti ir atsakymas, kodėl net sunkiausiomis krizės bei konkurencijos sąlygomis dirbdama kavinė „Nijolė" neužveria durų, o peržengusių jos slenkstį laukia nuoširdus čia dirbančių žmonių dėmesys.

Kavinės „Nijolė" savininkė Nijolė Žukienė sako, kad darbas maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje - tai nuolatinis mokymasis ir kūryba, ieškant naujovių, derinat įvairias receptūras, kuriant originalius patiekalus. Tik tai padeda išlaikyti klientus ir rasti verslo nišą steigiantis naujoms kavinėms bei restoranams.

„Tai žmonės, mylintys darbą ir norintys jį turėti", - apie savo darbuotojus sako įmonės savininkė Nijolė Žukienė. Ką reiškia dirbti su žmonėmis ir įgyti jų pasitikėjimą, ponia Nijolė patyrė savo gyvenimu, kuriame - darbo mokykloje, kultūros namuose, gamykloje, vadovavimo saviveiklos kolektyvams ir privataus verslo kūrimo patirtys.

Chemijos studijos ir gyvenimo „aukštasis"

Nors gerokai nutolo tas laikas, kai 1967 - aisiais Nijolė sidabriniu medaliu baigė Legailių vidurinę mokyklą, ją pažinojusieji tvirtina, kad laikas nepakeitė jos savybių.

„Kokia sąžininga, kruopšti, darbšti buvai, tokia ir likai. Savo nuveiktais darbais tu jau tikrai baigei aukštąją mokyklą", - Nijolė džiaugiasi mokyklinės laidos po 30 metų susitikime jai pasakytais buvusios auklėtojos Liucijos Milišiūnienės žodžiais.

Kadangi sidabro medaliu mokyklą baigusiai abiturientei tereikėjo laikyti vieną egzaminą, Nijolė be konkurso įstojo į Vilnius universitetą. Buvo pasirinkusi chemijos mokslus, kuriuos, deja, po trijų kursų teko palikti dėl sveikatos.

Vargu ar tada, daugiau nei prieš 40 metų, Nijolė nujautė, kad treji metai chemijos studijų pravers jai gyvenime ir taps žinių pamatu imantis nuosavų verslų. 18 metų dirbusi „Biržų konservų" įmonėje vyriausiąja kadrų inspektore ir prekių žinove, vėliau ji su vyru Regimantu įkūrė prekybos mėsa bei maitinimo įmones.

Verslo patirties jau buvo įgyta prekiaujant mėsa turguje.

Mėsa prekiavusią įmonę „Mansema" teko uždaryti įsigaliojus įstatymui, reikalaujančiam turėti nuosavą skerdyklą. Tada visas jėgas Regimantas ir Nijolė atidavė darbui kavinėje.

„Tas pavadinimas „konservai" gal visam gyvenimui liks..."

Imtis maitinimo verslo ir buvusioje „Biržų konservų" įmonės valgykloje atidaryti savo įmonę Nijolę paskatino tuometinis įmonės direktorius - šviesios atminties Albinas Kleiva.

„Tu sugebėsi dirbti", - drąsino ją verslus vadovas, įvertinęs Nijolės iniciatyvumą, darbštumą bei atkaklumą.

Ir štai jau netrukus bus penkiolika metų, kai ne tik biržiečiai žino, kad pramoniniu vadinamame Biržų miesto rajone yra kavinė „Nijolė" - vieta, kurioje galima rinktis džiaugsmo ar liūdesio valandą.

„Dažniausiai mūsų kavinę vadina ne „Nijolės" vardu. Tas pavadinimas „konservai", matyt, visam gyvenimui liks", - šypsodamasi sako Nijolė Žukienė, kurios kavinė įsikūrusi buvusios gamyklos pastate.

Tiesa, jauki kavinės aplinka nė iš tolo neprimena gamybos įmonės, o veikiau panaši į kaimo turizmo sodybos kampelį. Gėlių ir dekoratyvinių medžių kompozicijos, romantiškas dekoratyvinis tiltelis ir akmenimis išpuošta krantinė - viskas skirta tam, kad švęsti, pagerbti artimuosius ar tiesiog papietauti užsukę žmonės turėtų kur paganyti akis, o sykiu - ir sielą. Juk grožis ir jaukumas - pagrindiniai dalykai, padedantys nors trumpam atsigauti dienų ir darbų tėkmėje.

Ponia Nijolė džiaugiasi atnaujintu kavinės pirmojo aukšto salės interjeru, naujomis užuolaidomis, paveikslais. Joje vienu metu gali tilpti 70 svečių. Klientai, o ypač jų kviesti muzikantai, itin vertina 100 - 150 žmonių talpinančią antrajame aukšte esančią salę. Didelėje erdvėje puikiai gali jaustis ir už stalų sėdintys svečiai, ir šokėjai bei atrakcionų dalyviai, ir muzikantai.

Darbas - nuolatinis ieškojimas ir svajonės

Per penkiolika darbo metų verslininkė lankė daugybę kursų, seminarų. Kavinės savininkės kabinete - gausybė knygų. Iš jų ponia Nijolė semiasi kulinarijos ir stalų dekoravimo idėjų. Darbas maitinimo įmonėje - nuolatinė kūryba, ieškant naujovių, derinant įvairias receptūras, kuriant originalius patiekalus.

Tačiau ne visada žmonėms reikia naujovių. Anot kavinės savininkės, žmonės dažnai nori tradicinių valgių ir pageidauja vienintelio dalyko - kad patiekalas būtų sotus (dažniausiai - mėsos) ir porcija būtų didelė.

Kavinės „ Nijolė" ruošti pobūviai garsėja farširuotų, marinuotų ar patiekiamų drebučiuose lašišinių ir kitų žuvų patiekalais. Paklausą turi ir kavinės virėjų gaminti mėsos vyniotiniai, kuriuos vos spėjama ruošti užsakymams. Pastaruoju metu itin populiarūs tapo vieno kąsnio sumuštinukai, kuriuos tenka pristatyti į darbovietes ar įvairių organizacijų rengiamus dalykinius susitikimus.

Vis dažniau klientai pageidauja, kad užsakyti patiekalai būtų atgabenami į jų namus. „Nijolės" kavinės moterys gali atvežti šaltus ir karštus patiekalus, serviruoti bei žvakidėmis ir gėlėmis papuošti stalus.

„Žmonės kartais nori švęsti savo namuose, o laiko ruošti vaišes neturi. Todėl smagu, kai į pagalbą kviečia mus", - sako verslininkė. Ji sako visada suprantanti ir tuos žmones, kurie užsakydami gedulingus pietus nesiekia prabangos. Dažnai būna, kad susirinkusieji pagerbti amžino poilsio išėjusio žmogaus užsako tik po vieną porciją karšto ir šalto patiekalo.

„Visada aptariame situaciją, kuri kiekvieno būna skirtinga, stengiamės išpildyti klientų lūkesčius", - teigia kavinės savininkė.

Ponios Nijolės galvoje - ne tik kulinariniai rūpesčiai. Artimiausiuose planuose - lauko tipo kavinės įrengimas uždaroje kiemo erdvėje. Į ją būtų galima patekti iš pirmojo aukšto salės. Ketinama išpildyti dar vieną klientams itin aktualų pageidavimą - įrengti miegamuosius.

Kavinės savininkė prasitaria, kad labai norėtų užmegzti ryšį su Turizmo informacijos centru ir pakviesti maitintis į Biržus atvažiuojančias turistų grupes. Prie kavinės - puiki aikštelė autobusams, o turistams ketinama siūlyti firminius „čirvinius" blynus su kepsneliais.

Kol kas tai tik svajonės, tačiau be jų neįmanoma sukti verslo ratą...

Šalia - darbštūs, ištikimi ir mylimi

Kavinėje „Nijolė" dirba penkios moterys - trys virėjos ir dvi barmenės. Daugiau nei dešimt metų kartu su Nijole triūsia administratorė Birutė Zakrienė, kavinei ištikima vyriausioji virėja Virgutė Garastienė ir kitos moterys.

„Tai žmonės, mylintys darbą ir norintys jį turėti", - bendradarbiais džiaugiasi N. Žukienė.

O darbas kavinėje tikrai sunkus. Tenka dirbti savaitgaliais, tačiau moterys supranta verslo specifiką ir, anot Nijolės, žino, kaip svarbu, kad būtų užsakymų. Tai yra jų visų duona. Ilsėtis tenka kitomis dienomis, o atgauti jėgas - per atostogas.

„Šalia manęs kiekvieną dieną būdavo Regimantas - nuolat bendravome, tarėmės - dirbome petys petin. Turėjau žmogų... Tenka susitaikyti su likimu ir būti be jo", - apie prieš trejus metus palaidotą vyrą kalba Nijolė.

Šalia verslininkės ir šiandien yra artimi žmonės - sūnus Manigirdas bei marti Anželika. Marti yra įmonės buhalterė, o sūnus į talką kavinėje atskuba savaitgaliais.

„Jei ne vaikai, nežinau, kas su manimi būtų. Jie yra pats didžiausias mano turtas", - sako apie šalia esančią sūnaus šeimą ir Klaipėdoje gyvenančią dukrą Jolantą. Jos sūnus Arnas, vyriausias Nijolės anūkas, jau yra Vilniaus universiteto pirmakursis. Močiutę kasdien džiugina tame pačiame name gyvenančio sūnaus Manigirdo vaikai - vienuolikmetė Ernesta ir šešiametis Justas.

Nenuleisti rankų padeda ne tik mylinčių artimųjų, bet geri klientų žodžiai.

Ponia Nijolė šypsosi prisiminusi, kokį atsisveikinimo koncertą kavinės kolektyvui dovanojo dvi savaites maitinti lenkai - Biržuose vykusio plenero dalyviai.

„Mums buvo be galo gera", - apie save ir kavinės moteris sako Nijolė. Neįmanoma pamiršti ir kavinėje vykusios vestuvių šventės, kurioje su kitais svečiais dalyvavo trys šeimos iš Švedijos ir viena - iš JAV, Kalifornijos. Pasak Nijolės, juos sužavėjo lietuviškų vestuvių puota. Žiūrėdama į visą naktį iki paryčių šokiuose ir atrakcionuose besilinksminančius užsieniečius, ji galvojusi tik viena: džiaugsmas gyvena pačiuose žmonėse.

Praūžus vienoms šventėms, Nijolė ir jos komanda gyvena kitų susibūrimų laukimu. Jau prasideda šventiniai užsakymai Kalėdoms, kurias kavinės moterys ketina pasitikti pačių kepamais pyragais.

O kad tais pyragais ir kitais skanumynais galėtume gardžiuotis, telieka palinkėti sveikatos Nijolei ir kartu su ja triūsiantiems žmonėms.

Dar vienas linkėjimas - kad džiugesiu ir jaukumu šventės moterims būtų panašios į tuos jaudinančius spektaklius, kuriuos kadaise scenoje kūrė „konservų gamyklos" dramos būreliui vadovavusi dabartinė įmonės vadovė Nijolė ir buvusi aktorė, o dabar - įmonės administratorė Birutė. Juk visas gyvenimas - tai scena, kurioje žmonės kasdien atlieka kartais kuklius, tačiau lemtingus vaidmenis.

Alfreda Gudienė

2011-10-15

2011.10.11

Mugėje ieškojo daržovių ir pramogų

Prekeiviai Biržuose pirkėjų stygiumi nesiskundė.

 

Praėjusį šeštadienį Biržų miesto turgaus prieigose ir J. Janonio aikštėje šurmuliavo ekologiškų produktų mugė. Ją surengė viešoji įstaiga „Tatulos programa", besirūpinanti karsto regiono ir šalies pertvarkos į ekologinį ūkininkavimą modeliu.

Mugės organizatorė, „Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja Valerija Gražinienė sakė, kad Biržuose ekologinių produktų augintojų ir gamintojų mugė surengta jau dešimtą kartą. Šalies sostinėje tokios rengiamos jau septynioliktus metus.

„Vilniuje mugės rengiamos, nes ten itin didelis lankytojų ir pirkėjų srautas. O Biržams surengiame šventę, nes būtent šiame krašte yra daugiausia ekologinę produkciją auginančių ūkininkų", - sakė V. Gražinienė.

Šalia „Tatulos programos" vėliavos - judėjimo senbuviai.

Nors prekeiviai baiminosi, kad pirkėjų bus mažai, prognozės nepasitvirtino. Pirkėjų kiekiu jie nesiskundė.

Šiais metais mugėje dalyvavo penkiolika ekologišką produkciją gaminančių ir perdirbančių asmenų.

Itin didelį asortimentą daržovių pateikė biržietė Laima Kasiulynienė. Iš jos buvo galima nusipirkti kinų kopūstų, pastarnokų, špinatų. Savivaldybės ekologas Vytautas Zurba tradiciškai prekiavo pupelėmis ir lęšiais. Ekologiškomis daržovėmis ir obuoliais prekiavo šio judėjimo senbuviai Valerija Taurienė ir Petras Jaronis. Pastarasis, beje, prekiavo ir medumi. Ekologišku medumi prekiavo ir Algirdas Ranonis bei Egidijus Kukelka. Daugelis mielai pirko pasvaliečių firmos „Saimeta" duonos ir pyrago produktus.

Norintys galėjo nusipirkti žolininkės Jadvygos Balvočiūtės sveikatai naudingų arbatžolių.

Mugėje apsilankiusi Biržų rajono merė Irutė Varzienė iš ūkininko nusipirko ekologiškai augintų svogūnų - sakė, labai patinka, kad jie supinti į pynę.

Vieninteliai pieno produktais prekiavę kulinarinio paveldo statusą turintys Šiaulių rajono ūkininko G. Šopio ūkio atstovai siūlė karvės pieno sūrius su įvairiausiais prieskoniais. Mėgėjai noriai pirko UAB „Kanrugėlė", atvykusios iš Pakruojo rajono, tautiniu paveldu pripažintus skilandžius, šiais metais vienoje mugėje pelniusius aukso medalį. Pardavėjai sakė, kad šiemet jie ruošiasi siekti medalio vytintam kumpiui.

Nors tautinio paveldo gaminius pardavinėję žmonės aiškino, kad jų produkcija ekologiška, tačiau V. Gražinienė tokias kalbas paneigė.

„Gal šie žmonės stengiasi pirkti produkciją, kuri, jų žiniomis, auginama naudojant kuo mažiau chemijos. Tačiau net jei perkama sertifikuota mėsa ar pienas, perdirbėjai savo produkciją turi taip pat sertifikuoti - tik tuomet ji vadinama ekologine", - sakė „Tatulos programos" direktoriaus pavaduotoja.

Ekologine produkcija užsiima nedidelė dalis ūkininkų. Tai parodė ir mugė. Gal du trečdaliai prekiautojų neturėjo nieko bendro su ekologine gamyba. Jie pardavinėjo keramikos, medžio gaminius, įvairius sodinukus, kepinius, žaislus.

Akį traukė biržiečio tautodailininko Kęstučio Preidžiaus pardavinėjami paveikslai bei jo žmonos pagamintos segės.

Daugelį lankytojų masino rokiškėno sveikuolio Nerijaus Liolio kepami blynai iš rupių miltų ir moliūgų. Dėmesį traukė įdomiai paruoštos ir paskrudintos bulvytės. Atvykę kauniečiai studentai vieną iškeptą bulvytę pardavinėjo po penkis litus. Organizatoriams sakė, kad jiems atvykti į Biržus tikrai apsimokėjo.

Norintys galėjo nusipirkti iš Latvijos ir Lietuvos pajūrio atvežtos žuvies. Buvo ir latvių verslininkų verdamo muilo, biržiečių megztų kojinių ir pirštinių bei išdrožtų šaukštų.

Vienas turgaus prekiautojas iš keramikos dirbinius atvežusių žmonių skubėjo įsigyti bokalą, kad į rankeną tilptų visa ranka. Kiti klausėsi muzikos, o vaikai tėvelius ragino pirkti jiems žaislų, leisti dalyvauti loterijoje ar pašokinėti ant batuto.

Šiemet mugėje nebuvo prekiaujama alumi.

„Mes simboliškai visuomet į mugę kviesdavome aludarius. Bet šįkart nutarėme, kad šalta, niekas alaus nepirks", - sakė V. Gražinienė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-10-11

2011.10.10

Atsimušinėjimų šokis dėl buvusio malūno užkonservavimo

Astrave esančio dvaro vandens malūno griuvėsių savininkai miesto seniūnę tikina negalintys jų užkonservuoti, nes esą nerandantys tinkamo rangovo. Tos „paieškos" trunka jau kelerius metus.

 

Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, verslininkas Viktoras Rinkevičius Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto posėdyje kalbėjo apie Astrave, prestižinėje miesto vietoje, sudegusio malūno griuvėsius.

„Nuvežiau į Astravą svečius, atvykusius iš užsienio. Buvo gėda pamačius tokį sudegusio malūno griuvėsių vaizdą - taip klaikiai atrodo. Reprezentacinėje miesto vietoje, kuri nuolat lankoma turistų iš Lietuvos ir užsienio, toks negražus vaizdas. Nejau negalima skirti baudos už pastatų nepriežiūrą?" - klausė V. Rinkevičius.

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė Loreta Munikienė paaiškino, kad malūno savininkai turi ne tik malūno griuvėsius, bet ir tarp šio pastato bei užtvankos žemės sklypą.

Prestižinėje miesto vietoje - Astrave - esančio malūno liekanos šiurpina čia gausiai besilankančius miesto svečius ir poilsiautojus.

„Kažkada jie pageidavo šalia šio pastato pastatyti laikinus poilsio namelius. Tačiau paaiškinus, kad šioje vietoje laikini nameliai negalimi, savo planų atsisakė", - sakė L. Munikienė.

Tarybos narys Kęstutis Slavinskas sakė, kad reikėtų pradėti bausti rajone stūksančių apleistų pastatų savininkus. Gavus seniūno teikimus, pasak politiko, apleistų pastatų savininkams reikėtų pradėti taikyti didesnį tarybos patvirtintą nekilnojamojo turto mokesčių koeficientą.

Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Vasiliauskienė sakė, kad malūno savininkams nusiųstas ne vienas raginimas sutvarkyti griuvėsius. Paskutinis išsiųstas rugpjūčio 12 dieną.

Malūno savininkai ją tikino negavę registruoto laiško. Pasak seniūnės, jie paaiškino, kad ieško rangovų, kurie galėtų užkonservuoti šį pastatą. Biržiečių esą jie nenori samdyti, nes netenkina jų darbo kokybė.

Lygiai tą patį seniūnei savininkai kartojo jau ir anksčiau.

Kai K. Vasiliauskienė sakė pabrėžusi, kad tą patį jie kartojo jau prieš keletą mėnesių, malūno griuvėsių savininkai iki spalio 17 dienos pažadėjo bent jau užkalti pastato pirmojo aukšto langus.

„Jei ši firma būtų Biržuose, aš jiems su džiaugsmu surašyčiau administracinės teisės pažeidimų protokolą", - apie Vilniuje įsikūrusius pastato savininkus kalbėjo K. Vasiliauskienė.

Jei iki spalio vidurio malūno savininkai neįvykdys savo pažadų, pasak seniūnės, jie bus baudžiami.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-10-08

2011.10.06

Į Biržus atvyksta žaliasis „Litesko" termobusas

Atsakyti gyventojams į visus aktualius klausimus prieš artėjantį šildymo sezoną. Su tokia misija į Biržus jau šį ketvirtadienį atvyksta žaliasis „Litesko" termobusas - mobilusis bendrovės klientų aptarnavimo centras su energetikų komanda.

Žaliasis termobusas savo duris atvers aikštelėje šalia Vytauto g. 26 namo, buvusio knygyno. Termobusas biržiečių lauks nuo 9 iki 17 valandos ketvirtadienį ir penktadienį.

„Šiandien šilumos ūkis yra labiausiai įvairiais mitais apipinta Lietuvos ūkio sritis. Kodėl brangsta šiluma? Nuo ko priklauso šilumininkų pelnas? Kaip sumažinti išlaidas šilumai? Tai tik keli iš daugelio klausimų, kylančių žmonėms. Apsilankymas termobuse - puiki galimybė iš pirmų lūpų sužinoti visus rūpimus atsakymus", - sakė „Litesko" komercijos direktorius Rimantas Germanas.

„Artėjant žiemai visi esame suinteresuoti palengvinti mokėjimų už šilumos energiją naštą. Tikimės, kad mūsų specialistų informacija paskatins biržiečius pradėti rūpintis šilumos, o kartu - ir jai skiriamų lėšų, taupymu", - teigė „Litesko" padalinio Biržuose vadovas Remigijus Jakubauskas.

Į Biržus atvykstantis termobusas yra aprūpintas modernia įranga, todėl atliks ir klientų aptarnavimo funkciją. „Gyventojai galės sužinoti visą informaciją apie savo sąskaitas, turės progą išbandyti internetu teikiamas paslaugas, išsiaiškinti išlaidas planuoti padedančio pastovaus sutartinio mokėjimo privalumus", - vardino R. Jakubauskas.

Žaliasis termobusas lauks ir moksleivių, besidominčių su šilumos tiekimu susijusiomis specialybėmis, jų specifika.

„Biržai - pati pirmoji žaliojo termobuso stotelė. Vėliau leisimės į kelionę po kitus „Litesko" šildomus miestus, o finišuosime Vilniuje", - pasakojo R. Germanas.

Dešimt Lietuvos miestų šildanti „Litesko" priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia". Sostinėje šiai kompanijai atstovauja bendrovė „Vilniaus energija".

 

2011-10-06

2011.10.06

Bulvių maišuose buvo daugiau, nei priklauso

Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyrius rugsėjo 22 dieną abiejuose Biržų miesto turguose atliko patikrinimus.

UAB „Megatinklas" turgaus administracija naudoja metrologiškai patikrintą elektroninį termometrą, o pirktų maisto produktų kiekiui patikrinti turgavietėje įrengtos metrologiškai patikrintos kontrolinės elektroninės svarstyklės.

Prekiautojams, neturintiems nuosavų, nuomojamos metrologiškai patikrintos svarstyklės ir svarsčiai.

Iš patikrintų 22 svarstyklių ir 10 svarsčių tik 2 neturėjo galiojančios metrologinės patikros.

MAXIMA LT ūkininkų turguje kontrolinės svarstyklės dar neįrengtos. Tačiau pasitikrinti mažesniais ar dideliais kiekiais pirktų vaisių ir daržovių svorį galima pas du ūkininkus, su kuriais sudarytos svarstyklių panaudos sutartys.

Patikrinti 11 prekiautojų naudojo metrologiškai patikrintas elektronines svarstykles. Pasvėrus devynis iš anksto sufasuotus bulvių maišus, visų faktinis kiekis buvo puse kilogramo didesnis.

Naudojantiems seno tipo ciferblatines svarstykles buvo nurodyta, kad jas naudoti teisinėje metrologijoje galima tol, kol tenkina nustatytus reikalavimus, bet ne ilgiau kaip iki jų remonto.

Abiejuose turguose prekyba vaisiais vyksta lauke, o mėsos ir konditerijos gaminiais - nešildomose patalpose. Todėl jei matavimo priemonė naudojimo ar saugojimo metu buvo paveikta aplinkos faktorių, tokiai matavimo priemonei privaloma atlikti neeilinę patikrą. Buvo atkreiptas dėmesys dėl žiemos metu naudojamų elektroninių svarstyklių - nurodyta, jog jų darbo ir saugojimo temperatūra yra nuo 10 laipsnių šalčio iki 40 laipsnių šilumos.

Biržų rajone tikrinti pieno gamintojų pieno šaldytuvai - talpyklos daugeliu atvejų buvo naudojami padėvėti, neturintys metrologinės patikros dokumentų. Nuo šių metų rugsėjo 4 dienos įsigaliojęs pieno šaldytuvų - talpyklų su liniuote patikros periodiškumas - ne rečiau kaip 2 metai. Nuo šios datos stikliniams termometrams taip pat turi būti atliekama patikra ne rečiau kaip kas 2 metus.

Dėl matavimo priemonių patikros galima kreiptis į VĮ Panevėžio metrologijos centrą arba į kitus įgaliojimus turinčius centrus ar įmones.

 

Parengta pagal Vitalijos Rukavičienės, Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkės, pateiktą informaciją

2011-10-06

2011.08.23

Parduotuvėje buvo sukurta nenormali atmosfera

Šią savaitę iš parduotuvės „Norfa" direktorės pareigų buvo atleista dvejus metus čia dirbusi Alma Krauklienė.

 

Pasiskundė dėl darbo valandų

Pamainos vedėja J. Basanavičiaus gatvėje esančioje parduotuvėje „Norfa" dirbanti Ligita Galadauskienė pasakojo parduotuvėje dirbusi nuo praeitų metų lapkričio.

Rugpjūčio mėnesį moteris gavo algos lapelį ir pamatė, kad, nors pagal darbo grafiką ji atidirbusi 176 valandas, įrašytos tik 154.

Vėliau paaiškėjo, kad iš visų penkiolikos parduotuvės darbuotojų tik trims darbo valandos esą suskaičiuotos teisingai.

Su kita pamainos vedėja Jolanta Jonėniene atkreipė dėmesį ir į tai, kad jos abi dvi savaites pavadavo direktorę, tačiau tas laikas neatsispindėjo darbo apskaitos tabeliuose.

Pamainų vedėjos Ligita Galadauskienė ir Jolanta Jonėnienė pirmosios nutarė nebetylėti, kai pamatė, kad jų atlyginimai neatitinka dirbtų valandų skaičiaus.

L. Galadauskienė minėjo, kad ir anksčiau salės darbuotojos, gavusios algos lapelius, skųsdavosi, jog jų atlyginimai pagal dirbtas valandas esantys maži. Tačiau norėjo turėti darbą, todėl ir tylėjo.

L. Galadauskienė kreipėsi į „Norfos mažmenos" generalinį direktorių Dainių Dundulį. Pasak pamainos vedėjos, jis iškart liepė padiktuoti, kiek darbuotojų ir už kokį laikotarpį negavo atlyginimų, pažadėjo juos tuoj pat perskaičiuoti.

Pasak darbuotojų, direktorė jas išvadino necenzūriniais žodžiais, o L. Galadauskienei buvo parašiusi pranešimą apie atleidimą iš darbo.

Anot darbuotojų, į parduotuvę atvyko atstovai iš Panevėžio ir Vilniaus, jie užfiksavo ne vieną direktorės pažeidimą.

 

Išėjo savo noru

Alma Krauklienė tikino iš darbo išėjusi savo noru, nes turinti „kitą darbelį", kurio ieškojusi nuo kovo mėnesio. Tačiau kokį, neįvardino.

Buvusi „Norfos" direktorė tikino suprantanti, kad daug kas jos galėjo nemėgti, nes „Norfos mažmena" neva ją buvo privertusi iš darbo atleisti daug darbuotojų.

Tabeliai, kuriuose buvo nurodytos ne visos darbuotojų valandos, jos teigimu, pildyti ne jos - dokumentus pildė atostogų metu ją pavadavę asmenys.

Prieš ateidama į šią parduotuvę ji dirbo Legailių senelių namuose direktoriaus padėjėja. Planavo čia likti dirbti buhaltere, tačiau ją prikalbino į „Norfos mažmenos" sistemą.

„Aš tikrai nesu konfliktiškas žmogus. Viskas iš pradžių buvo gražu. O po to užgriuvo tokia lavina. Atsakomybė didžiulė. Per tuos dvejus metus išsekau", - teigė buvusi direktorė.

Ji neslėpė L. Galadauskienei, kuri neva yra konfliktiška asmenybė, siūliusi išeiti iš darbo, tačiau ši nesutikusi.

 

Buvo sukurta nenormali atmosfera

„Norfos" atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis teigė, kad parduotuvės direktorė atleidžiama jai pačiai prašant.

„Parduotuvėje buvo sukurta netinkama (nenormali) darbinė atmosfera. Taip dirbti negalima", - tokį oficialų komentarą pateikė D. Ryliškis.

„Esame ne valstybinė įmonė, tad nesinori purvinų marškinių skalbti. Mums reikia dirbti ir užsidirbti. Pažeidimai buvo užfiksuoti, mūsų netenkino vadovės požiūris į darbuotojus", - sakė D. Dundulis, prekybos tinklo „Norfa" valdytojos UAB „Norfos mažmena" valdybos pirmininkas.

„Galėjome direktorę atleisti už padarytus pažeidimus, bet kas būtų pasikeitę? Kai žmogus išeina savo noru, esame apsidraudę, kad nebūsime teisme. Juk yra žmonių maniakų, kurie jaučia pasitenkinimą užsiimdami tokiais dalykais. Sprendimus reikia priimti, kai esi įsitikinęs šimtu procentų, juk gali žmogui sugadinti gyvenimą. O čia pažeidimai buvo akivaizdūs", - teigė pirmininkas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-08-20

2011.08.16

Verslo kontaktų mugėje pūs ragus, žais timpuką, ieškos lobio ir partnerių

Jau nutarta, kaip panaudoti daugiau nei pusšešto tūkstančio litų, skirtų smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai.

Šie litukai iš Biržų rajono savivaldybės piniginės bus skirti renginiui, kurio metu verslo ir valdžios atstovai pramogaudami dalysis kontaktais ir ieškos partnerių.

 

Rugpjūčio 10 dieną įvyko Biržų rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos (SVVPP) valdymo komisijos posėdis. Jame nuspręsta 5680 litų iš SVVPP lėšų skirti vienam renginiui.

Kadangi savivaldybės biudžete SVVPP lėšos visiems 2011 metams siekia vos 10 tūkstančių litų, rinkėjams ir mokesčių mokėtojams svarbu žinoti, kam atiteks daugiau nei pusė programos pinigų.

Organizuojamas renginys pavadintas Aizkrauklės - Biržų verslo kontaktų mugė. Jo tikslai skamba gana ambicingai - pristatyti Biržus, kaip patrauklų investicijoms ir turizmui kraštą, užmegzti glaudesnis ryšius tarp miestų partnerių verslininkų, valdžios atstovų, projektų vykdytojų, projektų naudos gavėjų bei ES paramą administruojančių darbuotojų.

Kontaktų mugės metu naujų partnerių bus dairomasi ir žaidžiant sumo.

Šios mugės dalyviai - 30 Biržų verslo, 10 vietos valdžios institucijų atstovų, 20 Latvijos verslo ir 10 Latvijos Aizkrauklės savivaldybės atstovų.

Ką šie 70 asmenų, susitikusių Biržuose, per vieną dieną nuveiks?

Oficialiojoje dalyje Biržų merė pristatys rajoną, o „Verslios Lietuvos“ atstovas - partnerių paieškos galimybes.

Tada visi keliaus į UAB „Biržų alus“, kur prisistatys gėrimų ir maisto įmonės. Žinoma, vyks gaminių degustacija.

Po to - sporto varžybos. Programoje išvardytos ir rungtys, tarp kurių - sumo varžybos (žaisminga dvikova naudojant specialią aprangą), alaus bokalo laikymo varžybos, timpukas ir kt.

Tie, kurie nedalyvaus rungtyse, galės paplaukioti Širvėnos ežeru. Jiems bus organizuojama „lobio paieška“.

Toliau - tradicinis „Alaus kelias“, kurio metu bus pasakojama apie alų, dainuojama, skudučiuojama ir pučiami ragai.

Kontaktų mugė baigsis vakariene Biržų pilyje. Jos metu, anot renginio organizatorių, „kiekvienas verslininkas galės individualiai pasikeisti kontaktais ir pabendrauti su jį dominančios verslo šakos atstovu“.

Šios visos akcijos ir atrakcijos savivaldybės piniginę patuštins nei daug, nei mažai -  kaip minėta, daugiau nei pusšešto tūkstančio litų.

Riebiausia šios sumos dalis skirta mugės dalyvių maitinimui - 2750 litų.

740 litų bus paklota už sportinių varžybų inventoriaus nuomą (pavyzdžiui, už sumo kostiumus).

520 litų kainuos suvenyrai, kurie bus dalinami visiems mugės dalyviams - „šio susitikimo atminimui“.

Programos vykdymo sąmatoje rašoma, jog „vakarienės metu atpalaiduojantį ir jaukų foną kurs gyva saksofono muzika“. Ji kainuos 500 litų.

450 Lt bus paklota už „Alaus kelio“ programą.

360 litų kainuos marškinėliai su užrašu „Biržai“. Jie bus reikalingi „Biržų verslininkų ir savivaldybės atstovų komandai suvienyti“.

300 litų reikės atseikėti Biržų pilies salės nuomai.

60 litų kainuos diplomų gamyba. O jų tikrai prireiks - kaipgi be įrėminto diplomo į Aizkrauklę grįš verslininkas ar savivaldybininkas, laimėjęs, pavyzdžiui, timpuko rungtį.

Šią vadinamą kontaktų mugę organizuoja Biržų rajono verslininkų asociacija.

Pinigų tam nepagailės savivaldybė. Po šio renginio Biržų rajono savivaldybės biudžete smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti liks dar 4320 Lt.

 

Rasa Penelienė

2011-08-13

2011.07.18

Turguje tarp uogų gausybės jau geltonuoja voveraitės

Biržų turguje karaliauja uogos, bet pasirodo ir pirmųjų grybų.

Turgaus lentynos lūžta nuo pilnų krepšių mėlynių, aviečių, serbentų, agrastų, vyšnių. Matyti ir žemuogių, gervuogių, vis dar pirkėjams pasiūloma braškių.

Praėjusį ketvirtadienį už vieną litrą mėlynių prekiautojai prašė 10 litų, juodųjų serbentų - nuo 2 iki 4 Lt. Nedidukė stiklinaitė žemuogių kainavo 3 litus, nors buvo galima nusiderėti iki 2 Lt. Už didesnių braškių kilogramą buvo prašoma 12 - 13 litų. Ketvirtadienį iš pat ryto buvo miško aviečių, tačiau jas pirkėjai greitai išgraibstė. Už likusias sodo avietes buvo prašoma 8 Lt.

Tarp uogų kur ne kur geltonuoja voveraitės. Grybautojai už litrą prašo 10 litų, tačiau nusiderėti galima iki 8 Lt.

 

ŠR informacija

2011-07-16

2011.07.18

Duris atvėrė atnaujinta „Maxima X"

Po 5 mėnesių statybos ir remonto darbų Biržuose atidaryta naujai rekonstruota parduotuvė MAXIMA X. Nuo šiol Biržų gyventojai galės apsipirkinėti dvigubai didesnėje parduotuvėje, į kurią investuota daugiau nei 3 milijonai litų.

Biržuose pirmosios dvi nedidelės parduotuvės MAXIMA buvo atidarytos tą pačią dieną prieš vienuolika metų.

Naujoje parduotuvėje, kurios prekybinės salės plotas padidėjo iki 443 kvadratinių metrų, pirkėjai gali rinktis iš beveik 10 tūkstančių pavadinimų prekių. Čia veikia kulinarijos ir sveriamos mėsos skyriai, kurių senoje parduotuvėje nebuvo. Bandelės ir duona kasdien kepama čia pat - naujai įrengtoje krosnyje.

 

Parengta pagal „Aina.lt"

2011-07-16

2011.07.04

Kad mūsų namai taptų jaukesni

Šią savaitę Biržuose atidaryta interjero reikmenų parduotuvė.

 

Respublikos gatvės gale, buvusios senosios „Norfos" parduotuvės pastate, duris atvėrė parduotuvė, kurioje galima rasti visko, kas mūsų namams suteiks malonaus jaukumo.

Parduotuvė priklauso biržietei verslininkei Sigutei Kiaulėnienei.

Į judrioje vietoje, erdviose patalpose įsikūrusią parduotuvę patekti galima automobilį palikus abiejose pastato pusėse esančiose mašinų stovėjimo aikštelėse.

Tiesiai į Respublikos gatvę „žiūri" parduotuvės durys, pro kurias įžengus dar kurį laiką aplankys prisiminimai apie čia veikusią ir biržiečių mylėtą „Marantą". Hole likę kai kurie atributai - savotiška pastato istorijos dalis.

Naujos parduotuvės savininkė Sigutė Kiaulėnienė pasirengusi siūlyti žmonėms kuo nors išskirtinius, meniškus daiktus, kurie gali sukurti namuose jaukią, subtilią aplinką.  

Savo istoriją turi ir naudoti daiktai, kuriais prekiauti pradėjo S. Kiaulėnienė, kurianti ketverius metus mintyse brandintos parduotuvės filosofiją - siūlyti žmonėms ne įprastus, bet kažkuo išskirtinius, ypatingus meniškus daiktus, kurie sukurs namuose jaukią, subtilią aplinką.

Erdvioje salėje sukaupta prekių įvairovė turėtų skatinti šioje parduotuvėje lankytis žmones, kurie išvengs „rausimosi" sendaikčių sandėlius primenančiose prekybos vietose.

Naujojoje parduotuvėje - malonios smulkmenos, daiktai ir daikčiukai. Taip lengviausia būtų apibūdinti prekių asortimentą - nuo įvairių interjero aksesuarų, indų iki baldų, lauko grilių (kepsninių) bei kitų namų aplinkos kūrimui bei tvarkymui svarbių daiktų.

Lėles kuriančios meniškos prigimties moters nuojauta padėjo prekes išdėstyti taip, kad būtų pabrėžtas kiekvienos malonios smulkmenos individualumas, daiktų funkcionalumas.

„Norėtųsi, kad užėję į parduotuvę nesijaustų čia kaip dulkėtame prekių sandėlyje", - sako šeimininkė, besistengianti seniai nenaudotas patalpas paversti kiek įmanoma jaukesnėmis. Savininkė tikisi, kad jos pastangas įvertins žmonės, galintys ateiti tiesiog pasižiūrėti į daiktus, kuriems galbūt kada nors atsiras vietos ir jų namuose, kiemuose ar soduose.

Gyvybės ir meniškumo parduotuvei suteikia pačios S. Kiaulėnienės kurtos lėlės. Jos šiltos ir jaukios, padedančios kiekvienai didelėje erdvėje išdėstytai prekių zonai tapti maža žmogaus gyvenimo salele.

Parduotuvė dirbs kiekvieną dieną ir šeštadieniais. Žadama, kad prekių vis daugės - jas savininkai nuolat gabens iš Švedijos. Nusipirkus baldus žmonėms nereikės patiems ieškoti transporto - tuo pasirūpins parduotuvės darbuotojai.

(Užs. Nr. 1649-9)

 

Alfreda Gudienė

2011-07-02

2011.06.27

Parduotuvė „Pas Tamarą" padės išsaugoti vasaros skonį

Tryliktus metus veikianti parduotuvė siūlo prekes, kurios būtinos šeimininkėms, norinčioms, kad jų namuose netgi žiemą būtų juntamas vasaros kvapas ir skonis.

 

Ne tik ratus, bet ir vitaminų atsargas žiemai reikia ruošti vasarą. Kvapnias žemuoges ir braškes kišdami į burnas neturėtume pamiršti, kad šis malonumas laikinas - kaip ir vasaros svaigulys. Todėl jau dabar galime pradėti rūpintis, kaip jaukius šaltos žiemos vakarus paversti prisiminimais apie vasarą.

O kad širdį glostančios vasariškos mintys tirptų ir burnoje, reikia labai nedaug - su meile sau ir brangiems žmonėms ruoštų atsargų. Kad jos itin vertingos, tvirtina ir mitybos specialistai, ir užkietėję smaližiai. Biržuose daug pastarųjų, mėgstančių su cukrumi trintas arba tiesiog paprastai sušaldytas uogas, vėliau elegantiškai krintančias į kokteilius ar atšildytas gardinančias burnoje tirpstančius pyragus.

 

Sezono prekė

„Šaldyti vaisus ir daržoves verta, nes taip neprarandamos vertingos medžiagos, be to, nereikia papildomai su maistu valgyti konservavimo medžiagų", - tikina sveikos mitybos „asai" ir skuba ieškoti indų, į kuriuos galėtų uždaryti vitaminus ir natūralų skonį.

Vytauto gatvėje, šalia policijos komisariato, įsikūrusi parduotuvė „Pas Tamarą" šio sezono preke drąsiai įvardija maisto produktų šaldymui skirtas pakuotes - plastikinius indus, polietileninius maišelius bei plėveles.

Parduotuvės lentynose - įvairių dydžių plastikiniai indeliai, sandariai uždaromi užspaudžiamais dangteliais.

Parduotuvės lentynose - įvairių dydžių plastikiniai indeliai, sandariai uždaromi užspaudžiamais dangteliais. Gausus pasirinkimas užspaudžiamų plastikinių maišelių, kuriuos perka ne tik žiemai, bet ir kelionėms atsargas ruošiantys biržiečiai.

Į indelius ar maišelius galima dėti šaldymui skirtas uogas, daržoves, grybus.

Pasak parduotuvės savininkės Tamaros Fitingovos, šiuo metu žmonės jau ruošia šaldymui braškes, krapus, petražoles. Netrukus prasidės žiedinių kopūstų (kalafiorų) „bumas".

Pirkėjai jau žino, kad pas Tamarą galima gauti puikių plastikinių kibirėlių, tinkančių medui. Ypač populiarūs vieno kilogramo talpos. Pasak ponios Tamaros, jų kaina priklauso nuo plastiko kokybės. Šiuo metu parduotuvėje yra labai kokybiškos medžiagos kibirėlių, kainuojančių 1 litą.

 

Spalvingi apsiaustai ir maudymosi reikmenys

Skubantys žemuogių, vasaros žolynų rinkti ar paparčio žiedo ieškoti turėtų pasirūpinti, kad jų kūnų nepermerktų lietus.

Tam visai nebūtina su savimi tempti skėčio ar didelio lietpalčio. Tereikia užsukti į parduotuvę „Pas Tamarą" ir išsirinkti lengvutį polietileninį apsiaustą. O jų parduotuvėje yra pačių įvairiausių dydžių ir spalvų - kad uogautojai, daržininkai ar poilsiautojai jaustųsi kaip margi vasaros drugiai ar gėlės.

Neišsimaudę lietuje, o pasirengę maudynėms upėse, ežeruose ar pirtyse taip pat gali užsukti pas Tamarą. Mažyliams siūlomos plaukioti skirtos liemenės, žaislai vandenyje, o suaugusiems - rankšluosčiai ir kiti būtini dalykai.

Parduotuvė pirkėjų kiekvieną dieną laukia nuo 9 iki 18, o šeštadienį - iki 14 valandos.

(Užs. Nr. 1646-4)

 

Alfreda Gudienė

2011-06-23

2011.06.16

„Patalėlis" - visai šeimai ir būsimiems studentams

Vilniaus gatvėje, netoli gaisrinės, įsikūrusi parduotuvė „Patalėlis" drąsiai galėtų vadintis miestelėnams kadaise įprastu vardu - Biržų „universaline". Tik čia biržiečiai vienoje vietoje randa tai, ko ilgai ieškotų bėgiodami po atskiras parduotuves ar klaidžiodami didelių prekybos centrų salėse.

 


Smagu, kad pirkėjai džiaugiasi „Patalėliu", kurį įkūrė biržiečių Vandos ir Broniaus Kavaliauskų šeima. Parduotuvės savininkę Vandą antradienio rytą „Šiaurės rytai" kalbino vos tik spėjusią atvažiuoti iš Vilniaus, kur prekybininkei per naktį teko laukti prekių.

Naujame name, kuriame įsikūrusi parduotuvė ir Kavaliauskų šeima, grįžtančios verslininkės laukė ne tik parduotuvėje pirkėjus aptarnavęs jos vyras, bet ir dvi gražuolės padėjėjos - anūkės Gabrielė ir Augustė. Pas senelius viešinčios mergaitės žino darbo parduotuvėje skonį - jų mama, Kavaliauskų marti Asta, taip pat turi parduotuvę, kuri vadinasi „Patalėlis". Prekyboje sukasi ir Panevėžyje gyvenanti biržiečių verslininkų dukra Judita, seneliams dovanojusi du anūkėlius. Tiesa, jie parduotuvėje dar netalkina - mažajam Kajui dar tik pusantrų, o Mėjai - ketveri.

 

Tiriama prekių paklausa

Parduotuvės savininkė Vanda Kavaliauskienė sako į Vilnių vyksta susirašiusi, ką reikėtų atgabenti biržiečiams. Kad pirkėjų lūkesčius pildo, rodo neužsiveriančios parduotuvės durys.

Vanda Kavaliauskienė sako, kad „Patalėlyje" būsimi studentai gali rasti visa, ko reikia savarankiškam gyvenimui kitame mieste - puodų, indų, stalo įrankių, patalynės, rankšluosčių, chalatų, šlepečių, užuolaidų ir kitų būtinų dalykų.

„Aš nuolat stengiuosi žinoti, ko labiausiai reikia žmonėms. Ne pirmus metus kruopščiai registruoju, kas labiausiai perkama, stengiuosi surinkti kuo daugiau atsiliepimų apie prekių kokybę, ypatingas savybes", - sako ponia Vanda.

Prekybininkė pastebėjo, kad skiriasi ir biržiečių bei pasvaliečių poreikiai. Pasak ponios Vandos, biržiečiai linkę daugiau išleisti kokybiškai patalynei, o pasvaliečiai mieliau perka įvairius puodus ir indus.

 

Nuo medvilnės iki šilkų

Šį sykį ji ir vėl turėjo daug užsakymų. Vežė ypač didelių dydžių chalatus, pižamas, kurių labai ieško vykstantys ir poilsiauti, ir gydytis.

Na ir namie labai praverčia estetiškas ir tvarkingas chalatėlis. Pasak prekybininkės, žmonės labai prašo siūlų - žiemą mezgimui, o vasarą - nėriniams.

Kaip visada, patalynės asortimentas papildytas šilko, medvilnės gaminiais. „Patalėlyje" yra puikių antklodžių ir pagalvių su šilko užpildu. Jas išbandę sako negalintys patys atsidžiaugti ir rengiasi dovanų pirkti artimiems žmonėms.

Pirkėjai jau žino, kaip gera pailsėti padėjus galvą ant „Merkio" pagalvės ir užsiklojus šiltutėle, tačiau lengva šios firmos antklode. O vasarą ypač populiarios nebrangios medvilninės antklodės, kurias puikiausiai galima skalbti.

„Patalėlyje" akys raibsta nuo spalvingų ir estetiškų naktinukų, chalatėlių, kuriuos vilkinčios moterys gali jaustis tikromis namų fėjomis. Nepamiršti ir vyrai - jų laukia pižamos, chalatai. Ir vyrai, ir moterys parduotuvėje gali įsigyti kojinių, apatinio bei viršutinio trikotažo ir išsirinkti puikių rankšluosčių. Jų yra įvairiausių dydžių, skirtų susiruošusiems ir į pliažą, ir į pirtį. Saunos mėgėjų laukia puikūs rinkiniai, kuriuos prieš artėjančias vardines drąsiai galime pirkti bičiuliams.

Parduotuvės savininkė teigia, kad labai populiarūs dovanų čekiai.

„Anąsyk atėjo žmogelis, dovanų gavęs čekį, ir neslepia džiaugsmo, kad pats galėjo išsirinkti tai, ko jam labiausiai reikia. O tai, anot žmogaus, būna, kad dovanų dažnai gauni tai, kas visai tau nereikalinga", - šypsodamasi kalba savininkė, prisiminusi pirkėją.

 

„Universalinė"

Dažnas vyresnis žmogus „Patalėlį" vadina „universaline", kurioje biržiečiai paprastai galėdavo rasti visko, išskyrus maistą ir ūkines prekes.

„Patalėlyje" gausu galanterijos gaminių, kurių neretai žmonės sako ieškantys kaip su žiburiu. Čia galima įsigyti siūlų, gumos, skėčių, virbalų, adatų, vąšelių, piniginių, pirštinių, skėčių, žiogelių („špilkų"), žirklių, peiliukų ir kitų įvairiausių būtinų smulkmenų, be kurių kartais sunku įsivaizduoti gyvenimą. Žmonės labai noriai perka pigiau atsieinančias matuojamas užuolaidas.

„Nors parduotuvė vadinasi „Patalėlis", pas mus yra visko - nuo adatos iki didžiausių antklodžių", - sako ponia Vanda.

Kurį laiką itin populiaria preke buvo valstybinės vėliavos, kurias „Patalėlyje" nebrangiai galima įsigyti ir su visu kotu. Pasak parduotuvės savininkės, vėliavų pirkimas ypač suaktyvėja prieš šventes, o dar labiau - policijai skyrus baudas vėliavų neiškėlusiems piliečiams.

 

Virėjoms, kepėjoms ir sodybų puošėjams

Pirkėjams „Patalėlyje" siūlomi įvairūs puodai (dėmesio uogienių virėjoms ir sulčių garintojams!), yra sulčiaspaudžių, duonkepių (ypač giriamos austriškos), vaisiams ir grybams skirtų džiovyklų, rusų gamybos tarkavimo mašinų, konservavimui skirtų įrankių ir kitų buitinių prietaisų.

Vyrus turėtų sudominti įrenginys tvorų ir kitų sodybos elementų dažymui.

Šiuo metu paklausą turi sodybų puošmenos, eksponuojamos parduotuvės kieme. Parduotuvės šeimininkė sako, kad pirkėjams labiausiai patinka sėdinčios varlės, gandrai - jie išperkami greičiausiai.

„Pirmą sykį šias prekes vežėme abejodami, tačiau neapsirikome - žmonės nori puošti namų aplinką, ją pagyvinti spalvingomis detalėmis", - sako ponia Vanda. Anot jos, daugiausiai (110 Lt) kainuojanti sodybos puošmena - nykštukas su šviestuvu, tačiau dėl prekių kainos visada esą galima derėtis.

 

Laikas rūpintis būsimų studentų „kraičiu"

Nors mokyklose dar nesibaigė egzaminų įkarštis, rūpestingi tėvai jau rūpinasi būsimų studentų paruošimu gyventi kitame mieste.

Su abiturientais ar vieni atskubėję tėveliai džiaugiasi „Patalėlyje" galintys rasti visa, ko prireiks namus palikusiam studentui.

„Perka įvairių rūšių ir įvairaus brangumo patalynę, šlepetes, chalatus, užuolaidas, puodus, arbatos ir kavos virdulius, peilius, šakutes arba stalo įrankių komplektus", - sako ponia Vanda, galinti pasiūlyti viską, kad iš Biržų studijuoti išvažiavę jauni žmonės galėtų ramiai galvoti apie mokslus, o ne apie tai, kur rasti reikiamą namų apyvokos daiktą.

Į parduotuvę dažnai užsuka ir į gimtąjį miestą trumpam grįžtantys užsienyje uždarbiaujantys biržiečiai. Jie tvirtina „Patalėlyje" nebrangiai įsigyjantys tai, kas būtina dirbant ir gyvenant toli nuo namų.

 

Padėjo darbštumas ir noras gyventi gražiau

Ponios Vandos paklausus, kokia savybė padėjo sukurti tai, ką jiedu su vyru dabar turi - parduotuvę miesto centre ir gražius namus - moteris ilgai negalvoja.

„Iš tėvelio paveldėtas darbštumas ir visą gyvenimą lydėjęs noras gyventi gražiai", - taria parduotuvės savininkė.

Vanda pasakoja, kad Anykščių rajone, kur ji augo aštuonių vaikų šeimoje (minint, kad jie dar visi gyvi, moters akys švyti iš džiaugsmo) ir patyrė visa, kas buvo lemta sunkiai dirbančiai daugiavaikei šeimai, kaimynystėje gyvenęs kolūkio brigadininkas. Pasak moters, to brigadininko namai buvo taip rūpestingai tvarkomi, kad ją nuo pat vaikystės lydėjusi mintis ir didžiulis noras gyventi gražiuose namuose.

Vanda sako, kad, kur ji bedirbusi, visada stengėsi pareigas atlikti gerai.

Dar „Siūle" dirbdama verpėja ji buvo pirmūnė, jos nuotrauka puošė įmonės garbės lentą. Vėliau Vandai teko padirbėti vienos įmonės buhalterijoje, rajono prekybos sistemoje, keturiolika metų ji buvo valstybinės degalinės vedėja.

Verslą Vanda Kavaliauskienė pradėjo 1991 - 1992 metais.

„Dar dirbdama degalinėje ant Pasvalio kelio aš per dvejus metus net 28 kartus sugebėjau nuvykti prekių į Turkiją", - šypsodamasi prisimena nuosavo verslo pradžią. Į pirmąją kelionę prekybininkė sako vykusi teturėdama tūkstantį dolerių.

Vėliau prekyba turguose tapo pagrindiniu moters darbu, iš kurio gautos pajamos padėjo pasistatyti naują namą ir įrengti jame parduotuvę.

„Statyba vyko labai greitai - birželį išliejome pamatus, o kitų metų rugpjūtį iš Sąjungos gatvės jau persikėlėme į miesto centrą", - pasakoja „Patalėlio" šeimininkė. Moteris sako, kad teko patirti langų daužymą, automobilių su prekėmis plėšimą. Teko rūpintis parduotuvės apsauga - įrengti signalizaciją.

Parduotuvėje dabar jie triūsia su vyru - buvusiu profesionaliu ugniagesiu. Iš pradžių skeptiškai į prekybos verslą žiūrėjęs vyras dabar jau puikiai talkina žmonai, su kuria sieja 37 - eri bendro gyvenimo metai.

„Oi, entuziazmo man užtenka, tik stuburą turguose prekes kilnodama, kaip ir visi, susivariau. Vis dar rūpi ką nors statyti, plėsti parduotuvę, nuolat galvoju, ką čia dar padaryti, kad verslas suktųsi, tačiau vis dažniau tai lieka tik kalbomis ir mintimis", - šypsosi jaunatviškai atrodanti ponia Vanda. Močiutės minčių klausosi anūkėlės ir ant moters peties besiglaudžianti numylėtinė papūga. Jei sakoma, kad augintiniai perima šeimininkų charakterį, tai spalvingajam Čikiui energijos ir gebėjimo bendrauti tikrai netrūksta...

 

Alfreda Gudienė

2011-06-16

2011.06.06

Turguje pakvipo braškėmis ir medumi

Ketvirtadienio Biržų turgaus naujiena - šviežios prisirpusios braškės. Jomis prekiaujanti moteris iš Panevėžio sakė: „Braškės iš Estijos, parduodu po dešimt litų už kilogramą. Rodos, nebrangiai, bet pirkėjų, kaip matote, nėra.

Buvo čia viena pasirodžiusi, atseit, su lietuviškomis, tai pardavinėjo dvigubai brangiau. Nelabai suprantu, kuo gali skirtis estiškos nuo lietuviškų."

Daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti panevėžietė galėjo pasiūlyti ne tik šviežių braškių. Dėžėse puikavosi šviežios bulvės, atvežtos net iš Egipto, 1 kg kaina - 2,50 Lt. Pas ją galėjai nusipirkti trumpavaisių agurkų ir pomidorų, išaugintų Kietaviškių šiltnamiuose, po 4,50 Lt už kilogramą. Deja, pirkėjai praeidavo nesustodami ir pro šias daržoves.

Bitininkai sutartinai kalbėjo, kad šį pavasarį ankstyvojo medaus nebuvo daug.

Už stogu dengto prekystalio bičiuliškai nusiteikę du vyrai siūlė kitą naujieną - šio pavasario medų, suneštą bitelių iš ievų, klevų, vaismedžių, kiaulpienių bei kitų žolių žiedų. Pakalbinau Albiną Klungį iš Pasvaliečių kaimo. „Pirmas turgus man su šiųmečiu medumi, aną dieną išsukau ne visą centnerį. Palikau aviliuose, kur neužakiuoti koriai, nokinti", - sakė bitininkas.

Jam antrino bičiulis, ant kurio stiklainių su medumi užrašas skelbė: „Juozas Valackonis iš Užubalių kaimo." Vyras skundėsi: „Pavasaris buvo šaltas, nedaug ankstyvojo medaus sukaupė bitelės. Vos keturiasdešimt kilogramų išėmiau. Antrą turgų prekiavau, trečią jau nebevažiuosiu, išseko atsargos." Žinia, kaimynai, pažįstami nuperka dalį medaus iš namų. Už 700 g svorio medaus stiklainį bičiuliai sutartinai prašė po 14 Lt. Pasak jų, ankstyvojo medaus kaina išliko tokia pat kaip pernai.

Abu bitininkai sakė turintys po 20 bičių šeimų, patys gyvena mieste, o bites laiko gimtinėse. „Visą gyvenimą bitinkaujame, taip darė mūsų tėvai, iš jų perėmėme patirtį", - tęsė Juozas Valackonis.

 

Alfreda Gudienė

2011-06-04

2011.06.06

Paršelius iš turgaus išgujo maras

Šiandien kiaulienos mėgėjai ar Biržų turguje besitikintys įsigyti paršelių auginti, bus nusivylę.

Nuo birželio 1 dienos draudžiamas bet koks gyvų kiaulių transportavimas bei pardavimas.

Toks sprendimas priimtas po to, kai viename Jonavos rajono ūkyje užregistruotas klasikinio kiaulių maro atvejis.

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė, veterinarijos gydytoja Vitalija Drevinskienė sakė, kad šiuo metu lankomasi ūkiuose, kur laikomos ir parduodamos kiaulės. Paimami kiaulių kraujo mėginiai ir siunčiami tirti į Nacionalinę laboratoriją.


Biržų rajone yra trys aktyviai prekiaujantys kiaulininkystės ūkiai - Laimučio Dževečkos, Aurimo Žaldoko ir UAB „Biržų bekonas".

Statistika rodo, kad su mažaisiais ūkiais Biržų rajone laikoma per 20 000 kiaulių.

V. Drevinskienė kiaulių augintojus įspėjo, kad pastebėjus gyvulių elgesio pasikeitimų ar nustačius kritimus reikia apie tai skubiai informuoti veterinarijos gydytojus. Rekomenduotina, kad pašaliniai asmenys nevaikščiotų po gyvulių tvartus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-04

2011.05.09

Kasos aparatus keikia, bet naudoja

Praeitas ketvirtadienis buvo pirma diena, kai Biržų turgaus prekiautojai naudojo kasos aparatus.

 


Baimė, jog po gegužės 1 dienos, kai įsigalios nustatyta tvarka, reikalaujanti uždarose patalpose prekiauti tik su kasos aparatais, Biržų turguje prekiautojų nebeliks, buvo nepagrįsta.

Ketvirtadienį iš dvidešimties čia nuo seno mėsa, pieno produktais bei žuvimi prekiavusių pardavėjų nebuvo šešių.

Turgaus direktorė Rima Matulionienė sakė, kad kai kurie neprekiauja todėl, kad atostogauja ar nesuspėjo susitvarkyti formalumų. Kasos aparatą pirkti atsisakė tik viena pieno produktais prekiavusi moteris, nutarusi pieną parduoti supirkėjams, bei vienas mėsos pardavėjas.

Bene visi prekiautojai pirko naujus kasos aparatus, kainuojančius 1050 litų. Vienas jau atgavo iš valstybės biudžeto pažadėtą aparato įsigijimo kompensaciją - 999 litus.

Prekiautojas mėsa Kęstutis Čyžius turgaus direktorei R. Matulionienei pasiūlė visą pluoštą kasos aparato čekių, kurių, anot jo, niekam nereikia.

R. Matulionienė svarstė, kad priimdami įstatymą valdžios vyrai turėjo atsižvelgti į skirtingą didmiesčių ir rajonų prekiautojų specifiką, įvertinti, kiek laiko per savaitę dirbama, iš kur produkcija vežama.

„Didmiesčiuose turgus dirba bene visą savaitę, kai kur tiesiai iš furgono prekiaujama lenkiška mėsa. O pas mus žmonės dukart per savaitę po pusę kiaulaitės iš skerdyklos atsiveža, o reikalavimai - vienodi", - svarstė R. Matulionienė.

Vienos iš turgų valdančios UAB „Viorenta" direktorė Danutė Kleveckienė sakė mačiusi, kaip prekeiviai vargsta su kasos aparatais.

„Stringa, genda. Neaišku, kas bus žiemą per didelius šalčius - ar jie veiks? Tie kasos aparatai yra visiška nesąmonė. Turgus tam ir yra, kad eitum, nusiderėtum", - svarstė pašnekovė.

Turguje žuvimi prekiavusi Milda Gintautaitė sakė kasos aparatu dirbti dar neįgudusi.

„Mokomės, dirbam, o ką darysi? Apmokė ta firma, iš kurios kasos aparatą pirkom. Jei kas nutiks, žadėjo atvažiuoti, pataisyti", - kalbėjo ji.

Mergina šiek tiek baiminosi darbo pabaigos, kai reikės „išmušti" ataskaitą.

„Geriau neklauskit", - kalbėjo mėsa prekiavęs Kęstutis Čyžius, paklaustas, kaip sekasi dirbti kasos aparatu.

Vyras sakė, kad sudėtingiausia, jog pirkėjai, kaip ir anksčiau, dėl kainų derasi. O kaip kitokią kainą nei nustatyta kasos aparate „įmušti"?

„Pirma susideri, tada „muši", - jam patarinėjo kita prekiautoja.

K. Čyžius rodė visą pluoštą kasos aparato čekių, kurių, jo teigimu, pirkėjai net neprašė.

Penkias karvutes auginanti Eugenija Latonienė iš Butniūnų dėl darbo su kasos aparatu nesiskundė. Čekių, jos teigimu, taip pat niekas neprašęs.

Šalia jos pieno produktais prekiavusi Dalia Grišanovič sakė bijanti žiemos šalčių. Nors aparatą aptarnaujančios firmos atstovas tikino, kad jei per šalčius veikia elektroniniai skaičiuotuvai, tai turi dirbti ir kasos aparatai.

„Stebuklų čia neuždirbame. Juk atmetus, kiek gamindami sūrius išleidžiame dujoms, kiek kainuoja papildai ir pašarai gyvuliams, kelionė iki turgaus, mokestis už vietą turguje, ne tiek jau ir lieka. Vargsti, nes nėra iš ko rinktis, kad tik išgyventum. Būčiau jaunesnė, važiuočiau į užsienį, bet kam aš ten reikalinga?" - svarstė D. Grišanovič.

Iš Panevėžio atvykęs bandelėmis prekiaujantis Stepas skundėsi nedirbęs kelias valandas, nes kasos aparatas kažkodėl buvo užstrigęs. Kol atvažiavo juos prižiūrinčios firmos atstovas, kol pataisė, praėjo kelios brangios turgaus darbo laiko valandos.

