Archyvas

Nusikaltimai ir nelaimės

Dėl trukdymo atlikti apeigas - ikiteisminis tyrimas

Evangelikų reformatų bendruomenės konfliktas dėl pastatų tęsiasi.

 

Biržų rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo atlikti religines apeigas ar religines iškilmes.

Toks sprendimas priimtas po to, kai buvo gautas evangelikų reformatų bažnyčios vicesuperintendento, kunigo Rimo Mikalausko pareiškimas.

Jis pranešė, kad birželio 24 - 26 dienomis Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje turėjo vykti eilinis evangelikų reformatų bažnyčios Sinodas. Jis prasidėjo pamaldomis. Pertraukos metu į bažnyčią, esančią Reformatų g. 2, atvyko UAB „Norgauda" darbuotojai. Jie siekė užplombuoti bažnyčios patalpas.

Pasak bažnyčiai atstovaujančių teisininkų, saugos tarnybos turi teisę vykdyti objektų techninę apsaugą, renginių, asmenų fizinę apsaugą, tačiau jokiame teisės akte saugos tarnyboms nėra suteikta teisė užantspauduoti ar užplombuoti patalpas.

Todėl policijos paprašyta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Norgauda" darbuotojų veiksmų.

Prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios dieną naktį budi parapijiečiai, kuriems padeda tikėjimo broliai ir seserys iš kitų rajonų bei miestų.

Policija taip pat gavo beveik dviejų šimtų parapijiečių pareiškimų, kuriuose skundžiamasi, jog jiems buvo suvaržyta Konstitucijos garantuojama teisė netrukdant dalyvauti religinėse iškilmėse.

Vakar Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Biržų evangelikų reformatų parapijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarė prašymą tenkinti.

Ši nutartis vykdytina skubiai. Ji per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui.

Biržų apylinkės teismas prašymą tenkino, nes Biržų evangelikų reformatų parapija nurodo, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos atstovai savo veiksmais siekia neleisti rinktis Biržų evangelikų reformatų parapijos žmonėms bažnyčioje (maldos namuose).

Nurodoma, jog šių metų birželio 24 dieną įvyko incidentas, kurio metu buvo bandoma užplombuoti ginčo statinius ir neįleisti į juos parapijiečių. Po šio konflikto tiek dieną, tiek naktį parapijos žmonės budi maldos namuose bei prie klebonijos, tokiu būdu siekdami išsaugoti parapijai ilgus metus priklausiusį turtą, kuris 2007 metais Registrų centre buvo įregistruotas kaip Evangelikų reformatų (kitos konfliktuojančios pusės) nuosavybė.

Pastatuose, dėl kurių kilo konfliktas, atliekamos religinės apeigos, laikomos pamaldos, šarvojami parapijiečiai, tuokiami jaunavedžiai, krikštijami vaikai, vyksta choro repeticijos, sakralinės muzikos koncertai, jaunimo bei vyresniųjų sueigos, klebonijoje gyvena kunigo šeima su mažamečiais vaikais.

Prašymas išnagrinėtas nepranešus suinteresuotam asmeniui - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai, kadangi, anot teismo, „yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą".

Biržų evangelikų reformatų parapija per dvi savaites turi pateikti ieškinį dėl jos pažeistų teisių gynimo.

Nuo praėjusio penktadienio Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje budi ir meldžiasi parapijiečiai ne tik iš šios bendruomenės. Jų palaikyti maldomis ir aukomis atvyko tikintieji iš Papilio, Nemunėlio Radviliškio, Kauno, Vilniaus parapijų.

Žmonės sakė nepaliksiantys bažnyčios ir budėsiantys čia tol, kol reikės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-30

Įžeidimai internete - darbo metu iš savivaldybės kompiuterio

Dažnai besiskundžiantys, kad turi daug darbų ir nespėja laiku jų atlikti, Biržų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai atranda laiko asmenų įžeidinėjimams viešojoje erdvėje.

Policija atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad įžeidžiantys komentarai interneto erdvėje buvo paskleisti iš Biržų rajono savivaldybei priklausančios interneto prieigos.

Tuo metu savivaldybės darbuotojai jau buvo gavę diplomus, jog išlaikė kompiuterinio raštingumo mokymus dėl naudojimosi interneto programa „Avilys".

Tyrimas buvo pradėtas po to, kai į policiją kreipėsi biržietis teisininkas Vaidotas Ivanauskas. Jis paprašė ištirti nusikaltimą dėl viešo įžeidimo informacinėse erdvėse ir nustatyti prieigą, iš kurios buvo siųstas įžeidžiantis komentaras.

Tokį prašymą V. Ivanauskas policijai pateikė todėl, kad nustačius jį įžeidusį asmenį galėtų į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

Paaiškėjo, kad V. Ivanauskui įžeidžiantis komentaras iš savivaldybės interneto prieigos buvo išsiųstas gegužės 19 dieną, 15.23 val. Tai buvo ketvirtadienis, eilinė darbo diena. Tokiu metu savivaldybės darbuotojams pietų metas jau pasibaigęs, yra pats darbo įkarštis.

V. Ivanauskas tvirtino pareikalausiąs rajono savivaldybės vadovų, kad būtų nustatyta, iš kurio darbuotojo kompiuterio buvo išsiųstas šis įžeidžiantis komentaras.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja vakar sakė tik iš korespondentės išgirdęs, jog nustatyta, kad įžeidžiantys komentarai viešojoje erdvėje paskleisti iš savivaldybės interneto prieigos.

„Pradėsime tarnybinį patikrinimą. Jei bus nustatytas toks faktas, išsiaiškinsime, koks darbuotojas tai padarė, ir spręsime klausimą, ar jis iš viso tinkamas dirbti valstybės tarnyboje. Arba spręsime klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo", - sakė V. Džėja.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-30

Tarp kaltinamųjų prekyba žmonėmis - du biržiečiai

Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu dviem biržiečiams birželio 17 dieną paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams.

Teisėsaugai gerai žinomi biržiečiai D. S. ir J. V. kaltinami prekyba žmonėmis.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, kad šiuo metu pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Suimti keturi asmenys. Abiejose bylose po vieną įtariamąjį yra iš Biržų.

Tyrimai pradėti gavus dviejų iš Panevėžio apskrities kilusių merginų pareiškimus.

N. Grunskienė atsisakė komentuoti, ar tikrai vienoje šių bylų įtariamųjų figūruoja ir garsaus šalyje politiko giminaičio pavardė.

Prokurorė laikraščiui atsisakė detalizuoti ir įvykių aplinkybes iki tol, kol byla pasieks teismą.

„Supraskite tas nukentėjusias merginas", - kalbėjo bylą tirianti N. Grunskienė.

Kada byla pasieks teismą, pašnekovė nesiryžo prognozuoti.

Šiais metais Panevėžio apygardos teismas jau priėmė nuosprendį vienoje prekybos žmonėmis byloje.

Merginas darbui prostitutėmis pirkusiam ir gabenusiam į užsienį prekeiviui žmonėmis paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Jungtinėje Karalystėje gyvenęs albanas, veikęs kartu su bendrininkais - mūsų šalies gyventojais, pirko ir gabeno į užsienį merginas. Nuteistas albanas - vienas iš septyniolikos asmenų, kurie buvo kaltinami pasipelnymo tikslais kartu su bendrininkais verbavę, pirkę ir pardavinėję merginas bei gabenę į užsienį.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-30

Biržietį nuteisė dėl vaikų tvirkinimo

Nuteistas tvirkinamuosius veiksmus prieš vaikus galimai atlikęs vyras, bet ramybės nukentėjusių mergaičių šeimose dar nematyti.

 

Nori ne pinigų, o teisybės

Biržų rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo 34 metų nevedęs, nedirbantis, anksčiau keturis kartus teistas D. M. pripažintas kaltu dėl penkių mažamečių mergaičių tvirkinimo.

Teismas biržietį nubaudė laisvės atėmimu 3 metams. Paskirtą bausmę subendrinus su ankstesniu Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, (jis buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui), nustatyta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Nors nukentėjusių mergaičių motinos civilinio ieškinio buvo atsisakiusios, teismas iš kaltinamojo priteisė ir neturtinės žalos atlyginimą - vienoms nukentėjusiosioms priteista po 4000 litų, kitoms - po 2000.

„Mums nereikia to pedofilo purvinų pinigų. Mums reikia teisybės. Esame dėkingi „Šiaurės rytams", kad jie laiku paviešino apie vangiai atliekamą tyrimą. Tuomet reikalai pajudėjo", - po nuosprendžio paskelbimo teigė vienos iš nukentėjusių mergaičių motina.

 

Skundėsi nesulaukiančios pagalbos

„Šiaurės rytai" praėjusių metų rudenį rašė apie tai, kad mažametes persekiojo tamsios spalvos automobilis ir jame sėdintis vyras, kuris joms demonstravo lyties organą.

Viena iš šį tyrimą atlikusių pareigūnių motinoms neva užsiminė, kad įrodyti, jog būtent tas asmuo atlieka tvirkinamuosius veiksmus, gali būti sunku, nes jis kažkuo susijęs su teisėsaugos sistema.

Vėliau D. M. buvo sulaikytas.

Nukentėjusių mergaičių motinos tuomet skundėsi nesulaukiančios pagalbos iš ją turinčių teikti institucijų, baiminosi, kaip be specialios patalpos vaikai turės atpažinti įtariamąjį, ar jie nebus vėl traumuojami.

Dabar įtariamas mergaites tvirkinęs asmuo suimtas, mergaičių atpažintas ir nuteistas, bet ramybės nukentėjusiųjų namuose nėra. Vienos mažametės artimieji į teismą išvis neatvyko. Kalbama, kad buvo išgąsdinti. Kitos motinos net teismo salėje sulaukė kaltinamojo grasinimų, kad sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos jas visas po vieną „išgliaudys".

Redakcijos žiniomis, kaltinamojo advokatas nuosprendį žada apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

 

Atliko tvirkinamuosius veiksmus

Teismas nustatė, kad praeitų metų rugsėjo ir spalio mėnesiais Biržuose penkias 11 - 12 metų mergaites, ryte einančias į mokyklą ar grįžtančias į namus J. Nastopkos, Sąjungos, Taikos, Geležinkelio ir Kęstučio gatvių mikrorajone, persekiojo automobiliu važinėjęs D. M. Jis, pristabdęs mašiną, demonstruodavo lyties organą.

Buvo atvejų, kai vyras, išsigandusioms mergaitėms pabėgus, jas pasivydavo ir automobilyje vėl atlikdavo tvirkinamuosius veiksmus.

Pasak vienos nukentėjusios mergaitės, tas vyras dažnai lėtai ratais važinėdavo aplinkinėmis gatvėmis ir ieškodavo aukų.

Apie tai, ką nuolat išgyvena, mergaitės pasakė savo mokytojai, ši pranešė mokyklos socialinei darbuotojai. Buvo kreiptasi į policiją.

Policininkai, pasikalbėję su mergaitėmis, patarė užsirašyti šio automobilio numerius. Jos taip ir padariusios.

Policijos pareigūnai kelias dienas stebėjo mokyklos prieigas ir vyriškį sulaikė.

 

Įžvelgė prokuratūros valytojos kerštą

Vienos nukentėjusios vienuolikmetės motina teisme teigė, kad praėjusių metų spalio 10 dieną vaikai ėjo į sekmininkų bažnyčios dienos centrą.

Apie 16 valandą dukra su drauge įbėgo į namus labai išsigandusios. Mergaitės pasakojo, kad vairuotojas du kartus joms rodė „savo negražumus".

Šių metų kovo mėnesį pas moterį į namus atėjo kaltinamojo motina. Viešnia minėjo, jog šis teismo procesas - tai vienos moters, susijusios su teisėsauga, kerštas jos sūnui.

Ši kaltinamojo motinos įvardinta „kerštautoja" - Biržų rajono prokuratūroje valytoja dirbanti moteris. Ji teisme pripažino, kad su kaltinamuoju praėjusių metų liepą ją supažindinusi draugė, kurį laiką jie draugavo, vėliau išsiskyrė. Moteris teigė, jog su kaltinamojo veiksmais nesusijusi, nukentėjusiųjų nepažįsta.

Dėl kaltinamojo motinos vizito nukentėjusios mergaitės mama kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo poveikio liudytojai, tačiau vėliau nutrauktas.

 

Kaltės nepripažino

D. M. teisme kaltės nepripažino. Jis tvirtino, kad praeitų metų rudenį iki spalio pradžios buvęs užsienyje, kad mašina naudojosi ne jis, o jo draugė.

Tačiau teismo šie ir kiti argumentai neįtikino.

„Prieš teismo posėdžius mūsų laukdavo kaltinamo tvirkintojo motina ir mus visaip koneveikdavo. Aiškindavo, kad mes susimokėme, kad iš jos vaiko norime pinigų", - kalbėjo vienos nukentėjusios mergaitės motina.

Ji, kaip ir kitos nukentėjusiųjų motinos, iki šiol neturi ramybės. Mergaitėms, patyrusioms traumas, reikalinga specialistų pagalba. Jos bijo eiti į miestą ir krūpčioja išvydusios bet kokį greitį pristabdantį automobilį, sapnuoja košmarus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-23

Tvenkinys pasiglemžė vaiko gyvybę

Praėjusią savaitę Biržų rajoną apskriejo žinia apie kaimo tvenkinyje nuskendusį dešimtmetį berniuką.

 

Praėjusį penktadienį didžiulė nelaimė įvyko Vabalninko seniūnijoje esančiame Daunorių kaime. Prie vandens bokšto esančiame tvenkinyje žuvo berniukas, kuriam šių metų vasarį sukako dešimt metų.

Policijos įvykių suvestinėje žinia apie nuskendusį mažametį užfiksuota 22 valandą.

Vaikas su mama buvo atvykęs į Daunorių kaime, Juliaus Pikūno sodyboje, organizuotą stovyklą, veikusią praėjusią savaitę nuo antradienio iki penktadienio. Berniuko mama buvo viena iš stovykloje dirbusių savanorių.

Nelaimė įvyko jau pasibaigus stovyklos laikui. Kaip „Šiaurės rytams" sakė vabalninkietės stovyklautojos tėvelis, Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Vydas Vareika, stovyklos uždarymas penktadienį vyko 15 valandą, o 16 valandą visi stovyklautojai jau buvo išsiskirstę.

Prie vaiko gyvybę pasiėmusio tvenkinio pirmadienį bolavo pamerktos ramunės ir plazdėjo žvakės ugnis. Tvarkingoje pakrantėje matėsi gražūs akmeniniai laipteliai, suoleliai, persirengimui įrengtos vietos. „Kodėl nemokantis plaukti vaikas staiga nusprendė vienas išsimaudyti, sužinosime tik ten, amžinybėje", - pirmadienį sakė sodybos, prie kurios įvyko nelaimė, savininkas Julius Pikūnas.

Šeštadienį iš korespondentės sužinojęs apie tragediją V. Vareika sakė esantis priblokštas. Pasak jo, tuo metu, kai vyko stovykla, besimaudantys vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų. Tvenkinyje specialiomis virvėmis ir ženklais buvę pažymėta, kur vaikai gali plaukti, ir vietos, iki kurių gali bristi nemokantys plaukti.

Sodybos, kurioje nepilnamečiai stovyklavo, šeimininkas - Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastorius.

Jis sakė, kad iš Biržų kilusi ir šiuo metu Vilkaviškio rajone gyvenanti moteris penktadienį su sūnumi dar pasiliko paviešėti sodyboje. Pastorius J. Pikūnas sakė iš vaiko artimųjų girdėjęs, kad berniukas plaukti nemokėjo be specialių maudymuisi skirtų priemonių.

Mama ir sodyboje buvę žmonės, pasak J. Pikūno, vaiko pasigedo apie 21 valandą.

Jie visur berniuko ieškoję ir apie 21.30 val. radę tvenkinyje. Netoli kranto, po vandeniu panirusį dešimtmečio kūną pamatė ir ištraukė pats pastorius.

„Aš jo ieškojau giliau, o radau palyginti negilioje vietoje, kur vanduo siekė man iki juosmens", - pirmadienį pasakojo J. Pikūnas, padėjęs berniuko artimiesiems tvarkyti su vaiko netektimi susijusius reikalus.

Tikslią vaiko mirties priežastį nustatys teismo medicinos ekspertizė.

„Taip jau išėjo, kad skaudžios nelaimės ir stovyklos uždarymo diena sutapo, todėl daug kas vaiko žūtį sieja su stovykla. Tačiau penktadienį stovykla baigėsi, o berniukas sodyboje buvo pasilikęs su mama. Dabar tegalime tik viena - maldomis prašyti vaiko mamai stiprybės", - sakė viešosios įstaigos - Šeimos ugdymo ir laisvalaikio centro „Aš jis" - vadovė Jurgita Kregždaitė. Ji buvo viena iš stovyklos organizatorių, tačiau vakare, kai įvyko nelaimė, iš sodybos jau buvo išvykusi.

Pasak J. Kregždaitės, stovyklėlė „Kviečiu pas save draugą" buvo skirta draugams ir draugų vaikams. Keturias dienas Daunorių kaimo sodyboje ilsėjosi trys dešimtys vaikų, juos prižiūrėjo vadovai - septyni suaugę žmonės ir keli vyresnio amžiaus paaugliai.

Vabalninke veikiantį Šeimos ugdymo ir laisvalaikio centrą, kurį lanko ir socialinės rizikos šeimų vaikai, remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Biržų rajono savivaldybė ir Septintosios dienos adventistų bažnyčia, kurios pastorius yra Daunoriuose gyvenantis J. Pikūnas. Stovykla jo sodyboje organizuojama jau antrus metus.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį stovyklautojus aplankė Biržų rajono savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto pirmininkas Stasys Valiukas ir savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyresnysis specialistas Remigijus Šaknys.

„Viskas ten buvo tvarkinga, vaikai linksmi", - įspūdžius iš stovyklos pasakojo R. Šaknys. Kraupi žinia apie penktadienio vakare įvykusią nelaimę jam buvo netikėta.

Nors žuvęs vaikas su mama gyveno Vilkaviškio rajone, Kybartuose, amžinojo poilsio atguls Biržuose, kur gyvena jo seneliai.

Šiais metais Biržų rajono tvenkiniai jau pasiglemžė dvi aukas. Gegužės pradžioje neaiškiomis aplinkybėmis Sodeliškio kaimo tvenkinyje nuskendo biržietis menininkas Haroldas Kėvišas.

 

Alfreda Gudienė

2011-06-21

Gynė vartotojų teises - tapo nuteistaisiais

Viešosios tvarkos pažeidimu apkaltinti biržiečiai, atsisakę iš degalinės išvažiuoti žymėto kuro pripildytais automobilių bakais.

 

Biržų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas biržiečius Donatą S., Kęstutį K. bei Valdą Ž. pripažino kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Pirmiesiems dviem asmenims skirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams. Valdui Ž. - 1 metams ir 7 mėnesiams.

Jiems teismas nurodė šį laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 valandos bei be teismo įgaliotos institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Teismas pripažino EMSI degalinės teisę į civilinį ieškinį, tačiau jis bus nagrinėjamas civiline tvarka, jei bus pateiktas ieškinys.

Prie degalinės įvykęs incidentas - signalas, kad gindamas savo teises gali būti apkaltintas viešosios tvarkos pažeidimu.

Teismas biržiečius nuteisė pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta bausmė už tai, kad viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Pagal šį straipsnį numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Šis teismo nuosprendis nėra galutinis. Redakcijos žiniomis, nuteistieji jį, kaip nepagrįstą ir šališką, rengiasi apskųsti.

Apie šiuos „įžūlius ir vandališkus" veiksmus jau rašė „Šiaurės rytai".

Praeitų metų gegužės 17 - osios vakare vienas biržietis degalinėje „EMSI" į savo automobilį iš įprasto čiaupo pylė dyzeliną. Tačiau prisipylęs beveik pilną baką pastebėjo, kad kuro spalva žalia. Šis dyzelinas buvo panašus į žymėtą - tokį, kokį naudoja ūkininkai. Jo apskaita bei naudojimas griežtai reglamentuojami.

Vyras atsisakė mokėti už tokį kurą, kurio nepirko, degalinės operatorės paprašė iškviesti vadovą ir kurą iš bako išsiurbti. Tačiau tai daryti buvo atsisakyta.

Žinodamas, kokia gresia atsakomybė už žymėto kuro naudojimą, vyras mašiną degalinėje paliko.

Kitą dieną degalinėje, nors iš paprasto čiaupo bėgo žymėtas dyzelinas, juo prekiauta ir toliau.

Čia susirinko „žalio" dyzelino įsipylusio biržiečio bičiuliai. Jie įspėdavo kitus, norinčius įsipilti kuro vairuotojus, ir laukė atvykstančio iš Vilniaus degalinės atstovo, žadėjusio šį klausimą išspręsti.

Vėliau, „žalio" kuro įsipylęs į baką, mokėti už jį atsisakė dar vienas biržietis.

Popiet sulaukus iš Vilniaus atvažiavusio degalinės vadybininko ir jo advokato, prasidėjo derybos. Buvo tarsi susitarta, kad vaikinai už kurą nemokės, jie pateikė pretenziją.

Tačiau vakare EMSI degalinės atstovas policijai parašė pareiškimą. Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo, vėliau - dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Jau pradėjus tyrimą, žymėtu kuru savo automobilių bakus pripildę biržiečiai buvo įsitikinę, kad jis nebus objektyvus. Mat šioje degalinėje kuras pilamas į Biržų policijos komisariato automobilius.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-21

Nuteistas penkiolikmetę tvirkinęs ir žaginęs patėvis

Nepilnametę išžaginęs 55 metų Biržų rajono gyventojas kalės devynerius metus.

 

Biržų rajono apylinkės teismas uždarame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 55 metų rajono gyventojas pripažintas kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie nepilnametės savo podukros. Be to, jis kaltinamas ją išžaginęs tris kartus.

Teismas vyrui skyrė 9 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vyras suimtas teismo salėje iškart po pirmosios instancijos teismo paskelbto nuosprendžio.

Nuosprendis negalutinis, jis gali būti skundžiamas.

Pasak Biržų rajono apylinkės teismo atstovo ryšiams su visuomene Vaidoto Norvido, įtėvis savo kaltės nepripažino. Buvo akivaizdu, kad jo kaltę neigė ir žmona, nukentėjusios mergaitės mama.

Penkiolikmetė teisme nedalyvavo, nes turi psichologinių problemų. Ją tyrimo metu du kartus apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi mergaitės liudijimais, liudytojų ir ekspertų parodymais.

Nustatyta, kad 55 metų patėvis prie nepilnametės seksualiai priekabiavo nuo 2009 metų spalio iki 2010 metų kovo mėnesio - ją nuogą liesdavo ir glostydavo. 2010 metų pavasarį nepilnametė patėvio buvo išžaginta. Teismas nustatė tris išžaginimo epizodus.

Nusikaltimai vykdavo namuose. Kur tuo metu būdavo šeimos nariai, teismo metu nekonstatuota.

Anksčiau pajūryje gyvenęs vyras sovietmečiu penkis kartus buvo teistas už įvairias vagystes. Paskutinį kartą buvo pripažintas ypač pavojingu recidyvistu. Tačiau dabar jo teistumas buvo išnykęs.

Jo žmona turi negalią. Šeimos nariai pasižymi kaip menus kuriantys žmonės.

 

Tokios bylos seniai nebuvo

„Šiaurės rytai" jau rašė apie šį kraupiais seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius iki šiol itin neskambėjusiame rajone įvykdytą prievartos aktą.

Šeima, kurioje augo ši mergaitė, iš pajūrio į atokų kaimą netoli Latvijos sienos atsikėlė prieš keletą metų. Nepilnametė pradėjo lankyti arčiausiai gyvenamosios vietos esančią mokyklą.

Tačiau prabėgus kuriam laikui mergaitė iš namų pabėgo. Kodėl - priežasties nepasakė.

Mokyklos socialinė darbuotoja pajuto, kad namuose vyksta kažkas negero, tačiau apsilankius mokinės motina neigė esant problemų.

Maža to - valdingas patėvis tuo metu keturiolikmetei mergaitei uždraudė bendrauti su socialine darbuotoja.

Tačiau vieną penktadienio vakarą mergaitė atsisakė grįžti į namus. Socialinei darbuotojai ji prisipažino, jog buvo išžaginta patėvio.

Buvo imtasi priemonių vaiką apsaugoti nuo galimos tolesnės prievartos. Ji apgyvendinta globos namuose. Čia ne kartą bandė žudytis.

Situaciją apsunkino tai, kad jos motina neigė bet kokius įtarimus dėl savo vyro elgesio ir apkaltino pačią mergaitę išsigalvojant.

Vėliau paauglė apgyvendinta globėjų šeimoje. Uždaro būdo mergaitė rankos prieš save nebekėlė, tačiau buvo akivaizdu, kad jai labai reikia profesionalios pagalbos.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras buvo suimtas, tačiau po kurio laiko paleistas. Iki teismo jam buvo paskirta laikina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Panašu, kad ši situacija itin paveikė mergaitės sveikatos būklę. Ji kurį laiką buvo gydoma specializuotose vaikų gydymo įstaigose.

Mergaitę, pasak jos globėjų, paveikė tai, kad jos mama nepripažino patėvio nusikaltimo ir ją net pasmerkė už tai, kad ši kreipėsi pagalbos.

„Visas vaiko gyvenimas sugadintas. Suaugęs sunkiai susidorotų su tokia situacija, o čia gi vaikas", - kalbėjo prievartą patyrusia nepilnamete besirūpinantys žmonės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-18

Biržiečiai brakonieriai įkliuvo kupiškėnams

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai birželio 9 dieną Kupiškio rajone sulaikė brakonieriavusius biržiečius.

Alizavos seniūnijoje Lėvens tvenkinyje, ties Kalnagalių kaimu, neteisėtais būdais žvejojo du jauni biržiečiai - T. K. ir E. I.

Jie žvejojo 7 statomais tinklaičiais ir 21 samteliu gaudė siauražnyplius vėžius.

Pažeidėjai buvo sulaikyti vos priplaukę ir iš valties išlipę į krantą.

Tinklais jie buvo pagavę 6 ešerius, 48 plakius, 5 raudes, 1 šamą, 23 sterkus, 2 lydekas, po 1 karosą ir kuoją. Taip pat buvo pagauti 52 vėžiai.

Biržiečiai brakonieriai į aplinkosaugininkų rankas pakliuvo nebe pirmą sykį.

Pasak Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko Gaudento Baikausko, abiem brakonieriams paskirtos po 500 litų administracinės baudos. Be to, jie turės atlyginti gamtai padarytą žalą - 3509,03 litus.

Konfiskuota medinė valtis, kurią jie buvo atsigabenę prie automobilio prikabinta priekaba.

Abu biržiečiai aiškino žvejoję, nes turėję užsakymą parduoti šviežios žuvies Biržų mieste. Kito pragyvenimo šaltinio jie esą neturi.

Šie vaikinai inspektoriams pakliūva jau antrą kartą per metus. Brakonieriaujantys jie buvo sulaikyti Biržų rajone.

Pasak Gyvosios gamtos inspektoriaus Daliaus Drevinsko, šie niekur nedirbantys biržiečiai iš neteisėtos žvejybos gyvena. Nors jiems skiriamos baudos, tačiau iš nedirbančių ir turto neturinčių vaikinų išieškoti baudų neįmanoma.

Anksčiau jie du kartus buvo įkliuvę ir brakonieriaujantys Pasvalio rajone.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-18

Politikė dėl įžeidinėjimų kreipėsi į policiją

Biržų policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto. Į teisėsaugą kreipėsi rajone žinoma politikė Ramunė Čigienė.

Ji pareigūnų pagalbos prašė gegužės 17 dieną. Politikė nurodė, kad interneto svetainėje „Aina" yra įžeidžiančio pobūdžio komentarų, kuriuose minimas jos vardas ir pavardė.

R. Čigienė šio įvykio „Šiaurės rytams" plačiau komentuoti nenorėjo, nes vyksta ikiteisminis tyrimas. Ji įtariamųjų sakė nenurodžiusi - tikisi, kad šmeižikus išaiškins pareigūnai.

Ramunę Čigienę įžeidė interneto svetainėje esantys komentarai.

R. Čigienė yra Biržų rajono savivaldybės tarybos narė, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Biržų skyriaus pirmininkė.

Dėl svetainėje „Aina" esančių komentarų į teisėsaugą biržiečiai kreipiasi jau ne pirmą sykį.

„Šiaurės rytai" šių metų kovą rašė, kad Biržų rajono policija ir prokuratūra nustatė, jog vienas šmeižikiškas ir įžeidžiantis komentaras internetinėje erdvėje pasirodė iš Parovėjos kaimo. Interneto protokolo adresas komentaro rašymo metu buvo administruojamas AB „Teo LT" ir priklausė garsaus ekologinio ūkio savininkei Vaidutei Stankevičienei, gyvenančiai Parovėjoje. Tačiau ūkininkai Stankevičiai policijai aiškino, kad jų namuose interneto ryšis veikia keliasdešimt metų atstumu nuo namo ir juo esą gali naudotis ne tik jų pačių vaikai, bet ir į ūkį atvykstantys studentai, praktikantai.

Tuomet Biržų rajono prokuratūra nutarė sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kol bus nustatyti tikrieji kaltininkai.

 

Rasa Penelienė

2011-06-16

Perkūnas nusitaikė į bažnyčią ir duonos kepyklą

Sekminių rytą, kai katalikų pasaulis švenčia Šventos Dvasios atsiuntimą, Biržuose siautėjusi perkūnija ir žaibai nusitaikė į du labai svarbius pastatus - Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir bendrovę „Biržų duona".

„Tai ženklas, kad nestigtume duonos nei dvasiai, nei kūnui", - komentavo biržiečiai, išgirdę, kad žaibų jėgą pajuto šventovė ir kepykla.

Sekmadienį šv. Mišias aukojęs klebonas Dalius Tubys sako žmonėms taip pat kalbėjęs apie gamtos stichiją, kuri padarė tik nežymių nuostolių.

Pasak klebono D. Tubio, Sekminių rytą žaibo smūgį pajutusioje bažnyčioje yra žaibolaidžiai.

„Sekminių rytą bažnyčia priėmė smūgį, kuris galėjo būti nukreiptas ir kitur", - kalbėjo klebonas, pasakodamas, kad žaibų lydimą didžiulį trenksmą jis išgirdęs apie 5 - 6 valandą. Žaibo smūgį „susėmė" bažnyčios pastate įrengti žaibolaidžiai, todėl nuostoliai nedideli. Pasak klebono, perdegė šiaip jau „kantrios taupiosios" elektros lemputės, sugadintas vienas įgarsinimo aparatūros blokas.

Bendrovės „Biržų duona" direktorius Andrius Kurganovas sakė, kad į apšvietimo stulpą trenkęs žaibas tiesiog „ištaškė" šviestuvą (apsaugos darbuotojai matė pasipylusias žiežirbas) ir sugadino kompiuterinę techniką. Įmonė patyrė kelių tūkstančių litų nuostolį.

Pasak direktoriaus, žaibolaidžio šiuo metu nėra. Anksčiau jis buvęs įrengtas ant gamyklos kamino.

 

Alfreda Gudienė

2011-06-16

Spiritą gabenęs biržietis aiškino jį naudosiąs agurkams konservuoti

Biržietis iš Latvijos automobiliu gabeno 350 litrų, įtariama, spirito. Įkliuvęs pasieniečiams vyras aiškino alkoholį naudosiąs agurkams konservuoti.

Sekmadienio pavakarę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) Specialiosios paskirties būrio pareigūnai Biržų rajono Kvetkų kaime, prie Lietuvos sienos su Latvija, patikrinimui sustabdė iš šios šalies atvykstantį automobilį „Opel Vectra".

VSAT pareigūnai turėjo informacijos, kad transporto priemone, vairuojama 39 metų Biržų gyventojo, gali būti gabenamos nelegalios prekės.

Patikrinus automobilį, įtarimai pasitvirtino - pasieniečiai rado 12 skirtingo dydžio plastmasinių talpų, kuriose iš viso buvo apie 350 litrų skaidraus skysčio, skleidžiančio alkoholio kvapą. Įtariama, kad tai yra spiritas.

Biržietis su automobiliu ir nelegaliu kroviniu buvo pristatyti į Zoknių užkardą.

Apklausos metu pasieniečius biržietis iš pradžių bandė įtikinti, kad įsigytą alkoholį ketino naudoti agurkų konservavimui. Vėliau vyras prisipažino - iš rusakalbio latvio įsigyta „skaidrioji" būtų patekusi į nelegalią alkoholio Lietuvoje rinką.

PAR pareigūnai dėl neteisėto nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gabenimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Biržiečiui gresia bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Šis asmuo VSAT pareigūnams jau buvo žinomas. Praėjusių metų liepą jis buvo pasieniečių sulaikytas, kuomet automobiliu „Audi A6 Avant" gabeno 3 tūkst. pakelių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis.

 

VSTA Ryšių su visuomene specialistė Loreta Liubavičienė

2011-06-14

Vėl dužo lango stiklai

Sekmadienio naktį, apie 2 valandą, Biržuose, Tylos gatvėje, buvo išdaužtas čia gyvenančios šeimos gyvenamojo namo lango stiklo paketas.

Padarytą nuostolį savininkai įvertino 500 litų.

Redakcijos žiniomis, šio namo langą kažkieno buvo bandyta daužti ir dieną, tačiau nepasisekė.

Namas, kurio langai dužo, priklauso Biržų sporto mokyklos direktoriui Algiui Kriaučiūnui ir jo žmonai gydytojai Kristinai Kriaučiūnienei.

Biržų sporto mokyklos direktorius Algis Kriaučiūnas, korespondentės paklaustas, ar sutiktų komentuoti asmeninius reikalus, atsakė: „Apie asmeninius nieko nekalbėsiu. Apie sportą - prašau".

Redakcijos žiniomis, policijos pareigūnams nukentėjusieji biržiečiai užsiminė, kad jiems kerštaujama. Tačiau kas tai daro, neįvardijo.

„Šiaurės rytai" rašė, jog nenustatyti asmenys ne kartą buvo išdaužę A. Kriaučiūno automobilių langus.

Praėjusių metų rudenį sudegė Dauguviečių kaime buvęs vasarnamis, kurio bendrasavininkiai - A. Kriaučiūnas ir P. Jukonis. Pastatas buvo draustas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-07

Kai gyventi trukdo gaidys ir kaimyno šuo

Biržų miesto seniūnijos vadovė pateko į aklavietę, kai pradėjo aiškintis miestelėnų skundus dėl jų kaimynystėje laikomų šuns ir gaidžio. Jai į pagalbą žada skubėti politikai.

 

Kaip turi elgtis nuosavame name gyvenantis žmogus, kai kaimyno kieme laikomas šuo visą naktį kaukia, loja ir neleidžia gerai išsimiegoti, nors ryte laukia atsakingas darbas?

O ką daryti vėlai gulančiam, todėl vėliau į darbą atsikeliančiam žmogui, jei jį jau nuo ketvirtos valandos ryto ant kojų verčia stoti kaimynus žadinantis gaidys?

Klevų gatvės gyventojo šuo trukdo išsimiegoti kaimynystėje gyvenančiai moteriai.

Vieni supykę norėtų imtis kraštutinių priemonių - triukšmadarius nutildyti visam laikui. Arba bent jau paauklėti jų šeimininkus.

Tačiau kai kurie biržiečiai pasielgė kitaip - kreipėsi į miesto seniūnę Kristiną Vasiliauskienę ir jos paprašė išspręsti šiuos rebusus.

 

Šuo loja po miegamojo langais

Seniūnė gavo raštišką Klevų gatvėje gyvenančios moters pareiškimą. Ji paprašė pasirūpinti, kad gretimo sklypo savininkas iš kiemo iškeltų šunį. Anot kaimynės, keturkojo voljeras laikomas po pat jos miegamojo langais. Šuo nuolat loja, moteris negali išsimiegoti.

Nuvykusi į Klevų gatvę seniūnė įsitikino, kad skundas teisingas.

„Pagal rajono tarybos nustatytas Gyvūnų laikymo, globos ir naudojimo taisykles nuo kaimynystėje esančio namo šuo turi būti laikomas ne arčiau kaip 15 metrų. Šiuo atveju atstumų nesilaikoma. Tačiau to padaryti neįmanoma, nes sklypai labai maži", - kalbėjo K. Vasiliauskienė.

Savo šunį mylintis, jį itin prižiūrintis ir nenorintis jo atsisakyti šeimininkas nebežino, ką daryti, kad įtiktų jį skundžiančiai kaimynei. Žmogus net pasiruošęs šunį perkelti kitapus namo, kad jis mažiau užkliūtų. Bet jo sklypas toks mažas, kad ir ten laikomas šuo neatitiktų taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Seniūnė parašė privalomą nurodymą šunį iškelti.

„Tai dariau su skaudama širdimi, nes žmogus labai išgyveno dėl savo augintinio. Jo žudyti nenori, o išvežti nėra kur. Įdėjo skelbimus į laikraštį, tačiau niekas nepanoro šuns pasiimti", - kalbėjo K. Vasiliauskienė.

Žmogaus prašymu privalomojo nurodymo vykdymo terminą ji atidėjo iki birželio vidurio.

 

Išsimiegoti neleidžia gaidys

Seniūnė buvo sulaukusi ir Gedimino gatvės gyventojo skundo. Jis kalbėjo nebegalintis išsimiegoti, nes paryčiais giesmėmis jį pažadina kaimynų gaidys.

K. Vasiliauskienė sakė aplankiusi ne tik Gedimino, bet ir V. Kudirkos gatvėje gyvenančius žmones. Paaiškėjo, kad du šių gatvių gyventojai savo sklypuose laiko vištas ir, be abejo, gaidžius. Tačiau nė vienas namuose surastas kaimynas nepatvirtino, kad gaidžiai jam trukdo išsimiegoti.

Paties skundo autoriaus seniūnė namuose nerado. Jam registruotu laišku išsiuntė atsakymą, kad įstatymuose ir gyvūnų laikymo taisyklėse apribojimai paukščių laikymui miesto teritorijoje nenumatyti. Yra tik valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijos juos laikyti uždarytus tuo metų laiku, kai migruoja laukiniai paukščiai.

 

Pataisos išspręs ar sukiršins?

Ketvirtadienio ryte į redakciją paskambino džiugiai nusiteikusi Biržų miesto seniūnė Kristina Vasiliauskienė. Ji pasidžiaugė, kad gali būti bandoma išspręsti gyvūnų laikytojus kankinantį klausimą.

Rajono tarybos narė konservatorė Ramunė Čigienė artimiausiam rajono tarybos posėdžiui planuoja parengti sprendimo projektą, kuriuo siūlys pakeisti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių kai kuriuos punktus ir sumažinti privalomus atstumus.

Politikė sakė bendraujanti su daugybe žmonių, kurie namuose augina šunis.

„Biržuose yra didelė problema, nes daugelio gyvenamųjų namų, ypač statytų apie 1980 - uosius metus, sklypai suprojektuoti nedideli. Jie ribojasi vienas su kitu, tad net ir labai stengiantis neįmanoma išlaikyti reikalaujamo atstumo", - sakė R. Čigienė.

Kol kas galima tik spėlioti, kaip į šiuos pasiūlymus reaguos kiti rajono politikai. Belieka tik klausimas, ar pataisos dar labiau nesukiršins gyvūnų savininkų ir negalinčių naktimis išsimiegoti kaimynų.

Apie tokią politikės iniciatyvą sužinoję kai kurie biržiečiai kalbėjo, jog pataisomis reikėtų numatyti ir baudas žmonėms, kurie nevalo šunų voljerų, todėl nuo nepakenčiamo dvoko ir galimybės užsikrėsti pavojingomis ligomis kenčia kaimynystėje gyvenantys žmonės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-06-04

Į sukčių pinkles pakliūva vis daugiau biržiečių

Panevėžio ir Biržų  policijos komisariatai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo.

Nors įvykių aplinkybės gana skirtingos, tačiau bendra tai, kad sukčiai pasinaudojo žmonių patiklumu.

 

Sumokėję pinigus darbo negavo

Į policijos pareigūnus kreipėsi du Biržų rajono gyventojai.

Vabalninkietis R. V. pranešė, kad su pažįstamu interneto tinklalapyje rado skelbimą apie tai, kad juos gali įdarbinti Norvegijoje.

Vyras gegužės 2-osios ryte automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Panevėžyje, Ukmergės gatvėje, priešais prekybos centrą „Iki", susitiko su jį padėjusiu įdarbinti nepažįstamu jaunuoliu. Šiam už įdarbinimą sumokėjo 1450 litų.

Tas pats nutiko ir biržiečiui A. P. - šis tam pačiam jaunuoliui už įdarbinimą sumokėjo tokią pat pinigų sumą.

Nors gyventojai nuolat įspėjami dėl sukčių atakų, bet ne visi jie sugeba jas atlaikyti.

Deja, vyrai ne tik nebuvo įdarbinti, bet išsiskyrę po kurio laiko nebegalėjo susisiekti su iš jų pinigus pasiėmusiu jaunuoliu.

Supratę, kad buvo apgauti, biržiečiai kreipėsi į policiją.

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Nerijus Kurklietis sakė, kad aplinkybės dar aiškinamos.

„Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, detalių negaliu atskleisti. Bet noriu paklausti, iš kur toks žmonių patiklumas? Su pinigais reikia atsisveikinti pačiu paskutiniu momentu. Be to, už įdarbinimą išvis negali būti imami pinigai. Nebent už konsultavimą, dokumentų ruošimą", - teigė N. Kurklietis.

 

Iš mamos išviliojo pinigus

Trečiadienio vakare į Biržų policiją kreipėsi Druskininkų rajone, Viečiūnų kaime gyvenantis ūkininkas A.R.

Vyras pranešė, kad tą pačią dieną, apie 15 valandą, iš Biržuose gyvenančios jo motinos V.R. (gim.1935 m.) apgaulės būdu buvo išviliota 3000 litų.

Redakcijos žiniomis, garbaus amžiaus moteriai buvo paskambinta į fiksuoto ryšio telefoną. Skambinusysis prisistatė esąs gydytojas. Pasakė, kad jos anūkui nelaimė, jį skubiai reikia operuoti. Ir paprašė pervesti pinigų.

Nors buvo prašoma didesnė suma, moteris pasakė teturinti 3000 litų. Tiek ji ir pervedė į jai padiktuotą banko sąskaitą.

Tik vėliau paaiškėjo, kad jokia nelaimė nenutiko, o moteris pinigus pervedė sukčiams.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Redakcijos žiniomis, tądien sukčiai skambino ir kitiems netoli šios moters gyvenantiems žmonėms. Tačiau šie su jais nekalbėjo.

 

Bandymų būta ir daugiau

Jau rašėme, kad prieš savaitę iš devynmečio berniuko buvo išviliota 3000 litų bei juvelyriniai dirbiniai.

Prieš kelias dienas bandyta apgauti ir Biržų rajono tarybos narį Povilą Stakionį. Tikinta, kad jo kolega, tarybos narys Kęstutis Slavinskas avarijoje sužalojo vaiką, ir jo tėvui skubiai reikia sumokėti pinigų.

Laimė, žmogus laiku suprato, jog jo pasitikėjimu bando pasinaudoti sukčiai, ir pinigų nepervedė.

Sukčių skambučių sulaukė ir daugiau Biržų rajono gyventojų.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-28

Sukčiai nusitaikė į politikus

Pirmadienį iš garbaus amžiaus Biržų savivaldybės tarybos nario sukčius bandė išvilioti pinigus. Aferistas, matyt, žinojo, kad politikas neatsisakys padėti į nelaimę patekusiam kolegai.

 

„Kęstutis Slavinskas padarė didelę avariją. Jam sužeista lūpa, gydytojai ją susiuvo, jis kalbėti negali. Sužeidė mergaitę, jos tėvas prašo 4000 litų. Reikia sumokėti už sužeidimą, kitaip turės labai daug nemalonumų. Slavinskas pas mus, policijoje, areštuotas, paleisti negalime", - tokią žinią išgirdo 83 metų Biržų savivaldybės tarybos narys Povilas Stakionis pakėlęs telefono ragelį.

Jis ir Kęstutis Slavinskas į tarybą pateko būdami Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąraše.

Vilniaus gatvėje gyvenančiam vyrui paskambinta ne į fiksuoto, bet į mobiliojo ryšio telefoną.

Po pirmųjų žodžių telefono ragelyje pasigirdo kito žmogaus balsas: „Povilai, gelbėk, paskolink 4000 litų."

Prie namo, kur gyvena garbaus amžiaus politikas, pirmadienį popiet policijos pareigūnai surengė pasalą. Deja, sukčius greičiausiai pajuto, jog gali būti susektas, ir nepasirodė.

Nors balsas nebuvo panašus į gerai pažįstamo politiko Kęstučio Slavinsko, tačiau P. Stakionis suprato, kad taip gali būti dėl susiūtos lūpos.

„Pasakiau jam, kad tiek, kiek prašo, pinigų neturiu. Jis paklausė, kiek galiu paskolinti. Sakau, gal kokius pusantro tūkstančio sukrapštyčiau. Jie manęs paprašė pervesti, kiek turiu", - „Šiaurės rytams" vakar pasakojo A. Stakionis.

Skambinusysis politikui padiktavo banko sąskaitos numerį Swedbanke kažkokios nepažįstamosios S. K. vardu. Į šią sąskaitą paprašė pinigus pervesti kuo greičiau, esą reikalas labai skubus. P. Stakionis tai pažadėjo padaryti per pusvalandį.

Vyras jau buvo pasirengęs gelbėti kolegą.

Pokalbį girdėjusi P. Stakionio žmona Elena pradėjo vyrui priekaištauti, kodėl neskurstantis K. Slavinskas prašo pinigų iš Povilo.

Beklausydamas žmonos priekaištų vyras pagalvojo, kad reikia paskambinti Kęstučiui.

Paaiškėjo, kad K. Slavinskas sveikas ir gyvas pietauja namuose.

Po kurio laiko P. Stakioniui paskambino vyras ir paklausė, ar pervedė pinigus.

„Pasakiau, kad ateitų į namus, pinigus įteiksiu į rankas. Pradėjo mane „kolioti" necenzūriniais žodžiais, kodėl nepervedžiau tų pinigų, aiškino, kad po namus nevaikšto", - korespondentei pasakojo A. Stakionis.

„Jie gali keršyti - mašiną padegti. Žino ir namo numerį, butą. Manau, taip elgėsi biržiečiai. Jie žino, kad su Kęstučiu bendraujame. Sakė, esate bendrapartiečiai, abu toje pačioje koalicijoje, todėl turit gelbėti", - pasakojo A. Stakionis.

Akivaizdu, kad sukčius ne tik suvokė, jog skambina garbaus amžiaus žmogui, bet ir tai, jog šie politikai artimai bendrauja bei yra pelnę vienas kito pasitikėjimą.

P. Stakionis yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Biržų skyriaus pirmininkas K. Slavinskas - liberalsąjūdiečių vadovas.

Sunerimusio kolegos skambučio pirmadienį popiet sulaukęs K. Slavinskas iš pradžių pagalvojo, kad kažkas taip bando pokštauti. Bet vėliau suprato, kad garbaus amžiaus žmogų gali bandyti apgauti.

Apie įtartiną telefono skambutį buvo informuota policija, kuri surengė pasalą, tačiau sukčius nepasirodė.

Antradienį P. Stakionis policijoje davė parodymus. Pareigūnai jam paaiškino, kad nusikaltimas nebuvo padarytas, todėl ikiteisminio tyrimo pradėti negali.

Tarybos narys pareigūnams pateikė sąskaitos, kurią jam padiktavo sukčius, numerį, bei jos savininkės duomenis.

 

Bandė apgauti ir daugiau žmonių

Aferistai bandė apgauti ir daugiau žmonių.

Į redakciją paskambinęs Vytauto gatvėje gyvenantis biržietis Antanas D. papasakojo, kad kaimynystėje gyvenančiai 70 metų moteriai fiksuoto ryšio telefonu paskambino kažkoks vyras.

Jis pasakė, kad Švedijoje jos sūnus nukrito nuo laiptų ir sužeidė mergaitę. Dabar reikia kuo skubiau surinkti pinigų, kad nebūtų nemalonumų su teisėsaugininkais.

Neseniai insultą patyrusi moteris nesuvokė, kad jai skambina sukčius. Susijaudinusi dėl sūnaus ji tik pradėjo dejuoti, kad namuose neturi daug pinigų.

„Nešk tiek, kiek yra", - jai pasakęs skambinusysis.

Sukčiaus versija moteriai atrodė įtikinama, juolab kad jos sūnus tikrai gyvena ir dirba Švedijoje. Laimė, kad pas moterį atėjo Antano D. žmona ir, sužinojusi, kad ši rengiasi nešti pinigus, pasiūlė pirmiausia įsitikinti, ar tikrai sūnui kas nors nutiko.

Paaiškėjo, kad sūnus dirba, nenukrito nuo laiptų ir nieko nesusižalojo.

Panašiu būdu bandyta apgauti dar vieną moterį. Skambinusysis prisistatė esąs pensininkės sūnus. Tačiau ši pareiškė sūnaus niekada neturėjusi ir į kalbas nesileidusi.

 

Sukčiai keičia taktiką

Pasak Biržų policijos pareigūnų, sukčiai yra gerai išstudijavę žmogaus elgseną, išmano psichologiją. Žmonės patys kartais net nepajunta, kad sukčiams pasako informaciją, kuri jiems pasitarnauja apgaunant juos pačius.

Akivaizdu, kad jie „tobulinasi" ir keičia savo taktiką.

Anksčiau dažniausiai žmonėms būdavo skambinama fiksuoto ryšio telefonu. Paprastai tokius daugiausia turi garbaus amžiaus ar sergantys ir iš namų retai išeinantys žmonės.

Atsiliepę jie patys pasakydavo savo vaikų ar artimųjų vardus bei kitą informaciją, kuri sukčiui padėdavo įtikinamiau suokti apie neva įvykusią nelaimę.

Nors apie sukčius daug rašoma ir gyventojai įspėjami bet kuo nepasitikėti, tačiau žmogus, išgirdęs apie artimo žmogaus nelaimę, staiga viską pamiršta.

Pastarasis atvejis, kai bandyta apgauti rajone žinomus politikus, parodė, kad nusikaltėliai gerai išstudijavę situaciją, surinkę duomenų apie numatytas aukas.

Kitai moteriai skambinęs sukčius jau žinojo, kad jos sūnus dirba Švedijoje.

„Tai rodo, kad mus bando apgauti ne atvykėliai, bet vietiniai, biržiečiai, gal net geri pažįstami", - svarstė P. Stakionis ir K. Slavinskas.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad pirmadienį sulaukta keturių gyventojų pranešimų apie sukčių skambučius. Dar vieno skambučio biržietė sulaukė antradienio ryte. Buvo pranešta, kad į avariją pateko sūnus. Ji iškart suprato, kad bandoma apgauti.

Policija šiuo metu renka informaciją. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes žalos kol kas nepadaryta.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-26

Išdykėlio paauklėjimas gali skaudžiai atsirūgti

Nausėdžių kultūros namus padegusį vaiką bandęs sudrausminti kaimo bendruomenės pirmininkas turi aiškintis teisėsaugininkams.

 

Praėjusį šeštadienį Nausėdžių bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Jonas Vaičekonis su kaimo žmonėmis užgesino gaisrą remontuoti ruošiamame buvusių kultūros namų pastate.

Sužinojęs, kad kultūros namus bandė padegti girtaujančios motinos neprižiūrimas devynmetis, bandė jį paauklėti.

Tačiau šis paauklėjimas jam gali skaudžiai atsirūgti - berniuko suaugęs brolis kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo suteikimo mažamečiui.

 

Stengėsi dėl kaimo - liko kaltas

Tai įvyko praėjusio šeštadienio vakare. J. Vaičekonis kartu su kaimo vyrais darbavosi lentpjūvėje.

Staiga išgirdo, kad dega kaimo kultūros namai. Sklindančius dūmus pirma pastebėjo šalia esančio pieno punktelio vedėja Laima Landauskienė. Moteris skubėjo išjungti elektrą.

Kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vaičekonis apgailestauja dėl incidento, kuris, jo manymu, buvo „išpūstas“.

„Visi sulėkėme. Žmonės norėjo kviesti ugniagesius. Bet aš pasakiau, kad jaučiu, kur gaisro židinys, ir pabandysiu ugnį užgesinti", - pasakojo J. Vaičekonis.

Vyras įlindo į kultūros namų rūsį, rado gaisro židinį, jį užgesino. Pasak vyro, degė kažkieno sutemptos plastmasės ir šiukšlės.

Kaimo bendruomenės pirmininkas rado ir kitą anksčiau sukurto gaisro židinį - buvusioje operatorinėje.

J. Vaičekonis iš kaimo žmonių sužinojo, kad gaisrą buvusiuose kultūros namuose sukėlė netoliese gyvenančios, nuolat girtaujančios moters nepilnamečiai vaikai. Vyras sakė nujautęs, kad kažkas panašaus gali atsitikti. Mat jau mėnesį neišsiblaivanti berniukų motina ir šeštadienį namuose gulėjo neblaivi, o vaikai nuolat sėdiniavo ant kultūros namų laiptų, keletą kartų buvo įlindę į patalpas. Sykį, kai buvo užkalti kultūros namų langai, juos išplėšė ir vėl įlindo.

„Žinojau, kad devynmetis - gaisro sukėlėjas. Jį pabariau. Vaikas ėmė bėgti, čiupau už ausytės. Vyresnysis brolis, kuris, beje, tą vakarą irgi buvo neblaivus, visus sukėlė ant kojų. Nors aš pats jo mamai duodavau darbo, ji atidirbdavo viešuosius darbus. Stengiesi dėl to kaimo, savo lėšas investuoji, o lieki kaltas", - sielojosi J. Vaičekonis.

 

Šeimoje yra daugiau problemų

Redakcijos žiniomis, devynmetis berniukas pastarosiomis dienomis buvo gydomas ligoninėje.

Biržų policija apklausė J. Vaičekonį. Įtarimai jam nepareikšti.

Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė sakė žinanti šią probleminę nausėdiškių šeimą, kurios vienas berniukas galėjo būti drausminamas kaimo bendruomenės pirmininko.

G. Gedvilienė pripažino, kad motina girtauja, šeimoje yra ir daugiau problemų.

Vedėja aiškino, kad bus organizuojama pagalba vaikui. Ji mano, kad pagalbos reikia visai šeimai.

Policijos atstovė spaudai Z. Žalinkevičienė sakė, kad berniuko motinos elgesys bus įvertintas. Jei paaiškės, kad ji tinkamai neprižiūrėjo savo vaiko, bus taikoma administracinė atsakomybė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-26

Skandintus šuniukus ištraukė iš šiukšlių konteinerio

Dvylikametis berniukas, kurio akivaizdoje policininkai kadaise nušovė jo šunį, patyrė naujus išgyvenimus. Netoli namų esančiame šiukšlių konteineryje jis rado kaimynės kankintus šuniukus.

 

Antradienio vakare, 23.30 val., dvylikametis J. Bielinio gatvėje gyvenantis berniukas į buitinių atliekų konteinerį nešė šiukšles.

Pradaręs dangtį netikėtai išgirdo kažką gailiai cypiant. Jam atrodė, kad tai šuniukų balsai.

Apie tai jis pasakė savo močiutei. Tačiau ši iš pradžių berniuku nepatikėjo. Juolab kad po anksčiau patirto streso, kai berniuko akivaizdoje policininkai nušovė šunį, šis, išvydęs skriaudžiamus šunis, nuolat verkdavo.

Tik nuėjusi prie konteinerio moteris įsitikino, kad anūkas sakė teisybę.

Senelė su anūku paėmė kastuvėlį ir ištraukė penkis šuniukus.

Vienas, pasak berniuko, labai gražus su baltomis letenėlėmis buvo nebegyvas.

Biržų miesto centre vieno prie turgaus esančio namo kiemų Birutė Č. skandino šios kalytės šuniukus, o jai talkino mažametis anūkas.

Žmonės suprato, kad šie šuniukai yra paimti iš kaimynystėje laikomos kalės, kuri juos atsivedė prieš dieną.

Šuniukus jie nunešė atgal į kalės būdą. Berniuko mama Rasa V. iš namų atnešė skarą, paklojo, kad būtų minkščiau.

Ryte vienas šuniukas buvo negyvas. Buvo matyti, kad jis galėjo mirti nuo vidaus organų pažeidimų, nes ant snukučio buvo kraujo.

Paaiškėjo, kad antradienį buvo surengta tikra gyvūnėlių egzekucija, kurioje dalyvavo ir mažametis.

J. Bielinio gatvės pirmajame name, vadinamojoje „baltojoje vaistinėje", gyvenanti Birutė Č. prižiūrėjo buvusios kaimynės paliktą kalę.

Kalytės šeimininkė, gretimame name gyvenusi Angelė U., anksti pavasarį išsikėlė į Pelkių gatvę pas savo dukterį Reginą N.

Angelės šunelį prižiūrėjo alkoholio nevengianti Birutė Č. Kai ši, pasak kaimynystėje gyvenančių žmonių, „užgerdavo", kalytę pašerdavo ir kiti netoliese gyvenantys žmonės.

Kai kalytė atsivedė šešis šuniukus, prižiūrėtoja ėmėsi kito - šunų naikintojo - vaidmens.

Kaimynai pasakojo, kad moteris į kibirą pripylė vandens ir sumetė šuniukus, kad jie paskęstų. Juos pagaliu badyti padėjo ir trijų metų moters anūkas.

Egzekuciją bandė sustabdyti kita kaimynystėje gyvenanti moteris. Tačiau ši skandinti nesiliovė.

Vėliau, manydama, kad šuniukai paskendo, juos su vandeniu išpylė į netoliese stovintį konteinerį.

Trečiadienį apie šią egzekuciją J. Bielinio gatvės gyventojai papasakojo „Šiaurės rytams". Jie piktinosi, kad taip pasielgta su šuniukais, pyko ir ant tikrosios šeimininkės, kuri paliko jai ištikimai tarnavusį gyvūnėlį. Kai kurie kalbėjo, jog šuniukus būtų pasiėmę auginti.

Pakalbinta Birutė Č. neneigė bandžiusi šuniukus skandinti. Paklausta, kodėl taip darė, atsakė klausimu: „O kur juos dėti?"

Pasakius, jog šuniukus galima parduoti turguje, ši atšovė: „Kas gi čia stovės iš gaiš laiką?"

Tą patį vakar kalbėjo ir kalytės šeimininkės dukra Regina N.

Ji buvusiems mamos kaimynams priekaištavo, kodėl šie sukėlė didelį triukšmą, ir žadėjo šunelį kitądien išvežti komunalininkams.

„Kas gi ten turguj stovės, kas juos ims?" - samprotavo Regina N.

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas sakė, kad atvestų šuniukų naikinti skandinant negalima. Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia administracinė atsakomybė.

„Gyvūnėliai turi augti, gyventi, o jei jų nebereikia, ar atsitiko nenumatyti atvejai, eutanaziją gali atlikti privatūs veterinarijos gydytojai", - sakė A. Rinkūnas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-26

Iš devynmečio išviliojo tėvų pinigus

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Praėjusį ketvirtadienį į policiją kreipėsi Biržuose, Gedimino gatvėje, gyvenanti L. Z.

Moteris pranešė, kad į namus paskambinęs vyriškis iš jos devynmečio sūnaus išviliojo didžiulę pinigų sumą.

Pirminiais duomenimis, namuose tuo metu berniukas buvo vienas.

Jam telefonu paskambinęs vyriškis pranešė, kad tėvas esą pateko į avariją, jam skubiai reikalingi pinigai. Ir nurodė telefono numerį, kuriuo šis turėtų paskambinti.

Išsigandęs mažametis puolė skambinti ne tėvų telefono numeriais, kad įsitikintų, ar tai, ką sako nepažįstamasis, tiesa, o nurodytu telefonu.

Atsiliepęs vyriškis dar kartą vaiko paprašė pinigų, nes neva nutiko nelaimė. Jis liepė atvyksiančiam žmogui paduoti viską, kas namuose yra vertingesnio.

Vaikas surado namuose buvusius 3000 litų, surinko įvairius aukso dirbinius.

Apgavikas su berniuku susitiko atvažiavęs dviračiu.

Atidavęs pinigus vaikas paskambino mamai, ir tik tuomet paaiškėjo, kad jo patiklumu pasinaudojo sukčius.

L. Z. policijai pareiškė patyrusi 3450 litų nuostolį.

Redakcijos žiniomis, tą patį vakarą buvo bandyta apgauti ir Biržuose, Pilies gatvėje, gyvenančią moterį. Tačiau ji susigaudė, kad skambina telefoninis sukčius, ir pokalbį baigė. Apie šį skambutį ji informavo policiją.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-24

Užsakytų internetu batų negavo

Į policiją kreipėsi Biržuose, Kaštonų gatvėje gyvenanti dvidešimtmetė K. J.

Mergina pasiskundė, kad balandžio 18 dieną internetiniame puslapyje www.tarpmergaiciu.lt ji užsisakė batus. Į nurodytą sąskaitą ji pervedė 150 litų, tačiau batų iki šiol negavo.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Pasak policijos atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės, jau anksčiau Biržų tyrėjams teko tirti bylų, kur pirkėjai, internetu užsisakę prekę, į nurodytas sąskaitas pervedė pinigus, tačiau prekių negavo.

„Žmonėms reikėtų būti atsargesniems, tačiau kaip tai padaryti, nežinia. Nebent susitarti ir pinigus sumokėti atsiimant daiktą", - kalbėjo policijos atstovė.

Pakalbinome vieną 30 metų biržietę, kuri perka internetu.

Moteris sakė taip pat vieną kartą buvusi apgauta. Ji pervedė pinigus už drabužį, tačiau jo negavo. Tiesa, tąkart sumokėta suma nebuvo labai didelė.

Vėliau paaiškėjo, kad tas pats internetiniame tinklalapyje pasiskelbęs asmuo apgavo ir daugiau pirkėjų.

Policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Tačiau biržietė sakė parašiusi, kad pretenzijų atsisakanti.

„Paskaičiavau, kad bylinėtis, važinėti į teismus man kainuos daugiau, nei praradau pinigų", - sakė biržietė.

Tačiau ji iš šios istorijos sakė pasimokiusi. Perkant konkretų daiktą pardavėjas atsiunčia savo rekvizitus - vardą, pavardę, sąskaitos numerį.

„Įvedu duomenis į GOOGLE ir iškart matau, ar šis pardavėjas linkęs apgaudinėti, ar ne. Jei kas apgauna, internete tuoj pat pasipila komentarai", - sakė ji.

Moteris sako matanti daug pirkimo internetu privalumų. Pirmiausia - gali užsisakyti pageidaujamą prekę neišeidama iš namų, dažniausiai ji būna pigesnė nei prekybos centruose, be to, pristatoma tiesiai į ten, kur pageidaujama.

„Pirkėją apgauti gali ir parduotuvėje bei turguje", - sako internetinės prekybos nesibaiminanti moteris.

