Archyvas

Verslas

Kasos aparatus keikia, bet naudoja

Praeitas ketvirtadienis buvo pirma diena, kai Biržų turgaus prekiautojai naudojo kasos aparatus.

 

Baimė, jog po gegužės 1 dienos, kai įsigalios nustatyta tvarka, reikalaujanti uždarose patalpose prekiauti tik su kasos aparatais, Biržų turguje prekiautojų nebeliks, buvo nepagrįsta.

Ketvirtadienį iš dvidešimties čia nuo seno mėsa, pieno produktais bei žuvimi prekiavusių pardavėjų nebuvo šešių.

Turgaus direktorė Rima Matulionienė sakė, kad kai kurie neprekiauja todėl, kad atostogauja ar nesuspėjo susitvarkyti formalumų. Kasos aparatą pirkti atsisakė tik viena pieno produktais prekiavusi moteris, nutarusi pieną parduoti supirkėjams, bei vienas mėsos pardavėjas.

Bene visi prekiautojai pirko naujus kasos aparatus, kainuojančius 1050 litų. Vienas jau atgavo iš valstybės biudžeto pažadėtą aparato įsigijimo kompensaciją - 999 litus.

Prekiautojas mėsa Kęstutis Čyžius turgaus direktorei R. Matulionienei pasiūlė visą pluoštą kasos aparato čekių, kurių, anot jo, niekam nereikia.

R. Matulionienė svarstė, kad priimdami įstatymą valdžios vyrai turėjo atsižvelgti į skirtingą didmiesčių ir rajonų prekiautojų specifiką, įvertinti, kiek laiko per savaitę dirbama, iš kur produkcija vežama.

„Didmiesčiuose turgus dirba bene visą savaitę, kai kur tiesiai iš furgono prekiaujama lenkiška mėsa. O pas mus žmonės dukart per savaitę po pusę kiaulaitės iš skerdyklos atsiveža, o reikalavimai - vienodi", - svarstė R. Matulionienė.

Vienos iš turgų valdančios UAB „Viorenta" direktorė Danutė Kleveckienė sakė mačiusi, kaip prekeiviai vargsta su kasos aparatais.

„Stringa, genda. Neaišku, kas bus žiemą per didelius šalčius - ar jie veiks? Tie kasos aparatai yra visiška nesąmonė. Turgus tam ir yra, kad eitum, nusiderėtum", - svarstė pašnekovė.

Turguje žuvimi prekiavusi Milda Gintautaitė sakė kasos aparatu dirbti dar neįgudusi.

„Mokomės, dirbam, o ką darysi? Apmokė ta firma, iš kurios kasos aparatą pirkom. Jei kas nutiks, žadėjo atvažiuoti, pataisyti", - kalbėjo ji.

Mergina šiek tiek baiminosi darbo pabaigos, kai reikės „išmušti" ataskaitą.

„Geriau neklauskit", - kalbėjo mėsa prekiavęs Kęstutis Čyžius, paklaustas, kaip sekasi dirbti kasos aparatu.

Vyras sakė, kad sudėtingiausia, jog pirkėjai, kaip ir anksčiau, dėl kainų derasi. O kaip kitokią kainą nei nustatyta kasos aparate „įmušti"?

„Pirma susideri, tada „muši", - jam patarinėjo kita prekiautoja.

K. Čyžius rodė visą pluoštą kasos aparato čekių, kurių, jo teigimu, pirkėjai net neprašė.

Penkias karvutes auginanti Eugenija Latonienė iš Butniūnų dėl darbo su kasos aparatu nesiskundė. Čekių, jos teigimu, taip pat niekas neprašęs.

Šalia jos pieno produktais prekiavusi Dalia Grišanovič sakė bijanti žiemos šalčių. Nors aparatą aptarnaujančios firmos atstovas tikino, kad jei per šalčius veikia elektroniniai skaičiuotuvai, tai turi dirbti ir kasos aparatai.

„Stebuklų čia neuždirbame. Juk atmetus, kiek gamindami sūrius išleidžiame dujoms, kiek kainuoja papildai ir pašarai gyvuliams, kelionė iki turgaus, mokestis už vietą turguje, ne tiek jau ir lieka. Vargsti, nes nėra iš ko rinktis, kad tik išgyventum. Būčiau jaunesnė, važiuočiau į užsienį, bet kam aš ten reikalinga?" - svarstė D. Grišanovič.

Iš Panevėžio atvykęs bandelėmis prekiaujantis Stepas skundėsi nedirbęs kelias valandas, nes kasos aparatas kažkodėl buvo užstrigęs. Kol atvažiavo juos prižiūrinčios firmos atstovas, kol pataisė, praėjo kelios brangios turgaus darbo laiko valandos.

Vyras sakė, kad kai kurie pirkėjai norėjo matyti kasos aparato čekius, tad juos atidavė kartu su įsigytais produktais.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-07

„Agaras Club" pavargo dirbti iš idėjos

Šeštadienį Biržuose, Vytauto gatvėje esančiose „Agaras Club" patalpose vyko renginys jaunimui.

Biržuose pasklido informacija, kad tai paskutinis šiame klube organizuojamas renginys.

Šį klubą Letai ir Petrui Vainorams priklausančiose buvusio restorano „Agaro žiedas" patalpose prieš pustrečių metų įkūrė jų sūnus Petras.

Kas savaitgalį čia būdavo rengiamos diskotekos. Vienas pagrindinių klubo didžėjų buvo biržietis Ignas Grumšlys.

P. Vainoras „Šiaurės rytams" sakė, kad jie su Ignu buvo bene pirmieji Biržuose, kurie kažką bandė padaryti, kad praskaidrintų jaunimo laisvalaikį. Tą darė privačia iniciatyva, neremiami valdžios lėšomis.

Vienas pagrindinių klubo didžėjų buvo biržietis Ignas Grumšlys.

„Gaila, kad kiti tokio pat dydžio kaip Biržai miesteliai turi savo klubus ar užeigas, kur vakare gali nueiti. Pas mus jaunimui nieko nėra", - apgailestavo P. Vainoras.

Šiuo metu jis Vilniaus technikos universiteto antrame kurse studijuoja transporto inžineriją. Tad klubo veiklai laiko nebėra.

„Visiškai renginių neatsisakysime. Jei kas šaus į galvą, surengsime jaunimui. Tačiau kas savaitgalį renginiai nebevyks. O veikla nėra pelninga, viskas daroma tik „iš idėjos". Jei gauni pajamų, visas investuoji technikai", - samprotavo P. Vainoras.

Šeštadienį klube vykusį renginį organizavo irgi ne jis, o kauniečių firma, rengianti mobiliojo ryšio operatoriaus reklaminę kampaniją.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-03

Smulkius centus paprasčiau išberti į upę

Laikai, kai bankai priimdavo net pilnas smulkių kelių centų monetų priekabas, jau pasibaigė. Negana to, banko darbuotojai nėščią moterį visą valandą siuntinėjo nuo vieno kasos langelio prie kito.

 

Antradienį į redakciją kreipėsi 34 metų Asta Dilienė. Šešerius metus gyvenanti Anglijoje moteris su dviem dukrytėmis per šventes svečiuojasi pas tėvus Daumėnų kaime.

Tėvai į Biržus susiruošusios moters paprašė į stambesnes kupiūras pakeisti namuose susikaupusius smulkius centus. Juos vyresnio amžiaus žmonėms gana sunku suskaičiuoti, todėl kaupė, kol susidarė 26 litų suma.

Šeimos nariai dar iš vakaro 1,2,5 centų monetas sudėliojo į skirtingus maišelius.

Asta Dilienė stebėjosi biržiečių banko darbuotojų abejingumu klientui. Jos įsitikinimu, Anglijoje tokios nepagarbos nebūtų tekę patirti.

Su dukromis antradienį atvykusi į Biržuose esantį „Swedbanko" filialą moteris 10.52 val. paspaudė privačių klientų aptarnavimo eilės numerį. Kai kūdikio besilaukianti Asta priėjo prie kasos langelio, čia buvusi darbuotoja jai pareiškė neturinti pinigams skaičiuoti aparato ir pasiūlė prieiti prie kitos privačius klientus aptarnaujančios kasos. Tik liepė kreiptis į banke esančią konsultantę ir paklausti, ar pinigus priims.

Moteris taip ir padarė. Konsultantė jai pasakė, kad pinigus iškeis, tik reikės primokėti 4 litus.

Tačiau priėjus prie antrojo langelio darbuotoja jai liepė kreiptis į kitą, kuri aptarnauja asmenis, keičiančius valiutą.

Moteris 11.27 val. pasiėmė dar vieną numerėlį ir atsistojo prie valiutą keičiančios darbuotojos patalpos.

Ji laukė iki 12 valandos. Staiga darbuotoja jai esą pareiškė pinigų nepriimsianti, nes einanti pietauti.

Įsižeidusi moteris apie tokį nesiskaitymą su klientais nutarė papasakoti „Šiaurės rytams".

Jai buvo skaudžiausia, kad sugaišo net visą valandą ir nieko nepešė.

„Anglijoje tokia situacija būtų neįmanoma. Sakiau, tai gal vis tik priimsit, juk tiek laukiau. O tos darbuotojos į mus net nežiūri, tarsi manęs su vaikais nebūtų. Dukros kantriai laukė, ir man buvo sunku stovėti. Juk negalėjo nematyti, kad laukiuosi kūdikio. Geriau būtų iškart pasakiusios, kad nelaukčiau", - piktinosi A. Dilienė.

 

Žadėjo išpilti į upę

Patarėme moteriai kreiptis į kitą banką. Ji taip ir padarė - nuvyko į SEB banko Biržų filialą.

Vėliau moteris paskambino į redakciją ir pasakė, jog smulkių pinigėlių nepavyko iškeisti ir ten. Tačiau jo darbuotojos tokią sumą pasiūlė priimti ir įdėti į jos sąskaitą.

A. Dilienė šiame banke sąskaitos neturi, tad pasiėmusi krepšį su smulkiais pinigėliais išėjo.

„Važiuosim ir nuo tilto į upę juos paleisim..." - kalbėjo moteris.

 

Banke tokia praktika - nenormali

„Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius „Šiaurės rytams" teigė, kad bankas centus į stambesnes kupiūras tikrai keičia.

Kiek jam pavyko išsiaiškinti, pirmiausia smulkius pinigėlius iškeisti atvykusi moteris bendravo su finansų konsultantu, kuris negali priimti ir skaičiuoti pinigų, klientė buvo nukreipta į kasą. Vėliau pagal eilės lapelius niekas neatsiliepė, todėl nelikus klientų banko darbuotoja esą išėjusi pietauti.

„Bet kokiu atveju įvyko kažkoks nesusipratimas. Tai, kas įvyko, nėra normali praktika banke. Atsiprašome klientės už tokią situaciją, tai pasitaiko tikrai ne kasdien", - kalbėjo banko atstovas.

 

urgita Vitkauskienė

2011-04-28

Medžiotojai trofėjus pristatė apžiūrai

Prieš Velykų šventes Biržų medžiotojų ir žvejų draugijos patalpose vyko 2010 -2011 m. medžioklės sezono rajono medžioklės trofėjų apžiūra.

Medžiotojai trofėjus pateikė Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarnybos (CIC) nacionalinės medžioklės trofėjų eksperto Petro Narbuto vadovaujamai komisijai. Nušautų žvėrių trofėjus vertino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros inspektorius Artūras Griška, miškų urėdijos atstovas Juozas Šuminas, LMŽD Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Romualdas Galvelis, Jonas Čeponis ir CIC nacionalinės medžioklės trofėjų ekspertai Virgilijus Turla, Rimantas Šerys ir Arnoldas Savičiūnas.

Biržų krašto medžiotojai apžiūrai pateikė sumedžiotus trofėjus bei grožėjosi kolegų laimikiu.

Per 2010 - 2011 m. medžioklės sezoną Biržų rajono miškuose buvo nušauti 34 taurieji elniai ( iš jų - 7 patinai), 4 briedžiai patinai, 408 stirnos (84 patinai). Nuo taiklių medžiotojų kulkų krito 524 šernai ir 3 vilkai.

Komisija pasiūlė teikti parodai devynių biržiečių trofėjus. Ekspertai įvertino Būginių medžiotojų būrelio nario Vinco Skuolio pristatytus tauriojo elnio ragus. Medžioklės žinovai pažymėjo Vidmanto Liukpetrio (Ančiškių medžiotojų būrelis), Mindaugo Verygos (Kirdonių m. b.), Broniaus Kiburio (Kirdonių m. b.), Alvydo Masono (Kirdonių m. b.), Vyganto Indrašiaus (Meilūnų m. b.), Liutauro Leskausko (Būginių m. b.), Mariaus Martišiaus (Nemunėlio m. b.) ir Egidijaus Šukevičiaus (Nemunėlio m. b.) nušautų stirninų ragus.

Pasak P. Narbuto, Biržų krašto medžiotojų medžioklės trofėjai buvo gerai paruošti ir atitiko selekcinius reikalavimus.

 

Bronius Ratkevičius

2011-04-28

Pavasarinė mugė baigėsi - pavasaris tęsiasi

Šeštadienio oras pavasarinės mugės lankytojus nei labai lepino, nei skriaudė. Ne tik žvarbokas vėjas, bet ir pirkimo entuziazmas rimtus pirkėjus ir šiaip smalsuolius gainiojo nuo vieno prekeivio prie kito, dažną sykį įstatydamas į nemenką eilę ir priversdamas iš piniginės krapštyti banknotą, kitą už prekę ūkiui, buičiai, kūnui ar sielai.

Apžvalgos ratas

Mugės rytmetys tradiciškai klegėjo įvairių Lietuvos pašalių tarmėmis, o neretai nugirsdavai ir kaimyną latvį. Biržiečiai buvo ankstyvi: 10 valandą dar sunkiai galėjai prasibrauti prie vieno ar kito prekystalio, o vidurdienį apgultis jau buvo atlėgusi.

Užkalbinti prekybininkai dėstė atvykę iš Rygos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Marijampolės, Pasvalio. Žinoma, buvo ir vietinių. Vieni gyrėsi patys savo prekes padirbinę, pagaminę, kiti šalia pirmųjų jaukiai šliejosi su Kinijos „meistrų" gaminiais iš Maximų ar Gariūnų: kičiniais katalikų religijos kulto reikmenimis, internacionaliniais, universalizuotais velykiniais aksesuarais (deja, aptiktas visiškas mizeris tradicinės šv. Velykų atributikos, o apie autentiką verčiau reikšmingai patylėti), žaislais. Pastaruosius, įskaitant plastikinius automatinius ginklus, spigiais balsais dainuojančias lėles ir panašius „stebuklus", dosni šiųdienė „Velykė", matyt, ne vienam mažyliui atritina sykiu su margučiais.

Uolūs sveikuoliai

Ne taip seniai šalies televizijų įsiūbuota sveikos gyvensenos banga spėriai atsirito ir iki Biržų. Mugėje vilniečių Eidukų pora siūlė čia pat išmėginti ir įsigyti gintaro kosmetikos: veido kaukių, kremų, šampūno, balzamo ir kt.

Kauniškiai pynėjai džiaugėsi, kad Biržų mugė jiems nepašykštėjo pinigingų pirkėjų.

Už vaistažolėmis nuklotų prekystalių stovėjo biržiečiams gerai pažįstamos žolininkės. Puikia iškalba, kone 2 dešimtmečius kauptomis (taip pat ir Indijoje) žiniomis bei trykštančia energija miestelėnus aplink save telkė Biržų mugėje pirmą kartą dalyvavęs Ajurvedos mokyklos lektorius, sveikuolis, prisiekęs vegetaras Žilvinas Užkuraitis. Norintiems pavasarį išsivalyti organizmą prieskonių žinovas patarė nedelsiant lėkti į miškus rinkti vertingųjų meškinių česnakų, o puikiosios ciberžolės, kurios privalo būti kiekvienoje virtuvėje, čia pat parduodamos po 6 Lt už 60 g, Ž. Užkuraitis ragino įsigyti nedelsiant.

Iš Panevėžio atvykusios prekeivės atgauti puikią savijautą biržiečiams siūlė naudojant, esą, pagal senosios kinų medicinos žinias, pažangiausiomis japonų technologijomis pagamintus pleistrus, šalininančius toksinus per refleksines zonas, esančias kojų pėdose. Tokių pleistrų pora kainavo 10 Lt. Už 50 Lt buvo galima įsigyti ir visą pleistrų komplektą - 10 vnt. Šiuo stebuklu susidomėjimą ypač rodė vyresnio amžiaus moterys.

Skrandžio malonumai

Tie, kuriems labiau rūpėjo ne sveikata, o kūniški malonumai, pasuko latviškų gardėsių link. Nors rūkytos kaimynų žuvys lietuviškąsias dusyk pranoko ne tik dydžiu, bet ir kaina (masyvių rūkytų jūros ešerių ir riebių skumbrių kilogramas kainavo po 27 Lt, o strimėlių - 9 Lt), seilę vis dažniau ryti verčiančios juslės pirkėjus rikiavo į ilgas eiles.

Už „karvučių" kilogramą mūsiškiai saldumynų mėgėjai braliukams negailėdami iš piniginių krapštė po dvi dešimtines, bet paprašyti 15 Lt už tokį pat kiekį latviškos duonos (vargu ar įmantresnės už mūsiškę), mulkinami nebesileido.

Iš Rygos atvežti spalvingais piešiniais ir užrašais išmarginti meduoliai ypač vaikišką akį traukė, bet lietuviškam skrandžiui įprasti nebuvo.

Rūkytos dešros ir kumpiai tradiciškai labiau viliojo vyrus. Praalkę stipriosios lyties atstovai žvalgėsi ir į kauniečių verslininkų (UAB „Pas Vilimus") pastatytas palapines-lauko virtuves, iš kurių sklido nosis kutenantys kvapai. Porciją dešrelių su kopūstais ir bulvėmis čia buvo galima sukirsti už 10 Lt, tiek pat kainavo troškinys su vištiena, cepelinai ir kepta šoninė. Kavos, arbatos mugės svečiai galėjo atsigerti už 3 Lt, o karšto vyno ar alaus - už 5 Lt.

Maistu ir gėrimais prekiavusios moterys skundėsi, kad klientų šiemet mažoka. Didumą pastarųjų, tikėtina, atbaidė ne tik aikštės dulkių dislokacijos vieta tapę atviri indai su maisto produktais ir paruoštais patiekalais, bet ir laikinai užtvertoje važiuojamojoje aikštės dalyje pastatyti keli aptriušę stalai, prie kurių negausūs dešrelių su kopūstais valgytojai galėjo pasijusti lyg filmavimo aikštelėje.

Austos juostos - paklausios

Tautinių ir proginių juostų audėjai Violeta Valentonytė ir Algirdas Salikas iš Panevėžio šia veikla sakė užsiimantys jau trečius metus. Jie juostas audžia meno kolektyvams, jų juostos pasiekė Prancūziją ir Kanadą. Siūlų audėjai teigė ieškantys visoje Lietuvoje, naudojantys tik natūralias žaliavas: medvilnę, vilną, liną. Už didelę juostą audėjai prašė 35 Lt, tautinė karūna kainavo 50-120 Lt, austą vyrišką kaklaraištį-tautinę juostelę buvo galima įsigyti už 25 Lt, o originalų ir dailų skirtuką knygai - už 6-8 Lt.

Ko jau ko, bet medžio dirbinių mugėje netrūko. Čia galėjai rasti įvairaus dydžio virtuvinių pjaustymo lentelių, šaukštų, mentelių, druskinių, pipirinių, prieskonių malūnėlių ir dar bala žino ko. Kainos skyrėsi bent pora litų - galėjai rinktis.

Užtat odininkų ir kalvių nebuvo. Su gailesčiu reikia pastebėti, kad minėti gaminiai dažnai maloniai stebindavo jei ne kaina (turint galvoje žaliavas - natūralu), tai originalumu, estetine išvaizda ir funkcionalumu.

Pasigesta siūtų, megztų, nertų gaminių... Ir dar daug ko. Regis, judama primityvizmo kryptimi. Generuoti ir įgyvendinti iš klumpių verčiančias (ar bent šiek tiek sujudinančias) idėjas, stebinti, džiuginti - neapsimoka?

Keramikai krizės nepajuto

Plačius stalus graviruotais molio dirbiniais nusistatę marijampoliečiai Raulinaičiai sakė mugėse dalyvaujantys seniai. Ant patikusio impregnuoto molinio gaminio pageidaujamą tekstą išgraviruoti sakėsi galintys čia pat, pirkėjui paprašius. Šiųmetėje mugėje naujiena tapo graviruotos taurės, kurias kaip apdovanojimus keramikai jau gamino žirgų lenktynėms. Kaip prizai jos greit išpopuliarėjo ir medžiotojų būreliuose.

Neringa Raulinaitienė neatsistebėjo kiniškų prekių gausa tautodailininkų, amatininkų mugėje. Anot moters, pavyzdžiui, Palangoje, kur vyksta analogiškos mugės, tokie prekeiviai nepageidaujami, leidimų išdavimo tvarka ir prekybininkų kontrolė yra labai griežta, o apgaule į muges prasmukę minėti prekeiviai iš jų tiesiog išvejami.

Į mugę buvo atvežta pernai pavasarį matytų molinių indų. Naujumu, originalumu jie nestebino, bet kainos bei kokybės santykiu džiugino ir šiemet. Pigiausią, bet labai simpatišką molinį dubenėlį galėjai įsigyti vos už 5 Lt, didesni dubenys kainavo 10-20 litų. Už ąsočius ir puodynes prašyta dar daugiau, tačiau renginiui besibaigiant molinukai (ypač smulkesni) nuo prekeivių stalų buvo šluote nušluoti.

Biržiečiai pynėjų nenuvylė

Gerą gabalą J. Janonio aikštės gausiais, išvaizdžiais ir iš pažiūros tikrai kokybiškais vytelių dirbiniais buvo užėmęs kaunietis Edmundas Stankevičius su vyresniu kolega. Vyrai džiaugėsi, kad šiemet Biržų mugė pinigingų klientų jiems nepašykštėjo: esą, žmonės pirkę ne tik smulkmenų, bet ir baldų. Linksmai nusiteikę prekeiviai čia pat siūlė išmėginti krėslų patogumą ir net išgerti kavos.

Spalvomis, išmone ir kokybe akį traukiančiomis pagalvėlėmis (20-25 Lt), vaikiškomis kuprinėmis (40 Lt) ir šlepetėmis (22-29Lt) prekiavo Eimantė ir Edgaras iš Šiaulių. Šiauliečiai teigė, kad pigiausia prekė pas juos kainuojanti 11 Lt, brangiausia - 70 Lt.

Moteris viliojo puošmenos

Mugės lankytojos šeštadienį turėjo galimybę įsigyti matytų ir neregėtų papuošalų iš pusbrangių akmenų, žalvario, stiklo, medžio, vilnos, lino ar kombinuotų medžiagų. Moterų polinkis puoštis mugės dieną buvo suprantamas ir toleruotinas net paprastai nekantriems ir taupiems vyrams.

Pasvalietė Birutė Balžienė į muges važinėja 5-6 metai. Moteris mugėje pristatė gaminius iš vilnos: skraistes (iki 150 Lt), šalikus (40 Lt), karolius (20-50 Lt), sages (10-15 Lt). Anot jos, vėlimas pareikalauja ne tik laiko ir sveikatos, bet ir vis naujų idėjų. Viena jų - veltas skraistes kombinuoti su šilku, organza, vilnute.

Akį traukė vilniečių Arvydo ir Aidos Žibuolių šeimynos sukurti įvairiaspalviai vėriniai, apyrankės, auskarai ir segės. A. Žibuolis sakė, kad jų papuošalus perkančios moterys siekia išskirtinumo, nes sidabras ir auksas daugumai jau seniai pabodo. Vyras iš nugirstų kalbų suprato, kad Biržuose dažna pirkėja yra mokytoja, „Sodros" ar savivaldybės darbuotoja.

Moterys aikčiojo stabtelėjusios prie jau iš ankstesnių mugių gerai pažįstamos biržietės Vidos Preidžiuvienės iš vilnos nuveltų ir iš lino itin kruopščiai padarytų gėlių ir kitokių formų segių. Ovalios segės iš vilnos ir aksomo kainavo 20, veltos segės-gėlės - 18-20, lino segės-gėlės - 12-30 litų. Moteris prekiavo ir originaliai dekoruotais lino šaliais. V. Preidžiuvienė atviravo iš savo užsiėmimo, kurį „atrado" maždaug prieš 5 metus, pragyvenanti. Į muges ją lydi vyras, kuris mugėse pristato ir savo tapybos darbus.

* * *

Mugės šurmuliui nuvilnijus praeitin, telieka laukti kitų mugių. Kažkas buvo atrasta, kažko pasigesta. Vienu pasidžiaugta, kitu nusivilta. Kaip ir kasmet. Gyvenimas eina. Ratu. Laimei ar deja?

Jurgita Ratkevičienė

2011-04-19

Turguje padvelkė pavasariu

Biržiečiai ūkininkai jau siūlo savo šiltnamiuose išaugintus žalumynus.

Balandžio 1 - osios išvakarėse virš Biržų turgaviečių smagiai švietusi pavasarinė saulė skelbė ne tik kalendorinio pavasario pergalę.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai kasos aparatus įsigiję turgaus prekeiviai galėjo gauti šimtaprocentinę pirkinio išlaidų kompensaciją. Turgaus prieigose dar nesimatė žibuoklių, o paviljone - kasos aparatų.

„Tai kam čia skubėti - ta kompensacija mums nieko nereiškia. Juk pajamų mokesčio mes vis tiek nemokame, esame nuo jo atleisti. O pajamas susiskaičiuoti man daug geriau su kalkuliatoriumi", - dėstė mintis jaunas ūkininkas.

Kitas prekiautojas sakė girdėjęs, jog reikalavimas turėti kasos aparatą nutolintas dar vienam mėnesiui. Vyras mano, kad Lietuvoje gali nutikti kaip Latvijoje, kuri turgininkams neliepia dirbti su kasos aparatais.

Atsargiai gležnus daigelius rinko ir į pirkėjų krepšelius dėjo per žiemą gėlių šiltnamiais rūpinęsis ūkininkas Laimutis Baradinskas.

Akivaizdu, kad į valstybės įstatymus turguje dirbantys žmonės žiūri kreivai ir jų vykdyti neskuba.

Tačiau gamtos įstatymai ūkininkams - šventi. Kaip ir šventas pirkėjų noras dar prieš Velykas skrandį palepinti ne tolimojoje Ispanijoje, o Biržų žemėje išaugintais žalumynais.

Ketvirtadienį jau trečią sykį šį pavasarį Būginių krašto ūkininkas Stasys Styra pirkėjams siūlė savo šiltnamiuose išaugintų svogūnų laiškų, krapų, salotų. Už 100 gramų salotų prašė dviejų litų. Tokį pat kiekį svogūnų galėjai nusipirkti už 3, o pluoštelį krapų - už 1 litą.

Pirmą sykį šiais metais S. Styros šeima į turgų atvežė ridikėlių, kurių ryšulėlis kainavo 3 litus. Jie kaipmat išgaravo nuo prekystalio.

„Pas mane salotos pigesnės, tačiau jos ne mūsiškos, itališkos", - linksmai kalbėjo importinėmis daržovėmis ir vaisiais netoliese prekiavusi biržietė moteris.

Ūkininkų turguje žaliavo pirmieji gėlių sodinukai, išauginti Vabalninko seniūnijoje, Mieliūnuose. Atsargiai gležnus daigelius rinko ir į pirkėjų krepšelius dėjo per žiemą gėlių šiltnamiais rūpinęsis ūkininkas Laimutis Baradinskas.

Baltų ir melsvų bakopų, verbenų, šlamučio, šilingės, sprigės daigeliai kainavo po 1,5 lito. O štai už Gvinėjos sprigę teko mokėti po 2 litus. Brangiausiai - 3 litus - kainavo svyrančios pelargonijos, vasarą virstančios žydinčiomis kupetomis, drąsiai pasitinkančiomis ir rudens šalnas.

Ne visi pirkėjai dairėsi į gėles ir daržoves. Daug entuziastų atidžiai tyrinėjo ir rinkosi sėklas, kuriomis nuklotų prekystalių „pridygo" atšilus orui.

Netrūko ir norinčiųjų išsiauginti savo daržų lysvėse svogūnų. Pasvalietis Darius tikino, kad jo siūlomi laiškiniai, raudonieji ir mažieji svogūnai - Panevėžio ir Biržų turguje - patys pigiausi.

Turguje ryškiai švietė ne tik sėklų, bet ir įvairiausių dažų pakuotės. Margaspalviai „pavyzdiniai" dažyti kiaušiniai skelbė apie artėjančią didžiausią pavasario šventę.

Alfreda Gudienė

2011-04-02

Biržiečių išauginta produkcija keliauja į Rusiją

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Leitiškių kaime veikiantis UAB „Biržų bekonas" atnaujino produkcijos eksportą į Rusiją.

Ši šalis lietuvišką kiaulieną vėl priima po dvejų metų pertraukos - į Rusiją kiaulieną buvo uždrausta vežti 2009 metų rugsėjo mėnesį.

Pasak bendrovės „Biržų bekonas" direktoriaus Vaclovo Briedžio, leidimas į Rusiją, Velikije Luki, vežti Biržų rajone išaugintus bekonus buvo gautas vasario 3 dieną.

„Lietuviškos produkcijos poreikis Rusijoje yra didžiulis. Jau išvežėme 600 vienetų 117 kilogramų svorio bekonų, po dienos išvažiuoja dar du furgonai", - pirmadienį sakė V. Briedis.

Įmonės direktorius minėjo, kad bendradarbiauti su Rusija apsimoka, nes pinigus už produkciją pirkėjai perveda avansu. Be to, už kilogramą gyvo svorio moka per 20 centų daugiau nei kiti galimi pirkėjai.

„Viskas turėtų žymiai pasistūmėti į priekį", - apie eksportą kalbėjo V. Briedis.

UAB „Biržų bekonas" dirba 40 samdomų darbuotojų.

Artimiausiu metu planuojama atidaryti kombinuotųjų pašarų gamybos cechą. Iš pradžių jais planuojama aprūpinti savo įmonę, o ateityje bus gaminama ir pardavimui.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-10

Verslą naikina gatvę „uždarantys" kelio ženklai

Biržuose, Plento gatvėje, įsikūrusių įmonių ir bendrovių vadovai įsitikinę, kad jų verslui trukdo abiejose kelio pusėse pastatyti ženklai, nurodantys, kad čia stovėti draudžiama.

Atbaido galimus pirkėjus

„Parduotuvės „Patiltė" kolektyvas pasipiktino, kad prie jų automobiliai negali sustoti vienoje gatvės pusėje. Bet prie mūsų mašinos negali stovėti nė vienoje pusėje", - su tokiais žodžiais į redakciją kreipėsi UAB „Progrina", pardavinėjančios automobilių detales, savininkas Jonas Dovidaitis.

Ši parduotuvė įsikūrusi Plento gatvės 2 numeriu pažymėtame pastate.

Verslininkas sakė, kad abiejose gatvės pusėse statyti automobilius draudžiantys kelio ženklai „uždaro" visą kelio atkarpą iki pat „Biržų duonos" gamyklos. Ženklai stovi jau seniai, nuo sovietmečio. Dar tuomet, kai šioje gatvės atkarpoje vyko statybos, veikė konservų gamykla ir buvo didelis judėjimas.

Abiejose Plento gatvės pusėse pastatyti sustoti draudžiantys kelio ženklai, pasak verslininkų, neprisideda prie verslo skatinimo.

Dabar, anot J. Dovidaičio, tokio automobilių srauto šioje gatvėje nebėra.

„Abu ženklai atbaido galimus pirkėjus. Man gali kas nors prieštarauti, kad netoliese yra automobilių stovėjimo aikštelė. Joje, beje, policijos mašinos dažnai atvažiavusios pastovi. Bet šiandien, kai visi vertina savo laiką, nori sustoti priešais parduotuvę, kurioje perka. Be to, šiame pramoniniame miesto rajone tai vienintelė mašinų detalėmis prekiaujanti parduotuvė", - sakė J. Dovidaitis.

Jam atrodo, kad būtų galima palikti tik vieną stovėti draudžiantį kelio ženklą, o važiuojant nuo miesto pusės esantį dešinėje nuimti. Tiesa, žiemą šioje vietoje būtų sudėtinga prasilenkti, tačiau vasarą draudimo sustoti, jo įsitikinimu, nereikėtų.

Daugiau prašymų nerašys

Verslininkui antrino netoliese toje pačioje gatvėje įsikūrusios automobilių remonto įmonės savininkas Henrikas Alekna. Jis negailėjo žodžių rajono vadovams.

„Kenkėjai, parazitai, verslo naikintojai. Bent vieną ženklą, kurį dar sovietmečiu pastatė, nuimtų. Ar žinote mieste kitą gatvę, kuri iš visų pusių apstatyta sustoti draudžiančiais kelio ženklais? O juk judėjimo čia nebėra, net autobusai nebevažiuoja", - kalbėjo H. Alekna.

Verslininkas tvirtino dar prieš metus rašęs prašymą savivaldybės Saugaus eismo komisijai, kad bent vieną kelio ženklą nuimtų. Tuomet gavo atsakymą, kad to padaryti nėra galimybių.

Daugiau sakė neberašysiąs. „Gaila laiko, o ten vien tuščios kalbos. Sėdi seno raugo valdininkėliai ir nieko nemąsto", - apmaudą liejo verslininkas.

Pažadėjo įvertinti situaciją

Biržų rajono savivaldybės saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Martinonis sakė, kad Plento gatvėje įsikūrusių bendrovių savininkai galėtų kreiptis raštu. Tuomet bus galima įvertinti, ką reikėtų daryti ir kokią įtaką vienas ar kitas komisijos sprendimas turėtų eismo saugumui.

Anot jo, „Progrinai" neturėtų būti problema, nes šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė. Šalia jos esantis kelio posūkis gana pavojingas.

„O štai prie H. Aleknos įmonės ženklo gal nereikėtų, nes ji jau už posūkio", - svarstė R. Martinonis.

Jis pažadėjo nuvažiuoti ir pasižiūrėti bei įvertinti situaciją.

Ateinančią savaitę planuojamas Saugaus eismo komisijos posėdis, ir, jei verslininkai suskubs rašyti prašymą, jį nagrinės.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-05

Smulkus verslas: įmanoma dirbti ir užsidirbti

Septintus metus biržiečiai regi parduotuvės iškabą „Radvilė". Iš Vytauto į Kęstučio gatvę persikėlusios parduotuvės neapleido nuolatiniai ir atrado nauji klientai.

Tarp kavinukės „Trys laipteliai" ir „Ramunėlės" vaistinės įsikūrusios parduotuvės duris antradienį apie pietus varstė pirkėjai. Ir ne pavieniai atklydėliai, o puikiai žinantys, ko ieško ir ką gali rasti naujais viršutiniais drabužiais, rankinėmis, kojinėmis, galvos apdangalais, aprangos aksesuarais ir papuošalais prekiaujančioje įmonėje.

Kaip gerus ir nuolat laukiamus pažįstamus klientus „Radvilėje" pasitinka tamsiaplaukė moteris - tarsi iš žurnalo viršelio nužengusi gražuolė - parduotuvės savininkė Audra Ambrazevičienė.

„Radvilė - dukros vardas", - apie parduotuvės vardo kilmę sako jaunatviška keturiolikmetės Radvilės ir septyniolikmečio Dovydo mama.

Prekyba naujais drabužiais - ne beviltiškas dalykas

Individualios įmonės savininkė 36 metų Audra Ambrazevičienė savo verslą pradėjo 2004 metais. Iš pradžių naujais drabužiais prekiavo nuomojamose patalpose Vytauto gatvėje. Prekybai įsibėgėjus vis dažniau kildavo minčių apie didesnes patalpas, todėl atsiradus progai parduotuvė persikėlė kitur.

Anot įmonės savininkės, ir dabartines patalpas teko didinti. Iškirtus sienas atsivėrė dar viena erdvė, kurioje galima išdėstyti prekes.

Drabužiais prekiaujančios įmonės savininkė Audra Ambrazevičienė yra ne tik parduotuvės savininkė, bet ir tiekėja, buhalterė bei pardavėja. Dviejų paauglių mamai puikiai sekasi derinti darbą bei rūpinimąsi vaikais ir namais - šeimos sodyba yra viena iš gražiausiai tvarkomų mieste.

Parduotuvėje šilta, tačiau tik per didžiausius šalčius už šildymą teko mokėti apie 400 litų. Nuomos mokestis, kurį tenka pakloti už 46 kv. m plotą, anot parduotuvės savininkės, taip pat esantis „labai normalus". Ne biržiečiai nuomojamo būsto savininkai, pasak parduotuvės šeimininkės, tvarkingi ir kultūringi žmonės, su kuriais nekyla jokių nesusipratimų.

Apie nuolat girdimus padejavimus, kad Biržuose esą negalima išsilaikyti iš prekybos naujais drabužiais, Audra turi savo nuomonę. Biržuose, anot jos, prekiauti neapsimoka nebent brangiais drabužiais.

„Tikrai įmanoma dirbti ir užsidirbti. Jei dirbčiau „į minusą", ar galėčiau samdyti pardavėją?" - sako įmonės savininkė, parduotuvėje dirbanti pakaitomis su kita moterimi - Gražina Gabuliene. Pastarajai A. Ambrazevičienė negaili gerų žodžių.

„Tokių žmonių, kaip Gražina, tikrai reta. Ja galiu visiškai pasitikėti - ji dirba kaip sau. O tai, sutikite, būdinga nedaugeliui samdomų darbuotojų", - bendradarbe džiaugėsi parduotuvės savininkė.

O prekyba dėvėtais drabužiais jai ne itin sekėsi.

„Bandžiau, tačiau supratau, kad tai ne mano „biznis". Mano sesei, taip pat vyro seseriai prekiauti dėvėtais drabužiais sekasi, tačiau man tokios prekės kažkaip „neprilipo"... Naują daiktą parduoti man sekasi geriau", - šypsosi Audra.

Netoliese esančių įstaigų darbuotojai į „Radvilę" užsuka kiekvieną kartą, kai tik atvežama naujų prekių. O jų Audra sako atgabenanti kiekvieną savaitę. Kartais iš Šiaulių, iš Lenkijos, tačiau dažniausiai - iš Gariūnų. Dažnai prekes veža pagal konkrečius pirkėjų užsakymus.

Parduotuvės savininkė ir jos klientės žino, kad tokias pat prekes kaip „Radvilėje" galima išvysti didžiosiose miestų parduotuvėse - „Babilone" ir kitose.

„Tas pačias prekes imame iš tų pačių Gariūnų pardavėjų, tačiau, pavyzdžiui, už šią striukę didelėje parduotuvėje tektų mokėti keliais šimtais litų brangiau", - paprastą verslo tiesą aiškina Audra. Savo klientams ji niekada neduoda jokių garantijų dėl kokybės - pirkėjams prisipažįsta, kad nežino, kiek ir kaip gali tarnauti įsigytas daiktas.

„Tačiau ar kitokia kokybė parduotuvėje, kur už tą pačią prekę sumokama kelis sykius didesnė suma?" -kalba už prekystalio stovinti parduotuvės savininkė. Ji neslepia, kad netgi prabangiomis laikomose parduotuvėse neretai matanti tas pačias prekes, kurias iš Gariūnų vežasi į „Radvilę".

Ir buhalteriją sutvarkyti, ir atostogų išeiti - įmanoma

Pasiteiravus, ar smulkaus verslo įmonės „nedusina" buhalterija ir šūsnys popierių, Audra tik nusišypso ir teigia, kad viską puikiai sutvarkanti pati.

„Kokia čia buhalterija - pajamos ir išlaidos?" - dar vieną mitą apie smulkiesiems prekybininkams esą nepakeliamą buhalterijos naštą griauna verslininkė.

Ir atostogauti Audrai tenka. Ilsėjosi Egipte, Kretoje. Tik slidinėti į užsienį nevažiuoja - jų šeima renkasi trasas kaimyninėje Latvijoje.

„Visos mūsų kelionės - kartu su vaikais. Be jų kol kas niekur nevažiuoju", - sako rūpestinga mama ir ūkininko žmona.

Audra kilusi iš Pučiakalnės, kur kartu su broliu ūkininkauja jos panevėžietis vyras. Į talkas tenka išsiruošti ir visai šeimai.

„Kai reikia akmenis rinkti, važiuoju ir aš, ir ūkyje dažnai padedantis sūnus Dovydas.

Tik mūsų Radvilė daugiau tvarkosi namuose", - šypsodamasi apie darnų šeimos gyvenimą kalba Audra.

Ambrazevičiai gyvena Biržuose, Respublikos gatvėje. Daugelio akį traukianti jų namų aplinka žavi. Sodyba laimėjo antrąją vietą gražiausiai tvarkomų sodybų konkurse.

„Aplinkos kūrimas - mano fantazijos vaisius. Vyrui vasarą yra pats darbymetis ūkyje, todėl su vaikais tenka ir žolę pjauti, ir ravėti", - sako gražuolė moteris.

Audra neslepia, kad puikią figūrą išlaikyti ir kartu gerų emocijų pasisemti jai padeda ne tik fizinis darbas. Anksčiau Astros Kuntrimienės vedamose treniruotėse sportavusi moteris dabar lanko pramoginius šokius. Gražiausia, kad į šokių pamokas ji eina kartu su vyru.

„Jam labai patinka šokti", - sako verslininkė apie sutuoktinį, mokantį rūpintis ne tik ūkiu ir derliumi...

Alfreda Gudienė

2011-03-05

Draudimas statyti automobilius žlugdo verslą

Užuot nuvalius gatves Biržuose nuspręsta imtis draudimų statyti automobilius.

 

Naujas ženklas

Savivaldybės saugaus eismo komisijos nariai klausimą dėl laikinai pastatyto kelio ženklo, kuris vienoje J. Basanavičiaus gatvės pusėje visiškai draudžia stovėti automobiliams, žada spręsti pirmadienį. Po rinkimų. Po to, kai bus nustumti sniego kalnai nuo J. Basanavičiaus gatvės. Sniegą planuojama stumdyti tuo metu, kai pasikeis mėnulio fazės ir prasidės atšilimas.

Tai ne ištrauka iš absurdo romano. Tai - sustingusiame laike gyvenančių ir nežinia kokiais kriterijais besivadovaujančių Biržų valdininkų sprendimai.

Laikinai pastatytas nuolatinis ženklas sukėlė rūpesčių J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusiems verslininkams bei darbo biržos klientams.

„Šiaurės rytai" jau buvo rašę, kad žiemos vidury į Biržų miesto turgų atvažiavę žmonės, kurie pastatė mašinas J. Basanavičiaus gatvės pakrašty, ties kultūros centru ir Darbo birža, buvo baudžiami policijos pareigūnų. Vairuotojai tiesiog nepastebėjo turgaus dienomis naujo stovėti draudžiančio kelio ženklo. Apie jo pastatymą nebuvo pranešta ir spaudoje.

Netikėtai išdygęs ženklas nurodė, kad negalima šioje gatvės pusėje statyti automobilių ketvirtadieniais ir šeštadieniais, turgaus dienomis. Motyvas - dėl sniego susiaurėjo gatvės ir sustatyti automobiliai trukdo eismui.

Po truputį rajono gyventojai priprato prie naujo ženklo ir turgaus dienomis toje gatvės pusėje automobilių nebestatydavo.

Tačiau šią savaitę netikėtai buvo priimtas dar vienas sprendimas. Nors nesiautėjo nei pūgos, nei kitos stichijos, buvo nuimta po draudžiamu stovėti ženklu kabojusi lentelė, kuri nurodė, kad jis galioja tik dvi dienas per savaitę.

Vadinasi, automobilių vairuotojai nebegalės statyti ne tik turgaus, bet ir kitomis dienomis.

 

Keisis mėnulio fazės - bus sprendimas

Tikru verslo žlugdymu tokį rajono valdininkų sprendimą pavadino J. Basanavičiaus gatvėje įsikūrusios automobilių detalių parduotuvės „Patiltė" savininkai ir darbuotojai.

„Jei vadovautumėmės kelio ženklu, šalia mūsų parduotuvės galima pastatyti tik vieną automobilį. Tačiau jei klientai matys, jog vieta užimta, o kitur pastačius mašiną gresia bauda, jis važiuos pas konkurentus", - piktinosi parduotuvės darbuotojas Virginijus Brazdžionis.

Parduotuvės darbuotojai aiškinosi, kas dirba savivaldybės Saugaus eismo komisijoje, ir pasikvietė jai vadovaujantį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją.

„Sakė, kad jis vienas sprendimų negali priimti, reikės konstruktyvaus kolektyvinio sprendimo. Bet keista, kodėl prieš pastatant ženklą niekas nesitarė su mumis. Galėjo ženklą pastatyti kitoje gatvės pusėje, ir problema būtų išspręsta", - kalbėjo V. Brazdžionis.

Verslininkus nustebino, kai Saugaus eismo komisijos vadovas pareiškė, jog pirmadienį planuojama valyti sniegą, praplatinti gatvės važiuojamąją dalį, esą tuomet nebereikės ir kelio ženklo.

„Kai keisis mėnulio fazės ir planuojamas atšilimas, jie sniegą nuo gatvės planuoja valyti. Štai tau ir konstruktyvus sprendimas. Tą reikėjo daryti žiemą, kai buvo vos pasnigę. O dabar sniegas jau į ledą sušalęs, neįsivaizduojame, kaip jį nuvalys", - kalbėjo parduotuvės darbuotojai.

V. Brazdžionis sakė važiavęs pro Pasvalį ir stebėjęsis, kad šio rajono vadovai sugebėjo iš miesto centro sniegą išvežti.

„Biržuose žiemą gal reikėtų uždaryti miesto gatves, kad sniego visai nereikėtų valyti", - ironizavo UAB „Patiltė" kolektyvas.

 

Darbuotojos perspėjo klientus

Draudimu statyti prie Darbo biržos automobilius stebėjosi šios įstaigos Biržų skyriaus vedėja Laima Kudukienė.

Su korespondente kalbėdama praėjusį ketvirtadienį ji sakė nebesuprantanti, kas vyksta. Darbuotojos nuolat atverdavo langus ir šūkaudamos perspėdavo draudžiamoje gatvės pusėje sustojusius klientus, kad juos gali nubausti policija.

Pokalbio metu L. Kudukienė sakė matanti ir „aukų" laukiantį policijos pareigūnų automobilį.

„Sakykim, turgaus dienomis iki pietų reikėtų drausti automobilius statyti abiejose pusėse. Bet popiet bėdos tikrai nėra, nes beveik nėra mašinų. Policija irgi pirmiausia galėtų įspėti, ar taip jau būtina bausti? Man gaila tų žmonių", - kalbėjo L. Kudukienė.

 

Protokolo nėra, buvo tik „apsitarimas"

Biržų rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Deimantė Prunskienė, paprašyta pateikti savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdžio, kurio metu buvo nutarta pastatyti draudžiantį automobiliams stovėti ženklą, atsakė: „Protokolas nebuvo rašomas. Komisijos nariai apsitarė labai trumpai ir žodžiu. Priimtas trumpalaikis sprendimas, nes kilo grėsmė eismo saugumui. Žmonės pradėjo skųstis, nes gatvėje nebeprasilenkdavo mašinos."

Pasak D. Prunskienės, pirmadienį bus sprendžiama, ar reikia stumdyti sniegą, kad gatvės važiuojama dalis praplatėtų, ar laikinai paliekamas ženklas.

Biržų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Jaunius Jurelevičius sakė, kad draudimo tik turgaus dienomis statyti automobilius vienoje gatvės pusėje neužteko.

Jis tikino per savaitę sulaukdavęs vieno - dviejų skambučių, kada nepatenkinti žmonės išsakydavo priekaištus, jog šioje atkarpoje nebegali prasilenkti mašinos. Ypač būdavo sudėtinga pravažiuoti autobusams.

„Gal pirmadienį tą problema bus išspręsta, žadėjo šioje vietoje nuvalyti sniegą. Nors šis dalykas faktiškai turėjo būti padarytas jau seniai", - kalbėjo J. Jurelevičius.

Pašnekovas tikino ne kartą Saugaus eismo komisijos posėdžiuose kalbėjęs apie tai, kad reikėtų iš turgaus prieigų J. Basanavičiaus gatvėje bei Kilučių, Rotušės gatvių išvežti sniegą, nes eismo sąlygos dėl jo itin sudėtingos.

„Pagrindinis rajono vadovų atsakymas būdavo - nėra pinigų", - tvirtino pareigūnas.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad rajono ribose sausio ir vasario mėnesiais už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems nesilaikymą surašytas 21 administracinės teisės pažeidimo protokolas. Už tai numatomos baudos nuo 50 iki 100 litų, o nuo kovo 1 dienos jos sieks nuo 100 iki 300 litų.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-26

Prasimušė į Europos rinką

Prieš 20 metų, 1990 - ųjų gruodį, įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Tyla".

Įmonė visiškai pateisina pavadinimą - apie ją mažai ką težino vietiniai. Bendrovės savininkai nesigarsina - tyliai dirba, kantriai atlaikydami negandas. Savo gaminiais puošia europiečių gyvenimus, o 150 biržiečių parūpina darbo vietas.

Surado sėkmės raktą

Bendrovę įsteigė keturi drąsūs jauni vyrai - Laimis Januševičius, Egidijus Butėnas, Virginijus Urbonas ir Arūnas Vaitaitis. Skirtingų sričių specialistai, paragavę verslo duonos skyrium, sumanė suvienyti jėgas. Kaip ir daugelis tada pradėjusių verslą, neturėjo aiškios vizijos.

Prekiavo statybinėmis medžiagomis, pavažinėtais automobiliais iš Vokietijos, gėlėmis, net dėvėtais rūbais, aktyviai dalyvavo privatizacijos procese. Privatizavus statybinę organizaciją - tuometinį Darbų vykdytojo barą, vertėsi statybomis. Palaipsniui šios statybinės organizacijos bazėje kibosi į medienos gaminių verslą. Užsimezgus verslo ryšiams su partneriais Vokietijoje, pradėjo medienos gaminių eksportą į šią šalį.

„Tylos" gaminti nameliai įtinka išrankiems užsakovams.

Pabandė nuo paprasčiausių ruošinių. Pjovė iš apvalių rąstų, obliavo, šlifavo ruošinius įvairiems skydams, tvoroms. Vėliau ėmėsi gaminti lauko ir sodo baldus bei namelius.

„Aplankydavome Vokietiją ir žiūrėdavome į dailius medinius poilsio namelius, vasarnamius. Atrodė fantastika, kol patys įsidrąsinome tokius gaminti", - prisipažįsta verslininkas Arūnas Vaitaitis.

Sparčiai plėtė gamybą

Savininkams iškilo uždavinys aprūpinti įmonę medienai perdirbti reikalingomis staklėmis ir kitais įrenginiais. Vojažai po Vakarų Europą, paieškos, naujos pažintys. Iš pradžių pirko nenaujas stakles, beje, sėkmingai dirbančias ir šiandien.

Vėliau ėmė kreditus, plėtė gamybą jau įsigydami ir naujų įrengimų, statydami naujus gamybos cechus. Pagrindinė gamyba persikėlė į Kilučių kaimą, kur buvusių kolūkio fermų teritorijoje pastatyta apie 5500 m2 gamybinio ploto gamykla. Kartu plėtėsi ir gaminių asortimentas. Pradėję nuo paprasčiausių medinių ruošinių tvoroms, šiuo metu gamina ir medinius gyvenamuosius namus.

„Tyla" per metus perdirba iki 8-10 tūkst. kubų medienos. Tačiau nelabai įdomi partnerė vietos privačių miškų savininkams ar valstybės miškų naudotojams. Perka tik nedaug drebulės ir juodalksnio medienos pirtims ir saunoms. Išsaugojo nedidelę lentpjūvę, šią medieną išsipjauna savo bazėje. Pagrindinę dalį medienos importuoja iš Rusijos, šiek tiek - iš Suomijos ir Švedijos.

„Mūsų gaminių specifika reikalauja itin aukštos kokybės medienos. Perkame šiaurės eglę, ne apvalią, o jau išpjautą ir išdžiovintą. Atsisakėme ir savo džiovyklų. Mokame pasaulinėmis kainomis, nesvarbu - iš rusų ar švedų. Iš tokios medienos gaminame medinių namų detales itin patikimiems statiniams", - atkreipė dėmesį Arūnas Vaitaitis.

Apdorojama įvairiomis staklėmis

Atvežta mediena apdirbama bendrovės cechuose. Gautą medieną darbininkai išrūšiuoja ir suskersuoja reikalingo ilgio lentomis. Stambesnė mediena obliuojama, dirba net trejos profilinės obliavimo staklės. Jei yra užsakymas, plonesnė mediena klijuojama į storesnius ruošinius.

Smulki mediena seniau būdavo nurašoma kaip atliekos, parduodama kurui. Dabar trumpi galiukai leidžiami per dygsniavimo stakles, dygsniuota mediena naudojama lagėms, latams, durims bei langams gaminti. Medienos tašams išpjaustomi kampai, tam tarnauja net penkerios kampų sujungimų išpjaustymo staklės.

Ruošiniai smulkesniems statiniams daromi 3 - 4,5 cm storio, bet didesniems vasarnamiams ir gyvenamiesiems namams naudojami ir storesni klijuojami tašai - 6 ir 9,5 cm storio. Gyvenamieji namai būna net su dvigubomis sienomis: 9,5 cm ir 3 ar 4,5 cm skersmens tašų dviguba siena ir šiltinimas tarp jų.