Vyras sakė, kad kai kurie pirkėjai norėjo matyti kasos aparato čekius, tad juos atidavė kartu su įsigytais produktais.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-07

2011.05.09

Kaip išgyventi, suka galvas patys

Biržuose dirbantys smulkieji verslininkai ieško būdų, kaip privilioti klientus, užsidirbti duoną ir sykiu išsaugoti sveikatą.

 

Komisas - ne stebuklų kampelis

Kęstučio gatvėje, buvusio senojo viešbučio antrajame aukšte, veikia komiso parduotuvė. Anksčiau dėvėtais drabužiais prekiavusi parduotuvės savininkė Vita Vorienė sako, jog imtis komiso paslaugos ją paskatino žmonių prašymai į parduotuvę priimti ir parduoti jiems nebereikalingus drabužius, avalynę ir daiktus.

Kadangi to daryti neleido veiklos pobūdis, parduotuvės savininkė ėmė domėtis komisine prekyba.

„Panaršiusi internete sužinojau, kad iš žmonių priimtais daiktais prekiaujančios parduotuvės sėkmingai veikia ir mažesniuose miesteliuose, todėl prekybą dėvėtais drabužiais nutariau pakeisti komisine veikla", - sako V. Vorienė. Anot jos, ši prekyba patogi ir tuo, kad nereikia važiuoti ieškoti prekių - jas atneša žmonės.

Parduotuvės „Mini turgelis" savininkė Birutė Nijolė Vitkauskienė (dešinėje) sako, kad prekiauti turguje jai nebeleidžianti sveikata. Pasak verslininkės, brangiai už prekybos vietas Biržų turguje mokantys prekeiviai turi dirbti itin blogomis sąlygomis.

Su gyventojais sudaromos sutartys, kuriose nurodoma, kad parduoti norimas daiktas yra jį atnešusio žmogaus, ir treti asmenys į tą prekę pretenzijų neturi. Taip apsidraudžiama nuo galimybės priimti galbūt vogtą daiktą. Daikto savininkas taip pat pasirašo už tai, kad jo atneštas daiktas yra tvarkingas, veikiantis, be užslėptų defektų. Jiems išryškėjus daiktas iš parduotuvės grąžinamas savininkui.

Priimant prekę imamas simbolinis vieno lito mokestis (kad būtų išvengta iš „lupatynų" ar kitų iš sendaikčių turgaus atneštų daiktų, kuriuos norima parduoti labai pigiai - už centus), taip pat taikomas 30 procentų prekybinis antkainis.

„Komiso parduotuvė - ne stebuklų kampelis, iš kurio, kaip įsivaizduoja kai kurie prekes atnešę žmonės, nuperkamas bet koks daiktas. Būna, kad iš karto matai, jog žmogaus atneštas daiktas „pasmerktas" nesulaukti pirkėjo, tačiau savininkui atrodo kitaip - dešimt metų spintoje dūlėjusią prekę jis tikisi parduoti brangiau, nei už ją mokėjęs", - mintimis dalijosi verslininkė.

V. Vorienė norėtų, kad į komiso parduotuvę žmonės atneštų morališkai nepasenusius, gerus, tačiau dėl kokių nors priežasčių nereikalingus (pavyzdžiui, netinkamo dydžio) daiktus. Tikimasi sulaukti daugiau buitinės technikos, namų apyvokos daiktų.

Komiso parduotuvėje yra vaikiškų dviračių, vežimėlių, įvairios bižuterijos. Be abejo, ir drabužių, kuriuos žmonės įsigudrina nešti iš vadinamųjų „lupatynų". Tačiau, pasak savininkės, klientams už skudurynų prekes užsidirbti praktiškai neįmanoma. Pritaikius komisinį antkainį prekės kaina nebeatitinka kokybės.

Šią savaitę žmonių parduotuvėje sulaukta nedaug - mėnesio pradžioje ir pabaigoje taip būna visada.

„Šiaip apyvarta panaši kaip ir prekiaujant dėvėtais drabužiais. Tikimės, kad „juodas laikas" baigsis atšilus orams, nes žmonėms nebereikės pinigėlių kaupti mokesčiams už šildymą ir kurą", - sako V. Vorienė, parduotuvėje triūsianti kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 15 valandos. Vasarą ketina dirbti ir šeštadieniais.

 

Pasitraukimą iš turgaus lėmė sveikata

Biržiečiai jau spėjo pamėgti Vytauto gatvėje, prieš geltoną savivaldybės pastatą, įsikūrusią parduotuvę „Mini turgelis". Čia galima rasti įvairių naujų drabužių ir avalynės. Asortimentas ir kainos tokios pat kaip turguje. Tik parduotuvėje apsilankyti galima kiekvieną dieną (darbo dienomis nuo 10 iki 17. 30, o šeštadieniais - nuo 10 iki 14 valandos) ir prekių rinktis bei matuotis nebereikia košiant vėjui ar merkiant lietui.

Praėjusių metų lapkritį čia dirbti pradėjusi parduotuvės savininkė Birutė Nijolė Vitkauskienė sako anksčiau prekiavusi turguje, iš kurio trauktis privertusi sveikata.

Keturis vaikus (vyriausiajam sūnui 25, o jaunylei dukrai 15 metų) išauginusi moteris teigia, kad dirbti turguje yra tikrai sunku. Tenka statyti ir ardyti palapines, tampyti prekes, kęsti šaltį ir drėgmę.

B. N. Vitkauskienė sako, kad tokių blogų sąlygų kaip Biržuose jai nė viename kito rajono turguje neteko matyti. Tą patvirtintų ir jos buvę kolegos. Moteris pasakojo apie puikius prekybos paviljonus Rokiškyje ir kitų rajonų turgaviečių privalumus.

„Ką čia ir kalbėti - tekdavo stovėti balose, drebėti vėjo košiamose palapinėse, net tualeto nėra. Norėjome statyti savo paviljonus, bet, pasirodo, senamiestyje to daryti negalima - reikia bendro projekto, kurį parengti ir turgų sutvarkyti niekas savininkų priversti nesugebėjo", - seną tiesą priminė buvusi turgaus prekiautoja.

Moteris vylėsi, kad nuomos sutarčiai pasibaigus gal į Biržų senamiestį rajono valdžia įsileis tvarkingus verslininkus.

Anot B. N. Vitkauskienės, už centrinėje gatvėje nuomojamas parduotuvės patalpas ji per mėnesį sumoka tiek pat, kiek mokėdavo dvi dienas per savaitę prekiaudama Biržų turguje - apie 200 litų.

„Kaina už prekybos vietą didelė, o sąlygų - jokių", - kalbėjo moteris apie visų Biržų skaudulį - vilniečių valdomą turgavietę.

Kartu su draugėmis prekes iš Gariūnų atsigabenanti „Mini turgelio" savininkė džiaugėsi, kad buvę pirkėjai ją randa ir naujoje vietoje.

 

Kava - ne tik žvejams

Ne vieną sudomino laikraštyje pasirodęs skelbimas apie galimybę Biržuose jau septintą valandą ryto išgerti kavos. Ją siūlo Vytauto gatvėje, prieš naująją aikštę ir bažnyčią, įsikūrusi parduotuvė „Žūklės reikmenys". Čia galima išgerti ne tik kelių rūšių kavos, bet ir karšto pieno, šokolado ar tiesiog karšto vandens. Visų gėrimų kaina ta pati - 1,5 lito.

Pasak pardavėjo Regimanto, žvejai kavos kol kas išgeria nedaug - dažniausiai ja mėgaujasi patys parduotuvės darbuotojai.

Antradienio rytą prie kavos aparato skaniausio gėrimo ieškojęs Biržų girininkijos miškininkas Dainius Prunskūnas sakė pirmenybę atiduodantis juodai kavai. Ją geriantis ne iš ryto, kurį pradeda arbata. Kava D. Prunskūnas sakė būtinai pasimėgaujantis kiekvieną dieną, tačiau vėliau. Žvejybą ir medžioklę mėgstantis vyras šį sykį rengėsi žūklauti. Nemunėlyje jis sakė gaudantis žiobrius, o lydekas - Gulbinų ežere.

„Dabar pagaunu nedaug - orai durniuoja", - šypsojosi vyras.

O štai tinkamų prekių ieškojęs Vytautas Malinauskas gyrė parduotuvę, tačiau kavos nepirko - sakė, kad savo dozę gyvenime jau išgėręs. Vyras tikino, kad jam kimba visos žuvys - žiobriai, kuojos ir lydekos.

„Reikia mokėti gaudyti. Bet taip jau išeina, kad pasiruošimui žvejoti išleidi daugiau, nei pirkdamas žuvį išleistum", - šypsojosi žvejys, mėgstamą užsiėmimą vadinęs gana brangiu malonumu. Jam pritarė pensininkas Alfredas Bubala, plekšnių gaudyti, pasak jo, su bičiuliais traukiantis net už Liepojos.

Šnekučiuojantis su žvejais ir mėgaujantis kava, pardavėjas vos spėjo suktis - kas kavos aparato žetonus pirko, o kas rinkosi viską, kas padeda pagauti žuvį.

 

Alfreda Gudienė

2011-05-07

2011.05.04

„Agaras Club" pavargo dirbti iš idėjos

Šeštadienį Biržuose, Vytauto gatvėje esančiose „Agaras Club" patalpose vyko renginys jaunimui.

Biržuose pasklido informacija, kad tai paskutinis šiame klube organizuojamas renginys.

Šį klubą Letai ir Petrui Vainorams priklausančiose buvusio restorano „Agaro žiedas" patalpose prieš pustrečių metų įkūrė jų sūnus Petras.

Kas savaitgalį čia būdavo rengiamos diskotekos. Vienas pagrindinių klubo didžėjų buvo biržietis Ignas Grumšlys.

P. Vainoras „Šiaurės rytams" sakė, kad jie su Ignu buvo bene pirmieji Biržuose, kurie kažką bandė padaryti, kad praskaidrintų jaunimo laisvalaikį. Tą darė privačia iniciatyva, neremiami valdžios lėšomis.

Vienas pagrindinių klubo didžėjų buvo biržietis Ignas Grumšlys.

„Gaila, kad kiti tokio pat dydžio kaip Biržai miesteliai turi savo klubus ar užeigas, kur vakare gali nueiti. Pas mus jaunimui nieko nėra", - apgailestavo P. Vainoras.

Šiuo metu jis Vilniaus technikos universiteto antrame kurse studijuoja transporto inžineriją. Tad klubo veiklai laiko nebėra.

„Visiškai renginių neatsisakysime. Jei kas šaus į galvą, surengsime jaunimui. Tačiau kas savaitgalį renginiai nebevyks. O veikla nėra pelninga, viskas daroma tik „iš idėjos". Jei gauni pajamų, visas investuoji technikai", - samprotavo P. Vainoras.

Šeštadienį klube vykusį renginį organizavo irgi ne jis, o kauniečių firma, rengianti mobiliojo ryšio operatoriaus reklaminę kampaniją.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-03

2011.04.28

Smulkius centus paprasčiau išberti į upę

Laikai, kai bankai priimdavo net pilnas smulkių kelių centų monetų priekabas, jau pasibaigė. Negana to, banko darbuotojai nėščią moterį visą valandą siuntinėjo nuo vieno kasos langelio prie kito.

 

Antradienį į redakciją kreipėsi 34 metų Asta Dilienė. Šešerius metus gyvenanti Anglijoje moteris su dviem dukrytėmis per šventes svečiuojasi pas tėvus Daumėnų kaime.

Tėvai į Biržus susiruošusios moters paprašė į stambesnes kupiūras pakeisti namuose susikaupusius smulkius centus. Juos vyresnio amžiaus žmonėms gana sunku suskaičiuoti, todėl kaupė, kol susidarė 26 litų suma.

Šeimos nariai dar iš vakaro 1,2,5 centų monetas sudėliojo į skirtingus maišelius.

Asta Dilienė stebėjosi biržiečių banko darbuotojų abejingumu klientui. Jos įsitikinimu, Anglijoje tokios nepagarbos nebūtų tekę patirti.

Su dukromis antradienį atvykusi į Biržuose esantį „Swedbanko" filialą moteris 10.52 val. paspaudė privačių klientų aptarnavimo eilės numerį. Kai kūdikio besilaukianti Asta priėjo prie kasos langelio, čia buvusi darbuotoja jai pareiškė neturinti pinigams skaičiuoti aparato ir pasiūlė prieiti prie kitos privačius klientus aptarnaujančios kasos. Tik liepė kreiptis į banke esančią konsultantę ir paklausti, ar pinigus priims.

Moteris taip ir padarė. Konsultantė jai pasakė, kad pinigus iškeis, tik reikės primokėti 4 litus.

Tačiau priėjus prie antrojo langelio darbuotoja jai liepė kreiptis į kitą, kuri aptarnauja asmenis, keičiančius valiutą.

Moteris 11.27 val. pasiėmė dar vieną numerėlį ir atsistojo prie valiutą keičiančios darbuotojos patalpos.

Ji laukė iki 12 valandos. Staiga darbuotoja jai esą pareiškė pinigų nepriimsianti, nes einanti pietauti.

Įsižeidusi moteris apie tokį nesiskaitymą su klientais nutarė papasakoti „Šiaurės rytams".

Jai buvo skaudžiausia, kad sugaišo net visą valandą ir nieko nepešė.

„Anglijoje tokia situacija būtų neįmanoma. Sakiau, tai gal vis tik priimsit, juk tiek laukiau. O tos darbuotojos į mus net nežiūri, tarsi manęs su vaikais nebūtų. Dukros kantriai laukė, ir man buvo sunku stovėti. Juk negalėjo nematyti, kad laukiuosi kūdikio. Geriau būtų iškart pasakiusios, kad nelaukčiau", - piktinosi A. Dilienė.

 

Žadėjo išpilti į upę

Patarėme moteriai kreiptis į kitą banką. Ji taip ir padarė - nuvyko į SEB banko Biržų filialą.

Vėliau moteris paskambino į redakciją ir pasakė, jog smulkių pinigėlių nepavyko iškeisti ir ten. Tačiau jo darbuotojos tokią sumą pasiūlė priimti ir įdėti į jos sąskaitą.

A. Dilienė šiame banke sąskaitos neturi, tad pasiėmusi krepšį su smulkiais pinigėliais išėjo.

„Važiuosim ir nuo tilto į upę juos paleisim..." - kalbėjo moteris.

 

Banke tokia praktika - nenormali

„Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius „Šiaurės rytams" teigė, kad bankas centus į stambesnes kupiūras tikrai keičia.

Kiek jam pavyko išsiaiškinti, pirmiausia smulkius pinigėlius iškeisti atvykusi moteris bendravo su finansų konsultantu, kuris negali priimti ir skaičiuoti pinigų, klientė buvo nukreipta į kasą. Vėliau pagal eilės lapelius niekas neatsiliepė, todėl nelikus klientų banko darbuotoja esą išėjusi pietauti.

„Bet kokiu atveju įvyko kažkoks nesusipratimas. Tai, kas įvyko, nėra normali praktika banke. Atsiprašome klientės už tokią situaciją, tai pasitaiko tikrai ne kasdien", - kalbėjo banko atstovas.

 

urgita Vitkauskienė

2011-04-28

2011.04.28

Medžiotojai trofėjus pristatė apžiūrai

Prieš Velykų šventes Biržų medžiotojų ir žvejų draugijos patalpose vyko 2010 -2011 m. medžioklės sezono rajono medžioklės trofėjų apžiūra.

Medžiotojai trofėjus pateikė Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarnybos (CIC) nacionalinės medžioklės trofėjų eksperto Petro Narbuto vadovaujamai komisijai. Nušautų žvėrių trofėjus vertino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros inspektorius Artūras Griška, miškų urėdijos atstovas Juozas Šuminas, LMŽD Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Romualdas Galvelis, Jonas Čeponis ir CIC nacionalinės medžioklės trofėjų ekspertai Virgilijus Turla, Rimantas Šerys ir Arnoldas Savičiūnas.

Biržų krašto medžiotojai apžiūrai pateikė sumedžiotus trofėjus bei grožėjosi kolegų laimikiu.

Per 2010 - 2011 m. medžioklės sezoną Biržų rajono miškuose buvo nušauti 34 taurieji elniai ( iš jų - 7 patinai), 4 briedžiai patinai, 408 stirnos (84 patinai). Nuo taiklių medžiotojų kulkų krito 524 šernai ir 3 vilkai.

Komisija pasiūlė teikti parodai devynių biržiečių trofėjus. Ekspertai įvertino Būginių medžiotojų būrelio nario Vinco Skuolio pristatytus tauriojo elnio ragus. Medžioklės žinovai pažymėjo Vidmanto Liukpetrio (Ančiškių medžiotojų būrelis), Mindaugo Verygos (Kirdonių m. b.), Broniaus Kiburio (Kirdonių m. b.), Alvydo Masono (Kirdonių m. b.), Vyganto Indrašiaus (Meilūnų m. b.), Liutauro Leskausko (Būginių m. b.), Mariaus Martišiaus (Nemunėlio m. b.) ir Egidijaus Šukevičiaus (Nemunėlio m. b.) nušautų stirninų ragus.

Pasak P. Narbuto, Biržų krašto medžiotojų medžioklės trofėjai buvo gerai paruošti ir atitiko selekcinius reikalavimus.

 

Bronius Ratkevičius

2011-04-28

2011.04.19

Pavasarinė mugė baigėsi - pavasaris tęsiasi

Šeštadienio oras pavasarinės mugės lankytojus nei labai lepino, nei skriaudė. Ne tik žvarbokas vėjas, bet ir pirkimo entuziazmas rimtus pirkėjus ir šiaip smalsuolius gainiojo nuo vieno prekeivio prie kito, dažną sykį įstatydamas į nemenką eilę ir priversdamas iš piniginės krapštyti banknotą, kitą už prekę ūkiui, buičiai, kūnui ar sielai.

Apžvalgos ratas

Mugės rytmetys tradiciškai klegėjo įvairių Lietuvos pašalių tarmėmis, o neretai nugirsdavai ir kaimyną latvį. Biržiečiai buvo ankstyvi: 10 valandą dar sunkiai galėjai prasibrauti prie vieno ar kito prekystalio, o vidurdienį apgultis jau buvo atlėgusi.

Užkalbinti prekybininkai dėstė atvykę iš Rygos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Marijampolės, Pasvalio. Žinoma, buvo ir vietinių. Vieni gyrėsi patys savo prekes padirbinę, pagaminę, kiti šalia pirmųjų jaukiai šliejosi su Kinijos „meistrų" gaminiais iš Maximų ar Gariūnų: kičiniais katalikų religijos kulto reikmenimis, internacionaliniais, universalizuotais velykiniais aksesuarais (deja, aptiktas visiškas mizeris tradicinės šv. Velykų atributikos, o apie autentiką verčiau reikšmingai patylėti), žaislais. Pastaruosius, įskaitant plastikinius automatinius ginklus, spigiais balsais dainuojančias lėles ir panašius „stebuklus", dosni šiųdienė „Velykė", matyt, ne vienam mažyliui atritina sykiu su margučiais.

Uolūs sveikuoliai

Ne taip seniai šalies televizijų įsiūbuota sveikos gyvensenos banga spėriai atsirito ir iki Biržų. Mugėje vilniečių Eidukų pora siūlė čia pat išmėginti ir įsigyti gintaro kosmetikos: veido kaukių, kremų, šampūno, balzamo ir kt.

Kauniškiai pynėjai džiaugėsi, kad Biržų mugė jiems nepašykštėjo pinigingų pirkėjų.

Už vaistažolėmis nuklotų prekystalių stovėjo biržiečiams gerai pažįstamos žolininkės. Puikia iškalba, kone 2 dešimtmečius kauptomis (taip pat ir Indijoje) žiniomis bei trykštančia energija miestelėnus aplink save telkė Biržų mugėje pirmą kartą dalyvavęs Ajurvedos mokyklos lektorius, sveikuolis, prisiekęs vegetaras Žilvinas Užkuraitis. Norintiems pavasarį išsivalyti organizmą prieskonių žinovas patarė nedelsiant lėkti į miškus rinkti vertingųjų meškinių česnakų, o puikiosios ciberžolės, kurios privalo būti kiekvienoje virtuvėje, čia pat parduodamos po 6 Lt už 60 g, Ž. Užkuraitis ragino įsigyti nedelsiant.

Iš Panevėžio atvykusios prekeivės atgauti puikią savijautą biržiečiams siūlė naudojant, esą, pagal senosios kinų medicinos žinias, pažangiausiomis japonų technologijomis pagamintus pleistrus, šalininančius toksinus per refleksines zonas, esančias kojų pėdose. Tokių pleistrų pora kainavo 10 Lt. Už 50 Lt buvo galima įsigyti ir visą pleistrų komplektą - 10 vnt. Šiuo stebuklu susidomėjimą ypač rodė vyresnio amžiaus moterys.

Skrandžio malonumai

Tie, kuriems labiau rūpėjo ne sveikata, o kūniški malonumai, pasuko latviškų gardėsių link. Nors rūkytos kaimynų žuvys lietuviškąsias dusyk pranoko ne tik dydžiu, bet ir kaina (masyvių rūkytų jūros ešerių ir riebių skumbrių kilogramas kainavo po 27 Lt, o strimėlių - 9 Lt), seilę vis dažniau ryti verčiančios juslės pirkėjus rikiavo į ilgas eiles.

Už „karvučių" kilogramą mūsiškiai saldumynų mėgėjai braliukams negailėdami iš piniginių krapštė po dvi dešimtines, bet paprašyti 15 Lt už tokį pat kiekį latviškos duonos (vargu ar įmantresnės už mūsiškę), mulkinami nebesileido.

Iš Rygos atvežti spalvingais piešiniais ir užrašais išmarginti meduoliai ypač vaikišką akį traukė, bet lietuviškam skrandžiui įprasti nebuvo.

Rūkytos dešros ir kumpiai tradiciškai labiau viliojo vyrus. Praalkę stipriosios lyties atstovai žvalgėsi ir į kauniečių verslininkų (UAB „Pas Vilimus") pastatytas palapines-lauko virtuves, iš kurių sklido nosis kutenantys kvapai. Porciją dešrelių su kopūstais ir bulvėmis čia buvo galima sukirsti už 10 Lt, tiek pat kainavo troškinys su vištiena, cepelinai ir kepta šoninė. Kavos, arbatos mugės svečiai galėjo atsigerti už 3 Lt, o karšto vyno ar alaus - už 5 Lt.

Maistu ir gėrimais prekiavusios moterys skundėsi, kad klientų šiemet mažoka. Didumą pastarųjų, tikėtina, atbaidė ne tik aikštės dulkių dislokacijos vieta tapę atviri indai su maisto produktais ir paruoštais patiekalais, bet ir laikinai užtvertoje važiuojamojoje aikštės dalyje pastatyti keli aptriušę stalai, prie kurių negausūs dešrelių su kopūstais valgytojai galėjo pasijusti lyg filmavimo aikštelėje.

Austos juostos - paklausios

Tautinių ir proginių juostų audėjai Violeta Valentonytė ir Algirdas Salikas iš Panevėžio šia veikla sakė užsiimantys jau trečius metus. Jie juostas audžia meno kolektyvams, jų juostos pasiekė Prancūziją ir Kanadą. Siūlų audėjai teigė ieškantys visoje Lietuvoje, naudojantys tik natūralias žaliavas: medvilnę, vilną, liną. Už didelę juostą audėjai prašė 35 Lt, tautinė karūna kainavo 50-120 Lt, austą vyrišką kaklaraištį-tautinę juostelę buvo galima įsigyti už 25 Lt, o originalų ir dailų skirtuką knygai - už 6-8 Lt.

Ko jau ko, bet medžio dirbinių mugėje netrūko. Čia galėjai rasti įvairaus dydžio virtuvinių pjaustymo lentelių, šaukštų, mentelių, druskinių, pipirinių, prieskonių malūnėlių ir dar bala žino ko. Kainos skyrėsi bent pora litų - galėjai rinktis.

Užtat odininkų ir kalvių nebuvo. Su gailesčiu reikia pastebėti, kad minėti gaminiai dažnai maloniai stebindavo jei ne kaina (turint galvoje žaliavas - natūralu), tai originalumu, estetine išvaizda ir funkcionalumu.

Pasigesta siūtų, megztų, nertų gaminių... Ir dar daug ko. Regis, judama primityvizmo kryptimi. Generuoti ir įgyvendinti iš klumpių verčiančias (ar bent šiek tiek sujudinančias) idėjas, stebinti, džiuginti - neapsimoka?

Keramikai krizės nepajuto

Plačius stalus graviruotais molio dirbiniais nusistatę marijampoliečiai Raulinaičiai sakė mugėse dalyvaujantys seniai. Ant patikusio impregnuoto molinio gaminio pageidaujamą tekstą išgraviruoti sakėsi galintys čia pat, pirkėjui paprašius. Šiųmetėje mugėje naujiena tapo graviruotos taurės, kurias kaip apdovanojimus keramikai jau gamino žirgų lenktynėms. Kaip prizai jos greit išpopuliarėjo ir medžiotojų būreliuose.

Neringa Raulinaitienė neatsistebėjo kiniškų prekių gausa tautodailininkų, amatininkų mugėje. Anot moters, pavyzdžiui, Palangoje, kur vyksta analogiškos mugės, tokie prekeiviai nepageidaujami, leidimų išdavimo tvarka ir prekybininkų kontrolė yra labai griežta, o apgaule į muges prasmukę minėti prekeiviai iš jų tiesiog išvejami.

Į mugę buvo atvežta pernai pavasarį matytų molinių indų. Naujumu, originalumu jie nestebino, bet kainos bei kokybės santykiu džiugino ir šiemet. Pigiausią, bet labai simpatišką molinį dubenėlį galėjai įsigyti vos už 5 Lt, didesni dubenys kainavo 10-20 litų. Už ąsočius ir puodynes prašyta dar daugiau, tačiau renginiui besibaigiant molinukai (ypač smulkesni) nuo prekeivių stalų buvo šluote nušluoti.

Biržiečiai pynėjų nenuvylė

Gerą gabalą J. Janonio aikštės gausiais, išvaizdžiais ir iš pažiūros tikrai kokybiškais vytelių dirbiniais buvo užėmęs kaunietis Edmundas Stankevičius su vyresniu kolega. Vyrai džiaugėsi, kad šiemet Biržų mugė pinigingų klientų jiems nepašykštėjo: esą, žmonės pirkę ne tik smulkmenų, bet ir baldų. Linksmai nusiteikę prekeiviai čia pat siūlė išmėginti krėslų patogumą ir net išgerti kavos.

Spalvomis, išmone ir kokybe akį traukiančiomis pagalvėlėmis (20-25 Lt), vaikiškomis kuprinėmis (40 Lt) ir šlepetėmis (22-29Lt) prekiavo Eimantė ir Edgaras iš Šiaulių. Šiauliečiai teigė, kad pigiausia prekė pas juos kainuojanti 11 Lt, brangiausia - 70 Lt.

Moteris viliojo puošmenos

Mugės lankytojos šeštadienį turėjo galimybę įsigyti matytų ir neregėtų papuošalų iš pusbrangių akmenų, žalvario, stiklo, medžio, vilnos, lino ar kombinuotų medžiagų. Moterų polinkis puoštis mugės dieną buvo suprantamas ir toleruotinas net paprastai nekantriems ir taupiems vyrams.

Pasvalietė Birutė Balžienė į muges važinėja 5-6 metai. Moteris mugėje pristatė gaminius iš vilnos: skraistes (iki 150 Lt), šalikus (40 Lt), karolius (20-50 Lt), sages (10-15 Lt). Anot jos, vėlimas pareikalauja ne tik laiko ir sveikatos, bet ir vis naujų idėjų. Viena jų - veltas skraistes kombinuoti su šilku, organza, vilnute.

Akį traukė vilniečių Arvydo ir Aidos Žibuolių šeimynos sukurti įvairiaspalviai vėriniai, apyrankės, auskarai ir segės. A. Žibuolis sakė, kad jų papuošalus perkančios moterys siekia išskirtinumo, nes sidabras ir auksas daugumai jau seniai pabodo. Vyras iš nugirstų kalbų suprato, kad Biržuose dažna pirkėja yra mokytoja, „Sodros" ar savivaldybės darbuotoja.

Moterys aikčiojo stabtelėjusios prie jau iš ankstesnių mugių gerai pažįstamos biržietės Vidos Preidžiuvienės iš vilnos nuveltų ir iš lino itin kruopščiai padarytų gėlių ir kitokių formų segių. Ovalios segės iš vilnos ir aksomo kainavo 20, veltos segės-gėlės - 18-20, lino segės-gėlės - 12-30 litų. Moteris prekiavo ir originaliai dekoruotais lino šaliais. V. Preidžiuvienė atviravo iš savo užsiėmimo, kurį „atrado" maždaug prieš 5 metus, pragyvenanti. Į muges ją lydi vyras, kuris mugėse pristato ir savo tapybos darbus.

* * *

Mugės šurmuliui nuvilnijus praeitin, telieka laukti kitų mugių. Kažkas buvo atrasta, kažko pasigesta. Vienu pasidžiaugta, kitu nusivilta. Kaip ir kasmet. Gyvenimas eina. Ratu. Laimei ar deja?

Jurgita Ratkevičienė

2011-04-19

2011.04.04

Turguje padvelkė pavasariu

Biržiečiai ūkininkai jau siūlo savo šiltnamiuose išaugintus žalumynus.

Balandžio 1 - osios išvakarėse virš Biržų turgaviečių smagiai švietusi pavasarinė saulė skelbė ne tik kalendorinio pavasario pergalę.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai kasos aparatus įsigiję turgaus prekeiviai galėjo gauti šimtaprocentinę pirkinio išlaidų kompensaciją. Turgaus prieigose dar nesimatė žibuoklių, o paviljone - kasos aparatų.

„Tai kam čia skubėti - ta kompensacija mums nieko nereiškia. Juk pajamų mokesčio mes vis tiek nemokame, esame nuo jo atleisti. O pajamas susiskaičiuoti man daug geriau su kalkuliatoriumi", - dėstė mintis jaunas ūkininkas.

Kitas prekiautojas sakė girdėjęs, jog reikalavimas turėti kasos aparatą nutolintas dar vienam mėnesiui. Vyras mano, kad Lietuvoje gali nutikti kaip Latvijoje, kuri turgininkams neliepia dirbti su kasos aparatais.

Atsargiai gležnus daigelius rinko ir į pirkėjų krepšelius dėjo per žiemą gėlių šiltnamiais rūpinęsis ūkininkas Laimutis Baradinskas.

Akivaizdu, kad į valstybės įstatymus turguje dirbantys žmonės žiūri kreivai ir jų vykdyti neskuba.

Tačiau gamtos įstatymai ūkininkams - šventi. Kaip ir šventas pirkėjų noras dar prieš Velykas skrandį palepinti ne tolimojoje Ispanijoje, o Biržų žemėje išaugintais žalumynais.

Ketvirtadienį jau trečią sykį šį pavasarį Būginių krašto ūkininkas Stasys Styra pirkėjams siūlė savo šiltnamiuose išaugintų svogūnų laiškų, krapų, salotų. Už 100 gramų salotų prašė dviejų litų. Tokį pat kiekį svogūnų galėjai nusipirkti už 3, o pluoštelį krapų - už 1 litą.

Pirmą sykį šiais metais S. Styros šeima į turgų atvežė ridikėlių, kurių ryšulėlis kainavo 3 litus. Jie kaipmat išgaravo nuo prekystalio.

„Pas mane salotos pigesnės, tačiau jos ne mūsiškos, itališkos", - linksmai kalbėjo importinėmis daržovėmis ir vaisiais netoliese prekiavusi biržietė moteris.

Ūkininkų turguje žaliavo pirmieji gėlių sodinukai, išauginti Vabalninko seniūnijoje, Mieliūnuose. Atsargiai gležnus daigelius rinko ir į pirkėjų krepšelius dėjo per žiemą gėlių šiltnamiais rūpinęsis ūkininkas Laimutis Baradinskas.

Baltų ir melsvų bakopų, verbenų, šlamučio, šilingės, sprigės daigeliai kainavo po 1,5 lito. O štai už Gvinėjos sprigę teko mokėti po 2 litus. Brangiausiai - 3 litus - kainavo svyrančios pelargonijos, vasarą virstančios žydinčiomis kupetomis, drąsiai pasitinkančiomis ir rudens šalnas.

Ne visi pirkėjai dairėsi į gėles ir daržoves. Daug entuziastų atidžiai tyrinėjo ir rinkosi sėklas, kuriomis nuklotų prekystalių „pridygo" atšilus orui.

Netrūko ir norinčiųjų išsiauginti savo daržų lysvėse svogūnų. Pasvalietis Darius tikino, kad jo siūlomi laiškiniai, raudonieji ir mažieji svogūnai - Panevėžio ir Biržų turguje - patys pigiausi.

Turguje ryškiai švietė ne tik sėklų, bet ir įvairiausių dažų pakuotės. Margaspalviai „pavyzdiniai" dažyti kiaušiniai skelbė apie artėjančią didžiausią pavasario šventę.

Alfreda Gudienė

2011-04-02

2011.03.10

Biržiečių išauginta produkcija keliauja į Rusiją

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Leitiškių kaime veikiantis UAB „Biržų bekonas" atnaujino produkcijos eksportą į Rusiją.

Ši šalis lietuvišką kiaulieną vėl priima po dvejų metų pertraukos - į Rusiją kiaulieną buvo uždrausta vežti 2009 metų rugsėjo mėnesį.

Pasak bendrovės „Biržų bekonas" direktoriaus Vaclovo Briedžio, leidimas į Rusiją, Velikije Luki, vežti Biržų rajone išaugintus bekonus buvo gautas vasario 3 dieną.

„Lietuviškos produkcijos poreikis Rusijoje yra didžiulis. Jau išvežėme 600 vienetų 117 kilogramų svorio bekonų, po dienos išvažiuoja dar du furgonai", - pirmadienį sakė V. Briedis.

Įmonės direktorius minėjo, kad bendradarbiauti su Rusija apsimoka, nes pinigus už produkciją pirkėjai perveda avansu. Be to, už kilogramą gyvo svorio moka per 20 centų daugiau nei kiti galimi pirkėjai.

„Viskas turėtų žymiai pasistūmėti į priekį", - apie eksportą kalbėjo V. Briedis.

UAB „Biržų bekonas" dirba 40 samdomų darbuotojų.

Artimiausiu metu planuojama atidaryti kombinuotųjų pašarų gamybos cechą. Iš pradžių jais planuojama aprūpinti savo įmonę, o ateityje bus gaminama ir pardavimui.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-10

2011.03.08

Verslą naikina gatvę „uždarantys" kelio ženklai

Biržuose, Plento gatvėje, įsikūrusių įmonių ir bendrovių vadovai įsitikinę, kad jų verslui trukdo abiejose kelio pusėse pastatyti ženklai, nurodantys, kad čia stovėti draudžiama.

Atbaido galimus pirkėjus

„Parduotuvės „Patiltė" kolektyvas pasipiktino, kad prie jų automobiliai negali sustoti vienoje gatvės pusėje. Bet prie mūsų mašinos negali stovėti nė vienoje pusėje", - su tokiais žodžiais į redakciją kreipėsi UAB „Progrina", pardavinėjančios automobilių detales, savininkas Jonas Dovidaitis.

Ši parduotuvė įsikūrusi Plento gatvės 2 numeriu pažymėtame pastate.

Verslininkas sakė, kad abiejose gatvės pusėse statyti automobilius draudžiantys kelio ženklai „uždaro" visą kelio atkarpą iki pat „Biržų duonos" gamyklos. Ženklai stovi jau seniai, nuo sovietmečio. Dar tuomet, kai šioje gatvės atkarpoje vyko statybos, veikė konservų gamykla ir buvo didelis judėjimas.

Abiejose Plento gatvės pusėse pastatyti sustoti draudžiantys kelio ženklai, pasak verslininkų, neprisideda prie verslo skatinimo.

Dabar, anot J. Dovidaičio, tokio automobilių srauto šioje gatvėje nebėra.

„Abu ženklai atbaido galimus pirkėjus. Man gali kas nors prieštarauti, kad netoliese yra automobilių stovėjimo aikštelė. Joje, beje, policijos mašinos dažnai atvažiavusios pastovi. Bet šiandien, kai visi vertina savo laiką, nori sustoti priešais parduotuvę, kurioje perka. Be to, šiame pramoniniame miesto rajone tai vienintelė mašinų detalėmis prekiaujanti parduotuvė", - sakė J. Dovidaitis.

Jam atrodo, kad būtų galima palikti tik vieną stovėti draudžiantį kelio ženklą, o važiuojant nuo miesto pusės esantį dešinėje nuimti. Tiesa, žiemą šioje vietoje būtų sudėtinga prasilenkti, tačiau vasarą draudimo sustoti, jo įsitikinimu, nereikėtų.

Daugiau prašymų nerašys

Verslininkui antrino netoliese toje pačioje gatvėje įsikūrusios automobilių remonto įmonės savininkas Henrikas Alekna. Jis negailėjo žodžių rajono vadovams.

„Kenkėjai, parazitai, verslo naikintojai. Bent vieną ženklą, kurį dar sovietmečiu pastatė, nuimtų. Ar žinote mieste kitą gatvę, kuri iš visų pusių apstatyta sustoti draudžiančiais kelio ženklais? O juk judėjimo čia nebėra, net autobusai nebevažiuoja", - kalbėjo H. Alekna.

Verslininkas tvirtino dar prieš metus rašęs prašymą savivaldybės Saugaus eismo komisijai, kad bent vieną kelio ženklą nuimtų. Tuomet gavo atsakymą, kad to padaryti nėra galimybių.

Daugiau sakė neberašysiąs. „Gaila laiko, o ten vien tuščios kalbos. Sėdi seno raugo valdininkėliai ir nieko nemąsto", - apmaudą liejo verslininkas.

Pažadėjo įvertinti situaciją

Biržų rajono savivaldybės saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Martinonis sakė, kad Plento gatvėje įsikūrusių bendrovių savininkai galėtų kreiptis raštu. Tuomet bus galima įvertinti, ką reikėtų daryti ir kokią įtaką vienas ar kitas komisijos sprendimas turėtų eismo saugumui.

Anot jo, „Progrinai" neturėtų būti problema, nes šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė. Šalia jos esantis kelio posūkis gana pavojingas.

„O štai prie H. Aleknos įmonės ženklo gal nereikėtų, nes ji jau už posūkio", - svarstė R. Martinonis.

Jis pažadėjo nuvažiuoti ir pasižiūrėti bei įvertinti situaciją.

Ateinančią savaitę planuojamas Saugaus eismo komisijos posėdis, ir, jei verslininkai suskubs rašyti prašymą, jį nagrinės.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-05

2011.03.08

Smulkus verslas: įmanoma dirbti ir užsidirbti

Septintus metus biržiečiai regi parduotuvės iškabą „Radvilė". Iš Vytauto į Kęstučio gatvę persikėlusios parduotuvės neapleido nuolatiniai ir atrado nauji klientai.

Tarp kavinukės „Trys laipteliai" ir „Ramunėlės" vaistinės įsikūrusios parduotuvės duris antradienį apie pietus varstė pirkėjai. Ir ne pavieniai atklydėliai, o puikiai žinantys, ko ieško ir ką gali rasti naujais viršutiniais drabužiais, rankinėmis, kojinėmis, galvos apdangalais, aprangos aksesuarais ir papuošalais prekiaujančioje įmonėje.

Kaip gerus ir nuolat laukiamus pažįstamus klientus „Radvilėje" pasitinka tamsiaplaukė moteris - tarsi iš žurnalo viršelio nužengusi gražuolė - parduotuvės savininkė Audra Ambrazevičienė.

„Radvilė - dukros vardas", - apie parduotuvės vardo kilmę sako jaunatviška keturiolikmetės Radvilės ir septyniolikmečio Dovydo mama.

Prekyba naujais drabužiais - ne beviltiškas dalykas

Individualios įmonės savininkė 36 metų Audra Ambrazevičienė savo verslą pradėjo 2004 metais. Iš pradžių naujais drabužiais prekiavo nuomojamose patalpose Vytauto gatvėje. Prekybai įsibėgėjus vis dažniau kildavo minčių apie didesnes patalpas, todėl atsiradus progai parduotuvė persikėlė kitur.

Anot įmonės savininkės, ir dabartines patalpas teko didinti. Iškirtus sienas atsivėrė dar viena erdvė, kurioje galima išdėstyti prekes.

Drabužiais prekiaujančios įmonės savininkė Audra Ambrazevičienė yra ne tik parduotuvės savininkė, bet ir tiekėja, buhalterė bei pardavėja. Dviejų paauglių mamai puikiai sekasi derinti darbą bei rūpinimąsi vaikais ir namais - šeimos sodyba yra viena iš gražiausiai tvarkomų mieste.

Parduotuvėje šilta, tačiau tik per didžiausius šalčius už šildymą teko mokėti apie 400 litų. Nuomos mokestis, kurį tenka pakloti už 46 kv. m plotą, anot parduotuvės savininkės, taip pat esantis „labai normalus". Ne biržiečiai nuomojamo būsto savininkai, pasak parduotuvės šeimininkės, tvarkingi ir kultūringi žmonės, su kuriais nekyla jokių nesusipratimų.

Apie nuolat girdimus padejavimus, kad Biržuose esą negalima išsilaikyti iš prekybos naujais drabužiais, Audra turi savo nuomonę. Biržuose, anot jos, prekiauti neapsimoka nebent brangiais drabužiais.

„Tikrai įmanoma dirbti ir užsidirbti. Jei dirbčiau „į minusą", ar galėčiau samdyti pardavėją?" - sako įmonės savininkė, parduotuvėje dirbanti pakaitomis su kita moterimi - Gražina Gabuliene. Pastarajai A. Ambrazevičienė negaili gerų žodžių.

„Tokių žmonių, kaip Gražina, tikrai reta. Ja galiu visiškai pasitikėti - ji dirba kaip sau. O tai, sutikite, būdinga nedaugeliui samdomų darbuotojų", - bendradarbe džiaugėsi parduotuvės savininkė.

O prekyba dėvėtais drabužiais jai ne itin sekėsi.

„Bandžiau, tačiau supratau, kad tai ne mano „biznis". Mano sesei, taip pat vyro seseriai prekiauti dėvėtais drabužiais sekasi, tačiau man tokios prekės kažkaip „neprilipo"... Naują daiktą parduoti man sekasi geriau", - šypsosi Audra.

Netoliese esančių įstaigų darbuotojai į „Radvilę" užsuka kiekvieną kartą, kai tik atvežama naujų prekių. O jų Audra sako atgabenanti kiekvieną savaitę. Kartais iš Šiaulių, iš Lenkijos, tačiau dažniausiai - iš Gariūnų. Dažnai prekes veža pagal konkrečius pirkėjų užsakymus.

Parduotuvės savininkė ir jos klientės žino, kad tokias pat prekes kaip „Radvilėje" galima išvysti didžiosiose miestų parduotuvėse - „Babilone" ir kitose.

„Tas pačias prekes imame iš tų pačių Gariūnų pardavėjų, tačiau, pavyzdžiui, už šią striukę didelėje parduotuvėje tektų mokėti keliais šimtais litų brangiau", - paprastą verslo tiesą aiškina Audra. Savo klientams ji niekada neduoda jokių garantijų dėl kokybės - pirkėjams prisipažįsta, kad nežino, kiek ir kaip gali tarnauti įsigytas daiktas.

„Tačiau ar kitokia kokybė parduotuvėje, kur už tą pačią prekę sumokama kelis sykius didesnė suma?" -kalba už prekystalio stovinti parduotuvės savininkė. Ji neslepia, kad netgi prabangiomis laikomose parduotuvėse neretai matanti tas pačias prekes, kurias iš Gariūnų vežasi į „Radvilę".

Ir buhalteriją sutvarkyti, ir atostogų išeiti - įmanoma

Pasiteiravus, ar smulkaus verslo įmonės „nedusina" buhalterija ir šūsnys popierių, Audra tik nusišypso ir teigia, kad viską puikiai sutvarkanti pati.

„Kokia čia buhalterija - pajamos ir išlaidos?" - dar vieną mitą apie smulkiesiems prekybininkams esą nepakeliamą buhalterijos naštą griauna verslininkė.

Ir atostogauti Audrai tenka. Ilsėjosi Egipte, Kretoje. Tik slidinėti į užsienį nevažiuoja - jų šeima renkasi trasas kaimyninėje Latvijoje.

„Visos mūsų kelionės - kartu su vaikais. Be jų kol kas niekur nevažiuoju", - sako rūpestinga mama ir ūkininko žmona.

Audra kilusi iš Pučiakalnės, kur kartu su broliu ūkininkauja jos panevėžietis vyras. Į talkas tenka išsiruošti ir visai šeimai.

„Kai reikia akmenis rinkti, važiuoju ir aš, ir ūkyje dažnai padedantis sūnus Dovydas.

Tik mūsų Radvilė daugiau tvarkosi namuose", - šypsodamasi apie darnų šeimos gyvenimą kalba Audra.

Ambrazevičiai gyvena Biržuose, Respublikos gatvėje. Daugelio akį traukianti jų namų aplinka žavi. Sodyba laimėjo antrąją vietą gražiausiai tvarkomų sodybų konkurse.

„Aplinkos kūrimas - mano fantazijos vaisius. Vyrui vasarą yra pats darbymetis ūkyje, todėl su vaikais tenka ir žolę pjauti, ir ravėti", - sako gražuolė moteris.

Audra neslepia, kad puikią figūrą išlaikyti ir kartu gerų emocijų pasisemti jai padeda ne tik fizinis darbas. Anksčiau Astros Kuntrimienės vedamose treniruotėse sportavusi moteris dabar lanko pramoginius šokius. Gražiausia, kad į šokių pamokas ji eina kartu su vyru.

„Jam labai patinka šokti", - sako verslininkė apie sutuoktinį, mokantį rūpintis ne tik ūkiu ir derliumi...

Alfreda Gudienė

2011-03-05

2011.03.01

Draudimas statyti automobilius žlugdo verslą

Užuot nuvalius gatves Biržuose nuspręsta imtis draudimų statyti automobilius.

 

Naujas ženklas

Savivaldybės saugaus eismo komisijos nariai klausimą dėl laikinai pastatyto kelio ženklo, kuris vienoje J. Basanavičiaus gatvės pusėje visiškai draudžia stovėti automobiliams, žada spręsti pirmadienį. Po rinkimų. Po to, kai bus nustumti sniego kalnai nuo J. Basanavičiaus gatvės. Sniegą planuojama stumdyti tuo metu, kai pasikeis mėnulio fazės ir prasidės atšilimas.

Tai ne ištrauka iš absurdo romano. Tai - sustingusiame laike gyvenančių ir nežinia kokiais kriterijais besivadovaujančių Biržų valdininkų sprendimai.

Laikinai pastatytas nuolatinis ženklas sukėlė rūpesčių J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiems verslininkams bei darbo biržos klientams.

„Šiaurės rytai" jau buvo rašę, kad žiemos vidury į Biržų miesto turgų atvažiavę žmonės, kurie pastatė mašinas J. Basanavičiaus gatvės pakrašty, ties kultūros centru ir Darbo birža, buvo baudžiami policijos pareigūnų. Vairuotojai tiesiog nepastebėjo turgaus dienomis naujo stovėti draudžiančio kelio ženklo. Apie jo pastatymą nebuvo pranešta ir spaudoje.

Netikėtai išdygęs ženklas nurodė, kad negalima šioje gatvės pusėje statyti automobilių ketvirtadieniais ir šeštadieniais, turgaus dienomis. Motyvas - dėl sniego susiaurėjo gatvės ir sustatyti automobiliai trukdo eismui.

Po truputį rajono gyventojai priprato prie naujo ženklo ir turgaus dienomis toje gatvės pusėje automobilių nebestatydavo.

Tačiau šią savaitę netikėtai buvo priimtas dar vienas sprendimas. Nors nesiautėjo nei pūgos, nei kitos stichijos, buvo nuimta po draudžiamu stovėti ženklu kabojusi lentelė, kuri nurodė, kad jis galioja tik dvi dienas per savaitę.

Vadinasi, automobilių vairuotojai nebegalės statyti ne tik turgaus, bet ir kitomis dienomis.

 

Keisis mėnulio fazės - bus sprendimas

Tikru verslo žlugdymu tokį rajono valdininkų sprendimą pavadino J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusios automobilių detalių parduotuvės „Patiltė" savininkai ir darbuotojai.

„Jei vadovautumėmės kelio ženklu, šalia mūsų parduotuvės galima pastatyti tik vieną automobilį. Tačiau jei klientai matys, jog vieta užimta, o kitur pastačius mašiną gresia bauda, jis važiuos pas konkurentus", - piktinosi parduotuvės darbuotojas Virginijus Brazdžionis.

Parduotuvės darbuotojai aiškinosi, kas dirba savivaldybės Saugaus eismo komisijoje, ir pasikvietė jai vadovaujantį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją.

„Sakė, kad jis vienas sprendimų negali priimti, reikės konstruktyvaus kolektyvinio sprendimo. Bet keista, kodėl prieš pastatant ženklą niekas nesitarė su mumis. Galėjo ženklą pastatyti kitoje gatvės pusėje, ir problema būtų išspręsta", - kalbėjo V. Brazdžionis.

Verslininkus nustebino, kai Saugaus eismo komisijos vadovas pareiškė, jog pirmadienį planuojama valyti sniegą, praplatinti gatvės važiuojamąją dalį, esą tuomet nebereikės ir kelio ženklo.

„Kai keisis mėnulio fazės ir planuojamas atšilimas, jie sniegą nuo gatvės planuoja valyti. Štai tau ir konstruktyvus sprendimas. Tą reikėjo daryti žiemą, kai buvo vos pasnigę. O dabar sniegas jau į ledą sušalęs, neįsivaizduojame, kaip jį nuvalys", - kalbėjo parduotuvės darbuotojai.

V. Brazdžionis sakė važiavęs pro Pasvalį ir stebėjęsis, kad šio rajono vadovai sugebėjo iš miesto centro sniegą išvežti.

„Biržuose žiemą gal reikėtų uždaryti miesto gatves, kad sniego visai nereikėtų valyti", - ironizavo UAB „Patiltė" kolektyvas.

 

Darbuotojos perspėjo klientus

Draudimu statyti prie Darbo biržos automobilius stebėjosi šios įstaigos Biržų skyriaus vedėja Laima Kudukienė.

Su korespondente kalbėdama praėjusį ketvirtadienį ji sakė nebesuprantanti, kas vyksta. Darbuotojos nuolat atverdavo langus ir šūkaudamos perspėdavo draudžiamoje gatvės pusėje sustojusius klientus, kad juos gali nubausti policija.

Pokalbio metu L. Kudukienė sakė matanti ir „aukų" laukiantį policijos pareigūnų automobilį.

„Sakykim, turgaus dienomis iki pietų reikėtų drausti automobilius statyti abiejose pusėse. Bet popiet bėdos tikrai nėra, nes beveik nėra mašinų. Policija irgi pirmiausia galėtų įspėti, ar taip jau būtina bausti? Man gaila tų žmonių", - kalbėjo L. Kudukienė.

 

Protokolo nėra, buvo tik „apsitarimas"

Biržų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Deimantė Prunskienė, paprašyta pateikti savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdžio, kurio metu buvo nutarta pastatyti draudžiantį automobiliams stovėti ženklą, atsakė: „Protokolas nebuvo rašomas. Komisijos nariai apsitarė labai trumpai ir žodžiu. Priimtas trumpalaikis sprendimas, nes kilo grėsmė eismo saugumui. Žmonės pradėjo skųstis, nes gatvėje nebeprasilenkdavo mašinos."

Pasak D. Prunskienės, pirmadienį bus sprendžiama, ar reikia stumdyti sniegą, kad gatvės važiuojama dalis praplatėtų, ar laikinai paliekamas ženklas.

Biržų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Jaunius Jurelevičius sakė, kad draudimo tik turgaus dienomis statyti automobilius vienoje gatvės pusėje neužteko.

Jis tikino per savaitę sulaukdavęs vieno - dviejų skambučių, kada nepatenkinti žmonės išsakydavo priekaištus, jog šioje atkarpoje nebegali prasilenkti mašinos. Ypač būdavo sudėtinga pravažiuoti autobusams.

„Gal pirmadienį tą problema bus išspręsta, žadėjo šioje vietoje nuvalyti sniegą. Nors šis dalykas faktiškai turėjo būti padarytas jau seniai", - kalbėjo J. Jurelevičius.

Pašnekovas tikino ne kartą Saugaus eismo komisijos posėdžiuose kalbėjęs apie tai, kad reikėtų iš turgaus prieigų J. Basanavičiaus gatvėje bei Kilučių, Rotušės gatvių išvežti sniegą, nes eismo sąlygos dėl jo itin sudėtingos.

„Pagrindinis rajono vadovų atsakymas būdavo - nėra pinigų", - tvirtino pareigūnas.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad rajono ribose sausio ir vasario mėnesiais už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nesilaikymą surašytas 21 administracinės teisės pažeidimo protokolas. Už tai numatomos baudos nuo 50 iki 100 litų, o nuo kovo 1 dienos jos sieks nuo 100 iki 300 litų.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-26

2011.02.21

Prasimušė į Europos rinką

Prieš 20 metų, 1990 - ųjų gruodį, įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Tyla".

Įmonė visiškai pateisina pavadinimą - apie ją mažai ką težino vietiniai. Bendrovės savininkai nesigarsina - tyliai dirba, kantriai atlaikydami negandas. Savo gaminiais puošia europiečių gyvenimus, o 150 biržiečių parūpina darbo vietas.

Surado sėkmės raktą

Bendrovę įsteigė keturi drąsūs jauni vyrai - Laimis Januševičius, Egidijus Butėnas, Virginijus Urbonas ir Arūnas Vaitaitis. Skirtingų sričių specialistai, paragavę verslo duonos skyrium, sumanė suvienyti jėgas. Kaip ir daugelis tada pradėjusių verslą, neturėjo aiškios vizijos.

Prekiavo statybinėmis medžiagomis, pavažinėtais automobiliais iš Vokietijos, gėlėmis, net dėvėtais rūbais, aktyviai dalyvavo privatizacijos procese. Privatizavus statybinę organizaciją - tuometinį Darbų vykdytojo barą, vertėsi statybomis. Palaipsniui šios statybinės organizacijos bazėje kibosi į medienos gaminių verslą. Užsimezgus verslo ryšiams su partneriais Vokietijoje, pradėjo medienos gaminių eksportą į šią šalį.

„Tylos" gaminti nameliai įtinka išrankiems užsakovams.

Pabandė nuo paprasčiausių ruošinių. Pjovė iš apvalių rąstų, obliavo, šlifavo ruošinius įvairiems skydams, tvoroms. Vėliau ėmėsi gaminti lauko ir sodo baldus bei namelius.

„Aplankydavome Vokietiją ir žiūrėdavome į dailius medinius poilsio namelius, vasarnamius. Atrodė fantastika, kol patys įsidrąsinome tokius gaminti", - prisipažįsta verslininkas Arūnas Vaitaitis.

Sparčiai plėtė gamybą

Savininkams iškilo uždavinys aprūpinti įmonę medienai perdirbti reikalingomis staklėmis ir kitais įrenginiais. Vojažai po Vakarų Europą, paieškos, naujos pažintys. Iš pradžių pirko nenaujas stakles, beje, sėkmingai dirbančias ir šiandien.

Vėliau ėmė kreditus, plėtė gamybą jau įsigydami ir naujų įrengimų, statydami naujus gamybos cechus. Pagrindinė gamyba persikėlė į Kilučių kaimą, kur buvusių kolūkio fermų teritorijoje pastatyta apie 5500 m2 gamybinio ploto gamykla. Kartu plėtėsi ir gaminių asortimentas. Pradėję nuo paprasčiausių medinių ruošinių tvoroms, šiuo metu gamina ir medinius gyvenamuosius namus.

„Tyla" per metus perdirba iki 8-10 tūkst. kubų medienos. Tačiau nelabai įdomi partnerė vietos privačių miškų savininkams ar valstybės miškų naudotojams. Perka tik nedaug drebulės ir juodalksnio medienos pirtims ir saunoms. Išsaugojo nedidelę lentpjūvę, šią medieną išsipjauna savo bazėje. Pagrindinę dalį medienos importuoja iš Rusijos, šiek tiek - iš Suomijos ir Švedijos.

„Mūsų gaminių specifika reikalauja itin aukštos kokybės medienos. Perkame šiaurės eglę, ne apvalią, o jau išpjautą ir išdžiovintą. Atsisakėme ir savo džiovyklų. Mokame pasaulinėmis kainomis, nesvarbu - iš rusų ar švedų. Iš tokios medienos gaminame medinių namų detales itin patikimiems statiniams", - atkreipė dėmesį Arūnas Vaitaitis.

Apdorojama įvairiomis staklėmis

Atvežta mediena apdirbama bendrovės cechuose. Gautą medieną darbininkai išrūšiuoja ir suskersuoja reikalingo ilgio lentomis. Stambesnė mediena obliuojama, dirba net trejos profilinės obliavimo staklės. Jei yra užsakymas, plonesnė mediena klijuojama į storesnius ruošinius.

Smulki mediena seniau būdavo nurašoma kaip atliekos, parduodama kurui. Dabar trumpi galiukai leidžiami per dygsniavimo stakles, dygsniuota mediena naudojama lagėms, latams, durims bei langams gaminti. Medienos tašams išpjaustomi kampai, tam tarnauja net penkerios kampų sujungimų išpjaustymo staklės.

Ruošiniai smulkesniems statiniams daromi 3 - 4,5 cm storio, bet didesniems vasarnamiams ir gyvenamiesiems namams naudojami ir storesni klijuojami tašai - 6 ir 9,5 cm storio. Gyvenamieji namai būna net su dvigubomis sienomis: 9,5 cm ir 3 ar 4,5 cm skersmens tašų dviguba siena ir šiltinimas tarp jų.

Turi savo projektuotojus

Bendrovė turi savo projektuotojus, kurie užsakovo idėją ar norą perkelia į darbinius brėžinius, nes daugiausia gaminama pagal individualius užsakymus. Didesniems namams projektus kartais paruošia tos šalies architektai pagal specifinius vietos reikalavimus. Dažniausiai tai būna tik architektūrinė dalis, darbinius brėžinius bet kuriuo atveju atlieka bendrovės projektuotojai.

Projektai paprastai esti individualūs kiekvienam konkrečiam statiniui. Tai sudaro nemažai keblumų, iš gamintojų reikalauja didelio lankstumo. Pagal tuos brėžinius cecho meistras rūpinasi, kad technologinio proceso metu būtų pagamintas statiniui reikalingų detalių komplektas : sienų tašai, grindų ir stogo lentos, gegnės, įvairiausi apvadai, durys, langai ir t. t.

Gaminių pristatymu užsakovams rūpinasi pati bendrovė. Nėra lengva derinti su logistika provincijos sąlygomis, bet kol kas pavyksta. Užsakymus pateikia laiku. Kartais tenka siųsti furgoną su vienu gaminiu, kartais šis pripakuojamas pilnas smulkių gaminių. O didesnis namas netelpa net į vieną furgoną.

Apjuosė visą Europą

Paklaustas apie eksporto geografiją, pašnekovas šypsosi: „Lengviau pasakyti, į kurias Vakarų Europos šalis dar neeksportuojame." Airija, Belgija, Danija, Graikija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija... Europa su pasisekimu įvaldyta. Pagaliau - tolimoji Japonija, kurios gyventojams patiko lietuvių pagaminti vasarnamiai. Daugiausia eksportuojama į Vokietiją bei Olandiją.

Biržiečiai eksportuojamų gaminių užsienio šalyse dažniausiai nestato, tuo rūpinasi jų gaminiais prekiaujančios kompanijos, kurios samdo statybos organizacijas arba tai padaro pats užsakovas, jei nori pigiau. Tik išimtinais atvejais, kai konstrukcijos ypatingai sudėtingos, gamintojas siunčia savo meistrus padėti jas surinkti.

Eksportas sudaro iki 97 proc. įmonės apyvartos. Pagrindiniai klientai - vakarų europiečiai ir - kaip indikatorius - japonai. Verslo pakilimo laikotarpiu‚ pavyzdžiui, 2008 m. bendrovės eksportas siekė 14,4 mln. Lt, o 2009 m. susitraukė iki 10,9 mln. Lt. Per metus iš bendrovės teritorijos į užsienį išvažiuoja apie 170 furgonų su gaminiais. Į vieną furgoną kartais sukraunama iki 30 poilsio namelių. Iš to galima susidaryti nuomonę apie eksporto mastą.

Sunkmetis sutrikdė ritmą

Krizė pradėjo rodyti nagus prieš porą metų, 2008 gruodžio - 2009 vasario mėnesiais sumažėjo užsakymų. Ir tai buvo ne įprastas sezoniškumas, o dar prasidėjo kritinis laikotarpis, gąsdinančios ekonomistų prognozės. Bendrovė spaudėsi iš vidaus, atleido 30 darbininkų, daugiausia stalių, sumažino atlyginimus likusiems. Pašnekovo žodžiais, ne dėl to, kad ypatingai sumažėjo užsakymų, o dėl to, kad reikėjo optimizuoti išlaidas. Jau įsismaginusi dirbti dviem pamainomis, grįžo prie vienos.

Pernai bendrovė, dirbdama viena pamaina, eksportavo gaminių bemaž už 13 mln. Lt ir beveik pasiekė 2008 m. apyvartos lygį. „Apyvarta būtų didesnė, jei ne tos nelemtos baimės. Padidėjo produktyvumas, sugrįžo dalis atleistų darbininkų. Nerizikavome priimti daugiau, nes lengva priimti, bet skausminga atleisti. Lapkričio mėnesį jau padidinome atlyginimus darbuotojams", - pasakoja Arūnas Vaitaitis.

Didžiausia problema šiuo metu - pristatymo terminai, kartais siekiantys 8-9 savaites.