Sako, galima su pardavėju tartis, jog jis prekę atsiųstų paštu, ir tik tuomet už ją sumokėti.

„Tačiau paštui turėčiau papildomai sumokėti tam tikrą mokestį, todėl reikia pasiskaičiuoti, kas pigiau ir patikimiau", - sakė pašnekovė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-24

Girti šukioniškiai apvaginėjo vabalninkiečius

Vabalninke ir jo apylinkėse vagiliavę šukioniškiai įkliuvo per girtumą ir godumą.

 

Keturi Šukionių kaimo gyventojai „darbuotis" kaip rimti ūkininkai pradėjo ketvirtadienio ankstyvą rytą.

4 valandą į Balandiškių kaime gyvenančios B. B. kiemą automobiliu atvažiavo nepažįstami vyriškiai. Jie išlaužė namo durų spyną ir pavogė dujų balioną. Moteris padarytą žalą įvertino 200 litų.

Vėliau darbuotasi Vabalninko miestelyje. Ryte, 8 valandą, iš Vabalninko žemės ūkio mokyklos teritorijos pavogti du dviračiai. Vienas, kainavęs 200 litų, priklauso S. Nėries gatvėje gyvenančiam vabalninkiečiui A. S., kitas - Pergalės gatvėje gyvenančiam A. K.

Kieme stovėjusio dviračio pasigedo ir S. Nėries gatvės gyventojas A. S. Kaimynystėje gyvenančiam L. P. dviratis, kainuojantis 150 litų, dingo iš namo laiptinės.

Įtariama, kad šiuo automobiliu važinėjantys šukioniškiai darė nusikaltimus.

Buvo gautas Kojeliškių kaimo gyventojos A. P. pranešimas, kad iš kiemo pavogtas mopedas „Delta", kurio vertė - 250 litų.

Gavus šiuos pranešimus policijai buvo akivaizdu, kad miestelyje siaučia vagių grupė. Vėliau paaiškėjo, kad automobiliu „Opel Astra" važinėję vyrukai darė kelis reisus, kol visus pavogtus daiktus suvežė į Šukionis.

Pastabūs gyventojai atkreipė dėmesį į įtartiną baltos spalvos automobilį, užsirašė jo numerius ir pranešė policijai.

9.35 valandą Vabalninke, J. Naujalio gatvėje, buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra", kurį vairavo neblaivus šukioniškis Žulijanas K. (gim. 1977 m.). Jam nustatytas 1,72 promilių girtumas.

Automobilyje buvo dar trys neblaivūs vyriškiai - šukioniečiai broliai dvyniai Petras ir Povilas B. (gim. 1985 m.) ir Gediminas M. (gim. 1989 m.).

Petrui nustatytas girtumas siekė 2,39 promilių, Povilui - 3,26, Gediminui M. - 1,63.

Policija vogtus dviračius surado paslėptus krūmuose, dalis vogtų daiktų rasti pas vieną iš įtariamųjų vagyste.

Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė Nijolė Šatienė sakė, kad iki šiol nebuvo žinoma apie tai, kad šie vyrai vogtų. Jie neatsisakydavo padėti kaimo bendruomenės talkose.

Žulijanas K. kartu su šeima prieš kelerius metus buvo apgyvendintas buvusios Šukionių kaimo mokyklos patalpose. Nors kaimo žmonės pageidavo, jog čia apsigyventų vietiniai, tačiau savivaldybės socialinio būsto laukusi tris vaikus auginanti šeima namą gavo atėjus eilei.

Su žmona vaikus auginantis vyras, pasak kaimo gyventojų, verčiasi technikos remontu.

Dvynukai Petras ir Povilas B. pagarsėjo tuo, kad išgėrę dažnai mušdavosi ir vienas kitą pjaustydavo peiliais ir šakutėmis. Gediminas M. iš gausios šeimos, tačiau, N. Šatienės įsitikinimu, „tikrai ne vagis".

Ši ketveriukė, kaimo bendruomenės pirmininkės manymu, yra „ne vagys" - viskas įvyko per girtuoklystę. Tokie „žygdarbiai", anot jos, kaimo nepuošia. „Mėginsim auklėti", - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo N. Šatienė.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagysčių. Trys įtariamieji sulaikyti dviem paroms, o G. M. - apklaustas ir paleistas.

Neatmetama, kad šie asmenys pastaruoju metu Vabalninko apylinkėse yra padarę ir daugiau nusikaltimų.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-21

Apvogę traktorių padegė ūkinį pastatą

Vagys, bandydami paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus, padegė ūkinį pastatą.

 

Pirmadienio naktį, apie pusę antros, Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Širvėnos seniūnijos Štakirių kaime dega ūkinis pastatas.

Apie gaisrą ugniagesiams pranešė netoli šio pastato gyvenanti Lina Vėberienė.

Atvykus gelbėtojams pastatas degė atvira liepsna.

Paaiškėjo, kad degė Biržuose, Žemaitės gatvės gyventojui Rimantui Plikšniui priklausantis ūkinis pastatas. Šiame kaime neįgalus žmogus ūkininkauja.

Neįgalaus žmogaus ūkinis pastatas ir jame buvęs turtas sudegė nepataisomai.

Iš lentų pastatytame ūkiniame pastate buvo laikoma žemės ūkio technika. Manoma, kad nudaužę atokiai stovėjusio ūkinio pastato durų spyną vagys įlindo į vidų ir išmontavo traktoriaus T - 25 generatorių bei starterį.

Gaisro metu sudegė traktorius, rotacinis žolės pjovimo įrenginys, šieno grėblys, priekaba, bulvių sodinimo įranga.

Be to, apdegė ir buvo sulaistyti vandeniu pusantros tonos žirnių - pupų mišinio, 2 tonos kviečių, 5 kubai lentų.

Nustatyta, kad padarytas nuostolis siekia 26 000 litų.

Pirmadienį Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

 

Degantis automobilis nerūpėjo

Praėjusį šeštadienį ugniagesiams pranešta, kad Anglininkų kaime dega senas automobilis „Moskvič".

Paaiškėjo, kad šiame kaime gyvenantis Algimantas Kutra girtavo kartu su draugais. Kieme stovėjo senas automobilis, kuris buvo skirtas vežti į metalo laužą.

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Nerijaus Gudo, žmonės kalbėjo, kad automobilis galėjo būti padegtas tyčia, jog išdegtų nereikalingos plastmasinės ir guminės mašinos detalės.

Tą pačią dieną gautas pranešimas, apie gaisrą Lebeniškių kaime.

Gaisro metu sudegė Kęstučio Jankūno pirtis, viduje buvusi skalbimo mašina, kiti daiktai.

Buvo kilęs pavojus ir kitiems sodyboje esantiems ūkiniams pastatams. Juos pavyko išgelbėti, tik truputį apdegė statoma pavėsinė.

Manoma, kad gaisro priežastis - netvarkingas kaminas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-17

Likimas persekioja kvetkiečių šeimas

Linksmas išgėrusių Kvetkų kaimo ir jo apylinkėse gyvenančių žmonių pasivažinėjimas sekmadienio vakare virto tragedija. Kaimo gyventojai kalba, kad likimas tarsi persekioja kai kurių šeimų gyvenimus.

 

Į neblaivaus kvetkiečio Manto K. (gim. 1982 m.) vairuojamą automobilį „Volkswagen Golf" įsėdę du jaunuoliai ir keturis vaikus auginanti moteris kraupiai nukentėjo.

Apie 21 valandą kelyje Papilys - Kvetkai, ties Eiskudžių kaimu, kelio posūkyje, automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir kelis kartus vertėsi.

Vėliau kaimo žmonės kalbėjo, kad automobilis galėjo lėkti 120 kilometrų per valandą. Anot jų, toks greitis ir blaiviam vairuotojui apgaulingame kelio posūkyje gali tapti lemtingu, o neblaiviam - tikra savižudybė.

Įvykio metu itin nukentėjo kvetkietis Deimintas S. (gim. 1989 m.). Vaikinas dėl sunkios galvos traumos buvo skubiai išvežtas į Panevėžio ligoninę. Jis yra komos būklės.

Kraupios avarijos metu trys šiuo automobiliu važiavę žmonės sužaloti, o vairuotojas žaizdas gydosi namuose.

Dėl sužeistojo itin nerimavo į ligoninę atskubėję tėvai, prieš metus netekę jaunesnio sūnaus, Deiminto brolio. Vaikinas žuvo neatsargiai prisilietęs prie aukštos įtampos elektros laidų.

Kvetkiečiui Tomui D. (gim. 1982 m.) avarijos metu buvo sutrupintas alkūnės kaulas, jį Biržų ligoninės medikams teko operuoti.

Automobilyje važiavusi Gervelėnų kaime gyvenanti Inga J. (gim. 1976 m.), patyrė raktikaulio lūžį. Įtariama, kad jai lūžo ir keli šonkauliai.

Mažiausiai nukentėjo automobilį vairavęs Mantas K. Jis patyrė įvairius kūno sumušimus. Po medikų apžiūros vaikinas išleistas gydytis į namus.

Apie nelaimę sužinoję Kvetkų kaimo gyventojai stebėjosi, kaip žmonės kartais pakartoja savo artimųjų lemtį. Manto K. tėvas buvo padaręs avariją, sunkiai sužalojęs du žmones, iš kurių vienas liko neįgalus visam gyvenimui.

Kaimo žmonės pasakojo, kad sekmadienį vienoje sodyboje buvo švenčiami dviejų merginų gimtadieniai. Baliuje dalyvavo ir vėliau į avariją patekę jaunuoliai.

Vakare, kai įvyko nelaimė, gimtadienio dalyviai jau buvo išsiskirstę. Kur jaunuoliai važiavo, galima tik spėlioti. Kai kurie kalbėjo, kad į Eiskudžių kaimą, kur veikia nelegalus alkoholio „taškas". Bet tai tik gandas.

Žmonės stebėjosi ir svarstė, kaip į girto asmens vairuojamą automobilį pakliuvo Inga J.

„Pirmiausia jai reikėjo galvoti apie tai, kad negalima neatsakingai elgtis, juk pati augina keturis vaikus, du iš jų dar maži", - stebėjosi gretimo kaimo moterys.

„Mantas neklausydavo, net išgėręs jis niekam neduodavo vairuoti savo automobilio, sėsdavo už vairo pats. Ne viena tvora kaime jo išlaužyta", - kalbėjo kvetkiečiai.

Tačiau tvoros suremontuojamos, o ar pavyks sulipdyti avarijoje nukentėjusiųjų bei kaltininko kūno ir dvasios žaizdas, parodys ateitis.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti žmonės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-10

Dailininko mirties paslaptį saugos naujas tiltas

Penktadienio vakare apskriejo žinia apie nuskendusį biržietį menininką, sekmadienį turėjusį švęsti 42 - ąjį gimtadienį.

 

Neseniai iškastų gilių Sodeliškio kaimo tvenkinių pakrantėje gegužės 6 - osios vakare bolavęs baltas maišas buvo panašus į nuleistą burę.

Tamsūs vandenys atspindėjo šešėlius žmonių, bandančių pakelti baltą medžiagą, į kurią įsuptas ledinio vandens sustingdytas kūnas. Liūdną procesą stebėjo tilto arkos - akmeninės akiduobės, o metaliniai žibintai priminė žvakides.

Maišą su kūnu į laidojimo firmos mašiną nešė ir lydėjo ritualinių paslaugų įmonės darbuotojai ir policijos pareigūnai.

„Sodeliškyje, garsaus ūkininko tvenkiniuose, kažkoks dailininkėlis nuskendo", - telefonu atskriejo žinutė, staiga suspaudusi širdį geliančiu disonansu - praktiškų žmonių užmojų didybe ir joje besiblaškančių meniškų sielų gyvenimo trapumu.

„Jis nebuvo šios žemiškos sistemos, kurios nepajėgė priimti ir suprasti, dalis. O negailestingos realybės sistema negalėjo suprasti jo", - apie dailininko Haroldo Kėvišo mirtį kalba jam artimi žmonės. Pažinę Haroldą kaip talentingą, geranorišką atlapaširdį, pasirengusį kitiems padėti ir visada svajojusį padaryti daugiau negu tai įmanoma fiziškai. Gal todėl tiek daug darbų, kuriuos saugos tokia pat meniška siela - žmona Edita, liko tik jo minčių piešiniuose ir popieriniuose eskizuose.

Iš vandens ištraukto dailininko kūną į laidojimo paslaugas teikiančios įmonės automobilį nešė tik minėtos firmos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Nors nelaimė įvyko didelio ir garsaus ūkio teritorijoje, jos savininkų ar atstovų nebuvo matyti.

Gražius atsiminimus apie tragiškai mirusį Haroldą iš atminties rankioja Biržų politechnikos mokyklos bendradarbiai, Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius, „Atžalyno" vidurinės mokyklos dailės mokytoja Rima Briedienė.

„Labai talentingas, ypač - grafinio dizaino srityje, vadinamojoje ženklo stilizacijoje... Visada trokštantis bendrauti ir būti išklausytas. Tas jam buvo be galo svarbu", - kalba R. Briedienė, prisimindama profesionalius Hario (taip jį vadina Rima) patarimus ir bičiuliškus pokalbius.

„Jis - šiame pasaulyje savęs nerealizavęs žmogus, mokėjęs nustebinti, stengęsis būti KITOKS ir daug kam padėjęs", - sako Haroldui giminiškos sielos dailės mokytoja Rima.

Garsiojo Gintauto Kėvišo pusbrolis Haroldas kilęs iš Joniškio rajono, Viekšnių miestelio. Į Biržus jį atvedė studijų metu sutikta mylimoji, su kuria tuokėsi ir sūnų krikštijo liuteronų bažnyčioje.

Pažinojusieji Editos ir Haroldo Kėvišų šeimą kalba apie ypatingą jųdviejų ryšį, stebinusį ir gluminusį atlaikytais išbandymais.

„Tai buvo meilė. Dviejų meniškų sielų ryšys", - sako ir Editos motina Olga Lukoševičienė, profesionali keramikė.

Edita su Haroldu ir gimtadienius turėjo švęsti tą pačią dieną - gegužės 8 - ąją, sekmadienį. Haroldas mirė penktadienį, gegužės 6 dieną.

O. Lukoševičienės namuose dukros šeima gyveno, čia augo dabar jau reklamos dizaino studijas baigiantis Žilvinas ir trylikametis Erikas. Pasak Editos motinos, pirmojoje dukros santuokoje gimęs Žilvinas Haroldą vadino tik tėvu - berniukas su juo augo nuo pusantrų metų.

Edita ir Haroldas vienas kitą atrado studijuodami Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete. Jųdviejų ir diplominis darbas buvo bendras - dalis jo puošia Kėvišų namų jaukią erdvę. Šalia koliažo prisiglaudusi medžio skulptūra - Editos mamai penkiasdešimtmečio proga skirtas Haroldo kūrinys.

Olgos Lukoševičienės ir Kėvišų namai Žemojoje gatvėje - tikra menininkų sodyba, kurią Haroldas ir Edita, kiek leido jų jėgos, puoselėjo dviese. Haroldo rankomis mūrytas ir akmeninis šulinys, kurio gelmė jau niekada neatspindės tragiško likimo žmogaus akių žvilgsnio.

Atminimą apie dailininką ir mokytoją saugos ir jo buvę kolegos bei mokiniai, kurių mokytojui padedant kurti darbai dalyvavo įvairiose parodose.

Artimųjų valia Haroldo Kėvišo kūnas bus kremuotas. Trečiadienį urna su velionio palaikais bus pašarvota A. Jankausko laidojimo namų salėje, o į J. Nastopkos gatvėje esančias liuteronų kapines bus išlydėta ketvirtadienį, 12 valandą.

 

Žinias apie mirtį saugo tyla

Pagal policijos pranešimą, Haroldo Kėvišo mirties aplinkybės niekam abejonių nekelia - gegužės 6 dieną, 17 val., žmogus rastas nuskendęs, išorinių smurto žymių nepastebėta. Tyrimo mirties aplinkybėms ištirti, atrodo, nebus.

H. Kėvišo kūnas rastas Sodeliškio kaimo ūkininko Daliaus Linkevičiaus valdos tvenkinyje, prie statomo mūrinio, meniškomis arkomis papuošto tilto.

Penktadienį įvykio vietoje policija apklausė skenduolio kūną radusius ūkio darbininkus.

Kaip vėliau „Šiaurės rytams" sakė 39 metų Žvejotgalos kaimo gyventojas Mindaugas Adamonis, jiedu su kitu darbininku Romu ėjo prie šalia tvenkinių esančios žemės ūkio technikos.

Pamatę kažką tvenkinyje plūduriuojant ėjo artyn ir vandenyje išvydo žmogų. Striuke vilkintis kūnas kniūbsčias plūduriavo prie pat statomo tilto.

„Mes jį ištraukėme, tačiau kūnas jau buvo sustingęs. Nuskendusio žmogaus nepažinojome, tačiau skambinome tiltą statančiam Algiui Laumei, su kuriuo tą vyrą matydavome", - sakė D. Linkevičiaus ūkio darbininkas.

Kad Haroldas į ūkį atvažiuodavo su A. Laume, tvirtino ir kiti ūkio teritorijoje sutikti žmonės.

„Jie abu menininkai, tai draugaudavo. Gal ir dabar tas dailininkas į tiltą pasižiūrėti buvo atvažiavęs ir netyčia įkrito", - dėstė versijas.

Tuo tarpu pažįstantys Haroldą teigė, kad jį, pastaruoju metu neturėjusį darbo, dažnai kviesdavosi į talką ar konsultacijoms. Tą rytą į Sodeliškius Haroldą esą nusivežęs A. Laumė. Po kurio laiko palikęs H. Kėvišą, vėliau jo neberadęs. Galvojęs, kad vyrą galbūt parsivežusi žmona, tačiau ir namie Haroldo nebuvo.

Nuskendusio vyro kūnas rastas apie 17 valandą. Kaip jis įkrito į vandenį, neaišku. Gali būti, kad tai įvyko dėl vyro sveikatos sutrikimų. Anksčiau drauge su juo dirbę prisimena, kad Haroldas esą kartais staigiai nualpdavęs. Artimieji kalba ir apie tai, jog Haroldas bijojęs aukščio ir vandens. Vyrą kamavo ir sąnarių skausmas, dėl šios ligos žmogus turėjo neįgalumo grupę.

Kas įvyko prie naujojo tilto, kol kas gaubia nežinia. Gali būti, kad vandens gelmė pasiglemžė kažką dirbusį ar tiesiog vandeniu ir tiltu besigrožėjusį menininką, kurio niekas Sodeliškyje esą nepažįsta.

Sakoma, kad minėto ūkio pavėsinėse yra Haroldo kurtų paveikslų, tačiau jų be šeimininko pamatyti nepavyko. Su ūkininku D. Linkevičiumi pakalbėti nepasisekė. Penktadienį jo nebuvo įvykio vietoje, o vėliau, iki pat pirmadienio 14 valandos, jam prisiskambinti nepavyko nei stacionariu, nei mobiliuoju telefonu. Taip pat nepavyko pakalbinti Haroldą pažinojusio A. Laumės. Penktadienį, kai nuskendusio dailininko kūnas buvo nešamas į laidojimo įmonės mašiną, A. Laumės prie tvenkinių jau nebuvo. Nebebuvo jo ir ūkio teritorijoje - darbininkai tvirtino, kad tilto statytojas jau išvažiavo.

Alfreda Gudienė

2011-05-10

Pavogtos bitės pasmerktos žūčiai?

Šešių bičių avilių netekusi moteris sako, kad taip pasielgti galėjo tik didžiausi „brudai".

 

Pabiržėje gyvenanti Laima Kulbienė Šeškinės kaimo miške esančias bitutes prižiūri daug metų.

Jos čia gyvena per trisdešimtį metų, dar nuo kolūkio laikų, kai moters šviesios atminties tėvelis buvo kolūkio bitininku.

Bitės gyvena dar L. Kulbienės tėvelio pagamintuose didesniuose nei įprasta aviliuose. Į juos telpa šešiolika korių.

L. Kulbienė bityne lankėsi praeitą savaitę. Kartu su Panevėžyje gyvenančiu broliu Vytu, kuris jai bites padeda prižiūrėti, pasidžiaugė, kad bitės išgyveno ir kad šiemet medaus bus nemažai. Pernai jie prisuko apie 700 kilogramų. Medų pardavė vilniečiams.

Bityne buvo 30 avilių, šią žiemą mirė tik dviejuose žiemojusios bitutės.

Anot L. Kulbienės, geros, stiprios miško bitės buvo itin prižiūrimos. Moteris baiminosi, kad jos neišmirtų, tad spaudoje radusi bet kokį patarimą, kaip jas išsaugoti, dariusi viską, ką sugeba. Žiemą į avilius dėjusi ne tik sirupo, pieno, bet ir vaistų, pelynų, acto esencijos, čili pipirų, net jodo nuo bites puolančių grybelinių ligų.

Vagys taikosi į bičių avilius.

Sekmadienį nuvažiavusi į mamos Leonoros Dževečkienės vardu įregistruotą bityną, L. Kulbienė nustėro. Nebebuvo šešių avilių su bitėmis.

Apie vagystę ji pranešė policijai. Vėliau pareigūnai nustatė, kad aviliai buvo sukrauti į priekabą, kurią traukė traktorius, ir išgabenti. Vėžės vedė iki kelio Pasvalys - Biržai. Į kurią pusę bitutės nuvežtos, kol kas nežinia.

Dingo ne tik šeši aviliai su bitėmis, bet ir du tušti. Spėjama, kad jie buvo pavogti gegužės 2 arba 3 dienomis.

„Bitės jaučia žmones, netikiu, kad iš avilių jos neišeis. Matyt, bitės vagis puolė, nes vieno avilio landa buvo užkimšta žolėmis. Stebuklas, kad jos dar neužduso. Jei nebūčiau į bityną nuvažiavusi dar kelias dienas, galėjo išmirti", - kalbėjo nukentėjusi pabiržietė.

Nuo vagių ji sakė kenčianti jau nebe pirmą kartą. Šiais metais pavogė dūlį, praeitais bitidę nukėlė, o užpraeitą vasarą iškėlė iš medžio spietinę.

„Savo avilius tikrai atpažinsiu. Jie buvo nestandartinio dydžio, melsvi, žalsvi, kiti apsilupę - nespėjome nudažyti", - kalbėjo L. Kulbienė.

Policijai rašydama pareiškimą vieną avilį ji įvertino 200 litų, nors jo vertė, moters įsitikinimu, gerokai didesnė.

L. Kulbienė prašė žmonių, mačiusių, kad kaimynas ar pažįstamas parsivežė naujų bičių avilių, paskambinti jai telefonu 8 611 44021. Už vertingą informaciją žada atsilyginti.

Biržų rajono bitininkų draugijos pirmininkas Jonas Danisevičius neslėpė žinantis apie šią vagystę. Tai ne pirmoji Biržų rajone.

Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus buvo pavogtos bitės su aviliais netoli Parovėjos, praeitais metais - iš Kirdonių kaime bitininkaujančio žmogaus.

„Panašu, kad tai gali būti „agurkininkų" darbas. Tvirtai teigti negaliu, bet stebėti juos reikia. Ši žiema buvo sunki, daug bičių išmirė. Todėl vagysčių užsakovų tarpininkai apsilanko kaimuose, apsižvalgo ir vagia", - kalbėjo J. Danisevičius.

Bičiulio tvirtinimu, į agurkų šiltnamį įneštos bitės pasmerktos žūčiai. Joms trūksta erdvės, žiedadulkių, tad rudenį jos žūva. Agurkų augintojai dažniausiai su jomis nemoka elgtis, tad rudenį avilius paprasčiausiai išmeta arba sudegina. O kitą pavasarį ieško naujų bičių.

„Jei bites rasim, vagis irgi bausim. Skaudžiausia būna, jei paaiškėja, kad net bitininkai tai daro arba vogtas bites perka", - kalbėjo J. Danisevičius.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-10

Neteisėtai nušautos briedės mėsa turėtų apkarsti

Pirmadienį Biržų rajono medžiotojų ir žvejų draugijoje bus nagrinėjama administracinė byla. Jos metu bus sprendžiama, kokias nuobaudas skirti medžioklės taisykles grubiai pažeidusiems septyniems Kirdonių medžiotojų būrelio nariams.

 

Ketvirtadienį gavęs informacijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis inspektorius Gaudentas Baikauskas nustatė, kad gegužės 3 - osios naktį Kirdonių būrelio nariai šio kaimo miške neteisėtai sumedžiojo briedžio patelę.

Paaiškėjo, kad tuo metu septyni medžiotojų būrelio nariai tykojo šernų, kurių medžioklė jau prasidėjusi.

Kartu su jais buvo ir neseniai išrinktas naujasis būrelio vadovas Romualdas Vanagas.

Netikėtai vienas medžiotojas, kirdoniškis A. M., šovė į pasirodžiusią briedę. Ji krito negyva.

Kirdoniškis briedę nušovė šių žvėrių draudimo medžioti metu.

Briedžių medžioklė šiuo metu draudžiama.

Apie šį neteisėtą medžioklės metu įvykusį atvejį būrelio vadovas bei kiti jo nariai aplinkosaugininkams ar policijai nepranešė. Priešingai - visi medžioklėje dalyvavę asmenys briedę nulupo, sudorojo, mėsą pasidalino, o likučius užkasė pamiškėje.

Administracinės teisės pažeidimų protokolas dėl neteisėto briedžio patelės nušovimo draudžiamu metu surašytas būrelio nariui A. M.

Pasak aplinkosaugininkų, medžiotojui už tai gresia teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 3 metų bei medžioklinio šautuvo, kuriuo buvo padarytas šis nusikaltimas, konfiskavimu.

Be to, gali tekti atlyginti už gamtai padarytą žalą, kuri siekia 1100 litų.

„Jei būtų paaiškėję, kad briedė buvo vaikinga, šios žalos dydį būtų tekę dauginti iš trijų. Šovė jie tikrai ne iš bado, o dėl atsakomybės neturėjimo", - įsitikinęs G. Baikauskas.

Už medžioklės vadovo pareigų nevykdymą surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas ir medžiotojų būrelio vadovui Romualdui Vanagui.

Kitiems medžioklėje dalyvavusiems asmenims surašyti protokolai, kad jie įsigijo žinomai neteisėtu būdu gautą žvėrieną.

Nesutarimų draskomo Kirdonių medžiotojų būrelio ankstesnis vadovas atsistatydino prieš dvi savaites.

„Sėdėjom ant palaukimo, laukėm šernų, ir vienas kolega prisidirbo. Taip išėjo. Mes apie šį faktą niekam nepranešėme, kiti žmonės pranešė. Taip jau išėjo", - „Šiaurės rytams" sakė neseniai būrelio vadovu išrinktas R. Vanagas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-07

Namo gyventoja gaisro nepastebėjo

Degusio pastato gyventoja skubėjo išsinešti ne dokumentus, o nebaigtą gerti alaus „pūslę".

 

Gegužės 2 - osios naktį Vabalninke, Beržų alėjoje, degė sodo namelis. „Šiaurės rytuose" buvo rašyta, kad įtariamas padegimas.

Tą patį vakarą, 22.35 val., Vabalninko miestelio gyventojai išvydo didžiules liepsnas, kurios sklido iš vieno J. Naujalio gatvės sodybos ūkinio pastato.

Vabalninkietė Lyra Šimėnienė pasakojo, kad pas ją atskubėjo antrajame aukšte gyvenanti kaimynė ir pranešė apie gaisrą. Moteris suskubo skambinti į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Paaiškėjo, kad miestelio gyventojai jau buvo informavę ir Vabalninko komandos ugniagesius.

L. Šimėnienė su kaimynais džiaugėsi dėl vieno - kad tą vakarą nebuvo stipraus vėjo.

„J. Naujalio gatvėje mediniai namukai stovi vienas prie kito. Ugnis galėjo nušluoti visą gatvelę", - kalbėjo moteris.

Gaisras kilo tankiai mediniais namukais apstatytoje J. Naujalio gatvėje. Gyventojai džiaugiasi, kad nebuvo vėjo, nes ugnis galėjo nušluoti visą gatvę.

Kai atvyko ugniagesiai, nuo atvira liepsna degusio ūkinio pastato užsidegė už 4 metrų buvusio medinio namo pastogė.

Gaisro metu sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, apie 5 kubinius metrus malkų, šalia buvęs šiltnamis, apdegė gyvenamojo namo medinės konstrukcijos, mansarda.

Pasak įvykį tiriančios Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Priešgaisrinės inspekcijos poskyrio viršininko Nerijaus Gudo, pastatas priklauso dviem savininkams, kurie gyvena kitoje vietoje. Namelyje gyvena pensininkė Ana K.

Tą vakarą, kai kilo gaisras, moteris nieko nepajuto, nes, panašu, buvo neblaivi. Ją pažadino ir į lauką išvedė atskubėję ugniagesiai.

Neatmetama, kad gaisras kilo dėl numestos neužgesintos nuorūkos. Namelyje gyvenanti pensininkė rūko. Pasak vabalninkiečių, nevengia ir išgerti, kartais pas ją susirenka ir linksmos kompanijos.

„Kai šią gyventoją norėjo išvesti iš namų, ji sugrįžo pasiimti dokumentų. Bet pasiėmė ne juos, o nebaigtą gerti alaus „pūslę", - pasakojo gaisrą stebėjusi viena vabalninkietė.

Redakcijos žiniomis, abu degusio namelio savininkai tarpusavyje konfliktuoja. Vieno savininko anūkas norėjo nusigriauti savo namelio dalį, tačiau kita savininkė to daryti neleidusi motyvuodama tuo, kad jis gali sugriūti.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-05

Pekinuką sudraskiusio šuns savininkai - buvę pareigūnai

Visi šunys yra lygūs, bet vieni yra lygesni už kitus. Tokia Dž. Orvelo romano „Gyvulių ūkis" perfrazuota mintis peršasi bandant aiškintis situaciją dėl mirtinai sukandžioto pekino veislės šuniuko.

Aiškinantis, kodėl policijos pareigūnai bandė kaltinti šuniuko savininkę, atsakymas paaiškėjo sužinojus, kas yra jį sudraskiusio šuns savininkai. Jie abu - buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai.

 

Šuns nepajėgė suvaldyti

„Šiaurės rytai" rašė, kad trečiadienio vakare Biržų piliakalnyje pekino šuniuką vedžiojusi Amanda Dagytė su mama susitiko porelę. Jauna blondinė vedžiojo vokiečių aviganį.

Pasak A. Dagytės, išvydęs mažą šuniuką vilkšunis pradėjo blaškytis, o merginai nepajėgus jo sulaikyti čiupo šuniuką ir jį mirtinai sukandžiojo. Tai matė ir vaikai bei kitus šunis vedžioję žmonės.

A. Dagienė iškvietė policijos pareigūnus. Šunį vedžiojusi mergina jų laukė, tačiau verkiančios pekiniuko savininkės net neatsiprašė.

Atvažiavusių policijos pareigūnų elgesys pekinuko savininkei pasirodė keistas.

Sudraskyto šunelio šeimininkai netruko surasti namus, kuriuose gyvena agresyvaus vilkšunio savininkai. Gražiame mūrinuke, kurį ištikimai saugo didžiulis keturkojis, gyvena buvę pareigūnai, o šiuo metu savivaldybės administracijoje bei valdiškoje įstaigoje dirbantys biržiečiai.

Jie kažką pasikalbėjo su linksmai nusiteikusia vilkšunio šeimininke, o vėliau Amandai esą pareiškė, jog ir ji esanti kalta, nes savo šuniuką vedžiojusi be antsnukio.

Verkdama mergina apie tai, kas nutiko, pranešė savo draugo mamai Danutei Gabriūnienei.

Jos abi nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo.

 

Atpažino šunį

Praėjus dienai po šio skaudaus įvykio į Biržus iš Norvegijos grįžo Amandos draugas Mantas. Būtent jis merginai gimtadienio proga buvo padovanojęs pekino šunelį.

Gavę informacijos, kad šunį vedžiojusi mergina gyvena Sodų gatvėje, jie nusprendė jos paieškoti.

Viename iš namo kiemų buvo vokiečių aviganis. Būtent jis, anot merginos, ir sudraskė jos augintinį.

D. Gabriūnienė paskambino greta gyvenančiai buvusiai bendradarbei Verai Šnarienei. Iš jos sužinojo, kad šiame name gyvena Dalė ir Audris Mukai.

Paaiškėjo, kad šunį tą nelemtą vakarą vedžiojo Sandra Vasiliauskaitė - Dalės dukra iš pirmos santuokos.

Kaimynystėje gyvenanti Vera Šnarienė „Šiaurės rytams" sakė, kad Mukų vokiečių aviganis saugo aptvertą kiemo teritoriją. Kai jos dukra kartą nešė laišką, šuo puolė ant jos ir apdraskė striukę. Moteris prisiminė, kad ir kaimynai verkdami laidojo katiną, kurį sudraskė šis šuo.

Pastarosiomis savaitėmis, kai šeimininkai buvo išvykę atostogauti į užsienį, namuose gyveno S. Vasiliauskaitė. Kaimynė matė, kad šunį, kuris paprastai būdavo tik kieme, ji buvo išvedusi pasivaikščioti.

Ji neslėpė žinanti, jog D. Mukienė yra dirbusi vidaus reikalų sistemoje, o jos vyras - buvęs pasienio užkardos vadovas. Todėl, moters manymu, ieškoti teisybės sudraskyto šunelio šeimininkams nebus lengva.

D. Mukienė yra dirbusi Pataisos inspekcijoje, iš darbo išėjo dėl prastos sveikatos kaip VRM sistemos statutinė darbuotoja. A. Mukas buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Biržų užkardos vadas.

 

Įspėjamosios lentelės nėra

Pirmadienio ryte atvažiavus į Sodų gatvę Mukų kieme už tvoros priešais saulutę lepinosi vokiečių aviganis. Didelis, gražus šuo budriai stebėjo privažiavusią korespondentę.

Ant kiemo vartelių užrašo, įspėjančio, jog kieme yra palaidas šuo, nebuvo.

Kaimynystėje gyvenantys pensininkai Janina ir Jonas Mikalajūnai tvirtino su Mukais gerai sutariantys ir pretenzijų jiems dėl papjauto katino neturintys. Pasak kaimynų, tai geri žmonės, o jų vaikai mandagūs, gražiai išauklėti.

Mikalajūnai minėjo, jog dažnai gatvėje apsilanko girtuokliai ir vagys, tad namus paliekantiems žmonėms apsauga būtina.

„Kai į jų kiemą nuėjusį mūsų katiną šuo pajovė, atėjo Audris, atsiprašė, pasiūlė nupirkti kitą. Bet mums kito nereikia. Mūsų katinas buvo ypatingas, persų - egzotų mišrūnas. Tik blogai, kad šunų nebijodavo. Palaidojome jį po tuja, šalia mūsų buvusio šuns", - kalbėjo J. Mikalajūnienė.

J. Mikalajūnas prisiminė skaitęs „Šiaurės rytų" straipsnį apie pekino šunelį.

„Anūkė savaitgalį dar pasijuokė, kad ir mūsų katinėliui reikėjo uždėti antsnukį, kad jo nepapjautų", - svarstė J. Mikalajūnas.

 

Pareigūnai komentuoti atsisakė

Pabandėme išklausyti tą vakarą budėjusius Biržų policijos pareigūnus, kurių elgesys papiktino žmones.

Biržų policijos viršininko Eugenijaus Šopio paprašėme suteikti galimybę pasikalbėti su tą vakarą dirbusiais policijos pareigūnais. Jis pažadėjo, kad šį klausimą perduos atstovei spaudai Zitai Žalinkevičienei.

„Darbuotojai atsisakė šį įvykį komentuoti. Be to, jų šiandien nėra, jie visi ilsisi. Tokios informacijos, kas tą vakarą dirbo, neteiksime. Kaip ir neturime teisės sakyti įvykio dalyvių pavardžių, kol nepriimti sprendimai", - vakar tvirtino Z. Žalinkevičienė.

Pasak jos, tyrimas bus atliktas per 20 dienų.

Pasak Biržų policijos atstovės, dėl šio įvykio bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes „Šiaurės rytų" straipsnyje neigiamai atsiliepta apie pareigūnų darbą.

Panevėžio rajono vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Regina Bučinskienė sakė, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Rimanto Bobino nurodymu dėl publikacijoje nurodytų faktų pradėtas tarnybinis patikrinimas.

 

„Ta tema" nekalbės

Biržų rajono socialinių paslaugų centro, kuriame dirba Dalė Mukienė, darbuotojai informavo, kad ji iki gegužės 9 dienos atostogauja.

Savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus specialistas Audris Mukas atostogauja iki gegužės 5 dienos.

Paskambinus mobiliojo ryšio telefonu D. Mukienė neatsiliepė. Jos vyras A. Mukas korespondentei pareiškė jokios situacijos dėl šuns nežinantis.

Jis pabrėžė su spauda nieko nekalbėsiąs.

„Sandra ta tema nekalbės. Dalė turbūt irgi", - pabrėžė A. Mukas.

 

Specialistei trūko iniciatyvos?

Per 4 šių metų mėnesius Biržų rajono policijos pareigūnai nubaudė 10 asmenų, kurie padarė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos, agresyvių šunų įsigijimo ir laikymo taisyklių pažeidimus.

Per praeitus metus už tokius pat pažeidimus nubausti 22 asmenys.

Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Vasiliauskienė neslėpė žinanti, kad piliakalnyje ir kitose viešo naudojimo vietose daug žmonių didelius šunis vedžioja be antsnukių.

Seniūnija šiais metais dėl šunų ir kitų naminių gyvūnų laikymo ir naudojimo taisyklių nenubaudė nė vieno miesto gyventojo.

„Tuo turėjusiai užsiimti mūsų specialistei I. Petronytei, kuri neseniai išėjo dirbti į Biržų regioninį parką, trūko iniciatyvos. Planavome rengti bendrus reidus su policijos pareigūnais, tikrinti, kaip biržiečiai vedžioja šunis. Bet nebėra laiko, fiziškai nespėjame. Aš užsiimu skundų tyrimu, specialistas R. Lapėnas - šienavimu", - kalbėjo K. Vasiliauskienė.

Ji tikisi, kad tuo rimčiau užsiims naujas darbuotojas. Tačiau kada jis bus priimtas, dar nežinia.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-03

Po šventės Vabalninke - padegtas sodo namelis?

Per savaitgalį keturis sykius kviesti ugniagesiai gelbėtojai turėjo malšinti ugnį, įsiplieskusią ne tik dėl neatsargaus šiukšlių ir pernykštės žolės degintojų elgesio. Savaitė prasidėjo pranešimu apie gaisrą, kurio priežastis gali būti padegimas.

 

Sekmadienį Vabalninkas gražiai minėjo miesto dieną, o rytas po šventės išaušo kaukiant ugniagesių sirenoms.

Pirmadienio rytą ugniagesiai miestelyje gesino sodo namelį. Iš policijos pranešimą apie gaisrą gavo ankstų rytą, 5.20 val., bet 10.35 val. ugniagesiai dar buvo gaisravietėje Vabalninke.

Ugnį malšino minėto miestelio, Biržų ir Antašavos (Kupiškio rajonas) ugniagesiai. Apie gaisrą pranešė Vabalninko miestelio gyventojas.

Dėl svetimų žmonių neatsargumo ar piktavališkumo kilęs gaisras sunaikino darbščių žmonių savo rankomis uždirbtą ir puoselėtą turtą. Ankstų rytą gesinimo darbus pradėję ugniagesiai gaisravietėje dar tebebudėjo ir 15valandą - smilkstančios medžiagos kėlė pavojų vėl įsiplieksti ir išplisti gaisro židinio ugniai.

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojo Eimanto Kaulinio, gelbėtojams teko sunkiai plušėti, nes rūpestingas sodo namelio šeimininkas buvo labai stipriai apšiltinęs pastatą. Norint užgesinti smilkstančią apšiltinimo medžiagą - spalius - ugniagesiams teko ardyti pastato konstrukcijas.

Pusiau medinis, pusiau mūrinis namelis priklauso Juozui Alešiūnui.

Pasak Vabalninko seniūno, sodo namelio savininkas, buvęs apylinkės pirmininkas J. Alešiūnas, yra tvarkingas žmogus, sodą prižiūrėjęs drauge su žmona.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Nerijus Gudas sako, kad iš gaisro kilimo priežasčių realiausiai atrodo tyčinis padegimas.

„Gaisro židiniai - mažiausiai dviejose vietose, atskirose patalpose", - sakė N. Gudas. Į įvykio vietą iškviesta policija.

„Sudegė viskas. Priešų mes tikrai neturėjome. Jei kas ir padegė, tai padaryti galėjo tik vaikėzai", - mano pirmadienio rytą kalbinta Irena Alešiūnienė. Moteris sakė, kad ugnyje žuvo viskas, kas buvo namelyje - lova, sekcija, kiti daiktai. Anot moters, nors sodo namelis kai kam gali atrodyti ne itin didelis turtas, tačiau jų šeimai jis esąs brangus, nes kurtas pačių rankomis. Ypač daug jėgų įdėjo vyras, dirbęs kartu su dukra.

Irena ir Juozas Alešiūnai Vabalninke gyvena nuo 1972 metų, į pensiją jiedu išėjo palikę dėstytojų darbą Vabalninko žemės ūkio technikume.

Anot moters, apie gaisrą ugniagesiams pranešęs Alvydas Sirvydis yra buvęs jų kaimynas.

„Matyt, buvęs kaimynas atėjo rytą į garažą ir pamatė degantį mūsų namelį", - svarstė I. Alešiūnienė.

Vėliau į redakcijos skambutį atsiliepęs Alvydas Sirvydis teigė, kad gaisrą Alešiūnų sodo namelyje jis pamatė jau iš savo namų. Ankstų rytą atsikėlęs ir pasiruošęs eiti į darbą fermoje vabalninkietis pirmiausia turėjo skubėti kviesti ugniagesius.

 

Degė medžiai, krūmai ir žolė

Praėjusio šeštadienio vakare ugnis pastebėta Papilio seniūnijoje. Tarp Kvetkų ir Palaidžios kaimų degė žolė, krūmai ir šiaudų krūva.

Gaisrui malšinti ugniagesiai panaudojo apie 2 tonas vandens. Ugnis išdegino apie 0,5 ha žolės.

Motinos dienos vakare Biržuose, Pastaunyko gatvėje, nuo kūrenamo laužo užsidegė tujos. Ugniagesiams dar nespėjus atvykti gaisrą numalšino patys gyventojai. Jų sukurtame lauže buvo deginama sugrėbta pernykštė žolė.

Jau po 19 valandos Papilio seniūnijos Paškučių kaime teko gesinti degusią seną žolę ir ražienas. Ugniagesiai buvo kviečiami ir 21.37 val. Jiems teko vykti į Širvėnos seniūnijoje esantį Naradavos kaimą, nes buvo pranešta, kad nuo deginamos žolės užsidegė medis.

Atvažiavę į Naradavą ugniagesiai pamatė tarp seno pastato griuvėsių degančias lentas, rąstus. Smilko ir apleistos malkinės lentos. Nenaudojama apleista ir apgriuvusi medinė malkinė sudegė, išdegė apie 100 arų žolės.

 

Alfreda Gudienė

2011-05-03

Pareigūnas pekino šuniukui pasiūlė uždėti antsnukį

Pareigūnai mažyčio šunelio, kurį sudraskė vokiečių aviganis, šeimininkės nepaguodė. Dargi išbarė, kodėl ši savo augintinį vedžiojusi... be antsnukio.

 

Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos abiturientė gavo dar vieną pamoką. Šįkart - gyvenimo. Ji sako iki šiol negalinti atsipeikėti po to, kai jos augintinį sudraskė didžiulis šuo. Ir nė kiek ne mažesnis smūgis buvo vokiečių aviganio šeimininkės ir policininkų elgesys. Šuns savininkė pribloškė abejingumu, o policininkai - bandymu kaltę suversti sudraskyto šunelio šeimininkams.

 

Vokiečių aviganio sustabdyti nepajėgė

Trečiadienio vakare, apie 18 valandą, kaip ir kas vakarą, Amanda Dagytė su mama vedžiojo pekinio veislės kalytę. Draugiškam, linksmam šuniukui liepą būtų buvę jau dveji metai.

Šunelį prieš metus per Amandos gimtadienį padovanojo draugas, kuris šiuo metu išvykęs į Norvegiją. Jo mama Danutė Gabriūnienė prisiminė, kad šuniukas kainavo 300 litų.

Mama su dukra ėjo įprastu maršrutu - į piliakalnį. Čia vakarais būna ir daugiau žmonių, vedžiojančių savo augintinius.

Abiturientė Amanda sakė, kad didžiulio keturkojo draskomą jos šunelį pamatę vaikai klykdami nubėgo tolyn. Merginai apmaudžiausia, kad po incidento šuns savininkė jos net neatsiprašė.

Eidamos per tiltą į pilį Amanda su mama sutiko vyrą ir moterį. Moteris už pasaitėlio vedėsi vokiečių aviganių veislės šunį. Didžiulis keturkojis buvo be antsnukio.

Pamačiusi šunį Amandos kalytė pradėjo vizginti uodegą. O vokiečių aviganis pradėjo blaškytis taip, kad šeimininkė nebepajėgė pasaitėlio nulaikyti rankose.

Ištrūkęs šuo pribėgo prie kalytės, čiupo ją ir pradėjo purtyti bei daužyti.

Išvydusios šį vaizdą kalytės šeimininkės pradėjo klykti.

A. Dagienė nusimovė batą ir sviedė į šunį, bet šis nereagavo ir toliau maitojo kalytę.

Šį įvykį matė ir netoliese šunį vedžiojusi biržietė pedagogė. Bet moteris pasistengė pasitraukti toliau, kad aviganis nesudraskytų ir jos nediduko augintinio.

Po matyto vaizdo moteris sakė negalėjusi užmigti visą naktį.

Agresyvaus šuns šeimininkė ir jos palydovas, pasak Amandos ir įvykį mačiusių žmonių, net nebandė savo šuns sulaikyti ir nieko nedarė, kad jį sutramdytų.

Amanda bandė paskambinti į policiją, tačiau iš išgąsčio nesugebėjo surinkti numerio. Jos mama nubėgo į namus Rotušės gatvėje ir iš ten paskambino pareigūnams.

Amanda negyvą šunelį nunešė ant pievos. Vokiečių aviganio šeimininkė, išgirdusi, kad kviečiama policija, šunį pririšo prie tilto atbrailos ir taip pat laukė. Tačiau, anot Amandos, ji net nebandė atsiprašyti - stovėjo ir šypsojosi.

Atvykę policijos pareigūnai užsirašė merginos duomenis. Kalbėjosi su vokiečių aviganio savininke. Ši esą pradėjusi juokauti ir aiškinti, kad ji išgirdusi, jog kviečiama policija, todėl kaip sąžininga pilietė nesitraukusi iš vietos ir laukusi. Gyvenanti ne Biržuose, atvažiavusi į svečius. O kaltas esą pekino veislės šuniukas, nes pasipainiojo po kojomis jos šuniui.

„Pareigūnai su ja elgėsi tarsi geri pažįstami ar nenorėdami su ja pyktis. O man jie pasakė, kad aš galiu būti nubausta, nes mano šuniukas buvo vedžiojamas be antsnukio", - kalbėjo A. Dagytė.

Mergina pareigūnų klausė, ką daryti su negyvu šuneliu. Jai buvo paaiškinta, kad komunalininkai nebedirba. O viešoje vietoje šuns nei palikti, nei laidoti negalima.

 

Norėjo bent atsiprašymo

Mergina paskambino draugo mamai D. Gabriūnienei. Ši atskubėjusi raudančiai merginai ir jos mamai atvežė raminamųjų vaistų.

Šoko ištiktos moterys nutarė policijai parašyti pareiškimą.

Nuėjus į policijos komisariatą, vienas pareigūnas dar sykį pakartojo, kad jų šuniukas buvo be antsnukio ir savininkė esą pati gali būti nubausta. Dar paklausė, kad gal šuniukas daug pinigų kainavo, kad taip dėl jo jaudinasi.

„Ne pinigai esmė. Juk tai buvo mano mylimas draugas.

Jei ano šuns savininkė būtų bent atsiprašiusi, tikrai nebūtume rašę jokio pareiškimo. Bet juk žmogus turi būti atsakingas už savo veiksmus", - kalbėjo A. Dagytė.

„Baisiausia, kad dramblys užpuolė musę, o liko kalta žuvusi musė", - apgailestavo D. Gabriūnienė.

Daug metų Biržų ligoninės priimamajame dirbusiai ir daugybę sužalotų žmonių mačiusiai D. Gabriūnienei baisiausia, kad toks šuo, kurio šeimininkė nepajėgia valdyti, vedžiojamas be antsnukio.

„O jei jis būtų sugalvojęs pulti vaikus, kas tada?" - klausė moteris.

 

Antsnukis pekiniukui - pokštas?

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė „Šiaurės rytams" sakė, kad pranešimą apie tai, jog jos pekino veislės šunelį mirtinai sukandžiojo vokiečių aviganis, policija gavo trečiadienio vakare, 18.27 valandą. Nustatyta, kas yra abiejų šunų savininkai.

„Pareiškimas perduotas tyrimui, tyrėja važiuos apklausti abiejų pusių. Tyrimui skirta 20 dienų", - sakė Z. Žalinkevičienė.

Kas vokiečių aviganio savininkė, policijos atstovė negalėjo atsakyti motyvuodama tuo, kad neranda tyrėjos. Ji nekomentavo, ar pareigūnas tikrai merginai ir jos draugo tėvui sakė, jog pekino šuniukas turėjo būti su antsnukiu, nes tokios informacijos sakė neturinti.

Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Vasiliauskienė, paklausta, kaip pekino šuniui uždėti antsnukį, tai palaikė pokštu ir pradėjo juoktis.

„Pagal gyvūnų globos laikymo ir naudojimo Biržų rajone taisykles didelių veislių šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu, o maži - su pavadėliu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, o pavadėlis negali būti ilgesnis nei 1 metras.

Už taisyklių nesilaikymą numatoma administracinė atsakomybė", - sakė K. Vasiliauskienė.

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja - inspektorė Vitalija Drevinskienė, paklausta, ar viešoje vietoje vedžiojant pekino veislės šunelį būtina uždėti antsnukį, klausimą taip pat palaikė humoru.

V. Drevinskienė sakė, kad pasidomės, ar pekino veislės kalytę sudraskęs vokiečių aviganis yra registruotas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-30

Suvažinėjęs moterį atsipirko įtartinai švelnia bausme

„Aš žudikui atiduosiu tuos šešiasdešimt tūkstančių litų, kuriuos priteisė už patirtą moralinę žalą. Tegul tik jis man sugrąžina dukterį", - kalba 78 metų biržietė Elzbieta Kavaliauskienė. Jai nesuprantama, kodėl žmogų tyčia suvažinėjęs asmuo neatsidūrė už grotų.

 

Nesuvokia teisėsaugininkų požiūrio

Vos paeinanti, nuolat bėdų dėl širdies nepakankamumo turinti moteris vis dar negali susitaikyti su 46 metų dukters Jūratės Isakienės netektimi. Tragiškoje avarijoje žuvusi dukra buvo jos visas gyvenimas, pagalba ir paguoda.

Senolė sako paslėpusi visas velionės dukters nuotraukas, nes į jas žiūrėdamas vienturtis žuvusiosios sūnus Evaldas nuolat verkia.

E. Kavaliauskienė sveiku protu nesuvokia Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo. Tyčia du kartus jos dukterį automobiliu pervažiavusio ir mirtinai sužalojusio vyro veiksmai buvo pripažinti neatsargiais, o padarytas nusikaltimas - nesunkiu.

„Kaip įvykis, pasibaigęs žmogaus mirtimi, gali būti vadinamas nesunkus?" - stebėjosi byloje nukentėjusiuoju pripažintas velionės sūnus 26 metų Evaldas Isakas.

O žuvusiosios sesuo Dalė Riepšienė įsitikinusi, kad galimybė apskųsti tokį teismo sprendimą buvo vilkinama tyčia.

„Kur rasti teisingumą, jei jo nėra net teismuose? Ar toks kvalifikavimas yra teisėtas, pagrįstas?" - svarstė velionės motina ir sesuo.

„Kur rasti teisingumą, jei jo nėra net teismuose? Ar toks kvalifikavimas yra teisėtas, pagrįstas?" - klausia žuvusiosios motina Elzbieta Kavaliauskienė.

Taip žuvusiosios artimieji reagavo į Biržų rajono apylinkės teismo priimtą nutartį, kuria 25 metų biržietį Tomą Stuką pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Bet paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas trejus metus vairuoti transporto priemonę.

Iš T. Stuko priteista atlyginti nukentėjusiajam Evaldui Isakui 4847,12 litų turtinės ir 60 000 litų neturtinės žalos. Turtinę žalą jis turės atlyginti iki 2012 metų balandžio 1 dienos.

Šio teismo sprendimo neskundė nei nukentėjusysis, nei Biržų rajono apylinkės prokuratūra.

Artimiesiems atrodo, kad visą laiką buvo vilkinama galimybė šį sprendimą apskųsti.

 

Vairuotoją vadino banditu ir žudiku

„Šiaurės rytai" rašė apie šį sunkiai protu suvokiamą įvykį.

„Tai buvo ne avarija, bet žmogžudystė. O tas, kuris tai padarė, yra banditas, o ne žmogus", - iškart po įvykio korespondentei kalbėjo viena iš įvykio liudininkių.

Kraupią avariją padariusį žmogų baro, kuriame jis kartais apsilankydavo, savininkai apibūdino kaip konfliktišką ir nuolat keliantį problemų.

Biržų rajono apylinkės teismas nustatė, kad praeitų metų rugsėjo 12 - osios naktį Kalno gatvėje T. Stukas, vairuodamas sugyventinei Ilonai Gliaubicaitei priklausantį automobilį „Volkswagen Golf", neįsijungė automobilio žibinto šviesų, neįsitikino, kad važiuoja saugiai ir nepažeidžia saugaus važiavimo greičio.

Jis patrenkė gatvėje stovėjusią 46 metų Jūratę Isakienę. Dėl to buvo sumušta galva, lūžo kaukolė ir kraujas išsiliejo į smegenis, buvo sulaužyti šonkauliai ir krūtinkaulis, padaryti įvairūs nubrozdinimai. Dėl patirtų sužalojimų moteris kitą dieną ligoninėje mirė.

Negana to, vairuotojas nepasirūpino nukentėjusiąja ir iš įvykio vietos pasišalino.

T. Stukas kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad tą vakarą susipyko su sugyventine ir jos automobiliu nuvažiavo į Kalno gatvėje esantį alaus barą. Užsisakė bokalą alaus, tačiau teišgėrė tris gurkšnius.

Apie 24 valandą sėdo į automobilį važiuoti. Galėjo būti, kad automobilio šviesos nebuvo įjungtos.

Prie baro buvo daug žmonių. Apsisukdamas jis galėjo kliudyti ten buvusį G. Jurkevičių. Ties baru pajuto, kad kažką gatvėje pervažiavo. Todėl pavažiavo apie 8 - 10 metrų atbulomis, apsidairė, bet iš mašinos išlipęs nebuvo. Kadangi nieko nepamatė, vėl važiavo į priekį ir grįžo į namus.

Kad gatvėje galėjo suvažinėti žmogų, nepagalvojo. Jei būtų matęs, jo nebūtų palikęs. Ryte pamatė, kad įskilęs automobilio žibinto stiklas, įlenktas sparnas, apibraižytas variklio dangtis.

Kadangi buvo nutraukta vairo kolonėlės žarna, pirmadienį nuvarė automobilį remontuoti pas privatų automobilių remonto meistrą. Čia jį ir rado policijos pareigūnai.

G. Jurkevičius parodė, kad tą vakarą kartu su seserimi nuvyko į alaus barą Kalno gatvėje, kur susipažino su mergina. Po 23 valandos jie išėjo į lauką. Kelkraštyje stovėjo automobilis „Volkswagen Golf", kuris staiga pradėjo važiuoti ir į juos trenkėsi. Nuo smūgio jis persirito per automobilio variklio gaubtą ir nukrito šalia mašinos, o mergina parkrito prieš jį.

G. Jurkevičius teigė pašokęs ir ėmęs trankyti per automobilį, šaukė, ko šis važiuoja ant žmonių. Vairuotojas išlipęs iš automobilio ėmė šaukti ant jo, kodėl šis mašiną daužo.

Jį G. Jurkevičius nustūmė ir ištraukė merginą iš po automobilio.

T. Stukas pavažiavo automobiliu, apsisuko ir vėl važiavo į priekį. Ties baru ant kelio važiuojamosios dalies stovėjo grupelė žmonių. Tuo momentu G. Jurkevičius išgirdo ratų cypimą ir nestiprų smūgį, atsisukęs pamatė, kad automobilis sustojo, o priešais jį ant kelio klūpo moteris.

Žmonės puolė į šalis, rėkė, ką jis daro, kur važiuoja. Tačiau automobilis, pavažiavęs atbulomis, vėl ėmė važiuoti į priekį ir antrą kartą trenkėsi į klūpančią moterį. Ši nugriuvo aukštielninka. Tada mašina apvažiavo kliūtį ir nesustodama nuvažiavo, nors žmonės šaukė ir rėkė, kažkas dar bandydamas sustabdyti spyrė į automobilio sparną.

Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusi moteris buvo skubiai išvežta į Panevėžio ligoninę.

Kaltinamasis T. Stukas teisme teigė supratęs, kad suvažinėjo žmogų, tik tuomet, kai susipažino su baudžiamojoje byloje esančia medžiaga. O iki tol manė, kad užvažiavo ant akmens ar plytos. Tokią jo iškeltą gynybos versiją teismas atmetė, kadangi tai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Tačiau teismas konstatavo, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus. T. Stuko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinanti - kad jis atlygino dalį padarytos turtinės žalos, E. Isakui prieš teismą grąžino pustrečio tūkstančio patirtų laidotuvių išlaidų.

T. Stukas jau buvo kartą teistas, teistumas išnykęs. 2008 metais jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Praeityje jis tris kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl vairavimo be teisių ir greičio viršijimo. Šiuo metu jis yra bedarbis, su sugyventine augina du mažamečius vaikus.

Paskiriant bausmes atsižvelgta į asmens elgesį po nusikaltimo ir į tai, kad jis gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą ir atsiprašė nukentėjusios artimųjų.

 

Motinos gyvybės niekas neatpirks

Vėlionės artimieji, sužinoję tokį teismo sprendimą, nustėro iš nuostabos.

„Motinos gyvybės jokie pinigai neatpirks. Kur teisybė? Pamenu, kaip sykį mano draugas įbrėžė kito asmens automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Jam pusketvirtų metų buvo atimta teisė vairuoti ir skirta 4000 litų bauda. O čia nužudė žmogų - ir gavo beveik tą patį", - svarstė iki šiol vietos nerandantis velionės sūnus E. Isakas.

Vaikinas sakė iš pradžių daug ko nežinojęs ir sutrikęs, nes teismuose dalyvavo pirmą kartą. Vėliau sutarė, kad galimybe apskųsti teismo sprendimą rūpinsis jo teta D. Riepšienė.

Žuvusiosios motina tvirtino, kad kaltinamasis jų neatsiprašė. Nei ji pati, nei anūkas, nei velionės sesuo jokio atsiprašymo negirdėjo.

Tiek jos motina, tiek sesuo Dalė Riepšienė teigė nuolat bendravusios su jiems teisme atstovavusia advokate Nijole Petkevičiene. Tačiau ji, pasak D. Riepšienės, skundimą vilkino iki paskutinės minutės.

Po teismo D. Riepšienė sako beveik kasdien telefonu kalbėjusi su advokate, klausdavusi, ar artimieji galės apskųsti šį teismo sprendimą. Ši esą vis teigusi, kad girdėjo, jog jį apskųsti žada prokurorai. Esą dalis skundo net jau parašyta. Advokatė vis žadėjusi susitikti ir apie tai paklausti prokurorės Danutės Šleivaitės.

D. Riepšienė advokatei skambino ir paskutinę skundimo termino dieną. Ši leidusi suprasti, kad skundą pateikti galima ir paskutinę minutę.

Tačiau paaiškėjo, kad ir paskutinę minutę skundo nebuvo.

Maža to. Iki teismo E. Isakui perdavęs dalį patirtų laidojimo išlaidų, po nuosprendžio D. Stukas su žuvusios sūnumi vengė susitikti.

Antstolė velionės artimųjų paprašė pirmiausia jai sumokėti 900 litų už likusios turtinės žalos iš T. Stuko išieškojimą. Esą juos išieškojusi skolą iš T. Stuko ji sugrąžins. Tačiau tokių pinigų velionės artimieji neturi. T. Stukas oficialiai irgi niekur nedirba.

Neturtinei žalai atlyginti terminas nenustatytas, gali būti, kad artimieji tų priteistų 60 000 litų niekada taip ir nesulauks.

 

Advokatė laukė prokurorės skundo?

Advokatė Nijolė Petkevičienė sakė, kad nuosprendžio ji neapskundė, nes E. Isakas jos neieškojo ir net neatėjo nuosprendžio išklausyti.

„Palyginti gerai teismas baigėsi, nes kaltinamasis turtinę žalą iš dalies atlygino", - svarstė N. Petkevičienė.

Tiesa, ji neneigė, kad žuvusiosios sesuo su ja dažnai kalbėdavosi apie šią bylą ir prašė nuosprendį apskųsti.

„Mano žiniomis, prokurorė ruošėsi rašyti, tikėjau, kad skundą parašys. Bet suėjo terminas, ir ji neparašė", - prisiminė N. Petkevičienė.

Advokatei taip pat buvo keista, kad byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas tik velionės sūnus, o jos motinos neįtraukė.

N. Petkevičienė tikino teisme neginčijusi, kad byla į teismą perduota su netinkamai kvalifikuotais baudžiamojo kodekso straipsniais.

„Tardymas atliko tyrimą pagal tokius straipsnius. Tai ką beužginčysi, jei tokios kvalifikacijos į teismą byla perduota? Nors visi nuteistojo veiksmai rodo, kad tai buvo padaryta tyčia", - svarstė advokatė.

 

Prokurorei kvalifikacija neužkliuvo

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Šleivaitė, paklausta, kodėl neskundė Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo, atsakė trumpai: „Neskundėm, ir tiek."

Prokurorei nekliuvo nusikaltimo padarymo veikos kvalifikacija, ji sutiko su Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkės Nidos Solovjovienės paskirtu nuosprendžiu.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-28

Ugnis buvo greitesnė už ugniagesius

Akimirksniu išplitęs gaisras prarijo didžiulį ūkinį pastatą, jame buvusią techniką, statybines medžiagas ir gyvulius. Apdegė ir gyvenamasis namas.

 

Gaisrą pamatė kaimynai

Saulėtą antrosios Velykų dienos padangę pirmadienį užtemdė juodi dūmų debesys, pakibę Širvėnos paežery, virš Rinkuškių kaimo.