Turi savo projektuotojus

Bendrovė turi savo projektuotojus, kurie užsakovo idėją ar norą perkelia į darbinius brėžinius, nes daugiausia gaminama pagal individualius užsakymus. Didesniems namams projektus kartais paruošia tos šalies architektai pagal specifinius vietos reikalavimus. Dažniausiai tai būna tik architektūrinė dalis, darbinius brėžinius bet kuriuo atveju atlieka bendrovės projektuotojai.

Projektai paprastai esti individualūs kiekvienam konkrečiam statiniui. Tai sudaro nemažai keblumų, iš gamintojų reikalauja didelio lankstumo. Pagal tuos brėžinius cecho meistras rūpinasi, kad technologinio proceso metu būtų pagamintas statiniui reikalingų detalių komplektas : sienų tašai, grindų ir stogo lentos, gegnės, įvairiausi apvadai, durys, langai ir t. t.

Gaminių pristatymu užsakovams rūpinasi pati bendrovė. Nėra lengva derinti su logistika provincijos sąlygomis, bet kol kas pavyksta. Užsakymus pateikia laiku. Kartais tenka siųsti furgoną su vienu gaminiu, kartais šis pripakuojamas pilnas smulkių gaminių. O didesnis namas netelpa net į vieną furgoną.

Apjuosė visą Europą

Paklaustas apie eksporto geografiją, pašnekovas šypsosi: „Lengviau pasakyti, į kurias Vakarų Europos šalis dar neeksportuojame." Airija, Belgija, Danija, Graikija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija... Europa su pasisekimu įvaldyta. Pagaliau - tolimoji Japonija, kurios gyventojams patiko lietuvių pagaminti vasarnamiai. Daugiausia eksportuojama į Vokietiją bei Olandiją.

Biržiečiai eksportuojamų gaminių užsienio šalyse dažniausiai nestato, tuo rūpinasi jų gaminiais prekiaujančios kompanijos, kurios samdo statybos organizacijas arba tai padaro pats užsakovas, jei nori pigiau. Tik išimtinais atvejais, kai konstrukcijos ypatingai sudėtingos, gamintojas siunčia savo meistrus padėti jas surinkti.

Eksportas sudaro iki 97 proc. įmonės apyvartos. Pagrindiniai klientai - vakarų europiečiai ir - kaip indikatorius - japonai. Verslo pakilimo laikotarpiu‚ pavyzdžiui, 2008 m. bendrovės eksportas siekė 14,4 mln. Lt, o 2009 m. susitraukė iki 10,9 mln. Lt. Per metus iš bendrovės teritorijos į užsienį išvažiuoja apie 170 furgonų su gaminiais. Į vieną furgoną kartais sukraunama iki 30 poilsio namelių. Iš to galima susidaryti nuomonę apie eksporto mastą.

Sunkmetis sutrikdė ritmą

Krizė pradėjo rodyti nagus prieš porą metų, 2008 gruodžio - 2009 vasario mėnesiais sumažėjo užsakymų. Ir tai buvo ne įprastas sezoniškumas, o dar prasidėjo kritinis laikotarpis, gąsdinančios ekonomistų prognozės. Bendrovė spaudėsi iš vidaus, atleido 30 darbininkų, daugiausia stalių, sumažino atlyginimus likusiems. Pašnekovo žodžiais, ne dėl to, kad ypatingai sumažėjo užsakymų, o dėl to, kad reikėjo optimizuoti išlaidas. Jau įsismaginusi dirbti dviem pamainomis, grįžo prie vienos.

Pernai bendrovė, dirbdama viena pamaina, eksportavo gaminių bemaž už 13 mln. Lt ir beveik pasiekė 2008 m. apyvartos lygį. „Apyvarta būtų didesnė, jei ne tos nelemtos baimės. Padidėjo produktyvumas, sugrįžo dalis atleistų darbininkų. Nerizikavome priimti daugiau, nes lengva priimti, bet skausminga atleisti. Lapkričio mėnesį jau padidinome atlyginimus darbuotojams", - pasakoja Arūnas Vaitaitis.

Didžiausia problema šiuo metu - pristatymo terminai, kartais siekiantys 8-9 savaites.

Negali didinti kainų

Pasak vieno iš bendrovės savininkų, įmonės pelnas priklauso ne tik nuo pardavimų, bet ir nuo medienos kainos. Pastaraisiais metais pastoviai brango mediena, jos kainos dar kilo ir tris šių metų ketvirčius, tik paskutinį šiek tiek stabilizavosi. Nuo 2006 m. mediena pabrango beveik dvigubai.

Bendrovei didinti gaminių kainų neleidžia konkurencija, tad dirba su minimalia marža, nes yra viena iš brangesnių eksportuotojų. Be to, jos specifika tokia, kad nėra išankstinių kontraktų, kurie garantuotų užsakymų stabilumą. Kiek prašo klientai, tiek daro, jokių atsargų. Bendrauja su įvairių lygių klientais, palaiko daug smulkių, kurie naudingi, iškilus ekonominiams sunkumams.

Alfonsas Kazitėnas

2011-02-17

Mūsiškos Šv. Valentino tendencijos

Ar biržiečiai laukia Šv. Valentino, ką jiems reiškia ši šventė, ar jai ruošiamasi? Kadangi Šv. Valentino diena mūsų laikais gerokai atitrūkusi (o dažnąsyk - ir visai nutrūkusi) tiek nuo pagoniškų, tiek nuo krikščioniškų tradicijų ir, neslėpsim, šiųdienių skeptikų bei bambeklių laikoma eiline komercine švente, su minėtais ir neminėtais „valentiniškais" klausimais straipsnio autorė pasibeldė į prekių ir paslaugų sferos atstovų duris.

 

Meilės žaidimų paslapčių - į knygyną

Nors dalis prekybininkų nostalgiškai kinkavo galvomis: „Valentinas - tai ne Kalėdos...", visgi netrukus ėmė ryškėti, kad vis tiek - šiokia tokia šventė. Biržų knygyno (UAB „K. Galvelis ir partneriai") vedėja Vida Mainonytė teigė, kad bent po keletą specifinių leidinių Šv. Valentino dienai nuperkama kasmet. Pirkėjai dažniausiai patarimų neklausia, o prašo konkrečių knygų iš konkrečių, jiems jau pažįstamų lentynų. Pastarosiose dažnai surikiuoti tokia proga tinkantys leidiniai kaip antai „Kamasutra", „Meilės žaidimai" ir pan. Santūresni pirkėjai pageidauja suvenyrinių knygelių „Meilės žodžiai", „Meilės sms". Meilės romanus, pasak vedėjos, žmonės perka ir taip, todėl Šv. Valentinas jų paklausai įtakos nedaro. Kadangi mus dominanti šventė, kaip išsiaiškinome, tikrai nėra pretekstas masiniam knygyno šturmui, knygynas nei specialių leidinių, nei didesnio jų kiekio šia proga neužsako - pirkėjai renkasi iš esamo asortimento.

 

Stilingų šukuosenų meistrė Audronė Gatavynaitė sako, jog moterys mėgsta gražintis nuolat, nelaukdamos ypatingų progų.

Gėlių biržiečiai dovanoja daug

Anot IĮ „Gėlių namai" savininkės Linos Januševičienės, Šv. Valentinas - momentinė šventė. Vaikai kasmet perka smulkmenas, lipdukus. Meilės dienai tinkančių dovanų ar suvenyrų moteris teigė papildomai neužsakinėjanti - jų ir taip gausu gėlių salone. Kita vertus, pasak „Gėlių namų" šeimininkės, apskritai biržiečiai gėlių dovanoja daug. Vilties teikia šiuo metu užsienyje gyvenantys bei dirbantys kraštiečiai, kasmet per „Interfloros" tinklą užsakantys gėlių čia likusiems mylimiesiems. Pasak L. Januševičienės, daugiausiai užsakymų sulaukiama iš Anglijos, mažiau - iš Vokietijos, Norvegijos. Moteris apgailestavo, kad atvirkštinių sveikinimų variantų kol kas, deja, nepasitaiko - biržiečiams užsakinėti gėles į užsienį yra per brangu.

 

Į vaistinę - maisto papildų ir prezervatyvų

„Iki" parduotuvėje įsikūrusios „Gintarinės vaistinės" darbuotojos Milda ir Augutė, paklaustos, ar galėtų ką nors pasiūlyti dovanėlės savo „Valentinui" ieškančiam pirkėjui, pritariamai linksėjo - vaistinės asortimentas gausus ir tinkantis įvairiausioms progoms. O po vieną kitą tokių dovanėlių ieškantį žmogų pasitaiko kasmet - jas perka tiek rimtai, tiek valiūkiškai nusiteikę abiejų lyčių atstovai.

Populiariausios Šv. Valentino prekės - maisto papildai ir prezervatyvai. Pastarieji dažniausiai dovanojami jaunų žmonių, norint pašmaikštauti. Dovanos būtent šiai progai ieškančius klientus moterys sakė atpažįstančios iš karto, nors pastarieji ir neprisistato.

 

Auksas ar sidabras?

Juvelyrinių dirbinių parduotuvėje (UAB „Leda") besisukiojančią smulkutę pardavėją Loretą Aukštikalnienę užklupau prieš pat darbo pabaigą. Iš pradžių teigusi neturinti ko mums rūpima tema pasakyti (šventės dar nejaučianti, o Šv. Valentino pirkėjai dažniausiai apsilanko tik šventės išvakarėse arba dovanomis susirūpina paskutinę minutę), moteris netrukus išklojo romantišką pasakojimą, artėjančios šventės nuotaika įelektrinusį aplinką.

Pasirodo, į parduotuvę dažniausiai užsuka jauni, tėvelių dar išlaikomi „valentinai". Jaunimas, anot Loretos, renkasi sidabrą. Aukso dirbinius perka vyresnio amžiaus žmonės. Vyresni vyrai moterims dažniausiai renka auskarus, jaunuoliai dairosi į grandinėles, pakabukus (širdeles, akutes), žiedelius ir tik retsykiais - į auskarus. Be abejonės, visi pirkėjai nori patarimų. Pasak Loretos, ji visada siūlo pačius naujausius papuošalus, kurie jai pačiai gražiausi, mieliausi - kitaip nemoka. Niekada nesistengia „iškišti" užsistovėjusių prekių - parduotuvės asortimentas nuolat atnaujinamas.

Pardavėja stebėjosi šiandieninio jaunimo originalumu, kultūra. Moteris nesupranta, kodėl sakoma, kad šiuolaikinis jaunimas yra blogas. Į parduotuvę užsuka nepaprastai mandagūs, linksmi jauni žmonės. Ypač vaikinai. O jei dar pavasariop ir įsimylėję - tikri „geriečiai". Dovanas širdies draugėms jie renka labai atidžiai ir atsakingai, būtinai parenka širdelės arba žaismingos formos dėžutę dovanėlei. Pardavėja sako visada patarianti, nepatikusias prekes pakeičianti, tad nepatenkintų klientų kol kas nepasitaikė. Kaip bebūtų apmaudu, krizė, įsisukusi į tėvelių pinigines, riboja ir romantiškai nusiteikusių jaunuolių išgales, todėl ne vieną dėžutę tenka pridėti dykai, nuolaidėlę pritaikyti.

 

Kvapų ir skonių „fėjos" bei meilės eliksyro paieškos

Koks meilės kvapas? Klausiu galybės kvapų užtvindytos parduotuvėlės „Arbata, kava, prieskoniai" (Irenos Korsakienės IĮ), esančios Vytauto gatvėje, merginų. „Greičiausiai - šokolado", - atsako pamąsčiusios kvapų bei skonių „fėjos" Jurga ir Diana. Juk pagrindinė Meilės dienos tendencija - „visi ieško saldžių, raudonų širdelių". Ir iš tiesų - įvairių dydžių ir formų valgomų ir nevalgomų širdžių čia apstu. Jurga tikina, kad tai privalomas Šv. Valentino dienos atributas, be kurio neišeina nė vienas pirkėjas.

Be širdelės - niekaip ir taškas. Tačiau romantiškus jausmus puoselėjantiems asortimentas - kur kas platesnis. Čia rasi ir žvakių - angelėlių, ir puodukų su širdelėm, ir širdelės formos muilo, ir dėžučių, ir net lėkščių. Ką jau kalbėti apie analogiškos formos saldumynus ir „Valentino" laiškučius. Tiesa, nemažai klientų nustėrsta sužinoję, kad laišką visgi teks rašyt patiems, nes jokio teksto tame laiškutyje nėra...

Puikiai nusiteikusios Jurga ir Diana tvirtino, kad į jų parduotuvę ne tik moterys, bet ir vyrai seniai taką pramynę. Dažnai dovanėlės perkamos iš anksto, bet pasitaiko ir „paskutinės minutės" pirkėjų. Parduotuvėlėje šeimininkaujančios moterys sakė besistengiančios akcentuoti įvairias šventes, sukurti jų dvasią - tam visada parenkamos specifinės interjero detalės. Jurga, paklausta, kaip pati vertina tokias šventes, atsakė, kad ji visada už gražias idėjas, šventes - „kad tik visiems smagu būtų". Tik, pašnekovės įsitikinimu, šiltus jausmus reikia rodyti kiekvieną dieną, ne tik per Šv. Valentiną.

Paprovokuotos, ką darytų, jei klientas paprašytų meilės eliksyro, „fėjos" beveik nesutriko: „Turim!" Pasirodo, tai raudonoji arbata, kuri taip ir vadinas „Meilės eliksyras", juodosios arbatos mėgėjams jos pasiūlytų „Aistrą". Galima nusipirkti net „Gyvenimo meilę" - tai vaisinė arbata.

 

Kada moterys gražinasi?

Užsukus į Vytauto gatvėje įsikūrusią Audronės Gatavynaitės kirpyklą, be pačios kirpyklos savininkės, pavyko rasti ir keletą įvairaus amžiaus klienčių, tad į klausimus moterys atsakinėjo viena kitą papildydamos.

Paklausta, ar prieš Šv. Valentiną jaučia ponių ir panelių norą pasigražinti būtent tai progai, Audra neslėpė, kad tokia nuojauta kartais apninka, tačiau šiemet Šv. Valentinas jai poilsio diena, todėl ir kažkokių ypatingų pageidavimų vykdyti neteks. Audros teigimu, moterys kerpasi, gražinasi nuolat, dažnai tik dėl savęs, nes Biržuose beveik nėra kur išeiti „pasižmonėti".

Klientė Sandra sakė, kad Šv. Valentinas - tikrai ne pretekstas apsilankyti kirpykloje, esą jos vyras šios šventės nepripažįsta, o ji su juo solidarizuojasi. Nors moteris neslėpė, kad dėmesys visada malonus, tačiau jų šeimai mielesnė ir priimtinesnė Kovo 8-oji.

Šv. Valentiną moterys sutartinai vadino paauglių švente, kai patiriami pirmieji romantiški jausmai: susižavėjimas, meilė. Užtat kirpėjos kėdėje sėdinti jaunutė mergaičiukė Arūnė tik valiūkiškai šypsojosi ir iš užuominų leido suprasti, kad ši diena galbūt ir yra vienas iš pretekstų atsisėsti į kirpyklos kėdę.

 

Stebėtinai „pasikaustę" vyrai

Parduotuvės „Eurokos" (UAB „Kosmelita") vedėja Jolita Brazdžiuvienė tvirtai pareiškė: „Krizė tik kalbose, pirkimas nesumažėjęs". Tačiau lygindama su ankstesniais metais pastebėjo, kad blėsta pats šventės populiarumas.

Moters teigimu, iš anksto dovanų retai kas ieško, bet prasidėjęs pirkimas juntamas. Tą patvirtino „iššluotos" suvenyrų lentynos. Pagrindinė prekyba planuojama vasario 13-14 d.

Pastebėta, kad iš anksto perkamos brangesnės, suplanuotos dovanos. Paprastai žmonės linkę išleisti 20-30 Lt, dauguma akcentuoja, kad ieško simbolinės dovanėlės. Pasak parduotuvės vedėjos, dabartinė pasiūla tokia didelė, jog pirkėjas beveik visada yra garantuotas, kad tikrai ką nors tinkamo ras. Dauguma žmonių sveikina artimus, mylimus žmones, giminaičius, draugus, nebūtinai mylimuosius. Ypatingą iniciatyvą rodo vaikai. Ateina pasitaupę pinigėlių ir renka panašios vertės dovanėles visiems šeimos nariams. Renka labai atidžiai, o išleidžiamos sumos neiškrenta iš bendro konteksto. Paauglės mergaitės nori pasipuošti pačios. Jos perka širdutės formos auskarus, tačiau klijuojamų širdelių kategoriškai atsisako - nori būti suaugusios. Vyresni žmonės - atvirkščiai - noriai perka lipdukus, žinoma, dažniausiai vaikams.

Kiek daugiau (vidutiniškai apie 50 Lt) dovanoms linkę išleisti vyrai, tačiau pašnekovė apgailestavo, kad jų kol kas ateina nedaug, bet jie stebėtinai daug žino apie savo moterų poreikius ir pomėgius: kokius kvepalus mylimoji mėgsta, kokios spalvos ir tekstūros lūpų dažus naudoja, todėl drąsiai renka ir perka dovanas. J. Brazdžiuvienė žavėjosi parduotuvės neaplenkiančiais senjorais. Anot vedėjos, jie savo širdies damoms perka išskirtinai kvepalus, gana dažnai lūpų dažus, kartais - bižuteriją.

Populiariausios Šv. Valentino prekės „Eurokose" - parfumerija, dekoratyvinė kosmetika, bižuterija, kūno kremai. Dabar ypač paklausi vonios aromaterapija: vonios putos, kvepiantys ir tirpstantys aliejai, tirpūs žiedlapiai, gėlės, perlai, burbulai. Dominuoja tradicinė raudona spalva ir širdelės forma. Pašnekovė atskleidė dar vieną moterims tikriausiai malonią tendenciją - vonios aromaterapijos rinkinius dažniausiai perka vyrai, greičiausiai norėdami ypatingai palepinti savo mylimąsias.

* * *

Visų kad ir mūsiškos Šv. Valentino dienos tendencijų, be abejo, surašyti neįmanoma. Kas ir kaip pažymi šią šventę, tegul lieka kiekvienos poros paslaptis. Straipsnio autorei terūpėjo vartotojiški minėtos šventės ypatumai, o širdies, intymius reikalus kiekvienam privalu saugoti po devyniais užraktais. Maža ką...

 

Jurgita Ratkevičienė

2011-02-12

Šalia gamyklos įsikurs restoranas

Rinkuškių alaus darykla šią vasarą alaus mėgėjus priims naujame restorane. Jame bus siūloma edukacinė programa apie biržietiško alaus gamybos procesą.

Investuoti į naujų erdvių įrengimą bendrovę paskatino gausus lankytojų srautas ir jų poreikiai.

Čygo ir Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai" valdybos pirmininkas Rimantas Čygas „Verslo žinioms" sakė, kad į restoraną bendrovė investuoja 0,8 milijonus litų.

Pasak jo, bendrovės pardavimai nuo 2004 metų kasmet augo po 3 - 4 procentus. Jie didėjo ir visam šalies ūkiui sudėtingais 2009 - aisiais. Tačiau pernai, palyginti su 2009 metais, pardavimai ir apyvarta sumažėjo.

„Šiuo metu ieškome tinkamo aludario", - juokauja R. Čygas.

Anot jo, kuklesnį rezultatą lėmė mažesni pardavimai didmenininkams.

„Mums dabar reikia konkuruoti su baltarusišku alumi. Importuojamai degtinei ir alui nėra muitų. Didmenininkai skaičiuoja ir įsiveža nemenką kiekį baltarusiško alaus. Kartais pirkėjai atidžiau nepasižiūrėję į etiketę nė nepamato, kad jis baltarusiškas, nes ir prekės ženklai lietuviški", - pažymi R. Čygas.

Pasak R. Čygo, konkuruoti su kaimynų produkcija sudėtinga, nes ten darbo jėga, energijos ištekliai pigesni.

Rinkuškių alaus daryklos pardavimai sudaro apie 30 milijonų litų, o 12 milijonų atitenka įvairiems mokesčiams.

„Rinkuškių" valdybos pirmininkas R. Čygas „Šiaurės rytams" sakė, kad restoranas ir firminė alaus krautuvėlė bus įrengti šalia gamyklos.

Statomame restorane bus 72 sėdimos vietos, o pobūviuose galės dalyvauti 120 asmenų.

Virtuvė bus tradicinė, lietuviška. Pietų ir alaus degustacijos metu bus rengiama ir edukacinė programa - turistai galės stebėti senovinį alaus gamybos procesą.

„Šiuo metu ieškome tinkamo aludario", - juokavo R. Čygas.

 

„Šiaurės rytų" informacija

2011-01-22

Malkos tapo „auksinėmis"

Pastebimai didėja medienos paklausa, kyla jos kainos. Tai geras ženklas, kad baigiasi krizė, medienos rinka atgyja.

 

Konkursuose dalyvavo gausiai

Biržų miškų urėdijoje įvyko apvalios medienos pardavimo pagal ilgalaikes sutartis konkursai.

Dalyvauti konkursuose pateikė dokumentus net 49 įmonės, o iš viso buvo registruoti 58 vokai su pasiūlymais. Bet preliminariai pasirašyti medienos pirkimo pardavimo sutartis siūloma tik su 18 įmonių. Pirkėjai pageidavo įsigyti 100,9 tūkstančius kubinių metrų įvairios paskirties medienos, iš jų 72 tūkstančius pirmajame pusmetyje. Urėdija šiuose konkursuose pasiūlė pirkti 46,05 tūkstančio kubinių metrų medienos.

Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė.

 

Pakilo malkų kainos

Pasak urėdijos pardavimo vadybininkės Ramunės Petkevičienės, šį kartą pirkėjai buvo aktyvūs, smarkiai varžėsi tarpusavyje ir visų medienos sortimentų kainą, palyginti su dabar esama, pakėlė. Pavyzdžiui, už 1 kubinį metrą popiermedžių šiuo metu pirkėjai moka 117 Lt, o kitąmet jau pasiryžę kloti vidutiniškai po 128,8 Lt. Miškininkai kitąmet planuoja parduoti 17,4 tūkstančius kubinių metrų popiermedžių.

Įdomiai klostosi reikalai malkinės medienos rinkoje. Medienos pirkliai „pasistengė", kad malkas gyventojai jau dabar turi pirkti kosminėmis kainomis. Šiuo metu su pridėtinės vertės mokesčiu ir pristatymu iš urėdijos miškų į kiemą 1 kubinis metras malkų gyventojams kainuoja: I kategorijos (ąžuolo, beržo, uosio) - 185,13 Lt, II (juodalksnio, pušies) ir III (baltalksnio, drebulės, eglės) - 125,84 Lt.

 

Kas lėmė kainų šuolį

Pasirodo, malkos tapatinamos su plokščių mediena. Įmonės perka malkinę medieną medžio drožlių plokštėms gaminti ir kelia kainą. „Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Prekybos apvaliąja mediena taisyklės mums neleidžia parduoti malkų mažmeninėmis kainomis pigiau, nei konkurse pasiūlyta aukščiausia didmeninė. Abejojame, ar gyventojai įpirks iš mūsų tokias „auksines" malkas. Ne kažkiek jų ir parduodavome, po penkis tūkstančius kubų vidutiniškai per metus, bet buvo nuolatinių klientų", - apgailestavo pardavimo vadybininkė.

Gyventojai, aišku, ieškosis malkas pardavinėjančių privatininkų, bet ir šiems medienos pirkliai suteikė akstiną branginti. Tiems, kurie šildosi namus malkomis, bet neturi nuosavo miško, tai didžiulis iššūkis. Urėdija dėl to nuostolių nepatirs, malkas išpirks įmonės plokštėms gaminti.

 

Kaimynai stokoja žaliavos

Didžiausią paklausą konkursų metu turėjo eglės ir beržo pjautiniai rąstai. Miškininkai pasiūlė pirkliams 2,5 tūkst. kub. m eglės rąstų, jų vidutinė kaina 191,5 Lt/ kub. m, tuo tarpu pirkėjai pageidavo 5, 4 karto daugiau. Panašiai nutiko ir su beržo rąstais: pasiūlė 0, 7 tūkst. kub. m, jų vidutinė kaina 194,43/kub. m, o paklausa pranoko pasiūlą net 7,4 karto!

„Kaimynai latviai prisistatė užsienio kapitalo įmonių, dabar stokoja žaliavos", - pastebėjo pardavimo vadybininkė. Po 3 - 4 kartus pasiūlą viršijo plokščių medienos, smulkios lapuočių pjautinosios medienos paklausa.

„Jei medienos perdirbimo įmonės laikysis konkursų metu pareikštų pasiūlymų, kitais metais turėtų būti nupirkta visa urėdijos miškuose pagaminta mediena", - svarstė Ramunė Petkevičienė.

 

Sukėlę kainas persigalvoja

„Šiais metais neturėjome vargų su medienos pirkėjais, planuojame įvykdyti visas su jais pasirašytas sutartis. Tačiau kaip bus kitais metais, nedrįstu prognozuoti, nors konkursų rezultatai nuteikia optimistiškai", - sakė ji.

Jos žodžiais, panašiai nutiko ant 2008 - 2009 metų ribos, kai sparčiai didėjo medienos paklausa, pirkėjai sukėlė medienos kainas, o paskui sunkiai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Viskas priklausys nuo to, kokios medienos kainos išsilaikys.

Be abejo, medienos paklausos didėjimas, jos kainų augimas rodo medienos perdirbimo, baldų pramonės atsigavimo tendencijas. Tai teigiamai paveiks ir miškų ūkio ekonomiką.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-12-28

Nestigs nei eglučių, nei šakų

Tarp daugybės artėjančių švenčių rūpesčių - kur įsigyti kalėdinę eglutę ar bent eglės šaką, kvepiančią gyvais spygliais ir sakais?

 

Dalins šakas miesteliuose

Pagalbą siūlo miškininkai. Generalinė miškų urėdija šalies mastu paskelbė akciją: „Parsinešk Kalėdas į savo namus."

Miškininkai kaupia eglių šakas. Girininkai jau gruodžio 16 d. nuo 14 val. jas dalins Kvetkų, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Papilio miesteliuose bei Medeikių ir Parovėjos gyvenvietėse.

Miškininkai prašo gyventojus saugoti gamtą ir perspėja, kad už savavališką eglučių kirtimą gresia baudos.

Gruodžio 17 d. šakų dalinimo akcija persikels į Biržų miestą, prie Vytauto g. 18 - ajame name įsikūrusios gėlių parduotuvės, taip pat į Vabalninką, Žolinės aikštę.

 

Atsižvelgė į gyventojų pageidavimus

Pernai panaši akcija vyko tik Biržų mieste, jos metu dovanota apie tūkstantį šakų. Šiemet jų tikimasi išdalinti kur kas daugiau.

Miškininkai atsižvelgė į gyventojų praėjusių metų pageidavimus pateikti ilgesnių ir trumpesnių šakų. „Pasistengsime, kad daugiau žmonių parsineštų į namus kalėdinę šaką. Jei kas negalės ateiti dėl negalios ar senatvės, prašome kaimynų padaryti paslaugą. Tegu švenčių nuotaika nušvinta kiekvienuose namuose", - sakė Biržų urėdijos atstovė spaudai Jurga Bruniuvienė.

Pernai miškininkai siūlė šiek tiek baltosios eglės ir pušies šakų, bet jos nesusilaukė didesnio susidomėjimo. Šiemet pušies šakų bus nedaug.

 

Tikisi paversti tradicija

Miškininkai siekia, kad kiekvienas, neskriausdamas miško, galėtų parsinešti į namus bent mažytę gamtos dalelę, alsuojančią miško dvasia, ir tiki, kad eglišakių dovanojimo gyventojams akcija išaugs į gražią prasmingą tradiciją, kuri kasmet įsuks į savo ratą vis daugiau suaugusiųjų ir vaikų.

Tamošiūnų girininkijos darbuotojai jau išrinko kalėdinę eglę Biržų miestui. Ji - apie 40 metų amžiaus, 15 - 16 metrų aukščio.

 

Paankstins eglučių pardavimą

„Kalėdinėmis eglutėmis, kaip ir kasmet, prekiausime urėdijos kieme. J. Janonio aikštę ir turgavietę paliksime privačių miškų savininkų žiniai. Šiemet paankstinsime prekybą eglutėmis, jos bus pardavinėjamos nuo gruodžio 17 - osios iki Kūčių. Urėdijos darbuotojai prekiaus eglutėmis kiekvieną darbo dieną praaušus iki jos pabaigos."

Kokios eglučių kainos? J. Bruniuvienė patikino, kad nedidukę eglutę iki 1 m aukščio bus galima įsigyti už 8 Lt, 2 - 3 m aukščio - už 17 Lt, o daugiau kaip 3 m - už 28 Lt.

Pašnekovė priminė, kad urėdijos medelyne yra nedidelių iki 0,5 m aukščio paprastųjų eglučių, išaugintų vazonuose. Tokia eglutė kainuos 10 Lt, bet jų skaičius ribotas - tik 20. „Bandėme pernai prekiauti tokiomis eglutėmis, bet paklausos nesulaukėme, šiemet nerizikavome auginti daugiau. Gal ilgainiui gyventojai įpras prie vazonuose išaugintų eglučių, juk auganti nebarstys spyglių", - pastebėjo urėdijos atstovė.

 

Gali kreiptis į girininkijas

Daugumai rajono periferijos gyventojų nepatogu keliauti į miestą eglišakių ar eglutės. Ką jiems patarti? Gyventojams siūloma kreiptis į artimiausią girininkiją. Girininkai turės eglučių ir šakų pačiose girininkijose.

„Kartais atvyksta darboviečių pasiuntiniai ar gyventojai su šeimomis. Tokiais atvejais girininkas nesibodės nuvesti į mišką parodyti eglučių ar eglišakių. Į girininkiją reikia kreiptis bet kuriuo atveju, ar būtų noro gauti eglės šakų ar pačių eglučių. Už jas reikės mokėti pagal pavirtintus įkainius, šakų galės parinkti kirtavietėse nemokamai", - paaiškino urėdijos atstovė.

 

Savivaliautojai bus baudžiami

Prieš Kalėdas miškų apsauga bus sustiprinta. Nevalia genėti eglių ar kirsti eglučių savavališkai.

Pasak urėdijos vyriausiojo miškininko Juozo Šumino, už savavališką eglutės kirtimą pažeidėjas baudžiamas nuo 50 iki 100 Lt ir miškui privalo atlyginti žalą, tolygią eglutės pardavimo kainai. Už savavališką eglių šakų genėjimą gresia nuo 100 iki 200 Lt bauda.

„Geriau kreiptis į artimiausią girininkiją, gauti atitinkamą dokumentą ir ramia sąžine eiti į mišką. Kainuos pigiau", - pataria Juozas Šuminas.

 

Gali kirsti be leidimo

Ar gali kirsti eglutes miško savininkas savo valdoje? „Aišku, kad gali, jei turi miško valdos nuosavybės dokumentus. Jam nereikia jokio leidimo, gali kirsti net didesniais kiekiais ir pardavinėti", - patikino rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis inspektorius Algirdas Gedgaudas.

Tačiau miško savininkas irgi turi branginti mišką, nedaryti jam žalos. Kalėdines eglutes derėtų kirsti plotuose, kur jos sužėlusios per tankiai ir „prašosi" retinamos.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-12-11

Ar galima pasitikėti Biržų turguje naudojamomis svarstyklėmis?

Turguje, kaip ir parduotuvėse, turi būti naudojamos nustatyta tvarka periodiškai tikrinamos svarstyklės.

Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkės Vitalijos Rukavičienės, kontrolinės svarstyklės ypač reikalingos ūkininkų turguje.

Lapkričio mėnesį Biržų turguose patikrinimus atliko teisinę metrologinę priežiūrą vykdančios Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus darbuotojai.

Patikrinus UAB „Megatinklas" valdomą senąjį turgų ir prekybos paviljoną, nustatyta, kad mėsos, žuvies ir pieno produktų paviljone naudojamos metrologiškai patikrintos, turinčios teisės aktų nustatytus patikros sertifikatus, žymenis ar plombas septynios ciferblatinės ir septynios elektroninės svarstyklės. Dalis svarstyklių nuomojamos iš bendrovės „Megatinklas", dalis yra pačių prekiautojų.

UAB „Maxima LT" priklausančiame turguje (žemdirbių turgavietė - red.), kuriame daugiausiai prekiaujama ūkininkų išauginta produkcija, rasta pažeidimų. Du ūkininkai naudojo metrologiškai nepatikrintas elektronines svarstykles ir mechanines svirtines svarstykles, skirtas didesniam produkcijos kiekiui pasverti. Vienos iš elektroninių svarstyklių buvo nelegalios, tai yra neturinčios jokių ženklų ir periodiškai netikrinamos.

Nė viename Biržų turguje nėra kontrolinių svarstyklių, kurios būtinos nupirktų maisto produktų svoriui patikrinti. Toks reikalavimas nustatytas „Prekyviečių, prekiaujančių žemės ūkio ir maisto produktais, darbo taisyklėse", įsigaliojusiose nuo 2009 metų liepos. Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkės Vitalijos Rukavičienės, kontrolinės svarstyklės ypač reikalingos ūkininkų turguje, kur dideliais kiekiais (maišais) parduodami kopūstai, bulvės, grūdai ir kita produkcija.

Patikrinus penkis vaisiais ir daržovėmis iš automobilių prekiaujančius asmenis, rastos svarstyklės su pasibaigusiu patikros galiojimu, o vienas prekeivis naudojosi tik buičiai skirtomis svarstyklėmis.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nuo 2011 metų sausio 1 dienos keliami nauji reikalavimai dėl naudojamų senesnių mechaninių svarstyklių (ciferblatinių ir svirtinių). Kitų metų pradžioje baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį aukščiau minėtų svarstyklių naudotojai turėjo jas pakeisti atitinkančiomis reglamento reikalavimus. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvoje dar naudojama labai daug senų svarstyklių, buvo leista iki 2011 metų sausio 1 dienos atlikti jų atitikties įvertinimą ir naudoti tol, kol tenkina nustatytus reikalavimus, bet ne ilgiau kaip iki jų remonto.

Dėl aukščiau minėtų svarstyklių, įsigytų iki 2001 metų birželio 1 dienos, atitikties įvertinimo reikia kreiptis į Valstybės metrologijos tarnybos interneto tinklalapyje paskelbtas įstaigas.

Pasikeitė elektroninių svarstyklių patikros periodiškumas. Jas dabar reikia tikrinti ne kas dvejus metus, o kasmet.

Patikros periodiškumas privalomas ir elektroniniams bei stikliniams termometrams. Apdorojamo bei laikomo maisto temperatūrą nustatančius stiklinius termometrus dabar būtina tikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

Iškilus klausimams reikėtų skambinti į Metrologijos inspekcijos Panevėžio skyrių fiksuoto ryšio (8~45) 46 77 04 arba mobiliuoju 8 687 19 855 telefonais.

Parengta pagal Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus pateiktą medžiagą

Lietuviški namai - norvegams

Suklestėjusį medienos verslą pristabdė krizė, bet jau stebimi ir atsigavimo ženklai.

„Noreina" vadovas Valdis Jakubėnas teigia, kad bendrovės pastatyti mediniai namai skaičiuojami dešimtimis.

Pradėjo nuo padėklų

Biržietis Valdis Jakubėnas verslo keliais pasuko daugiau kaip prieš dešimtį metų.

Užušilių kaime su bendraminčiais įsigijo dalį buvusių kolūkio mechaninių dirbtuvių, jose įkūrė lentpjūvę. Žinia, Biržų kraštas miškingas, medienos ne stygius. Pirko iš urėdijos menkaverčius rąstelius, pjaustė juos ruošiniams, gamino padėklus ir eksportavo į Vokietiją.

Tačiau tokio verslo ėmėsi ne vieni. Lentpjūvės steigėsi viena po kitos, radosi didelė konkurencija. „Susėdę ilgas valandas diskutuodavome, ko dar galėtume imtis. Pasiekė informacija iš toliau, kad norvegai mėgsta medinius namus. Pradėjome ieškoti partnerių, su kuo galėtume bendradarbiauti. Suradome palaikančių Latvijoje ir pačioje Norvegijoje, 2002 m. įsteigėme jungtinę įmonę UAB „Noreina", - pasakoja Valdis Jakubėnas.

Užsieniečiai partneriai ilgainiui susirado kitus verslus ir pasimetė, likę biržiečiai toliau tęsė veiklą.

 

Įsigijo naujus įrenginius

Patalpas jau turėjo - reikėjo įrangos rąstų paruošimo linijai. Bendrovė nusipirko amerikiečių gamybos medienos pjovimo stakles. Lietuvaičių privati įmonė pagamino rąstų obliavimo ir tekinimo stakles. Reikėjo džiovyklos rąstams džiovinti. Vėliau sumontavo antrą medienos tekinimo liniją apvaliai medienai apdoroti. Tekinimo staklės ima net 9 m ilgio rąstą kaip ir obliavimo. Tekintiems gaminiams kampus išpjausto specialia freza.

Bendrovėje dirbo vos 5 darbuotojai kartu su vadovais. „Pirmaisiais metais pastatėme du namus Norvegijoje pagal individualius užsakymus, ir iš to teko pragyventi", - prisimena pradžią bendrovės direktorius Valdis Jakubėnas.

 

Pradžioje užsakymų buvo nedaug

Veiklos pradžioje pageidaujančių užsakymai neplūdo, norvegai į lietuvišką produktą žiūrėjo labai atsargiai, ilgai tyrinėjo jo kokybę, patogumus bei privalumus. Nauji užsakovai ateidavo radę informacijos internete, reklaminiuose skelbimuose ar kituose šaltiniuose.

Daug naujų užsakovų atsirado per kaimynus bei pažįstamus, kuriems biržiečiai meistrai surentė dailius, gražius, savitos architektūros namus. Visi prašydavo pateikti duomenis, kur ir kam pastatė namus, kad galėtų gauti iš jų savininkų patikimas rekomendacijas.

Direktorius atvirauja: nors pradžia buvo sunki, dabar pastatyti mediniai namai jau skaičiuojami dešimtimis. Biržiečiai išmoko gaminti ir surinkti karkasinius, rąstinius, skydinius ir Norvegijoje populiarius kombinuotus „Stavlaft" (pirmas aukštas yra karkasinis, o antras aukštas - rąstinis) namus. Bendro projekto nėra, visi individualūs, pagal užsakovo pateiktus brėžinius.

 

Naudoja rinktinę medieną

Namams gaminti naudoja rinktinius pušies rąstus, šiek tiek eglės stogų konstrukcijoms. Medieną perka iš Biržų, Rokiškio, Šiaulių urėdijų.

Paruošti rąstai vežami į surinkimo cechą, kur iš jų pagal projektą gaminamas ir surenkamas visas namas. Statinys vėl išardomas, sudedamas į pakuotes ir išgabenamas į Norvegiją.

Ten bendrovė siunčia savo brigadą, kuriai vadovauja bendrovės senbuvis dailidė - ekspertas Kazimieras Vasylis. Kodėl patys norvegai nestato namų? „Norvegai taip pat stato namus, bet darbas imlus, daugiausiai rankinis, tad jiems geriau apsimoka samdytis lietuvius. Kol pastato namą 3 - 4 vyrai, praeina 1-2 mėnesiai (priklauso nuo namo didumo), o Norvegijoje labai brangi darbo jėga", - aiškina bendrovės vadovas.

Tuo tarpu rąstų namo sienos 1 kv. m kainuoja apie 400-500 Lt. Patraukliausi kombinuoto stiliaus namai: pirmas aukštas iš karkasų ant kolonų, antras - iš rąstų. Tokie namai šiek tiek pigesni, apdaila įvairesnė, šilumos varža didesnė. Išvaizdūs mediniai nameliai su žaliomis samanomis užklotais stogais vasarą, skendintys baltuose sniegynuose žiemą, norvegams patinka.

Norvegams mediniai namai patinka, o lietuviai dažniau renkasi tradicinius mūrinius. Kiekvienais metais besidominčių mediniais namais daugėja ir Lietuvoje, galbūt ateityje išsijudins ir vietinė rinka.

Bendrovės meistrų sugebėjimais pasinaudojo ir Biržų urėdija. Bendrovė pastatė medinių rąstų Kriklinių girininkijos ir medelyno administracinius pastatus.

 

Sugalvojo naujų gaminių

Vien namų statyba neleido plėstis bendrovei. Jos savininkai ėmė ieškoti idėjų, kaip galėtų pagyvinti verslą. Pamažu įsisavino pirčių, pavėsinių, šulinių rentinių, lauko baldų gamybos, tiltelių, sūpuoklių, smėlio dėžių, tvorų statybos darbus. Šiems gaminiams pradėjo rasti užsakymų savo šalyje, susidomėjimas nuolatos didėjo.

Paklausiausios pasirodė pirtelės prie ežerų ir upių. Jos statomos iš apvalių tekintų ir apipjautų rąstų. Iš apvalios medienos daromi šulinių antžeminiai ritiniai. Padidinus gaminių asortimentą, gerokai padidėjo apyvarta. Geriausiais 2008 metais bendrovėje jau dirbo 20 darbuotojų.

 

Sunkmetis nubloškė atgal

Deja, sunkmetis užgriuvo daugelį, prispaudė ir medienos gaminių gamintojus. „Noreinos" direktorius Valdis Jakubėnas nemėgsta verkšlenti, bet nenoromis pripažįsta, kad jau nuo pernai užsakymų sumažėjo perpus. Teko atleisti didžiumą darbininkų ir grįžti vos ne į pradinį tašką. Bendrovė pasiliko tik 7 darbuotojus. „Stebime kai kuriuos aktyvėjimo ženklus. Vėl daugėja užklausų iš Norvegijos. Lietuvoje daugiau domisi pirtimis, lauko baldais, pavėsinėmis. Šiuo metu galbūt yra informacijos kaupimas, kas ką galėtų pastatyti. Tikimės užsakymų pagausėjimo artimiausiu metu", - nepraranda optimizmo verslininkas.

Sušlubavo užsakovų atsiskaitymai už pateiktus gaminius ir suteiktas paslaugas. Jau esama ir stambesnių skolininkų. „Visiems sunku, ne išimtis ir mes. Valstybė deklaruoja remianti smulkųjį verslą. Iš tikrųjų paramą gauna stambieji. Sunkiai prognozuojama mokesčių našta, net rajono savivaldybė buvo numačiusi maksimalų turto mokestį už pastatus", - pasiguodė bendrovės direktorius.

Alfonsas Kazitėnas

Medžioklės laimikiai - vartotojams

Jau nuo spalio 16 dienos medžioklės plotuose gana triukšminga. Savaitgaliais rengiamos varyminės medžioklės. Medžiojamos elnių bei stirnų patelės ir jaunikliai, šiųmečiai šernaičiai ir mituliai, naikinami plėšrūnai - lapės, mangutai, vilkai.

Dalį sumedžiotų laimikių medžiotojai išdoroja žvėrieną parduoda perdirbėjams.

Medžiotojai džiaugiasi, kad žvėrienos supirkėjai šiemet bent padidino stirnienos kainas.

Medžiotojų būreliai naudojasi draugijos rajono skyriaus paslaugomis, išdorotus žvėris išveža į Panevėžio rajone veikiančią mėsos perdirbimo įmonę „Vitlitas".

Nuo didžiojo medžioklės sezono pradžios šia paslauga jau pasinaudojo 5 būreliai. Jie spalio mėnesį pardavė po 1 briedį ir elnią, 87 stirnas.

Šilų būrelis pristatė paruošoms briedį ir elnią. Briedžio mėsa svėrė 176 kg. Draugijos skyriaus darbuotojos Renatos Kaminskienės žodžiais, tai ne rekordas - latviai pardavė šiemet 270 kg svėrusį briedį.

Išdorotas elnias svėrė 126 kg. Tačiau žvėrienos supirkėjai už stambiųjų elninių žvėrių mėsą moka labai pigiai. Pavyzdžiui, už I kategorijos elnienos, kai žvėris nušautas į galvą ar sprandą, moka 4 Lt/kg, II kategorijos - 3,5 Lt/kg, briedienos atitinkamai - 4,5 Lt/kg ir 4 Lt/kg.

Medžiotojai džiaugiasi, kad žvėrienos supirkėjai šiemet bent padidino stirnienos kainas. Šiuo metu už I kategorijos stirnieną, kai žvėris nušautas į galvą ar sprandą, moka 10 Lt/kg, už II kategorijos - 9 Lt/kg. Už parduota stirną vartotojų stalui pernai medžiotojai gaudavo vidutiniškai apie 100 Lt, o šiemet jau išeina ir iki 150 Lt. Stirnų paruošose pirmauja Būginių būrelis, jau pardavęs supirkėjui 34 išdorotas stirnas.

Už parduotą žvėrieną gautus pinigus medžiotojai panaudoja degalams įsigyti, transporto priemonėms remontuoti, medžiotojų renginiams, medžioklės plotų nuomai ir kitoms reikmėms. Išlaidoms pinigų visada trūksta, tenka pakrapštyti asmenines kišenes.

Šernienos medžiotojai neparduoda - suvartoja patys.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-18

Nemokamas maistas neskanus

Sunegalavo nuo pietų

Į „Šiaurės rytų" redakciją kreipėsi biržietė Violeta Gabrinaitienė, kuri skundėsi dėl nemokamo mokinių maitinimo „Saulės" gimnazijoje.

Jos dukrai pagal socialiai remtinos šeimos statusą paskirtas nemokamas maitinimas.

Pasak moters, praėjusią savaitę iš gimnazijos grįžusi dukra skundėsi pilvo skausmais, teko ieškoti vaistų. Motina išgirdusi, kad mokyklos valgykloje patiekalų pasirinkimo nėra, maistas esąs šaltas, neskanus. Mergaitė nuolat kartoja mamai daugiau nevalgysianti mokyklos valgykloje.

„Daugelis vaikų lekia į „Tatulos" kavinukę, ten suvalgo nors ekologišką pietų porciją. Prašo manęs mergaitė bent keturių litų, kai turiu, duodu. Bet ne kaskart turiu atliekamų pinigėlių, stengiuosi namuose paruošti gardesnį ir įvairesnį valgį", - bėdojo mama. Ir pridūrė: kai dukra mokėsi „Atžalyno" mokykloje, nusiskundimų dėl maisto valgykloje niekada negirdėjusi.

 

Kontroliuoja maitinimą

Išgirdęs apie moksleivės motinos skundą, gimnazijos direktorius Dainius Korsakas nenustebo: gimnazijoje buvo surengta mokinių anketinė apklausa dėl maitinimo ir gauta įvairių atsakymų. Vieni nevalgo mokyklos valgykloje, nes neturi pinigų, kitiems maistas neskanus, per brangus, netenkina patiekalai.

Biržietė V. Gabrinaitienė sako dažnai girdinti dukros nusiskundimus dėl maisto kokybės gimnazijos valgykloje.

„Su bendrosios praktikos slaugytoja ėjome į valgyklą, tikrinome patiekalų normas, temperatūrą. Patiekalai laikomi marmituose, negalime teigti, kad šalti, patiekalų normos išlaikomos. Tačiau neturėjome galimybių išragauti mokiniams duodamų patiekalų. Teko būti vienos klasės mokinių tėvų susirinkime. Pradėjus kalbėti maitinimo tema, per klasę nuvilnijo šurmuliukas - signalas, kad nėra gerai. Apskritai atsiliepimai apie mokyklos valgyklą kritiškesni nei ankstesniais metais", - pripažino gimnazijos vadovas.

Rugpjūčio mėnesį gimnazija skelbė konkursą maitinimo įmonei parinkti. „Konkursą laimėjo UAB „Smulkus urmas", pasiūliusi pigiausią paslaugų kainą. Deja, šias paslaugas teikęs verslininkas Edmundas Kazlauskas konkurso rezultatus apskundė teismui, teigdamas, kad laimėtojas nepateikė mažų kainų pagrindimo, nors tai ir buvo pateikta. Teko parinkti laikinąjį paslaugos tiekėją. Šį konkursą laimėjo individuali minėto verslininko įmonė. Ji ir toliau teikia maitinimo paslaugas, kol teismas priims sprendimą", - paaiškino Dainius Korsakas.

Direktoriaus pastebėjimu, nepatenkintų šiais mokslo metais padaugėjo iš nemokamus pietus gaunančių mokinių grupės dėl pasikeitusios maitinimo tvarkos. Pagal savaitės dienas teikiami mokinių stalui tam tikrų produktų patiekalai. Pasirinkimo nėra - tą dieną visi patiekalai arba iš bulvių, arba iš miltų, arba iš mėsos, arba iš žuvies. Nemokamam maitinimui sudaromas atskiras meniu, maitintojas reguliuoja pagal skirtas lėšas.

 

Savininkas neigia priekaištus

Pakalbinus individualios įmonės savininką Edmundą Kazlauską, jis buvo kategoriškas: „Yra termometrai, tegu pamatuoja patiekalų temperatūrą ir tada sako, kad maistas šaltas. Jei mokinė negerai pasijuto, tegu pristato medicinos pažymą, kad pakenkė mūsų maistas. O dabar tik apkalbos, kurios tolygios šmeižtui."

Edmundas Kazlauskas nesiginčijo, kad šiais mokslo metais mokiniai gauna prastesnį maistą. Jo žodžiais, pernai patiekalams gaminti naudojo 3,2 proc. riebumo pieną, 30 proc. riebumo grietinę, 9 proc. riebumo varškę. Nustačius naują mokinių maitinimo tvarką patiekalams gaminti privalo naudoti tik liesus pieno produktus, vietoj kiaulienos - liesą jautieną, liesą žuvį. Meniu tapo neįvairus, jei kuriam mokiniui nepatinka bulvių ar žuvies patiekalai, kitokio pasirinkimo nebėra.

„Dėl to pasitaiko nepasitenkinimų, bet pažeidinėti nustatytų reikalavimų negalime", - aiškino E. Kazlauskas.

 

Norėtų maitintis sveikai, bet...

Už bendrą mokinių maitinimo priežiūrą rajono mokyklose atsakinga savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintutė Žagarienė. Jos pastebėjimu, patys mokiniai pasisako už sveiką gyvenseną, pokalbių metu pritaria, kad reikia valgyti ekologiškus produktus. Mokyklų bufetuose šiais mokslo metais jau neparduodami kenksmingi sveikatai gaivieji gėrimai, įvairūs traškučiai. Deja, pertraukų metu būriai vaikų pasipila į artimiausias parduotuves būtent apsirūpinti šiomis prekėmis. Tokia padėtis ne tik pas mus, bet ir visoje šalyje.

G. Žagarienė prasitarė irgi girdinti iš mokinių, kad maistas vienodas ir neskanus. Dar skundžiamasi ir dėl prastos patiekalų išvaizdos. Jos nuomone, patiekalai iš riebesnių produktų visada išvaizdesni nei iš liesų. Žuvis brangi, valgyklų savininkai perka pigiausią, o iš jos sunku pagaminti gardų ir gražų patiekalą. Savivaldybė pradinių klasių mokinio pietums skiria 4,4 Lt, vyresnių - 4,68 Lt. Nauji reikalavimai kartais į naudą mokinių maitinimo organizatoriams - mažiau valgo, daugiau lieka, ypač nuo gaunančių nemokamą maitinimą.

 

Daugėja valgančių nemokamai

Savivaldybės nemokamas maitinimas šiais mokslo metais skirtas 1758 mokiniams iš socialiai remtinų šeimų. Palyginus su praėjusiais metais, šiemet nemokamą maitinimą gauna 133 mokiniais daugiau.

Teisę gauti nemokamą maitinimą mokinys įgyja, kai tėvų pajamos per mėnesį neviršija 525 Lt vienam šeimos nariui.

 

Nėra skundų - netikrina

Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis specialistas, maisto inspektorius Rimas Pranaitis neslėpė, jog mokinių maitinimas „Saulės" gimnazijos valgykloje tikrintas senokai. „Skundų nebuvo, tikrinome tik planine tvarka mokslo metų pradžioje", - sakė jis.

Inspektorius apgailestavo, kad gyventojai kreipiasi ne į maisto kontrolės tarnybą, kuri gali nustatyti trūkumus ir nubausti kaltus, bet eina į redakciją. Po šio signalo jis pažadėjo pasidomėti mokinių maitinimo kokybe gimnazijos valgykloje.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-20

Čekijos ambasadorius gyrė Biržų krašto alų

Ketvirtadienį Biržuose lankėsi Čekijos Respublikos ambasadorius Radek Pech ir pirmasis ambasados sekretorius Jan Semerak.

Po susitikimo su rajono meru Regimantu Ramonu Čekijos šalies atstovai aplankė „Ponoro" alaus daryklą, susipažino su alaus virimo, rauginimo, brandinimo technologijomis.

Po alaus daryklos apžiūros „Ponoro" gamyklos direktorius Gediminas Spalvis papasakojo apie aludarių veiklą ir rūpesčius, svečiams siūlė degustuoti įmonėje gaminamą alų.

Pasak G. Spalvio, aštuonioliktus metus veikianti „Ponoro" alaus darykla vienintelė šalyje gamina čekišką alų. „Ponoro" gamyklos savininkai dirba kartu su senas tradicijas turinčia Čekijos „Chodovar" alaus darykla.

„Chodovar" tamsusis alus laimėjo Čekijos šalies metų gaminio konkursą. Mūsų partneriai čekai pažymėjo, kad „Ponoro" gamykloje verdamas tamsusis alus yra dar skanesnis", - pasakojo G. Spalvis.

„Ponoro" alaus daryklos vadovas Gediminas Spalvis Čekijos ambasadoriui Radek Pech pristatė įmonės veiklą ir produkciją.

Susitikime dalyvavęs rajono meras Regimantas Ramonas svečiams pasakojo apie Biržų krašto aludarystės tradicijas ir pastebėjo, kad be alaus neapsieina nė viena šio krašto šventė.

Čekijos ambasadorius ir jį lydintys asmenys ragavo penkių rūšių alaus darykloje gaminamą alų. Svečiai ypač gyrė naujausią produktą - nefiltruotą kaimišką alų.