Negali didinti kainų

Pasak vieno iš bendrovės savininkų, įmonės pelnas priklauso ne tik nuo pardavimų, bet ir nuo medienos kainos. Pastaraisiais metais pastoviai brango mediena, jos kainos dar kilo ir tris šių metų ketvirčius, tik paskutinį šiek tiek stabilizavosi. Nuo 2006 m. mediena pabrango beveik dvigubai.

Bendrovei didinti gaminių kainų neleidžia konkurencija, tad dirba su minimalia marža, nes yra viena iš brangesnių eksportuotojų. Be to, jos specifika tokia, kad nėra išankstinių kontraktų, kurie garantuotų užsakymų stabilumą. Kiek prašo klientai, tiek daro, jokių atsargų. Bendrauja su įvairių lygių klientais, palaiko daug smulkių, kurie naudingi, iškilus ekonominiams sunkumams.

Alfonsas Kazitėnas

2011-02-17

2011.02.15

Mūsiškos Šv. Valentino tendencijos

Ar biržiečiai laukia Šv. Valentino, ką jiems reiškia ši šventė, ar jai ruošiamasi? Kadangi Šv. Valentino diena mūsų laikais gerokai atitrūkusi (o dažnąsyk - ir visai nutrūkusi) tiek nuo pagoniškų, tiek nuo krikščioniškų tradicijų ir, neslėpsim, šiųdienių skeptikų bei bambeklių laikoma eiline komercine švente, su minėtais ir neminėtais „valentiniškais" klausimais straipsnio autorė pasibeldė į prekių ir paslaugų sferos atstovų duris.

 

Meilės žaidimų paslapčių - į knygyną

Nors dalis prekybininkų nostalgiškai kinkavo galvomis: „Valentinas - tai ne Kalėdos...", visgi netrukus ėmė ryškėti, kad vis tiek - šiokia tokia šventė. Biržų knygyno (UAB „K. Galvelis ir partneriai") vedėja Vida Mainonytė teigė, kad bent po keletą specifinių leidinių Šv. Valentino dienai nuperkama kasmet. Pirkėjai dažniausiai patarimų neklausia, o prašo konkrečių knygų iš konkrečių, jiems jau pažįstamų lentynų. Pastarosiose dažnai surikiuoti tokia proga tinkantys leidiniai kaip antai „Kamasutra", „Meilės žaidimai" ir pan. Santūresni pirkėjai pageidauja suvenyrinių knygelių „Meilės žodžiai", „Meilės sms". Meilės romanus, pasak vedėjos, žmonės perka ir taip, todėl Šv. Valentinas jų paklausai įtakos nedaro. Kadangi mus dominanti šventė, kaip išsiaiškinome, tikrai nėra pretekstas masiniam knygyno šturmui, knygynas nei specialių leidinių, nei didesnio jų kiekio šia proga neužsako - pirkėjai renkasi iš esamo asortimento.

 

Stilingų šukuosenų meistrė Audronė Gatavynaitė sako, jog moterys mėgsta gražintis nuolat, nelaukdamos ypatingų progų.

Gėlių biržiečiai dovanoja daug

Anot IĮ „Gėlių namai" savininkės Linos Januševičienės, Šv. Valentinas - momentinė šventė. Vaikai kasmet perka smulkmenas, lipdukus. Meilės dienai tinkančių dovanų ar suvenyrų moteris teigė papildomai neužsakinėjanti - jų ir taip gausu gėlių salone. Kita vertus, pasak „Gėlių namų" šeimininkės, apskritai biržiečiai gėlių dovanoja daug. Vilties teikia šiuo metu užsienyje gyvenantys bei dirbantys kraštiečiai, kasmet per „Interfloros" tinklą užsakantys gėlių čia likusiems mylimiesiems. Pasak L. Januševičienės, daugiausiai užsakymų sulaukiama iš Anglijos, mažiau - iš Vokietijos, Norvegijos. Moteris apgailestavo, kad atvirkštinių sveikinimų variantų kol kas, deja, nepasitaiko - biržiečiams užsakinėti gėles į užsienį yra per brangu.

 

Į vaistinę - maisto papildų ir prezervatyvų

„Iki" parduotuvėje įsikūrusios „Gintarinės vaistinės" darbuotojos Milda ir Augutė, paklaustos, ar galėtų ką nors pasiūlyti dovanėlės savo „Valentinui" ieškančiam pirkėjui, pritariamai linksėjo - vaistinės asortimentas gausus ir tinkantis įvairiausioms progoms. O po vieną kitą tokių dovanėlių ieškantį žmogų pasitaiko kasmet - jas perka tiek rimtai, tiek valiūkiškai nusiteikę abiejų lyčių atstovai.

Populiariausios Šv. Valentino prekės - maisto papildai ir prezervatyvai. Pastarieji dažniausiai dovanojami jaunų žmonių, norint pašmaikštauti. Dovanos būtent šiai progai ieškančius klientus moterys sakė atpažįstančios iš karto, nors pastarieji ir neprisistato.

 

Auksas ar sidabras?

Juvelyrinių dirbinių parduotuvėje (UAB „Leda") besisukiojančią smulkutę pardavėją Loretą Aukštikalnienę užklupau prieš pat darbo pabaigą. Iš pradžių teigusi neturinti ko mums rūpima tema pasakyti (šventės dar nejaučianti, o Šv. Valentino pirkėjai dažniausiai apsilanko tik šventės išvakarėse arba dovanomis susirūpina paskutinę minutę), moteris netrukus išklojo romantišką pasakojimą, artėjančios šventės nuotaika įelektrinusį aplinką.

Pasirodo, į parduotuvę dažniausiai užsuka jauni, tėvelių dar išlaikomi „valentinai". Jaunimas, anot Loretos, renkasi sidabrą. Aukso dirbinius perka vyresnio amžiaus žmonės. Vyresni vyrai moterims dažniausiai renka auskarus, jaunuoliai dairosi į grandinėles, pakabukus (širdeles, akutes), žiedelius ir tik retsykiais - į auskarus. Be abejonės, visi pirkėjai nori patarimų. Pasak Loretos, ji visada siūlo pačius naujausius papuošalus, kurie jai pačiai gražiausi, mieliausi - kitaip nemoka. Niekada nesistengia „iškišti" užsistovėjusių prekių - parduotuvės asortimentas nuolat atnaujinamas.

Pardavėja stebėjosi šiandieninio jaunimo originalumu, kultūra. Moteris nesupranta, kodėl sakoma, kad šiuolaikinis jaunimas yra blogas. Į parduotuvę užsuka nepaprastai mandagūs, linksmi jauni žmonės. Ypač vaikinai. O jei dar pavasariop ir įsimylėję - tikri „geriečiai". Dovanas širdies draugėms jie renka labai atidžiai ir atsakingai, būtinai parenka širdelės arba žaismingos formos dėžutę dovanėlei. Pardavėja sako visada patarianti, nepatikusias prekes pakeičianti, tad nepatenkintų klientų kol kas nepasitaikė. Kaip bebūtų apmaudu, krizė, įsisukusi į tėvelių pinigines, riboja ir romantiškai nusiteikusių jaunuolių išgales, todėl ne vieną dėžutę tenka pridėti dykai, nuolaidėlę pritaikyti.

 

Kvapų ir skonių „fėjos" bei meilės eliksyro paieškos

Koks meilės kvapas? Klausiu galybės kvapų užtvindytos parduotuvėlės „Arbata, kava, prieskoniai" (Irenos Korsakienės IĮ), esančios Vytauto gatvėje, merginų. „Greičiausiai - šokolado", - atsako pamąsčiusios kvapų bei skonių „fėjos" Jurga ir Diana. Juk pagrindinė Meilės dienos tendencija - „visi ieško saldžių, raudonų širdelių". Ir iš tiesų - įvairių dydžių ir formų valgomų ir nevalgomų širdžių čia apstu. Jurga tikina, kad tai privalomas Šv. Valentino dienos atributas, be kurio neišeina nė vienas pirkėjas.

Be širdelės - niekaip ir taškas. Tačiau romantiškus jausmus puoselėjantiems asortimentas - kur kas platesnis. Čia rasi ir žvakių - angelėlių, ir puodukų su širdelėm, ir širdelės formos muilo, ir dėžučių, ir net lėkščių. Ką jau kalbėti apie analogiškos formos saldumynus ir „Valentino" laiškučius. Tiesa, nemažai klientų nustėrsta sužinoję, kad laišką visgi teks rašyt patiems, nes jokio teksto tame laiškutyje nėra...

Puikiai nusiteikusios Jurga ir Diana tvirtino, kad į jų parduotuvę ne tik moterys, bet ir vyrai seniai taką pramynę. Dažnai dovanėlės perkamos iš anksto, bet pasitaiko ir „paskutinės minutės" pirkėjų. Parduotuvėlėje šeimininkaujančios moterys sakė besistengiančios akcentuoti įvairias šventes, sukurti jų dvasią - tam visada parenkamos specifinės interjero detalės. Jurga, paklausta, kaip pati vertina tokias šventes, atsakė, kad ji visada už gražias idėjas, šventes - „kad tik visiems smagu būtų". Tik, pašnekovės įsitikinimu, šiltus jausmus reikia rodyti kiekvieną dieną, ne tik per Šv. Valentiną.

Paprovokuotos, ką darytų, jei klientas paprašytų meilės eliksyro, „fėjos" beveik nesutriko: „Turim!" Pasirodo, tai raudonoji arbata, kuri taip ir vadinas „Meilės eliksyras", juodosios arbatos mėgėjams jos pasiūlytų „Aistrą". Galima nusipirkti net „Gyvenimo meilę" - tai vaisinė arbata.

 

Kada moterys gražinasi?

Užsukus į Vytauto gatvėje įsikūrusią Audronės Gatavynaitės kirpyklą, be pačios kirpyklos savininkės, pavyko rasti ir keletą įvairaus amžiaus klienčių, tad į klausimus moterys atsakinėjo viena kitą papildydamos.

Paklausta, ar prieš Šv. Valentiną jaučia ponių ir panelių norą pasigražinti būtent tai progai, Audra neslėpė, kad tokia nuojauta kartais apninka, tačiau šiemet Šv. Valentinas jai poilsio diena, todėl ir kažkokių ypatingų pageidavimų vykdyti neteks. Audros teigimu, moterys kerpasi, gražinasi nuolat, dažnai tik dėl savęs, nes Biržuose beveik nėra kur išeiti „pasižmonėti".

Klientė Sandra sakė, kad Šv. Valentinas - tikrai ne pretekstas apsilankyti kirpykloje, esą jos vyras šios šventės nepripažįsta, o ji su juo solidarizuojasi. Nors moteris neslėpė, kad dėmesys visada malonus, tačiau jų šeimai mielesnė ir priimtinesnė Kovo 8-oji.

Šv. Valentiną moterys sutartinai vadino paauglių švente, kai patiriami pirmieji romantiški jausmai: susižavėjimas, meilė. Užtat kirpėjos kėdėje sėdinti jaunutė mergaičiukė Arūnė tik valiūkiškai šypsojosi ir iš užuominų leido suprasti, kad ši diena galbūt ir yra vienas iš pretekstų atsisėsti į kirpyklos kėdę.

 

Stebėtinai „pasikaustę" vyrai

Parduotuvės „Eurokos" (UAB „Kosmelita") vedėja Jolita Brazdžiuvienė tvirtai pareiškė: „Krizė tik kalbose, pirkimas nesumažėjęs". Tačiau lygindama su ankstesniais metais pastebėjo, kad blėsta pats šventės populiarumas.

Moters teigimu, iš anksto dovanų retai kas ieško, bet prasidėjęs pirkimas juntamas. Tą patvirtino „iššluotos" suvenyrų lentynos. Pagrindinė prekyba planuojama vasario 13-14 d.

Pastebėta, kad iš anksto perkamos brangesnės, suplanuotos dovanos. Paprastai žmonės linkę išleisti 20-30 Lt, dauguma akcentuoja, kad ieško simbolinės dovanėlės. Pasak parduotuvės vedėjos, dabartinė pasiūla tokia didelė, jog pirkėjas beveik visada yra garantuotas, kad tikrai ką nors tinkamo ras. Dauguma žmonių sveikina artimus, mylimus žmones, giminaičius, draugus, nebūtinai mylimuosius. Ypatingą iniciatyvą rodo vaikai. Ateina pasitaupę pinigėlių ir renka panašios vertės dovanėles visiems šeimos nariams. Renka labai atidžiai, o išleidžiamos sumos neiškrenta iš bendro konteksto. Paauglės mergaitės nori pasipuošti pačios. Jos perka širdutės formos auskarus, tačiau klijuojamų širdelių kategoriškai atsisako - nori būti suaugusios. Vyresni žmonės - atvirkščiai - noriai perka lipdukus, žinoma, dažniausiai vaikams.

Kiek daugiau (vidutiniškai apie 50 Lt) dovanoms linkę išleisti vyrai, tačiau pašnekovė apgailestavo, kad jų kol kas ateina nedaug, bet jie stebėtinai daug žino apie savo moterų poreikius ir pomėgius: kokius kvepalus mylimoji mėgsta, kokios spalvos ir tekstūros lūpų dažus naudoja, todėl drąsiai renka ir perka dovanas. J. Brazdžiuvienė žavėjosi parduotuvės neaplenkiančiais senjorais. Anot vedėjos, jie savo širdies damoms perka išskirtinai kvepalus, gana dažnai lūpų dažus, kartais - bižuteriją.

Populiariausios Šv. Valentino prekės „Eurokose" - parfumerija, dekoratyvinė kosmetika, bižuterija, kūno kremai. Dabar ypač paklausi vonios aromaterapija: vonios putos, kvepiantys ir tirpstantys aliejai, tirpūs žiedlapiai, gėlės, perlai, burbulai. Dominuoja tradicinė raudona spalva ir širdelės forma. Pašnekovė atskleidė dar vieną moterims tikriausiai malonią tendenciją - vonios aromaterapijos rinkinius dažniausiai perka vyrai, greičiausiai norėdami ypatingai palepinti savo mylimąsias.

* * *

Visų kad ir mūsiškos Šv. Valentino dienos tendencijų, be abejo, surašyti neįmanoma. Kas ir kaip pažymi šią šventę, tegul lieka kiekvienos poros paslaptis. Straipsnio autorei terūpėjo vartotojiški minėtos šventės ypatumai, o širdies, intymius reikalus kiekvienam privalu saugoti po devyniais užraktais. Maža ką...

 

Jurgita Ratkevičienė

2011-02-12

2011.01.25

Šalia gamyklos įsikurs restoranas

Rinkuškių alaus darykla šią vasarą alaus mėgėjus priims naujame restorane. Jame bus siūloma edukacinė programa apie biržietiško alaus gamybos procesą.

Investuoti į naujų erdvių įrengimą bendrovę paskatino gausus lankytojų srautas ir jų poreikiai.

Čygo ir Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai" valdybos pirmininkas Rimantas Čygas „Verslo žinioms" sakė, kad į restoraną bendrovė investuoja 0,8 milijonus litų.

Pasak jo, bendrovės pardavimai nuo 2004 metų kasmet augo po 3 - 4 procentus. Jie didėjo ir visam šalies ūkiui sudėtingais 2009 - aisiais. Tačiau pernai, palyginti su 2009 metais, pardavimai ir apyvarta sumažėjo.

„Šiuo metu ieškome tinkamo aludario", - juokauja R. Čygas.

Anot jo, kuklesnį rezultatą lėmė mažesni pardavimai didmenininkams.

„Mums dabar reikia konkuruoti su baltarusišku alumi. Importuojamai degtinei ir alui nėra muitų. Didmenininkai skaičiuoja ir įsiveža nemenką kiekį baltarusiško alaus. Kartais pirkėjai atidžiau nepasižiūrėję į etiketę nė nepamato, kad jis baltarusiškas, nes ir prekės ženklai lietuviški", - pažymi R. Čygas.

Pasak R. Čygo, konkuruoti su kaimynų produkcija sudėtinga, nes ten darbo jėga, energijos ištekliai pigesni.

Rinkuškių alaus daryklos pardavimai sudaro apie 30 milijonų litų, o 12 milijonų atitenka įvairiems mokesčiams.

„Rinkuškių" valdybos pirmininkas R. Čygas „Šiaurės rytams" sakė, kad restoranas ir firminė alaus krautuvėlė bus įrengti šalia gamyklos.

Statomame restorane bus 72 sėdimos vietos, o pobūviuose galės dalyvauti 120 asmenų.

Virtuvė bus tradicinė, lietuviška. Pietų ir alaus degustacijos metu bus rengiama ir edukacinė programa - turistai galės stebėti senovinį alaus gamybos procesą.

„Šiuo metu ieškome tinkamo aludario", - juokavo R. Čygas.

 

„Šiaurės rytų" informacija

2011-01-22

2010.12.28

Malkos tapo „auksinėmis"

Pastebimai didėja medienos paklausa, kyla jos kainos. Tai geras ženklas, kad baigiasi krizė, medienos rinka atgyja.

 

Konkursuose dalyvavo gausiai

Biržų miškų urėdijoje įvyko apvalios medienos pardavimo pagal ilgalaikes sutartis konkursai.

Dalyvauti konkursuose pateikė dokumentus net 49 įmonės, o iš viso buvo registruoti 58 vokai su pasiūlymais. Bet preliminariai pasirašyti medienos pirkimo pardavimo sutartis siūloma tik su 18 įmonių. Pirkėjai pageidavo įsigyti 100,9 tūkstančius kubinių metrų įvairios paskirties medienos, iš jų 72 tūkstančius pirmajame pusmetyje. Urėdija šiuose konkursuose pasiūlė pirkti 46,05 tūkstančio kubinių metrų medienos.

Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė.

 

Pakilo malkų kainos

Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė. Pavyzdžiui, už 1 kubinį metrą popiermedžių šiuo metu pirkėjai moka 117 Lt, o kitąmet jau pasiryžę kloti vidutiniškai po 128,8 Lt. Miškininkai kitąmet planuoja parduoti 17,4 tūkstančius kubinių metrų popiermedžių.

Įdomiai klostosi reikalai malkinės medienos rinkoje. Medienos pirkliai „pasistengė", kad malkas gyventojai jau dabar turi pirkti kosminėmis kainomis. Šiuo metu su pridėtinės vertės mokesčiu ir pristatymu iš urėdijos miškų į kiemą 1 kubinis metras malkų gyventojams kainuoja: I kategorijos (ąžuolo, beržo, uosio) - 185,13 Lt, II (juodalksnio, pušies) ir III (baltalksnio, drebulės, eglės) - 125,84 Lt.

 

Kas lėmė kainų šuolį

Pasirodo, malkos tapatinamos su plokščių mediena. Įmonės perka malkinę medieną medžio drožlių plokštėms gaminti ir kelia kainą. „Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Prekybos apvaliąja mediena taisyklės mums neleidžia parduoti malkų mažmeninėmis kainomis pigiau, nei konkurse pasiūlyta aukščiausia didmeninė. Abejojame, ar gyventojai įpirks iš mūsų tokias „auksines" malkas. Ne kažkiek jų ir parduodavome, po penkis tūkstančius kubų vidutiniškai per metus, bet buvo nuolatinių klientų", - apgailestavo pardavimo vadybininkė.

Gyventojai, aišku, ieškosis malkas pardavinėjančių privatininkų, bet ir šiems medienos pirkliai suteikė akstiną branginti. Tiems, kurie šildosi namus malkomis, bet neturi nuosavo miško, tai didžiulis iššūkis. Urėdija dėl to nuostolių nepatirs, malkas išpirks įmonės plokštėms gaminti.

 

Kaimynai stokoja žaliavos

Didžiausią paklausą konkursų metu turėjo eglės ir beržo pjautiniai rąstai. Miškininkai pasiūlė pirkliams 2,5 tūkst. kub. m eglės rąstų, jų vidutinė kaina 191,5 Lt/ kub. m, tuo tarpu pirkėjai pageidavo 5, 4 karto daugiau. Panašiai nutiko ir su beržo rąstais: pasiūlė 0, 7 tūkst. kub. m, jų vidutinė kaina 194,43/kub. m, o paklausa pranoko pasiūlą net 7,4 karto!

„Kaimynai latviai prisistatė užsienio kapitalo įmonių, dabar stokoja žaliavos", - pastebėjo pardavimo vadybininkė. Po 3 - 4 kartus pasiūlą viršijo plokščių medienos, smulkios lapuočių pjautinosios medienos paklausa.

„Jei medienos perdirbimo įmonės laikysis konkursų metu pareikštų pasiūlymų, kitais metais turėtų būti nupirkta visa urėdijos miškuose pagaminta mediena", - svarstė Ramunė Petkevičienė.

 

Sukėlę kainas persigalvoja

„Šiais metais neturėjome vargų su medienos pirkėjais, planuojame įvykdyti visas su jais pasirašytas sutartis. Tačiau kaip bus kitais metais, nedrįstu prognozuoti, nors konkursų rezultatai nuteikia optimistiškai", - sakė ji.

Jos žodžiais, panašiai nutiko ant 2008 - 2009 metų ribos, kai sparčiai didėjo medienos paklausa, pirkėjai sukėlė medienos kainas, o paskui sunkiai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Viskas priklausys nuo to, kokios medienos kainos išsilaikys.

Be abejo, medienos paklausos didėjimas, jos kainų augimas rodo medienos perdirbimo, baldų pramonės atsigavimo tendencijas. Tai teigiamai paveiks ir miškų ūkio ekonomiką.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-12-28

2010.12.13

Nestigs nei eglučių, nei šakų

Tarp daugybės artėjančių švenčių rūpesčių - kur įsigyti kalėdinę eglutę ar bent eglės šaką, kvepiančią gyvais spygliais ir sakais?

 

Dalins šakas miesteliuose

Pagalbą siūlo miškininkai. Generalinė miškų urėdija šalies mastu paskelbė akciją: „Parsinešk Kalėdas į savo namus."

Miškininkai kaupia eglių šakas. Girininkai jau gruodžio 16 d. nuo 14 val. jas dalins Kvetkų, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Papilio miesteliuose bei Medeikių ir Parovėjos gyvenvietėse.

Miškininkai prašo gyventojus saugoti gamtą ir perspėja, kad už savavališką eglučių kirtimą gresia baudos.

Gruodžio 17 d. šakų dalinimo akcija persikels į Biržų miestą, prie Vytauto g. 18 - ajame name įsikūrusios gėlių parduotuvės, taip pat į Vabalninką, Žolinės aikštę.

 

Atsižvelgė į gyventojų pageidavimus

Pernai panaši akcija vyko tik Biržų mieste, jos metu dovanota apie tūkstantį šakų. Šiemet jų tikimasi išdalinti kur kas daugiau.

Miškininkai atsižvelgė į gyventojų praėjusių metų pageidavimus pateikti ilgesnių ir trumpesnių šakų. „Pasistengsime, kad daugiau žmonių parsineštų į namus kalėdinę šaką. Jei kas negalės ateiti dėl negalios ar senatvės, prašome kaimynų padaryti paslaugą. Tegu švenčių nuotaika nušvinta kiekvienuose namuose", - sakė Biržų urėdijos atstovė spaudai Jurga Bruniuvienė.

Pernai miškininkai siūlė šiek tiek baltosios eglės ir pušies šakų, bet jos nesusilaukė didesnio susidomėjimo. Šiemet pušies šakų bus nedaug.

 

Tikisi paversti tradicija

Miškininkai siekia, kad kiekvienas, neskriausdamas miško, galėtų parsinešti į namus bent mažytę gamtos dalelę, alsuojančią miško dvasia, ir tiki, kad eglišakių dovanojimo gyventojams akcija išaugs į gražią prasmingą tradiciją, kuri kasmet įsuks į savo ratą vis daugiau suaugusiųjų ir vaikų.

Tamošiūnų girininkijos darbuotojai jau išrinko kalėdinę eglę Biržų miestui. Ji - apie 40 metų amžiaus, 15 - 16 metrų aukščio.

 

Paankstins eglučių pardavimą

„Kalėdinėmis eglutėmis, kaip ir kasmet, prekiausime urėdijos kieme. J. Janonio aikštę ir turgavietę paliksime privačių miškų savininkų žiniai. Šiemet paankstinsime prekybą eglutėmis, jos bus pardavinėjamos nuo gruodžio 17 - osios iki Kūčių. Urėdijos darbuotojai prekiaus eglutėmis kiekvieną darbo dieną praaušus iki jos pabaigos."

Kokios eglučių kainos? J. Bruniuvienė patikino, kad nedidukę eglutę iki 1 m aukščio bus galima įsigyti už 8 Lt, 2 - 3 m aukščio - už 17 Lt, o daugiau kaip 3 m - už 28 Lt.

Pašnekovė priminė, kad urėdijos medelyne yra nedidelių iki 0,5 m aukščio paprastųjų eglučių, išaugintų vazonuose. Tokia eglutė kainuos 10 Lt, bet jų skaičius ribotas - tik 20. „Bandėme pernai prekiauti tokiomis eglutėmis, bet paklausos nesulaukėme, šiemet nerizikavome auginti daugiau. Gal ilgainiui gyventojai įpras prie vazonuose išaugintų eglučių, juk auganti nebarstys spyglių", - pastebėjo urėdijos atstovė.

 

Gali kreiptis į girininkijas

Daugumai rajono periferijos gyventojų nepatogu keliauti į miestą eglišakių ar eglutės. Ką jiems patarti? Gyventojams siūloma kreiptis į artimiausią girininkiją. Girininkai turės eglučių ir šakų pačiose girininkijose.

„Kartais atvyksta darboviečių pasiuntiniai ar gyventojai su šeimomis. Tokiais atvejais girininkas nesibodės nuvesti į mišką parodyti eglučių ar eglišakių. Į girininkiją reikia kreiptis bet kuriuo atveju, ar būtų noro gauti eglės šakų ar pačių eglučių. Už jas reikės mokėti pagal pavirtintus įkainius, šakų galės parinkti kirtavietėse nemokamai", - paaiškino urėdijos atstovė.

 

Savivaliautojai bus baudžiami

Prieš Kalėdas miškų apsauga bus sustiprinta. Nevalia genėti eglių ar kirsti eglučių savavališkai.

Pasak urėdijos vyriausiojo miškininko Juozo Šumino, už savavališką eglutės kirtimą pažeidėjas baudžiamas nuo 50 iki 100 Lt ir miškui privalo atlyginti žalą, tolygią eglutės pardavimo kainai. Už savavališką eglių šakų genėjimą gresia nuo 100 iki 200 Lt bauda.

„Geriau kreiptis į artimiausią girininkiją, gauti atitinkamą dokumentą ir ramia sąžine eiti į mišką. Kainuos pigiau", - pataria Juozas Šuminas.

 

Gali kirsti be leidimo

Ar gali kirsti eglutes miško savininkas savo valdoje? „Aišku, kad gali, jei turi miško valdos nuosavybės dokumentus. Jam nereikia jokio leidimo, gali kirsti net didesniais kiekiais ir pardavinėti", - patikino rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis inspektorius Algirdas Gedgaudas.

Tačiau miško savininkas irgi turi branginti mišką, nedaryti jam žalos. Kalėdines eglutes derėtų kirsti plotuose, kur jos sužėlusios per tankiai ir „prašosi" retinamos.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-12-11

2010.12.02

Ar galima pasitikėti Biržų turguje naudojamomis svarstyklėmis?

Turguje, kaip ir parduotuvėse, turi būti naudojamos nustatyta tvarka periodiškai tikrinamos svarstyklės.

 

 Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkės Vitalijos Rukavičienės, kontrolinės svarstyklės ypač reikalingos ūkininkų turguje.

Lapkričio mėnesį Biržų turguose patikrinimus atliko teisinę metrologinę priežiūrą vykdančios Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus darbuotojai.

Patikrinus UAB „Megatinklas" valdomą senąjį turgų ir prekybos paviljoną, nustatyta, kad mėsos, žuvies ir pieno produktų paviljone naudojamos metrologiškai patikrintos, turinčios teisės aktų nustatytus patikros sertifikatus, žymenis ar plombas septynios ciferblatinės ir septynios elektroninės svarstyklės. Dalis svarstyklių nuomojamos iš bendrovės „Megatinklas", dalis yra pačių prekiautojų.

UAB „Maxima LT" priklausančiame turguje (žemdirbių turgavietė - red.), kuriame daugiausiai prekiaujama ūkininkų išauginta produkcija, rasta pažeidimų. Du ūkininkai naudojo metrologiškai nepatikrintas elektronines svarstykles ir mechanines svirtines svarstykles, skirtas didesniam produkcijos kiekiui pasverti. Vienos iš elektroninių svarstyklių buvo nelegalios, tai yra neturinčios jokių ženklų ir periodiškai netikrinamos.

Nė viename Biržų turguje nėra kontrolinių svarstyklių, kurios būtinos nupirktų maisto produktų svoriui patikrinti. Toks reikalavimas nustatytas „Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklėse", įsigaliojusiose nuo 2009 metų liepos. Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkės Vitalijos Rukavičienės, kontrolinės svarstyklės ypač reikalingos ūkininkų turguje, kur dideliais kiekiais (maišais) parduodami kopūstai, bulvės, grūdai ir kita produkcija.

Patikrinus penkis vaisiais ir daržovėmis iš automobilių prekiaujančius asmenis, rastos svarstyklės su pasibaigusiu patikros galiojimu, o vienas prekeivis naudojosi tik buičiai skirtomis svarstyklėmis.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nuo 2011 metų sausio 1 dienos keliami nauji reikalavimai dėl naudojamų senesnių mechaninių svarstyklių (ciferblatinių ir svirtinių). Kitų metų pradžioje baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį aukščiau minėtų svarstyklių naudotojai turėjo jas pakeisti atitinkančiomis reglamento reikalavimus. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvoje dar naudojama labai daug senų svarstyklių, buvo leista iki 2011 metų sausio 1 dienos atlikti jų atitikties įvertinimą ir naudoti tol, kol tenkina nustatytus reikalavimus, bet ne ilgiau kaip iki jų remonto.

Dėl aukščiau minėtų svarstyklių, įsigytų iki 2001 metų birželio 1 dienos, atitikties įvertinimo reikia kreiptis į Valstybės metrologijos tarnybos interneto tinklalapyje paskelbtas įstaigas.

Pasikeitė elektroninių svarstyklių patikros periodiškumas. Jas dabar reikia tikrinti ne kas dvejus metus, o kasmet.

Patikros periodiškumas privalomas ir elektroniniams bei stikliniams termometrams. Apdorojamo bei laikomo maisto temperatūrą nustatančius stiklinius termometrus dabar būtina tikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Iškilus klausimams reikėtų skambinti į Metrologijos inspekcijos Panevėžio skyrių fiksuoto ryšio (8~45) 46 77 04 arba mobiliuoju 8 687 19 855 telefonais.

Parengta pagal Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus pateiktą medžiagą

2010.11.29

Lietuviški namai - norvegams

Suklestėjusį medienos verslą pristabdė krizė, bet jau stebimi ir atsigavimo ženklai.

 

 „Noreina" vadovas Valdis Jakubėnas teigia, kad bendrovės pastatyti mediniai namai skaičiuojami dešimtimis.

Pradėjo nuo padėklų

Biržietis Valdis Jakubėnas verslo keliais pasuko daugiau kaip prieš dešimtį metų.

Užušilių kaime su bendraminčiais įsigijo dalį buvusių kolūkio mechaninių dirbtuvių, jose įkūrė lentpjūvę. Žinia, Biržų kraštas miškingas, medienos ne stygius. Pirko iš urėdijos menkaverčius rąstelius, pjaustė juos ruošiniams, gamino padėklus ir eksportavo į Vokietiją.

Tačiau tokio verslo ėmėsi ne vieni. Lentpjūvės steigėsi viena po kitos, radosi didelė konkurencija. „Susėdę ilgas valandas diskutuodavome, ko dar galėtume imtis. Pasiekė informacija iš toliau, kad norvegai mėgsta medinius namus. Pradėjome ieškoti partnerių, su kuo galėtume bendradarbiauti. Suradome palaikančių Latvijoje ir pačioje Norvegijoje, 2002 m. įsteigėme jungtinę įmonę UAB „Noreina", - pasakoja Valdis Jakubėnas.

Užsieniečiai partneriai ilgainiui susirado kitus verslus ir pasimetė, likę biržiečiai toliau tęsė veiklą.

 

Įsigijo naujus įrenginius

Patalpas jau turėjo - reikėjo įrangos rąstų paruošimo linijai. Bendrovė nusipirko amerikiečių gamybos medienos pjovimo stakles. Lietuvaičių privati įmonė pagamino rąstų obliavimo ir tekinimo stakles. Reikėjo džiovyklos rąstams džiovinti. Vėliau sumontavo antrą medienos tekinimo liniją apvaliai medienai apdoroti. Tekinimo staklės ima net 9 m ilgio rąstą kaip ir obliavimo. Tekintiems gaminiams kampus išpjausto specialia freza.

Bendrovėje dirbo vos 5 darbuotojai kartu su vadovais. „Pirmaisiais metais pastatėme du namus Norvegijoje pagal individualius užsakymus, ir iš to teko pragyventi", - prisimena pradžią bendrovės direktorius Valdis Jakubėnas.

 

Pradžioje užsakymų buvo nedaug

Veiklos pradžioje pageidaujančių užsakymai neplūdo, norvegai į lietuvišką produktą žiūrėjo labai atsargiai, ilgai tyrinėjo jo kokybę, patogumus bei privalumus. Nauji užsakovai ateidavo radę informacijos internete, reklaminiuose skelbimuose ar kituose šaltiniuose.

Daug naujų užsakovų atsirado per kaimynus bei pažįstamus, kuriems biržiečiai meistrai surentė dailius, gražius, savitos architektūros namus. Visi prašydavo pateikti duomenis, kur ir kam pastatė namus, kad galėtų gauti iš jų savininkų patikimas rekomendacijas.

Direktorius atvirauja: nors pradžia buvo sunki, dabar pastatyti mediniai namai jau skaičiuojami dešimtimis. Biržiečiai išmoko gaminti ir surinkti karkasinius, rąstinius, skydinius ir Norvegijoje populiarius kombinuotus „Stavlaft" (pirmas aukštas yra karkasinis, o antras aukštas - rąstinis) namus. Bendro projekto nėra, visi individualūs, pagal užsakovo pateiktus brėžinius.

 

Naudoja rinktinę medieną

Namams gaminti naudoja rinktinius pušies rąstus, šiek tiek eglės stogų konstrukcijoms. Medieną perka iš Biržų, Rokiškio, Šiaulių urėdijų.

Paruošti rąstai vežami į surinkimo cechą, kur iš jų pagal projektą gaminamas ir surenkamas visas namas. Statinys vėl išardomas, sudedamas į pakuotes ir išgabenamas į Norvegiją.

Ten bendrovė siunčia savo brigadą, kuriai vadovauja bendrovės senbuvis dailidė - ekspertas Kazimieras Vasylis. Kodėl patys norvegai nestato namų? „Norvegai taip pat stato namus, bet darbas imlus, daugiausiai rankinis, tad jiems geriau apsimoka samdytis lietuvius. Kol pastato namą 3 - 4 vyrai, praeina 1-2 mėnesiai (priklauso nuo namo didumo), o Norvegijoje labai brangi darbo jėga", - aiškina bendrovės vadovas.

Tuo tarpu rąstų namo sienos 1 kv. m kainuoja apie 400-500 Lt. Patraukliausi kombinuoto stiliaus namai: pirmas aukštas iš karkasų ant kolonų, antras - iš rąstų. Tokie namai šiek tiek pigesni, apdaila įvairesnė, šilumos varža didesnė. Išvaizdūs mediniai nameliai su žaliomis samanomis užklotais stogais vasarą, skendintys baltuose sniegynuose žiemą, norvegams patinka.

Norvegams mediniai namai patinka, o lietuviai dažniau renkasi tradicinius mūrinius. Kiekvienais metais besidominčių mediniais namais daugėja ir Lietuvoje, galbūt ateityje išsijudins ir vietinė rinka.

Bendrovės meistrų sugebėjimais pasinaudojo ir Biržų urėdija. Bendrovė pastatė medinių rąstų Kriklinių girininkijos ir medelyno administracinius pastatus.

 

Sugalvojo naujų gaminių

Vien namų statyba neleido plėstis bendrovei. Jos savininkai ėmė ieškoti idėjų, kaip galėtų pagyvinti verslą. Pamažu įsisavino pirčių, pavėsinių, šulinių rentinių, lauko baldų gamybos, tiltelių, sūpuoklių, smėlio dėžių, tvorų statybos darbus. Šiems gaminiams pradėjo rasti užsakymų savo šalyje, susidomėjimas nuolatos didėjo.

Paklausiausios pasirodė pirtelės prie ežerų ir upių. Jos statomos iš apvalių tekintų ir apipjautų rąstų. Iš apvalios medienos daromi šulinių antžeminiai ritiniai. Padidinus gaminių asortimentą, gerokai padidėjo apyvarta. Geriausiais 2008 metais bendrovėje jau dirbo 20 darbuotojų.

 

Sunkmetis nubloškė atgal

Deja, sunkmetis užgriuvo daugelį, prispaudė ir medienos gaminių gamintojus. „Noreinos" direktorius Valdis Jakubėnas nemėgsta verkšlenti, bet nenoromis pripažįsta, kad jau nuo pernai užsakymų sumažėjo perpus. Teko atleisti didžiumą darbininkų ir grįžti vos ne į pradinį tašką. Bendrovė pasiliko tik 7 darbuotojus. „Stebime kai kuriuos aktyvėjimo ženklus. Vėl daugėja užklausų iš Norvegijos. Lietuvoje daugiau domisi pirtimis, lauko baldais, pavėsinėmis. Šiuo metu galbūt yra informacijos kaupimas, kas ką galėtų pastatyti. Tikimės užsakymų pagausėjimo artimiausiu metu", - nepraranda optimizmo verslininkas.

Sušlubavo užsakovų atsiskaitymai už pateiktus gaminius ir suteiktas paslaugas. Jau esama ir stambesnių skolininkų. „Visiems sunku, ne išimtis ir mes. Valstybė deklaruoja remianti smulkųjį verslą. Iš tikrųjų paramą gauna stambieji. Sunkiai prognozuojama mokesčių našta, net rajono savivaldybė buvo numačiusi maksimalų turto mokestį už pastatus", - pasiguodė bendrovės direktorius.

Alfonsas Kazitėnas

2010.11.23

Medžioklės laimikiai - vartotojams

Jau nuo spalio 16 dienos medžioklės plotuose gana triukšminga. Savaitgaliais rengiamos varyminės medžioklės. Medžiojamos elnių bei stirnų patelės ir jaunikliai, šiųmečiai šernaičiai ir mituliai, naikinami plėšrūnai - lapės, mangutai, vilkai.

Dalį sumedžiotų laimikių medžiotojai išdoroja žvėrieną parduoda perdirbėjams.

Medžiotojai džiaugiasi, kad žvėrienos supirkėjai šiemet bent padidino stirnienos kainas.

Medžiotojų būreliai naudojasi draugijos rajono skyriaus paslaugomis, išdorotus žvėris išveža į Panevėžio rajone veikiančią mėsos perdirbimo įmonę „Vitlitas".

Nuo didžiojo medžioklės sezono pradžios šia paslauga jau pasinaudojo 5 būreliai. Jie spalio mėnesį pardavė po 1 briedį ir elnią, 87 stirnas.

Šilų būrelis pristatė paruošoms briedį ir elnią. Briedžio mėsa svėrė 176 kg. Draugijos skyriaus darbuotojos Renatos Kaminskienės žodžiais, tai ne rekordas - latviai pardavė šiemet 270 kg svėrusį briedį.

Išdorotas elnias svėrė 126 kg. Tačiau žvėrienos supirkėjai už stambiųjų elninių žvėrių mėsą moka labai pigiai. Pavyzdžiui, už I kategorijos elnienos, kai žvėris nušautas į galvą ar sprandą, moka 4 Lt/kg, II kategorijos - 3,5 Lt/kg, briedienos atitinkamai - 4,5 Lt/kg ir 4 Lt/kg.

Medžiotojai džiaugiasi, kad žvėrienos supirkėjai šiemet bent padidino stirnienos kainas. Šiuo metu už I kategorijos stirnieną, kai žvėris nušautas į galvą ar sprandą, moka 10 Lt/kg, už II kategorijos - 9 Lt/kg. Už parduota stirną vartotojų stalui pernai medžiotojai gaudavo vidutiniškai apie 100 Lt, o šiemet jau išeina ir iki 150 Lt. Stirnų paruošose pirmauja Būginių būrelis, jau pardavęs supirkėjui 34 išdorotas stirnas.

Už parduotą žvėrieną gautus pinigus medžiotojai panaudoja degalams įsigyti, transporto priemonėms remontuoti, medžiotojų renginiams, medžioklės plotų nuomai ir kitoms reikmėms. Išlaidoms pinigų visada trūksta, tenka pakrapštyti asmenines kišenes.

Šernienos medžiotojai neparduoda - suvartoja patys.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-18

2010.11.22

Nemokamas maistas neskanus

Sunegalavo nuo pietų

Į „Šiaurės rytų" redakciją kreipėsi biržietė Violeta Gabrinaitienė, kuri skundėsi dėl nemokamo mokinių maitinimo „Saulės" gimnazijoje.

Jos dukrai pagal socialiai remtinos šeimos statusą paskirtas nemokamas maitinimas.

Pasak moters, praėjusią savaitę iš gimnazijos grįžusi dukra skundėsi pilvo skausmais, teko ieškoti vaistų. Motina išgirdusi, kad mokyklos valgykloje patiekalų pasirinkimo nėra, maistas esąs šaltas, neskanus. Mergaitė nuolat kartoja mamai daugiau nevalgysianti mokyklos valgykloje.

„Daugelis vaikų lekia į „Tatulos" kavinukę, ten suvalgo nors ekologišką pietų porciją. Prašo manęs mergaitė bent keturių litų, kai turiu, duodu. Bet ne kaskart turiu atliekamų pinigėlių, stengiuosi namuose paruošti gardesnį ir įvairesnį valgį", - bėdojo mama. Ir pridūrė: kai dukra mokėsi „Atžalyno" mokykloje, nusiskundimų dėl maisto valgykloje niekada negirdėjusi.

 

Kontroliuoja maitinimą

Išgirdęs apie moksleivės motinos skundą, gimnazijos direktorius Dainius Korsakas nenustebo: gimnazijoje buvo surengta mokinių anketinė apklausa dėl maitinimo ir gauta įvairių atsakymų. Vieni nevalgo mokyklos valgykloje, nes neturi pinigų, kitiems maistas neskanus, per brangus, netenkina patiekalai.

Biržietė V. Gabrinaitienė sako dažnai girdinti dukros nusiskundimus dėl maisto kokybės gimnazijos valgykloje.

„Su bendrosios praktikos slaugytoja ėjome į valgyklą, tikrinome patiekalų normas, temperatūrą. Patiekalai laikomi marmituose, negalime teigti, kad šalti, patiekalų normos išlaikomos. Tačiau neturėjome galimybių išragauti mokiniams duodamų patiekalų. Teko būti vienos klasės mokinių tėvų susirinkime. Pradėjus kalbėti maitinimo tema, per klasę nuvilnijo šurmuliukas - signalas, kad nėra gerai. Apskritai atsiliepimai apie mokyklos valgyklą kritiškesni nei ankstesniais metais", - pripažino gimnazijos vadovas.

Rugpjūčio mėnesį gimnazija skelbė konkursą maitinimo įmonei parinkti. „Konkursą laimėjo UAB „Smulkus urmas", pasiūliusi pigiausią paslaugų kainą. Deja, šias paslaugas teikęs verslininkas Edmundas Kazlauskas konkurso rezultatus apskundė teismui, teigdamas, kad laimėtojas nepateikė mažų kainų pagrindimo, nors tai ir buvo pateikta. Teko parinkti laikinąjį paslaugos tiekėją. Šį konkursą laimėjo individuali minėto verslininko įmonė. Ji ir toliau teikia maitinimo paslaugas, kol teismas priims sprendimą", - paaiškino Dainius Korsakas.

Direktoriaus pastebėjimu, nepatenkintų šiais mokslo metais padaugėjo iš nemokamus pietus gaunančių mokinių grupės dėl pasikeitusios maitinimo tvarkos. Pagal savaitės dienas teikiami mokinių stalui tam tikrų produktų patiekalai. Pasirinkimo nėra - tą dieną visi patiekalai arba iš bulvių, arba iš miltų, arba iš mėsos, arba iš žuvies. Nemokamam maitinimui sudaromas atskiras meniu, maitintojas reguliuoja pagal skirtas lėšas.

 

Savininkas neigia priekaištus

Pakalbinus individualios įmonės savininką Edmundą Kazlauską, jis buvo kategoriškas: „Yra termometrai, tegu pamatuoja patiekalų temperatūrą ir tada sako, kad maistas šaltas. Jei mokinė negerai pasijuto, tegu pristato medicinos pažymą, kad pakenkė mūsų maistas. O dabar tik apkalbos, kurios tolygios šmeižtui."

Edmundas Kazlauskas nesiginčijo, kad šiais mokslo metais mokiniai gauna prastesnį maistą. Jo žodžiais, pernai patiekalams gaminti naudojo 3,2 proc. riebumo pieną, 30 proc. riebumo grietinę, 9 proc. riebumo varškę. Nustačius naują mokinių maitinimo tvarką patiekalams gaminti privalo naudoti tik liesus pieno produktus, vietoj kiaulienos - liesą jautieną, liesą žuvį. Meniu tapo neįvairus, jei kuriam mokiniui nepatinka bulvių ar žuvies patiekalai, kitokio pasirinkimo nebėra.

„Dėl to pasitaiko nepasitenkinimų, bet pažeidinėti nustatytų reikalavimų negalime", - aiškino E. Kazlauskas.

 

Norėtų maitintis sveikai, bet...

Už bendrą mokinių maitinimo priežiūrą rajono mokyklose atsakinga savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintutė Žagarienė. Jos pastebėjimu, patys mokiniai pasisako už sveiką gyvenseną, pokalbių metu pritaria, kad reikia valgyti ekologiškus produktus. Mokyklų bufetuose šiais mokslo metais jau neparduodami kenksmingi sveikatai gaivieji gėrimai, įvairūs traškučiai. Deja, pertraukų metu būriai vaikų pasipila į artimiausias parduotuves būtent apsirūpinti šiomis prekėmis. Tokia padėtis ne tik pas mus, bet ir visoje šalyje.

G. Žagarienė prasitarė irgi girdinti iš mokinių, kad maistas vienodas ir neskanus. Dar skundžiamasi ir dėl prastos patiekalų išvaizdos. Jos nuomone, patiekalai iš riebesnių produktų visada išvaizdesni nei iš liesų. Žuvis brangi, valgyklų savininkai perka pigiausią, o iš jos sunku pagaminti gardų ir gražų patiekalą. Savivaldybė pradinių klasių mokinio pietums skiria 4,4 Lt, vyresnių - 4,68 Lt. Nauji reikalavimai kartais į naudą mokinių maitinimo organizatoriams - mažiau valgo, daugiau lieka, ypač nuo gaunančių nemokamą maitinimą.

 

Daugėja valgančių nemokamai

Savivaldybės nemokamas maitinimas šiais mokslo metais skirtas 1758 mokiniams iš socialiai remtinų šeimų. Palyginus su praėjusiais metais, šiemet nemokamą maitinimą gauna 133 mokiniais daugiau.

Teisę gauti nemokamą maitinimą mokinys įgyja, kai tėvų pajamos per mėnesį neviršija 525 Lt vienam šeimos nariui.

 

Nėra skundų - netikrina

Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis specialistas, maisto inspektorius Rimas Pranaitis neslėpė, jog mokinių maitinimas „Saulės" gimnazijos valgykloje tikrintas senokai. „Skundų nebuvo, tikrinome tik planine tvarka mokslo metų pradžioje", - sakė jis.

Inspektorius apgailestavo, kad gyventojai kreipiasi ne į maisto kontrolės tarnybą, kuri gali nustatyti trūkumus ir nubausti kaltus, bet eina į redakciją. Po šio signalo jis pažadėjo pasidomėti mokinių maitinimo kokybe gimnazijos valgykloje.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-20

2010.11.22

Čekijos ambasadorius gyrė Biržų krašto alų

Ketvirtadienį Biržuose lankėsi Čekijos Respublikos ambasadorius Radek Pech ir pirmasis ambasados sekretorius Jan Semerak.

Po susitikimo su rajono meru Regimantu Ramonu Čekijos šalies atstovai aplankė „Ponoro" alaus daryklą, susipažino su alaus virimo, rauginimo, brandinimo technologijomis.

Po alaus daryklos apžiūros „Ponoro" gamyklos direktorius Gediminas Spalvis papasakojo apie aludarių veiklą ir rūpesčius, svečiams siūlė degustuoti įmonėje gaminamą alų.

Pasak G. Spalvio, aštuonioliktus metus veikianti „Ponoro" alaus darykla vienintelė šalyje gamina čekišką alų. „Ponoro" gamyklos savininkai dirba kartu su senas tradicijas turinčia Čekijos „Chodovar" alaus darykla.

„Chodovar" tamsusis alus laimėjo Čekijos šalies metų gaminio konkursą. Mūsų partneriai čekai pažymėjo, kad „Ponoro" gamykloje verdamas tamsusis alus yra dar skanesnis", - pasakojo G. Spalvis.

„Ponoro" alaus daryklos vadovas Gediminas Spalvis Čekijos ambasadoriui Radek Pech pristatė įmonės veiklą ir produkciją.

Susitikime dalyvavęs rajono meras Regimantas Ramonas svečiams pasakojo apie Biržų krašto aludarystės tradicijas ir pastebėjo, kad be alaus neapsieina nė viena šio krašto šventė.

Čekijos ambasadorius ir jį lydintys asmenys ragavo penkių rūšių alaus darykloje gaminamą alų. Svečiai ypač gyrė naujausią produktą - nefiltruotą kaimišką alų.

Pasak G. Spalvio, jo vadovaujamoje alaus darykloje dirba keturiasdešimt žmonių, o produkcija tiekiama Lietuvos ir Latvijos alaus mėgėjams. Beje, svečiai ragavo alų, kuris į stiklinę tarą pilstomas Biržuose. Anksčiau „Ponoro" alų į stiklo tarą pilstė šiauliečiai. Šiuo metu alaus darykloje vyksta išpilstymo į stiklo tarą linijos derinimo darbai.

G. Spalvis pasakojo, kad, nepaisant mažoms šalies alaus darykloms panaikintų mokesčių lengvatų, įmonė sėkmingai žengia pirmyn.

„Džiugu, kai pavyksta pagaminti gerą alų, kurį įvertina vartotojai", - svečių paklaustas apie didžiausius laimėjimus kalbėjo G. Spalvis.

„Šaunusis kareivis Šveikas dar nebuvo Biržuose. Jis paaiškintų, kas laukia valdžios, branginančios alų", - klausydamasis alaus daryklos vadovo nusiskundimų linksmai pokštavo Čekijos ambasadorius Radek Pech.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-11-20

2010.11.15

Garbindami briedžius, džiaugiasi šernais

Praėjusį šeštadienį biržiečiai šventė Medžiotojų dieną.

 

Virė medžiotojų sultinį

Biržų krašte veikia 10 medžiotojų būrelių ir 2 klubai, aktyviai medžioja apie 450 šaulių. Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų rajono skyriaus pirmininkas Kostas Galvelis pasakojo, kad visi kolektyvai paminėjo savo dieną. Pasak jo, daugelis tos dienos medžioklę užbaigė švente ir vaišėmis prie laužo.

Šv. Huberto garbei organizuotoje medžioklėje daugiausiai kliuvo lapėms. Su laimikiu - Biržų urėdijos vadovas R. Gaudiešius.

A. Franko nuotrauka

Šventės proga medžiotojai tradiciškai ruošia „bliauką" arba „zervaką" (sultinį). Jis verdamas ketaus katile apvaliu dugnu ant silpnos ugnies. Pasak Kosto Galvelio, yra du šio sultinio ruošimo būdai. Gerai susmulkinama stirnos ar šerno mėsa su kauliukais (kuo daugiau kauliukų, tuo geresnis patiekalas). Žvėrienos gabaliukai sudedami į puodą, užpilami aliejumi ir troškinami be lašo vandens. Ilgainiui iš mėsos išsiskiria sultys ir ji toliau troškinama savo sultyse. Į virimo pabaigą sudedama po pusę kibiro susmulkintų morkų ir svogūnų, pridedama prieskonių pagal skonį. Virimo procesas trunka 3 - 4 valandas. Su sultiniu tinka bulvės ir pupelės. Kitas būdas labai panašus, tik žvėriena troškinama be aliejaus, užpylus 2 l vandens. Toks sultinys labiau „moteriškas", tinka, kai medžiotojų šventėje dalyvauja šeimų nariai.

 

Šv. Hubertas - medžiotojų globėjas

Sovietmečiu Šv. Huberto diena, minima lapkričio 3-ąją, medžiotojams asocijuodavosi su kiškių medžioklės pradžia. Tada kiškių dar buvo tiek, kad kiekvienas šaulys vienos dienos laimikį skaičiuodavo dešimtimis. Šiais laikais pamatyti pilkąjį kiškį jau retenybė, dar sunkiau sumedžioti.

Kiškius lapkričio 6 -ąją medžiojo Būginių ir Kirdonių būrelio medžiotojai, bet laimikiais nesidžiaugė. O kiti laukia skambančio šaltuko ir pirmojo sniegelio. Tuomet pats smagumas svilinti padus zuikeliams ir parnešti namo riebų kalėdinį kiškį.

Šios dienos medžioklėje daugiausiai kliuvo lapėms. Draugijos skyriaus vadovybė džiaugiasi, jog medžiotojai negaili šovinių plėšrūnams - lapėms ir mangutams. Krito pirmoji vilkė iš 5 leistų sumedžioti papildomai. Visame krašte Aplinkos ministerija leido šį sezoną sumedžioti 60 vilkų - dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Gamtmeldžiai lietuviai turėjo savo medžioklės globėją deivę Medeinę. Tačiau krikščionybė ją pakeitė Šv. Hubertu. Jis kilęs iš Burgundijos hercogo šeimos. Mėgęs aistringai leisti laiką, ruošdavęs triukšmingas medžiokles ir puotas. Bet po žmonos mirties labai persimainęs, atsisakęs savo turtų, nebekėlęs linksmybių, klaidžiojęs po miškus, gyvenęs kalnuose iš akmenų suręstoje trobelėje.

Pasak padavimo, Hubertas medžiojo Kalėdų išvakarėse ir išvydo didžiulį elnią su dešimties šakų ragų karūna. Nutaikė į elnią ietį, bet nespėjo jos paleisti, nes pargriuvo pats. Žvėris ūmai nušvito nežemiška šviesa, ir tą akimirką medžiotojas tarp jo karūnos išvydo šviečiantį auksinį kryžių. Po šio įvykio jis buvo įšventintas į vyskupus. Savo medžioklės plotuose statė vienuolynus ir uoliai rūpinosi gyvūnijos apsauga. Po mirties paskelbtas šventuoju, palaimintas medžiotojų ir žvėrių globėju.

 

Su masalo maišeliu

Medžiotojų ir žvejų draugija, propaguodama europietišką medžioklės kultūrą, jau kelinti metai iškilmingais renginiais pažymi Šv. Huberto dieną. Praėjusį savaitgalį surengta respublikinė medžiotojų šventė Vilniuje, jos atbalsiai nuvilnijo per visą šalį.

Verta pacituoti šioje šventėje brolio Astijaus šventės metu išsakytą mintį: „Norisi, kad medžiotojai atkreiptų dėmesį į savo globėją. Ir tai nereiškia, kad turime globėją ir galime daryti, ką norime, galime daryti negerus darbus, nes globėjas mus užstos. Šiais laikais Šv. Hubertas ypač reikalingas, ir būtent medžiotojams, kad jie geriau suprastų, kokią atsakomybę jie turi savo krašte - ne vien puoselėti gražias krikščioniškąsias tradicijas, bet ir rūpintis gyvūnais."

Dvasiškio žodžiai siejasi su pataisyto medžioklės įstatymo, kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo 19 d., dvasia. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, žvėris buvo galima medžioti šėrimo vietose jau nuo gegužės 1 d., pasistačius netoliese medžioklės bokštelį. „Daug kas iš mūsų brolijos tuo piktnaudžiaudavo, šėryklose pripildavo gausybę pašarų, pasistatydavo bokštelį už pusės šimto metrų ir pyškindavo į maitintis ateinančius žvėris kaip savo fazendoje. Tai matė visuomenė ir pagrįstai piktinosi", - pripažino Kostas Galvelis.

Dabar žvėris palaukimo vietose galima medžioti iš specialiai įrengto bokštelio, priedangos, slėptuvės ar net be jos tik nuo gruodžio 1 d. ir pabėrus ne daugiau kaip 20 kg masalo. Ši įstatymo nuostata sukėlė tikrą ažiotažą medžiotojų bendruomenėje.

Kalbama, jog Aplinkos ministro darbo stalas jau daugiau nei mėnesį nuklotas medžiotojų ir gyvūnus globojančių organizacijų pasiūlymais. Kad naujos redakcijos įstatymą vėl teks greitu laiku taisyti, medžiotojų sluoksniuose neabejojama.

 

Biržiečiai jaučiasi skriaudžiami

Pagal parengtą rajono medžioklėtvarkos planą, mūsų krašte vystomas elnių ūkis, o briedžių skaičius turi būti griežčiau ribojamas, nes jų per daug. Briedžius galima laikyti Biržų girioje ir Šilų miške, bet ne daugiau kaip 12 žvėrių. Tuo tarpu pagal Aplinkos ministerijos politiką išeina atvirkščiai.

Pavasarinės žvėrių apskaitos duomenimis, skyriaus medžioklės plotuose laikosi 189 briedžiai. Panašiai tiek, kiek sovietmečiu praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje sumedžiodavo rajono medžiokliai per metus. Biržiečiai prašė ministerijos leisti sumedžioti šį sezoną 10 briedžių patinų ir 30 patelių, bet leido tik 6 patinus. „Mūsų medžiotojai piktinasi, kad esame skriaudžiami", - pažymėjo Kostas Galvelis. Pasak jo, kaimynams kupiškiečiams, turintiems mažesnius medžioklės plotus, leista sumedžioti 12 briedžių patinų ir 11 patelių, rokiškėnams - 15 patinų ir 14 patelių. Skyriaus valdyba raštu kreipėsi į ministeriją, prašydama padidinti briedžių sumedžiojimo limitą. Gavo atsakymą, kad, sumedžiojus leistiną skaičių, galės kreiptis dėl papildomų licencijų.

Apskaitos duomenimis, rajono medžioklės plotuose laikosi 487 elniai. Leista sumedžioti 12 elnių patinų bei 37 pateles ir jauniklius. Taip pat per sezoną ministerija leido sumedžioti 138 stirnų patinus bei 486 pateles ir jauniklius. Dėl stirnų sumedžiojimo planų patiems medžiotojams kyla abejonių. Po gilios ir šaltos praėjusios žiemos medžioklės plotuose labai praretėjo šių žvėrelių.

„Rekomenduojame medžiotojams į tai atsižvelgti, medžioti stirnų mažiau, kad atsigautų populiacija. Šernams nereikia licencijų, tačiau jų populiaciją medžiotojai išmoko reguliuoti patys - nemedžioja perspektyvių patelių ir šernų kaimenės neretėja", - atkreipė dėmesį medžiotojų vedlys.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-13

2010.11.08

Į turgų - pigesnių pieno produktų ir daržovių

Apmirusi prekyba

Ketvirtadienio rytą sustatytų lengvųjų automobilių eilė Biržuose, J. Basanavičiaus gatvėje, kaip įprasta, driekėsi vos ne ligi Apaščios upės.

Turgaus paviljone puikavosi pilni šaldikliai naminių sūrių ir kitų pieno produktų, šviežios mėsos, įvairiausių receptų rūkytų dešrų bei kitų mėsos gaminių.

Turgavietėje ant prekystalių netrūko egzotiškų ir vietinių vaisių bei daržovių. Tik prekybininkų gausa ši kartą gerokai lenkė pirkėjus, kurių rodėsi visai skystai.

Prekeiviai vienu balsu skundėsi apmirusia prekyba ir to priežastimi įvardijo tris poilsio dienas, kurios baigėsi mirusiųjų pagerbimo švente. Be to, dar ir mėnesio pradžia - daugelis nuolatinių turgaus pirkėjų neturi už ką pirkti. Stipriai jaučiasi sunkmečio nuotaikos.

 

Sūrių bumas

Ką galima turguje nusipirkti pigiau nei prekybos centruose, kasdien skelbiančiuose įvairias nuolaidas?

Naminių sūrių derlius iš tiesų gausus. Kokių tik širdis geidžia - iš varškės be priedų ir su kmynais, jų kaina visų prekiaujančių vienoda: 12 - 13 Lt už kilogramą. Už sūrelį prašoma po 6 litus, kai kurios kruopščiau susvėrusios kiekvieną gaminį, nesibodi ir kainos litais su centais užrašyti. Pakepintų, rūkytų, saldžių sūrių kaina jau šokteli iki 15 Lt už kg, o už sūrelį prašoma 7 Lt ir daugiau. Naminiai sūriai gardesni ir pigesni nei parduotuvėse, dėl to neverta ginčytis. Iš ūkininkių taip pat galima nusipirkti kaimiškos varškės po 8 Lt už l kg, sviesto - po 14 Lt. Tai irgi pigiau.

Prekiautojai teigia turintys nuolatinius pirkėjus, todėl laikinas štilius turguje jiems nebaisus.

Elzė Budriūnienė iš Žvejotgalos pasakojo: „Turiu dvi melžiamas karvutes, pieno supirkėjams neparduodu. Jį perdirbu į sūrius, varškę, sviestą." Nors produktų šaldytuve prekeivė turėjo dar pakankamai, bet sakė neišgyvenanti dėl apmirusios prekybos: „Jei liks, bus vaikams, kaimynams."

Panašiai kalbėjo ir šalia jos stovėjusi Birutė Lukoševičienė iš Gražiškių. Ūkininkės stalas buvo dar gausiau nukrautas pieno produktais, bet į pastabą, kad neišparduotus gaminius teks vežtis į namus, moteris tik numojo ranka: „Jau turime nuolatinius pirkėjus, iki turgaus pabaigos bus tuščia."