Gaisrą biržiečio Kosto Lapienės sodyboje pirmieji pamatė už kelių šimtų metrų gyvenantys kaimynai. Kaip pasakojo Algimantas Kirkilionis, ugniagesius iškvietę žmonės griebė kibirus ir pasileido bėgti į sodybą, kurioje pastaruoju metu gyveno Aldona Pelanienė.

Šeimininkė net neįtarė, kad ugnis jau laižo didelį tvartą, kuriame buvo laikomas jos didžiausias turtas - ožkos su ką tik atsivestais ožiukais, triušiai, vištos.

„Pjausčiau virtuvėje viščiukams žolytę, o atbėgę kaimynai šaukia, kad degam. Jau geriau aš pati būčiau sudegusi", - dejavo gaisro sugniuždyta septyniasdešimtmetė, žiūrėdama į nudegimo žaizdų iškamuotą gyvulį.

Rinkuškiuose siautėjusi ugnis pražudė biržiečio Kosto Lapienės pastatus ir jame buvusį turtą. Sodyboje gyvenusi nuomininkė Aldona Pelanienė prarado savo mylimus gyvulėlius. Abu šie žmonės labai išgyveno dėl ištikusios nelaimės, o A. Pelanienę prislėgė ir kaltės jausmas dėl neišsaugoto svetimo turto.

Iš ugnies buvo ištrauktos abi moters laikytos ir, kaip visi sako, labai mylėtos ožkos, tačiau gyvulėliai patyrė dideles traumas. Vieną jų teko pribaigti pirmadienį, o antradienį šeimininkė rengėsi prašyti kaimyno pagalbos, kad nutrauktų ir kitos ožkos kančias.

Gaisro metu sudegė keturi ožiukai, septyni triušiai, šuo. Liepsnose žuvo ir gaidys, tik vištos ieškojo gūžtų, o viena iš jų ramiausiai tupėjo degėsiuose išlikusioje dėžėje su šienu laukdama, kol padės kiaušinį.

 

Atnešė saldainių, pasisiūlė paieškoti kiaušinių

Jau kelerius metus Rinkuškių kaime, K. Lapienei priklausančioje sodyboje, gyvenanti A. Pelanienė sako, kad pas ją mėgdavęs lankytis trečiaklasis berniukas. Gal už puskilometrio stovinčiame mediniame daugiabutyje gyvenantis vaikas pas moterį atėjo ir antrąją Velykų dieną.

„Atnešė man kelis saldainius, pasisiūlė nueiti pažiūrėti, ar nėra sudėtų kiaušinių", - pasakojo A. Pelanienė. Moteris sako tik dabar prisiminusi, kaip drebėjo berniuko rankos, ir išgyvena, kodėl ji tada nepaklaususi vaiko, ar kas nenutiko.

Netrukus vėl pasirodęs berniukas moteriai pasakęs, kad jam netyčia nukritęs žiebtuvėlis...

O į sodybą jau bėgo kaimynai, šaukdami apie kilusį gaisrą.

„Nepykstu aš ant to vaikelio - vaikai yra vaikai, jiems visko gali nutikti, pati berniukus auginau. Ir jo motinos gaila - visa pajuodusi iš išgąsčio ir vis kartoja, kam ji sūnų pas mane su tais saldainiais siuntusi", - kalbėjo moteris, prisimindama visa, ką jai teko išgyventi.

Moteris gerais žodžiais minėjo K. Lapienę ir jo sūnų, leidusius jai gyventi sodyboje. Sakė suprantanti, kokį didelį nuostolį gaisras padarė sodybos šeimininkams, netekusiems technikos, statybinių medžiagų ir pastatų.

„Man pareigūnai sakė, kad turėsiu atlyginti nuostolius. Ką darysi, reikės parduoti namą ir atlyginti", - liūdnai kalbėjo po nelaimės atsigauti negalinti moteris.

Laimei, ji neliko kaip stovinti ir turi, kur priglausti. Biržuose, V. Kudirkos gatvėje, jai priklauso pusė namelio, kurį, pasak A. Pelanienės, užsidirbusi savo rankomis. Moteris turi du sūnus, gyvenančius Biržų rajone.

A. Pelanienė rodė šalia tvarto buvusio tvenkinio pakrantę ir išdegusią žolę. Panašu, kad gaisras į tvartą galėjo persimesti iš sausos pakrančių žolės, kurioje galbūt su žiebtuvėliu neatsargiai žaidė vaikas.

 

Ugniagesius aplenkė devintą dešimtį einanti senolė?

Buvusieji gaisro vietoje regėjo, kaip išgyveno sodybos gyventoja, bėgusi per laukus ir šaukusi, kodėl Dievas nepasiėmė jos. Ne ką lengviau ugnies šėlsmą ištvėrė ir per laukus lazda pasiramsčiuodama atbėgusi už kilometro gyvenanti kaimynė Olga Martišienė. Abiem moterims prireikė medikų pagalbos - buvusieji gaisravietėje regėjo jas abi paguldytas greitosios pagalbos automobilyje.

Praėjus šokui 83 metų Olga Martišienė kalbėjo apie ugniagesius, kurie, jos manymu, atvažiavo gerokai pavėlavę. Tą patį tvirtino ir jos sesuo Aldona Čigaitė, pro langą mačiusi, kaip A. Pelanienės prižiūrimą sodybą apėmė ugnis.

A. Pelanienės sodybos pakraštyje pamačiusios kylantį dūmelį ir išsigandusios galbūt kažkieno deginamų pievų pavojaus, seserys suskubo skambinti gaisrinei. Kai iš antro karto pavyko susisiekti su gelbėtojais, Olga, išgirdusi žodžius „jau išvažiavo", išbėgo pas A. Pelanienę.

„Kalbėkit, klauskit gaisrininkų, kur jie taip ilgai buvo, jeigu mano sesuo griuvinėdama per baisius arimus su lazda į gaisrą nubėgo greičiau, nei atvažiavo ugniagesiai? Aš žiūrėjau pro langą ir raudojau matydama, kaip arimuose klupinėja mano sesuo. Vėliau jos nebegalėjau įžiūrėti, tačiau pamačiau kylančią ugnį", - antradienio rytą kalbėjo verkdama A. Čigaitė. Ji buvo ką tik išklausiusi radijo žinias apie gaisrą Rinkuškiuose ir stebėjosi, kodėl niekas nekalba apie gaisrininkų darbą.

Tuo metu jos sesuo Olga jau buvo aplankiusi A. Pelanienę ir žvyrkeliu skubėjo namo.

„Dieve, kaip aš bėgau per tuos nelygius arimus šaukdama, kad reikia gelbėti namą. Niekas, aišku, manęs negirdėjo, o aš bijojau numirti laukuose... Nežinau, iš kur atsirado tos sveikatos, bet nubėgusi iki sodybos pamačiau subėgusius kaimo žmones ir netekusi jėgų prisėdau prie pirtelės. Bet gaisrinės dar nebuvo - ji pasirodė tik man sėdint prie tos pirtelės", - susijaudinusi pasakojo 83 metų senutė. Ji labai pyko ant gaisrininkų ir tikino, jog ir teisme galinti liudyti, kad ugniagesiai atvažiavo labai negreit.

Ugniagesiams pastabų negailėjo ir vienas pirmųjų į gaisrą atskubėjęs 71 metų Algimantas Kirkilionis. Ankstesniais laikais ne sykį įvairiose ugniagesių pratybose dalyvavęs vyras tikino aiškiai matęs, ko trūksta ugniagesiams. Jis pasakojo, kaip iš degančio tvarto žmonės traukė ožkas, bandė gelbėti traktorių.

„Nelabai rimtai jų darbas atrodė. Laimei, tas prūdas su vandeniu buvo čia pat, kitaip ir namo nebūtų likę", - teigė A. Kirkilionis. Anot jo, ugniagesiams skambino daug žmonių ir nežinia, kuris skambutis buvo užfiksuotas pirmas.

Kai ugniagesiai atvyko, jau buvo užsidegęs ir gyvenamasis namas.

 

Viskas daryta laiku ir pagal instrukcijas?

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis teigė, kad išvykstant į gaisrą Rinkuškiuose jokių nesklandumų nepatirta.

Oficialiais duomenimis, apie gaisrą policijos budėtojo pranešimą PGT dispečeris gavo 15. 12 val. Pagal priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD prie VRM) pateiktus Biržų PGT duomenis, gaisras pradėtas gesinti jau 15. 18 val. Vadinasi, ugniagesiai per vieną minutę išvažiavo iš garažo ir kelyje į Rinkuškius užtruko tik penkias minutes.

„Centrui" raportuojama, kad 15.33 val. gaisras jau buvo lokalizuotas, tai yra jo plitimas sustabdytas.

Tačiau „lokalizacija" vyko jau degant gyvenamajam namui. Tame pačiame PGT pranešime rašoma, kad „atvykus į vietą ūkinis pastatas degė atvira liepsna, stogas buvo įgriuvęs. Nuo ūkinio pastato užsidegė už 5 metrų stovintis medinis gyvenamas namas (9x7 m)".

Gaisravietėje dirbo du Biržų, Medeikių ir Kirdonių ugniagesių automobiliai. Nors manoma, kad mieste ir priemiestyje degant pastatams iš karto turėtų būti kviečiamos arčiausiai Biržų esančios savivaldybės ugniagesių komandos, Kirdonių ugniagesiai į talką pasikviesti buvo tik tuomet, kai į Rinkuškius nuvažiavę biržiečiai pamatė degantį namą. Nors gaisro metu brangi kiekviena minutė, Kirdonių komanda buvo iškviesta ir į Biržus išvyko tik 15. 20 val.

„Viską sprendžia pamainos vadas", - sako PGT viršininko pavaduotojas E. Kaulinis. Ir tvirtina, kad jokių pažeidimų nėra. „Viską galima patikrinti, nes yra įrašai", - teigia jis.

Gaisro metu apdegė namo vakarinė siena, sugadinta visa namo stogo danga ir konstrukcijos, sulietos namo sienos. Visiškai sudegė ūkinis pastatas (30x6 m), jame buvę 2 traktoriai (vienas savos gamybos, kitas EICHER), malkų pjovimo staklės, 20 naudotų padangų, 10 naujų medinių langų, 16 kubinių metrų lentų, 5 kubiniai metrai malkų, nebeeksploatuojamas lengvasis automobilis „Kia Carnival". Šis turtas priklausė sodybos savininkams Lapienėms.

Sudegė 4 ožiukai, 7 triušiai, šuo. Išgelbėtos 2 ožkos (jas teko pribaigti- red.).

PGT pranešime teigiama, kad įvykis tiriamas.

Biržuose gyvenantys K. Lapienė ir jo sūnus sakė, kad pastatai buvo drausti, tačiau labai nedidelei sumai.

Tą dieną, kai degė jų sodyba Rinkuškiuose, Lapienės buvo laidotuvėse.

 

Užsidegė nuo rūkyklos

Kur kas geriau baigėsi Didįjį penktadienį, Kvietkeliuose (Širvėnos seniūnija) kilęs gaisras. Ugniagesiai gavo pranešimą, kad dega žolė. Nuvykę pamatė, kad dega ūkio paskatas. Gaisro metu sudegė stogas, apdegė rąstų sienos, išdegė 1 ha žolės. Tačiau išgelbėti trys pastatai ir gyvenamas namas.

PGT duomenimis, gaisras kilo nuo metalinės mėsos rūkyklos užsidegus žolei ir ugniai persimetus į ūkinį pastatą.

 

Suniokota pirtelė

Pirmadienio naktį gerokai apdegė pirtelė Narvydiškių kaime, Vabalninko seniūnijoje. Atvažiavus ugniagesiams medinė 3x6 m dydžio medinėmis dailylentėmis apkalta pirtis jau degė atvira liepsna. Nudegė pirties stogas, išdegė dalis vidaus patalpų. Gaisro priežastis - krosnies kūrenimo eksploatacijos pažeidimai. PGT žiniomis, pirtis buvo kūrenta iš vakaro.

 

Alfreda Gudienė

2011-04-28

Lietuviai su latviais santykius aiškinosi lazdomis bei akmenimis

Tarptautinis incidentas kilo auštant Velykų rytui. Santykius lazdomis, kumščiais bei akmenimis Lietuvos ir Latvijos jaunimas aiškinosi ant tilto per Nemunėlio upę, skiriančią šias kaimynines šalis.

 

Iškvietimą į Germaniškį policija ir greitosios medicinos pagalbos medikai gavo praėjusio sekmadienio naktį, apie 2 valandą. Pranešta, kad vyksta muštynės ant tilto per Nemunėlio upę, yra sužalotų asmenų.

Atvykęs Biržų policijos ekipažas pastebėjo jau besiskirstančius jaunuolius. Nuo Latvijos pusės atskubėjo du Bauskės rajono policijos ekipažai.

Nors buvo panašu, kad po muštynių sužeistųjų daug, tačiau atskubėjusiai Biržų rajono savivaldybės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos medicinos felčerei darbo beveik nebuvo.

Vieno jaunuolio artimieji patys sumuštąjį nuvežė į ligoninės priimamąjį.

Skaistkalnės ir Germaniškio kaimų jaunimas santykius aiškinosi ant tilto, jungiančio Latviją su Lietuva.

Greitosios medicinos pagalbos stoties administratorė Audronė Gaigalienė sakė, kad biržiečiai medikai paklausė latvių, ar jiems nereikia pagalbos. Šiems atsakius, kad ne, ekipažas sugrįžo į Biržus.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad šiuo metu įvykio aplinkybės aiškinamos.

Pasak policijos pareigūnų, kadangi incidentas vyko ant tilto arčiau Latvijos, nutarta, jog jį tirs šios šalies teisėsaugininkai. Lietuvaičiai tik padės rinkti informaciją.

 

Pasilinksminti nepavyko

Redakcijos žiniomis, šeštadienio vakare Skaistkalnės kultūros namuose vyko šokiai. Juose dažnai renkasi aplinkinių kaimų jaunimas.

Deja, tą vakarą ne visiems pasilinksminti pavyko.

Germaniškio kaimo bendruomenės pirmininkei Reginai Ukrinienei viena jauna giminaitė vėliau skundėsi, kad už įėjimą į kultūros centre vykusią diskoteką sumokėjo du latus, tačiau čia ilgai neužsibuvusi, nes lauke pasigirdo triukšmas. Paaiškėjo, jog kažkas mušasi. Todėl mergina nutarė šokių salę palikti, kad neįsiveltų į bėdą.

Vėliau jaunimas kalbėjo, kad konfliktas įvyko dėl kažkokios senos skolos, tačiau aiškių muštynių priežasčių neįvardijo.

Grumtynės iš kultūros namų prieigų po kurio laiko persikėlė ant tilto. Čia santykius tarsi ringe aiškinosi daugiau nei dvidešimties lietuvių ir latvių jaunuolių grupė. Ginklais tapo viskas, kas pakliuvo po ranka - pagaliai, akmenys.

 

Senos ir gilios tradicijos

„Sovietmečiu po tokių muštynių kalbėdavome, kad braliū tautas mušasi, dabar - kaiminiū", - ir juokais, ir rimtai kalba Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Germaniškio kaimo gyventojai.

Muštynės Lietuvos - Latvijos pasienyje tarp Germaniškio ir Skaistkalnės kaimų jaunimo turi senas ir gilias tradicijas. Vietinių teigimu, net sunku prisiminti, kodėl konfliktai kyla.

„Gal reikėtų kokią nors taikos misiją pradėti?..."- svarstė kaimo gyventojai.

Tačiau šia tema kalbinti germaniškiečiai, Biržų medikai ir policijos pareigūnai kažkodėl visi kalbėjo šypsodamiesi.

„Taip išeina, kad kautynes laimėjo lietuviai, nes, kiek girdėjome, Latvijos pusėje yra rimčiau sužalotų", - svarstė tą naktį budėję policijos pareigūnai.

„Ką gavo, tą išnešios. Aš sūnui velnių daviau, kad lenda, kur nereikia. Bet jis jau suaugęs, pats turi savo galvą. Gydysis pats", - kalbėjo Germaniškyje gyvenanti vieno muštynėse nukentėjusio jaunuolio mama.

Moteris neneigė, kad panašių incidentų būdavo ir jos jaunystės laikais, tad jos tokie dalykai nestebina.

 

Sumuštų ir daugiau

Švenčių dienomis budėję policijos pareigūnai ir medikai tvirtino, kad jos buvo palyginti ramios.

Tačiau kovo 22 dieną policija gavo pranešimą, kad Pabiržėje tarp biržiečio D. V. (gim. 1992 m.) ir nepažįstamų jaunuolių kilo konfliktas. Vaikinas buvo sumuštas, jam lūžo žandikaulis.

Nukentėjusysis išvežtas gydyti į Kauno klinikas.

Pradėtas tyrimas ir dėl Biržuose, J. Nastopkos gatvėje, gyvenančio G. Š. (gim. 1972 m.) sumušimo.

Vyras skundėsi, kad naktį iš balandžio 16 į 17 į namus atėję iš matymo pažįstami jaunuoliai jį sumušė.

G. Š. gydomas Biržų ligoninėje, įtariamieji nustatinėjami.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-28

Įsikišus į šeimos konfliktą nukentėjo pareigūno pirštas

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Byla iškelta po to, kai aiškinantis šeimyninį konfliktą Biržų miesto apylinkės inspektoriui A. N. (gim. 1971 m.) buvo sulaužytas dešinės rankos nykštys.

Šeimyninis konfliktas, į kurį buvo nuvykę du policijos pareigūnai, įvyko balandžio 21 dieną.

Pagalbos prašė Biržuose, Statybininkų gatvėje, gyvenantys žmonės. Jie skundėsi, kad netinkamai elgiasi jų sūnus.

Atvykusiems pareigūnams pasipriešino L. M. (gim. 1972 m.). Vėliau jam nustatytas girtumas siekė net 4,15 prom.

Policininkui pirštą sulaužęs vyras buvo apklaustas, jam pareikšti įtarimai. Pareigūnas kurį laiką turės nedarbingumo pažymėjimą.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-28

Skenduolės kūną pastebėjo moksleiviai

Ketvirtadienio vakare Biržų policijai buvo pranešta, jog Širvėnos ežere, prie centrinio paplūdimio, maždaug trys metrai nuo kranto, matyti skenduolio lavonas. Nuskendusį žmogų pastebėjo vienos Biržų miesto vidurinės mokyklos moksleiviai.

Policija į pagalbą pasikvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus. Skenduolės kūnas kobiniu buvo ištrauktas į krantą.

Iškart buvo įtarta, kad tai šių metų kovo 24 dieną dingusios biržietės Emilijos Tamulėnaitės (gim. 1938 m.) kūnas. Moteris iš savo namų išėjo ir dingo. Buvo palikusi ir atsisveikinimo raštelį. Apie moters dingimą policijai pranešė jos sūnus, buvo pradėta jos paieška.

Pasak policijos atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės, buvo įtarta, kad moteris nusižudė. Tačiau nebuvo aišku, kur būtų galima ieškoti jos kūno.

Aplinkiniams ir pažįstamiems E. Tamulėnaitė esą dažnai kalbėdavusi, kad reikėtų prisigirdyti, nes tai lengva mirtis.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-23

Motociklo vagiui įpylė kuro ir uždėjo šalmą

Motociklą parduodantis ūkininkas gal tik susapnuoti galėjo, kad jis vagį atveš į savo namų kiemą, įpils pilną baką kuro ir net išlydėdamas apsauginį šalmą ant galvos uždės.

Taip nutiko Biržuose, Saločių gatvėje gyvenančiam Romaldui Armonui. Jis patyrė 10 000 litų nuostolį.

 

Sulaukė motociklo „pirkėjo"

Romaldas Armonas su sūnumi Arūnu kelerius metus domėjosi motosportu, ne kartą buvo tapę šalies čempionais atskirose motociklų klasėse.

Tačiau Sandra Armonienė neslėpė savo sūnaus ir vyro pomėgiui nepritarusi. Anot jos, šis sportas - labai pavojingas. Juolab kad sūnus buvo ir ranką susilaužęs.

Raudonos spalvos krosinį motociklą pagrobė, kaip manoma, ne vienas, o grupė nusikaltėlių.

Pastaruoju metu R. Armonas pardavė dalį savo sukauptos retro motociklų kolekcijos.

Prieš keletą savaičių internete buvo paskelbęs, kad parduoda 2008 metų laidos krosinį motociklą „Honda CRF".

Šio skelbimo internete pastaruoju metu jau nebebuvo, kai R. Armonas sulaukė telefono skambučio. Skambinęs vyras teigė norintis pirkti jo motociklą.

R. Armonas motociklą dar kartą apžiūrėjo, sutvarkė, pripylė baką kuro.

Pirmadienį popiet „pirkėjas" ūkininkui paskambino ir pareiškė esantis miesto centre, paprašė jį apžiūrėti motociklo.

Nuvežęs savo automobiliu į namų kiemą, kur stovėjo motociklas, „pirkėjui" jį aprodė. Gerą įspūdį palikęs jaunuolis vyro paprašė leisti motociklą išbandyti.

Nieko blogo neįtardamas R. Armonas jam dar davė ant galvos užsidėti šalmą. Pirmą kartą „pirkėjui" užkuriant motociklą šis užgeso. Užvedęs antrą kartą vyrukas sėdo ant jo, pavažiavo, apsisuko ir nurūko miesto link.

 

Kad apgautas - suprato ne iškart

R. Armonas kurį laiką palaukė grįžtančio motociklo, tačiau jo gaudesio nebegirdėjo.

Paskambino „pirkėjui", šis pareiškė, jog motociklas „nuduso" prie degalinės.

Tik vėliau vyras suprato, kad tokiu būdu vagys bandė išlošti kuo daugiau laiko, kad ūkininkas nesusigaudytų ir neiškviestų policijos.

Po kurio laiko „pirkėjas" telefonu nebeatsiliepė. Ūkininkas jo nerado ir prie degalinės. Tuomet suprato esąs apgautas, skubiai paskambino sūnui, kuris lyg tyčia tuo metu žvejojo prie Nemunėlio upės.

Sėdęs į automobilį ūkininkas bandė sekti vagies pėdsakais. Sustabdyti automobilių vairuotojai teigė raudonos spalvos motociklą, ant kurio šono iškaltas numeris 43, matę važiuojant Vabalninko link.

Į jį eismo dalyviai atkreipė dėmesį, nes šis itin garsiai burzgė. Be to, kai kur asfalte savininkas matė likusias jo padangų protektorių žymės.

Manoma, kad nusikaltėlis veikė ne vienas. Mat važiuojant Vabalninko link priešais ūkininko sūnaus automobilį važiavęs autofurgonas niekaip neleido jo lenkti. Vaikinas įsidėmėjo jo numerius. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šie numeriai nuimti nuo visai kitos markės automobilio.

Paskutinį kartą ūkininko motociklą pastebėjo Vabalninke veikiančios degalinės operatorius. Vėliau jo pėdsakai dingo Žaliojoje girioje ties Panevėžio rajono riba.

 

Įtariamojo dar nėra

„Ne tiek gaila motociklo, kiek apmaudu, kad galėjo taip „išdurti". Juk vagiui ne tik motociklą sutvarkė, bet dar ir kuro įpylęs šalmą uždėjo", - išgyveno S. Armonienė.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl motociklo vagystės. Užvakar R. Armonas policijoje bandė iš nusikalsti linkusių asmenų kartotekos atpažinti motociklo vagį. Deja, tokio asmens fotonuotraukos nebuvo.

Motociklą pavogęs maždaug 22 metų šviesiaplaukis vaikinas dėvėjo tvarkingus rūbus, šnekėjo taisyklinga gramatine kalba.

Kelias dienas ūkininkas ir jo sūnus motociklo ieškojo apvažiavę aplinkinius kaimus bei išnaršę Žaliosios girios plotus. Deja, nieko rasti kol kas nepavyko.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-21

Smurtautoją sustabdys tik teismas?

Girtaujantis vyras pakėlė ranką prieš nepilnametę ir jos motiną.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Jis pradėtas po to, kai į policiją kreipėsi garbaus amžiaus biržietis ir pranešė, kad jo septyniolikmetei anūkei dukters sugyventinis J. T. (gim. 1968 m.) sudavė ranka į smilkinį.

Senoliai apie tai, jog anūkė buvo sumušta praėjusį šeštadienį, sužinojo tik ketvirtadienį, kai ji atėjo į svečius. Jie pastebėjo mėlynę ir patinimą anūkės paakyje. Klausiama ji prisipažino, kad šeštadienį jai trenkė patėvis.

Tą dieną namuose jis girtavo su kažkokiu draugu. Vėliau su draugu susipyko, patėvis draugą primušė, šis išėjo.

Girtas patėvis mergaitei liepė nušluostyti sukruvintus laiptus. Po to įsakmiai liepė jos motinai eiti gulti. Kai ši pasakė dar norinti pasikalbėti su vaikais, trenkė jai į pilvą, o šiai užsidengus veidą, spyrė į šlaunį.

Gal būtų trenkęs dar kartą, tačiau prie motinos šoko dukra. Ir gavo smūgį į veidą. Panašu, kad būtų gavusi dar vieną, bet iš kito kambario atbėgo dvylikametis brolis.

Ryte vyras atsiprašinėjo visų ir tvirtino nieko neprisimenantis. Apie šeštadienio smurtą vaikai nepasakojo ir mokykloje, kurią lanko.

Ketvirtadienį policijos pareigūnai apklausė nukentėjusią mergaitę bei jos senelius.

Nukentėjusios mergaitės motina pasinaudojo teise prieš artimą žmogų parodymų neduoti.

Kalbėdama su korespondente ji pripažino per dvejus bendro gyvenimo metus ne kartą gavusi nuo sugyventinio mušti. Pirmą kartą - po bažnyčioje vykusių jungtuvių.

Vienoje vaikų ugdymo įstaigoje dirbanti moteris dėl sugyventinio sumušimų du kartus turėjusi ir nedarbingumo pažymėjimą.

Kartą gydytojai atvirai prisipažino, jog į darbą eiti negalinti, nes sumušė vyras. Tuomet buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau moteris pareiškimą rašyti atsisakė.

„Nežinau, kas jam užeina. Kai negeria, su vaikais sutaria, tik manęs labai pavyduliauja. Pradėjęs gerti kelias dienas „plaukia". Po to viskas prasideda taip staigiai, kad net negali sureaguoti. Jis po to aiškina, kad nesupranta, kaip viskas nutiko, atsiprašinėja", - kalbėjo smulkutė, gero būdo moteris.

Ji žadėjo vėl kalbėtis su sugyventiniu, kad šis ką nors darytų ir nustotų gerti.

Biržų policijos pareigūnams ir savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams šis vyras yra žinomas kaip girtauti ir smurtauti linkęs asmuo. Tačiau iki šiol jo nubausti dėl smurto prieš artimus žmones nepavyko, nes šie pareiškimų dėl jo elgesio nerašė.

Nukentėjusios nepilnametės seneliai apgailestavo dėl nepasisekusio dukters gyvenimo. Pirmasis vyras, nuo kurio gimė nukentėjusi anūkė, gėrė taip, kad net iš namų nešdavo parduoti daiktus. Su antruoju vyru susilaukė sūnaus, tačiau gyvenimas irgi nenusisekė. Šis irgi nevengė bokalo.

Moteris tikėjosi, jog pasiseks su naujuoju draugu.

„Jis atėjo į mūsų dukteriai padovanotą butą, kaip stovi. Ir dar drįsta kelti ranką! Bet dukra mums nesiskundžia, nes jis labai pavydus ir ją gąsdina. Bijome, kad neužmuštų", - baiminosi nuo smurtautojo kenčiančios moters tėvai.

Antrojo moters vyro motina korespondentei sakė, kad patėvis ne kartą yra tampęs ir jos anūką, o jo seserį, močiutės žodžiais, veikia psichologiškai.

Ne kartą dėl to ji kreipėsi į policiją. J. T. esą buvo ne kartą perspėtas prieš vaikus rankos nekelti. Anūkas kurį laiką gyveno pas tėvą ir močiutę, tik neseniai grįžo gyventi pas mamą.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-16

Liepsnoja pievos

Degančią žolę pastebėjo aplinkosaugininkė.

 

Ketvirtadienį Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorė Mantė Ramanauskienė, važinėdama po Vabalninko seniūniją tikrinti objektų, netoli Ramongalių kaimo pastebėjo degančią žolę. Aplink jokių žmonių nebuvo, o ugnis kėsinosi persimesti į netoliese augantį miškelį.

Apie kilusį gaisrą inspektorė informavo priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Nedaug trūko, kad netoli Ramongalių pievoje siautėjusi ugnis būtų persimetusi į netoliese augantį mišką.

Atvykę Vabalninko ugniagesių komandos ugniagesiai pamatė, kad žolė degė 2 hektarų plote. Gaisras likviduotas parankinėmis priemonėmis.

Pasak Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovės Elonos Pipiraitės, žemės, kur degė pernykštė žolė, savininkai gyvena už dviejų kilometrų esančiame Ramongalių kaime. Apie degusią ugnį jie sužinojo iš aplinkosaugininkų.

Pastarosiomis dienomis užfiksuota ir daugiau žolės deginimo atvejų.

Balandžio 13 dieną ugniagesiai gavo pranešimą, kad Vabalninko seniūnijos Lamokų kaime atviroje teritorijoje dega žolė. Išdegė 50 arų plotas.

Vakare Papilio seniūnijos Vileišiškių kaime žolė degė 50 arų plote.

Kiek vėliau pastebėta, kad tos pačios seniūnijos Einorių kaime dega sąvartynas. Gaisro metu išdegė žolė apie 100 arų plote. Nuo jos užsidegė nedideliame sąvartyne esančios šiukšlės. Atskirais židiniais jos degė 10 arų plote.

Vandenį ugniagesiai vežiojo iš dirbtinio vandens telkinio, esančio už 50 metrų nuo gaisravietės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-16

Gyventojai liko be elektros prietaisų

Vedžiojant kabelius šviesolaidiniam internetui įvyko trumpas jungimas, dėl kurio buvo sugadinti namo gyventojų elektros prietaisai.

„Su vyru atskiruose kambariuose žiūrėjome skirtingas televizijos programas. Staiga vienu metu iš elektros kištukų pradėjo rūkti dūmai, perdegė visi elektriniai buities prietaisai. Gal būtume likę ir be šaldytuvo, kurį, pradėjus elektrai kvailioti, suspėjome išjungti. Po to elektra visai dingo", - pasakojo Rinkuškiuose, 5 namo trečioje laiptinėje gyvenanti Jolanta Gasiūnienė.

Tai įvyko trečiadienį, apie 11 valandą. Išbėgusi į laiptinę J. Gasiūnienė nuskubėjo į apačią, kur prieš tai buvo mačiusi laidus vedžiojant ir prie elektros skydinės besikrapštant kažkokius jaunus vyrukus.

Pradėjusi klausinėti, ką šie darantys, kad elektros prietaisai dega. Šie neva pareiškę, kad jie nekalti, gal jos elektros kištukas sugedęs.

Šviesolaidinį internetą vedę vyrai su spaudos atstove buvo itin nekalbūs.

Tuo metu iš savo butų į laiptinę išėjo ir daugiau kaimynų, pastebėjusių, kad perdegė jų buities prietaisai.

Jolanta ir Jonas Gasiūnai neteko ne tik dviejų televizorių, bet ir elektrinio laikrodžio bei iš Anglijos vaikams parvežto radijo.

Eugenijaus ir Ritos Kubiliūnų bute nebeveikė elektrinis laikrodis, kompiuteris, muzikinis centras, televizorius.

Penktajame aukšte gyvenančios Nijolės Jasiūnienės bute nebeveikė mikrobangų krosnelė. Po to, kai dingo elektra, sakė nebegalinti įsijungti „satelito".

Perdegė ir dar vienos šioje laiptinėje gyvenančios šeimos šaldytuvas. Žmonės kalbėjo, kad kai kurie buities prietaisai esą nebeveikė ir kitose namo laiptinėse gyvenantiems žmonėms.

Nuostolius žada atlyginti

Tą pačią dieną namo gyventojai iškvietė Biržų policijos pareigūnus.

Policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad atvykę pareigūnai išsiaiškino, jog UAB „Skaitmeninė elektronika" šiame name vedžiojo šviesolaidinio interneto kabelius. Vykdant darbus pirmame namo aukšte įvyko trumpas jungimas.

„Policijos pareigūnai išaiškino žmonėms, kad dėl žalos atlyginimo jie turėtų kreiptis į darbus atlikusią bendrovę. Jei susitarti nepavyks, galės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka", - sakė Z. Žalinkevičienė.

UAB „Skaitmeninė elektronika" darbų vadovas Kęstutis Bataitis korespondentei ketvirtadienį tvirtino, kad su nukentėjusiais žmonėmis kalbėta. Žalą jie atlygins.

„Kai ką suremontuosime, kai ką nupirksime", - tvirtino darbų vadovas.

Kokio dydžio žala padaryta, jis sakė nežinantis. O dėl kieno klaidos taip nutiko, sakė negalįs komentuoti.

K. Bataitis patvirtino, jog darbų užsakovas - TEO LT.

Apie darbus nebuvo perspėti?

Trečiadienį kalbėdami su korespondente kai kurie namo gyventojai piktinosi, kodėl jie nebuvo perspėti apie atliekamus darbus. Laimė, kad kai kurie buvo namuose, nes nuo trumpo jungimo galėjo prasidėti gaisras.

„Kai Biržų šilumininkai tikrina slėgį, iš anksto perspėja, kad būtume namuose. Tą patį daro ir dujininkai. O čia nieko nepranešė, tiesiog atvažiavo ir pradėjo darbus", - stebėjosi namo gyventojas Eugenijus Kubiliūnas.

Name eksploatuojančios UAB „Biržų butų ūkis" vadovas Rimantas Kėželis sakė, kad dabar jau žino, jog TEO LT užsakymu visame mieste įvedamas šviesolaidinis internetas. Tačiau iš anksto jis esą nebuvo perspėtas apie planuojamus darbus jo vadovaujamos įmonės administruojamuose namuose.

„Prieš dvi savaites Vilniaus gatvės 111A name šios bendrovės darbuotojai kišdami kabelius buvo išjudinę vieną vamzdį. Vakare man paskambino gyventojai ir pranešė, kad laša vanduo. Sutvarkėme ir su darbus atliekančia bendrove susitarėme, kad ateityje, jei bus kas neaišku, mus pasikviestų", - kalbėjo R. Kėželis.

Tačiau apie tai, kas trečiadienį įvyko Rinkuškių 5 name, jis teigė sužinojęs tik iš „Šiaurės rytų" korespondentės.

K. Bataitis atmetė gyventojų priekaištus, kad apie planuotus darbus jie nebuvo perspėti. „Laiptinėse iškabinome skelbimus, suderinome su namo bendrijos primininku", - teigė jis. Vėliau namo gyventojai pripažino, kad iškabintus skelbimus galėjo nuplėšti išdykaujantys vaikai.

TEO atstovas spaudai Antanas Bubnelis „Šiaurės rytams" pranešė, kad, preliminariais duomenimis, trumpasis jungimas įvyko dėl susidėvėjusios elektros kabelio izoliacijos, kuri buvo pažeista namo šachtoje tiesiant ryšio tinklus.

„Šiame name telekomunikacijų tinklus diegusios bendrovės atstovai nedelsdami susisiekė su namo gyventojais ir visa įranga, kuri buvo pažeista dėl trumpojo jungimo, yra taisoma arba gyventojams bus kompensuota kitu su jais sutartu būdu", - teigė A. Bubnelis.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-16

Mirė darbo vietoje

Skaudi nelaimė ištiko Pabiržės pagrindinės mokyklos bendruomenę bei šiame kaime gyvenančią šeimą.

Vakar 14.30 val. mokyklos fojė netikėtai sukniubo ir mirė šioje ugdymo įstaigoje dirbusi Birutė Jurelevičienė (gim. 1962 m.).

Pasak mokyklos direktoriaus Vytauto Armalo, sveikata anksčiau niekuomet nesiskundusi B. Jurelevičienė kiemsarge ir valytoja mokykloje dirbo jau metus.

Penktadienį moteris, kaip įprasta, dviračiu atvažiavo į darbą. Keturias valandas tvarkiusi įstaigos aplinką, moteris išvyko papietauti. Po valandos atvažiavo į mokyklą valyti patalpų.

„Staiga ji pasijuto blogai, prisėdo mokyklos fojė ant kėdės. Pamatėme, kad blogai, iškvietėme „greitąją". Kol medikai važiavo, mūsų darbuotojai dar bandė jai daryti dirbtinį kvėpavimą", - kalbėjo V. Armalas.

Deja, moters gyvybės išgelbėti nepavyko. Atvykusiems „greitosios" medikams beliko konstatuoti pabiržietės mirtį.

„Tai buvo labai gera, pavyzdinga darbuotoja, puikus žmogus", - apgailestavo V. Armalas.

Pasak Pabiržės ambulatorijos medikų, velionė vartojo vaistus nuo hipertonijos.

Kai įvyko nelaimė, pasak pedagogų, mokykloje vaikų jau nebebuvo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-16

Pasikorė neištvėręs kaltės naštos?

Vakar artimieji į amžino poilsio vietą palydėjo savo gyvenimą savižudybe baigusį rinkuškietį.

 

Buvo įtariamas nužudymu

Praėjusio penktadienio ryte policijai buvo pranešta apie Biržuose, Alyvų gatvėje, savo namuose, rastą pasikorusio Teodoro B. (gim. 1948 m.) lavoną.

Negyvą tėvą atvažiavęs rado Biržuose gyvenantis jo sūnus. Dar praeitą savaitgalį jiedu kartu su tėvu tvarkė sodybos aplinką, rinko šakas.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės, užjausdami suaugusius keturis velionio vaikus, apie jį atsiliepė tik gerai.

Tą patį jie kalbėjo ir sausio pradžioje, po to, kai Teodoro B. namuose buvo įvykdyta žmogžudystė.

Sausio 1 - osios naktį, 5 valandą, policija gavo pranešimą, kad šiame name nužudytas Liepų gatvėje gyvenęs Vytautas B.

Vyras buvo nužudytas vieninteliu dūriu į krūtinę.

Tą naktį, kai įvykdyta žmogžudystė, alkoholio netrūko, nes kaimynystėje gyvenančius žmones, pasak jų, savo firminiu alumi pavaišino greta įsikūrusios alaus gamyklos darbuotojai.

Po nužudymo iškart buvo sulaikytas kartu Naujuosius metus šventęs namo šeimininkas Teodoras B. Jam teismas skyrė kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams.

Teodorui B. buvo pareikšti kaltinimai Vytauto B. nužudymu. Byla buvo dar nebaigta, laukta teismo medicinos ekspertų išvadų.

Pasak policijos atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės, kovo pradžioje pasibaigus suėmimo laikui Teodoras B. buvo išleistas iš areštinės.

Įtariamajam taikytos trys kardomosios priemonės, iš jų viena - periodinė registracija Biržų policijos komisariate.

Pasak pareigūnų, šių reikalavimų vyras visą laisvėje buvimo laiką laikėsi.

 

Planavo sodinti bulves

Kaimynystėje gyvenantys žmonės stebėjosi ir apgailestavo dėl tokio Teodoro B. poelgio. Jie spėliojo, kad vyras savižudybei ryžosi neatlaikęs kaltės dėl draugo mirties naštos. Arba baiminosi kalėjimo.

Jie kalbėjo apie tai, kad geros širdies Teodoras peilį prieš draugą galėjo panaudoti nebent savigynos tikslu, nes Vytautas B. išgėręs tapdavo agresyvus. Gerdamas netoliese esančiame alaus bare ne kartą grasindavo draugui su šiuo susidorosiąs.

Nežiūrint grasinimų, jiedu buvo neišskiriami bičiuliai.

„Dvi dienos iki kaimyno mirties mano vyras su juo dar kalbėjosi. Jis malkinėje gamino kotą daržo įrankiui, kalbėjo, kad šiais metais reikės pasisodinti daugiau bulvių, pomidorų. Bet aš kažkodėl nujaučiau, kad jis gali gyvenimą baigti savižudybe. Jis buvo labai geras žmogus, tiesiog neišlaikė įtampos. Nors jam daug kas sakė - tu buvai namuose, tavęs negali nuteisti, juk gyneisi..." - kalbėjo greta gyvenanti Genovaitė Ruočkienė.

„Per 26 metus, kai esame kaimynai, nė karto su velioniu nebuvome susipykę. Jis buvo labai geras žmogus. Esame įsitikinę, kad jis ir savo draugą nužudė netyčia", - kalbėjo kaimynystėje gyvenantis Stasys Ruočka.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-12

Rokiškio rajone su narkotikais įkliuvo biržiečiai

Praėjusį penktadienį, apie 15 valandą, kelio Biržai - Pandėlys - Rokiškis 60 - ajame kilometre, prie Kavoliškio, pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Volkswagen Golf". Jis vyko Rokiškio link.

Automobilį vairavo Biržuose, Kaštonų gatvėje, gyvenantis I. G. (gim. 1969 m.).

Patikrinus kartu važiavusį keleivį, Biržuose, S. Daukanto gatvėje gyvenantį N. Z. (gim. 1982 m.), už kojinės rasta 12 polietileno maišelių su augalinės kilmės medžiaga.

Įtariama, kad tai narkotinė medžiaga - kanapės.

Biržiečiai buvo sulaikyti ir apklausti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Stasys Meliūnas sakė, kad tai yra bendras ne vieną dieną trukusio dviejų rajonų policijos komisariatų operatyvinio darbo rezultatas.

„Mūsų policijos komisariatai turi senas bendradarbiavimo tradicijas. Buvo atliktas pasikeitimas operatyvine informacija, ji pasitvirtino. Džiaugiamės biržiečių kolegų supratingumu, nes nusikaltėliai neturi sienų, taip pat ir rajono ribų", - kalbėjo vyresnysis komisaras S. Meliūnas.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-12

Už 20 metų laikytus šovinius - bauda

Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje Biržų rajono gyventojas V. R. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu (336 vienetais) šaudmenų. Už šią nusikalstamą veiką teismas skyrė garbaus amžiaus neįgaliam žmogui 1300 litų baudą.

Anksčiau neteistas Biržų rajono gyventojas V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir teisme paaiškino, kad jis dėžutę su 5,6 mm, 9 mm ir 7,62 mm kalibro šaudmenimis rado maždaug prieš 20 metų Pakarpynės kaime esančios negyvenamos sodybos palėpėje. Kartu jis rado senų vokiškų laikraščių ir Bibliją. Visus šiuos daiktus parsivežė į savo sodybą ir laikė kaip senovinius.

Gimus anūkams, šovinius sudėjo į metalinę dėžutę ir paslėpė nuo jų garaže. Teigė žinojęs, kad be leidimo laikyti šaudmenų nevalia, norėjęs juos atiduoti policijai, tačiau laiku to nepadaręs, o vėliau apie juos visai užmiršęs.

Spręsdamas bausmės parinkimo klausimą teismas nurodė, kad V. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už ją įstatymas numato tik labai griežtą bausmę - laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Tačiau vertindamas padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jokių sunkių V. R. veikos padarinių nekilo: šoviniai buvo laikomi pašaliniams asmenims neprieinamoje vietoje (paslėpti garaže), žala niekam nepadaryta.

Teismas pabrėžė, kad tiki kaltinamojo parodymais, jog jis šovinius parsivežė prieš dvidešimt metų ir laikė juos kaip senovinius daiktus, kadangi ginklo kaltinamasis neturėjo, o šaudyti negalėtų dėl labai silpno regėjimo, dėl kurio yra pripažintas neįgaliu.

Panevėžio apygardos teismas praneša, kad garbaus amžiaus kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas tik teigiamai. Nusikalstama veika padaryta ne siekiant konkrečių nusikalstamų tikslų ir ne dėl susiformavusių antivisuomeninių kaltinamojo nuostatų, todėl paskyrus net minimalią už tokią veiką sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kiltų neigiamų pasekmių šeimai - jo neįgali žmona netektų ir slaugos, ir išlaikymo.

Dėl paminėtų aplinkybių sankcijos ribose paskirta bausmė neužtikrintų bausmės teisingumo principo. „Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę", - rašoma teismo nuosprendyje.

Parengta pagal Panevėžio apygardos teismo informaciją

2011-04-12

Skenduolę upė atidavė po ledonešio

Antradienio vakare Vinkšniniuose netoli Rovėjos upės šunį vedžiojęs kaimo gyventojas pakrantėje pastebėjo moters lavoną.

Buvo matyti, kad jį į krantą išnešė ledonešio metu pakilęs vanduo.

Apie kraupų radinį iškart buvo pranešta policijai.

Nustatyta, kad tai to paties kaimo gyventojos Dianos Rumienės (gim. 1968 m.) lavonas. Ji buvo nesunkiai atpažinta pagal rūbus, kuriais vilkėjo, kai jos pasigedo namiškiai.

Pirminės apžiūros metu ant velionės kūno smurto žymių nepastebėta.

Spėjama, kad vanduo moters kūną atplukdė keliasdešimt metrų nuo tos vietos, kur ji galėjo pakliūti į vandenį. Jos kūną pakilęs upės vanduo perplukdė net per dvi upėje esančias užtvankas.

Į upės krantą moters lavoną išnešė ledonešis.

D. Rumienės paieška buvo paskelbta praėjusių metų lapkričio 26 dieną. Iš Vinkšninių kaime esančių namų ji šaltą lapkričio 25 - osios rytą išėjo vilkėdama tik marškinėlius, sportines kelnes, avėjo baltas šlepetes.

Pėdsakai vedė tilto per Rovėjos upę link, vėliau jie dingo.

Iškart buvo įtarta, kad moteris galėjo nusižudyti.

Moteris turėjo negalią, dažnai būdavo gydoma.

Dingusiosios paieškas apsunkino tai, kad Rovėjos upę buvo sukaustęs ledas.

Vinkšninių kaime gyvenusi D. Rumienė su vyru Dariumi augino tris dukteris.

Pilnametystės sulaukęs velionės sūnus mokosi Kupiškyje.

Parovėjos seniūnijos socialinė darbuotoja Rasa Gudeikienė sakė, kad šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

„Bėda ta, kad kartu su paskirtais vaistais D. Rumienė vartodavo alkoholį. Jo nevengdavo ir vyras", - sakė R. Gudeikienė.

Dingus motinai, trys dukros kurį laiką gyveno kartu su tėvu Vinkšninių kaime. R. Gudeikienė sakė ne kartą važiavusi į namus ir kalbinusi mergaites apsigyventi Medeikiuose veikiančioje globos įstaigoje „Vaiko užuovėja".

„Mergaičių tėvas dirbo miške, grįžus iš mokyklos namuose būdavo šalta, jos likdavo nevalgiusios", - kalbėjo socialinio darbo organizatorė.

Mergaitės sutiko apsigyventi globos namuose, o vėliau ir pačios pripažino, jog toks sprendimas yra geresnis. Tačiau vasarą jos tikėjosi praleisti tėvų namuose.

Vakar velionės vyrui D. Rumei laidotuvėmis padėjo rūpintis vaikų globos įstaigos direktorė Daiva Janonienė.

„Jei reikės, mes pagelbėsime. Kiek žinau, mirusiosios vyras sutrikęs. Kažkur Biržuose gyvena velionės brolis, reikės jį surasti. Kitame rajone gyvena jos tėvas, tačiau, mūsų duomenimis, jis prašosi apgyvendinamas globos namuose", - kalbėjo R. Gudeikienė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-31

Dėl paauglių pabėgimo kaltina mobiliojo ryšio telefonus

Vaikų socializacijos centro auklėtiniams į laisvę ištrūkti padėjo automobiliais atvažiavę „talkininkai". Įstaigos vadovė įsitikinusi, kad už bendrininkavimą jie turėtų būti baudžiami.

Pabėgo trys paaugliai

Policijos pareigūnai ieško trijų iš Kučgalio kaime veikiančio vaikų socializacijos centro „Širvėna" pabėgusių paauglių.

Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui Violetos Davidonytės, vaikinai - biržietis, panevėžietis ir kaunietis - iš įstaigos be leidimo jau buvo pasišalinę užpraeitą pirmadienį. Jie perlipo centrą juosiančią tvorą ir išvyko netoli socializacijos centro stovėjusiu automobiliu „Renault Espace".

V. Davidonytė mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su vienu iš bėglių ir įkalbinėjo jį sugrįžti.

Kučgalio socializacijos centro auklėtinių nesustabdo brangiai kainavusi tvora, juosianti įstaigos teritoriją.

Vakare, jau po 22 valandos, į socializacijos centrą sugrįžo du iš bėglių - septyniolikmetis panevėžietis ir šešiolikmetis kaunietis. Šešiolikmečio biržiečio bėglio vakar dar tebebuvo ieškoma.

Panevėžiečiui paaugliui teismo sprendimu yra skirta kardomoji priemonė - nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto jis turi būti nurodytoje vietoje, tai yra socializacijos centro „Širvėna" patalpose.

Ketvirtadienį vėl ištrūko

Į įstaigą panevėžietis sugrįžo po 22 valandos. Padarius šį pažeidimą vaikinui grėsė būti sugrąžintam į Kaune esantį sugriežtinto režimo socializacijos centrą.

V. Davidonytė spėja, kad baimė grįžti į Kaune esančią įstaigą ir buvo ta priežastis, dėl kurios panevėžietis praėjusį ketvirtadienį vėl pabėgo. Ne vienas - kartu su jau anksčiau bėgusiu kauniečiu.

Pasak V. Davidonytės, įstaigoje vyriausias ir didžiausią autoritetą tarp mokinių turėjęs panevėžietis ketvirtadienį susisiekė su trečiajame aukšte gyvenančiais vaikinais ir paprašė, kad šie sukeltų triukšmą.

Kai sargas nuskubėjo į trečiąjį aukštą, antrajame buvę vaikinai išspyrė medines laiptinės duris ir nubėgo į pirmąjį aukštą. Čiupo kėdę, išdaužė langą ir išbėgę perlipo įstaigą juosiančią tvorą.

Bėgliai įsėdo į jų laukusį automobilį „Volkswagen Golf", kuris nuvažiavo nežinoma kryptimi.

V. Davidonytė telefonu bandė vėl susisiekti su bėgliais, su jais kalbėjosi ir jų motinos. Tačiau šie pareiškė į Kučgalį negrįšiantys.

Tuomet apie įvykį pranešta policijai.

V. Davidonytė sakė, kad bėdų atsirado tuomet, kai Švietimo ir mokslo ministerijos komisijos patarimu moksleiviams buvo nurodyta laisvalaikiu leisti naudotis mobiliojo ryšio telefonais.

„Kam jie skambina ir su kuo kalbasi, kontroliuoti neįmanoma. Bėgliai greičiausiai susiskambino su „talkininkais", susitarė ir jiems padedant pabėgo", - kalbėjo pavaduotoja.

Bėglių talkininkams atsakomybė nenumatyta?

Įstaigoje sargu dirbantis Raimundas Vadluga pirmadienį įsidėmėjo tamsiai raudonos spalvos automobilio „Renault Espace" numerius. Šis automobilis, darbuotojų teigimu, pirmadienį laukė prie įstaigos tvoros, į jį įsėdo visi trys bėgliai.

Pasak V. Davidonytės, policijos darbuotojams buvo perduota ši informacija. Tačiau jiems buvo paaiškinta, kad įstatymuose nenumatyta galimybė bausti asmenis, kurie padeda pabėgti iš teismo sprendimu uždaroje ugdymo įstaigoje  turinčių būti asmenų.

Direktorę pavaduojanti V. Davidonytė tokiu paaiškinimu abejojo ir žadėjo kreiptis į Biržų policijos vadovus.

„Taip išeina, kad, jei kas padėtų pabėgti Pravieniškėse sėdintiems kaliniams, irgi nebūtų nubaustas?" - svarstė ji.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-29

Dėl „kelių erelio" kaltės šeima prarado automobilį

Biržų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Panevėžio miesto gyventojo administracinio teisės pažeidimo bylą, ne tik skyrė jam administracinio arešto bausmę, bet ir konfiskavo automobilį, kuris priklausė ne pažeidėjui, o panevėžiečių šeimai.

Panevėžietis vasario 13 d. Biržų rajone, Vabalninko miestelyje, vairavo automobilį „VW PASSAT", neturėdamas tam teisės. Sustabdę policijos pareigūnai jam nustatė 1,83 promilių girtumą.

Į teismo posėdį kviestas vyras neatvyko, paaiškinime buvo nurodęs, jog vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir neturi. Teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Posėdyje dalyvavo tik automobilio savininkės sutuoktinis, kuris paaiškino, jog davė šiam vyrui vairuoti jų šeimos automobilį iš vakaro, o kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežinojo.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į vyro atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą, ir į tai, kad jis per metus baustas dėl gyvenimo be asmens tapatybės dokumentų. Policijos pareigūnai teismui pateikė pažymą, jog šis 25 m. sulaukęs vyras praeityje 10 kartų baustas dėl vairavimo būnant neblaiviam ir neturint tam teisės, 3 kartus - dėl vairavimo būnant neblaiviam ir eismo įvykių padarymo, 4 kartus - dėl pasišalinimo iš eismo įvykių vietų, su kuriais vairuotojas buvo susijęs, ir 4 keturis kartus - dėl vairavimo neturint tam teisės. Teismas atsižvelgė, kad, būdamas vidutinio girtumo ir neturėdamas teisės vairuoti, vyras kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir pažeidėjui skyrė bausmę - 30 parų trukmės areštą ir konfiskavo automobilį.

Nors teismas konfiskavo automobilį, kuris priklausė ne pažeidėjui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad automobilio konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda ir toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyto tretiesiems asmenims priklausančio daikto konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisydamas to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusiojo asmens atlyginti žalą.

 

Vaidotas Narvidas,

Biržų rajono apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene

2011-03-29

Pareigūnėms į veidus tėškė mėšlidžių srutomis

Tarnybines pareigas atliekančias valstybės aplinkos apsaugos inspektores stumdė ir srutomis apipylė garsios Biržų rajono ūkininkės, didelio pienininkystės ūkio savininkės vyras - Parovėjos kaimo bendruomenės pirmininkas ir seniūnaitis.

Ūkininkės vyras atsidūrė areštinėje

Dviejų pareigūnių bandymas atlikti valstybės patikėtą aplinkosauginių reikalavimų laikymosi kontrolę praėjusį penktadienį baigėsi prieš jas nukreiptu smurtu bei itin šlykščiu pažeminimu.

Ranką prieš moteris pakėlė didelio pienininkystės ūkio savininkės Vaidutės Stankevičienės vyras Vytautas Stankevičius. Po incidento jis buvo sulaikytas ir dviem paroms uždarytas į areštinę.

Panaudojęs grubią fizinę jėgą ir sukėlęs fizinį skausmą ūkininkės vyras ne tik bandė atimti filmavimo kamerą, kuria buvo fiksuojamas pažeidimas.

Nustūmęs pareigūnes nuo automobilio durų ir pačiupęs stiklainį su mėginiu (srutomis) Vytautas Stankevičius tėškė dvokiantį skystį moterims į veidus.

Mėšlidžių skystis tiško į moterų akis, dalis srutų pateko ant aplinkos apsaugos pareigūnių tarnybinio automobilio.

Apstumdęs ir pažeminęs moteris V. Stankevičius iš įvykio vietos pasišalino.

Dėl išpuolio prieš tarnybinę pareigą atliekančias valstybės gamtos apsaugos pareigūnes Vytautui Stankevičiui teko dvi paras pabūti areštinėje. Moteris srutomis apliejusio ir sužalojusio Parovėjos bendruomenės pirmininko atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

Patikrinimą V. Stankevičienės ūkyje atlikusios ir šoką patyrusios valstybės pareigūnės - Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė bei vyresnioji specialistė Mantė Ramanauskienė - apie įvykį nedelsdamos pranešė policijai.

Inspektorei M. Ramanauskienei prireikė medikų pagalbos. Pirminiais redakcijos duomenimis, jai nustatytas raiščių patempimas, galimas akių pažeidimas. Tolesnes išvadas dėl sveikatos sutrikdymo pateiks teismo medicinos ekspertai.

Biržų rajono policijos komisariatas pranešė, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas V. Stankevičius buvo sulaikytas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui arba viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui).

Iš mėšlidžių tekėjo teršalai

Pirmadienį kalbinta Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja E. Pipiraitė sakė, kad tikrinti Parovėjos seniūnijoje esančio V. Stankevičienės ūkio pareigūnės važiavo gavusios telefoninius ir rašytus skundus. Agentūrai buvę pranešta, kad iš V. Stankevičienės ūkio mėšlidžių į aplinką teka srutos. Mažiau kaip už 100 metrų nuo mėšlidžių yra vandens gręžinys, iš kurio vanduo tiekiamas Parovėjos gyvenvietei.

Nuvažiavusios į minėtą vietą maždaug 10 metrų nuo kelio aplinkosaugininkės išvydo mėšlides ir iš jų tekančias srutas.

Patikrinime kartu su inspektorėmis dalyvavo kviestinė Parovėjos seniūnijos darbuotoja ir ūkio savininkės vyras V. Stankevičius.

„Buvo paimti teršalų mėginiai, surašytas patikrinimo aktas. Ūkyje dirbantis ir patikrinime dalyvavęs ūkininkės vyras mūsų atžvilgiu sukėlė neadekvačius veiksmus, neleisdamas atlikti valstybės patikėtų funkcijų", - pirmadienį apie įvykį kalbėjo aplinkosaugininkė E. Pipiraitė.

Įvykis turi būti įvertintas

„Šį sykį jau buvo peržengta riba. Mes sieksime, kad tas žmogus atsakytų už savo veiksmus", - „Šiaurės rytams" sakė devintus metus Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūroje dirbanti ir nuo 2008 metų vedėjos pareigas einanti E. Pipiraitė.

Su ja kartu buvusi ir nuo V. Stankevičiaus taip pat nukentėjusi inspektorė M. Ramanauskienė valstybės aplinkos apsaugos tarnyboje dirba jau trečius metus.

Pasak vedėjos E. Pipiraitės, Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūra V. Stankevičienės ūkyje atlieka planinius patikrinimus, taip pat yra tyrusi įvykius dėl ūkyje dėl to, kad nesilaikoma aplinkosauginių reikalavimų. Dalis gautų skundų pasitvirtindavo, ūkininkei V. Stankevičienei būdavo skiriamos baudos.

„Šiame ūkyje atliekant patikrinimus ir anksčiau aplinkosaugininkų atžvilgiu būdavo elgiamasi neadekvačiai", - apie ūkio savininkės ir jos vyro elgesį kalbėjo E. Pipiraitė.

Jos žodžius patvirtino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė.

„Į gautus pranešimus apie pažeidimus nereaguoti negalima, todėl į minėtą ūkį nuvykę inspektoriai atliko tarnybinę pareigą. Tai, kas įvyko, turi būti įvertinta. Jei jau su valstybės pareigūnais ūkyje šitaip elgiamasi, tai ką galima galvoti apie elgesį su kitais žmonėmis?" - sako Panevėžio aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja.

Kas privers atsitokėti Parovėjos kaimo lyderius?

Dėl pasipriešinimo valstybės pareigūnams pradėtas ikiteisminis tyrimas - tik įvykių, susijusių su V. Stankevičiaus asmeniu, tąsa.

Šiuo metu Biržų rajono teisme vyksta baudžiamasis procesas, kuriame V. Stankevičius yra įtariamasis dėl neįgalaus žmogaus sužalojimo.

Rajono ir šalies spauda yra rašiusi apie kitus incidentus, kurių metu nuo Parovėjos bendruomenės pirmininko kentėjo labiausiai socialiai pažeidžiami kaimo žmonės.

Dėl V. Stankevičiaus ir jo sutuoktinės necenzūrinių išpuolių į pareigūnus ne sykį teko kreiptis ir „Šiaurės rytų" leidėjams. Policijos pareigūnai apsiribodavo įspėjimu arba pokalbiais su Stankevičiais.

Biržų rajono prokuratūra neseniai nustatė, kad šlykštūs įžeidinėjimai laikraščio savininkų bei jų mirusių ir gyvų artimųjų adresu internetinėje erdvėje plito iš V. Stankevičienei priklausančio interneto prieigos taško.

Alfreda Gudienė

2011-03-29

Šlykštūs komentarai - iš Parovėjos ūkininkams priklausančio interneto ryšio

Biržų rajono policija ir apylinkės prokuratūra nustatė, iš kur buvo rašytas šmeižikiškas komentaras.

Praėjusių metų spalį interneto portale „Aina" pasirodė šmeižikiškas ir įžeidžiantis komentaras, kuriame iškrypėliškai tyčiotasi iš „Šiaurės rytų" darbuotojų, gyvų ir mirusių jų artimųjų.

Kadangi itin šlykštūs komentarai, aiškiai nukreipti į konkrečius asmenis, internetinėje erdvėje pasirodė ne pirmą sykį, o Biržų rajono policija ir prokuratūra skundų dėl jų netyrė ir nesistengė nustatyti šmeižto šaltinių, šį kartą buvo kreiptasi į Panevėžio apygardos prokuratūrą.

Kas naudojasi ūkininkų internetu?

2010 metų gruodį Biržų rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. dėl asmens šmeižimo visuomenės informavimo priemonėje. Jį atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad interneto protokolo (IP) adresas komentaro rašymo metu buvo administruojamas AB „TEO LT" ir priklausė Vaidutei Stankevičienei, gyvenančiai Biržų rajone, Parovėjos kaime.

Kaimo lyderių ir stambaus pienininkystės ūkio savininkų statusas Vaidutei ir Vytautui Stankevičiams netrukdo užsiiminėti šmeižtu ir užgauliojimais.

Liudytojais apklausti Vaidutė Stankevičienė ir Vytautas Stankevičius policijai aiškino, kad jų namuose interneto ryšys veikia keliasdešimt metrų atstumu nuo namo ir juo esą gali naudotis ne tik jų pačių trys vaikai, bet ir į ūkį atvykstantys studentai, praktikantai iš kitų nešiojamųjų kompiuterių.

Biržų rajono prokuratūra nutarė sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kol bus nustatyti tikrieji kaltininkai - asmenys, galimai pasinaudoję Vaidutės ir Vytauto Stankevičių interneto ryšiu, kad galėtų įžeidinėti bei šmeižti laikraščio „Šiaurės rytai" darbuotojus ir jų artimuosius.

Kaimo lyderių įprotis grasinti ir įžeidinėti - ne naujiena teisėsaugai

Eiles rašantis ir su poetais bendraujantis ūkininkas Vytautas Stankevičius - Parovėjos kaimo bendruomenės pirmininkas. Jis taip pat yra Parovėjos seniūnaitijos seniūnaitis. Vytauto žmona Vaidutė - pieno ūkio savininkė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Biržų skyriaus pirmininkė.

Galimas dalykas, kad suvedinėti sąskaitas su laikraščio redakcija sumanė pas Stankevičius besipraktikuojantys studentai ar šiaip nešiojamaisiais kompiuteriais „apsiginklavę" prašalaičiai - kaimiečiai, garsaus ūkio svečiai, renginių dalyviai.