Pasak G. Spalvio, jo vadovaujamoje alaus darykloje dirba keturiasdešimt žmonių, o produkcija tiekiama Lietuvos ir Latvijos alaus mėgėjams. Beje, svečiai ragavo alų, kuris į stiklinę tarą pilstomas Biržuose. Anksčiau „Ponoro" alų į stiklo tarą pilstė šiauliečiai. Šiuo metu alaus darykloje vyksta išpilstymo į stiklo tarą linijos derinimo darbai.

G. Spalvis pasakojo, kad, nepaisant mažoms šalies alaus darykloms panaikintų mokesčių lengvatų, įmonė sėkmingai žengia pirmyn.

„Džiugu, kai pavyksta pagaminti gerą alų, kurį įvertina vartotojai", - svečių paklaustas apie didžiausius laimėjimus kalbėjo G. Spalvis.

„Šaunusis kareivis Šveikas dar nebuvo Biržuose. Jis paaiškintų, kas laukia valdžios, branginančios alų", - klausydamasis alaus daryklos vadovo nusiskundimų linksmai pokštavo Čekijos ambasadorius Radek Pech.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-11-20

Garbindami briedžius, džiaugiasi šernais

Praėjusį šeštadienį biržiečiai šventė Medžiotojų dieną.

 

Virė medžiotojų sultinį

Biržų krašte veikia 10 medžiotojų būrelių ir 2 klubai, aktyviai medžioja apie 450 šaulių. Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų rajono skyriaus pirmininkas Kostas Galvelis pasakojo, kad visi kolektyvai paminėjo savo dieną. Pasak jo, daugelis tos dienos medžioklę užbaigė švente ir vaišėmis prie laužo.

Šv. Huberto garbei organizuotoje medžioklėje daugiausiai kliuvo lapėms. Su laimikiu - Biržų urėdijos vadovas R. Gaudiešius. A. Franko nuotrauka

Šventės proga medžiotojai tradiciškai ruošia „bliauką" arba „zervaką" (sultinį). Jis verdamas ketaus katile apvaliu dugnu ant silpnos ugnies. Pasak Kosto Galvelio, yra du šio sultinio ruošimo būdai. Gerai susmulkinama stirnos ar šerno mėsa su kauliukais (kuo daugiau kauliukų, tuo geresnis patiekalas). Žvėrienos gabaliukai sudedami į puodą, užpilami aliejumi ir troškinami be lašo vandens. Ilgainiui iš mėsos išsiskiria sultys ir ji toliau troškinama savo sultyse. Į virimo pabaigą sudedama po pusę kibiro susmulkintų morkų ir svogūnų, pridedama prieskonių pagal skonį. Virimo procesas trunka 3 - 4 valandas. Su sultiniu tinka bulvės ir pupelės. Kitas būdas labai panašus, tik žvėriena troškinama be aliejaus, užpylus 2 l vandens. Toks sultinys labiau „moteriškas", tinka, kai medžiotojų šventėje dalyvauja šeimų nariai.

 

Šv. Hubertas - medžiotojų globėjas

Sovietmečiu Šv. Huberto diena, minima lapkričio 3-ąją, medžiotojams asocijuodavosi su kiškių medžioklės pradžia. Tada kiškių dar buvo tiek, kad kiekvienas šaulys vienos dienos laimikį skaičiuodavo dešimtimis. Šiais laikais pamatyti pilkąjį kiškį jau retenybė, dar sunkiau sumedžioti.

Kiškius lapkričio 6 -ąją medžiojo Būginių ir Kirdonių būrelio medžiotojai, bet laimikiais nesidžiaugė. O kiti laukia skambančio šaltuko ir pirmojo sniegelio. Tuomet pats smagumas svilinti padus zuikeliams ir parnešti namo riebų kalėdinį kiškį.

Šios dienos medžioklėje daugiausiai kliuvo lapėms. Draugijos skyriaus vadovybė džiaugiasi, jog medžiotojai negaili šovinių plėšrūnams - lapėms ir mangutams. Krito pirmoji vilkė iš 5 leistų sumedžioti papildomai. Visame krašte Aplinkos ministerija leido šį sezoną sumedžioti 60 vilkų - dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Gamtmeldžiai lietuviai turėjo savo medžioklės globėją deivę Medeinę. Tačiau krikščionybė ją pakeitė Šv. Hubertu. Jis kilęs iš Burgundijos hercogo šeimos. Mėgęs aistringai leisti laiką, ruošdavęs triukšmingas medžiokles ir puotas. Bet po žmonos mirties labai persimainęs, atsisakęs savo turtų, nebekėlęs linksmybių, klaidžiojęs po miškus, gyvenęs kalnuose iš akmenų suręstoje trobelėje.

Pasak padavimo, Hubertas medžiojo Kalėdų išvakarėse ir išvydo didžiulį elnią su dešimties šakų ragų karūna. Nutaikė į elnią ietį, bet nespėjo jos paleisti, nes pargriuvo pats. Žvėris ūmai nušvito nežemiška šviesa, ir tą akimirką medžiotojas tarp jo karūnos išvydo šviečiantį auksinį kryžių. Po šio įvykio jis buvo įšventintas į vyskupus. Savo medžioklės plotuose statė vienuolynus ir uoliai rūpinosi gyvūnijos apsauga. Po mirties paskelbtas šventuoju, palaimintas medžiotojų ir žvėrių globėju.

 

Su masalo maišeliu

Medžiotojų ir žvejų draugija, propaguodama europietišką medžioklės kultūrą, jau kelinti metai iškilmingais renginiais pažymi Šv. Huberto dieną. Praėjusį savaitgalį surengta respublikinė medžiotojų šventė Vilniuje, jos atbalsiai nuvilnijo per visą šalį.

Verta pacituoti šioje šventėje brolio Astijaus šventės metu išsakytą mintį: „Norisi, kad medžiotojai atkreiptų dėmesį į savo globėją. Ir tai nereiškia, kad turime globėją ir galime daryti, ką norime, galime daryti negerus darbus, nes globėjas mus užstos. Šiais laikais Šv. Hubertas ypač reikalingas, ir būtent medžiotojams, kad jie geriau suprastų, kokią atsakomybę jie turi savo krašte - ne vien puoselėti gražias krikščioniškąsias tradicijas, bet ir rūpintis gyvūnais."

Dvasiškio žodžiai siejasi su pataisyto medžioklės įstatymo, kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo 19 d., dvasia. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, žvėris buvo galima medžioti šėrimo vietose jau nuo gegužės 1 d., pasistačius netoliese medžioklės bokštelį. „Daug kas iš mūsų brolijos tuo piktnaudžiaudavo, šėryklose pripildavo gausybę pašarų, pasistatydavo bokštelį už pusės šimto metrų ir pyškindavo į maitintis ateinančius žvėris kaip savo fazendoje. Tai matė visuomenė ir pagrįstai piktinosi", - pripažino Kostas Galvelis.

Dabar žvėris palaukimo vietose galima medžioti iš specialiai įrengto bokštelio, priedangos, slėptuvės ar net be jos tik nuo gruodžio 1 d. ir pabėrus ne daugiau kaip 20 kg masalo. Ši įstatymo nuostata sukėlė tikrą ažiotažą medžiotojų bendruomenėje.

Kalbama, jog Aplinkos ministro darbo stalas jau daugiau nei mėnesį nuklotas medžiotojų ir gyvūnus globojančių organizacijų pasiūlymais. Kad naujos redakcijos įstatymą vėl teks greitu laiku taisyti, medžiotojų sluoksniuose neabejojama.

 

Biržiečiai jaučiasi skriaudžiami

Pagal parengtą rajono medžioklėtvarkos planą, mūsų krašte vystomas elnių ūkis, o briedžių skaičius turi būti griežčiau ribojamas, nes jų per daug. Briedžius galima laikyti Biržų girioje ir Šilų miške, bet ne daugiau kaip 12 žvėrių. Tuo tarpu pagal Aplinkos ministerijos politiką išeina atvirkščiai.

Pavasarinės žvėrių apskaitos duomenimis, skyriaus medžioklės plotuose laikosi 189 briedžiai. Panašiai tiek, kiek sovietmečiu praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje sumedžiodavo rajono medžiokliai per metus. Biržiečiai prašė ministerijos leisti sumedžioti šį sezoną 10 briedžių patinų ir 30 patelių, bet leido tik 6 patinus. „Mūsų medžiotojai piktinasi, kad esame skriaudžiami", - pažymėjo Kostas Galvelis. Pasak jo, kaimynams kupiškiečiams, turintiems mažesnius medžioklės plotus, leista sumedžioti 12 briedžių patinų ir 11 patelių, rokiškėnams - 15 patinų ir 14 patelių. Skyriaus valdyba raštu kreipėsi į ministeriją, prašydama padidinti briedžių sumedžiojimo limitą. Gavo atsakymą, kad, sumedžiojus leistiną skaičių, galės kreiptis dėl papildomų licencijų.

Apskaitos duomenimis, rajono medžioklės plotuose laikosi 487 elniai. Leista sumedžioti 12 elnių patinų bei 37 pateles ir jauniklius. Taip pat per sezoną ministerija leido sumedžioti 138 stirnų patinus bei 486 pateles ir jauniklius. Dėl stirnų sumedžiojimo planų patiems medžiotojams kyla abejonių. Po gilios ir šaltos praėjusios žiemos medžioklės plotuose labai praretėjo šių žvėrelių.

„Rekomenduojame medžiotojams į tai atsižvelgti, medžioti stirnų mažiau, kad atsigautų populiacija. Šernams nereikia licencijų, tačiau jų populiaciją medžiotojai išmoko reguliuoti patys - nemedžioja perspektyvių patelių ir šernų kaimenės neretėja", - atkreipė dėmesį medžiotojų vedlys.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-13

Į turgų - pigesnių pieno produktų ir daržovių

Apmirusi prekyba

Ketvirtadienio rytą sustatytų lengvųjų automobilių eilė Biržuose, J. Basanavičiaus gatvėje, kaip įprasta, driekėsi vos ne ligi Apaščios upės.

Turgaus paviljone puikavosi pilni šaldikliai naminių sūrių ir kitų pieno produktų, šviežios mėsos, įvairiausių receptų rūkytų dešrų bei kitų mėsos gaminių.

Turgavietėje ant prekystalių netrūko egzotiškų ir vietinių vaisių bei daržovių. Tik prekybininkų gausa ši kartą gerokai lenkė pirkėjus, kurių rodėsi visai skystai.

Prekeiviai vienu balsu skundėsi apmirusia prekyba ir to priežastimi įvardijo tris poilsio dienas, kurios baigėsi mirusiųjų pagerbimo švente. Be to, dar ir mėnesio pradžia - daugelis nuolatinių turgaus pirkėjų neturi už ką pirkti. Stipriai jaučiasi sunkmečio nuotaikos.

 

Sūrių bumas

Ką galima turguje nusipirkti pigiau nei prekybos centruose, kasdien skelbiančiuose įvairias nuolaidas?

Naminių sūrių derlius iš tiesų gausus. Kokių tik širdis geidžia - iš varškės be priedų ir su kmynais, jų kaina visų prekiaujančių vienoda: 12 - 13 Lt už kilogramą. Už sūrelį prašoma po 6 litus, kai kurios kruopščiau susvėrusios kiekvieną gaminį, nesibodi ir kainos litais su centais užrašyti. Pakepintų, rūkytų, saldžių sūrių kaina jau šokteli iki 15 Lt už kg, o už sūrelį prašoma 7 Lt ir daugiau. Naminiai sūriai gardesni ir pigesni nei parduotuvėse, dėl to neverta ginčytis. Iš ūkininkių taip pat galima nusipirkti kaimiškos varškės po 8 Lt už l kg, sviesto - po 14 Lt. Tai irgi pigiau.

Prekiautojai teigia turintys nuolatinius pirkėjus, todėl laikinas štilius turguje jiems nebaisus.

Elzė Budriūnienė iš Žvejotgalos pasakojo: „Turiu dvi melžiamas karvutes, pieno supirkėjams neparduodu. Jį perdirbu į sūrius, varškę, sviestą." Nors produktų šaldytuve prekeivė turėjo dar pakankamai, bet sakė neišgyvenanti dėl apmirusios prekybos: „Jei liks, bus vaikams, kaimynams."

Panašiai kalbėjo ir šalia jos stovėjusi Birutė Lukoševičienė iš Gražiškių. Ūkininkės stalas buvo dar gausiau nukrautas pieno produktais, bet į pastabą, kad neišparduotus gaminius teks vežtis į namus, moteris tik numojo ranka: „Jau turime nuolatinius pirkėjus, iki turgaus pabaigos bus tuščia."

 

Kiauliena pabrangusi

Prekiaujantieji šviežia mėsa nesiryžo teigti parduodantys skerdieną pigiau nei parduotuvėse. Pavyzdžiui, už 1 kg karbonado prašoma 18 Lt, už užpakalinio kumpio be kaulo - 13 Lt, priekinio kumpio - 11 Lt, šoninės - 11 - 12 Lt, galvų, kojų - 2 - 3 Lt, subproduktų - 3 Lt, šviežių lašinių 6 - 7,5 Lt, šonkaulių 10 - 12 Lt.

Kalbinti pasvaliečiai Jonas Maldutis ir Algirdas Rimizevičius, kaip ir buvo galima tikėtis, brangesnei mėsai kaip svarbiausią argumentą pateikė skerdienos kokybę. Mėsa išvaizdi, šviežia, gundo akį, tai ne kokia atvežtinė. „Perkame kiaules iš pažįstamų žmonių, žinom, kokiais pašarais šeria, galima sakyti, ekologiška mėsa. Dažniausiai skerdžiame vos per šimtą perkopusius bekoniukus, jų mėsa raumeningesnė, lašinukai plonyčiai", - rodydamas skerdienos gabalėlius aiškino ponas Algirdas.

 

Galima rasti pigesnių daržovių

Daržovėmis, vaisiais moterys prekiauja po atviru dangumi turgavietėje. Daugumos daržovių kainos šiek tiek mažesnės nei prekybos centruose. Už 1 kg obuolių prašo 2 Lt, bananų ir mandarinų 3,5 Lt, kriaušių 3,8 Lt, bulvių 0,8 - 1 Lt, morkų 1,5 Lt, paprikų, pomidorų 4,5 Lt, persimonų 3,98 Lt, gūžinių kopūstų 1 Lt, Pekino kopūstų - 4 Lt, svogūnų 1,5 - 2 Lt, lazdyno riešutų su kevalais 12 Lt, raugintų kopūstų - 2,5 Lt, už 1 litrą spanguolių - 13 - 15 Lt. Skelbto kainų šuolio čia dar nematyti.

Daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti panevėžietė juokavo: „Visko neišparduosiu, pirkėjų nėra, teks išmėtyti žvėreliams, grįžtant per Žaliąją girią."

Teko sutikti daug bitininkų, prekiaujančių medumi. Visi kaip susitarę - be 16 Lt 1 kg medaus neįpirksi. Iš autobusiuko prekiavo rūkyta žuvimi, silkėmis, bet kainos pakankamai didelės, ne kiekvienam ragauti žuvį. Pavyzdžiui, daugelio mėgstamų rūkytų strimelių 1 kg kainuoja net 8, 5 Lt!

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-06

Biržų verslininkus konsultuos pasvalietė

Praustis pirtyje, plaukioti baseine, gimdyti vaikus ir diagnozuoti ligas kompiuteriniu tomografu biržiečiai važiuoja į Pasvalį. Juokaujama, kad Biržai greitai taps Pasvalio priemiesčiu. Po praėjusią savaitę įvykusios atrankos tokia Biržų ateities vizija tik sustiprėjo - pagalbą biržiečiams verslininkams teiks atranką laimėjusi pasvalietė.

 

Praėjusį šeštadienį „Šiaurės rytai" rašė apie Biržuose vykusią atranką viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" atstovo pareigoms Biržuose užimti.

Dalyvauti atrankoje pareiškė norą dešimt kandidatų, į atranką buvo pakviesti penki.

Su pretendentais bendravo VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorė Laimutė Kalinauskienė, jai padėjo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova.

Renkant viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" darbuotoją Biržuose, biržiečių verslininkų nuomonei atstovavo rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova.

Atranka vyko ketvirtadienį, tačiau penktadienį atrankos rezultatai dar buvo nežinomi.

„Turime du lygiaverčius kandidatus - labai sunku apsispręsti", - sakė Verslumo departamento direktorė L. Kalinauskienė. Ji taip pat minėjo, kad teks kalbėti su rajonų merais. Redakcijos žiniomis, buvo tartasi su Biržų ir Pasvalio merais.

Pirmadienį pranešti rezultatai parodė, kurio mero balsas turėjo daugiau įtakos. Atrankos laimėtoja tapo 33 metų pasvalietė Neringa Trinskienė. Ekonominį išsilavinimą turinti ir du mažamečius vaikus auginanti moteris anksčiau yra dirbusi Pasvalio verslo informacijos centro (VIC) direktore, vėliau vadovavo Pasvalyje esančiai „Norfos" parduotuvei.

VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" steigėjas yra Ūkio ministerija, kuriai vadovauja konservatorių deleguotas ministras.

Pasvalio rajono savivaldybės meras - konservatorius. Atranką laimėjusios Neringos Trinskienės vyras Emilis Trinskis, redakcijos žiniomis, yra Pasvalio rajono savivaldybės informatikos specialistas. Pagal Tėvynės sąjungos (konservatorių) sąrašą jis buvo išrinktas į 2003 - 2007 metų rajono tarybą. Praėjusiuose rinkimuose taip pat dalyvavo konservatorių sąraše, tačiau į tarybą nepateko.

„Rinkomės tinkamiausią kandidatą, nežiūrėdami nei lyties, nei gyvenamosios vietos, nei partiškumo", - užtikrino VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" atstovė L. Kalinauskienė.

Suabejojus, ar pasvalietė yra įsigilinusi į Biržų verslo specifiką ir galės konsultuoti verslininkus, ponia L. Kalinauskienė tikino, kad problemų dėl to neturėtų kilti. Esą Biržų verslininkai su kandidate buvo susitikę, jai priekaištų neturintys. Pasiteiravus, su kokiais biržiečiais verslininkais pretendentei teko bendrauti, ponia L. Kalinauskienė paminėjo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentės Vilmos Strelcovos pavardę.

Remdama smulkųjį ir vidutinį verslą bei eksportuotojus „Eksportuojančioji Lietuva" padės skleisti informaciją apie verslo paramos priemones, skatins verslumą, rems eksporto rinkodaros priemones, organizuos mokymus ir konsultacijas.

Ūkio ministerijos įsteigta VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" ir jos atstovė Biržuose turėtų atlikti panašias funkcijas, kurias vykdė Aldonos Kodienės vadovaujamas Verslo informacijos centras. Jo steigėjai buvo Ūkio ministerija ir Biržų rajono savivaldybė. Šiuo metu minėta įstaiga yra likviduojama.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-26

Spalio lietuje - paskutinės rudens gėrybės

Nuo įvairiausių daržovių, uogų ir vaisių linkę turgaus prekystaliai tuštėja. Niūrų spalio rytą, apie 9 valandą, ūkiniame Biržų turguje ryškiausiai švietė geltoni moliūgai, oranžinės šaltalankio uogos ir pirkėjų skėčiai.

Spanguolės viliojo tik prie vieno prekystalio. Latvijos miškuose jas rinkusi biržietė Irma už litrą raudonų uogų prašė 10 litų.

Turguje karaliavo šaltalankio uogos. Prie Ruoliškio ežero uogavusi biržietė Marija Kutrienė už litrą šaltalankių prašė 5 litų. Vitaminingų uogų turėjo ir kiti prekeiviai. Jomis prekiavusi biržietė Angelė Gudienė sykiu siūlė ir įvairiaspalvių našlaičių, ir tarkuotų krienų.

Ūkininkas Juozas Rončius prekystalį nuklojo moliūgais, paprikomis, japoniškais ridikais, obuoliais, pupelėmis ir dar žaliais stiebais bei lapais viliojančiomis petražolėmis - už keturias šaknis su „žaliena" prašė vieno lito.

Krikščių kaimo ūkininkas Vidmantas Lapienis vos spėjo priiminėti užsakymus - 40 kilogramų sveriančius, gražių bulvių pilnus maišus pargabenti pirkėjams į namus. Seilė tįso žiūrint ir į šio ūkininko pardavinėjamus raugintus kopūstus.

Lietuviškų obuolių buvo nedaug, kilogramą raudonšonių buvo galima nusipirkti už 3 arba 2,5 lito.

Pirkėjai būriavosi prie Krikščių kaimo ūkininko Vidmanto Lapienio išaugintų bulvių. Vieno lito arba 80 centų už kilogramą prašęs ūkininkas vos spėjo priimti užsakymus - 40 kilogramų sveriančius maišus pargabenti į namus. Žmones viliojo ir prekeivio siūlomi rauginti kopūstai, sudėti į estetiškus plastmasinius kibirus.

Pasvalietė moteriškė bulves siūlė labai pigiai - prašė 25 litų už 40 kilogramų sveriantį maišą. Prekeiviai aiškino, kad „bulvė bulvei nelygu", o kai kurie prisipažino, kad pigiau pardavinėti tenka skylutėmis „išvarpytas" bulveles.

Šukionių ir Anglininkų kaimuose ūkininkaujantis Vytautas Petrėnas turėjo ne tik bulvių, burokėlių, labai gražių morkų, bet ir įvairiausių miltų.

„Tik vakar sumaliau", - rupius kvietinius miltus rodė linksmai nusiteikęs ūkininkas Vytautas. Tokius miltus, anot jo, dažniausiai perka senyvi žmonės.

„Po nedaug, po kilogramėlį, bet „pirkioja", - smagiai dūmą traukdamas porino ūkininkas.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-23

„Eksportuojančioji Lietuva" Biržuose rinkosi atstovą

Ketvirtadienį įvyko atranka viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" atstovo Biržuose pareigoms užimti. Su verslu susijusius projektus įgyvendinti ir verslininkus konsultuoti pasišovė nemažas būrys pretendentų - nuo žinomų verslininkų iki jaunų mergaičių.

 

Rinkosi iš dviejų lygiaverčių kandidatų

Po Ūkio ministerijos inicijuotos pertvarkos Biržuose, Rotušės gatvėje rezidavusio „Verslo informacijos centro" nebeliks - jis turi likviduojamos įstaigos statusą.

Tačiau rajono verslininkai be pagalbos neliks - netrukus Biržuose pradės dirbti viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" (steigėjas - Ūkio ministerija) atstovas, kurį praėjusį ketvirtadienį rinko Biržuose posėdžiavusi komisija.

Su pretendentais bendravo VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorė Laimutė Kalinauskienė, atrankos komisijoje buvo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova.

Su pretendentais bendravo įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorė L.Kalinauskienė (dešinėje). Jai padėjo Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė V.Strelcova. Sprendimas dėl atrankos laimėtojo bus priimtas Vilniuje.

Pretendentams kelti reikalavimai turėti aukštąjį išsilavinimą (ekonomikos, verslo vadybos ir administravimo, teisės srityse), ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį, išmanyti verslo aplinką, mokėti angliškai kalbėti ir rašyti, turėti puikius informacijos pristatymo (prezentavimo) įgūdžius, mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas.

Pasak VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" Verslumo departamento direktorės L. Kalinauskienės, dalyvauti atrankoje norą pareiškė ir gyvenimo aprašymus (CV) pateikė devyni pretendentai. Iš jų į atranką buvo pakviesti penki, tačiau atvyko tik keturi.

Penktadienį iki pietų atrankos rezultatai dar nebuvo aiškūs.

„Turime du lygiaverčius kandidatus - labai sunku apsispręsti", - „Šiaurės rytams" sakė Biržuose su pretendentais bendravusi Verslumo departamento direktorė.

 

Apie „Eksportuojančiąją Lietuvą"

Pertvarkius Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą (LEPA) bei atskyrus eksporto skatinimo ir investicijų pritraukimo funkcijas, 2010 metais įkurtos dvi viešosios įstaigos - „Eksportuojančioji Lietuva" ir „Investuok Lietuvoje".

VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva" steigėja Ūkio ministerija koordinuoja įstaigos veiklą kartu su partnerėmis - Užsienio reikalų ministerija, Smulkaus ir vidutinio verslo taryba, savivaldybėmis, verslo asociacijomis.

„Eksportuojančioji Lietuva" buvo įsteigta siekiant įgyvendinti dvi pagrindines funkcijas: skatinti eksportą ir remti smulkųjį bei vidutinį verslą. Dirbdama eksporto skatinimo srityje įstaiga vykdys projektus, didinančius įmonių konkurencingumą, rems įmonių jungimąsi į klasterius ar didesnes tiekimo grandines, rengs eksporto mokymus, organizuos verslo misijas ir dalyvavimą parodose užsienyje. Per savo atstovų užsienyje tinklą „Eksportuojančioji Lietuva" teiks verslui paslaugas, padedančias Lietuvos įmonėms skverbtis į užsienio rinkas", - sako įstaigos generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

Remdama smulkųjį ir vidutinį verslą bei eksportuotojus, „Eksportuojančioji Lietuva" skleis informaciją apie verslo paramos priemones, skatins verslumą, rems eksporto rinkodaros priemones, organizuos mokymus ir konsultacijas, teiks verslo inkubavimo paslaugas per atstovų Lietuvos regionuose ir užsienyje tinklą.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-23

Ginkluojasi medžiotojai

Likus kelioms dienoms iki medžioklės su varovais pradžios - apsilankymas medžioklės ir žūklės reikmenų parduotuvėje „ZALA ARMS".

 

Biržiečiai juokauja, kad Kęstučio gatvėje, priešais buvusį Žemės ūkio banką, esančią parduotuvę galėtų puošti iškaba „Tikrų vyrų pasaulis". Būtų galima padaryti prierašą - „ir juos mylinčių moterų". Juk tik mylinti moteris gali ištverti gyvenimą su medžioklės aistros „apsėstu" vyru, kiekvieną savaitgalį patraukiančiu į mišką, o po to bendraminčių būryje audringai aptariančiu puikią arba nenusisekusią medžioklę...

 

Užsuka ne tik biržiečiai

Medžioklės ir žūklės reikmenų parduotuvės „ZALA ARMS" duris ketvirtadienį varstė būriai vyrų.

„Šeštadienį - varominės (medžioklės su varovais - red.) pradžia", - lakoniškai paaiškino šaudmenis skaičiuoti vos spėjantis pardavėjas Laimonas Goštautas.

Jau penkerius metus Biržuose veikiančioje ir anykštėnams priklausančioje parduotuvėje Laimonas dirba nuo pat jos atidarymo. Pardavėjas sako, jog biržiečiai - geri pirkėjai. O šie džiaugiasi, kad medžioklės ir žūklės reikmenų jiems nebereikia važiuoti į Pasvalį ar Panevėžį.

„Toks šautuvas - kiekvieno medžiotojo svajonė", - prancūzišką lygiavamzdį „Sagitare One" apžiūrinėja kirdoniškis A. Masonas.

Į parduotuvę neretai užsuka latviai ar iš tolimesnių šalių atvykę užsieniečiai. Pirmieji naudojasi galimybe pigiau įsigyti ginklų ir šaudmenų, antrieji - su šautuvais iš Švedijos ar Norvegijos atvykę - rengiasi pamedžioti Biržų krašte ir perka šovinius.

Pasak pardavėjo Laimono, ketvirtadienius ir šeštadienius galima drąsiai vadinti šovinių pirkimo diena - taip rengiamasi savaitgalio medžioklėms. Pirkėjams siūlomi lygiavamzdžiams ir karabinams skirti čekiški, itališki, vokiški, lietuviški šaudmenys. Parduotuvėje galima įsigyti „Calverton" firmos striukių ir kelnių - itin kokybiškų, nepraleidžiančių drėgmės. Už striukę tektų pakloti 600, o už kelnes - apie 400 litų.

Apie 100 litų kainuoja šiltutėlė kiškio kailiu puošta kepurė, už 35 galima nusipirkti mažiau pašiltintą ausinukę. Pirkėjui siūlomi minkštutėliai maskuojamos spalvos bliuzonai, miško tankmėje ar laukymėje sunkiai pastebimi marškiniai. Netgi kojinės yra atitinkamos - solidžiai samaninės - spalvos. Medžioklė - ne kokia nors konferencija, kurioje vis dar sušvytima baltomis kojinėmis.

Prekiaujama ir žvėrims skirtu pašaru, pagardintu viliojančiais kvapais, ir daugybe kitų medžioklei reikalingų dalykų.

Asortimentas puikus, prekių kokybė gera

„Medžioklė - brangus malonumas", - šypsosi Laimonas ir priduria, jog šioje parduotuvėje galima derėtis.

Apie gausius žvejybos reikmenis šį sykį nekalbame - ne žvejybos, o medžioklės sezonas ant nosies. Be to, pasak vyrų, kol vanduo nepakilęs, žūkliams sėkmės tikėtis sunkoka.

 

Medžiotojai - šnekūs ir draugiški

„Kiekvienas vyras - tam tikra prasme medžiotojas", - juokauja 25 - erių metų medžiotojo stažą turintis Kirdonių medžioklės būrelio narys Alvydas Masonas. Jis perka šovinius lygiavamzdžiui ir sako juo besirengiantis taikytis į šernus, lapes, stirnas. Vyras teigia pasigendantis mažo kalibro šovinių „Lazer".

„Oi, šitie labai tinka lapučių, jenotų medžioklei", - sako jis.

„Ir kaimynų kačių", - juokaudamas priduria kitas didelį medžioklės stažą turintis vyras. Parduotuvėje skamba klientų juokas, draugiškos replikos - taip būna, kai susitinka vieni kitus suprantantys draugai.

„Toks šautuvas - kiekvieno medžiotojo svajonė", - apžiūrinėja vyras daugiau nei 4 tūkstančius litų kainuojantį prancūzišką „Verney - Carron" firmos lygiavamzdį „Sagitare One" su riešutmedžio buože. Pardavėjas sako, jog tokius šautuvus įperka retas biržietis.

Į pokalbį įsijungusio kito medžiotojo nuomone - jei pirkti, tai tik per 10 tūkstančių kainuojantį šautuvą. Tačiau jis netrukus šypteli ir „pasitaiso" - tokią kainą gali mokėti tik turintys labai daug pinigų ir ne itin daug proto. Jo manymu, geriausi medžioklės ginklai - švedų ir suomių gamybos, kainuojantys 3 - 4 tūkstančius litų.

Apie medžioklę aistringai kalbantis vyras prisipažįsta praradęs teisę medžioti - rizikavo važiuoti išgėręs. Anot jo, per trejus metus užtenka du sykius tokią nuodėmę padaryti, ir trejiems metams netenki leidimo laikyti ginklą. Tačiau, anot jo, po medžioklės blaivių važinėjančiųjų sunku būtų rasti - toks medžiotojų gyvenimo būdas.

Vienas iš klientų čia pat prisimena medžiokles Užkarpatėje, kitas porina nutikimą „iš gyvenimo".

Į parduotuvę užsukusi moteris perka dovanų čekį - tai būsianti gera dovana jos vyro draugui.

Jaunas medžioklis apžiūrinėja 800 litų kainuojančias švediškas ausines. Tokias, kurias užsidėjus gali girdėti iš tolo atbėgantį šerną ar kitą žvėrį. Jos ypač praverčiančios neprigirdintiems.

„Daug yra kurčių medžiotojų, bet jie tokių ausinių neįstengs nusipirkti", - konstatuojamas faktas, kuriam niekas iš vyrų neprieštarauja.

Šoviniais apsirūpino Geidžiūnų būrelyje medžiojantis meilūniškis Vilmas Stuina. Jis - patyręs medžioklis, su šautuvu nesiskiriantis nuo 1974 - ųjų. Kaip ir visi tikri medžiotojai - nepasipūtęs ir gerai prieš savaitgalį nusiteikęs.

Nors dauguma vyrų pirko šaudmenis lygiavamzdžiams ginklams, per pietų pertrauką į parduotuvę atskubėjęs Petras Januškevičius rinkosi karabinui (graižtviniam šautuvui) skirtus čekiškus šovinius. Savivaldybėje dirbančio medžiotojo Petro stažas - 15 metų. Šilų būrelyje medžiojantis vyras sako yra patiesęs ir šerną, ir ožį (stirniną).

„Man svarbu ne laimikis, o buvimas su draugais. Niekur taip gerai nepailsiu, kaip medžioklės išvykoje", - prisipažįsta.

 

„Netikras" medžiotojas ir girtas šernas

„ZALA ARMS" pardavėjas Laimonas medžioja trejus metus. Priklauso Biržų medžiotojų būreliui, tačiau savęs tikru medžiotoju, pasirodo, nelaiko.

Paklaustas, ar žmona jį noriai išleidžia, vyras šypsodamasis atsako: „Išleidžia, bet man tapus tikru medžiotoju (tokiu, kuriam žmona yra antroje vietoje, o pirmenybė atiduodama šiam pomėgiui ir linksmybėms), vartus į medžioklę žada uždaryti..."

Laimonas sako, jog medžiokliai - labai šnekūs žmonės. Jis parduotuvėje girdėjęs daugybę nuotykinių istorijų - nuo be galo tikroviškų iki tokių, kaip vienu šūviu patiesiami du ar trys šernai.

O štai plačiai pasklidęs Kvetkų būrelio medžiotojo nutikimas esąs tikras. Pasirodo, šernai labai mėgsta obuolių išspaudas - sulčių spaudimo atliekas. Jas medžiotojai veža į medžioklės plotus, deda į šėryklas.

„Vieną dieną laimikio tykoti pasirengęs medžiotojas mato, jog ant išspaudų krūvos kažkas guli. Prieina arčiau - didžiulis šernas. Visiškai girtas. Sako, nereikėjo nei šautuvo - jį peiliu, kaip kiaulę, papjovė", - apie „obuoliniu" alkoholiu apsisvaiginusį ir dėl to pražuvusį žvėrį paporino Laimonas.

O kur dar daugybė nutikimų, kai aistros apimti ir į medžioklę ar žvejybą išsirengę vyrai šovinius ar kabliukus pasiimti pamiršta, o žmonos jiems apie tai primena? Tokių būtų ir nebūtų istorijų tenka girdėti iš daug visko mačiusių bei patyrusių, tačiau nesenstančių medžioklių lūpų.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-16

Bendraminčiai įkūrė Šeimos veterinarijos centrą

Privataus verslo ėmęsi jauni veterinarijos gydytojai biržiečiai įkūrė gyvūnų gydyklą.

 

„Būtinai parašykite apie juos - labai geri ir darbštūs vaikai. Noriu, kad jiems sektųsi", - sako prie Šeimos veterinarijos sutikta biržietė medikė.

Jauniems veterinarijos gydytojams - 29 metų Mindaugui Šulniui ir 25 - erių sulaukusiai Šarūnei Auželytei - moteris patikėjo sužeisto gražuolio augintinio - labradorų veislės šuns - gydymą.

Besikalbant su gydytojais Kęstučio gatvėje, šalia muzikos mokyklos, įsikūrusio centro duris varstė maisto ar vaistų augintiniams ieškantys, patarimų gyvūnėlių gydymui išgirsti norintys žmonės.

Iš operacinės neseniai buvo išleistas ką tik iškastruotas katinas, o ant slenksčio jau stovėjo mėlyna pūkuota katyte nešina pora. Kad augintinė serga, išdavė ne tik gyvūnėlio, bet ir jos šeimininkų liūdnos akys.

 

Privati praktika ir gydykla - svajonė

„Vos spėjame suktis gydydami ar operuodami smulkius gyvūnus", - sako penkerių metų darbo stažą turintis diplomuotas veterinarijos gydytojas Mindaugas Šulnius.

Jam teko dirbti technologu ir vyriausiuoju veterinarijos gydytoju „Agare", veterinarijos gydytoju epizootologu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

Nors veterinarijos centras duris atvėrė tik prieš dvi savaites, operacinėje darbo netrūksta. Dažniausiai ant operacinio stalo atsiduria labiausiai žmonių mylimi augintiniai - šunys ir katinai.

Regis, gerą valstybinio inspektoriaus tarnybą turėjęs Mindaugas svajojo apie privačią praktiką. Ne tik svajojo, bet ir tam rengėsi. Štai gydykloje stovintį operacinį stalą jis įsigijo aukcione, kuriame buvo parduodamas Biržų ligoninės nebenaudojamas turtas. Pamažu kaupti instrumentai, kiti darbui būtini daiktai.

Svajonė ėmė materializuotis, kai Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Mindaugas susitiko su ką tik studijas baigusia Šarūne. Mergina rūpinosi gauti licenciją privačiai veterinarijos gydytojo praktikai.

Jaunus žmones suvienijo bendros mintys, požiūris į darbą ir, be abejo, abipusė simpatija.

 

Verslo pradžia - nelengva

Šiandien jie abu triūsia įkurtame Šeimos veterinarijos centre. Džiaugiasi palyginti neblogomis nuomos sąlygomis, kurios leido iš karto nepalūžti po didele nuomos mokesčio našta. Gydytojai Mindaugas ir Šarūnė dėkingi patalpų savininkei jaunai biržietei, kuriai jų verslo idėja pasirodė įdomi daugiausiai dėvėtų drabužių verslu užsiimančiame mieste.

Ruošiant darbo vietą teko įdėti ir lėšų, ir darbo.

„Nors darėme tik tai, kas minimaliai būtina, ir triūsėme patys, pinigų teko skolintis. Mes abu esame iš tokių šeimų, kurios neturi tiek pinigų, kiek reikia verslo pradžiai", - sako iš Gaižiūnų kilęs Mindaugas. Jis jau žino, kokia yra verslo pradžios kaina, ir tik pavydžiai gali kalbėti apie užsienio šalis, kuriose darbo vietas susikūrę verslininkai metus ar dvejus atleidžiami nuo mokesčių.

„Įmonę įkūrėme rugpjūtį, o dirbti pradėjome tik spalį. Du mėnesius privalėjome mokėti mokesčius, nors nevykdėme jokios veiklos ir nė lito neužsidirbome", - apie jaunų žmonių patirtį įsitvirtinant savo krašte kalba Veterinarijos akademiją baigęs gydytojas. Tačiau Mindaugas ir jo draugė Šarūnė optimizmo dar nepraradę ir tiki, kad jų pastangas įvertins kraštiečiai.

 

Sukasi dieną ir naktį

Šeimos veterinarijos centro darbuotojai gydo smulkius ir stambius gyvūnus, prekiauja veterinarijos vaistais, pašarais gyvūnams, vaistinėje yra ir kitų naminiams gyvūnams būtinų prekių.

Gydytojai važiuoja į iškvietimus, kiekvieną dieną dirba nuo 9 iki 18 valandos be pietų pertraukos, šeštadieniais - iki 14 valandos.

Skubią veterinarinę pagalbą teikia visą parą, todėl skambučių su prašymais padėti sulaukia ir naktį, ir išeiginėmis savaitgalio dienomis. Mindaugui Šulniui ir Šarūnei Auželytei skambinti galima telefonais 8~ 610 30595 arba 8~ 678 87665.

Darbo metu veterinarijos gydytojus galima rasti Kęstučio gatvės 6 name (buvusios „Audrelinos" baldų parduotuvės patalpose, šalia muzikos mokyklos).

Pasak Mindaugo, dažnai tenka kastruoti šunis ir katinus, sterilizuoti kates ir kales. Biržuose iki šiol tokios paslaugos niekas neatlikdavo. Daromos ir kitos operacijos. Praktinės patirties turintis veterinarijos gydytojas džiaugiasi galėdamas konsultuotis su Kauno veterinarijos klinikose dirbančiais bičiuliais, vertingų patarimų negaili ir patyrę veterinarijos specialistai biržiečiai.

Be abejo, dirbti būtų lengviau, jei įsigytų kraujo tyrimo, rentgeno aparatūrą, tačiau tokia investicija jauniems žmonėms pernelyg brangi.

Pasiteiravus, ko palinkėti, Mindaugas sako norintis, kad į juos kreiptųsi ne tik smulkių, bet ir stambių gyvūnų laikytojai. Tokių klientų kol kas nėra daug.

 

Mergaitė, žirgas ir laikas

Šeimos veterinarijos gydytojų centro langus vietoje užuolaidų puošia spalvinga reklama. Tarp kitų gyvūnų joje yra ir žirgas.

„Jis visai identiškas kaip mano Mėta", - žavingai šypsosi veterinarijos gydytoja Šarūnė Auželytė. Ta pati mergaitė iš Obelaukių, kadaise jodinėjusi ant Briliantu pavadinto žirgo. Apie jos ir gražuolio žirgo draugystę buvo rašyta „Šiaurės rytuose".

Dabar mergaitė jau užaugo ir yra diplomuota veterinarijos gydytoja.

Šarūnė sako, jog dar besimokydama Kaštonų pagrindinėje ir baigdama „Aušros" vidurinę mokyklą ji tikrai žinojo, kokį kelią rinktis. Jos svajonė išsipildė.

Šiais metais Kauno veterinarijos akademijos Veterinarijos medicinos fakultetą baigusi Šarūnė gyvena Pabiržėje, tačiau kas rytą skuba į gimtuosius Obelaukius. Čia jos laukia Mėta - įnoringas, tik merginai paklūstantis žirgas, kurį mokydama Šarūnė įdėjo daug meilės ir kantrybės.

„Mėta - mano ištikima draugė, su ja leidžiu laisvalaikį, kai Mindaugas išvyksta medžioti", - apie mylimą žirgą sako mergina.

 

Neįkainojama praktika užsienyje

Studijų metais vieną vasarą ji dirbo Džiūvių žirgyne - mokė jodinėti suaugusius ir vaikus. Du mėnesius Šarūnei teko padirbėti Danijoje - stambiame ir labai gražiame turtingiems žmonėms priklausančiame žirgyne. Čia buvo laikomi ir gydomi konkūriniai žirgai.

„Teko daug ką pamatyti, susipažinti su žirgų laikymo ir treniravimo galimybėmis. Gydytojai, treneriai, masažuotojai čia atvykdavo iš daugelio užsienio šalių", - pasakoja Šarūnė.

Prieš baigdama studijas būsimoji gydytoja tris mėnesius atliko praktiką žirgų klinikoje Suomijoje. Į geriausią užsienio šalies kliniką patekti nebuvo lengva. Teko pildyti testus, įrodyti medicinines anglų kalbos žinias, parengti įtikinamą motyvaciją, įveikti atranką.

Tačiau tą daryti buvo verta.

„Pamačiau tokį aukštą lygį, kokiu pas mus negydo žmonių", - sako Šarūnė, Suomijoje žirgų klinikoje išvydusi gyvūnams skirtą naujausią diagnostikos bei gydymo aparatūrą - rentgeno aparatus, echoskopus, tomografus, modernias operacines.

Klinikoje gydomi, operuojami, į stacionarą „guldomi" žirgai, arkliai, poni arkliukai.

Žirgų gydymas kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, už dieglių (žarnų užsikimšimo, nepraeinamumo) operaciją tenka mokėti 3 tūkstančius eurų. Papildomai reikia mokėti už gydymą. Išoperuoti ristūnai laikomi ligoninėje, kurioje yra ir infekciniai skyriai. Savaitę leidžiami vaistai, statomos lašinės, atliekamos kitos procedūros.

„Kai pamato ir įvertina, ką sugebi, leidžia dirbti. Tik diagnostikos studentams nepatiki", - sako Šarūnė, Suomijoje atlikusi gydomąsias procedūras, asistavusi operacijose.

 

Skirtingas požiūris į gyvūnus

Veterinarijos gydytoja sako, jog užsienyje ir mūsų šalyje skiriasi požiūris į gyvūnus ir jų priežiūrą.

„Ten gyvūną privalai gydyti arba užmigdyti. Negalima leisti jam kankintis", - kalba Šarūnė. Jauna veterinarijos gydytoja prisipažįsta, kad ją ištikęs šokas, sužinojus, kaip Biržuose metaliniuose konteineriuose buvo žudomi (dusinami išmetamosiomis automobilių dujomis) keturkojai.

Šarūnė ir Mindaugas dėkingi puikiam veterinarijos gydytojui Virginijui Šoblinskui, kurio patarimai ir patirtis praverčia privačioje veikloje.

Pas kolegas ir bičiulius užsukęs Virginijus net nesumirksėjęs atsakė į klausimą, kokie šunys dažniausiai serga.

„Šarpėjai - tikras ligų maišas", - kaip kirviu nukirto. Mindaugas priduria, kad dažnai yra labai jautrūs ir dažnai serga kambariniai jorkšyrai, mopsai, tačiau pakankamai atsparūs „nykštukai" - pinčeriai. Patys ištvermingiausi - kiemsargiai mišrūnai.

Prasidėjus diskusijai apie augintinius, trys veterinarijos gydytojai sutartinai teigė, jog keturkojus draugus šeimininkai renkasi panašius į save. Arba gyvendami drauge supanašėja.

Kodėl įstaigos pavadinimas - Šeimos veterinarijos centras?

„Gyvūnas - šeimos narys", - kalba Mindaugas.

„O kai kam, ypač vienišiems seniems žmonėms, - visas gyvenimas ir paguoda, kurios nesulaukiama iš artimųjų", - priduria Šarūnė.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-14

Į mugę - apsipirkti ir pabendrauti

Gausybę žmonių sukvietė praėjusį šeštadienį Biržuose vykęs viešosios įstaigos „Tatulos programa" renginys - Rudens gėrybių mugė. Joje ekologišką ir sveiką produkciją siūlė „Tatulos programos" dalininkai, dirbiniais viliojo tautodailininkai ir amatininkai.

Rudens saulės iš namų išvilioti biržiečiai ieškojo ne tik kūnui būtinų, bet ir širdžiai mielų dalykėlių. Pirkėjai džiaugėsi ne tik segėmis, dailiais moliniais dirbiniais, bet ir dovanėlėms tinkančiais humoristiniais užrašais.

Mugės lankytojų dėmesį kaustė visa tai, kas „šilta" - kailinės kepurės, megzti ir velti apdarai, vilnoniai ir grikiniai patalai. Nors ne visi pirko, tačiau pasišildė vartydami iš visos Lietuvos atkeliavusius gaminius.

Nuotraukoje - renginio šeimininkė Valerija Gražinienė (centre) džiaugiasi puikiu oru ir mugę aplankiusių žmonių gausybe.

Visgi artėjant rudens žvarbai ir žiemai pirkėjai labiausiai rūpinosi skrandžiu. Biržiečiai „apsuptyje laikė" iš Garliavos atvykusius mėsininkus, žuvimi prekiavusius latvius, kimšo riebias spurgytes, į krepšius krovė estetiškai įpakuotus šiauliečių sūrius, kauniečių pyragus.

Dėmesio netrūko kaimynams pasvaliečiams. Mažai kas galėjo atsispirti pagundai paragauti gardžios penkiagrūdės „Ustukių malūno" košės. Tikros grūstynės vyko prie „Daujėnų duonos", kurią, pasak žiniasklaidos, valgė bei gyrė Rusijos vadovai - V. Putinas ir D. Medvedevas. Reklamos galios apsvaiginti (Maskva esą iki šiol vertina lietuviškus produktus, nesvarbu, kad pieno produktų į šalį neįsileidžia) biržiečiai už prorusiškus kandidatus nebalsuotų nebent dėl to, kad V. Putinas krimto ne biržietišką, o Pasvalyje keptą duoną.

Nors renginyje prekes siūlė daug atvykusių prekiautojų, biržiečiai mugėje liko ištikimi savo krašto augintojams ir gamintojams. Jie ne tik šlavė nuo prekystalių ekologiškas daržoves bei vaisius - pasigardžiuodami gėrė žolelių arbatą, sykiu su ja įkvėpdami pasitikėjimo savo krašto ūkininkų auginamos produkcijos ekologine švara.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-12

Virto duonos gamyklos kaminas

Sprogdinimo darbus ryžosi atlikti prie pat duonos kepyklos pastatų.

 

Ketvirtadienio popietę Biržai atsisveikino su dar vienu sovietinės epochos simboliu.

Akcinės bendrovės „Detonas" darbuotojai nuvertė UAB „Biržų duona" teritorijoje stovėjusį nenaudojamą kaminą.

1978 metais pradėjusios veikti gamyklos kaminas tarnavo kelis dešimtmečius, o šiuo metu gamybos procese naudojamos gamtinės dujos.

Duonos gamyklos kaminas buvo vienas iš miesto pramonės rajono simbolių.

Pasak AB „Detonas" konsultanto sprogdinimo medžiagų klausimais Romaldo Sukarevičiaus, trisdešimties metrų aukščio kamino nuvertimas prilygo lengviausiai sprogdinimų klasei. Konsultantas sakė, kad pastarajai priskiriami lauko riedulių, kelmų, grunto sprogdinimai. Sudėtingiausia sprogdinti daugiaaukščius pastatus, kurių negalima versti į šoną, o tenka sukniubdyti.

R. Sukarevičius pasakojo, kad daug darbininkų pastangų atsiėjo mūrinio kamino pagrinde gręžiojant skyles. Į šias paruoštas angas buvo padėta sprogstama medžiaga amonitas.

Po sprogimo kaminas virto tiksliai į tą vietą, kurią buvo numatę sprogdinimo darbams vadovavęs Fiodoras Konstantinovas ir skaičiavimus atlikęs Romaldas Sukarevičius.

Gamyklos vadovas V. Kurganovas gyrė R. Sukarevičiaus atstovaujamos įmonės atliktą darbą.

Duonos kepyklos vadovas Viktoras Kurganovas lengviau atsipūtė tik po sprogimo, kadangi statinys stovėjo vos per keturis metrus nuo gamybos cecho sienos.

„Žinojau darbus atlikusios įmonės patirtį, tačiau jaudulys atslūgo tik po sprogimo", - sakė V. Kurganovas. Jis džiaugėsi, kad kamino vertimo metu nebuvo pažeistos požeminės komunikacijos ir nuo pažirusių plytų nenukentėjo gamyklos cecho langai.

Kamino vertimo procesą stebėję biržiečiai ir įmonės darbuotojai sakė, kad kamino plytas bus galima panaudoti mūrijimo darbams.

AB „Detonas" prieš kelerius metus Biržų miesto centre vertė vandentiekio bokštus. Šioje vietoje dabar veikia „Iki" prekybos centras. R. Sukarevičius prisiminė, kaip vandentiekio metu nuogąstavo aplinkinių namų gyventojai. Pasak sprogdinimų specialisto, duonos gamyklos kamino sprogdinimo darbai sudėtingumu prilygo vandentiekio bokštų vertimui.

Pasak R. Sukarevičiaus, duonos gamyklai kamino vertimo darbai atsiėjo beveik du kartus pigiau, nei būtų kaštavę statinį ardant mechaniniu būdu.

V. Kurganovas sakė, kad kamino vietoje numatytas gamyklos cecho priestatas.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-10-09

Duris atvėrė šeimos veterinarijos centras

Biržuose, Kęstučio gatvės 6 name (kur anksčiau veikė baldų parduotuvė - aut. past.), duris atvėrė Šeimos veterinarijos centras. Jis veikia nuo šių metų spalio 1 dienos.

Centrą įkūrė veterinarijos gydytojai Šarūnė Auželytė ir Mindaugas Šulnius. Jie teiks gyvulių priežiūros bei gydymo paslaugas.

Patalpose įkurta gydykla. Joje bus atliekamos įvairios procedūros ir bus gydomi smulkūs gyvūnėliai. Greta esančiose patalpose veikia veterinarijos vaistinė.

Šeimos veterinarijos centre bus galima savo augintinių sveikatą patikėti profesionalams.

Šeimos veterinarijos centras darbo dienomis veiks nuo 9 iki 18 valandos, o šeštadieniais - nuo 9 iki 14 valandos.

Skubi veterinarinė pagalba reikalui esant teikiama visą parą.

Šeimos veterinarijos centro gydytojo M. Šulniaus telefonas 8 610 30595.

 

Parengė Jurgita Vitkauskienė

2010-10-05

Biržietė gėlininkė - tarp laureatų

Rinkuškių šiltnamių įkūrėjos ir savininkės Gintos Lapėnaitės triūsas įvertintas diplomu.

Vilniaus universiteto botanikos sodas ir Lietuvos gėlininkų sąjunga rugsėjo mėnesį Vilniuje, Botanikos sode, surengė mugę „Lietuvos žiedai".

Biržietė gėlininkė Ginta Lapėnaitė pelnė laureatės diplomą už chrizantemų kokybę.

Joje dalyvavo ir „Rinkuškių šiltnamiai".

38 metų biržietė G. Lapėnaitė pelnė laureato diplomą už chrizantemų kokybę.

Diplomą įteikė botanikos sodo direktorius A. Skridaila ir Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė R. Juodkaitė.

G. Lapėnaitės triūso vaisiai įvertinti kaip geriausi iš daugiau nei trisdešimties į parodą chrizantemas atvežusių gėlių augintojų.

Biržietė pristatė kelių rūšių 28 spalvų savo šiltnamiuose auginamų chrizantemų.

Tarp įdomesnių ir naujesnių chrizantemų rūšių - „Fides time", kurių žiedai žali.

G. Lapėnaitė sako nežinanti, kodėl komisija kokybiškiausiomis pripažino jos auginamas chrizantemas. Į vieną iš nedaugelio šalyje vykstančių nekomercinių parodų šiltnamių savininkė susiruošė skubiai, nes neseniai buvo sugrįžusi iš Švedijos.

Šį pavasarį Botanikos sode surengtoje parodoje G. Lapėnaitės auginamos pavasarinės gėlės taip pat buvo įvertintos kaip kokybiškiausios.