 

Kiauliena pabrangusi

Prekiaujantieji šviežia mėsa nesiryžo teigti parduodantys skerdieną pigiau nei parduotuvėse. Pavyzdžiui, už 1 kg karbonado prašoma 18 Lt, už užpakalinio kumpio be kaulo - 13 Lt, priekinio kumpio - 11 Lt, šoninės - 11 - 12 Lt, galvų, kojų - 2 - 3 Lt, subproduktų - 3 Lt, šviežių lašinių 6 - 7,5 Lt, šonkaulių 10 - 12 Lt.

Kalbinti pasvaliečiai Jonas Maldutis ir Algirdas Rimizevičius, kaip ir buvo galima tikėtis, brangesnei mėsai kaip svarbiausią argumentą pateikė skerdienos kokybę. Mėsa išvaizdi, šviežia, gundo akį, tai ne kokia atvežtinė. „Perkame kiaules iš pažįstamų žmonių, žinom, kokiais pašarais šeria, galima sakyti, ekologiška mėsa. Dažniausiai skerdžiame vos per šimtą perkopusius bekoniukus, jų mėsa raumeningesnė, lašinukai plonyčiai", - rodydamas skerdienos gabalėlius aiškino ponas Algirdas.

 

Galima rasti pigesnių daržovių

Daržovėmis, vaisiais moterys prekiauja po atviru dangumi turgavietėje. Daugumos daržovių kainos šiek tiek mažesnės nei prekybos centruose. Už 1 kg obuolių prašo 2 Lt, bananų ir mandarinų 3,5 Lt, kriaušių 3,8 Lt, bulvių 0,8 - 1 Lt, morkų 1,5 Lt, paprikų, pomidorų 4,5 Lt, persimonų 3,98 Lt, gūžinių kopūstų 1 Lt, Pekino kopūstų - 4 Lt, svogūnų 1,5 - 2 Lt, lazdyno riešutų su kevalais 12 Lt, raugintų kopūstų - 2,5 Lt, už 1 litrą spanguolių - 13 - 15 Lt. Skelbto kainų šuolio čia dar nematyti.

Daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti panevėžietė juokavo: „Visko neišparduosiu, pirkėjų nėra, teks išmėtyti žvėreliams, grįžtant per Žaliąją girią."

Teko sutikti daug bitininkų, prekiaujančių medumi. Visi kaip susitarę - be 16 Lt 1 kg medaus neįpirksi. Iš autobusiuko prekiavo rūkyta žuvimi, silkėmis, bet kainos pakankamai didelės, ne kiekvienam ragauti žuvį. Pavyzdžiui, daugelio mėgstamų rūkytų strimelių 1 kg kainuoja net 8, 5 Lt!

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-06

2010.10.26

Biržų verslininkus konsultuos pasvalietė

Praustis pirtyje, plaukioti baseine, gimdyti vaikus ir diagnozuoti ligas kompiuteriniu tomografu biržiečiai važiuoja į Pasvalį. Juokaujama, kad Biržai greitai taps Pasvalio priemiesčiu. Po praėjusią savaitę įvykusios atrankos tokia Biržų ateities vizija tik sustiprėjo - pagalbą biržiečiams verslininkams teiks atranką laimėjusi pasvalietė.

 

Praėjusį šeštadienį „Šiaurės rytai" rašė apie Biržuose vykusią atranką viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" atstovo pareigoms Biržuose užimti.

Dalyvauti atrankoje pareiškė norą dešimt kandidatų, į atranką buvo pakviesti penki.

Su pretendentais bendravo VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorė Laimutė Kalinauskienė, jai padėjo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova.

Renkant viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" darbuotoją Biržuose, biržiečių verslininkų nuomonei atstovavo rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova.

Atranka vyko ketvirtadienį, tačiau penktadienį atrankos rezultatai dar buvo nežinomi.

„Turime du lygiaverčius kandidatus - labai sunku apsispręsti", - sakė Verslumo departamento direktorė L. Kalinauskienė. Ji taip pat minėjo, kad teks kalbėti su rajonų merais. Redakcijos žiniomis, buvo tartasi su Biržų ir Pasvalio merais.

Pirmadienį pranešti rezultatai parodė, kurio mero balsas turėjo daugiau įtakos. Atrankos laimėtoja tapo 33 metų pasvalietė Neringa Trinskienė. Ekonominį išsilavinimą turinti ir du mažamečius vaikus auginanti moteris anksčiau yra dirbusi Pasvalio verslo informacijos centro (VIC) direktore, vėliau vadovavo Pasvalyje esančiai „Norfos" parduotuvei.

VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" steigėjas yra Ūkio ministerija, kuriai vadovauja konservatorių deleguotas ministras.

Pasvalio rajono savivaldybės meras - konservatorius. Atranką laimėjusios Neringos Trinskienės vyras Emilis Trinskis, redakcijos žiniomis, yra Pasvalio rajono savivaldybės informatikos specialistas. Pagal Tėvynės sąjungos (konservatorių) sąrašą jis buvo išrinktas į 2003 - 2007 metų rajono tarybą. Praėjusiuose rinkimuose taip pat dalyvavo konservatorių sąraše, tačiau į tarybą nepateko.

„Rinkomės tinkamiausią kandidatą, nežiūrėdami nei lyties, nei gyvenamosios vietos, nei partiškumo", - užtikrino VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" atstovė L. Kalinauskienė.

Suabejojus, ar pasvalietė yra įsigilinusi į Biržų verslo specifiką ir galės konsultuoti verslininkus, ponia L. Kalinauskienė tikino, kad problemų dėl to neturėtų kilti. Esą Biržų verslininkai su kandidate buvo susitikę, jai priekaištų neturintys. Pasiteiravus, su kokiais biržiečiais verslininkais pretendentei teko bendrauti, ponia L. Kalinauskienė paminėjo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentės Vilmos Strelcovos pavardę.

Remdama smulkųjį ir vidutinį verslą bei eksportuotojus „Eksportuojančioji Lietuva" padės skleisti informaciją apie verslo paramos priemones, skatins verslumą, rems eksporto rinkodaros priemones, organizuos mokymus ir konsultacijas.

Ūkio ministerijos įsteigta VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" ir jos atstovė Biržuose turėtų atlikti panašias funkcijas, kurias vykdė Aldonos Kodienės vadovaujamas Verslo informacijos centras. Jo steigėjai buvo Ūkio ministerija ir Biržų rajono savivaldybė. Šiuo metu minėta įstaiga yra likviduojama.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-26

2010.10.25

Spalio lietuje - paskutinės rudens gėrybės

Nuo įvairiausių daržovių, uogų ir vaisių linkę turgaus prekystaliai tuštėja. Niūrų spalio rytą, apie 9 valandą, ūkiniame Biržų turguje ryškiausiai švietė geltoni moliūgai, oranžinės šaltalankio uogos ir pirkėjų skėčiai.

Spanguolės viliojo tik prie vieno prekystalio. Latvijos miškuose jas rinkusi biržietė Irma už litrą raudonų uogų prašė 10 litų.

Turguje karaliavo šaltalankio uogos. Prie Ruoliškio ežero uogavusi biržietė Marija Kutrienė už litrą šaltalankių prašė 5 litų. Vitaminingų uogų turėjo ir kiti prekeiviai. Jomis prekiavusi biržietė Angelė Gudienė sykiu siūlė ir įvairiaspalvių našlaičių, ir tarkuotų krienų.

Ūkininkas Juozas Rončius prekystalį nuklojo moliūgais, paprikomis, japoniškais ridikais, obuoliais, pupelėmis ir dar žaliais stiebais bei lapais viliojančiomis petražolėmis - už keturias šaknis su „žaliena" prašė vieno lito.

Krikščių kaimo ūkininkas Vidmantas Lapienis vos spėjo priiminėti užsakymus - 40 kilogramų sveriančius, gražių bulvių pilnus maišus pargabenti pirkėjams į namus. Seilė tįso žiūrint ir į šio ūkininko pardavinėjamus raugintus kopūstus.

Lietuviškų obuolių buvo nedaug, kilogramą raudonšonių buvo galima nusipirkti už 3 arba 2,5 lito.

Pirkėjai būriavosi prie Krikščių kaimo ūkininko Vidmanto Lapienio išaugintų bulvių. Vieno lito arba 80 centų už kilogramą prašęs ūkininkas vos spėjo priimti užsakymus - 40 kilogramų sveriančius maišus pargabenti į namus. Žmones viliojo ir prekeivio siūlomi rauginti kopūstai, sudėti į estetiškus plastmasinius kibirus.

Pasvalietė moteriškė bulves siūlė labai pigiai - prašė 25 litų už 40 kilogramų sveriantį maišą. Prekeiviai aiškino, kad „bulvė bulvei nelygu", o kai kurie prisipažino, kad pigiau pardavinėti tenka skylutėmis „išvarpytas" bulveles.

Šukionių ir Anglininkų kaimuose ūkininkaujantis Vytautas Petrėnas turėjo ne tik bulvių, burokėlių, labai gražių morkų, bet ir įvairiausių miltų.

„Tik vakar sumaliau", - rupius kvietinius miltus rodė linksmai nusiteikęs ūkininkas Vytautas. Tokius miltus, anot jo, dažniausiai perka senyvi žmonės.

„Po nedaug, po kilogramėlį, bet „pirkioja", - smagiai dūmą traukdamas porino ūkininkas.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-23

2010.10.25

„Eksportuojančioji Lietuva" Biržuose rinkosi atstovą

Ketvirtadienį įvyko atranka viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" atstovo Biržuose pareigoms užimti. Su verslu susijusius projektus įgyvendinti ir verslininkus konsultuoti pasišovė nemažas būrys pretendentų - nuo žinomų verslininkų iki jaunų mergaičių.

 

Rinkosi iš dviejų lygiaverčių kandidatų

Po Ūkio ministerijos inicijuotos pertvarkos Biržuose, Rotušės gatvėje rezidavusio „Verslo informacijos centro" nebeliks - jis turi likviduojamos įstaigos statusą.

Tačiau rajono verslininkai be pagalbos neliks - netrukus Biržuose pradės dirbti viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" (steigėjas - Ūkio ministerija) atstovas, kurį praėjusį ketvirtadienį rinko Biržuose posėdžiavusi komisija.

Su pretendentais bendravo VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorė Laimutė Kalinauskienė, atrankos komisijoje buvo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova.

Su pretendentais bendravo įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorė L.Kalinauskienė (dešinėje). Jai padėjo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė V.Strelcova. Sprendimas dėl atrankos laimėtojo bus priimtas Vilniuje.

Pretendentams kelti reikalavimai turėti aukštąjį išsilavinimą (ekonomikos, verslo vadybos ir administravimo, teisės srityse), ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį, išmanyti verslo aplinką, mokėti angliškai kalbėti ir rašyti, turėti puikius informacijos pristatymo (prezentavimo) įgūdžius, mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas.

Pasak VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorės L. Kalinauskienės, dalyvauti atrankoje norą pareiškė ir gyvenimo aprašymus (CV) pateikė devyni pretendentai. Iš jų į atranką buvo pakviesti penki, tačiau atvyko tik keturi.

Penktadienį iki pietų atrankos rezultatai dar nebuvo aiškūs.

„Turime du lygiaverčius kandidatus - labai sunku apsispręsti", - „Šiaurės rytams" sakė Biržuose su pretendentais bendravusi Verslumo departamento direktorė.

 

Apie „Eksportuojančiąją Lietuvą"

Pertvarkius Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą (LEPA) bei atskyrus eksporto skatinimo ir investicijų pritraukimo funkcijas, 2010 metais įkurtos dvi viešosios įstaigos - „Eksportuojančioji Lietuva" ir „Investuok Lietuvoje".

VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" steigėja Ūkio ministerija koordinuoja įstaigos veiklą kartu su partnerėmis - Užsienio reikalų ministerija, Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, savivaldybėmis, verslo asociacijomis.

„Eksportuojančioji Lietuva" buvo įsteigta siekiant įgyvendinti dvi pagrindines funkcijas: skatinti eksportą ir remti smulkųjį bei vidutinį verslą. Dirbdama eksporto skatinimo srityje įstaiga vykdys projektus, didinančius įmonių konkurencingumą, rems įmonių jungimąsi į klasterius ar didesnes tiekimo grandines, rengs eksporto mokymus, organizuos verslo misijas ir dalyvavimą parodose užsienyje. Per savo atstovų užsienyje tinklą „Eksportuojančioji Lietuva" teiks verslui paslaugas, padedančias Lietuvos įmonėms skverbtis į užsienio rinkas", - sako įstaigos generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

Remdama smulkųjį ir vidutinį verslą bei eksportuotojus, „Eksportuojančioji Lietuva" skleis informaciją apie verslo paramos priemones, skatins verslumą, rems eksporto rinkodaros priemones, organizuos mokymus ir konsultacijas, teiks verslo inkubavimo paslaugas per atstovų Lietuvos regionuose ir užsienyje tinklą.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-23

2010.10.18

Ginkluojasi medžiotojai

Likus kelioms dienoms iki medžioklės su varovais pradžios - apsilankymas medžioklės ir žūklės reikmenų parduotuvėje „ZALA ARMS".

 

Biržiečiai juokauja, kad Kęstučio gatvėje, priešais buvusį Žemės ūkio banką, esančią parduotuvę galėtų puošti iškaba „Tikrų vyrų pasaulis". Būtų galima padaryti prierašą - „ir juos mylinčių moterų". Juk tik mylinti moteris gali ištverti gyvenimą su medžioklės aistros „apsėstu" vyru, kiekvieną savaitgalį patraukiančiu į mišką, o po to bendraminčių būryje audringai aptariančiu puikią arba nenusisekusią medžioklę...

 

Užsuka ne tik biržiečiai

Medžioklės ir žūklės reikmenų parduotuvės „ZALA ARMS" duris ketvirtadienį varstė būriai vyrų.

„Šeštadienį - varominės (medžioklės su varovais - red.) pradžia", - lakoniškai paaiškino šaudmenis skaičiuoti vos spėjantis pardavėjas Laimonas Goštautas.

Jau penkerius metus Biržuose veikiančioje ir anykštėnams priklausančioje parduotuvėje Laimonas dirba nuo pat jos atidarymo. Pardavėjas sako, jog biržiečiai - geri pirkėjai. O šie džiaugiasi, kad medžioklės ir žūklės reikmenų jiems nebereikia važiuoti į Pasvalį ar Panevėžį.

„Toks šautuvas - kiekvieno medžiotojo svajonė", - prancūzišką lygiavamzdį „Sagitare One" apžiūrinėja kirdoniškis A. Masonas.

Į parduotuvę neretai užsuka latviai ar iš tolimesnių šalių atvykę užsieniečiai. Pirmieji naudojasi galimybe pigiau įsigyti ginklų ir šaudmenų, antrieji - su šautuvais iš Švedijos ar Norvegijos atvykę - rengiasi pamedžioti Biržų krašte ir perka šovinius.

Pasak pardavėjo Laimono, ketvirtadienius ir šeštadienius galima drąsiai vadinti šovinių pirkimo diena - taip rengiamasi savaitgalio medžioklėms. Pirkėjams siūlomi lygiavamzdžiams ir karabinams skirti čekiški, itališki, vokiški, lietuviški šaudmenys. Parduotuvėje galima įsigyti „Calverton" firmos striukių ir kelnių - itin kokybiškų, nepraleidžiančių drėgmės. Už striukę tektų pakloti 600, o už kelnes - apie 400 litų.

Apie 100 litų kainuoja šiltutėlė kiškio kailiu puošta kepurė, už 35 galima nusipirkti mažiau pašiltintą ausinukę. Pirkėjui siūlomi minkštutėliai maskuojamos spalvos bliuzonai, miško tankmėje ar laukymėje sunkiai pastebimi marškiniai. Netgi kojinės yra atitinkamos - solidžiai samaninės - spalvos. Medžioklė - ne kokia nors konferencija, kurioje vis dar sušvytima baltomis kojinėmis.

Prekiaujama ir žvėrims skirtu pašaru, pagardintu viliojančiais kvapais, ir daugybe kitų medžioklei reikalingų dalykų.

Asortimentas puikus, prekių kokybė gera

„Medžioklė - brangus malonumas", - šypsosi Laimonas ir priduria, jog šioje parduotuvėje galima derėtis.

Apie gausius žvejybos reikmenis šį sykį nekalbame - ne žvejybos, o medžioklės sezonas ant nosies. Be to, pasak vyrų, kol vanduo nepakilęs, žūkliams sėkmės tikėtis sunkoka.

 

Medžiotojai - šnekūs ir draugiški

„Kiekvienas vyras - tam tikra prasme medžiotojas", - juokauja 25 - erių metų medžiotojo stažą turintis Kirdonių medžioklės būrelio narys Alvydas Masonas. Jis perka šovinius lygiavamzdžiui ir sako juo besirengiantis taikytis į šernus, lapes, stirnas. Vyras teigia pasigendantis mažo kalibro šovinių „Lazer".

„Oi, šitie labai tinka lapučių, jenotų medžioklei", - sako jis.

„Ir kaimynų kačių", - juokaudamas priduria kitas didelį medžioklės stažą turintis vyras. Parduotuvėje skamba klientų juokas, draugiškos replikos - taip būna, kai susitinka vieni kitus suprantantys draugai.

„Toks šautuvas - kiekvieno medžiotojo svajonė", - apžiūrinėja vyras daugiau nei 4 tūkstančius litų kainuojantį prancūzišką „Verney - Carron" firmos lygiavamzdį „Sagitare One" su riešutmedžio buože. Pardavėjas sako, jog tokius šautuvus įperka retas biržietis.

Į pokalbį įsijungusio kito medžiotojo nuomone - jei pirkti, tai tik per 10 tūkstančių kainuojantį šautuvą. Tačiau jis netrukus šypteli ir „pasitaiso" - tokią kainą gali mokėti tik turintys labai daug pinigų ir ne itin daug proto. Jo manymu, geriausi medžioklės ginklai - švedų ir suomių gamybos, kainuojantys 3 - 4 tūkstančius litų.

Apie medžioklę aistringai kalbantis vyras prisipažįsta praradęs teisę medžioti - rizikavo važiuoti išgėręs. Anot jo, per trejus metus užtenka du sykius tokią nuodėmę padaryti, ir trejiems metams netenki leidimo laikyti ginklą. Tačiau, anot jo, po medžioklės blaivių važinėjančiųjų sunku būtų rasti - toks medžiotojų gyvenimo būdas.

Vienas iš klientų čia pat prisimena medžiokles Užkarpatėje, kitas porina nutikimą „iš gyvenimo".

Į parduotuvę užsukusi moteris perka dovanų čekį - tai būsianti gera dovana jos vyro draugui.

Jaunas medžioklis apžiūrinėja 800 litų kainuojančias švediškas ausines. Tokias, kurias užsidėjus gali girdėti iš tolo atbėgantį šerną ar kitą žvėrį. Jos ypač praverčiančios neprigirdintiems.

„Daug yra kurčių medžiotojų, bet jie tokių ausinių neįstengs nusipirkti", - konstatuojamas faktas, kuriam niekas iš vyrų neprieštarauja.

Šoviniais apsirūpino Geidžiūnų būrelyje medžiojantis meilūniškis Vilmas Stuina. Jis - patyręs medžioklis, su šautuvu nesiskiriantis nuo 1974 - ųjų. Kaip ir visi tikri medžiotojai - nepasipūtęs ir gerai prieš savaitgalį nusiteikęs.

Nors dauguma vyrų pirko šaudmenis lygiavamzdžiams ginklams, per pietų pertrauką į parduotuvę atskubėjęs Petras Januškevičius rinkosi karabinui (graižtviniam šautuvui) skirtus čekiškus šovinius. Savivaldybėje dirbančio medžiotojo Petro stažas - 15 metų. Šilų būrelyje medžiojantis vyras sako yra patiesęs ir šerną, ir ožį (stirniną).

„Man svarbu ne laimikis, o buvimas su draugais. Niekur taip gerai nepailsiu, kaip medžioklės išvykoje", - prisipažįsta.

 

„Netikras" medžiotojas ir girtas šernas

„ZALA ARMS" pardavėjas Laimonas medžioja trejus metus. Priklauso Biržų medžiotojų būreliui, tačiau savęs tikru medžiotoju, pasirodo, nelaiko.

Paklaustas, ar žmona jį noriai išleidžia, vyras šypsodamasis atsako: „Išleidžia, bet man tapus tikru medžiotoju (tokiu, kuriam žmona yra antroje vietoje, o pirmenybė atiduodama šiam pomėgiui ir linksmybėms), vartus į medžioklę žada uždaryti..."

Laimonas sako, jog medžiokliai - labai šnekūs žmonės. Jis parduotuvėje girdėjęs daugybę nuotykinių istorijų - nuo be galo tikroviškų iki tokių, kaip vienu šūviu patiesiami du ar trys šernai.

O štai plačiai pasklidęs Kvetkų būrelio medžiotojo nutikimas esąs tikras. Pasirodo, šernai labai mėgsta obuolių išspaudas - sulčių spaudimo atliekas. Jas medžiotojai veža į medžioklės plotus, deda į šėryklas.

„Vieną dieną laimikio tykoti pasirengęs medžiotojas mato, jog ant išspaudų krūvos kažkas guli. Prieina arčiau - didžiulis šernas. Visiškai girtas. Sako, nereikėjo nei šautuvo - jį peiliu, kaip kiaulę, papjovė", - apie „obuoliniu" alkoholiu apsisvaiginusį ir dėl to pražuvusį žvėrį paporino Laimonas.

O kur dar daugybė nutikimų, kai aistros apimti ir į medžioklę ar žvejybą išsirengę vyrai šovinius ar kabliukus pasiimti pamiršta, o žmonos jiems apie tai primena? Tokių būtų ir nebūtų istorijų tenka girdėti iš daug visko mačiusių bei patyrusių, tačiau nesenstančių medžioklių lūpų.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-16

2010.10.14

Bendraminčiai įkūrė Šeimos veterinarijos centrą

Privataus verslo ėmęsi jauni veterinarijos gydytojai biržiečiai įkūrė gyvūnų gydyklą.

 

„Būtinai parašykite apie juos - labai geri ir darbštūs vaikai. Noriu, kad jiems sektųsi", - sako prie Šeimos veterinarijos sutikta biržietė medikė.

Jauniems veterinarijos gydytojams - 29 metų Mindaugui Šulniui ir 25 - erių sulaukusiai Šarūnei Auželytei - moteris patikėjo sužeisto gražuolio augintinio - labradorų veislės šuns - gydymą.

Besikalbant su gydytojais Kęstučio gatvėje, šalia muzikos mokyklos, įsikūrusio centro duris varstė maisto ar vaistų augintiniams ieškantys, patarimų gyvūnėlių gydymui išgirsti norintys žmonės.

Iš operacinės neseniai buvo išleistas ką tik iškastruotas katinas, o ant slenksčio jau stovėjo mėlyna pūkuota katyte nešina pora. Kad augintinė serga, išdavė ne tik gyvūnėlio, bet ir jos šeimininkų liūdnos akys.

 

Privati praktika ir gydykla - svajonė

„Vos spėjame suktis gydydami ar operuodami smulkius gyvūnus", - sako penkerių metų darbo stažą turintis diplomuotas veterinarijos gydytojas Mindaugas Šulnius.

Jam teko dirbti technologu ir vyriausiuoju veterinarijos gydytoju „Agare", veterinarijos gydytoju epizootologu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

Nors veterinarijos centras duris atvėrė tik prieš dvi savaites, operacinėje darbo netrūksta. Dažniausiai ant operacinio stalo atsiduria labiausiai žmonių mylimi augintiniai - šunys ir katinai.

Regis, gerą valstybinio inspektoriaus tarnybą turėjęs Mindaugas svajojo apie privačią praktiką. Ne tik svajojo, bet ir tam rengėsi. Štai gydykloje stovintį operacinį stalą jis įsigijo aukcione, kuriame buvo parduodamas Biržų ligoninės nebenaudojamas turtas. Pamažu kaupti instrumentai, kiti darbui būtini daiktai.

Svajonė ėmė materializuotis, kai Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Mindaugas susitiko su ką tik studijas baigusia Šarūne. Mergina rūpinosi gauti licenciją privačiai veterinarijos gydytojo praktikai.

Jaunus žmones suvienijo bendros mintys, požiūris į darbą ir, be abejo, abipusė simpatija.

 

Verslo pradžia - nelengva

Šiandien jie abu triūsia įkurtame Šeimos veterinarijos centre. Džiaugiasi palyginti neblogomis nuomos sąlygomis, kurios leido iš karto nepalūžti po didele nuomos mokesčio našta. Gydytojai Mindaugas ir Šarūnė dėkingi patalpų savininkei jaunai biržietei, kuriai jų verslo idėja pasirodė įdomi daugiausiai dėvėtų drabužių verslu užsiimančiame mieste.

Ruošiant darbo vietą teko įdėti ir lėšų, ir darbo.

„Nors darėme tik tai, kas minimaliai būtina, ir triūsėme patys, pinigų teko skolintis. Mes abu esame iš tokių šeimų, kurios neturi tiek pinigų, kiek reikia verslo pradžiai", - sako iš Gaižiūnų kilęs Mindaugas. Jis jau žino, kokia yra verslo pradžios kaina, ir tik pavydžiai gali kalbėti apie užsienio šalis, kuriose darbo vietas susikūrę verslininkai metus ar dvejus atleidžiami nuo mokesčių.

„Įmonę įkūrėme rugpjūtį, o dirbti pradėjome tik spalį. Du mėnesius privalėjome mokėti mokesčius, nors nevykdėme jokios veiklos ir nė lito neužsidirbome", - apie jaunų žmonių patirtį įsitvirtinant savo krašte kalba Veterinarijos akademiją baigęs gydytojas. Tačiau Mindaugas ir jo draugė Šarūnė optimizmo dar nepraradę ir tiki, kad jų pastangas įvertins kraštiečiai.

 

Sukasi dieną ir naktį

Šeimos veterinarijos centro darbuotojai gydo smulkius ir stambius gyvūnus, prekiauja veterinarijos vaistais, pašarais gyvūnams, vaistinėje yra ir kitų naminiams gyvūnams būtinų prekių.

Gydytojai važiuoja į iškvietimus, kiekvieną dieną dirba nuo 9 iki 18 valandos be pietų pertraukos, šeštadieniais - iki 14 valandos.

Skubią veterinarinę pagalbą teikia visą parą, todėl skambučių su prašymais padėti sulaukia ir naktį, ir išeiginėmis savaitgalio dienomis. Mindaugui Šulniui ir Šarūnei Auželytei skambinti galima telefonais 8~ 610 30595 arba 8~ 678 87665.

Darbo metu veterinarijos gydytojus galima rasti Kęstučio gatvės 6 name (buvusios „Audrelinos" baldų parduotuvės patalpose, šalia muzikos mokyklos).

Pasak Mindaugo, dažnai tenka kastruoti šunis ir katinus, sterilizuoti kates ir kales. Biržuose iki šiol tokios paslaugos niekas neatlikdavo. Daromos ir kitos operacijos. Praktinės patirties turintis veterinarijos gydytojas džiaugiasi galėdamas konsultuotis su Kauno veterinarijos klinikose dirbančiais bičiuliais, vertingų patarimų negaili ir patyrę veterinarijos specialistai biržiečiai.

Be abejo, dirbti būtų lengviau, jei įsigytų kraujo tyrimo, rentgeno aparatūrą, tačiau tokia investicija jauniems žmonėms pernelyg brangi.

Pasiteiravus, ko palinkėti, Mindaugas sako norintis, kad į juos kreiptųsi ne tik smulkių, bet ir stambių gyvūnų laikytojai. Tokių klientų kol kas nėra daug.

 

Mergaitė, žirgas ir laikas

Šeimos veterinarijos gydytojų centro langus vietoje užuolaidų puošia spalvinga reklama. Tarp kitų gyvūnų joje yra ir žirgas.

„Jis visai identiškas kaip mano Mėta", - žavingai šypsosi veterinarijos gydytoja Šarūnė Auželytė. Ta pati mergaitė iš Obelaukių, kadaise jodinėjusi ant Briliantu pavadinto žirgo. Apie jos ir gražuolio žirgo draugystę buvo rašyta „Šiaurės rytuose".

Dabar mergaitė jau užaugo ir yra diplomuota veterinarijos gydytoja.

Šarūnė sako, jog dar besimokydama Kaštonų pagrindinėje ir baigdama „Aušros" vidurinę mokyklą ji tikrai žinojo, kokį kelią rinktis. Jos svajonė išsipildė.

Šiais metais Kauno veterinarijos akademijos Veterinarijos medicinos fakultetą baigusi Šarūnė gyvena Pabiržėje, tačiau kas rytą skuba į gimtuosius Obelaukius. Čia jos laukia Mėta - įnoringas, tik merginai paklūstantis žirgas, kurį mokydama Šarūnė įdėjo daug meilės ir kantrybės.

„Mėta - mano ištikima draugė, su ja leidžiu laisvalaikį, kai Mindaugas išvyksta medžioti", - apie mylimą žirgą sako mergina.

 

Neįkainojama praktika užsienyje

Studijų metais vieną vasarą ji dirbo Džiūvių žirgyne - mokė jodinėti suaugusius ir vaikus. Du mėnesius Šarūnei teko padirbėti Danijoje - stambiame ir labai gražiame turtingiems žmonėms priklausančiame žirgyne. Čia buvo laikomi ir gydomi konkūriniai žirgai.

„Teko daug ką pamatyti, susipažinti su žirgų laikymo ir treniravimo galimybėmis. Gydytojai, treneriai, masažuotojai čia atvykdavo iš daugelio užsienio šalių", - pasakoja Šarūnė.

Prieš baigdama studijas būsimoji gydytoja tris mėnesius atliko praktiką žirgų klinikoje Suomijoje. Į geriausią užsienio šalies kliniką patekti nebuvo lengva. Teko pildyti testus, įrodyti medicinines anglų kalbos žinias, parengti įtikinamą motyvaciją, įveikti atranką.

Tačiau tą daryti buvo verta.

„Pamačiau tokį aukštą lygį, kokiu pas mus negydo žmonių", - sako Šarūnė, Suomijoje žirgų klinikoje išvydusi gyvūnams skirtą naujausią diagnostikos bei gydymo aparatūrą - rentgeno aparatus, echoskopus, tomografus, modernias operacines.

Klinikoje gydomi, operuojami, į stacionarą „guldomi" žirgai, arkliai, poni arkliukai.

Žirgų gydymas kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, už dieglių (žarnų užsikimšimo, nepraeinamumo) operaciją tenka mokėti 3 tūkstančius eurų. Papildomai reikia mokėti už gydymą. Išoperuoti ristūnai laikomi ligoninėje, kurioje yra ir infekciniai skyriai. Savaitę leidžiami vaistai, statomos lašinės, atliekamos kitos procedūros.

„Kai pamato ir įvertina, ką sugebi, leidžia dirbti. Tik diagnostikos studentams nepatiki", - sako Šarūnė, Suomijoje atlikusi gydomąsias procedūras, asistavusi operacijose.

 

Skirtingas požiūris į gyvūnus

Veterinarijos gydytoja sako, jog užsienyje ir mūsų šalyje skiriasi požiūris į gyvūnus ir jų priežiūrą.

„Ten gyvūną privalai gydyti arba užmigdyti. Negalima leisti jam kankintis", - kalba Šarūnė. Jauna veterinarijos gydytoja prisipažįsta, kad ją ištikęs šokas, sužinojus, kaip Biržuose metaliniuose konteineriuose buvo žudomi (dusinami išmetamosiomis automobilių dujomis) keturkojai.

Šarūnė ir Mindaugas dėkingi puikiam veterinarijos gydytojui Virginijui Šoblinskui, kurio patarimai ir patirtis praverčia privačioje veikloje.

Pas kolegas ir bičiulius užsukęs Virginijus net nesumirksėjęs atsakė į klausimą, kokie šunys dažniausiai serga.

„Šarpėjai - tikras ligų maišas", - kaip kirviu nukirto. Mindaugas priduria, kad dažnai yra labai jautrūs ir dažnai serga kambariniai jorkšyrai, mopsai, tačiau pakankamai atsparūs „nykštukai" - pinčeriai. Patys ištvermingiausi - kiemsargiai mišrūnai.

Prasidėjus diskusijai apie augintinius, trys veterinarijos gydytojai sutartinai teigė, jog keturkojus draugus šeimininkai renkasi panašius į save. Arba gyvendami drauge supanašėja.

Kodėl įstaigos pavadinimas - Šeimos veterinarijos centras?

„Gyvūnas - šeimos narys", - kalba Mindaugas.

„O kai kam, ypač vienišiems seniems žmonėms, - visas gyvenimas ir paguoda, kurios nesulaukiama iš artimųjų", - priduria Šarūnė.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-14

2010.10.12

Į mugę - apsipirkti ir pabendrauti

Gausybę žmonių sukvietė praėjusį šeštadienį Biržuose vykęs viešosios įstaigos „Tatulos programa" renginys - Rudens gėrybių mugė. Joje ekologišką ir sveiką produkciją siūlė „Tatulos programos" dalininkai, dirbiniais viliojo tautodailininkai ir amatininkai.

Rudens saulės iš namų išvilioti biržiečiai ieškojo ne tik kūnui būtinų, bet ir širdžiai mielų dalykėlių. Pirkėjai džiaugėsi ne tik segėmis, dailiais moliniais dirbiniais, bet ir dovanėlėms tinkančiais humoristiniais užrašais.

Mugės lankytojų dėmesį kaustė visa tai, kas „šilta" - kailinės kepurės, megzti ir velti apdarai, vilnoniai ir grikiniai patalai. Nors ne visi pirko, tačiau pasišildė vartydami iš visos Lietuvos atkeliavusius gaminius.

Nuotraukoje - renginio šeimininkė Valerija Gražinienė (centre) džiaugiasi puikiu oru ir mugę aplankiusių žmonių gausybe.

Visgi artėjant rudens žvarbai ir žiemai pirkėjai labiausiai rūpinosi skrandžiu. Biržiečiai „apsuptyje laikė" iš Garliavos atvykusius mėsininkus, žuvimi prekiavusius latvius, kimšo riebias spurgytes, į krepšius krovė estetiškai įpakuotus šiauliečių sūrius, kauniečių pyragus.

Dėmesio netrūko kaimynams pasvaliečiams. Mažai kas galėjo atsispirti pagundai paragauti gardžios penkiagrūdės „Ustukių malūno" košės. Tikros grūstynės vyko prie „Daujėnų duonos", kurią, pasak žiniasklaidos, valgė bei gyrė Rusijos vadovai - V. Putinas ir D. Medvedevas. Reklamos galios apsvaiginti (Maskva esą iki šiol vertina lietuviškus produktus, nesvarbu, kad pieno produktų į šalį neįsileidžia) biržiečiai už prorusiškus kandidatus nebalsuotų nebent dėl to, kad V. Putinas krimto ne biržietišką, o Pasvalyje keptą duoną.

Nors renginyje prekes siūlė daug atvykusių prekiautojų, biržiečiai mugėje liko ištikimi savo krašto augintojams ir gamintojams. Jie ne tik šlavė nuo prekystalių ekologiškas daržoves bei vaisius - pasigardžiuodami gėrė žolelių arbatą, sykiu su ja įkvėpdami pasitikėjimo savo krašto ūkininkų auginamos produkcijos ekologine švara.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-12

2010.10.11

Virto duonos gamyklos kaminas

Sprogdinimo darbus ryžosi atlikti prie pat duonos kepyklos pastatų.

 

Ketvirtadienio popietę Biržai atsisveikino su dar vienu sovietinės epochos simboliu.

Akcinės bendrovės „Detonas" darbuotojai nuvertė UAB „Biržų duona" teritorijoje stovėjusį nenaudojamą kaminą.

1978 metais pradėjusios veikti gamyklos kaminas tarnavo kelis dešimtmečius, o šiuo metu gamybos procese naudojamos gamtinės dujos.

Duonos gamyklos kaminas buvo vienas iš miesto pramonės rajono simbolių.

Pasak AB „Detonas" konsultanto sprogdinimo medžiagų klausimais Romaldo Sukarevičiaus, trisdešimties metrų aukščio kamino nuvertimas prilygo lengviausiai sprogdinimų klasei. Konsultantas sakė, kad pastarajai priskiriami lauko riedulių, kelmų, grunto sprogdinimai. Sudėtingiausia sprogdinti daugiaaukščius pastatus, kurių negalima versti į šoną, o tenka sukniubdyti.

R. Sukarevičius pasakojo, kad daug darbininkų pastangų atsiėjo mūrinio kamino pagrinde gręžiojant skyles. Į šias paruoštas angas buvo padėta sprogstama medžiaga amonitas.

Po sprogimo kaminas virto tiksliai į tą vietą, kurią buvo numatę sprogdinimo darbams vadovavęs Fiodoras Konstantinovas ir skaičiavimus atlikęs Romaldas Sukarevičius.

Gamyklos vadovas V. Kurganovas gyrė R. Sukarevičiaus atstovaujamos įmonės atliktą darbą.

Duonos kepyklos vadovas Viktoras Kurganovas lengviau atsipūtė tik po sprogimo, kadangi statinys stovėjo vos per keturis metrus nuo gamybos cecho sienos.

„Žinojau darbus atlikusios įmonės patirtį, tačiau jaudulys atslūgo tik po sprogimo", - sakė V. Kurganovas. Jis džiaugėsi, kad kamino vertimo metu nebuvo pažeistos požeminės komunikacijos ir nuo pažirusių plytų nenukentėjo gamyklos cecho langai.

Kamino vertimo procesą stebėję biržiečiai ir įmonės darbuotojai sakė, kad kamino plytas bus galima panaudoti mūrijimo darbams.

AB „Detonas" prieš kelerius metus Biržų miesto centre vertė vandentiekio bokštus. Šioje vietoje dabar veikia „Iki" prekybos centras. R. Sukarevičius prisiminė, kaip vandentiekio metu nuogąstavo aplinkinių namų gyventojai. Pasak sprogdinimų specialisto, duonos gamyklos kamino sprogdinimo darbai sudėtingumu prilygo vandentiekio bokštų vertimui.

Pasak R. Sukarevičiaus, duonos gamyklai kamino vertimo darbai atsiėjo beveik du kartus pigiau, nei būtų kaštavę statinį ardant mechaniniu būdu.

V. Kurganovas sakė, kad kamino vietoje numatytas gamyklos cecho priestatas.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-10-09

2010.10.05

Duris atvėrė šeimos veterinarijos centras

Biržuose, Kęstučio gatvės 6 name (kur anksčiau veikė baldų parduotuvė - aut. past.), duris atvėrė Šeimos veterinarijos centras. Jis veikia nuo šių metų spalio 1 dienos.

Centrą įkūrė veterinarijos gydytojai Šarūnė Auželytė ir Mindaugas Šulnius. Jie teiks gyvulių priežiūros bei gydymo paslaugas.

Patalpose įkurta gydykla. Joje bus atliekamos įvairios procedūros ir bus gydomi smulkūs gyvūnėliai. Greta esančiose patalpose veikia veterinarijos vaistinė.

Šeimos veterinarijos centre bus galima savo augintinių sveikatą patikėti profesionalams.

Šeimos veterinarijos centras darbo dienomis veiks nuo 9 iki 18 valandos, o šeštadieniais - nuo 9 iki 14 valandos.

Skubi veterinarinė pagalba reikalui esant teikiama visą parą.

Šeimos veterinarijos centro gydytojo M. Šulniaus telefonas 8 610 30595.

 

Parengė Jurgita Vitkauskienė

2010-10-05

2010.10.05

Biržietė gėlininkė - tarp laureatų

Rinkuškių šiltnamių įkūrėjos ir savininkės Gintos Lapėnaitės triūsas įvertintas diplomu.

Vilniaus universiteto botanikos sodas ir Lietuvos gėlininkų sąjunga rugsėjo mėnesį Vilniuje, Botanikos sode, surengė mugę „Lietuvos žiedai".

Biržietė gėlininkė Ginta Lapėnaitė pelnė laureatės diplomą už chrizantemų kokybę.

Joje dalyvavo ir „Rinkuškių šiltnamiai".

38 metų biržietė G. Lapėnaitė pelnė laureato diplomą už chrizantemų kokybę.

Diplomą įteikė botanikos sodo direktorius A. Skridaila ir Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė R. Juodkaitė.

G. Lapėnaitės triūso vaisiai įvertinti kaip geriausi iš daugiau nei trisdešimties į parodą chrizantemas atvežusių gėlių augintojų.

Biržietė pristatė kelių rūšių 28 spalvų savo šiltnamiuose auginamų chrizantemų.

Tarp įdomesnių ir naujesnių chrizantemų rūšių - „Fides time", kurių žiedai žali.

G. Lapėnaitė sako nežinanti, kodėl komisija kokybiškiausiomis pripažino jos auginamas chrizantemas. Į vieną iš nedaugelio šalyje vykstančių nekomercinių parodų šiltnamių savininkė susiruošė skubiai, nes neseniai buvo sugrįžusi iš Švedijos.

Šį pavasarį Botanikos sode surengtoje parodoje G. Lapėnaitės auginamos pavasarinės gėlės taip pat buvo įvertintos kaip kokybiškiausios.

Šiais metais „Rinkuškių šiltnamiuose" užauginta 50 000 chrizantemų. Pasak G. Lapėnaitės, šiuo metu parduota jau 70 procentų užaugintų gėlių. Daugiausia pirkėjų - latviai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-05

2010.08.30

Gėrybės iš Latvijos miškų

Uogų gausa nesidžiaugia

Ketvirtadienį ūkininkų turguje tai vienur, tai kitur prekystalius puošė ir raudonų bruknių pripildyti indeliai. Kur biržiečiai renka šias saulės uogas?

Stabtelėjau prie pirmos pardavėjos, kuri litrą bruknių pardavinėjo po 5 litus. „Nuvažiavome į Skaistkalnės pušynus, per pusvalandį pririnkau litrą uogų", - sakė prekiautoja.

Kiti prekeiviai buvo kalbesni. „Važiuojame į Skaistkalnę, paskui sukame pro Kurmenę, dar pavažiuojame į Neretos pusę. Ten pušynai gražūs kaip sodai", - pasakojo vyras.

Miško gėrybėmis ketvirtadienį prekiavę medeikiškiai už bruknes prašė 8 Lt.

„Vietoje būname jau apie dešimtą, iki pietų renkame grybus, o nuo pietų, kai nudžiūsta rasa, įsitupiame bruknynuose ir ten praleidžiame iki temstant", - jam antrino moteris. Latviai leidžia bruknių uogas rinkti nuo rugpjūčio 15 d., bruknių rinkimo sezonas jau veik įpusėjęs, uogų užderėję vidutiniškai.

 

Ūkininkas ir mokytoja

Miško gėrybėmis prekiavo ir Medeikių kaimo gyventojai. „Auginu javus, bet, kai lieka laisvo laiko, važiuojame į Latviją grybų, uogų - tai papildomas užsiėmimas ir uždarbis", - atviravo ūkininkas Vytautas Šepetys.

Jo porininkė Sigita Šarnaitė gyvena Vilniuje, į kaimą atvažiuoja vasaros atostogų. „Mano gimtinė Medeikiuose, čia mamos žemė. Vytautas ją dirba, bendraujame ūkio reikalais. Vilniuje mokau vaikus muzikos, o vasaros atostogas leidžiu gimtajame kaime", - tęsė Sigita.

„Vakar pririnkome dvi pintines voveraičių ir apie tris dešimtis litrų bruknių. Viską būtume sėkmingai pardavę, bet latviai pamaišė", - pasiguodė Vytautas. Medeikiečiai už litrą bruknių prašė 8, už litrą voveraičių - 6 litų.

 

Vertina sveiką gyvenseną

Sigita įsitikinusi, kad per sezoną žmogui reikia suvalgyti ne mažiau kaip 10 litrų mėlynių. „O bruknes valgome su medumi - trims asmenims žiemai nuperkame 25 kilogramus medaus. Vėliau dar pasirenkame spanguolių ir per žiemą geriame jų morsą", - įtikinėjo smalsaujančias pirkėjas.

„Vilniuje ir kituose didmiesčiuose smarkiai užterštas oras, parduotuvių lentynos lūžta nuo sintetinio maisto. O miško uogos, ypač bruknės ir spanguolės, valo organizmą, slopina šlapimtakių uždegimą", - aistringai porino Sigita. Šviežių bruknių patariama kuo daugiau valgyti sergantiems avitaminoze, sunkių ligų iškankintiems. Bruknių sultys mažina karštį, skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina žarnyno funkcijas. Persišaldžius patariama gerti bruknių sulčių su liepžiedžių arbata. Vaistams pravartu bruknių pasidžiovinti. Uogų užpilas geriamas stipriai karščiuojant, praverčia nuo anginos ir gripo, mažina kraujospūdį, didina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Pamiškių gyventojai paprasčiausiai bruknes užpila vandeniu ir valgo šviežias visą žiemą.

Kaip teigia specialistai, bruknių uogose yra fruktozės, karotino, geležies, fosforo, kalcio, kalio, magnio, mangano, vario, organinių rūgščių, vitaminų A ir B.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-08-28

2010.06.22

„Biržietiškus" viščiukus pirko nesiderėdami

Į turgų - ne tik derėtis, pirkti, parduoti, bet ir dalytis prisiminimais.

 

Stebino „biržietiški" viščiukai

Praėjusio ketvirtadienio rytą Biržų ūkinio turgaus pirkėjų akis traukė vabalninkiečio Gedimino Vasiliausko siūlomi triušiai, žąsiukai ir viščiukai.

Paukščių augintojai stebėjosi anksčiau nežinoję, kad rajone yra žmogus, galintis pasiūlyti iš naminių vištų kiaušinių išsiritusių viščiukų. O Gediminas jiems prisipažino labai mylintis paukščius ir su malonumu jais besirūpinantis.

Biržų turguje vabalninkietis Gediminas Vasiliauskas pirkėjams siūlė pirkti triušių.

Vabalninkietis pasakojo, kokie gražūs bus užaugę paukščiai - jau dabar matyti jų maži kuodeliai, plunksnų „ausytės" bei kojas puošiančios „kelnytės". Jei kas nori naujovių, gali įsigyti ir plikakaklių viščiukų.

Kaimietės šeimininkės gyrė lietuviškas namines dedekles. Jos esą gerai auga, yra nelepios, deda daug kiaušinių, o svarbiausia - eina perėti. Tokių vištų viščiukus moteriškės vadino tikra dovana ir teiravosi, kada vabalninkietis vėl atvažiuos į Biržų turgų. Derėtis niekas nebandė ir už kiekvieną „biržietišką" viščiuką skaičiavo po tris litus. Pardavėjas žadėjo atvykti kitą ketvirtadienį, kai ką tik bus išskilę nauji paukšteliai.

G. Vasiliauskas pasakojo, jog sunkiausia inkubatoriuje perinti žąsiukus. Kiaušiniams reikia ne tik tinkamos šilumos, bet ir drėgmės.

 

Triušiai - dėl grožio, maisto ir kailio

Triušiukai ypač viliojo vaikus. Jie stengėsi švelniakailius paglostyti ar net bandyti prašyti tėvų, kad porelę nupirktų. Vienas gyvūnėlis kainavo penkiolika litų. Šeimininkas rodė ir mažylių tėvą. Susidomėjusiems žadėjo jį parduoti už šešiasdešimt litų. Jei ne veislei, tai nors pietų stalui. Pirkėjas išloštų - jam atitektų ne tik mėsytė, bet ir kailis. Tačiau vyresnio amžiaus biržiečiai juokėsi, jog šiais laikais niekam nebereikalingas net avelės kailis, už kurį neva tesiūlomas vienas litas.

Prancūzų avinų veislės triušiukai traukė ir suaugusiuosius. Kol jie aiškinosi, kiek kainuoja patinas, kiek jauniklis, vienas pirkėjas suspėjo ir pasiderėti, ir visus aštuonis mažylius nupirkti už šimtą litų.

Pirkėjas Jonas prisipažino kilęs iš Vabalninko krašto. Vaikystėje Guodžių kaime gyvenęs vyras sako buvęs šviesios atminties poeto Jono Strielkūno klasės draugas. Su būsimu kūrėju kartu gyvenęs bendrabutyje. Tai sudomino turgaus prekeivį Gediminą, iki šiol likusį Vabalninke. Jiedu prisiminė ir kitus žinomus gimtinės žmones. Kalba pakrypo apie dainininką Joną Girijotą, kurio tėvų trobelė esą stovėjusi ant Vabalos upelio kranto.

Pasidaliję prisiminimais, kraštiečiai greitai susitarė ir triušiukai su visa dėže „išvažiavo" į Jono namus. Pensininkas pasakojo norintis juos auginti anūkams.

Prie Gedimino sustoję kiti triušių augintojai kalbėjo, jog šiems gyvūnėliams labai naudinga duoti ne tik žolės, cukrinių runkelių ar morkų, bet ir avižų. O jeigu augintojas triušiams atseikėja ir linų sėmenų, tada gyvūnėlių kailis blizgantis iš tolo.

Triušių auginimo žinovai pirkėjus įspėjo, jog verta nepagailėti dar keliolikos litų ir triušiukus paskiepyti nuo maro. Vyrai tvirtino, jog palyginus su galimais nuostoliais vakcinos kaina vienam triušiui juokingai maža - tik vienas litas.

 

Gražina Dagytė

2010-06-19

2010.06.19

Vabalninkas: treji metai be „vaiduoklio"

Nuo 1988 - ųjų metų Vabalninko centre stūksojęs nebaigtas statyti prekybos kompleksas šiurpino miestelėnus ir svečius. Daugelis jau spėjo pamiršti žiojėjusias arba lentomis užkaltas langų kiaurymes ir nebeįsivaizduoja Vabalninko be gražiai tvarkomo, judraus, žmonių mėgstamo ir lankomo prekybos centro.

Vabalninko krašto verslininko Stasio Stačkūno vadovaujamai bendrovei „Straseta" priklausančiame pastate dabar įsikūręs Lietuvos paštas, maisto prekių parduotuvė „Ropokalnis" ir statybinių medžiagų, ūkio, chemijos bei buities prekių prekybos centras „Meldynas".

 

Parduotuvė - mūsų rajono verslo dalis

Birželio 15 dieną trečiąjį gimtadienį pasitikęs „Meldynas" - nebe prekybos giganto „Senukų" atstovas, o Biržų rajono verslo įmonės dalis.

„Atsiskirti nebuvo lengva, paskutinės 2009 metų gruodžio valandos buvo ypač sunkios - atrodė, kad iš nuovargio Naujųjų sutikimo nebesulauksime. Tačiau žingsnis buvo teisingas - dabar dirbame nebe „Senukams", o sau", - priimtą sprendimą vertina prekybos centro savininkas ir vadovas S. Stačkūnas.

Stasio Stačkūno vadovaujamas prekybos centras „Meldynas" atšventė 3 metų sukaktį.

Apie 400 kvadratinių metrų plote įsikūrusiame „Meldyne"- švaru ir tvarkinga. Čia prekiaujama įvairiais indais, stiklo gaminiais, puodais, darbo avalyne ir drabužiais bei kitomis kaimo vietovėje gyvenantiems žmonėms būtinomis prekėmis. „Meldyne" galima išsirinkti buitinės chemijos, elektros, buitinės technikos, kanceliarinių, sporto ir laisvalaikio prekių, statybinių medžiagų bei dažų ir kitų reikalingų daiktų.

Pastaruoju metu pradėta prekiauti gėlėmis, kurios turi didelę paklausą. Žmonės prašo atvežti ne tik vazoninių, bet ir skintų gėlių. Ypač jų daug perkama prieš šventes.

Prekių gausa parduotuvė nenusileidžia rajono centruose įsikūrusioms didesnėms parduotuvėms, o asortimentas netgi įvairesnis. Pirkėjams labai palankios ir kainos.

„Kad prekių įvairovė būtų didesnė, stengiamės dirbti su keliomis tiekėjų firmomis. Kadangi už įsigyjamas prekes mokame iš anksto (mokėjimo atidėjimai didina kainas), gauname didesnes nuolaidas. O tai leidžia pirkėjams pasiūlyti prekes mažesnėmis kainomis", - sako prekybos centro vadovas S. Stačkūnas.

Pirkėjų patogumui - kreditinės sąskaitos, kurias turi atsidariusios biudžetinės įstaigos ir įmonės. Perkant prekes nereikia mokėti grynaisiais arba kiekvieną kartą laukti išrašomos sąskaitos - pirkėjui jos pateikiamos mėnesio pabaigoje.

Pirkėjui pageidaujant prekės užsakomos ir atvežamos kartais netgi tą pačią dieną. „Turime prekių įvairiems pirkėjams - ir brangesnių, ir pigesnių. Ne visi žiūri tik į mažesnę kainą - žmonėms vis svarbesnė darosi kokybė", - sako S. Stačkūnas. „Meldyno" prekybos centre dirba 7 žmonės: 2 vadybininkai, 3 pardavėjai - konsultantai, buhalteris ir vadovas.

Iš „Meldyno" prekės tiekiamos į šešias kaimo parduotuves, kurios priklauso S. Stačkūno vadovaujamai bendrovei „Straseta".

 

Ateina ir apsipirkti, ir sušilti

„Pirkėjų kaip ir visur pasitaiko visokių, bet su daugeliu visada galima rasti sutarimą. Vabalninkiečiai moka pasakyti gerą žodį, o iš svetur atvykę žmonės visada pastebi, kaip pas mus švaru ir tvarkinga. Gal vietos gyventojai prie to jau įpratę?" - sako vyriausioji vadybininkė Rasa Grubinskienė. Sykiu ji pastebi, kad šaltuoju metų laiku į prekybos centrą žmonės užsuka tiesiog sušilti.

Pirkėjai labai domisi reklamuojamomis prekėmis, seka akcijas ir perka jų metu siūlomas prekes.

„Savam krašte pranašu būti neįmanoma", - juokauja S. Stačkūnas. Anot jo, yra kategorija visada ir viskuo nepatenkintų žmonų, kuriuos verslininkas linkęs vadinti „susipykusiais su savimi".

Būna, kad po priekaištų lavinos sukirba mintis, kam reikia aukoti sveikatą ir stengtis, kad miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose būtų patogiau gyventi, jei žmonės to nevertina. Širdyje tebegyva nuoskauda, verslininkui perskaičius, kaip vabalninkiečiai džiaugiasi miestelyje atsidariusia „Maxima". Vietoje baisaus „vaiduoklio" pastato atsiradęs prekybos centras, pasak S. Stačkūno, jokio pagiriamojo žodžio nesulaukė.

Tačiau verslininkui nusiminti nereikėtų - praėjusį ketvirtadienį kalbinti vabalninkiečiai ir Vabalninko seniūnas tvirtino, kad prekybos centras „Meldynas" - labai reikalingas. Žmonės džiaugiasi, galėdami į parduotuvę užsukti visomis savaitės dienomis.

Prekybos centras dirba ir sekmadieniais, tad į miestelio bažnyčią suvažiavę aplinkinių kaimų tikintieji tuo pačiu kartu gali ir turguje, ir ūkio prekių parduotuvėje apsilankyti.

„Meldynas" dirba kasdien nuo 8 iki 19, šeštadieniais - nuo 8 iki 17, o sekmadieniais - nuo 9 iki 13 valandos.

„Stengiamės organizuoti akcijas, kuriomis mūsų pirkėjai noriai naudojasi. Visą šią savaitę vyko prekybos centro trečiajam gimtadieniui skirta akcija, o nuo pirmadienio akcijos kainomis siūlysime Joninių šventėms praversiančių prekių", - sako prekybos centro vadovas S. Stačkūnas. Jis dėkoja visiems, apsilankantiems „Meldyne", ir neatsisako planų vabalninkiečių patogumui įrengti antrajame pastato aukšte esančias patalpas.

Pasiteiravus, kada įmanoma bent jau mintyse darniai „surikiuoti" vadovavimą žemės ūkio ir prekybos verslui, sklandžiai organizuoti darbus ir skaičiuoti ne tik pelną, vietoje nenustygstantis S. Stačkūnas šypteli: „Yra tam ir naktys. Tačiau labiausiai norėtųsi, kad žmonės neskubėtų važiuoti į kitus miestus, o reikiamą prekę rastų ir pirktų čia, Vabalninke. Norint, kad prekybos centras gyvuotų, reikia visiems stengtis ir jį palaikyti."

 

Alfreda Gudienė

2010-06-19

2010.06.19

Ekologinių produktų turgelis veiks ir Biržuose

Biržų miesto centre, Vytauto gatvėje, priešais kavinę „Tatula", antradieniais ir penktadieniais nuo 11 valandos prekiaujama ekologiškai užaugintomis daržovėmis. Šią vietą patvirtino rajono savivaldybės taryba.

Kol kas čia prekiaujama tik vieno rajono ekologinio ūkio - Pabiržės seniūnijos Kiršonių kaimo ūkininko Jono Lopetos - užaugintomis daržovėmis.

„Tatulos programos" administratorė Valerija Gražinienė sakė, kad norą prekiauti yra pareiškusios dar dvi ūkininkės - Laima Lapinskienė ir Laima Kasiulynienė.

Vakar J. Lopetos ūkyje auginamomis daržovėmis prekiavo jo žmona Svetlana.

Pirkėjai nesiderėdami rinkosi kvepiančius svogūnus, ridikėlius, įvairių rūšių kopūstus, salotas, krapus, bazilikus. Pirkėjai klausinėjo agurkų.

„Lauke dar neužaugo, o ekologiškai šiltnamyje užauginti jų neįmanoma", - sakė ji.

Kiršonių kaime ekologiškai ūkininkaujanti Svetlana Lopetienė sakė, kad pirkėjai pasigenda natūralumo.

S. Lopetienė sako, kad pirkėjai pasiilgę natūralumo. Ji prisiminė, kaip kai kurie pirkėjai užaugintus ekologiškus pomidorus pirmiausia pauosto. Sako, pamiršę tikrą pomidoro kvapą, jo nejaučia pirkdami prekybos centruose.

Vienuolikos hektarų ekologiniame ūkyje daržoves auginanti pora samdomų darbuotojų neturinti. Noras ką nors įdarbinti praėjo, kai nuėję į Darbo biržą ūkininkai pamatė sąrašą ieškančių darbo žmonių ir prierašus, kad gali dirbti bet kur, tik ne žemės ūkyje.

Tad dirba patys, talkina vaikai ir artimesni giminaičiai. Ekologiškai jie ūkininkauja jau septintus metus.

S. Lapinskienė sako, kad ekologiškai ūkininkaujant pragyventi galima. Lauko prekyba pačių užaugintomis daržovėmis - ne tik būdas gauti pelno, bet ir savotiška ekologinio ūkininkavimo reklama.

„Dvidešimt metų, kai Lietuvoje plečiama ekologinė žemdirbystė, - mažas laiko tarpas. Jos populiarinimui reikės dar daug laiko", - įsitikinusi S. Lopetienė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-19

2010.06.14

Žemuogės noksta iki pirmųjų šalnų

Miškuose, pievelėse ir soduose jau pradėjo sirpti žemuogės.

 

Pirmieji kvapniųjų pievų, miškelių ar sodo uogų prisirinko pietų Lietuvos gyventojai. Dzūkai miškuose uogauja ir pakelėse žemuoges pardavinėja jau nebe pirmą savaitę.

Biržietė Gintarė prisipažino labai mėgstanti gardžiąsias žemuoges.

Biržų rajone žemuogės pradėjo nokti šiek tiek vėliau. Kol kas Biržų turgavietėje siūloma tik sode ar darže išaugintų naminių uogų. Už vieną nedidukę jų stiklinaitę pardavėjai prašė trijų litų. Tuo tarpu dzūkai miško žemuogių puslitrį parduoda už dešimt litų.

Uogos traukė vaikų akis, viliojo sveikatą sustiprinti norinčius žmones. Drąseikietė uogautoja Danutė sakė per sezoną iš vienos „Rugen" veislės uogų lysvės susirenkanti žemuogių už penkis šimtus litų. Moteris kalbėjo nusprendusi uogų sodinukams paskirti dar vieną lysvę. Žemuogės turi paklausą, kartais jų nebelieka net pasmaguriauti norintiems saviškiams.

Keletą stiklinaičių šių gėrybių pirkusi viena jauna moteris pasakojo uogų parnešianti vyrui. Jis esą žemuoges labai mėgstantis. Pati pirkėja prisipažino jų nebenorinti nuo to laiko, kai daug žemuogių suvalgiusi kartu su tuo metu negalavusiu devynmečiu sūnumi. Vaikui buvo labai sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje. Medikai patarę valgyti įvairių uogų, savo sudėtyje turinčių nemažai geležies. Pirmiausiai šeima išbandžiusi braškes, bet norimo rezultato nebuvę. Besisvečiuojant kaime, atsiradusi galimybė žemuogiauti. Pasak moters, vaikas šių uogų suvalgęs apie šešis litrus. Nuo to laiko, pasak motinos, jis daugiau nebenori žemuogių, tačiau berniukas seniai pamiršo apie anksčiau jo organizmą sekinusį geležies stygių.

Vyrų nuomonės apie nemažai kainuojančias uogas išsiskyrė. Vieni jų skubėjo žemuogių parnešti namo žmonoms, kiti kraipė galvas, jog tokia prekė per brangi. Tai girdėdamos moterys atsiliepė, jog „alaus bokalas kainuoja daugiau".

Uogautoja Danutė besiteiraujantiems apie jos parduodamas žemuoges kalbėjo, jog kiekvienai šeimininkei naudinga turėti tokių uogų. Anksti derėti pradedančios žemuogės derlių nokina iki pat pirmųjų šalnų.

 

Gražina Dagytė

2010-06-12

2010.06.07

Pienių medus ir žiedadulkės - sveikatos šaltinis

Ant turgavietės prekystalių pasirodė pirmasis šių metų medus.

 

Nektarą pirmajam medučiui bitės rinko iš pienių žiedų. Taip sako Biržų turguje prekiaujantys bitininkai. Minėti augalai, pasak žolininkų, pasižymi vaistinėmis savybėmis.