Tokia versija gal ir gali tikėti policija, bet ne tie, kuriems ne sykį teko girdėti kaimo lyderių grasinimus ir prakeiksmus.

2010 metų rugpjūčio mėnesį į Biržų rajono policijos komisariatą kreipėsi UAB „Šiaurės rytai" direktorė.

„Prašau imtis priemonių ūkininko Vytauto Stankevičiaus neleistinam elgesiui sustabdyti. 2010 metų rugpjūčio 2 dienos rytą į redakciją skambinęs V. Stankevičius nepadoriais žodžiais įžeidinėjo redaktorę, įmonės vadovę, jų mirusius ir gyvus šeimos narius, artimuosius, taip pat redakcijos darbuotojus", - pranešta pareiškime policijai dėl sutrikdyto redakcijos darbo.

Tame pačiame pareiškime išdėstyta, kad tai yra jau ne pirmas V. Stankevičiaus šeimos netinkamas ir įstatymiškai neleistinas elgesys. Minėtame rašte policijos pareigūnams priminta apie Biržų policijos komisariato atliktą tyrimą ir pareikštą įspėjimą V. Stankevičienei, kuri taip pat plūdo ir įžeidinėjo straipsniui medžiagą rinkusią redaktorę bei redakcijos darbuotojus.

Jau anksčiau redakcijos darbuotojams teko regėti grasinimais ir keiksmais besisvaidantį V. Stankevičių, kuris iš redakcijos išėjo tik pažadėjus iškviesti policiją.

Prasidėjus straipsnių ciklui „Galingųjų taikiklyje - neįgalus beraštis" (autorė R. Penelienė) minėto ūkininko skambutis į redakciją buvo ne vienas. Paskutinysis, dėl kurio buvo kreiptasi į policiją, sukėlė ypatingą stresą redaktorei R. Penelienei, sutrikdė redakcijoje buvusius žmones bei jų darbą.

2010 metų rugpjūčio mėnesį rašytame pareiškime dėl nebaudžiamo V. Stankevičiaus elgesio primintas ir ankstesnis A. Gudienės skundas dėl V. Stankevičiaus, kuris telefonu plūdo ir nerinkdamas žodžių grasino autorei po jos straipsnio apie Parovėjos kaimo gyventoją, kuris mirė dėl žiauraus sumušimo.

Dėl tokio pasikartojančio V. Stankevičiaus elgesio policija sakė ne sykį auklėjusi ūkininką, o dėl paskutinio išpuolio pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Ar komentarai iš V. V. Stankevičiams priklausančio interneto prieigos taško nėra nebaudžiamo elgesio tąsa, gali spręsti dažnai prielaidomis besivadovaujanti teisėsauga.

Mykolas Kutka

2011-03-19

Gyvenimo dramoje - sunkiausias vaidmuo

„Tu manęs į teatrą nekviesk, man teatro gyvenime užtenka", - kartodavo vienas garbus universiteto profesorius.

Yra tokia mintis, kad žmogaus gyvenimas - misterija ir „gautojo" (o gal už daugelį svetimų gyvenimų žemėje pelnyto?) vaidmens atlikimas.

Rytoj - Teatro diena.

Ją švęsti turėtų labai gražus ir gabus vaikas - Mantas Pikūnas, apie informatikos studijas svajojęs aktorius, kūręs vaidmenis Biržų kultūros centro mėgėjų teatre kartu su režisiere mama, dabar jau trejus metus deginančia atminimo ir meilės žvakutes prie sūnaus kapo.

Vitai Vorienei teko sunkiausias gyvenime vaidmuo - įminti 21 - erių metų sūnaus Manto mirties paslaptį ir galbūt kada nors įvardyti vaiko žūties „režisierius".

Manto artimuosius bandoma įtikinti, kad jis nusižudė, kai policija sulaikė dėl įtarimo dalyvavus kompiuterio vagystėje.

Ne vieną kūrinį režisavusi Vita Vorienė šiandien bando įminti, ką šitaip meistriškai ir šaltakraujiškai vaidina „aktoriai" - jos vaiko žūties tragedijoje roles atlikę pareigūnai.

Nuo pirmųjų sulaikymo valandų motinai atrodė, kad tai yra tik nesusipratimas ir sūnus greitai grįš į namus. Išgirdusi, kad Mantas sulaikytas dviem paroms, ji dar tikėjo - policijai dar kažką reikia patikrinti, jog įsitikintų, kad sūnus į įvykį įpainiotas atsitiktinai. Juolab kad Vitai nuo mokyklos laikų pažįstamas pareigūnas išsitarė žinantis, kad Mantas vagystėje tikrai nedalyvavęs, o tikrasis vagis jau išaiškintas.

Moteris sako iki šiol negalinti sau atleisti, kad iš karto neieškojo advokato, o naiviai tikėjo, kad jo pagalbos reikia tik tiems, kurie nusikalto.

„Jei nebūčiau buvusi tokia naivi, mano vaikas būtų gyvas", - įsitikinusi Vita, iki šiol nežinanti, kokiu pagrindu sūnaus sulaikymas buvo pratęstas aštuoniolikai parų.

 Jai šito niekas nesako, nes teisėsaugininkai traktuoja, kad toje byloje motina nėra nukentėjusioji.

„Nežinau, kaip byla, dėl kurios buvo suimtas Mantas, baigėsi. Gali būti, kad viską „nurašė" ant mano mirusio arba nužudyto sūnaus ir padėjo pliusą tyrime", - kalba motina, trejus metus ieškanti atsakymo kitoje - sūnaus mirties aplinkybių byloje.

Motina, teismo salėse turinti iškęsti iki patyčių priekabius teisėjų žodžius (esą kaip ji savo sūnų galinti vadinti pareigingu, jei jis sykį vairavo automobilį išgėręs) tuo metu, kai patys teisėsaugininkai girti traiško žmones keliuose arba griuvinėdami išeina iš teismo pastatų...

„Mano mama tiki, kad, jeigu Mantą nužudė ar privertė tą padaryti, visos jo nuodėmės perėjo žudikams", - tokia mintis guodžia Vitą, neleidžiančią sau patikėti nusikaltimo tyrėjų peršamu absurdu ir prarasti viltį sužinoti tiesą apie vaiko mirtį.

„Jei tuo absurdu patikėčiau, mano gyvenimas netektų prasmės. Beliktų tik pačiai išeiti", - sako Manto mama. Ne vieną kūrinį režisavusi moteris šiandien bando įminti, ką šitaip meistriškai ir šaltakraujiškai vaidina „aktoriai" - jos vaiko žūties tragedijoje roles atlikę pareigūnai.

- 2008 - ųjų balandį vyko viena paskutinių būsimo premjerinio spektaklio „Mergvakaris" repeticijų. Jūs tada kartojote, kad vos perskaičiusi tą veikalą pajutote turinti jį pastatyti scenoje. Spektaklį apie moters vaidmenį ir paskirtį gyvenime...

- Vakaras, kai turėjo įvykti premjera, buvo atsisveikinimo su sūnumi vakaras. Aš sėdėjau prie jo karsto. Didysis Gyvenimo Režisierius pakeitė ne tik premjerą, spektaklio pavadinimą, bet ir patį gyvenimą. Ir jį keičia kasdien.

Sėdint prie Manto karsto nebuvo minties, kodėl tai nutiko man. Kamavo tik klausimas, kas dabar bus ir kas už viso šito slypi. Žinojau oficialią versiją, kad Mantas Biržų areštinėje pasikorė, tačiau tai man atrodė nesuprantama. Negalėjau šito suvokti dėl vienintelio ir pagrindinio dalyko - nebuvo priežasties, dėl ko jis turėjo tą padaryti.

Ir kuo toliau susipažįstu su mirties byla ir jos tyrimu, tuo labiau įsitikinu, kad viskas buvo ne taip, kaip bandoma įtikinti.

- Apie sūnaus mirtį sužinojote ankstų rytą būdama pas valstybės paskirtą advokatą?

- Pasiėmiau Manto iš vakaro man rašytą laišką. Sūnus prašė atnešti apatinių drabužių, matematikos teorijos knygą ir uždavinyną, pieštukų, trintuką. Rašė, kad nesijaudinčiau - viskas bus gerai. Mantas ruošėsi suėmimo laiką išnaudoti pasirengimui informatikos studijoms universitete, o tuo metu, kai skaičiau jo žodžius, suskambėjo advokato telefonas - sako, pasikorė mano sūnus.

Tad kas turėjo įvykti per naktį?

- Jūs iš vakaro kalbėjotės su pažįstamu kriminalistu?

- Buvau pas buvusį klasės draugą Romą Kučinską, kuris visiškai „sujaukė" mano protą. Priekaištavo jis man, kodėl Mantas „tyli kaip partizanas", kai kiti esą kalba. Liepė rašyti Mantui laišką. Diktavo, ką turiu jam pasakyti. Svarbiausia, liepė rašyti, kad „visi duoda parodymus". Kad tai yra „topinė" kriminalistų frazė, aš tuomet nežinojau. Aš iki gyvenimo pabaigos sau neatleisiu, kad pasitikėjau pažįstamu žmogumi, o ne ieškojau advokatų pagalbos. Juk Kučinskas, ištaręs, kad, jeigu Mantas tylės, „reikės jam duoti į rūrą", man aiškiai pasakė, kad sūnų muš! O aš to nesuvokiau! Rašiau Mantui, kad mes jį labai mylime. Ir tai, ko prašė kriminalistas.

- Manote, kad sūnus neišpildė pareigūnų lūkesčių?

- Galvoju, kad jie iš Manto norėjo išgirsti tai, ko jis iš tikro nežinojo. Arba norėjo, kad sūnus prisipažintų tai, ko nepadaręs. Kankinant žmogų galima išgauti viską. O jis buvo kankintas - prieš skrodimą aš mačiau žymes ant jo kūno. Viena akis visa mėlyna, lūpos ištinusios, suplyšusios ir sukepusios, o ant veido buvę spuogai - išsprogę. Taip būna nuo didelio spaudimo. Ekspertai sako, kad 2 ar 3 valandos prieš mirtį sūnus išsispaudė spuogus. Bet ar gali būti, kad prieš mirtį jis pasidarė „kosmetinę operaciją"?

Juk nerasta nei nusižudymo įrankio, nei priemonės, kuria esą sūnus rašė atsisveikinimo laišką. O kūną paėmusi ir daugybę mirčių regėjusi moteris iš karto pasakė, kad mirę kilpoje taip neatrodo. Tiesos ieškoti linkėjo ir medikai.

Byloje - daugybė neatitikimų, prieštaravimų, pareigūnų melagingų parodymų, apie ką aš negaliu pasakoti, kol tyrimas nebaigtas.

Galbūt jie Mantą nužudė netyčia, tai yra „persistengė". Tačiau tai, ką aš perskaičiau byloje, dar labiau sustiprino mano įsitikinimą, apie kurį turiu kalbėti kitiems - policijos rankose žmogus nėra saugus. Privalome saugoti savo vaikus, brolius, seseris ir kitus artimuosius nuo galimos pareigūnų savivalės.

Kol turėsiu sveikatos, kol pajėgsiu paeiti, ieškosiu tiesos apie savo vaiko mirtį. Tuo metu, kai tas įvyko, ten buvo daug žmonių. Ne tik pareigūnų, bet ir devyni suimtieji, kurie iš karto buvo išvežti ir neapklausti. Ir ne visi žmonės, buvę TEN, galės gyventi su melu, kuris sykį gali atsisukti ir prieš jų artimuosius...

- Sakote, kad yra nesuprantančių, kam jums šito reikia...

- Yra. Tačiau noriu, kad kiti žinotų, jog nė vienas nesame apsaugoti nuo to, kas nutiko Mantui. Kad suprastų, jog patekus į policijos rankas gynybos reikia ne tik tiems, kuriuos laikome nusikaltėliais.

Aš nenoriu iš savo mirusio sūnaus padaryti Angelo. Šventųjų žemėje - reta. Tačiau mano vaikas, kaip ir daugelis kitų, tikrai nebuvo vertas to, kas su juo įvyko būnant „teisingumo vykdytojų" rankose.

Aš turiu sužinoti, kas nužudė arba privertė nusižudyti mano sūnų. Ne todėl, kad ką nors apkaltinčiau.

Ir pareigūnų neprakeikiu - jie yra visuomenei reikalinga, tačiau pavojingai uždara ir tik save ginanti sistema. Jos dalimi buvo ir kriminalistu toje pačioje policijoje dirbęs mano sūnaus tėvas.

Likimo ironija, kad tą naktį, kai Mantas žuvo, policijoje buvo ne tik mano klasės draugas (su kuriuo dar vasarą susitikime kalbėjomės apie savo vaikus, o jis tuomet net neužsiminė, kad apie mano sūnų ką nors negero žino policija), bet ir kitas iš kaimo laikų gerai pažįstamas asmuo... Sakykite, kaip tada galima kuo nors pasitikėti?

Kaip galima tirti įvykį, kurį padarei pats arba tavo kolegos? Įspūdis toks, kad jie dabar visi - kriminalistai, budėtojai, prokurorai - vaidina spektaklyje, kuriuo patys netiki. Bet man tai ne spektaklis, o iki gyvenimo pabaigos nesibaigsianti tragedija. Aš turiu sužinoti jos dalyvius. Esu pasiruošusi tiesos ieškoti ne tik savo šalies teismuose. Kiekvienas įvykis turi kodą, kurį turime įminti. Kad galėtume padėti ne tik sau.

- Mintys apie galimus žudikus?

- Aš galvoju, kaip jie gyvena, ką mąsto vakarais. Ar tai, kas įvyko, juos kankina? Baisiausia būtų žinoti, kad jiems eilinį sykį svarbiausia yra žūtbūt išsisukti. Tai būtų žiauru. Beliktų tik užjausti jų šeimas. Kaip ir visų tų žmonių, kurie tapo tokių pareigūnų aukomis.

 

Alfreda Gudienė

2011-03-26

Rėžėsi į elektros stulpą

Į Biržų mieste esantį elektros stulpą įsirėžęs automobilis sukėlė ant kojų specialiąsias tarnybas.

 

Ketvirtadienio pavakarę Pasvalio gatve važiavę automobiliai policijos pareigūnų buvo nukreipiami į kitus Biržų miesto kelius.

Transporto priemonių srautas suko Skaistkalnės, Saločių, P. Kalpoko gatvėmis, o į Pasvalio gatvę įvažiavusių automobilių vairuotojai smalsavo, kas nutiko vienoje judriausių miesto vietų.

Apie 17 valandą pranešimą apie įvykį gavo policijos pareigūnai, ugniagesiai ir medikai. Pasvalio - P. Klybo gatvių sankryžoje krovininis automobilis atsitrenkė į elektros stulpą. Smūgis buvo toks stiprus, kad stulpas įlūžo ir pavojingai pasviro į gatvės pusę.

Krovininis automobilis įvažiavo į stulpą, kuris įlūžo ir pavojingai pasviro į gatvės pusę.

Greitosios medicinos pagalbos automobilis vairuotoją skubiai nugabeno į ligoninę.

Į įvykio vietą buvo iškviesti LESTO darbuotojai, apribojimų zona buvo aptverta.

Paaiškėjo, kad statybinių medžiagų prikrautą automobilį „Mercedes Benz 809" vairavo Čeniškių kaimo gyventojas V. N. (gim. 1969 m.).

Įvykio liudininkų žodžiais, vairuotojas po avarijos neva keistai svirduliavo.

Neatmestina galimybė, kad automobilį vairavusį žmogų ištiko ligos priepuolis, todėl nevaldoma mašina trenkėsi į pakelėje esantį stulpą. Laimei, aukų išvengta.

Kokios tikrosios avarijos priežastys, aiškinsis pareigūnai.

Nuostolius skaičiuoja LESTO, kurios darbuotojai turėjo nemažai paplušėti, kad elektros energijos vartotojai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Avarijos vietą apžiūrėjęs smalsuolių būrelis juokavo, kad dėl dingusios elektros negalintys žiūrėti televizijos serialų, todėl stebintys įvykius Pasvalio gatvėje.

Pasak LESTO atstovės ryšiams su visuomene Editos Sirutienės, nuo 17. 40 iki 24 val. elektros energija nepasiekė 60 vartotojų. „Mūsų žiniomis, buvo pažeistos dvi stulpų atramos, nutraukti laidai, todėl rangovams teko pasidarbuoti ilgai", - teigė ji.

 

Rasa Penelienė

2011-03-26

Brangi pavasarinė žūklė

Kovo mėn. 22 dienos vakare gauta anoniminė informacija, kad Rokiškio rajone, Nemunėlio upėje, ties Slabadnykų kaimu, vyksta neteisėta žūklė, statant tinklus.

Įvykio vietoje apie 19 valandą Panevėžio RAAD GGA inspekcijos pareigūnai bandė sulaikyti nuo Nemunėlio upės važiuojantį „WV Golf" markės automobilį.

Deja, automobilio vairuotojas į pareigūnų gestus sustoti nereagavo, todėl nepaklususiam automobiliui teko blokuoti kelią. Tačiau ir tada, kai nebebuvo kelio į priekį, minėtas automobilis ėmė važiuoti atbuline eiga. Ar dėl vairuotojo įgūdžių stokos, ar dėl situacijos metu patirto baimės jausmo automobilis atsidūrė pakelės griovyje, sniego pusnyje.

Neteisėtos žūklės ėmęsi vyrai gamtai padarė 2585,18 Lt žalą.

Tarsi pabaidyti zuikiai pasipylė į skirtingas puses net penki mašina važiavę piliečiai. Neišgąsdino jų šaltas Nemunėlio upės vanduo - turbūt baimės akys buvo didesnės. Tačiau vienam bėgliui, Biržų rajono Papilio seniūnijos Palaidžios kaimo gyventojui A. K., pabėgti nepavyko. Įvairių, pareigūnams jau seniai atsibodusių versijų ėmėsi sulaikytasis. Jis neva pavežęs asmenis, kurių nepažįsta, kad jam sugedusi mašinos bagažinės spyna ir jos atidaryti neįmanoma.

Neįtikino pareigūnų tokie sulaikytojo atgailavimai - jam vis tik teko atidaryti automobilio bagažinę, kurioje buvo surasti du dar šlapi tinklai ir maišas su žuvimi. O žuvyčių buvo nemažai - 258 kuojos, 5 ešeriai ir 15 lydekų.

Už neteisėtą žūklę Panevėžio RAAD GGA inspekcijos nutarimu biržiečiui paskirta maksimali 700 Lt administracinė bauda, mat pažeidimas padarytas grupės asmenų, kurių iš solidarumo pilietis A. K. „nepažino". Turtinis nuostolis yra didelis, kai jis viršija penkių minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą. Tas nuostolis iš tiesų yra nemenkas - suskaičiavus visas žuvytes, žala gamtai sudaro 2585,18 Lt. Be viso to, dar konfiskuoti du statomi tinklai, peikena ledui kirsti. Panevėžio RAAD GGA inspekcijos pareigūnai dar turi vilčių išsiaiškinti ir likusių bėglių asmenybes, kurių irgi laukia atitinkamai nemenkos baudos.

Parengta pagal Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininko pavaduotojo Gaudento Baikausko informaciją

2011-03-26

Meras įžeidinėjo viešame renginyje

Po rajono krepšinio turnyro finalinių rungtynių varžybas organizavusios Biržų rajono savivaldybės meras įžeidinėjo informacinio rėmėjo atstovą.

Liepė dingti iš sporto salės?

Biržų krašto laikraštis „Šiaurės rytai" yra rajono krepšinio pirmenybių informacinis rėmėjas. To pageidavo kuo platesnę informaciją apie renginį norintis paskleisti renginio organizatorius - Biržų rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius.

Šeštadienį vyko finalinės turnyro rungtynės, kurių momentus ir nugalėtojus užfiksuoti redakcija paprašė apie rajono sportinį gyvenimą informaciją rengiantį Kęstutį Slavinską.

Emocijų dažnai nevaldantis Biržų rajono meras Regimantas Ramonas šįsyk pratrūko Sporto mokyklos salėje vykusiame viešame renginyje.

Nuaidėjus finalinei varžybų sirenai, trečiąjį ir ketvirtąjį varžybų kėlinį stebėjęs prie durų, K. Slavinskas žengė prie varžybų sekretoriato stalo. Prieš jį atsidūręs Biržų rajono meras R. Ramonas staiga ėmė ant jo šaukti, vadinti kiaule ir liepė dingti iš salės.

Kai tokio netikėto elgesio apstulbintas K. Slavinskas kreipėsi į salėje buvusius žiūrovus, klausdamas, ar šie mato, kaip elgiasi meras, R. Ramonas suko pirštą apie savo smilkinį, kitu pirštu rodydamas į K. Slavinską.

Salėje buvę žmonės teigė, kad taip elgtis viešoje vietoje negalima niekam, tuo labiau rajono vadovui.

Už tvarką varžybų metu atsako organizatorius

Pirmadienį kalbintas renginį organizavusio savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Audris Mukas tvirtino įvykio nematęs.

Salėje po varžybų, anot jo, buvusi sumaištis, specialistas rūpinęsis būsimais apdovanojimais. Tačiau A. Mukas pabrėžė, kad už kiekvieno renginio viešąją tvarką atsako organizatorius.

„Jei kažkas kokį žmogų įžeidė, tai dar nėra viešosios tvarkos pažeidimas", - išgirdęs, apie ką bus kalbama, bandė situaciją lyginti A. Mukas. Tačiau čia pat pripažino, kad laimėjusių ar pralaimėjusių sportininkų, teisėjų ar trenerių įžeidinėjimas jau yra tvarkos pažeidimas. Nesvarbu, kas tą darytų - patys sportininkai ar sirgaliai.

Paklausus, ar tvarkos pažeidimu būtų traktuojamas įžeidžiantis organizatoriaus elgesys turnyro rėmėjo atžvilgiu, specialistas A. Mukas bei Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė vienbalsiai tvirtino, kad taip.

„To daryti negali nei komandos, nei organizatoriai. Tuo labiau, kad šiuo atveju organizatoriai yra savivaldybės tarnautojai, tad jiems elgesio reikalavimai būtų dar griežtesni", - mano vedėja.

Savivaldybės sporto specialistas A. Mukas paaiškino, kad varžybos laikomos baigtomis tuomet, kai visos komandos išeina iš salės. Šiuo atveju incidentas būtų laikomas įvykusiu varžybų metu, nes komandos dar tik ruošėsi apdovanojimui.

Jis teigė, kad tvarkos pažeidimas galėjo būti užfiksuotas, jei jam apie tai būtų buvę pranešta po varžybų.

„Deja, bet prie kiekvieno kvailio tvarkdarių nepastatysi", - pokalbį apibendrino A. Mukas.

Nemato reikalo kalbėti

Pirmadienį „Šiaurės rytai" kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės ryšių su visuomene specialistes, kad perduotų merui R. Ramonui klausimą.

Rajono vadovo prašyta atsakyti, kodėl jis viešoje vietoje nepagarbiai elgėsi su informacinio rėmėjo atstovu.

„Meras į klausimą neatsakys", - tokį atsakymą perdavė ryšių su visuomene specialistė Jurga Bagamolovienė.

„Jei taip būtų įvykę prieš kelerius metus, būčiau su meru pasielgęs labai vyriškai. Įvykio liudininkai mane skatina rašyti pareiškimą policijai. Ar verta kovoti su nueinančiu nuo arenos politiku, aš dar pagalvosiu", - sakė K. Slavinskas, pats mero R. Ramono anksčiau auklėtas dėl netinkamo elgesio viešuose renginiuose.

Biržų rajono meras R. Ramonas savo elgesio deramo įvertinimo nesulaukė po to, kai savo kabinete rajono tarybos kolegijos akivaizdoje į sieną stūmė korespondentę. Bendrapartiečių akivaizdoje ranką prieš moterį meras ketino pakelti ir jam nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų naktį.

Ko dar galima laukti iš savęs kontroliuoti nebesugebančio politiko? Jis dar nėra „nueinantis" - gali dirbti naujojoje rajono taryboje.

Alfreda Gudienė

2011-03-22

Biržietis nužudytas dūriu į krūtinę

Sekmadienį, rinkimų į savivaldybių tarybas dieną, Biržų miesto centre, savo namuose, rastas nužudytas biržietis.

Rado išdaužęs namo langą

Policija pranešimą apie tai, kad Biržuose, J. Žemaitės gatvėje 22 name, rastas Genadijaus Baltušio (gim. 1966 m.) lavonas su durtine žaizda krūtinėje, gavo sekmadienį popiet.

Nužudytąjį atrado Būginiuose gyvenantis jo brolis Vitalijus Baltušis. Kelias dienas nematęs savo brolio ir negalėjęs su juo susisiekti Vitalijus užsuko jo aplankyti.

Tačiau brolio nerado. Kilo įtarimas, kad kažkas nutiko. Juolab kad durys buvo užrakintos iš vidaus.

Išdaužęs vieną gyvenamojo kambario langą vyras pamatė savo brolį, gulintį be gyvybės ženklų.

Šiame name brolis rado nužudytą Genadijų Baltušį. Įtariama, kad tai padarė čia gyvenantis Vaidas Pelanis arba su juo susiję asmenys.

Iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai konstatavo G. Baltušio mirtį.

Policijos pareigūnai dviem paroms sulaikė įtariamąjį - tame pačiame name gyvenusį Vaidą Pelanį (gim. 1973 m.).

Pirminiais duomenimis, vyras neigė nužudęs kaimyną.

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Jasiškių kaime registruotas V. Pelanis Biržuose Žemaitės gatvės 22 namo butą buvo išsinuomojęs maždaug prieš metus.

Įtarimus, kad neseniai įvyko kažkoks konfliktas, tvirtino tai, kad ant V. Pelanio kūno buvo pjautinių žaizdų, ant veido matyti nubrozdinimai.

V. Pelanis buvo anksčiau teistas, jis policijai žinomas. Su šiuo vyru buvo susiję keli ikiteisminiai tyrimai.

Kaimynai nesutarė

Kaimynystėje gyvenantys žmonės sakė pažinoję Genadijų, kuris gyveno vienas.

Pasak kaimynų, nors vyras nuolatinio darbo neturėjo, tačiau vertėsi, kaip galėjo. Buvo draugiškas, tvarkė savo namų aplinką. Nuosavu automobiliu dažnai važiuodavo pas Būginiuose gyvenantį brolį.

Kaimynai buvo girdėję, kad velionis nesutarė su naujuoju kaimynu.

Vasario 18 dieną Biržų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kur G. Baltušis buvo kaltinamas neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu.

G. Baltušiui skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams dėl neteisėto ginklo laikymo. Taip pat 6 mėnesiams laisvės atėmimu jis nubaustas už tai, kad grasindamas V. Pelaniui medžiokliniu šautuvu, jam kėlė pavojų.

Galutinė teismo paskirta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Šios bausmės vykdymas buvo atidėtas pusantrų metų, įpareigojant G. Baltušį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.

Šis teismo nuosprendis dar neįsigaliojęs.

Šioje baudžiamojoje byloje V. Pelanis buvo liudytoju. Jis aiškino, kad su G. Baltušiu jie abu gyvena kaimynystėje, tačiau beveik nebendrauja, o anksčiau tarp jų buvo konfliktas.

Teisme V. Pelanis aiškino, kad praeitų metų rugpjūčio 19 dieną jis išėjo į kiemą ir pamatė G. Baltušį su šautuvu rankose.

V. Pelanis išsigando, bandė atimti ginklą, tačiau kaimynas ištrūko. V. Pelanis pėsčiomis sekė G. Baltušį Žemaitės, Karaimų bei Lieptų gatve ir skambino į policiją.

Atvykus pareigūnams G. Baltušis 32 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą laikė rankose. Leidimo laikyti medžioklinį šautuvą neturėjo. G. Baltušis teigė šį šautuvą pasaugoti paėmęs iš asmens, kuris šiuo metu miręs.

G. Baltušis teisme teigė norėjęs šautuvą nunešti į garažą. Su kaimynu nesutarė, nes jis buvo anksčiau sėdėjęs kalėjime, ir įtarė, kad šis arba jo draugai galėjo anksčiau jį apvogti.

Nelaimės - viena po kitos

Vakar nužudytojo brolis Vitalijus Baltušis vyko į Likėnus, kur reabilitacijos ligoninėje po operacijos gydoma jo mama.

Sūnus turėjo motinai pranešti liūdną žinią.

Būginių kaime dar gyvena jų brolis Aleksandras, o Ageniškyje - Vladimiras.

Parovėjos seniūnijos socialinė darbuotoja Rasa Gudeikienė sakė girdėjusi Būginių kaimo gyventojų apgailestavimus, kad pastaruoju metu Vitalijui nutiko pernelyg daug nelaimių.

„Blogiausia, kad tos nelaimės nuo manęs nepriklauso", - „Šiaurės rytams" sakė Vitalijus.

Praėjusių metų pabaigoje mirė tėvas. Prieš kelias savaites sunkią operaciją atlaikė mama.

Likus kelioms dienoms iki brolio žūties, vasario 24 dieną, V. Baltušis pakliuvo į avariją.

Jau rašėme, kad Virškupėnų kaime V. Baltušis, vairuodamas automobilį „Volkswagen Caddy", slidžiame kelyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Laimė, vairuotojas nenukentėjo.

Apie nužudytą brolį radusį V. Baltušį seniūnijos socialinė darbuotoja sakė galinti atsiliepti tik pačiais geriausiais žodžiais.

Šiemet - antras nužudymas

Šiais metais tai jau antras užregistruotas nužudymas Biržų rajone.

Sausio 1 - osios ryte buvo gautas pranešimas, kad Biržų kaime 62 metų Teodoras Balčiūnas savo namuose mirtinai sužalojo 56 metų Vytautą Brazauską.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-01

Kunigei po nelaimės padėjo ne pareigūnai, o bendruomenės nariai

Į avariją patekusi evangelikų reformatų kunigė Sigita Švambarienė vakar vis dar negalėjo atsigauti po patirto streso. Į mokyklą neišėjo ir sušalę bei šoką patyrę jos vaikai.

Sekmadienio vakare, 16 valandą, kunigė su nepilnamečiais vaikais Skaiste, Diana ir Jokūbu bei Pasvalyje gyvenančia mama važiavo iš Kauno bažnyčiai priklausančiu automobiliu „Volkswagen Polo".

Prieš Kėdainius kunigė sakė mačiusi šalikelėje stovėjusį perspėjamąjį ženklą, kad reikia saugotis laukinių gyvūnų.

Po susidūrimo su laukiniu gyvūnu evangelikų reformatų kunigės vairuojamas automobilis buvo sudaužytas. Laimė, jame buvę žmonės nenukentėjo.

Kaip iš griovio į važiuojamąją kelio dalį išbėgo didelė stirna, moteris nesuspėjo pamatyti. Tik matė, kad sukti nėra kur, nes priešais važiavo furgonas, o iš paskos - kitas automobilis. Smūgis buvo stiprus, žvėris krito negyvas.

„Tik dabar realioje situacijoje įvertinome, ką reiškia prisisegti saugos diržus. Dukra sėdėjo ant galinės mašinos sėdynės viduryje. Jei ne diržai, dar nežinia, kaip būtų pasibaigę", - kalbėjo kelių eismo taisyklių besistengianti nuolat laikytis kunigė.

Kai moteris paskambinusi į policiją pasakė, kad nutrenkė žvėrį, telefonu atsiliepęs pareigūnas paklausė, kur ši esanti. Ji pasakė, kad keli kilometrai iki Kėdainių. Tikslios vietovės ji nežinojo.

„Man buvo pasakyta, kad niekuo padėti negali, ir patarta pirmiausia sužinoti, kur esu, tuomet vėl paskambinti. Neklausė, nė kiek žmonių važiavo, ar yra sužeistų. Tik pasiūlė padiktuoti gyvūnų globos draugijos telefoną, kad užmuštą gyvūną išgabentų", - kalbėjo kunigė.

Moteris pėsčiomis ėjo apie kilometrą, kol surado autobusų stotelę ir sužinojo, kokio kaimo ribose ji esanti. Tuomet vėl paskambino į policiją.

Atvykę pareigūnai juokaudami jai pasiūlė užsikurti laužą ir sušilti.

S. Švambarienė paskambino Kėdainiuose reziduojančiam kunigui Raimondui Stankevičiui ir paprašė pagalbos.

Netrukus atskubėjo Kėdainių evangelikų reformatų bendruomenės nariai. Šie avariją patyrusios mašinos keleivius susodino į savo automobilį, kad sušiltų. Kiek galėjo, sutvarkė mašiną, įdėjo šviestuvus.

Kelionę kunigė su šeima tęsė toliau. Tiesa, kas dešimtį kilometrų teko sustoti ir į radiatorių įpilti vandens, nes jis buvo prakiurdytas.

Už šį įvykį gresia bauda nuo 20 iki 100 litų.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-01

Norvegijoje nužudytas biržietis

Ar biržietį Norvegijoje užmušė savi? Toks klausimas kelia nerimą žuvusiojo artimiesiems.

„Valdžia priverčia jaunus žmones bėgti iš Lietuvos, ieškoti geresnio kąsnio. Bet baisiausia, kad mūsiškį, kaip spėjama, užmušė ne kokie svetimtaučiai. Kraštietį galėjo užmušti savi, lietuviai, o galbūt - netgi biržiečiai", - raudodama kalbėjo Biržuose, Gimnazijos gatvėje gyvenanti Reda Šimienė.

Moteris praėjusį antradienį laukė parskrendant iš Norvegijos savo sesers Gražinos Sveikauskienės, svetimoje šalyje atsisveikinusios su savo vienturčiu sūnumi Tautvydu Mitkumi. Jo kūnas į Biržus turėtų būti pargabentas maždaug po savaitės.

Praeitais metais per Jonines, birželio 23 dieną, trisdešimt vienerių metų sulaukęs Tautvydas Norvegijoje jau buvo susikūręs savo gyvenimą. Ten jis gyveno su ketveriais metais jaunesne biržiete žmona Jolita. Pora augino pusantrų metukų sūnų. Dirbo legaliai statybos firmoje, neseniai įsigijo automobilį. Jauna darbščių žmonių šeima buvo įsikūrusi darbdavio duotame name.

Kieno auka tapo trisdešimt vienerių metų Tautvydas? Ar tai buvo gudriai suplanuotas nusikaltimas, ar nežabojamo pykčio priepuolis, pasibaigęs tragedija?

Pirmadienį, pasak artimųjų, į tėtį be galo panašus sūnelis turėjo pradėti lankyti norvegišką vaikų lopšelį...

Nelaimė įvyko praėjusį šeštadienį. Artimieji žino kol kas tik tiek, kad buvo švenčiamas vieno pažįstamo gimtadienis. Jame Tautvydas buvo su žmona ir sūnumi. Žmona su vaikeliu iš pobūvio išvažiavo anksčiau, o jaunas vyras dar pasiliko su švenčiančiais.

Kas nutiko vėliau, aiškinasi Norvegijos teisėsaugininkai. Suimti keli asmenys, dar du nuo nusikaltimo tyrėjų pasislėpė.

Redakcijos žiniomis, pastarosiomis dienomis vietovėse netoli Kongsbergo miesto, kur įvyko žmogžudystė, Norvegijos teisėsaugininkai stabdė ir uoliai tikrino automobilius, kurie buvo su lietuviškais numeriais.

Šiuo metu žinoma tik tiek, kad Tautvydas buvo labai sužalotas - stipriai sudaužyta galva, vyro kūne (kaklo, krūtinės, pilvo ir galvos srityse) rasta vienuolika durtinių žaizdų.

Penktą valandą ryto komos būklės jaunas vyras iš nelaimės vietos sraigtasparniu buvo išskraidintas į Norvegijos sostinę Oslą. Užsienio medikai dėjo visas pastangas, bandydami gelbėti jauno žmogaus gyvybę. Deja, netgi didžiausios pastangos kartais būna beviltiškos.

Į Norvegiją su dviem artimais žmonėmis išskubėjo ir Tautvydo mama. Norvegijos medikai padarė viską, kad motina spėtų atsisveikinti su sūnumi, kurio gyvybę palaikė tik reanimacijos skyriaus aparatūra.

Tautvydas mirė naktį.

Pasak artimųjų, jis buvo be galo geras, paslaugus, pareigingas vyras. Parvažiavęs iš užsienio visus - mamą, tetą, dėdę, senelius - apdalindavo lauktuvėmis.

Besimokydamas „Aušros" vidurinėje mokykloje Tautvydas daug padėdavo parduotuvėje dirbusiai mamai.

Artimieji prisiminė ne tik Tautvydo gerumą, bet ir jį persekiojusias nelaimes, kurių buvusi ne viena.

„Šitas vaikas buvo tiek prisikentėjęs. Dievas pasiima geriausius", - raudodama kalbėjo Tautvydo teta.

Gedulas prislėgė ir Norvegijoje esančius nužudytojo bičiulius, pažįstamus. Įvykio sukrėsti biržiečiai kaip įmanydami stengėsi padėti į svetimą šalį atvykusiai Tautvydo mamai. Apie tai su dėkingumu kalbėjo sūnaus netekusios G. Sveikauskienės sesuo ir brolis.

Biržuose gyvenantys Tautvydo ir jo žmonos draugai pastebėjo ir vieną detalę - bandant gelbėti sužalotą emigrantą užsienyje buvo „pakelti" sraigtasparniai.

„Ar šito būtų galima sulaukti čia, kur medikų neretai reikia maldauti, kad jie gelbėtų artimą žmogų?" - liūdnai kalbėjo Norvegijoje kartu su Tautvydu kadaise dirbęs biržietis.

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-24

Teismas Biržų policininkams priminė žmogaus teises

Biržų policijos pareigūnams teks iš naujo gilintis į įstatymus, susijusius su žmogaus teisėmis. Tą daryti juos privertė sporto mokyklos treneris, kuris dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į teismą.

 

Policijos nutarimą panaikino

Vasario 17 dieną Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą nutarimą, kuriuo Manto Bartuškevičiaus atžvilgiu buvo nutarta taikyti prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą.

Mantas Bartuškevičius - Biržų sporto mokyklos futbolo treneris. Tai tas pats 28 metų pedagogas, praėjusių metų gruodžio 1-ąją atlėkęs į redakciją šaukdamas „Kas valdo Biržus?!" Rankoje jis tąsyk laikė raštą, įteiktą Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo Romualdo Kučinsko. „Jūsų veiksmus vertinu kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui", - buvo rašoma oficialiame perspėjime.

Mantas Bartuškevičius sako įsitikinęs, kad teisybės teismuose ieškoti verta.

Aiškinantis, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis jaunas žmogus pakliuvo į teisėsaugininkų akiratį, ryškėjo vaizdas, kad du Biržuose dirbantys pedagogai tapo neaiškių užmačių taikiniais.

 

Po darbdavio kritikos - į policininkų kabinetus

Mantas Bartuškevičius ir jo draugas bei kolega Mindaugas Simėnas, dirbantis toje pačioje Biržų sporto mokykloje dziudo treneriu, buvo priversti varstyti kriminalistų kabinetų duris ir aiškintis, kad ne dėl jų kaltės Biržuose kyla gaisrai ir dūžta automobilių langai.

Įvykio aplinkybėse - įdomūs sutapimai. M. Simėnas spalį per spaudą kritiškai atsiliepė apie savo darbdavį - Biržų sporto mokyklos direktorių Algirdą Kriaučiūną. Trisdešimtmetis vyras užsiminė, kad jo nuomonę apie direktorių palaiko ir bičiulis bei kolega Mantas. Nespėjo prabėgti pusantro mėnesio ir abu draugai buvo iškviesti į Biržų policijos komisariatą.

Minėtas kriminalinės policijos tyrėjas R. Kučinskas Mantui įteikė oficialų perspėjimą, kuriame aiškiai buvo įvardyta, kad pedagogo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui.

Savo akimis negalėdamas patikėti tokia „dovana" jaunas žmogus liejo apmaudą ir spėliojo, kas ir kodėl su juo nori susidoroti. Jis buvo įsitikinęs, kad visuomenės saugumui grėsmę kelia ne du treneriai, o kažkieno įrankiais tapusių pareigūnų veiksmai.

 

Surado visuomenei pavojingą asmenį?

Jaunas vyras, gavęs dokumentą, pasirašytą kriminalinės policijos vyr. tyrėjo R. Kučinsko, skaitė jį ir vis negalėjo patikėti oficialaus perspėjimo turiniu. „(...) perspėju, kad, jeigu Jūs savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai remsite nusikalstamo susivienijimo veiklą ar jam priklausysite, (...) įstatymo nustatyta tvarka būsite traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn", - buvo nurodoma pedagogui.

Dokumento tekste aiškiai buvo įvardyta, kad M. Bartuškevičius gali būti susijęs su organizuotu nusikalstamumu. Kitaip tariant, jis - visuomenei grėsmę keliantis asmuo.

Kuo Mantas nusipelnė tokios „garbės", jis ir šiandien nežino. To nepavyko sužinoti ir teismo posėdyje. Kriminalistas teigė turintis slaptos medžiagos, kurią viešinti atsisakė. Ar tokie policijos darbo metodai negali pasitarnauti ir piktiems kėslams - jau kitas klausimas.

O tąsyk, gruodžio mėnesį, policijos komisariate iš kriminalisto Mantas išgirdo apie automobilių langų daužymą. Pedagogas supratęs, kad jį norima susieti su sporto mokyklos direktoriaus A. Kriaučiūno automobilių langų daužymu. Mat neseniai mokyklos vadovas buvo kreipęsis į policiją dėl apgadinto „Mitsubishi Outlandes". Į mokyklos vadovo automobilius kėsintasi ne sykį. Negana to, praėjusių metų lapkritį Dauguviečių kaime sudegė ir vasarnamis, kurio bendrasavininkis buvo A. Kriaučiūnas.

Kokie „niekadėjai" apstojo mokyklos direktorių, pareigūnams iki šiol niekaip nepavyksta sužinoti. Bet praėjusį gruodį jie kažkodėl nusprendė pasikviesti du mokyklos direktoriaus pavaldinius, kurie viešai išdrįso kritikuoti savo viršininko elgesį.

 

Kvietė du, perspėjimas - vienam

Oficialų perspėjimą gavo tik M. Bartuškevičiaus, nors į policijos komisariatą buvo kviestas ir M. Simėnas. Kodėl Mindaugas „nenusipelnė" tokio pat policininkų dėmesio kaip ir jo draugas, nežinia. Tegalima spėlioti, kad policijos komisariatą pasiekusi žinia, jog pareigūnų veiksmais domisi žiniasklaida, galėjo pristabdyti jų entuziazmą. Tačiau Mindaugas dėl to pernelyg nedžiūgavo. Treneriui atrodė, kad draugas policijos nemalonėn pakliuvo per jį, t. y. dėl jo viešai išsakytos kritikos mokyklos direktoriaus atžvilgiu.

Vyrų nuomone, jų pavardės atsidūrė tarp asmenų, kurie siejami su A. Kriaučiūno turto gadinimu, ne be direktoriaus „malonės".

Būtent jis policijai galėjęs nurodyti nelojalių pavaldinių pavardes. Koks tokio elgesio motyvas? Įtarimų šešėliai žlugdytų „nepatogių" pedagogų reputaciją ir tokius darbuotojus atleisti iš darbo nebūtų sudėtinga.

Tik ir Mantui, ir Mindaugui buvo nesuprantama, kodėl galimai kažkieno neaiškias užmačias vykdo policininkai.

Klausimų kilo ir daugiau - pavyzdžiui, ar nusitaikant į minėtus vyrus nenorėta nukreipti dėmesio nuo tikrųjų nusikaltimų kaltininkų, kurių pavardės Biržuose yra vieša paslaptis?

 

Direktorius ir kriminalistas buvo nekalbūs

Praėjusį gruodį „Šiaurės rytų" kalbintas A. Kriaučiūnas buvo lakoniškas. Į visus jam pateiktus klausimus apie policijos tampomus pavaldinius jis atsakė vienu sakiniu: „Jūsų pateikti klausimai nesusiję su mano, kaip sporto mokyklos direktoriaus, pareigomis."

Kriminalinės policijos vyr. tyrėjas R. Kučinskas taip pat į daugelį klausimų atsakė vienu žodžiu: „Nekomentuosiu."

Paklaustas, ar policija iš tiesų turi pakankamai medžiagos, kuria galėtų pagrįsti M. Bartuškevičiui įteikto perspėjimo būtinybę, pareigūnas kalbėjo: „Jeigu priemonę taikome, tai pagrindą turime."

Sykiu kriminalistas teigė, kad 2010 metais net dvylikai asmenų buvo skirti oficialūs perspėjimai, bet nė vienas iš jų dėl to nesikreipė į teismą.

 

Išslaptinti duomenų nepanoro

Taigi M. Bartuškevičius - pirmasis biržietis, kreipęsis į teismą dėl oficialaus perspėjimo. Tokiu būdu jaunas pedagogas siekė apginti savo garbę ir užkirsti kelią neleistiniems metodams, kurių gali griebtis įvairių užmačių turintys asmenys, manipuliuojantys net teisėsauga.

Kaip jau minėta, teismo metu paaiškėjo, kad policininkai oficialų perspėjimą M. Bartuškevičiui skyrė remdamiesi slaptos operatyvinės medžiagos duomenimis. Tie duomenys turėjo būti vieninteliai įrodymai nagrinėjamoje byloje. Teismui pasiūlius išslaptinti dalį ar visą su M. Bartuškevičiaus veikla susijusią medžiagą, policija tą daryti atsisakė.

Nei teisėjams, nei Mantui liko nežinoma, kokių „duomenų" turi Biržų kriminalistai, skirdami prevencinę poveikio priemonę. Todėl teismas ne tik panaikino Panevėžio apskrities VPK viršininko patvirtintą nutarimą taikyti prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą, bet ir policijai priminė įstatymus, susijusius su žmogaus teisėmis. „Tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams (...)", - rašoma Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendime.

Šį sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau tai Manto nebaugina. Pirmoji pergalė jam leido patikėti, kad teisybės teismuose galima ne tik ieškoti, bet ir ją rasti.

 

Policijos veiksmai pastūmėjo į politiką

Praėjusių metų gruodį susidūrimas su teisėsauga M. Bartuškevičiui buvo lemtingas - jis ne tik ryžosi bylinėtis teisme su policijos pareigūnais, bet ir dalyvauti savivaldybės rinkimuose. Jis su M. Simėnu yra „Tvarkos ir teisingumo" rinkimų sąraše.

Teismo sprendimas Mantą džiugina, nes iki tol jis nepatogiai jautėsi prieš auklėtinius bei jų tėvus. Oficialus perspėjimas kenkė pedagogo reputacijai, trukdė verslui - ypač tuomet, kai vykdavo į Norvegiją, kur yra jo įmonė. Bet to, jam teko atsakinėti į ne itin malonius ir būsimų rinkėjų klausimus.

Mantas dar nežino, ar ieškos žalos, patirtos dėl pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Šiandien jis patenkintas pasiektu laimėjimu ir ramia sąžine laukia sekmadienį įvyksiančių savivaldybės rinkimų. „Jei mes su Mindaugu patektume į tarybą, teisybės siektume ir ten", - sako Mantas.

 

Rasa Penelienė

2011-02-24

Zakristijoną sumušė ir apiplėšė namuose

Vabalninko miestelio centre vidurdienį savo namuose buvo sumuštas ir apiplėštas šio miestelio katalikų bažnyčios patarnautojas.

Miestelio žmonės tokį drastišką plėšikų poelgį vadina „svieto pabaiga".

 

Antradienį į Vabalninko seniūniją kreipėsi J. Naujalio gatvės 22 name gyvenantis 78 metų pensininkas Marijonas Rūta. Susijaudinęs vienišas senolis socialinei darbuotojai Angelei Skardžiūtei pasakė, kad jis ką tik buvo sumuštas ir apiplėštas.

Darbuotoja ties jo ausimi matė didelę mėlynę.

Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę tyrėjai apklausė senolį.

Paaiškėjo, kad antradienį, apie 14 valandą, senukas buvo namuose, kai kažkas išspyrė jo buto duris.

Į namą įsibrovė du jauni vyrai. Jie pagrasino peiliu bei sumušė senolį, reikalaudami pinigų. Tačiau senukas jų namuose neturėjo.

Tuomet plėšikai išeidami paėmė televizoriaus skaitmeninės antenos blokelį.

Šiaip ne taip atidaręs užremtas namo duris senukas nuėjo pagalbos į seniūniją.

Laimei, netoli apiplėšto senolio namų vyrai pjovė malkas. Vienas iš jų pažino sprukusį plėšiką.

Pareigūnai dviem paroms sulaikė policijai žinomus vabalninkietį Raimondą D. (gim. 1983 m.) bei Meilūnų kaime gyvenantį G. T. (gim. 1971 m.).

Nuo plėšikų nukentėjusį Vabalninko Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios patarnautoją miestelėnai švelniai vadina mažybiniu vardu - Mariukas. Jis yra gero, malonaus būdo, patiklus žmogus.

Mirus žmonai jis giminaitei priklausančiame namelyje gyvena vienas. Vaikų pora neturėjo.

Pasak seniūnijos socialinės darbuotojos A. Skardžiūtės, Mariukas savimi pasirūpina, apsitarnauja, tačiau esant reikalui iškart kreipiasi į seniūniją.

„Iki šiol neteko girdėti, kad miestelyje dienos viduryje būtų apiplėštas žmogus. Apsimetusių socialiniais darbuotojais, bandančių iš senyvo amžiaus žmonių išvilioti pinigų aferistų būta ne kartą. Tačiau žmonės jų provokacijoms nepasidavė", - kalbėjo A. Skardžiūtė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-24

Vaikų pastabumas išgelbėjo lentpjūvę

Mokiniams pastebėjus beįsiplieskiantį gaisrą, medienos perdirbėjus pavyko apsaugoti nuo didelių nuostolių.

 

Vaikais iš pradžių netikėjo

Praėjusio penktadienio ryte, apie 8 valandą, į Biržų policijos komisariatą paskambino vaikai ir paprašė jiems duoti ugniagesių telefono numerį.

Paskambinę į Biržų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą jie pasakė, kad Geidžiūnų kaime gali degti lentpjūvė.

Pasak tarnybos viršininko pavaduotojo Eimanto Kaulinio, iš pradžių dispečerė tarsi ir nenorėjo patikėti, kad tai, ką kalba vaikai, tiesa - pasitaiko atvejų, kai vaikai mėgsta nevykusiai pajuokauti. Todėl ši paklausė, ar šalia jų nėra suaugusiųjų.

Skambinę vaikai pasakė, kad jie važiuoja mokykliniu autobusiuku, o iš suaugusiųjų yra tik vairuotojas.

Moksleiviai padavė telefoną mokyklos vairuotojui Vytautui Samulėnui. Šis dispečerei patvirtino, kad ir jis pastebėjo lentpjūvės viduje kažkokią įtartiną šviesą.

Dvylikamečiai moksleiviai Judita Stašinskaitė ir Lukas Viržintas, pasak ugniagesių, nusipelnė mažiausiai skanių ledų - jų pastabumas išgelbėjo verslininkus nuo didelių nuostolių.

Į įvykio vietą skubiai nuvykę ugniagesiai rado degančias lentpjūvės duris. Manoma, kad liepsna kilo nuo netoli durų besikūrenusio kietojo kuro katilo.

Gaisro nuostoliai nedideli, apdegė tik durys. Tačiau jei laiku nebūtų pakviesta pagalba, nežinia, kaip viskas būtų baigęsi. Tad, anot ugniagesių, juos iškvietusiems vaikams įmonės vadovai turėtų „nupirkti bent po didelę porciją ledų".

Lentpjūvė priklauso UAB „Medžio grupė".

Manoma, kad gaisro priežastis - netvarkingai eksploatuojami kūrenimo įrengimai.

Paaiškėjo, kad ugniagesius pakvietė Kaštonų pagrindinės mokyklos šeštaklasiai Judita Stašinskaitė ir Lukas Viržintas.

Geidžiūnų kaime gyvenanti Judita pasakojo, kad rytą važiuojant į mokyklą pasirodė keistas lentpjūvės vaizdas. Atrodė, tarsi viduje kažkas judėtų ar šviestų. Todėl ir nutarė skambinti į gaisrinę. Tačiau iš pradžių nežinojo numerio, tik policininkai pasakė, kad į gaisrinę reikia skambinti numeriu 011.

Ji paskambino iš Luko mobiliojo ryšio telefono.

Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius gyrė abu Geidžiūnų kaimo vaikus.

Pasak pedagogo, Judita - viena geriausių sportininkių savo amžiaus grupėje, labai talentinga.

Lukas taip pat noriai lanko futbolo treniruotes, stengiasi, kartais dirba taip ilgai, kad į geltonąjį autobusiuką nesuspėja ir jį į namus turi vežti giminaičiai.

 

Po laidotuvių - gaisras

Itin skaudi nelaimė ištiko Klausučių kaime namus turinčią šeimą, kuri uždarbiauja užsienyje.

Sekmadienio vakare, 19.32 val., į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą paskambino Klausučių kaimo gyventojai ir pranešė, kad dega individualus gyvenamasis namas.

Atvykus ugniagesiams gyvenamojo namo stogas degė atvira liepsna.

Vieno aukšto su mansarda namas buvo neseniai suremontuotas. Jis apkaltas plastikinėmis lentelėmis, stogas - skardinis. Prie namo pristatyti du mediniai priestatai.

Gaisro metu išdegė pastato mansardoje įrengti kambariai ir jame buvę namų apyvokos daiktai, aprūko ir buvo sulieti pirmajame aukšte esantys kambariai ir juose esantis turtas.

Apdegė priestato vidinės medinės sienos bei jame buvę namų apyvokos daiktai.

Pasak įvykį tiriančio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos inspektoriaus Valdo Šešeikos, namas priklauso Reginai V.

Manoma, kad gaisro priežastis - dūmtraukio eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Pagal reikalavimus dūmtraukis neturi liestis su degiomis medžiagomis.

Gaisro išvakarėse palaidoję svetimą žmogų šeimininkai užkūrė židinį ir išėjo pas giminaičius. Po kurio laiko jiems paskambino kaimynai ir pranešė, kad dega jų namas.

Pastatas ir jame buvęs turtas buvo apdrausti.

Šeštadienio ryte, 5 valandą, Biržuose, Nastopkos gatvėje, pastebėta, jog dega Janinai M. priklausantis ūkinis pastatas.

Atvykus ugniagesiams atvira liepsna degė medinė malkinė.

Gaisro metu sudegė malkinė, sulietos vandeniu malkos.

 

Teko traukti iš pusnių

Ugniagesiams praėjusį savaitgalį ne kartą teko padėti sniego spąstuose įstrigusiems automobiliams.

Vasario 11 - osios ryte Kratiškių ugniagesių komandai grįžtant iš Geidžiūnų kaime buvusio gaisro, Pagavėnių kaime pusnyje pastebėtas įklimpęs automobilis „Iveco Euro Cargo". Jis priklauso Mažeikių UAB „Ingman Vega".

Buksyravimo lynu automobilis ištrauktas iš pusnies.

Vasario 11 - osios vakare iš greitosios medicinos pagalbos budinčios dispečerės gautas pranešimas, kad Vabalninko seniūnijos Daunorių kaime įklimpo pas ligonį važiavęs „greitosios" automobilis. Iki ligonių namų buvo likęs dar vienas kilometras.

Automobilis buvo ištrauktas iš pusnies, o medikus pas ligonį nuvežė Vabalninko ugniagesių komandos automobilis.

Vasario 12 - osios naktį kelyje Pačeriaukštė - Smilgiai pusnyje įklimpo lengvasis automobilis „Audi A4". Ugniagesiams pranešta, kad automobilyje liko sunkiai vaikštantis žmogus. Atvykę Smilgių ugniagesių komandos darbuotojai mašiną ištraukė iš pusnies.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-15

Rūkorius sudegė lovoje

Gaisras pasiglemžė šiais metais pirmą gyvybę.

 

Autobusu pas neįgalų, beveik nevaikštantį vyrą atvykusi lankomosios priežiūros darbuotoja jį rado sudegusį.

Tai pirmas šiais metais žmogaus mirtimi pasibaigęs gaisras ne tik Biržų rajone, bet ir Panevėžio apskrityje.

Praeitais metais ugnyje sudegė šeši biržiečiai.

Visi jie žuvo skirtingų mėnesių tą pačią - devintą - dieną. Būtent tuo metu pervedamos socialinės išmokos.

 

Sudegė gulėdamas lovoje

Trečiadienio ryte, apie 8 valandą, Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Likėnų gyvenvietėje, gyvenamojo namo viduje, pilna dūmų ir gali būti sudegęs žmogus.

Į gaisrą išvyko trys ugniagesių komandos.

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Audriaus Nagelės, gaisrui numalšinti užteko dviejų atsivežtų cisternų vandens.

Likėnų gyvenvietėje kilusį gaisrą pirmoji pastebėjo socialinė darbuotoja, skubėjusi apie nelaimę pranešti velionio seseriai.

Namo viduje rastas lovoje gulinčio Vlado Aleksiūno lavonas. Sausio mėnesį jam sukako 67 metai.

Buvo akivaizdu, kad jis čia degė gana ilgai.

„Pagal gaisro židinį ir pobūdį manoma, kad jo priežastis - neatsargus rūkymas lovoje", - teigė A. Nagelė.

Vakar iki pietų budėjo Kratiškių ugniagesių komanda. Būtent ji pirmoji atvyko ir į praėjusio šeštadienio naktį kilusį gaisrą Kratiškių kaime. Gyvenamajame name buvusius žmones tuomet išgelbėti pavyko.

 

Išėjo verkdama

„Mano širdis nujautė kažką negero. Vakar brolį paskutinį kartą mačiau apie 10 valandą ryto. Dar jį subariau, kodėl taip daug rūko - per dieną reikėdavo pakelio cigarečių. Jis man kažką atsakė, aš išėjau. Pavalgęs jis visuomet likdavo gulėti lovoje. Buvo sumaišęs dieną su naktimi - per dieną miegodavo, o naktį vaikščiodavo", - ašarodama pasakojo Likėnų gyvenvietės daugiabučiame name gyvenanti velionio sesuo Eugenija Vosylienė.

Apie nelaimę jai pranešė autobusu į Likėnus atvažiavusi lankomosios priežiūros darbuotoja Elena Šeškuvienė. Dūmus ji pamatė tik atvėrusi namelio duris ir, įtardama nelaimę, paskambino E. Vosylienei.

Atbėgusi iki netoliese esančio namo sesuo suprato, kad įvyko tragedija. Moteris nežinojo, kaip iš mobiliojo ryšio telefono paskambinti ugniagesiams, todėl parbėgo į namus ir paskambino iš laidinio telefono. Tuo metu E. Šeškuvienė jau buvo paskambinusi į policiją.

 

Seniūnė siūlė pagalbą

Velionis brolis jaunystėje vienuolika metų su žmona gyveno Druskininkuose. Su ja išsiskyręs grįžo į Likėnus ir apsigyveno 1940 metais tėvų pastatytame name. Dvidešimt metų jis buvo pusiau paralyžiuotas dėl patirto insulto. Pasiremdamas lazda jis kartais nueidavo iki kaime esančios parduotuvės.

Jų mama mirė prieš devynerius metus. Brolį bei sodybos aplinką prižiūrėdavo netoliese gyvenanti sesuo, kasdien po dvi valandas čia būdavo ir lankomosios priežiūros darbuotoja.

Namelis ir jame buvęs turtas buvo apdrausti.

Apie nelaimę E. Vosylienė pranešė artimiesiems. Vienturtė velionio dukra, dantų gydytoja, šiuo metu išvykusi dirbti į užsienį. Gali būti, kad velionis bus kremuotas, o laidotuvės įvyks vėliau.

Vakar E. Vosylienei pagalbą pasiūlė Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Bukauskienė. Ji žadėjo atsiųsti žmonių, kurie padėtų sutvarkyti degėsius.

Kad niekas po namus nelandžiotų, jų langus laikinai planuojama užkalti. Vasarą pastatą greičiausiai bandys sutvarkyti, nes liko sveikas stogas ir sienos, išdegė tik jo vidus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-10

Degusį namą ir jo žmones išgelbėjo stebuklas

Degusiame name liepsnos nepalietė pamaldžios senolės kambario, maldaknygės ir kryželių. Tačiau gesinant gaisrą dingo vienas išvakarėse šeimininkų papjautos kiaulės kumpis.

 

Sekmadienio naktį, 00.05 val., Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Kratiškių kaime dega individualus gyvenamasis namas.

Vadinamojo „alytnamio" savininkė Janina Vileišienė vėliau pasakojo jau buvusi lovoje, kai išgirdo kažkokį keistą ūžesį.

Atidariusi duris 70-metė moteris išvydo pilną dūmų koridorių.

„Algi, degam", - dar šūktelėjo savo 61 metų gyvenimo draugui Algiui Ovaltui.

Gaisras prasidėjo pirmajame aukšte, tualete. Kai jis buvo pastebėtas, dūmai jau ėjo į koridorių, degė namo perdanga.

Basomis kojomis, vienmarškinė moteris nubėgo pas kaimynystėje gyvenančius Egidijų ir Dianą Garšvas.

Biržų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis E. Garšva ne tik telefonu paskambino savo kolegoms, greitajai medicinos pagalbai, bet ir pylė į gaisro židinį vandenį, suskubo išjungti degančio namo elektrą.

 

Nukentėjo du gyventojai

Atvykę ugniagesiai iš smilkstančio namo antrojo aukšto išnešė smalkėmis apsinuodijusį A. Ovalto posūnį - 39 metų Algirdą Ovaltą. Jis buvo paguldytas į Biržų ligoninę.

Taip pat į Biržų ligoninės slaugos skyrių buvo nuvežta pirmajame aukšte gulėjusi devyniasdešimtmetė senolė.

Savo mamos seserį po insulto slauganti J. Vileišienė stebėjosi, kad mažiausiai nukentėjo būtent tas kambarys, kuriame gyveno itin pamaldi senolė.

Nuo gausių dūmų neaprūko nei kambarėlyje buvę šventieji paveikslėliai, neapskrudo net maldaknygė. Vėliau namus padėję tvarkyti pažįstami stebėjosi, kad liko sveiki ir kituose kambariuose stovėję kryželiai.

J. Vileišienei ligoninės slaugytojos minėjo, kad gaisro baisumus patyrusi senolė blaškosi, jai vis sapnuojasi, kad dega, todėl ją tenka rišti prie lovos.

 

Aiškinasi gaisro priežastį

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Nerijaus Gudo, gaisro metu išdegė virtuvės patalpa ir joje buvęs turtas, koridorius, trys gyvenamieji kambariai ir juose esantis turtas, nuo karščio apsilydė šviestuvai bei elektros instaliacija, suskilinėjo plastikiniai namo langai.

Gaisras prasidėjo pirmajame aukšte, tualete. Kai jis buvo pastebėtas, dūmai jau ėjo į koridorių, degė namo perdanga.

Manoma, kad gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje. Tualete buvo elektra šildomas boileris. Šeštadienį šeimininkai skerdė kiaulę, tad tikėtina, kad daugiau buvo naudojamas ir vandens šildytuvas.