Šiais metais „Rinkuškių šiltnamiuose" užauginta 50 000 chrizantemų. Pasak G. Lapėnaitės, šiuo metu parduota jau 70 procentų užaugintų gėlių. Daugiausia pirkėjų - latviai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-05

Gėrybės iš Latvijos miškų

Uogų gausa nesidžiaugia

Ketvirtadienį ūkininkų turguje tai vienur, tai kitur prekystalius puošė ir raudonų bruknių pripildyti indeliai. Kur biržiečiai renka šias saulės uogas?

Stabtelėjau prie pirmos pardavėjos, kuri litrą bruknių pardavinėjo po 5 litus. „Nuvažiavome į Skaistkalnės pušynus, per pusvalandį pririnkau litrą uogų", - sakė prekiautoja.

Kiti prekeiviai buvo kalbesni. „Važiuojame į Skaistkalnę, paskui sukame pro Kurmenę, dar pavažiuojame į Neretos pusę. Ten pušynai gražūs kaip sodai", - pasakojo vyras.

Miško gėrybėmis ketvirtadienį prekiavę medeikiškiai už bruknes prašė 8 Lt.

„Vietoje būname jau apie dešimtą, iki pietų renkame grybus, o nuo pietų, kai nudžiūsta rasa, įsitupiame bruknynuose ir ten praleidžiame iki temstant", - jam antrino moteris. Latviai leidžia bruknių uogas rinkti nuo rugpjūčio 15 d., bruknių rinkimo sezonas jau veik įpusėjęs, uogų užderėję vidutiniškai.

 

Ūkininkas ir mokytoja

Miško gėrybėmis prekiavo ir Medeikių kaimo gyventojai. „Auginu javus, bet, kai lieka laisvo laiko, važiuojame į Latviją grybų, uogų - tai papildomas užsiėmimas ir uždarbis", - atviravo ūkininkas Vytautas Šepetys.

Jo porininkė Sigita Šarnaitė gyvena Vilniuje, į kaimą atvažiuoja vasaros atostogų. „Mano gimtinė Medeikiuose, čia mamos žemė. Vytautas ją dirba, bendraujame ūkio reikalais. Vilniuje mokau vaikus muzikos, o vasaros atostogas leidžiu gimtajame kaime", - tęsė Sigita.

„Vakar pririnkome dvi pintines voveraičių ir apie tris dešimtis litrų bruknių. Viską būtume sėkmingai pardavę, bet latviai pamaišė", - pasiguodė Vytautas. Medeikiečiai už litrą bruknių prašė 8, už litrą voveraičių - 6 litų.

 

Vertina sveiką gyvenseną

Sigita įsitikinusi, kad per sezoną žmogui reikia suvalgyti ne mažiau kaip 10 litrų mėlynių. „O bruknes valgome su medumi - trims asmenims žiemai nuperkame 25 kilogramus medaus. Vėliau dar pasirenkame spanguolių ir per žiemą geriame jų morsą", - įtikinėjo smalsaujančias pirkėjas.

„Vilniuje ir kituose didmiesčiuose smarkiai užterštas oras, parduotuvių lentynos lūžta nuo sintetinio maisto. O miško uogos, ypač bruknės ir spanguolės, valo organizmą, slopina šlapimtakių uždegimą", - aistringai porino Sigita. Šviežių bruknių patariama kuo daugiau valgyti sergantiems avitaminoze, sunkių ligų iškankintiems. Bruknių sultys mažina karštį, skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina žarnyno funkcijas. Persišaldžius patariama gerti bruknių sulčių su liepžiedžių arbata. Vaistams pravartu bruknių pasidžiovinti. Uogų užpilas geriamas stipriai karščiuojant, praverčia nuo anginos ir gripo, mažina kraujospūdį, didina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Pamiškių gyventojai paprasčiausiai bruknes užpila vandeniu ir valgo šviežias visą žiemą.

Kaip teigia specialistai, bruknių uogose yra fruktozės, karotino, geležies, fosforo, kalcio, kalio, magnio, mangano, vario, organinių rūgščių, vitaminų A ir B.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-08-28

„Biržietiškus" viščiukus pirko nesiderėdami

Į turgų - ne tik derėtis, pirkti, parduoti, bet ir dalytis prisiminimais.

 

Stebino „biržietiški" viščiukai

Praėjusio ketvirtadienio rytą Biržų ūkinio turgaus pirkėjų akis traukė vabalninkiečio Gedimino Vasiliausko siūlomi triušiai, žąsiukai ir viščiukai.

Paukščių augintojai stebėjosi anksčiau nežinoję, kad rajone yra žmogus, galintis pasiūlyti iš naminių vištų kiaušinių išsiritusių viščiukų. O Gediminas jiems prisipažino labai mylintis paukščius ir su malonumu jais besirūpinantis.

Biržų turguje vabalninkietis Gediminas Vasiliauskas pirkėjams siūlė pirkti triušių.

Vabalninkietis pasakojo, kokie gražūs bus užaugę paukščiai - jau dabar matyti jų maži kuodeliai, plunksnų „ausytės" bei kojas puošiančios „kelnytės". Jei kas nori naujovių, gali įsigyti ir plikakaklių viščiukų.

Kaimietės šeimininkės gyrė lietuviškas namines dedekles. Jos esą gerai auga, yra nelepios, deda daug kiaušinių, o svarbiausia - eina perėti. Tokių vištų viščiukus moteriškės vadino tikra dovana ir teiravosi, kada vabalninkietis vėl atvažiuos į Biržų turgų. Derėtis niekas nebandė ir už kiekvieną „biržietišką" viščiuką skaičiavo po tris litus. Pardavėjas žadėjo atvykti kitą ketvirtadienį, kai ką tik bus išskilę nauji paukšteliai.

G. Vasiliauskas pasakojo, jog sunkiausia inkubatoriuje perinti žąsiukus. Kiaušiniams reikia ne tik tinkamos šilumos, bet ir drėgmės.

 

Triušiai - dėl grožio, maisto ir kailio

Triušiukai ypač viliojo vaikus. Jie stengėsi švelniakailius paglostyti ar net bandyti prašyti tėvų, kad porelę nupirktų. Vienas gyvūnėlis kainavo penkiolika litų. Šeimininkas rodė ir mažylių tėvą. Susidomėjusiems žadėjo jį parduoti už šešiasdešimt litų. Jei ne veislei, tai nors pietų stalui. Pirkėjas išloštų - jam atitektų ne tik mėsytė, bet ir kailis. Tačiau vyresnio amžiaus biržiečiai juokėsi, jog šiais laikais niekam nebereikalingas net avelės kailis, už kurį neva tesiūlomas vienas litas.

Prancūzų avinų veislės triušiukai traukė ir suaugusiuosius. Kol jie aiškinosi, kiek kainuoja patinas, kiek jauniklis, vienas pirkėjas suspėjo ir pasiderėti, ir visus aštuonis mažylius nupirkti už šimtą litų.

Pirkėjas Jonas prisipažino kilęs iš Vabalninko krašto. Vaikystėje Guodžių kaime gyvenęs vyras sako buvęs šviesios atminties poeto Jono Strielkūno klasės draugas. Su būsimu kūrėju kartu gyvenęs bendrabutyje. Tai sudomino turgaus prekeivį Gediminą, iki šiol likusį Vabalninke. Jiedu prisiminė ir kitus žinomus gimtinės žmones. Kalba pakrypo apie dainininką Joną Girijotą, kurio tėvų trobelė esą stovėjusi ant Vabalos upelio kranto.

Pasidaliję prisiminimais, kraštiečiai greitai susitarė ir triušiukai su visa dėže „išvažiavo" į Jono namus. Pensininkas pasakojo norintis juos auginti anūkams.

Prie Gedimino sustoję kiti triušių augintojai kalbėjo, jog šiems gyvūnėliams labai naudinga duoti ne tik žolės, cukrinių runkelių ar morkų, bet ir avižų. O jeigu augintojas triušiams atseikėja ir linų sėmenų, tada gyvūnėlių kailis blizgantis iš tolo.

Triušių auginimo žinovai pirkėjus įspėjo, jog verta nepagailėti dar keliolikos litų ir triušiukus paskiepyti nuo maro. Vyrai tvirtino, jog palyginus su galimais nuostoliais vakcinos kaina vienam triušiui juokingai maža - tik vienas litas.

 

Gražina Dagytė

2010-06-19

Vabalninkas: treji metai be „vaiduoklio"

Nuo 1988 - ųjų metų Vabalninko centre stūksojęs nebaigtas statyti prekybos kompleksas šiurpino miestelėnus ir svečius. Daugelis jau spėjo pamiršti žiojėjusias arba lentomis užkaltas langų kiaurymes ir nebeįsivaizduoja Vabalninko be gražiai tvarkomo, judraus, žmonių mėgstamo ir lankomo prekybos centro.

Vabalninko krašto verslininko Stasio Stačkūno vadovaujamai bendrovei „Straseta" priklausančiame pastate dabar įsikūręs Lietuvos paštas, maisto prekių parduotuvė „Ropokalnis" ir statybinių medžiagų, ūkio, chemijos bei buities prekių prekybos centras „Meldynas".

 

Parduotuvė - mūsų rajono verslo dalis

Birželio 15 dieną trečiąjį gimtadienį pasitikęs „Meldynas" - nebe prekybos giganto „Senukų" atstovas, o Biržų rajono verslo įmonės dalis.

„Atsiskirti nebuvo lengva, paskutinės 2009 metų gruodžio valandos buvo ypač sunkios - atrodė, kad iš nuovargio Naujųjų sutikimo nebesulauksime. Tačiau žingsnis buvo teisingas - dabar dirbame nebe „Senukams", o sau", - priimtą sprendimą vertina prekybos centro savininkas ir vadovas S. Stačkūnas.

Stasio Stačkūno vadovaujamas prekybos centras „Meldynas" atšventė 3 metų sukaktį.

Apie 400 kvadratinių metrų plote įsikūrusiame „Meldyne"- švaru ir tvarkinga. Čia prekiaujama įvairiais indais, stiklo gaminiais, puodais, darbo avalyne ir drabužiais bei kitomis kaimo vietovėje gyvenantiems žmonėms būtinomis prekėmis. „Meldyne" galima išsirinkti buitinės chemijos, elektros, buitinės technikos, kanceliarinių, sporto ir laisvalaikio prekių, statybinių medžiagų bei dažų ir kitų reikalingų daiktų.

Pastaruoju metu pradėta prekiauti gėlėmis, kurios turi didelę paklausą. Žmonės prašo atvežti ne tik vazoninių, bet ir skintų gėlių. Ypač jų daug perkama prieš šventes.

Prekių gausa parduotuvė nenusileidžia rajono centruose įsikūrusioms didesnėms parduotuvėms, o asortimentas netgi įvairesnis. Pirkėjams labai palankios ir kainos.

„Kad prekių įvairovė būtų didesnė, stengiamės dirbti su keliomis tiekėjų firmomis. Kadangi už įsigyjamas prekes mokame iš anksto (mokėjimo atidėjimai didina kainas), gauname didesnes nuolaidas. O tai leidžia pirkėjams pasiūlyti prekes mažesnėmis kainomis", - sako prekybos centro vadovas S. Stačkūnas.

Pirkėjų patogumui - kreditinės sąskaitos, kurias turi atsidariusios biudžetinės įstaigos ir įmonės. Perkant prekes nereikia mokėti grynaisiais arba kiekvieną kartą laukti išrašomos sąskaitos - pirkėjui jos pateikiamos mėnesio pabaigoje.

Pirkėjui pageidaujant prekės užsakomos ir atvežamos kartais netgi tą pačią dieną. „Turime prekių įvairiems pirkėjams - ir brangesnių, ir pigesnių. Ne visi žiūri tik į mažesnę kainą - žmonėms vis svarbesnė darosi kokybė", - sako S. Stačkūnas. „Meldyno" prekybos centre dirba 7 žmonės: 2 vadybininkai, 3 pardavėjai - konsultantai, buhalteris ir vadovas.

Iš „Meldyno" prekės tiekiamos į šešias kaimo parduotuves, kurios priklauso S. Stačkūno vadovaujamai bendrovei „Straseta".

 

Ateina ir apsipirkti, ir sušilti

„Pirkėjų kaip ir visur pasitaiko visokių, bet su daugeliu visada galima rasti sutarimą. Vabalninkiečiai moka pasakyti gerą žodį, o iš svetur atvykę žmonės visada pastebi, kaip pas mus švaru ir tvarkinga. Gal vietos gyventojai prie to jau įpratę?" - sako vyriausioji vadybininkė Rasa Grubinskienė. Sykiu ji pastebi, kad šaltuoju metų laiku į prekybos centrą žmonės užsuka tiesiog sušilti.

Pirkėjai labai domisi reklamuojamomis prekėmis, seka akcijas ir perka jų metu siūlomas prekes.

„Savam krašte pranašu būti neįmanoma", - juokauja S. Stačkūnas. Anot jo, yra kategorija visada ir viskuo nepatenkintų žmonų, kuriuos verslininkas linkęs vadinti „susipykusiais su savimi".

Būna, kad po priekaištų lavinos sukirba mintis, kam reikia aukoti sveikatą ir stengtis, kad miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose būtų patogiau gyventi, jei žmonės to nevertina. Širdyje tebegyva nuoskauda, verslininkui perskaičius, kaip vabalninkiečiai džiaugiasi miestelyje atsidariusia „Maxima". Vietoje baisaus „vaiduoklio" pastato atsiradęs prekybos centras, pasak S. Stačkūno, jokio pagiriamojo žodžio nesulaukė.

Tačiau verslininkui nusiminti nereikėtų - praėjusį ketvirtadienį kalbinti vabalninkiečiai ir Vabalninko seniūnas tvirtino, kad prekybos centras „Meldynas" - labai reikalingas. Žmonės džiaugiasi, galėdami į parduotuvę užsukti visomis savaitės dienomis.

Prekybos centras dirba ir sekmadieniais, tad į miestelio bažnyčią suvažiavę aplinkinių kaimų tikintieji tuo pačiu kartu gali ir turguje, ir ūkio prekių parduotuvėje apsilankyti.

„Meldynas" dirba kasdien nuo 8 iki 19, šeštadieniais - nuo 8 iki 17, o sekmadieniais - nuo 9 iki 13 valandos.

„Stengiamės organizuoti akcijas, kuriomis mūsų pirkėjai noriai naudojasi. Visą šią savaitę vyko prekybos centro trečiajam gimtadieniui skirta akcija, o nuo pirmadienio akcijos kainomis siūlysime Joninių šventėms praversiančių prekių", - sako prekybos centro vadovas S. Stačkūnas. Jis dėkoja visiems, apsilankantiems „Meldyne", ir neatsisako planų vabalninkiečių patogumui įrengti antrajame pastato aukšte esančias patalpas.

Pasiteiravus, kada įmanoma bent jau mintyse darniai „surikiuoti" vadovavimą žemės ūkio ir prekybos verslui, sklandžiai organizuoti darbus ir skaičiuoti ne tik pelną, vietoje nenustygstantis S. Stačkūnas šypteli: „Yra tam ir naktys. Tačiau labiausiai norėtųsi, kad žmonės neskubėtų važiuoti į kitus miestus, o reikiamą prekę rastų ir pirktų čia, Vabalninke. Norint, kad prekybos centras gyvuotų, reikia visiems stengtis ir jį palaikyti."

 

Alfreda Gudienė

2010-06-19

Ekologinių produktų turgelis veiks ir Biržuose

Biržų miesto centre, Vytauto gatvėje, priešais kavinę „Tatula", antradieniais ir penktadieniais nuo 11 valandos prekiaujama ekologiškai užaugintomis daržovėmis. Šią vietą patvirtino rajono savivaldybės taryba.

Kol kas čia prekiaujama tik vieno rajono ekologinio ūkio - Pabiržės seniūnijos Kiršonių kaimo ūkininko Jono Lopetos - užaugintomis daržovėmis.

„Tatulos programos" administratorė Valerija Gražinienė sakė, kad norą prekiauti yra pareiškusios dar dvi ūkininkės - Laima Lapinskienė ir Laima Kasiulynienė.

Vakar J. Lopetos ūkyje auginamomis daržovėmis prekiavo jo žmona Svetlana.

Pirkėjai nesiderėdami rinkosi kvepiančius svogūnus, ridikėlius, įvairių rūšių kopūstus, salotas, krapus, bazilikus. Pirkėjai klausinėjo agurkų.

„Lauke dar neužaugo, o ekologiškai šiltnamyje užauginti jų neįmanoma", - sakė ji.

Kiršonių kaime ekologiškai ūkininkaujanti Svetlana Lopetienė sakė, kad pirkėjai pasigenda natūralumo.

S. Lopetienė sako, kad pirkėjai pasiilgę natūralumo. Ji prisiminė, kaip kai kurie pirkėjai užaugintus ekologiškus pomidorus pirmiausia pauosto. Sako, pamiršę tikrą pomidoro kvapą, jo nejaučia pirkdami prekybos centruose.

Vienuolikos hektarų ekologiniame ūkyje daržoves auginanti pora samdomų darbuotojų neturinti. Noras ką nors įdarbinti praėjo, kai nuėję į Darbo biržą ūkininkai pamatė sąrašą ieškančių darbo žmonių ir prierašus, kad gali dirbti bet kur, tik ne žemės ūkyje.

Tad dirba patys, talkina vaikai ir artimesni giminaičiai. Ekologiškai jie ūkininkauja jau septintus metus.

S. Lapinskienė sako, kad ekologiškai ūkininkaujant pragyventi galima. Lauko prekyba pačių užaugintomis daržovėmis - ne tik būdas gauti pelno, bet ir savotiška ekologinio ūkininkavimo reklama.

„Dvidešimt metų, kai Lietuvoje plečiama ekologinė žemdirbystė, - mažas laiko tarpas. Jos populiarinimui reikės dar daug laiko", - įsitikinusi S. Lopetienė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-19

Žemuogės noksta iki pirmųjų šalnų

Miškuose, pievelėse ir soduose jau pradėjo sirpti žemuogės.

 

Pirmieji kvapniųjų pievų, miškelių ar sodo uogų prisirinko pietų Lietuvos gyventojai. Dzūkai miškuose uogauja ir pakelėse žemuoges pardavinėja jau nebe pirmą savaitę.

Biržietė Gintarė prisipažino labai mėgstanti gardžiąsias žemuoges.

Biržų rajone žemuogės pradėjo nokti šiek tiek vėliau. Kol kas Biržų turgavietėje siūloma tik sode ar darže išaugintų naminių uogų. Už vieną nedidukę jų stiklinaitę pardavėjai prašė trijų litų. Tuo tarpu dzūkai miško žemuogių puslitrį parduoda už dešimt litų.

Uogos traukė vaikų akis, viliojo sveikatą sustiprinti norinčius žmones. Drąseikietė uogautoja Danutė sakė per sezoną iš vienos „Rugen" veislės uogų lysvės susirenkanti žemuogių už penkis šimtus litų. Moteris kalbėjo nusprendusi uogų sodinukams paskirti dar vieną lysvę. Žemuogės turi paklausą, kartais jų nebelieka net pasmaguriauti norintiems saviškiams.

Keletą stiklinaičių šių gėrybių pirkusi viena jauna moteris pasakojo uogų parnešianti vyrui. Jis esą žemuoges labai mėgstantis. Pati pirkėja prisipažino jų nebenorinti nuo to laiko, kai daug žemuogių suvalgiusi kartu su tuo metu negalavusiu devynmečiu sūnumi. Vaikui buvo labai sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje. Medikai patarę valgyti įvairių uogų, savo sudėtyje turinčių nemažai geležies. Pirmiausiai šeima išbandžiusi braškes, bet norimo rezultato nebuvę. Besisvečiuojant kaime, atsiradusi galimybė žemuogiauti. Pasak moters, vaikas šių uogų suvalgęs apie šešis litrus. Nuo to laiko, pasak motinos, jis daugiau nebenori žemuogių, tačiau berniukas seniai pamiršo apie anksčiau jo organizmą sekinusį geležies stygių.

Vyrų nuomonės apie nemažai kainuojančias uogas išsiskyrė. Vieni jų skubėjo žemuogių parnešti namo žmonoms, kiti kraipė galvas, jog tokia prekė per brangi. Tai girdėdamos moterys atsiliepė, jog „alaus bokalas kainuoja daugiau".

Uogautoja Danutė besiteiraujantiems apie jos parduodamas žemuoges kalbėjo, jog kiekvienai šeimininkei naudinga turėti tokių uogų. Anksti derėti pradedančios žemuogės derlių nokina iki pat pirmųjų šalnų.

 

Gražina Dagytė

2010-06-12

Pienių medus ir žiedadulkės - sveikatos šaltinis

Ant turgavietės prekystalių pasirodė pirmasis šių metų medus.

 

Nektarą pirmajam medučiui bitės rinko iš pienių žiedų. Taip sako Biržų turguje prekiaujantys bitininkai. Minėti augalai, pasak žolininkų, pasižymi vaistinėmis savybėmis.

„Iš pienės bitė paima viską", - aiškino Marmakiškių kaimo bitininkė Nijolė Sindriūnienė. Šis medus, kaip ir pienės šaknys, lapai ar žiedai, turtingas vitaminų, mineralų, kitų naudingų medžiagų.

Kada pasirodys pirmasis medus, pasak bitininkės, priklauso nuo pavasario šilumos, lemiančios, kada sužys pirmieji pienių žiedai. Pardavėjos kalbėjo, jog pasitaiko metų, kai pienių medaus nebūna. Jei gegužės dangus apniukęs, saulę primenantys pienių žiedai neišsiskleidę, augalas neišskiria nektaro, nėra ko tikėtis pirmųjų žiedų medaus.

Bitininkė Nijolė Sindriūnienė biržiečius ragino valgyti daugiau medaus.

Šįmet pavasaris buvo gražus, šiltas, saulėtas, todėl gegužės pabaigoje bitininkai galėjo iš sandėliukų išsikelti medsukius.

„Medus imamas tik tada, kai jis subrandintas, o korys užakiuotas", - aiškino N. Sindriūnienė. Tik tada nektaras, pasak bitininkės, būna išgarintas ir medus nesurūgsta.

Ar pirkėjai sugeba įvertinti pirmąjį medų? Bitininkė sako, jog vieni žmonės žiūri į medaus kokybę, kiti - tik į kainą. Praėjusį ketvirtadienį kilogramas pienių medaus kainavo devyniolika litų. Vieni biržiečiai pasitikėjo pardavėjais ir pirko neragavę, kiti teiravosi, ar galima nors ant šaukštelio galo pakabinti varvančio žiedų aukso. Kai kurie vyresnio amžiaus vyrai prie indo su medumi dar prašė pridėti ir tris litus tekainavusią dėžutę su koriukais - „bobutei dovanų".

Pirkėjai galėjo įsigyti ir šviežių žiedadulkių, daugiausiai parneštų iš pienių pievos. Bitininkė vardijo, kad jose yra daug amino rūgščių, baltymų, vitaminų. Pasak Nijolės Sindriūnienės, telpa „visa Mendelejevo lentelė". Ir nėra dėl ko stebėtis - žiedadulkėmis bitės maitina savo palikuonis. Šio produkto dažnai ieško pirkėjai, besiskundžiantys mažakraujyste, nusilpusiu imunitetu, norintys pagerinti kepenų darbą ar sustiprėti po chemoterapijos kurso.

Bitininkė žmonėms patarė arbatinį šaukštelį žiedadulkių ištirpinti drungname vandenyje ir išgerti. Labai tiktų į stiklinę įdėti ir vieną šaukštelį medaus.

Jei žmogus skundžiasi padidėjusia skrandžio rūgščių sekrecija, jam patartina medų tirpinti šiltame vandenyje. Tačiau tie ligoniai, kurie aimanuoja dėl sumažėjusios sekrecijos, medų turėtų tirpinti šaltame vandenyje ir tirpalą išgerti prieš pat valgį.

„Medui pinigų nereikia gailėti. Geriau mažiau pirkti ir valgyti mėsos. Jos ragauti pakanka tris kartus per savaitę", - tvirtino bitininkė.

 

Gražina Dagytė

2010-06-05

Pristatys naują akcininką

Birželio 15 dieną Biržų pilyje vyks UAB „MGL Baltija" organizuojamas renginys, kuriame bus pristatytas naujas bendrovės akcininkas - Šveicarijos pieno perdirbimo koncernas „HOCHDORF Swissmilk AG".

Šis koncernas specializuojasi sausų pieno produktų gamyboje ir yra šios srities lyderis Šveicarijoje. Prieš metus jis priėmė sprendimą investuoti į Europos Sąjungos šalyje esančią pieno perdirbimo įmonę. Šveicarai pasirinko Biržų rajono Medeikių kaime esančią bendrovę „MGL Baltija". Medeikiuose esanti gamykla - tai moderni, šiuolaikiška įmonė, kurioje naudojant naujausias technologijas gaminami aukščiausios kokybės pieno produktai, skirti Europos ir viso pasaulio rinkoms. Bendrovės vykdomasis direktorius Audrius Jukna teigia, kad užsienio partnerio prisijungimas ir pasiryžimas investuoti į gamybą Lietuvoje suteiks naują impulsą įmonei, prisidės prie bendro Lietuvos ekonomikos atsigavimo.

 

Rasa Penelienė

2010-06-03 

Valgyklose randama netvarkos

Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pastarosiomis savaitėmis patikrino viešojo maitinimo įmonių veiklą. Jie apsilankė visose devyniose Biržuose veikiančiose kavinėse, picerijose bei valgyklose.

Apie patikrinimo metu rastus viešojo maitinimo trūkumus bei pažeidimus „Šiaurės rytus" informavo šios tarnybos maisto kontrolės skyriaus inspektorius Rimas Pranaitis.

 

Albinos Žukauskienės kavinėje „Trys laipteliai" tikrintojų dėmesį atkreipė maisto paruošimo skyriaus grindyse išsitrynęs, suplyšęs linoleumas. Pastebėta, kad vienai kavinės darbuotojai pasibaigęs sveikatos pažymėjimo galiojimas. Kavinėje neatliktas vidaus auditas. „Pagal reikalavimus vidaus auditą reikia atlikti mažiausiai kartą per metus. Kavinės darbuotojos geriau mato, ko trūksta, kas jų darbe negerai. Tai savotiška profilaktikos priemonė", - sakė Rimas Pranaitis. Kavinės, kurioje biržiečiai mielai pietauja, savininkę inspektoriai įspėjo žodžiu ir pareikalavo pateikti tarnybai priemonių planą su konkrečiais terminais, kaip ir iki kada numato pašalinti nurodytus trūkumus.

Alio Dzelzio kavinėje „Apaščia" tikrintojai esminių trūkumų nerado. „Gal todėl, kad kavinę tikrinome vėliau nei valgyklą. Gerai, kai susipranta patys", - pastebėjo inspektorius. Tuo tarpu centrinėje valgykloje, veikiančioje Vytauto g. 29 - ajame name, tikrintojams užkliuvo kai kurie dalykai. Maisto atsargų ir žaliavų laikymo patalpoje rastos apipelijusios sienos. Jau savaitę nebuvo įrašų žurnale apie šaldytuvų temperatūrų rodmenis, netikrinama termometru patiekalų temperatūra. Šaldytuve rasta šaldytų krevečių, kurių galiojimo terminas pasibaigęs. Viena virėja darbo metu nedėvėjo galvos apdangalo. Už minėtus pažeidimus surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas. Valgyklos vedėjai Laimai Skėrienei skirta 60 Lt bauda.

Inspektorius R. Pranaitis valgyklų savininkams nurodė pašalinti pastebėtus trūkumus.

Patikrintos Egidijaus Malinausko picerijos, veikiančios Rotušės gatvėje. „Lietuvos draudimo" pastate įsikūrusioje picerijoje nustatė pažeidimų. „Anksčiau mūsų tarnyba išduodavo maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus penkeriems metams, dabar tie pažymėjimai išrašomi visam laikui. Picerijos savininkas nepastebėjo, kad jau pasibaigęs pažymėjimo galiojimo laikas. Tai jau šiurkštus pažeidimas, nes be tokio pažymėjimo neleistina jokia viešojo maitinimo įmonės veikla", - atkreipė dėmesį Rimas Pranaitis. Vienkartiniams rankšluostukams stigo šiukšlių dėžių, trūko kai kurių privalomų dezinfekcinių medžiagų. Picerijos savininkui pritaikyta administracinė nuobauda - raštiškas įspėjimas pašalinti pažeidimus. Egidijus Malinauskas inspektorių pastabas priėmė geranoriškai ir, pašnekovo žodžiais, suskato šalinti trūkumus.

Vytauto gatvėje įsikūrusi Zenės Klezienės valgykla, kurioje maitinasi nemažai žmonių. Tikrintojams užkliuvo apsilupusios patalpų sienos. „Virtuvėje dar naudojami aliuminio puodai. Tai nedraudžiama, bet rekomenduojame juos pakeisti nerūdijančio plieno indais. Nuo kai kurių įrankių nusitrynęs ženklinimas", - tęsė inspektorius. Dėl šių trūkumų valgyklos savininkę inspektoriai įspėjo žodžiu.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-06-03

Populiariausia prekė - kopūstų daigai

Biržiečiai ne tik pirko kopūstų daigus, bet ir dalijosi iš jų gaminamų salotų receptais.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje paklausiausia preke drąsiai buvo galima vadinti kopūstų sodinukus.

Jų ieškojo ne tik jaunos šeimininkės ar garbaus amžiaus sulaukusios močiutės, bet ir vyrai. Tik pastarieji aimanavo, jog tinkamus daigus sunku išrinkti, nes sunku įtikti žmonoms. Pasak vieno biržiečio, „gaspadinės" pasidarė labai „špėtnios" ir su jomis reikia kariauti. Tai joms daigai negeri, tai per brangiai sumokėta, tai kopūstai užauga neskanūs. „Vienam gyventi būtų kur kas ramiau", - juokavo pusamžis vyriškis.

Asta Urvinytė pirkėjams padėjo išsirinkti kopūstų daigų, su žmonėmis smagiai juokavo ir dalijosi daržovių auginimo bei salotų gaminimo paslaptimis.

Dauguma pirkėjų pasitikėjo pardavėjų žodžiu apie kopūstų rūšis ir jų savybes.

Germaniškietė Asta Urvinytė prisipažino į turgų kopūstų daigų atvežusi pirmą kartą. Jos prekystalis buvo tiesiog apgultas pirkėjų.

Populiariausi buvo vadinamieji baltarusiški kopūstai. Nuo jų beveik neatsiliko akmeninės galvutės veislės sodinukai. Žmonės pasakojo, jog pastarųjų galvos užauga didelės, sveria po tris, o jei gera žemė, tai ir iki šešių kilogramų. Be to, jos išsilaiko iki pat pavasario.

Pirkėjams buvo svarbi ir daigų kaina. Sužinoję, jog kapa (60 daigų) tekainuoja penkis litus, daug kas susigundė pirkti jų daugiau ir įvairesnių rūšių.

Biržiečiai prisipažino labai mėgstantys ir žiedinius bei ropinius kopūstus (kaliaropes). Jei pirmuosius vieni ketino valgyti tik virtus, kiti - žalius, tai kaliaropes vieningai giriantys pirkėjai pasakojo tarkuojantys ir iš jų ruošiantys salotas.

„Kol vasara, reikia valgyti visa, kas auga, kas žalia, kas gyva", - aiškino vienas vyras. Žmonės sakė prie burokine tarka susmulkintų kaliaropių mėgstantys pridėti smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, krapų, tarkuotų morkų, agurkų ir kitokių daržovių. Už dešimtį daigų pirkėjai mokėjo vieną litą ir net nesiruošė derėtis. Asta Urvinytė pasakojo irgi mėgstanti ropinių kopūstų salotas, į kurias įtarkuojanti ne tik morkų, bet ir šviežių obuolių.

 

Gražina Dagytė

2010-05-29

Veislininkystė merdi

Apie veislininkystės būklę mūsų rajone „Šiaurės rytai" kalbėjosi su valstybiniu veislininkystės inspektoriumi Biržų, Kupiškio ir Rokiškio regione Ričardu Vainausku.

 

Pažangiausi ūkiai

Veislininkystės fermas pakeitė veislynai.

Kiek jų yra Biržų rajono ūkiuose? „Tai Sigito Aukštikalnio Drąseikių kaime ir Vygando Indrašiaus Geidžiūnų kaime Lietuvos sunkiųjų arklių veislynai, Jūrio Milišiūno avių veislynas Dvargalių kaime, Laimučio Dževečkos jorkširų veislės kiaulių - Lamokų kaime, Petro Aukštikalnio galvijų, t.y. Lietuvos žalųjų ir žalmargių melžiamų karvių, Lamokėlių kaime, Manto Narvydo mėsinių galvijų Šiukščių kaime", - netruko išvardyti pažangiausius ūkius inspektorius R. Vainauskas.

Pasak inspektoriaus Ričardo Vainausko, veislynams keliami specialūs reikalavimai, kuriuos ne kiekvienas ūkis pajėgus įgyvendinti. Anksčiau už parduotus veislinius gyvulius valstybė mokėjo išmokas, bet nuo 2007 m. jų neliko.

Tai daug ar mažai palyginus su kaimynais? Pasirodo, Kupiškio rajone įregistruoti 8 mėsinių galvijų veislynai, Rokiškio rajone - 3 mėsinių galvijų ir 1 kiaulių veislynai.

 

Produktyviausia banda

Plačiai žinomas Petro Aukštikalnio veislynas, kuriame jau 140 veislinių melžiamų karvių. Tai itin racionaliai besitvarkantis ūkis, banda garsėja produktyvumu ir aukštais pieno kokybės rodikliais.

Šeimininkas nepabūgo užsisakyti fermos rekonstrukcijos projektų, laiku pasinaudojo Europos Sąjungos teikiama parama. Rekonstravo tvartus, įsigijo melžimo liniją ir pieno šaldymo įrenginius.

Ričardo Vainausko turimais duomenimis, produktyvumo kontrolės praėjusių metų laikotarpiu (nuo sausio 1 iki spalio 1 d.) vidutiniškai iš kiekvienos kontroliuojamos karvės ūkininkas primelžė po 8927 kg pieno, kurio riebumo vidurkis 4,8 proc., baltymingumo - 3,5 proc.

 

Vienintelis šalyje

Jūrio Milišiūno avių veislyne Lietuvos juodgalvės darniai sugyvena su atvežtiniais tekseliais ir ostfrizais. Iš viso laikoma 1680 galvijų su prieaugliu. Pastaruoju metu ūkininkas įsigijo dar 5 koburgo lapines avis.

Ostfrizų veislės avys melžiamos. Per vieną melžimą iš avies galima gauti iki 1,5 kg riebaus pieno. Veislyne laikomos 95 ostfrizų veislės avys. Jų ūkininkas kartu su koborgo lapinėmis šį pavasarį buvo nuvežęs net į „Agro Balt" parodą.

Kristina Milišiūnienė avis melžia, kai atjunko ėriukus. Iš avių pieno slegia gardžius sūrius, kuriuos parduoda iš namų pagal užsakymus, turi nuolatinių klientų. Tenka pastebėti, kad tai vienintelis melžiamų avių veislynas Lietuvoje.

Išbrokuotas juodgalves ir tekselius ūkininkas veža į UAB „Būginių gausa". Ten pagal sutartį gyvulius paskerdžia, išdoroja, iš skerdienos gamina rūkytas dešras, kurias parduoda avieną mėgstantiems pirkėjams.

 

Darbui ir pramogoms

Vygandas Indrašius 143 veislinius arklius laiko ne pasigrožėti. Jais dirba žemę, parduoda veislinį prieauglį. Dalis arklių skirta jodinėjimui. Ūkininko žirgai dalyvauja arimo varžybose, šventėse, pavėžina švenčių dalyvius. Panašių pramogų prigalvoja ir šio verslo pasekėjas Sigitas Aukštikalnis.

 

Gaminius pardavinėja turgeliuose

Laimutis Dževečka vysto kiaulių veislyną. Laiko apie 1200 jorkširų, turi veislinį branduolį, iš kurio augina prieauglį. Jį parduoda kitiems ūkininkams. Likusią dalį kiaulių augina mėsai.

Ūkininkas nusipirko mikroautobusą su specialia įranga ir nemenko asortimento produkciją pardavinėja turgeliuose, miestų aikštėse. Važinėja per kelis rajonus, parduoda pigiau nei parduotuvėse. Produktai kokybiški ir sveikesni, nei atvežti iš Lenkijos.

 

Būklė neaiški

Pieninę melžiamų karvių bandą turėjo Straugalių kaimo ūkininkė Vita Vaitkevičienė, bet jos banda neatlaikė didėjančių veislyno reikalavimų ir perėjo į paprastos karvių fermos statusą.

„Anksčiau veislynai buvo vertinami kasmet. Bet nuo 2008 metų to nebedaroma, jų būklė nėra aiški. Kaip jie bus vertinami ateityje, niekas negali pasakyti. Veislynai naudojasi gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugomis, jų gyvulių duomenys yra Žemės ūkio informacijos ir Kaimo verslo centro duomenų bazėje. Veislyno savininkas yra Gyvulių augintojų asociacijos narys", - aiškino Ričardas Vainauskas. Šis inspektorius, iki šiol aptarnavęs vieną rajoną, tapo 3 aplinkinių rajonų kuratoriumi.

Pasak inspektoriaus, veislynams keliami specialūs reikalavimai, kuriuos ne kiekvienas ūkis pajėgus įgyvendinti. Anksčiau už parduotus veislinius gyvulius valstybė mokėjo išmokas, bet nuo 2007 m. jų neliko. Perkant gyvulį iš veislyno dabar išduodamas tik gyvulio kilmės pažymėjimas.

Dar daugiau - rajone kasmet mažėja karvių skaičius. Pašnekovo teigimu, praėjusiais metais ūkiuose vėl sumažėjo 700, o vien per spalį net 488 melžiamomis karvėmis. Per šių metų ketvirtį likviduotos 136 karvės. Gyvulių išlaikymas brangus, pienas pigus - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pernai likvidavo bandas 34 pieno gamintojai.

 

Atsisako produktyvumo kontrolės

Karvių produktyvumo kontrolės paslauga mokama. Per pirmąjį šių metų ketvirtį VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė" specialistės kontroliavo 3423 melžiamų karvių produktyvumą, arba 35,74 proc. rajono ūkiuose laikomų karvių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, iš produktyvumo kontrolės išbraukta dar 612, arba 1,2 proc. melžiamų karvių.

Pasak Ričardo Vainausko, ūkininkams kontroliuoti karvių produktyvumą naudinga. Iš kontrolės rezultatų sužinomi produktyvumo, pieno kokybės rodikliai, galima koreguoti šėrimą, parinkti konkrečiai karvei pagal jos sudėjimą ir pieno kokybę buliaus sėklą.

„Diegiamas naujas metodas - sveikos bandos statusas. Iš kontrolinių pieno mėginių ateityje numatoma nemokamai nustatyti tokius karvių susirgimus, kaip bruceliozė, leukozė, tuberkuliozė ir išvengti užkrėsto pieno patekimo į perdirbimą. Tai jau pradedama daryti šiemet", - atkreipė dėmesį veislininkystės inspektorius.

 

Karves kergia buliais

Prastėja karvių sėklinimo rodikliai. Per 4 šių metų mėnesius sunaudota 500 bulių sėklos dozių mažiau, nors rajone pagal šalies vidurkį dirba daugiausia sėklintojų. Tuo užsiima ūkininkai ir veterinarijos gydytojai, turintys licencijas teikti šias paslaugas.

Kadangi didelė konkurencija, sėklinimo paslaugos rajone pigiausios. Jomis galėtų naudotis visi karvių bandas turintys ūkininkai, tačiau daug kas nuėjo primityviu keliu. Prisiaugino neaiškios kilmės ir produktyvumo bulių, jais kergia ne tik savo, bet ir kaimynų karves. Jei karvė turi gimdos susirgimų, bulius užkrečia ir gadina kitas karves.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-05-27

Į turgų - su krepšeliu viščiukams

Gegužės pabaiga - pats tinkamiausias metas nusipirkti naminių paukščių.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje cypsinčių ar jau kudakuojančių prekių ieškojo tiek kaimiečiai, tiek miestiečiai.

Kai kurie biržiečiai tikino, jog mažas miestas poreikiais primena didelį kaimą - dauguma žmonių turi savo ūkelį. Paukščiai - neatskiriama jo dalis.

Esą labai gerai, kai vasaros pabaigoje galima turėti savos vištienos, o prieš Kalėdas - antienos, žąsienos ir kalakutienos. Turintys galimybę augintiniais rūpintis ilgiau, gali džiaugtis naminiais kiaušiniais.

Pirkėjai tvirtino, jog labai naudinga įsigyti jau ūgtelėjusių, trijų mėnesių amžiaus dedeklių veislės vištaičių. Už vieną pardavėja prašė šešiolikos litų.

Žąsiukų, ančiukų ir viščiukų pirkėjai ne tik atidžiai rinkosi būsimus augintinius, bet ir smagiai juokavo.

Didelė dalis pirkėjų teigė, kad paukščių užsiauginti nesudėtinga. Svilių kaimo gyventoja Vanda Černiuvienė domėjosi vienos paros žąsiukais, kainavusiais penkiolika litų. Pasak svilietės, žąsų jaunikliai stiprūs ir neišrankūs, jie labai mėgsta žolę, įvairiausius grūdus. Kaimietė sakė, jog šiuos paukštelius galima pamylėti smulkintais ir išmirkytais žirniais. Sunkiau būna, kai užaugintus paukščius tenka pjauti. Svilietė prisipažino, jog sunku žąsis pešti, o jų mėsa riebi.

Vyriškiai pirkėjai tvirtino žąsienos nepeikiantys ir pardavėjos prašė išrinkti patį didžiausią gulbiną. Kai kas pastebėjo, jog šie paukščiai ne tik užauga dideli ir gražūs, bet ir yra puikūs sodybų sargybiniai - jie kiekvieną svetimą žmogų pamato, garsiai pasitinka ir išlydi. Draugystė su įpykusiu žąsinu dar niekam nepasirodė romantiška.

Prekybininkė galėjo pasiūlyti ir kitų vertingų paukščių, pusantros savaitės pentardų jauniklių. Už juos prašė penkiolikos litukų. Kaimiečiai tikino, jog tokių paukščių naudinga turėti ne tik dėl mėsos ar kiaušinių - savo klyksmu pentardos esą išvaiko ne tik peles ar žiurkes, bet ir vanagą sugeba nubaidyti.

Ieškantieji vienadienių ančiukų, įvertintų puspenkto lito, kalbėjo, jog nebūtinas jiems tvenkinys - pakanka ir vonelės.

Moteriškės juokėsi, kad laikas visoms šeimininkėms imtis auginti paukščius namuose, nes parduotuvėje mėsa yra prastesnės kokybės ir skonio.

Panašiai mąstė ir kalakučiukų pirkėjai. Už vieną pūkuotį jie mokėjo dešimt litų. Žmonės neabejojo, jog iš pradžių juos reikės labiau nei bet kurį kitą paukštelį pasaugoti, bet užtat rudenį bus galima džiaugtis dideliais augintiniais.

Smagiausiai nusiteikę buvo viščiukų augintojai. Jie neaimanuodami už vieną cypsintį padarėlį mokėjo tris litus. Liepų gatvėje gyvenantis biržietis Juozas žadėjo juos auginti stikliniame šiltnamyje. Vyriškis pardavėjos prašė, kad jam parinktų daugiau gaidžiukų, jis norintis vištų pulkui išauginti naują vedlį. "Mano gaspadorius pradėjo mane mušti. Todėl aš jam jau seniai pranešiau, kad šitaip nieko gero nebus", - linksmai kalbėjo biržietis.

Kiti vyriškiai pardavėjos kantrybę bandė, teiraudamiesi, ar galėtų ji viščiukų duoti "už kryžiuką". Esą pasirašys, o pinigus vėliau atneš, nes turgadienis - gera proga su draugais susitikti prie alaus bokalo.

Tuo tarpu moterys pirmiausiai apžiūrinėdavo paukštelius, pagirdavo jų grožį ir švelnumą. Močiutės prašė parinkti naminių viščiukų su kuodeliais.

Pasitaikė ir tokių pirkėjų, kurie viščiukų ieškojo ne tiek sau, kiek anūkėliams palinksminti. Taip, pasak jų, ne tik pamalonins vaikaičius, bet ir pripratins prie ūkio darbų.

 

Gražina Dagytė

2010-05-22

Žvėrių apskaita abejotina

Suskaičiavo likusius žvėris

Medžiotojų būreliai ir klubai kiekvieną pavasarį, pasibaigus medžioklės sezonui (jis tęsiasi nuo gegužės 1 iki balandžio 1 d.), suskaičiuoja, kiek liko medžiojamų gyvūnų jų nuomojamuose plotuose.

Rajono aplinkos apsaugos agentūrai pateiktais duomenimis, 10 rajone veikiančių medžiotojų būrelių ir 3 klubai praėjusį 2009 - 2010 metų medžioklės sezoną nukovė 5 briedžius, 32 tauriuosius elnius, 551 stirną, 725 šernus, 339 bebrus, 4 vilkus, 298 lapes, 197 mangutus, 49 pilkuosius kiškius, 36 kiaunes, 33 didžiąsias antis, 1 želmeninę žąsį.

Tie patys medžiotojų būreliai ir klubai pateikė rajono aplinkos apsaugos agentūrai šiuo metu esamų rajono miškuose žvėrių skaičių. Pagal medžiotojų atliktus skaičiavimus, turime 189 briedžius, 487 tauriuosius elnius, 2635 stirnas, 1116 šernų, 42 vilkus, 24 lūšis, 740 bebrų. Palyginus šio pavasario skaičius su tuo pačiu praėjusių metų laiku, matyti, kad briedžių populiacija pagausėjo 32 žvėrimis, elnių - 98, šernų - 84, vilkų - 26, lūšių - 6 ir tik stirnų po šaltos žiemos mažiau - 322.

 

Tikslumą vertina skeptiškai

Padidėjęs žvėrių skaičius rodytų, kad medžioklės ūkis rajone tvarkomas racionaliai ir protingai. Tuo tarpu Biržų urėdijos vyriausiasis miškininkas Juozas Šuminas pateiktais apskaitos duomenimis netiki. „Medžiotojai nedaro apskaitos, surašo iš pastebėjimų, galbūt dar išpučia, kad gautų didesnius limitus sumedžioti daugiau žvėrių. Prieš porą metų mes skaičiavome žvėris pagal mokslininkų parengtas metodikas. Duomenis turėjome pateikti rengiamo rajono medžioklėtvarkos projekto ekspertams, tuomet buvo suskaičiuota tiksliai. Palyginau tuos duomenis su šių metų žvėrių apskaitos duomenimis - neįtikėtini skirtumai. Netikiu tais duomenimis, nors briedžių ir elnių pagausėjimas jaučiamas. Vėl intensyviau laupoma medžių kamienų žievė, nugraužiami pasodinti medeliai", - samprotauja valstybinių miškų pareigūnas.

Rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis inspektorius Artūras Griška kitokios nuomonės: „Medžiotojų būreliai žvėris skaičiuoja, skaičiai „ne iš lubų". Galėčiau sakyti, kad du ar trys būreliai pateikė netikslius duomenis. Kirdonių medžiotojų būrelis, pateikdamas duomenis nepriklausomiems ekspertams, kurie rengė medžioklėtvakos projektą, nerodė nei briedžių, nei elnių, nors jų nuomojamuose plotuose šių stambiųjų kanopinių žvėrių tikrai esama. Meilūnų būrelio medžiotojai nenori medžioti stirnų patinų. Pateiktoje ataskaitoje apie praėjusį medžioklės sezoną nušautus žvėris parodė vos du stirninus, kai buvo leista sumedžioti 44. Ir dėl to mums kyla papildomų klausimų. Kai kurie būreliai iš tikrųjų sąmoningai padidina žvėrių skaičių savanaudiškais sumetimais. Neįtikėtinas vilkų skaičius, realiai galintis būti perpus mažesnis, aiškiai padauginta lūšių."

 

Medžiotojai ignoruoja projektą

Remdamasi medžiojamosios faunos apskaitos duomenimis, rajono medžiojamųjų gyvūnų limitų paskirstymo komisija pateikė Aplinkos ministerijai prašymą ateinančio medžioklės sezono metu leisti nušauti 46 briedžius, 70 tauriųjų elnių, 624 stirnas. Inspektorius Artūras Griška netiki, kad prašymas bus patenkintas: „Praėjusį sezoną komisija irgi siūlė leisti sumedžioti panašų briedžių skaičių, o ministerija leido vos penkis."

Pabaigoje apie paradoksą. Su entuziazmu buvo rengiamas rajono medžioklės ūkio racionalaus tvarkymo projektas. Iš sukauptų mokesčių už medžioklės plotų nuomą savivaldybė skyrė didelius pinigus apmokėti jo rengėjams. Projektas parengtas - deja, medžiotojams jis pasirodė nereikalingas. Artūro Griškos žodžiais, šio projekto neregistruoja nė vienas medžiotojų būrelis bei klubas. Kodėl? Nereikalingos moksliškai pagrįstos rekomendacijos?

Priežastis, pasirodo, kita. Pagal projektą padidėjo medžioklės plotai, nes sumažintos urbanistinės zonos prie gyvenviečių, vienkiemių sodybų, kaimo kapinaičių. O padidėjus medžioklės plotams, pasak aplinkosaugos specialisto, kiekvienam būreliui tektų papildomai mokėti apie 2000 Lt nuomos mokesčio. Medžiotojams tai nenaudinga.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-05-18

Buvusį alaus barą pakeitė gėlių parduotuvė

Trečiadienį Biržuose, Vytauto gatvėje 71 numeriu pažymėtose patalpose, duris atvėrė Alberto Paulausko gėlių parduotuvė „Tarp gėlių". Gėlės pardavinėjamos patalpose, kur prieš porą metų buvo įsikūręs alaus baras, o vėliau veikė pigių rūbų parduotuvė.

Vytauto gatvės gyventojai ir praeiviai mena, kaip dėl netvarkingų alaus baro lankytojų įvairioms instancijoms buvo rašomi skundai, triukšmadarius ramindavo policijos pareigūnai.

Gėlių parduotuvės savininkas prisipažino, kad panaikinti „barelio aurą" nebuvo lengva. Negelbėjo nei patalpos dažymas, nei smilkalų kvapas.

„Patalpa pasikeitė tik tada, kai į vazonus sumerkėme gėlių žiedus. Džiugu, jog parduotuvę aplankė gėlių sodinukų beieškančios aplinkinių namų moterys, užsuko į ligoninę artimųjų lankyti ėję biržiečiai", - pasakojo A. Paulauskas.

Gėlių parduotuvės savininkas A. Paulauskas tiki, kad ir ekonominiu sunkmečiu žmonės ras pinigų grožiui.

Jis tiki, kad gatvėje, vedančioje į gydymo įstaigų pusę, gėlių parduotuvė ras savo klientą. Naujasis verslininkas dirba pardavėju viename Biržų prekybos centre, todėl puikiai išmano biržiečių pomėgius ir elgesio specifiką.

„Namuose auginu gėles. Porą metų puoselėjau svajonę įkurti gėlių parduotuvę. Žinoma, sunkmetis gerokai koregavo verslo planą, sprendimus priimu labiau apsvarstęs", - pasakojo A. Paulauskas.

Verslininkui patarimų negaili jo draugė Birutė. Naujojoje parduotuvėje gėles pardavinėja anksčiau Biržų darbo biržoje registruota Audronė Klezienė.

„Manau, jog sunkiausi bus pirmieji du mėnesiai. Klientams siūlysime ne tik gėlių, parduotuvėje bus galima užsisakyti ir puokščių, kapinėms skirtų krepšelių, prekiausime gėlių daigais, suvenyrais", - planais dalijosi A. Paulauskas.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-05-15

Pirkėjus vilioja žalumynai

Turguje - gėlių ir daržovių pirkimo bumas.

 

Pavasarinė šiluma iš namų į sodus, daržus ir gėlynus išvilioja ne tik kaimo, bet ir daugelį miesto gyventojų. Skubama sėti ir sodinti.

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje virė gyvenimas. Gausus būrys pardavėjų siūlė įvairiausių gėrybių - pavasarinių bei žieminių gėlių, gerokai ūgtelėjusių pomidorų, agurkų, paprikų daigų ar tiesiog jau tinkamų valgyti ankstyvųjų daržovių.

Pietų stalui biržiečiai labiausiai pirko svogūnų laiškus, salotas, krapus, pirmuosius ridikėlių ryšelius, šviežius agurkus.

Pavieniai pardavėjai tvirtino, jog jų vienkiemių daržuose ar kolektyvinių sodų sklypeliuose užaugintas daržoves pirkėjai aplenkia. „Mus nurungia Būginiai", - apgailestavo biržietis Algis Januševičius. Vyriškis siūlė savame sode užaugintų salotų bei svogūnų. Pensininkas pasakojo nebe pirmus metus į turgų atvežantis kartu su žmona užaugintų daržovių. Žmogus stebėjosi, jog pirkėjams labiau patinka ūkininkų šiltnamiuose užaugintos salotos ar svogūnų laiškai nei kruopščiai mažame sodelyje išpuoselėti daigai. A. Januševičius teigė, jog pavieniai augintojai prekes parduoda pigiau. Už tą pačią kainą galima įsigyti kur kas daugiau daržovių. Vyras svarstė, ar ateityje sodininkai benorės pirkėjams ką nors siūlyti. Vyresniosios kartos biržiečiai esą jaučiasi nurungti stambiųjų ūkininkų, o jaunimas daržovių auginti soduose nepratęs.

Sodininkas Algis Januševičius siūlė kolektyvinio sodo šiltnamyje ankstyvą pavasarį pasėtų ir išaugintų daržovių.

Norintieji įsigyti gėlių irgi stoviniavo prie daugiau augalų rūšių galinčių pasiūlyti verslininkų stalų. Žmonės pasakojo ten ieškantys naujovių. Kalbintos moterys prisipažino norinčios darželiuose pasisodinti ar ant obels šakos vazonėlyje pakabinti tokią gražuolę, kokios dar neturi nė viena kaimynė.