„Iš pienės bitė paima viską", - aiškino Marmakiškių kaimo bitininkė Nijolė Sindriūnienė. Šis medus, kaip ir pienės šaknys, lapai ar žiedai, turtingas vitaminų, mineralų, kitų naudingų medžiagų.

Kada pasirodys pirmasis medus, pasak bitininkės, priklauso nuo pavasario šilumos, lemiančios, kada sužys pirmieji pienių žiedai. Pardavėjos kalbėjo, jog pasitaiko metų, kai pienių medaus nebūna. Jei gegužės dangus apniukęs, saulę primenantys pienių žiedai neišsiskleidę, augalas neišskiria nektaro, nėra ko tikėtis pirmųjų žiedų medaus.

Bitininkė Nijolė Sindriūnienė biržiečius ragino valgyti daugiau medaus.

Šįmet pavasaris buvo gražus, šiltas, saulėtas, todėl gegužės pabaigoje bitininkai galėjo iš sandėliukų išsikelti medsukius.

„Medus imamas tik tada, kai jis subrandintas, o korys užakiuotas", - aiškino N. Sindriūnienė. Tik tada nektaras, pasak bitininkės, būna išgarintas ir medus nesurūgsta.

Ar pirkėjai sugeba įvertinti pirmąjį medų? Bitininkė sako, jog vieni žmonės žiūri į medaus kokybę, kiti - tik į kainą. Praėjusį ketvirtadienį kilogramas pienių medaus kainavo devyniolika litų. Vieni biržiečiai pasitikėjo pardavėjais ir pirko neragavę, kiti teiravosi, ar galima nors ant šaukštelio galo pakabinti varvančio žiedų aukso. Kai kurie vyresnio amžiaus vyrai prie indo su medumi dar prašė pridėti ir tris litus tekainavusią dėžutę su koriukais - „bobutei dovanų".

Pirkėjai galėjo įsigyti ir šviežių žiedadulkių, daugiausiai parneštų iš pienių pievos. Bitininkė vardijo, kad jose yra daug amino rūgščių, baltymų, vitaminų. Pasak Nijolės Sindriūnienės, telpa „visa Mendelejevo lentelė". Ir nėra dėl ko stebėtis - žiedadulkėmis bitės maitina savo palikuonis. Šio produkto dažnai ieško pirkėjai, besiskundžiantys mažakraujyste, nusilpusiu imunitetu, norintys pagerinti kepenų darbą ar sustiprėti po chemoterapijos kurso.

Bitininkė žmonėms patarė arbatinį šaukštelį žiedadulkių ištirpinti drungname vandenyje ir išgerti. Labai tiktų į stiklinę įdėti ir vieną šaukštelį medaus.

Jei žmogus skundžiasi padidėjusia skrandžio rūgščių sekrecija, jam patartina medų tirpinti šiltame vandenyje. Tačiau tie ligoniai, kurie aimanuoja dėl sumažėjusios sekrecijos, medų turėtų tirpinti šaltame vandenyje ir tirpalą išgerti prieš pat valgį.

„Medui pinigų nereikia gailėti. Geriau mažiau pirkti ir valgyti mėsos. Jos ragauti pakanka tris kartus per savaitę", - tvirtino bitininkė.

 

Gražina Dagytė

2010-06-05

2010.06.03

Pristatys naują akcininką

Birželio 15 dieną Biržų pilyje vyks UAB „MGL Baltija" organizuojamas renginys, kuriame bus pristatytas naujas bendrovės akcininkas - Šveicarijos pieno perdirbimo koncernas „HOCHDORF Swissmilk AG".


 

Šis koncernas specializuojasi sausų pieno produktų gamyboje ir yra šios srities lyderis Šveicarijoje. Prieš metus jis priėmė sprendimą investuoti į Europos Sąjungos šalyje esančią pieno perdirbimo įmonę. Šveicarai pasirinko Biržų rajono Medeikių kaime esančią bendrovę „MGL Baltija". Medeikiuose esanti gamykla - tai moderni, šiuolaikiška įmonė, kurioje naudojant naujausias technologijas gaminami aukščiausios kokybės pieno produktai, skirti Europos ir viso pasaulio rinkoms. Bendrovės vykdomasis direktorius Audrius Jukna teigia, kad užsienio partnerio prisijungimas ir pasiryžimas investuoti į gamybą Lietuvoje suteiks naują impulsą įmonei, prisidės prie bendro Lietuvos ekonomikos atsigavimo.

 

Rasa Penelienė

2010-06-03 

2010.06.03

Valgyklose randama netvarkos

Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pastarosiomis savaitėmis patikrino viešojo maitinimo įmonių veiklą. Jie apsilankė visose devyniose Biržuose veikiančiose kavinėse, picerijose bei valgyklose.

Apie patikrinimo metu rastus viešojo maitinimo trūkumus bei pažeidimus „Šiaurės rytus" informavo šios tarnybos maisto kontrolės skyriaus inspektorius Rimas Pranaitis.

 

Albinos Žukauskienės kavinėje „Trys laipteliai" tikrintojų dėmesį atkreipė maisto paruošimo skyriaus grindyse išsitrynęs, suplyšęs linoleumas. Pastebėta, kad vienai kavinės darbuotojai pasibaigęs sveikatos pažymėjimo galiojimas. Kavinėje neatliktas vidaus auditas. „Pagal reikalavimus vidaus auditą reikia atlikti mažiausiai kartą per metus. Kavinės darbuotojos geriau mato, ko trūksta, kas jų darbe negerai. Tai savotiška profilaktikos priemonė", - sakė Rimas Pranaitis. Kavinės, kurioje biržiečiai mielai pietauja, savininkę inspektoriai įspėjo žodžiu ir pareikalavo pateikti tarnybai priemonių planą su konkrečiais terminais, kaip ir iki kada numato pašalinti nurodytus trūkumus.

Alio Dzelzio kavinėje „Apaščia" tikrintojai esminių trūkumų nerado. „Gal todėl, kad kavinę tikrinome vėliau nei valgyklą. Gerai, kai susipranta patys", - pastebėjo inspektorius. Tuo tarpu centrinėje valgykloje, veikiančioje Vytauto g. 29 - ajame name, tikrintojams užkliuvo kai kurie dalykai. Maisto atsargų ir žaliavų laikymo patalpoje rastos apipelijusios sienos. Jau savaitę nebuvo įrašų žurnale apie šaldytuvų temperatūrų rodmenis, netikrinama termometru patiekalų temperatūra. Šaldytuve rasta šaldytų krevečių, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Viena virėja darbo metu nedėvėjo galvos apdangalo. Už minėtus pažeidimus surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas. Valgyklos vedėjai Laimai Skėrienei skirta 60 Lt bauda.

Inspektorius R. Pranaitis valgyklų savininkams nurodė pašalinti pastebėtus trūkumus.

Patikrintos Egidijaus Malinausko picerijos, veikiančios Rotušės gatvėje. „Lietuvos draudimo" pastate įsikūrusioje picerijoje nustatė pažeidimų. „Anksčiau mūsų tarnyba išduodavo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus penkeriems metams, dabar tie pažymėjimai išrašomi visam laikui. Picerijos savininkas nepastebėjo, kad jau pasibaigęs pažymėjimo galiojimo laikas. Tai jau šiurkštus pažeidimas, nes be tokio pažymėjimo neleistina jokia viešojo maitinimo įmonės veikla", - atkreipė dėmesį Rimas Pranaitis. Vienkartiniams rankšluostukams stigo šiukšlių dėžių, trūko kai kurių privalomų dezinfekcinių medžiagų. Picerijos savininkui pritaikyta administracinė nuobauda - raštiškas įspėjimas pašalinti pažeidimus. Egidijus Malinauskas inspektorių pastabas priėmė geranoriškai ir, pašnekovo žodžiais, suskato šalinti trūkumus.

Vytauto gatvėje įsikūrusi Zenės Klezienės valgykla, kurioje maitinasi nemažai žmonių. Tikrintojams užkliuvo apsilupusios patalpų sienos. „Virtuvėje dar naudojami aliuminio puodai. Tai nedraudžiama, bet rekomenduojame juos pakeisti nerūdijančio plieno indais. Nuo kai kurių įrankių nusitrynęs ženklinimas", - tęsė inspektorius. Dėl šių trūkumų valgyklos savininkę inspektoriai įspėjo žodžiu.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-06-03

2010.05.31

Populiariausia prekė - kopūstų daigai

Biržiečiai ne tik pirko kopūstų daigus, bet ir dalijosi iš jų gaminamų salotų receptais.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje paklausiausia preke drąsiai buvo galima vadinti kopūstų sodinukus.

Jų ieškojo ne tik jaunos šeimininkės ar garbaus amžiaus sulaukusios močiutės, bet ir vyrai. Tik pastarieji aimanavo, jog tinkamus daigus sunku išrinkti, nes sunku įtikti žmonoms. Pasak vieno biržiečio, „gaspadinės" pasidarė labai „špėtnios" ir su jomis reikia kariauti. Tai joms daigai negeri, tai per brangiai sumokėta, tai kopūstai užauga neskanūs. „Vienam gyventi būtų kur kas ramiau", - juokavo pusamžis vyriškis.

Asta Urvinytė pirkėjams padėjo išsirinkti kopūstų daigų, su žmonėmis smagiai juokavo ir dalijosi daržovių auginimo bei salotų gaminimo paslaptimis.

Dauguma pirkėjų pasitikėjo pardavėjų žodžiu apie kopūstų rūšis ir jų savybes.

Germaniškietė Asta Urvinytė prisipažino į turgų kopūstų daigų atvežusi pirmą kartą. Jos prekystalis buvo tiesiog apgultas pirkėjų.

Populiariausi buvo vadinamieji baltarusiški kopūstai. Nuo jų beveik neatsiliko akmeninės galvutės veislės sodinukai. Žmonės pasakojo, jog pastarųjų galvos užauga didelės, sveria po tris, o jei gera žemė, tai ir iki šešių kilogramų. Be to, jos išsilaiko iki pat pavasario.

Pirkėjams buvo svarbi ir daigų kaina. Sužinoję, jog kapa (60 daigų) tekainuoja penkis litus, daug kas susigundė pirkti jų daugiau ir įvairesnių rūšių.

Biržiečiai prisipažino labai mėgstantys ir žiedinius bei ropinius kopūstus (kaliaropes). Jei pirmuosius vieni ketino valgyti tik virtus, kiti - žalius, tai kaliaropes vieningai giriantys pirkėjai pasakojo tarkuojantys ir iš jų ruošiantys salotas.

„Kol vasara, reikia valgyti visa, kas auga, kas žalia, kas gyva", - aiškino vienas vyras. Žmonės sakė prie burokine tarka susmulkintų kaliaropių mėgstantys pridėti smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, krapų, tarkuotų morkų, agurkų ir kitokių daržovių. Už dešimtį daigų pirkėjai mokėjo vieną litą ir net nesiruošė derėtis. Asta Urvinytė pasakojo irgi mėgstanti ropinių kopūstų salotas, į kurias įtarkuojanti ne tik morkų, bet ir šviežių obuolių.

 

Gražina Dagytė

2010-05-29

2010.05.27

Veislininkystė merdi

Apie veislininkystės būklę mūsų rajone „Šiaurės rytai" kalbėjosi su valstybiniu veislininkystės inspektoriumi Biržų, Kupiškio ir Rokiškio regione Ričardu Vainausku.

 

Pažangiausi ūkiai

Veislininkystės fermas pakeitė veislynai.

Kiek jų yra Biržų rajono ūkiuose? „Tai Sigito Aukštikalnio Drąseikių kaime ir Vygando Indrašiaus Geidžiūnų kaime Lietuvos sunkiųjų arklių veislynai, Jūrio Milišiūno avių veislynas Dvargalių kaime, Laimučio Dževečkos jorkširų veislės kiaulių - Lamokų kaime, Petro Aukštikalnio galvijų, t.y. Lietuvos žalųjų ir žalmargių melžiamų karvių, Lamokėlių kaime, Manto Narvydo mėsinių galvijų Šiukščių kaime", - netruko išvardyti pažangiausius ūkius inspektorius R. Vainauskas.

Pasak inspektoriaus Ričardo Vainausko, veislynams keliami specialūs reikalavimai, kuriuos ne kiekvienas ūkis pajėgus įgyvendinti. Anksčiau už parduotus veislinius gyvulius valstybė mokėjo išmokas, bet nuo 2007 m. jų neliko.

Tai daug ar mažai palyginus su kaimynais? Pasirodo, Kupiškio rajone įregistruoti 8 mėsinių galvijų veislynai, Rokiškio rajone - 3 mėsinių galvijų ir 1 kiaulių veislynai.

 

Produktyviausia banda

Plačiai žinomas Petro Aukštikalnio veislynas, kuriame jau 140 veislinių melžiamų karvių. Tai itin racionaliai besitvarkantis ūkis, banda garsėja produktyvumu ir aukštais pieno kokybės rodikliais.

Šeimininkas nepabūgo užsisakyti fermos rekonstrukcijos projektų, laiku pasinaudojo Europos Sąjungos teikiama parama. Rekonstravo tvartus, įsigijo melžimo liniją ir pieno šaldymo įrenginius.

Ričardo Vainausko turimais duomenimis, produktyvumo kontrolės praėjusių metų laikotarpiu (nuo sausio 1 iki spalio 1 d.) vidutiniškai iš kiekvienos kontroliuojamos karvės ūkininkas primelžė po 8927 kg pieno, kurio riebumo vidurkis 4,8 proc., baltymingumo - 3,5 proc.

 

Vienintelis šalyje

Jūrio Milišiūno avių veislyne Lietuvos juodgalvės darniai sugyvena su atvežtiniais tekseliais ir ostfrizais. Iš viso laikoma 1680 galvijų su prieaugliu. Pastaruoju metu ūkininkas įsigijo dar 5 koburgo lapines avis.

Ostfrizų veislės avys melžiamos. Per vieną melžimą iš avies galima gauti iki 1,5 kg riebaus pieno. Veislyne laikomos 95 ostfrizų veislės avys. Jų ūkininkas kartu su koborgo lapinėmis šį pavasarį buvo nuvežęs net į „Agro Balt" parodą.

Kristina Milišiūnienė avis melžia, kai atjunko ėriukus. Iš avių pieno slegia gardžius sūrius, kuriuos parduoda iš namų pagal užsakymus, turi nuolatinių klientų. Tenka pastebėti, kad tai vienintelis melžiamų avių veislynas Lietuvoje.

Išbrokuotas juodgalves ir tekselius ūkininkas veža į UAB „Būginių gausa". Ten pagal sutartį gyvulius paskerdžia, išdoroja, iš skerdienos gamina rūkytas dešras, kurias parduoda avieną mėgstantiems pirkėjams.

 

Darbui ir pramogoms

Vygandas Indrašius 143 veislinius arklius laiko ne pasigrožėti. Jais dirba žemę, parduoda veislinį prieauglį. Dalis arklių skirta jodinėjimui. Ūkininko žirgai dalyvauja arimo varžybose, šventėse, pavėžina švenčių dalyvius. Panašių pramogų prigalvoja ir šio verslo pasekėjas Sigitas Aukštikalnis.

 

Gaminius pardavinėja turgeliuose

Laimutis Dževečka vysto kiaulių veislyną. Laiko apie 1200 jorkširų, turi veislinį branduolį, iš kurio augina prieauglį. Jį parduoda kitiems ūkininkams. Likusią dalį kiaulių augina mėsai.

Ūkininkas nusipirko mikroautobusą su specialia įranga ir nemenko asortimento produkciją pardavinėja turgeliuose, miestų aikštėse. Važinėja per kelis rajonus, parduoda pigiau nei parduotuvėse. Produktai kokybiški ir sveikesni, nei atvežti iš Lenkijos.

 

Būklė neaiški

Pieninę melžiamų karvių bandą turėjo Straugalių kaimo ūkininkė Vita Vaitkevičienė, bet jos banda neatlaikė didėjančių veislyno reikalavimų ir perėjo į paprastos karvių fermos statusą.

„Anksčiau veislynai buvo vertinami kasmet. Bet nuo 2008 metų to nebedaroma, jų būklė nėra aiški. Kaip jie bus vertinami ateityje, niekas negali pasakyti. Veislynai naudojasi gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugomis, jų gyvulių duomenys yra Žemės ūkio informacijos ir Kaimo verslo centro duomenų bazėje. Veislyno savininkas yra Gyvulių augintojų asociacijos narys", - aiškino Ričardas Vainauskas. Šis inspektorius, iki šiol aptarnavęs vieną rajoną, tapo 3 aplinkinių rajonų kuratoriumi.

Pasak inspektoriaus, veislynams keliami specialūs reikalavimai, kuriuos ne kiekvienas ūkis pajėgus įgyvendinti. Anksčiau už parduotus veislinius gyvulius valstybė mokėjo išmokas, bet nuo 2007 m. jų neliko. Perkant gyvulį iš veislyno dabar išduodamas tik gyvulio kilmės pažymėjimas.

Dar daugiau - rajone kasmet mažėja karvių skaičius. Pašnekovo teigimu, praėjusiais metais ūkiuose vėl sumažėjo 700, o vien per spalį net 488 melžiamomis karvėmis. Per šių metų ketvirtį likviduotos 136 karvės. Gyvulių išlaikymas brangus, pienas pigus - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pernai likvidavo bandas 34 pieno gamintojai.

 

Atsisako produktyvumo kontrolės

Karvių produktyvumo kontrolės paslauga mokama. Per pirmąjį šių metų ketvirtį VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė" specialistės kontroliavo 3423 melžiamų karvių produktyvumą, arba 35,74 proc. rajono ūkiuose laikomų karvių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, iš produktyvumo kontrolės išbraukta dar 612, arba 1,2 proc. melžiamų karvių.

Pasak Ričardo Vainausko, ūkininkams kontroliuoti karvių produktyvumą naudinga. Iš kontrolės rezultatų sužinomi produktyvumo, pieno kokybės rodikliai, galima koreguoti šėrimą, parinkti konkrečiai karvei pagal jos sudėjimą ir pieno kokybę buliaus sėklą.

„Diegiamas naujas metodas - sveikos bandos statusas. Iš kontrolinių pieno mėginių ateityje numatoma nemokamai nustatyti tokius karvių susirgimus, kaip bruceliozė, leukozė, tuberkuliozė ir išvengti užkrėsto pieno patekimo į perdirbimą. Tai jau pradedama daryti šiemet", - atkreipė dėmesį veislininkystės inspektorius.

 

Karves kergia buliais

Prastėja karvių sėklinimo rodikliai. Per 4 šių metų mėnesius sunaudota 500 bulių sėklos dozių mažiau, nors rajone pagal šalies vidurkį dirba daugiausia sėklintojų. Tuo užsiima ūkininkai ir veterinarijos gydytojai, turintys licencijas teikti šias paslaugas.

Kadangi didelė konkurencija, sėklinimo paslaugos rajone pigiausios. Jomis galėtų naudotis visi karvių bandas turintys ūkininkai, tačiau daug kas nuėjo primityviu keliu. Prisiaugino neaiškios kilmės ir produktyvumo bulių, jais kergia ne tik savo, bet ir kaimynų karves. Jei karvė turi gimdos susirgimų, bulius užkrečia ir gadina kitas karves.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-05-27

2010.05.24

Į turgų - su krepšeliu viščiukams

Gegužės pabaiga - pats tinkamiausias metas nusipirkti naminių paukščių.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje cypsinčių ar jau kudakuojančių prekių ieškojo tiek kaimiečiai, tiek miestiečiai.

Kai kurie biržiečiai tikino, jog mažas miestas poreikiais primena didelį kaimą - dauguma žmonių turi savo ūkelį. Paukščiai - neatskiriama jo dalis.

Esą labai gerai, kai vasaros pabaigoje galima turėti savos vištienos, o prieš Kalėdas - antienos, žąsienos ir kalakutienos. Turintys galimybę augintiniais rūpintis ilgiau, gali džiaugtis naminiais kiaušiniais.

Pirkėjai tvirtino, jog labai naudinga įsigyti jau ūgtelėjusių, trijų mėnesių amžiaus dedeklių veislės vištaičių. Už vieną pardavėja prašė šešiolikos litų.

Žąsiukų, ančiukų ir viščiukų pirkėjai ne tik atidžiai rinkosi būsimus augintinius, bet ir smagiai juokavo.

Didelė dalis pirkėjų teigė, kad paukščių užsiauginti nesudėtinga. Svilių kaimo gyventoja Vanda Černiuvienė domėjosi vienos paros žąsiukais, kainavusiais penkiolika litų. Pasak svilietės, žąsų jaunikliai stiprūs ir neišrankūs, jie labai mėgsta žolę, įvairiausius grūdus. Kaimietė sakė, jog šiuos paukštelius galima pamylėti smulkintais ir išmirkytais žirniais. Sunkiau būna, kai užaugintus paukščius tenka pjauti. Svilietė prisipažino, jog sunku žąsis pešti, o jų mėsa riebi.

Vyriškiai pirkėjai tvirtino žąsienos nepeikiantys ir pardavėjos prašė išrinkti patį didžiausią gulbiną. Kai kas pastebėjo, jog šie paukščiai ne tik užauga dideli ir gražūs, bet ir yra puikūs sodybų sargybiniai - jie kiekvieną svetimą žmogų pamato, garsiai pasitinka ir išlydi. Draugystė su įpykusiu žąsinu dar niekam nepasirodė romantiška.

Prekybininkė galėjo pasiūlyti ir kitų vertingų paukščių, pusantros savaitės pentardų jauniklių. Už juos prašė penkiolikos litukų. Kaimiečiai tikino, jog tokių paukščių naudinga turėti ne tik dėl mėsos ar kiaušinių - savo klyksmu pentardos esą išvaiko ne tik peles ar žiurkes, bet ir vanagą sugeba nubaidyti.

Ieškantieji vienadienių ančiukų, įvertintų puspenkto lito, kalbėjo, jog nebūtinas jiems tvenkinys - pakanka ir vonelės.

Moteriškės juokėsi, kad laikas visoms šeimininkėms imtis auginti paukščius namuose, nes parduotuvėje mėsa yra prastesnės kokybės ir skonio.

Panašiai mąstė ir kalakučiukų pirkėjai. Už vieną pūkuotį jie mokėjo dešimt litų. Žmonės neabejojo, jog iš pradžių juos reikės labiau nei bet kurį kitą paukštelį pasaugoti, bet užtat rudenį bus galima džiaugtis dideliais augintiniais.

Smagiausiai nusiteikę buvo viščiukų augintojai. Jie neaimanuodami už vieną cypsintį padarėlį mokėjo tris litus. Liepų gatvėje gyvenantis biržietis Juozas žadėjo juos auginti stikliniame šiltnamyje. Vyriškis pardavėjos prašė, kad jam parinktų daugiau gaidžiukų, jis norintis vištų pulkui išauginti naują vedlį. "Mano gaspadorius pradėjo mane mušti. Todėl aš jam jau seniai pranešiau, kad šitaip nieko gero nebus", - linksmai kalbėjo biržietis.

Kiti vyriškiai pardavėjos kantrybę bandė, teiraudamiesi, ar galėtų ji viščiukų duoti "už kryžiuką". Esą pasirašys, o pinigus vėliau atneš, nes turgadienis - gera proga su draugais susitikti prie alaus bokalo.

Tuo tarpu moterys pirmiausiai apžiūrinėdavo paukštelius, pagirdavo jų grožį ir švelnumą. Močiutės prašė parinkti naminių viščiukų su kuodeliais.

Pasitaikė ir tokių pirkėjų, kurie viščiukų ieškojo ne tiek sau, kiek anūkėliams palinksminti. Taip, pasak jų, ne tik pamalonins vaikaičius, bet ir pripratins prie ūkio darbų.

 

Gražina Dagytė

2010-05-22

2010.05.19

Žvėrių apskaita abejotina

Suskaičiavo likusius žvėris

Medžiotojų būreliai ir klubai kiekvieną pavasarį, pasibaigus medžioklės sezonui (jis tęsiasi nuo gegužės 1 iki balandžio 1 d.), suskaičiuoja, kiek liko medžiojamų gyvūnų jų nuomojamuose plotuose.

Rajono aplinkos apsaugos agentūrai pateiktais duomenimis, 10 rajone veikiančių medžiotojų būrelių ir 3 klubai praėjusį 2009 - 2010 metų medžioklės sezoną nukovė 5 briedžius, 32 tauriuosius elnius, 551 stirną, 725 šernus, 339 bebrus, 4 vilkus, 298 lapes, 197 mangutus, 49 pilkuosius kiškius, 36 kiaunes, 33 didžiąsias antis, 1 želmeninę žąsį.


 

Tie patys medžiotojų būreliai ir klubai pateikė rajono aplinkos apsaugos agentūrai šiuo metu esamų rajono miškuose žvėrių skaičių. Pagal medžiotojų atliktus skaičiavimus, turime 189 briedžius, 487 tauriuosius elnius, 2635 stirnas, 1116 šernų, 42 vilkus, 24 lūšis, 740 bebrų. Palyginus šio pavasario skaičius su tuo pačiu praėjusių metų laiku, matyti, kad briedžių populiacija pagausėjo 32 žvėrimis, elnių - 98, šernų - 84, vilkų - 26, lūšių - 6 ir tik stirnų po šaltos žiemos mažiau - 322.

 

Tikslumą vertina skeptiškai

Padidėjęs žvėrių skaičius rodytų, kad medžioklės ūkis rajone tvarkomas racionaliai ir protingai. Tuo tarpu Biržų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Šuminas pateiktais apskaitos duomenimis netiki. „Medžiotojai nedaro apskaitos, surašo iš pastebėjimų, galbūt dar išpučia, kad gautų didesnius limitus sumedžioti daugiau žvėrių. Prieš porą metų mes skaičiavome žvėris pagal mokslininkų parengtas metodikas. Duomenis turėjome pateikti rengiamo rajono medžioklėtvarkos projekto ekspertams, tuomet buvo suskaičiuota tiksliai. Palyginau tuos duomenis su šių metų žvėrių apskaitos duomenimis - neįtikėtini skirtumai. Netikiu tais duomenimis, nors briedžių ir elnių pagausėjimas jaučiamas. Vėl intensyviau laupoma medžių kamienų žievė, nugraužiami pasodinti medeliai", - samprotauja valstybinių miškų pareigūnas.

Rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis inspektorius Artūras Griška kitokios nuomonės: „Medžiotojų būreliai žvėris skaičiuoja, skaičiai „ne iš lubų". Galėčiau sakyti, kad du ar trys būreliai pateikė netikslius duomenis. Kirdonių medžiotojų būrelis, pateikdamas duomenis nepriklausomiems ekspertams, kurie rengė medžioklėtvakos projektą, nerodė nei briedžių, nei elnių, nors jų nuomojamuose plotuose šių stambiųjų kanopinių žvėrių tikrai esama. Meilūnų būrelio medžiotojai nenori medžioti stirnų patinų. Pateiktoje ataskaitoje apie praėjusį medžioklės sezoną nušautus žvėris parodė vos du stirninus, kai buvo leista sumedžioti 44. Ir dėl to mums kyla papildomų klausimų. Kai kurie būreliai iš tikrųjų sąmoningai padidina žvėrių skaičių savanaudiškais sumetimais. Neįtikėtinas vilkų skaičius, realiai galintis būti perpus mažesnis, aiškiai padauginta lūšių."

 

Medžiotojai ignoruoja projektą

Remdamasi medžiojamosios faunos apskaitos duomenimis, rajono medžiojamųjų gyvūnų limitų paskirstymo komisija pateikė Aplinkos ministerijai prašymą ateinančio medžioklės sezono metu leisti nušauti 46 briedžius, 70 tauriųjų elnių, 624 stirnas. Inspektorius Artūras Griška netiki, kad prašymas bus patenkintas: „Praėjusį sezoną komisija irgi siūlė leisti sumedžioti panašų briedžių skaičių, o ministerija leido vos penkis."

Pabaigoje apie paradoksą. Su entuziazmu buvo rengiamas rajono medžioklės ūkio racionalaus tvarkymo projektas. Iš sukauptų mokesčių už medžioklės plotų nuomą savivaldybė skyrė didelius pinigus apmokėti jo rengėjams. Projektas parengtas - deja, medžiotojams jis pasirodė nereikalingas. Artūro Griškos žodžiais, šio projekto neregistruoja nė vienas medžiotojų būrelis bei klubas. Kodėl? Nereikalingos moksliškai pagrįstos rekomendacijos?

Priežastis, pasirodo, kita. Pagal projektą padidėjo medžioklės plotai, nes sumažintos urbanistinės zonos prie gyvenviečių, vienkiemių sodybų, kaimo kapinaičių. O padidėjus medžioklės plotams, pasak aplinkosaugos specialisto, kiekvienam būreliui tektų papildomai mokėti apie 2000 Lt nuomos mokesčio. Medžiotojams tai nenaudinga.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-05-18

2010.05.17

Buvusį alaus barą pakeitė gėlių parduotuvė

Trečiadienį Biržuose, Vytauto gatvėje 71 numeriu pažymėtose patalpose, duris atvėrė Alberto Paulausko gėlių parduotuvė „Tarp gėlių". Gėlės pardavinėjamos patalpose, kur prieš porą metų buvo įsikūręs alaus baras, o vėliau veikė pigių rūbų parduotuvė.

Vytauto gatvės gyventojai ir praeiviai mena, kaip dėl netvarkingų alaus baro lankytojų įvairioms instancijoms buvo rašomi skundai, triukšmadarius ramindavo policijos pareigūnai.

Gėlių parduotuvės savininkas prisipažino, kad panaikinti „barelio aurą" nebuvo lengva. Negelbėjo nei patalpos dažymas, nei smilkalų kvapas.

„Patalpa pasikeitė tik tada, kai į vazonus sumerkėme gėlių žiedus. Džiugu, jog parduotuvę aplankė gėlių sodinukų beieškančios aplinkinių namų moterys, užsuko į ligoninę artimųjų lankyti ėję biržiečiai", - pasakojo A. Paulauskas.

Gėlių parduotuvės savininkas A. Paulauskas tiki, kad ir ekonominiu sunkmečiu žmonės ras pinigų grožiui.

Jis tiki, kad gatvėje, vedančioje į gydymo įstaigų pusę, gėlių parduotuvė ras savo klientą. Naujasis verslininkas dirba pardavėju viename Biržų prekybos centre, todėl puikiai išmano biržiečių pomėgius ir elgesio specifiką.

„Namuose auginu gėles. Porą metų puoselėjau svajonę įkurti gėlių parduotuvę. Žinoma, sunkmetis gerokai koregavo verslo planą, sprendimus priimu labiau apsvarstęs", - pasakojo A. Paulauskas.

Verslininkui patarimų negaili jo draugė Birutė. Naujojoje parduotuvėje gėles pardavinėja anksčiau Biržų darbo biržoje registruota Audronė Klezienė.

„Manau, jog sunkiausi bus pirmieji du mėnesiai. Klientams siūlysime ne tik gėlių, parduotuvėje bus galima užsisakyti ir puokščių, kapinėms skirtų krepšelių, prekiausime gėlių daigais, suvenyrais", - planais dalijosi A. Paulauskas.

 


Kęstutis Slavinskas

2010-05-15

2010.05.17

Pirkėjus vilioja žalumynai

Turguje - gėlių ir daržovių pirkimo bumas.

 

Pavasarinė šiluma iš namų į sodus, daržus ir gėlynus išvilioja ne tik kaimo, bet ir daugelį miesto gyventojų. Skubama sėti ir sodinti.

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje virė gyvenimas. Gausus būrys pardavėjų siūlė įvairiausių gėrybių - pavasarinių bei žieminių gėlių, gerokai ūgtelėjusių pomidorų, agurkų, paprikų daigų ar tiesiog jau tinkamų valgyti ankstyvųjų daržovių.

Pietų stalui biržiečiai labiausiai pirko svogūnų laiškus, salotas, krapus, pirmuosius ridikėlių ryšelius, šviežius agurkus.

Pavieniai pardavėjai tvirtino, jog jų vienkiemių daržuose ar kolektyvinių sodų sklypeliuose užaugintas daržoves pirkėjai aplenkia. „Mus nurungia Būginiai", - apgailestavo biržietis Algis Januševičius. Vyriškis siūlė savame sode užaugintų salotų bei svogūnų. Pensininkas pasakojo nebe pirmus metus į turgų atvežantis kartu su žmona užaugintų daržovių. Žmogus stebėjosi, jog pirkėjams labiau patinka ūkininkų šiltnamiuose užaugintos salotos ar svogūnų laiškai nei kruopščiai mažame sodelyje išpuoselėti daigai. A. Januševičius teigė, jog pavieniai augintojai prekes parduoda pigiau. Už tą pačią kainą galima įsigyti kur kas daugiau daržovių. Vyras svarstė, ar ateityje sodininkai benorės pirkėjams ką nors siūlyti. Vyresniosios kartos biržiečiai esą jaučiasi nurungti stambiųjų ūkininkų, o jaunimas daržovių auginti soduose nepratęs.

Sodininkas Algis Januševičius siūlė kolektyvinio sodo šiltnamyje ankstyvą pavasarį pasėtų ir išaugintų daržovių.

Norintieji įsigyti gėlių irgi stoviniavo prie daugiau augalų rūšių galinčių pasiūlyti verslininkų stalų. Žmonės pasakojo ten ieškantys naujovių. Kalbintos moterys prisipažino norinčios darželiuose pasisodinti ar ant obels šakos vazonėlyje pakabinti tokią gražuolę, kokios dar neturi nė viena kaimynė.

Praėjusį ketvirtadienį pirkėjoms patiko biržietės Onos Jakniūnienės prekės. Gėlės iš tolo traukė ne tik originaliais lapais, ryškiomis, neįprastomis spalvomis, bet ir kvapais. Gaiviai dvelkiančias svyrančiąsias našlaites pardavėja vadino violomis. Gėlininkė jomis prekiaujanti ketvirtą pavasarį. Anksčiau teturėdavo keletą vazonėlių kvapniųjų geltonžiedžių, o šįmet pirmąsyk jų prisėjo daug. Violos gražiai šakojasi, gausiai žydi ir visiškai nebijo šalnų. Tai puikus papuošalas ir sodyboje, ir kapinėse.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir O. Jakniūnienės į turgų atvežtos smulkiažiedės surfinijos, euforbijos, originaliosios ipomėjos bei pirmąsyk ant prekystalių sustatytos lobularijos. Moteris domino, ar minėtos gėlės tinka kompozicijoms. Kai kas pageidavo pamatyti, kaip pirmąsyk parduodami kelmeliai atrodys vasarą. Pardavėjai parodžius žurnalą su nuotraukomis, kai kurie pirkėjai negalėjo patikėti, kad ir jiems gali pavykti taip papuošti savo sodybas.

 

Gražina Dagytė

2010-05-15

2010.05.13

Parodai pateikė ir vilko kaukolę

Biržų rajono medžiotojai ekspertams pateikė 2009 - 2010 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų žvėrių trofėjus.

Pasak Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus pirmininko Kosto Galvelio, sumedžiotų žvėrių skaičiai kaip ir kasmet panašūs.

Sezonas išskirtinis nebent tuo, kad anksčiau nebuvo sumedžiota vilkų, o praeitą sezoną nušauti net keturi.

Praeitą medžioklės sezoną Biržų rajone nušauta 493 stirnos, iš jų - 94 stirninai. Medžiotojai paklojo 373 šernus, 239 lapes, 81 mangutą.

Parodai, kuri bus surengta gegužės pabaigoje, buvo pateikti 94 sumedžiotų stirninų ragai. Iš jų atrinkta 13, jie ir bus siūlomi įvertinimui ir apdovanojimams.

Vieni įspūdingiausių praeitą sezoną sumedžiotų stirnų ragų priklauso Biržų medžiotojų būrelio vadovui Rimvydui Giliui.

Parodai taip pat pristatyti 5 briedžių ir 3 elnių ragai, po vienas šerno iltis, lapės bei vilko kaukolė. Pastarąją pateikė kvetkietis Danas Gasiūnas.

Parodai pateikti miškų urėdo Romano Gaudiešiaus sumedžioto briedžio ragai, praeitais metais jau pelnę apdovanojimą respublikinėje medžioklės trofėjų parodoje. Dviejų stirninų ragus, kurie metų pradžioje pelnė laurus respublikinėje parodoje, pateikė ir ūkininkas Vygantas Indrašius.

Daugiausia ragų - net keturis - ekspertams pateikė draugijos pirmininkas K. Galvelis. Vieni įspūdingiausių iš pristatytų stirnų ragų priklauso biržiečiui Rimvydui Giliui.

Biržų medžiotojų būrelio vadovas R. Gilys sakė, kad penkiolika jo vadovaujamam būreliui priklausančių žmonių medžioja nedideliuose miškeliuose. Juose gausi stirnų populiacija. Todėl ir jų ragų kolekcija, surinkta 25 metus medžiojančio R. Gilio, įspūdingiausia.

Biržų rajone yra 400 medžiotojų, priklausančių 10 būrelių ir 2 klubams.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-13

2010.05.07

Į parduotuvę - sveikatos ir gerų emocijų

Noras gerai jaustis ir išvengti ligų skatina domėtis, ką valgome ir kaip gyvename.

 

Natūralesnių ir sveikesnių produktų paieškos

Daugėjant informacijos apie cheminių medžiagų „saugyklomis" virstančius maisto produktus juntamas padidėjęs žmonių dėmesys maisto kokybei.

Biržietės Irenos Korsakienės „Prieskoniai. Arbata. Kava" parduotuvėse besilankantys pirkėjai vis dažniau žiūri ne į kainą, o atidžiai skaito prekių aprašymus, studijuoja produktų sudėtį.

„Žmonės ieško kuo natūralesnių ir sveikesnių produktų", - sako šeštus metus parduotuvėje dirbanti Jurga Tamonė. Pirkėjai renkasi produktus be konservantų, pirmenybę atiduoda prieskoniams be gliukomatų.

 Paklausą turi natūralūs šampūnai ir kosmetika, ekologiška buitinė chemija. Parduotuvėje prekiaujama indiškais muilais, šveicariškais vitaminais ir kitomis natūralių medžiagų prekėmis bei maisto papildais.

Nors natūralūs produktai brangesni, pardavėja Jurga sako, kad sveikata besirūpinantiems pirkėjams kaina ne itin svarbi.

„Žmonės ieško kuo natūralesnių ir sveikesnių produktų. Turime domėtis prekių savybėmis ir dažnai pačios išbandyti tai, ką parduodame. Natūralu, kad sveika gyvensena „užsikrečiame" mes pačios ir mūsų šeimos", - sako šeštus metus parduotuvėje dirbanti Jurga Tamonė.

„Tik tas, kuris nežino, ką, pavyzdžiui, reiškia E 621, žiūri pigesnės prekės", - į pokalbį įsiterpia parduotuvės savininkė Irena.

Moterys ieško nakvišų, o tamsų moliūgų aliejų perka prostatos būkle besirūpinantys vyrai. Šis žarnyno veiklą gerinantis šalto spaudimo aliejus naudingas ir vaikams. Visų mėgstamiausias ir perkamiausias - lietuviškas linų sėmenų aliejus, mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje, gerinantis širdies, kraujagyslių būklę ir virškinamojo trakto veiklą. Aliejumi gardinamos salotos arba jis geriamas šaukšteliais kaip vaistas.

Sveikuoliais vadinami piliečiai mėgsta žarnyno peristaltiką gerinančią burnočių duonelę. Šis sveikuolių skanėstas kepamas iš burnočių miltų ir įvairių ekologiškų - linų sėmenų, sezamo, saulėgrąžų, kmynų ir kt. - sėklų.

Topine preke Jurga vadina imbierą cukruje - jį esą perka „visi ir nuo visko". Iš tikro imbieras teigiamai veikia širdį, kraujagysles, mažina pykinimą bei turi aibę kitų gerų savybių.

Kenčiantys dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo renkasi linų sėmenų aliejų, raudonąją arbatą. O štai aukšto kraujospūdžio arba nenumaldomo aptetito kamuojami žmonės perka daug gerų savybių turinčią arbatą „Puercho". Šį gėrimą arba arbatas su spirulina renkasi besirūpinantieji žarnyno valymu.

Pasak pardavėjų, juntamas padidėjęs dėmesys įvairioms gydomųjų savybių turinčioms žolelėms.

 

Apsauga ir nuo ligų, ir nuo magijos

„Prieskoniai. Arbata. Kava" parduotuvėse dirbančias moteris pirkėjai vadina mergaitėmis ir „daktarytėmis". Už patarimus, pagalbą renkantis prekes, gerą žodį.

Pardavėjos taip pat negaili gerų žodžių savo klientams. Pasak Jurgos, jie visi esantys labai įdomūs ir skiriasi nuo prekybos centrų eilėse stovinčių pavargusių, dažnai suirzusių, įtariai prekes tyrinėjančių žmonių.

„Pardavėjos prekybos centruose dirba kaip prie konvejerių, o čia mes su kiekvienu klientu galime kalbėtis kaip su senais gerais pažįstamais", - šypsodamasi šneka Jurga, tuo pačiu metu kalbėdama su pirkėjais, norinčiais išgirsti jos patarimą.

Be abejo, pasitaiko ir įtarių klientų. Štai vieną sykį maltą kavą pirkusiai moteriškei pasirodė, kad brangus produktas yra su cikorijos priemaiša.

„Tai buvo puiki šviežia mažai skrudinta kava be jokios cikorijos. Betgi reikėtų pasakyti, kad cikorija - labai geras produktas ir yra tikras deficitas", - juokėsi pirkėjos pretenziją prisiminusi parduotuvės savininkė.

Parduotuvėje apsilanko pirkėjai iš kaimyninių rajonų ir miestų. Atvykusieji perka burnočių duonelę, kuri Biržuose esanti gerokai pigesnė nei didmiesčiuose.

Savaitgaliais parduotuvėje pasirodo iš Šiaulių atvykęs sveikuolis, rankose laikantis maišelius su plastiko „pūslėmis". Vyriškis jas prisipildo šalto spaudimo aliejaus. Įsigyti šio kokybiško produkto atvyksta ir rokiškėnai.

Parduotuvėje apsilankanti močiutė perka ajurvedinį preparatą čivenprašą („chyawanprash"). Moteris sako jaunystėje dirbusi Mongolijoje ir žinanti šio produkto ypatingas savybes bei vertę.

O štai Japonijoje ir kitose Tolimųjų rytų šalyse dirbęs vyras su nostalgija apžiūrinėja ir renkasi prekes, kurios jam primena tolimus kraštus.

Ateina žmonių, ieškančių knygų, kuriose būtų atsakymai, kaip apsisaugoti nuo juodosios magijos. Jie perka ir įvairius smilkalus, kad šie išsklaidytų negerų kaimynų ar giminių kėslų galią...

Kai kurie pirkėjai į parduotuvę atsineša svarelius (švytuokles), kuriais tikrina produkto tinkamumą. Pasak Jurgos, beveik visiems žmonėms pasirodo tinkanti žalioji arbata, tačiau daugeliui nerekomenduotinas (pagal tą svarelį - švytuoklę) šokoladas.

 

Gyvenimo būdą keičia darbas

„Turime domėtis prekių savybėmis ir dažnai pačios išbandyti tai, ką parduodame. Natūralu, kad sveika gyvensena „užsikrečiame" mes pačios ir mūsų šeimos", - sako Jurga.

Dvylikos metų Domantą ir penkiametę Dominyką auginanti mama sako, kad mažoji dukrelė labai mėgsta džiūvėsius. O sūnus, namuose būnantis tikras sveikuolis, mokykloje dažnai nusiperkantis to, kas skanu ir nesveika - ir „čipsų", ir kokakolos...

Jurgos šeima nemėgsta riebių patiekalų ir padažų. Mėsytė turinti būti liesa ir skaniai pagaminta (dažniausiai - troškinta garuose).

Profesionali prekybininkė savo darbą vadina be galo įdomiu. Pasiteiravus apie labiausiai įsiminusį pirkėjo gerą žodį, Jurga nusijuokia ir prisimena „kyšį". Sykį supakavusi dovaną ji sulaukė ne tik susižavėjusios klientės padėkos, bet ir dovanos. Dėkinga pirkėja saldumynų rojuje dirbančiai Jurgai įteikė... rūkytą dešrą.

Jurgai malonu prisiminti, kaip grįžusi po atostogų išgirdo, kad pirkėjai jos pasigedo...

Pardavėja sako, kad žmonėms patinka parduotuvės aplinka, kvapai, rami muzika.

Viena klientė sako, kad į „Prieskonius..." ji užsukanti... pakvėpuoti.

„Man kartais atrodo, kad pas mus užsuka tik laimingi žmonės", - sako Jurga. Ji džiaugiasi jauna kolege Diana - pusę metų kartu dirbanti pardavėja labai geranoriškai priima patyrusių kolegių patarimus, stengiasi suprasti darbo subtilybes.

O Diana džiaugiasi kolege Jurga ir darbu, kurį vadina švente. Ar pirkėjas gali būti nelaimingas, jei jį sutinka kasdienoje šventę jaučiantys žmonės?

„Klientas turi pajusti, kad yra mylimas ir laukiamas", - darbuotojams kartoja parduotuvės savininkė Irena. O kas mažo miestelio versle gali būti svarbiau negu atrastas emocinis ryšys su klientu?

 

Alfreda Gudienė

2010-05-06

2010.04.29

Turguje biržiečiai pasigedo agrastų sodinukų

Pastarosiomis savaitėmis Biržų turguje viena paklausiausių prekių - sodinukai.

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje daugelis pirkėjų pasigedo agrastų sodinukų. Įdienojus jų nebeturėjo nė vienas kalbintas prekiautojas.

Turguje prekiavusi panevėžietė Žydrūnė sakė, kad šį sezoną žmonės itin perka dekoratyvinius medelius - krentantį „Babiloną". Vienas medelio sodinukas kainuoja 25 litus.

Biržų turguje prekyba sodinukais šiuo metu tiesiog klesti.

Žmonės perka šilauoges, graikiškus riešutus, žilvičius, obelaites, slyvas. Dvejų metų sodinukų kaina - 20 litų.

Nežiūrint to, kad pirkėjų daug, prekiautojai minėjo, jog konkurencija labai didelė. Todėl kiekvienas stengėsi pirkėjus patraukti savo pačių pagamintais plakatais su nuotraukomis, kaip atrodo užaugę sodinukai ir jų vaisiai, bei mažindami kainas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-29

2010.04.26

Našlaites užaugino buvusioje pievoje

Ketvirtadienį Biržų turguje pavasarinėmis gėlėmis - našlaitėmis - prekiavo Natalija Leknickienė. Tai buvo pirmas kartas, kai buvusi pardavėja, o dabar bedarbe tapusi moteris atsistojo prie turgaus prekystalio.

N. Leknickienei buvo nedrąsu, todėl į pagalbą ji pasikvietė savo draugę Ritą Trimakienę.

Į turgų moterys su dviem dėžėmis gėlių sodinukų atvažiavo taksi automobiliu.

Norėdamos gėles išparduoti, moterys vieną stiebelį pardavinėjo po 70 centų.

Dėl to sulaukė kitų prekeivių priekaištų, kad jos nepagrįstai mažina kainas ir daro didelę konkurenciją po 1 ir 2,50 litų našlaites pardavinėjusiems gėlių augintojams.

Ketvirtadienį našlaites pardavinėjusi biržietė Natalija Leknickienė pirmą kartą gyvenime į turgų išsiruošė kaip prekiautoja. Kad būtų drąsiau, padėti paprašė draugės Ritos Trimakienės.

„Auginti gėles - sūnaus Valentino išmislas. Jo draugo mama gėles augina, parduoda. Sako, apsimoka. Tad sūnus, kuriam jau aštuoniolika, nutarė išbandyti šį verslą", - pasakojo moteris.

Dirvą našlaitėms N. Leknickienės sūnus paruošė jau praeitą vasarą. Savo tėvo sodybos kieme kastuvu išbedžiojo pievą, išpureno žemę. Ji lengva, smėlinga, tad našlaitėms tiko.

Gėlės iš pradžių buvo pasėtos į specialius durpių briketus. Sena, tėvo nebenaudojama mašina atstojo šiltnamį - į jį buvo sudėti briketai.

Sudygo tik tos našlaitės, kurių sėklos buvo surinktos iš pernai augintų našlaičių. Pirktinių sėklų gėlės nesudygo.

Vėliau našlaitės buvo persodintos į žemę. Plėvele gėlyčių specialiai nedengė, kad jos būtų užgrūdintos. Todėl nusipirkę ir jas pasodinę lauke biržiečiai gali būti ramūs: gėlytės prigis.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-24

2010.04.26

Sutrūnijusią pralaidą pakeitė nauja

Po gyventojų skundų darbo brokas buvo ištaisytas.

 

„Pagaliau sutvarkė pralaidą. Per ją gal nutekės vanduo, tad kiemuose nebereikės plaukioti valtimis. O mes matėme tiesioginį pavyzdį, kaip neatsakingai įsisavinamos Europos Sąjungos lėšos", - vakar kalbėjo Biržuose, šalia J. Nastopkos - Geležinkelio gatvių sankryžos, gyvenantys žmonės.

Problemos dėl paviršinio vandens nutekėjimo šių gatvių gyventojams iškilo prieš metus.

UAB „Biržų vandenys" vykdė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, Biržų - Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies vandentiekio ir nuotekų bei inžinierinių statinių plėtra", kuris kainavo 23 milijonus litų.

Rangovas - akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas" - tiesė vandentiekio trasas.

AB „Panevėžio statybos trestas" darbininkai vietoj senos sutrūnijusios pralaidos per J. Nastopkos gatvę paklojo naują.

Per J. Nastopkos gatvę ėjusi sena pralaida, kuria paviršinio vandens perteklius nutekėdavo Geležinkelio gatve, buvo iškasta. Po ja darbus vykdančios bendrovės darbuotojai paklojo naujus vandentiekio tinklus. Juos užkasus per kelią vėl paklojo senąją, iš gabalėlių sudurstytą pralaidą.

Tiesiant naujas vandentiekio trasas papildomų lėšų naujų pralaidų pastatymui skirta nebuvo.

Sena pralaida per J. Nastopkos gatvę buvo nesandari jau sovietmečiu. Ji buvo sujungta iš kelių skirtingo dydžio vamzdžių. Pajudinta ir iš naujo paklota ji nebeveikė.

Kaimynystėje esančių namų valdos, stipriau palijus, pradėjo tvinti.

Praeitą rudenį gyventojai pasikvietė UAB „Biržų vandenys" direktorių Bronislovą Klastauską. Tačiau šis, pasak gyventojų, apžiūrėjęs gyventojų valdose tyvuliuojantį vandenį, tik pagūžčiojo pečiais ir išvažiavo.

Gyventojai kreipėsi į UAB „Biržų komunalinis ūkis" direktorių Alfridą Jozėną. Komunalininkai gatvėje virš pralaidos iškasė paviršinį griovelį vandeniui nutekėti, tačiau į jį nuolat įklimpdavo gatve važiuojančių automobilių ratai.

Gavę gyventojų skundų komunalininkai griovelį pagilino, gatvėje pastatė įspėjančius ženklus.

Didžiausios problemos iškilo šį pavasarį, kai stipraus polaidžio vanduo negalėjo nubėgti. Jis kaupėsi gyventojų kiemuose, rūsiuose ir net gyvenamosiose patalpose.

Labiausiai buvo patvinęs Geležinkelio gatvėje gyvenančios pensininkės Vandos Anilionienės kiemas. Vanduo telkšojo net virtuvėje.

Gyventojai vėl kreipėsi į A. Jozėną. Jie džiaugėsi, kad šįkart į jų skundą buvo sureaguota labai operatyviai. Jau po kelių dienų atvyko „Panevėžio statybos tresto" darbininkai. Jie trečiadienį iškasė kelią ir įdėjo naują pralaidą, išvalė šalia esančiame griovyje susikaupusį dumblą.

„Naują pralaidą įdėjome savo įmonės lėšomis. Galėjome ginčytis, kad mums nepriklauso atlikti šio darbo, nes tai ne mūsų padarytas pažeidimas. Bet sutvarkyti - mūsų įmonės garbės reikalas", - kalbėjo darbams vadovavęs Vytautas Žilys.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-22

2010.04.13

Iš mugės - su sodinukais ir kumpiais, papuošalais ir knygomis

Praėjusį šeštadienį Biržuose, J. Janonio aikštėje, vyko pavasario mugė. Joje savo prekes siūlė tautodailininkai, amatininkai, kultūrinio paveldo puoselėtojai ir įvairių kitų prekių pardavėjai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos.

 

Ankstyvą rytą mugėje pirmieji dairėsi kaimiečiai, kuriuos viliojo Pasvalio krašto sodininkų išauginti vaismedžių ir dekoratyvinių krūmų sodinukai, gėlės. Didžiausio populiarumo sulaukė trešnės, vyšnios, žemaūgės obelaitės. Pardavėjai, įteikdami medelį, negailėjo patarimų, paprašius čia pat juos paruošė sodinimui - nukirpo viršūnes, nereikalingas šakeles. Kai kurie pirkėjai tvirtino, kad kol kas sodinukų pirkti negalintys - sodai ir daržai dar apsemti polaidžio vandens.

Moterys rinkosi pintus dirbinius. Jos kalbėjo, jog tik mugėje galima įsigyti ir pakankamai didelių krepšių, ir praktiškų, ir gražių, tinkamų neštis tiek į turgų, tiek į sodą. Įsigytos pintinės iš karto buvo pripildytos pirkinių - medaus, duonos ar rūkytos mėsos gaminių, megztų ar siūtų drabužių.

Kai kurie biržiečiai sakė tikėjęsi keramikos dirbinių gausos. Jie pasigedo originalesnių lėkščių, puodelių, vazonų.

Biržiečiai mugėje ieškojo originalesnių keramikos dirbinių.

Papuošalų kūrėjai negalėjo pasidžiaugti didesniu pirkimu. Kai kurie tvirtino net prekes vežęsi apgalvotai. Biržietė Rita Dagienė, mezganti riešines, sakė, jog panorėję turėti tokią prekę biržiečiai ją gali užsisakyti. Mezgėja pasakojo gerai išstudijavusi literatūrą apie mūsų krašto riešinių raštus.

Kaip įprasta mūsų krašto mugėse, šeštadienį buvo gausu pardavėjų iš Latvijos. Jie siūlė biržiečiams vienetinius papuošalus iš sidabro ar žalvario, pigesnius nei Lietuvoje lininius siuvinius bei rankų darbo muilą, iš tolo kvepiantį ateinančia vasara.

Savo pirkėjo sulaukė ir vietos bei kitų rajonų žolininkės. Daug patarimų dalijo tepalus, tinktūras, arbatas siūliusi Adelė Karaliūnaitė.

Ypatingos paklausos šioje mugėje sulaukė knygos iš Panevėžio „Pegaso" knygyno. Kai kurie pirkėjai už knygas paliko ir po šimtą ar net daugiau litų. Jie džiaugėsi galėję sau ir draugams nupirkti vertingų kūrinių, kurie knygynuose kainuoja perpus daugiau.

Dažnas biržietis susigundė įsigyti ir žurnalistės Loretos Paškevičienės knygą „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu".

Tolėliau įsikūręs biržietis literatas Valentinas Dagys irgi negalėjo skųstis dėmesio stoka. Prie jo stabtelėję kraštiečiai ne tik pageidavo nusipirkti autoriaus knygų, bet ir gauti autografą bei pasikalbėti apie gyvenimą.

 

Gražina Dagytė

2010-04-13

2010.04.08

VĮ BIRŽŲ MIŠKŲ URĖDIJOS MEDELYNAS KVIEČIA

Pavasario želdymetis jau čia pat Biržų miškų urėdijos medelyne galite įsigyti lapuočių sodmenų miško želdinimui, dekoratyvinių medelių ir krūmų gyvenamajai aplinkai gražinti (informacija teikiama mob. tel. 8-610-37017).

Norime atkreipti dėmesį į tai, kad medelyne prekiaujama vaistingosiomis savybėmis pasižyminčiais medeliais bei krūmais: paprastaisiais ir sodiniais putinais, juodauogiais šeivamedžiais, raukšlėtalapiais erškėčiais, paprastaisiais šermukšniais, gudobelėmis, juodavaisėmis aronijomis, svarainiais, šaltalankiais. Šie medeliai bei krūmai tiks ne tik namų vaistinėlei papildyti. Jų vaisius žiemą noriai lesa paukščiai, todėl norint prisivilioti giesmininkus į savo sodą, sodyboje tikrai verta rasti vietos šiems augalams. Puikiai tiks aukščiau išvardinti medžiai bei krūmai ir privačioje miško valdoje - juos sodinti reikėtų miško pakraštyje, kur daugiau saulės šviesos.

Primename, kad dėl didesnio miško sodmenų kiekio į miškų urėdiją kreiptis reikėtų iš anksto (prieš 1-2 metus iki sodinimo) ir sudaryti išankstinę sodmenų pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, jei po metų - kitų planuojate atkurti ar įveisti mišką, sodmenimis pasirūpinti turėtumėte jau šiemet.

Miškų urėdija taip pat teikia miško mechanizuoto įveisimo žemės ūkiui netinkamuose plotuose paslaugas. Pageidaujančius įveisti mišką kviečiame kreiptis į urėdijos specialistus. Išsamesnė informacija teikiama tel. 31530., mob. tel. 8-620-68637.

(Užs. Nr. 1464-2)

2010.03.30

Pirkėjai ir pardavėjai stengiasi susitarti gražiuoju

Parduotuvių savininkai, vadovai bei pardavėjos tvirtina, jog pirkėjas visada teisus, tačiau dėl netyčia sugadintų prekių kai kurie iš jų pasiūlo nuostolius bent iš dalies padengti.

 

Besidairantiems po didesnes ar mažesnes Biržų miesto parduotuves pirkėjams kartais nutinka nemalonių dalykų. Vienas netyčia iš rankų paleidžia pomidorų padažo stiklainį, kitas sudaužo alaus ar degtinės butelį. Kai kurie skuba atsiprašyti ir teiraujasi, kiek yra skolingi, kiti tvirtina, jog nuostolius padengti privalo parduotuvių savininkai. „Šiaurės rytai" pasiteiravo, ką apie tai mano mūsų miesto prekybininkai.

Biržų parduotuvėse pirkėjams kasdien nutinka nesėkmių - iš rankų iškrenta ir sudūžta stiklainiai ar buteliai.

Visi kalbinti parduotuvių savininkai ar eiliniai darbuotojai teigė, jog su pirkėjais stengiamasi nekonfliktuoti. Kęstučio gatvėje esančios parduotuvės „Minis" darbuotojos pasakojo, kad nuostoliai atitenka savininkei. Dažniausiai dūžta alaus buteliai, konservuoti burokėliai ar pomidorų padažo pilni indeliai. Pasak vienos pardavėjos, tyčinių atvejų nėra pasitaikę, nes į „Minį" ateina savi, gerai pažįstami žmonės.

„Cento" parduotuvės vadovė Regina Ramzienė sakė, jog pasitaiko atvejų, kai žmonės eidami užkliudo prekes. Jei taip nutinka netyčia, atlyginti nuostolių nereikia. Stiklainiukai, pasak vadovės, dūžta beveik kasdien. R. Ramzienė pastebėjo, jog pasitaiko ir kitokių atvejų, kai pirkėjui tenka atlyginti nuostolius. Pavyzdžiui, yra buvę, kai žmogus, paėmęs nuo lentynos majonezo ar garstyčių indelį, jį atsuka ir paragauja, ar produktas jam gardus. Tokie atvejai nėra toleruojami.

Prekybos centro „Norfa", esančios Respublikos gatvėje, direktorius Saulius Balčiūnas kalbėjo, jog 95 proc. atvejų, kai pirkėjas ką nors sudaužo, nuostolius atlygina parduotuvė. „Baigiame įprasti, kad pirkėjas visada teisus", - sakė direktorius. Tačiau jis pastebėjo, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus skuba susimokėti už netyčia sudaužytą prekę. S. Balčiūnas teigė, kad jis tada pasiūlo nuostolius dengti pusiau. Parduotuvės vadovas prisiminė atvejį, kai panevėžietis pirkėjas nuvertė visą stovą su brangiais alkoholiniais gėrimais. Nuostoliai buvo skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais. Pirkėjas iš karto prisiėmė kaltę ir pažadėjo sumokėti visus reikalingus pinigus. Buvo sutarta, kad panevėžietis atlygins tik dalį nuostolių.

 

Gražina Dagytė

2010-03-30

2010.03.29

Verbų sekmadieniui pradeda ruoštis nuo Velykų

Augalų, tinkamų įrišti į verbas, biržietė ieško ir pievų platybėse, ir sodybos darželyje. Surinktuosius žalumynus kruopščiai džiovina ir dažo.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turgavietėje pirkėjų akis traukė margaspalvės verbos, kurias surišo aštuoniasdešimt trejų metų biržietė Juzefa Brazauskienė.

Močiutė prisipažino labai mylinti gėles. Jų auginimas esą padedantis nepasenti. „Džiaugiuosi gėlėmis. Jos pailgina mano dienas", - sakė moteris.

J. Brazauskienė korespondentei pasakojo, jog galvoti apie Verbų sekmadieniui reikalingus žalumynus ji pradedanti iškart po Velykų. Moteris skuba į dėžutes sėti visokių augalėlių. Vėliau jų daigelius persodina, o vasaros pradžioje perkelia į lysves aplink sodybą.

Močiutė Juzefa sėja avižyčių, lapės uodegų, įvairių rūšių sausučių, smilgų, kiškio uodegyčių ir kitokių augalų. Jie, pasak gėlių mylėtojos, nelepūs, todėl lengvai ištveria vasaros karščius ir pirmąsias rudens šalnas.

Vasarą biržietė netingi išeiti ir į pievas, pamiškes, kur prisirankioja įvairiausių laukinių gėlių bei smilgų.

Verboms užaugintas ar natūraliai sužydusias gėles labai svarbu nuskinti tinkamu laiku ir oru. Sakoma, jog reikia, kad dangumi ritinėtųsi saulė, o laikrodis rodytų apie vienuoliktą - dvyliktą valandą. Tada esą mažiausiai drėgmės, kuri gali pakenkti žiedų ir lapų kokybei.