Gyvenamasis namas ir jame esantis turtas buvo apdrausti.

Labiausiai sodybos šeimininkams gaila sudegusio šuniuko Trepsio, kuris gulėdavo kambaryje specialiai paruoštame gulte ant fotelio.

J. Vileišienė sakė, kad nebeveikia nė vienas iš keturių televizorių. Tačiau stebėtinai likusi sveika skalbimo mašina.

Moteriai gaila ir sekcijoje buvusių indų - čia buvo itin gražūs servizai, taurės. Sudegė patalynė, visų namo gyventojų mobiliojo ryšio telefonai.

Raudodama J. Vileišienė sakė, kad jų šeimai padėjo labai daug gerų žmonių. Ji minėjo ne tik E. Garšvą, gerai žinojusį, ką reikia daryti, ir nelaimės akivaizdoje nesutrikusį. Jo žmona Diana vienmarškinę moterį tą naktį apavė ir aprengė. Kitas kaimynas Vytautas Jukonis skubėjo nešti prožektorių.

Naktį nuo gaisro nukentėjusi moteris su gyvenimo draugu glaudėsi viralinėje. Ryte, jau prašvitus, pradėjo apžiūrinėti degusius namus. Verandoje, kur buvo sukrauta kiaulės skerdiena, pasigedo kumpio...

 

Padeda kaimo bendruomenė

Vakar iš ligoninės į namus buvo išleistas atsigavęs Algirdas Ovaltas.

Laikinai šeima glausis vienkiemyje, kuris yra Naujikų kaime. Pasak J. Vileišienės, šį vienkiemį buvo nusipirkusi posūnio šeima. Deja, čia su žmona gyveno neilgai. Sunkiomis ligomis sirgusi moteris mirė, vyras persikraustė į Kratiškius, o jųdviejų du vaikai liko gyventi pas senelius. Namas liko nebaigtas įrengti.

Užvakar Algis Lapinskas Naujikuose esančiame name pastatė vadinamąją „buržuiką". Vakar kaimo gyventojai skubėjo baigti įvesti centrinį šildymą.

Pirmadienį Kratiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Angėlė Armonavičienė tarėsi su J. Vileišiene, kokios jai reikia pagalbos. Atsiuntė į talką viešuosius darbus atliekančius kaimo žmones.

A. Armonavičienė kartu su padėjėjais ėjo pas kaimo žmones ir rinko pinigus.

„Kas kiek galės, tiek duos. Reikia padėti. Tai nepaprastai geri žmonės. J. Vileišienė labai myli posūnio vaikus, juos globoja. Jų sodyba visuomet viena gražiausiųjų ir labai svetinga. Labai gaila tokio žmogaus, kuris, matosi, visai palūžęs", - kalbėjo bendruomenės pirmininkė.

Moteris sakė bandysianti prisiskambinti Širvėnos seniūnijos seniūnei, prašysianti, gal galės parūpinti padegėlių šeimai dujinę viryklę.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-08

Aukštalipis traumą patyrė ant žemės

Dešimt metų su bičiuliais krašto bažnyčių stogus ir bokštus remontavęs aukštalipis nelaimę patyrė kelyje.

 

Atšokti tolyn nespėjo

Meilūnų kaimo gyventojas Aidas Kabečius, šiuo metu Biržų ligoninėje po operacijos besigydantis sulaužytą koją, bando pokštauti. Anot vyro, jį lanko ne tik draugai - palatoje pabuvojo bene pusė kaimo gyventojų.

Tačiau nežiūrint bandomo išlaikyti optimizmo 35 metų A. Kabečius sako suvokiąs, kad nelaimės nevaikšto po vieną, nes jo situacija - gana prasta.

Aštuonis mėnesius legaliai dirbęs Norvegijoje vyras lapkritį nebepratęsė darbo sutarties ir sugrįžo į Meilūnus. Reikėjo padėti tėvams, nes jie garbaus amžiaus, prastos sveikatos.

Visi darbai gulė ant jauno, šeimos dar nesukūrusio vyro pečių.

„Galvojau, pabūsiu pas tėvus iki Velykų, pamalkausiu, po to vėl trauksiu į užsienį. Bet panašu, kad šiais metais to daryti jau nebeteks", - kalbėjo vyras.

Bėda viena nevaikšto. Meilūniškį Aidą Kabečių partrenkęs ir koją sulaužęs automobilis bei vairuotojas nenustatyti, o nukentėjusiojo draudimas - negaliojantis.

Penktadienio vakare, apie 18 valandą, jis ėjęs pas draugą cigarečių. Buvęs su šviesą atspindinčia liemene.

Staiga pamatė nuo Biržų Vabalninko link lekiančio automobilio šviesas.

„Vienu momentu dar pagalvojau, kad jis ant manęs užvažiuos. Bandžiau atšokti, tačiau užpustyta šalikelė man to neleido greit padaryti. Tik pajutau, kad mašina užkliudė mano koją. Ir likau gulėti. Ši net nestabtelėjusi nuvažiavo", - pasakojo vyras.

A. Kabečius sakė dar bandęs atsistoti, tačiau pajutęs, kad kairė koja jo neklauso. Pasižiūrėjo - guli „nusukta" į kitą pusę. Bandė ją pajudinti, bet pervėrė skausmas.

Pradėjo šauktis pagalbos. Atskubėjęs draugas Aidą nutempė toliau nuo važiuojamosios kelio dalies, kad, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, kita mašina nepervažiuotų.

„Greitąją" iškvietė netoli gyvenanti vaikino sesuo, kuriai apie nelaimę jis pranešė mobiliojo ryšio telefonu.

 

Neieškok nelaimės - pati ateis

Vyras nebepamena, kaip medikai nuavė iš Norvegijos parsivežtą aukštą batą, kaip „sudėjo ir ištempė" jo koją. Taip pat gerai nepamena, ką tą vakarą jis kalbėjo atvykusiems policijos pareigūnams.

Po kelių dienų jam buvo atlikta kojos operacija. Traumatologai koją sutvirtino metaliniais varžtais.

Sako, pirmomis dienomis po avarijos medikai nuo skausmo jam vaistus leido bene kas valandą. Vėliau skausmas kiek atlėgo.

Kojos atremti į žemę vyras negalės tris mėnesius. Po to bus ilgas reabilitacijos procesas.

Didžiausia bėda ta, kad vyras neregistruotas Darbo biržoje. Taip pat jis kas mėnesį nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl už gydymą gali tekti pinigus traukti iš savo kišenės.

„Pasirodo, neieškok nelaimės - pati ateis", - svarstė pašnekovas.

Pasak A. Kabečiaus, medikai su juo apie pinigus kol kas nekalba. Sako, dabar svarbiausia - kad sveiktų koja. Džiaugiasi, jog operacija pavyko.

Likimo ironija - vyras dešimt metų užsidirbo duonai, su bičiuliais remontuodamas bažnyčių stogus ir bokštus. Ne kartą apie tai yra davęs interviu ir žurnalistams.

Į Norvegiją išvyko, kai sumažėjo užsakymų, beliko pavieniai darbai, o „iš bobučių paskutinės karvės atimti nebesinorėjo". Užsienyje dirbo statybos firmoje.

„Esu buvęs ne vienoje baisioje avarijoje, kur gyvų žmonių galėjo nelikti, tačiau beveik nenukentėjau. Ne kartą kritęs, nušokęs iš antrojo aukšto, kojas tarp blokų įkišęs - ir nieko. O dabar netikėtai ant žemės kaip davė - su kaupu", - kalbėjo A. Kabečius.

 

Sužinojo iš korespondentės

Kad Biržų ligoninės Traumatologijos skyriuje sulaužytą koją besigydantis vyras traumą patyrė penktadienio vakare avarijos metu, policijos pareigūnai sužinojo tik iš „Šiaurės rytų".

Policijos paprašėme patikslinti turimą informaciją apie ligoninėje gydomą vyrą, kurį Meilūnų kaime partrenkė nenustatytas automobilis.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė paaiškino, kad penktadienio vakare surašytas pranešimas, jog vakare į ligoninę atvežtas nukentėjusysis apie 18 valandą, eidamas pasiimti pašto, krito ir susilaužė koją.

Policijos vyriausiasis tyrėjas Jaunius Jurelevičius, susidomėjęs iš korespondentės gauta informacija, sakė, kad, jei ligonis duoda tokius parodymus, tai iš esmės keičiasi aplinkybės.

Pas ligoninėje besigydantį pacientą tuoj pat atvyko Viešosios tvarkos skyriaus patrulis, surašė A. Kabečiaus parodymus.

Užregistruotas Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad sausio 28 dieną 18 valandą Meilūnų kaime nenustatytas automobilis partrenkė dešine kelio puse ėjusį, šviesą atspindinčią liemenę vilkėjusį vyrą.

Iš eismo įvykio vietos automobilis pasišalino.

Pirminiais duomenimis, mašina galėjo būti tamsiai raudonos spalvos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policija prašo liudininkų, galėjusių matyti šį eismo įvykį, kreiptis telefonu 02, 112 arba budėtojų - 35829.

 

Teks įvertinti, kas labiau apsimoka

Panevėžio teritorinės ligonių kasos klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė sakė, kad sveikatos draudimas, jei iki tol nebuvo draustas asmuo pradės mokėti mėnesines 72 litų įmokas, įsigalios tik po trijų mėnesių.

Tačiau jei asmuo Norvegijoje dirba legaliai ir ten moka mokesčius, bet deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, jis turi galimybę iš tos šalies institucijų pasiimti pažymą E-106, kuri pagal ES reglamentus leidžia laisvai judėti. Žmogus turi apsispręsti, kurią šalį jis pasirenka gydymuisi.

Jei žmogus tokios pažymos neišsiėmė, Biržų ligoninė gali užklausti atitinkamų Norvegijos institucijų, ar toks žmogus draustas sveikatos draudimu. Tokiu atveju jis turi teisę į būtiną sveikatos pagalbą Lietuvoje.

Dabar pagal įstatymus žmogus laikomas apdraustas, jei tris mėnesius mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. O įstojęs į Darbo biržą ir įgijęs bedarbio statusą, įsidarbinęs pagal darbo sutartį ar įregistravęs individualiąją įmonę, draustas tampa iškart.

Yra išlyga - sumokėjus 2400 litų asmuo draustas tampa iškart. Tą mėnesį jis taps draustas, tačiau ir toliau turės mokėti kas mėnesį po 72 litus.

„Nedraustas asmuo turėtų išsiaiškinti, kiek reikės mokėti už gydymą, ir įvertinti, kas labiau apsimoka", - tvirtino pašnekovė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-02-05

Areštinėje liejosi policijos pareigūnų kraujas

Į Biržų policijos pareigūnus pasikėsino dviguba žmogžudyste įtariamas biržietis ir toje pačioje areštinės kameroje buvęs kitas suimtasis.

 

Naktis į trečiadienį Biržų rajono policijos komisariato areštinėje galėjo baigtis tragiškai.

Kol kas tik numanyti galima, kokį planą rengėsi įvykdyti suimtieji, staiga užpuolę ir sužaloję į areštinę atėjusius policijos pareigūnus. Tik pastarųjų reakcija ir gebėjimas, nepaisant sužalojimų, grumtis su užpuolikais, išgelbėjo pareigūnų gyvybes.

Įvykio metu sužalotas 36 metų Darius Andžius šiuo metu gydomas Biržų ligoninės Traumatologijos skyriuje.

Kad į pareigūną pasikėsinę suimtieji buvo pasiryžę bet kam, rodo sužalojimų pobūdis - aštriu daiktu padarytos kelios durtinės žaizdos galvoje. Sužalota ir ranka.

Kitas pareigūnas - 44 metų Artūras Brobliauskas - sužalotą ranką gydosi ambulatoriškai.

Biržų ligoninėje gydomas sužalotas 36 metų Biržų rajono policijos komisariato pareigūnas vakar prieš pietus korespondentams sakė, jog kalbėti apie įvykį jis kol kas neturi jėgų. Vyrą lankę artimieji džiaugėsi, kad išvengta didelės nelaimės.

Abu pareigūnai charakterizuojami kaip ramūs ir nekonfliktiški žmonės.

„Neįmanomas dalykas, kad jie buvo užpulti dėl elgesio su areštinėje esančiais suimtais asmenimis", - trečiadienio rytą kalbėjo apie įvykį žinantys kolegos.

Policijos atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė taip pat tik gerai atsiliepė apie nukentėjusius vyrus. Anot jos, tai yra pavyzdingi, už gerą tarnybą skatinti pareigūnai.

„Didžiausia laimė, kad įvykis taip baigėsi. Tik nežinia, kaip patirtas stresas ir pavojingi sužalojimai gali atsiliepti sveikatai", - kalbėjo Z. Žalinkevičienė.

Ligoninėje gulintis D. Andžius korespondentei sakė, kad apie įvykį kalbėti kol kas neturintis jėgų. Neprisimenantis ir visų žaibiško užpuolimo detalių.

Pasvalyje gyvenantį nukentėjusįjį lankiusios motina ir žmona taip pat sakė suvokiančios, kokia grėsmė buvo iškilusi Dariui ir jo kolegai.

„Laimė, kad viskas taip baigėsi", - kalbėjo jaudulį sunkiai tramdanti sužaloto pareigūno mama.

 

Kvietėsi medikus ir užpuolė policininkus

Jei ne pareigūnų veiksmai, nežinia, kas galėjo laukti ir tuo metu areštinės patalpose buvusios greitosios medicinos pagalbos felčerės.

Apie įvykį pasakojęs Biržų policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis sakė, kad antradienį, 22. 30 val., buvo gautas pranešimas, jog areštinėje esančiam Ignui Mačiukui reikia medikų pagalbos.

24 - erių metų biržietis įtariamas dalyvavęs 2010 metų gegužę Zakrių kaimo sodyboje įvykdytoje dviejų vyrų - 54 metų tėvo ir 22 metų sūnaus - Čiudarų žmogžudystėje. Į Biržus I. Mačiukas atgabentas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Pasak E. Šopio, areštinėje laikomas ir dantų skausmu skundęsis I. Mačiukas ne sykį buvo vežtas pas stomatologus.

Dantų gydytojas pagalbą jam suteikė ir antradienį. O vakare suimtasis teigė pasijutęs blogai ir prašė iškviesti „greitąją".

„Atsisakyti kviesti medikų mes negalime - turime suteikti pagalbą, jei to prašoma", - sakė komisariato viršininkas.

Atvykusią greitosios medicinos pagalbos felčerę į rūsyje esančią areštinę palydėjo Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojas A. Brobliauskas.

Kai jis su areštinės darbuotoju (postiniu) D. Andžiumi, pasirengę vesti negaluojantį vyrą medikės apžiūrai, atidarė kameros duris, pareigūnus žaibiškai puolė du suimtieji - I. Mačiukas ir su juo areštinės kameroje buvęs 1990 metų gimimo Remigijus Ričkus. Šis sukčiavimu įtariamas biržietis suimtas Anykščiuose ir, pasak E. Šopio, yra minėto rajono policijos komisariato žinioje.

Galima manyti, kad užpuolimui buvo ruoštasi. Suimtieji buvo apsiginklavę iš šaukštų padarytais įrankiais, kurie ir smigo į pareigūno galvą.

„Džiaugiuosi pareigūnais, kurie net ir sužeisti nesutriko, sugebėjo „nuginkluoti" nusikaltėlius ir uždaryti juos į kamerą", - kalbėjo E. Šopis, numanantis, kuo galėjo baigtis įvykis.

Areštinėje vykusias grumtynes vaizdo kameroje pamatęs budėtojo padėjėjas skubiai kvietė budintį ekipažą. Tačiau jam atvykus D. Andžius ir A. Brobliauskas užpuolikus jau buvo įveikę.

Dėl pasipriešinimo pareigūnams pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak komisariato viršininko E. Šopio, šis sprendimas nėra galutinis - kadangi pareigūnai patyrė sužalojimus, straipsnis, pagal kurį vyksta tyrimas, gali būti perkvalifikuotas.

 

Beviltiškoje situacijoje - bandymas pabėgti?

Preliminarus pareigūnų užpuolimo motyvas - bandymas pabėgti. Nors tą darant būtų tekę įveikti ne vieną kliūtį, suimtieji, ko gero, buvo pasiryžę viskam. Manoma, kad dviguba žmogžudyste įtariamas I. Mačiukas prarasti galėjo nedaug ką.

Kodėl tokiam žingsniui ryžosi jo kameros draugas R. Ričkus, kol kas neaišku.

Neatmestinas variantas, kad sužaloję ar netgi nužudę pareigūnus nusikaltėliai būtų paėmę jų raktus ir bandę sprukti iš rūsio.

Neatmestinas ir pareigūnų ar medikės paėmimo įkaitais variantas.

 

Alfreda Gudienė

2011-01-27

Prieššventinė „dovanėlė"

Keliai, užversti sniegu, ledo kalnais virstančios šalikelės, susiaurėjusios gatvės, kuriose automobiliams prasilenkti vis sudėtingiau, tampa tikru galvos skausmu eismo dalyviams. Valdžios žmonės ragina gyventojus būti pakantesnius - keliams valyti, sniegui išvežti reikalingos lėšos, kurių esą labai trūksta.

Tokios pat tolerancijos turėtų tikėtis ir vairuotojai, kurie automobiliais priversti įveikti pusnis, slidinėti gatvėmis, neretai dėl prastų eismo sąlygų pažeidinėti taisykles.

Tačiau panašu, kad eiliniam žmogui tokia tolerancija „negresia".

 

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis gamta biržiečių nelepino. Vairuotojai automobiliais „yrėsi" per nespėjamus valyti kelius, šaltis negailestingai „tikrino" technikos būklę.

Gruodžio 28-osios vakare biržietis Kęstutis Skaringa skubėjo parvežti žmoną iš darbo. Automobiliu kartu važiavo ir pustrečių metų vaikas.

Kantriai kęsdami prastas eismo sąlygas automobilių vairuotojai tikisi pareigūnų suprantingumo.

Plento gatvėje išvydo policijos pareigūnus, kurie stabdė automobilį. Šie vairuotojui liepė išlipti ir parodė, kad nedega vienas gabaritinis žibintas. Už tai pareigūnai liepė sėsti vairuotojui į jų automobilį ir pradėjo rašyti protokolą.

1993 metų „BMW" markės automobilį vairavęs biržietis susinervino - nors automobilis nėra naujas, bet jo žibintai turėjo degti.

„Pajudinkit automobilį ir užsidegs", - bandė jis aiškinti pareigūnams. Taip ir atsitiko. Tačiau policininkai buvo griežti - anot jų, tokio automobilio eksploatuoti negalima.

K.Skaringa įsikarščiavo. Po 18 valandos „Šiaurės rytų" redakcijoje suskambo telefonas. Vyras prašė atvykti į incidento vietą, kad būtų užfiksuota, jog automobilio žibintai dega. „Kodėl dėl tokių dalykų žmonės baudžiami? Kodėl automobilyje turi šalti mažas vaikas, kol policininkai pusvalandį pildo visokius popierius?" - nervinosi žmogus.

Jam buvo patarta rytojaus dieną kreiptis į Biržų policijos komisariato viršininką Eugenijų Šopį.

Po pokalbio su juo K.Skaringa užsuko į redakciją. Jis teigė suprantąs, kad dėl užgesusio automobilio žibinto pareigūnai turi teisę bausti. Ir jis buvo pasiryžęs sumokėti skirtą baudą. Tačiau mažamečio vaiko tėvui atrodė mažų mažiausiai nehumaniška dėl tokių priežasčių bausti vairuotojus, kai itin prastos eismo sąlygos.

Policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė „Šiaurės rytams" teigė, kad K.Skaringos automobilis buvo sustabdytas, nes tamsiu paros metu nedegė kairės pusės galinis žibintas. Anot jos, vairuotojas elgėsi arogantiškai ir bandė paveikti pareigūnus. Nors padaužius stiklą, žibintas užsidegė, pažeidimas vis tiek nustatytas.

33 metų biržietis gavo 120 litų baudą.

Teisingumas išties įvykdytas - už pažeidimą skirta bauda. Viskas padaryta pagal įstatymus.

Tačiau jeigu griežtai laikytumėmės įstatymų, kokių baudų turėtų sulaukti asmenys, kurie yra atsakingi už saugias eismo sąlygas rajone? Jeigu imtų ir į teisėsaugą kreiptųsi žmonės, kurių automobiliai dėl nenuvalytų, slidžių kelių  buvo apgadinti? Jeigu kreiptųsi pėstieji, kurie slidžiose gatvėse krito ir susilaužė rankas, kojas? Jei moralinės žalos paprašytų užpustytų kaimų ar vienkiemių gyventojai, prie kurių sodybų negali privažiuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai?

Tačiau žmonės kantrūs ir supratingi. To paties tikisi ir iš tų, kurie privalo rūpintis gyventojų saugumu.

 

Rasa Penelienė

2011-01-08

Mirtį pasirinko kieme

Kosove tarnavęs savanoris ginklą nukreipė į save.

 

Sausio 1 dieną, 15.04 val., policija gavo pranešimą, kad Drąseikių kaimo vienkiemyje rastas 35 metų Albino K. kūnas su šautine žaizda galvoje.

Prie jo buvo rastas vienvamzdis šautuvas.

Vyras nusišovė kieme, prie šuns būdos. Prieš tai šunį jis atrišo nuo grandinės.

Jaunas vyras šautuvo vamzdį atsuko į save prie šuns būdos, prieš tai namų sargą atrišęs nuo grandinės. Lemtingą šūvį išgirdusi močiutė pirmoji kieme išvydo kraupų vaizdą.

Vienkiemis, kur įvyko nelaimė, priklauso velionio seneliams. Pas juos glaudėsi Albinas K. kartu su šeima - pusantrų metų jaunesne žmona Jurgita ir dešimtmete dukryte. Vasarį jai sueis vienuolika metų.

Tą dieną, kai įvyko nelaimė, mažosios mergytės namuose nebuvo. Ji per šventes viešėjo pas tetą kitame kaime.

Vakar jos motina Jurgita namuose laukė, kol giminaičiai parveš dukrytę.

Šoko ištikta motina sakė neįsivaizduojanti, kaip dukrai reikės pasakyti apie tėčio mirtį.

 

Išeidamas senelę pabučiavo

„Tą nelemtą dieną prieš išeidamas į lauką Albinas, vyriausias anūkas, mane tris kartus pabučiavo. Vėliau išgirdome šūvius. Geriau aš vietoje jo graban būčiau gulusi. Jis planavo mūsų namus remontuoti.

O dabar sau turi kambarį..." - vakar dejavo dukters sūnaus gedinti, sunkia liga serganti 70 - metė Teresė L.

Mirusiojo žmona Jurga sakė nė nenujautusi, jog vyras gali ryžtis savižudybei.

Naujuosius metus jie namuose sutiko linksmai. Dvyliktą valandą vyras lauke dar iššovė fejerverkus. Vėliau visi nuėjo miegoti. Ryte Albinas šiek tiek išgėrė, tačiau toks girtas, kad nesuvoktų, ką daro, esą nebuvo.

Moteris sakė žinojusi, kad jis turi kažkokį antikvarinį ilgavamzdį šautuvą. Tačiau kur jį laikė, nenumanė. Šio šautuvo, pasak žmonos, vyras nenaudojo.

Vėliau paaiškėjo, kad sausio pirmosios ryte vyras paklausė senelės, kur padėtas jo šautuvas. Jurga mačiusi, kaip į jį vyras įsidėjo dvi tūteles šovinių. Nieko blogo neįtarusi - maniusi, kad šis į varnas pašaudys. Vėliau šautuvo nebematė - greičiausiai savižudybei vyras ruošėsi iš anksto ir šautuvą buvo pasidėję prie šuns būdos.

Jurga skalbė drabužius. Vyro ji paprašė atnešti kibirą vandens. Šis, pasakęs, kad atneš, išėjo. Dar žmonai tarstelėjo žodžius, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo prasmę: „Duosiu tau laisvę."

Išgirdusi pirmą šūvį Jurga išėjo į lauką. Pamatė vyrą, su šautuvu stovintį prie šuns būdos. Pamanė, kad šis dėl kažko susinervinęs nušovė šunį. Tačiau šį išvydo prie namų durų, o vyras laikydamas šautuvą stovėjo ir kažko po kiemą dairėsi.

Moteris sako grįžusi atgal, todėl antrojo šūvio nebeišgirdusi. Bet buvo neramu, tad vėl išėjo į lauką ir pamatė vyrą, prie šuns būdos sėdintį.

Šūvius išgirdusi prie sėdinčio anūko pribėgo močiutė ir pamatė jo galvoje žiojinčią žaizdą. Pulsą dar jautė. Atbėgo į namus šaukdama, kad anūkas nusišovė, prašė jo žmonos kviesti „greitąją". Buvo iškviesti medikai, paskambinta netoliese gyvenantiems Albino tėvams ir pranešta apie nelaimę.

 

Buvo šalia sunkiausiu momentu

Taip sutapo, kad tuo metu pro šalį važiavo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė su vyru Zenonu. Jie išvydo laukais bėgančią moterį. Iš jos veido suprato, kad įvyko nelaimė.

Paaiškėjo, kad tai velionio mama - sužinojusi baisią žinią bėgo į netoliese esančius namus, kur gyveno jos sūnus Albinas. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų.

Prašmantai moterį atvežė iki sodybos, kur įvyko nelaimė.

„Kieme buvo mirusysis, serganti jo močiutė, mama ir žmona. Likimas lėmė taip, kad mes toje vietoje atsidūrėme pačiu sunkiausiu momentu. Turėjome mašinoje mineralinio vandens, davėme visiems atsigerti. Vienintelio jų prašiau - vienas kito nekaltinti. Gyvuosius saugokim, kol gyvi esam", - kalbėjo P. Prašmantienė.

Labai greit atvažiavo Biržų savivaldybės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Deja, savižudžiui medikai kuo nors padėti jau buvo bejėgiai. Jo artimiesiems medikė suleido raminamųjų vaistų.

Prašmantai pavežė velionio mamą iki Drąseikių kaimo parduotuvės. Moteris norėjo nusipirkti telefono sąskaitos papildymą, kad apie įvykusią nelaimę galėtų pranešti Anglijoje gyvenantiems ir dirbantiems savo vaikams.

„Apie nelaimę pranešėme bendruomenės pirmininkui Vidui Kavaliauskui. Kai jau grįžome į sodybą, buvo atvykęs mirusiojo žmonos tėtis. Supratome, kad mūsų pagalbos nebereikia, ir išvykome", - pasakojo P. Prašmantienė.

Savivaldybės administracijos direktorė apgailestavo dėl šio įvykio. Juolab kad iš kaimo žmonių apie Albiną K. neišgirdo nė vieno blogo žodžio.

 

Į darbą vaikščiojo pėsčiomis

Sutuoktinių pora dirbo Biržuose, Vabalninko gatvėje esančioje parduotuvėje „MAXIMA". Jurga - pardavėja, Albinas - apsaugos darbuotoju.

Anksčiau į darbą pora važinėdavo nuosavu automobiliu. Tačiau šis sugedo, pinigų remontui nebuvo. Tad į darbą drąseikiškiai pastaruoju metu eidavo pėsčiomis.

Jei pamainos nesutapdavo, vyras naktį eidavo pasitikti žmonos arba anksti ryte ją palydėdavo. Pamaina trukdavo nuo 7 valandos ryto iki 22 vakaro.

„Esame ne kartą juos, pėsčiomis grįžtančius iš Biržų, pavežę beveik prieš vidurnaktį. Įsivaizduokite, kaip jie buvo pasiryžę dirbti, jei tokį atstumą dukart per dieną nueidavo", - kalbėjo Albino pusbrolio žmona, pašto darbuotoja Sandra Račkauskienė.

Jos vyras Remigijus negalėjo patikėti, kad Albinas galėjo ryžtis tokiam žingsniui.

„Visuomet linksmas, su šypsena. Tik tiek, kad labai uždaro būdo", - kalbėjo R. Račkauskas.

S. Račkauskienė vakar savo automobiliu nuvežė Jurgą į Biržus, padėjo jai išrinkti velioniui įkapes.

Kada bus laidotuvės, dar nežinia - paaiškės tik po to, kai bus atlikta teismo medicinos ekspertizė.

Albinas K. bus šarvojamas Užušilių kaimo bendruomenės namuose.

„Apstojo mūsų kaimą nelaboji. Tos mirtys tokios kraupios", - kalbėjo S. Račkauskienė.

„Šiaurės rytai" buvo rašę apie jos brolio drąseikiškio Drąsučio Gedvilo dingimą, kai į paieškas buvo įsitraukę net ekstrasensai. Po pusmečio vyras rastas nuskendęs upėje.

 

Veržėsi į Kosovą

Albinas K., pasak žmonos, elgtis su ginklais mokėjo. Jau daug metų jis tarnavo Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgose. Kartą per mėnesį jis vykdavo budėti į Pasvalio arba Panevėžio kuopų atstovybes.

Prieš dvejus metus vyras buvo išvykęs tarnauti į Kosovą. Tačiau iš ten grįžo po pusantro mėnesio - buvo išnarinta koja, pradėjo šlubuoti.

Albinas vėliau bandė dar kartą išvažiuoti į Kosovą, tačiau, pasak žmonos, dėl sveikatos nebuvo išleistas.

Kai žmona apie tai su vyru bandydavusi pasikalbėti, šis jai liepdavo nesirūpinti, žiūrėti savo sveikatos.

Vyras jaudinosi ir dėl to, kad gali netekti darbo. Parduotuvė, kurioje jie su žmona dirbo, greitu laiku bus uždaryta remontui. Tačiau, pasak žmonos, jam darbdaviai jau buvo pasiūlę kitą darbą.

Jis baiminosi ir dėl to, kad nebus iš ko grąžinti paskolos. Tačiau jo tėvai, pasak močiutės, žadėjo bėdai nutikus paremti.

Velionio artimieji minėjo, kad švenčių išvakarėse jo vardu atėjo laiškas - iš antstolių ar skolų išieškojimo bendrovės. Vyras esą to laiško net neatplėšė ir užsiminė, kad jo jau seniai laukė.

Velionio žmona neslėpė, kad Albinas buvo labai pavydus. Dažnai jos klausinėdavęs, ar ši neturinti meilužio.

 

Buvo pareigingas ir uždaras

UAB „MAXIMA LT" įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė sakė, kad Albinas K. įmonėje dirbo nuo 2008 metų rugsėjo.

„Tai buvo geras, pareigingas, jokių nuobaudų neturėjęs darbuotojas", - sakė L. Muižienė.

„Albinas buvo uždaras, viską nešiojosi širdyje. Tokiems žmonėms kartais tereikia smulkmenos, kad jie ryžtųsi baisiam žingsniui", - kalbėjo Dąseikių kaimo bendruomenės pirmininkas Vidas Kavaliauskas

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Paimti du ginklai - nenustatytos markės, kuriuo, kaip manoma, vyras nusišovė, ir orinis. Pasibaigus tyrimui orinis šautuvas šeimai bus grąžintas. Kito ginklo markė ir kalibras nustatinėjami, tačiau jam laikyti reikalingas leidimas, tad jis grąžintas nebus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2011-01-04

Naujųjų metų naktį nužudė draugą

Dviejų vyrų bičiulystę nutraukė išgertas alkoholis ir peilis.

 

Supykdė išgertas alus?

Po žmogžudystės Alyvų gatvėje, šalia alaus daryklos esančioje sodyboje, galima sakyti, kad alus ne tik suartina, bet ir žudo.

62 metų našlį Teodorą Balčiūną ir su žmona išsiskyrusį 56 - erių Vytautą Brazauską Rinkuškių kaimo žmonės vadino neišskiriamais draugais. Pasak Alyvų gatvės kaimynų, vyrai dažnai laiką leisdavo drauge - ne tik užstalėje prie alučio, bet ir bulviakasio vagoje jiedu kartu linguodavo. Kai ištrokšdavo, abu keliaudavo į Teodoro Brazausko sodybos kaimynystėje esančią firminę alaus parduotuvę. Iš ten parsinešdavo gėrimo ir jį ragaudami stebėdavosi, kodėl kiti kaimynai jų pavyzdžiu neseka.

Po tragiškos Naujųjų metų nakties dviaukštis mūrinis namas Alyvų gatvėje nerodė jokių gyvybės ženklų. Žmogžudyste įtariamas 62 metų sodybos šeimininkas yra suimtas vienam mėnesiui.

„Jie ir man abu buvo geri, ir tarpusavy neišskiriami. Jeigu sako, kad Teodoras su Vytautu susipyko, tai netiesa - susipyko jų išgertas alus", - pirmadienio rytą kalbėjo artimiausias Teodoro Brazausko kaimynas Stasys Ruočka.

Alyvų gatvės 5 - uoju numeriu pažymėtas Teodoro namas nerodė gyvybės ženklų. Prieš senųjų metų palydėtuves kruopščiai nuvalytuose takuose nesimatė pėdų. Sodybos šeimininkas pirmosiomis 2011 - ųjų metų valandomis atsidūrė areštinėje ir yra kaltinamas Liepų gatvės gyventojo Vytauto Brazausko nužudymu.

 

Gynėsi kiaulėms skersti skirtu peiliu?

Nežinia, kiek Naujųjų metų išvakarėse išgėrė draugai, tačiau alkoholio kiekis turėjo būti didžiulis. Gali būti, kad šeimininkui vietoje bičiulio jau rodėsi nepažįstama agresyvi būtybė.

Redakcijos žiniomis, kaltinamasis neva aiškina, kad į jo namus atėjo nepažįstamas asmuo ir po kelių minučių ėmė smaugti šeimininką. Šis esą buvo priverstas gintis ir čiupo didelį peilį, kuriuo skersdavo kiaules (T. Balčiūnas žinomas kaip skerdėjas). Dūris buvo pražūtingas - iškviestiems medikams teliko konstatuoti mirtį.

Žinia apie žmogžudystę policiją pasiekė dar neišaušus sausio 1- osios rytui. Buvo 5 valanda.

Kodėl staiga susipyko ir už gerklės bei peilio griebėsi vyrai, kol kas neaišku.

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmadienį teismas leido T. Balčiūną suimti vienam mėnesiui.

Rinkuškių kaimo žmonės sako, kad T. Balčiūnas yra palyginti ramus, niekada agresyvumu nepasižymėjęs žmogus. Gerokai už jį augalotesnis V. Brazauskas esą buvęs aršesnio charakterio, ūmiai reaguodavęs į jam pasakytus žodžius.

V. Brazauskas gyvena Liepų gatvės „alytuke", T. Balčiūnas - mūriniame Alyvų gatvės dviaukštyje.

Abiejų vyrų vaikai jau suaugę ir gyvena atskirai.

 

Alfreda Gudienė

2011-01-04

Pačeriaukštės seniūnijoje siautėjo gaisrai

Po Kalėdų ugnis kėsinosi į bendruomenės namus, biblioteką, pirtį ir priminė, kaip svarbu valyti kelius.

 

Išgelbėjo knygas ir kompiuterinę įrangą

Pasvaliečių kaime naktis iš pirmadienio į antradienį buvo nutvieksta gaisro. Degė didžiulis buvusios mokyklos pastatas, kuriame dabar įsikūrusi biblioteka ir kaimo bendruomenės namai.

Pasak Pasvaliečiuose gyvenančio rajono tarybos nario Tomo Četvergo, gaisrą pirmoji pastebėjo netoliese gyvenanti Loreta Dobilevičienė. Kūdikio naktį pažadinta moteris išvydo liepsnojančius bendruomenės namus. Ugnies liepsnos jau veržėsi per pastato stogą.

Kone tuo pačiu metu gaisras pažadino ir Pasvaliečiuose gyvenantį Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos Kirdonių ugniagesių komandos narį Virginijų Šamšoną.

Be stogo likusius bendruomenės namus Pasvaliečių kaimo žmonės ketina tvarkyti ir savo lėšomis. G. Sakalausko nuotrauka

Netrukus į Pasvaliečius jau skubėjo Smilgių, Kirdonių, Germaniškio, Biržų ir kaimyninio Pasvalio rajono Saločių komandos ugniagesių automobiliai. Gelbėti bendruomenės namų ir bibliotekos lėkė vieni kitus pažadinę kaimo žmonės.

Bendromis jėgomis spėta išgelbėti degančiame pastate buvusią viešosios interneto prieigos įrangą ir bibliotekos knygas.

4.10 val. darbą pradėję ugniagesiai iš gaisravietės išvyko tik 5.36 val., tačiau gelbėtojams į Pasvaliečius teko grįžti - pastatas rūko dar ir trečiadienio rytą.

Gaisro metu ugnis pasiglemžė pastato stogą, apgadino du kambarius. Vandenį ugniagesiai ėmė iš vietinio vandens rezervuaro.

Pasak inspektoriaus Gražvydo Sakalausko, galima gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje.

Tokiai versijai pritaria ir ugniagesiu gelbėtoju dirbantis rajono tarybos narys T. Četvergas. Pasak jo, pirmieji į gaisravietę atskubėję žmonės tvirtino, kad ugnis plito ne iš tos vietos, kurioje stovėjo krosnis. Šiuo metu pastatas nešildomas, vanduo iš radiatorių išleistas.

 

Bendruomenė telkiasi darbui

Be stogo likęs pastatas per žiemą gali būti nepataisomai sugadintas. Tą suprantantys Pasvaliečių kaimo žmonės iš karto ėmė rūpintis bendruomenės namų gelbėjimu.

„Jau antradienį buvome surinkę apie du tūkstančius litų, tačiau tai dar nėra galutinė suma", - trečiadienio rytą sakė R. Četvergas apie pasiruošimą bendruomenės namų pastato gelbėjimo darbams. Tikimasi, kad lėšomis padės ir savivaldybė, nes apie 240 kv. m ploto užimančio stogo dengimo medžiagoms reikėtų apie dešimt tūkstančių litų.

Darbus kaimo bendruomenė, pasak T. Četvergo, pasirengusi atlikti savo jėgomis.

 

Gaisras priminė kelių valymo svarbą

Rajono savivaldybės tarybos narys T. Četvergas „Šiaurės rytams" teigė, kad dėl prastai nuvalyto kelio ugniagesių automobiliai į Pasvaliečius važiavo palyginti lėtai.

„Įsivaizduokite situaciją, kai mašinos tegali judėti trečiuoju bėgiu. Ant Smilgių kelio paliktas gal 15 centimetrų storio sniego sluoksnis. Aš dėl to ne sykį kalbėjau su Pačeriaukštės seniūnu, šiandien vėl kalbėsiu", - kalbėjo T. Četvergas.

Anot rajono politiko, Smilgių - Pasvaliečių kelią prižiūrintis „Biržų komunalinis ūkis" subrangovu samdo ūkininką Gvidą Simonavičių.

„Aš lengvuoju automobiliu išvažiuoju, nes kelio vidurys tikrai gerai nuvalytas. Yra problemiškų vietų, kurias ūkininkas tuoj pat žadėjo sutvarkyti be jokio papildomo atlygio", - vakar „Šiaurės rytams" sakė Pasvaliečiuose buvęs seniūnas Vytautas Džėja. Jis į Pasvaliečių kaimą nuvežė pagalbininkų - viešuosius darbus atliekančių žmonių, kad šie padėtų tvarkyti ugnies suniokotą pastatą.

 

Mėsą išgelbėjo

Pačeriaukštės seniūnija ugniagesių šaukėsi ir antradienį. Apie 15 valandą Smilgiuose užsiliepsnojo pirtis, kurioje buvo rūkoma mėsa.

Ugnį numalšino vietos ugniagesių komanda. Gaisras sugadino 4 kv. metrus stogo dangos ir konstrukcijų, tačiau rūkyta mėsa išgelbėta.

Seniūnijos gyventojų pateiktais duomenimis, pirtis priklauso Mariui Lukšai, o mėsytę joje rūkė Tomas Gumbelevičius.

Manoma, kad gaisras įsiplieskė be priežiūros palikus besikūrenančią pirtį.

 

Alfreda Gudienė

2010-12-30

Ar glostys širdį Kūčių rytą pavogta eglutė?

Per Kūčias biržietis, norėjęs papuošti prieš dešimtį metų su sūnumi sodintą eglutę, ją rado nupjautą.

 

Eglutę sodino su velioniu sūnumi

„Kūčių dieną nupjauti ir savo namuose papuošti vogtą eglutę - tas pats, kas mylimąją pasveikinti puokšte, pavogta iš kapų", - sako biržietis K. Ž.

Jis daug metų vadovavo vienai rajono įstaigai, kurios darbuotojai išgelbėjo ne vieną dešimtį rajono gyventojų gyvybių ir turto.

Tačiau į redakciją jis atėjo pakalbėti apie tai, kaip darant šventę savo šeimai galima įskaudinti kitus.

Biržuose, Paparčių gatvėje, priešais K. Ž. šeimos namus, yra pačių pasodintas parkelis.

„Ar suteiks ta eglė taip pasielgusiam džiaugsmo?"- klausia biržietis, neradęs eglės, kurią prieš dešimt metų sodino drauge su sūnumi.

Prieš dešimtį metų šeima čia pasodino eglaičių. Nutarė, kad paaugusios jos sumažins miesto apvažiavimu važiuojančių automobilių keliamą triukšmą.

Iš verslininko Antano Juknevičiaus K. Ž. gavo dovanų šešias kalėdines eglaites. Tuomet jos buvo dar visai mažuliukės.

Vyras prisimena, kad bičiulis dovanodamas eglaites dar užsiminė, jog geriau jų nesodinti valdiškoje žemėje, nes bus labai gaila, jei kas nors nupjaus.

Žmogus nepagalvojo, kad šie žodžiai bus pranašiški.

Eglaites sodino kartu su sūnumi, kuris vėliau tragiškai žuvo.

Tėvas pamena, kaip jiedu planavo paaugusias žaliaskares papuošti Kalėdų proga.

Pašnekovas sako, kad šios specifinės švelnių spyglių eglaitės į žemę kabinosi sunkiai. Tačiau po truputį pradėjo stiebtis, o viena jau siekė pusantro metro.

Šiais metais suėjo dešimt metų, kai eglaitės buvo sodintos. K. Ž. sūnui šiemet būtų sukakę trisdešimt.

 

Eglutei būtų davęs pinigų

„Kasmet namuose su žmona papuošiame eglutės šaką. Šiemet per Kūčias nutarėme papuošti ir priešais namus augančią mūsų su sūnumi sodintą kalėdinę eglę", - kalbėjo K. Ž.

Vyras, pasiėmęs keletą žaisliukų, nuėjo į parkelį. Nustebo pamatęs sniege įspaustas kažkieno pėdas. Nuo keturių eglaičių buvo nupurtytas šviežiai iškritęs sniegas.

Didžiausios, pusantro meto aukščio kalėdinės eglaitės nebebuvo. Vietoj jos - sniego kauburys. Ją nukapstęs vyras rado tik kelmelį. Eglė buvo kažkieno nupjauta pjūkliuku.

„Atėjau į redakciją pasipasakoti, nes labai jau negera ant dūšios. Auginai, sodinai - o čia tau atėjo  ir iš panosės nupjovė. Ir dar eglę, turinčią savo istoriją... Man tai - visas gyvenimas, o kažkas ją po savaitės išmes. Ar suteiks ta eglė taip pasielgusiam džiaugsmo?"- klausė K. Ž.

Pašnekovas minėjo, kad jei kas būtų ėjęs pro šalį ir pasakęs, jog jam labai reikia eglės, bet neturi pinigų - tikrai jų būtų davęs.

Kalėdines eglutes auginantis ir jų sodinukais prekiaujantis Antanas Juknevičius sakė, kad šių eglaičių sodinukų kaina siekia 3,5 lito. Biržuose prieš šventes A. Juknevičius sakė eglaites pardavęs po 35 litus.

Jo žiniomis, didmiesčiuose pusantro metro kalėdinės eglaitės kainuoja po 100 litų, o Rygoje jų kaina siekia 40 latų.

Išgirdęs, kad kažkas šventų Kūčių rytą nupjovė jo bičiulio sodintą eglaitę, A. Juknevičius nustebo: „Mat, kokie žmonės. Geriau būtų atėję pas mane - būčiau padovanojęs."

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-12-28

Labdarą siūlančiomis aferistėmis biržiečiai nepatikėjo

Trečiadienį į redakciją kreipėsi biržietė pensininkė. Ji nenorėjo, jog būtų skelbiama jos pavardė, kad nesulauktų kerštautojų.

„Noriu įspėti laikraščio, kurį jau daugelį metų prenumeruojame, skaitytojus, kad prieš šventes nenukentėtų", - sakė moteris.

Antradienį, apie 16 valandą, į aštuoniasdešimtmečių namų duris pasibeldė tamsaus gymio su rusišku akcentu kalbančios moterys. Viena buvusi aukštesnė, kita - žemesnė. Jų amžius gali būti apie 40 metų.

Pensininkė kaip tik tuo metu telefonu kalbėjo su anūku, kuris gyvena Anglijoje. Duris atvėręs ir į virtuvę viešnias įleidęs pensininkės vyras žmoną ragino greičiau baigti pokalbį. Per tą laiką atėjūnės suspėjo apžiūrėti ir kambarius, pagirti, kaip pas juos esą gražu.

„Viešnios man pasakė, kad socialinės rūpybos darbuotojai joms davė neįgalių žmonių adresus. Jos esą esančios iš Amerikos ir prieš šventes nori apdovanoti neįgaliuosius. Kalbėdamos buvo meilios, petį glostė. Jos sklaidė kažkokius popierius, siūlė padėti įsigyti ir malkų, ir vaistams kortelių, kurias pateikus perpus už juos reikia mokėti", - pasakojo biržietė

Atėjūnės aiškino, kad Amerikos lietuviai paaukojo pinigų lietuviams ir jos Kalėdų proga norinčios šeimai padovanoti 250 litų. Bet jos esą neturi smulkesnių pinigų ir paprašė šeimininkų iškeisti į smulkesnes kupiūras.

„Iš pradžių su vyru nesupratome, kad tai aferistės, nes jų vizitas buvo netikėtas. Be to, dabar prieš šventes visi labdaras dalina. Bet kai pradėjo kalbėti apie grąžą, tapo aišku, kad nori mus apgauti ir pamatyti, ar namuose neturime daugiau pinigų ir kur juos galime laikyti. Pasakėme, kad daug pinigų neturime, tik duonai. Jos vis siūlė paieškoti, bet mes aiškinome, kad jų tikrai neturime. Tuomet pažadėjo išsikeisti pinigų ir grįžti. Žinoma, nesugrįžo", - tvirtino laikraščio skaitytoja.

Apie šį įtartiną vizitą pensininkės vyras telefonu pranešė policijai, o ji pati paskambino draugėms ir jas perspėjo.

„Tos moterys greičiausiai lankėsi ne tik pas mus, ir galėjo kas nors jomis patikėti. Mano kaimynai praėjusiais metais panašiai buvo apgauti, neteko 400 litų", - kalbėjo pensininkė.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad antradienį popiet policijos komisariato budėtojas sulaukė trijų gyventojų pranešimų, jog vaikšto įtartinos tamsaus gymio moterys ir prašo iškeisti pinigus.

Jos lankėsi pas biržiečius, gyvenančius Vabalninko, Skaistkalnės ir Gimnazijos gatvėse.

Budėtojas išsiuntė patrulių ekipažą, tačiau jų pareigūnai nerado.

„Gyventojus prašome būti atidesnius ir į namus neįsileisti įtartinų asmenų. Prieš šventes paprastai aferistai darosi aktyvesni", - sakė Z. Žalinkevičienė.

„Jokiems labdaros siūlytojams neteikiame informacijos ir duomenų apie neįgalių asmenų gyvenimo vietą. Jei siūloma parama, rėmėjai pas gyventojus į namus važiuoja kartu su seniūnijų socialiniais darbuotojais. Todėl tokiomis neaiškių asmenų kalbomis gyventojai neturėtų tikėti", - tvirtino Biržų rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė. 

Jurgita Vitkauskienė

Iš politiko šeimos ūkio dingusių muflonų surasti nepavyko

Pastaruoju metu Panevėžio apskrityje itin dažnai kenčia muflonų, tauriųjų elnių ir danielių bandų turėtojai. Policija gavo ne vieną pranešimą apie nušautus ir pavogtus aptvaruose laikomus laukinius gyvūnus.

Nuo vagių prieš du mėnesius nukentėjo ir biržiečio verslininko, politiko, buvusio Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus šeimos ūkyje laikoma laukinių gyvūnų banda. Iš aptvaro dingo keturi čia laikyti muflonai. Dėl didelių įspūdingų ragų jie vadinami „kalnų ožiais".

Policijai pareiškimą savininkai parašė rugsėjo 20 dieną, tačiau prašė spaudoje apie tai neskelbti.

Jokių pėdsakų, kokiu būdu muflonai buvo sugauti ir išgabenti, surasti nepavyko.

Biržų policija dėl šio nusikaltimo pradėjo tyrimą, kuris dar nebaigtas.

Versijų, kam buvo išvežti muflonai, V. Rinkevičius sakė neturįs. Tačiau gali būti, kad jie buvo pavogti dėl didžiulių išvaizdžių ragų, kurie yra nemenkas trofėjus.

Rinkoje vieno suaugusio muflono kaina siekia 3,5 tūkstančius litų.

Pasak V. Rinkevičiaus, tai ne vienintelis pasikėsinimas į aštuonerius metus jo laikomą bandą. Gerokai anksčiau buvo nušauti keli aptvare laikyti danieliai.

„Danieliaus mėsa laikoma ypatingu delikatesu", - kalbėjo laukinių gyvūnų laikytojas.

Kilogramas šios mėsos rinkoje kainuoja iki 50 litų.

Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspektoriaus Daliaus Drevinsko, leidimus laikyti laukinius gyvūnus turi išsiėmę du rajono gyventojai. Tai ūkininkai Birutė Rinkevičienė ir Dalius Linkevičius.

Pasak D. Drevinsko, D. Linkevičiui leista laikyti elnius, danielius ir šernus, B. Rinkevičienei - muflonus ir danielius.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-12-18

Po incidento mokykloje - ligoninės palata ir pareiškimas policijai

Biržų Jaunimo mokykloje pertraukos metu tarp dviejų moksleivių kilus konfliktui, vienas iš jų atsidūrė ligoninės palatoje.

 

Smūgiavo į galvą

Incidentas Biržų Jaunimo mokykloje įvyko pirmadienio rytą, pertraukos metu. Trylikametis septintokas stovėjo koridoriuje ir laukė, kad atėjus mokytojai galėtų įeiti į savo klasę.

Prie berniuko priėjo dvejais metais vyresnis devintokas. Ką jiedu tarpusavyje kalbėjosi, pedagogai sako nežinantys. Tačiau vaikinų pokalbis baigėsi smūgiais. Septintokui į galvą trenkė vyresnysis moksleivis.

„Pas mus vaikai sudėtingų charakterių - greit užsidegantys, ūmaus būdo", - sako Jaunimo mokyklos direktorė Danutė Narbutienė.

Paauglius išskyrė budintys mokytojai. Pasak jų, nukentėjęs berniukas mobiliuoju telefonu išsikvietė motiną - ji kaip tik iš kaimo, kur gyvena, buvo atvykusi į Biržus apsipirkti.

Pedagogai iškvietė ir kito berniuko mamą, gyvenančią Biržuose. Abiejų moksleivių motinos, anot mokyklos direktorės Danutės Narbutienės, susitiko visuomenės sveikatos priežiūros specialistės kabinete. Panašu, kad abi paauglių mamos dėl įvykio išgyveno - iš kabineto išėjo susikabinusios už rankų ir raudodamos.

Pasak D. Narbutienės, šie berniukai anksčiau nekonfliktuodavo. Septintokas prieš dvejus metus atvyko iš Pabiržės mokyklos. Iš „Aušros" vidurinės mokyklos atėjęs devintokas Jaunimo mokykloje mokosi nuo balandžio mėnesio.

Pirmadienį vakare buvo sušauktas Jaunimo mokyklos tarybos posėdis. Jo metu įvertintas devintoko elgesys. Dėl galimo kito mokinio sveikatos sutrikdymo jam buvo skirtas įspėjimas. Iki tol nuobaudų mokykloje vaikinas neturėjo.

Septintokas, pasak mokyklos direktorės, yra ramus vaikas, noriai bendrauja su vyresniais mokiniais, kartais gal bando naivokai pasigirti.

„Gal vyresnėliams pasirodo, kad trylikametis juos bando užkabinėti, tad kartais mėgsta iš jo ir pasijuokti. Pas mus vaikai sudėtingų charakterių - karšti, ūmaus būdo. Netikėtai pasakytas žodis ar judesys tokius paauglius gali staiga išvesti iš pusiausvyros. Po to, aišku, gailisi, bet būna vėlu", - kalbėjo direktorė D. Narbutienė.

 

Įvertino būklę ir išsiuntė pas medikus

Biržų Jaunimo mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sandra Griciūnienė sakė, kad nukentėjęs berniukas pas ją buvo atvestas po 9 valandos. Į kabinetą atėjo ir jo mama.

„Moksleiviui buvo sutrenkta galva, jo kaktoje matėsi gumbas. Apžiūrėjau, įvertinau vaiko būklę ir nusiunčiau chirurgo apžiūrai. Dabar džiaugiuosi, kad taip padariau. Kiek žinau, jis paguldytas į ligoninės Traumatologijos skyrių", - sakė S. Griciūnienė.

Medikei kelia nerimą vaiko būklė ir sudėtinga situacija jo šeimoje. Berniuko mama turi nemažų sveikatos problemų, jos negalima jaudinti.

Anot specialistės, Jaunimo mokykloje besimokantys vaikai jautrūs, dažnai ūmaus būdo ir kartais reikia labai nedaug, kad įsipliekstų konfliktas.

 

Renkama įvykio medžiaga

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad policija pirmadienį, 12.09 val., gavo sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos pranešimą, jog į ligoninę paguldytas nepilnametis.

Tą pačią dieną policija gavo nukentėjusio trylikamečio motinos pareiškimą, kad jos sūnui į veidą trenkė kitos klasės moksleivis.

Policija apie šį įvykį renka medžiagą, tiria aplinkybes.

Redakcijos žiniomis, antradienį sumuštą berniuką motina nuvežė į Panevėžį pas teismo medicinos ekspertus.

 

Išgyvena dėl sūnaus

Traumą patyręs berniukas šiuo metu guli Biržų ligoninės Traumatologijos skyriuje. „Šiaurės rytų" kalbinta jo motina labai jaudinosi dėl įvykio.

„Pranešiau policijai, kitaip negalėjau pasielgti - negi leisiu, kad mano ligonį vaiką daužytų", - kalbėjo moteris. Pasak jos, sūnus buvo ką tik grįžęs iš Šiaulių ligoninės, kur jam buvo nustatytas neįgalumas. Berniuko sveikata sutrikusi po avarijos metu patirtos traumos.

Pasak neįgalumo grupę turinčios moters, kito sūnaus sveikata taip pat sutrikusi - jis irgi turi negalią. Šeimoje taip pat prižiūrima vaikščioti negalinti senolė.

„Gyvename sunkiai, labai jaudinuosi dėl Biržuose besimokančio sūnaus. Po šio įvykio abejoju, ar galėsiu jį išleisti į tą mokyklą", - sielojosi sumušto vaiko mama.

Moteris gerais žodžiais minėjo Jaunimo mokyklos direktorę, jos pavaduotoją. Pasak moksleivio motinos, tai esantys nuoširdūs, žmogų išklausantys ir padėti besistengiantys vadovai. Sykiu ji teigė žinanti, koks be galo sunkus yra darbas Jaunimo mokykloje.

„Mokytojai dažnai yra bejėgiai suvaldyti tuos įvairių problemų turinčius paauglius", - supranta moteris.

Taip pat ji sakė negalinti pamiršti nuoskaudos, patirtos Pabiržės mokykloje. Iš ten sūnų teko perkelti į Jaunimo mokyklą. Pedagogai jos ligonį sūnų kaltinę, bet anot jos, tai darė nepagrįstai.

Pabiržėje mokosi ir antrasis šeimos sūnus.

 

Jurgita Vitkauskienė, Alfreda Gudienė

2010-12-16

Su vogtais automobiliais - į policijos glėbį

Šeštadienio naktį, 22 valandą, prie Lamokėlių kaimo (Vabalninko seniūnija) budėję policijos pareigūnai pamatė atlekiančius automobilius.

Vienas paskui kitą važiavusius „Jeep Cheroke" ir „Toyota Avensis" pareigūnai ėmė stabdyti.

„Toyota Avensis" vairuotojas iššoko iš automobilio ir leidosi bėgti. Visureigis tuo metu pasuko į lauko keliuką, o jį vairavęs asmuo taip pat spruko.

Automobilius palikusių asmenų elgesys rodė, jog toks išgąstis gali būti susijęs su nusikaltimu.

Vogtus automobilius vairavę asmenys nuvažiavo netoli - prie Lamokėlių juos sustabdė policininkai.

Netrukus po vidurnakčio, 01.08 val., Biržų rajono policijos budėtojai gavo pranešimą apie stambaus masto vagystę. Biržų kaime gyvenanti ūkininkų šeima namo grįžo 1 valandą ir pastebėjo iš kiemo dingus 2004 metų laidos visureigį „Jeep Cheeroke". Šeimininkai neberado ir nerakintame ūkiniame pastate stovėjusio 2006 metų laidos automobilio „Toyota Avensis".

Netrukus paaiškėjo, kad vagys darbavosi ne tik kieme. Iš gyvenamojo namo pavogtas televizorius „LG", auksinė grandinėlė, auksiniai auskarai, dingo ir 300 litų.

Suskaičiuotas nukentėjusiems žmonėms padarytas nuostolis - 63 400 litų.

Automobilius šeima atgavo, tačiau vogtų daiktų juose nebuvo.

Įtariamieji vagyste dar nenustatyti, tačiau policijos pareigūnai paėmė visą nusikaltėlių identifikavimui būtiną tyrimo medžiagą.

„Savo žodį tars ekspertai. Laukiame jų išvadų", - teigė Biržų policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis.

 

Alfreda Gudienė

2010-12-14

Kieno įrankiu tapo Biržų kriminalistai?

Pedagogas, iš policijos išgirdęs, kad jis kelia grėsmę visuomenei, kone žado neteko. Kas vyksta Biržuose? Kas juos valdo? Tokie klausimai kiltų bet kuriam, patekusiam į F. Kafkos romanų vaizdus primenančią realybę.

Biržų sporto mokyklos treneriai Mindaugas Simėnas ir Mantas Bartuškevičius įsitikinę, kad kažkam parūpo pakenkti jų reputacijai, bandant juos visuomenei parodyti kaip nusikaltėlius.

Du Biržuose dirbantys pedagogai tapo neaiškių užmačių taikiniais. Jauni vyrai priversti minti kriminalistų kabinetų slenksčius ir aiškintis, kad ne dėl jų kaltės Biržuose kyla gaisrai ir dūžta automobilių langai.

Keistas sutapimas - vienas iš pedagogų per spaudą kritiškai atsiliepė apie savo darbdavį bei užsiminė, kad jo nuomonę palaiko ir draugas. Nespėjo prabėgti pusantro mėnesio ir abu draugai buvo iškviesti į policijos komisariatą.

Kriminalinės policijos tyrėjas vienam iš jų įteikė oficialų perspėjimą, kuriame teigiama: „Jūsų veiksmus vertinu kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui."

Tuo tarpu jaunam pedagogui atrodo, kad visuomenės saugumui grėsmę gali kelti kažkieno įrankiais tapusių pareigūnų veiksmai.

 

Ištartą žodį patikrino realybė

Trečiadienį „Šiaurės rytų" redakcijoje buvo ruošiamas ketvirtadienį išeisiantis laikraštis, kuriame renkamo „Metų biržiečio" konkursui turėjo būti pristatytas Biržų sporto mokyklos dziudo treneris trisdešimtmetis Mindaugas Simėnas.

Spalio mėnesį publikuotas interviu su šiuo pedagogu sulaukė visuomenės atgarsio. Jaunas pedagogas išdrįso atvirai pasakyti kritišką nuomonę apie švietimo sistemą, situaciją sporto mokykloje ir šios ugdymo įstaigos vadovo Algirdo Kriaučiūno elgesį.

Tąsyk drąsiai ir atvirai kalbėjusio trenerio paklausus, ar šis žinąs, kas už išsakytus žodžius jo laukia, atsakymas buvo toks: „Mokykla nėra „uabas" - tai ugdymo įstaiga. Žinau, kad direktorius daug ką gali, bet ne viską." Dar vėliau pridūrė: „Blogiau jau nebegali būti."

Tuomet kalbėdamas Mindaugas nežinojo, kad realybė jo žodžius patikrins nespėjus praeiti net porai mėnesių. Patikrins gana žiauriu būdu - įtraukdama į bėdą jo geriausią draugą.

Duodamas laikraščiui interviu Mindaugas, paklaustas, kaip į skandalingą situaciją sporto mokykloje reaguoja kolegos ir mokinių tėvai, atsakė, kad jis palaikymo sulaukia. „Taip pat turiu labai gerą draugą - futbolo trenerį Mantą Bartuškevičių, kuris mane supranta ir palaiko", - prisipažino pedagogas.

Gali būti, kad šie žodžiai jo geriausią draugą „atvedė" į policiją.

Būtent tą patį trečiadienį, kada „Šiaurės rytai" rengė publikaciją apie „Metų drąsuolio" nominacijai pristatomą Mindaugą, į redakciją atskubėjo Mantas.

„Žiūrėkite, ką man įteikė! Sakykit, kas čia vyksta? Kas valdo Biržus?" - apmaudą liejo jaunas vyras, rodydamas raštą, kurio viršuje riebios raidės skelbė: „Oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu."

 

Treneris kelia grėsmę visuomenei?

28 metų Mantas Bartuškevičius Biržų sporto mokykloje trečius metus treniruoja jaunuosius futbolininkus.

Jį, gimusį ir augusį Biržuose, daugelis pažįsta kaip komunikabilų, veiklų jauną žmogų, kuris, baigęs mokslus, grįžo į gimtąjį miestą, čia turi daugybę draugų bei pažįstamų ir užsiima įvairia veikla: medžiokle, žvejyba ir t.t.

Ir štai šio žmogaus rankose - grėsmingai skambantis dokumentas, kurį pasirašė Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos vyr. tyrėjas Romualdas Kučinskas. Jame teigiama: „Jūsų veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms. (...) Jūsų veiksmus vertinu kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui.(...) perspėju, kad, jeigu Jūs savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai remsite nusikalstamo susivienijimo veiklą ar jam priklausysite, (...) įstatymo nustatyta tvarka būsite traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn."

Kitaip tariant, M. Bartuškevičius gali būti susijęs su organizuotu nusikalstamumu. Jis - visuomenei grėsmę keliantis asmuo.

Tokį raštą gavusiam žmogui pirmiausiai, suprantama, kyla klausimas - už ką tokia „garbė"?

Atsakymo į jį Mantas nežino. Policijos komisariate iš kriminalisto išgirdo kažką panašaus į tokius žodžius: „Noriu įteikti raštišką perspėjimą. O jei nesibaigs tie langų daužymai, gausi griežtesnį."