Praėjusį ketvirtadienį pirkėjoms patiko biržietės Onos Jakniūnienės prekės. Gėlės iš tolo traukė ne tik originaliais lapais, ryškiomis, neįprastomis spalvomis, bet ir kvapais. Gaiviai dvelkiančias svyrančiąsias našlaites pardavėja vadino violomis. Gėlininkė jomis prekiaujanti ketvirtą pavasarį. Anksčiau teturėdavo keletą vazonėlių kvapniųjų geltonžiedžių, o šįmet pirmąsyk jų prisėjo daug. Violos gražiai šakojasi, gausiai žydi ir visiškai nebijo šalnų. Tai puikus papuošalas ir sodyboje, ir kapinėse.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir O. Jakniūnienės į turgų atvežtos smulkiažiedės surfinijos, euforbijos, originaliosios ipomėjos bei pirmąsyk ant prekystalių sustatytos lobularijos. Moteris domino, ar minėtos gėlės tinka kompozicijoms. Kai kas pageidavo pamatyti, kaip pirmąsyk parduodami kelmeliai atrodys vasarą. Pardavėjai parodžius žurnalą su nuotraukomis, kai kurie pirkėjai negalėjo patikėti, kad ir jiems gali pavykti taip papuošti savo sodybas.

 

Gražina Dagytė

2010-05-15

Parodai pateikė ir vilko kaukolę

Biržų rajono medžiotojai ekspertams pateikė 2009 - 2010 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų žvėrių trofėjus.

Pasak Medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyriaus pirmininko Kosto Galvelio, sumedžiotų žvėrių skaičiai kaip ir kasmet panašūs.

Sezonas išskirtinis nebent tuo, kad anksčiau nebuvo sumedžiota vilkų, o praeitą sezoną nušauti net keturi.

Praeitą medžioklės sezoną Biržų rajone nušauta 493 stirnos, iš jų - 94 stirninai. Medžiotojai paklojo 373 šernus, 239 lapes, 81 mangutą.

Parodai, kuri bus surengta gegužės pabaigoje, buvo pateikti 94 sumedžiotų stirninų ragai. Iš jų atrinkta 13, jie ir bus siūlomi įvertinimui ir apdovanojimams.

Vieni įspūdingiausių praeitą sezoną sumedžiotų stirnų ragų priklauso Biržų medžiotojų būrelio vadovui Rimvydui Giliui.

Parodai taip pat pristatyti 5 briedžių ir 3 elnių ragai, po vienas šerno iltis, lapės bei vilko kaukolė. Pastarąją pateikė kvetkietis Danas Gasiūnas.

Parodai pateikti miškų urėdo Romano Gaudiešiaus sumedžioto briedžio ragai, praeitais metais jau pelnę apdovanojimą respublikinėje medžioklės trofėjų parodoje. Dviejų stirninų ragus, kurie metų pradžioje pelnė laurus respublikinėje parodoje, pateikė ir ūkininkas Vygantas Indrašius.

Daugiausia ragų - net keturis - ekspertams pateikė draugijos pirmininkas K. Galvelis. Vieni įspūdingiausių iš pristatytų stirnų ragų priklauso biržiečiui Rimvydui Giliui.

Biržų medžiotojų būrelio vadovas R. Gilys sakė, kad penkiolika jo vadovaujamam būreliui priklausančių žmonių medžioja nedideliuose miškeliuose. Juose gausi stirnų populiacija. Todėl ir jų ragų kolekcija, surinkta 25 metus medžiojančio R. Gilio, įspūdingiausia.

Biržų rajone yra 400 medžiotojų, priklausančių 10 būrelių ir 2 klubams.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-13

Į parduotuvę - sveikatos ir gerų emocijų

Noras gerai jaustis ir išvengti ligų skatina domėtis, ką valgome ir kaip gyvename.

 

Natūralesnių ir sveikesnių produktų paieškos

Daugėjant informacijos apie cheminių medžiagų „saugyklomis" virstančius maisto produktus juntamas padidėjęs žmonių dėmesys maisto kokybei.

Biržietės Irenos Korsakienės „Prieskoniai. Arbata. Kava" parduotuvėse besilankantys pirkėjai vis dažniau žiūri ne į kainą, o atidžiai skaito prekių aprašymus, studijuoja produktų sudėtį.

„Žmonės ieško kuo natūralesnių ir sveikesnių produktų", - sako šeštus metus parduotuvėje dirbanti Jurga Tamonė. Pirkėjai renkasi produktus be konservantų, pirmenybę atiduoda prieskoniams be gliukomatų.

 Paklausą turi natūralūs šampūnai ir kosmetika, ekologiška buitinė chemija. Parduotuvėje prekiaujama indiškais muilais, šveicariškais vitaminais ir kitomis natūralių medžiagų prekėmis bei maisto papildais.

Nors natūralūs produktai brangesni, pardavėja Jurga sako, kad sveikata besirūpinantiems pirkėjams kaina ne itin svarbi.

„Žmonės ieško kuo natūralesnių ir sveikesnių produktų. Turime domėtis prekių savybėmis ir dažnai pačios išbandyti tai, ką parduodame. Natūralu, kad sveika gyvensena „užsikrečiame" mes pačios ir mūsų šeimos", - sako šeštus metus parduotuvėje dirbanti Jurga Tamonė.

„Tik tas, kuris nežino, ką, pavyzdžiui, reiškia E 621, žiūri pigesnės prekės", - į pokalbį įsiterpia parduotuvės savininkė Irena.

Moterys ieško nakvišų, o tamsų moliūgų aliejų perka prostatos būkle besirūpinantys vyrai. Šis žarnyno veiklą gerinantis šalto spaudimo aliejus naudingas ir vaikams. Visų mėgstamiausias ir perkamiausias - lietuviškas linų sėmenų aliejus, mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje, gerinantis širdies, kraujagyslių būklę ir virškinamojo trakto veiklą. Aliejumi gardinamos salotos arba jis geriamas šaukšteliais kaip vaistas.

Sveikuoliais vadinami piliečiai mėgsta žarnyno peristaltiką gerinančią burnočių duonelę. Šis sveikuolių skanėstas kepamas iš burnočių miltų ir įvairių ekologiškų - linų sėmenų, sezamo, saulėgrąžų, kmynų ir kt. - sėklų.

Topine preke Jurga vadina imbierą cukruje - jį esą perka „visi ir nuo visko". Iš tikro imbieras teigiamai veikia širdį, kraujagysles, mažina pykinimą bei turi aibę kitų gerų savybių.

Kenčiantys dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo renkasi linų sėmenų aliejų, raudonąją arbatą. O štai aukšto kraujospūdžio arba nenumaldomo aptetito kamuojami žmonės perka daug gerų savybių turinčią arbatą „Puercho". Šį gėrimą arba arbatas su spirulina renkasi besirūpinantieji žarnyno valymu.

Pasak pardavėjų, juntamas padidėjęs dėmesys įvairioms gydomųjų savybių turinčioms žolelėms.

 

Apsauga ir nuo ligų, ir nuo magijos

„Prieskoniai. Arbata. Kava" parduotuvėse dirbančias moteris pirkėjai vadina mergaitėmis ir „daktarytėmis". Už patarimus, pagalbą renkantis prekes, gerą žodį.

Pardavėjos taip pat negaili gerų žodžių savo klientams. Pasak Jurgos, jie visi esantys labai įdomūs ir skiriasi nuo prekybos centrų eilėse stovinčių pavargusių, dažnai suirzusių, įtariai prekes tyrinėjančių žmonių.

„Pardavėjos prekybos centruose dirba kaip prie konvejerių, o čia mes su kiekvienu klientu galime kalbėtis kaip su senais gerais pažįstamais", - šypsodamasi šneka Jurga, tuo pačiu metu kalbėdama su pirkėjais, norinčiais išgirsti jos patarimą.

Be abejo, pasitaiko ir įtarių klientų. Štai vieną sykį maltą kavą pirkusiai moteriškei pasirodė, kad brangus produktas yra su cikorijos priemaiša.

„Tai buvo puiki šviežia mažai skrudinta kava be jokios cikorijos. Betgi reikėtų pasakyti, kad cikorija - labai geras produktas ir yra tikras deficitas", - juokėsi pirkėjos pretenziją prisiminusi parduotuvės savininkė.

Parduotuvėje apsilanko pirkėjai iš kaimyninių rajonų ir miestų. Atvykusieji perka burnočių duonelę, kuri Biržuose esanti gerokai pigesnė nei didmiesčiuose.

Savaitgaliais parduotuvėje pasirodo iš Šiaulių atvykęs sveikuolis, rankose laikantis maišelius su plastiko „pūslėmis". Vyriškis jas prisipildo šalto spaudimo aliejaus. Įsigyti šio kokybiško produkto atvyksta ir rokiškėnai.

Parduotuvėje apsilankanti močiutė perka ajurvedinį preparatą čivenprašą („chyawanprash"). Moteris sako jaunystėje dirbusi Mongolijoje ir žinanti šio produkto ypatingas savybes bei vertę.

O štai Japonijoje ir kitose Tolimųjų rytų šalyse dirbęs vyras su nostalgija apžiūrinėja ir renkasi prekes, kurios jam primena tolimus kraštus.

Ateina žmonių, ieškančių knygų, kuriose būtų atsakymai, kaip apsisaugoti nuo juodosios magijos. Jie perka ir įvairius smilkalus, kad šie išsklaidytų negerų kaimynų ar giminių kėslų galią...

Kai kurie pirkėjai į parduotuvę atsineša svarelius (švytuokles), kuriais tikrina produkto tinkamumą. Pasak Jurgos, beveik visiems žmonėms pasirodo tinkanti žalioji arbata, tačiau daugeliui nerekomenduotinas (pagal tą svarelį - švytuoklę) šokoladas.

 

Gyvenimo būdą keičia darbas

„Turime domėtis prekių savybėmis ir dažnai pačios išbandyti tai, ką parduodame. Natūralu, kad sveika gyvensena „užsikrečiame" mes pačios ir mūsų šeimos", - sako Jurga.

Dvylikos metų Domantą ir penkiametę Dominyką auginanti mama sako, kad mažoji dukrelė labai mėgsta džiūvėsius. O sūnus, namuose būnantis tikras sveikuolis, mokykloje dažnai nusiperkantis to, kas skanu ir nesveika - ir „čipsų", ir kokakolos...

Jurgos šeima nemėgsta riebių patiekalų ir padažų. Mėsytė turinti būti liesa ir skaniai pagaminta (dažniausiai - troškinta garuose).

Profesionali prekybininkė savo darbą vadina be galo įdomiu. Pasiteiravus apie labiausiai įsiminusį pirkėjo gerą žodį, Jurga nusijuokia ir prisimena „kyšį". Sykį supakavusi dovaną ji sulaukė ne tik susižavėjusios klientės padėkos, bet ir dovanos. Dėkinga pirkėja saldumynų rojuje dirbančiai Jurgai įteikė... rūkytą dešrą.

Jurgai malonu prisiminti, kaip grįžusi po atostogų išgirdo, kad pirkėjai jos pasigedo...

Pardavėja sako, kad žmonėms patinka parduotuvės aplinka, kvapai, rami muzika.

Viena klientė sako, kad į „Prieskonius..." ji užsukanti... pakvėpuoti.

„Man kartais atrodo, kad pas mus užsuka tik laimingi žmonės", - sako Jurga. Ji džiaugiasi jauna kolege Diana - pusę metų kartu dirbanti pardavėja labai geranoriškai priima patyrusių kolegių patarimus, stengiasi suprasti darbo subtilybes.

O Diana džiaugiasi kolege Jurga ir darbu, kurį vadina švente. Ar pirkėjas gali būti nelaimingas, jei jį sutinka kasdienoje šventę jaučiantys žmonės?

„Klientas turi pajusti, kad yra mylimas ir laukiamas", - darbuotojams kartoja parduotuvės savininkė Irena. O kas mažo miestelio versle gali būti svarbiau negu atrastas emocinis ryšys su klientu?

 

Alfreda Gudienė

2010-05-06

Turguje biržiečiai pasigedo agrastų sodinukų

Pastarosiomis savaitėmis Biržų turguje viena paklausiausių prekių - sodinukai.

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turguje daugelis pirkėjų pasigedo agrastų sodinukų. Įdienojus jų nebeturėjo nė vienas kalbintas prekiautojas.

Turguje prekiavusi panevėžietė Žydrūnė sakė, kad šį sezoną žmonės itin perka dekoratyvinius medelius - krentantį „Babiloną". Vienas medelio sodinukas kainuoja 25 litus.

Biržų turguje prekyba sodinukais šiuo metu tiesiog klesti.

Žmonės perka šilauoges, graikiškus riešutus, žilvičius, obelaites, slyvas. Dvejų metų sodinukų kaina - 20 litų.

Nežiūrint to, kad pirkėjų daug, prekiautojai minėjo, jog konkurencija labai didelė. Todėl kiekvienas stengėsi pirkėjus patraukti savo pačių pagamintais plakatais su nuotraukomis, kaip atrodo užaugę sodinukai ir jų vaisiai, bei mažindami kainas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-29

Našlaites užaugino buvusioje pievoje

Ketvirtadienį Biržų turguje pavasarinėmis gėlėmis - našlaitėmis - prekiavo Natalija Leknickienė. Tai buvo pirmas kartas, kai buvusi pardavėja, o dabar bedarbe tapusi moteris atsistojo prie turgaus prekystalio.

N. Leknickienei buvo nedrąsu, todėl į pagalbą ji pasikvietė savo draugę Ritą Trimakienę.

Į turgų moterys su dviem dėžėmis gėlių sodinukų atvažiavo taksi automobiliu.

Norėdamos gėles išparduoti, moterys vieną stiebelį pardavinėjo po 70 centų.

Dėl to sulaukė kitų prekeivių priekaištų, kad jos nepagrįstai mažina kainas ir daro didelę konkurenciją po 1 ir 2,50 litų našlaites pardavinėjusiems gėlių augintojams.

Ketvirtadienį našlaites pardavinėjusi biržietė Natalija Leknickienė pirmą kartą gyvenime į turgų išsiruošė kaip prekiautoja. Kad būtų drąsiau, padėti paprašė draugės Ritos Trimakienės.

„Auginti gėles - sūnaus Valentino išmislas. Jo draugo mama gėles augina, parduoda. Sako, apsimoka. Tad sūnus, kuriam jau aštuoniolika, nutarė išbandyti šį verslą", - pasakojo moteris.

Dirvą našlaitėms N. Leknickienės sūnus paruošė jau praeitą vasarą. Savo tėvo sodybos kieme kastuvu išbedžiojo pievą, išpureno žemę. Ji lengva, smėlinga, tad našlaitėms tiko.

Gėlės iš pradžių buvo pasėtos į specialius durpių briketus. Sena, tėvo nebenaudojama mašina atstojo šiltnamį - į jį buvo sudėti briketai.

Sudygo tik tos našlaitės, kurių sėklos buvo surinktos iš pernai augintų našlaičių. Pirktinių sėklų gėlės nesudygo.

Vėliau našlaitės buvo persodintos į žemę. Plėvele gėlyčių specialiai nedengė, kad jos būtų užgrūdintos. Todėl nusipirkę ir jas pasodinę lauke biržiečiai gali būti ramūs: gėlytės prigis.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-24

Sutrūnijusią pralaidą pakeitė nauja

Po gyventojų skundų darbo brokas buvo ištaisytas.

 

„Pagaliau sutvarkė pralaidą. Per ją gal nutekės vanduo, tad kiemuose nebereikės plaukioti valtimis. O mes matėme tiesioginį pavyzdį, kaip neatsakingai įsisavinamos Europos Sąjungos lėšos", - vakar kalbėjo Biržuose, šalia J. Nastopkos - Geležinkelio gatvių sankryžos, gyvenantys žmonės.

Problemos dėl paviršinio vandens nutekėjimo šių gatvių gyventojams iškilo prieš metus.

UAB „Biržų vandenys" vykdė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, Biržų - Rinkuškių aglomeracijos vakarinės dalies vandentiekio ir nuotekų bei inžinierinių statinių plėtra", kuris kainavo 23 milijonus litų.

Rangovas - akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas" - tiesė vandentiekio trasas.

AB „Panevėžio statybos trestas" darbininkai vietoj senos sutrūnijusios pralaidos per J. Nastopkos gatvę paklojo naują.

Per J. Nastopkos gatvę ėjusi sena pralaida, kuria paviršinio vandens perteklius nutekėdavo Geležinkelio gatve, buvo iškasta. Po ja darbus vykdančios bendrovės darbuotojai paklojo naujus vandentiekio tinklus. Juos užkasus per kelią vėl paklojo senąją, iš gabalėlių sudurstytą pralaidą.

Tiesiant naujas vandentiekio trasas papildomų lėšų naujų pralaidų pastatymui skirta nebuvo.

Sena pralaida per J. Nastopkos gatvę buvo nesandari jau sovietmečiu. Ji buvo sujungta iš kelių skirtingo dydžio vamzdžių. Pajudinta ir iš naujo paklota ji nebeveikė.

Kaimynystėje esančių namų valdos, stipriau palijus, pradėjo tvinti.

Praeitą rudenį gyventojai pasikvietė UAB „Biržų vandenys" direktorių Bronislovą Klastauską. Tačiau šis, pasak gyventojų, apžiūrėjęs gyventojų valdose tyvuliuojantį vandenį, tik pagūžčiojo pečiais ir išvažiavo.

Gyventojai kreipėsi į UAB „Biržų komunalinis ūkis" direktorių Alfridą Jozėną. Komunalininkai gatvėje virš pralaidos iškasė paviršinį griovelį vandeniui nutekėti, tačiau į jį nuolat įklimpdavo gatve važiuojančių automobilių ratai.

Gavę gyventojų skundų komunalininkai griovelį pagilino, gatvėje pastatė įspėjančius ženklus.

Didžiausios problemos iškilo šį pavasarį, kai stipraus polaidžio vanduo negalėjo nubėgti. Jis kaupėsi gyventojų kiemuose, rūsiuose ir net gyvenamosiose patalpose.

Labiausiai buvo patvinęs Geležinkelio gatvėje gyvenančios pensininkės Vandos Anilionienės kiemas. Vanduo telkšojo net virtuvėje.

Gyventojai vėl kreipėsi į A. Jozėną. Jie džiaugėsi, kad šįkart į jų skundą buvo sureaguota labai operatyviai. Jau po kelių dienų atvyko „Panevėžio statybos tresto" darbininkai. Jie trečiadienį iškasė kelią ir įdėjo naują pralaidą, išvalė šalia esančiame griovyje susikaupusį dumblą.

„Naują pralaidą įdėjome savo įmonės lėšomis. Galėjome ginčytis, kad mums nepriklauso atlikti šio darbo, nes tai ne mūsų padarytas pažeidimas. Bet sutvarkyti - mūsų įmonės garbės reikalas", - kalbėjo darbams vadovavęs Vytautas Žilys.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-22

Iš mugės - su sodinukais ir kumpiais, papuošalais ir knygomis

Praėjusį šeštadienį Biržuose, J. Janonio aikštėje, vyko pavasario mugė. Joje savo prekes siūlė tautodailininkai, amatininkai, kultūrinio paveldo puoselėtojai ir įvairių kitų prekių pardavėjai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos.

 

Ankstyvą rytą mugėje pirmieji dairėsi kaimiečiai, kuriuos viliojo Pasvalio krašto sodininkų išauginti vaismedžių ir dekoratyvinių krūmų sodinukai, gėlės. Didžiausio populiarumo sulaukė trešnės, vyšnios, žemaūgės obelaitės. Pardavėjai, įteikdami medelį, negailėjo patarimų, paprašius čia pat juos paruošė sodinimui - nukirpo viršūnes, nereikalingas šakeles. Kai kurie pirkėjai tvirtino, kad kol kas sodinukų pirkti negalintys - sodai ir daržai dar apsemti polaidžio vandens.

Moterys rinkosi pintus dirbinius. Jos kalbėjo, jog tik mugėje galima įsigyti ir pakankamai didelių krepšių, ir praktiškų, ir gražių, tinkamų neštis tiek į turgų, tiek į sodą. Įsigytos pintinės iš karto buvo pripildytos pirkinių - medaus, duonos ar rūkytos mėsos gaminių, megztų ar siūtų drabužių.

Kai kurie biržiečiai sakė tikėjęsi keramikos dirbinių gausos. Jie pasigedo originalesnių lėkščių, puodelių, vazonų.

Biržiečiai mugėje ieškojo originalesnių keramikos dirbinių.

Papuošalų kūrėjai negalėjo pasidžiaugti didesniu pirkimu. Kai kurie tvirtino net prekes vežęsi apgalvotai. Biržietė Rita Dagienė, mezganti riešines, sakė, jog panorėję turėti tokią prekę biržiečiai ją gali užsisakyti. Mezgėja pasakojo gerai išstudijavusi literatūrą apie mūsų krašto riešinių raštus.

Kaip įprasta mūsų krašto mugėse, šeštadienį buvo gausu pardavėjų iš Latvijos. Jie siūlė biržiečiams vienetinius papuošalus iš sidabro ar žalvario, pigesnius nei Lietuvoje lininius siuvinius bei rankų darbo muilą, iš tolo kvepiantį ateinančia vasara.

Savo pirkėjo sulaukė ir vietos bei kitų rajonų žolininkės. Daug patarimų dalijo tepalus, tinktūras, arbatas siūliusi Adelė Karaliūnaitė.

Ypatingos paklausos šioje mugėje sulaukė knygos iš Panevėžio „Pegaso" knygyno. Kai kurie pirkėjai už knygas paliko ir po šimtą ar net daugiau litų. Jie džiaugėsi galėję sau ir draugams nupirkti vertingų kūrinių, kurie knygynuose kainuoja perpus daugiau.

Dažnas biržietis susigundė įsigyti ir žurnalistės Loretos Paškevičienės knygą „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu".

Tolėliau įsikūręs biržietis literatas Valentinas Dagys irgi negalėjo skųstis dėmesio stoka. Prie jo stabtelėję kraštiečiai ne tik pageidavo nusipirkti autoriaus knygų, bet ir gauti autografą bei pasikalbėti apie gyvenimą.

 

Gražina Dagytė

2010-04-13

VĮ BIRŽŲ MIŠKŲ URĖDIJOS MEDELYNAS KVIEČIA

Pavasario želdymetis jau čia pat Biržų miškų urėdijos medelyne galite įsigyti lapuočių sodmenų miško želdinimui, dekoratyvinių medelių ir krūmų gyvenamajai aplinkai gražinti (informacija teikiama mob. tel. 8-610-37017).

Norime atkreipti dėmesį į tai, kad medelyne prekiaujama vaistingosiomis savybėmis pasižyminčiais medeliais bei krūmais: paprastaisiais ir sodiniais putinais, juodauogiais šeivamedžiais, raukšlėtalapiais erškėčiais, paprastaisiais šermukšniais, gudobelėmis, juodavaisėmis aronijomis, svarainiais, šaltalankiais. Šie medeliai bei krūmai tiks ne tik namų vaistinėlei papildyti. Jų vaisius žiemą noriai lesa paukščiai, todėl norint prisivilioti giesmininkus į savo sodą, sodyboje tikrai verta rasti vietos šiems augalams. Puikiai tiks aukščiau išvardinti medžiai bei krūmai ir privačioje miško valdoje - juos sodinti reikėtų miško pakraštyje, kur daugiau saulės šviesos.

Primename, kad dėl didesnio miško sodmenų kiekio į miškų urėdiją kreiptis reikėtų iš anksto (prieš 1-2 metus iki sodinimo) ir sudaryti išankstinę sodmenų pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, jei po metų - kitų planuojate atkurti ar įveisti mišką, sodmenimis pasirūpinti turėtumėte jau šiemet.

Miškų urėdija taip pat teikia miško mechanizuoto įveisimo žemės ūkiui netinkamuose plotuose paslaugas. Pageidaujančius įveisti mišką kviečiame kreiptis į urėdijos specialistus. Išsamesnė informacija teikiama tel. 31530., mob. tel. 8-620-68637.

(Užs. Nr. 1464-2)

Pirkėjai ir pardavėjai stengiasi susitarti gražiuoju

Parduotuvių savininkai, vadovai bei pardavėjos tvirtina, jog pirkėjas visada teisus, tačiau dėl netyčia sugadintų prekių kai kurie iš jų pasiūlo nuostolius bent iš dalies padengti.

 

Besidairantiems po didesnes ar mažesnes Biržų miesto parduotuves pirkėjams kartais nutinka nemalonių dalykų. Vienas netyčia iš rankų paleidžia pomidorų padažo stiklainį, kitas sudaužo alaus ar degtinės butelį. Kai kurie skuba atsiprašyti ir teiraujasi, kiek yra skolingi, kiti tvirtina, jog nuostolius padengti privalo parduotuvių savininkai. „Šiaurės rytai" pasiteiravo, ką apie tai mano mūsų miesto prekybininkai.

Biržų parduotuvėse pirkėjams kasdien nutinka nesėkmių - iš rankų iškrenta ir sudūžta stiklainiai ar buteliai.

Visi kalbinti parduotuvių savininkai ar eiliniai darbuotojai teigė, jog su pirkėjais stengiamasi nekonfliktuoti. Kęstučio gatvėje esančios parduotuvės „Minis" darbuotojos pasakojo, kad nuostoliai atitenka savininkei. Dažniausiai dūžta alaus buteliai, konservuoti burokėliai ar pomidorų padažo pilni indeliai. Pasak vienos pardavėjos, tyčinių atvejų nėra pasitaikę, nes į „Minį" ateina savi, gerai pažįstami žmonės.

„Cento" parduotuvės vadovė Regina Ramzienė sakė, jog pasitaiko atvejų, kai žmonės eidami užkliudo prekes. Jei taip nutinka netyčia, atlyginti nuostolių nereikia. Stiklainiukai, pasak vadovės, dūžta beveik kasdien. R. Ramzienė pastebėjo, jog pasitaiko ir kitokių atvejų, kai pirkėjui tenka atlyginti nuostolius. Pavyzdžiui, yra buvę, kai žmogus, paėmęs nuo lentynos majonezo ar garstyčių indelį, jį atsuka ir paragauja, ar produktas jam gardus. Tokie atvejai nėra toleruojami.

Prekybos centro „Norfa", esančios Respublikos gatvėje, direktorius Saulius Balčiūnas kalbėjo, jog 95 proc. atvejų, kai pirkėjas ką nors sudaužo, nuostolius atlygina parduotuvė. „Baigiame įprasti, kad pirkėjas visada teisus", - sakė direktorius. Tačiau jis pastebėjo, jog pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus skuba susimokėti už netyčia sudaužytą prekę. S. Balčiūnas teigė, kad jis tada pasiūlo nuostolius dengti pusiau. Parduotuvės vadovas prisiminė atvejį, kai panevėžietis pirkėjas nuvertė visą stovą su brangiais alkoholiniais gėrimais. Nuostoliai buvo skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais. Pirkėjas iš karto prisiėmė kaltę ir pažadėjo sumokėti visus reikalingus pinigus. Buvo sutarta, kad panevėžietis atlygins tik dalį nuostolių.

 

Gražina Dagytė

2010-03-30

Verbų sekmadieniui pradeda ruoštis nuo Velykų

Augalų, tinkamų įrišti į verbas, biržietė ieško ir pievų platybėse, ir sodybos darželyje. Surinktuosius žalumynus kruopščiai džiovina ir dažo.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turgavietėje pirkėjų akis traukė margaspalvės verbos, kurias surišo aštuoniasdešimt trejų metų biržietė Juzefa Brazauskienė.

Močiutė prisipažino labai mylinti gėles. Jų auginimas esą padedantis nepasenti. „Džiaugiuosi gėlėmis. Jos pailgina mano dienas", - sakė moteris.

J. Brazauskienė korespondentei pasakojo, jog galvoti apie Verbų sekmadieniui reikalingus žalumynus ji pradedanti iškart po Velykų. Moteris skuba į dėžutes sėti visokių augalėlių. Vėliau jų daigelius persodina, o vasaros pradžioje perkelia į lysves aplink sodybą.

Močiutė Juzefa sėja avižyčių, lapės uodegų, įvairių rūšių sausučių, smilgų, kiškio uodegyčių ir kitokių augalų. Jie, pasak gėlių mylėtojos, nelepūs, todėl lengvai ištveria vasaros karščius ir pirmąsias rudens šalnas.

Vasarą biržietė netingi išeiti ir į pievas, pamiškes, kur prisirankioja įvairiausių laukinių gėlių bei smilgų.

Verboms užaugintas ar natūraliai sužydusias gėles labai svarbu nuskinti tinkamu laiku ir oru. Sakoma, jog reikia, kad dangumi ritinėtųsi saulė, o laikrodis rodytų apie vienuoliktą - dvyliktą valandą. Tada esą mažiausiai drėgmės, kuri gali pakenkti žiedų ir lapų kokybei.

Biržų turgavietėje pirkėjų akis traukė margaspalvės verbos, kurias surišo aštuoniasdešimt trejų metų biržietė Juzefa Brazauskienė.

Nuskintus augalus Juzefa suriša į šluoteles ir sudžiauna ten, kur sausa ir kur nesiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Artinantis vėsesniems orams, augalėliai nukabinami ir atsargiai suguldomi į popierines dėžutes, kad nesudrėktų.

Tokius juos močiutė į rankas vėl ima tik artėjant šv. Velykų metui. Pats įkarštis - pora savaičių prieš Verbų sekmadienį. Tačiau prieš pradedant darbuotis, kai kuriuos žiedus, smilgas ir kitus augalus reikia nudažyti. Tam Juzefa Brazauskienė ruošia keletą indų su įvairių spalvų dažais. Dažniausiai naudoja skirtus dažyti vilnai. Tačiau močiutė žino ir kitokių rūšių dažų, kuriuos panoro išlaikyti paslaptyje. Kol visus žiedelius, kiškių ir lapių uodegėles pagyvina ir išdžiovina, praeina ne viena diena.

Laiko kurti raštams reikia tiek, kiek planuojama turėti verbų. Vienai neįmantriai verbai sukurti reikia ne mažiau kaip pusvalandžio. Kiek už ją pardavėja šįmet prašo? Tik penkių litų. Jei pirkėjas panorėtų raštuotos, figūrinės verbos, už ją tektų atiduoti penkiolika ar dvidešimt litų.

Juzefa Brazauskienė sako verbas rišti išmokusi „pati iš savęs". Labai norėjusi turėti spalvingų kūrinių, kurie per šventes puoštų namus. Vėliau, svečiuodamasi pas dukrą Kaune, biržietė gėlininkė grožėjosi per Kaziuko mugę siūlomomis verbomis. Įsikalbėjusi su jų rišėjomis, ir pati kai ko naujo išmoko.

J. Brazauskienė pasakojo, kad jos giminėje yra ir daugiau moterų, pamėgusių rišti verbas. Gražiai dirba sesuo Janina, verbomis domisi anūko žmona Jurgita.

Močiutės Juzefos gimtinėje, buvusio Vabalninko rajono Egerdiškio kaime, tokių spalvingų gražuolių niekas nekūrė. Į bažnyčią paprastai nešdavosi verbą, į kurią įrišdavo kadagio, karklo kačiukų, smilgų bei kambarinės ar darželio mirtos šakelių.

 

Gražina Dagytė

2010-03-27

Guminius batus perka beveik nesiderėję

Ketvirtadienį Biržų turguje vienas iš nedaugelio prekiautojų, kuris nekeiksnojo telkšančių balų, buvo pasvalietis Jonas.

Jis atvežė parduoti pilną mikroautobusą guminių batų.

Didžiausias pirkimo bumas, pasak prekiautojo, buvo prieš tris savaites. Tuomet atšilus orui sniegas jau buvo pradėjęs tirpti ir žmonės baiminosi didelio polaidžio.

„Tuomet su jumis nebūčiau galėjęs net kalbėtis - buvau tiesiog apgultas pirkėjų. Guminius pirko net nesiderėdami", - pasakojo ponas Jonas.

Tačiau ir šiuo metu pirkėjų netrūksta.

Pasak prekiautojo, moterys mėgsta spalvotus, įvairiausiais raštais išmargintus guminukus. Jaunos panelės prašo vienspalvių, tačiau ryškių - rausvų, melsvų, geltonų. Vyrai mėgsta aulinius batus su medžiaginiais aulais, kad galėtų juos užrišti ir vanduo ar purvas nepatektų.

Biržų turguje guminiais batais prekiaujantis pasvalietis Jonas pirkėjų trūkumu nesiskundžia.

Ne tik kaime, bet ir mieste gyvenantys žmonės perka kaliošus, kad galėtų į kiemą išeiti kojų nesušlapę.

Spalvoti kaliošai kainuoja 18, nespalvoti 9 - 10 litų. Moteriškų aulinukų kaina svyruoja nuo 35 iki 37 litų, vyriškų - nuo 20 iki 35 litų. Šiltus įdėklus pageidaujantys įsigyja už 7 litus.

Prekiautojas turi ir ilgaaulių, tinkančių žvejams, batų, kurių kaina svyruoja nuo 50 iki 110 litų.

Pasak Jono, juos žvejai turėtų pradėti pirkti iškart po to, kai vandens telkiniuose nebeliks ledo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-20

„Joglės" švaros centras laukia jūsų

Jau čia pat Velykos - pakili pavasario šventė, kurią lietuviai nuo seno pasitinka išvalę visas namų ir sielos kerteles.

 

Į spintą - tik švarų drabužį !

Geros šeimininkės prieš Velykas išblizgina langus, pakabina švara tviskančias užuolaidas. Kampuose nepalieka voratinklių, o spintose - nevalytų žieminių drabužių, kuriuose per vasarą įsisenėtų dėmės ir atsirastų nemalonus kvapas. Vasaroti ši brangiausiai kainuojanti jūsų garderobo dalis privalo būdama švarutėlė !

Joks save ir kitus gerbiantis pilietis nežengs kojos iš namų, neįsitikinęs, kad jo drabužiai švarūs, be dėmelės, išlyginti ir tvarkingi, o sagos ir užtrauktukai savo vietoje... Tik galbūt retas iš mūsų gali skirti daugiau laiko savo garderobo ar kitų gaminių priežiūrai ir tikriausiai ne visi ir ne visada išmanome apie tai. Šiais laikais skalbimas nebėra problema. Tačiau kartais, ištraukę drabužį iš skalbimo mašinos, nusiviliame. Visai naujas vilnos megztukas sumažėjo dviem dydžiais, spalvinga palaidinukė išbluko.

Visko žinoti ir patiems daryti visai nebūtina ir nepatariama. Naudokitės švaros centro „Joglė" paslaugomis.

Valymo paslaugos čia išties įvairios ir kokybiškos. „Joglėje" galima išvalyti minkštus žaislus, vaikų kuprines, skrybėles ir kepures, kaprizingąsias „varlytes", įmantrius šokėjų rūbus, vestuvines bei progines sukneles, bažnytinius rūbus ir, žinoma, visą jūsų garderobą nuo... iki. Švaros centras „Joglė" puikiausiai pasirūpins jūsų palaidinių, marškinių, džemperių, nertinių, sijonų, kelnių, kostiumų, striukių, paltų švara.

Atnešti rūbą į „Joglę" reikėtų ir tuo atveju, jei jis iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir švarus, nedėmėtas, bet apsivėlęs, apsipūkavęs, „nuėjęs burbuliukais". „Joglėje" tokius rūbus gražiai atnaujina, nuvalo „spurgelius".

Švaros centre „Joglė" gražiai išvalo ir ypatingos priežiūros reikalaujančius juodus rūbus, pavyzdžiui, juodi paltai ar kostiumai yra nušukuojami, paveikiami antistatiku, kad mažiau kibtų dulkės ir nešvarumai. Be to, juodiems rūbams prižiūrėti „Joglėje" galima įsigyti specialius volelius, kurie pašalina nuo audinio paviršiaus įvairius prikibusius nešvarumus. O štai juodai baltų rūbų „Joglės" specialistai pataria vengti, nes kai kurių medžiagų juoda spalva nebūna užfiksuota, tuomet valant ar skalbiant gali nukentėti šalia esanti balta spalva. Dar vienas puikus „Joglės" patarimas: prieš pirkdami rūbą, pasidomėkite, kokia pluošto sudėtis, kas nurodoma jo priežiūros etiketėje. Pasitaiko atvejų, kai gamintojo nurodyti priežiūros ženklai visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės. Tokiais atvejais, abejojant rūbo priežiūros rekomendacijomis, švaros centre „Joglė" gali būti atliekami mini laboratoriniai tyrimai, kad būtų galima parinkti tinkamą valymo būdą. Gali paaiškėti, kad drabužio negalima nei skalbti, nei valyti, nes jis iš vienkartinio audinio.

Beje, valant rūbus „Joglėje" nereikia prieš tai iškirpti sagų. Tuo pasirūpins centro specialistai, besilydančias sagas iškarpys, o vėliau įsiūs. Be to, įranga, kuria dirbama „Joglėje", daugelio rūšių sagų ir negadina. Taip pat šiame centre atliekamas smulkus valomų drabužių taisymas: keičiami pamušalai, sugedę užtrauktukai, užsiuvamos skylės, jei reikia, užlopoma.

 

Nepalikite pagalvėse ligų sukėlėjų

Prisiminkite puikią „Joglės" centro paslaugą - senų pagalvių atnaujinimą, pašalinant iš jų milijonus mikroskopinių erkučių, kurios per žiemą mito mūsų odos ląstelėmis ir savo išmatomis užteršė patalynę.

Padėsime jums atsikratyti ir buvusios ligos pėdsakų - nemalonių prakaito ir seilių dėmių, ašarų ir senų atodūsių.

Specialia technika bus išrinktos nekokybiškos plunksnos, likusios - idealiai išvalytos ir dezinfekuotos. Pagalvės taps purios, švarios, supiltos į naujutėlius pageidaujamo dydžio impilus.

Iš atliekamų plunksnų galime pagaminti naują antklodę.

Išskirtinis švaros centro bruožas - kiekviena pagalvė valoma atskirai, užtikrinant maksimalią paslaugos kokybę.

 

Užuolaidos - didžiausi dulkių rinkėjai

Atskirai reikėtų paminėti ir įvairių užuolaidų bei lovatiesių valymą. Šiuos gaminius namuose išvalyti ar išskalbti pakankamai sudėtinga. Ir šiuo atveju „Joglė" jums padės: išvalys įvairaus pluošto, baltas ir spalvotas, dienines ir naktines užuolaidas, taip pat įvairiausias lovatieses, staltieses bei servetėles. Brangios nėrinių ar šiandien madingų audinių, aplikuotos užuolaidos, užuolaidos, kurių raštas yra įspaustas ir sušlapinus gali dingti, valomos tik sausu būdu. Gerai prižiūrimos užuolaidos iš kokybiško audinio tarnaus ilgus metus. Į skalbyklę neįkiši ir lovatiesės su sinteponu. Skalbti rankomis irgi ne išeitis, nes sinteponas po kiekvieno skalbimo plonėja, lovatiesė ilgainiui taps plonu skudurėliu. Vėl tiesus kelias į cheminę valyklą.

Drąsiai galima teigti, kad „Joglė" puiki jūsų pagalbininkė, čia aukšta paslaugų kokybė ir įvairovė, lankstus ir malonus aptarnavimas. „Gyvenkime švariau!" - kviečia „Joglė".

(Užs. Nr. 1454-2)

Verslininkę ištikusios bėdos privertė stabdyti veiklą ir partijoje

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Biržų skyriaus pirmininkė Ramunė Čigienė redakciją informavo, kad jos pavaduotoja Valė Pavilionienė vasario 15 dieną elektroniniu paštu atsiuntė pareiškimą. Jame V. Pavilionienė nurodo, jog sustabdo savo narystę partijoje.

Pasak R. Čigienės, pagrindinis narystės sustabdymo motyvas - pavaduotoja šiuo metu išvykusi į užsienį ir negali aktyviai dalyvauti partijos skyriaus veikloje.

Ji paneigė mintis, kad pavaduotojai buvo pasiūlyta sustabdyti narystę partijoje po to, kai spauda pradėjo domėtis jos asmeninio verslo problemomis.

 

Nukentėjusieji kreipėsi į policiją

Biržų policija šiais metais gavo dviejų biržiečių pareiškimus, kad individualios įmonės „Karolinos baldai" savininkė Valė Pavilionienė su jais sudarė baldų užsakymo sutartis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė.

Policija abiem atvejais atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo.

„Buvo tarp abiejų šalių - V. Pavilionienės ir klientų - sudarytos sutartys. Pareiškėjams patarta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka", - paaiškino policijos atstovė Zita Žalinkevičienė.

 

Įteikti šaukimo į teismą nebegali

Biržietis pašto darbuotojas Sigitas M., kreipęsis į teismą dėl V. Pavilionienės skolos ir norėjęs įteikti teismo lydimuosius dokumentus, skolininkės nurodytu adresu namuose nerado.

Valė Pavilionienė, pareiškusi sustabdanti narystę partijoje, tikino, kad šis apsispren-dimas susijęs ne su jos verslo problemo-mis, o su situacija TS-LKD Biržų skyriuje.

Kaimynystėje gyvenanti moteris jam pranešė, kad V. Pavilionienė išvykusi į Angliją, o kada grįš - neaišku.

Vyras teismui pateikė ieškinį dėl skolos iš „Karolinos baldų" priteisimo. Minėtai įmonei atstovauja savininkė Valė Pavilionienė.

Sigitas M. pasakojo praeitų metų spalio pradžioje su įmonės savininke sudaręs užsakymo sutartį. Pagal ją sumokėjo 1500 litų avansą už prekes.

V. Pavilionienė įsipareigojo per 50 darbo dienų pristatyti baldus. Išimtinais atvejais sutarta terminą pratęsti, prieš tai jį informuojant.

„Susigundžiau, nes baldai atrodė neblogi, be to, buvo siūloma mažesnė kaina nei kitur", - pasakojo vyriškis.

Kelis mėnesius Sigitas nesulaukė nei baldų, nei kokių nors tikslesnių V. Pavilionienės paaiškinimų. Neatgavo ir sumokėto avanso už baldus.

Nerimauti pradėjo ir pinigų atsiuntusi užsienyje gyvenanti ir šiuo metu sunkiai serganti jo žmona.

Todėl šių metų sausį jis kreipėsi į policiją. Tyrėja bylą kelti atsisakė, todėl jis parašė ieškinį Biržų rajono apylinkės teismui.

 

Dalį pinigų jau atgavo

Kita su šia firma sudariusi sutartį ir avansą įmokėjusi biržietė buhalterė Sigita dalį pinigų jau atgavo.

Moteris jau praeitais metais kreipėsi į rajono apylinkės teismą dėl skolos iš „Karolinos baldų" savininkės V. Pavilionienės priteisimo. Teismas jos ieškinį patenkino.

Sigita pasakojo, kad ji „Karolinos balduose" užsisakė virtuvės komplektą dar praėjusių metų sausį. Sumokėjo 2000 litų.

Baldų laukė iki praėjusių metų liepos mėnesio. Anot moters, jai įmonės savininkė nuolat „kūrė kažkokias pasakas".

„Prašiau man aiškiai pasakyti, bus tie baldai ar ne. Jei tikrai žinosiu, kad nebus, kreipsiuos kitur. Bet vis nebuvo nei baldų, nei pinigų", - pasakojo moteris.

Neištvėrusi Sigita kreipėsi į teismą. Teismas priteisė jai grąžinti 2000 litų avansą bei sumokėti žyminį mokestį.

Dalį pinigų - 1000 litų - moteris atgavo, juos pervedė antstolių kontora.

 

Laukia žinių

Antstolė Irena Bakšienė sakė, kad tie, kas kreipėsi dėl individualios įmonės „Karolinos baldai" skolos, dalį pinigų jau atgavo.

„Pardaviau iš varžytynių jos vardu turėtą turtą - nedidelį žemės sklypelį. Padalinau proporcingai išieškotojams. Jų buvo du - viena bendrovė ir privatus asmuo", - teigė antstolė I. Bakšienė.

Antstolė sakė jau pusę metų turinti skolos išieškojimo iš V. Pavilionienės dokumentus, tačiau ji nė karto nebuvo atėjusi ir nepaskambino.

„Tai rodo V. Pavilionienės požiūrį į savo skolas. Negi jos turi rūpėti tik antstoliui? Juk niekas jos nekaltina. Suprantame, kad dabar krizė, daug ką ji palietė. Neskubame ir turto pardavinėti, ieškome kompromisų. Tačiau kai žmogus visiškai nesikalba ir nebendrauja, atrodo, kad jam jo skolos nerūpi. Tuomet ir mes jį sekiojam kaip kažkokį nusikaltėlį, ir skolininkai atitinkamai reaguoja", - kalbėjo Irena Bakšienė.

 

Įtakos sprendimui partija neturėjo

„Šiaurės rytai" susisiekė su šiuo metu užsienyje dirbančia V. Pavilioniene. Moteris atsakė į jai pateiktus klausimus.

 

- Ar tikrai jūs sustabdėte narystę TS-LKD partijoje ir kodėl?

- Taip, tikrai sustabdžiau narystę partijoje, kadangi joje šiuo metu dirbti neįmanoma. Kol partijoje bus R. Šaknys, A. Šaknienė ir A. Frankas, nematau tikslo būti partijos nariu.

 

- Ar tai jūsų sprendimas, ar patarė partijos bičiuliai?

- Tai tik mano sprendimas ir apie jį partijos nariai sužinojo gavę mano prašymą.

 

- Kokia situacija dėl firmos „Karolinos baldai", kurios savininkė esate jūs?

- Situacija mano įmonėje kritinė. Įmonės veikla laikinai sustabdyta.

 

- Kodėl taip nutiko, kad žmonės negavo baldų, bet liko didelės skolos?

- Krizė paveikė ir mane. Dėl sunkios įmonės finansinės padėties tik keli žmonės negavo baldų. Skolos tikrai nėra didelės.

 

- Ar bandysite atsiskaityti su žmonėmis, kuriems likote skolinga, ir kaip?

- Aišku, kad atsiskaitysiu. Todėl ir išvykau, kad galėčiau kuo greičiau atsiskaityti su klientais, kuriems esu skolinga. Greitu laiku su jais bus susisiekta ir grąžinta skola.

Norėčiau labai nuoširdžiai atsiprašyti tų žmonių, kurie dėl mano įmonės patyrė nuostolių.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-25

Gąsdina naujosios miškų kirtimo taisyklės

Privačių miškų savininkus išgąsdino naujosios miškų kirtimo taisyklės, kurias sausio pabaigoje patvirtino aplinkos ministras.

 

Lietuvos miško savininkų asociacijos Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Visvaldas Cemnolonskas sako, jog žmonės dėl naujųjų taisyklių labai sunerimę, nes aplinkosaugininkai reikalauja jų laikytis nuo priėmimo dienos, tačiau dauguma kaimiečių jų nėra matę. Perskaitę dokumentą, jame randa daugybę nesuprantamų dalykų. Aplinkos apsaugos inspektoriai neįpareigoti mokyti miškų savininkų, todėl V. Cemnolonskas juos ragina kuo greičiau išsiaiškinti kylančius klausimus. Konfliktų atveju miškininkas savininkus ragina taip pat neskubėti pasirašyti pažeidos aktų, bet pirma atvykti išsiaiškinti į Lietuvos miško savininkų asociacijos Biržų skyrių (J. Basanavičiaus 60, tel. : 31430, 8678 11784), ar tikrai nusižengta.

Kalbėdamas apie naująsias taisykles, V. Cemnolonskas miškų savininkus ragino susirasti nuosavybės dokumentus ir kuo greičiau kreiptis į aplinkosaugininkus.

Šie išduos miško planą ir jo aprašą, kuriame bus galima rasti visus sklypų duomenis ir nurodymus, kaip jais naudotis per artimiausią dešimtmetį. Žmogus sužinos, kuriai grupei priskirtas jo miškas ir kokie jame taikomi apribojimai.

Visvaldas Cemnolonskas miškų savininkus ragino kreiptis į aplinkosaugininkus ir aiškintis kylančius klausimus.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nekertamo miško atstumams. Pavyzdžiui, nuo medžio, kuriame lizdą susisuko gandrai, miško kirsti negalima 300 metrų spinduliu. Nusižengus gresia vos ne tūkstančio litų bauda. „Jei miškas auga šalia upelio, verta žinoti, kiek medžių gali kirsti jų šeimininkas ir kiek bebrai", - bandė juokauti patyręs miškininkas.

Ūkiniuose miškuose ugdymo kirtimai draudžiami nuo balandžio pirmosios iki birželio pradžios. O retinimai ir einamieji kirtimai, medienos traukimas iš jų draudžiamas nuo gegužės 1 iki liepos 1 d.

V. Cemnolonskas atkreipė dėmesį, jog gyventojai pasidomėtų, ar jų miškai neatsidūrė saugomų teritorijų sąraše, kad vėliau netektų patirti didelių nemalonumų. Gali būti, kad privačiame miške apsigyveno saugomi žvėrys ar paukščiai, pastebėti reti vabalai, ėmė augti saugotinos samanos, kerpės, krūmai ir kt.

Patyręs miškininkas baiminosi, kad savininkai dėl jų nežinojimo nesulauktų baudų. Ir čia pat pastebėjo, jog niekur kitur Europoje taip griežtai piniginėmis baudomis nebaudžiami miškų savininkai, kaip tai daroma Lietuvoje.

Pastebėta ir kita taisyklių naujovė. Vienas punktas skelbia, jog galima be leidimo iškirsti vadinamąsias „rubežines" linijas tarp kaimynų. Jų plotis siekia iki pusantro metro į kiekvieną pusę.

Vykdydami kirtimus, savininkai turėtų prisiminti, jog vieno hektaro plote jie privalo palikti tris storiausius medžius bei keturis kitus, tarp jų ir stuobrius.

Į miškininką V. Cemnolonską dažnai kreipiamasi teiraujantis, kiek kainuoja miško planai. Skyriaus vadovas sakė jau suspėjęs pasidomėti, jog už 2-4 ha miško planą specialistams teks palikti 750 Lt, už 4-6 ha - 800 Lt, o už 6-10 ha reikės sumokėti net 900 litų.

Miškai, pasak V. Cemnolonsko, peržiūrimi valstybinės miškotvarkos instituto darbuotojų. Kas dešimt metų atliekami miškų projektai.

 

Gražina Dagytė

2010-02-23

Miško plotus matuoja skaitmeniniais prietaisais

Biržų urėdija prieš 4 mėnesius nupirko 2 mini lauko kompiuterius Trimble GEO XT, juos išbandė ir dabar jau aprūpino šiais imtuvais kiekvieną girininkiją. Investicija pasiteisino, nė vienas girininkas, turėdamas mini kompiuterį savo rankose, niekada jo nebekeistų į busolę ir matavimo juostą. Ta proga urėdijoje buvo sukviestas respublikinis pasitarimas, kuriame plačiai aptartos GPS (globalių pozicionavimo sistemų) panaudojimo galimybės miškų ūkyje.

 

Pasiūlė naują variantą

Urėdas R. Gaudiešius priminė, jog miškininkai darbe vis dažniau naudojasi pažangiausiais mokslo ir technikos pasiekimais, o naujovės reikalauja keisti požiūrį į nusistovėjusias tiesas.

Jo žodžiais, pagal dabar galiojančią miško plotų atribojimo kirtimams tvarką, girininkas pasirenka miškotvarkos numatytą plotą, nustato jo kampinius taškus ir busole nužymi kraštinių linijų kryptis. Su pagalbininkais kerta metro pločio spindžius, gairėmis nužymi jų ribas. Busole ar juosta išmatuoja kraštinių ilgį ir apskaičiuoja atriboto sklypo plotą. Nustato valksmų kryptis, prakerta spindžius ir gairėmis nužymi valksmus, atrenka biržėje nekirstinus medžius. Šiuos darbus turi dirbti 2 - 3 darbuotojai ir į tą patį plotą ateiti bent 3 kartus.

Biržų girioje urėdas R. Gaudiešius aiškino svečiams, kaip naudotis mini kompiuteriu, atribojant biržę kirtimui.

„Yra kitas variantas. Girininkas parenka planuojamą kirsti medyno plotą. Nustato kampinius atribojimo taškus ir fiksuoja juos GPS imtuvu. Turėdamas iš anksto parengtą biržės brėžinį, dažais ant medžių kamienų pažymi biržės ribas. Jei neturi brėžinio, prisėdęs ant kelmo imtuvu padaro poligono planą, o jei reikia, brėžia ir valksmų linijas. Eidamas prietaisu pagal brėžinį ryškiais dažais pažymi valksmų linijas ir saugotinus medžius. Duomenys perkeliami į kompiuterį, specialia programa atliekami skaičiavimai, tvarkoma dokumentacija. Dirba vienas specialistas ir padaro viską vienu atėjimu į būsimą biržę. Tai didžiulis palengvinimas girininkams", - siūlė naujovę R. Gaudiešius.

 

Padaryti namų darbus

„Norint miškuose efektyviai naudoti elektroninius geodezinių matavimų prietaisus, reikėtų sukurti galimybes jais prisirišti prie taškų su žinomomis koordinatėmis, kad galėtume matyti jų matavimo duomenų tikslumą", - atkreipė dėmesį Miškotvarkos instituto geodezijos skyriaus vedėjas M. Lankininkas.

Kai kurių urėdijų vadovai skundėsi, kad pagal aerofoto medžiagą neįmanoma tiksliai nustatyti valstybinių ir privačių miškų ribų. R. Gaudiešius patikino, jog biržiečiams pavyko tai padaryti, skirtingo pavaldumo miškų ribos atskirtos spindžiu, kuris nuolat valomas.