Biržų turgavietėje pirkėjų akis traukė margaspalvės verbos, kurias surišo aštuoniasdešimt trejų metų biržietė Juzefa Brazauskienė.

Nuskintus augalus Juzefa suriša į šluoteles ir sudžiauna ten, kur sausa ir kur nesiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Artinantis vėsesniems orams, augalėliai nukabinami ir atsargiai suguldomi į popierines dėžutes, kad nesudrėktų.

Tokius juos močiutė į rankas vėl ima tik artėjant šv. Velykų metui. Pats įkarštis - pora savaičių prieš Verbų sekmadienį. Tačiau prieš pradedant darbuotis, kai kuriuos žiedus, smilgas ir kitus augalus reikia nudažyti. Tam Juzefa Brazauskienė ruošia keletą indų su įvairių spalvų dažais. Dažniausiai naudoja skirtus dažyti vilnai. Tačiau močiutė žino ir kitokių rūšių dažų, kuriuos panoro išlaikyti paslaptyje. Kol visus žiedelius, kiškių ir lapių uodegėles pagyvina ir išdžiovina, praeina ne viena diena.

Laiko kurti raštams reikia tiek, kiek planuojama turėti verbų. Vienai neįmantriai verbai sukurti reikia ne mažiau kaip pusvalandžio. Kiek už ją pardavėja šįmet prašo? Tik penkių litų. Jei pirkėjas panorėtų raštuotos, figūrinės verbos, už ją tektų atiduoti penkiolika ar dvidešimt litų.

Juzefa Brazauskienė sako verbas rišti išmokusi „pati iš savęs". Labai norėjusi turėti spalvingų kūrinių, kurie per šventes puoštų namus. Vėliau, svečiuodamasi pas dukrą Kaune, biržietė gėlininkė grožėjosi per Kaziuko mugę siūlomomis verbomis. Įsikalbėjusi su jų rišėjomis, ir pati kai ko naujo išmoko.

J. Brazauskienė pasakojo, kad jos giminėje yra ir daugiau moterų, pamėgusių rišti verbas. Gražiai dirba sesuo Janina, verbomis domisi anūko žmona Jurgita.

Močiutės Juzefos gimtinėje, buvusio Vabalninko rajono Egerdiškio kaime, tokių spalvingų gražuolių niekas nekūrė. Į bažnyčią paprastai nešdavosi verbą, į kurią įrišdavo kadagio, karklo kačiukų, smilgų bei kambarinės ar darželio mirtos šakelių.

 

Gražina Dagytė

2010-03-27

2010.03.22

Guminius batus perka beveik nesiderėję

Ketvirtadienį Biržų turguje vienas iš nedaugelio prekiautojų, kuris nekeiksnojo telkšančių balų, buvo pasvalietis Jonas.

Jis atvežė parduoti pilną mikroautobusą guminių batų.

Didžiausias pirkimo bumas, pasak prekiautojo, buvo prieš tris savaites. Tuomet atšilus orui sniegas jau buvo pradėjęs tirpti ir žmonės baiminosi didelio polaidžio.

„Tuomet su jumis nebūčiau galėjęs net kalbėtis - buvau tiesiog apgultas pirkėjų. Guminius pirko net nesiderėdami", - pasakojo ponas Jonas.

Tačiau ir šiuo metu pirkėjų netrūksta.

Pasak prekiautojo, moterys mėgsta spalvotus, įvairiausiais raštais išmargintus guminukus. Jaunos panelės prašo vienspalvių, tačiau ryškių - rausvų, melsvų, geltonų. Vyrai mėgsta aulinius batus su medžiaginiais aulais, kad galėtų juos užrišti ir vanduo ar purvas nepatektų.

Biržų turguje guminiais batais prekiaujantis pasvalietis Jonas pirkėjų trūkumu nesiskundžia.

Ne tik kaime, bet ir mieste gyvenantys žmonės perka kaliošus, kad galėtų į kiemą išeiti kojų nesušlapę.

Spalvoti kaliošai kainuoja 18, nespalvoti 9 - 10 litų. Moteriškų aulinukų kaina svyruoja nuo 35 iki 37 litų, vyriškų - nuo 20 iki 35 litų. Šiltus įdėklus pageidaujantys įsigyja už 7 litus.

Prekiautojas turi ir ilgaaulių, tinkančių žvejams, batų, kurių kaina svyruoja nuo 50 iki 110 litų.

Pasak Jono, juos žvejai turėtų pradėti pirkti iškart po to, kai vandens telkiniuose nebeliks ledo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-20

2010.03.15

„Joglės" švaros centras laukia jūsų

Jau čia pat Velykos - pakili pavasario šventė, kurią lietuviai nuo seno pasitinka išvalę visas namų ir sielos kerteles.

 

Į spintą - tik švarų drabužį !

Geros šeimininkės prieš Velykas išblizgina langus, pakabina švara tviskančias užuolaidas. Kampuose nepalieka voratinklių, o spintose - nevalytų žieminių drabužių, kuriuose per vasarą įsisenėtų dėmės ir atsirastų nemalonus kvapas. Vasaroti ši brangiausiai kainuojanti jūsų garderobo dalis privalo būdama švarutėlė !

Joks save ir kitus gerbiantis pilietis nežengs kojos iš namų, neįsitikinęs, kad jo drabužiai švarūs, be dėmelės, išlyginti ir tvarkingi, o sagos ir užtrauktukai savo vietoje... Tik galbūt retas iš mūsų gali skirti daugiau laiko savo garderobo ar kitų gaminių priežiūrai ir tikriausiai ne visi ir ne visada išmanome apie tai. Šiais laikais skalbimas nebėra problema. Tačiau kartais, ištraukę drabužį iš skalbimo mašinos, nusiviliame. Visai naujas vilnos megztukas sumažėjo dviem dydžiais, spalvinga palaidinukė išbluko.

Visko žinoti ir patiems daryti visai nebūtina ir nepatariama. Naudokitės švaros centro „Joglė" paslaugomis.

Valymo paslaugos čia išties įvairios ir kokybiškos. „Joglėje" galima išvalyti minkštus žaislus, vaikų kuprines, skrybėles ir kepures, kaprizingąsias „varlytes", įmantrius šokėjų rūbus, vestuvines bei progines sukneles, bažnytinius rūbus ir, žinoma, visą jūsų garderobą nuo... iki. Švaros centras „Joglė" puikiausiai pasirūpins jūsų palaidinių, marškinių, džemperių, nertinių, sijonų, kelnių, kostiumų, striukių, paltų švara.

Atnešti rūbą į „Joglę" reikėtų ir tuo atveju, jei jis iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir švarus, nedėmėtas, bet apsivėlęs, apsipūkavęs, „nuėjęs burbuliukais". „Joglėje" tokius rūbus gražiai atnaujina, nuvalo „spurgelius".

Švaros centre „Joglė" gražiai išvalo ir ypatingos priežiūros reikalaujančius juodus rūbus, pavyzdžiui, juodi paltai ar kostiumai yra nušukuojami, paveikiami antistatiku, kad mažiau kibtų dulkės ir nešvarumai. Be to, juodiems rūbams prižiūrėti „Joglėje" galima įsigyti specialius volelius, kurie pašalina nuo audinio paviršiaus įvairius prikibusius nešvarumus. O štai juodai baltų rūbų „Joglės" specialistai pataria vengti, nes kai kurių medžiagų juoda spalva nebūna užfiksuota, tuomet valant ar skalbiant gali nukentėti šalia esanti balta spalva. Dar vienas puikus „Joglės" patarimas: prieš pirkdami rūbą, pasidomėkite, kokia pluošto sudėtis, kas nurodoma jo priežiūros etiketėje. Pasitaiko atvejų, kai gamintojo nurodyti priežiūros ženklai visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės. Tokiais atvejais, abejojant rūbo priežiūros rekomendacijomis, švaros centre „Joglė" gali būti atliekami mini laboratoriniai tyrimai, kad būtų galima parinkti tinkamą valymo būdą. Gali paaiškėti, kad drabužio negalima nei skalbti, nei valyti, nes jis iš vienkartinio audinio.

Beje, valant rūbus „Joglėje" nereikia prieš tai iškirpti sagų. Tuo pasirūpins centro specialistai, besilydančias sagas iškarpys, o vėliau įsiūs. Be to, įranga, kuria dirbama „Joglėje", daugelio rūšių sagų ir negadina. Taip pat šiame centre atliekamas smulkus valomų drabužių taisymas: keičiami pamušalai, sugedę užtrauktukai, užsiuvamos skylės, jei reikia, užlopoma.

 

Nepalikite pagalvėse ligų sukėlėjų

Prisiminkite puikią „Joglės" centro paslaugą - senų pagalvių atnaujinimą, pašalinant iš jų milijonus mikroskopinių erkučių, kurios per žiemą mito mūsų odos ląstelėmis ir savo išmatomis užteršė patalynę.

Padėsime jums atsikratyti ir buvusios ligos pėdsakų - nemalonių prakaito ir seilių dėmių, ašarų ir senų atodūsių.

Specialia technika bus išrinktos nekokybiškos plunksnos, likusios - idealiai išvalytos ir dezinfekuotos. Pagalvės taps purios, švarios, supiltos į naujutėlius pageidaujamo dydžio impilus.

Iš atliekamų plunksnų galime pagaminti naują antklodę.

Išskirtinis švaros centro bruožas - kiekviena pagalvė valoma atskirai, užtikrinant maksimalią paslaugos kokybę.

 

Užuolaidos - didžiausi dulkių rinkėjai

Atskirai reikėtų paminėti ir įvairių užuolaidų bei lovatiesių valymą. Šiuos gaminius namuose išvalyti ar išskalbti pakankamai sudėtinga. Ir šiuo atveju „Joglė" jums padės: išvalys įvairaus pluošto, baltas ir spalvotas, dienines ir naktines užuolaidas, taip pat įvairiausias lovatieses, staltieses bei servetėles. Brangios nėrinių ar šiandien madingų audinių, aplikuotos užuolaidos, užuolaidos, kurių raštas yra įspaustas ir sušlapinus gali dingti, valomos tik sausu būdu. Gerai prižiūrimos užuolaidos iš kokybiško audinio tarnaus ilgus metus. Į skalbyklę neįkiši ir lovatiesės su sinteponu. Skalbti rankomis irgi ne išeitis, nes sinteponas po kiekvieno skalbimo plonėja, lovatiesė ilgainiui taps plonu skudurėliu. Vėl tiesus kelias į cheminę valyklą.

Drąsiai galima teigti, kad „Joglė" puiki jūsų pagalbininkė, čia aukšta paslaugų kokybė ir įvairovė, lankstus ir malonus aptarnavimas. „Gyvenkime švariau!" - kviečia „Joglė".

(Užs. Nr. 1454-2)

2010.02.26

Verslininkę ištikusios bėdos privertė stabdyti veiklą ir partijoje

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Biržų skyriaus pirmininkė Ramunė Čigienė redakciją informavo, kad jos pavaduotoja Valė Pavilionienė vasario 15 dieną elektroniniu paštu atsiuntė pareiškimą. Jame V. Pavilionienė nurodo, jog sustabdo savo narystę partijoje.

Pasak R. Čigienės, pagrindinis narystės sustabdymo motyvas - pavaduotoja šiuo metu išvykusi į užsienį ir negali aktyviai dalyvauti partijos skyriaus veikloje.

Ji paneigė mintis, kad pavaduotojai buvo pasiūlyta sustabdyti narystę partijoje po to, kai spauda pradėjo domėtis jos asmeninio verslo problemomis.

 

Nukentėjusieji kreipėsi į policiją

Biržų policija šiais metais gavo dviejų biržiečių pareiškimus, kad individualios įmonės „Karolinos baldai" savininkė Valė Pavilionienė su jais sudarė baldų užsakymo sutartis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė.

Policija abiem atvejais atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo.

„Buvo tarp abiejų šalių - V. Pavilionienės ir klientų - sudarytos sutartys. Pareiškėjams patarta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka", - paaiškino policijos atstovė Zita Žalinkevičienė.

 

Įteikti šaukimo į teismą nebegali

Biržietis pašto darbuotojas Sigitas M., kreipęsis į teismą dėl V. Pavilionienės skolos ir norėjęs įteikti teismo lydimuosius dokumentus, skolininkės nurodytu adresu namuose nerado.

Valė Pavilionienė, pareiškusi sustabdanti narystę partijoje, tikino, kad šis apsispren-dimas susijęs ne su jos verslo problemo-mis, o su situacija TS-LKD Biržų skyriuje.

Kaimynystėje gyvenanti moteris jam pranešė, kad V. Pavilionienė išvykusi į Angliją, o kada grįš - neaišku.

Vyras teismui pateikė ieškinį dėl skolos iš „Karolinos baldų" priteisimo. Minėtai įmonei atstovauja savininkė Valė Pavilionienė.

Sigitas M. pasakojo praeitų metų spalio pradžioje su įmonės savininke sudaręs užsakymo sutartį. Pagal ją sumokėjo 1500 litų avansą už prekes.

V. Pavilionienė įsipareigojo per 50 darbo dienų pristatyti baldus. Išimtinais atvejais sutarta terminą pratęsti, prieš tai jį informuojant.

„Susigundžiau, nes baldai atrodė neblogi, be to, buvo siūloma mažesnė kaina nei kitur", - pasakojo vyriškis.

Kelis mėnesius Sigitas nesulaukė nei baldų, nei kokių nors tikslesnių V. Pavilionienės paaiškinimų. Neatgavo ir sumokėto avanso už baldus.

Nerimauti pradėjo ir pinigų atsiuntusi užsienyje gyvenanti ir šiuo metu sunkiai serganti jo žmona.

Todėl šių metų sausį jis kreipėsi į policiją. Tyrėja bylą kelti atsisakė, todėl jis parašė ieškinį Biržų rajono apylinkės teismui.

 

Dalį pinigų jau atgavo

Kita su šia firma sudariusi sutartį ir avansą įmokėjusi biržietė buhalterė Sigita dalį pinigų jau atgavo.

Moteris jau praeitais metais kreipėsi į rajono apylinkės teismą dėl skolos iš „Karolinos baldų" savininkės V. Pavilionienės priteisimo. Teismas jos ieškinį patenkino.

Sigita pasakojo, kad ji „Karolinos balduose" užsisakė virtuvės komplektą dar praėjusių metų sausį. Sumokėjo 2000 litų.

Baldų laukė iki praėjusių metų liepos mėnesio. Anot moters, jai įmonės savininkė nuolat „kūrė kažkokias pasakas".

„Prašiau man aiškiai pasakyti, bus tie baldai ar ne. Jei tikrai žinosiu, kad nebus, kreipsiuos kitur. Bet vis nebuvo nei baldų, nei pinigų", - pasakojo moteris.

Neištvėrusi Sigita kreipėsi į teismą. Teismas priteisė jai grąžinti 2000 litų avansą bei sumokėti žyminį mokestį.

Dalį pinigų - 1000 litų - moteris atgavo, juos pervedė antstolių kontora.

 

Laukia žinių

Antstolė Irena Bakšienė sakė, kad tie, kas kreipėsi dėl individualios įmonės „Karolinos baldai" skolos, dalį pinigų jau atgavo.

„Pardaviau iš varžytynių jos vardu turėtą turtą - nedidelį žemės sklypelį. Padalinau proporcingai išieškotojams. Jų buvo du - viena bendrovė ir privatus asmuo", - teigė antstolė I. Bakšienė.

Antstolė sakė jau pusę metų turinti skolos išieškojimo iš V. Pavilionienės dokumentus, tačiau ji nė karto nebuvo atėjusi ir nepaskambino.

„Tai rodo V. Pavilionienės požiūrį į savo skolas. Negi jos turi rūpėti tik antstoliui? Juk niekas jos nekaltina. Suprantame, kad dabar krizė, daug ką ji palietė. Neskubame ir turto pardavinėti, ieškome kompromisų. Tačiau kai žmogus visiškai nesikalba ir nebendrauja, atrodo, kad jam jo skolos nerūpi. Tuomet ir mes jį sekiojam kaip kažkokį nusikaltėlį, ir skolininkai atitinkamai reaguoja", - kalbėjo Irena Bakšienė.

 

Įtakos sprendimui partija neturėjo

„Šiaurės rytai" susisiekė su šiuo metu užsienyje dirbančia V. Pavilioniene. Moteris atsakė į jai pateiktus klausimus.

 

- Ar tikrai jūs sustabdėte narystę TS-LKD partijoje ir kodėl?

- Taip, tikrai sustabdžiau narystę partijoje, kadangi joje šiuo metu dirbti neįmanoma. Kol partijoje bus R. Šaknys, A. Šaknienė ir A. Frankas, nematau tikslo būti partijos nariu.

 

- Ar tai jūsų sprendimas, ar patarė partijos bičiuliai?

- Tai tik mano sprendimas ir apie jį partijos nariai sužinojo gavę mano prašymą.

 

- Kokia situacija dėl firmos „Karolinos baldai", kurios savininkė esate jūs?

- Situacija mano įmonėje kritinė. Įmonės veikla laikinai sustabdyta.

 

- Kodėl taip nutiko, kad žmonės negavo baldų, bet liko didelės skolos?

- Krizė paveikė ir mane. Dėl sunkios įmonės finansinės padėties tik keli žmonės negavo baldų. Skolos tikrai nėra didelės.

 

- Ar bandysite atsiskaityti su žmonėmis, kuriems likote skolinga, ir kaip?

- Aišku, kad atsiskaitysiu. Todėl ir išvykau, kad galėčiau kuo greičiau atsiskaityti su klientais, kuriems esu skolinga. Greitu laiku su jais bus susisiekta ir grąžinta skola.

Norėčiau labai nuoširdžiai atsiprašyti tų žmonių, kurie dėl mano įmonės patyrė nuostolių.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-25

2010.02.24

Gąsdina naujosios miškų kirtimo taisyklės

Privačių miškų savininkus išgąsdino naujosios miškų kirtimo taisyklės, kurias sausio pabaigoje patvirtino aplinkos ministras.

 

Lietuvos miško savininkų asociacijos Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Visvaldas Cemnolonskas sako, jog žmonės dėl naujųjų taisyklių labai sunerimę, nes aplinkosaugininkai reikalauja jų laikytis nuo priėmimo dienos, tačiau dauguma kaimiečių jų nėra matę. Perskaitę dokumentą, jame randa daugybę nesuprantamų dalykų. Aplinkos apsaugos inspektoriai neįpareigoti mokyti miškų savininkų, todėl V. Cemnolonskas juos ragina kuo greičiau išsiaiškinti kylančius klausimus. Konfliktų atveju miškininkas savininkus ragina taip pat neskubėti pasirašyti pažeidos aktų, bet pirma atvykti išsiaiškinti į Lietuvos miško savininkų asociacijos Biržų skyrių (J. Basanavičiaus 60, tel. : 31430, 8678 11784), ar tikrai nusižengta.

Kalbėdamas apie naująsias taisykles, V. Cemnolonskas miškų savininkus ragino susirasti nuosavybės dokumentus ir kuo greičiau kreiptis į aplinkosaugininkus.

Šie išduos miško planą ir jo aprašą, kuriame bus galima rasti visus sklypų duomenis ir nurodymus, kaip jais naudotis per artimiausią dešimtmetį. Žmogus sužinos, kuriai grupei priskirtas jo miškas ir kokie jame taikomi apribojimai.

Visvaldas Cemnolonskas miškų savininkus ragino kreiptis į aplinkosaugininkus ir aiškintis kylančius klausimus.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nekertamo miško atstumams. Pavyzdžiui, nuo medžio, kuriame lizdą susisuko gandrai, miško kirsti negalima 300 metrų spinduliu. Nusižengus gresia vos ne tūkstančio litų bauda. „Jei miškas auga šalia upelio, verta žinoti, kiek medžių gali kirsti jų šeimininkas ir kiek bebrai", - bandė juokauti patyręs miškininkas.

Ūkiniuose miškuose ugdymo kirtimai draudžiami nuo balandžio pirmosios iki birželio pradžios. O retinimai ir einamieji kirtimai, medienos traukimas iš jų draudžiamas nuo gegužės 1 iki liepos 1 d.

V. Cemnolonskas atkreipė dėmesį, jog gyventojai pasidomėtų, ar jų miškai neatsidūrė saugomų teritorijų sąraše, kad vėliau netektų patirti didelių nemalonumų. Gali būti, kad privačiame miške apsigyveno saugomi žvėrys ar paukščiai, pastebėti reti vabalai, ėmė augti saugotinos samanos, kerpės, krūmai ir kt.

Patyręs miškininkas baiminosi, kad savininkai dėl jų nežinojimo nesulauktų baudų. Ir čia pat pastebėjo, jog niekur kitur Europoje taip griežtai piniginėmis baudomis nebaudžiami miškų savininkai, kaip tai daroma Lietuvoje.

Pastebėta ir kita taisyklių naujovė. Vienas punktas skelbia, jog galima be leidimo iškirsti vadinamąsias „rubežines" linijas tarp kaimynų. Jų plotis siekia iki pusantro metro į kiekvieną pusę.

Vykdydami kirtimus, savininkai turėtų prisiminti, jog vieno hektaro plote jie privalo palikti tris storiausius medžius bei keturis kitus, tarp jų ir stuobrius.

Į miškininką V. Cemnolonską dažnai kreipiamasi teiraujantis, kiek kainuoja miško planai. Skyriaus vadovas sakė jau suspėjęs pasidomėti, jog už 2-4 ha miško planą specialistams teks palikti 750 Lt, už 4-6 ha - 800 Lt, o už 6-10 ha reikės sumokėti net 900 litų.

Miškai, pasak V. Cemnolonsko, peržiūrimi valstybinės miškotvarkos instituto darbuotojų. Kas dešimt metų atliekami miškų projektai.

 

Gražina Dagytė

2010-02-23

2010.02.24

Miško plotus matuoja skaitmeniniais prietaisais

Biržų urėdija prieš 4 mėnesius nupirko 2 mini lauko kompiuterius Trimble GEO XT, juos išbandė ir dabar jau aprūpino šiais imtuvais kiekvieną girininkiją. Investicija pasiteisino, nė vienas girininkas, turėdamas mini kompiuterį savo rankose, niekada jo nebekeistų į busolę ir matavimo juostą. Ta proga urėdijoje buvo sukviestas respublikinis pasitarimas, kuriame plačiai aptartos GPS (globalių pozicionavimo sistemų) panaudojimo galimybės miškų ūkyje.

 

Pasiūlė naują variantą

Urėdas R. Gaudiešius priminė, jog miškininkai darbe vis dažniau naudojasi pažangiausiais mokslo ir technikos pasiekimais, o naujovės reikalauja keisti požiūrį į nusistovėjusias tiesas.

Jo žodžiais, pagal dabar galiojančią miško plotų atribojimo kirtimams tvarką, girininkas pasirenka miškotvarkos numatytą plotą, nustato jo kampinius taškus ir busole nužymi kraštinių linijų kryptis. Su pagalbininkais kerta metro pločio spindžius, gairėmis nužymi jų ribas. Busole ar juosta išmatuoja kraštinių ilgį ir apskaičiuoja atriboto sklypo plotą. Nustato valksmų kryptis, prakerta spindžius ir gairėmis nužymi valksmus, atrenka biržėje nekirstinus medžius. Šiuos darbus turi dirbti 2 - 3 darbuotojai ir į tą patį plotą ateiti bent 3 kartus.

Biržų girioje urėdas R. Gaudiešius aiškino svečiams, kaip naudotis mini kompiuteriu, atribojant biržę kirtimui.

„Yra kitas variantas. Girininkas parenka planuojamą kirsti medyno plotą. Nustato kampinius atribojimo taškus ir fiksuoja juos GPS imtuvu. Turėdamas iš anksto parengtą biržės brėžinį, dažais ant medžių kamienų pažymi biržės ribas. Jei neturi brėžinio, prisėdęs ant kelmo imtuvu padaro poligono planą, o jei reikia, brėžia ir valksmų linijas. Eidamas prietaisu pagal brėžinį ryškiais dažais pažymi valksmų linijas ir saugotinus medžius. Duomenys perkeliami į kompiuterį, specialia programa atliekami skaičiavimai, tvarkoma dokumentacija. Dirba vienas specialistas ir padaro viską vienu atėjimu į būsimą biržę. Tai didžiulis palengvinimas girininkams", - siūlė naujovę R. Gaudiešius.

 

Padaryti namų darbus

„Norint miškuose efektyviai naudoti elektroninius geodezinių matavimų prietaisus, reikėtų sukurti galimybes jais prisirišti prie taškų su žinomomis koordinatėmis, kad galėtume matyti jų matavimo duomenų tikslumą", - atkreipė dėmesį Miškotvarkos instituto geodezijos skyriaus vedėjas M. Lankininkas.

Kai kurių urėdijų vadovai skundėsi, kad pagal aerofoto medžiagą neįmanoma tiksliai nustatyti valstybinių ir privačių miškų ribų. R. Gaudiešius patikino, jog biržiečiams pavyko tai padaryti, skirtingo pavaldumo miškų ribos atskirtos spindžiu, kuris nuolat valomas.

Profesorius A. Kuliešis pripažino, kad naujos miško plotų matavimo technologijos anksčiau ar vėliau įsitvirtins miškų ūkyje. Profesorius teigiamai įvertino urėdijos padarytą techninį sprendimą, bet, jo nuomone, matavimų išliekamoji vertė bus tik tada, kai GPS prietaisai bus įteisinti miškų ūkyje, kai bus sukurtas miškų ūkio geodezinis pagrindas. Tam reikia atlikti mokslinius tyrimus. Anot Žemės ūkio universiteto Miškotvarkos katedros vedėjo E. Petrausko, Biržų urėdijoje naudojama informacinė sistema verta plataus panaudojimo.

 

Idėją pasiūlė ne miškininkas

Pasitarimo dalyviai įdėmiai išklausė urėdijos kompiuterijos inžinieriaus R. Šlegerio samprotavimų apie urėdijoje naudojamų GPS prietaisų technines galimybes. Urėdas inžinierių pristatė kaip naujausių prietaisų panaudojimo miške idėjos autorių. „Atkreipiu jūsų dėmesį - šią idėją sumanė ne miškininkas, o informatikos specialistas", - sakė R. Gaudiešius. „Girininkijų specialistų darbe daug laiko užima įvairių ribų ir plotų miškuose nužymėjimai. Paprastai tai daroma elementariai - kertant spindžius ir smaigstant gaires. Kodėl to viso nelengvo fizinio darbo nepakeitus ženklinimo dažais pagal GPS prietaisų rodmenis? Galbūt laikas galvoti apie tai, kaip medkirtės kirs biržes be jokio išankstinio ženklinimo?" - akcentavo inžinierius

Jo žodžiais, tikslas turėtų būti toks - žymėti miške linijas nekertant spindžių. Tai galimybė matuoti atkarpas bei plotus pakankamu tikslumu, nesudėtingai perkelti gautus duomenis į kompiuterį ir atvirkščiai, pažymėti miške linijas bei poligonus pagal kompiuteriu parengtus brėžinius. Inžinierius plačiai pasakojo apie urėdijoje per dešimtmetį naudotus GPS imtuvus. Pats imtuvais Pathfinder Pro XH Recciver bei GEO XT Handheld atliko įvairių biržių kontrolinius matavimus. Ir patikino svečius, jog 90 proc. tikimybė, kad paklaida neviršys 1,5 m.

 

Naujovę pasitikrino miške

Išklausę kalbas apie GPS panaudojimą ir išsakę savo nuomones, pasitarimo dalyviai sėdo į autobusą ir išbildėjo į Biržų girią. Miške atsirado daugiau smalsuolių pasitikrinti, kaip veikia mini kompiuteriai. Šeimininkai pageidavusiems suteikė galimybę paženklinti valksmų linijas. „Medžių kirtimo kombainas dirba naktimis, jei biržė būtų atribota tik spindžiu, medžiai neženklinti, operatorius turėtų nuolatos stabdyti darbą, laipioti iš kabinos ir žiūrėti kiekvieną abejonių keliantį medį, kad nenukirstų už biržės ribų", - vardino urėdo pavaduotojas Alvidas Kurklietis naujos technologijos pranašumus.

Urėdijos miško naudojimo inžinierė Danutė Musteikienė sakė, jog pernai urėdijos miškuose atrėžtos 199 biržės, pravesta per 100 km ribinių linijų spindžių, o kur dar valksmai. Koks milžiniškas darbas prakirsti tiek spindžių per sužėlusius trako brūzgynus. Inžinierė siūlė Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse įteisinti GPS prietaisų naudojimą ir leistinas paklaidų ribas. Nutarta pasiūlymus pateikti Miškų departamentui, Valstybinei miškų tarnybai.

(Užs. Nr. 1447-3)

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-02-23


2010.02.17

Biržiečiai sukruto pirkti trispalves

Šių metų pradžioje parduotuvių savininkus nustebino Lietuvos vėliavų paklausa. Jų lentynose greitai pristigo, todėl pirkėjai nerimauja, kad Vasario 16 - ąją negalės iškelti trispalvės.

 

Artinantis Vasario 16 - ajai, Valstybės atkūrimo dienai, biržiečiai sunerimo parduotuvėse neradę vėliavų. Jaunesni žmonės svarstė, jog trispalvių vertėtų važiuoti ieškoti į kitus miestus, tuo tarpu pensininkai aimanavo ir vėl liksiantys be valstybės simbolio.

„Šiaurės rytai" vakar užsuko į keletą parduotuvių ir pasidomėjo, ką jų savininkai gali pasiūlyti pirkėjams, ieškantiems trispalvių.

Parduotuvės „Patalėlis" savininkė Vanda Kavaliauskienė patvirtino pati praėjusiais metais Biržuose trispalvės reikiamu momentu neradusi ir ją už 60 Lt nusipirkusi Panevėžyje. Dar 30 Lt ji sumokėjusi už vėliavos kotą. Pardavėja nustebo sužinojusi, kad ir dabar mūsų mieste jaučiamas šių prekių stygius, tuoj pat pasidomėjo, iš kur jų galima atsivežti. Pasirodo, jų turi pasvaliečiai. V. Kavaliauskienė netrukus pranešė, jog kitą šeštadienį jomis galės aprūpinti penkiasdešimt biržiečių, norinčių trispalve papuošti savo namus bent prieš Kovo 11 - ąją.

Vėliavų galima nusipirkti R. Žvirgždienės parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 43.

AB „Mažoji Rusmenė" savininkas Algis Šilkinis vakar apgailestavo vėliavų nebeturintis. Jos užsakytos, bet tiekėjai iš Vilniaus kažkodėl vis nepristato. Pardavėjas tvirtino, jog apie penkiasdešimt litų kainavusios dvi šilkinės vėliavos lentynose pragulėjo visą vasarą, tačiau šių metų pradžioje abi nupirko.

UAB „Siūlas" parduotuvėje dirbanti Irmutė Rakūnienė vėliavos pasiūlyti irgi negalėjo, tačiau lentynose gulėjo rietimai vėliavinio audinio, iš kurio galima pasisiūti trispalvę. Pasak pardavėjos, tokią prekę neseniai užsisakė viena biržietė, matyt, planavusi trispalvę siūti pati. „Siūlo" audėjai pasirūpino, kad būtų visų trijų spalvų audinių, kurių vienas metras kainuoja 13,75 Lt.

Audinių parduotuvės, anksčiau vadintos „Ema", savininkė Eglė Balčiūnienė pastebėjo, jog trispalvės paklausa šįmet gerokai išaugusi - prieš Vasario 16 - ąją nupirkta jau dešimt. Pardavėja rodė likusią paskutinę vėliavą. Ji pastebėjo dar vieną įdomų dalyką - ankstesniais metais vėliavų dažniausiai pageidaudavo garbaus amžiaus biržiečiai, šįmet dauguma pirkėjų - jauni žmonės.

Porą vėliavų pavyko rasti Renės Žvirgždienės ir Dianos Medelinskienės kanceliarinių prekių parduotuvėje (Vytauto g. 43). Plonesnio šilko trispalvė kainavo 38 Lt, o storesnio šilko - 58 Lt. R. Žvirgždienė sakė, kad jos parduotuvėje šių prekių būna beveik visada. Jei kurią dieną ir pristinga, tai netrukus vėl atvežama. Šįmet savininkė prisipažino dar nepardavusi nė vienos trispalvės. Pernai jų pageidauta prieš liepos 6 - ąją, Valstybės dieną.

 

Gražina Dagytė

2010-02-13

2010.02.09

Sniego kastuvai graibstyte graibstomi

Praėjusį šeštadienį Biržų turguje viena perkamiausių prekių buvo savadarbiai kastuvai, skirti sniegui kasti.

Žmonės pirko kastuvus ne tik savo kiemams ir takeliams valyti. Viena moteris aiškino įsigijusi šį įrankį, kad išvaduotų prieš savaitę po sniegu „palaidotą" savo automobilį.

Viena paklausiausių prekių turguje šeštadienį buvo sniego kastuvai, dėl kurių kainos biržiečiai net nesiderėjo.

Senomis knygomis prekiaujantis ponas Algis, priešais prekystalį pastatęs įvairių dydžių savos gamybos kastuvų, sakė per trumpą laiką pardavęs keturis.

Vyras tvirtino, kad pirkėjai nesiderėjo dėl įrankių kainos - dvidešimties litų negailėjo.

Kastuvus jis gamina prie medinės faneros pritvirtindamas kotą, o apačią apkausto metalu, kad gramdant sniegą pagrindas greit nenudiltų.


Parengė Jurgita Vitkauskienė
2010-02-09

2010.02.09

Įžūlaus apiplėšimo kaina - 38 tūkst. litų

Draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA" išmokėjo 38 tūkst. litų juvelyrinių dirbinių parduotuvei „Leda" už apiplėšimo metu patirtą žalą.

 

Tomas Nenartavičiaus, draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" turto draudimo departamento direktorius, teigia, kad tai pirmasis toks įžūlus apiplėšimo atvejis draudimo bendrovės praktikoje. „Kaukėti plėšikai įsibrovė dienos metu ir grasino pistoletu. Be to, parduotuvės savininkė Jolanta Tunkūnaitė nustebino savo drąsa - ji ne tik nepabūgo kaukėtų ir ginkluotų užpuolikų, bet išdrįso jiems pasipriešinti", - pasakoja T. Nenartavičius.

Įsiveržus dviem kaukėtiems jaunuoliams, J. Tunkūnaitė bandė vieną jų sulaikyti, taigi prasidėjo grumtynės. Tuo tarpu kitas jaunuolis išdaužė vitrinas ir susikrovė vertingiausius juvelyrinius dirbinius - vestuvinius žiedus, vėrinius, pakabukus bei apyrankes. Pasigirdus signalizacijai plėšikai spruko, taigi vos po kelių minučių atvykus saugos tarnybos darbuotojams bei policijos pareigūnams jų pėdos jau buvo ataušusios.

Prisimindama įvykį J. Tunkūnaitė savo elgesį įvardijo kaip spontanišką. „Priešintis pradėjau natūraliai, net negalvodama apie pasekmes. Jeigu būtų galimybė atsukti laiką ir apiplėšimo metu sureaguoti kitaip - nieko nekeisčiau. Tiesiog suėmė pyktis, kad įsiveržę kaukėti plėšikai kėsinasi į uždirbtą turtą", - pasakoja parduotuvės savininkė.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" duomenimis, sunkmečiu vagysčių skaičius nuolat auga. „Pastebime, kad apiplėšimai įžūlėja - vagys kartais net nebelaukia tamsos. Taip pat pastebime ir įsilaužimo pokyčius - laužiamos ne tik durys, daužomi langai, bet ir pramušamos skylės sienose, netgi lubose. Tokiais atvejais žala patiriama ne tik dėl pavogtų prekių, bet ir dėl sugadinto turto. Praėjusiais metais dėl vagysčių įmonių patiriama vidutinė žala siekė daugiau nei 11 tūkst. litų, o tai net 34 proc. daugiau nei 2008 metais, kuomet vidutinė išmoka buvo 7,3 tūkst. litų", - teigia T. Nenartavičius.

Šiuo metu policija juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą tiria ir prašo asmenų, tapusių įvykio liudininkais, mačiusių įtartinus jaunuolius prie parduotuvės „Leda" ar ką nors žinančius, pagalbos. Informaciją suteikti galima pasitikėjimo telefonu (8 450) 31 036, elektroniniu paštu birzurpk. bud@policija. lt arba atvykus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 39 kabinetą Biržuose, Vytauto g. 39. Policija garantuoja anonimiškumą.

 

Živilė Kaminskienė

IC BALTIC

2010-02-09

2010.02.09

Kad žiemą rankos būtų gražios

Rankos - tarsi moters vizitinė kortelė. Iš jų sprendžiama apie amžių, sveikatos būklę. Todėl norėdamos būti patrauklios ir žavios turime neužmiršti rankų - tinkamai jas prižiūrėti bei puoselėti. Rankos sensta greičiausiai, jos nuolat dirginamos įvairių valiklių ir cheminių priemonių, skilinėja bei šerpetoja, gairinamos vėjo. O juk taip norisi, kad rankos būtų švelnios ir grakščios.

 

KELETAS PATARIMŲ, KAIP PRIŽIŪRĖTI RANKAS

 

„Karšto" parafino vonelė - greitą efektą duodanti procedūra. Jos metu šalinami toksinai, drėkinama oda, gerinama rankų kraujotaka, pamaitinamos nagų odelės. Parafinas mažina sąnarių skausmą, uždegimą. Teigiamas efektas bei ilgam išliekantis poveikis juntamas jau po pirmos procedūros.


 

„Karšto" manikiūro vonelė. Ji ypatinga tuo, kad procedūrai naudojama šildoma vonelė su specialiu kremu bei aliejumi. Šių produktų sudėtyje esantys vitaminų kompleksai maitina kutikulas ir sutvirtina nagus. „Karštas" manikiūras rekomenduojamas silpniems, linkusiems skilinėti nagučiams, taip pat rankoms, nuo kurių ką tik nuimti dirbtiniai nagai.

Prisipažinkime, kad laiko sau dažniausiai randame labai retai. Tačiau visi žinome, kad daug maloniau bendrauti ir ranką spustelėti žmogui, kurio rankų oda yra minkšta, švelni, o nagučiai - tvarkingi.

Neretai pavydžiai žvilgsniu nulydėdami tvarkingas bei kruopščiai prižiūrimas rankas, pagalvokite, kad, padedant meistrei, ir Jūsų rankos gali būti gražios.

Maloniai kviečiu Jus apsilankyti salone, esančiame Biržuose, Vilniaus g 16. Stengsiuosi Jus išklausyti bei patarti, kokią procedūrą pasirinkti. Taip pat galėsite įsigyti dovanų kuponą.

Tegul artėjančią Šv. Valentino dieną Jūsų rankos bus ypač gražios. Padovanokime sau ar artimam žmogui švelnius rankų prisilietimus.

Meistrė Inga

Tel. 8 ~ 681 53 044

(Užs. Nr. 1442-1)

2010.01.22

Biržuose atidarytas vertimų biuras

Centrinėje miesto gatvėje duris atvėrusios įstaigos savininkė teorines bei praktines užsienio kalbos žinias bandys pritaikyti versle.

 

Iki šiol vertėjų paslaugų biržiečiai ieškodavo pas pažįstamus arba su dokumentais vykdavo į kituose miestuose vertėjų paslaugas teikiančias įstaigas.

Dabar biržiečiai vertėjų paslaugas galės gauti savo mieste. Šiomis dienomis Biržuose įsikūręs „Vertimų biuras" siūlo vertimų, kalbų mokymo, dokumentų pildymo bei rengimo, notarinio tvirtinimo bei užsienio kalba šnekančio gido paslaugas. Biure taip pat galima pasidaryti dokumentų kopijas, gauti informaciją bei sudaryti sutartis dėl „Ergo Lietuva" kaupiamojo gyvybės draudimo.

Jaukia bei estetiška aplinka lankytojus pasitinkančią įstaigą įkūrusi ir darbą jame pradėjusi 36 metų Ligita Ragaišienė yra baigusi universitetines vokiečių kalbos filologijos studijas, šią kalbą dėsčiusi mokykloje. Ligita taip pat turi gerą vokiečių kalbos vartojimo praktinę patirtį - ji ketverius metus dirbo užsienyje elektros prietaisais prekiaujančioje firmoje.

Jaukia bei estetiška aplinka lankytojus pasitinkančią įstaigą įkūrusi ir darbą jame pradėjusi 36 metų Ligita Ragaišienė yra baigusi universitetines vokiečių kalbos filologijos studijas, šią kalbą dėsčiusi mokykloje.

Vertėjos paslaugas teikti pasirengusios verslininkės žinias liudija ir Vokietijoje, Johano Volfgango Gėtės institute, išlaikytas vokiečių kalbos egzaminas bei gautas pažymėjimas.

Biure Biržuose siūlomas vertimas iš anglų, vokiečių, rusų bei iš rečiau pasitaikančių kalbų.

Čia verčiami dokumentai, korespondencija (susirašinėjimas su užsienio partneriais), teisinės ir komercinės sutartys, įmonių įstatai, mokslų baigimo dokumentai, interneto svetainių, techniniai, medicininiai straipsniai bei dokumentai, laiškai, gyvenimo aprašymai (CV) ir kiti tekstai.

„Vertėjaujame žodžiu (tik anglų, vokiečių, rusų kalbomis) pas notarus sudarant pirkimo, pardavimo sutartis ar įforminant kitokius sandėrius. Tačiau dėl vertėjavimo žodžiu reikėtų tartis iš anksto", - sako L. Ragaišienė.

Verčiant tekstus iš rečiau pasitaikančių užsienio kalbų bus bendraujama su kitais vertimų biurais ir juose dirbančiais specialistais.

Klientui pageidaujant vertimai tvirtinami vertėjo parašu ir biuro antspaudu. Jei klientui nepakanka teksto teisingumą liudijančio vertimų biuro antspaudo ir pagal dokumento svarbą reikia notaro tvirtinimo, bus teikiama ir kita paslauga - notaro tvirtinimas.

Biure rengiami, redaguojami ar perrašomi dokumentai, kompiuteriu surenkami, apdorojami bei spausdinami tekstai, rašomi laiškai ar tekstų santraukos.

Visi atlikti darbai klientui gali būti pristatomi elektroniniu paštu ar registruotu laišku, įrašomi į kliento atsineštą ar vertimų biuro duomenų laikmeną (CD).

Vertimų biuro darbuotojai gali priimti arba išsiųsti faksą į Lietuvą ar užsienio šalį, prireikus suteikia galimybę skambinti į užsienį.

Biuro vadovei Ligitai talkinti žada 26 metų biržietė Gerda Einorytė.

„Esame pasirengę padėti kiekvienam. Tačiau paslaugas žodžiu kol kas teikiame tik anglų, vokiečių bei rusų kalbomis", - primena Ligita. Jos biuras pasirengęs padėti išmokti užsienio kalbos suaugusiems bei teikti korepetitorių paslaugą - padėti moksleiviams ruošti užsienio kalbos namų darbus ir pan. Vertimų biuro darbuotojos gali pabūti gidais - užsienio kalba papasakoti apie Biržų kraštą biržiečių svečiams.

Vertėjų paslaugas teiksianti L. Ragaišienė į šią veiklą žiūri labai pragmatiškai, be didelių iliuzijų. Tačiau, anot jos, žmogus privalo nuolat judėti, mokytis ir stengtis pragyvenimui užsidirbti iš to, ką sugeba. Rizika niekuomet neišvengiama, tačiau, anot Ligitos, tik pabandęs ką nors daryti gali suprasti, kokia kryptimi vystyti veiklą ir kokių klaidų vengti.

Ligitai Ragaišienei galima skambinti telefonu 8 ~ 602 52211. Vertimų biuras įsikūręs Vytauto gatvėje, prieš „Lietuvos ryto" redakciją.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-22

2010.01.18

Dėl galvijų (veršelių) pardavimo

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje yra sugriežtinti reikalavimai prekybai galvijais. Galvijai (veršeliai) , kurie išvežami iš Lietuvos, turi būti tik iš oficialiai patvirtintų sveikų bandų. Kiekvienas gyvulių laikytojas turi tirti laikomų galvijų sveikatos būklę (dėl galvijų tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės) ir siekti oficialiai sveikos bandos statuso.

Siekiant, kad ūkininkai auginantys galvijus nepatirtų nuostolių parduodami veršelius, skirtus eksportui, leista juos parduoti turint laikiną leidimą eksportuoti iki tol, kol jie gaus sveikos bandos statusą.

Laikinas leidimas eksportuoti bus suteiktas (įvedant galvijų laikytojų duomenis į specialią kompiuterinę VIVS sistemą) tada, kai galvijų laikytojas Biržų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateiks:

1. veterinarinių paslaugų teikimo sutarties su privačiu veterinarijos gydytoju, kuris atliks tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės tyrimą, kopiją.

2. prašymą „Dėl dalyvavimo gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje", adresuotą Biržų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Gyvulių laikytojas, po prašymo užregistravimo Biržų rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir turintis prašymo kopiją, gali parduoti galvijus (veršelius) į Europos Sąjungos valstybes.

Galvijų laikytojai, įvykdę užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės) tyrimo programą, gaus galutinį dokumentą, patvirtinantį, kad jų galvijų banda turi oficialiai sveikos bandos statusą.

 

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas
(Užs. Nr. 1432-1)

2010.01.11

Biržuose - sporto prekių parduotuvė „Olimpika"

Prieš pat Naujuosius Metus duris atvėrė sporto prekių parduotuvė „Olimpika". Vytauto gatvėje, šalia buvusio restorano „Agaras", įsikūrusioje parduotuvėje prekiaujama sporto reikmenimis, „Adidas" ir „Reebok" firmų sportui bei laisvalaikiui skirtais drabužiais, avalyne. Garsių firmų prekės originalios, pristatomos iš Vokietijos.

„Biržuose sporto prekių parduotuvės nebuvo", - aiškiai ir trumpai apie verslo idėją sako parduotuvės savininkas Aidas Bulkauskas. Miško inžinieriaus specialybę turintis 28 metų biržietis teigia, jog atidarant parduotuvę sunkiausias etapas buvo kontraktų dėl prekių tiekimo sudarymas. Pasak Aido, tai sutapo su prieššventiniu laikotarpiu, kai išauga paklausa ir firmos vos spėja pildyti užsakymus.

„Olimpikoje" prekiaujama firminiais sportiniais bateliais, kojinėmis, marškinėliais, džemperiais, šortais, kepurėmis, sportinėmis palaidinėmis, kelnėmis, krepšiais. Šiuo metu laukiama striukių siuntos.

Vytauto gatvėje įsikūrusioje parduotuvėje prekiaujama originaliais firminiais drabužiais, avalyne, sporto inventoriumi, maisto papildais.

Kol kas vėluoja „Reebok" firmos prekės, tačiau pirkėjai noriai renkasi „Adidas" firmos gaminius, stebėdamiesi patrauklia kaina. Ketvirtadienį parduotuvėje kalbintos pirkėjos teigė, jog vienoje iš sostinės firminių parduotuvių 435 litus kainuojančius sportinius batus biržietiškoje „Olimpikoje" galima nusipirkti už 209 litus.

„Dirbame minimaliais antkainiais, kitaip mažame miestelyje vargu ar ką parduosi. Tačiau kainos, aišku, didesnės negu dėvėtų prekių parduotuvėse", - sako parduotuvės savininkas.

Parduotuvėje yra bokso ir fitneso pirštinių, hantelių, lankų, diskų bei kito sporto inventoriaus. Čia prekiaujama šachmatais, šaškėmis, pačiūžomis. Yra įvairių specialių įtvarų, saugančių sportuojančiųjų stuburą bei galūnes.

Norimas prekes pirkėjai gali užsisakyti ir iš parduotuvėje esančių katalogų. „Adidas" gaminiai atvežami per 4 - 7 dienas. „Olimpikoje" priimami užsakymai sporto komandų aprangai, įrangai bei inventoriui. Tuo gali pasinaudoti klubai, organizacijos, mokyklos.

Parduotuvės savininkas džiaugiasi vis didėjančiu pirkėjų srautu, tikisi, kad daugės žmonių, galinčių firminį drabužį įsigyti ne tik „iš antrų rankų".

„Olimpika" taip pat siūlo maisto papildus („Animal", „Universal" ir kt.), vitaminus sportininkams bei preparatus figūra besirūpinantiems žmonėms. Visi produktai yra legalūs ir licencijuoti, jais prekiauti savininkas yra gavęs specialius leidimus.

„Olimpika" dirba pirmadienį - penktadienį nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais - iki 14 val.

 

Alfeda Gudienė
2010-01-09
(Užs. Nr. 1429-3)

2010.01.07

Prekybos centre - kalėdinių angelų šviesa

Prekybos centras „Žydruva" kvietė vaikus dalyvauti kalėdinėje parodoje - konkurse ir gaminti bei piešti angelus.

Visą mėnesį pirkėjai ir darbuotojai galėjo gėrėtis nuostabiais vaikų sukurtais angeliukais bei piešinėliais, kurie buvo eksponuojami parduotuvėje.

Prieš pat Kūčias konkurse dalyvavę vaikučiai ir jų tėveliai rinkosi į prekybos centrą, kur buvo apdovanojami gražiausių darbų autoriai.

Darbelių autoriams dovanas teikė Kalėdų senelis.

Parduotuvės direktorė Sigita Šumskienė kalbėjo, kad buvo labai sunku išrinkti geriausius darbelius, nes vaikai labai stengėsi ir kruopščiai dirbo.

Konkursui buvo pateikti 39 pagaminti angelai ir 41 piešinys. Darbus įvertinti padėjo „Atžalyno" vidurinės mokyklos dailės mokytoja Rima Briedienė. Elmos ir Ivetos Zemliauskaičių, Arnoldo Starkaus, Armandos Kaupaitės, Deimanto Zvilnos, Vaidoto Samulionio, Dovilės Dumbauskaitės, Gretos Kunickaitės, Agnės Niuniavaitės, Gerdos Kasilevičiūtės kurti angeliukai buvo įspūdingiausi ir jų autoriams atiteko prekybos centro įsteigti prizai.

Net 18 piešinių pristatė lopšelio darželio „Ąžuoliukas" vaikai. O lopšelio - darželio „Rugelis" vaikučių darbeliai išsiskyrė neįprastais rėmeliais, kuriuos padėjo pagaminti jų tėveliai.

Piešinių parodoje išsiskyrė Mantės Varžinskaitės, Martyno Zakrio ir Gabrieliaus Ugiansko darbeliai.

Vaikučiams dovanas įteikė Kalėdų senelis.

 

Jolanta Jasinskytė
2010-01-05

2009.12.24

Neįgaliųjų kurti darbeliai gali sušildyti širdis

Prieš Kalėdas parduotuvėje „Joreda" atsirado kampelis žmonių su negalia rankdarbiams.

 

 „Tai savotiška labdara, noras padėti žmonėms neprarasti vilties ir noro užsiimti kūryba", - sako Vytauto gatvėje įsikūrusios parduotuvės savininkė biržietė Regina Cibienė.

Karoliai, apyrankės, sagės, medžiaginės gėlės ir kiti mieli papuošalai bei aksesuarai čia tekainuoja du ar tris litus. Visi pinigėliai už parduotus daiktus atitenka juos kūrusiems žmonėms.

„Tai savotiška labdara, noras padėti žmonėms neprarasti vilties ir noro užsiimti kūryba", - sako Vytauto gatvėje įsikūrusios parduotuvės savininkė biržietė Regina Cibienė.

Anot jos, tai nėra verslas - neįgalių žmonių kurtiems darbeliams antkainis netaikomas, apyvartos mokesčius sumoka savininkė. Darbelius į parduotuvę gali atnešti patys neįgalieji ar jų globėjai.

„Akcija skirta ne tiems, kurie nori užsiėmimą padaryti verslu, bet ligoniams, dalyvaujantiems įvairiose užimtumo veiklose, padedančiose įveikti socialinę atskirtį, palaikyti sveikatą. Juk užimtumo terapijų metu padaryti darbeliai gali sušildyti ir juos kūrusių, ir įsigijusių žmonių širdis. Mažytis pinigėlis, kurį paaukojo darbelį pirkęs žmogus, ligoniui gali tapti didele viltimi ir paskatinimu gyventi", - kalba „Joredos" savininkė R. Cibienė.

Parduotuvė bendrauja su Biržų sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Neįgaliųjų draugija.

Prieš Kalėdas gimusi graži iniciatyva turėtų plėstis ir gyvuoti. Vietoje nediduko kūrinėlių stendo ketinama įrengti neįgaliųjų darbams skirtą atskirą lentyną.

Norintys savo gerumu pradžiuginti ligos kamuojamus, tačiau jai nepasiduodančius žmones, gali užsukti į „Joredą".

Alfreda Gudienė
2009-12-24

2009.12.22

Apie picą, kurios pasiilgstama kaip namų

Į Biržus savaitgaliais ar per šventes grįžtančių studentų mėgstama susitikimų vieta - „Picerija"ir „Stumbras". Šių kavinių šeimininkams Egidijui Malinauskui ir Rasai Galeckienei be galo malonu girdėti, kad Biržuose kepamos picos - pačios skaniausios. Kad jų pasiilgstama kaip jaukių namų ir ištikimų draugų.

 

Adventui puikiai tiktų „Jūsų pica"

Didžiausios metų šventės laukimas - prieškalėdinis Adventas - neatsiejamas nuo pasninko. Pasninkaujantys lietuviai tradiciškai valgo grūdines kultūras - košes, blynus, paplotėlius.

O jei tie saulės ratą primenantys paplotėliai dar pagardinami įvairiomis daržovėmis, jūros ir miško gėrybėmis, gimsta fantastiškiausi patiekalai. Jie kvepia agurkėliais, grybais, kumpiu, žuvimi ir kitais skanėstais, kuriuos gali pasirinkti kiekvienas, užsisakantis patiekalą „Jūsų pica". Tokia pica yra tik jums - norintiems pasninkauti arba prisikirsti iki soties, burnoje tirpstančius kąsnius užliejant padažais...

 

Storutėlės ir šviežutėlės - biržiečių mylimiausios

Biržiečiai Egidijus ir Rasa kavinių versle sukasi nuo 2001 - ųjų. Pirmiausiai jie pradėjo šeimininkauti Rotušės gatvėje esančioje kavinėje, žinomoje kaip „senoji picerija". Vėliau - picerijos atidarymas prestižinėje Pasvalio miesto aikštėje ir pagaliau - įsikūrimas buvusiame „Stumbro" restorane. Beje, Rasos ir Egidijaus įsigytas „Stumbras" duris lankytojams atvėrė ir picomis pakvipo 2004 metų gegužę - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną.

Biržiečiai Egidijus ir Rasa kavinių versle sukasi nuo 2001 - ųjų. Jie džiaugiasi, kad vis dažniau „Stumbrą" užsisako Biržus reprezentuojančio „Alaus kelio" ekskursijos.

Pasak verslininkų poros, buvo bandymų dirbti Panevėžyje, tačiau juos Rasa ir Egidijus vadina nesėkmingais.

Užtai Biržuose visi žino gardžių picų skonį. Picerijų savininkai Rasa ir Egidijus akcentuoja, kad jų picerijose nenaudojami šaldyti pusfabrikačiai, todėl kiekvieną ryta kepamos picos ir gaminami padažai visada dvelkia šviežumu.

Biržiečių mylimiausios - storapadės picos - „Venecija", „Mambo", „Napoli" ir kitos. Nors jos vadinamos kanadietiškomis, įdarais nuklotas kvepiantis purus paplotis primena lietuviškos namų virtuvės jaukumą.

Kavinių savininkai sako, jog pasvaliečių skonis kitoks - jie mieliau kerta plonapades itališkas picas - „Florentino", „Capri".

Tačiau salotų lyderis abiejuose miestuose tas pats - reitingų viršūnės neapleidžia „Škvalas".

Nors kavinėje dirba puikios virėjos, siūlomas pietų kompleksas, vidudienį „Stumbras" nelūžta nuo klientų. Vos valandą pietums galintys skirti įstaigų tarnautojai paprasčiausiai pritrūksta laiko - „Stumbre" visi patiekalai gaminami ne iš anksto, o tik gavus užsakymą.

 

Gyvena ne iš šermenų pietų

Egidijus ir Rasa sako, kad šiuo metu jų verslas, kaip ir visų kitų, gyvena ne pačius geriausius laikus. Tenka ieškoti būdų, kaip prisikviesti klientus, - pvz., rengti akcijas ir pan. Picerijas itin mėgsta jaunimas, čia švenčiantis gimtadienius, susitikimus su draugais.

Tuo metu, kai Biržuose esančios kai kurios kavinės ir valgyklos sunkmečiu daugiausiai uždirba rengdamos pietus laidotuvių proga, „Picerija" ir „Stumbras" užsakymų ruošti šermenis beveik negauna.

„Mes tikrai gyvename ne iš laidotuvių", - tikina verslininkai. Jie džiaugiasi, kad vis dažniau „Stumbrą" užsisako Biržus reprezentuojančio „Alaus kelio" ekskursijos.

Nors asmenines šventes biržiečiai mėgsta švęsti „Stumbre", artėjančioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams kavinių užsisakyti neskubama.

„Žmonės ir įmonės dabar taupo", - sako Egidijus.

 

Poilsis - knygos ir gėlės

Individualioje E. Malinausko įmonėje dirba apie 20 žmonių. Pusė iš jų - virėjai ir kepėjai.

Įmonei vadovauja dviese - Egidijus rūpinasi darbuotojais, Rasos rūpestis - prekių užsakymas, darbas su tiekėjais. Abu jie - prekybininkai, patirties įgiję prekybos centre „Aibė". Egidijus yra baigęs buhalterijos mokslus, tačiau įmonės finansus tvarko ne pats.

Daugybė darbų gula ant savininkų, kurie kiekvieną dieną apsilanko Biržuose esančiose kavinėse.

„Savo versle pats turi dalyvauti kiekvieną dieną. Kitaip negalima tikėtis sėkmės", - įsitikinęs Egidijus.

Pasak jo, savininkų pagalbos, sprendimų įmonės darbuotojams prireikia nuolat. O pasisamdyti už kiekvieną sritį atsakingų specialistų provincijos versle nėra galimybių.

36 -erių Rasa ir metais vyresnis jos vyras Egidijus prisipažįsta, kad darbas be atokvėpio alina ir kartais kelia nenumaldomą norą pailsėti nuo verslo ir jį lydinčios įtampos.

Verslininkų pora sako per aštuonerius metus atostogavusi du sykius. Tačiau dvi savaites nebuvus darbe atostogų įspūdžius greitai išdildė susikaupę rūpesčiai.

Namie jiedu turi savo poilsio karalystes - Rasa dievina gėles, o Egidijus - knygas. Jos Egidijui pakeičia televizijos laidas (jis sako težiūrintis žinias ir sportą) , kartais pasiglemžia ir naktis.

Egidijaus Malinausko bibliotekoje - per du tūkstančius knygų.

„Kai kurias iš jų skaitau ne po vieną sykį", - sako Egidijus, pakerėtas provakarietiškojo japono Haruki Murakami, amerikiečių Kurt Vonnegut, Stephen Edvin King ir kitų žymių rašytojų kuriamo pasaulio.

Įvairių pasaulio kraštų gėlės puošia ir saugo verslininkų šeimos namų ramybę. Rasa prisipažįsta, kad jai pati mylimiausia įstabiųjų fuksijų kolekcija.

 

Alfreda Gudienė
2009-12-19

2009.12.17

Norintiems gyventi sveikai - ekologiškų produktų įvairovė

Noriu ir galiu gyventi sveikai. Su tokiu šūkiu antradienį Biržuose, ekologiškų produktų kavinukėje, vyko jų augintojų ir gamintojų prisistatymas visuomenei. Nors tų asmenų visuomenei pristatyti lyg ir nebereikia - jie žinomi, nes nuolat dalyvauja „Tatulos programos" organizuojamose mugėse. Be to, daugelio daržovių augintojų produkcija tiekiama ir biržiečių pamėgtai kavinukei, veikiančiai jau dešimtį metų.

 


Siūlė „priešgripinių" pupų

Kavinės „Tatula" lankytojus pasitiko buvęs rajono meras, savivaldybės ekologas, vienas pirmųjų šalyje ekologinio ūkio puoselėtojų Vytautas Zurba.

Jis atėjusius vaišino kepintomis sojos pupelėmis, skoniu nenusileidžiančiomis brangiausiems riešutams.

V. Zurba siūlė ragauti ir firminių virtų didžiųjų „priešgripinių" pupų bei saldžių žirnių košės. Jis pirkėjams siūlė savo augintų ekologiškų pupelių.

„Tatulos programos" nariai patys savo produkcija vaišinosi ir atėjusiems siūlė paragauti.

Tarp įprastų baltos spalvos pupelių buvo matyti ir smulkių rudų. Jų sėklos, anot ūkininko, profesorius Antanas Svirskis atsivežė iš Meksikos - pirko iš vietinių indėnų. Šios pupelės itin tinkančios prie tamsios mėsos, pomidorų.

„Jos užgrūdintos. Ar kruša, ar britvom snigtų - jos vis vien užauga", - ir rimtai, ir juokais kalbėjo ekologinio ūkio puoselėtojas.

 

Morka - ir maistas, ir vaistas

Morkų karaliene tituluojama pasvalietė Vitalija Morkūnienė sakė į šventę neatsivežusi šių daržovių pardavimui, nors labai daug lankytojų jų teiravosi.

Juk morka-daugelio vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šios daržovės stiprina dantenas, skatina augimą, turi vitamino A, reikalingo geram regėjimui.

Parodai ūkininkė atsivežė baltų, geltonų, tamsiai raudonų morkų. Šios, anot ūkininkės, nuo įprastų tradicinių skiriasi nebent išvaizda ir skoniu, tačiau maistinės savybės yra beveik tos pačios.

Tačiau tamsiai raudonos mokos, atsivežtos iš Olandijos, anot ūkininkės, yra pačios geriausios. Ir žinovai morkas su ryškiai raudona odele pataria vartoti maistui. Tokiose esą yra daugiausia naudingų organizmui medžiagų.