 

Siejamas su darbdavio turto naikinimu?

Mantas sako supratęs, kad jis siejamas su Algirdo Kriaučiūno automobilio langų daužymu.

Prieš savaitę sporto mokyklos direktorius A. Kriaučiūnas kreipėsi į policiją dėl apgadinto „Mitsubishi Outlander". „Šiaurės rytai" rašė, kad tai jau ne pirmas pasikėsinimas į A. Kriaučiūno automobilius. 2009 metų vasarį langai buvo išdaužti tam pačiam visureigiui, o kovą dužo „Mercedes Benz" stiklai. Šių metų lapkritį Dauguviečių kaime sudegė vasarnamis, kurio bendrasavininkis buvo A. Kriaučiūnas.

Sporto mokyklos direktorių išties persekioja bėdos, bet kuo čia dėtas jo pavaldinys?

Apie tai su kriminalistu R. Kučinsku pabandęs kalbėtis Mantas išgirdo: „Čia ne bobučių turgus. Tu pats žinai, su kokiais asmenimis bendrauji."

Dar Mantas policijoje sužinojo, kad iš jo pareigūnai gali atimti ir medžioklinius šautuvus. Trumpiau tariant, nuginkluoti nusikalstamo susivienijimo veikėją.

 

Žlugdoma pedagogo reputacija

„Iš gauto perspėjimo turėčiau žinoti, kad esu nusikalstamo pasaulio narys, gal net ir lyderis. O iš policininko kalbos supratau, kad, jeigu kur nors Biržuose bus išdaužti langai, kaltas būsiu aš. Ir už tai bus man taikomos griežtesnės priemonės. Tai ką dabar daryti? Biržuose man vietos jau nebėra?" - pykčio ir apmaudo neslėpė Mantas.

Kokiu būdu jo pavardė atsidūrė tarp asmenų, kurie siejami su A. Kriaučiūno automobilio langų daužymu? Mantui atrodo, kad jį galėjo nurodyti tik pats automobilio savininkas. Kokie galėtų būti tokio elgesio motyvai, Mantas nespėlioja. Jis sako žinąs tik viena: metant tokius įtarimų šešėlius žlugdoma jo, kaip pedagogo, reputacija. Tokį darbuotoją lengva atleisti iš darbo.

M. Bartuškevičius sako, kad tarp jo ir darbdavio jokių konfliktų nebuvo, netgi jiems teko kartu į žvejybą važiuoti. Tačiau pastaruoju laiku jis pastebėjęs pasikeitusį direktoriaus elgesį. Po to, kai laikraštyje pasirodė interviu su Mindaugu Simėnu, A. Kriaučiūnas su pavaldiniu kažkodėl nebesisveikinąs.  „Iki tol buvau tik Mindaugo draugas. Dabar, panašu, likau direktoriaus priešu", - karčiai šypsodamasis nuomonę dėstė Mantas.

 

Kreipsis į teismą

M. Bartuškevičius sako nesuprantąs kriminalisto užuominų, kad jis neva bendrauja su „ne tokiais žmonėmis".

„O kurie yra „tie"? Juk aš Biržuose gyvenu nuo gimimo, čia visi visus pažįsta. Aš su daug kuo bendrauju. Pas mane treniruojasi vaikai iš įvairių visuomenės sluoksnių. Ir su visais gerai sutariu. Aš toks esu: galiu šnekėtis ir su vaikais, ir su močiutėmis", - kalba Mantas.

Policijos oficialus perspėjimas, jo įsitikinimu, neturi jokio pagrindo. Dėl to jis rengiasi kreiptis į teismą.

Negana to - perspėjimo įteikimą, jo manymu, galima laikyti psichologiniu spaudimu. Kam jis reikalingas? Kam norisi, kad jaunas pedagogas gyventų nuolat apimtas nerimo ir baimės?

 

Šaukimai - dviem, perspėjimas - vienam

Šaukimą ateiti į Biržų policijos komisariatą M. Bartuškevičius gavo ne vienas. Tuo pačiu metu pareigūnai kvietė ateiti ir Mindaugą Simėną.

Abu vyrai šaukimus gavo antradienį, o į komisariatą jiems buvo liepta ateiti ketvirtadienį 9 valandą.

Mantas iki ketvirtadienio neištvėrė - į policiją nulėkė trečiadienį. Tą pačią dieną jis pagalbos kreipėsi į advokatą ir žurnalistus.

Šių eilučių autorė ketvirtadienį, prieš M. Simėno atvykimą į policiją, kreipėsi į komisariato viršininką Eugenijų Šopį, prašydama leidimo kalbinti kriminalistą K. Kučinską.

M. Simėnas tą rytą iš policijos komisariato išėjo be grėsmingų raštų.

Ar pareigūnų ketinimų nesutrukdė žurnalistų domėjimasis įvykiais?

Perspėjimą įteikę M. Bartuškevičiui, policininkai su M. Simėnu jau elgėsi kitaip.

Jo vizitas policijoje apsiribojo tik klausimais apie gaisrą Dauguviečių kaime ir patarimu - „baik bendrauti".

„Gerai, kad perspėjimo negavau, bet jaučiuosi nesmagiai prieš draugą. Per mane jis nukentėjo",- kalbėjo iš policijos komisariato grįžęs Mindaugas.

Kodėl jis buvo klausinėjamas apie gaisrą ir kieno prašymu, atsakymo policijoje neišgirdo.

 

Taikosi ne į nusikaltėlius

M. Simėnas mano, kad tarp teisėsaugos girnų jis su draugu pateko ne be A. Kriaučiūno galimų užmačių. Anot Mindaugo, jis ne iš vieno žmogaus girdėjęs, kad dėl gaisro A. Kriaučiūnas neva kaltina savo pavaldinį. M. Simėnas neatmeta versijos, kad tokiu būdu gali būti bandoma atsikratyti pavaldinių, išdrįsusių kritikuoti savo vadovą.

„Žmonės, sužinoję, kad sporto mokyklos treneriai galimai priklauso kažkokiam nusikalstamam susivienijimui, bijos leisti savo vaikus į treniruotes. Praretėjus mūsų auklėtinių gretoms, būtų gera proga direktoriui atleisti trenerius iš darbo",  - samprotauja Mindaugas.

Ir jam, ir Mantui nesuprantama, kodėl galimai kažkieno neaiškias užmačias vykdo policininkai. Jeigu pareigūnai iš tiesų nori surasti gaisro Dauguviečiuose ir langų daužymo kaltininkus, jie, anot jaunų vyrų, nusitaikė ne į tuos asmenis.

 

Klausimai su pareigomis nesusiję?

Biržų sporto mokyklos direktorius A. Kriaučiūnas su žurnalistais bendrauti norėjo tik raštu. Ugdymo įstaigos vadovui buvo pateikti klausimai, ar jis įtaria, kad M. Simėnas ir M. Bartuškevičius galėjo padegti vasarnamį ir išdaužyti automobilio stiklus ir kam apie šiuos įtarimus jis yra sakęs. Taip pat A. Kriaučiūno buvo klausiama, ar įtarimai pavaldiniams kilo po publikacijos „Šiaurės rytuose", kai M. Simėnas išsakė kritiką jo atžvilgiu.

Direktorius buvo lakoniškas. „Jūsų pateikti klausimai nesusiję su mano, kaip sporto mokyklos direktoriaus, pareigomis", - parašė jis.

„Šiaurės rytų" skaitytojams ši frazė turbūt pažįstama. Įdomus sutapimas: praėjusį ketvirtadienį „Šiaurės rytuose" pasirodė publikacija apie savivaldybės mero Regimanto Ramono uošvę, kuriai skirta solidi kompensacija. Į žurnalistų klausimus apie tai R. Ramonas raštu atsakė: „Jūsų pateikti klausimai su mano, kaip savivaldybės mero, veikla nesusiję."

Toks R. Ramono ir A. Kriaučiūno „supanašėjimas" neatsitiktinis - Biržų sporto mokyklos direktoriaus pavaduotoja dirba mero žmona.

 

Perspėjimo įteikimas - nekomentuojamas

Šių eilučių autorės pokalbis su Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiuoju tyrėju Romualdu Kučinsku truko neilgai. Atsakymai į klausimus buvo lakoniški.

 

- Ar M. Bartuškevičiui perspėjimas buvo skirtas remiantis A. Kriaučiūno pareiškimu dėl jo automobilio langų išdaužymo?

- LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas taikomas kaip prevencinė priemonė. Surinkus medžiagą, ji taikoma užtikrinant valstybės saugumą, viešąją tvarką, garantuojant asmenų teises ir laisves.

Tačiau apie konkrečius asmenis aš negaliu kalbėti.

 

- Ar A. Kriaučiūnas policijai nurodė M. Bartuškevičių ir M. Simėną kaip galimus nusikaltimų organizatorius, vykdytojus? Ar juos įvardijo raštu?

- Tai ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios irgi nekomentuosiu.

 

- Ar minėtų asmenų nurodymas yra susijęs su M. Simėno per spaudą išsakyta kritika A. Kriaučiūno atžvilgiu („Kas grūdino čempioną", „Šiaurės rytai", 2010 10 16)?

- Nekomentuosiu.

 

- Perspėjime M. Bartuškevičiui teigiama, kad jo „veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves". Ar galite įvardyti, kokie veiksmai? Ar turite duomenų, kad jis dalyvauja organizuotuose nusikaltimuose?

- Apie asmenį nekomentuosiu. Bet prevencinės priemonės taikomos pagal surinktą medžiagą. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl taikytų prevencinių priemonių.

 

- Ar A. Kriaučiūnas, policijai nurodydamas savo pavaldinius, kaip galimus nusikaltėlius, nevaržo „kitų žmonių teisių ir laisvių"? Ar užtenka vien tik nurodyti asmenis, kad jiems pareigūnai įteiktų perspėjimus?

- Tokių sudėtingų klausimų nekomentuoju.

 

- Ar policija iš tiesų turi pakankamai medžiagos, kuria galėtų pagrįsti M. Bartuškevičiui įteikto perspėjimo būtinybę? Ar Jūs įsitikinęs, kad turimų faktų užteks teismui, į kurį rengiasi kreiptis pedagogas?

- Jeigu priemonę taikome, tai pagrindą turime. Bet aš kalbu ne apie konkretų asmenį.

 

- Ar nemanote, kad policijos pareigūnai galėjo tapti susidorojimo su nepatinkančiais asmenimis įrankiu?

- Nekomentuosiu.

 

- Ar esate pasiruošę ginti savo pozicijas, jei pedagogas į teismus kreipsis ne tik dėl perspėjimo, bet ir dėl moralinės žalos dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų atlyginimo?

- Taip. Teismų maratonui pasiruošę.

 

- Ar tiesa, kad Jūs, M. Bartuškevičiui įteikdamas perspėjimą, pridūrėte: „Kad daugiau langai nedūžtų"? Ar tai reiškia, kad nuo šiol Biržuose kur nors išdužus langams policija galės kreiptis į teismą dėl apribojimų skyrimo M. Bartuškevičiui?

- Nekomentuosiu.

 

- Kiek  per pastaruosius porą metų asmenų Biržuose gavo oficialius perspėjimus?

- 2008 m. tokia priemonė buvo taikyta 9 Biržų gyventojams, 2009 m. - 5, šiais metais - 12.

 

- Kiek iš jų dėl perspėjimo kreipėsi į teismą?

- Tokių nebuvo.

 

- M. Bartuškevičius bus pirmasis, su kuriuo teks bylinėtis?

- Dėl oficialių perspėjimų - taip.

 

Ne tik prevencijai, bet ir susidorojimui

Teisininkai teigia, kad oficialūs perspėjimai gali būti ne tik prevencinė priemonė, bet ir susidorojimo būdas.

Perspėjimą gavęs asmuo patenka į teisėsaugos taikiklį. Dėl stebimo asmens „neklusnumo" pareigūnai gali kreiptis į teismą dėl apribojimų skyrimo (draudimo lankytis tam tikrose vietose, susitikti su nurodytais asmenimis, reikalavimo naktimis būti namie ir t.t.). Normaliai gyvenančiam žmogui tokie apribojimai taptų tikra našta. O už teismo įpareigojimų nevykdymą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Teisininkų įsitikinimu, dėl oficialaus perspėjimo į teismą kreiptis būtina, jei tik kyla įtarimų dėl kokių nors galimų kėslų.

Jeigu teisme paaiškėtų, kad perspėjimas duotas be pagrindo, būtų galima ieškoti žalos, patirtos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginimo. Taip pat verta pasvarstyti, ar kai kurių asmenų veikloje nėra persekiojimo už kritiką požymių.

 

Rasa Penelienė

Kelionė kainavo brangiai

Biržų rajono gyventojui važiavimas dviračiu neblaiviam kainuos daugiau kaip 36 tūkstančius litų. Tokią žalos sumą 69 metų vyras turės sumokėti draudimo bendrovei dėl sukelto eismo įvykio.

2008 metų sausio 16-ąją tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio Biržai - Rokiškis dangai, vyras važiavo dviračiu. Dviratininką per vėlai pastebėjo iš paskos jam važiavęs lengvasis automobilis. Vengdamas susidūrimo, šis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su puspriekabę vilkusiu 2006 m. laidos krovininiu „IVECO". Eismo įvykio metu buvo stipriai apgadinti abu automobiliai, kurių vairuotojai buvo blaivūs.

Neblaivus dviratininkas nenukentėjo, tačiau nustatyta, jog jis buvo eismo įvykio kaltininkas.

Draudimo bendrovė, kompensuodama eismo įvykio metu dėl krovininės transporto priemonės „IVECO" apgadinimo padarytą žalą, išmokėjo 36598 Lt draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti išmokėtinos sumos iš avarijos kaltininko, nes šis vairavo dviratį neblaivus.

Eismo įvykio kaltininkas draudimo bendrovei padarytai žalai atlyginti savanoriškai sumokėjo 2050 Lt, tačiau liko neatlyginta 34548 Lt žalos dalis. Dėl likusios žalos dalies priteisimo draudimo bendrovė kreipėsi į teismą.

2010-07-28 Biržų rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu visiškai tenkino draudimo bendrovės ieškinį ir iš dviratį vairavusio vyro (byloje - atsakovo) priteisė 34548 Lt žalai atlyginti, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismui priėmus sprendimą buvo gauti atsakovo prieštaravimai, kuriuose jis nurodė, jog neginčija savo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau prašo teismo sumažinti atlygintinos žalos dydį, kadangi gauna labai nedidelę pensiją ir serga, dėl ko turi papildomų išlaidų, o nurodyto dydžio žalos neturi galimybių atlyginti dėl sunkios materialinės padėties.

2010-10-28 teismas išnagrinėjęs gautus atsakovo prieštaravimus priėmė galutinį sprendimą ir paliko nepakeistą anksčiau priimtą sprendimą.

Teismas šioje byloje konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Nors byloje esantys duomenys patvirtina argumentus, kad jis gauna nedidelę pensiją ir turi sveikatos problemų, tačiau byloje yra ir duomenų apie tai, jog atsakovo šeima gauna papildomų pajamų, kurių dydžio atsakovas nenurodė. Taip pat pačiu teismas nurodė, kad atsakovas būdamas neblaivus ir taip sukėlęs eismo įvykį, dėl ko ir buvo padaryta didelė turtinė žala, elgėsi labai neatsakingai ir turi prisiimti visišką atsakomybę dėl atsiradusių pasekmių, t. y. atlyginti visą padarytą žalą.

Dviračių, mopedų vairuotojai, vadeliotojai ir jojikai, būdami neblaivūs, pažeidę Kelių eismo taisykles ir nulėmę kitų asmenų turto sugadinimą, gali būti baudžiami ne tik administracine tvarka, tačiau jiems gali kilti ir civilinė atsakomybė.

Vaidotas Narvidas,
Biržų rajono apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene

Trys šiurpios mirtys ir daug sprogimo versijų

Švedų valdomoje įmonėje sprogęs savos gamybos kieto kuro katilas baigėsi tragedija ir užminė ne vieną mįslę apie jos priežastis bei darbų saugą.

Švediško kapitalo bendrovės „Nitator - SLT" cechą, kuriame dirba apie 90 žmonių, šildė pačių įmonės darbuotojų pagamintas ir kieme po stogine pastatytas kieto kuro katilas.

Sprogimas ankstų rytą

„Volvo" automobilių ir kitokių mašinų bei įrenginių detales gaminančioje švedų kapitalo įmonėje „Nitator - SLT" tragedija įvyko ankstų antradienio rytą.

Netoliese įsikūrusių įmonių apsaugos signalizacijos suveikė 6.37 val., o 6.43 val. Biržų policijoje gautas pranešimas apie sprogimą Plento gatvėje esančioje įmonėje. Buvo prašoma gelbėtojų ir medikų pagalbos.

Kadangi policija buvo pranešusi apie nukentėjusius kelis žmones, į nelaimės vietą išskubėjo du budintys medikų ekipažai. Įvykio vietoje atsidūrę medikai įmonės kieme pamatė dar teberūkstantį sprogusį šildymo katilą.

Nukentėjusiems padėti nebeteko - tragedijos vietoje gulėję jų kūnai buvo sudarkyti sprogimo bangos ir neberodė jokių gyvybės ženklų.

„Dvidešimt penktus metus dirbu „greitojoje", tačiau tokio šiurpaus vaizdo dar neteko matyti", - sakė tą dieną Greitosios medicinos pagalbos skyriuje budėjusi medikė Audronė Gaigalienė.

Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Audriaus Nagelės, gaisras nebuvo kilęs, tačiau ugniagesiams gelbėtojams teko žuvusiųjų kūnus traukti ir po nuolaužų ir pelenų.

Įvykio vietoje buvo Biržų rajono policijos vadovai, prokuratūros atstovai, dirbo operatyvinė pareigūnų grupė, darbo saugos inspekcijos specialistai.

Jau iš karto po įvykio pareigūnai pateikė informaciją, kad įmonės darbuotojai neslėpė, jog šildymo katilą pagamino patys.

 

Įvykio priežastis tiria komisija

Pirmosiomis valandomis po įvykio kalbėta apie įvairias galimas sprogimo versijas. Pagal vieną iš jų, kurios antradienį neatmetė ir „Nitator - SLT" direktorius Liutauras Variakojis, į lauke stovėjusią krosnį kažką įmesti galėjo pašaliniai asmenys.

Anot L. Variakojo, darbininkai esą pastebėjo nuvažiuojantį nepažįstamą automobilį.

„Ką gali žinoti, kas ir ką į katilą galėjo įmesti? Katilas stovi lauke, prie jo patekti gali bet kas", - gausiam žurnalistų būriui kalbėjo įmonės vadovas. Jis kategoriškai paneigė, kad į šildymo katilą galėjo patekti tepalai. Pasak direktoriaus, katilas buvo kūrenamas malkomis ir medinių padėklų nuolaužomis. Jis teigė, jog įmonės cechą galima šildyti dujomis, tačiau to nedaryta taupumo sumetimais.

„Vyksta tyrimas. Galiu pasakyti tik tiek, jog įvyko ne nelaimė, o tragedija.

Žuvo žmonės, kurių vaikai ir artimieji dirba šioje įmonėje. Žmonės ištikti šoko, darbas paralyžiuotas", - kalbėjo iš ligos patalo pakilęs ir nedarbingumo pažymėjimą turintis įmonės vadovas. Jis akcentavo, jog visi įmonės darbuotojai yra apdrausti.

Įvykio vietoje buvusių žmonių pastebėjimu, sprogimo epicentras turėjo būti masyvios didžiulio katilo durelės. Jos esą buvo sudarytos iš dviejų dalių. Viena iš jų, didžiule jėga pramušusi plastiko langus, įlėkė į pastato vidų ir skriejo kelias dešimtis metrų, kol rėžėsi į gamybos medžiagų pakuotes. Kita krosnies durų dalis lėkė į priešingą pusę ir po sprogimo buvo katilo viduje.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininkas Rimantas Trota ketvirtadienį „Šiaurės rytams" kalbėjo, kad iš pradžių buvo laikytasi versijos, jog katile sprogo degios dujos.

„Įsigilinus į įvykio aplinkybes šiuo metu laikomės tiriamos versijos, kad vadinamasis sprogimo indas galėjo susidaryti iš dviejų dalių sudarytose katilo durelėse", - sakė R. Trota. Anot jo, užkūrus lauke stovintį katilą kaito iš dviejų dalių sudarytos ir vandeniu aušinamos durelės. Užšalus lauke esančioms vandens padavimo žarnoms skysčio cirkuliacija sutriko, durelėse augo slėgis ir įvyko sprogimas.

Savos gamybos katilo eksploatavimo fakto ir kitų darbo saugos aplinkybių Panevėžyje dirbantis R. Trota nekomentavo. Jis sakė, kad įvykį tiria komisija, vadovaujama Vyriausiojo Lietuvos darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto. Komisija sudaryta iš penkių žmonų.

 

Sukrečiančios bendradarbių ir artimųjų mirtys

UAB „Nitator - SLT" ceche dirba apie 90 žmonių. Vieni į darbą renkasi 6 valandą, kiti ateina nuo 8 ir nuo 14.30 val.

Pasak įmonės vadovo, pamainos formuojamos pagal gaunamų užsakymų kiekį.

Katilas sprogo dirbant pirmajai rytinei pamainai. Sprogimo banga ir baisiu greičiu bloškiamos metalo durys sumaitojo žmones. Žuvo katilą prižiūrėjęs 57 metų Algimantas Kiburys ir dvi darbininkės - 49 metų Gražina Vilemienė ir 58 metų Danutė Grigaravičienė.

Įmonėje dirba vienos žuvusios moters abi dukros ir žentas.

Po žinios apie sprogimą žmonės skambino savo šeimų nariams ir pažįstamiems, norėdami sužinoti, ar šie gyvi. Į tragedijos vietą atskubėjusių aukų artimuosius pasitiko skausmo ir užuojautos kupinos žmonių akys.

Bendradarbių ir artimųjų mirtį patyrusių žmonių akyse buvo ir suvokimas, jog daugeliui iš jų tragedija taip pat galėjo būti neišvengiama.

„Laimė, kad sprogimas neįvyko prieš aštuntą valandą, kai parūkyti prie katilo susirenka labai daug žmonių. Ten galėjome būti ir mes", - verkė merginos.

Viena moteris prisiminė paskutinį pokalbį su žuvusia bendradarbe. Jos abi susitiko prie kavos aparato.

„Kas mes esame tiems švedams? Tik vergai, kurių sąskaita galima taupyti. Tačiau ką daryti, jei kitokių darbų nėra? Tenka dirbti ir žinant, kuo rizikuojame", - drebančiu balsu kalbėjo kieme sutiktas vyras.

Jei katilas būtų sprogęs vėliau, smūgio banga ir skriejančios masyvios metalo durys būtų traiškiusios ne tik rūkančių žmonių pulką, bet ir cecho viduje esančius darbininkus, kurių darbo vietos - prie langų. Pro juos įsiveržė mirtį nešantis įkaitęs metalo gabalas.

Žmonės sakė, kad prie įmonės yra daugiau savos gamybos šildymo katilų.

UAB „Nitator - SLT" ir už sienos įsikūrusi UAB „Baltija - SLT" yra švedų kapitalo įmonės. Gamybos įmonių pastatus valdo UAB „Asrenta".

Alfreda Gudienė

Išgelbėtos dvi naktinių žvejų gyvybės

Trūko galbūt kelių minučių ir rajono gyventojų mirčių statistika būtų pasipildžiusi dviejų biržiečių pavardėmis. Vyrai vos nežuvo lediniame Širvėnos ežero vandenyje.

Iš ežero ištraukti ir į ligoninę atvežti vyrai Priėmimo skyriuje buvo išvaduoti iš lediniu vandeniu permirkusių drabužių, apmuturiuoti antklodėmis ir skubiai paguldyti į Reanimacijos skyrių.

Pagalbos šauksmą išgirdo naktį

Sekmadienio vakarą, apie 19 valandą, netoli Širvėnos ežero, V. Kudirkos gatvės 3 name, gyvenantis Petras Brazauskas išėjo į kiemą ir išgirdo šauksmą. Balsas sklido nuo ežero pusės.

„Išlydėjau svečius ir išėjau į kiemą „savo reikaliuko". Aplink ramu, šaltis spaudžia ir staiga girdžiu nuo ežero šaukiant: „Romai, Romai", - žurnalistams pasakojo kadaise visuomeninio maitinimo sistemoje dirbęs ir „legendiniu Biržų barmenu" vadinamas pensininkas P. Brazauskas.

Vyras nubėgęs beldėsi į prie pat ežero gyvenančių kaimynų Romo ir Janinos Jašinskų namo duris.

Pirmadienį kaimynų trijulė pasakojo, kad skęstančiųjų šauksmas sukėlęs tikrą šoką. Janina šaukusi, kad vyrai griebtų ant kranto buvusią apverstą valtį ir plauktų į ežerą. Tuo pačiu metu moteris skambino gelbėtojams. Ponia Janina sako, kad iš susijaudinimo stacionariu telefonu iš pradžių rinkusi numerį „101" lyg būtų skambinusi mobiliuoju. Tik gelbėtojams neatsiliepiant atsitokėjusi, kad reikia skambinti numeriu „01".

Tuo metu vyrai beviltiškai bandė į ežerą tempti valtį - ji neslydo ledu.

„Buvome labai sukrėsti, nežinojome, ko griebtis, vieni ant kitų šaukėme ir laukėme gelbėtojų. Viskas, ką galėjome tuo momentu padaryti - tai morališkai palaikyti skęstančiuosius. Šaukėme iš visų jėgų, kad tik jie laikytųsi, sakėme, kad atvažiuoja pagalba", - pasakojo ponia Janina.

Jos vyras Romas ir kaimynas Petras sakė, kad organizuoti pagalbą aktyviausiai ėmėsi būtent Janina.

Tuo metu lauke spaudė devynių laipsnių žvarbus šaltis, stingdęs netgi krante esančius žmones.

 

Gelbėtojus pasitiko ir rodė kelią

Iškviesti gelbėti žmonių ir apie nelaimę medikams pranešę Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai atvyko labai greitai.

Pasak pamainos vado Sauliaus Meškausko, važiuojant V. Kudirkos gatve gelbėtojų automobilius pasitiko moteris (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. Jašinskienė) ir rodė kelią.

Kadangi arčiau ežero automobiliams privažiuoti nepavyko, ugniagesiai čiupo valtį, gelbėjimo roges ir bėgo prie daugiau kaip už 100 metrų esančio ežero.

Paežerę supo aklina tamsa, kurioje gelbėtojams teko orientuotis pagal skęstančiųjų šauksmus. Ežero pakraščius (apie 8 metrus) buvo padengęs ledas.

Pamainos vadas S. Meškauskas ir ugniagesys gelbėtojas Vidas Šimonis valtį iki vandens nustūmė per ledą. Sėdę į valtį vyrai plaukė prie skęstančiųjų. Paežerės gyventojų Brazauskų valtimi yrėsi kiti gelbėtojai.

Nuplaukę gal 80 metrų vyrai išvydo plūduriuojančią apverstą valtį. Ant jos gulėjo vienas pusiau į vandenį paniręs vyras, o kitas buvo tik įsikibęs į valties karštą. Vieną skęstantįjį gelbėtojai įtraukė į savo valtį, o kito ištraukti negalėjo. Pasak gelbėtojų, pastarasis buvo netekęs jėgų, o ir gelbėtojų valtis pavojingai svirduliavo.

Situacija buvo tokia, kad visi galėjo atsidurti vandenyje, todėl vyrai skęstančio ranką užkabino už valties krašto ir ėmė plaukti į kranto pusę.

Priplaukusių prie ledo krašto jau laukė specialiomis rogėmis atsistūmęs Egidijus Greviškis. Jis padavė gelbėjimo lyną, kurį pritvirtinus prie valties per lūžinėjantį ledą į krantą traukė paežerėje susirinkę žmonės.

Kaimynai pažino iš vandens ištrauktus vyrus - miesto centre gyvenantį Regimantą Paškevičių ir kaimyną Algį Žaldoką.

Žmonės pasakojo, kad pirmasis dar šaukė ir keikėsi, o A. Žaldokas buvo toks išsekęs, jog atrodė kaip praradęs sąmonę. Vyrai buvę iki pusės nuogi - gali būti, jog gelbėdamiesi jie bandė nusimauti kelnes.

 

Medikus ragino pirmiausiai gelbėti žmones

Iš vandens ištrauktų žmonių jau laukė skubiai atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau ją teikiantiems medikams nebuvo lengva.

Įvykio vietoje buvę policijos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai sakė, kad dėl techninių kliūčių nukentėjusiųjų nepavyko su neštuvais įkelti į „greitosios" automobilį. Bandymas tą padaryti, pasak buvusiųjų įvykio vietoje, užtruko. Apie tai kalbėjo ir pagalbą kvietę gyventojai.

„Buvo baisu. Pusiau nuogi, vos gyvi ir sušalę vyrai guli, o jų nėra net kuo užkloti. Nejaugi „greitojoje" nėra pledų? Medikai visaip bandė įkišti į automobilį neštuvus, kurie strigo. Tik tada, kai aplinkiniai žmonės pradėjo šaukti, kad medikai baigtų rūpintis neštuvais, mestų juos ir gelbėtų žmones, sušalę vyrai rankomis buvo įkelti į „greitąją", - pasakojo ponia Janina. Tą patvirtino šalia buvęs vyras Romas ir kaimynas P. Brazauskas.

Pasipylus žmonių priekaištams, medikai išvažiavo neštuvus palikę paežerėje.

 

Sulūžo brangūs „ministeriniai" neštuvai

Skubios medicininės pagalbos teikimo nesklandumus komentavo Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė.

Anot jos, įvykio vietoje sulūžo brangūs, net 18 tūkstančių litų kainavę „ministeriniai" neštuvai.

„Tai yra naujoji ministerijos nupirkta technika, su kuria reikia mokėti elgtis", - sakė A. Gaigalienė. Medikės žiniomis, hidrauliniu principu veikiančius neštuvus esą sugadino medikams padėti skubėję gyventojai.

Medikė paaiškino, kad „greitosios" automobiliuose yra ne tik pledai, bet ir speciali termoizoliacinė plėvelė, kuria galima apvynioti žmonių kūnus, kad šie nesušaltų.

A. Gaigalienė pasakojo, kad vienai felčerei dirbti su dviem pagalbos reikalingais žmonėmis buvo labai sunku. Nors po 15 valandos budi trys greitosios medicinos pagalbos brigados, kitos dvi buvo išvykusios į kaimus. Nelaimės vietoje padėjo medicinos sesuo Irma Šukienė, lydėjusi nukentėjusiuosius į ligonę.

 

Pateko į Reanimacijos skyrių

Į ligoninės Priėmimo skyrių atvežtiems „skenduoliams" suteikus būtiną pagalbą jie paguldyti į Reanimacijos skyrių. Pasak medikų, vyrai šaukė iš skausmo, tačiau buvo sąmoningi.

„Nefotografuokite, ne pirmas kartas", - krečiamas baisaus drebulio ir rengiamas hospitalizavimui kartojo 1951 metų gimimo A. Žaldokas. Jo 1962 metais gimęs bičiulis R. Paškevičius tuo metu jau buvo reanimuojamas.

Pirmadienio rytą vyrai tebebuvo Reanimacijos skyriuje, tačiau jų būklę medikai vadino normalia.

Už išgelbėtą gyvybę šie biržiečiai turi būti dėkingi kaimynams, ugniagesiams, medikams ir, be abejo, likimui. Juk nedaug trūko, kad artėjant nakčiai jų šauksmo niekas nebūtų išgirdęs.

 

Mirties angelai jau suko ratus

Pasiteiravus, kiek laiko žmogus gali išlikti gyvas lediniame vandenyje, Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza atsakė, kad tai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Kartais tai galintis būti tik kelių minučių klausimas.

Tą patį tvirtino ir Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis. Didelę gelbėjimo darbų patirtį turinčio vyro manymu, virš ežere plūduriavusių biržiečių jau suko ratus mirties angelai.

„Gerai, kad Biržuose ne visur yra kanalizacija. Nebūtų išėjęs žmogus į lauką nusišlapinti, nebūtų išgirdęs ir skęstančiųjų pagalbos šauksmo", - karčiai juokavo Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis. Jis gyrė savo pareigą gerai atlikusius gelbėtojus ir prašė būtinai padėkoti aktyviai padėjusiems žmonėms.

„Ypač tai moteriai, kuri laukė gelbėtojų ir rodė jiems kelią", - sakė E. Kaulinis.

Ugniagesių profesionalumą gyrė įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai.

Visi vyrus gelbėję žmonės sušalo ir sušlapo. Reikia tikėtis, kad tikrąją jų gyvybės gelbėjimo kainą supras ir naktį valtimi besiirstę vyrai.

Alfreda Gudienė

Vėl pasikėsinta į ugdymo įstaigos vadovo turtą

Nesiliauja išpuoliai prieš Sporto mokyklos direktoriaus Algirdo Kriaučiūno valdomą turtą.

Ketvirtadienio vakare vėl išdaužyti direktoriaus asmeninio visureigio „Mitsubishi Outlander" langų stiklai. Apie tai policijai buvo pranešta 19.15 val. Automobilis stovėjo prie Maironio gatvėje esančios E. Kazlausko kavinės. Redakcijos žiniomis, A. Kriaučiūnas į kavinę atlydėjo Biržų rajone vakar prasidėjusio tarptautinio krepšinio turnyro dalyvius.

Kol kas nenustatyti asmenys išdaužė visus automobilio langus. Padarytas 10 000 litų nuostolis. Dėl turto sugadinimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtariamieji dar nenustatyti.

Tai jau ne pirmas pasikėsinimas į A. Kriaučiūno automobilius. 2009 metų vasario mėnesį langai „išmalti" tam pačiam visureigiui, o kovo mėnesį dužo „Mercedes Benz" automobilio stiklai.

Policijoje dėl 2009 metų įvykių yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, tęsiama įtariamųjų paieška.

Lapkričio 12 dieną sudegė vasarnamis Dauguviečių kaime. Viena pagrindinių gaisro versijų - tyčinis padegimas. Boriso Dauguviečio sodyboje įkurtą svečių apgyvendinimo kompleksą valdo A. Kriaučiūnas kartu su mokyklos darbuotoju bei partijos „Tvarka ir teisingumas" Biržų skyriaus pirmininku Petru Jukoniu. Sodybos savininkai gaisro padarytą nuostolį vertina 200 tūkstančių litų. Dėl to taip pat vyksta ikiteisminis tyrimas.

Sodyba ir automobilis buvo apdrausti.

Alfreda Gudienė

Panevėžiečiai dėl apgadintų automobilių kaltina vairuotojus

Biržiečiai piktinasi gatvės asfaltuotojais, dėl kurių kaltės apgadinti automobiliai. Šie kaltina pačius vairuotojus, kad šie atseit neatsargiai važiuoja remontuojama gatve.

 

Antradienį Respublikos gatvę Biržuose okupavo kelininkai.

Atsivarė nemažai technikos ir pradėjo darbus. Iš galingų sunkvežimių kėbulų pažiro garuojanti asfalto emulsija. Bitumo masė čiuožė ant važiuojamosios gatvės dalies. Nuo jos į šalis tiško skysto bitumo purslai. Juodas bitumas bjaurojo pro šalį pravažiuojančius lengvuosius automobilius, ypač šviesios spalvos.

Prilipusios emulsijos jau geruoju nenuvalysi - ji pakeičia ir fono spalvą. Automobilių savininkai, nesugalvodami, ko griebtis, vienas po kito skubėjo į „Šiaurės rytų" redakciją. Ir atvirai piktinosi - kas atlygins nuostolius?

Specialaus ir automobilius gadinančio valymo reikalaujančia asfalto emulsija apdrėbti šio automobilio šonai. Buvo ir mašinų, kurias juoda masė aptaškė iki pat langų. Vairuotojai teigė važiavę ne didesniu kaip 30 kilometrų per valandą greičiu.

Nuskubėjome į Biržų savivaldybės Vietinio ūkio skyrių, bet jo vedėjas Petras Januškevičius biržiečių nepaguodė. Darbus vykdo AB „Panevėžio keliai", Respublikos ir Vabalninko gatvės yra valstybinės reikšmės, jų priežiūra ir tvarkymas - Lietuvos automobilių kelių direkcijos rankose.

Vedėjas girdėjęs, kad kelininkai surado kažkiek lėšų, likusių nuo kitų projektų, ir kloja naują asfalto sluoksnį, prieš tai sukeldami lietaus nuotekų šulinius. „Gatvės pagrindinės, eismas intensyvus, gatvių uždaryti neįmanoma, nes nėra kur nukreipti transporto srautų, ypač sunkiasvorių. Kelininkai dirba sudėtingomis sąlygomis, bet, aišku, privalo laikytis darbo kultūros. Lengvųjų automobilių vairuotojams reikėtų labiau saugotis arba ieškoti išvažiavimų kitomis gatvėmis", - samprotavo vedėjas.

Susiskambinome su AB „Panevėžio regiono keliai" generaliniu direktoriumi Rolandu Žagaru. Jis patikino, jog Biržų mieste darbus atlieka AB „Panevėžio keliai" darbininkai. Jie atskiruose gatvių ruožuose kloja 4 cm storio papildomą asfalto sluoksnį. Šaltesniu oru bitumo emulsija tirštesnė, lėčiau išsipila iš sunkvežimių kėbulų, ypač lyjant, ir taškosi. „Geriausia išeitis būtų buvusi uždaryti gatvę, bet, matyt, to nepadarė dėl intensyvaus eismo. Ten dirba ne mūsų žmonės, nukentėję vairuotojai pretenzijas turėtų reikšti darbus atliekančiai bendrovei", - svarstė Rolandas Žagaras.

Susiekėme su AB „Panevėžio keliai" statybų direktoriumi Arvydu Zapolskiu. Išklausęs jis trumpai tarė: „Lengvųjų automobilių vairuotojai pretenzijas turi reikšti patys sau, nes tvarkomoje gatvės dalyje važiavo per greitai".

Tuo tarpu nukentėję automobilių savininkai aiškina nepastebėję greitį ribojančių ženklų. Be to, laisvoje gatvės pusėje buvusi mašinų grūstis, todėl judėti esą buvo galima ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu.

Statybų direktorius greit susigriebė, kad už respublikinės reikšmės gatvių asfaltavimo Biržų mieste projektus atsakingas kitas asmuo, ir pasiūlė: „Kreipkitės į mūsų spaudos atstovę, ji išsamiai paaiškins".

Po kurio laiko pavyko susisiekti su bendrovės atstove ryšiams su visuomene Rasa Čepiene. Ji aiškino, jog gatvės remonto atvejais uždaromos išimtinais atvejais. Respublikos gatvės transporto nebuvo kur nukreipti, dėl jos uždarymo būtų nepatenkintų labai daug biržiečių. „Vairuotojai pažeidė kelių eismo reikalavimą, nes remontuojamose gatvių dalyse buvo pastatyti kelio ženklai, leidžiantys važiuoti ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu, o jie lėkė greičiau ir apsitaškė. Ženklai, ribojantys greitį, stovės dar dvi savaites. Reikėtų labiau pasaugoti savo turtą", - metė kaltinimus vairuotojams pašnekovė.

O kam reikėtų reikšti pretenzijas, jei atsirastų norinčių tą daryti? „Žinoma, automobilių savininkai gali rašyti pretenzijas mūsų bendrovei, nurodyti konkrečias aplinkybes - nagrinėsime, spręsime", - patikino Rasa Čepienė.

Pasak jos, Biržų mieste vienu metu vykdomi Respublikos ir Vabalninko gatvių asfalto remonto projektai, Respublikos gatvės 630 metrų atkarpai skirta 496 tūkstančiai litų, Vabalninko gatvės 662 metrų atkarpai - 478 tūkst. Lt. Pagal sutartis su užsakovu, darbus reikia baigti iki lapkričio 20 d.

Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Robertas Diksa, paklaustas dėl padarytos žalos automobilių savininkams, priminė kelis variantus. Pirmiausiai savininkams derėtų kreiptis į pačią bendrovę - gal pavyks susitarti geruoju. Jei nepavyktų, Administracinės teisės pažeidimų kodekse už turto sugadinimą numatyta administracinė atsakomybė juridiniam asmeniui, kai žala neviršija 1 MGL. Tokiu atveju reikėtų rašyti pareiškimą policijai. Kuomet žala viršija 1 MGL, jau yra baudžiamasis nusižengimas, privataus kaltinimo tvarka reikia kreiptis į rajono apylinkės teismą dėl bylos iškėlimo juridiniam asmeniui ir žalos išieškojimo.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-18

Ugnis sunaikino svečių namais tapusį Boriso Dauguviečio vasarnamį

Praėjusį penktadienį iki pamatų sudegė rajono kultūros paveldo objektas - „Dauguvietyne" vadinamas Boriso Dauguviečio sodybos vasarnamis. Ant Nemunėlio kranto įsikūrusi Dauguviečių kaimo sodyba priklauso ją atstačiusiems ir svečių apgyvendinimu besiverčiantiems privatiems asmenims.

 

Praėjusio penktadienio vakare, apie 17 valandą, Biržus pasiekė žinia apie Dauguviečiuose siautėjusį gaisrą. Deja, pranešimas apie tai sodybos savininkus - biržiečius Algirdą Kriaučiūną ir Petrą Jukonį - pasiekė per vėlai.

„Kai nuvažiavau į Dauguviečius, pamačiau rūkstančius griuvėsius", - pirmadienį sakė kalbintas vienas iš sodybos bendrasavininkių P. Jukonis. Kviesti ugniagesių nebebuvo prasmės, jų atstovams teliko apžiūrėti gaisravietę.

Ugnis sunaikino pagrindinį turistinės sodybos pastatą ir jame buvusį turtą.

Preliminariais skaičiavimais, ugnis padarė apie 200 tūkstančių litų nuostolį. Pasak P. Jukonio, sunaikintas prieš penkerius metus atstatytas namas, autentiški senoviniai baldai - spintos, lovos, tautodailės dirbiniai, trys šaldytuvai, skalbyklė ir kita buities įranga bei indai.

Prieš kelerius metus garsiojo dramaturgo Boriso Dauguviečio dukra Galina Dauguvietytė džiaugėsi atkurta sodyba, tačiau šiandien jos vaizdas kraupus.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktais duomenimis, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neatmetama padegimo versija.

Bendrasavininkis P. Jukonis neatmeta nė vienos gaisro priežasties versijos - nuo padegimo iki atsitiktinių lankytojų neatsargaus elgesio su ugnimi.

Sporto mokykloje dziudo treneriu dirbantis ir partijos „Tvarka ir teisingumas" Biržų skyriui vadovaujantis vyras teigia, kad sodyba svečių nebepriima nuo spalio mėnesio. Pastate elektra buvo išjungta.

Pastaruoju metu sodybos niekas neprižiūrėjo. Anksčiau čia dirbusiam vyrui išvykus į užsienį, „Dauguvietynėje" buvo apsigyvenusi mažametį sūnų turinti jauna moteris.

Tačiau ji sodyboje gyveno tik nuo pavasario iki rugsėjo.

P. Jukonis teigia nenorėjęs, kad moteris apleistų sodybą ir paliktų ją tuščią, tačiau kito savininko nuomonė buvusi kitokia.

Apleista aplinka liudijo darbo rankų ir dėmesio kultūros paveldo bei turizmo objektu laikomai sodybai trūkumą.

„Suprantu, kad sodybai trūko tvarkos - reikia, kad ją nuolat prižiūrėtų žmogus. Dviem savininkams kartais sunku susitarti", - pripažino P. Jukonis.

Asmeninėmis lėšomis restauravę Boriso Dauguviečio namą, pastatę pirtį bei kitus sodybos statinius, A. Kriaučiūnas ir P. Jukonis puoselėjo viltis, kad investicijos tikrai atsipirks.

Pastaruoju metu, pasak P. Jukonio, sodyba sulaukdavo nemažai užsakymų ir nešė pelną.

Sodyba buvo apdrausta 130 tūkstančių litų suma. Pasak P. Jukonio, tai buvo padaryta, kai netikėtai sudegė netoliese ant Nemunėlio kranto esanti Vaclovo Briedžio sodyba.

„Nuostolis labai didelis, tačiau minėtas kaimynas - man pavyzdys, kad nereikia nuleisti rankų ir iš pelenų reikia bandyti vėl prikelti sodybą", - kalbėjo įvykio sukrėstas P. Jukonis.

Redakcijos žiniomis, per penkerius metus Biržų rajono Lietuvos ir Latvijos pasienyje tai jau šeštas  gaisras.

Pirmadienį Dauguviečiuose apsilankė ir Biržų rajono savivaldybės paveldosaugininkė Danutė Černienė.

 

Pasigedo tvarkos ir Aušrytės

Korespondentų kalbinti aplinkinių kaimų gyventojai sakė jau senokai su skausmu žiūrėję į tai, kas pastaruoju metu vyko Dauguviečiuose.

„Baisu, kad ugnis sunaikino turtą, tačiau ne mažiau baisu buvo matyti, ką su sodyba ir aplinka daro jos lankytojai", - kalbėjo žmonės. Jų manymu, kultūros paveldo objekte reikėtų laikytis bent jau elementarios švaros ir tvarkos.

„Tuo labiau, kad garsiu vardu pažymėtos sodybos šeimininkai yra padorūs žmonės - pedagogas ir mokyklos direktorius, o ne kokie bomžai", - pastebėjo Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventoja.

Kai kuriems buvo neramu, kur dingo čia gyvenusi Aušryte vadinama moteris. Ji, pasak vietinių, kilusi iš Biržų krašto, tačiau savininkai ją atsivežę ir Vilniaus.

„Kas vykdavo su ankstesniu prižiūrėtoju Dariumi, žino daug kas, todėl neramu ir dėl Aušrytės. Kas jai galėjo nutikti, kur ji dingo?" - ne tiek dėl gaisro, kiek dėl esą dingusios moters nerimo aplinkinių kaimų žmonės.

Sodybos bendrasavininkis P. Jukonis teigė, kad sodyboje gyvenusios ir ją prižiūrėjusios moters paslaugų atsisakyta rugsėjį. Jo žiniomis, moteris su sūnumi gyvena pas savo tėvus.

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos socialinė darbuotoja teigė, kad A. R. spalio mėnesį išregistruota iš seniūnijos gyventojų sąrašų. Specialistės duomenimis, moteris gyvena Pabiržės seniūnijoje.

Duomenų apie A. R. ir jos mažametį vaiką turi ir savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Berniuką moteriai padeda prižiūrėti seneliai, vaikas pradėjo lankyti savaitinį vaikų lopšelį - darželį.

 

Mykolas Kutka

2010-11-16

Po žinios apie skyrybas - šūviai ir mirtis

Praėjusį trečiadienį žūties nuo vyro rankos tik atsitiktinai išvengusi biržietė moteris tikisi, kad nusišovusio vyro organai galbūt išgelbės kam nors gyvybę.

 

Tragediją priartino besaikė girtuoklystė

„Kentėjau ilgai", - apie tragedija pasibaigusį šeiminį gyvenimą su alkoholiku vyru sako Biržų ligoninėje gydoma 48 metų biržietė L. L.

Moteris supranta, kad gyva ar visam gyvenimui nesuluošinta ji liko tik atsitiktinumo dėka.

Žmogaus, su kuriuo L. L. kartu nugyveno 27 metus, vienas iš paleistų šūvių perskrodė jos ranką. Trejais metais vyresnis vyras taikėsi į žmoną, kuri nebeiškentusi nuolatinės jo girtuoklystės ir smurto nusprendė skirtis.

Neblaivaus vyro netaiklūs šūviai į moterį nebuvo mirtini, tačiau po to sau į galvą du sykius šovęs P. L. išgyventi šansų nepasiliko.

Pasak moters, vyras stikliuką kilnojo jau seniai. Besaikė girtuoklystė prasidėjo jam tapus bedarbiu. Anksčiau „Mažeikių naftos" įmonėje vairuotoju dirbęs P. L. , pasak jo žmonos, darbo neteko „per tą didįjį atleidimą, kai įmonę turėjo palikti apie 50 žmonių".

Trečiadienio naktį į Biržų ligoninę buvo atgabenti ginklo šūvių sužeisti vyras ir žmona. Moteris atsipirko palyginti nesunkiu sužalojimu, o sutuoktinis mirė Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyriuje. Artimiesiems sutikus, jo organai bus panaudoti donorystei.

Vėliau P. L. dirbo „Biržų melioracijoje", bandė dirbti ir „Biržų šilumoje". Deja, pastarojoje neišbuvo nė trijų mėnesių bandomojo laikotarpio.

„Jis gėrė ir nebenorėjo dirbti,  sakė - darbas su kastuvu - tai ne jam", - kalbėjo moteris, kurios vyras nuolat sėdėjo „Žibute" vadinamame alaus bare, o namo grįždavo su „pūsle".

Ką teko išgyventi moteriai, žino visi, kurių artimieji „mirksta" pražūtį sėjančiame alkoholyje.

L. L. sako kentėjusi kantriai ir ilgai, slėpusi mėlynes, tačiau paskutiniu metu padažnėję vyro smurto išpuoliai tapę nebepakeliami. Moteris dėl sužalojimų kreipėsi į policiją ir ėmė tvarkytis skyrybų dokumentus.

„Aš jau anksčiau norėjau bėgti nuo jo, ieškojau buto, tačiau visi, išgirdę, kad esu neišsiskyrusi, būsto nenuomojo. Bijojo, kad kerštaujantis vyras langų neišdaužytų ar buto nenuniokotų", - pasakojo šūvio sužalota moteris.

Pora gyveno nuosavame name, kuris buvo registruotas vyro vardu.

 

Galvojo, kad nori sudeginti

L. L. mano, jog žudynėms vyras ryžosi supratęs, kad jų skyrybos - nebeišvengiamos. Kad jau tvarkomi skyrybų dokumentai, moteris sutuoktiniui pasakė, kai šis ją buvo eilinį sykį sumušęs.

„Kiek ji, vargšė, begalėjo kentėti?" - sprendimą skirtis komentavo vyrą ir jo žmoną pažinojęs žmogus.

Lemtingąjį trečiadienį, pasak L. L., apie 22 valandą grįžęs vyras buvo labai girtas. Pasėdėjęs ant lovos jis paklausė žmonos, ar ši buvusi policijoje. L. L. to neneigusi.

„Dabar tai abu negyvensime", - taip pasakęs vyras nulipo į rūsį.

„Galvojau, kad pils gazolį ir uždegs namus. Suvokiau, kad ten stovi dujomis varomas automobilis, kuris gali sprogti", - baisiąją naktį prisiminė L. L.

Tačiau vietoje ugnies pasipylė šūviai.

Moteris teigia vienos rankos nebejutusi, kita rinkusi pagalbos numerį 112, o vyras stengėsi atimti iš jos telefono aparatą.

Išbėgusi į kiemą moteris nebematė, kas įvyko su vyru. Tik atvykusi policija jį rado gulintį lovoje peršauta galva.

Moteris girdėjusi, kad vyro galvoje buvo dvi šūvių žymės. Ekspertai radę gilzes, kulkas. Vyrą į ligoninę išgabeno „greitoji".

Pasak moters, P. L. šaudė iš rūsio atsineštu ginklu, kurio vamzdis atrodęs ilgas. Kad vyras turi ginklą, L. L. teigia anksčiau nežinojusi.

„Būčiau iš viso gyventi bijojusi", - tyliai kalba.

 

Žmona ir vaikai pritarė organų donorystei

Peršauta galva ir labai sunkios būklės vyras buvo atgabentas į Biržų ligoninę. Rentgeno tyrimas rodė galvoje esančias kulkas ir smulkias skeveldras. Sužalotasis buvo ruošiamas reanimobiliu pervežti į Panevėžį.

Apskrities ligoninės reanimacijoje vyras atsidūrė tą pačią naktį. Medikai konstatavo vyro smegenų mirtį, tačiau kiti sužalotojo organai, palaikomi specialios aparatūros, dar funkcionavo.

Ketvirtadienio rytą L. L. sulaukė panevėžiečių medikų skambučio ir prašymo leisti sutuoktinio organus panaudoti donorystei.

„Daviau sutikimą, vaikai išvažiavo į Panevėžį dėl to pasirašyti. Gal dar kas nors liko nepragerta ir galės išgelbėti kitą žmogų. Noriu tikėti, kad po šios tragedijos dar galbūt kas nors bus laimingas, laukęs kokio nors gyvybiškai svarbaus organo ir gavęs šansą išgyventi", - kalbėjo ligoninėje gulinti moteris.

Penktadienį redakciją pasiekė žinia, kad konstatuota jos vyro P. L. mirtis.

 

Geri žodžiai apie sutuoktinį

„Ilgai nesiskyriau iš gailesčio - ir savas žmogus buvo, ir ligonis", - sako biržietė.

Apie buvusias vyro ligas moteris daug nekalbėjo, tačiau sakė mananti, jog agresyvumo padidėjimui įtakos galėjo turėti ir užsitęsęs chroniškas sinusitas. Paskutiniu metu vos tik pasilenkus jam iš nosies tekėdavę pūliai. Nežinia, kiek tokia liga galėjo turėti įtakos smegenims, tačiau sunku būtų tikėtis, kad nuolatinis antibiotikų vartojimas ir jų maišymas su alkoholiu neardė sveikatos.

Donorystei neprieštaravusi ir su neišvengiama vyro mirtimi besistengianti susitaikyti moteris apie sutuoktinį kalbėjo ir gražių dalykų.

„Tikrai buvo ir gerų dienų. Kai eidavo iš darbo, visada parnešdavo maisto - man nereikėjo po parduotuves lakstyti. Ir neskūpus buvo, nupirkdavo, ko reikėdavo ir man, ir vaikams. Daug gero žmogus turėjo, tačiau viską užgožė ir pražudė alkoholis", - kalbėjo vos girto vyro auka netapusi moteris.

 

Nelaimėje nesijaučia vieniša

Siuvėjos specialybę turinti L. L. sako visada daug dirbusi - stengėsi dėl namų ir juose augusių dviejų sūnų. Dabar motiną palaiko du suaugę, Klaipėdoje savarankiškai gyvenantys sūnūs.

Nelaimėje moters nepaliko, ligoninėje L. L. lanko ir Biržuose gyvenantys jos sesuo bei brolis.

Savo tėvų neturinti L. L. sako, kad vyrui vis labiau klimpstant į girtuoklystę paskutiniu metu ją palaikė ir Biržuose gyvenantys jo tėvai. Per 80 - metį perkopusiems senukams P. L. buvo vienintelis sūnus.

 

Alfreda Gudienė

2010-11-13

Paskolos laiduotojas sako tapęs apgaulės auka

Kitą vairuotoją ir įmonės automobilį gelbėjęs vyras tapo laiduotoju banko paskolos, už kurią dabar jam tenka mokėti dvigubai.

 

Bankai pasirengę suteikti paskolas, už kurias treti asmenys laiduoja savo atlyginimu, turtu ir netgi pensijomis. Bankams toks kelias yra pats lengviausias, jei laiduotojas gauna nors kokių pajamų - į visas jas per teismą ir antstolius galima nukreipti paskolos išieškojimą.

Dažnai žmonės nesupranta, kad laidavimo sutarties pasirašymas jiems užkrauna atsakomybę už paskolas paėmusius asmenis, jei šiems į galvą šautų nenoras grąžinti paimtus pinigus. Tada bankas įgyja teisę be jokių skrupulų pasiimti skolą iš laiduotojo.

Yra žmonių, kurie laidavimo sutartis pasirašo lyg ir ne savo valia, o kieno nors įkalbėti - įtakingo asmens, globėjo ar darbdavio. Tačiau atsakomybė jam išlieka ta pati - grąžinti paskolą su visomis palūkanomis ir delspinigiais, jei to nepadaro pats paskolos gavėjas.

 

Galvoja, kad apgavo įmonės administracija

Kilučių kaime gyvenantis 65 metų Jonas Kacinauskas jaučiasi tapęs apgaulės auka.

Jis turėjo padengti 2900 litų paskolą, kurią 2009 metais iš Biržų Kredito unijos paėmė jo buvęs bendradarbis Algirdas Koplūnas. Kad antstoliams perduota paskola neišaugtų dvigubai ir būtų nuimtas areštas nuo jo automobilio, laiduotoju tapęs pensininkas J. Kacinauskas iš to paties banko paėmė kitą paskolą. Už ją laidavo dar vienas žmogus, kuriam Jonas sako esantis be galo dėkingas.

Jonui Kacinauskui teko imti paskolą, kad galėtų sumokėti svetimą skolą. Pensininkas dabar ketina kreiptis į teismą, kad būtų išaiškinta, kas užpildė dokumentus, pagal kuriuos jis tapo paskolos laiduotoju.

„Tačiau mums abiem labai neramu. O jei sustos mano širdelė ir paskola liks laiduotojui? Baisu net pagalvoti", - kalba vyras, neseniai patyręs, ką reiškia būti laiduotoju, ir tvirtinantis, kad juo esą tapęs ne savo noru. Dabar jis kas mėnesį iš pensijos moka po 150 litų.

J. Kacinauskas teigia, kad jį apgavo darbdaviai, neva pakišę pasirašyti kito žmogaus banko paskolos laidavimo sutartį.

Vairuotoju - pardavėju dirbęs Jonas sako, kad „kažkokį popierių" įmonės buhalterė ar savininkė jam galėjusi pakišti su kitais dokumentais, kurių pasibaigus mėnesiui tekdavę perrašyti ir pasirašyti labai daug.

J. Kacinauskas prisimena 2009 metų vasarį, kai į kelių policijos pareigūnų rankas girtas pateko jo bendradarbis vairuotojas - pardavėjas A. Koplūnas. Kadangi policininkai girtą vairuotoją nuo vairo „patraukė", paėmė įmonės automobilį.

„Manęs Rimutė Bajoriūnienė (įmonės savininkė - red.) prašė, kad laiduočiau už paskolą, kurią iš banko ruošėsi imti įkliuvęs vairuotojas. Reikėjo sumokėti baudą ir atsiimti įmonės automobilį. Aš laiduoti nesutikau", - sako J. Kacinaukas.

Pasak vyro, jo parašas ant laidavimo sutarties esą buvo paimtas apgaulės būdu. Jis teigia dėl A. Koplūno paskolos nebuvęs Kredito unijoje, todėl mano, kad pasirašyti apgaulingai pakištus sutarties dokumentus už jį pildęs kažkas kitas.

„Parašas mano yra, tačiau aš nepildžiau jokių sutarties dokumentų. Kas juos už mane pildė, galės aiškintis teismas ir ekspertai", - į teismą dėl apgaulės rengiasi kreiptis J. Kacinauskas. Teisininkai jam esą pataria prisiteisti ne tik materialinę žalą.

Iš paties A. Koplūno prisiteisti žalos vyras neturi vilties. Pasak J. Kacinausko, buvęs bendradarbis esą arba niekur nedirba, arba uždarbiauja nelegaliai. Gražiuoju susitarti nei su juo, nei su buvusia darbdave Rimute Bajoriūniene vyrui nepavykę.

Iš R. Bajoriūnienės įmonės abu vairuotojai jau senokai išėję.

 

„Rankų nekišo"

R. Bajoriūnienė, kurios vadovaujama įmonė dabar vadinasi UAB „Vairidas", prisimena ir J. Kacinauską, ir A. Koplūną. Nepamiršo ir atvejo, kai pastarasis įmonės mašiną vairavo neblaivus, pateko į policijos rankas ir prarado automobilį. Jį atsiimti buvo galima tik sumokėjus baudą.

Įmonės direktorė žino, kad A. Koplūnas tada iš banko ėmė paskolą, tačiau tvirtina, kad dėl laidavimo abu vairuotojai susitarė patys.

„Jie suaugę žmonės, abu buvo draugai ir susitarė patys. Aš negalėjau jų priversti ar kitaip paveikti", - sako buvusi darbdavė.

Ar laidavimo sutarties užpildyti negalėjusi įmonės buhalterė Dalė Lukštienė?

Direktorė skambino buhalterei, kuri atsakė jokių dokumentų nepildžiusi. Tik dėl paskolos skambinusi į bankus - norėjusi padėti vairuotojui, kad šis greičiau susitvarkytų.

„Jie laidavo vienas už kitą. Nei mano, nei buhalterės ranka tikrai niekur nepridėta", - tikino R. Bajorūnienė.

 

Laidavimas - ne žaidimas

„Dabar imdamas paskolą aš buvau banke ir žinau, kad sutartyje laiduotojui reikia ne tik pasirašyti. Man labai bus įdomu sužinoti, kas už mane užpildė dokumentus imant A. Koplūno paskolą", - kalba J. Kacinauskas.

Biržų Kredito unijos administratorė Otilija Stirkienė „Šiaurės rytams" patvirtino, kad banke laiduotojai ne tik patys pildo visus dokumentus - jie prisaikdinami dėl atsakomybės.

„Taip negali būti, jis pats, laiduotojas, turėjo visur dalyvauti. Paskolos išdavimas ir laidavimo sutartis - ne žaidimas", - J. Kacinausko atvejį vertino Kredito unijos skyriaus administratorė.

Ar laiduotojo vardu dokumentus pildė kitas žmogus, gali išaiškinti tik teismo paskirta ekspertizė. Ar visada verta laiduoti už bendradarbius ar darbdavius, žmogus gali spręsti tik savo protu. Visuomet būtų pravartu vadovautis patirtimi - geriau, aišku, svetima.

 

Alfreda Gudienė

2010-11-09

Anksčiau skundė dėl netvarkos, dabar - dėl tvarkymo

Į Širvėnos paežerį vežamos statybinės medžiagos biržiečiams sukėlė įtarimų, ar nevagiamas valstybės turtas.

 

Vagia valstybės turtą?

Ankstų praėjusio penktadienio rytą redakcija sulaukė pranešimo apie galimą valstybės turto grobstymą.

Žurnalistai buvo kviečiami atvažiuoti į Latvygalos gatvę, kurios galas atsiremia į Širvėnos ežero pakrantę.

„Kas čia darosi - milžiniški savivarčiai sunkvežimiai Latvygalos gatvės gale pila žvyrą, tikriausiai skirtą visos Latvygalos gatvės remontui?" - nerimo pranešėjas.

Jo manymu, tai gali būti AB „Panevėžio kelių" Biržų kelių tarnybos vairuotojų savivalė. Žvyras esą pilamas privačioje vienos moters sklype, kurio šeimininkė nesanti tokia turtuolė, kad galėtų nusipirkti tokį didelį kiekį žvyro ir kitų statybinių medžiagų.

 

Įrengs aikštelę

Penktadienio rytą į Latvygalos gatvę vienas po kito suko žvyrą gabenantys oranžinės spalvos kelininkų automobiliai. Žvyro ir skaldos krūvos jau buvo iškilusios pievoje, netoli Gedimino Variakojo sodybos. Dalis žvyro buvo pilama kitoje tos pačios gatvės sodyboje, kurioje pastaruoju metu gyvena G. Variakojis.