Profesorius A. Kuliešis pripažino, kad naujos miško plotų matavimo technologijos anksčiau ar vėliau įsitvirtins miškų ūkyje. Profesorius teigiamai įvertino urėdijos padarytą techninį sprendimą, bet, jo nuomone, matavimų išliekamoji vertė bus tik tada, kai GPS prietaisai bus įteisinti miškų ūkyje, kai bus sukurtas miškų ūkio geodezinis pagrindas. Tam reikia atlikti mokslinius tyrimus. Anot Žemės ūkio universiteto Miškotvarkos katedros vedėjo E. Petrausko, Biržų urėdijoje naudojama informacinė sistema verta plataus panaudojimo.

 

Idėją pasiūlė ne miškininkas

Pasitarimo dalyviai įdėmiai išklausė urėdijos kompiuterijos inžinieriaus R. Šlegerio samprotavimų apie urėdijoje naudojamų GPS prietaisų technines galimybes. Urėdas inžinierių pristatė kaip naujausių prietaisų panaudojimo miške idėjos autorių. „Atkreipiu jūsų dėmesį - šią idėją sumanė ne miškininkas, o informatikos specialistas", - sakė R. Gaudiešius. „Girininkijų specialistų darbe daug laiko užima įvairių ribų ir plotų miškuose nužymėjimai. Paprastai tai daroma elementariai - kertant spindžius ir smaigstant gaires. Kodėl to viso nelengvo fizinio darbo nepakeitus ženklinimo dažais pagal GPS prietaisų rodmenis? Galbūt laikas galvoti apie tai, kaip medkirtės kirs biržes be jokio išankstinio ženklinimo?" - akcentavo inžinierius

Jo žodžiais, tikslas turėtų būti toks - žymėti miške linijas nekertant spindžių. Tai galimybė matuoti atkarpas bei plotus pakankamu tikslumu, nesudėtingai perkelti gautus duomenis į kompiuterį ir atvirkščiai, pažymėti miške linijas bei poligonus pagal kompiuteriu parengtus brėžinius. Inžinierius plačiai pasakojo apie urėdijoje per dešimtmetį naudotus GPS imtuvus. Pats imtuvais Pathfinder Pro XH Recciver bei GEO XT Handheld atliko įvairių biržių kontrolinius matavimus. Ir patikino svečius, jog 90 proc. tikimybė, kad paklaida neviršys 1,5 m.

 

Naujovę pasitikrino miške

Išklausę kalbas apie GPS panaudojimą ir išsakę savo nuomones, pasitarimo dalyviai sėdo į autobusą ir išbildėjo į Biržų girią. Miške atsirado daugiau smalsuolių pasitikrinti, kaip veikia mini kompiuteriai. Šeimininkai pageidavusiems suteikė galimybę paženklinti valksmų linijas. „Medžių kirtimo kombainas dirba naktimis, jei biržė būtų atribota tik spindžiu, medžiai neženklinti, operatorius turėtų nuolatos stabdyti darbą, laipioti iš kabinos ir žiūrėti kiekvieną abejonių keliantį medį, kad nenukirstų už biržės ribų", - vardino urėdo pavaduotojas Alvidas Kurklietis naujos technologijos pranašumus.

Urėdijos miško naudojimo inžinierė Danutė Musteikienė sakė, jog pernai urėdijos miškuose atrėžtos 199 biržės, pravesta per 100 km ribinių linijų spindžių, o kur dar valksmai. Koks milžiniškas darbas prakirsti tiek spindžių per sužėlusius trako brūzgynus. Inžinierė siūlė Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse įteisinti GPS prietaisų naudojimą ir leistinas paklaidų ribas. Nutarta pasiūlymus pateikti Miškų departamentui, Valstybinei miškų tarnybai.

(Užs. Nr. 1447-3)

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-02-23

Biržiečiai sukruto pirkti trispalves

Šių metų pradžioje parduotuvių savininkus nustebino Lietuvos vėliavų paklausa. Jų lentynose greitai pristigo, todėl pirkėjai nerimauja, kad Vasario 16 - ąją negalės iškelti trispalvės.

 

Artinantis Vasario 16 - ajai, Valstybės atkūrimo dienai, biržiečiai sunerimo parduotuvėse neradę vėliavų. Jaunesni žmonės svarstė, jog trispalvių vertėtų važiuoti ieškoti į kitus miestus, tuo tarpu pensininkai aimanavo ir vėl liksiantys be valstybės simbolio.

„Šiaurės rytai" vakar užsuko į keletą parduotuvių ir pasidomėjo, ką jų savininkai gali pasiūlyti pirkėjams, ieškantiems trispalvių.

Parduotuvės „Patalėlis" savininkė Vanda Kavaliauskienė patvirtino pati praėjusiais metais Biržuose trispalvės reikiamu momentu neradusi ir ją už 60 Lt nusipirkusi Panevėžyje. Dar 30 Lt ji sumokėjusi už vėliavos kotą. Pardavėja nustebo sužinojusi, kad ir dabar mūsų mieste jaučiamas šių prekių stygius, tuoj pat pasidomėjo, iš kur jų galima atsivežti. Pasirodo, jų turi pasvaliečiai. V. Kavaliauskienė netrukus pranešė, jog kitą šeštadienį jomis galės aprūpinti penkiasdešimt biržiečių, norinčių trispalve papuošti savo namus bent prieš Kovo 11 - ąją.

Vėliavų galima nusipirkti R. Žvirgždienės parduotuvėje, esančioje Vytauto g. 43.

AB „Mažoji Rusmenė" savininkas Algis Šilkinis vakar apgailestavo vėliavų nebeturintis. Jos užsakytos, bet tiekėjai iš Vilniaus kažkodėl vis nepristato. Pardavėjas tvirtino, jog apie penkiasdešimt litų kainavusios dvi šilkinės vėliavos lentynose pragulėjo visą vasarą, tačiau šių metų pradžioje abi nupirko.

UAB „Siūlas" parduotuvėje dirbanti Irmutė Rakūnienė vėliavos pasiūlyti irgi negalėjo, tačiau lentynose gulėjo rietimai vėliavinio audinio, iš kurio galima pasisiūti trispalvę. Pasak pardavėjos, tokią prekę neseniai užsisakė viena biržietė, matyt, planavusi trispalvę siūti pati. „Siūlo" audėjai pasirūpino, kad būtų visų trijų spalvų audinių, kurių vienas metras kainuoja 13,75 Lt.

Audinių parduotuvės, anksčiau vadintos „Ema", savininkė Eglė Balčiūnienė pastebėjo, jog trispalvės paklausa šįmet gerokai išaugusi - prieš Vasario 16 - ąją nupirkta jau dešimt. Pardavėja rodė likusią paskutinę vėliavą. Ji pastebėjo dar vieną įdomų dalyką - ankstesniais metais vėliavų dažniausiai pageidaudavo garbaus amžiaus biržiečiai, šįmet dauguma pirkėjų - jauni žmonės.

Porą vėliavų pavyko rasti Renės Žvirgždienės ir Dianos Medelinskienės kanceliarinių prekių parduotuvėje (Vytauto g. 43). Plonesnio šilko trispalvė kainavo 38 Lt, o storesnio šilko - 58 Lt. R. Žvirgždienė sakė, kad jos parduotuvėje šių prekių būna beveik visada. Jei kurią dieną ir pristinga, tai netrukus vėl atvežama. Šįmet savininkė prisipažino dar nepardavusi nė vienos trispalvės. Pernai jų pageidauta prieš liepos 6 - ąją, Valstybės dieną.

 

Gražina Dagytė

2010-02-13

Sniego kastuvai graibstyte graibstomi

Praėjusį šeštadienį Biržų turguje viena perkamiausių prekių buvo savadarbiai kastuvai, skirti sniegui kasti.

Žmonės pirko kastuvus ne tik savo kiemams ir takeliams valyti. Viena moteris aiškino įsigijusi šį įrankį, kad išvaduotų prieš savaitę po sniegu „palaidotą" savo automobilį.

Viena paklausiausių prekių turguje šeštadienį buvo sniego kastuvai, dėl kurių kainos biržiečiai net nesiderėjo.

Senomis knygomis prekiaujantis ponas Algis, priešais prekystalį pastatęs įvairių dydžių savos gamybos kastuvų, sakė per trumpą laiką pardavęs keturis.

Vyras tvirtino, kad pirkėjai nesiderėjo dėl įrankių kainos - dvidešimties litų negailėjo.

Kastuvus jis gamina prie medinės faneros pritvirtindamas kotą, o apačią apkausto metalu, kad gramdant sniegą pagrindas greit nenudiltų.

Parengė Jurgita Vitkauskienė
2010-02-09

Įžūlaus apiplėšimo kaina - 38 tūkst. litų

Draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA" išmokėjo 38 tūkst. litų juvelyrinių dirbinių parduotuvei „Leda" už apiplėšimo metu patirtą žalą.

 

Tomas Nenartavičiaus, draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" turto draudimo departamento direktorius, teigia, kad tai pirmasis toks įžūlus apiplėšimo atvejis draudimo bendrovės praktikoje. „Kaukėti plėšikai įsibrovė dienos metu ir grasino pistoletu. Be to, parduotuvės savininkė Jolanta Tunkūnaitė nustebino savo drąsa - ji ne tik nepabūgo kaukėtų ir ginkluotų užpuolikų, bet išdrįso jiems pasipriešinti", - pasakoja T. Nenartavičius.

Įsiveržus dviem kaukėtiems jaunuoliams, J. Tunkūnaitė bandė vieną jų sulaikyti, taigi prasidėjo grumtynės. Tuo tarpu kitas jaunuolis išdaužė vitrinas ir susikrovė vertingiausius juvelyrinius dirbinius - vestuvinius žiedus, vėrinius, pakabukus bei apyrankes. Pasigirdus signalizacijai plėšikai spruko, taigi vos po kelių minučių atvykus saugos tarnybos darbuotojams bei policijos pareigūnams jų pėdos jau buvo ataušusios.

Prisimindama įvykį J. Tunkūnaitė savo elgesį įvardijo kaip spontanišką. „Priešintis pradėjau natūraliai, net negalvodama apie pasekmes. Jeigu būtų galimybė atsukti laiką ir apiplėšimo metu sureaguoti kitaip - nieko nekeisčiau. Tiesiog suėmė pyktis, kad įsiveržę kaukėti plėšikai kėsinasi į uždirbtą turtą", - pasakoja parduotuvės savininkė.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA" duomenimis, sunkmečiu vagysčių skaičius nuolat auga. „Pastebime, kad apiplėšimai įžūlėja - vagys kartais net nebelaukia tamsos. Taip pat pastebime ir įsilaužimo pokyčius - laužiamos ne tik durys, daužomi langai, bet ir pramušamos skylės sienose, netgi lubose. Tokiais atvejais žala patiriama ne tik dėl pavogtų prekių, bet ir dėl sugadinto turto. Praėjusiais metais dėl vagysčių įmonių patiriama vidutinė žala siekė daugiau nei 11 tūkst. litų, o tai net 34 proc. daugiau nei 2008 metais, kuomet vidutinė išmoka buvo 7,3 tūkst. litų", - teigia T. Nenartavičius.

Šiuo metu policija juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimą tiria ir prašo asmenų, tapusių įvykio liudininkais, mačiusių įtartinus jaunuolius prie parduotuvės „Leda" ar ką nors žinančius, pagalbos. Informaciją suteikti galima pasitikėjimo telefonu (8 450) 31 036, elektroniniu paštu birzurpk. bud@policija. lt arba atvykus į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 39 kabinetą Biržuose, Vytauto g. 39. Policija garantuoja anonimiškumą.

 

Živilė Kaminskienė

IC BALTIC

2010-02-09

Kad žiemą rankos būtų gražios

Rankos - tarsi moters vizitinė kortelė. Iš jų sprendžiama apie amžių, sveikatos būklę. Todėl norėdamos būti patrauklios ir žavios turime neužmiršti rankų - tinkamai jas prižiūrėti bei puoselėti. Rankos sensta greičiausiai, jos nuolat dirginamos įvairių valiklių ir cheminių priemonių, skilinėja bei šerpetoja, gairinamos vėjo. O juk taip norisi, kad rankos būtų švelnios ir grakščios.

 

KELETAS PATARIMŲ, KAIP PRIŽIŪRĖTI RANKAS

 

„Karšto" parafino vonelė - greitą efektą duodanti procedūra. Jos metu šalinami toksinai, drėkinama oda, gerinama rankų kraujotaka, pamaitinamos nagų odelės. Parafinas mažina sąnarių skausmą, uždegimą. Teigiamas efektas bei ilgam išliekantis poveikis juntamas jau po pirmos procedūros.

„Karšto" manikiūro vonelė. Ji ypatinga tuo, kad procedūrai naudojama šildoma vonelė su specialiu kremu bei aliejumi. Šių produktų sudėtyje esantys vitaminų kompleksai maitina kutikulas ir sutvirtina nagus. „Karštas" manikiūras rekomenduojamas silpniems, linkusiems skilinėti nagučiams, taip pat rankoms, nuo kurių ką tik nuimti dirbtiniai nagai.

Prisipažinkime, kad laiko sau dažniausiai randame labai retai. Tačiau visi žinome, kad daug maloniau bendrauti ir ranką spustelėti žmogui, kurio rankų oda yra minkšta, švelni, o nagučiai - tvarkingi.

Neretai pavydžiai žvilgsniu nulydėdami tvarkingas bei kruopščiai prižiūrimas rankas, pagalvokite, kad, padedant meistrei, ir Jūsų rankos gali būti gražios.

Maloniai kviečiu Jus apsilankyti salone, esančiame Biržuose, Vilniaus g 16. Stengsiuosi Jus išklausyti bei patarti, kokią procedūrą pasirinkti. Taip pat galėsite įsigyti dovanų kuponą.

Tegul artėjančią Šv. Valentino dieną Jūsų rankos bus ypač gražios. Padovanokime sau ar artimam žmogui švelnius rankų prisilietimus.

Meistrė Inga

Tel. 8 ~ 681 53 044

(Užs. Nr. 1442-1)

Biržuose atidarytas vertimų biuras

Centrinėje miesto gatvėje duris atvėrusios įstaigos savininkė teorines bei praktines užsienio kalbos žinias bandys pritaikyti versle.

 

Iki šiol vertėjų paslaugų biržiečiai ieškodavo pas pažįstamus arba su dokumentais vykdavo į kituose miestuose vertėjų paslaugas teikiančias įstaigas.

Dabar biržiečiai vertėjų paslaugas galės gauti savo mieste. Šiomis dienomis Biržuose įsikūręs „Vertimų biuras" siūlo vertimų, kalbų mokymo, dokumentų pildymo bei rengimo, notarinio tvirtinimo bei užsienio kalba šnekančio gido paslaugas. Biure taip pat galima pasidaryti dokumentų kopijas, gauti informaciją bei sudaryti sutartis dėl „Ergo Lietuva" kaupiamojo gyvybės draudimo.

Jaukia bei estetiška aplinka lankytojus pasitinkančią įstaigą įkūrusi ir darbą jame pradėjusi 36 metų Ligita Ragaišienė yra baigusi universitetines vokiečių kalbos filologijos studijas, šią kalbą dėsčiusi mokykloje. Ligita taip pat turi gerą vokiečių kalbos vartojimo praktinę patirtį - ji ketverius metus dirbo užsienyje elektros prietaisais prekiaujančioje firmoje.

Jaukia bei estetiška aplinka lankytojus pasitinkančią įstaigą įkūrusi ir darbą jame pradėjusi 36 metų Ligita Ragaišienė yra baigusi universitetines vokiečių kalbos filologijos studijas, šią kalbą dėsčiusi mokykloje.

Vertėjos paslaugas teikti pasirengusios verslininkės žinias liudija ir Vokietijoje, Johano Volfgango Gėtės institute, išlaikytas vokiečių kalbos egzaminas bei gautas pažymėjimas.

Biure Biržuose siūlomas vertimas iš anglų, vokiečių, rusų bei iš rečiau pasitaikančių kalbų.

Čia verčiami dokumentai, korespondencija (susirašinėjimas su užsienio partneriais), teisinės ir komercinės sutartys, įmonių įstatai, mokslų baigimo dokumentai, interneto svetainių, techniniai, medicininiai straipsniai bei dokumentai, laiškai, gyvenimo aprašymai (CV) ir kiti tekstai.

„Vertėjaujame žodžiu (tik anglų, vokiečių, rusų kalbomis) pas notarus sudarant pirkimo, pardavimo sutartis ar įforminant kitokius sandėrius. Tačiau dėl vertėjavimo žodžiu reikėtų tartis iš anksto", - sako L. Ragaišienė.

Verčiant tekstus iš rečiau pasitaikančių užsienio kalbų bus bendraujama su kitais vertimų biurais ir juose dirbančiais specialistais.

Klientui pageidaujant vertimai tvirtinami vertėjo parašu ir biuro antspaudu. Jei klientui nepakanka teksto teisingumą liudijančio vertimų biuro antspaudo ir pagal dokumento svarbą reikia notaro tvirtinimo, bus teikiama ir kita paslauga - notaro tvirtinimas.

Biure rengiami, redaguojami ar perrašomi dokumentai, kompiuteriu surenkami, apdorojami bei spausdinami tekstai, rašomi laiškai ar tekstų santraukos.

Visi atlikti darbai klientui gali būti pristatomi elektroniniu paštu ar registruotu laišku, įrašomi į kliento atsineštą ar vertimų biuro duomenų laikmeną (CD).

Vertimų biuro darbuotojai gali priimti arba išsiųsti faksą į Lietuvą ar užsienio šalį, prireikus suteikia galimybę skambinti į užsienį.

Biuro vadovei Ligitai talkinti žada 26 metų biržietė Gerda Einorytė.

„Esame pasirengę padėti kiekvienam. Tačiau paslaugas žodžiu kol kas teikiame tik anglų, vokiečių bei rusų kalbomis", - primena Ligita. Jos biuras pasirengęs padėti išmokti užsienio kalbos suaugusiems bei teikti korepetitorių paslaugą - padėti moksleiviams ruošti užsienio kalbos namų darbus ir pan. Vertimų biuro darbuotojos gali pabūti gidais - užsienio kalba papasakoti apie Biržų kraštą biržiečių svečiams.

Vertėjų paslaugas teiksianti L. Ragaišienė į šią veiklą žiūri labai pragmatiškai, be didelių iliuzijų. Tačiau, anot jos, žmogus privalo nuolat judėti, mokytis ir stengtis pragyvenimui užsidirbti iš to, ką sugeba. Rizika niekuomet neišvengiama, tačiau, anot Ligitos, tik pabandęs ką nors daryti gali suprasti, kokia kryptimi vystyti veiklą ir kokių klaidų vengti.

Ligitai Ragaišienei galima skambinti telefonu 8 ~ 602 52211. Vertimų biuras įsikūręs Vytauto gatvėje, prieš „Lietuvos ryto" redakciją.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-22

Dėl galvijų (veršelių) pardavimo

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje yra sugriežtinti reikalavimai prekybai galvijais. Galvijai (veršeliai) , kurie išvežami iš Lietuvos, turi būti tik iš oficialiai patvirtintų sveikų bandų. Kiekvienas gyvulių laikytojas turi tirti laikomų galvijų sveikatos būklę (dėl galvijų tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės) ir siekti oficialiai sveikos bandos statuso.

Siekiant, kad ūkininkai auginantys galvijus nepatirtų nuostolių parduodami veršelius, skirtus eksportui, leista juos parduoti turint laikiną leidimą eksportuoti iki tol, kol jie gaus sveikos bandos statusą.

Laikinas leidimas eksportuoti bus suteiktas (įvedant galvijų laikytojų duomenis į specialią kompiuterinę VIVS sistemą) tada, kai galvijų laikytojas Biržų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateiks:

1. veterinarinių paslaugų teikimo sutarties su privačiu veterinarijos gydytoju, kuris atliks tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės tyrimą, kopiją.

2. prašymą „Dėl dalyvavimo gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemoje", adresuotą Biržų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Gyvulių laikytojas, po prašymo užregistravimo Biržų rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir turintis prašymo kopiją, gali parduoti galvijus (veršelius) į Europos Sąjungos valstybes.

Galvijų laikytojai, įvykdę užkrečiamųjų ligų (tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės) tyrimo programą, gaus galutinį dokumentą, patvirtinantį, kad jų galvijų banda turi oficialiai sveikos bandos statusą.

 

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas
(Užs. Nr. 1432-1)

Biržuose - sporto prekių parduotuvė „Olimpika"

Prieš pat Naujuosius Metus duris atvėrė sporto prekių parduotuvė „Olimpika". Vytauto gatvėje, šalia buvusio restorano „Agaras", įsikūrusioje parduotuvėje prekiaujama sporto reikmenimis, „Adidas" ir „Reebok" firmų sportui bei laisvalaikiui skirtais drabužiais, avalyne. Garsių firmų prekės originalios, pristatomos iš Vokietijos.

„Biržuose sporto prekių parduotuvės nebuvo", - aiškiai ir trumpai apie verslo idėją sako parduotuvės savininkas Aidas Bulkauskas. Miško inžinieriaus specialybę turintis 28 metų biržietis teigia, jog atidarant parduotuvę sunkiausias etapas buvo kontraktų dėl prekių tiekimo sudarymas. Pasak Aido, tai sutapo su prieššventiniu laikotarpiu, kai išauga paklausa ir firmos vos spėja pildyti užsakymus.

„Olimpikoje" prekiaujama firminiais sportiniais bateliais, kojinėmis, marškinėliais, džemperiais, šortais, kepurėmis, sportinėmis palaidinėmis, kelnėmis, krepšiais. Šiuo metu laukiama striukių siuntos.

Vytauto gatvėje įsikūrusioje parduotuvėje prekiaujama originaliais firminiais drabužiais, avalyne, sporto inventoriumi, maisto papildais.

Kol kas vėluoja „Reebok" firmos prekės, tačiau pirkėjai noriai renkasi „Adidas" firmos gaminius, stebėdamiesi patrauklia kaina. Ketvirtadienį parduotuvėje kalbintos pirkėjos teigė, jog vienoje iš sostinės firminių parduotuvių 435 litus kainuojančius sportinius batus biržietiškoje „Olimpikoje" galima nusipirkti už 209 litus.

„Dirbame minimaliais antkainiais, kitaip mažame miestelyje vargu ar ką parduosi. Tačiau kainos, aišku, didesnės negu dėvėtų prekių parduotuvėse", - sako parduotuvės savininkas.

Parduotuvėje yra bokso ir fitneso pirštinių, hantelių, lankų, diskų bei kito sporto inventoriaus. Čia prekiaujama šachmatais, šaškėmis, pačiūžomis. Yra įvairių specialių įtvarų, saugančių sportuojančiųjų stuburą bei galūnes.

Norimas prekes pirkėjai gali užsisakyti ir iš parduotuvėje esančių katalogų. „Adidas" gaminiai atvežami per 4 - 7 dienas. „Olimpikoje" priimami užsakymai sporto komandų aprangai, įrangai bei inventoriui. Tuo gali pasinaudoti klubai, organizacijos, mokyklos.

Parduotuvės savininkas džiaugiasi vis didėjančiu pirkėjų srautu, tikisi, kad daugės žmonių, galinčių firminį drabužį įsigyti ne tik „iš antrų rankų".

„Olimpika" taip pat siūlo maisto papildus („Animal", „Universal" ir kt.), vitaminus sportininkams bei preparatus figūra besirūpinantiems žmonėms. Visi produktai yra legalūs ir licencijuoti, jais prekiauti savininkas yra gavęs specialius leidimus.

„Olimpika" dirba pirmadienį - penktadienį nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais - iki 14 val.

 

Alfeda Gudienė
2010-01-09
(Užs. Nr. 1429-3)

Prekybos centre - kalėdinių angelų šviesa

Prekybos centras „Žydruva" kvietė vaikus dalyvauti kalėdinėje parodoje - konkurse ir gaminti bei piešti angelus.

Visą mėnesį pirkėjai ir darbuotojai galėjo gėrėtis nuostabiais vaikų sukurtais angeliukais bei piešinėliais, kurie buvo eksponuojami parduotuvėje.

Prieš pat Kūčias konkurse dalyvavę vaikučiai ir jų tėveliai rinkosi į prekybos centrą, kur buvo apdovanojami gražiausių darbų autoriai.

Darbelių autoriams dovanas teikė Kalėdų senelis.

Parduotuvės direktorė Sigita Šumskienė kalbėjo, kad buvo labai sunku išrinkti geriausius darbelius, nes vaikai labai stengėsi ir kruopščiai dirbo.

Konkursui buvo pateikti 39 pagaminti angelai ir 41 piešinys. Darbus įvertinti padėjo „Atžalyno" vidurinės mokyklos dailės mokytoja Rima Briedienė. Elmos ir Ivetos Zemliauskaičių, Arnoldo Starkaus, Armandos Kaupaitės, Deimanto Zvilnos, Vaidoto Samulionio, Dovilės Dumbauskaitės, Gretos Kunickaitės, Agnės Niuniavaitės, Gerdos Kasilevičiūtės kurti angeliukai buvo įspūdingiausi ir jų autoriams atiteko prekybos centro įsteigti prizai.

Net 18 piešinių pristatė lopšelio darželio „Ąžuoliukas" vaikai. O lopšelio - darželio „Rugelis" vaikučių darbeliai išsiskyrė neįprastais rėmeliais, kuriuos padėjo pagaminti jų tėveliai.

Piešinių parodoje išsiskyrė Mantės Varžinskaitės, Martyno Zakrio ir Gabrieliaus Ugiansko darbeliai.

Vaikučiams dovanas įteikė Kalėdų senelis.

 

Jolanta Jasinskytė
2010-01-05

Neįgaliųjų kurti darbeliai gali sušildyti širdis

Prieš Kalėdas parduotuvėje „Joreda" atsirado kampelis žmonių su negalia rankdarbiams.

„Tai savotiška labdara, noras padėti žmonėms neprarasti vilties ir noro užsiimti kūryba", - sako Vytauto gatvėje įsikūrusios parduotuvės savininkė biržietė Regina Cibienė.

Karoliai, apyrankės, sagės, medžiaginės gėlės ir kiti mieli papuošalai bei aksesuarai čia tekainuoja du ar tris litus. Visi pinigėliai už parduotus daiktus atitenka juos kūrusiems žmonėms.

„Tai savotiška labdara, noras padėti žmonėms neprarasti vilties ir noro užsiimti kūryba", - sako Vytauto gatvėje įsikūrusios parduotuvės savininkė biržietė Regina Cibienė.

Anot jos, tai nėra verslas - neįgalių žmonių kurtiems darbeliams antkainis netaikomas, apyvartos mokesčius sumoka savininkė. Darbelius į parduotuvę gali atnešti patys neįgalieji ar jų globėjai.

„Akcija skirta ne tiems, kurie nori užsiėmimą padaryti verslu, bet ligoniams, dalyvaujantiems įvairiose užimtumo veiklose, padedančiose įveikti socialinę atskirtį, palaikyti sveikatą. Juk užimtumo terapijų metu padaryti darbeliai gali sušildyti ir juos kūrusių, ir įsigijusių žmonių širdis. Mažytis pinigėlis, kurį paaukojo darbelį pirkęs žmogus, ligoniui gali tapti didele viltimi ir paskatinimu gyventi", - kalba „Joredos" savininkė R. Cibienė.

Parduotuvė bendrauja su Biržų sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Neįgaliųjų draugija.

Prieš Kalėdas gimusi graži iniciatyva turėtų plėstis ir gyvuoti. Vietoje nediduko kūrinėlių stendo ketinama įrengti neįgaliųjų darbams skirtą atskirą lentyną.

Norintys savo gerumu pradžiuginti ligos kamuojamus, tačiau jai nepasiduodančius žmones, gali užsukti į „Joredą".

Alfreda Gudienė
2009-12-24

Apie picą, kurios pasiilgstama kaip namų

Į Biržus savaitgaliais ar per šventes grįžtančių studentų mėgstama susitikimų vieta - „Picerija"ir „Stumbras". Šių kavinių šeimininkams Egidijui Malinauskui ir Rasai Galeckienei be galo malonu girdėti, kad Biržuose kepamos picos - pačios skaniausios. Kad jų pasiilgstama kaip jaukių namų ir ištikimų draugų.

 

Adventui puikiai tiktų „Jūsų pica"

Didžiausios metų šventės laukimas - prieškalėdinis Adventas - neatsiejamas nuo pasninko. Pasninkaujantys lietuviai tradiciškai valgo grūdines kultūras - košes, blynus, paplotėlius.

O jei tie saulės ratą primenantys paplotėliai dar pagardinami įvairiomis daržovėmis, jūros ir miško gėrybėmis, gimsta fantastiškiausi patiekalai. Jie kvepia agurkėliais, grybais, kumpiu, žuvimi ir kitais skanėstais, kuriuos gali pasirinkti kiekvienas, užsisakantis patiekalą „Jūsų pica". Tokia pica yra tik jums - norintiems pasninkauti arba prisikirsti iki soties, burnoje tirpstančius kąsnius užliejant padažais...

 

Storutėlės ir šviežutėlės - biržiečių mylimiausios

Biržiečiai Egidijus ir Rasa kavinių versle sukasi nuo 2001 - ųjų. Pirmiausiai jie pradėjo šeimininkauti Rotušės gatvėje esančioje kavinėje, žinomoje kaip „senoji picerija". Vėliau - picerijos atidarymas prestižinėje Pasvalio miesto aikštėje ir pagaliau - įsikūrimas buvusiame „Stumbro" restorane. Beje, Rasos ir Egidijaus įsigytas „Stumbras" duris lankytojams atvėrė ir picomis pakvipo 2004 metų gegužę - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną.

Biržiečiai Egidijus ir Rasa kavinių versle sukasi nuo 2001 - ųjų. Jie džiaugiasi, kad vis dažniau „Stumbrą" užsisako Biržus reprezentuojančio „Alaus kelio" ekskursijos.

Pasak verslininkų poros, buvo bandymų dirbti Panevėžyje, tačiau juos Rasa ir Egidijus vadina nesėkmingais.

Užtai Biržuose visi žino gardžių picų skonį. Picerijų savininkai Rasa ir Egidijus akcentuoja, kad jų picerijose nenaudojami šaldyti pusfabrikačiai, todėl kiekvieną ryta kepamos picos ir gaminami padažai visada dvelkia šviežumu.

Biržiečių mylimiausios - storapadės picos - „Venecija", „Mambo", „Napoli" ir kitos. Nors jos vadinamos kanadietiškomis, įdarais nuklotas kvepiantis purus paplotis primena lietuviškos namų virtuvės jaukumą.

Kavinių savininkai sako, jog pasvaliečių skonis kitoks - jie mieliau kerta plonapades itališkas picas - „Florentino", „Capri".

Tačiau salotų lyderis abiejuose miestuose tas pats - reitingų viršūnės neapleidžia „Škvalas".

Nors kavinėje dirba puikios virėjos, siūlomas pietų kompleksas, vidudienį „Stumbras" nelūžta nuo klientų. Vos valandą pietums galintys skirti įstaigų tarnautojai paprasčiausiai pritrūksta laiko - „Stumbre" visi patiekalai gaminami ne iš anksto, o tik gavus užsakymą.

 

Gyvena ne iš šermenų pietų

Egidijus ir Rasa sako, kad šiuo metu jų verslas, kaip ir visų kitų, gyvena ne pačius geriausius laikus. Tenka ieškoti būdų, kaip prisikviesti klientus, - pvz., rengti akcijas ir pan. Picerijas itin mėgsta jaunimas, čia švenčiantis gimtadienius, susitikimus su draugais.

Tuo metu, kai Biržuose esančios kai kurios kavinės ir valgyklos sunkmečiu daugiausiai uždirba rengdamos pietus laidotuvių proga, „Picerija" ir „Stumbras" užsakymų ruošti šermenis beveik negauna.

„Mes tikrai gyvename ne iš laidotuvių", - tikina verslininkai. Jie džiaugiasi, kad vis dažniau „Stumbrą" užsisako Biržus reprezentuojančio „Alaus kelio" ekskursijos.

Nors asmenines šventes biržiečiai mėgsta švęsti „Stumbre", artėjančioms Kalėdoms ir Naujiesiems metams kavinių užsisakyti neskubama.

„Žmonės ir įmonės dabar taupo", - sako Egidijus.

 

Poilsis - knygos ir gėlės

Individualioje E. Malinausko įmonėje dirba apie 20 žmonių. Pusė iš jų - virėjai ir kepėjai.

Įmonei vadovauja dviese - Egidijus rūpinasi darbuotojais, Rasos rūpestis - prekių užsakymas, darbas su tiekėjais. Abu jie - prekybininkai, patirties įgiję prekybos centre „Aibė". Egidijus yra baigęs buhalterijos mokslus, tačiau įmonės finansus tvarko ne pats.

Daugybė darbų gula ant savininkų, kurie kiekvieną dieną apsilanko Biržuose esančiose kavinėse.

„Savo versle pats turi dalyvauti kiekvieną dieną. Kitaip negalima tikėtis sėkmės", - įsitikinęs Egidijus.

Pasak jo, savininkų pagalbos, sprendimų įmonės darbuotojams prireikia nuolat. O pasisamdyti už kiekvieną sritį atsakingų specialistų provincijos versle nėra galimybių.

36 -erių Rasa ir metais vyresnis jos vyras Egidijus prisipažįsta, kad darbas be atokvėpio alina ir kartais kelia nenumaldomą norą pailsėti nuo verslo ir jį lydinčios įtampos.

Verslininkų pora sako per aštuonerius metus atostogavusi du sykius. Tačiau dvi savaites nebuvus darbe atostogų įspūdžius greitai išdildė susikaupę rūpesčiai.

Namie jiedu turi savo poilsio karalystes - Rasa dievina gėles, o Egidijus - knygas. Jos Egidijui pakeičia televizijos laidas (jis sako težiūrintis žinias ir sportą) , kartais pasiglemžia ir naktis.

Egidijaus Malinausko bibliotekoje - per du tūkstančius knygų.

„Kai kurias iš jų skaitau ne po vieną sykį", - sako Egidijus, pakerėtas provakarietiškojo japono Haruki Murakami, amerikiečių Kurt Vonnegut, Stephen Edvin King ir kitų žymių rašytojų kuriamo pasaulio.

Įvairių pasaulio kraštų gėlės puošia ir saugo verslininkų šeimos namų ramybę. Rasa prisipažįsta, kad jai pati mylimiausia įstabiųjų fuksijų kolekcija.

 

Alfreda Gudienė
2009-12-19

Norintiems gyventi sveikai - ekologiškų produktų įvairovė

Noriu ir galiu gyventi sveikai. Su tokiu šūkiu antradienį Biržuose, ekologiškų produktų kavinukėje, vyko jų augintojų ir gamintojų prisistatymas visuomenei. Nors tų asmenų visuomenei pristatyti lyg ir nebereikia - jie žinomi, nes nuolat dalyvauja „Tatulos programos" organizuojamose mugėse. Be to, daugelio daržovių augintojų produkcija tiekiama ir biržiečių pamėgtai kavinukei, veikiančiai jau dešimtį metų.

 

Siūlė „priešgripinių" pupų

Kavinės „Tatula" lankytojus pasitiko buvęs rajono meras, savivaldybės ekologas, vienas pirmųjų šalyje ekologinio ūkio puoselėtojų Vytautas Zurba.

Jis atėjusius vaišino kepintomis sojos pupelėmis, skoniu nenusileidžiančiomis brangiausiems riešutams.

V. Zurba siūlė ragauti ir firminių virtų didžiųjų „priešgripinių" pupų bei saldžių žirnių košės. Jis pirkėjams siūlė savo augintų ekologiškų pupelių.

„Tatulos programos" nariai patys savo produkcija vaišinosi ir atėjusiems siūlė paragauti.

Tarp įprastų baltos spalvos pupelių buvo matyti ir smulkių rudų. Jų sėklos, anot ūkininko, profesorius Antanas Svirskis atsivežė iš Meksikos - pirko iš vietinių indėnų. Šios pupelės itin tinkančios prie tamsios mėsos, pomidorų.

„Jos užgrūdintos. Ar kruša, ar britvom snigtų - jos vis vien užauga", - ir rimtai, ir juokais kalbėjo ekologinio ūkio puoselėtojas.

 

Morka - ir maistas, ir vaistas

Morkų karaliene tituluojama pasvalietė Vitalija Morkūnienė sakė į šventę neatsivežusi šių daržovių pardavimui, nors labai daug lankytojų jų teiravosi.

Juk morka-daugelio vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šios daržovės stiprina dantenas, skatina augimą, turi vitamino A, reikalingo geram regėjimui.

Parodai ūkininkė atsivežė baltų, geltonų, tamsiai raudonų morkų. Šios, anot ūkininkės, nuo įprastų tradicinių skiriasi nebent išvaizda ir skoniu, tačiau maistinės savybės yra beveik tos pačios.

Tačiau tamsiai raudonos mokos, atsivežtos iš Olandijos, anot ūkininkės, yra pačios geriausios. Ir žinovai morkas su ryškiai raudona odele pataria vartoti maistui. Tokiose esą yra daugiausia naudingų organizmui medžiagų.

Tiesa, raudonas morkas galima tarkuoti tik nevirtas. Pradėjus jas virti vanduo nusidažo raudonai ir morkos lieka tokios pat oranžinės spalvos kaip įprastos.

Biržietė ūkininkė Laima Lapinskienė siūlė pačios augintų pekino kopūstų, svogūnų ir salierų. Buvo galima rasti ir pabiržiečių Daivos bei Arūno Giedrikų daržovių, iš jų gaminamų troškinių.

Norintys užsisakyti jų produkcijos rado informacinius lankstinukus su nurodytais adresais, telefono numeriais.

 

Ryžių manai - alergiškiems žmonėms

Kad pasvaliečio Algirdo Motiečiaus medus tikrai ekologiškas, jau buvo matyti iš išvaizdos - kvapnus, geltonas, nesusicukravęs. Jis, anot bitininko, surinktas Moliūnų girioje, kuri yra švari, toli nuo taršos šaltinių.

Miestelėnai noriai pirko ne tik jo taip vadinamą Žadeikių medų, bet ir kvapnų „Smetonišką", kuris išsiskiria itin geromis savybėmis.

Siaučiant gripui sveika medų sumaišyti su maltu cinamonu, jį tepti ant duonos ir valgyti kaip sumuštinius. Arba tepti ant ekologiškų Ustukių malūno sausučių. Pasvalietis Ustukių malūno direktorius Giedrius Uždavinys sakė, kad malūnininkai gamina kelių rūšių trapučius.

Naujausi - laukinio kviečio - speltos - trapučiai.

Laukinis dvigrūdis kvietys, spelta, Europoje labai vertinamas. Jo grūdai brangūs, todėl naudojami tik vaikų arba labai turtingų žmonių maistui.

Svarbiausia, kad produktai iš speltos jautriems žmonėms nesukelia alergijos.

Tai ištvermingas augalas, kurio nereikia apdoroti chemikalais, jam nereikalingos jokios apsaugos priemonės - jis apsisaugo pats.

Vienas iš speltos augintojų yra ir biržietis ekologinio ūkio savininkas Vytautas Zuba.

Ustukių malūnas gamina ne tik speltos trapučius, bet ir miltus. Šių miltų gaminiai itin gardūs.

Dar viena naujovė - ryžių manų kruopos, kurių parduotuvėse dar nėra. Manai skirti tiems, kurie alergiški kviečių baltymams. Be to, ryžių manai pasižymi puikiomis skonio ir maistinėmis savybėmis.

Kad vartotojams būtų patogiau, susmulkinta ir iki šiol itin didelio populiarumo sulaukdavusi Ustukių malūno penkių grūdų košė. Tiesa, jose esantis komponentas - aviža - pakeistas smulkintais ryžiais, nes, anot G. Uždavinio, ji košei suteikdavo kartoką prieskonį.

Renginyje buvo pristatomos ir rugių kruopos.

Itin populiarėja sveiko maisto produktų linija, kur produktai yra ne ekologiški, bet užauginti naudojant mažai chemikalų.

„Ekologiški produktai labai brangūs, todėl turime laviruoti tarp pirkėjo galimybių ir norų. Štai ekologiškų ryžių kilogramas kainuoja 10 litų. Kas šiandien sau gali leisti tiek mokėti?" - retoriškai klausė G. Uždavinys.

 

Kepsniai - iš grūdų

„Tatulos" kavinukės virėjos pagamino kelių rūšių salotų bei kepsnių iš ekologiškų produktų. Daugelį jų galima pasigaminti ir namuose.

Ant stalo puikavosi burokėliai su kmynais ir grūdais, juodųjų ridikėlių ir pastarnokų salotos, trapučiai su ekologišku užtepu, kopūstai su džiovintomis slyvomis.

Lankytojai galėjo vaišintis daržovių - pastarnokų, salierų, morkų, obuolių - miksu, tikra vitaminų bomba, ar sušilti nuo kelių lašelių degtinės.

Tačiau daugelis itin gyrė ekologiškus juoduosius serbentus auginančio ūkininko Stanislovo Vaitkevičiaus pagaminto vyno skonį. Šis, anot šventės rengėjų, iš natūralių sulčių pagamintas vynas žinovų labai vertinamas, nes turi vitaminų, organizmui daro tonizuojantį poveikį.

Kavinukė negamina kepsnių iš ekologiškos mėsos - anot V. Gražinienės, ji tiesiog yra labai bangi ir retas vartotojas ją įpirktų.

Tačiau kavinukės asortimente yra sveikų kepsnių iš avižinių dribsnių, salierų, daigintų kviečių su kopūstais, grikiais ar burokėliais bei bulvėmis. Biržiečiai vertina salierų kepsnelius su saulėgrąžų sėklomis.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-17

Šventinės nuotaikos apima miestą ir kaimą

Įpusėjant gruodžiui, biržiečiai parduotuvėse ieško spalvingų žaislų ir girliandų, o kaimų bendruomenės puošia vadinamąsias krizines egles.

 

Puošiamos Kalėdų eglės

Biržų miesto privačių ir daugiabučių namų bei įstaigų langus bei kiemus po truputį nušviečia girliandų lemputės, praeivių akis jau traukia kalėdinės puokštės, naujametinės kompozicijos.

Kalėdinėmis nuotaikomis gyvena ir dauguma rajono seniūnijų. Šį savaitgalį jų miestelių centruose pradės mirguliuoti šventinės eglutės.

Papilio seniūnas Gediminas Arnašius pasakojo, jog eglę iš savo miško papiliečiams padovanos Raimondas Pašakarnis. Medelis bus teatralizuotai atvežtas ir pastatytas aikštelėje prieš katalikų bažnyčią. Pasak seniūno, eglutės atsivežti važiuos ir ją pernykščiais žaisliukais puoš jaunimas. Po medžiu vaikų lauks Miško bobutė, iš kurios reikės sugebėti išprašyti medelį atiduoti.

Biržuose įsikūrusioje parduotuvėje „Lera" - kalėdinis spindesys.

Vabalninko seniūnijos darbuotojas Vitalijus Remeika vakar taip pat planavo eglės puošimo darbus. Vakar jis kartu su seniūnu vyko medelio parsivežti iš Vabalninko girininkijos. Džiaugtasi, kad eglutė gauta dovanų. Savaitgalį ji turėtų būti pastatyta miestelio aikštėje ir pradėta puošti anksčiau naudotais žaislais. Pasak V. Remeikos, šįmet miestelį dabins „krizinė" eglė, kurios aukštis sieks apie aštuonis metrus.

Pabiržės seniūnė Vita Bukauskienė dar gerai nežinojo, kurioje vietoje sužibės miestelio puošmena. Seniau žaisliukais būdavo dabinama prie seniūnijos pastato auganti eglė. Šįmet svajojama Kalėdų eglutę papuošti aikštėje prie bažnyčios. Ją dabinti senais bei naujais savos gamybos žaislais turėtų vaikai. Tačiau seniūnija medelio dar neturi, ieškoma, kas jį galėtų padovanoti.

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos darbuotojai taip pat dar nežinojo, kokia eglė bus puošiama - žaliuojanti prie pašto bei ambulatorijos ar iš eglės šakų sukurtas medis kitoje miestelio vietoje. Tariamasi, jog jį puoštų kultūros darbuotojai.

Pačeriaukštės seniūnas Vytautas Džėja sakė, kad jų kaime gyvą eglę, augančią gyvenvietėje netoli seniūnijos, ketinama papuošti kitą savaitę. Žaisliukų ir girliandų pirkti nereikės - jų turima iš ankstesnių metų.

Kitų seniūnijų darbuotojai kol kas dar nežinojo, kur ir kokios eglutės bus puošiamos.

 

Populiarūs neoniniai voratinkliai

Kalėdų švenčių laukiančius gyventojus vilioja Vytauto gatvėje įsikūrusi parduotuvė „Lera". Joje - didžiulis girliandų bei kitokių šventinių reikmenų pasirinkimas. Atrodo, jog pirkėjų čia nestinga. Tačiau parduotuvės savininkė Karolina Bondarenko sako, kad šįmet žmonės ateina daug liūdnesni nei pernai. Rinkdamiesi prekes, jie atvirauja taupantys pinigus, todėl pageidauja pigesnių daiktų. Penkis litus kainuojančios girliandos įperkamos bene visiems. Tačiau pageidaujantys kokybiškesnių grožybių atskaičiuoja ir daugiau pinigėlių. Brangiausiai įvertintos austrų gamybos girliandos, kainuojančios 85 litus.

Biržiečiams patinka nauja prekė - ant lango pritvirtinamas neoninių lempučių voratinklis. Jis labai populiarus, nors kainuoja apie 40 litų. Žmonės perka ir klijuojamas šventines figūras - eglutes, žvaigždes, kometas.

Tiek miestelėnus, tiek kaimiečius žavi lauke pakabinamos varveklių girliandos. Žmonės teigia, jog tuo metu, kai lauke dar nėra nei šaltuko, nei sniego, bent dirbtinis ledukas suteikia džiaugsmo.

Iš parduotuvės jau iškeliavo didelis Kalėdų senis bei aukštas medis, puošiantis vieną Biržų kavinę.

Karolina Bondarenko kalbėjo, jog vis dažniau užsuka nuolatiniai klientai, pageidaujantys vietoje anksčiau nupirktų pigesnių girliandų įsigyti brangesnių ir kokybiškesnių prekių.

 

Gražina Dagytė
2009-12-12

Pristatę ekologinę produkciją siūlys gyventi sveikai

Ekologinės produkcijos augintojus vienijančios „Tatulos programos" įsteigta ekologiškų produktų kavinukė Biržuose švenčia dešimties metų įkurtuvių jubiliejų.

Viešosios įstaigos „Tatulos programa" administratorė Valerija Gražinienė sako, kad paminėti šią sukaktį nutarta ekologiškų produktų pristatymu visuomenei.

„Daug kas klausinėja, kur būtų galima nusipirkti ekologiškų produktų. Kai pasakai, kad galima tai padaryti mugėse ar nuvažiuoti pas ūkininkus, daugelis teigia neturintys tokių galimybių arba nežinantys kontaktų. Todėl visuomenei norime pristatyti ūkininkus, gamintojus, kad jie susipažintų, pabendrautų tiesiogiai. Juolab kad kavinėje daug produktų gaminama iš šių ūkininkų užaugintos produkcijos", - kalbėjo V. Gražinienė.

Pasak administratorės, jau antrus metus kirba mintis mieste įrengti ekologiškos produkcijos kioską, kuriame prekiautų patys ūkininkai. Tačiau planus pristabdė krizė. O kol kas būsimiems produkcijos pirkėjams siūloma su jos gamintojais bendrauti tiesiogiai. Pirmasis žingsnis - juos pristatyti, suteikti galimybę su ūkininkais susipažinti.

Šventė vyks ateinantį antradienį nuo 11 iki 15 valandos ekologiškų produktų kavinėje, esančioje Biržuose, Vytauto g. 31.

„Tatulos programos" administratorė Valerija Gražinienė su kavinės vedėja - virėja Rima Rašimavičiene biržiečius antradienį kviečia į ekologiškos produkcijos pristatymą.

Atėjusieji galės degustuoti Pasvalio rajono Ustukių malūno ekologišką ir sveiko maisto produkciją bei V. Stankevičienės įmonės „Saimeta" kepinius.

Pitiškio kaime ūkininkaujantis Vytautas Zurba šiais metais nebeturi vartotojams žinomų lęšių. Tačiau bus galima nusipirkti jo „firminių" virtų pupų ir saldžiųjų žirnių.

Biržietė ūkininkė Laima Lapinskienė džiaugiasi, kad šiemet turi itin gražiai užderėjusių pekino kopūstų ir salierų. Ji tikisi sulaukti ne tik norinčių paragauti jų salotų, bet ir nusipirkti daržovių.

Pasvalietė Vitalija Morkūnienė pristatys morkas. Jos ūkyje yra kelių spalvų ir rūšių morkų - kai kurios tamsios, violetinės, neįprastos spalvos ir skonio, ir kiekviena turi savo vertingų savybių.

Pasvalietis Algirdas Motiečius pristatys medaus ir jo produktų liniją. Galima bus pasivaišinti Kirkilų ūkininko Romualdo Butkevičiaus obuoliais.

Šventės metu bus pristatytas vienintelis Lietuvoje alytiškės Nijolės Kreizienės ūkyje gaminamas šalto spaudimo ekologiškas rapsų aliejus ir linų sėmenys. Lankytojai ir šventės dalyviai bus vaišinami Jadvygos Balvočiūtės užaugintų vaistažolių arbata.

Bus pateikta ir Pabiržėje daržoves auginančių Arūno ir Daivos Giedrikų produkcija, lankytojai galės paragauti Raimundo Grajausko daigintų kviečių.

Pasak V. Gražinienės, atėjusiųjų į pristatymą laukia ir daugiau staigmenų. Tikimasi, kad po šio renginio atsiras daugiau žmonių, kurie norės sveikai gyventi ir vartoti daugiau ekologiškų produktų.

„Netiesa, kad ekologinė produkcija labai brangi. Turguje chemizuoto ūkio morkos kainuoja litą už kilogramą. Ekologinio - po 1,20 - 1,50. Bet jei morkas pirksi didesniais kiekiais, ūkininkas padarys nuolaidą. Mokėsi beveik tiek pat, o vartosi sveiką produktą", - kalbėjo V. Gražinienė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu, kai siautėja gripas, itin svarbu gyventi sveikai ir stiprinti organizmą.

Pasak „Tatulos programos" administratorės, didžiąją dalį ekologiškai užaugintų daržovių ūkininkai parduoda Vilniuje vykstančiose mugėse.

„Tatulos programa" šiuo metu vienija 180 narių. Daugiausia ekologinę produkciją gaminančių ūkių yra Biržų krašte.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-12

Kirkiliečiai ketina kurti amatų centrą

Kirkilų kaimo bendruomenėje - sujudimas. Rytoj bendruomenės nariams bus pristatytas amatų centro kūrimo ir plėtros projektas.

 

Turistus vaišina blynais ir žuviene

Unikalia gamta ir senosios kaimo mokyklos pastatu besididžiuojantis kaimas jau kelerius metus svarsto, kuo dar galėtų nustebinti į Kirkilus plūstančius turistus. Todėl kartu su seniūnija ir rajono savivaldybe rengia projektą „Biržų rajono amatų centro kūrimas ir plėtra Kirkilų kaime".

Šis sumanymas - ne naujiena nei kaimiečiams, nei Širvėnos seniūnijai. Turistai į kaimą plūsta jau seniai, o sumaniosios kirkilietės jau pabandė juos pavaišinti gardžiais patiekalais.

Bendruomenės namų kiemelyje dažnai buvo galima matyti verdantį žuvienės katilą bei po atviru dangumi kepamus blynus. Svečiai vaišinami ir žolelių arbata, ir karšto vyno taure.

Pagrindinės blynų kepėjos - kirkilietė Diana Šimukėnienė ir kaimyniniuose Šlepščiuose ne taip seniai sodybą nusipirkusi Dalė Petrauskienė.

Bendruomenės pirmininkė Regina Nemanienė pasakojo, jog svečiai labai pamėgę rupiai maltų kvietinių miltų blynus su spirgučiais, žuvienę, kaimišką sūrį ir kitus gardumynus.

Turistų laukdami kaimo vyrai nenuobodžiauja - skuba lydekaičių ir kitų žuvelių gaudyti į Kirkilų karstinius ežerėlius. Blynai taip pat kepami iš savo kaimo ūkininko Laimonto Griciūno išaugintų kviečių. Jei jų pristinga, prašoma netoliese įsikūrusio ūkininko Virginijaus Cibo užaugintų grūdų. Ant blynų užpilama kaimo ūkininkių paruoštų kiaulienos spirgučių ar virtos obuolienės. Regina Nemanienė sakė, jog šeimininkės, tvarkydamos savo gyvulių skerdeną, keletą stiklainių su spirgučiais padeda vasarai, kada į Kirkilus atvyksta daugiausiai turistų.

Paprastai blynai patiekiami ant kaimo sodybose augančių vynuogių lapų. Turistai įsigudrino blynelius susivynioti į lapą ir suvalgyti, žalumynas esą suteikiantis tradiciniam šio krašto patiekalui originalų skonį.

Pagrindinės blynų kepėjos - kirkilietė Diana Šimukėnienė ir kaimyniniuose Šlepščiuose ne taip seniai sodybą nusipirkusi Dalė Petrauskienė.

 

Propaguoja senuosius amatus

Projekte, kuris gruodžio pradžioje bus pateiktas Žemės ūkio ministerijai, numatoma turistams siūlyti ir tikro kaimiško alaus, kurį daryti įsigudrino Antanas Juknevičius. Kirkilietė Aleksandra Kurkauskienė jau seniai garsėja savo sūriais, o bitininkas Romualdas Butkevičius - medumi ir kitais bičių produktais.