Tiesa, raudonas morkas galima tarkuoti tik nevirtas. Pradėjus jas virti vanduo nusidažo raudonai ir morkos lieka tokios pat oranžinės spalvos kaip įprastos.

Biržietė ūkininkė Laima Lapinskienė siūlė pačios augintų pekino kopūstų, svogūnų ir salierų. Buvo galima rasti ir pabiržiečių Daivos bei Arūno Giedrikų daržovių, iš jų gaminamų troškinių.

Norintys užsisakyti jų produkcijos rado informacinius lankstinukus su nurodytais adresais, telefono numeriais.

 

Ryžių manai - alergiškiems žmonėms

Kad pasvaliečio Algirdo Motiečiaus medus tikrai ekologiškas, jau buvo matyti iš išvaizdos - kvapnus, geltonas, nesusicukravęs. Jis, anot bitininko, surinktas Moliūnų girioje, kuri yra švari, toli nuo taršos šaltinių.

Miestelėnai noriai pirko ne tik jo taip vadinamą Žadeikių medų, bet ir kvapnų „Smetonišką", kuris išsiskiria itin geromis savybėmis.

Siaučiant gripui sveika medų sumaišyti su maltu cinamonu, jį tepti ant duonos ir valgyti kaip sumuštinius. Arba tepti ant ekologiškų Ustukių malūno sausučių. Pasvalietis Ustukių malūno direktorius Giedrius Uždavinys sakė, kad malūnininkai gamina kelių rūšių trapučius.

Naujausi - laukinio kviečio - speltos - trapučiai.

Laukinis dvigrūdis kvietys, spelta, Europoje labai vertinamas. Jo grūdai brangūs, todėl naudojami tik vaikų arba labai turtingų žmonių maistui.

Svarbiausia, kad produktai iš speltos jautriems žmonėms nesukelia alergijos.

Tai ištvermingas augalas, kurio nereikia apdoroti chemikalais, jam nereikalingos jokios apsaugos priemonės - jis apsisaugo pats.

Vienas iš speltos augintojų yra ir biržietis ekologinio ūkio savininkas Vytautas Zuba.

Ustukių malūnas gamina ne tik speltos trapučius, bet ir miltus. Šių miltų gaminiai itin gardūs.

Dar viena naujovė - ryžių manų kruopos, kurių parduotuvėse dar nėra. Manai skirti tiems, kurie alergiški kviečių baltymams. Be to, ryžių manai pasižymi puikiomis skonio ir maistinėmis savybėmis.

Kad vartotojams būtų patogiau, susmulkinta ir iki šiol itin didelio populiarumo sulaukdavusi Ustukių malūno penkių grūdų košė. Tiesa, jose esantis komponentas - aviža - pakeistas smulkintais ryžiais, nes, anot G. Uždavinio, ji košei suteikdavo kartoką prieskonį.

Renginyje buvo pristatomos ir rugių kruopos.

Itin populiarėja sveiko maisto produktų linija, kur produktai yra ne ekologiški, bet užauginti naudojant mažai chemikalų.

„Ekologiški produktai labai brangūs, todėl turime laviruoti tarp pirkėjo galimybių ir norų. Štai ekologiškų ryžių kilogramas kainuoja 10 litų. Kas šiandien sau gali leisti tiek mokėti?" - retoriškai klausė G. Uždavinys.

 

Kepsniai - iš grūdų

„Tatulos" kavinukės virėjos pagamino kelių rūšių salotų bei kepsnių iš ekologiškų produktų. Daugelį jų galima pasigaminti ir namuose.

Ant stalo puikavosi burokėliai su kmynais ir grūdais, juodųjų ridikėlių ir pastarnokų salotos, trapučiai su ekologišku užtepu, kopūstai su džiovintomis slyvomis.

Lankytojai galėjo vaišintis daržovių - pastarnokų, salierų, morkų, obuolių - miksu, tikra vitaminų bomba, ar sušilti nuo kelių lašelių degtinės.

Tačiau daugelis itin gyrė ekologiškus juoduosius serbentus auginančio ūkininko Stanislovo Vaitkevičiaus pagaminto vyno skonį. Šis, anot šventės rengėjų, iš natūralių sulčių pagamintas vynas žinovų labai vertinamas, nes turi vitaminų, organizmui daro tonizuojantį poveikį.

Kavinukė negamina kepsnių iš ekologiškos mėsos - anot V. Gražinienės, ji tiesiog yra labai bangi ir retas vartotojas ją įpirktų.

Tačiau kavinukės asortimente yra sveikų kepsnių iš avižinių dribsnių, salierų, daigintų kviečių su kopūstais, grikiais ar burokėliais bei bulvėmis. Biržiečiai vertina salierų kepsnelius su saulėgrąžų sėklomis.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-17

2009.12.15

Šventinės nuotaikos apima miestą ir kaimą

Įpusėjant gruodžiui, biržiečiai parduotuvėse ieško spalvingų žaislų ir girliandų, o kaimų bendruomenės puošia vadinamąsias krizines egles.

 

Puošiamos Kalėdų eglės

Biržų miesto privačių ir daugiabučių namų bei įstaigų langus bei kiemus po truputį nušviečia girliandų lemputės, praeivių akis jau traukia kalėdinės puokštės, naujametinės kompozicijos.

Kalėdinėmis nuotaikomis gyvena ir dauguma rajono seniūnijų. Šį savaitgalį jų miestelių centruose pradės mirguliuoti šventinės eglutės.

Papilio seniūnas Gediminas Arnašius pasakojo, jog eglę iš savo miško papiliečiams padovanos Raimondas Pašakarnis. Medelis bus teatralizuotai atvežtas ir pastatytas aikštelėje prieš katalikų bažnyčią. Pasak seniūno, eglutės atsivežti važiuos ir ją pernykščiais žaisliukais puoš jaunimas. Po medžiu vaikų lauks Miško bobutė, iš kurios reikės sugebėti išprašyti medelį atiduoti.

Biržuose įsikūrusioje parduotuvėje „Lera" - kalėdinis spindesys.

Vabalninko seniūnijos darbuotojas Vitalijus Remeika vakar taip pat planavo eglės puošimo darbus. Vakar jis kartu su seniūnu vyko medelio parsivežti iš Vabalninko girininkijos. Džiaugtasi, kad eglutė gauta dovanų. Savaitgalį ji turėtų būti pastatyta miestelio aikštėje ir pradėta puošti anksčiau naudotais žaislais. Pasak V. Remeikos, šįmet miestelį dabins „krizinė" eglė, kurios aukštis sieks apie aštuonis metrus.

Pabiržės seniūnė Vita Bukauskienė dar gerai nežinojo, kurioje vietoje sužibės miestelio puošmena. Seniau žaisliukais būdavo dabinama prie seniūnijos pastato auganti eglė. Šįmet svajojama Kalėdų eglutę papuošti aikštėje prie bažnyčios. Ją dabinti senais bei naujais savos gamybos žaislais turėtų vaikai. Tačiau seniūnija medelio dar neturi, ieškoma, kas jį galėtų padovanoti.

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos darbuotojai taip pat dar nežinojo, kokia eglė bus puošiama - žaliuojanti prie pašto bei ambulatorijos ar iš eglės šakų sukurtas medis kitoje miestelio vietoje. Tariamasi, jog jį puoštų kultūros darbuotojai.

Pačeriaukštės seniūnas Vytautas Džėja sakė, kad jų kaime gyvą eglę, augančią gyvenvietėje netoli seniūnijos, ketinama papuošti kitą savaitę. Žaisliukų ir girliandų pirkti nereikės - jų turima iš ankstesnių metų.

Kitų seniūnijų darbuotojai kol kas dar nežinojo, kur ir kokios eglutės bus puošiamos.

 

Populiarūs neoniniai voratinkliai

Kalėdų švenčių laukiančius gyventojus vilioja Vytauto gatvėje įsikūrusi parduotuvė „Lera". Joje - didžiulis girliandų bei kitokių šventinių reikmenų pasirinkimas. Atrodo, jog pirkėjų čia nestinga. Tačiau parduotuvės savininkė Karolina Bondarenko sako, kad šįmet žmonės ateina daug liūdnesni nei pernai. Rinkdamiesi prekes, jie atvirauja taupantys pinigus, todėl pageidauja pigesnių daiktų. Penkis litus kainuojančios girliandos įperkamos bene visiems. Tačiau pageidaujantys kokybiškesnių grožybių atskaičiuoja ir daugiau pinigėlių. Brangiausiai įvertintos austrų gamybos girliandos, kainuojančios 85 litus.

Biržiečiams patinka nauja prekė - ant lango pritvirtinamas neoninių lempučių voratinklis. Jis labai populiarus, nors kainuoja apie 40 litų. Žmonės perka ir klijuojamas šventines figūras - eglutes, žvaigždes, kometas.

Tiek miestelėnus, tiek kaimiečius žavi lauke pakabinamos varveklių girliandos. Žmonės teigia, jog tuo metu, kai lauke dar nėra nei šaltuko, nei sniego, bent dirbtinis ledukas suteikia džiaugsmo.

Iš parduotuvės jau iškeliavo didelis Kalėdų senis bei aukštas medis, puošiantis vieną Biržų kavinę.

Karolina Bondarenko kalbėjo, jog vis dažniau užsuka nuolatiniai klientai, pageidaujantys vietoje anksčiau nupirktų pigesnių girliandų įsigyti brangesnių ir kokybiškesnių prekių.

 

Gražina Dagytė
2009-12-12

2009.12.14

Pristatę ekologinę produkciją siūlys gyventi sveikai

Ekologinės produkcijos augintojus vienijančios „Tatulos programos" įsteigta ekologiškų produktų kavinukė Biržuose švenčia dešimties metų įkurtuvių jubiliejų.

Viešosios įstaigos „Tatulos programa" administratorė Valerija Gražinienė sako, kad paminėti šią sukaktį nutarta ekologiškų produktų pristatymu visuomenei.

„Daug kas klausinėja, kur būtų galima nusipirkti ekologiškų produktų. Kai pasakai, kad galima tai padaryti mugėse ar nuvažiuoti pas ūkininkus, daugelis teigia neturintys tokių galimybių arba nežinantys kontaktų. Todėl visuomenei norime pristatyti ūkininkus, gamintojus, kad jie susipažintų, pabendrautų tiesiogiai. Juolab kad kavinėje daug produktų gaminama iš šių ūkininkų užaugintos produkcijos", - kalbėjo V. Gražinienė.

Pasak administratorės, jau antrus metus kirba mintis mieste įrengti ekologiškos produkcijos kioską, kuriame prekiautų patys ūkininkai. Tačiau planus pristabdė krizė. O kol kas būsimiems produkcijos pirkėjams siūloma su jos gamintojais bendrauti tiesiogiai. Pirmasis žingsnis - juos pristatyti, suteikti galimybę su ūkininkais susipažinti.

Šventė vyks ateinantį antradienį nuo 11 iki 15 valandos ekologiškų produktų kavinėje, esančioje Biržuose, Vytauto g. 31.

„Tatulos programos" administratorė Valerija Gražinienė su kavinės vedėja - virėja Rima Rašimavičiene biržiečius antradienį kviečia į ekologiškos produkcijos pristatymą.

Atėjusieji galės degustuoti Pasvalio rajono Ustukių malūno ekologišką ir sveiko maisto produkciją bei V. Stankevičienės įmonės „Saimeta" kepinius.

Pitiškio kaime ūkininkaujantis Vytautas Zurba šiais metais nebeturi vartotojams žinomų lęšių. Tačiau bus galima nusipirkti jo „firminių" virtų pupų ir saldžiųjų žirnių.

Biržietė ūkininkė Laima Lapinskienė džiaugiasi, kad šiemet turi itin gražiai užderėjusių pekino kopūstų ir salierų. Ji tikisi sulaukti ne tik norinčių paragauti jų salotų, bet ir nusipirkti daržovių.

Pasvalietė Vitalija Morkūnienė pristatys morkas. Jos ūkyje yra kelių spalvų ir rūšių morkų - kai kurios tamsios, violetinės, neįprastos spalvos ir skonio, ir kiekviena turi savo vertingų savybių.

Pasvalietis Algirdas Motiečius pristatys medaus ir jo produktų liniją. Galima bus pasivaišinti Kirkilų ūkininko Romualdo Butkevičiaus obuoliais.

Šventės metu bus pristatytas vienintelis Lietuvoje alytiškės Nijolės Kreizienės ūkyje gaminamas šalto spaudimo ekologiškas rapsų aliejus ir linų sėmenys. Lankytojai ir šventės dalyviai bus vaišinami Jadvygos Balvočiūtės užaugintų vaistažolių arbata.

Bus pateikta ir Pabiržėje daržoves auginančių Arūno ir Daivos Giedrikų produkcija, lankytojai galės paragauti Raimundo Grajausko daigintų kviečių.

Pasak V. Gražinienės, atėjusiųjų į pristatymą laukia ir daugiau staigmenų. Tikimasi, kad po šio renginio atsiras daugiau žmonių, kurie norės sveikai gyventi ir vartoti daugiau ekologiškų produktų.

„Netiesa, kad ekologinė produkcija labai brangi. Turguje chemizuoto ūkio morkos kainuoja litą už kilogramą. Ekologinio - po 1,20 - 1,50. Bet jei morkas pirksi didesniais kiekiais, ūkininkas padarys nuolaidą. Mokėsi beveik tiek pat, o vartosi sveiką produktą", - kalbėjo V. Gražinienė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu, kai siautėja gripas, itin svarbu gyventi sveikai ir stiprinti organizmą.

Pasak „Tatulos programos" administratorės, didžiąją dalį ekologiškai užaugintų daržovių ūkininkai parduoda Vilniuje vykstančiose mugėse.

„Tatulos programa" šiuo metu vienija 180 narių. Daugiausia ekologinę produkciją gaminančių ūkių yra Biržų krašte.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-12

2009.11.30

Kirkiliečiai ketina kurti amatų centrą

Kirkilų kaimo bendruomenėje - sujudimas. Rytoj bendruomenės nariams bus pristatytas amatų centro kūrimo ir plėtros projektas.

 

Turistus vaišina blynais ir žuviene

Unikalia gamta ir senosios kaimo mokyklos pastatu besididžiuojantis kaimas jau kelerius metus svarsto, kuo dar galėtų nustebinti į Kirkilus plūstančius turistus. Todėl kartu su seniūnija ir rajono savivaldybe rengia projektą „Biržų rajono amatų centro kūrimas ir plėtra Kirkilų kaime".

Šis sumanymas - ne naujiena nei kaimiečiams, nei Širvėnos seniūnijai. Turistai į kaimą plūsta jau seniai, o sumaniosios kirkilietės jau pabandė juos pavaišinti gardžiais patiekalais.

Bendruomenės namų kiemelyje dažnai buvo galima matyti verdantį žuvienės katilą bei po atviru dangumi kepamus blynus. Svečiai vaišinami ir žolelių arbata, ir karšto vyno taure.

Pagrindinės blynų kepėjos - kirkilietė Diana Šimukėnienė ir kaimyniniuose Šlepščiuose ne taip seniai sodybą nusipirkusi Dalė Petrauskienė.

Bendruomenės pirmininkė Regina Nemanienė pasakojo, jog svečiai labai pamėgę rupiai maltų kvietinių miltų blynus su spirgučiais, žuvienę, kaimišką sūrį ir kitus gardumynus.

Turistų laukdami kaimo vyrai nenuobodžiauja - skuba lydekaičių ir kitų žuvelių gaudyti į Kirkilų karstinius ežerėlius. Blynai taip pat kepami iš savo kaimo ūkininko Laimonto Griciūno išaugintų kviečių. Jei jų pristinga, prašoma netoliese įsikūrusio ūkininko Virginijaus Cibo užaugintų grūdų. Ant blynų užpilama kaimo ūkininkių paruoštų kiaulienos spirgučių ar virtos obuolienės. Regina Nemanienė sakė, jog šeimininkės, tvarkydamos savo gyvulių skerdeną, keletą stiklainių su spirgučiais padeda vasarai, kada į Kirkilus atvyksta daugiausiai turistų.

Paprastai blynai patiekiami ant kaimo sodybose augančių vynuogių lapų. Turistai įsigudrino blynelius susivynioti į lapą ir suvalgyti, žalumynas esą suteikiantis tradiciniam šio krašto patiekalui originalų skonį.

Pagrindinės blynų kepėjos - kirkilietė Diana Šimukėnienė ir kaimyniniuose Šlepščiuose ne taip seniai sodybą nusipirkusi Dalė Petrauskienė.

 

Propaguoja senuosius amatus

Projekte, kuris gruodžio pradžioje bus pateiktas Žemės ūkio ministerijai, numatoma turistams siūlyti ir tikro kaimiško alaus, kurį daryti įsigudrino Antanas Juknevičius. Kirkilietė Aleksandra Kurkauskienė jau seniai garsėja savo sūriais, o bitininkas Romualdas Butkevičius - medumi ir kitais bičių produktais.

Kaime yra ir pakankamai žmonių, galinčių džiuginti ir tradiciniais amatais - kalvyste, medžio drožyba, lipdymu iš molio, audimu, mezgimu. R. Nemanienė gyrė žinomą kalvį Vytą Jarecką, mezgėjas Adolfiną Jakienę, Ireną Šimukėnienę ir kitas. Kirkilietis Jonas Balčiūnas turistams pasiruošęs pasiūlyti iš vytelių pintų dirbinių.

Prie kaimiečių prisijungti pasiruošusi Dvargalių kaimo ūkininkė Kristina Milišiūnienė, namuose slegianti iš avelių pieno gaminamus sūrius bei rūkanti avienos dešreles.

Parodomajame pardavime, pasak bendruomenės pirmininkės, dalyvautų biržietis tautodailininkas Algirdas Butkevičius bei kiti mūsų krašto darbščiarankiai.

Jei projektas būtų priimtas, kirkiliečiai iš Europos Sąjungos fondų galėtų tikėtis apie 600 000 litų. Už juos būtų tvarkomos bendruomenės patalpos, aplinka, senos medinės pastogės vietoje pastatytas naujas statinys, skirtas dirbinius, maisto produktus siūlantiems, jų gamybą demonstruojantiems kaimiečiams. Kieme kirkiliečiai pamūrytų specialią krosnį, kur būtų kepami ne tik blynai, bet ir ruginė duona, bandelės.

Svečiams palinksminti kirkiliečiai paprastai pakviečia muzikantus iš netolimo Juostaviečių kaimo. Jonas ir Genutė Gasparėnai, grojantys saksofonu, akordeonu bei mušamaisiais instrumentais, sulaukia turistų padėkų.

R. Nemanienė džiaugėsi, jog kirkiliečių blynais vaišinosi ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, bet ir svečiai iš Marijampolės, Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Vilkaviškio, Kuršėnų ir kitų miestų bei miestelių.

 

Svajoja apie herbą ar vėliavą

Kirkilų kaimo bendruomenė džiaugiasi sulaukusi savo kraštiečio, verslininko Jono Vanago pagalbos. Kaime sodybą turintis vilnietis bendruomenei padovanojo internetinį ryšį bei sukūrė kaimo internetinę svetainę www.kirkilai.lt Visa bėda, bendruomenė dar neturi kompiuterio.

Minėtasis kraštietis, pasak R. Nemanienės, padeda kaimo muziejėliui rinkti medžiagą apie gimtąjį kaimą. Paaiškėjo įdomus dalykas, jog Kirkilų pavadinimas kilęs iš bajoro Kirkilo pavardės. Išsiaiškinta, jog kaime gyveno Kirkila, kuriam bajoro titulą buvo suteikęs pats grafas Tiškevičius. Minėto bajoro sodybos jau nebėra - jo klėtį prarijusi smegduobė, o gyvenamųjų pastatų vietoje dabar stovi Janulių sodyba. Iki šiol išliko tik graži liepų alėja.

Kirkilų bajoras turėjęs savo herbą ir vėliavą. Tai sužinoję, kaimiečiai išsiaiškino, jog yra ir garsiojo kirkiliečio palikuonė - bajorė Erika Dineikaitė. Į ją bendruomenė kreipėsi, kviesdama ne tik apsilankyti kaime, bet ir prašydama leisti naudotis jos giminės herbu ar jo elementais.

 

Gražina Dagytė
2009-11-28

2009.11.24

Biržų verslo informacijos centrą atiduos Ūkio ministerijai?

Naujai sukurta viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva" ketina apžioti verslo centrus ir inkubatorius, kurių dalininkas yra Ūkio ministerija.

 

Biržų rajono savivaldybė, kartu su Ūkio ministerija esanti Verslo informacijos centro (VIC) dalininkė, šią vasarą gavo pranešimą apie numatomą steigti agentūrą „Eksportuojančioji Lietuva".

Ūkio ministerija savivaldybei pasiūlė artimiausiu metu apsvarstyti Verslo informacijos centro dalininko teisių perėmimą iš Ūkio ministerijos arba savivaldybės dalį perduoti minėtai ministerijai.

Sprendimus dėl Verslo informacijos centro valdymo būtina priimti savivaldybės taryboje. Šis klausimas svarstytas lapkričio 19 dieną vykusiame savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje.

Kolegija nutarė siūlyti savivaldybės administracijai parengto sprendimo projektą dėl savivaldybei priklausančių dalininko teisių Biržų rajono Verslo informacijos centre perleidimo kitam dalininkui - Ūkio ministerijai.

Kaip pranešama šalies žiniasklaidoje, naujai sukurta viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva" „praris" apie 40 verslo informacijos centrų ir 28 verslo inkubatorius. Norintiems pakliūti į šį tinklą reikia dalininkų teises perduoti Ūkio ministerijai.

Aiškinama, kad agentūros „Eksportuojanti Lietuva" tinklo įsteigimas sudarys galimybes iš Europos Sąjungos struktūros fondų gauti lėšų, kuriomis būtų finansuojamos VIC teikiamos viešosios paslaugos verslui.

Dėl įtakos kreipiant būsimas organizacijos lėšas jau prasidėjo smarkūs interesų grupių mūšiai. Apie tai rašo dienraštis „Verslo žinios" publikacijoje „Lietuva kuria verslo banką su filialais".

 

Alfreda Gudienė
2009-11-21

2009.11.17

„Ponoro" alus - tautinio paveldo produktas

„Ponoro" alaus daryklos verdamam „Ponoro bičiulių" bei „Ponoro tradiciniam"alui įteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Pagal pardavimų apimtis „Ponoro" alus yra populiariausias iš tokį sertifikatą turinčių alaus rūšių.

Pasak „Ponoro" daryklos vadovo Gedimino Spalvio, šis sertifikatas įrodo, jog mažosios alaus daryklos gali pasiekti itin aukštus kokybės rezultatus ir atspindėti tikrąjį Lietuvos paveldą.

„Tai svarbus įvertinimas kiekvienam aludariui, nes taip patvirtinama, kad alus verdamas laikantis senųjų tradicijų ir gamybos principų", - sako „Ponoro „ daryklos vadovas Gediminas  Spalvis.

„Sertifikatas yra daugiau įpareigojimas išlaikyti tradicijas, nei duoda realią naudą - jokių mokestinių ar kitų lengvatų jis nesuteikia. Vis dėlto tai svarbus įvertinimas kiekvienam aludariui, nes taip patvirtinama, kad alus verdamas laikantis senųjų tradicijų ir gamybos principų", - sako G. Spalvis.

Pasak bendrovės vadovo, kultūrino paveldo ženklas, („Lithuania Heritage" - angl.) suteikia teisę, kartu ir pareigą eksportuoti lietuvišką produktą ir reprezentuoti Lietuvos aludarystės tradicijas užsienyje.

Tautinio paveldo produkto sertifikatas „Ponoro" daryklai penktadienį įteiktas „Litexpo" parodų rūmuose vykusios Žemės ūkio ministerijos rengtos konferencijos „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės" metu.

Senąsias lietuviško alaus virimo tradicijas puoselėjanti darykla „Ponoras" įkurta 1991 m. Alus šioje darykloje verdamas laikantis senųjų tradicijų, tik iš natūralių žaliavų, kiekvieną alaus rūšį verdant, rauginant ir brandinant atskirai. UAB „Ponoras" priklauso Lietuvos Mažų alaus daryklų asociacijai.

 

Parengta pagal „Aina.lt"
2009-11-17

2009.11.09

Duris atveria nauja parduotuvė

Nors sunkmetis dar nežada greitai trauktis, jam verslas pasiduoti neketina. Ypač jeigu tokios veiklos imasi iniciatyvūs, turintys patirtį žmonės.

Įkurtuvių nuotaikomis gyvena UAB „Progrina", vadovaujama biržiečio Jono Dovidaičio.

Šį pirmadienį duris atvers automobilių detalių parduotuvė, kuri vadinsis bendrovės vardu - PROGRINA.

Nors parduotuvė nauja, tačiau UAB „Progrina" prekyboje - ne naujokė. Jau dešimt metų ši bendrovė užsiima didmenine automobilių detalių prekyba.

„Nutarėme imtis ir mažmeninės prekybos. Anksčiau sandėliuose buvusias prekes klientai galės apžiūrėti parduotuvėje", - apie sumanymą plėsti verslą kalba bendrovės pardavimų vadovas Darius Dovidaitis.

Iki šiol „Progrina" prekes tiekdavo kitoms įmonėms, parduotuvėms. Dabar klientai visa, ko reikia automobiliams ir kitoms transporto priemonėms, galės pamatyti ir įsigyti parduotuvėje. Taip pat čia bus galima norimą prekę užsisakyti.

„Užsakymus stengsimės įvykdyti kuo greičiau - per parą. Užsakymo trukmė, suprantama, priklausys ir nuo pasirinktos prekės - ar ji bus prekybos sandėlyje, ar ją teks vežti iš toliau", - sako J. Dovidaitis.

Naujoje parduotuvėje „Progrina", įsikūrusioje Plento g. 2, Biržuose, klientus pasitiks bendrovės vadovas Jonas Dovidaitis.

Šiuo metu Biržuose prekiaujančiųjų automobilių dalimis netrūksta. Kuo pirkėjams galėtų būti patraukli „Progrina"?

„Kokybe, kaina, gana plačiu prekių pasirinkimu", - vardija įmonės vadovas.

Anot jo, naujoje parduotuvėje autolempučių pasirinkimas bus kone didžiausias visoje Šiaurės Lietuvoje.

Iki šiol UAB „Progrina" dirbo su klientais, esančiais ne tik Panevėžio, bet ir Utenos, Šiaulių apskrityse. Jų poreikiai biržiečiams gerai žinomi.

„Ieškoma kokybiškų prekių už prieinamą kainą. Tai suderinti nėra paprasta, bet mes kol kas galime „įtilpti" į palyginti nedidelę kainą ir aukštą kokybę", - teigia pardavimų vadovas Darius. Anot jo, plečiant verslą tikimasi išlaikyti klientus ir pakviesti naujų.

„Mums kiekvienas klientas labai brangus", - priduria įmonės vadovas, kuris pirmadienį pats stos už prekystalio ir sutiks pirmuosius pirkėjus, užsakovus ar šiaip užsukusius pasidairyti.

UAB „Progrina" vadovas Jonas Dovidaitis pasirengęs parduotuvės klientus konsultuoti, jiems patarti.

Į kokį klientą orientuojasi „Progrina"?

„Mūsų klientu gali būti kiekvienas - prekės nėra kažkokiam išskirtiniam ratui. Stengsimės kiekvienam pasiūlyti pagal poreikius ir galimybes", - sako J. Dovidaitis.

„Yra žmonių, tiesiog „susituokusių" su automobiliais, - visokių ir reikia", - šypsosi Darius, pritardamas bendrovės vadovo žodžiams, kad visi klientai - brangintini.

Naujosios parduotuvės šeimininkai itin pagarbiai šneka ir apie konkurentus. Anot jų, nėra didesnių ar mažesnių konkurentų. „Progrina" galbūt galės pasiūlyti tai, ko nėra kitose parduotuvėse, ir atvirkščiai - ko pirkėjas čia neras ir jei negalės palaukti, turės galimybę ieškoti kitur. „Pirkėjas atsirinks, ko jam reikia", - įsitikinę parduotuvės vadovai.

Jonas ir Darius Dovidaičiai - tėvas ir sūnus. Teisę studijavęs 29-erių Darius prieš kelerius metus pasuko į verslą ir sako dėl to kol kas nesigailintis. Jis su šeima gyvena Vilniuje, tačiau estetiškai atrodanti naujoji parduotuvė Biržuose yra tėvo ir sūnaus darnaus ir sumanaus darbo rezultatas.

Parduotuvė patalpas nuomoja iš „Lietuvos dujų" (Plento g. 2). Nors ji yra tolokai nuo miesto centro, bet tame pačiame rajone yra įsikūrę autoservisai, plovyklos, automobilių techninės apžiūros tarnyba. Klientams parduotuvę rasti nesuku - įėjimas į ją prie pat gatvės (centrinės pastato durys), yra vietos pasistatyti automobiliams.

Naujoji parduotuvė veiklą pradeda akcija - iki Naujųjų metų automobilių lemputės, stabdžių kaladėlės ir tepalai čia bus pardavinėjami didmenine kaina.

„Progrina" dirbs kiekvieną dieną nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais - nuo 9 iki 13 val. Nedarbo diena - sekmadienis. Išsamesnės informacijos galima teirautis telefonu 8~450 35 728.

 

2009-11-07

2009.10.27

Gėlių kainas lems orai

Spalio pabaiga - palankiausias metas Vėlinių žvakes ir gėles  siūlantiems prekybininkams.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turgus žydėjo gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis, kurias prekybininkai siūlė artimųjų kapavietėms papuošti. Dauguma puokštes kuriančių moterų prisipažino, jog Vėlinių metas - pats palankiausias prekybai.

Praėjusį ketvirtadienį pirkėjai buvo kur kas aktyvesni nei anksčiau. Į krepšius jie dėjo ne tik dirbtinių gėlių puokštes, bet ir žiburėlius, rinkosi chrizantemas vazonuose. Gėles auginanti ir jas pardavinėjanti biržietė Vida Misiūnienė sakė, jog prekių esama įvairių tiek pagal kokybę, tiek pagal kainą. Dirbtiniai žiedai kainuoja nuo penkių iki dvidešimties litų. Gyvų gėlių puokščių siūloma nuo penkių litų. Pasak gėlininkės, kol kas populiaresnės gyvos gėlės. Iš dirbtinių labiausiai pageidaujama našlaičių, kainuojančių penkis litus. Pasak pardavėjos Vidos, populiariausios baltos ir violetinės gėlės.

Nors artėjant Vėlinėms turguje pirkėjų daugėja, tačiau prekyba vyksta kol kas vangiau nei prieš metus.

Paklausos nebeturi dideli krepšeliai. Jie nebeperkami ne tik puošti senoms kapavietėms, bet ir laidotuvėms. Eidami į šermenis, pasak V. Misiūnienės, biržiečiai ieško puokščių ar mažų krepšelių. O likusius pinigus, kuriuos būtų atidavę gėlininkams, skiria mirusiojo artimiesiems.

Šiemetines kainas palyginusi su praėjusių metų, V. Misiūnienė sakė, kad 2009 - aisiais prekyba žymiai prastesnė.

Tokiai nuomonei pritarė ir Rinkuškių kaimo šiltnamiuose užaugintas chrizantemas pardavinėjęs vyras. Jei pernai už vazonuose pražydusias gėles prašyta 25 - 30 litų, tai šį rudenį tokios pat gražuolės chrizantemos parduodamos už 4 - 12 litukų.

Pardavėja Virginija Valaškevičienė teigė, jog vis populiaresnės darosi nebrangios dirbtinių gėlių puokštelės, už kurias prašoma nuo 0,50 iki 3,50 litų. Ir žvakučių pageidaujama kuo pigesnių. Turgaus prekybininkai už žvakes pageidavo gauti nuo 1,50 iki 20 litų.

Visi pardavėjai sutarė, jog spalio paskutinių dienų prekių kainas nulems orai. Jei bus šilta, žmonės pageidaus gyvų gėlių, jei atšals - populiaresni taps „plastmasiniai" žiedai.

 

Gražina Dagytė
2009-10-24

2009.10.22

Tarptautinė afera - ir ant biržietiškų padėklų

Latvijos biudžetui 3 mln. eurų žalą padarę mokesčių grobstytojai pridėtinės vertės mokesčio „plovimo" nusikalstamą schemą bandė diegti ir Lietuvoje. Redakcijos žiniomis, viena fiktyviais sandoriais įtariama įmonė Biržų rajone gamino medinius padėklus ir geologiniame draustinyje ketino užkurti anglių katilus.

 

Grobstymo „karuselė"

Panevėžio ir Šiaulių apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - AVMI) išaiškino tarptautinę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemą, vadinamą „karusele".

Kaip praneša Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje šią schemą įgyvendino Latvijos piliečių grupė. Sukčių tikslas - grobstyti PVM iš mūsų ir Latvijos valstybių biudžetų.

Praėjusių metų pavasarį „Šiaurės rytai" rašė apie Latvijos verslininkų ketinimus geologiniame draustinyje Tabokinės kaime užsiimti anglių gamyba.

Lietuvos ir Latvijos mokesčių administratoriai bendradarbiaudami nustatė, kad grupuotė Latvijos biudžetui padarė 3 mln. eurų žalą, o iš Lietuvos biudžeto jau planavo pasisavinti apie 100 tūkstančių litų.

Nustatyta, kad nusikalstamą schemą pradėjo įgyvendinti netoli Lietuvos pasienio esančiame Latvijos miestelyje gyvenanti kaimyninės šalies piliečių grupė. Šie žmonės buvo įkūrę arba perpirkę keliolika Lietuvos įmonių. Taip pat buvo įsteigta po kelias įmones Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje.

AVMI duomenimis, visoms šioms įmonėms vadovavo tie patys minėtos grupuotės atstovai arba jų šeimų nariai. Kai kurių kompanijų vadovais buvo „įdarbinti" benamiai ir asocialūs asmenys.

 

Imitavo veiklą

Visos įmonės imitavo veiklą, neva jos tarpusavyje prekiauja statybinėmis medžiagomis. Tariamų sandorių grandinė prasidėdavo Latvijoje nuo nerandamos bei deklaracijų neteikiančios „priedangos" įmonės. Toliau ši fiktyvių sandorių grandinė iš Latvijos persikeldavo į Lietuvą. Būdavo nurodoma, kad Latvijos įmonė pardavė prekes Lietuvos įmonėms ir dėl to pateikdavo prašymus Latvijoje grąžinti iš biudžeto PVM.

Klaidinant mokesčių inspektorius Lietuvoje buvo imituojami neva iš Latvijos „įsigytų" prekių perpardavimai kitoms Latvijos ir Estijos kompanijoms. Pastarosioms vadovavo gerai pažįstami tos pačios grupuotės nariai.

Mokesčių inspektoriai nustatė, kad minėtoje PVM sukčiavimo schemoje iš tikro nebuvo nei prekių, nei pinigų „judėjimo". Už tariamas prekes mūsų šalies įmonės su Latvijos ar Estijos įmonėmis neva atsiskaitydavo tarpusavio užskaitomis.

Šioje PVM grobstymo schemoje dalyvavę dvi Šiauliuose registruotos įmonės į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašydavo neteisingus duomenis ir užsipajamuodavo prekes, kurių negavo. Taip jos sudarė sąlygas Latvijos įmonėms susigrąžinti iš biudžeto beveik 4 milijonus eurų.

Šios įmonės, sudarę priedangą grobstytojams, buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Latvijos piliečiai dar kartą bandė tęsti nusikalstamą veiklą ir įregistruoti savo įmones, tačiau tam sutrukdė Lietuvos mokesčių administratorius, jau žinodamas apie įmonių priklausymą minėtai grupuotei.

 

Biržuose - fiktyvūs sandoriai

Pasak Panevėžio AVMI viršininko Aldo Skvarnavičiaus, jei Šiaulių apskrityje įmonės buvo įsteigtos tam, kad praplėstų „karuselę", tai Biržų rajone įregistruota įmonė vykdė realią veiklą ir kartu sudarinėjo fiktyvius sandorius. Kai Latvijos mokesčių pareigūnai sustabdė neteisėtą PVM susigrąžinimą Latvijoje, schemos organizatoriai pabandė tą padaryti per Biržų įmonę.

Iš Lietuvos biudžeto ketinta susigrąžinti beveik 100 tūkstančių litų PVM, tačiau tam kelią užkirto mokesčių inspektoriai.

„Mes jau žinojome, kad Biržų rajono įmonė priklauso tai pačiai grupuotei. Už bandymą sukčiauti ji sulaukė sankcijų - po atlikto patikrinimo jai papildomai priskaičiuota per 130 tūkst. litų mokesčių ir baudų", - sako Panevėžio AVMI viršininkas.

Redakcijos žiniomis, dėl sankcijų šiuo metu vyksta mokestiniai ginčai.

Preliminariniais duomenimis, su tarptautine mokesčių grobstymo schema gali būti siejama įmonė „VALT L. T. D"

2008 metų pavasarį apie šią įmonę rašė „Šiaurės rytai", reagavę į Latvijos verslininkų ketinimus geologiniame draustinyje Tabokinės kaime užsiimti anglių gamyba. Tuo metu įmonė buvo registruota Biržuose, J. Janonio g. 5. Jos savininkams priklausė ir Bliūdžiuose (Nemunėlio Radviliškio seniūnija) esanti lentpjūvė, užsiimanti medinių padėklų gamyba.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-22

2009.10.21

Laikinai apribojo jautienos tiekimą

Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnyba nuo šių metų spalio 20 dienos laikinai apriboja mėsos produkcijos iš Argentinos, Brazilijos, Lietuvos ir Vokietijos importą į Rusiją.

Tokį sprendimą tarnyba priėmė, kai po tyrimų buvo rasta uždraustų ir kenksmingų medžiagų gyvulinės kilmės produkcijoje.

Į Rusiją bus draudžiama importuoti jautieną iš vienos Lietuvos įmonės - UAB „Agaras". To priežastis - mėsoje rasta listerijų.

Listerijos yra bakterijos, sukeliančios infekcines žmonių ir gyvūnų ligas.

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas patvirtino, kad sprendimas riboti jautienos pardavimus į Rusiją priimtas.

„Lietuvoje esančioje laboratorijoje mėsa tiriama nuolat, tačiau čia listerijų nebuvo rasta. Kodėl jų buvo rasta Rusijoje esančioje laboratorijoje, nežinau", - svarstė A. Rinkūnas.

Tarnybos vadovas mano, kad pateikus įrodymus, jog mėsa tiriama nuolat ir Lietuvoje esančioje laboratorijoje bakterijų nenustatyta, po 1 - 2 savaičių apribojimai turėtų būti panaikinti.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-20

 

2009.10.20

Įžuvino vandens telkinius

Biržų rajono vandens telkiniai - Širvėnos, Kilučių ir Ruoliškio ežerai bei Nemunėlio upė - praturtėjo paaugintais lynais ir lydekaitėmis.

 

Praėjusį antradienį į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) Biržų skyriaus nuomojamus vandenis buvo prileista paaugintų žuvelių - 23 kg lynų ir 80 kg lydekaičių. Jas iš UAB „Armolė", įsikūrusios Molėtų rajono Arnionių kaime, atvežė „Nemunėlio" medžiotojų būrelio vadovas Valdas Šukevičius.

Gyvąjį mūsų ežerų ir upių turtą Biržuose pasitiko keletas draugijos narių, padėjusių įžuvinti vandens telkinius. Dvidešimt trys kilogramai paaugintų lynų buvo nuvežti į Gulbinų ežerą. Daugiausiai paaugintų lydekaičių suleista į Širvėną - 40,5 kg. Kilučių ežeras praturtėjo 13 kg, Ruoliškio ežeras 2,5 kg, Nemunėlio upė - 24 kg lydekaičių.

Už visas šias žuvis MŽD Biržų skyrius bendrovei sumokėjo 1800 litų.

Praėjusiais metais į visus minėtus telkinius buvo įleista 150 kg lydekaičių.

Konstantinas Galvelis į Širvėnos ežerą suleido 40,5 kg paaugintų lydekaičių.

MŽD Biržų skyriaus medžioklės žinovė Renata Kaminskienė džiaugėsi, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai atsižvelgė į biržiečių prašymą. MŽD Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Galvelis praėjusį pavasarį Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus specialistams pateikė prašymą vietoje numatytų įžuvinti lynų ir lydekų lervučių leisti nuomojamus telkinius įžuvinti paaugintomis arba šiųmetėmis lydekaitėmis, šiųmetukais arba dvivasariais lynais, tikintis, kad jų užauginimo procentas bus žymiai didesnis. K. Galvelis tada sakė, jog paprastai dauguma lervučių žūva - jos tampa didesnių žuvų maistu ir išgyvena tik keli procentai įžuvintų lervučių.

Praėjusį balandį MŽD Biržų skyrius sulaukė Aplinkos ministerijos rašto, kuriame sutinkama, kad Biržų skyriui priklausantys vandens telkiniai būtų įžuvinti paaugintomis žuvelėmis.

Dabar svarstoma, ar į Širvėnos ežerą nevertėtų įleisti plačiakakčių arba baltųjų amūrų, mintančių tik žolėmis.

K. Galvelis tikisi sulaukti ir visų biržiečių palaikymo - pagalbos kaupiant lėšas šioms retoms žuvims pirkti. Dėl to prašoma žmones 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio skirti MŽD Biržų skyriui.

K. Galvelis „Šiaurės rytams" sakė, jog ateityje planuojama griežčiau kovoti su brakonieriais. Dėl to vandens telkiniuose bus vykdomi reidai. Tikrinimą ypatingai sustiprinti ketinama nuo sausio pirmosios, kai dėl lydekų neršto jų nebebus galima gaudyti.

 

Gražina Dagytė
2009-10-17

2009.10.19

Pilį restauruoja alkani darbininkai

Milijoninius konkursus laiminti restauracijos įmonė „Agluona" jau tris mėnesius nemoka žmonėms atlyginimų.

 

Pinigų neduoda Lichtenšteinas, savivaldybė ar A. Demenis?

Biržų akcinėje restauravimo bendrovėje „Agluona" nuotaika slogi. Tris mėnesius algų negaunantys statybininkai liūdni ir pikti. Įmonėje kalbama, kad kai kurie darbininkai duonai pinigų skolinasi iš direktoriaus Aleksandro Demenio.

Žmones kankina ne tik pinigų stygius, bet ir nežinomybė.

Nors šalia restauruojamo pilies pastato esantys stendai pristato projekto finansinius rėmėjus, bet darbus apliekantys „Agluonos" įmonės darbininkai atlyginimų negauna jau tris mėnesius.

Pilį restauruojantys statybininkai sako nesuprantantys, kokios bėdos prispaudė įmonę, gaunančią milijoninius valstybės ir savivaldybės užsakymus.

Žmonės norėtų, kad jiems kas nors paaiškintų, dėl kokių priežasčių jie turi dirbti veltui. Gal pinigų Lietuvai neduoda Lichtenšteinas, Islandija ir Norvegija, kurios, kaip skelbia stendas prie pilies, remia Europos ekonominės erdvės projektą ? O gal šiuos pinigus gaunanti savivaldybė naudoja juos savo skoloms dengti?

Kodėl, pasak darbininkų, pinigų negauna ir tie, kurių įdarbinimą finansuoja Darbo birža? Jiems įdomu, kodėl kartu prie pilies dirbantys „Biržų rangos" statybininkai atlyginimus gauna laiku.

 

Kamuoja nemiga ir pinigų stygius

„Agluonos" direktorius Aleksandras Demenis sako tokios sunkios situacijos jo įmonė dar nepatyrusi.

„Pirmi metai tokie - net Gedimino Vagnoriaus laikais nėra taip buvę. Pinigai uždirbti, o jų nėra", - kalbėjo įmonės vadovas.

Jis neneigė, jog kai kuriems darbininkams šiek tiek asmeniškai paskolinantis, bet tokiu būdu negalintis išspręsti žmonių problemų.

Ar alkani ir pikti statybininkai gali kokybiškai dirbti Biržų reprezentaciniame objekte - pilyje?

„Jei aš tuos pinigus gimdyčiau, tai ir išmokėčiau", - karščiavosi direktorius, išgirdęs apie nepatenkintus darbininkus, ir tikino, jog su žmonėmis jis kalbasi ir kasdien jiems aiškina apie įmonės padėtį.

Įmonės vadovas tvirtino, jog visais laikais žmonės jam esą būdavę svarbiausi. Jei užklupdavęs sunkesnis metas, įmonė mokesčius vėliau mokėdavusi, tačiau atlyginimus darbininkai gaudavę.

O dabar štai atėjęs laikas, kai katastrofiškai trūksta apyvartinių lėšų, kaupiasi skolos už statybines medžiagas, nėra už ką sumokėti mokesčių. Kadangi bendrovė pinigus turi gauti už valstybinius užsakymus, pridėtinės vertės mokestis atidedamas, tačiau „Sodrai" mokėti reikia.

„Kiek pinigų patenka į sąskaitą, tiek „Sodra" nusirašo", - aiškina į įmonę trumpam užsukęs besigydantis vyriausiasis buhalteris Edmundas Keršinskas.

Pasak direktoriaus, taip pradingstantys ir Darbo biržos pervedami pinigai. Nors atlyginimai priskaičiuojami tik popieriuje, mokestį „Sodrai" sumokėti privalu.

„Nebegaliu miegoti, penktą valandą jau apie darbą ir skolas galvoju", - prisipažino įmonės vadovas.

Darbininkai uždirbantys nedaug - apie 900 litų „į rankas".

Dabar „Agluona" su partnere - bendrove „Biržų ranga" dirba prie pilies ir jos viduje.

Kodėl tame pačiame objekte dirbanti „Biržų ranga" atlyginimus sugeba išmokėti, A. Demenis sako nežinantis.

„Gal jie iš anksčiau turi lėšų susikaupę?" - garsiai svarstė.

Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) programą remiamų pilies tvarkymo darbų sąmata - 1,2 mln. Lt. Bendrovės „Biržų ranga" atliekamų darbų vertė - apie 270 tūkst. Lt.

A. Demenis teigė, kad „Agluonai" už aikštės darbus 212 tūkstančių litų skolinga valstybės įmonė „Lietuvos paminklai". Už pilies išorės ir vidaus remonto darbus Biržų rajono savivaldybė „Agluonai" nepervedė 466 tūkstančių litų.

Direktoriaus manymu, gali būti, jog savivaldybė tų pinigų negauna iš Finansų ministerijos.

„Norvegai gal perveda, tačiau tokiu sunkmečiu Finansų ministerija gal tuos pinigus kitur naudoja?" - abejojo A. Demenis.

„Vienu žodžiu, gyvename labai blogai. Turime uždirbtų pinigų, bet jie - tik popieriuose", - reziumavo bendrovės „Agluona" direktorius A. Demenis.

 

Problemos - įmonėje?

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė teigė, kad EEE programos lėšomis savivaldybė finansinių skylių tikrai nelopo. Anot direktorės, „Agluonai" lėšų pervedimas už pilyje atliktus darbus nevėluoja. Įmonė gavusi netgi avansą.

Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė teigė, kad Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) pateikti du mokėjimo prašymai už „Agluonos" atliktus darbus pilyje. Jų suma - 450 tūkst. Lt.

Teigti, jog CPVA vėluoja projektą vykdančiai Biržų savivaldybei pervesti pinigus, anot Z. Marcinkevičiūtės, tikrai negalima. Pagal sutartyje numatytas sąlygas pinigai turi būti pervedami per 3 mėnesius nuo atliktų darbų.

Pasak Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjos, nuo mokėjimų prašymo pateikimo agentūrai praėjo labai nedaug laiko. Vienas iš jų pateiktas rugsėjo 4, kitas - spalio 9 dieną.

Iš CPVA pinigus gavusi savivaldybė privalo per penkias dienas juos pervesti įmonei.

Savivaldybės duomenimis, rugpjūčio mėnesį „Agluona" prašė pinigų avansu. Jų prašymas patenkintas - rugsėjo mėnesį bendrovei pervesta 172 tūkstančiai litų.

„Dėl projekto finansavimo jokių problemų nėra. Konkurse dalyvaudama įmonė visas sąlygas žinojo", - kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė P. Prašmantienė.

Savivaldybėje manoma, kad apyvartinių lėšų trūkumas „Agluoną" ištiko negavus banko paskolos.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-17

2009.10.12

Lietuviški produktai - su antibiotikų prieskoniu

Pagaliau atvirai prakalbome apie antibiotikų, kenksmingų likučių - pesticidų, sunkiųjų metalų likučius mėsos ir pieno produktuose. Valgydami lietuviškus produktus vis manėme, kad jie sveikesni. Tačiau rusų atsisakymas pirkti mūsiškius pieno produktus privertė atidžiau pažvelgti, kas yra ant mūsų stalo.

 

Sustabdė pieno produktų eksportą

UAB „MGL Baltija" (Medeikių pieninėje) rugsėjo viduryje apsilankę rusų maisto ir veterinarijos inspektoriai daug kam kėlė nusistebėjimą, o vietiniams kolegoms jų vizitas atrodė tarsi iššūkis.

Praėjus vos dienai kitai po šios viešnagės, šalies žiniasklaidoje pratrūko pranešimai, kad Rusijos Federacija laikinai pristabdė „MGL Baltija", „Pasvalio sūrių", „Rokiškio sūrio", Šilutės „Rambyno" įmonių kai kurių pieno produktų eksportą dėl juose rastų kenksmingų medžiagų likučių.

Pasak inspektorės R. Stanevičienės, antibiotikų rasta „MGL Baltija" produkcijoje.

Biržų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja inspektorė Rasa Stanevičienė teigė, kad UAB „MGL Baltija" eksportuotoje vienoje pieno miltelių permato partijoje rado tetraciklino grupės antibiotikų. Pasak inspektorės, likučių kiekis labai mažas - vos 2,5 mikrogramo sauso produkto kilograme. „Pagal Rusijos Federacijos reikalavimus, pieno produktuose išvis neleistini tetraciklino antibiotikų grupės likučiai. To privalo siekti ir mūsų šalies pieno perdirbėjai," - pabrėžė pareigūnė.

 

Prasmuko neištirta produktų partija

Kokios priežastys lėmė antibiotikų liekanas pieno produktuose? Į tą klausimą ieškojo atsakymo bendrovėje „MGL Baltija" nuodugnų patikrinimą surengę rajono maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Tarsi surado esminį trūkumą - bendrovės savo laboratorijoje kasdien tikrina atvežamo žaliavinio pieno kokybę, bet pagal skirtingus testus. Vieną dieną nustatinėja penicilino, kitą tetraciklino grupės antibiotikų likučius. Pagaminto produkto partija, kuri užkliuvo rusams, įmonės nebuvo ištirta būtent dėl tetraciklino grupės antibiotikų likučių.

„Bendrovė bijo prarasti pieno produktų eksporto rinką, imasi priemonių jų kokybei užtikrinti. Jei randa kenksmingų medžiagų pėdsakų, visą žaliavinio pieno kiekį grąžina gamintojui. Įmonė tirs kiekvieną pagamintų produktų partiją visais atžvilgiais," - sakė R. Stanevičienė.

Priežastys - ūkiuose

Pasak inspektorės, tikrosios inhibitorinių medžiagų atsiradimo pieno produktuose priežastys - pieno ūkiuose. Tai rodo pieno supirkimo punktuose gaunami valstybinės įmonės „Pieno tyrimai" pranešimai apie pieno gamintojų parduodamo pieno mėginiuose randamas inhibitorines medžiagas.

Šiuo metu dėl antibiotikų likučių pienas nesuperkamas iš 3, o nuo metų pradžios pretenzijos dėl nekokybiško pieno pareikštos 25 gamintojams.

Kai per tris mėnesius du kartus piene randama inhibitorinių medžiagų, pieno supirkimas 15 dienų nutraukiamas.

Privalomieji tyrimai atliekami 2 kartus per 3 mėnesius.

 

Mėginiuose kenksmingų medžiagų nerasta

Pasak vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Mindaugo Šulnio, gyvulininkystės ūkiuose gyvuliams gydyti bei profilaktikai naudojami įvairūs veterinariniai medikamentai ir preparatai. Gyvulių susirgimai ir gydymas žymimas žurnaluose, kuriuos kaskart tikrina inspektoriai.

Pagal sudarytas programas veterinarijos specialistai kas mėnesį ima mėginius ir siunčia juos ištirti. Pagal tai galima atsekti, kokiame ūkyje kokie vaistai naudoti, jei gyvulių laikytojas to nepripažintų.

„Skerdyklose vykdoma kenksmingų medžiagų liekanų paskerstų gyvulių skerdienoje kontrolė, imami kraujo, šlapimo, raumenų, subproduktų mėginiai. Mes imame pasirinktinai kraujo ir šlapimo mėginius iš gyvulių, laikomų ūkiuose. Jie ištiriami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute," - pasakojo pareigūnas.

Šiais metais gautas limitas ištirti 40, tyrimams pateikta per 20 tokių mėginių. Tačiau ištirtuose kenksmingų sveikatai medžiagų nerasta.

 

Sergančioms karvėms - antibiotikai

Ūkiuose nemažai tešmenų uždegimais sergančių karvių. Apie karvės susirgimą signalizuoja piene padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. „Sergančias karves reikėtų bent atskirti nuo bandos, melžti atskirai, o pieną išpilti į mėšlidę, nes jis netinkamas net gyvuliams šerti. Mastitu sergančios karvės gydomos antibiotikais. Po jų naudojimo labai svarbu išlaukti, kol iš pieno pasišalina antibiotikų likučiai," - sako Rasa Stanevičienė.

Inspektorės žodžiais, ūkininkai piktinasi žemomis pieno supirkimo kainomis, bet tai neatleidžia jų nuo atsakomybės už parduodamo pieno kokybę.

Susirgimo atvejais būtina kviesti veterinarijos gydytoją. Jei paaiškėtų, kad ligos sukėlėjas yra auksinis stafilokokas, tai sergančios karvės gydyti neapsimokės. Parankiausias kelias tokį gyvulį likviduoti.

Veterinarijos specialistų pastebėjimu, mūsų rajonas ypatingas tuo, kad daug pieno gamintojų - net 1230, jie laiko 8859 melžiamas karves. Rajone veikia 74 pieno supirkimo punktai, 73 ūkininkai parduoda pieną tiesiogiai iš ūkio šaldytuvų. Tai turi įtakos pieno kokybei.

 

Griežtinama vaistų vartojimo kontrolė

Pasak Mindaugo Šulnio, nuo rugsėjo 28 d. tikrinamos visos didmeninės vaistų prekybos įmonės, kurios privalo pateikti duomenis apie antibakterinių medžiagų pardavimus ūkininkams bei vaistinėms. Rajono maisto ir veterinarijos tarnyba šiuos duomenis gauna per apskritį.

„Mes pasirinktinai patikrinsime privačius veterinarijos gydytojus, ūkius, vaistines, kaip parduoti vaistai, kaip jie panaudoti, ar įtraukti į apskaitą. Ūkininkams bus sunkiau teisintis, girdi, aš nieko nedariau, galvijams vaistų nevartojau," - pažymėjo Mindaugas Šulnis.

Mėsos, pieno produktai su inhibitorinių medžiagų liekanomis kenksmingi mūsų sveikatai. Vartojant tokius produktus, pakinta virškinamojo trakto normalios mikrofloros sudėtis, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų, kurių neveikia gydymui skiriami preparatai. Silpnėja žmogaus imuninė sistema, organizmas darosi neatsparus alerginiams ir kitiems susirgimams.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-10-08

2009.10.05

Turguje - rudeninės avietės

Nors praėjusį ketvirtadienį pūtė žvarbokas rudeninis vėjas ir lynojo, Biržų turguje kvepėjo ant prekystalių geltonuojančios ir raudonuojančios aviečių uogos, žemuogės.

 

Marmakiškių kaimo gyventoja Nijolė Sindriūnienė pasakojo sukultūrintų aviečių daigą turguje įsigijusi prieš šešerius metus. Dabar uogakrūmių „pulkelis" pagausėjęs ir labiausiai, sako, vilioja anūkus.

N. Sindriūnienė teigė, jog avietės dauginasi lėtai, kiekvienas kelmelis kasmet dovanoja tik po vieną ar dvi atžalas. Užtat didelių, kvapnių, sultingų uogų sulaukiama net porą sykių - birželio ir rugsėjo mėnesiais.

Pasak Nijolės, didelės uogos nuo prekystalio dingsta pirmos. Už vieną indelį uogų augintoja prašanti penkių litų. Pirkėjams jų atvežanti nedaug - tik tiek, kiek lieka nuo šeimos stalo.

Avietės dera iki pat šalnų. Pasak N. Sindriūnienės, pirmojo silpno šaltuko avietės nebijo, bet jei termometro stulpelis nukrenta iki penkių - šešių laipsnių, uogakrūmius įveikia.

N. Sindriūnienė prisipažino, jog labai smagu rudenį pasiskinti ne tik kvapnių aviečių, bet ir žemuogių.

N. Sindriūnienė prisipažino, jog išėjus į sodą rudenį smagu pasiskinti ne tik kvapnių aviečių, bet ir žemuogių. Šios uogos taip pat dera prie Šilų miško įsikūrusių Sindriūnų sodyboje. Pasak moters, visą vasarą ir rudenį uogas nokinantys žemuogių kelmeliai, skirtingai negu braškių, neleidžia ūsų - dauginasi sėklomis.

N. Sindriūnienė pastebėjo, jog geltonos spalvos avietės ar žemuogės nėra išvaizdžios, bet daug saldesnės nei raudonosios.

Ne vienas biržietis stabtelėdavo pasigrožėti ir iš kaimyninio Pasvalio rajono Gegobrostų kaimo į Biržų turgų atvežtomis avietėmis. Pasvalietė Lina Jasėnienė pasakojo, jog šias avietes tinka ne tik valgyti šviežias. Gardžios jos ir šaldytos. Taip pat verta virti uogienę ar spausti sultis.

Norintiems savo sode turėti tokių aviečių, ponia Lina siūlė pabendrauti su vaismedžius ir uogakrūmius tolėliau pardavinėjančiu jos draugu Valdu Eidimtu, kuris ir esąs privataus medelyno savininkas.

Sodininkas Valdas paaiškino, kaip reikia prižiūrėti avietes. Pasak vyro, Poranna Rosa (geltonos spalvos) ir Polana (raudonos spalvos) veislių sodinukais rūpintis nesudėtinga. Jų nereikia papildomai tręšti, o šakos net linksta nuo uogų, kurios džiugina iki pat lapkričio pirmosios.

 

Gražina Dagytė
2009-10-03

2009.09.30

Kaimo parduotuvėse daugiau netvarkos

Rugsėjį rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai dažniau pasirodo kaimo parduotuvėse. Netikėtai užkluptos pardavėjos nespėja pašalinti ar paslėpti pažeidimų.

Apie tai „Šiaurės rytus" informavo tarnybos maisto specialistė - inspektorė Vita Žalebinaitė.

Alei Pocienei priklausančioje Germaniškio kaimo parduotuvėje prekiauta kepta duona be etikečių. Savininkė aiškino, kad tą duoną užsisakę vietos mokiniai, jos parūpinusi iš Biržų, o šie jos nenupirkę. Vištienos ketvirčiai užsisakomi didelėmis pakuotėmis po 10 kg. Paskui tos pakuotės ardomos, produktai, perdedami į polietileno maišelius mažesniais kiekiais, lieka be jokios informacijos pirkėjams.

„Negalima nei kiaušinių, nei paukštienos, nei žuvies perfasuoti tose pačiose parduotuvės patalpose, kur nėra tam sąlygų. Kam imti didelėmis pakuotėmis, jei yra mažesnių? Tikriausiai didelėmis pakuotėmis produktai pigesni," - atkreipė dėmesį inspektorė.

Inspektorė V. Žalebinaitė teigia, kad netvarkingų parduotuvių savininkės nubaustos.

 

Parduotuvėje rasta apgedusių pomidorų, apie kuriuos zujo spiečiai muselių. Laboratorijoje nepatikrinta naudojamo vandens kokybė.

Jūratės Kiburienės parduotuvėje Kvetkų kaime pieno produktų šaldytuve 11 laipsnių temperatūra - per aukšta. „Galbūt negerai nustatytas šaldytuvo darbo režimas ar per daug jame prikrauta produktų, o gal reikia kviesti meistrą," - samprotavo specialistė.

Tikrintojai rado 1,5 kg nefasuotų saldainių ir sausainių, kuriems pasibaigęs realizacijos terminas. Taip pat į polietileno maišelius sudėtų kiaulių galvų, kojų be etikečių, neaiški jų kilmė, nebuvo jokios informacijos pirkėjams. Pasenusius ir neaiškios kilmės produktus teko išimti iš prekybos.

Gytės Markutienės Parovėjos kaimo parduotuvėje tikrintojams užkliuvo nepatenkinama patalpų būklė. Prekybos salėje išgriauta ir nesumūryta pertvara, sanitariniame mazge netvarkingas tualetas, nusilupę nuo sienų dažai. Parduotuvėje neatliktas vidaus auditas, nepatikrinta laboratorijoje naudojamo vandens kokybė.

Inspektorė Vita Žalebinaitė patvirtino, jog buvo iškviestos pasiaiškinti minėtų parduotuvių savininkės. Jos nubaustos minimalia 60 Lt bauda ir įpareigotos pašalinti trūkumus.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-09-29

2009.09.28

Ruduo dar žydi astrais

Biržų turguje tolstančios vasaros šiluma alsuoja paskutiniai astrai. Netrukus čia karaliaus tik chrizantemos ir našlaitės.

 

„Aš nuskinsiu žiedą, puikų astro žiedą..." - nostalgiškai skamba paminklo papėdėje sėdinčio vienišo armonikieriaus daina. Ištikimiausias jo klausytojas - poetas Julisius, nuo gimtos žemės į aukštybes pakeltas, akmeniniais sparnais mosuojantis atsisveikinančių paukščių virtinėms...

Rudenišką liūdesį sklaido samanų garbanėlėmis apsikaišęs spanguolynų raudonis, Biržų turgavietėn atkeliavęs iš tikrų lietuviškų ir Latvijos pelkių. Prie jų glaudžiasi ypatingos „bordinės" spalvos raudonviršiai, galvas nulenkę prieš paskutinius grybautojus ir artėjantį gruodą...