Arčiau ežero stovinčio raudonų plytų namo kieme sutiktas verslininkas G. Variakojis skubėjo į darbą. Jis su sūnumi Liutauru Variakoju, žinomu motociklų lentynininku ir motosporto klubo vadovu, dirba švedų kapitalo įmonėje.

Gediminas Variakojis sako, kad žvyras ir kitos statybinės medžiagos į Latvygalos gatvę vežamos jo ir sūnaus Liutauro užsakymu. „Viskas legalu", - teigė namo prie Širvėnos ežero aplinką tvarkyti pasirengęs ir tuščią sklypą paežerėje turintis biržietis.

G. Variakojis paaiškino, kad prie ežero šiuo metu gyvena jo sūnaus šeima, tvarkanti namo aplinką ir sodyboje ketinanti įrengti trinkelėmis nuklotą aikštelę. Dėl to, pasak G. Variakojo, vežamos užsakytos statybinės medžiagos, kurios perkamos iš Biržų kelių tarnybos.

„Viskas legalu. Už medžiagas gausime sąskaitas, kurias apmokėsime", - tvirtino G. Variakojis.

 

Turi pavydžių ir skųsti mėgstančių kaimynų?

Sužinojęs, kad korespondentė atvyko gavusi skundą apie galimą grobstymą, G. Variakojis susinervino. Jis ėmė svarstyti, kuriam iš kaimynų galėjusi į galvą šauti mintis skųsti žmogų, kuris tvarko sodybą ir jos aplinką.

„Anksčiau skundė dėl netvarkos, dabar - dėl tvarkymo", - apmaudą liejo G. Variakojis, čia pat vardijęs galimus skundikus - toks esantis tų žmonių gyvenimo būdas.

Kaip jau ne sykį rašė „Šiaurės rytai", Širvėnos ežero pakrantėje jau seniai yra suformuoti trys sklypai privačiai statybai. Jų šeimininkai turėjo būti G. Variakojis, Alfredas Kuprevičius ir Saulius Zalinkevičius.

Dėl įvairių skirtingai įstatymus traktuojančių žinybų reikalavimų bei apribojimų paežerės sklypuose iki šiol nebuvo galima statyti gyvenamųjų namų. Neprižiūrima ežero pakrantė buvo virtusi šabakštynu. Dabar paežerė gražiai nušienauta - G. Variakojis teigė besirūpinantis, kad visų trijų sklypų negožtų piktžolės.

Šiuo metu trikdžių susitvarkyti minėtus tris sklypus ir juose statyti gyvenamuosius namus nebėra. Pasak Biržų regioninio parko direktoriaus Kęstučio Barono, tokia galimybė atsirado pakeitus regioninio parko ribų ir zonų planą.

 

Alfreda Gudienė

2010-11-09

Vilniuje nebuvo, bet tapo sostinėje vykusios avarijos liudininku

Skrebiškiuose gyvenantys žmonės įsitikino, kad galima patekti į situaciją, kai tenka aiškintis, jog nesi kupranugaris.

 

Atitiko du numeriai

Vėlų vakarą korespondentei paskambino Skrebiškių kaime gyvenanti ūkininkė, verslininkė Elma Kirkliauskienė. Moteris sakė, kad susirinkusi „šeimos taryba" svarsto, ar vežti policijai apžiūrėti automobilį. Jie nerimavo, į kokią istoriją yra painiojami, ir nesuvokė, kaip elgtis.

„Patys gaišti laiko, mokėti pinigus už kurą, kurio prireiks vežant automobilį į Biržus, nematome reikalo. Bet jei atsisakysime leisti apžiūrėti mašiną, galime būti apkaltinti, jog trukdome tyrimui", - išgyveno skrebiškietė.

Skrebiškietė Elma Kirkliauskienė sako, kad šeimos nariai, sužinoję policijos pareigūnų pageidavimą automobilį pristatyti į Biržus, patyrė didelį stresą.

Žmonės sunerimo po to, kai pas juos į namus atvažiavo apylinkės inspektorė Asta Petronytė. Namuose buvusį E. Kirkliauskienės sūnų Laimį Mitrą ji informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Vilniuje spalio 4 dieną automobiliu buvo partrenkta moteris, iš avarijos vietos kaltininkas pasišalino. Liudininkai įsidėmėjo mašinos numerius, kurių du skaičiai atitiko L. Mitrui priklausiančio tamsios spalvos automobilio „Audi B4" numerius.

Inspektorė mašinos savininko paprašė kitą dieną, 9 valandą, automobilį „atvaryti" į Biržus, kad jį galėtų apžiūrėti ir nufotografuoti ekspertas.

A. Petronytė dar prašė L. Mitro nuotraukos, tačiau šis atsakė, kad jos neturįs.

Namuose buvęs E. Kirkliauskienės vyras dar bandęs kažką sakyti, tačiau inspektorė esą pareiškusi, kad advokatų jai nereikia.

Vakare susirinkę šeimos nariai bandė prisiminti, kur nurodytą dieną buvo jų automobilis. L. Mitras nevairuoja, mašina naudojasi jo draugė. Ši tądien buvusi Papilio kredito unijoje, po to iš Rokiškio rajono atsivežė mamą. Apsisuko per pusdienį, popiet pora jau tvarkėsi darže. Vilniuje, pasak šeimos narių, ši mašina išvis nėra buvusi.

 

Mašiną „varyti" atsisakė

Skrebiškiečiai svarstė, ar jie privalo pristatyti mašiną prie Biržų policijos komisariato. Kas kompensuos išlaidas už kurą? Puse etato kapinių prižiūrėtoju seniūnijoje dirbančiam ir 360 litų „į rankas" gaunančiam vyrui vykti į Biržus - didelė prabanga.

Be to, mašinos savininkas nevairuoja, o jo draugė kaip tik gydoma ligoninėje.

„Mano vyras užsiėmęs rudens darbais, o aš pati užsiimu verslu - laisvo laiko neturime. O jei automobilį dar uždarys ir reikės mokėti už saugojimą? Galėjo pati A. Petronytė atsivežti fotoaparatą ir tą mašiną nusifotografuoti", - svarstė E. Kirkliauskienė.

Kitos dienos ryte ji paskambino policijos budėtojui ir paprašė perduoti A. Petronytei, kad automobilio į Biržus nepristatys. Po valandos sulaukė inspektorės skambučio. Ši pasitikslinusi, ar tikrai skrebiškiečiai neatvažiuosiantys, ir dejavusi, ką reikės pasakyti kolegoms iš kito miesto.

Po valandos A. Petronytė į Skrebiškius atvažiavo kartu su policijos ekspertu. Šis, pasak skrebiškiečių, apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo.

Automobilio savininkas L. Mitras, pripažintas kaip Vilniuje buvusio įvykio liudininkas, ant apžiūros protokolo pasirašė, kad jo mašina tvarkinga, įbrėžimų nėra.

Pasak jo mamos, iki šiol su policija jokių reikalų neturėjusiam sūnui šis įvykis buvo didelė staigmena.

 

Vykdė pavedimą

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad A. Petronytė dirbdama savo apylinkėje pas skrebiškiečius užvažiavusi tik susitarti, ar pareigūnams mašiną apžiūrėti vietoje, ar savininkai ją pristatys į Biržus. Namuose buvęs L. Mitras tarsi neprieštaravo mašiną atvežti, tačiau vėliau persigalvojo.

Pareigūnė sakė vykdžiusi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pavedimą dėl L. Mitro apklausos. Kolegos iš sostinės prašė apžiūrėti jam priklausantį automobilį.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-30

Pradėtas tyrimas dėl galimo lėšų švaistymo

Biržų rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės lėšų iššvaistymo įrengiant centrinę miesto aikštę.

Apie tai žinią po ilgų susirašinėjimų su įvairiomis tarnybomis gavo biržietis Vytautas Linkevičius.

Biržų prokurorai šio tyrimo ėmėsi po to, kai šių metų rugsėjo 17 dieną gavo Generalinės prokuratūros nurodymą išnagrinėti V.Linkevičiaus prašymą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir priimti procesinį sprendimą.

V.Linkevičius į Generalinę prokuratūrą kreipėsi prašydamas patikrinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimą rekonstruojant Biržų aikštę prie Nepriklausomybės paminklo. Prašyme jis nurodė, kad buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, sudaryta nepagrįsto dydžio sąmata ir tokiu būdu galimai iššvaistytos valstybės biudžeto lėšos.

Nuo pat naujosios Biržų aikštės rekonstrukcijos sumanymo iki darbų pabaigos biržiečiams kilo daugybė klausimų dėl čia „įklotų" milijonų litų.

V.Linkevičius liepos 22 dieną buvo gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) raštą, kad ji įvertino dokumentus, susijusius su VĮ „Lietuvos paminklai" vykdytu supaprastintu atviru konkursu dėl Biržų aikštės rekonstravimo darbų. VPT teigė nustačiusi įstatymų pažeidimų ir dėl to pateikusi keletą pastabų.

Toks VPT tarnybos atsakymas netenkino V.Linkevičiaus ir jis rugsėjo 9 dieną jai parašė grėsmingą raštą. „Jūs perkančiajai organizacijai („Lietuvos paminklams" - red. past.) pateikėte viso labo kelias pastabas, o tuo tarpu būtent dėl įstatymo pažeidimų buvo sudarytos sąlygos keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą ir pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo sąmatas, todėl valstybė patyrė apie milijoną litų nuostolių. Taigi prieš man kreipiantis į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės kontrolę, manau gauti iš Jūsų išsamų atsakymą, kodėl nebuvo imtasi ryžtingų priemonių, o apsiribota pastabomis", - rašė tarnybai biržietis.

VPT atsakymą V.Linkevičius gavo, tačiau to rašto turinys kovingai nusiteikusio vyro netenkino ir jis nutarė teisybės ieškoti Generalinėje prokuratūroje.

V.Linkevičius, „Šiaurės rytų" paklaustas, kokios tyrimo baigties tikisi, atsakė:  „Galiu pasakyti tik rožines svajones: teismas turėtų panaikinti viešųjų pirkimų rezultatus, o auditas privalėtų suskaičiuoti, kiek realiai kainavo aikštės remontas. Kai bus suskaičiuota, išreikalauti, kad pirkusi organizacija grąžintų skirtumą į biudžetą."

Vytautas Linkevičius yra Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Biržų skyriaus tremtinių frakcijos vadovas. Iki 2003 metų jis ėjo Biržų rajono teritorinės gynybos vado pareigas. 61-erių metų vyras, kadaise buvęs Sąjūdžio aktyvistu, šiuo metu vėl aktyviai įsijungė į politinę veiklą.

 

Rasa Penelienė

2010-10-30

Pedofilijos bylos tyrime nušalinti Biržų prokurorai

„Šiaurės rytai" rašė, kad Biržų rajono policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažamečių tvirkinimo.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga surinkta pagal vaikų parodymus.

Šią savaitę Biržų rajono apylinkės teisme turėjo vykti nukentėjusių nepilnamečių apklausa. Kadangi liudyti turėjusių vaikų yra ne vienas, jie turėjo būti apklausiami dvi dienas - pirmadienį ir trečiadienį. Tačiau apklaustos buvo tik pirmadienį į teismą atėjusios mergaitės.

Į teismo pastatą ėjusios mergaitės su motinomis išgirdo, kad apklausa čia nevyks.

Trys mergaitės, su motinomis ėjusios į apklausą, iki teismo pastato nepriėjo. Maironio gatvėje jas pasitikusi moteris pranešė, kad apklausos nebus, nes esą byloje nušalinti prokurorai.

„Nesuprantame, kas vyksta ir kas čia ką nušalina", - kalbėjo sutrikusi vienos iš mergaičių mama.

Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Robertas Diksa patvirtino, kad trečiadienį numatyta apklausa neįvyko.

„Apklausa turėjo vykti 13 valandą, tačiau dar iki pietų Biržų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorus", - informavo Biržų rajono prokuratūros vadovas.

Priežasčių, dėl kurių Biržų rajono apylinkės teismas nušalino biržiečius prokurorus, nenurodo nei teismas, nei prokuratūra. Redakcijos žiniomis, nušalinimas pareikštas įtariamojo iniciatyva.

Ikiteisminį tyrimą, kurį ir toliau atlieka Biržų rajono policijos pareigūnai, organizuoti pavesta Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-30

Dėl grasinimų policijos pareigūnams - daugiau kaip tūkstančio litų bauda

Biržų rajono apylinkės teismas surašė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo 29 metų Biržų rajono gyventojui paskyrė daugiau kaip tūkstančio litų baudą už tai, kad jis grasino susidoroti su policijos pareigūnais ir jų šeimos nariais.

Pareigūnams grasinusį asmenį, kuris reikalavo savo bendrakeleiviui nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, teismas nubaudė 1040 litų bauda, į paskirtą bausmę įskaitydamas 1 parą, išbūtą laikinajame sulaikyme.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį Biržų rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu neblaivus vairuotojas, būdamas už automobilio vairo, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio. Į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kartu su vairuotoju automobiliu važiavęs neblaivus kaltinamasis grasino susidoroti su policijos pareigūnais ir jų šeimos nariais reikalaudamas nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo neblaiviam eismo įvykį padariusiam vairuotojui ir siekė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvengtų atsakomybės.

Kaltinamasis paaiškino, jog tą dieną dviese neblaivūs Biržų rajone automobiliu važiavo iš vieno kaimo į kitą. Kada policijos pareigūnai vairuotojui rašė protokolą, jis keikėsi, plūdosi ir galėjo pasakyti vairuotojui, kad niekur nepasirašytų ir atsisakytų tikrintis girtumą. Galėjo pareigūnams ir grasinti, nes toks esąs jo būdas. Kaltinamasis buvo supykęs dėl to, kad jam reikia laukti automobilį vairavusio asmens.

Automobilį vairavęs asmuo, policininkams surašius protokolą ir užpildžius kitus dokumentus dėl eismo įvykio, buvo paleistas. Policijos pareigūnams grasinęs vyriškis pristatytas į policijos komisariatą.

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas fizinį smurtą, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (287 str. 2 d.).

 

Parengta pagal Biržų rajono apylinkės teismo informaciją

2010-10-28

Suimtas pedofilija įtariamas biržietis

Biržų rajono apylinkės teisme gali būti teisiamas vyras, kaltinamas persekiojęs į mokyklą einančias mažametes mergaites ir jų atžvilgiu atlikęs tvirkinamuosius veiksmus.

 

Šį rudenį į redakciją užsukęs solidžias pareigas užimantis Biržuose asmuo reiškė nepasitenkinimą vaikų tvirkinimą ir lytinį prievartavimą viešinančia žiniasklaida. Vyriškiui esą nusibodo žiūrėti ir skaityti apie pedofilus. Anot jo, tai esanti tik atskirų šeimų problema, negresianti jo vaikams ir anūkams.

Gali būti, jog kaip tik tuo metu Biržų gatvėmis klupdama nuo iškrypėlio bėgo mergaitė. Jos nepagavęs pedofilas lytinę aistrą tenkino kitų mažamečių akivaizdoje.

 

Teorijos, akcijos ir realybė

Praėjusį šeštadienį, kai Atvirų durų dieną paskelbusi ir fotoaparatais lyg šautuvais apsikabinėjusi rajono valdžia laukė „grobio" - lankytojų, realios pagalbos žmonės ieškojo kitur.

„Padėkite mums, paaiškinkite, ką daryti, kad mūsų vaikai teisme išvengtų susidūrimo su pedofilu", - prašė į redakciją atėjusios moterys.

Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Robertas Diksa garantavo, kad atliekant apklausą teisme mažametės mergaitės su įtariamuoju tiesioginio kontakto išvengs. Tokias sąlygas privalo užtikrinti teismas.

Jos teigė norėjusios rasti prieš pedofilus kovojančio Mariaus Kuprevičiaus telefoną - gal bent jis galėtų paaiškinti, kaip elgtis vaikus apsaugoti norinčioms motinoms.

Paprastų žmonių galvose užsifiksavusi informacija apie tuos, kurie aiškiai ir be užuolankų kalba apie pedofilus ir jų keliamą pavojų. Nei apie visuomenės interesą ginančios prokuratūros pareigą, nei apie vaikų teises saugoti turinčius valdininkus ir būtiną pagalbą nukentėjusiems vaikams bei jų tėvams motinos negirdėjusios - pagal vaikų liudijimus pradėtoje ikiteisminio tyrimo byloje šie asmenys veikia lyg nematomi ir nepasiekiami.

Kalbantis su motinomis atrodė, kad jų devynmetės ir dešimtmetės dukros šią savaitę turi liudyti teisme, kur bus teisiamas vaikus persekiojęs ir dabar pedofilija įtariamas vyras.

Į iškrypėlio akiratį patekusių mergaičių teisme turėtų būti septynios ar aštuonios. Tačiau jos, pasak moterų, suskirstytos į dvi grupes ir teisme kažkodėl dalyvaus atskirai. Vienas į teismą motinos turi atsivesti pirmadienį, kitas - trečiadienį.

Mergaites pristatyti į teismą mamoms liepusios policijos pareigūnės - nusikaltimų tyrėjos. Vienai iš mamų tyrėja liepusi dukrą padrąsinti, kad ši nebijotų kalbėti.

Išėjusios iš policijos moterys tik po kurio laiko sako supratusios, kuo toks liudijimas gali baigtis joms pačioms ir jų vaikams.

„Mes nenorime, kad tas pedofilas teisme matytų mūsų mergaites. Nenorime, kad girdėtų, ką kuri kalba. Kas garantuos, kad jį išteisinus ar išleidus iš kalėjimo vaikai nesulauks keršto? Ar gali kas nors priversti vesti vaikus į teismą?" - klausimus žėrė susijaudinusios motinos.

Pasak jų, jau po pirmojo atsidūrimo policijoje mergaitės yra ištiktos streso. Vėliau vykusios apklausos metu policijoje nebuvo nei psichologų, nei vaiko teisių sergėtojų. Šoko ištiktos moterys pačios ne ką galėjo padėti griežto vienos tyrėjos tono išgąsdintoms mergaitėms. Pasak vienos iš mamų, atpažinimo proceso metu pareigūnės apklausinėjama mergaitė verkė, negalėdama įvardyti iškrypėlių atliekamų veiksmų. Stresą vaikas patyrė ir pamatęs atpažinimui atvestą asmenį.

Moteris sako girdėjusi, jog viena į pedofilo akiratį patekusi mergaitė negali miegoti, pradėjo šlapintis į lovą.

„Kodėl visi tyliai apklausinėja mūsų vaikus ir liepia jiems liudyti teisme? Ar niekam nerūpi, kaip tai gali atsiliepti jų sveikatai ir saugumui? Norime, kad visi žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis. Juk šiandien su pedofilais susidūrė mūsų vaikai, o rytoj iškrypėliai gali persekioti jau kitas aukas", - kalbėjo moterys.

Biržietės teigė nežinančios, kas nutiko kitoms mergaitėms, tačiau jų dukroms esą tik teko žiūrėti, kaip pedofilas tenkina savo lytinę aistrą.

Tiesa, vieną iš mergaičių iškrypėlis sykį vijęsis. Mergaitė bėgdama pakrito, bet, laimei, spėjo atsikelti ir pasprukti nuo persekiotojo. Iki šiol tylėjusios mergaitės po šio nutikimo prabilo. Apie tai viena mergaitė papasakojo mokytojai. Netrukus žinia apie vaikų tvirkintoją pasiekė policiją. Tuo pasirūpino vienos miesto mokyklos socialinė darbuotoja.

 

Motinos žinią išgirdo iš policininkų

„Iki tol dukra man nieko nepasakojo. Tik vieną dieną ją ir draugę į namus atvežė du kriminalistai. Mergaitės drebėjo, verkė", - pasakoja mergaitės mama. Vienas iš pareigūnų trumpai pasakęs, jog „Biržus apstojo pedofilai".

Pamažu aiškėjo, kad vaikus jau nuo rugsėjo mėnesio persekioja lėtai automobiliu važinėjantis vyras. Jis artindavosi prie mažamečių, einančių nuošalesnėmis gatvelėmis į Biržų miesto pakraščiuose esančias mokyklas - „Atžalyno" vidurinę ir Kaštonų pagrindinę. Vaikams atrodo, kad jis keisdavo automobilius - paskui mažametes važinėdavo pilkos arba juodos spalvoms mašina.

Vyriškis nusižiūrėdavo nedidukes mergaites, prie jų privažiavęs barbendavo į langą ir kviesdavo prieiti. Apnuoginęs apatinę kūno dalį vyras imdavo atlikti lytinį aktą imituojančius veiksmus.

Ar mergaitei, kurią sykį vijosi vyriškis, būtų užtekę tik stebėti jo iškrypėlišką aistrą, nežinia.

 

Ar Biržų gatvėmis važinėja tik vienas pedofilas?

Redakcijos žiniomis, pranešimų apie pedofilus Biržuose pareigūnai gaudavo neretai. Buvo rengiamos pasalos, tačiau į jas vaikų tvirkintojai iki šiol nepatekdavo.

Atrodo, kad pedofilai į policijos pareigūnų rankas pateko tik po to, kai viena iš mergaičių fotoaparatu nufilmavo jo automobilį ir policijai pasakė numerį.

„Nežinau, ką jie ten matė, mes tai nieko negalėjome įžiūrėti", - apie vaikų nufilmuotą medžiagą sakė viena iš motinų. Tačiau jos dukra, pareigūnams paprašius, tiesiog išpyškinusi automobilio numerį.

Taip pagal vaikų pasakojimus buvo sulaikytas ir į areštinę uždarytas 1977 metais gimęs biržietis D. M.

Remiantis vaikų parodymais pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį, numatantį atsakomybę už mažamečių vaikų tvirkinimą.

Anksčiau už vagystes, o 2001 metais už išžaginimą teistas vyras, ko gero, pateks į kalėjimą. Tačiau ar jis vienas Biržų gatvėse ir prie mokyklų persekioja vaikus?

Mergaičių motinos teigia iš policijos tyrėjų girdėjusios, jog pedofilija įtariamas vyras esantis labai protingas, turintis aukštąjį išsilavinimą. Moteris pasiekusi ir žinia, jog vaikų tvirkinimu užsiimantis asmuo anksčiau yra dirbęs policijoje.

Tad kiek iš tikro iškrypėlių tykoja vaikų Biržų gatvėse?

Kodėl nei policija, nei prokuratūra, nei vaiko teisių sergėtojai nepraneša apie pavojų, neprašo visuomenės pagalbos? Ar pats geriausias būdas iškrypėliams gaudyti - kaip masalą naudoti vaikus?

Kodėl iškrypėlių taikiniais tapusių vaikų motinoms nesuteikiama informacija apie jų ir vaikų teises, nesiūloma psichologų pagalba? Kodėl vaikų saugumu nusikaltimo tyrimo ir teismo procesuose nesirūpina vaiko teisių sergėtojai?

Kaip ten bebūtų, išaiškintas vienas pedofilas, nuo 2000 metų turėjęs reikalų su teisėsauga. O kada, anot mergaičių motinų, į teismą pateks protingi, aukštąjį išsilavinimą turintys ir galbūt policijoje tarnavę iškrypėliai? Kiti gyventojai klausia, kada įklius tie, važinėjantys į Rygą ir užsiimantys suteneriavimu - tarptautine vaikų ir nepilnamečių prekyba ?

Apie tai turime kalbėti. Nepaisydami, jog kažkam ši tema nusibodo ar dėl kokių nors priežasčių yra nepatogi.

 

Motinas nuramino prokuroras

Pirmadienio rytą nukentėjusių mergaičių mamos kartu su „Šiaurės rytų" korespondente ėjo į Biržų rajono apylinkės prokuratūrą. Tuo metu dalis nukentėjusių mergaičių jau buvo apklausinėjamos teisme.

Vyriausiasis rajono apylinkės prokuroras Robertas Diksa paaiškino, kad pirmadienį ir trečiadienį Biržų rajono apylinkės teisme vyksta tik nukentėjusiųjų ir liudininkų apklausa. Ją teisme vykdo ikiteisminio tyrimo teisėja Valentina Paliulionienė. Pasak prokuroro, apklausa teisme būtina tam, kad būtų užfiksuoti parodymai, kurie gali būti paversti įrodymais. Jei byla pasieks teismą, vaikai į jį jau nebus kviečiami, užteks jų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų.

Prokuroras užtikrino, kad įtariamasis bus kitoje patalpoje, vaikų nematys ir tiesioginio kontakto su liudininkais ir nukentėjusiaisiais neturės. Įtariamasis galės užduoti vaikams klausimus, bet tik per teisėją.

Prokuroras R. Diksa pastebėjo, jog apklausos aplinkybės priklauso nuo teisėjo, tačiau rekomenduojama, kad netgi teisėjas ir prokuroras būtų be mantijų, kad vaikai patirtų mažesnį stresą. Vaikų apklausoje teisme pirmadienį dalyvavo prokurorė Danutė Šleivaitė, savivaldybės Vaiko teisų skyriaus atstovė Virginija Ruplėnienė.

 

Vaikų teisės apsaugos skyrius informacijos neturi?

Mergaičių motinos norėjo sužinoti, ar jos turi teisę dalyvauti apklausoje. To teiravosi Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

„Kol kas nieko nežinom, tik mūsų atstovė išėjo į teismą, prokuratūra prašė, kad dalyvautume. Tai vėl kokie nors nauji įvykiai, ne tie senieji?" - savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė atrodė nustebinta išgirstos naujienos.

Ar vedėja ir jos pavaldinė V. Ruplėnienė tikrai nepasidomėjo, kodėl yra kviečiamos į teismą, neaišku.

G. Gedvilienė pripažino, kad nukentėjusioms mergaitėms ir jų tėvams reikia psichologo pagalbos. Vedėja stebėjosi, kodėl iki šiol ji nieko nežinojo apie ikiteisminį tyrimą, nukentėjusius vaikus, kurių tėvai ne visi gali pasirūpinti psichologais ar advokatais.

„Kodėl nei mokyklos, nei policija mums nieko nepranešė?" - stebėjosi valdininkė ir prašė mergaičių motinų, kad šios išvardytų visas nukentėjusias nuo pedofilo.

Moterys žinojo tik savo telefonus ir adresus.

„Reikės paprašyti V. Ruplėnienės, kad ji teisme užsirašytų, kas ten daugiau nukentėjo", - nusprendė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja ir žadėjo moterims, kad jas ir mergaites prieš apklausą konsultuos psichologė.

Moterys džiaugėsi vizitu pas prokurorą ir vaiko teisių sergėtojus bei dėkojo „Šiaurės rytams". Trečiadienio apklausos laukti joms bus ramiau.

„Ką mes darytume be „Šiaurės rytų"? - dar prokuroro kabinete kartojo moterys.

Atsakymą joms ir kitiems paprastiems žmonėms turėtų pateikti tie, kurie gauna pinigus už darbą savivaldybės ir valstybės tarnyboje bei privalo rūpintis aktualios informacijos viešinimu, pagalbos teikimu.

Tačiau ką daryti, kai įstatymų punktus ir pareigines instrukcijas iškalę tarnautojai nesugeba net logiškai mąstyti ir pyksta, kad žmonės dažnai eina ne pas valdininkus, o į redakciją?

Žmonėms reikalingi ne parodomieji valdžios renginiai, o tikras rūpestis ir sąžiningas pareigų atlikimas.

Kas būtų, jei šeštadienį nukentėjusių mergaičių motinos būtų atvėrusios savivaldybės duris? Pirmiausiai jas būtų nufotografavę - savivaldybės viešųjų ryšių specialistės ir didžiulį fotobjektyvą kaišiojantis mero pavaduotojas, kuris yra atsakingas už socialinius reikalus.

 

Apie pedofiliją ir pedofilus

Pedofilija - lytinis nukrypimas, pasireiškiantis potraukiu vaikams. Vaiko lytis nebūtinai yra svarbi, kadangi tikrasis dirgiklis yra lytiškai nesubrendusio vaiko kūnas. Laikomasi nuomonės, jog didžioji dalis pedofilų - vyrai. Vaikų tvirkinimas gali vykti palengva: iš pradžių lytinio švietimo pretekstu rodant erotinio ir pornografinio pobūdžio nuotraukas, filmus, vėliau ir pačius lytinius organus, mokoma petingo, oralinio sekso ir pan.

„Po D. Kedžio bylos tauta tarsi prabudo ir pripažino, kad vaikų lytinio smurto problema tikrai egzistuoja. Visuomenės dėmesys privertė pasitempti prokurorus. Taigi po šio įvykio teisėsauga staigiai reagavo ir pradėjo greitai tirti vaikų lytinio prievartavimo bylas. Be to, padaugėjo vaikų, kurie pradėjo pasakoti, kas jiems atsitiko. Juos irgi paskatino nuolat aptarinėjama D. Kedžio dukros istorija", - sako psichologas Evaldas Karmaza.

Pasak vaikų ir paauglių psichiatro Dainiaus Pūro, dažniausiai lytinė prievarta prieš vaikus vyksta be fizinės prievartos. Iš pedofilų vaikams dažniausiai reikia ne pinigų, o dėmesio, kurio jiems labai trūksta.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-26

Miesto centre rado sprogmenį

Pirmadienį UAB „Biržų ranga" darbininkai Biržų miesto Rotušės gatvės tryliktu numeriu pažymėto daugiabučio kieme užtiko sprogmenį.

Į įvykio vietą buvo iškviesti policininkai ir ugniagesiai, teritorija apjuosta įspėjamąja juosta.

Biržų miesto centre vyksta šilumos trasų keitimo darbai. Darbininkai senus vamzdžius atkasė, o žemių perteklių laikinai supylė Biržų šilumos tinklų įmonės teritorijoje.

Biržų miesto centre, Rotušės gatvėje, rastas sprogmuo priminė Antrojo pasaulinio karo mūšius mūsų krašte.

Pirmadienio rytą ekskavatorininkas atvežė kaušą žemių iš šilumos tinklų teritorijos. Beskirstydami žemę po daugiabučio langais, sprogmenį užtiko darbininkai. Pasak vyrų, nesprogęs Antrojo pasaulinio karo sviedinys buvo beveik dviejų sprindžių ilgio.

Daugiabučio kieme susirinkę žmonės prisiminė, kaip Biržuose rasti sprogmenys sukėlė skaudžių pasekmių. Prieš kelis dešimtmečius miesto centre prie Skaičiavimo stoties sprogęs sprogmuo sunkiai sužalojo vaikus.

Biržų miesto žemėje slypi pavojingų sprogmenų, kadangi 1944 metų rugpjūčio mėnesį vyko aršūs vokiečių ir rusų armijų karinių dalinių mūšiai.

Pasak įvykio vietoje budėjusio Biržų policijos komisariato darbuotojo Arūno Noreikos, buvo iš Panevėžio iškviesti išminuotojai. Kariškiai turėjo įvertinti sprogmens pavojingumą ir parinkti sąlygas jo sunaikinimui.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-10-26

Devintokų klasėje nuaidėjo šūviai

Vabalninkietė moksleivė bendraklasę pagąsdino nuspausdama pistoleto gaiduką.

 

Po praėjusį antradienį Vabalninko Balio Sruogos vidurinėje mokykloje įvykusio incidento Biržų policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos pareigūnai aiškinsis netikėtais šūviais pasibaigusio įvykio aplinkybes. Ekspertai vertins, ar nepilnametės į mokyklą atsineštą pistoletą galima laikyti ginklu.

Spalio 19 dieną Vabalninko Balio Sruogos mokykloje, vienoje iš devintųjų klasių, vyko istorijos pamoka. Mokytojai pritrūkus dalijamosios pratybų medžiagos ir išėjus jos kopijuoti, moksleiviai ėmė spręsti savo reikalus - skirstytis budėjimą mokykloje.

Vabalninke vos neįvyko nelaimė - šūvius mokykloje paleido sunkiai auklėjama nepilnametė.

Kaip moksleiviai pasakojo pedagogams, vienai mergaitei nurodžius, kad Sonata (vardas pakeistas - red.) turės budėti trečiajame aukšte, kilo nepasitenkinimas. Paskirtoji budėjimo vieta esą nepatiko Sonatai.

Ginčo metu mergina išsitraukė pistoletą (manoma, kad orinį) ir iššovė.

„Du kartus pykštelėjo. Vieną sykį į bendraklasę, kitą - kažkur į šoną. Mano žiniomis, šūvis kitos merginos nesužeidė - nuo smūgio apsaugojo drabužiai.

Nors to pistoleto rimtu nelaikyčiau, tikra laimė, kad buvo pataikyta ne į veidą ar akį", - sakė mokyklos direktorius Laimutis Štirvydas.

Aptarę situaciją pedagogai nutarė apie įvykį pranešti policijai.

Socialinės pedagogės nuomone, policijos dokumentuose užfiksuotas incidentas gali būti papildoma medžiaga dėl vidutinės priežiūros taikymo merginai. Tada nepilnametę būtų galima auklėti viename iš socialinės priežiūros centrų. Tokią priemonę taikyti galima tik teismo sprendimu.

Sudėtingo charakterio, sveikatos ir elgesio problemų turinčios merginos siuntimu į specialiąją auklėjimo įstaigą rūpintasi jau anksčiau. Dukros auklėti neįveikia motina, mergaitė išvažiuoja iš namų, praleidinėja pamokas. Pasak pedagogų, viename iš Vabalninko seniūnijos kaimų gyvenanti šešiolikmetė neslepia išgėrinėjanti, rūkanti žolę.

Tačiau, pasak mokyklos direktoriaus, iki šiol teismas sprendimo taikyti merginai vidutinę priežiūrą (auklėjimą socializacijos centre - red.) nepriėmė - trūko medžiagos.

Po šūviais pasibaigusio incidento teismui, ko gero, klausimą dėl šešiolikmetės auklėjimo teks spręsti dar sykį.

Pasak mokyklos direktoriaus, galbūt tik tai, jog šešiolikmetė iki šiol neturi asmens tapatybę patvirtinančio oficialaus dokumento, ją gelbėja nuo galimo išvežimo į užsienį. Tokią išvadą pedagogai daro, matydami, su kokiais iš kitų miestų atvykstančiais žmonėmis mergina važinėja.

 

Alfreda Gudienė

2010-10-21

Liudytoją sulaikė prieš pat teismo posėdį

Liudininkas baudžiamojoje byloje savo sulaikymą prieš pat teismo posėdį suprato kaip tiesioginį spaudimą neduoti pareigūnams nenaudingų parodymų.

 

Liudys apie neteisybę

Pirmadienį Biržų rajono apylinkės teisme turėjo būti toliau nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje du biržiečiai kaltinami sužaloję visą būrį kovos veiksmų apmokytų pasieniečių, anksčiau dirbusių policijoje, ir pažeidę viešąją tvarką.

Jau rašėme apie tai, kad Lietuvos įstojimo į Šengeno erdvę naktį konfliktas kilo Biržuose, Respublikos gatvėje, prie čia veikiančios parduotuvės „Visą parą".

Tarnybiniame automobilyje sėdėję pasieniečiai įsivėlė į konfliktą su prie parduotuvės atėjusiais jaunuoliais.

Nors apie muštynių pradžią abi pusės pasakoja skirtingai, o jų metu sužalojimus patyrė visi dalyvavusieji, nukentėjusiaisiais pripažinta tik viena pusė.

Tai - Šiaulių pasienio policijos rinktinės operatyvinio būrio vadas D. Jankauskas ir jo pavaldiniai S. Valaitis ir V. Papaurėlis.

Biržiečiai R. Audickas ir D. Garjonis pripažinti įtariamaisiais.

Prieš kelerius metus įvykęs konfliktas Respublikos gatvėje kaitina jo dalyvių aistras, į kurių sūkurį įtraukiami vis nauji asmenys.

Teismo posėdis neįvyko, nes neatvyko vienas nukentėjusiuoju pripažintas pasienietis. Jo kolegos teigė, kad jis turi nedarbingumo pažymą.

Nors vienas įtariamųjų bandė prieštarauti neva susirgusį pasienietį tą patį rytą matęs mieste, jam posėdyje dalyvavę pasieniečiai paaiškino, kad pareigūnas tuo metu galėjo važiuoti pas gydytojus.

Į posėdį liudyti įtariamųjų naudai iš Airijos atvyko vienas jų draugas. Vaikinas tą naktį tvirtina taip pat nukentėjęs nuo pasieniečių smurto. Jis paprašė išleidžiamas iš darbo ir nepagailėjo pinigų kelionei į Lietuvą, nes, anot jo, „tai, kas čia vyksta, yra didelė neteisybė".

Jis sakė suprantąs, kad atidėliodami posėdžius pareigūnai bando liudytojų kantrybę ir piniginę. Tačiau jis sakė atvyksiąs į visus posėdžius ir duosiąs parodymus.

 

Sulaikė liudininką

Panašu, kad įrodyti biržiečių kaltę bandoma visokiausiais būdais.

Dviem įtariamųjų naudai apie tos nakties įvykių liudijusiems jaunuoliams iškeltos bylos - neva dėl melagingų parodymų davimo.

Posėdžio išvakarėse, sekmadienio vakare, policija sulaikė vieną iš šioje byloje įtariamųjų naudai turėjusių liudyti biržiečių - Simą S.

Jis buvo sulaikytas neva dėl to, kad slapstosi nuo teismo ir yra davęs melagingus parodymus šioje byloje.

Tačiau vaikinas teigė niekur nesislapstęs, o uždarbiavęs Norvegijoje. Mėnesį iki teismo posėdžio gyvenęs Biržuose, tačiau jokio šaukimo negavęs. Slapstytis jis neturėjo priežasčių, gyveno savo namuose.

Simo S., įtariamųjų biržiečių ir jų advokato įsitikinimu, sulaikymas teismo posėdžio išvakarėse - dar vienas teisėsaugininkų bandymas daryti poveikį liudytojui.

Biržų policijos atstovė Z. Žalinkevičienė paaiškino, kad Simas S. sulaikytas spalio 10 dieną, apie 22. 30 val., vairuojantis automobilį. Šių metų liepos 9 dieną prokuratūros nutarimu jis pripažintas įtariamuoju dėl melagingų parodymų baudžiamojoje byloje. Buvo paskelbta oficiali jo paieška.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-14

Parovėją sukrėtė gaisras

Pirmadienį įsiplieskęs gaisras sukėlė ant kojų kaimo gyventojus.

 

„Rytą iš ūkinio pastato išvedžiau karvutę į lauką. Vėliau išėjau į darbą, nieko įtartino nepastebėjau. Po keliolikos minučių man buvo pranešta, kad kažkas dega. Išvydusi dūmus supratau, kad gaisras kilo mūsų sodyboje.

 Susijaudinusi nebežinojau, kokį telefono numerį rinkti, kad paskambinčiau ugniagesiams. Bet apie gaisrą jiems buvo pranešę kaimynai", - pirmadienį pasakojo Parovėjos kultūros darbuotoja Genė Šukevičienė.

Jos vyras, Būginių žemės ūkio bendrovės vadovas Alfonsas Šukevičius, sūnūs ir keli į pagalbą puolę kaimynai skubėjo padėti ugniagesiams, gelbstint šeimos turtą.

Gaisras Šukevičių ūkiniame pastate pastebėtas pirmadienio ryte, po 10 valandos.

Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė kaip niekada daug telefonų skambučių dėl gaisro.

Pirmadienio rytą įsiplieskusi ugnis sunaikino dar nebaigto įrengti ūkinio pastato stogą.

Atvykus ugniagesiams išpuoselėtoje sodyboje esantis ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Dūmai buvo tokie tiršti, kad matėsi net Biržuose.

Vėjas buvo palankus gaisrui plisti, liepsnos ūkinio pastato stogu keliavo tolyn gyvenamojo namo link.

Pasak savininkų, ūkinis pastatas buvo pastatytas neseniai, šiuo metu dar rengiamas.

Gaisrą gesino keturios ugniagesių komandos iš Biržų, Medeikių, Papilio ir Nemunėlio Radviliškio.

Iš pradžių ugniagesiai vandenį pumpavo iš laukuose esančio šulinėlio. Čia vandeniui pasibaigus - iš rezervuaro, esančio buvusio stalių cecho teritorijoje.

Laimei, šeimininkų sūnus iš degusio pastato suspėjo išvaryti du šeimai priklausančius traktorius.

Gaisro metu sudegė šienas, malkos, namų apyvokos daiktai.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis sakė, kad gaisro priežastys tiriamos.

Ugnis plisti pradėjo iš tos pastato dalies, kurioje buvo sukrautas šienas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-12

Gindami savo teises tapo įtariamaisiais

Duokite įtariamuosius - straipsnį pritaikysime.

Panašiu principu bando elgtis Biržų teisėtvarkininkai, atlikdami tyrimą dėl šios vasaros įvykių J. Basanavičiaus gatvėje veikiančioje EMSI degalinėje.,

 

Iš įprasto čiaupo - panašus į žymėtą dyzelinas

„Šiaurės rytai" rašė, kad vienas biržietis gegužės 17 - osios vakare EMSI degalinėje į kuro baką įsipylė dyzelinio kuro. Tačiau pastebėjo, kad iš įprasto čiaupo bėga žalios spalvos kuras, panašus į žymėtą, kuris parduodamas tik ūkininkams.

Supratęs, kad naudodami tokį kurą gali būti nubaustas, vyras atsisakė mokėti už degalus ir pareikalavo juos iš automobilio bako ištraukti. Tačiau degalinės darbuotojai tai daryti atsisakė. Todėl jis automobilį paliko.

Kitą dieną ir daugiau asmenų šioje degalinėje pylėsi įtartiną kurą vietoje įprasto. Tačiau pamatę, kad iš įprasto dyzelinio kuro čiaupo bėga žalias, už jį mokėti atsisakė. Jie pareikalavo iš bakų ištraukti žalios spalvos kurą, nes jį naudoti rizikuodami gauti baudas nenorėjo.

Biržiečiai susisiekė su degalinės vadovais. Apie galimą prekybą žymėtu kuru informavo policiją, vartotojų teisių gynimo tarnybą, Biržų rajono savivaldybės administracijos vadovus.

Pavasarį EMSI degalinėje įvykusio konflikto aistros persikėlė į teisėsaugininkų kabinetus, kur kviečiami aiškintis savo teises gynę asmenys.

Kol EMSI vadovai keliavo į Biržus, degalinėje ir toliau vyko prekyba įtartinais degalais, kuriuos vairuotojai pylėsi iš įprasto kuro čiaupų.

Iškviesti policijos tyrėjai iš čiaupo paėmė kurio pavyzdžius, o po atskirų prašymų - ir iš automobilių bakų, kur buvo įpiltas minėtas dyzelinas.

Su advokatu atvykęs degalinės vadovas pareiškė, jog žymėto kuro į bakus įsipylę vartotojai neteisūs. Esą tai ne žymėtas dyzelinis kuras, o šiek tiek netyčia vežėjų sumaišytas.

Tačiau biržiečiai už tokį kurą mokėti atsisakė.

Tą pačią dieną policija gavo EMSI vadovų pareiškimus. Iš pradžių policija paskelbė, jog buvo skundžiamasi dėl sutrukdyto degalinės darbo. Vėliau paaiškėjo, kad iškelta byla dėl turto prievartavimo.

Medžiaga dėl galimai vykdytos neteisėtos prekybos žymėtu kuru buvo perduota tirti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

 

Kaltinimai ir straipsniai staiga pasikeitė

Praėjus mėnesiui po šių įvykių, birželį, keliems biržiečiams policijos tyrėja bandė įteikti pranešimus apie įtarimus.

Buvo teigiama, jog jie įtariami vertę degalinės vadybininką B. Kavoliūną perduoti 2000 litų.

Su tokiais kaltinimais biržiečiai nesutiko ir kategoriškai neigė reketavę degalinės vadybininką. Juolab kad jo nematė, o bendravo su degalinės vadovais.

Spalio pradžioje tie patys jaunuoliai vėl buvo pakviesti į Biržų policijos komisariatą pas tą pačią tyrėją.

Šįkart kaltinimų dėl reketo nebeliko. Tiems patiems asmenims buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, jog jie tomis pačiomis gegužės dienomis „viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką". Tai yra tyčia pastatė automobilius prie kuro kolonėlių ir tyčia jų nepatraukė.

Įtarime teigiama, jog tokiais veiksmais jie „sutrikdė UAB „Emsi" degalinės normalų darbą", padarydami bendrovei turtinę ir neturtinę žalą.

 

Pranešime apie įtarimą tiesa - ne visa?

Tiek su ankstesniais, tiek su naujais įtarimais nesutinkantys biržiečiai įsitikinę, jog bylos tyrėjai net reikšdami įtarimus nutyli tiesą ir akcentus dėlioja ne ten, kur reikia. Pranešime apie įtarimą skelbiama, kad asmuo, „įsipylęs į automobilio kuro baką dyzelinio kuro, tyčia nepatraukė" savo mašinos.

Tačiau kaltinamojoje išvadoje nenurodyta, jog šis dyzelinis kuras buvo ne įprastas, o panašus į žymėtą.

„Tad prieš teikiant įtarimus, ar nereikėtų išsiaiškinti, kas mes: visuomenės rimties drumstėjai ar asmenys, atsisakę sumokėti už dyzelinį kurą, kurio naudoti neturime teisės, ir padėję atskleisti galimą nusikaltimą?" - svarstė įtarimus atmetantys biržiečiai.

Pašnekovai užsiminė sulaukę raginimų iš teisėsaugininkų, kad degalinės vadovams sumokėtų pinigus už neva jiems padarytą žalą - esą byla tuo ir baigtųsi.

„Už ką mes jiems turime mokėti? Juk nukentėjome ir patys. Gaišome laiką, teko pakeisti savo planus", - teigė įtariamaisiais laikomi biržiečiai.

 

Žymėjimo tvarka - pažeista

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai kartu su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus specialistais buvo paėmę EMSI degalinėje prekiauto dyzelinio kuro mėginius. Juos tyrė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorija.

Nustatyta, kad degalinėje prekiauta kuru, kurio žymėjimo tvarka yra pažeista.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Akcizų administravimo skyriaus vedėjo Kazimiero Kaziukaičio tvirtinimu, kadangi į degalinę atvežtas kuras, už kurį akcizas sumokėtas, valstybei žala nepadaryta.

Kodėl kuro žymėjimo tvarka buvo pažeista, aiškinsis Valstybinės mokesčių inspekcijos Telšių AVMI skyrius.

 

Kas apgins vartotojus?

Kas aiškinsis, kodėl iš įprasto kuro bako bėgo iš dalies žymėtas arba nepakankamai žymėtas kuras, sužinoti taip ir nepavyko.

Biržų policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė tvirtino, kad visa medžiaga gegužės pabaigoje tyrimui perduota į Biržų valstybinę mokesčių inspekciją ir policija jos netiria.

Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio AVMI atstovė spaudai Rita Skavičienė teigė, kad atsakymas apie laboratorijos tyrimo duomenis išsiųsti į Biržų policiją dar birželio mėnesį.

Tą patį tvirtino ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Jurgis Knizikevičius. Jis teigė, kad laboratorijos tyrimų medžiaga policijai perduota birželį.

Ne maisto produktų inspekcija tyrimo dar nebaigė. Pasak J. Knizikevičiaus, sprendžiant iš turimų duomenų, tiekėjas turbūt sumaišė kuro sekcijas. Dokumentai rodė įprastą, o ne žymėtą kurą. Ir pinigai buvo sumokėti kaip už įprastą. O pats kuras buvo iš dalies žymėtas - tokio mėginiuose rasta 30 procentų.

„Akcizai buvo sumokėti kaip už įprastą kurą. Galutinis rezultatas - nuostolių valstybei padaryta nebuvo. Bet kuras iš bako buvo pilamas ne toks, kaip įprasta", - sakė J. Knizikevičius.

Inspektorius sutiko, kad žymėto kuro įsipylusiems vairuotojams galėjo grėsti baudos, jeigu juos būtų kas nors patikrinę.

Tačiau, jo įsitikinimu, pastebėję, jog kuras žymėtas, biržiečiai turėjo iš degalinės patraukti automobilius ir raštu pareikšti pretenzijas degalinės vadovui. Po to kreiptis į autoservisus, kad matant liudininkams būtų išpiltas iš jų bakų dyzelinis kuras, ir pareikšti pretenzijas degalinei.

 

Kas gins vartotojus?

Tad kas gins vartotojus, kurie, atvykę į degalinę, į kuro bakus vietoj įprasto dyzelinio įsipylė tokio kuro, kurio žymėjimo tvarka buvo pažeista? Ar jų kaltė, kad kuro mėginiai iš automobilių buvo paimti ne iš karto, o degalinės vadovai atvyko tik kitos dienos vakare?

Kas jiems atlygins už sugaištą laiką, pakeistus planus, sugadintus automobilius, patirtą pažeminimą?

Panašu, kad prokuratūra šiuo metu tyrimą atlieka matydama kaltą tik vieną konflikto pusę. Kalti tie, kurie bandė ginti savo teises?

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-09

Kaip Biržuose tiriama pedofilija

Pagalba smurtą ir prievartą patyrusiems nepilnamečiams - tik gražus mitas, atsispindintis įvairių institucijų ataskaitose. Tikrovėje smurtą patyręs vaikas iš esmės paliekamas vienas.

Kokią dramą išgyvena patėvio ne kartą žaginta keturiolikmetė, žino gal tik ji viena.

 

Tokios bylos dar nebuvo

Pastaraisiais metais visoje šalyje viena labiausiai visuomenėje diskutuotų temų - bylos, susijusios su seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius.

Biržiečiai aktyviai diskutavo apie Kauno pedofilijos bylą, o akcijos metu protestuojant prieš vangiai dirbančius teisėtvarkininkus ir prie Biržų rajono prokuratūros buvo uždegtos žvakutės.

Tuo pat metu seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus tyliai buvo tiriami ir Biržų rajone. Ar teisėtvarkininkai pasimokė iš visoje šalyje nuskambėjusios bylos, ar padarytos išvados? Ar daroma viskas, kad tokia byla būtų ištirta kuo greičiau, o kaltininkas nubaustas?

Prokuroras P. Janulis patvirtino, kad pas teismo medicinos ekspertus mergaitė iš tiesų tyrimams buvo nuvežta ne iš karto.

Ir ką šioje mėsmalėje išgyveno seksualinę prievartą galimai patyrę vaikai, ar jie turėjo, į ką atsiremti?

„Pasidomėkite, kas vyksta pas mus ir šalia mūsų - kaip tiriama išžagintos keturiolikmetės byla. Vaikas paliktas kone likimo valiai", - pasiūlė šią situaciją gerai žinantis biržietis.

Bylą dėl nepilnametės išžaginimo tiriantys pareigūnai ir jos iniciatoriai korespondentei prisipažino tokio atvejo praktikoje seniai neturėję. Todėl neretai net patys nežinantys, kaip elgtis.

 

Bėgo nuo problemos ar nuo teisingumo?

„Dirbti su šia byla labai sunku, nes mergaitė labai keista, turi daug psichologinių problemų. Savo praktikoje su tokiu vaiku nebuvau susidūręs."

Tokius žodžius ne kartą korespondentei pokalbio metu kartojo bylą dėl nepilnametės išžaginimo tiriantis Biržų rajono prokuratūros prokuroras Petras Janulis.

Tačiau paprašius paaiškinti, kodėl nukentėjusi nepilnametė jam atrodanti keista, tapo aišku tik viena: ji labai uždara.

Kad ji labai uždara, patvirtino ir mergaitę šiuo metu globojančių institucijų darbuotojos.

„Matyti, kad smulkutė mergaitė savyje turi sukaupusi visko tiek, kad net nebežino, kaip tai išlieti. Todėl kas nors turi jai padėti „apsivalyti", - kalbėjo viena mergaitės globėjų.

Viena pedagogė tvirtino, kad mergaitei labai sunku.

„Paauglystė ir taip sudėtingas amžius. Bet pačiam vaikui susitvarkyti su tokia problema neįmanoma", - įsitikinusi mergaitę pažįstanti moteris.

Namuose ilgą laiką įtėvio prievartą kentėjusi mergaitė atsivėrė ir apie bėdą pasisakyti išdrįso negreit.

Šeima, kurios asocialia tikrai nepavadintum, į atokų Biržų rajono kaimą iš kito Lietuvos pakraščio atsikėlė palyginus neseniai.

Šeimoje yra trys vaikai. Neįgali motina - namų šeimininkė. Jos vyras - dviejų vyresnių vaikų, tarp jų ir šios keturiolikmetės, įtėvis.

Kodėl iš kito Lietuvos krašto atsikraustė ši šeima į kaimą, ar buvo pasidomėta jos ankstesniu gyvenimu, korespondentei neatsakė nei savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nei mokyklos, kurią vaikai lanko, atsakingi darbuotojai.

 

Problemą neigė

Mokyklos, kurią lankė mergaitė, socialinė darbuotoja domėtis šia šeima pradėjo po to, kai vos prasidėjus mokslo metams ji pabėgo iš namų.

Kodėl vaikas bėgo, aiškiai nepasakė. Buvo akivaizdu viena: toje šeimoje yra problema. Socialinė darbuotoja ne kartą bendravo su suaugusiais šeimos nariais. Kad namuose yra kažkokios problemos, tiek įtėvis, tiek motina griežtai neigė.

Maža to - valdingas įtėvis mergaitei uždraudė bendrauti su mokyklos socialine darbuotoja.

Kas tuos metus vyko šeimoje, kokią dramą išgyveno vos į paauglystės amžių kopianti mergaitė, galima tik įsivaizduoti.

Tačiau šį pavasarį votis pratrūko. Vieną penktadienį mokyklos socialinei darbuotojai mergaitė pasakiusi, kad jokiu būdu nebegrįš į namus.

Vaikas, pasak specialistės, atsivėrė labai sunkiai. Kai ji pasakė, kad yra nuolat žaginama įtėvio, šokas ištiko ir ją globojančią darbuotoją.

Niekad nesusidūrusiai su tokiu atveju socialinei darbuotojai teko spręsti dilemą, kaip pasielgti, kad nepakenktų vaikui ir kad būtų apginti jo interesai.

Pasitarus su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojomis nutarta tėvams apriboti teisę į vaiką.

Apie galimą prievartą prieš vaiką buvo pranešta ir teisėsaugininkams.

 

Realios pagalbos nėra

Tuomet prasidėjo nauja vaiko golgota. Apie tai, kas vyko ir kaip, korespondentei pavyko sužinoti tik iš nuogirdų ir šnabždesių.

Visi kalbinti specialistai dangstėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis ir nepilnamečių apsauga.

Piršosi tik išvada, kad institucijų, besirūpinančių vaiku, buvo tarsi daug. Tačiau iš esmės mergaitė buvo palikta viena.

„Realios pagalbos nėra. Vaikas liko vienas ir turėjo susitvarkyti su savimi pats. Viskas atsiremia į tai, kad šiuo metu sunkmetis. Karpomi psichologų etatai, o ir pas esamus reikia lėšų ir transporto, kad iš kaimo galėtum nuvežti konsultacijai. Be to, vasarą jie atostogavo. Taupoma vaikų ir pažeidžiamiausiųjų sąskaita", - kalbėjo pedagogė.

Prievartą patyrusi nepilnametė buvo apgyvendinta globos namuose.

Šnabždesiai apie mergaitės patirtą bėdą greit pasiekė vaikų ausis. Paaugliai - žiaurūs.

Buvo kalbama, kad vaikinai ją užkabinėdavo, kai kurie nevengdami ir žiaurių epitetų, leisdami suprasti, jog ji gali rinktis prostitutės kelią.

Mergaitė nesulaukė ir palaikymo iš šeimos. Motina ją, išdrįsusią kalbėti apie bėdą, pasmerkė.

Teismas jos įtėviui skyrė pusantro mėnesio suėmimą. Per penkiasdešimt metų sulaukusiam vyrui pateikti įtarimai dėl seksualinės prievartos. Jis, pasak tyrėjų, savo kaltę neigė ir net bandė bylą politizuoti bei lyginti su garsiąja Kauno pedofilijos byla.

Būdama globos namuose ir nebegalėdama susitvarkyti su emocijomis mergaitė bandė žudytis. Ne kartą. Po šių įvykių ji kuriam laikui buvo patalpinta į gydymo įstaigą...

„Su tokia golgota ir vidine sumaištimi nesusitvarko net suaugusieji. O čia vaikas", - kalbėjo mergaitę pažįstanti pedagogė.

 

Padaryta viskas, kas įmanoma?

Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Gedvilienė sako, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma. Mergaitė buvo paimta iš šeimos, apgyvendinta ten, kur tuo metu buvo laisvų vietų.

Atsiradus galimybei, mergaitė po kurio laiko buvo perkelta pas kitus globėjus. Būdama pas juos žudytis nebebandė.

„Tai uždaras vaikas, be galo uždaras. Ir kartu viduje prikištas TOKIO baisumo, kad nežinia, kada tai bus išvalyta. Visko joje pilna ir ji nežino, kaip tai išlieti", - matę mergaitės pykčio protrūkius komentavo dabartiniai globėjai.

Jie sako suprantantys, kodėl mergaitė nepritapo prie aplinkos, kur globojama daug vaikų.

„Juk ji ne iš asocialios šeimos, kur vaikai įpratę kovoti už būvį. Ji - naminis vaikas, pasiilgstantis namų. O ten ją pasmerkė ir nepatikėjo. Tai yra labai baisu", - kalbėjo globėja.

Mergaitės įtėviui teismo sprendimu nurodyta nebendrauti su mergaite. Tačiau jos motina nuolat skambindavo, domėjosi vaiku.

„Kiek motina galėjo daryti įtakos dukrai, sunku pasakyti. Tačiau gaila, kad bylos tyrimas vyksta taip ilgai. Matyt, ilgai trunka tam tikri procesiniai dalykai, pas ekspertus irgi eilės. Gaila, kad mergaitė nesulaukė palaikymo šeimoje", - svarstė G. Gedvilienė, nedrįsusi prognozuoti bylos baigties.

 

Pas ekspertus - po kelių dienų

Ar tikrai tyrėjai padarė viską, kad būtų, kaip įmanoma greičiau, surinkti visi įmanomi įkalčiai, patvirtinantys prievartautojo kaltę?

Globėjai šnibždėjosi ir stebėjosi, kodėl ekspertizė nebuvo atlikta skubiai.

Prokuroras P. Janulis patvirtino, kad pas teismo medicinos ekspertus mergaitė iš tiesų tyrimams buvo nuvežta ne iš karto.

„Buvo, atrodo, penktadienis. Ar ekspertų nebuvo, ar nesuspėjome. Mergaitė pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvežta po savaitgalio", - sakė P. Janulis.

Tačiau tiesioginiai prievartos įrodymai nyksta labai greitai.

Ar ekspertai ką nors tyrimo metu nustatė, prokuroras neatsakė, motyvuodamas tuo, kad negali komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jis nedrįso prognozuoti ir to, ar pakaks surinktų duomenų, kad byla pasiektų teismą.

 

Rekomendavo rimtą gydymą

Šiuo metu keturiolikmetė mergaitė gydoma Vilniuje. Gydymą  rekomendavo mergaitę tyrusi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė.

Ji Biržų rajono prokuratūros pavedimu atliko mergaitės psichiatrinę - psichologinę ekspertizę.

Tačiau kodėl mergaitei ekspertizė buvo atliekama tik praėjus keturiems mėnesiams po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas?

Prokuroras P. Janulis šį klausimą pasiūlė peradresuoti ekspertams: „Ten sudarytos eilės, yra sava tvarka."

Belieka tik vienas klausimas - kaip baigsis ši byla? Ar viena ir vieniša, nesaugiai ir labai blogai, anot su ja bendraujančių žmonių, besijaučianti mergaitė teisme nepakeis savo parodymų? Kada byla gali būti perduota į teismą, prokuroras nedrįso net prognozuoti. Tuo tarpu kiekviena diena „tiksi" jos ir tyrėjų nenaudai.

 

Nusikalstamos veikos požymių nenustatė

Seksualinė prievarta prieš nepilnamečius priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Kaltininkui gresia bausmė nuo 3 iki 10 metų. Šias bylas tiria rajonų apylinkių prokuratūros.

Šiais metais rajone buvo atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl seksualinės prievartos prieš vaikus.

Šių metų sausio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos prieš nepilnametę. Šešiolikametė mergina automobiliu važinėjo su 22 metų panevėžiečiu.

Po šio pasivažinėjimo nepilnametė mergina pasiskundė turėjusi tenkinti vaikino lytinę aistrą oraliniu būdu. Ši byla, pasak prokuroro Petro Janulio, buvo nutraukta „nenustačius nusikalstamos veikos".

Analogiškai baigėsi ir kita byla dėl seksualinės prievartos prieš mažametę.

Vienos seniūnijos gyventojai buvo pranešę, kad besimaudant vandens telkinyje jų vienuolikametei dukrai 14 metų jaunuolis kažką kišo tarp kojų.

Vaikinas kaltinimus neigė.

Pasak bylą tyrusio prokuroro P. Janulio, liudininkų šioje byloje buvo daug. Tačiau byla, nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika, nutraukta.

Praeitais metais Biržų rajone buvo iškelta keletas bylų dėl fizinio smurto prieš nepilnamečius.

2008 - aisiais buvo įtarta, kad Kučgalio specialaus ugdymo centre vienas pilnametis moksleivis išnaudoja pilnametystės nesulaukusias moksleives.

Tyrimas buvo nutrauktas - konstatuota, kad nusikalstamos veikos požymių nėra.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-05

Turės atsiprašyti pareigūno, nušovusio šunį

Temidė saviškiams gailestinga. Policijos pareigūnai, matant mažamečiam vaikui ir nėščiai moteriai, nušovė jų šunį, bet nuteisti buvo ne jie.

Policijos pareigūnų veiksmai pripažinti teisėtais ir jų teks atsiprašyti.

 

Apkaltino vandališku elgesiu

Panevėžio apygardos teismas paliko galioti Biržų rajono apylinkės teismo nutartį.

Teismas, vadovaujamas pirmininkės Nidos Solovjovienės, Biržuose, J. Bielinio gatvėje gyvenančius brolius Modestą ir Mantą Visockus pripažino kaltais.

Pareigūnus Temidė apgynė. O kas atsakys už vaiko, mačiusio, kaip pareigūnas nušauna jo mylimą šunį, sužalotą sielą?

Teismas nustatė, kad jie, „būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje", praeitų metų balandžio17 dieną, apie 23. 15 val., Biržuose, J. Bielinio 1 namo kieme, „išplūsdami necenzūriniais žodžiais ir grasindami panaudoti fizinį smurtą pareigūnų atžvilgiu bei užpjudydami šunį, pasipriešino savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams - Biržų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus vyresniajam patruliui Edmundui Čirbulėnui ir patruliui Mariui Zajarskui".

Taip pat broliai buvo kaltinami „tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje" įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais „demonstravę nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdę visuomenės rimtį bei tvarką". Teismo sprendime teigiama, kad jie tyčia su ledo grąžtu ir su lietvamzdžiu apgadinę policijos komisariatui priklausantį tarnybinį automobilį „Škoda Oktavia".

Nurodoma, kad komisariatui buvo padaryta 1369,68 litų turtinė žala.