Kaime yra ir pakankamai žmonių, galinčių džiuginti ir tradiciniais amatais - kalvyste, medžio drožyba, lipdymu iš molio, audimu, mezgimu. R. Nemanienė gyrė žinomą kalvį Vytą Jarecką, mezgėjas Adolfiną Jakienę, Ireną Šimukėnienę ir kitas. Kirkilietis Jonas Balčiūnas turistams pasiruošęs pasiūlyti iš vytelių pintų dirbinių.

Prie kaimiečių prisijungti pasiruošusi Dvargalių kaimo ūkininkė Kristina Milišiūnienė, namuose slegianti iš avelių pieno gaminamus sūrius bei rūkanti avienos dešreles.

Parodomajame pardavime, pasak bendruomenės pirmininkės, dalyvautų biržietis tautodailininkas Algirdas Butkevičius bei kiti mūsų krašto darbščiarankiai.

Jei projektas būtų priimtas, kirkiliečiai iš Europos Sąjungos fondų galėtų tikėtis apie 600 000 litų. Už juos būtų tvarkomos bendruomenės patalpos, aplinka, senos medinės pastogės vietoje pastatytas naujas statinys, skirtas dirbinius, maisto produktus siūlantiems, jų gamybą demonstruojantiems kaimiečiams. Kieme kirkiliečiai pamūrytų specialią krosnį, kur būtų kepami ne tik blynai, bet ir ruginė duona, bandelės.

Svečiams palinksminti kirkiliečiai paprastai pakviečia muzikantus iš netolimo Juostaviečių kaimo. Jonas ir Genutė Gasparėnai, grojantys saksofonu, akordeonu bei mušamaisiais instrumentais, sulaukia turistų padėkų.

R. Nemanienė džiaugėsi, jog kirkiliečių blynais vaišinosi ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, bet ir svečiai iš Marijampolės, Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Vilkaviškio, Kuršėnų ir kitų miestų bei miestelių.

 

Svajoja apie herbą ar vėliavą

Kirkilų kaimo bendruomenė džiaugiasi sulaukusi savo kraštiečio, verslininko Jono Vanago pagalbos. Kaime sodybą turintis vilnietis bendruomenei padovanojo internetinį ryšį bei sukūrė kaimo internetinę svetainę www.kirkilai.lt Visa bėda, bendruomenė dar neturi kompiuterio.

Minėtasis kraštietis, pasak R. Nemanienės, padeda kaimo muziejėliui rinkti medžiagą apie gimtąjį kaimą. Paaiškėjo įdomus dalykas, jog Kirkilų pavadinimas kilęs iš bajoro Kirkilo pavardės. Išsiaiškinta, jog kaime gyveno Kirkila, kuriam bajoro titulą buvo suteikęs pats grafas Tiškevičius. Minėto bajoro sodybos jau nebėra - jo klėtį prarijusi smegduobė, o gyvenamųjų pastatų vietoje dabar stovi Janulių sodyba. Iki šiol išliko tik graži liepų alėja.

Kirkilų bajoras turėjęs savo herbą ir vėliavą. Tai sužinoję, kaimiečiai išsiaiškino, jog yra ir garsiojo kirkiliečio palikuonė - bajorė Erika Dineikaitė. Į ją bendruomenė kreipėsi, kviesdama ne tik apsilankyti kaime, bet ir prašydama leisti naudotis jos giminės herbu ar jo elementais.

 

Gražina Dagytė
2009-11-28

Biržų verslo informacijos centrą atiduos Ūkio ministerijai?

Naujai sukurta viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva" ketina apžioti verslo centrus ir inkubatorius, kurių dalininkas yra Ūkio ministerija.

 

Biržų rajono savivaldybė, kartu su Ūkio ministerija esanti Verslo informacijos centro (VIC) dalininkė, šią vasarą gavo pranešimą apie numatomą steigti agentūrą „Eksportuojančioji Lietuva".

Ūkio ministerija savivaldybei pasiūlė artimiausiu metu apsvarstyti Verslo informacijos centro dalininko teisių perėmimą iš Ūkio ministerijos arba savivaldybės dalį perduoti minėtai ministerijai.

Sprendimus dėl Verslo informacijos centro valdymo būtina priimti savivaldybės taryboje. Šis klausimas svarstytas lapkričio 19 dieną vykusiame savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje.

Kolegija nutarė siūlyti savivaldybės administracijai parengto sprendimo projektą dėl savivaldybei priklausančių dalininko teisių Biržų rajono Verslo informacijos centre perleidimo kitam dalininkui - Ūkio ministerijai.

Kaip pranešama šalies žiniasklaidoje, naujai sukurta viešoji įstaiga „Eksportuojančioji Lietuva" „praris" apie 40 verslo informacijos centrų ir 28 verslo inkubatorius. Norintiems pakliūti į šį tinklą reikia dalininkų teises perduoti Ūkio ministerijai.

Aiškinama, kad agentūros „Eksportuojanti Lietuva" tinklo įsteigimas sudarys galimybes iš Europos Sąjungos struktūros fondų gauti lėšų, kuriomis būtų finansuojamos VIC teikiamos viešosios paslaugos verslui.

Dėl įtakos kreipiant būsimas organizacijos lėšas jau prasidėjo smarkūs interesų grupių mūšiai. Apie tai rašo dienraštis „Verslo žinios" publikacijoje „Lietuva kuria verslo banką su filialais".

 

Alfreda Gudienė
2009-11-21

„Ponoro" alus - tautinio paveldo produktas

„Ponoro" alaus daryklos verdamam „Ponoro bičiulių" bei „Ponoro tradiciniam"alui įteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Pagal pardavimų apimtis „Ponoro" alus yra populiariausias iš tokį sertifikatą turinčių alaus rūšių.

Pasak „Ponoro" daryklos vadovo Gedimino Spalvio, šis sertifikatas įrodo, jog mažosios alaus daryklos gali pasiekti itin aukštus kokybės rezultatus ir atspindėti tikrąjį Lietuvos paveldą.

„Tai svarbus įvertinimas kiekvienam aludariui, nes taip patvirtinama, kad alus verdamas laikantis senųjų tradicijų ir gamybos principų", - sako „Ponoro „ daryklos vadovas Gediminas  Spalvis.

„Sertifikatas yra daugiau įpareigojimas išlaikyti tradicijas, nei duoda realią naudą - jokių mokestinių ar kitų lengvatų jis nesuteikia. Vis dėlto tai svarbus įvertinimas kiekvienam aludariui, nes taip patvirtinama, kad alus verdamas laikantis senųjų tradicijų ir gamybos principų", - sako G. Spalvis.

Pasak bendrovės vadovo, kultūrino paveldo ženklas, („Lithuania Heritage" - angl.) suteikia teisę, kartu ir pareigą eksportuoti lietuvišką produktą ir reprezentuoti Lietuvos aludarystės tradicijas užsienyje.

Tautinio paveldo produkto sertifikatas „Ponoro" daryklai penktadienį įteiktas „Litexpo" parodų rūmuose vykusios Žemės ūkio ministerijos rengtos konferencijos „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų išsaugojimo, plėtojimo ir populiarinimo galimybės" metu.

Senąsias lietuviško alaus virimo tradicijas puoselėjanti darykla „Ponoras" įkurta 1991 m. Alus šioje darykloje verdamas laikantis senųjų tradicijų, tik iš natūralių žaliavų, kiekvieną alaus rūšį verdant, rauginant ir brandinant atskirai. UAB „Ponoras" priklauso Lietuvos Mažų alaus daryklų asociacijai.

 

Parengta pagal „Aina.lt"
2009-11-17

Duris atveria nauja parduotuvė

Nors sunkmetis dar nežada greitai trauktis, jam verslas pasiduoti neketina. Ypač jeigu tokios veiklos imasi iniciatyvūs, turintys patirtį žmonės.

Įkurtuvių nuotaikomis gyvena UAB „Progrina", vadovaujama biržiečio Jono Dovidaičio.

Šį pirmadienį duris atvers automobilių detalių parduotuvė, kuri vadinsis bendrovės vardu - PROGRINA.

Nors parduotuvė nauja, tačiau UAB „Progrina" prekyboje - ne naujokė. Jau dešimt metų ši bendrovė užsiima didmenine automobilių detalių prekyba.

„Nutarėme imtis ir mažmeninės prekybos. Anksčiau sandėliuose buvusias prekes klientai galės apžiūrėti parduotuvėje", - apie sumanymą plėsti verslą kalba bendrovės pardavimų vadovas Darius Dovidaitis.

Iki šiol „Progrina" prekes tiekdavo kitoms įmonėms, parduotuvėms. Dabar klientai visa, ko reikia automobiliams ir kitoms transporto priemonėms, galės pamatyti ir įsigyti parduotuvėje. Taip pat čia bus galima norimą prekę užsisakyti.

„Užsakymus stengsimės įvykdyti kuo greičiau - per parą. Užsakymo trukmė, suprantama, priklausys ir nuo pasirinktos prekės - ar ji bus prekybos sandėlyje, ar ją teks vežti iš toliau", - sako J. Dovidaitis.

Naujoje parduotuvėje „Progrina", įsikūrusioje Plento g. 2, Biržuose, klientus pasitiks bendrovės vadovas Jonas Dovidaitis.

Šiuo metu Biržuose prekiaujančiųjų automobilių dalimis netrūksta. Kuo pirkėjams galėtų būti patraukli „Progrina"?

„Kokybe, kaina, gana plačiu prekių pasirinkimu", - vardija įmonės vadovas.

Anot jo, naujoje parduotuvėje autolempučių pasirinkimas bus kone didžiausias visoje Šiaurės Lietuvoje.

Iki šiol UAB „Progrina" dirbo su klientais, esančiais ne tik Panevėžio, bet ir Utenos, Šiaulių apskrityse. Jų poreikiai biržiečiams gerai žinomi.

„Ieškoma kokybiškų prekių už prieinamą kainą. Tai suderinti nėra paprasta, bet mes kol kas galime „įtilpti" į palyginti nedidelę kainą ir aukštą kokybę", - teigia pardavimų vadovas Darius. Anot jo, plečiant verslą tikimasi išlaikyti klientus ir pakviesti naujų.

„Mums kiekvienas klientas labai brangus", - priduria įmonės vadovas, kuris pirmadienį pats stos už prekystalio ir sutiks pirmuosius pirkėjus, užsakovus ar šiaip užsukusius pasidairyti.

UAB „Progrina" vadovas Jonas Dovidaitis pasirengęs parduotuvės klientus konsultuoti, jiems patarti.

Į kokį klientą orientuojasi „Progrina"?

„Mūsų klientu gali būti kiekvienas - prekės nėra kažkokiam išskirtiniam ratui. Stengsimės kiekvienam pasiūlyti pagal poreikius ir galimybes", - sako J. Dovidaitis.

„Yra žmonių, tiesiog „susituokusių" su automobiliais, - visokių ir reikia", - šypsosi Darius, pritardamas bendrovės vadovo žodžiams, kad visi klientai - brangintini.

Naujosios parduotuvės šeimininkai itin pagarbiai šneka ir apie konkurentus. Anot jų, nėra didesnių ar mažesnių konkurentų. „Progrina" galbūt galės pasiūlyti tai, ko nėra kitose parduotuvėse, ir atvirkščiai - ko pirkėjas čia neras ir jei negalės palaukti, turės galimybę ieškoti kitur. „Pirkėjas atsirinks, ko jam reikia", - įsitikinę parduotuvės vadovai.

Jonas ir Darius Dovidaičiai - tėvas ir sūnus. Teisę studijavęs 29-erių Darius prieš kelerius metus pasuko į verslą ir sako dėl to kol kas nesigailintis. Jis su šeima gyvena Vilniuje, tačiau estetiškai atrodanti naujoji parduotuvė Biržuose yra tėvo ir sūnaus darnaus ir sumanaus darbo rezultatas.

Parduotuvė patalpas nuomoja iš „Lietuvos dujų" (Plento g. 2). Nors ji yra tolokai nuo miesto centro, bet tame pačiame rajone yra įsikūrę autoservisai, plovyklos, automobilių techninės apžiūros tarnyba. Klientams parduotuvę rasti nesuku - įėjimas į ją prie pat gatvės (centrinės pastato durys), yra vietos pasistatyti automobiliams.

Naujoji parduotuvė veiklą pradeda akcija - iki Naujųjų metų automobilių lemputės, stabdžių kaladėlės ir tepalai čia bus pardavinėjami didmenine kaina.

„Progrina" dirbs kiekvieną dieną nuo 8 iki 18 val., šeštadieniais - nuo 9 iki 13 val. Nedarbo diena - sekmadienis. Išsamesnės informacijos galima teirautis telefonu 8~450 35 728.

 

2009-11-07

Gėlių kainas lems orai

Spalio pabaiga - palankiausias metas Vėlinių žvakes ir gėles  siūlantiems prekybininkams.

 

Praėjusį ketvirtadienį Biržų turgus žydėjo gyvomis ir dirbtinėmis gėlėmis, kurias prekybininkai siūlė artimųjų kapavietėms papuošti. Dauguma puokštes kuriančių moterų prisipažino, jog Vėlinių metas - pats palankiausias prekybai.

Praėjusį ketvirtadienį pirkėjai buvo kur kas aktyvesni nei anksčiau. Į krepšius jie dėjo ne tik dirbtinių gėlių puokštes, bet ir žiburėlius, rinkosi chrizantemas vazonuose. Gėles auginanti ir jas pardavinėjanti biržietė Vida Misiūnienė sakė, jog prekių esama įvairių tiek pagal kokybę, tiek pagal kainą. Dirbtiniai žiedai kainuoja nuo penkių iki dvidešimties litų. Gyvų gėlių puokščių siūloma nuo penkių litų. Pasak gėlininkės, kol kas populiaresnės gyvos gėlės. Iš dirbtinių labiausiai pageidaujama našlaičių, kainuojančių penkis litus. Pasak pardavėjos Vidos, populiariausios baltos ir violetinės gėlės.

Nors artėjant Vėlinėms turguje pirkėjų daugėja, tačiau prekyba vyksta kol kas vangiau nei prieš metus.

Paklausos nebeturi dideli krepšeliai. Jie nebeperkami ne tik puošti senoms kapavietėms, bet ir laidotuvėms. Eidami į šermenis, pasak V. Misiūnienės, biržiečiai ieško puokščių ar mažų krepšelių. O likusius pinigus, kuriuos būtų atidavę gėlininkams, skiria mirusiojo artimiesiems.

Šiemetines kainas palyginusi su praėjusių metų, V. Misiūnienė sakė, kad 2009 - aisiais prekyba žymiai prastesnė.

Tokiai nuomonei pritarė ir Rinkuškių kaimo šiltnamiuose užaugintas chrizantemas pardavinėjęs vyras. Jei pernai už vazonuose pražydusias gėles prašyta 25 - 30 litų, tai šį rudenį tokios pat gražuolės chrizantemos parduodamos už 4 - 12 litukų.

Pardavėja Virginija Valaškevičienė teigė, jog vis populiaresnės darosi nebrangios dirbtinių gėlių puokštelės, už kurias prašoma nuo 0,50 iki 3,50 litų. Ir žvakučių pageidaujama kuo pigesnių. Turgaus prekybininkai už žvakes pageidavo gauti nuo 1,50 iki 20 litų.

Visi pardavėjai sutarė, jog spalio paskutinių dienų prekių kainas nulems orai. Jei bus šilta, žmonės pageidaus gyvų gėlių, jei atšals - populiaresni taps „plastmasiniai" žiedai.

 

Gražina Dagytė
2009-10-24

Tarptautinė afera - ir ant biržietiškų padėklų

Latvijos biudžetui 3 mln. eurų žalą padarę mokesčių grobstytojai pridėtinės vertės mokesčio „plovimo" nusikalstamą schemą bandė diegti ir Lietuvoje. Redakcijos žiniomis, viena fiktyviais sandoriais įtariama įmonė Biržų rajone gamino medinius padėklus ir geologiniame draustinyje ketino užkurti anglių katilus.

 

Grobstymo „karuselė"

Panevėžio ir Šiaulių apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - AVMI) išaiškino tarptautinę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemą, vadinamą „karusele".

Kaip praneša Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje šią schemą įgyvendino Latvijos piliečių grupė. Sukčių tikslas - grobstyti PVM iš mūsų ir Latvijos valstybių biudžetų.

Praėjusių metų pavasarį „Šiaurės rytai" rašė apie Latvijos verslininkų ketinimus geologiniame draustinyje Tabokinės kaime užsiimti anglių gamyba.

Lietuvos ir Latvijos mokesčių administratoriai bendradarbiaudami nustatė, kad grupuotė Latvijos biudžetui padarė 3 mln. eurų žalą, o iš Lietuvos biudžeto jau planavo pasisavinti apie 100 tūkstančių litų.

Nustatyta, kad nusikalstamą schemą pradėjo įgyvendinti netoli Lietuvos pasienio esančiame Latvijos miestelyje gyvenanti kaimyninės šalies piliečių grupė. Šie žmonės buvo įkūrę arba perpirkę keliolika Lietuvos įmonių. Taip pat buvo įsteigta po kelias įmones Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje.

AVMI duomenimis, visoms šioms įmonėms vadovavo tie patys minėtos grupuotės atstovai arba jų šeimų nariai. Kai kurių kompanijų vadovais buvo „įdarbinti" benamiai ir asocialūs asmenys.

 

Imitavo veiklą

Visos įmonės imitavo veiklą, neva jos tarpusavyje prekiauja statybinėmis medžiagomis. Tariamų sandorių grandinė prasidėdavo Latvijoje nuo nerandamos bei deklaracijų neteikiančios „priedangos" įmonės. Toliau ši fiktyvių sandorių grandinė iš Latvijos persikeldavo į Lietuvą. Būdavo nurodoma, kad Latvijos įmonė pardavė prekes Lietuvos įmonėms ir dėl to pateikdavo prašymus Latvijoje grąžinti iš biudžeto PVM.

Klaidinant mokesčių inspektorius Lietuvoje buvo imituojami neva iš Latvijos „įsigytų" prekių perpardavimai kitoms Latvijos ir Estijos kompanijoms. Pastarosioms vadovavo gerai pažįstami tos pačios grupuotės nariai.

Mokesčių inspektoriai nustatė, kad minėtoje PVM sukčiavimo schemoje iš tikro nebuvo nei prekių, nei pinigų „judėjimo". Už tariamas prekes mūsų šalies įmonės su Latvijos ar Estijos įmonėmis neva atsiskaitydavo tarpusavio užskaitomis.

Šioje PVM grobstymo schemoje dalyvavę dvi Šiauliuose registruotos įmonės į buhalterinės apskaitos dokumentus įrašydavo neteisingus duomenis ir užsipajamuodavo prekes, kurių negavo. Taip jos sudarė sąlygas Latvijos įmonėms susigrąžinti iš biudžeto beveik 4 milijonus eurų.

Šios įmonės, sudarę priedangą grobstytojams, buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro. Latvijos piliečiai dar kartą bandė tęsti nusikalstamą veiklą ir įregistruoti savo įmones, tačiau tam sutrukdė Lietuvos mokesčių administratorius, jau žinodamas apie įmonių priklausymą minėtai grupuotei.

 

Biržuose - fiktyvūs sandoriai

Pasak Panevėžio AVMI viršininko Aldo Skvarnavičiaus, jei Šiaulių apskrityje įmonės buvo įsteigtos tam, kad praplėstų „karuselę", tai Biržų rajone įregistruota įmonė vykdė realią veiklą ir kartu sudarinėjo fiktyvius sandorius. Kai Latvijos mokesčių pareigūnai sustabdė neteisėtą PVM susigrąžinimą Latvijoje, schemos organizatoriai pabandė tą padaryti per Biržų įmonę.

Iš Lietuvos biudžeto ketinta susigrąžinti beveik 100 tūkstančių litų PVM, tačiau tam kelią užkirto mokesčių inspektoriai.

„Mes jau žinojome, kad Biržų rajono įmonė priklauso tai pačiai grupuotei. Už bandymą sukčiauti ji sulaukė sankcijų - po atlikto patikrinimo jai papildomai priskaičiuota per 130 tūkst. litų mokesčių ir baudų", - sako Panevėžio AVMI viršininkas.

Redakcijos žiniomis, dėl sankcijų šiuo metu vyksta mokestiniai ginčai.

Preliminariniais duomenimis, su tarptautine mokesčių grobstymo schema gali būti siejama įmonė „VALT L. T. D"

2008 metų pavasarį apie šią įmonę rašė „Šiaurės rytai", reagavę į Latvijos verslininkų ketinimus geologiniame draustinyje Tabokinės kaime užsiimti anglių gamyba. Tuo metu įmonė buvo registruota Biržuose, J. Janonio g. 5. Jos savininkams priklausė ir Bliūdžiuose (Nemunėlio Radviliškio seniūnija) esanti lentpjūvė, užsiimanti medinių padėklų gamyba.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-22

Laikinai apribojo jautienos tiekimą

Rusijos žemės ūkio priežiūros tarnyba nuo šių metų spalio 20 dienos laikinai apriboja mėsos produkcijos iš Argentinos, Brazilijos, Lietuvos ir Vokietijos importą į Rusiją.

Tokį sprendimą tarnyba priėmė, kai po tyrimų buvo rasta uždraustų ir kenksmingų medžiagų gyvulinės kilmės produkcijoje.

Į Rusiją bus draudžiama importuoti jautieną iš vienos Lietuvos įmonės - UAB „Agaras". To priežastis - mėsoje rasta listerijų.

Listerijos yra bakterijos, sukeliančios infekcines žmonių ir gyvūnų ligas.

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas patvirtino, kad sprendimas riboti jautienos pardavimus į Rusiją priimtas.

„Lietuvoje esančioje laboratorijoje mėsa tiriama nuolat, tačiau čia listerijų nebuvo rasta. Kodėl jų buvo rasta Rusijoje esančioje laboratorijoje, nežinau", - svarstė A. Rinkūnas.

Tarnybos vadovas mano, kad pateikus įrodymus, jog mėsa tiriama nuolat ir Lietuvoje esančioje laboratorijoje bakterijų nenustatyta, po 1 - 2 savaičių apribojimai turėtų būti panaikinti.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-20

 

Įžuvino vandens telkinius

Biržų rajono vandens telkiniai - Širvėnos, Kilučių ir Ruoliškio ežerai bei Nemunėlio upė - praturtėjo paaugintais lynais ir lydekaitėmis.

 

Praėjusį antradienį į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) Biržų skyriaus nuomojamus vandenis buvo prileista paaugintų žuvelių - 23 kg lynų ir 80 kg lydekaičių. Jas iš UAB „Armolė", įsikūrusios Molėtų rajono Arnionių kaime, atvežė „Nemunėlio" medžiotojų būrelio vadovas Valdas Šukevičius.

Gyvąjį mūsų ežerų ir upių turtą Biržuose pasitiko keletas draugijos narių, padėjusių įžuvinti vandens telkinius. Dvidešimt trys kilogramai paaugintų lynų buvo nuvežti į Gulbinų ežerą. Daugiausiai paaugintų lydekaičių suleista į Širvėną - 40,5 kg. Kilučių ežeras praturtėjo 13 kg, Ruoliškio ežeras 2,5 kg, Nemunėlio upė - 24 kg lydekaičių.

Už visas šias žuvis MŽD Biržų skyrius bendrovei sumokėjo 1800 litų.

Praėjusiais metais į visus minėtus telkinius buvo įleista 150 kg lydekaičių.

Konstantinas Galvelis į Širvėnos ežerą suleido 40,5 kg paaugintų lydekaičių.

MŽD Biržų skyriaus medžioklės žinovė Renata Kaminskienė džiaugėsi, kad Aplinkos ministerijos darbuotojai atsižvelgė į biržiečių prašymą. MŽD Biržų skyriaus valdybos pirmininkas Konstantinas Galvelis praėjusį pavasarį Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus specialistams pateikė prašymą vietoje numatytų įžuvinti lynų ir lydekų lervučių leisti nuomojamus telkinius įžuvinti paaugintomis arba šiųmetėmis lydekaitėmis, šiųmetukais arba dvivasariais lynais, tikintis, kad jų užauginimo procentas bus žymiai didesnis. K. Galvelis tada sakė, jog paprastai dauguma lervučių žūva - jos tampa didesnių žuvų maistu ir išgyvena tik keli procentai įžuvintų lervučių.

Praėjusį balandį MŽD Biržų skyrius sulaukė Aplinkos ministerijos rašto, kuriame sutinkama, kad Biržų skyriui priklausantys vandens telkiniai būtų įžuvinti paaugintomis žuvelėmis.

Dabar svarstoma, ar į Širvėnos ežerą nevertėtų įleisti plačiakakčių arba baltųjų amūrų, mintančių tik žolėmis.

K. Galvelis tikisi sulaukti ir visų biržiečių palaikymo - pagalbos kaupiant lėšas šioms retoms žuvims pirkti. Dėl to prašoma žmones 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio skirti MŽD Biržų skyriui.

K. Galvelis „Šiaurės rytams" sakė, jog ateityje planuojama griežčiau kovoti su brakonieriais. Dėl to vandens telkiniuose bus vykdomi reidai. Tikrinimą ypatingai sustiprinti ketinama nuo sausio pirmosios, kai dėl lydekų neršto jų nebebus galima gaudyti.

 

Gražina Dagytė
2009-10-17

Pilį restauruoja alkani darbininkai

Milijoninius konkursus laiminti restauracijos įmonė „Agluona" jau tris mėnesius nemoka žmonėms atlyginimų.

 

Pinigų neduoda Lichtenšteinas, savivaldybė ar A. Demenis?

Biržų akcinėje restauravimo bendrovėje „Agluona" nuotaika slogi. Tris mėnesius algų negaunantys statybininkai liūdni ir pikti. Įmonėje kalbama, kad kai kurie darbininkai duonai pinigų skolinasi iš direktoriaus Aleksandro Demenio.

Žmones kankina ne tik pinigų stygius, bet ir nežinomybė.

Nors šalia restauruojamo pilies pastato esantys stendai pristato projekto finansinius rėmėjus, bet darbus apliekantys „Agluonos" įmonės darbininkai atlyginimų negauna jau tris mėnesius.

Pilį restauruojantys statybininkai sako nesuprantantys, kokios bėdos prispaudė įmonę, gaunančią milijoninius valstybės ir savivaldybės užsakymus.

Žmonės norėtų, kad jiems kas nors paaiškintų, dėl kokių priežasčių jie turi dirbti veltui. Gal pinigų Lietuvai neduoda Lichtenšteinas, Islandija ir Norvegija, kurios, kaip skelbia stendas prie pilies, remia Europos ekonominės erdvės projektą ? O gal šiuos pinigus gaunanti savivaldybė naudoja juos savo skoloms dengti?

Kodėl, pasak darbininkų, pinigų negauna ir tie, kurių įdarbinimą finansuoja Darbo birža? Jiems įdomu, kodėl kartu prie pilies dirbantys „Biržų rangos" statybininkai atlyginimus gauna laiku.

 

Kamuoja nemiga ir pinigų stygius

„Agluonos" direktorius Aleksandras Demenis sako tokios sunkios situacijos jo įmonė dar nepatyrusi.

„Pirmi metai tokie - net Gedimino Vagnoriaus laikais nėra taip buvę. Pinigai uždirbti, o jų nėra", - kalbėjo įmonės vadovas.

Jis neneigė, jog kai kuriems darbininkams šiek tiek asmeniškai paskolinantis, bet tokiu būdu negalintis išspręsti žmonių problemų.

Ar alkani ir pikti statybininkai gali kokybiškai dirbti Biržų reprezentaciniame objekte - pilyje?

„Jei aš tuos pinigus gimdyčiau, tai ir išmokėčiau", - karščiavosi direktorius, išgirdęs apie nepatenkintus darbininkus, ir tikino, jog su žmonėmis jis kalbasi ir kasdien jiems aiškina apie įmonės padėtį.

Įmonės vadovas tvirtino, jog visais laikais žmonės jam esą būdavę svarbiausi. Jei užklupdavęs sunkesnis metas, įmonė mokesčius vėliau mokėdavusi, tačiau atlyginimus darbininkai gaudavę.

O dabar štai atėjęs laikas, kai katastrofiškai trūksta apyvartinių lėšų, kaupiasi skolos už statybines medžiagas, nėra už ką sumokėti mokesčių. Kadangi bendrovė pinigus turi gauti už valstybinius užsakymus, pridėtinės vertės mokestis atidedamas, tačiau „Sodrai" mokėti reikia.

„Kiek pinigų patenka į sąskaitą, tiek „Sodra" nusirašo", - aiškina į įmonę trumpam užsukęs besigydantis vyriausiasis buhalteris Edmundas Keršinskas.

Pasak direktoriaus, taip pradingstantys ir Darbo biržos pervedami pinigai. Nors atlyginimai priskaičiuojami tik popieriuje, mokestį „Sodrai" sumokėti privalu.

„Nebegaliu miegoti, penktą valandą jau apie darbą ir skolas galvoju", - prisipažino įmonės vadovas.

Darbininkai uždirbantys nedaug - apie 900 litų „į rankas".

Dabar „Agluona" su partnere - bendrove „Biržų ranga" dirba prie pilies ir jos viduje.

Kodėl tame pačiame objekte dirbanti „Biržų ranga" atlyginimus sugeba išmokėti, A. Demenis sako nežinantis.

„Gal jie iš anksčiau turi lėšų susikaupę?" - garsiai svarstė.

Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) programą remiamų pilies tvarkymo darbų sąmata - 1,2 mln. Lt. Bendrovės „Biržų ranga" atliekamų darbų vertė - apie 270 tūkst. Lt.

A. Demenis teigė, kad „Agluonai" už aikštės darbus 212 tūkstančių litų skolinga valstybės įmonė „Lietuvos paminklai". Už pilies išorės ir vidaus remonto darbus Biržų rajono savivaldybė „Agluonai" nepervedė 466 tūkstančių litų.

Direktoriaus manymu, gali būti, jog savivaldybė tų pinigų negauna iš Finansų ministerijos.

„Norvegai gal perveda, tačiau tokiu sunkmečiu Finansų ministerija gal tuos pinigus kitur naudoja?" - abejojo A. Demenis.

„Vienu žodžiu, gyvename labai blogai. Turime uždirbtų pinigų, bet jie - tik popieriuose", - reziumavo bendrovės „Agluona" direktorius A. Demenis.

 

Problemos - įmonėje?

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė teigė, kad EEE programos lėšomis savivaldybė finansinių skylių tikrai nelopo. Anot direktorės, „Agluonai" lėšų pervedimas už pilyje atliktus darbus nevėluoja. Įmonė gavusi netgi avansą.

Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė teigė, kad Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) pateikti du mokėjimo prašymai už „Agluonos" atliktus darbus pilyje. Jų suma - 450 tūkst. Lt.

Teigti, jog CPVA vėluoja projektą vykdančiai Biržų savivaldybei pervesti pinigus, anot Z. Marcinkevičiūtės, tikrai negalima. Pagal sutartyje numatytas sąlygas pinigai turi būti pervedami per 3 mėnesius nuo atliktų darbų.

Pasak Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėjos, nuo mokėjimų prašymo pateikimo agentūrai praėjo labai nedaug laiko. Vienas iš jų pateiktas rugsėjo 4, kitas - spalio 9 dieną.

Iš CPVA pinigus gavusi savivaldybė privalo per penkias dienas juos pervesti įmonei.

Savivaldybės duomenimis, rugpjūčio mėnesį „Agluona" prašė pinigų avansu. Jų prašymas patenkintas - rugsėjo mėnesį bendrovei pervesta 172 tūkstančiai litų.

„Dėl projekto finansavimo jokių problemų nėra. Konkurse dalyvaudama įmonė visas sąlygas žinojo", - kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė P. Prašmantienė.

Savivaldybėje manoma, kad apyvartinių lėšų trūkumas „Agluoną" ištiko negavus banko paskolos.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-17

Lietuviški produktai - su antibiotikų prieskoniu

Pagaliau atvirai prakalbome apie antibiotikų, kenksmingų likučių - pesticidų, sunkiųjų metalų likučius mėsos ir pieno produktuose. Valgydami lietuviškus produktus vis manėme, kad jie sveikesni. Tačiau rusų atsisakymas pirkti mūsiškius pieno produktus privertė atidžiau pažvelgti, kas yra ant mūsų stalo.

 

Sustabdė pieno produktų eksportą

UAB „MGL Baltija" (Medeikių pieninėje) rugsėjo viduryje apsilankę rusų maisto ir veterinarijos inspektoriai daug kam kėlė nusistebėjimą, o vietiniams kolegoms jų vizitas atrodė tarsi iššūkis.

Praėjus vos dienai kitai po šios viešnagės, šalies žiniasklaidoje pratrūko pranešimai, kad Rusijos Federacija laikinai pristabdė „MGL Baltija", „Pasvalio sūrių", „Rokiškio sūrio", Šilutės „Rambyno" įmonių kai kurių pieno produktų eksportą dėl juose rastų kenksmingų medžiagų likučių.

Pasak inspektorės R. Stanevičienės, antibiotikų rasta „MGL Baltija" produkcijoje.

Biržų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja inspektorė Rasa Stanevičienė teigė, kad UAB „MGL Baltija" eksportuotoje vienoje pieno miltelių permato partijoje rado tetraciklino grupės antibiotikų. Pasak inspektorės, likučių kiekis labai mažas - vos 2,5 mikrogramo sauso produkto kilograme. „Pagal Rusijos Federacijos reikalavimus, pieno produktuose išvis neleistini tetraciklino antibiotikų grupės likučiai. To privalo siekti ir mūsų šalies pieno perdirbėjai," - pabrėžė pareigūnė.

 

Prasmuko neištirta produktų partija

Kokios priežastys lėmė antibiotikų liekanas pieno produktuose? Į tą klausimą ieškojo atsakymo bendrovėje „MGL Baltija" nuodugnų patikrinimą surengę rajono maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai.

Tarsi surado esminį trūkumą - bendrovės savo laboratorijoje kasdien tikrina atvežamo žaliavinio pieno kokybę, bet pagal skirtingus testus. Vieną dieną nustatinėja penicilino, kitą tetraciklino grupės antibiotikų likučius. Pagaminto produkto partija, kuri užkliuvo rusams, įmonės nebuvo ištirta būtent dėl tetraciklino grupės antibiotikų likučių.

„Bendrovė bijo prarasti pieno produktų eksporto rinką, imasi priemonių jų kokybei užtikrinti. Jei randa kenksmingų medžiagų pėdsakų, visą žaliavinio pieno kiekį grąžina gamintojui. Įmonė tirs kiekvieną pagamintų produktų partiją visais atžvilgiais," - sakė R. Stanevičienė.

Priežastys - ūkiuose

Pasak inspektorės, tikrosios inhibitorinių medžiagų atsiradimo pieno produktuose priežastys - pieno ūkiuose. Tai rodo pieno supirkimo punktuose gaunami valstybinės įmonės „Pieno tyrimai" pranešimai apie pieno gamintojų parduodamo pieno mėginiuose randamas inhibitorines medžiagas.

Šiuo metu dėl antibiotikų likučių pienas nesuperkamas iš 3, o nuo metų pradžios pretenzijos dėl nekokybiško pieno pareikštos 25 gamintojams.

Kai per tris mėnesius du kartus piene randama inhibitorinių medžiagų, pieno supirkimas 15 dienų nutraukiamas.

Privalomieji tyrimai atliekami 2 kartus per 3 mėnesius.

 

Mėginiuose kenksmingų medžiagų nerasta

Pasak vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Mindaugo Šulnio, gyvulininkystės ūkiuose gyvuliams gydyti bei profilaktikai naudojami įvairūs veterinariniai medikamentai ir preparatai. Gyvulių susirgimai ir gydymas žymimas žurnaluose, kuriuos kaskart tikrina inspektoriai.

Pagal sudarytas programas veterinarijos specialistai kas mėnesį ima mėginius ir siunčia juos ištirti. Pagal tai galima atsekti, kokiame ūkyje kokie vaistai naudoti, jei gyvulių laikytojas to nepripažintų.

„Skerdyklose vykdoma kenksmingų medžiagų liekanų paskerstų gyvulių skerdienoje kontrolė, imami kraujo, šlapimo, raumenų, subproduktų mėginiai. Mes imame pasirinktinai kraujo ir šlapimo mėginius iš gyvulių, laikomų ūkiuose. Jie ištiriami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute," - pasakojo pareigūnas.

Šiais metais gautas limitas ištirti 40, tyrimams pateikta per 20 tokių mėginių. Tačiau ištirtuose kenksmingų sveikatai medžiagų nerasta.

 

Sergančioms karvėms - antibiotikai

Ūkiuose nemažai tešmenų uždegimais sergančių karvių. Apie karvės susirgimą signalizuoja piene padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. „Sergančias karves reikėtų bent atskirti nuo bandos, melžti atskirai, o pieną išpilti į mėšlidę, nes jis netinkamas net gyvuliams šerti. Mastitu sergančios karvės gydomos antibiotikais. Po jų naudojimo labai svarbu išlaukti, kol iš pieno pasišalina antibiotikų likučiai," - sako Rasa Stanevičienė.

Inspektorės žodžiais, ūkininkai piktinasi žemomis pieno supirkimo kainomis, bet tai neatleidžia jų nuo atsakomybės už parduodamo pieno kokybę.

Susirgimo atvejais būtina kviesti veterinarijos gydytoją. Jei paaiškėtų, kad ligos sukėlėjas yra auksinis stafilokokas, tai sergančios karvės gydyti neapsimokės. Parankiausias kelias tokį gyvulį likviduoti.

Veterinarijos specialistų pastebėjimu, mūsų rajonas ypatingas tuo, kad daug pieno gamintojų - net 1230, jie laiko 8859 melžiamas karves. Rajone veikia 74 pieno supirkimo punktai, 73 ūkininkai parduoda pieną tiesiogiai iš ūkio šaldytuvų. Tai turi įtakos pieno kokybei.

 

Griežtinama vaistų vartojimo kontrolė

Pasak Mindaugo Šulnio, nuo rugsėjo 28 d. tikrinamos visos didmeninės vaistų prekybos įmonės, kurios privalo pateikti duomenis apie antibakterinių medžiagų pardavimus ūkininkams bei vaistinėms. Rajono maisto ir veterinarijos tarnyba šiuos duomenis gauna per apskritį.

„Mes pasirinktinai patikrinsime privačius veterinarijos gydytojus, ūkius, vaistines, kaip parduoti vaistai, kaip jie panaudoti, ar įtraukti į apskaitą. Ūkininkams bus sunkiau teisintis, girdi, aš nieko nedariau, galvijams vaistų nevartojau," - pažymėjo Mindaugas Šulnis.

Mėsos, pieno produktai su inhibitorinių medžiagų liekanomis kenksmingi mūsų sveikatai. Vartojant tokius produktus, pakinta virškinamojo trakto normalios mikrofloros sudėtis, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų, kurių neveikia gydymui skiriami preparatai. Silpnėja žmogaus imuninė sistema, organizmas darosi neatsparus alerginiams ir kitiems susirgimams.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-10-08

Turguje - rudeninės avietės

Nors praėjusį ketvirtadienį pūtė žvarbokas rudeninis vėjas ir lynojo, Biržų turguje kvepėjo ant prekystalių geltonuojančios ir raudonuojančios aviečių uogos, žemuogės.

 

Marmakiškių kaimo gyventoja Nijolė Sindriūnienė pasakojo sukultūrintų aviečių daigą turguje įsigijusi prieš šešerius metus. Dabar uogakrūmių „pulkelis" pagausėjęs ir labiausiai, sako, vilioja anūkus.

N. Sindriūnienė teigė, jog avietės dauginasi lėtai, kiekvienas kelmelis kasmet dovanoja tik po vieną ar dvi atžalas. Užtat didelių, kvapnių, sultingų uogų sulaukiama net porą sykių - birželio ir rugsėjo mėnesiais.

Pasak Nijolės, didelės uogos nuo prekystalio dingsta pirmos. Už vieną indelį uogų augintoja prašanti penkių litų. Pirkėjams jų atvežanti nedaug - tik tiek, kiek lieka nuo šeimos stalo.

Avietės dera iki pat šalnų. Pasak N. Sindriūnienės, pirmojo silpno šaltuko avietės nebijo, bet jei termometro stulpelis nukrenta iki penkių - šešių laipsnių, uogakrūmius įveikia.

N. Sindriūnienė prisipažino, jog labai smagu rudenį pasiskinti ne tik kvapnių aviečių, bet ir žemuogių.

N. Sindriūnienė prisipažino, jog išėjus į sodą rudenį smagu pasiskinti ne tik kvapnių aviečių, bet ir žemuogių. Šios uogos taip pat dera prie Šilų miško įsikūrusių Sindriūnų sodyboje. Pasak moters, visą vasarą ir rudenį uogas nokinantys žemuogių kelmeliai, skirtingai negu braškių, neleidžia ūsų - dauginasi sėklomis.

N. Sindriūnienė pastebėjo, jog geltonos spalvos avietės ar žemuogės nėra išvaizdžios, bet daug saldesnės nei raudonosios.

Ne vienas biržietis stabtelėdavo pasigrožėti ir iš kaimyninio Pasvalio rajono Gegobrostų kaimo į Biržų turgų atvežtomis avietėmis. Pasvalietė Lina Jasėnienė pasakojo, jog šias avietes tinka ne tik valgyti šviežias. Gardžios jos ir šaldytos. Taip pat verta virti uogienę ar spausti sultis.

Norintiems savo sode turėti tokių aviečių, ponia Lina siūlė pabendrauti su vaismedžius ir uogakrūmius tolėliau pardavinėjančiu jos draugu Valdu Eidimtu, kuris ir esąs privataus medelyno savininkas.

Sodininkas Valdas paaiškino, kaip reikia prižiūrėti avietes. Pasak vyro, Poranna Rosa (geltonos spalvos) ir Polana (raudonos spalvos) veislių sodinukais rūpintis nesudėtinga. Jų nereikia papildomai tręšti, o šakos net linksta nuo uogų, kurios džiugina iki pat lapkričio pirmosios.

 

Gražina Dagytė
2009-10-03

Kaimo parduotuvėse daugiau netvarkos

Rugsėjį rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai dažniau pasirodo kaimo parduotuvėse. Netikėtai užkluptos pardavėjos nespėja pašalinti ar paslėpti pažeidimų.

Apie tai „Šiaurės rytus" informavo tarnybos maisto specialistė - inspektorė Vita Žalebinaitė.

Alei Pocienei priklausančioje Germaniškio kaimo parduotuvėje prekiauta kepta duona be etikečių. Savininkė aiškino, kad tą duoną užsisakę vietos mokiniai, jos parūpinusi iš Biržų, o šie jos nenupirkę. Vištienos ketvirčiai užsisakomi didelėmis pakuotėmis po 10 kg. Paskui tos pakuotės ardomos, produktai, perdedami į polietileno maišelius mažesniais kiekiais, lieka be jokios informacijos pirkėjams.

„Negalima nei kiaušinių, nei paukštienos, nei žuvies perfasuoti tose pačiose parduotuvės patalpose, kur nėra tam sąlygų. Kam imti didelėmis pakuotėmis, jei yra mažesnių? Tikriausiai didelėmis pakuotėmis produktai pigesni," - atkreipė dėmesį inspektorė.

Inspektorė V. Žalebinaitė teigia, kad netvarkingų parduotuvių savininkės nubaustos.

 

Parduotuvėje rasta apgedusių pomidorų, apie kuriuos zujo spiečiai muselių. Laboratorijoje nepatikrinta naudojamo vandens kokybė.

Jūratės Kiburienės parduotuvėje Kvetkų kaime pieno produktų šaldytuve 11 laipsnių temperatūra - per aukšta. „Galbūt negerai nustatytas šaldytuvo darbo režimas ar per daug jame prikrauta produktų, o gal reikia kviesti meistrą," - samprotavo specialistė.

Tikrintojai rado 1,5 kg nefasuotų saldainių ir sausainių, kuriems pasibaigęs realizacijos terminas. Taip pat į polietileno maišelius sudėtų kiaulių galvų, kojų be etikečių, neaiški jų kilmė, nebuvo jokios informacijos pirkėjams. Pasenusius ir neaiškios kilmės produktus teko išimti iš prekybos.

Gytės Markutienės Parovėjos kaimo parduotuvėje tikrintojams užkliuvo nepatenkinama patalpų būklė. Prekybos salėje išgriauta ir nesumūryta pertvara, sanitariniame mazge netvarkingas tualetas, nusilupę nuo sienų dažai. Parduotuvėje neatliktas vidaus auditas, nepatikrinta laboratorijoje naudojamo vandens kokybė.

Inspektorė Vita Žalebinaitė patvirtino, jog buvo iškviestos pasiaiškinti minėtų parduotuvių savininkės. Jos nubaustos minimalia 60 Lt bauda ir įpareigotos pašalinti trūkumus.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-09-29

Ruduo dar žydi astrais

Biržų turguje tolstančios vasaros šiluma alsuoja paskutiniai astrai. Netrukus čia karaliaus tik chrizantemos ir našlaitės.

 

„Aš nuskinsiu žiedą, puikų astro žiedą..." - nostalgiškai skamba paminklo papėdėje sėdinčio vienišo armonikieriaus daina. Ištikimiausias jo klausytojas - poetas Julisius, nuo gimtos žemės į aukštybes pakeltas, akmeniniais sparnais mosuojantis atsisveikinančių paukščių virtinėms...

Rudenišką liūdesį sklaido samanų garbanėlėmis apsikaišęs spanguolynų raudonis, Biržų turgavietėn atkeliavęs iš tikrų lietuviškų ir Latvijos pelkių. Prie jų glaudžiasi ypatingos „bordinės" spalvos raudonviršiai, galvas nulenkę prieš paskutinius grybautojus ir artėjantį gruodą...

„Turguje aš jau 20 metų. Kai tik išėjau į pensiją, tai visą laiką gėlėmis ir krepšeliais prekiauju,“ - noriai šneka Eleonora Medvedeva, buvusi „Siūlo“ fabriko buhalterė.

Nuotaiką skaidrina rausvais astrais nukrautas prekystalis ir juos siūlančios prekiautojos šypsena. Nors nesinori tikėti, moteris sako, kad jai jau 78 - eri.

„Turguje aš jau 20 metų. Kai tik išėjau į pensiją, tai visą laiką gėlėmis ir krepšeliais prekiauju," - noriai šneka Eleonora Medvedeva, buvusi „Siūlo" fabriko buhalterė.

Jos sodas esantis Astrave, tačiau į jį sako pati nebeužsukanti.

„Tėvas (Eleonoros bendraamžis vyras Nikolajus - red.) ten kiekvieną kampelį prikaišiojęs gėlių. Jis visą laiką sode, o aš - po turgų ir po namus," - kalba moteris. Giria sodo kaimynus - nuostabią Naričių šeimą.

Anksčiau sode rožynus puoselėję Medvedevai jų atsisakė, kai žiedus, anot ponios Eleonoros, ėmė „skolintis" po svetimas valdas keliaujantys vagišiai.

„Tai gal ta krizė į Biržus dar ateis - dabar tai tikrai jos nėra," - sako optimistiškai nusiteikusi moteris. Ji pati niekada negalėtų rankų sudėjusi namie sėdėti - tai ne jos būdui. Eleonora labai nemėgsta pavyduolių, kurių visais laikais nestinga. O pats didžiausias jos ir vyro turtas - vienturtė dukra bei jos šeima.

„Turime vieną dukrą, vieną žentą ir vieną anūką Paulių. Jis dabar su tėvu Norvegijoje dirba," - pasakoja ponia Eleonora, į puokštes dėliodama rausvažiedžius astrus.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-26

ŠR klausimas

Ko sunkmečiu atsisako verslo įmonių vadovai?

TŪB „Rinkuškiai" bendrasavininkis, valdybos pirmininkas Rimantas Čygas:

- Pirmiausiai mažinome išlaidas reklamai, stengiamės atsisakyti ir kitų dalykų, be kurių įmonė galėtų išgyventi.

Sunkmečiu tenka daugiau skaičiuoti.

Viską skaičiuojame, pasveriame ne tik įmonės veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Tą daryti būtina. Be abejo, optimizuojant įmonės sąnaudas reikia būti itin atidiems, kad neperžengtum ribos, už kurios pasitvirtina liaudies išmintis apie du kartus mokantį šykštuolį. Tad derėdamiesi dėl pigesnės žaliavos ar gamybos priemonių visada žiūrime, kad nenukentėtų produkto kokybė.

Palyginus su praėjusiais metais, mūsų įmonės apyvarta nekrito, tačiau tai pasiekėme ne alaus dėka. Pardavimų apimtį didinome prekiaudami vaisvandeniais, mineraliniu bei negazuotu stalo vandeniu.

 

 

UAB „Briedis ir partneriai" direktorius Vytautas Briedis:

- Tenka taupyti daugybės dalykų sąskaita. Pavyzdžiui, jei anksčiau kasmet 2 tūkstančius litų planuodavome išleisti įmonės reklamai (kalendoriams, laikraštukui ar pan.), dabar to atsisakome. Įmonėje nebeprenumeruojame spaudos leidinių. Taupome elektrą, naktimis nebeuždegame reklaminių skydų, kurių mūsų įmonėje yra tikrai nemažai. Eidami pietauti visada išjungiame šviesas ir prietaisus.

Sumažinau ir savo asmenines išlaidas, stengiuosi taupyti anksčiau „lengva ranka" leistus pinigus, atsisakyti nebūtinų pirkinių.

Nemažiname darbuotojų atlyginimų, nes išsaugoti žmones yra pagrindinis mūsų uždavinys. Neiname ir nemokamų atostogų, nes tokią priemonę taikyti gali tik biudžetinės įstaigos, kurių darbuotojų atlyginimai nepriklauso nuo konkretaus atlikto darbo.

Įmonėje jaučiame klientų mažėjimą, kurie taip pat stengiasi taupyti. Tenka išleisti iš esmės nesutvarkytus automobilius, nors tam lyg ir neturėtume teisės. Tačiau ką daryti, jei mašinos savininkas prašo ją sutaisyti tik tiek, kad galėtų važiuoti - didesnėms investicijoms dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo jis paprasčiausiai neturi pinigų.

Pabaigoje ironiškas pastebėjimas apie sunkmetį, lėšų taupymą ir žadamas verslo gaivinimo idėjas - Biržuose pasirodė seniai matytas bokštinis kranas, kuris renčia naują Darbo biržos pastatą.

 

 

UAB „Ponoras" direktorius Gediminas Spalvis:

- Taupydami atsisakome daug ko. Stengiamės automobiliais nevažinėti be reikalo, kontroliuojame telefoninių pokalbių sąskaitas. Darbuotojų atlyginimai sumažinti 10 procentų, žmonėms stengiamės duoti papildomų darbų.

Asmeniniame gyvenime taip pat tenka taupyti - stengiuosi rečiau užsukti į parduotuves ir apriboti nebūtinų prekių įsigijimą.

 

 

 

 

 

Parengė Alfreda Gudienė
2009-09-22

Turgaus prekeivius iš Biržų vilioja Ryga

Praėjusį ketvirtadienį Biržų ūkinis turgus kvepėjo rudeniniais obuoliais ir kriaušėmis. Sodininkai siūlė ir aviečių, vynuogių bei šilauogių sodinukų. Pasak jų, dabar pats metas pasirūpinti naujais uogakrūmiais.

Prekiautojai ragino pirkti iš karto ir nelaukti šeštadienio, nes jie vis dažniau savo automobilius sukantys ne į Biržų, bet į... Rygos turgų. Pasak sodininkų, savame mieste prekiaujama tik ketvirtadieniais ir tik pabandymui. Šeštadienis priklauso „milijoninei Rygai".

Taip sakė ne tik Pasvalio ar Rokiškio sodininkai bei gėlininkai, bet ir būginietis Jonas Laumė. Jis teigė, jog į Latvijos sostinę viliojančios ne aukštesnės vaisių ar sodinukų kainos, bet gerokai gausesnis pirkėjų būrys.

Buvusiai sodininkei pavyko ne tik nusiderėti... J. Laumė jai leido rinktis obuolius bei rūpinosi, kad kas nors senolę su sunkiu nešuliu palydėtų namo.

Ketvirtadienį J. Laumė pažįstamiems prisipažino į Biržus obuolių ir kriaušių šįmet atvežęs pirmą kartą. Jis vaisių siūlė pirmiausia paragauti. Daugiausiai komplimentų nusipelnė kriaušės. Vieni gyrė „Alsa" veislės sultingąsias gražuoles, kiti prašė medumi kvepiančių kriaušaičių, pavadinimu „Lukna" , treti ragavo „Mramornaja" veislės vaisių.

Pirkėjams patiko ne tik ragauti, bet ir derėtis. Viena močiutė, kurios „sodu" jau seniai tapęs balkonas, tai daryti sugebėjo itin meistriškai. Sodininkas dėl to nepyko. J. Laumė sakė, jog „močiutei su akiniais" visada verta kainą nuleisti. Pridėjęs pilną krepšį obuolių, aplinkinių teiravosi, ar kas nepanorėtų senolės palydėti namo. Ši dėkojo už dėmesį ir prisiminė pati turėjusi sodą, kuriame rudenį džiaugdavosi keliomis dešimtimis vaisių pilnų obelų ir kriaušių.

Prie J. Laumės stabtelėti patiko ir jo kolegoms. Vieni paragavę gyrė jo gėrybes, kiti tikino, jog skaniausios tik tos, kurios prinoksta savame sode.

 

Gražina Dagytė
2009-09-19

Verslininko iššūkis krizei

Ketvirtadienį verslininkas Algis Kiznys pristatė Biržuose J. Basanavičiaus gatvėje, ruošiamos užeigos pokylių salę.

Pasak užeigos savininko, joje įkūnytas sumanymas sujungti meną ir verslą.