„Turguje aš jau 20 metų. Kai tik išėjau į pensiją, tai visą laiką gėlėmis ir krepšeliais prekiauju,“ - noriai šneka Eleonora Medvedeva, buvusi „Siūlo“ fabriko buhalterė. 

Nuotaiką skaidrina rausvais astrais nukrautas prekystalis ir juos siūlančios prekiautojos šypsena. Nors nesinori tikėti, moteris sako, kad jai jau 78 - eri.

„Turguje aš jau 20 metų. Kai tik išėjau į pensiją, tai visą laiką gėlėmis ir krepšeliais prekiauju," - noriai šneka Eleonora Medvedeva, buvusi „Siūlo" fabriko buhalterė.

Jos sodas esantis Astrave, tačiau į jį sako pati nebeužsukanti.

„Tėvas (Eleonoros bendraamžis vyras Nikolajus - red.) ten kiekvieną kampelį prikaišiojęs gėlių. Jis visą laiką sode, o aš - po turgų ir po namus," - kalba moteris. Giria sodo kaimynus - nuostabią Naričių šeimą.

Anksčiau sode rožynus puoselėję Medvedevai jų atsisakė, kai žiedus, anot ponios Eleonoros, ėmė „skolintis" po svetimas valdas keliaujantys vagišiai.

„Tai gal ta krizė į Biržus dar ateis - dabar tai tikrai jos nėra," - sako optimistiškai nusiteikusi moteris. Ji pati niekada negalėtų rankų sudėjusi namie sėdėti - tai ne jos būdui. Eleonora labai nemėgsta pavyduolių, kurių visais laikais nestinga. O pats didžiausias jos ir vyro turtas - vienturtė dukra bei jos šeima.

„Turime vieną dukrą, vieną žentą ir vieną anūką Paulių. Jis dabar su tėvu Norvegijoje dirba," - pasakoja ponia Eleonora, į puokštes dėliodama rausvažiedžius astrus.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-26

2009.09.22

ŠR klausimas

Ko sunkmečiu atsisako verslo įmonių vadovai?

TŪB „Rinkuškiai" bendrasavininkis, valdybos pirmininkas Rimantas Čygas:

- Pirmiausiai mažinome išlaidas reklamai, stengiamės atsisakyti ir kitų dalykų, be kurių įmonė galėtų išgyventi.

Sunkmečiu tenka daugiau skaičiuoti.

Viską skaičiuojame, pasveriame ne tik įmonės veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Tą daryti būtina. Be abejo, optimizuojant įmonės sąnaudas reikia būti itin atidiems, kad neperžengtum ribos, už kurios pasitvirtina liaudies išmintis apie du kartus mokantį šykštuolį. Tad derėdamiesi dėl pigesnės žaliavos ar gamybos priemonių visada žiūrime, kad nenukentėtų produkto kokybė.

Palyginus su praėjusiais metais, mūsų įmonės apyvarta nekrito, tačiau tai pasiekėme ne alaus dėka. Pardavimų apimtį didinome prekiaudami vaisvandeniais, mineraliniu bei negazuotu stalo vandeniu.

 

 

UAB „Briedis ir partneriai" direktorius Vytautas Briedis:

- Tenka taupyti daugybės dalykų sąskaita. Pavyzdžiui, jei anksčiau kasmet 2 tūkstančius litų planuodavome išleisti įmonės reklamai (kalendoriams, laikraštukui ar pan.), dabar to atsisakome. Įmonėje nebeprenumeruojame spaudos leidinių. Taupome elektrą, naktimis nebeuždegame reklaminių skydų, kurių mūsų įmonėje yra tikrai nemažai. Eidami pietauti visada išjungiame šviesas ir prietaisus.

Sumažinau ir savo asmenines išlaidas, stengiuosi taupyti anksčiau „lengva ranka" leistus pinigus, atsisakyti nebūtinų pirkinių.

Nemažiname darbuotojų atlyginimų, nes išsaugoti žmones yra pagrindinis mūsų uždavinys. Neiname ir nemokamų atostogų, nes tokią priemonę taikyti gali tik biudžetinės įstaigos, kurių darbuotojų atlyginimai nepriklauso nuo konkretaus atlikto darbo.

Įmonėje jaučiame klientų mažėjimą, kurie taip pat stengiasi taupyti. Tenka išleisti iš esmės nesutvarkytus automobilius, nors tam lyg ir neturėtume teisės. Tačiau ką daryti, jei mašinos savininkas prašo ją sutaisyti tik tiek, kad galėtų važiuoti - didesnėms investicijoms dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo jis paprasčiausiai neturi pinigų.

Pabaigoje ironiškas pastebėjimas apie sunkmetį, lėšų taupymą ir žadamas verslo gaivinimo idėjas - Biržuose pasirodė seniai matytas bokštinis kranas, kuris renčia naują Darbo biržos pastatą.

 

 

UAB „Ponoras" direktorius Gediminas Spalvis:

- Taupydami atsisakome daug ko. Stengiamės automobiliais nevažinėti be reikalo, kontroliuojame telefoninių pokalbių sąskaitas. Darbuotojų atlyginimai sumažinti 10 procentų, žmonėms stengiamės duoti papildomų darbų.

Asmeniniame gyvenime taip pat tenka taupyti - stengiuosi rečiau užsukti į parduotuves ir apriboti nebūtinų prekių įsigijimą.

 

 

 

 

 

Parengė Alfreda Gudienė
2009-09-22

2009.09.21

Turgaus prekeivius iš Biržų vilioja Ryga

Praėjusį ketvirtadienį Biržų ūkinis turgus kvepėjo rudeniniais obuoliais ir kriaušėmis. Sodininkai siūlė ir aviečių, vynuogių bei šilauogių sodinukų. Pasak jų, dabar pats metas pasirūpinti naujais uogakrūmiais.

Prekiautojai ragino pirkti iš karto ir nelaukti šeštadienio, nes jie vis dažniau savo automobilius sukantys ne į Biržų, bet į... Rygos turgų. Pasak sodininkų, savame mieste prekiaujama tik ketvirtadieniais ir tik pabandymui. Šeštadienis priklauso „milijoninei Rygai".

Taip sakė ne tik Pasvalio ar Rokiškio sodininkai bei gėlininkai, bet ir būginietis Jonas Laumė. Jis teigė, jog į Latvijos sostinę viliojančios ne aukštesnės vaisių ar sodinukų kainos, bet gerokai gausesnis pirkėjų būrys.

Buvusiai sodininkei pavyko ne tik nusiderėti... J. Laumė jai leido rinktis obuolius bei rūpinosi, kad kas nors senolę su sunkiu nešuliu palydėtų namo.

Ketvirtadienį J. Laumė pažįstamiems prisipažino į Biržus obuolių ir kriaušių šįmet atvežęs pirmą kartą. Jis vaisių siūlė pirmiausia paragauti. Daugiausiai komplimentų nusipelnė kriaušės. Vieni gyrė „Alsa" veislės sultingąsias gražuoles, kiti prašė medumi kvepiančių kriaušaičių, pavadinimu „Lukna" , treti ragavo „Mramornaja" veislės vaisių.

Pirkėjams patiko ne tik ragauti, bet ir derėtis. Viena močiutė, kurios „sodu" jau seniai tapęs balkonas, tai daryti sugebėjo itin meistriškai. Sodininkas dėl to nepyko. J. Laumė sakė, jog „močiutei su akiniais" visada verta kainą nuleisti. Pridėjęs pilną krepšį obuolių, aplinkinių teiravosi, ar kas nepanorėtų senolės palydėti namo. Ši dėkojo už dėmesį ir prisiminė pati turėjusi sodą, kuriame rudenį džiaugdavosi keliomis dešimtimis vaisių pilnų obelų ir kriaušių.

Prie J. Laumės stabtelėti patiko ir jo kolegoms. Vieni paragavę gyrė jo gėrybes, kiti tikino, jog skaniausios tik tos, kurios prinoksta savame sode.

 

Gražina Dagytė
2009-09-19

2009.09.21

Verslininko iššūkis krizei

Ketvirtadienį verslininkas Algis Kiznys pristatė Biržuose J. Basanavičiaus gatvėje, ruošiamos užeigos pokylių salę.

Pasak užeigos savininko, joje įkūnytas sumanymas sujungti meną ir verslą.

Salėje apsilankę svečiai turės progą pasigrožėti ne tik senove dvelkiančiu interjeru, bet ir įvertinti A. Kiznio Anglijoje įsigytus paveikslus. „Aštuonerius metus gyvenau Anglijoje, sunkiai dirbau, pinigus kaupiau ne vien būsimajam verslui, bet ir rinkau meno kūrinius," - kalbėjo A. Kiznys. Susirinkusiems jis priminė, jog užeiga įrenginėjama pirmosios Biržų mieste veikusios naktinės parduotuvės pastate.

Verslininką sveikino rajono valdžios atstovai ir bičiuliai. „Jaučiu silpnybę menui ir paveikslams," - kalbėjo rajono meras Regimantas Ramonas.

Vaikystės draugas Rimantas Čygas dovanojo Algio Kiznio jaunystės laikų portretą.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Nagelė įstaigos savininkui įteikė gesintuvą. „Rinkuškių" alaus daryklos bendrasavininkis Rimantas Čygas dovanojo A. Kiznio jaunystės laikų portretą. Pasak R. Čygo, A. Kiznio surinktais paveikslais išpuoštoje salėje vyks „Rinkuškių" alaus daryklą lankančių svečių priėmimai.

Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova džiaugėsi, jog Biržuose yra veiklių ir energingų žmonių, kurie net ir ekonominio sunkmečio sąlygomis imasi iniciatyvos.

„Šiuo metu tapo madinga skųstis, tad užeigos ruošimas yra mano iššūkis ekonominei krizei," - sakė A. Kiznys. Jis pasakojo, jog pokylių salę ruošęs kartu su bendraminčiu Arūnu Jonuška. A. Kiznys sakė, jog židinį mūrijęs iš laukuose rinktų akmenų, interjero balkiams naudojęs senų sodybų medieną.

Pasak verslininko, ateityje bus ruošiama užeigos virtuvė, pastato kieme - pavėsinė svečiams, o antrajame pastato aukšte - kambariai nakvynei. „Biržuose atsiras užeiga, kurioje žmonės galės kultūringai leisti laiką, ragauti mūsų krašto aludarių produkciją," - kalbėjo A. Kiznys.

Renginio metu svečiai buvo pakviesti sugalvoti užeigos pavadinimą. Meras R. Ramonas siūlė pavadinti „Alaus ir paveikslų galerija", o rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė manė, jog tiktų savininko inicialai „A. K.". Jos manymu, raidės galėtų reikšti ne tik savininko vardą ir pavardę, bet ir užeigos pavadinimą „Auksinis klevas". Vėliau verslininkai šmaikštavo, koks dar „auksinis" augalas ar daiktas galėtų tikti naujajai užeigai pavadinti.

Atidarymo iškilmės baigėsi linksmybėmis prie stalo ir šokiais.

 

Kęstutis Slavinskas
2009-09-19

2009.09.17

Mokyklų valgyklose pažeidimai kartojasi

Daugiausia pažeidimų - Nemunėlio Radviliškyje ir Pačeriaukštėje.

 

Naujųjų mokslo metų pradžioje prasidėjo mokinių maitinimas mokyklose. Biržų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto kontrolės skyriaus specialistai planine tvarka patikrino visų 17 mokyklų maisto paruošimo skyrių, naudojamų įrenginių, buitinių prietaisų, indų, valgyklų bei pagalbinių patalpų būklę.

Apie patikrinimo rezultatus „Šiaurės rytus" informavo tarnybos valstybinis inspektorius Rimas Pranaitis. „Daugiausia pažeidimų ir trūkumų nustatėme Nemunėlio Radviliškio ir Pačeriaukštės pagrindinių mokyklų valgyklose," - pažymėjo pareigūnas.

Inspektoriaus R. Pranaičio teigimu, nurodymų nesilaikantiems verslininkams bus skiriamos nuobaudos.

Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje mokinių maitinimą organizuoja UAB „Kretingos maistas". Maisto ruošimo patalpos langai seni, nesandarūs, apsaugos nuo musių tinkleliai juose irgi pasenę, suplyšę. Indų lentynos medinės, netinkamos jiems laikyti. Veterinarijos laboratorijoje nepatikrinta pasirinkto patiekalo ir virtuvėje naudojamo vandens kokybė, ką būtina padaryti kartą per metus maitinimo įmonės iniciatyva ir lėšomis.

„Mokyklos maisto paruošimo skyriuje pažeidimai kartojasi nuo praėjusių metų, - pabrėžė Rimas Pranaitis. - „Kretingos maistas" mūsų tarnybai pernai buvo pateikęs trūkumų šalinimo planą su konkrečiais terminais, tačiau planas liko popieriuje". Bendrovės vadybininkė iškviesta į tarnybą pasiaiškinti, jai skirta administracinė nuobauda.

Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinės mokyklos, kur mokinių maitinimą organizuoja individuali verslininko Edmundo Kazlausko įmonė, virtuvė neturi maisto šildytuvo, virėjos patiekalus šildo puoduose ant elektrinių ir dujinių viryklių, todėl patiekalai, kol pasiekia paskutinius valgytojus, jau neišlaiko šiltam maistui nustatytos minimalios temperatūros.

Nepakanka valgykloje šaldytuvų, vienas susidėvėjęs, durys nesandarios, o vietoj maksimalių 6 laipsnių termometras rodo 11 laipsnių šilumos.

Maisto ruošimo patalpoje skraido musės, nes ant atidaromų langų nėra apsauginių tinklelių. Dalis puodukų nudužusiomis ąselėmis bei kraštais.

Valgyklos tualetas bendras su mokytojais - tai nedraudžiama, bet geriau, kad mokiniams butų atskiras. Taip pat veterinarijos laboratorijoje nepatikrinta nei patiekalo, nei vandens kokybė, neatliktas vidaus auditas.

Tokie pažeidimai rasti daugelyje šio verslininko išsinuomotų mokyklų valgyklų.

Edmundas Kazlauskas, inspektoriaus žodžiais, teisinasi paprastai: skelbtas naujas konkursas mokinių maitinimo operatoriams parinkti, jis negali numatyti, ar laimės konkursą jo įmonė. Todėl tokios priemonės, kaip valgyklų vidaus auditas, patiekalų ir vandens kokybės tikrinimai, buvo pristabdyti. Dar viena naujovė, kuri ignoruojama, - valgyklose turi būti metrologijos tarnybos patikrintas spiritinis termometras patiekalų temperatūrai matuoti ir etaloninis spiritinis termometras temperatūrai šaldymo įrenginiuose tikrinti.

Mums besikalbant, paskambino vienas iš mokinių tėvų, ir nusiskundė, kad „Aušros" vidurinės mokyklos valgykloje mažas patiekalų pasirinkimas, mokiniams kasdien duodami kotletai ir varškėčiai, kurių kokybė abejotina. „Aušroje" mokinius maitina to paties Edmundo Kazlausko įmonė.

„Pasidomėsime „Aušros" valgyklos meniu ir patiekalų kokybe, užsuksime į verslininko maisto ruošimo cechą. Teks jam įteikti raštą dėl rastų pažeidimų valgyklose, po to išsikviesime į tarnybą, išklausysime pasiaiškinimą ir skirsime baudą. Taip pat apie rastus trūkumus mokyklų valgyklose informuosime rajono savivaldybės administraciją.

Iš mokinius maitinančių įmonių pareikalausime pateikti planus, kaip jie numato šalinti rastus pažeidimus ir trūkumus, su konkrečiais terminais, po to kontroliuosime jų vykdymą," - aiškino maisto kontrolės pareigūnas.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-09-17

2009.09.15

Gėlių verslą vadina keistuolių užsiėmimu

Nuošaliame Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Nausėdžių kaimo vienkiemyje gyvena Giedrius Rumė, auginantis svogūnines gėles. Į jo sodybą užsuka ir ketinantys įsigyti įvairių gėlių, ir norintys jomis tik pasigrožėti.

 

Tikisi perleisti giminaičiams

Kieme pasitikęs šeimininkas tildė aptvare nerimstančius du didelius piktus šunis ir tik skėsčiojo rankomis, jog pataikėme ne laiku, nes dabar svogūninės gėlės nužydėjusios. „Pavasarį atvažiuokit, pražysta tulpių ežeras. Tada pamatysite tikrąjį grožį, rudenį jau išblukusios spalvos," - guodėsi Giedrius.

Giedrius Rumė ne be pasididžiavimo dėsto, kad jo gėlyne puikuojasi tūkstančio rūšių tulpės.

Kadaise jis gyveno prie Būginių, paskui persikėlė į Biržų miestą. Dabar jau septyneri metai, kai puoselėja gėles Nausėdžių vienkiemyje. Giedriaus atsiskyrėliu nepavadinsi - gyvena su senole mama, po savo stogu glaudžia jauną giminaičių šeimą, kuriai tikisi perleisti tris dešimtmečius su neregėtu atsidavimu puoselėjamą verslą. Dvidešimtmečiai jau ėmėsi auginti kardelius.

 

Iš gėlių verslo neišgyventų

„Mano verslas nepelningas, reikia prisidurti iš šalies," - liūdnokai porina ilgametis gėlininkas. Anot jo, tik tokie kvailiai kolekcininkai šitaip vargstantys. O pelnosi tie, kurie pigiau perka gėles iš olandų ir brangiau parduoda mūsų kraštuose. Giedrius sakė su savo išaugintomis gėlėmis niekuomet nesiblaškęs po turgelius. Kas domisi, suranda jo sodybą, kiek nuperka iš namų, tuo pasitenkina.

Gėlininkas apsitvėręs hektarą dirvos, tame plote augina gėles. Sako, anksčiau toje vietoje buvusi pelkė. Sovietmečiu sausinta, bet drenažas nevykęs ar užsikimšęs. Todėl rankomis teko daryti paviršinę melioraciją. Lysves gėlėms sukėlęs, palei jų galus prakasęs platokus lėkštus ir seklius kanalus, per vidurį - gilesnį griovį. „Matytumėt, kaip mano sistemomis nušniokščia pavasario polaidžio ar liūčių vandenys," - sako.

 

Šimtai, tūkstančiai rūšių

Giedrius ne be pasididžiavimo dėsto, kad jo gėlyne puikuojasi tūkstančio rūšių tulpės. Kai nuo balandžio vidurio ima skleistis jų žiedų margumynas - tikras rojus šitame žemės lopinėlyje.

Giedriaus specializacija - svogūninės gėlės. Be tulpių, jo gėlyne rado jaukų prieglobstį 150 rūšių narcizų, tiek pat rūtenių, tiek pat vilkdalgių, apie 200 rūšių lelijų, dar visokių kitokių gėlių, kurias gėlininkas augina dėl gražumo ir įvairovės. Yra keletas kolekcionierių Lietuvoje, su kuriais Giedrius ir dalijasi naujomis rūšimis.

 

Daug svogūnėlių sugedo

„Šie metai nepalankūs gėlininkystei. Pavasarį iškrito gausus sniegas, paskui balandį pasipylė dviejų mėnesių lietaus norma. Šlapiame dirvožemyje gedo, šuto svogūnėliai, daugybė iš rudens sodintų gėlių neišaugo.

Paskui prasidėjo lietaus stygius, senesnių augalų šaknys paviršiuje, jau nepasiekia drėgnesnių dirvožemio sluoksnių, augalai apdžiūvę, nušiurę, menki ir neišvaizdūs žiedai," - guodžiasi gėlininkas. Gėlių verslas kasmet vis prasčiau sekasi, nes neįmanoma konkuruoti su olandais, kurie augina gėles didžiulėse plantacijose, naudoja brangius pesticidus, pasitelkia mechanizmus.

 

Visi darbai rankomis

Giedrius gėlyne tik dirvą išpurena motoriniu bloku, o kitus darbus padaro savo rankomis. Nuo balandžio vidurio iki birželio pirmos dekados pabaigos prižiūri žydinčias tulpes. Jas keičia vilkdalgių, po to - lelijų žydėjimas. Nužydėjusių augalų svogūnėlius iškasa ir sandėliuoja klėtyje įsirengtose lentynose. Spalį juos vėl sodina į paruoštą dirvą kitų metų sezonui.

Taip ir sukasi uždaras ratas. Tos gėlės - ne tik žiedams, bet ir sodyboms puošti.

Iš kur tas pašaukimas tapti gėlininku? „Kažkaip savaime gavosi," - kukliai prisipažįsta savo gyvenimo džiaugsmą gėlėms atiduodantis Giedrius Rumė.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-09-15

2009.09.15

Kaimynystėje nedarbą didina buvęs garsus biržietis

V. Songailos vadovaujamos įmonės bankrotas Rokiškio rajonui bus žymiausias darbo netekusių žmonių skaičiumi.

 

Pusšimtis rokiškėnų ateis į darbo biržą

Rugpjūčio pabaigoje įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl UAB „Geltonasis laivas" bankroto padidins nedarbą kaimyniniame rajone.

Rugsėjo 9 dieną Rokiškio darbo biržoje gautas pranešimas apie „Geltonojo laivo" darbuotojų atleidimą. Įmonėje dirbo 48 žmonės, kurie iš darbo atleidžiami dėl bankroto.

Rokiškio darbo biržos duomenimis, tai yra didžiausias grupinis žmonių atleidimas rajone. Šiais metais 25 darbuotojus taip pat atleido siuvimo įmonė „Viglita".

Rugpjūčio 7 dieną nedarbas Rokiškio rajone buvo 10,4 proc. Bedarbystę padidins „Geltonojo laivo" bankrotas.

Kaip ir Biržų pieninės laikais, V. Songaila ignoravo ne tik skolininkus, bet ir įvairioms valstybės institucijoms atstovaujančius tikrintojus.

Kaip jau rašėme, šaldytas picas gaminusios bendrovės „Geltonasis laivas" direktorius Vladas Songaila visas įmonės bėdas teisino ekonominiu sunkmečiu ir sumažėjusiu picų valgytojų apetitu. Tačiau ne tik biržiečiai žino, kad buvusiam Biržų pieninės direktoriui jo vadovaujamų įmonių bankrotų bylos kilo ir pačiais geriausiais laikais.

Nepakito ir vadovo elgesys - kaip ir Biržų pieninės laikais, vadovas ignoravo ne tik skolininkus, bet ir įvairioms valstybės institucijoms atstovaujančius tikrintojus.

„Geltonojo laivo" bankroto administratoriumi paskirtos UAB „Valnetas" įgaliotas asmuo Gintaras Adomonis mano, kad įmonės turto turėtų pakakti atsiskaitymui su darbuotojais.

Bankroto administratoriaus atstovas nepatvirtino kalbų apie pardavinėtą „Geltonojo laivo" turtą ir rokiškėnų bei kai kurių verslo partnerių įtarimų, jog turtas keliauja į kitą to paties savininko įmonę.

Panašiai kalbėta, kai mašinos ir įrenginiai iš Biržų važiavo į sostinę ir Kaliningrado sritį, kurioje buvo kuriamas pienininkystės verslas.

 

Biržuose nedarbo lygispalyginti nedidelis

Ekonominis sunkmetis Biržų nepurto bankrotais. Šiais metais bankrutavo ir 20 darbuotojų atleido tik viena įmonė - UAB „Biržų mediena".

Nedarbas Biržų rajone rugsėjo 1 dieną buvo 8,9 proc. Jis yra mažesnis už Lietuvos vidurkį.

Lietuvos žemėlapyje raudonai žymimos didžiausio nedarbo teritorijos, kuriose nedarbas yra per 12 proc. Į tokias zonas patenka Panevėžio, Telšių, Vilniaus, Alytaus, Kupiškio rajonai. Kaimynai kupiškėnai skelbia 12,1 proc. nedarbo lygį.

Pasvalio ir Rokiškio rajonuose situacija geresnė - nedarbas čia siekia 10,7 (Pasvalio r.) ir 10,4 (Rokiškio r.) proc.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-15

2009.09.01

Skolose skęstančio laivo kapitonas - Vladas Songaila

Šalyje ne tik veikla, bet ir bankrotu garsėjusios Biržų pieninės vadovo pavardė sukasi kitos įmonės problemų verpetuose. Skolose grimzta ir kaimyniniame Rokiškio rajone dirbusi jo vadovaujama įmonė „Geltonasis laivas".

 


Nei darbo, nei uždirbtų pinigų

Vasaros pradžioje pasirodė viešos žinios apie Vilniuje įregistruotos bendrovės „Geltonasis laivas" Rokiškio filialą. Rajono laikraštis „Gimtasis Rokiškis" rašė apie sustojusią gamybą, algų kelis mėnesius negavusius darbuotojus. Likę įmonėje buvo maitinami pažadais, o išėję iš darbo nesulaukė uždirbtų pinigų. Įmonės direktorius - biržiečiams gerai pažįstamas Vladas Songaila, bankrutavusios Biržų pieninės vadovas.

Redakcijos žiniomis, padėtis įmonėje, kurioje anksčiau dirbo apie 50 žmonių, ir šiuo metu sudėtinga. Savivaldybės ir socialinės paramos institucijų duris prieš rugsėjį varsto iš bendrovės neišėjusios mokinukų motinos. Nenorėdamos bendrovės palikti savo noru ir prarasti kompensacijų, moterys neturi teisės gauti nei bedarbio, nei socialinių pašalpų.

„Situacija beviltiška," - šaldytas picas gaminusios įmonės perspektyvas praėjusią savaitę vertino rokiškėnai.

 

Direktorius kaltina krizę ir nerodo akių

Šaldytą produkciją gaminančio „Geltonojo laivo" direktorius V. Songaila gegužės mėnesį „Gimtajam Rokiškiui" tvirtino, kad sudėtinga padėtis įmonę esą ištiko dėl ekonominės krizės. Ji pakeitusi žmonių pomėgius, šie ėmę valgyti mažiau picų. Direktorius neneigė, kad žmonėms neišmokami atlyginimai.

Bankrutavusios Biržų pieninės direktoriaus V. Songailos pavardė vėl siejama su skolomis, atlyginimų negavusiais žmonėmis, antstoliais ir gresiančiomis bankroto procedūromis.

Įmonę tikrinusi Darbo inspekcija patvirtino didelius bendrovės įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai", darbuotojams. „Gimtasis..." rašo, jog darbo inspektoriams nepavyko susisiekti su direktoriumi V. Songaila. Jis neatsiliepinėjo į telefono skambučius, nereagavo į kvietimus atvykti į Darbo inspekciją.

Antstoliai teigė, kad jų korespondencija nepasiekianti adresato.

 

Teisme - bankroto byla

Valstybinės darbo inspekcijos (VMI) Vilniaus skyriaus vyriausioji inspektorė darbo teisei Jolita Garbinčienė „Šiaurės rytams" patvirtino, kad situacija įmonėje tebesanti sudėtinga. Anot inspektorės, bendrovės būstinėje Vilniuje, Vytenio g. 51, nei įmonės vadovo, nei atsakingų darbuotojų nebuvo galima rasti.

VMI internete skelbia, kad bendrovės „Geltonasis laivas" vadovai nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, neatvyksta į VMI ir nepateikia tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų.

Vilniaus apskrities VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Ilona Velžytė informavo, jog rugpjūčio 28 dienos duomenimis UAB „Geltonasis laivas" mokestinė nepriemoka (mokesčių įsiskolinimas - red.) yra 130 tūkst. 618 Lt. Dar balandžio mėnesį VMI priėmė sprendimą išieškoti skolas iš bendrovės turto. Sprendimą vykdo antstoliai.

Ar turto užteks visiems įmonės kreditoriams, abejojama.

Viena iš kreditorių įmonių, kuriai skolinga bendrovė „Geltonasis laivas", V. Songailos vadovaujamai įmonei inicijavo bankrotą.

Vilniaus apygardos teismas liepos 23 dieną priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Geltonasis laivas".

Teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes jis apskųstas. Skundą, redakcijos žiniomis, padavė vienas iš paskirtu bankroto administratoriumi nepatenkintų kreditorių.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-01

2009.09.01

Didesnę baimę kelia gyvi „lavonai"

Mirusiųjų pasaulį krečia negailestinga gyvųjų konkurencija. Į jos verpetus įsukti verslininkai, aplinkosaugininkai, policininkai, teisininkai, žurnalistai ir Biržų rajono gyventojai.

 

Anoniminių skambučių ataka

Spaudos puslapiuose pasirodantys straipsniai apie dviejų firmų santykius - tik maža dalelė to, kas vyksta laidojimo verslo užkulisiuose. Dviem uždarosioms bendrovėms - „Laidotva" ir „A. Jankausko paslaugos ir prekyba" - įvairiais būdais nusistatinėjant konkurencijos ribas, kovos laukas plečiasi.

Kaip šios kovos metodus bei taisykles vertina teisėsaugininkai, kalbėti dar anksti. Tačiau žurnalistai negali nereaguoti į redakcijos telefonus kaitinančius skambučius. Jie visi labai panašūs - anoniminiai ir griežtai reikalaujantys skelbti laikraštyje žinutes apie Jono Bartulio vadovaujamą įmonę „Laidotva". Viena po kitos skambinančios moterys reikalauja parašyti, kad Kęstučio gatvės parduotuvėje „Laidotva" antisanitarinėmis sąlygomis esą laidojimui ruošiami bei plaunami mirusiųjų kūnai.

Namo, kuriame įsikūrusi „Laidotva", gyventojai tikino niekam nesiskundžiantys.

„Susirūpinusios informatorės" kategoriškai atsisako pasisakyti, kas tokios esančios, ir žinutes apie „Laidotvą" reikalauja skelbti nesiteiraujant aplinkinių namų gyventojų nuomonės.

„Kam jums dar klausinėti žmonių? Mes juk sakome, kad gyventi nebegalime, kai po langais tampomi maišai su numirėliais," - pyko viena moteris. Kita tvirtino esanti anosios dukra, kuriai rūpi, kodėl korespondentai nekreipia dėmesio į jos motinos skundą. Dėl to, jog korespondentai nerašo straipsnio neapklausę laidojimo reikmenų parduotuvės kaimynų, skambinusioji padarė išvadą, kad laikraštis yra „papirktas". Argumentų, jog gyventojai turi tarnybas kviesti tuo metu, kai neva atgabenami ir į parduotuvę įnešami mirusiųjų palaikai, moteriškės nenorėjo girdėti. Kaip ir siūlymo drąsiai, nebijant pasirašyti, apie pagrįstus faktus pranešti savivaldybei, Aplinkos ministerijai, Visuomenės sveikatos centrui.

 

Kas baisiau už „grabų" kaimynystę?

Praėjusį penktadienį apsilankius Kęstučio gatvės 52 name, jokių skundų dėl čia įsikūrusios ritualinių reikmenų parduotuvės ir įmonės „Laidotva" veiklos nebuvo išgirsta.

Mediniame daugiabutyje yra aštuoni butai, penkiuose iš jų gyvena žmonės.

Viena gyventoja tvirtino nenorėjusi, kad laidojimo verslas įsikurtų gyvenamajame name, tačiau dabar dėl tokios kaimynystės ji nusiskundimų nereiškianti.

Vale ir Juzefa prisistačiusios moterys teigė su J. Bartulio įmonės darbuotojais puikiai sutariančios, jiems priekaištų neturinčios ir niekam nesiskundusios.

Į žinią apie skambučius redakcijai išgirdęs namo bendrijos pirmininkas Anatolijus Jarmaliukas reagavo itin griežtai.

„Mums viskas aišku, kas jums skambina. Jeigu Jankauskas su Bartuliu kovoja, tegu mūsų nekiša ir nuvažiavę į laukus ten santykius aiškinasi. Aš abu gerai pažįstu ir mūsų namui tas pats, ar vienas verslininkas bus, ar kitas," - kalbėjo A. Jarmaliukas.

Jis tvirtino, jog dėl J. Bartulio vadovaujamos įmonės veiklos neturintis jokių nusiskundimų. Anot namo bendrijos pirmininko, žymiai blogiau būtų, jei palangėse šlitinėtų, šlapintųsi ar drybsotų girti, į gyvus lavonus panašūs alaus baro lankytojai.

„Mums tie apsim.... ėliai būtų baisesni už grabus," - tikino vyras.

„Čia tikrai nėra jokios problemos," - Anatolijui pritarė žmona Asta.

 

Tvarka privalo rūpintis tarnybos

Šalia esančio privataus namo šeimininkė Ermina Trimakienė puikiai žino apie laidojimo paslaugų kaimynystę ir keliamas emocijas. Ji gyvena prie ritualinių reikmenų parduotuvės „Laidotva" ir dirba prie A. Jankausko vadovaujamo Laidojimo paslaugų centro. E. Trimakienė yra „Svečių namų" vadovė ir savininkė.

„Konkurencija turi būti, jos išvengti negalima. Aš irgi galėčiau pykti, visiems skųstis dėl to, kad atsidarė dar viena turizmo paslaugas teikianti firma, tačiau negalima uždrausti kitiems užsiimti verslu. Tik viskas privalo būti daroma pagal įstatymus," - mano E. Trimakienė.

Verslininkė teigė sykį mačiusi katafalku atvežtus karstus, automobilyje buvusį maišą, tačiau negalinti tvirtinti, jog mirusieji laidojimui ruošiami parduotuvėje.


UAB „Laidotva" darbuotoja V. Bagulionienė rodė Teismo medicinos instituto kvitus, liudijančius, jog mirusieji šarvojimui ruošiami ir Panevėžyje.

„Jeigu palaikai čia būtų plaunami, aš prieštaraučiau - juk name nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Aišku, ir kvapas būtų, ir kiti antisanitariniai dalykai. Tačiau ar kam nors tai rūpėtų, išskyrus šalia gyvenančius? Juk „Agaras" irgi smirdi, ir niekas nieko negali padaryti," - svarstė gražiai tvarkomos sodybos šeimininkė. Moteris kartojo, jog kiekvieno verslo sąlygomis bei tvarka privalo rūpintis už tai atsakingos tarnybos. Sykiu ji pastebėjo, jog laidojimo paslaugos kokybe turi būti suinteresuoti mirusiųjų artimieji. Tačiau žmonės elgiasi labai nevienodai - vieni nori patys prausti ar rengti palaikus, kiti tą patiki verslininkams. Vieniems labai svarbu, kad mirusysis būtų palaidotas švarus ir tvarkingas, kitiems, moters manymu, tai neatrodo būtina. Kiekvienas renkasi paslaugą pagal savo supratimą ir galimybes.

 

Pažeidimų nenustato, licencija tvarkoma

E. Trimakienės sodyboje auga pušys, po kuriomis ne vienas regėjo tūnantį ir filmavimo kamerą į „Laidotva" parduotuvę atsukusį vyruką.

„Toks su ruda striuke, kepurę užsimaukšlinęs. Mes galvojam, kad tai galėjo būti kažkas iš konkurentų įmonės savininkų,"- dėstė Kęstučio 52 namo žmonės.

Šitų pasakojimų neneigė ir E. Trimakienė. Ji teigė, kad iš jos sodo kitą namą filmavęs žmogus tvirtino norintis pirkti medinį daugiabutį.

Vieną medinį namą, stovėjusį Kęstučio gatvėje prieš buvusį Žemės ūkio banką, kadaise nupirko A. Jankauskas. Tame name buvo įsikūrusi laidojimo verslu užsiimanti J. Bartulio įmonė.

J. Bartulio įmonės darbuotoja Vincė Bagulionienė sako taip pat žinanti, kad jų žingsnius stebi bei fiksuoja konkurentai. Įmonę tikrina aplinkosaugininkai, policija, sveikatos priežiūros tarnybos.

V. Bagulionienė teigė, kad palaikų paruošimas laidojimui pagal sutartį atliekamas Panevėžyje, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto filiale. Ji rodė paslaugos atlikimą liudijančius kvitus ir tvirtino, jog buvęs tik vienas atvejis, kai mirusiojo kūną iš vieno karsto į kitą tekę perkelti parduotuvės pagalbinėse patalpose. Į namo kiemą dažnai atvažiuoja mašinos, atvežančios į parduotuvę naujus karstus. Korespondentų apsilankymo dieną į parduotuvę buvo atvežti trys karstai.

„Gal dėl to jums vėl kažkas skambino?" - spėliojo V. Bagulionienė.

Įmonės vadovas J. Bartulis sakė, jog dėl mirusiųjų ruošimo laidojimui būna visokių atvejų. Ne visi palaikai vežami į Panevėžį. Būna, kad laidotuvėmis besirūpinantys artimieji velionį paskutinei kelionei paruošia ir aprengia patys, kartais tai daroma ligoninėje. J. Bartulis laukia Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo, ar galima ligoninėje, atskiroje patalpoje, rengti mirusius. Žodinį atsakymą jis turintis - dėl atskiroje patalpoje paskutinei kelionei ruošiamų palaikų ministerijos atstovai nieko blogo neįžvelgiantys. Taip, anot J. Bartulio, galvojantis ir Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Gailiūnas.

Šiuo metu J. Bartulis laukia atsakymo ir iš Aplinkos ministerijos, kuriai pateikė dokumentus dėl licencijos laidojimo paslaugoms teikti.

„Visi skundai - tai pastangos apipilti mus pamazgomis," - sako UAB „Laidotva" vadovas.

Licencijos laidojimo paslaugoms teikti neturėjimas kol kas yra vienintelis nustatytas „Laidotvos" pažeidimas. Tą tvirtina sako ir liepos 31 dieną bendrovę tikrinusios Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė.

Visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Rasa Bujevičiūtė „Šiaurės rytams" sakė, kad įmonei nurodyta susitvarkyti ir Higienos pasą. Jis reikalingas dėl to, kad parduotuvė įrengta gyvenamajame name. R. Bujevičiūtės žiniomis, minėtas dokumentas yra tvarkomas.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-01

2009.08.27

Iš Moldovos į Biržus - imtis verslo ir gimdyti

Eidami susitikti su Carolina Bandarenko ketinome kalbėti apie smulkaus verslo ypatumus provincijoje. Papilyje su šeima gyvenanti jauna verslininkė Biržų centre prieš trejus metus atidarė moteriško trikotažo parduotuvę. Jau pokalbio pradžioje moters biografija pasirodė - kur kas įdomesnė nei geometrine progresija didėjantys reikalavimai smulkiajam verslui. Todėl kalba pasisuko... Moldovos link. Į ten, iš kur į Biržus atvyko Carolina.

 

Tikėjo sėkme

Kas moldavę iš nedidelės Pietryčių Europos valstybės atviliojo į šiaurietišką kraštą? Kas paskatino palikti vyno gamyklomis piešiamus tėvynės peizažus ir vykti į alaus tradicijomis garsėjantį kraštą?

Pasak greitai dvidešimt pirmąjį gimtadienį švęsiančios Carolinos, kelionė į Biržus turėjo būti trumpa.

„Jau ketvirti metai su šeima gyvenu Papilyje. Su vyru atvykau iš Lenkijos, kurioje keletą mėnesių gyvenome. Nors sekėsi neblogai, tačiau ten pasilikti pabijojau, nes buvau girdėjusi apie prastas sąlygas gimdyti. Tuo metu buvau nėščia ir reikėjo skubiai apsispręsti, kur būsimam kūdikiui bus saugiau. Pasisekė, kad mano vyras Aleksandras turi Papilyje tetą, pas kurią tada ir atvykome. Norėjau gimdyti Biržuose," - pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai savo gyvenimo vingius dėstė moldavė.

Moldovė Carolina Biržuose mokosi lietuvių kalbos ir stengiasi suprasti šiaurietišką gyvenimo būdą.

Tiesa, baigusi vidurinę mokyklą Moldovoje, jauna moteris susituokė su tėvynainiu ir kartu iš ekonomiškai skurdžios šalies patraukė į rytus. Emigracija jaunai šeimai buvo suprantamas dalykas, nes gimtojoje šalyje bedarbystė ypač didelė, jos neaplenkė visą pasaulį ištikęs ekonominis sunkmetis.

„Gimiau Binder miestelyje, o ten, kaip ir visoje šalyje, moldavai neturi darbo, prekių kainos milžiniškos. Nusprendėme, kad Lietuvoje bus geriau. Ir tikrai čia yra geriau," - pasakojo Carolina.

Moteris neslėpė, jog pagimdžiusi dukrą Valeriją pradėjo ieškoti veiklos.

„Mano vyras ne vienerius metus prekiauja turguje. Sugalvojome atidaryti panašių prekių parduotuvę, nes tokios Biržuose kaip ir nėra. Nesigilinome, ar bus pelno, ar ne. Tiesiog tikėjome, kad pasiseks. Pas mus paprasčiausiai nėra brangių dizainerių darbų, o tiesiog patogūs ir gražūs drabužiai moterims. Kiekviena gali rasti ir kokybę, ir nuolaidų," - apie parduotuvės atidarymo aplinkybes kalbėjo verslininke tapusi moldavė.

 

Biržai pasitiko... alergija

Svetimas kraštas atvykusią moldavę, kaip ji pati sako, iš pradžių priėmė nesvetingai.

„Vadinamoji adaptacija tikrai buvo. Žinote, Moldavijoje klimatas yra visai kitoks. Ten daug karščio, saulės ir mažai žalios spalvos. Atvykusi į šiaurės kraštą, lietingą ir dažnai vėjuotą, susirgau alergija. Tačiau po gimdymo viskas susitvarkė", - linksmai prisiminė Carolina.

Pašnekovė pridūrė, jog čia teko iš naujo mokytis bendrauti su žmonėmis.

„Iš pradžių su klientais kalbėjau rusiškai. Kai kurie vyresni žmonės, išgirdę šią kalbą, it kulkos lėkdavo pro duris. Kiti, priešingai, klausdavo, iš kur aš esu ir kodėl čia dirbu. Teko mokytis lietuvių kalbos, kuri gana sunkiai įveikiama. Su biržiečiais labai malonu bendrauti," - sakė moldavė, per keletą mėnesių išmokusi pagrindinius lietuviškus žodžius.

 

Apie moldaviškus įpročius

Energingai kalbėdama apie savo mažą, tačiau jaukią parduotuvę pašnekovė nostalgiškai prisimindavo ir tėvynę.

„Moldovoje tikrai yra ką apžiūrėti: ten nuostabūs peizažai, cerkvės, uolų vienuolynai, kaimeliai, gamtos ir architektūros paminklai, vyno gamyklos ir rūsiai," - savo šalį gyrė Carolina.

Beje, verta pažymėti, jog ši šalis dažnai įvardijama kaip rojaus kampelis su pragaro keliais. Keliautojų nuomone, itin duobėti keliai tiesiog užkerta galimybę susisiekti. Klausiame pašnekovės, ar turistų, nors ir nealergiškų seniems rusiškiems UAZ ar VAZ ir pakeliančių keliones 30 laipsnių karštyje, neatbaido baisiai duobėti keliai.

„Na taip, yra visokių kelių. Tačiau turistus traukia vynuogynai, vyno tradicijos, kurios yra tarsi šalies etiketė," - atkerta moldavė.

Ji gražiai pasakoja ir apie moldavišką virtuvę.

„Moldaviška virtuvė yra labai gera. Daug prieskonių, traukia aštrumu, kvapais ir fantazija. Skirtinguose Moldovos regionuose kulinarinės tradicijos skiriasi. Rytuose populiarūs ukrainietiški barščiai, pietuose - vištienos padažai, rusų apgyvendintose teritorijose - tradiciniai virtiniai su mėsa. Prie valgių patiekiama daug tradicinių gėrimų: vaisių kompotų, sulčių ir alkoholinių gėrimų - vyno, brendžio, slyvų brendžio, vadinamo tuica. Moldovoje gaminamas vynas turi labai senas tradicijas. Sausi, saldūs ar stiprūs moldoviški vynai puikiai žinomi kaip ir jūsų alus už šalies ribų. Vynas gaminamas tiek iš europietiškų vynuogių, tiek iš moldaviškų. Vynų galima paragauti daugumoje Moldavijos vyno rūsių, kuriuose vyksta įdomios ekskursijos. Aukštaičių virtuvė yra silpnesnė, tačiau norint galima gaminti ir kitaip," - teigė Carolina.

Vardydama moldovų ir lietuvių skirtumus, Carolina pastebi uždarą šiaurietišką būdą.

„Man įdomiausia, kodėl žmonės čia tokie uždari. Moldovoje visi kaimynai, draugai, giminės susirenka kiekvieną dieną, bendrauja ir būna kartu. Mes turime draugų ir Papilyje, tačiau taip dažnai nesusieiname. Ir į gimtadienius ar vestuves čia niekas visos gatvės nekviečia. Keista, kad pas jus namų nejuosia labai aukštos tvoros, kurios yra Moldovoje, bet vis tiek čia niekas nebendrauja. Tokių tradicijų išties pasigendu," - atviravo Carolina.

Kasmet tėvynę aplankanti Carolina ir šios vasaros pabaigoje ketina vykti pas tėvus ir seserį, o rudeniop grįžti į Papilį.

 

Gintarė Raugalytė
2009-08-27

2009.08.25

Turgus kainomis ir akcijomis panašėja į prekybos centrus

Turgaus prekeiviai aimanuoja, kad pardavimai krenta- lyginant su praėjusiais metais prekių parduodama 6-8 kartus mažiau. Tačiau iš prekyviečių trauktis neskuba - anot jų, krizės metu pyragai niekur nelaukia.

 

„Krizė" - blogas oras

Iš istorijos mokslo žinome, kad apie daugelį miestų ir miestelių informaciją turime nuo tada, kai būdavo išduodama „privilegija" - krašto valdovo raštas, leidžiantis rengti turgus. Tai ilgaamžiškiausia krašto gyvenimo tradicija. Sykiu turgus - atspindys, kuo ir kaip gyvena kraštas.

Apsilankius Biržų ir Pasvalio turgavietėse matyti, kad lankytojų, lyginant su praėjusiu pusmečiu, gerokai sumažėjo. It vaiduokliai šmėkščioja ir vis dažniau tuštėjančios prekybos vietos. Ar iš tiesų turgaus prekeiviai skaičiuoja paskutines dienas, aiškinomės kalbėdami su jais pačiais.

Biržų ir Pasvalio turgavietėse gausu užrašų su skelbiamomis akcijomis ir išpardavimais.

Pasvalietis Algis Tinteris, kiekvieną ketvirtadienį prekiaujantis Biržų turgavietėje, sužinojęs, jog norime išgirsti, kokiomis nuotaikomis gyvena turgaus prekeiviai, paprašė: „Papasakokit, kad kuo greičiau leistų mums būdeles atsivilkti".

Į pasvaliečio prašymą iškart reagavo ir greta buvę kolegos. Pasirodo, kaip ne kartą spaudoje buvo minėtas beveik metus stringantis reikalingų dokumentų tvarkymas.

„Mums didžiausia „krizė" yra blogas oras. Lietus ir sniegas sugadina mūsų prekes. Mat Biržų kaime neleidžia statyti būdelių, nes čia - senamiestis," - ironizuodami kalbėjo beveik dvidešimt metų įvairiuose šalies turguose prekiaujančių 41 metų sutuoktinių pora.

Pašnekovai patikino, jog sudėjus visus mokesčius, norint legaliai prekiauti turguje, per metus tenka pakloti apvalią sumelę - 10 tūkstančių litų. Tuo tarpu pelnas toks, kad, pasak jų, „vos pragyventi galima".

 

CD traktorininkams - prabanga

Ne vienas prekeivis prisipažino, kad rudenėjančios vasaros laikotarpis ir rugsėjo pradžia - skolų užlopymo metas. Prekių paklausos pagyvėjimą galima sieti su mokslo metų pradžia, kuomet moksleiviui sukrauti kuprinę tiesiog būtina.

„Prieš rugsėjį prekyba gerai vyksta. Tačiau visiems metams juk neuždirbsi. Pastebėjau, kad kai kurios prekės tapo prabanga. Pavyzdžiui, traktorininkai kompaktinių diskų į kombainus jau nebededa. Nebeperka magnetolų su kompaktinių diskų grotuvais," - linksmai apie rimtus prekybos pokyčius kalbėjo A. Tinteris, kuprinėmis bei magnetolomis turguose prekiaujantis 19 metų.

 

Rusiškas biznis

Panevėžietė Danguolė Subačienė Biržų ir Pasvalio turgavietėse pirkėjams siūlo paaugliams skirtus drabužius ir moterišką apatinį  trikotažą. Gurkšnodama kavą moteris prisipažino, kad situacija tampa nebevaldoma.

„Juodai žmonės neturi pinigų. Vis pasižymiu sau buhalterijoje, kada ir ką parduodu. Pavyzdžiui, pernai tuo pačiu laikotarpiu ketvirtadieniais parduodavau prekių už 400 Lt, o šeštadieniais - už 800 Lt. Šiais metais - ketvirtadieniais už 60 Lt, šeštadieniais už 100 Lt," - stulbinančiais pokyčių masteliais pribloškė D. Subačienė.

Moteris dėstė, jog pastaraisiais mėnesiais buvo nemažai dienų, kada laukdavo bent vieno pirkėjo, kad kitą dieną galėtų vėl atvykti automobiliu, įsipylusi į baką benzino.

„Dar prisimenu, kai neseniai pelnas siekdavo 100 Lt, o dabar jei lieka 20 Lt, tai ir džiaugiesi. Išeina grynai rusiškas biznis - už kiek nuperki, už tiek ir parduodi. Žmonės dabar labai derasi. Įsivaizduokite, jei nuperku kelnaites už 4 Lt, litą užsidedu, tai ką begali nuleisti? O darbas koks... Turiu susikrauti ir išpakuoti palapinę, prekes sukabinti. Nebegaliu nė pagalbininko turėti," - kalbėjo prieš dvylika metų turgaus prekeive tapusi D. Subačienė.

Anot prekybininkės, sunkmetis padiktavo ir naujas prekių pirkimo vietas. Pasak jos, niekas iš rajonų turguose prekiaujančių prekių nebevažiuoja į kaimyninę Lenkiją. Prekės yra perperkamos Gariūnuose arba Šiauliuose.

Paklausta, ar negalvoja mesti tokio verslo, moteris susimąstė. Pasak jos, jei situacija negerės, ieškosis kito darbo.

„Gal ir anksčiau bučiau visas prekybas metusi, tačiau nėra taip paprasta. Žinau, kad mano draugėms konditerėms nuo sausio mėnesio algos neišmoka. Tik po šimtą litų „pamėto". Vyras dirba elektriku vienoje įmonėje, kuri jam už 3 mėnesius yra skolinga 7000 Lt," - apie užburtą darbdavių įsiskolinimo ratą kalbėjo D. Subačienė.

 

„Tą ekologiškumą labai sunku išlaikyti"

Biržietis Jonas Valiulis, nors ir nenaujokas turguose, sako, kad diržus tenka veržtis ir jam. Kadaise ekologiškame ūkyje išaugintomis daržovėmis prekiavęs vyriškis šiandien sako, kad prekyba vyksta ir be ekologiškų produktų.

„Žinot, tą „ekologiškumą" labai sunku išlaikyti. Reikia daržoves purkšti ir nuo ligų, ir nuo parazitų. Prekyba rudeniop sumažėja, nes žmonės, turintys savo sodus ir imantys derlių, nebeperka," - sakė J. Valiulis, pripažinęs, jog jo prekių kainos yra panašios kaip ir parduotuvėje.

Vyriškis neslėpė, jog nors ekologiškas ūkis ir netapo jo produktus charakterizuojančia etikete, tačiau pirkėjai tenkinasi visada šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

 

Biržų ir Pasvalio turgus kopijuoja akropolius?

Rajono turgavietės pastaruoju metu vis panašėja į didžiuosius šalies prekybos centrus. Tiesa, tik „pasiskolintomis" idėjomis. Ant kartono gabalų juodais flomasteriais sukurpti užrašai „Akcija" ar „Išpardavimas" turėtų patraukti potencialių pirkėjų dėmesį.

Prekeiviai, paklausti, kodėl rengia išpardavimus, diplomatiškai atsako, kad nieko nekopijuoja, nes pirmiausia galvoja apie kiekvieną pirkėją.

„Kokie ten akropoliai, mums jie nėra konkurentai. Darom nuolaidas ir išpardavimus, nes abiem šalims geriau, kad prekė neužsistovėtų. Svarbu suprasti, kad pirkėjų pajamos skiriasi, todėl taikomės prie to ir mes," - kalbėjo Biržų ir Pasvalio prekybininkai, minėtais skelbimais vis drąsiau puošiantys savo palapines.

 

Gintarė Raugalytė
2009-08-25

2009.08.10

Algimanto Bukio kaimo turizmo sodyba - pokštas ar tikrovė?

Gintarė Raugalytė
2009-08-08

 

Ne vienerius metus spaudoje ir internete platinama reklama apie Algimanto Bukio kaimo turizmo sodybą, esančią Drąseikių kaime, Biržų rajone. Informaciją, kad ši sodyba priima svečius ir yra nuomojama, potencialiems lankytojams platina ne bet kas, o valstybinės įstaigos.

Tuo tarpu sodybos savininku prisistatęs vyriškis iš pradžių prisipažino vykdantis tokią veiklą, o vėliau persigalvojęs dievagojosi, kad įsivėlė klaida. Situacija pakvipo detektyvu. Pabandžius išsiaiškinti, ar žmonės gali poilsiauti A. Bukio kaimo turizmo sodyboje, ar reklama tiesiog klaidina norinčius išsinuomoti vietą poilsiui, su sodyba susiję reikalai pasirodė kone mistiniai.

 

Biržų regioninio parko ir TIC'o duomenys nesutampa

Biržų turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorė Giedrė Visockienė teigia, kad oficialiai veikiančios A. Bukio kaimo turizmo sodybos nėra.

„Šį birželį Biržų rajono savivaldybės administracija išdavė kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimus žmonėms, įvykdžiusiems nustatytus reikalavimus. Tarp jų A. Bukio nėra. Vienintelė rajone veikianti kaimo turizmo paslauga kaimo turizmo sodyboje yra Alės Podėnienės. Ar kada nors A. Bukiui buvo išduotas verslo liudijimas, aš negaliu pasakyti", - kalbėjo TIC`o direktorė.

Drąseikių kaime esanti sodyba kviečia turistus ir poilsiautojus ar jų ginasi?

Ar A. Bukio vardu internete reklamuojama ir nuomos paslaugas teikianti sodyba yra įregistruota pagal reikalavimus, teiravomės Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialistės Aldonos Jurkštaitės.

„Verslo liudijimas Algimantui Bukiui nėra išduotas", - atsakė specialistė.

Pagal juridinių asmenų registro duomenis, 1994 m. buvo įkurta A. Bukio IĮ įmonė „LAKRA", teikianti kaimo turizmo paslaugas, tačiau 2003 vasario 10 d. įmonė išregistruota.

Dar viena mįslė buvo užminta prieš ketverius metus. TIC'o užsakymu buvo parengtas ir išplatintas leidinys „Biržai", kuriame įrašytos A. Podėnienės ir A. Bukio kaimo turizmo sodybos. Tame pačiame leidinyje pastebėtas pakankamai pikantiškas netikslumas: prie A. Podėnienės kaimo turizmo sodybos skelbtos informacijos įrašytas A. Bukio kontaktinis telefono numeris. Kitame leidinio „Biržai" puslapyje ta pati informacija dar kartą išversta ir į anglų kalbą.

Ar tai įvelta žiopliška klaida, ar tokie konkurencinės kovos metodai?

Prieš kelerius metus TIC-ui vadovavęs Egidijus Grabauskas čia jau nebedirba. Todėl, žinoma, paranku kaltę suversti asmeniui, kuris ne tik nebedirba minėtoje Biržų įstaigoje, bet ir negyvena Lietuvoje.

Jei dabartinė TIC vadovė neigia esant A. Bukio kaimo turizmo sodybą, kita valstybės finansuojama įstaiga pateikia kitokią informaciją.

Biržų regioninio parko internetiniame puslapyje 2009 m. kovo 6 d. buvo patalpintas straipsnis „Kviečiame aplankyti Karvės olą". Straipsnio pabaigoje buvo pateikta informacija apie apgyvendinimą. Šeštoje pozicijoje buvo nurodyta A. Bukio kaimo turizmo sodyba Drąseikių kaime.

Paskambinome parko direkcijai, norėdami sužinoti, kodėl jie skelbia informaciją apie nesančią sodybą klaidindami žmones. Uždavėme paprastą klausimą: iš kur direkcija turi duomenų apie A. Bukio kaimo turizmo sodybą?

Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, išgirdęs klausimą, labai nustebo.

„Tokia sodyba tikrai yra. Aš žinau. Taigi Bukys reklamuojasi. Jis faktiškai tuo užsiima", - sakė direktorius, pridūręs, jog duomenis į internetą talpino ne jis. Ir suskubo pakviesti neseniai parko direkcijoje pradėjusią dirbti vyresniąją specialistę Rasą Ožiūnaitę. Kol pašnekovė priėjo prie telefono, direktorius mus bandė įtikinti, kad klystame. Pasak jo, A. Bukio sodyba yra, nors gal ir „ne paties aukščiausio lygio".

Pokalbį tęsėme su specialiste Rasa Ožiūnaite, kuri liko ne mažiau suglumusi. „Aš neseniai pradėjau dirbti, todėl ne pati rinkau duomenis", - atviravo specialistė.

Kalbant su žurnalistais pašnekovei kažkas patarinėjo iš šalies. Buvo girdėti, kaip greta buvusi bendradarbė patarė sakyti, kad duomenis „tiesiog gavome". Vėliau pridėjo, jog paprastai yra skambinama sodybos savininkui ir jo paties atsiklausiama, ar jis galįs suteikti tokias paslaugas ir ar leidžia skelbti jo duomenis.

„Kiek žinau, ir pagal viską išeitų, kad A. Bukys sutiko", - kalbėjo R. Ožiūnaitė.

Po šio pokalbio internetiniame puslapyje ką tik skelbta informacija apie apgyvendinimo vietoves Biržų rajone buvo pakeista. Nuoroda į A. Bukio kaimo turizmo sodybą staiga dingo.

 

Ar visiems reikalavimai yra „drakoniški"?

Kaip duomenys keliauja internetu, leidiniuose bei dokumentuose, aiškinomės toliau. TIC'o duomenimis, nėra jokių abejonių, jog Biržų rajone šiuo metu veikia tik viena legali A. Podėnienės kaimo turizmo sodyba. Įsteigti kaimo turizmo sodybą, pasirodo, nėra paprasta.

Pokštauti mėgstantis pedagogas A. Bukys užminė mįslę turistams ir miesto svečiams - turi jis kaimo turizmo sodybą ar ne.

„Reikalavimų yra daugybė, kuriuos privalu įvykdyti. Pirmiausia reikia gauti leidimą iš savivaldybės, verslo liudijimą, pažymą iš Visuomenės sveikatos centro, kad patalpos atitinka higienos normas. Taip pat reikalingas Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, Registrų centro pažymėjimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į statinius bei žemės sklypą dokumentus. Suteikiamos paslaugos dar papildomai yra apmokestinamos. Kasmet bent po kartą atvažiuoja tarnybos ir tikrina vandens kokybę. Pačiam savininkui reikia turėti tvarkingą medicininę knygelę, tikrintis sveikatą. Reikalavimų daug ir už viską reikia mokėti", - kaimo turizmo verslo taisykles dėstė A. Podėnienė.

Darytina prielaida, jog „drakoniški" reikalavimai paliečia tik tuos, kurie, pasak moters, laikosi įstatymais numatytos tvarkos.

 

Liepos 22 ir 30 dienos pokalbiai, arba tiesa „anapus"

Sukaupę pakankami duomenų, nutarėme surinkti ne viename interneto puslapyje prie A. Bukio kaimo turizmo sodybos skelbiamą telefono numerį.

Pirmasis telefoninis pokalbis įvyko liepos 22 dieną. Atsiliepęs vyriškis patvirtino, jog pas jį galima išsinuomoti sodybą savaitgaliui už 500 litų. Tokią kainą nurodė, kai prisistatėme kaip galimi klientai. Kai pasakėme, jog sodyba domisi žurnalistai, pokalbis netrukus buvo baigtas.

Liepos 30 dieną surinkę išreklamuotą numerį vėl susisiekėme su tuo pačiu vyriškiu. Šį sykį jis neigė sakęs, jog pas jį galima išsinuomoti sodybą. Ir pridūrė, jog taip pokštaudamas kalbėjęs tik „Šiaurės rytams".

 

Kas tai - pokštas ar bandymas išsisukti?

Beje, balsas telefono ragelyje vėliau paaiškino, jog ši paini istorija prasidėjusi nuo E. Grabausko laikų. Pasak lakoniškai kalbėjusio vyriškio, buvęs TIC'o direktorius, nesulaukęs, kol iš tiesų bus įkurta kaimo turizmo sodyba, paskubėjo ir pradėjo viešai skelbti klaidingus duomenis. Telefonu kalbėjęs vyriškis patikino, jog jokių kaimo turizmo paslaugų už pinigus jis neteikiąs. Pridėjo, jog reklama ir duomenys apie sodybą skelbiami per klaidą.

 

Signalas valstybinėms įstaigoms

Turistams ir kitiems Biržų rajono svečiams, prarijus viešai metamą jauką, galima lengvai tapti reklamos aukomis. Oficialiai A. Bukio kaimo turizmo sodyba neegzistuoja.

Ne vienerius metus internete ir leidiniuose sklandantys duomenys apie „mistinę" kaimo turizmo sodybą Biržuose kažkodėl nesukelia įtarimų ir kontroliuojančioms įstaigoms. Pareigūnams neturėtų kilti didesnių sunkumų tikrinti. Juolab kad kaimo turizmo paslaugas Biržų rajone legaliai teikia tik A. Podėnienės sodyba.

Jei net Biržų regioninis parkas kviečia turistus nakvoti sodyboje, kurios „nėra", ar tokiu būdu neskatinamas nelegalus verslas?

Antra vertus, sunku patikėti, kad nelegalia veikla užsiimtų gerai žinomas rajone mokytojas, buvęs Sąjūdžio aktyvistas.

O gal kaimo sodyba - viso labo A. Bukio pokštas, kuriuo tikrinamas kontroliuojančių institucijų budrumas? Jeigu taip yra, tenka pastebėti, kad jis užtruko pakankamai ilgai.

2.367035