Salėje apsilankę svečiai turės progą pasigrožėti ne tik senove dvelkiančiu interjeru, bet ir įvertinti A. Kiznio Anglijoje įsigytus paveikslus. „Aštuonerius metus gyvenau Anglijoje, sunkiai dirbau, pinigus kaupiau ne vien būsimajam verslui, bet ir rinkau meno kūrinius," - kalbėjo A. Kiznys. Susirinkusiems jis priminė, jog užeiga įrenginėjama pirmosios Biržų mieste veikusios naktinės parduotuvės pastate.

Verslininką sveikino rajono valdžios atstovai ir bičiuliai. „Jaučiu silpnybę menui ir paveikslams," - kalbėjo rajono meras Regimantas Ramonas.

Vaikystės draugas Rimantas Čygas dovanojo Algio Kiznio jaunystės laikų portretą.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Audrius Nagelė įstaigos savininkui įteikė gesintuvą. „Rinkuškių" alaus daryklos bendrasavininkis Rimantas Čygas dovanojo A. Kiznio jaunystės laikų portretą. Pasak R. Čygo, A. Kiznio surinktais paveikslais išpuoštoje salėje vyks „Rinkuškių" alaus daryklą lankančių svečių priėmimai.

Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentė Vilma Strelcova džiaugėsi, jog Biržuose yra veiklių ir energingų žmonių, kurie net ir ekonominio sunkmečio sąlygomis imasi iniciatyvos.

„Šiuo metu tapo madinga skųstis, tad užeigos ruošimas yra mano iššūkis ekonominei krizei," - sakė A. Kiznys. Jis pasakojo, jog pokylių salę ruošęs kartu su bendraminčiu Arūnu Jonuška. A. Kiznys sakė, jog židinį mūrijęs iš laukuose rinktų akmenų, interjero balkiams naudojęs senų sodybų medieną.

Pasak verslininko, ateityje bus ruošiama užeigos virtuvė, pastato kieme - pavėsinė svečiams, o antrajame pastato aukšte - kambariai nakvynei. „Biržuose atsiras užeiga, kurioje žmonės galės kultūringai leisti laiką, ragauti mūsų krašto aludarių produkciją," - kalbėjo A. Kiznys.

Renginio metu svečiai buvo pakviesti sugalvoti užeigos pavadinimą. Meras R. Ramonas siūlė pavadinti „Alaus ir paveikslų galerija", o rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė manė, jog tiktų savininko inicialai „A. K.". Jos manymu, raidės galėtų reikšti ne tik savininko vardą ir pavardę, bet ir užeigos pavadinimą „Auksinis klevas". Vėliau verslininkai šmaikštavo, koks dar „auksinis" augalas ar daiktas galėtų tikti naujajai užeigai pavadinti.

Atidarymo iškilmės baigėsi linksmybėmis prie stalo ir šokiais.

 

Kęstutis Slavinskas
2009-09-19

Mokyklų valgyklose pažeidimai kartojasi

Daugiausia pažeidimų - Nemunėlio Radviliškyje ir Pačeriaukštėje.

 

Naujųjų mokslo metų pradžioje prasidėjo mokinių maitinimas mokyklose. Biržų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto kontrolės skyriaus specialistai planine tvarka patikrino visų 17 mokyklų maisto paruošimo skyrių, naudojamų įrenginių, buitinių prietaisų, indų, valgyklų bei pagalbinių patalpų būklę.

Apie patikrinimo rezultatus „Šiaurės rytus" informavo tarnybos valstybinis inspektorius Rimas Pranaitis. „Daugiausia pažeidimų ir trūkumų nustatėme Nemunėlio Radviliškio ir Pačeriaukštės pagrindinių mokyklų valgyklose," - pažymėjo pareigūnas.

Inspektoriaus R. Pranaičio teigimu, nurodymų nesilaikantiems verslininkams bus skiriamos nuobaudos.

Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje mokinių maitinimą organizuoja UAB „Kretingos maistas". Maisto ruošimo patalpos langai seni, nesandarūs, apsaugos nuo musių tinkleliai juose irgi pasenę, suplyšę. Indų lentynos medinės, netinkamos jiems laikyti. Veterinarijos laboratorijoje nepatikrinta pasirinkto patiekalo ir virtuvėje naudojamo vandens kokybė, ką būtina padaryti kartą per metus maitinimo įmonės iniciatyva ir lėšomis.

„Mokyklos maisto paruošimo skyriuje pažeidimai kartojasi nuo praėjusių metų, - pabrėžė Rimas Pranaitis. - „Kretingos maistas" mūsų tarnybai pernai buvo pateikęs trūkumų šalinimo planą su konkrečiais terminais, tačiau planas liko popieriuje". Bendrovės vadybininkė iškviesta į tarnybą pasiaiškinti, jai skirta administracinė nuobauda.

Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinės mokyklos, kur mokinių maitinimą organizuoja individuali verslininko Edmundo Kazlausko įmonė, virtuvė neturi maisto šildytuvo, virėjos patiekalus šildo puoduose ant elektrinių ir dujinių viryklių, todėl patiekalai, kol pasiekia paskutinius valgytojus, jau neišlaiko šiltam maistui nustatytos minimalios temperatūros.

Nepakanka valgykloje šaldytuvų, vienas susidėvėjęs, durys nesandarios, o vietoj maksimalių 6 laipsnių termometras rodo 11 laipsnių šilumos.

Maisto ruošimo patalpoje skraido musės, nes ant atidaromų langų nėra apsauginių tinklelių. Dalis puodukų nudužusiomis ąselėmis bei kraštais.

Valgyklos tualetas bendras su mokytojais - tai nedraudžiama, bet geriau, kad mokiniams butų atskiras. Taip pat veterinarijos laboratorijoje nepatikrinta nei patiekalo, nei vandens kokybė, neatliktas vidaus auditas.

Tokie pažeidimai rasti daugelyje šio verslininko išsinuomotų mokyklų valgyklų.

Edmundas Kazlauskas, inspektoriaus žodžiais, teisinasi paprastai: skelbtas naujas konkursas mokinių maitinimo operatoriams parinkti, jis negali numatyti, ar laimės konkursą jo įmonė. Todėl tokios priemonės, kaip valgyklų vidaus auditas, patiekalų ir vandens kokybės tikrinimai, buvo pristabdyti. Dar viena naujovė, kuri ignoruojama, - valgyklose turi būti metrologijos tarnybos patikrintas spiritinis termometras patiekalų temperatūrai matuoti ir etaloninis spiritinis termometras temperatūrai šaldymo įrenginiuose tikrinti.

Mums besikalbant, paskambino vienas iš mokinių tėvų, ir nusiskundė, kad „Aušros" vidurinės mokyklos valgykloje mažas patiekalų pasirinkimas, mokiniams kasdien duodami kotletai ir varškėčiai, kurių kokybė abejotina. „Aušroje" mokinius maitina to paties Edmundo Kazlausko įmonė.

„Pasidomėsime „Aušros" valgyklos meniu ir patiekalų kokybe, užsuksime į verslininko maisto ruošimo cechą. Teks jam įteikti raštą dėl rastų pažeidimų valgyklose, po to išsikviesime į tarnybą, išklausysime pasiaiškinimą ir skirsime baudą. Taip pat apie rastus trūkumus mokyklų valgyklose informuosime rajono savivaldybės administraciją.

Iš mokinius maitinančių įmonių pareikalausime pateikti planus, kaip jie numato šalinti rastus pažeidimus ir trūkumus, su konkrečiais terminais, po to kontroliuosime jų vykdymą," - aiškino maisto kontrolės pareigūnas.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-09-17

Gėlių verslą vadina keistuolių užsiėmimu

Nuošaliame Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Nausėdžių kaimo vienkiemyje gyvena Giedrius Rumė, auginantis svogūnines gėles. Į jo sodybą užsuka ir ketinantys įsigyti įvairių gėlių, ir norintys jomis tik pasigrožėti.

 

Tikisi perleisti giminaičiams

Kieme pasitikęs šeimininkas tildė aptvare nerimstančius du didelius piktus šunis ir tik skėsčiojo rankomis, jog pataikėme ne laiku, nes dabar svogūninės gėlės nužydėjusios. „Pavasarį atvažiuokit, pražysta tulpių ežeras. Tada pamatysite tikrąjį grožį, rudenį jau išblukusios spalvos," - guodėsi Giedrius.

Giedrius Rumė ne be pasididžiavimo dėsto, kad jo gėlyne puikuojasi tūkstančio rūšių tulpės.

Kadaise jis gyveno prie Būginių, paskui persikėlė į Biržų miestą. Dabar jau septyneri metai, kai puoselėja gėles Nausėdžių vienkiemyje. Giedriaus atsiskyrėliu nepavadinsi - gyvena su senole mama, po savo stogu glaudžia jauną giminaičių šeimą, kuriai tikisi perleisti tris dešimtmečius su neregėtu atsidavimu puoselėjamą verslą. Dvidešimtmečiai jau ėmėsi auginti kardelius.

 

Iš gėlių verslo neišgyventų

„Mano verslas nepelningas, reikia prisidurti iš šalies," - liūdnokai porina ilgametis gėlininkas. Anot jo, tik tokie kvailiai kolekcininkai šitaip vargstantys. O pelnosi tie, kurie pigiau perka gėles iš olandų ir brangiau parduoda mūsų kraštuose. Giedrius sakė su savo išaugintomis gėlėmis niekuomet nesiblaškęs po turgelius. Kas domisi, suranda jo sodybą, kiek nuperka iš namų, tuo pasitenkina.

Gėlininkas apsitvėręs hektarą dirvos, tame plote augina gėles. Sako, anksčiau toje vietoje buvusi pelkė. Sovietmečiu sausinta, bet drenažas nevykęs ar užsikimšęs. Todėl rankomis teko daryti paviršinę melioraciją. Lysves gėlėms sukėlęs, palei jų galus prakasęs platokus lėkštus ir seklius kanalus, per vidurį - gilesnį griovį. „Matytumėt, kaip mano sistemomis nušniokščia pavasario polaidžio ar liūčių vandenys," - sako.

 

Šimtai, tūkstančiai rūšių

Giedrius ne be pasididžiavimo dėsto, kad jo gėlyne puikuojasi tūkstančio rūšių tulpės. Kai nuo balandžio vidurio ima skleistis jų žiedų margumynas - tikras rojus šitame žemės lopinėlyje.

Giedriaus specializacija - svogūninės gėlės. Be tulpių, jo gėlyne rado jaukų prieglobstį 150 rūšių narcizų, tiek pat rūtenių, tiek pat vilkdalgių, apie 200 rūšių lelijų, dar visokių kitokių gėlių, kurias gėlininkas augina dėl gražumo ir įvairovės. Yra keletas kolekcionierių Lietuvoje, su kuriais Giedrius ir dalijasi naujomis rūšimis.

 

Daug svogūnėlių sugedo

„Šie metai nepalankūs gėlininkystei. Pavasarį iškrito gausus sniegas, paskui balandį pasipylė dviejų mėnesių lietaus norma. Šlapiame dirvožemyje gedo, šuto svogūnėliai, daugybė iš rudens sodintų gėlių neišaugo.

Paskui prasidėjo lietaus stygius, senesnių augalų šaknys paviršiuje, jau nepasiekia drėgnesnių dirvožemio sluoksnių, augalai apdžiūvę, nušiurę, menki ir neišvaizdūs žiedai," - guodžiasi gėlininkas. Gėlių verslas kasmet vis prasčiau sekasi, nes neįmanoma konkuruoti su olandais, kurie augina gėles didžiulėse plantacijose, naudoja brangius pesticidus, pasitelkia mechanizmus.

 

Visi darbai rankomis

Giedrius gėlyne tik dirvą išpurena motoriniu bloku, o kitus darbus padaro savo rankomis. Nuo balandžio vidurio iki birželio pirmos dekados pabaigos prižiūri žydinčias tulpes. Jas keičia vilkdalgių, po to - lelijų žydėjimas. Nužydėjusių augalų svogūnėlius iškasa ir sandėliuoja klėtyje įsirengtose lentynose. Spalį juos vėl sodina į paruoštą dirvą kitų metų sezonui.

Taip ir sukasi uždaras ratas. Tos gėlės - ne tik žiedams, bet ir sodyboms puošti.

Iš kur tas pašaukimas tapti gėlininku? „Kažkaip savaime gavosi," - kukliai prisipažįsta savo gyvenimo džiaugsmą gėlėms atiduodantis Giedrius Rumė.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-09-15

Kaimynystėje nedarbą didina buvęs garsus biržietis

V. Songailos vadovaujamos įmonės bankrotas Rokiškio rajonui bus žymiausias darbo netekusių žmonių skaičiumi.

 

Pusšimtis rokiškėnų ateis į darbo biržą

Rugpjūčio pabaigoje įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl UAB „Geltonasis laivas" bankroto padidins nedarbą kaimyniniame rajone.

Rugsėjo 9 dieną Rokiškio darbo biržoje gautas pranešimas apie „Geltonojo laivo" darbuotojų atleidimą. Įmonėje dirbo 48 žmonės, kurie iš darbo atleidžiami dėl bankroto.

Rokiškio darbo biržos duomenimis, tai yra didžiausias grupinis žmonių atleidimas rajone. Šiais metais 25 darbuotojus taip pat atleido siuvimo įmonė „Viglita".

Rugpjūčio 7 dieną nedarbas Rokiškio rajone buvo 10,4 proc. Bedarbystę padidins „Geltonojo laivo" bankrotas.

Kaip ir Biržų pieninės laikais, V. Songaila ignoravo ne tik skolininkus, bet ir įvairioms valstybės institucijoms atstovaujančius tikrintojus.

Kaip jau rašėme, šaldytas picas gaminusios bendrovės „Geltonasis laivas" direktorius Vladas Songaila visas įmonės bėdas teisino ekonominiu sunkmečiu ir sumažėjusiu picų valgytojų apetitu. Tačiau ne tik biržiečiai žino, kad buvusiam Biržų pieninės direktoriui jo vadovaujamų įmonių bankrotų bylos kilo ir pačiais geriausiais laikais.

Nepakito ir vadovo elgesys - kaip ir Biržų pieninės laikais, vadovas ignoravo ne tik skolininkus, bet ir įvairioms valstybės institucijoms atstovaujančius tikrintojus.

„Geltonojo laivo" bankroto administratoriumi paskirtos UAB „Valnetas" įgaliotas asmuo Gintaras Adomonis mano, kad įmonės turto turėtų pakakti atsiskaitymui su darbuotojais.

Bankroto administratoriaus atstovas nepatvirtino kalbų apie pardavinėtą „Geltonojo laivo" turtą ir rokiškėnų bei kai kurių verslo partnerių įtarimų, jog turtas keliauja į kitą to paties savininko įmonę.

Panašiai kalbėta, kai mašinos ir įrenginiai iš Biržų važiavo į sostinę ir Kaliningrado sritį, kurioje buvo kuriamas pienininkystės verslas.

 

Biržuose nedarbo lygispalyginti nedidelis

Ekonominis sunkmetis Biržų nepurto bankrotais. Šiais metais bankrutavo ir 20 darbuotojų atleido tik viena įmonė - UAB „Biržų mediena".

Nedarbas Biržų rajone rugsėjo 1 dieną buvo 8,9 proc. Jis yra mažesnis už Lietuvos vidurkį.

Lietuvos žemėlapyje raudonai žymimos didžiausio nedarbo teritorijos, kuriose nedarbas yra per 12 proc. Į tokias zonas patenka Panevėžio, Telšių, Vilniaus, Alytaus, Kupiškio rajonai. Kaimynai kupiškėnai skelbia 12,1 proc. nedarbo lygį.

Pasvalio ir Rokiškio rajonuose situacija geresnė - nedarbas čia siekia 10,7 (Pasvalio r.) ir 10,4 (Rokiškio r.) proc.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-15

Skolose skęstančio laivo kapitonas - Vladas Songaila

Šalyje ne tik veikla, bet ir bankrotu garsėjusios Biržų pieninės vadovo pavardė sukasi kitos įmonės problemų verpetuose. Skolose grimzta ir kaimyniniame Rokiškio rajone dirbusi jo vadovaujama įmonė „Geltonasis laivas".

 

Nei darbo, nei uždirbtų pinigų

Vasaros pradžioje pasirodė viešos žinios apie Vilniuje įregistruotos bendrovės „Geltonasis laivas" Rokiškio filialą. Rajono laikraštis „Gimtasis Rokiškis" rašė apie sustojusią gamybą, algų kelis mėnesius negavusius darbuotojus. Likę įmonėje buvo maitinami pažadais, o išėję iš darbo nesulaukė uždirbtų pinigų. Įmonės direktorius - biržiečiams gerai pažįstamas Vladas Songaila, bankrutavusios Biržų pieninės vadovas.

Redakcijos žiniomis, padėtis įmonėje, kurioje anksčiau dirbo apie 50 žmonių, ir šiuo metu sudėtinga. Savivaldybės ir socialinės paramos institucijų duris prieš rugsėjį varsto iš bendrovės neišėjusios mokinukų motinos. Nenorėdamos bendrovės palikti savo noru ir prarasti kompensacijų, moterys neturi teisės gauti nei bedarbio, nei socialinių pašalpų.

„Situacija beviltiška," - šaldytas picas gaminusios įmonės perspektyvas praėjusią savaitę vertino rokiškėnai.

 

Direktorius kaltina krizę ir nerodo akių

Šaldytą produkciją gaminančio „Geltonojo laivo" direktorius V. Songaila gegužės mėnesį „Gimtajam Rokiškiui" tvirtino, kad sudėtinga padėtis įmonę esą ištiko dėl ekonominės krizės. Ji pakeitusi žmonių pomėgius, šie ėmę valgyti mažiau picų. Direktorius neneigė, kad žmonėms neišmokami atlyginimai.

Bankrutavusios Biržų pieninės direktoriaus V. Songailos pavardė vėl siejama su skolomis, atlyginimų negavusiais žmonėmis, antstoliais ir gresiančiomis bankroto procedūromis.

Įmonę tikrinusi Darbo inspekcija patvirtino didelius bendrovės įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai", darbuotojams. „Gimtasis..." rašo, jog darbo inspektoriams nepavyko susisiekti su direktoriumi V. Songaila. Jis neatsiliepinėjo į telefono skambučius, nereagavo į kvietimus atvykti į Darbo inspekciją.

Antstoliai teigė, kad jų korespondencija nepasiekianti adresato.

 

Teisme - bankroto byla

Valstybinės darbo inspekcijos (VMI) Vilniaus skyriaus vyriausioji inspektorė darbo teisei Jolita Garbinčienė „Šiaurės rytams" patvirtino, kad situacija įmonėje tebesanti sudėtinga. Anot inspektorės, bendrovės būstinėje Vilniuje, Vytenio g. 51, nei įmonės vadovo, nei atsakingų darbuotojų nebuvo galima rasti.

VMI internete skelbia, kad bendrovės „Geltonasis laivas" vadovai nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų, neatvyksta į VMI ir nepateikia tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų.

Vilniaus apskrities VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Ilona Velžytė informavo, jog rugpjūčio 28 dienos duomenimis UAB „Geltonasis laivas" mokestinė nepriemoka (mokesčių įsiskolinimas - red.) yra 130 tūkst. 618 Lt. Dar balandžio mėnesį VMI priėmė sprendimą išieškoti skolas iš bendrovės turto. Sprendimą vykdo antstoliai.

Ar turto užteks visiems įmonės kreditoriams, abejojama.

Viena iš kreditorių įmonių, kuriai skolinga bendrovė „Geltonasis laivas", V. Songailos vadovaujamai įmonei inicijavo bankrotą.

Vilniaus apygardos teismas liepos 23 dieną priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Geltonasis laivas".

Teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes jis apskųstas. Skundą, redakcijos žiniomis, padavė vienas iš paskirtu bankroto administratoriumi nepatenkintų kreditorių.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-01

Didesnę baimę kelia gyvi „lavonai"

Mirusiųjų pasaulį krečia negailestinga gyvųjų konkurencija. Į jos verpetus įsukti verslininkai, aplinkosaugininkai, policininkai, teisininkai, žurnalistai ir Biržų rajono gyventojai.

 

Anoniminių skambučių ataka

Spaudos puslapiuose pasirodantys straipsniai apie dviejų firmų santykius - tik maža dalelė to, kas vyksta laidojimo verslo užkulisiuose. Dviem uždarosioms bendrovėms - „Laidotva" ir „A. Jankausko paslaugos ir prekyba" - įvairiais būdais nusistatinėjant konkurencijos ribas, kovos laukas plečiasi.

Kaip šios kovos metodus bei taisykles vertina teisėsaugininkai, kalbėti dar anksti. Tačiau žurnalistai negali nereaguoti į redakcijos telefonus kaitinančius skambučius. Jie visi labai panašūs - anoniminiai ir griežtai reikalaujantys skelbti laikraštyje žinutes apie Jono Bartulio vadovaujamą įmonę „Laidotva". Viena po kitos skambinančios moterys reikalauja parašyti, kad Kęstučio gatvės parduotuvėje „Laidotva" antisanitarinėmis sąlygomis esą laidojimui ruošiami bei plaunami mirusiųjų kūnai.

Namo, kuriame įsikūrusi „Laidotva", gyventojai tikino niekam nesiskundžiantys.

„Susirūpinusios informatorės" kategoriškai atsisako pasisakyti, kas tokios esančios, ir žinutes apie „Laidotvą" reikalauja skelbti nesiteiraujant aplinkinių namų gyventojų nuomonės.

„Kam jums dar klausinėti žmonių? Mes juk sakome, kad gyventi nebegalime, kai po langais tampomi maišai su numirėliais," - pyko viena moteris. Kita tvirtino esanti anosios dukra, kuriai rūpi, kodėl korespondentai nekreipia dėmesio į jos motinos skundą. Dėl to, jog korespondentai nerašo straipsnio neapklausę laidojimo reikmenų parduotuvės kaimynų, skambinusioji padarė išvadą, kad laikraštis yra „papirktas". Argumentų, jog gyventojai turi tarnybas kviesti tuo metu, kai neva atgabenami ir į parduotuvę įnešami mirusiųjų palaikai, moteriškės nenorėjo girdėti. Kaip ir siūlymo drąsiai, nebijant pasirašyti, apie pagrįstus faktus pranešti savivaldybei, Aplinkos ministerijai, Visuomenės sveikatos centrui.

 

Kas baisiau už „grabų" kaimynystę?

Praėjusį penktadienį apsilankius Kęstučio gatvės 52 name, jokių skundų dėl čia įsikūrusios ritualinių reikmenų parduotuvės ir įmonės „Laidotva" veiklos nebuvo išgirsta.

Mediniame daugiabutyje yra aštuoni butai, penkiuose iš jų gyvena žmonės.

Viena gyventoja tvirtino nenorėjusi, kad laidojimo verslas įsikurtų gyvenamajame name, tačiau dabar dėl tokios kaimynystės ji nusiskundimų nereiškianti.

Vale ir Juzefa prisistačiusios moterys teigė su J. Bartulio įmonės darbuotojais puikiai sutariančios, jiems priekaištų neturinčios ir niekam nesiskundusios.

Į žinią apie skambučius redakcijai išgirdęs namo bendrijos pirmininkas Anatolijus Jarmaliukas reagavo itin griežtai.

„Mums viskas aišku, kas jums skambina. Jeigu Jankauskas su Bartuliu kovoja, tegu mūsų nekiša ir nuvažiavę į laukus ten santykius aiškinasi. Aš abu gerai pažįstu ir mūsų namui tas pats, ar vienas verslininkas bus, ar kitas," - kalbėjo A. Jarmaliukas.

Jis tvirtino, jog dėl J. Bartulio vadovaujamos įmonės veiklos neturintis jokių nusiskundimų. Anot namo bendrijos pirmininko, žymiai blogiau būtų, jei palangėse šlitinėtų, šlapintųsi ar drybsotų girti, į gyvus lavonus panašūs alaus baro lankytojai.

„Mums tie apsim.... ėliai būtų baisesni už grabus," - tikino vyras.

„Čia tikrai nėra jokios problemos," - Anatolijui pritarė žmona Asta.

 

Tvarka privalo rūpintis tarnybos

Šalia esančio privataus namo šeimininkė Ermina Trimakienė puikiai žino apie laidojimo paslaugų kaimynystę ir keliamas emocijas. Ji gyvena prie ritualinių reikmenų parduotuvės „Laidotva" ir dirba prie A. Jankausko vadovaujamo Laidojimo paslaugų centro. E. Trimakienė yra „Svečių namų" vadovė ir savininkė.

„Konkurencija turi būti, jos išvengti negalima. Aš irgi galėčiau pykti, visiems skųstis dėl to, kad atsidarė dar viena turizmo paslaugas teikianti firma, tačiau negalima uždrausti kitiems užsiimti verslu. Tik viskas privalo būti daroma pagal įstatymus," - mano E. Trimakienė.

Verslininkė teigė sykį mačiusi katafalku atvežtus karstus, automobilyje buvusį maišą, tačiau negalinti tvirtinti, jog mirusieji laidojimui ruošiami parduotuvėje.

UAB „Laidotva" darbuotoja V. Bagulionienė rodė Teismo medicinos instituto kvitus, liudijančius, jog mirusieji šarvojimui ruošiami ir Panevėžyje.

„Jeigu palaikai čia būtų plaunami, aš prieštaraučiau - juk name nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Aišku, ir kvapas būtų, ir kiti antisanitariniai dalykai. Tačiau ar kam nors tai rūpėtų, išskyrus šalia gyvenančius? Juk „Agaras" irgi smirdi, ir niekas nieko negali padaryti," - svarstė gražiai tvarkomos sodybos šeimininkė. Moteris kartojo, jog kiekvieno verslo sąlygomis bei tvarka privalo rūpintis už tai atsakingos tarnybos. Sykiu ji pastebėjo, jog laidojimo paslaugos kokybe turi būti suinteresuoti mirusiųjų artimieji. Tačiau žmonės elgiasi labai nevienodai - vieni nori patys prausti ar rengti palaikus, kiti tą patiki verslininkams. Vieniems labai svarbu, kad mirusysis būtų palaidotas švarus ir tvarkingas, kitiems, moters manymu, tai neatrodo būtina. Kiekvienas renkasi paslaugą pagal savo supratimą ir galimybes.

 

Pažeidimų nenustato, licencija tvarkoma

E. Trimakienės sodyboje auga pušys, po kuriomis ne vienas regėjo tūnantį ir filmavimo kamerą į „Laidotva" parduotuvę atsukusį vyruką.

„Toks su ruda striuke, kepurę užsimaukšlinęs. Mes galvojam, kad tai galėjo būti kažkas iš konkurentų įmonės savininkų,"- dėstė Kęstučio 52 namo žmonės.

Šitų pasakojimų neneigė ir E. Trimakienė. Ji teigė, kad iš jos sodo kitą namą filmavęs žmogus tvirtino norintis pirkti medinį daugiabutį.

Vieną medinį namą, stovėjusį Kęstučio gatvėje prieš buvusį Žemės ūkio banką, kadaise nupirko A. Jankauskas. Tame name buvo įsikūrusi laidojimo verslu užsiimanti J. Bartulio įmonė.

J. Bartulio įmonės darbuotoja Vincė Bagulionienė sako taip pat žinanti, kad jų žingsnius stebi bei fiksuoja konkurentai. Įmonę tikrina aplinkosaugininkai, policija, sveikatos priežiūros tarnybos.

V. Bagulionienė teigė, kad palaikų paruošimas laidojimui pagal sutartį atliekamas Panevėžyje, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto filiale. Ji rodė paslaugos atlikimą liudijančius kvitus ir tvirtino, jog buvęs tik vienas atvejis, kai mirusiojo kūną iš vieno karsto į kitą tekę perkelti parduotuvės pagalbinėse patalpose. Į namo kiemą dažnai atvažiuoja mašinos, atvežančios į parduotuvę naujus karstus. Korespondentų apsilankymo dieną į parduotuvę buvo atvežti trys karstai.

„Gal dėl to jums vėl kažkas skambino?" - spėliojo V. Bagulionienė.

Įmonės vadovas J. Bartulis sakė, jog dėl mirusiųjų ruošimo laidojimui būna visokių atvejų. Ne visi palaikai vežami į Panevėžį. Būna, kad laidotuvėmis besirūpinantys artimieji velionį paskutinei kelionei paruošia ir aprengia patys, kartais tai daroma ligoninėje. J. Bartulis laukia Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo, ar galima ligoninėje, atskiroje patalpoje, rengti mirusius. Žodinį atsakymą jis turintis - dėl atskiroje patalpoje paskutinei kelionei ruošiamų palaikų ministerijos atstovai nieko blogo neįžvelgiantys. Taip, anot J. Bartulio, galvojantis ir Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Gailiūnas.

Šiuo metu J. Bartulis laukia atsakymo ir iš Aplinkos ministerijos, kuriai pateikė dokumentus dėl licencijos laidojimo paslaugoms teikti.

„Visi skundai - tai pastangos apipilti mus pamazgomis," - sako UAB „Laidotva" vadovas.

Licencijos laidojimo paslaugoms teikti neturėjimas kol kas yra vienintelis nustatytas „Laidotvos" pažeidimas. Tą tvirtina sako ir liepos 31 dieną bendrovę tikrinusios Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė.

Visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Rasa Bujevičiūtė „Šiaurės rytams" sakė, kad įmonei nurodyta susitvarkyti ir Higienos pasą. Jis reikalingas dėl to, kad parduotuvė įrengta gyvenamajame name. R. Bujevičiūtės žiniomis, minėtas dokumentas yra tvarkomas.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-01

Iš Moldovos į Biržus - imtis verslo ir gimdyti

Eidami susitikti su Carolina Bandarenko ketinome kalbėti apie smulkaus verslo ypatumus provincijoje. Papilyje su šeima gyvenanti jauna verslininkė Biržų centre prieš trejus metus atidarė moteriško trikotažo parduotuvę. Jau pokalbio pradžioje moters biografija pasirodė - kur kas įdomesnė nei geometrine progresija didėjantys reikalavimai smulkiajam verslui. Todėl kalba pasisuko... Moldovos link. Į ten, iš kur į Biržus atvyko Carolina.

 

Tikėjo sėkme

Kas moldavę iš nedidelės Pietryčių Europos valstybės atviliojo į šiaurietišką kraštą? Kas paskatino palikti vyno gamyklomis piešiamus tėvynės peizažus ir vykti į alaus tradicijomis garsėjantį kraštą?

Pasak greitai dvidešimt pirmąjį gimtadienį švęsiančios Carolinos, kelionė į Biržus turėjo būti trumpa.

„Jau ketvirti metai su šeima gyvenu Papilyje. Su vyru atvykau iš Lenkijos, kurioje keletą mėnesių gyvenome. Nors sekėsi neblogai, tačiau ten pasilikti pabijojau, nes buvau girdėjusi apie prastas sąlygas gimdyti. Tuo metu buvau nėščia ir reikėjo skubiai apsispręsti, kur būsimam kūdikiui bus saugiau. Pasisekė, kad mano vyras Aleksandras turi Papilyje tetą, pas kurią tada ir atvykome. Norėjau gimdyti Biržuose," - pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai savo gyvenimo vingius dėstė moldavė.

Moldovė Carolina Biržuose mokosi lietuvių kalbos ir stengiasi suprasti šiaurietišką gyvenimo būdą.

Tiesa, baigusi vidurinę mokyklą Moldovoje, jauna moteris susituokė su tėvynainiu ir kartu iš ekonomiškai skurdžios šalies patraukė į rytus. Emigracija jaunai šeimai buvo suprantamas dalykas, nes gimtojoje šalyje bedarbystė ypač didelė, jos neaplenkė visą pasaulį ištikęs ekonominis sunkmetis.

„Gimiau Binder miestelyje, o ten, kaip ir visoje šalyje, moldavai neturi darbo, prekių kainos milžiniškos. Nusprendėme, kad Lietuvoje bus geriau. Ir tikrai čia yra geriau," - pasakojo Carolina.

Moteris neslėpė, jog pagimdžiusi dukrą Valeriją pradėjo ieškoti veiklos.

„Mano vyras ne vienerius metus prekiauja turguje. Sugalvojome atidaryti panašių prekių parduotuvę, nes tokios Biržuose kaip ir nėra. Nesigilinome, ar bus pelno, ar ne. Tiesiog tikėjome, kad pasiseks. Pas mus paprasčiausiai nėra brangių dizainerių darbų, o tiesiog patogūs ir gražūs drabužiai moterims. Kiekviena gali rasti ir kokybę, ir nuolaidų," - apie parduotuvės atidarymo aplinkybes kalbėjo verslininke tapusi moldavė.

 

Biržai pasitiko... alergija

Svetimas kraštas atvykusią moldavę, kaip ji pati sako, iš pradžių priėmė nesvetingai.

„Vadinamoji adaptacija tikrai buvo. Žinote, Moldavijoje klimatas yra visai kitoks. Ten daug karščio, saulės ir mažai žalios spalvos. Atvykusi į šiaurės kraštą, lietingą ir dažnai vėjuotą, susirgau alergija. Tačiau po gimdymo viskas susitvarkė", - linksmai prisiminė Carolina.

Pašnekovė pridūrė, jog čia teko iš naujo mokytis bendrauti su žmonėmis.

„Iš pradžių su klientais kalbėjau rusiškai. Kai kurie vyresni žmonės, išgirdę šią kalbą, it kulkos lėkdavo pro duris. Kiti, priešingai, klausdavo, iš kur aš esu ir kodėl čia dirbu. Teko mokytis lietuvių kalbos, kuri gana sunkiai įveikiama. Su biržiečiais labai malonu bendrauti," - sakė moldavė, per keletą mėnesių išmokusi pagrindinius lietuviškus žodžius.

 

Apie moldaviškus įpročius

Energingai kalbėdama apie savo mažą, tačiau jaukią parduotuvę pašnekovė nostalgiškai prisimindavo ir tėvynę.

„Moldovoje tikrai yra ką apžiūrėti: ten nuostabūs peizažai, cerkvės, uolų vienuolynai, kaimeliai, gamtos ir architektūros paminklai, vyno gamyklos ir rūsiai," - savo šalį gyrė Carolina.

Beje, verta pažymėti, jog ši šalis dažnai įvardijama kaip rojaus kampelis su pragaro keliais. Keliautojų nuomone, itin duobėti keliai tiesiog užkerta galimybę susisiekti. Klausiame pašnekovės, ar turistų, nors ir nealergiškų seniems rusiškiems UAZ ar VAZ ir pakeliančių keliones 30 laipsnių karštyje, neatbaido baisiai duobėti keliai.

„Na taip, yra visokių kelių. Tačiau turistus traukia vynuogynai, vyno tradicijos, kurios yra tarsi šalies etiketė," - atkerta moldavė.

Ji gražiai pasakoja ir apie moldavišką virtuvę.

„Moldaviška virtuvė yra labai gera. Daug prieskonių, traukia aštrumu, kvapais ir fantazija. Skirtinguose Moldovos regionuose kulinarinės tradicijos skiriasi. Rytuose populiarūs ukrainietiški barščiai, pietuose - vištienos padažai, rusų apgyvendintose teritorijose - tradiciniai virtiniai su mėsa. Prie valgių patiekiama daug tradicinių gėrimų: vaisių kompotų, sulčių ir alkoholinių gėrimų - vyno, brendžio, slyvų brendžio, vadinamo tuica. Moldovoje gaminamas vynas turi labai senas tradicijas. Sausi, saldūs ar stiprūs moldoviški vynai puikiai žinomi kaip ir jūsų alus už šalies ribų. Vynas gaminamas tiek iš europietiškų vynuogių, tiek iš moldaviškų. Vynų galima paragauti daugumoje Moldavijos vyno rūsių, kuriuose vyksta įdomios ekskursijos. Aukštaičių virtuvė yra silpnesnė, tačiau norint galima gaminti ir kitaip," - teigė Carolina.

Vardydama moldovų ir lietuvių skirtumus, Carolina pastebi uždarą šiaurietišką būdą.

„Man įdomiausia, kodėl žmonės čia tokie uždari. Moldovoje visi kaimynai, draugai, giminės susirenka kiekvieną dieną, bendrauja ir būna kartu. Mes turime draugų ir Papilyje, tačiau taip dažnai nesusieiname. Ir į gimtadienius ar vestuves čia niekas visos gatvės nekviečia. Keista, kad pas jus namų nejuosia labai aukštos tvoros, kurios yra Moldovoje, bet vis tiek čia niekas nebendrauja. Tokių tradicijų išties pasigendu," - atviravo Carolina.

Kasmet tėvynę aplankanti Carolina ir šios vasaros pabaigoje ketina vykti pas tėvus ir seserį, o rudeniop grįžti į Papilį.

 

Gintarė Raugalytė
2009-08-27

Turgus kainomis ir akcijomis panašėja į prekybos centrus

Turgaus prekeiviai aimanuoja, kad pardavimai krenta- lyginant su praėjusiais metais prekių parduodama 6-8 kartus mažiau. Tačiau iš prekyviečių trauktis neskuba - anot jų, krizės metu pyragai niekur nelaukia.

 

„Krizė" - blogas oras

Iš istorijos mokslo žinome, kad apie daugelį miestų ir miestelių informaciją turime nuo tada, kai būdavo išduodama „privilegija" - krašto valdovo raštas, leidžiantis rengti turgus. Tai ilgaamžiškiausia krašto gyvenimo tradicija. Sykiu turgus - atspindys, kuo ir kaip gyvena kraštas.

Apsilankius Biržų ir Pasvalio turgavietėse matyti, kad lankytojų, lyginant su praėjusiu pusmečiu, gerokai sumažėjo. It vaiduokliai šmėkščioja ir vis dažniau tuštėjančios prekybos vietos. Ar iš tiesų turgaus prekeiviai skaičiuoja paskutines dienas, aiškinomės kalbėdami su jais pačiais.

Biržų ir Pasvalio turgavietėse gausu užrašų su skelbiamomis akcijomis ir išpardavimais.

Pasvalietis Algis Tinteris, kiekvieną ketvirtadienį prekiaujantis Biržų turgavietėje, sužinojęs, jog norime išgirsti, kokiomis nuotaikomis gyvena turgaus prekeiviai, paprašė: „Papasakokit, kad kuo greičiau leistų mums būdeles atsivilkti".

Į pasvaliečio prašymą iškart reagavo ir greta buvę kolegos. Pasirodo, kaip ne kartą spaudoje buvo minėtas beveik metus stringantis reikalingų dokumentų tvarkymas.

„Mums didžiausia „krizė" yra blogas oras. Lietus ir sniegas sugadina mūsų prekes. Mat Biržų kaime neleidžia statyti būdelių, nes čia - senamiestis," - ironizuodami kalbėjo beveik dvidešimt metų įvairiuose šalies turguose prekiaujančių 41 metų sutuoktinių pora.

Pašnekovai patikino, jog sudėjus visus mokesčius, norint legaliai prekiauti turguje, per metus tenka pakloti apvalią sumelę - 10 tūkstančių litų. Tuo tarpu pelnas toks, kad, pasak jų, „vos pragyventi galima".

 

CD traktorininkams - prabanga

Ne vienas prekeivis prisipažino, kad rudenėjančios vasaros laikotarpis ir rugsėjo pradžia - skolų užlopymo metas. Prekių paklausos pagyvėjimą galima sieti su mokslo metų pradžia, kuomet moksleiviui sukrauti kuprinę tiesiog būtina.

„Prieš rugsėjį prekyba gerai vyksta. Tačiau visiems metams juk neuždirbsi. Pastebėjau, kad kai kurios prekės tapo prabanga. Pavyzdžiui, traktorininkai kompaktinių diskų į kombainus jau nebededa. Nebeperka magnetolų su kompaktinių diskų grotuvais," - linksmai apie rimtus prekybos pokyčius kalbėjo A. Tinteris, kuprinėmis bei magnetolomis turguose prekiaujantis 19 metų.

 

Rusiškas biznis

Panevėžietė Danguolė Subačienė Biržų ir Pasvalio turgavietėse pirkėjams siūlo paaugliams skirtus drabužius ir moterišką apatinį  trikotažą. Gurkšnodama kavą moteris prisipažino, kad situacija tampa nebevaldoma.

„Juodai žmonės neturi pinigų. Vis pasižymiu sau buhalterijoje, kada ir ką parduodu. Pavyzdžiui, pernai tuo pačiu laikotarpiu ketvirtadieniais parduodavau prekių už 400 Lt, o šeštadieniais - už 800 Lt. Šiais metais - ketvirtadieniais už 60 Lt, šeštadieniais už 100 Lt," - stulbinančiais pokyčių masteliais pribloškė D. Subačienė.

Moteris dėstė, jog pastaraisiais mėnesiais buvo nemažai dienų, kada laukdavo bent vieno pirkėjo, kad kitą dieną galėtų vėl atvykti automobiliu, įsipylusi į baką benzino.

„Dar prisimenu, kai neseniai pelnas siekdavo 100 Lt, o dabar jei lieka 20 Lt, tai ir džiaugiesi. Išeina grynai rusiškas biznis - už kiek nuperki, už tiek ir parduodi. Žmonės dabar labai derasi. Įsivaizduokite, jei nuperku kelnaites už 4 Lt, litą užsidedu, tai ką begali nuleisti? O darbas koks... Turiu susikrauti ir išpakuoti palapinę, prekes sukabinti. Nebegaliu nė pagalbininko turėti," - kalbėjo prieš dvylika metų turgaus prekeive tapusi D. Subačienė.

Anot prekybininkės, sunkmetis padiktavo ir naujas prekių pirkimo vietas. Pasak jos, niekas iš rajonų turguose prekiaujančių prekių nebevažiuoja į kaimyninę Lenkiją. Prekės yra perperkamos Gariūnuose arba Šiauliuose.

Paklausta, ar negalvoja mesti tokio verslo, moteris susimąstė. Pasak jos, jei situacija negerės, ieškosis kito darbo.

„Gal ir anksčiau bučiau visas prekybas metusi, tačiau nėra taip paprasta. Žinau, kad mano draugėms konditerėms nuo sausio mėnesio algos neišmoka. Tik po šimtą litų „pamėto". Vyras dirba elektriku vienoje įmonėje, kuri jam už 3 mėnesius yra skolinga 7000 Lt," - apie užburtą darbdavių įsiskolinimo ratą kalbėjo D. Subačienė.

 

„Tą ekologiškumą labai sunku išlaikyti"

Biržietis Jonas Valiulis, nors ir nenaujokas turguose, sako, kad diržus tenka veržtis ir jam. Kadaise ekologiškame ūkyje išaugintomis daržovėmis prekiavęs vyriškis šiandien sako, kad prekyba vyksta ir be ekologiškų produktų.

„Žinot, tą „ekologiškumą" labai sunku išlaikyti. Reikia daržoves purkšti ir nuo ligų, ir nuo parazitų. Prekyba rudeniop sumažėja, nes žmonės, turintys savo sodus ir imantys derlių, nebeperka," - sakė J. Valiulis, pripažinęs, jog jo prekių kainos yra panašios kaip ir parduotuvėje.

Vyriškis neslėpė, jog nors ekologiškas ūkis ir netapo jo produktus charakterizuojančia etikete, tačiau pirkėjai tenkinasi visada šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

 

Biržų ir Pasvalio turgus kopijuoja akropolius?

Rajono turgavietės pastaruoju metu vis panašėja į didžiuosius šalies prekybos centrus. Tiesa, tik „pasiskolintomis" idėjomis. Ant kartono gabalų juodais flomasteriais sukurpti užrašai „Akcija" ar „Išpardavimas" turėtų patraukti potencialių pirkėjų dėmesį.

Prekeiviai, paklausti, kodėl rengia išpardavimus, diplomatiškai atsako, kad nieko nekopijuoja, nes pirmiausia galvoja apie kiekvieną pirkėją.

„Kokie ten akropoliai, mums jie nėra konkurentai. Darom nuolaidas ir išpardavimus, nes abiem šalims geriau, kad prekė neužsistovėtų. Svarbu suprasti, kad pirkėjų pajamos skiriasi, todėl taikomės prie to ir mes," - kalbėjo Biržų ir Pasvalio prekybininkai, minėtais skelbimais vis drąsiau puošiantys savo palapines.

 

Gintarė Raugalytė
2009-08-25

Algimanto Bukio kaimo turizmo sodyba - pokštas ar tikrovė?

Gintarė Raugalytė
2009-08-08

 

Ne vienerius metus spaudoje ir internete platinama reklama apie Algimanto Bukio kaimo turizmo sodybą, esančią Drąseikių kaime, Biržų rajone. Informaciją, kad ši sodyba priima svečius ir yra nuomojama, potencialiems lankytojams platina ne bet kas, o valstybinės įstaigos.

Tuo tarpu sodybos savininku prisistatęs vyriškis iš pradžių prisipažino vykdantis tokią veiklą, o vėliau persigalvojęs dievagojosi, kad įsivėlė klaida. Situacija pakvipo detektyvu. Pabandžius išsiaiškinti, ar žmonės gali poilsiauti A. Bukio kaimo turizmo sodyboje, ar reklama tiesiog klaidina norinčius išsinuomoti vietą poilsiui, su sodyba susiję reikalai pasirodė kone mistiniai.

 

Biržų regioninio parko ir TIC'o duomenys nesutampa

Biržų turizmo ir informacijos centro (TIC) direktorė Giedrė Visockienė teigia, kad oficialiai veikiančios A. Bukio kaimo turizmo sodybos nėra.

„Šį birželį Biržų rajono savivaldybės administracija išdavė kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimus žmonėms, įvykdžiusiems nustatytus reikalavimus. Tarp jų A. Bukio nėra. Vienintelė rajone veikianti kaimo turizmo paslauga kaimo turizmo sodyboje yra Alės Podėnienės. Ar kada nors A. Bukiui buvo išduotas verslo liudijimas, aš negaliu pasakyti", - kalbėjo TIC`o direktorė.

Drąseikių kaime esanti sodyba kviečia turistus ir poilsiautojus ar jų ginasi?

Ar A. Bukio vardu internete reklamuojama ir nuomos paslaugas teikianti sodyba yra įregistruota pagal reikalavimus, teiravomės Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus specialistės Aldonos Jurkštaitės.

„Verslo liudijimas Algimantui Bukiui nėra išduotas", - atsakė specialistė.

Pagal juridinių asmenų registro duomenis, 1994 m. buvo įkurta A. Bukio IĮ įmonė „LAKRA", teikianti kaimo turizmo paslaugas, tačiau 2003 vasario 10 d. įmonė išregistruota.

Dar viena mįslė buvo užminta prieš ketverius metus. TIC'o užsakymu buvo parengtas ir išplatintas leidinys „Biržai", kuriame įrašytos A. Podėnienės ir A. Bukio kaimo turizmo sodybos. Tame pačiame leidinyje pastebėtas pakankamai pikantiškas netikslumas: prie A. Podėnienės kaimo turizmo sodybos skelbtos informacijos įrašytas A. Bukio kontaktinis telefono numeris. Kitame leidinio „Biržai" puslapyje ta pati informacija dar kartą išversta ir į anglų kalbą.

Ar tai įvelta žiopliška klaida, ar tokie konkurencinės kovos metodai?

Prieš kelerius metus TIC-ui vadovavęs Egidijus Grabauskas čia jau nebedirba. Todėl, žinoma, paranku kaltę suversti asmeniui, kuris ne tik nebedirba minėtoje Biržų įstaigoje, bet ir negyvena Lietuvoje.

Jei dabartinė TIC vadovė neigia esant A. Bukio kaimo turizmo sodybą, kita valstybės finansuojama įstaiga pateikia kitokią informaciją.

Biržų regioninio parko internetiniame puslapyje 2009 m. kovo 6 d. buvo patalpintas straipsnis „Kviečiame aplankyti Karvės olą". Straipsnio pabaigoje buvo pateikta informacija apie apgyvendinimą. Šeštoje pozicijoje buvo nurodyta A. Bukio kaimo turizmo sodyba Drąseikių kaime.

Paskambinome parko direkcijai, norėdami sužinoti, kodėl jie skelbia informaciją apie nesančią sodybą klaidindami žmones. Uždavėme paprastą klausimą: iš kur direkcija turi duomenų apie A. Bukio kaimo turizmo sodybą?

Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, išgirdęs klausimą, labai nustebo.

„Tokia sodyba tikrai yra. Aš žinau. Taigi Bukys reklamuojasi. Jis faktiškai tuo užsiima", - sakė direktorius, pridūręs, jog duomenis į internetą talpino ne jis. Ir suskubo pakviesti neseniai parko direkcijoje pradėjusią dirbti vyresniąją specialistę Rasą Ožiūnaitę. Kol pašnekovė priėjo prie telefono, direktorius mus bandė įtikinti, kad klystame. Pasak jo, A. Bukio sodyba yra, nors gal ir „ne paties aukščiausio lygio".

Pokalbį tęsėme su specialiste Rasa Ožiūnaite, kuri liko ne mažiau suglumusi. „Aš neseniai pradėjau dirbti, todėl ne pati rinkau duomenis", - atviravo specialistė.

Kalbant su žurnalistais pašnekovei kažkas patarinėjo iš šalies. Buvo girdėti, kaip greta buvusi bendradarbė patarė sakyti, kad duomenis „tiesiog gavome". Vėliau pridėjo, jog paprastai yra skambinama sodybos savininkui ir jo paties atsiklausiama, ar jis galįs suteikti tokias paslaugas ir ar leidžia skelbti jo duomenis.

„Kiek žinau, ir pagal viską išeitų, kad A. Bukys sutiko", - kalbėjo R. Ožiūnaitė.

Po šio pokalbio internetiniame puslapyje ką tik skelbta informacija apie apgyvendinimo vietoves Biržų rajone buvo pakeista. Nuoroda į A. Bukio kaimo turizmo sodybą staiga dingo.

 

Ar visiems reikalavimai yra „drakoniški"?

Kaip duomenys keliauja internetu, leidiniuose bei dokumentuose, aiškinomės toliau. TIC'o duomenimis, nėra jokių abejonių, jog Biržų rajone šiuo metu veikia tik viena legali A. Podėnienės kaimo turizmo sodyba. Įsteigti kaimo turizmo sodybą, pasirodo, nėra paprasta.

Pokštauti mėgstantis pedagogas A. Bukys užminė mįslę turistams ir miesto svečiams - turi jis kaimo turizmo sodybą ar ne.

„Reikalavimų yra daugybė, kuriuos privalu įvykdyti. Pirmiausia reikia gauti leidimą iš savivaldybės, verslo liudijimą, pažymą iš Visuomenės sveikatos centro, kad patalpos atitinka higienos normas. Taip pat reikalingas Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas Maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas, Registrų centro pažymėjimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į statinius bei žemės sklypą dokumentus. Suteikiamos paslaugos dar papildomai yra apmokestinamos. Kasmet bent po kartą atvažiuoja tarnybos ir tikrina vandens kokybę. Pačiam savininkui reikia turėti tvarkingą medicininę knygelę, tikrintis sveikatą. Reikalavimų daug ir už viską reikia mokėti", - kaimo turizmo verslo taisykles dėstė A. Podėnienė.

Darytina prielaida, jog „drakoniški" reikalavimai paliečia tik tuos, kurie, pasak moters, laikosi įstatymais numatytos tvarkos.

 

Liepos 22 ir 30 dienos pokalbiai, arba tiesa „anapus"

Sukaupę pakankami duomenų, nutarėme surinkti ne viename interneto puslapyje prie A. Bukio kaimo turizmo sodybos skelbiamą telefono numerį.

Pirmasis telefoninis pokalbis įvyko liepos 22 dieną. Atsiliepęs vyriškis patvirtino, jog pas jį galima išsinuomoti sodybą savaitgaliui už 500 litų. Tokią kainą nurodė, kai prisistatėme kaip galimi klientai. Kai pasakėme, jog sodyba domisi žurnalistai, pokalbis netrukus buvo baigtas.

Liepos 30 dieną surinkę išreklamuotą numerį vėl susisiekėme su tuo pačiu vyriškiu. Šį sykį jis neigė sakęs, jog pas jį galima išsinuomoti sodybą. Ir pridūrė, jog taip pokštaudamas kalbėjęs tik „Šiaurės rytams".

 

Kas tai - pokštas ar bandymas išsisukti?

Beje, balsas telefono ragelyje vėliau paaiškino, jog ši paini istorija prasidėjusi nuo E. Grabausko laikų. Pasak lakoniškai kalbėjusio vyriškio, buvęs TIC'o direktorius, nesulaukęs, kol iš tiesų bus įkurta kaimo turizmo sodyba, paskubėjo ir pradėjo viešai skelbti klaidingus duomenis. Telefonu kalbėjęs vyriškis patikino, jog jokių kaimo turizmo paslaugų už pinigus jis neteikiąs. Pridėjo, jog reklama ir duomenys apie sodybą skelbiami per klaidą.

 

Signalas valstybinėms įstaigoms

Turistams ir kitiems Biržų rajono svečiams, prarijus viešai metamą jauką, galima lengvai tapti reklamos aukomis. Oficialiai A. Bukio kaimo turizmo sodyba neegzistuoja.

Ne vienerius metus internete ir leidiniuose sklandantys duomenys apie „mistinę" kaimo turizmo sodybą Biržuose kažkodėl nesukelia įtarimų ir kontroliuojančioms įstaigoms. Pareigūnams neturėtų kilti didesnių sunkumų tikrinti. Juolab kad kaimo turizmo paslaugas Biržų rajone legaliai teikia tik A. Podėnienės sodyba.

Jei net Biržų regioninis parkas kviečia turistus nakvoti sodyboje, kurios „nėra", ar tokiu būdu neskatinamas nelegalus verslas?

Antra vertus, sunku patikėti, kad nelegalia veikla užsiimtų gerai žinomas rajone mokytojas, buvęs Sąjūdžio aktyvistas.

O gal kaimo sodyba - viso labo A. Bukio pokštas, kuriuo tikrinamas kontroliuojančių institucijų budrumas? Jeigu taip yra, tenka pastebėti, kad jis užtruko pakankamai ilgai.