 

Vienas kalės, kitas turės atsiprašyti

Kaltinamiesiems teismas skyrė bausmes.

Mantas Visockas (g. 1981 m.) suimtas jau birželio 9 dieną Biržų rajono apylinkės teismo salėje. Jam, sudėjus ankstesnes bausmes ir teistumus, skirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams bei 20 dienų ir 650 litų bauda.

Laisvės atėmimo bausmę M. Visockui teks atlikti pataisos namuose.

Jis šį teismo sprendimą apskundė, tačiau nieko nelaimėjo.

Modestą Visocką (g. 1986 m.) teismas pripažino kaltu ir skyrė jam bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Tokiam pat laikui bausmės vykdymas atidėtas.

Su drauge vaikinas augina mažametį vaiką. Jam skirta atidirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose įstaigose.

Nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius jis įpareigojamas atsiprašyti teismo įvardintų nukentėjusių asmenų - policijos pareigūnų.

Nuosprendis įsigaliojo. Tiesa, jį galima skųsti Aukščiausiajam teismui. Kol kas jis neapsisprendė, kaip elgsis toliau.

 

Jei gyveni „baltojoje vaistinėje" - kaltas?

„Šiaurės rytai" jau rašė, kad po policijos pareigūnų vizito šio namo, vadinamo „baltąja vaistine", gyventojai verkdami skambino į redakciją ir sakė nebežinantys, kas vyksta.

Žmonės kalbėjo nesuvokiantys, kodėl policininkams reikėjo nušauti šunį, kuris jų nepuolė, ir kodėl reikėjo veržtis į namus, nors vos atvykus jiems buvo pasakyta, kad joks konfliktas čia tikrai nevyksta.

„Jeigu mes gyvename „baltojoje vaistinėje", tai su mumis galima daryti, ką nori? Galima iš pykčio sušaudyti šunį, o kitą kulką pasiūlyti žmogui?" - klausė šio namo gyventojai.

Tą vakarą policijos pareigūnai atvyko į J. Bielinio gatvę, nes telefonu buvo gautas pranešimas, kad broliai Visockai esą konfliktuoja tarpusavyje.

Tačiau konflikto, anot jų, nebuvo. Modestas sėdėjo kieme su drauge ir rūkė, Mantas buvo namuose.

Atvažiavus policijos pareigūnams Modestas pasakęs, kad konflikto nėra. Bet pareigūnas nutaręs eiti į butą.

Nors Modestas perspėjęs, kad bute yra palaidas šuo, pareigūnas jo neklausęs. Vos šuo išbėgo į lauką, policininkas į jį šovė. Šuo įlėkė į namus ir krito.

 

Konfliktas kilo nušovus šunį

Pasak vadinamosios „baltosios vaistinės" gyventojų, būtent po šūvio į šunį „viskas ir prasidėjo". Anksčiau su teismais ne kartą reikalų turėję broliai konfliktų su pareigūnais vengė, bet pareigūnų veiksmai, anot žmonių, išprovokavo įvykius.

Broliai sureagavo taip, kaip ir kiekvienas savo augintinį mylėjęs žmogus. Šūvis į šunį jiems sukėlė šoką. Šie policininkų klausinėjo, kodėl nušovė jų šunį, ir nevalingai keikėsi.

Tuomet broliams buvo papurkšta į veidą dujų. Jų kliuvo ir kambaryje buvusiai nėščiai moteriai.

Vėliau nėščioji skundėsi pakilusiu kraujospūdžiu, o jos draugas buvo vežamas į ligoninę, nes dujos išdegino akis.

Stresą patyrė ir mažametis berniukas, kurio akivaizdoje šuo krito.

Policijos pareigūnas E. Čirbulėnas teisme aiškino, kad šuo buvo lauke. Jis Modestą Visocką perspėjo, kad keturkojis turi būti pririštas. Jam buvo pasakyta, kad šuo nepuola.

Policininkas nutaręs įeiti į butą ir pažiūrėti, ar nėra nukentėjusių asmenų. Vos įėjus į butą jam buvo pagrasinta „iškirsti mentus su kirviu". Išgirdęs grasinimus jis traukėsi į lauką.

E. Čirbulėnas teisme teigė, kad M. Visockas „atrodė kaip sulaukėjęs". Liepė jam nusiraminti, sakė, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, tačiau jis nerimo ir toliau elgėsi labai agresyviai. Atbėgo šuo, kuris puolė ant jo. Iš pradžių jam nuo šuns pavyko išsisukti, tačiau šis apsisukęs vėl puolė. Todėl jis vienu šūviu jį nušovė, nes „grėsė pavojus sveikatai".

Po šūvio į kiemą esą išbėgo Modestas su Mantu ir vėl puolė policininkus. Vienas brolis pasiėmė lietvamzdžio gabalą, kitas - ledo grąžtą, ir abu, pasak E. Čirbulėno, „savo agresiją išliejo ant tarnybinio automobilio".

M. Zajarskas tikino, kad Modestas ant pareigūnų užsiundė šunį.

 

Verkiančiam broliui pūtė dujas

Tą vakarą namuose buvusi R. Visockaitė gulėjo, kai lauke išgirdo trenksmą. Atsikėlusi išėjo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė šunį, kuris nubėgo į butą ir nugriuvo kampe. Atbėgęs verkdamas sūnus pasakė, kad nušovė šunį. Broliai rėkė ir keikėsi lauke, kur buvo ir policijos pareigūnai. Mantas pasakė, kad į jį pareigūnai papūtė dujų.

Tą vakarą namuose buvęs nuteistųjų brolis Mindaugas Visockas teisme pasakojo, kad, kai išgirdo kieme šūvį, iš buto išėjo į lauką ir pamatė policijos pareigūną E. Čirbulėną, kuris buvo išsitraukęs ginklą. Modestas verkė ir klausė, kodėl nušovė šunį, o policininkas jam sakė, kad šis nenorėtų, jog kita kulka kliūtų jam. Priėjęs E. Čirbulėnas papurškė dujų Modestui į akis.

 

Išvados palankios pareigūnams

Po šio įvykio Biržų policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Jo metu konstatuota, kad E. Čirbulėnas tarnybinį ginklą panaudojo teisėtai, teisėti buvo ir pareigūnų veiksmai, kai jie pūtė dujas broliams Visockams į veidus.

Tai jie darė „vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir siekdami apginti save nuo realiai gresiančio pavojaus jų sveikatai ir gyvybei".

Pareigūnus Temidė apgynė. O kas atsakys už vaiko, mačiusio, kaip pareigūnas nušauna jo mylimą šunį, sužalotą sielą?

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-21

Įtariamasis sulaikytas

Šiandien paaiškės, ar Biržų policijos pareigūnai prašys teismo suimti biržietį, kuris įtariamas šeštadienį suvažinėjęs moterį ir iš įvykio vietos pabėgęs.

 

Pervažiavo du kartus

Jau rašėme, kad šeštadienio vakare Biržuose, Kalno gatvėje, automobiliu „Volkswagen Golf" važiavęs asmuo partrenkė, o vėliau atsistūmė atgal ir dar kartą pervažiavo biržietę Jūratę I.

Vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo.

Jūratės I. gyvybės medikams išgelbėti nepavyko - ji mirė.

Sugyventinės vardu registruotas automobilis, kuriuo mirtinai sužalota moteris, rastas pas privačiai automobilius remontuojančius meistrus. Šiuo metu jis saugomas Biržų policijos komisariato kieme esančioje aikštelėje. Biržų policijos komisariato nuotrauka

Moteris tą vakarą su draugu buvo atėjusi į Kalno gatvėje esančią smuklę pasilinksminti.

Mirtimi pasibaigusią avariją padaręs asmuo smuklės lankytojams buvo žinomas. Čia jis buvo ir tą nelemtą vakarą.

Prieš baigiantis šokiams pusę bokalo išgėręs vyras sėdo į tamsios spalvos automobilį ir pradėjo neatsargiai važiuoti. Vienas vyras spėjo atšokti nuo važiuojančio automobilio, tačiau kitam buvo pervažiuota pėda.

Po to buvo partrenkta važiuojamojoje kelio dalyje atsidūrusi Jūratė I.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Pagal šį straipsnį numatomas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.

 

„Golfas" - pas meistrus

Policijos pareigūnai pirmadienį bandė nustatyti galimo įtariamojo asmenybę. Iš pradžių tebuvo žinoma, kad jo vardas Tomas.

Vėliau gavus informacijos išsiaiškinta, jog tai Tomas S. (g. 1986 m.). Jis su drauge gyvena Vėjo gatvėje, augina du mažamečius vaikus.

Automobilis, kuriuo mirtinai buvo sužalota moteris, registruotas sulaikytojo gyvenimo draugės vardu.

Pirminiais duomenimis, anksčiau nebuvo žinoma, kad šis vyras būtų pažeidęs kelių eismo taisykles.

Antradienio vakare įtariamasis buvo sulaikytas Biržuose, Respublikos gatvėje, važiuojantis artimam giminaičiui priklausančiu automobiliu. Nustatyta, kad jis tuo metu buvo blaivus.

Automobilis „Volkswagen Golf", kuriuo, kaip manoma, buvo suvažinėta moteris, rastas pas privačiai automobilius remontuojantį meistrą.

T. S. sulaikytas dviem paroms. Šiandien bus sprendžiamas klausimas dėl jo suėmimo.

Vakar su įtariamuoju, pasak Biržų policijos komisariato viršininko Eugenijaus Šopio, buvo „intensyviai dirbama".

Ateityje paaiškės, ar straipsnis, pagal kurį atliekamas ikiteisminis tyrimas, pasikeis.

 

Abi žūtys - kraupios

Šiais metais Biržų rajone eismo įvykiuose žuvo du žmonės. Juos paprastomis avarijomis būtų sunku pavadinti.

Abi žuvusiosios - moterys.

Jūratė I. buvo du kartus pervažiuota automobilio Kalno gatvėje.

Kita biržietė Vilma B. (g. 1974 m.) šių metų birželio 17 - osios vakare, dideliu greičiu vairuodama automobilį „Nissan Almera" Kęstučio gatve, trenkėsi į namo sieną. Moteris žuvo vietoje.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-16

Šokiai smuklėje baigėsi mirtimi

„Tai buvo ne avarija, bet žmogžudystė. O tas, kuris taip padarė, yra banditas, o ne žmogus", - įsitikinusi biržietė, kuri buvo viena iš kraupaus įvykio liudininkų.

 

Gyvybės išgelbėti nepavyko

Sekmadienio naktį Biržuose, Kalno gatvėje, kur veikia alaus baras, įvyko avarija. Jos metu buvo mirtinai sužalota moteris.

Oficialioje policijos suvestinėje teigiama, kad automobilis partrenkė į važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją ir iš įvykio vietos pasišalino.

Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusioji - Vilniaus gatvėje gyvenanti Jūratė I. (g. 1964 m.).

Įtariant galvos kaukolės lūžį moteris buvo skubiai išvežta į Panevėžio apskrities ligoninę. Tačiau jos gyvybės išgelbėti medikams nepavyko - moteris mirė.

Vakar Kalno gatvėje, netoli alaus baro „Smuklė", velionės sūnus mamos žūties vietoje uždegė žvakutes ir padėjo gėlių puokštelę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio, kurio metu žuvo žmogus.

Biržų policija ieško šio eismo įvykio liudytojų ir prašo paskambinti telefonais (8~450) 35829, (8~450) 35828, 112 arba atvykti į policijos komisariato 7 arba 43 kabinetus.

„Kai viskas įvyko, kieme buvo būrys žmonių. Vėliau, kai jau reikia, liudininkų nebeatsiranda", - kalbėjo Vyna Mockūnienė, alaus baro „Smuklė" savininko motina.

Pirmadienį policijos darbuotojai į barą vis vežė įvairias galimo įtariamojo, mirtinai sužalojusio moterį, nuotraukas. Tačiau jo atpažinti iki pietų niekam nepavyko.

Kalno gatvėje, priešais alaus barą, vakar degė dvi žvakutės, buvo padėta gėlių puokštė. Jomis pasirūpino velionės moters jau suaugęs sūnus.

 

Baro lankytojas mėgo konfliktus

Šeštadienio vakare, kaip jau įprasta, Kalno gatvės smuklėje vyko šokiai. Tą vakarą dirbusi V. Mockūnienė sakė, kad pasilinksminti susirinko apie 60 žmonių.

Jie šoko, linksminosi, vaišinosi alumi. Prekybos salėje jokių konfliktų neįvyko, buvo visiems smagu.

Apie 23.30 val. moteris klientus įspėjusi, kad šokiai greitai baigsis. Jau pradėjusi tvarkyti kasos aparate buvusius pinigus.

Dalis žmonių išėjo į lauką parūkyti. Išėjo ir prie baro pusantros valandos sėdėjęs ir pusę alaus bokalo teišgėręs maždaug 30 metų vyras. Kažkas minėjo, kad jo vardas Tomas.

Žmonės buvo girdėję tik tiek, kad jis neva turi moterį ir mažą vaiką ir kad kažkokiais reikalais užsiima Švedijoje ar Norvegijoje.

Baro savininkas Ramūnas Mockūnas sakė, kad šis vyras bare apsilankydavęs retai, bene kartą per pusę metų. Tačiau beveik visuomet sukeldavęs konfliktus.

Kartą atvažiavęs trenkėsi į baro savininko mašiną. Sėdėdamas mėgdavęs kokiam nors praeinančiam žmogui alkūnę atstatyti.

Šįkart jis sėdėjo vienas, su niekuo nebendravo. Gražaus veido vyras visą laiką tarsi sau šypsojosi.

Pasak V. Mockūnienės, vyras tikrai nebuvo girtas. Nebent - „apsirūkęs" ar pavartojęs kokių nors svaigalų.

 

Pervažiavo du kartus?

Vėliau paaiškėjo, kad išėjęs į lauką Tomu vadinamas vyras sėdo į tamsios spalvos „golfą" ir pradėjo važiuoti į vieną kieme buvusį baro lankytoją, vardu Gintaras.

Šis bandė apsaugoti šalia stovėjusią merginą, kuri parkrito, ir nespėjo pasitraukti pats. Ratas pervažiavo Gintaro pėdą.

Tuomet automobilis metėsi ant kito šalia stovėjusio vyro, tačiau šis spėjo nuo mašinos atšokti.

Gintaras iš mašinos ištempė neatsargų vairuotoją ir jį išbarė.

„Golfo" vairuotojas vėl sėdo į mašiną, apsisuko ir pradėjo važiuoti.

Kaip Jūratė atsidūrė gatvės važiuojamojoje dalyje, niekas sako nematęs. Automobilis ją partrenkė ir pervažiavo.

Tačiau to neužteko. Pasak liudytojų, mašina, pasistūmusi apie dešimtį metrų atbulomis, dar kartą pervažiavo jau gulinčią moterį ir nulėkė tolyn.

Pasigirdo šauksmai, kad mašina sužalojo moterį. Kas tik galėjo, suskubo kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Nors kelis kartus dispečerė skambinusiems sakė, jog greitoji jau važiuoja, tačiau laukimas matant gatvėje merdinčią moterį žmonėms labai prailgo.

Įvykio vietoje buvęs Gintaras, pasak V. Mockūnienės, nukentėjusiajai dar bandė padėti. Tačiau ši pradėjusi gargaliuoti, iš burnos pasipylęs kraujas. Tad ją pervertė ant šono ir laukė atvykstant medikų.

Pasak smuklės savininkų, Jūratė bare vykusiuose šokiuose apsilankė pirmą kartą. Su draugu ji šoko, linksminosi, šiek tiek išgėrė.

 

Gatvės - neapšviestos

Į įvykio vietą iškviestiems policijos pareigūnams padėti panoro nedaug vakaro dalyvių. Panašu, kad skųstis nepanoro ir tie asmenys, ant kurių bandė užvažiuoti „golfas".

Redakcijos žiniomis, kai kurie šventės dalyviai, norėję suteikti informacijos pareigūnams, nuo kitų besilinksminusiųjų gavo į kailį, kad tylėtų.

V. Mockūnienė įsitikinusi, kad pareigūnams reikia padėti - nežinia, kokia nelaimė dar gali atsitikti, kai keliuose siautėja neprognozuojamas ir galimai sutrikusios psichikos žmogus.

Tačiau moteris įsitikinusi, kad nelaimės galima buvo išvengti. Nors prie alaus baro dega šviesa, tačiau gatvėse - aklina tamsa.

„Šeštadieniais miesto gatvės galėtų būti apšviestos bent iki 24 valandos. Kaip žmonėms sugrįžti iš svečių ar pasilinksminimų? Jie - gyvi plėšikų ir užpuolikų taikiniai", - piktinosi V. Mockūnienė.

Po šios nelaimės pašnekovė sakė negalėjusi užmigti visą naktį.

„Gaila nužudytos moters ir jos artimųjų. Atėjo su draugu pasišokti - rado mirtį. O tas ją suvažinėjęs vyras sugriovė gyvenimą sau ir kitiems", - kalbėjo V. Mockūnienė.

 

Atsitrenkė į pastatą

Avarija sekmadienio vakare įvyko Vabalninko seniūnijos Martišiūnų kaime.

Ramongalių kaime gyvenantis J. N. (g. 1986 m.), vairuodamas automobilį „Audi A3", nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į mūrinį pastatą. Šis pastatas yra negyvenamas.

Nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus. Laimei, jis nenukentėjo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-14

Skaudina ne tik patirtos traumos

Avarijos metu traumas patyrę keleiviai ir autobuso vairuotojas šiandien sutaria dėl vieno - kad Biržų autobusų parko vadovas elgiasi nežmoniškai.

 

Direktoriaus pozicija šokiravo

„Dar esu neatsigavusi nuo patirto šoko po avarijos, bet dar labiau esu šokiruota autobusų parko vadovo kalbomis ir pareiškimais apie eismo įvykį.

Kaip po eismo įvykio Kaune tam pačiam autobusui buvo leista važiuoti maršrutu Kaunas - Biržai? Esu įsitikinusi, kad jis buvo techniškai netvarkingas", - kalba trisdešimtmetė kaunietė Aušra Sadauskienė.

Biržų autobusų parko keleivė Aušra Sadauskienė ir jos trejų metukų sūnelis prieš pusmetį nė neįtarė, kad po patirtos avarijos ilgai teks gydytis fizines ir psichologines žaizdas.

Moteris ir jos trejų metų sūnus buvo vieni iš šių metų liepos 6 dieną Biržų autobusų parko transportu vykusių ir avariją patyrusių keleivių. Po avarijos kaunietės sveikatos būklė buvo, anot jos, sunki. „Šiaurės rytai" rašė apie šiuos įvykius, publikacijoje buvo pateikta ir Biržų autobusų parko direktoriaus Egidijaus Brazdžiūno pozicija. Būtent vadovo žodžiai apie neva geranorišką nukentėjusių žmonių ir kaltininkų susitarimą moterį itin įskaudino.

„Man buvo ne tik išmušti dantys. Man reikėjo reanimacijos - skilo krūtinkaulis, šonkaulis, buvo suspaustas stuburas. Apie sūnaus patirtą šoką sunku net kalbėti. Vaikas naktimis rėkia, blaškosi", - savo ir artimųjų savijautą dar liepos pabaigoje apibūdino nukentėjusi keleivė.

Šiandien moters fizinės žaizdos baigia užgyti. Tačiau iki šiol ji net ir vartodama stiprius raminamuosius vaistus negali užmigti, nuolat lankosi pas psichoterapeutą. Specialistų pagalbos reikia ir jos sūnui.

 

Lygioje vietoje - avarija

Biržų autobusų parko maršrutinis autobusas, važiuodamas maršrutu Kaunas - Biržai, lygioje vietoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio sankasą Anykščių rajone.

Pirminiais duomenimis, buvo teigiama, jog vairuotojas nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Vėliau svarstyta, kad nutrūko ratas.

Į įvykio vietą buvo nuvykęs Biržų autobusų parko direktorius Egidijus Brazdžiūnas. Jis tuomet teigė Anykščių ligoninėje aplankęs avarijos metu nukentėjusią kaunietę.

„Nukentėjusi keleivė buvo geranoriška. Ji suprato situaciją ir žadėjo derybų keliu išspręsti problemą", - tuomet korespondentei teigė E. Brazdžiūnas.

Direktorius buvo linkęs kaltę suversti autobuso vairuotojui Leonui Ūsui, kuris esą važiavo pernelyg dideliu greičiu.

Vėliau paaiškėjo, jog šio autobuso patirta avarija tądien buvo jau ne pirma. Prieš tai autobusas buvo patekęs į eismo įvykį Kaune.

Avarijos Anykščių rajone metu nukentėjo ne tik kaunietė. Vėliau paaiškėjo, kad biržietei moksleivei Kristinai Zablackaitei buvo išmušti dantys. Kiti autobuso keleiviai patyrė įvairių sužalojimų, tačiau panašu, kad dėl to į medikus nesikreipė.

 

Autobusas važiavo greitai

Liepos 6 d. kaunietė A. Sadauskienė su sūneliu važiavo pas tėvus, gyvenančius Rokiškio rajone, kur poilsiavo septynmetė dukrytė.

Moteris stotelėje laukė autobuso, kuris vėlavo.

Įlipusi į vidų nusistebėjo, kodėl taip mažai keleivių. Ir tik vėliau, jau perskaičiusi publikaciją mūsų laikraštyje, moteris suprato, kad autobusas vėlavo, nes jau buvo patyręs avariją.

Aušra su sūnumi atsisėdo viduryje. Autobusas, anot moters, važiavo labai greitai, kartais kažkaip keistai subarškėdavo. Keleiviai vairuotojui davę pastabų, kodėl jis važinėja skersai kelią.

Tuo metu, kai įvyko avarija, Aušros sūnus miegojo.

Pajutusi pirmą smūgį moteris dar spėjusi pagalvoti - o Dieve, gal jau viskas. Po antro smūgio ji kažkur virtusi, o po trečio - buvo trumpam netekusi sąmonės.

Po kurio laiko Aušra sako išgirdusi kažkur šaukiančio sūnaus balsą. Suprato, kad jis gyvas.

Moteris buvo įstrigusi tarp sėdynių, o sūnus - kažkur už pusantro metro. Vieno arčiau buvusio vaikino ji paprašė paduoti sūnų. Šis berniuką pakėlė arčiau jos. Tačiau moteris pajuto, kad dūsta.

Aušra prisiminė, kad autobuse buvę vyrai čiupo gesintuvą ir pradėjo kalbėti, kad reikia išdaužti langą, nes, jei pramuštas kuro bakas, mašina gali užsidegti.

Tačiau vairuotojas pradėjo šaukti, kad niekas nedarytų žalos. Buvo atidarytos durys, keleiviai iškelti į lauką.

Į įvykio vietą atskubėjo kaimo žmonės. Aušra sakė norėjusi kažką jiems sakyti, prašyti paskambinti vyrui, tačiau pritrūko kvapo. Tad taip ir gulėjo sužeista ant žolės, kol ją paėmė greitosios pagalbos automobilis.

Moteriai tik vėliau buvo papasakota, kad, kai ji gulėjo ant neštuvų su įtvarais, jos sūnus bijodamas lipti į greitosios automobilį rėkė. Vėliau vaikas medikams neleido daryti rentgenogramos. Jis šiek kiek nusiramino, kai į ligoninę iš Kauno atskubėjo tėvas.

Anykščių ligoninėje, pasak A. Sadauskienės, medikai dirbo labai gerai, tačiau dėl išmuštų dantų infekcija persimetusi į gomurį.

 

Atsiprašymo nesulaukė

Moteris sako, kad iki šiol tebeskauda suspaustą stuburą, nuolat tirpsta kairė ranka ir koja, tačiau jai labiausiai neramu dėl sūnaus psichologinės būklės.

Nerimą dar labiau stiprina Biržų autobusų parko vadovo požiūris į avariją ir nukentėjusiuosius.

Ji sakė prisimenanti, kad, kai ji gulėjo ligoninėje, įlėkęs kažkoks vyras, paklausęs jos pavardės ir kaip jaučiasi. Dar palingavęs galvą ir pasakęs - negerai išėjo, negerai.

Vėliau sužinojo, kad tai buvo E. Brazdžiūnas.

„Tačiau net elementaraus atsiprašymo žodžio neišgirdau", - kalbėjo A. Sadauskienė.

Tiesa, ji sulaukė autobusą padariusio vairuotojo Leono Ūso ir jo žmonos vizito. Žmogus atsiprašinėjo ir neneigė, kad jį siuntė įmonės direktorius, prašė susitarti, jog moteris nesibylinėtų. Dar priminė, kad įmonėje jis dirba 40 metų ir teliko dveji metai iki pensijos.

Avarijos metu nukentėjusiai keleivei vairuotojo buvo gaila. Ji sako supratusi, kad direktorius negražiai elgiasi su vyresnio amžiaus darbuotoju.

„Bet kokiu atveju reikšiu civilinį ieškinį. Tą galvoju ne tik aš, bet ir teisininko diplomą turintis mano vyras. Vien dantis sudėti man kainuos kelis tūkstančius litų. Nebekalbu apie sugadintą sveikatą. Žinau viena - tokio žmogaus, kaip autobusų parko direktorius E. Brazdžiūnas, antrą kartą nenorėčiau sutikti", - kalbėjo moteris.

 

Vairuotoją - operuos

„Mums yra blogiausia už visus nukentėjusius", - pirmadienį ašarodama kalbėjo vairuotojo Leono Ūso žmona Gendra Ūsienė.

Šią savaitę jos 41 metus autobusų parke išdirbęs vyras Vilniaus greitosios medicinos pagalbos ligoninėje turėtų būti operuojamas.

Tuo metu, kai įvyko avarija, vairuotojas nuo smūgio taip pat trumpam buvo praradęs sąmonę. Tačiau, pasak žmonos, jis pirmiausia rūpinosi kitais.

Nors labai skaudėjo galvą, L. Ūsas direktoriaus nurodymu visą naktį pakelėje saugojo autobusą.

Vėliau jie abu su žmona po darbo lankė nukentėjusias keleives Užušiliuose ir Anykščių ligoninėje.

Direktoriaus nurodymu vyras į autobusų parką pargabentą autobusą skubėjo remontuoti. Į žmonos pasiūlymus pasirodyti medikams jis nereagavęs.

Tik po dešimties dienų, pasak G. Ūsienės, pradėjęs „vilkti kojas" jos vyras buvo apžiūrėtas medikų.

Paaiškėjo, kad L. Ūsas traumos metu patyrė galvos smegenų sutrenkimą ir nežymų kraujo išsiliejimą į smegenis.

Jis turės būti operuojamas, o ateityje, pasak medikų, greičiausiai liks nedarbingas.

„Mano vyras šitiek metų net per išeigines eidavo apžiūrėti autobuso, buvo tikras darboholikas. O dabar mus kaltina, kad mes šią ligą neva sukūrėme. Nenorima pripažinti, kad tai trauma darbe. Vyro negina ir darbovietės profsąjunga", - kalbėjo G. Ūsienė.

 

Kodėl skubėjo remontuoti?

Biržų autobusų parko direktorius E. Brazdžiūnas korespondentę tikino, kad važiavęs autobusas buvo techniškai tvarkingas.

Policijos skiriama autobuso techninė ekspertizė dar nepradėta. Autobusas buvo pargabentas į Biržus ir skubiai remontuojamas.

Kodėl prireikė skubaus remonto nelaukiant po avarijų įprastos techninės ekspertizės?

„Avariją padariusio autobuso remontas buvo daromas nei skubiai, nei neskubiai. Normaliai, bendra tvarka", - tikino direktorius Egidijus Brazdžiūnas.

Direktorius neatsakė į klausimą, ar pripažįstama, jog L. Ūso trauma patirta darbo metu.

 

Valdyba - tik strateginiams klausimams

Biržų autobusų parkas - savivaldybės įmonė. Jos valdybos pirmininkas Rimantas Martinonis sakė, kad avarijos ir jos padarinių klausimas valdyboje apsvarstytas nebuvo.

„Manome, kad tai parko administracijos reikalai. Tad jokių poveikio priemonių valdyba negali daryti. Mes tik formuojame parko veiklos strategiją", - sakė R. Martinonis.

Jo įsitikinimu, jeigu tyrėjai įžiūrės direktoriaus ar darbuotojų kaltę, tada priemones turėtų taikyti ir valdyba.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-07

Vonioje pagimdytą kūdikį moksleivė užkasė sode

Šalyje steigiami „Gyvybės langeliai", „Paskenduolės" laikai - lyg ir tolimoje praeityje. Tik ne Biržuose.

 

Išauginusi šešis tėvų vaikus jauna mergina atsikratė savo pirmagimio.

Praeitais mokslo metais išgyvenusi košmarą, kurio nepavydėtum didžiausiam priešui, jauna mergina šiandien bando mokytis specialybės. Ar tai bus naujo gyvenimo pradžia, dar nežinia.

Skaudi nelaimė įvyko ramiame miestelyje, kuriame gyvena savimi patenkinti ir prisitaikyti linkę žmonės. Šia istorija domėjomės keletą savaičių. Žmonės, pažįstantys šeimą, kurioje įvyko aplinkinių žinota ir nutylėta tragedija, korespondentus įspėjo elgtis atsargiai. Protu nesuvokiamą žingsnį žengusi mergina ar gyvenimo nesėkmių prispausta jos motina gali neišlaikyti įtampos. Tad prie šios istorijos bandėme priartėti pamažu, žingsnis po žingsnio.

Devyniolikmetės moksleivės pagimdyto kūdikio mirties aplinkybes kol kas gaubia paslaptis. Vaikelio likimas kai kam parūpo tik praėjus 8 mėnesiams nuo jo gimimo.

Ryškėjant įvykių kontūrams, neapleido mintis, kad šie žmonės buvo tarsi ne tarp mūsų, o negyvenamoje saloje. Gyvenimas daugiavaikės šeimos, turinčios neįgalių vaikų ir draskomos nesutarimų bei despoto tėvo, tarsi turėjo rūpėti daugybei įkurtų institucijų ir valdiškus atlyginimus gaunančių darbuotojų. Tačiau paaiškėjo, kad susidūrusi su rimta problema jauna mergina liko viena. Ir sprendimą, panašu, priėmė pati.

Sukrėtė ne tik tai, ką jauna moteris padarė. Šiurpiausia tai, kad net žinodami problemą pedagogai, socialiniai darbuotojai tarsi stengėsi jos nematyti. Sulaukę atvirų korespondentų klausimų jie purtėsi ir tarsi stengėsi atmesti tą žinojimą, lyg bijodami prisiimti kaltę.

 

Įtarimai - dėl nužudymo

Šių metų liepos 23 dieną Biržų rajono prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl naujagimio nužudymo.

Bylą tirianti prokurorė Danutė Šleivaitė sakė savo darbo praktikoje tokios bylos neturėjusi. Tiesa, panašaus pobūdžio bylą rajono teisėsaugininkams teko tirti daugiau nei prieš dešimt metų. Tuomet Širvėnos ežero pakrantėje buvo rastas negyvas naujagimis. Prieš kelerius metus naujagimio lavonėlis buvo rastas Ožkiniškio kaime esančiame miesto sąvartyne.

Abiem šiais atvejais nepavyko nustatyti kūdikius pagimdžiusių moterų. Todėl bylos liko neištirtos.

Šįkart yra kitaip.

Įtarimai nužudymu pareikšti devyniolikmetei biržietei. Vadinkime ją Ieva.

Jauna moteris kaltinama praėjusių metų lapkričio pradžioje namuose, vonioje, pagimdžiusi išnešiotą berniuką, kurį pasmerkusi myriop.

Redakcijos žiniomis, kūdikį pagimdžiusi moteris tvirtina, jog vyriškos lyties naujagimis gimė negyvas.

Nėštumą ji teigė slėpusi, pas medikus nesilankiusi, nes bijojusi artimųjų.

Tiesa, vienas jos broliukas kažkam kalbėjo, jog tąkart, kai ji neva slapčia gimdė, vonioje „rėkė ir sesė, ir vaikas".

Tačiau ar jo, turinčio negalią, parodymai bus reikšmingi, nežinia.

Ar pavyks iš likusių kauliukų nustatyti ir įrodyti, jog vaikelis gimė gyvas ir gyvybingas, nežino ir prokurorai.

Šiuo metu yra paskirtos dvi teismo medicinos ekspertizės, laukiama jų atsakymų.

Teisėsaugininkų duomenimis, namie pagimdyto kūdikio lavonėlis kurį laiką buvo laikomas lauke, vėliau - užkastas sodybos sode.

Teigiama, jog šių metų liepą Ieva kūdikio lavonėlį iškasė ir sudegino kartu su šiukšlėmis.

Vėliau merginos motina korespondentėms prisipažino toje vietoje norėjusi pasisodinti braškių, todėl dukra, matyt, ir suskubusi naujagimio kūnelį iškasti.

Kodėl šis faktas paaiškėjo tik dabar, o ne tuomet, kai vidurinę mokyklą lankiusi nėščia mergina netikėtai dingo, o vėliau pasirodė suplonėjusi? Kodėl niekas tuomet nepasigedo vaikelio?

Panašu, į šiuos klausimus atsakymo nėra ir nebus.

 

Auklėtoja įtarė...

Naujagimio nužudymu įtariama Ieva praeitais metais baigė vienos Biržų miesto vidurinės mokyklos dvyliktą klasę.

„Kažką nujaučiau. Visą laiką įtariau, kad ji nėščia", - užvakar, prieš pat rugsėjo pirmąją, kalbėjo buvusi merginos klasės auklėtoja.

Mokykloje pleveno šventės nuotaikos, pedagogai vieni kitiems nešė gėles. Tik vienas kitas pasvarstė, dėl ko tokią linksmą dieną mokykloje vaikšto žurnalistės.

Pasak buvusios auklėtojos, Ieva mokėsi vidutiniškai. Lankė šaudymo treniruotes, prisidėdavo organizuojant įvairius renginius.

„Niekuo neišsiskirianti. Bet aštri, staigiai į viską reaguojanti", - auklėtinę apibūdino pedagogė.

Praeitą rudenį mokytoja girdėjusi mokykloje kalbant, kad Ieva laukiasi. Sakė, kalbėjusi su mokyklos socialine darbuotoja. Tačiau tiesiai auklėtinės neklaususi. Kalbant „aptakiai" mergina neigusi nėštumą. Auklėtoją tikindavusi, kad jai kažkokia liga, kad organizme kaupiasi skysčiai.

Pedagogė prisiminė, kaip Ieva rudenį mokykloje vaikščiodavusi plačiu megztiniu. Jos mama aiškinusi, kad mergina turi problemų dėl kojų, todėl negali daug vaikščioti. Buvo patinęs jos veidas.

Rudenį dvyliktokė retai lankydavosi mokykloje. Aiškindavo, kad peršalo arba turėjo padėti mamai. Niekas dėmesio į tai nekreipė, nes žinojo, jog merginos mama laukiasi ir jai išties reikia pagalbos.

Lapkritį Ieva nelankė mokyklos kelias savaites. Grįžusi auklėtojai pasidžiaugė, jog medikai jai nustatė ligą ir išgydė.

Nors nuojauta apie nėštumą pedagogei buvo kilusi, tačiau auklėtinės žodžiais apie nustatytą ligą ji patikėjusi.

Kažkokius pateisinamus raštelius mergina dėl praleistų pamokų pristačiusi, bet kokius - nebeprisimenanti. Taip pat auklėtoja neprisiminė, su kokiomis mergaitėmis Ieva daugiausia bendravo. Tačiau ji teigė, kad merginos mama labai rūpinasi vaikais. Su tėvu bendrauti jai neteko.

„Jei ji tikrai pagimdė, tai kur vaikas?" - klausė mokyklos socialinė darbuotoja, išlydėdama žurnalistes.

Ar toks klausimas neturėjo iškilti gerokai anksčiau, kone prieš metus?

 

Tėvas šeimą paliko

Kas lėmė šiurpų jaunos mergaitės sprendimą - žudyti kūdikį?

Ieva - vyriausias vaikas šeimoje, kurioje šiandien auga jau septyni vaikai. Jauniausią mergytę Ievos 41 metų motina (vadinkime ją Danguole) pagimdė praėjus kelioms savaitėms po to, kai dukra paslapčia atsikratė savo mažylio.

Pastaraisiais metais šeima buvo draskoma daugybės nesutarimų. Pavasarį iš namų išėjo Ievos tėvas, palikęs septinto vaikelio besilaukiančią mamą.

Motina vėliau pasakojo, kad matydama šlyjančius tarpusavio santykius ir žinodama, kad vyras vaikšto pas meilužę, dariusi viską, jog daugiau nepastotų. Vyras, grįžęs iš meilužės, siekdavęs meilės ir iš žmonos. Jei ši atsisakydavusi, kaltindavęs ją einant „į šoną".

Netikėtai moteris užpraeitą pavasarį pasijuto nėščia. Vyras, pareiškęs, kad vaikas ne jo, išėjo gyventi pas ilgametę šeimos draugę. Beje, ji - seniūnijos, kurios akiratyje turėtų būti ir ši daugiavaikė šeima, darbuotoja.

Artimieji vėliau pasakojo, kad vyro palikta, kūdikio besilaukianti, ligota moteris tuo metu jautėsi tarsi išprotėjusi. Ji buvo apimta gilios depresijos, nuolat verkė.

Paskutinį kartą tėvas vaikus aplankęs pavasarį. Tačiau su jauniausiais net nepasisveikinęs - nutaręs, kad šios atžalos ne jo. Jau trečias mėnuo, kai jis, pasak motinos, neduoda šeimai ir pinigų. Prieš rugsėjo pirmąją jis, atrodo, rūpinosi ne savo, bet sugyventinės vaikų išleidimu į mokslus.

 

Pradeda atsigauti po išdavystės

„Žmonės kalba, kad ši mažylė Ievos. Ir aš taip bandau galvoti", - korespondentėms kalbėjo mažąją dukrytę glausdama ir bučiuodama Danguolė.

Kančiose ir ašarose išnešiota mažylė turi širdies ydą, ją reikės vežti gydyti.

Moteris buvo ką tik sulaukusi seniūnijos socialinių darbuotojų, atvežusių labdaros vaikams.

Seniūnija, iki šiol nerodžiusi jokio dėmesio šiai šeimai, socialines darbuotojas atsiuntė tą pačią dieną, kai ja domėtis pradėjo „Šiaurės rytai".

Gyvenimo išvarginta moteris sakė tik dabar pradedanti atsigauti po sunkaus gimdymo metu ją ištikusios komos ir dvidešimtį metų kartu išgyvenusio sutuoktinio išdavystės.

Antradienį ji į kitą miestą išlydėjo savo vyriausius vaikus - Ievą ir dešimtą klasę baigusį brolį.

Moteris sako nenorėjusi, kad šie liktų Biržuose. Nors Ieva sako nenorinti mokytis, o tesvajojanti vykti į užsienį, mama tikisi, jog ji įgis specialybę.

Vaikus leisti į mokslus moteris pasiryžusi iš gaunamų pašalpų.

 

„Padėkit išsiskirti"

Tuo metu, kai dukra vonios kambaryje gimdė, Danguolė sako buvusi namuose. Tačiau nieko negirdėjusi, nes nuolat gerdavusi raminamuosius vaistus. Kad dukra buvo nėščia, neįtarusi - ji sulaužyta koja glaudėsi „kamputyje", dažnai apsisiautusi chalatu.

O štai buvęs sutuoktinis, paragintas sugyventinės, esą Ievą apšaukęs ir pakeltu tonu kažkada klausęs, ar ši nesilaukianti, net raginęs važiuoti į moterų konsultaciją. Tačiau mergina tai paneigusi, ir viskas likę, kaip buvę.

Danguolė užsiminė, kad sutuoktinis smurtavęs - mušęs ne tik ją nėščią, bet „po žemę valkiojęs" ir Ievą, ir sūnų.

„Tik man padėkit kuo greičiau išsiskirt", - tarsi sau kalbėjo išlydėdama korespondentes Danguolė.

Moteris rodė pačios sodintas gėles, rankomis kasamą vandentiekį, savo jėgomis remontuojamus namus.

„Tėvui nieko nereikėjo. Dabar pas mus daug gražiau, nei kai jis buvo", - Danguolė vis nepaleido minties apie buvusį savo žmogų.

 

Mokykla negalėjo nežinoti

Ievos tėvas su „Šiaurės rytais" kalbėtis atsisakė. Jis tik pakeltu tonu domėjosi, iš kur korespondentė gavo jo ir giminaitės mobiliojo ryšio telefonų numerius.

Jo dabartinė draugė buvo kiek kalbesnė. Moteris tikino „atsiribojanti nuo tos šeimos", nes su dabartiniu savo draugu apie ją pradėję kalbėti tuoj susipykstantys.

Moteris neneigė girdėjusi, kas „nutiko" Ievai, ir išgyveno, kad kaimynai įtarinėjantys, jog teisėsaugininkams „pridavusi" ji.

Moters dukra su Ieva buvo bendraklasės ir draugės. Prieš mėnesį jos dukrą, kaip buvusią Ievos draugę ir bendraklasę, apklausė policija.

Mergina mamai pasakojo, kad dar užpraeitą pavasarį bendra-mokslės svarsčiusios rinkti pinigus, kad Ieva galėtų pasidaryti abortą. Klasėje neva nebuvo paslaptis, jog ji laukiasi.

„Netikiu, kad mokykla nežinojo, jog Ieva nėščia. Nors ji ir anksčiau buvo apvalutė, bet rudenį visą laiką vaikščiojo su paltu, ant pilvo buvo užsidėjusi kuprinę. Kai kurie mokytojai jos net prie lentos nekviesdavo sakydami, kad jai sunku vaikščioti", - kalbėjo naujoji merginos tėvo gyvenimo draugė.

Beje, šį pavasarį merginos susipyko. Panašu, kad dėl to, jog tėvas labiau rūpinosi ne Ieva ir jos broliais bei seserimis, o draugės dukra. Nupirko kompiuterį, įvedė internetą.

Danguolė vaikams irgi kompiuterį nupirko. Iš paskutiniųjų. Anksčiau, sako, tėvas tuo nesirūpino.

Apie savo buvusią kaimynę Danguolę konkurentė negailėjo prastų atsiliepimų. Sakė neabejojanti, jog daugelis vaikų - ne jos vyro, ir džiaugėsi, kad savo gyvenimo draugui tik dabar „atvėrusi akis".

 

Tėvas su vaikais nebendravo

„Bijau, kad ji nesuvokia, ką padarė. Juk mergina buvo viena, šoko ištikta", - kalbėjo pedagoge dirbanti Ievos teta, gyvenanti kitame kaime.

Moteris sakė, kad sesers vaikai pas ją veržte veržiasi. Šie čia ne tik pailsi, padeda atlikti ūkio darbus, bet kartais ir su jų šeima keliauja.

„Mano sesuo vaikais rūpinasi, kaip ji sugeba, nors socialinių įgūdžių trūksta. Tėvas su vaikais visiškai nebendrauja. Jis niekada neturėjo jiems laiko. Užuot padėjęs, jis tik ateina, šantažuoja, rėkia, grasina. Seseriai per sunku rūpintis tokia didele šeima, jai reikia padėti. Norėjau eiti į Vaiko teisių apsaugos skyrių prašyti pagalbos. Bet kol nebuvo jokių problemų, niekas ir nesidomėjo", - kalbėjo merginos teta.

Ji prisiminė, kad praeitą vasarą Ieva pasiprašė pas ją kiek pabūti. Dabar svarsto, kad mergina galbūt norėjusi pasikalbėti, paprašyti pagalbos. Deja, taip nieko ir nepasakiusi.

Rudenį teta kažką įtarusi, nes rugsėjo pirmosios šventei Ievos įsigyta suknelė buvusi pernelyg ankšta, o ji pati sustambėjusi.

Vėliau mamos ir Ievos klaususi, ar šios neturi kokių nors bėdų. Tačiau abi tikino susitvarkysiančios pačios.

Prieš Kalėdas sesuo prisipažinusi, jog Ieva pagimdė berniuką. Sakiusi, buvęs negyvas, palaidojo.

„Auklėtoja su moksleiviais mažai bendravo, daugiau domėjosi socialinė darbuotoja. Ji ir manęs dažnai klausdavo apie jų šeimą", - pasakojo merginos teta.

 

Jei negirtuokliauja - tai ir nedomina

Seniūnijos seniūnė apie minėtą daugiavaikę šeimą tikino nieko negalinti pasakyti. Negirtauja, ne asociali, todėl ir nedomina.

„Gal mokykla daugiau žino, jie juk gauna nemokamą maitinimą", - kalbėjo seniūnė.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Giedrė Gedvilienė teigė, jog ši šeima nebuvo „užkliuvusi". Tik rugpjūtį skyrius gavo policijos paklausimą, ar turi apie ją kokių nors duomenų.

Kodėl policija domėjosi šia šeima, vedėja tvirtino nesidomėjusi.

Šios šeimos kaimynystėje gyvenantys žmonės sako nieko blogo negalintys pasakyti apie daugiavaikę motiną. Kiek išgali, rūpinasi vaikais, ją dažnai mato su dideliais krepšiais grįžtančią iš parduotuvės. Burnų juk daug...

Ne vienas kaimynas korespondentes įtikinėjo, jog „tame kieme" - du naujagimiai. Vienas esąs motinos, kitas - dukters. Net netoliese gyvenantys seneliai kaimynams neva kalbėję turintys anūkę ir proanūkį.

Kiti, tarp jų ir bendramoksliai, net tikino Ievos vaikelį matę.

Tačiau jos vaikelio toje šeimoje nėra. Jau nebėra.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-02

Du jaunuoliai užpuolė aštuonis pasieniečius?

Teisėsaugoje lyg baudžiavoje - į jos pinkles pakliuvęs tampi beteisiu baudžiauninku.

Vidaus tyrimą atlikdama pasieniečių vadovybė nutarė, jog įstojimo į Šengeno naktį Biržuose tarp jų darbuotojų ir jaunuolių kilęs konfliktas buvo abipusis, bet prokuratūros sprendimu prieš teismą kaip kaltinamieji stojo tik pareigūnus nuskriaudę jaunuoliai.

 

Du „žąsiukai" užpuolė aštuonis pasieniečius?

„Šalies prezidentė buvo teisi, kalbėdama apie tai, jog teisėtvarkos sistema supuvusi. O mus siekia padaryti jos baudžiauninkais", - penktadienį Biržų rajono apylinkės teisme per posėdžių pertrauką kalbėjo šalyje žinomas advokatas dr. Kęstutis Stungys.

Ketvirtadienį Biržų rajono apylinkės teisme prasidėjo teismo procesas. Jo metu bus aiškinamasi, kokiu būdu du biržiečiai jaunuoliai sugebėjo naktį nesunkiai sutrikdyti sveikatą trims iš aštuonių apmokytų kovos veiksmų, autobusiuku važiavusių ir prie naktinės parduotuvės „Visą parą" sustojusių blaivutėlių Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės specialiosios paskirties būrio pareigūnų.

Kaltinamųjų biržiečių interesams atstovauja advokatas Kęstutis Stungys. Nukentėjusiais pasieniečiais rūpinasi prokuratūra.

Baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja teisėja Valentina Paliulionienė, kaltinamieji - biržiečiai Rolandas Audickas ir Dalius Garjonis.

Nukentėjusieji - bene dvigubai už šiuos vaikinus augesni pasieniečiai Stasys Valaitis, Vaidas Papaurėlis ir jų tiesioginis vadovas Dainius Jankauskas.

„Pasieniečiai ir prokurorai, visomis jėgomis stengdamiesi apkaltinti jaunuolius, bando išlikti švarūs tarnyboje ir prisiteisti negautas iš draudimo kompensacijas", - įsitikinęs kaltinamųjų advokatas K. Stungys.

 

Šengeno naktį dirbo Panevėžyje

Ši byla dar sykį demonstruoja, kaip teisėsaugos sistema sugeba ginti savuosius.

Konfliktas Biržuose, Respublikos - K. Binkio gatvių sankryžoje, įvyko 2007 metų gruodžio 22 - osios naktį, apie 4 valandą, netoli parduotuvės „Visą parą".

Ta naktis įsimintina ne tik pasieniečiams - Baltijos šalims įsijungus į Šengeno erdvę, buvo atidarytos sienos.

Gruodžio 21 dieną Germaniškio pasienio poste lankėsi Lietuvos ir Latvijos prezidentai. Tomis dienomis vyko šventiniai renginiai Saločių - Grenctalės pasienio poste.

Čia susirinko kaimyninių šalių ministrai pirmininkai bei ambasadoriai, vyko furšetai.

Tačiau tą naktį, kai Biržuose įvyko konfliktas, pasienio policijos Šiaulių rinktinės operatyvininkai teigė neragavę nė lašo alkoholio, nes darbavęsi Panevėžyje.

Ši aplinkybė paaiškėjo tik bylos tyrimui einant į pabaigą. Kas tiksliai specialaus būrio darbuotojams davė nurodymus vykti į Panevėžį - neaišku, kaip ir nebuvo užfiksuota raštiškų šios užduoties tarnybinių ataskaitų.

Pareigūnai tikina Panevėžyje ieškoję besislapsčiusio įtariamojo. Tiesa, nė vienas apklausiamas negalėjo nurodyti, kokiame šio miesto rajone jie dirbo.

 

Moralinę žalą skaičiuoja dešimtimis tūkstančių

Anot pasieniečių, tuo metu, kai įvyko konfliktas, jie autobusiuku buvo parvežti iš tarnybos ir jau neva skirstėsi į namus. Tai, jog jie sustojo netoli parduotuvės „Visą parą", esą tik atsitiktinumas. Iš šios vietos dviem pareigūnams tiesiog buvo arčiau pareiti į namus.

Paaiškėjo, kad vos atidarius tarnybinio autobusiuko „Volkswagen Transporter" duris, prie pareigūnų prišoko trys asmenys ir pareikalavo pinigų. Jų negavę iškart puolė mušti D. Jankauską, o vėliau išlipęs S. Valaitis gavo smūgį akmeniu į pakaušį, akmuo buvo mestas ir į V. Papaurėlį.

Tuo pat metu esą buvo išdaužtas ir tarnybinio automobilio galinio lango stiklas.

Pasieniečiai buvo nuvežti į Biržų ligoninės priimamąjį. S. Valaitis ir D. Jankauskas kurį laiką gydėsi ligoninėje, vėliau buvo nedarbingi - turėjo nedarbingumo pažymėjimus.

Nukentėjusieji pateikė civilinius ieškinius, kuriuose iš kaltinamųjų reikalauja dešimčių tūkstančių litų.

Nei byloje, nei teisme nekalbama apie šešių jaunuolių parodymus. Iškart po įvykio šie skundėsi, jog sulaužytos jų rankos, nuskelti dantys, sumušti šonkauliai, šokinėta ant galvos ir net purkšta dujomis.

Nors dar tą pačią naktį po konflikto jaunuoliai rašė pareiškimus policijai, patys organizavosi medicininę apžiūrą, jų pareiškimai dėl patirto smurto buvo priimti tik kitomis dienomis, kai jaunuoliai pasisamdė advokatus. Vaikinai apie įvykius pasakoti ryžosi žiniasklaidai.

Vėliau vykstant tyrimui tų šešių nukentėjusiųjų neliko. Liko tik du įtariamieji. Ir niekam nebesvarbu, kur ir kas juos sužalojo.

Biržų rajono apylinkės prokuratūra bylą buvo nutraukusi motyvuodama tuo, kad konfliktas buvo abipusis. Tačiau pareigūnai šį sprendimą apskundė. Byla pasiekė teismą.

 

Prieš teismą - krata

Kol vyko bylos tyrimas, nutiko įdomių dalykų.

Prieš anksčiau turėjusį vykti teismo posėdį grįždamas iš užsienio Dalius Garjonis, ne kartą pasienyje sulaukė nuodugnios savo automobilio apžiūros.

Teismo posėdžio išvakarėse vaikino namuose buvo atlikta krata. Čia darbavosi dviem automobiliais atvažiavę aštuoni pareigūnai.

Pasak D. Garjonio, šie ieškojo kažkokios barzdaskutės.

Nors teisėjos leidimas kratai buvo, tačiau neaišku, kokioje byloje.

Dar įdomiau. Šioje vadinamoje pasieniečių užpuolimo byloje atsirado naujas, įslaptintas, liudytojas, kuris teigė, kad jam buvo siūlyta pinigų už paliudijimą D. Garjonio ir R. Audicko naudai.

Kai laikraštyje pasirodė publikacija apie atnaujintą bylos tyrimą, atsirado taksi vairuotojas, kuris tvirtino matęs pasieniečių agresyvumą.

Redakcijos žiniomis, taksi vairuotojui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo.

Paaiškėjo, kad tą naktį įvykių prie parduotuvės eigą turėjusios fiksuoti kameros lyg tyčia neveikusios.

 

Kitąkart blaivumą pasitikrins

Teisėsaugininkų parodymų besiklausanti vieno iš kaltinamų vaikinų motina teigė nebegalinti girdėti to, kas buvo kalbama teismo pasėdžių salėje.

Pateikiame keletą ištraukų iš nukentėjusiųjų apklausos.

 

Advokatas K. Stungys: Sveikatos, gyvybės draudimo išmokas po šio įvykio ar gavot?

S. Valaitis: Negavom.

K. Stungys: Vyko tyrimas, turėjot gauti. Kodėl negavot, jūs gi aiškinotės?

S. Valaitis: Nesiaiškinom. Spėju, kad dėl to, kad byla dar vyksta.

K. Stungys Ar jums žinoma, kad tarnybinis patikrinimas nutrauktas?

S. Valaitis: Nežinau.

K. Stungys: Bet čia juk jūsų asmeninis reikalas. O prie kokių išvadų priėjo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas? Ar žinote 41 punktą, kuriame pasakyta, kad išgėrusiam draudimo išmokos neišmokamos?

S. Valaitis: Aš išgėręs tarnybos nevykdau, todėl tokių punktų nežinau.

K. Stungys: Bet statutą turit žinoti. Kodėl jūs nerodėt iniciatyvos pasitikrint blaivumą?

S. Valaitis: Tos klaidos daugiau nepadarysiu.

K. Stungys: Suprantu jūsų klaidą. Tarnyba ir draudimas pakimba. O jei būtų išvada, jog buvot išgėrę ir keliese sumušėt šešis ar septynis jaunuolius - liktumėte tarnyboj?

S. Valaitis: Tai būtų labai negeras dalykas.

K. Stungys: Taip, negeras. Jūs susipažinot su byla. Buvo sumušti šeši jaunuoliai. Kas juos sumušė?

S. Valaitis: Aš minėjau, ką mačiau. Negaliu teigt, ko nemačiau.

K. Stungys: Jūs matot tai, kas jums naudinga, o kas ne - nematot. Primenu, kad jūs prisiekėt ant Konstitucijos.

S. Valaitis: Taip, žinoma.

K. Stungys: Ar nebandėt sulaikyti besimušančių?

S. Valaitis: Aš tokią mintį turėjau, bet akmens buvau sustabdytas.

K. Stungys: Jus, kaip pasieniečius, karininkus, apmoko tokiems veiksmams panaudoti priemones?

S. Valaitis: Taip.

 

Iš Dainiaus Jankausko apklausos

Teisėja: ar nebuvo galima išvengti konflikto?

D. Jankauskas: Buvome jam nepasiruošę. Trenkt smūgį ir nosį sulaužyt daug mokslo nereikia. Sėdėjau ramiai ir nesitikėjau tokio užpuolimo.

K. Stungys: Kodėl iš karto neparašėt pareiškimų, o ėmėtės veiksmų po to, kai jie pradėjo visus skųsti ir ieškoti teisybės? Ar dėl sumušto veido negalėjot vaikščiot ir galvot?

D. Jankauskas. Policijos reikalas buvo viską surinkti.

K. Stungys: Kiek jūs laiko dirbate šiose sistemose?

D. Jankauskas: 10 metų policijoje, 10 - pasienyje.

K. Stungys: Iš darbo policijoje pažinojot D. Garjonį? Kokia prasmė buvo jį gaudyti ir dar mušti, jei juos atpažinot?

D. Jankauskas: Tarp jų pačių kažkas vyko, jie patys vienas kitą sumušė.

K. Stungys: Iš kur žinot?

D. Jankauskas: Tokia buvo informacija. Iš kur, negaliu pasakyti.

K. Stungys: O kaip jūs paaiškintumėt tarnybos išvados teiginį, kad buvo abipusis konfliktas? Kodėl neskundėt? Įprasta, kad pareigūnai tikrinasi girtumą. Kaip atsitiko, kad nė vienas nepatikrintas?

D. Jankauskas: Jei man biuletenis apmokamas, vadinasi, aš buvau blaivus.

K. Stungys: Alkotesteriu tikrinamas girtumas, o ne biuleteniu.

D. Garjonio klausimas D. Jankauskui:

Ar jūs mušėt mane, ar ne?

D. Jankauskas: Ne.

D. Garjonis: Mušėt, smarkiai mušėt. Buvot vienas aktyviausių... Tik iššokęs iš autobuso mušėt, po to pavijęs spardėt gulintį...

R. Audickas: Mušė mane tie patys asmenys. Mes bėgom, jie vijo ir toliau mušė...

 

Ką nuspręs teismas? Apie tai informuosime, kai bus paskelbtas nuosprendis.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-08-28

Nėščia moteris pėsčiomis į namus ėjo dvidešimt kilometrų

Iš Biržų į namus Pagervėje septintą mėnesį nėščia moteris turėjo sugrįžti pėsčiomis, nors maršrutinis autobusas tądien važiavo.

 

Į kaimą pėsčiomis

Pirmadienį priešpiet į redakciją kreipėsi Pagervės kaime gyvenanti Bronislava G.

Moteris piktinosi Biržų autobusų parko darbuotojų nejautrumu jos 26 metų dukros atžvilgiu.

„Vis skundžiamasi, kad maršrutai nuostolingi. Tačiau jie patys daro viską, kad keleivių neliktų", - piktinosi moteris.

Jos septintą mėnesį kūdikio besilaukianti dukra Aldona iš Biržų į Pagervės kaimą, esantį už beveik 20 kilometrų nuo Biržų, turėjo sugrįžti pėsčiomis.

Biržų autobusų stoties skelbimuose nurodytais maršrutais vasarą dažnai autobusai nevažiuoja. Tad keleiviams  tiksli informacija turėtų būti suteikiama stoties dispečerinėje.

Moterį kažkoks pro šalį važiavęs geradarys pavežė tik nuo Parovėjos kaimo kapinių keliuko iki Medeikių.

Likusį atstumą skaudančiomis, ištinusiomis kojomis moteris įveikė pėsčiomis.

Jai buvo pikta, kad eidama į namus priešpriešiais susidūrė su grįžtančiu maršutiniu Biržų autobusų parko autobusu, kurio vairuotojas mieste nesustojo.

 

Supratimo nesulaukė

Pirmadienio ryte Aldona maršrutiniu autobusu išvyko į Biržus pas gydytojus. Po medikų apžiūros iš Biržų poliklinikos ji pėsčiomis per visą miestą nuėjo iki autobusų stoties.

Autobusų stoties skelbimų lentoje buvo nurodyta, jog 10. 40 val. važiuos autobusas į Nemunėlio Radviliškį.

Kadangi vasarą nekursuoja daug maršrutinių autobusų, moteris užsuko į autobusų stoties dispečerinę pasitikslinti, ar šis važiuojantis.

Čia buvusios darbuotojos Aldona paklaususi, ar šiandien vyks autobusas į Latvelius.

Moteris suprato, kad toks autobusas tarsi ir nevažiuos.

Susijaudinusi nėščioji nutarė į namus eiti pėsčiomis. Tačiau beeidama telefonu pasikalbėjo su namuose likusia mama. Ši sakė žinanti, kad net per vasaros atostogas tokio maršruto autobusai važiuoja triskart per savaitę, taip pat ir pirmadieniais.

Mama dukrai patarė pasiekus Biržų autobusų parko administraciją, esančią J. Basanavičiaus gatvėje, palaukti autobuso, kuris turėtų važiuoti į Nemunėlio Radviliškį.

Moteris taip ir padarė. Jau būdama ties autobusų parko administracija, ji išvydo nuo stoties važiuojantį autobusą. Jį sakė bandžiusi stabdyti, tačiau šis pravažiavo net nestabtelėjęs.

Dukra motinai paskambino ir pasakė, kad jos autobusas nepaėmė. Ši patarė užeiti į autoįmonę ir pranešti apie tokį nutikimą.

Aldona užėjo į autobusų parko administraciją. Anot jos, vienoje pirmame aukšte esančioje patalpoje sėdėjo vyras ir moteris.

Kaimietė paklausė, kodėl autobusas vėluoja, o jo vairuotojas važiuoja pro šalį ir net stabdomas nesustoja.

„Jei autobusą leidžiate važiuoti, tai vairuotojas turi matyti stabdantį žmogų", - esą sakiusi pagervietė.

Aldonai čia buvę žmonės esą pradėję aiškinti nieko nežinantys. Tuomet ji paklaususi, ar apie tokius parko darbuotojų veiksmus nereikėtų pranešti kitoms instancijoms.

Tačiau, pasak moters, ji ne tik kad nesulaukė atsakymo, bet buvusi net ir iškoneveikta.

 

Nieko nežino ir nematė?

Biržų autobusų stoties viršininkė Danutė Brazauskienė prisiminė, kad buvo atėjusi jauna moteris ir klausė, ar į Latvelius apie 11 valandą bus autobusas.

„Sakiau, kad 10.40 val. važiuoja į Nemunėlio Radviliškį, o kitas popiet. Tikrai negalėjau sakyti, kad nežinau, ar toks autobusas bus, jei jis yra", - tvirtino D. Brazauskienė.

Kai skambino korespondentė, autobusų stotyje buvo ir su vairuotoju 10.40 val. maršrutu Biržai - Nemunėlio Radviliškis vykusi kontrolierė. Tačiau ji tikino, kad jokios moters prie autoįmonės nebuvo ir niekas jų autobuso nestabdė.

Autobusų stoties darbuotojos patvirtino, kad šio maršruto autobusu važiavęs vairuotojas buvo „stambus ir su akiniais", kokį ir nurodė pėsčiomis į namus parėjusi Pagervės kaimo gyventoja.

Pirmajame autobusų parko administracijos aukšte sėdintis Biržų autobusų parko vyriausiasis inžinierius Dainius Anciūnas sakė, kad priešpiet jokia moteris pas jį nebuvo atėjusi.

„Kodėl ta moteris neatėjo pas mane? Būtume išsiaiškinę, čia problemos nėra. O kaip ji galėjo matyti, kad už vairo sėdintis vairuotojas stambus?" - svarstė Biržų autobusų parko direktorius Egidijus Brazdžiūnas.

Direktorius teigė aiškinęsis su savo darbuotojais. Transporto skyriaus patalpoje tikrai sėdi vyras ir moteris, tačiau direktoriui šiame kabinete dirbantys žmonės tikino, jog jokia moteris pas juos iki pietų nebuvo atėjusi.

„O gal ta moteris, kuri sakė laukusi autobuso, jo net nestabdė? Tai iš kur vairuotojui žinoti, kad ji nori važiuoti?", - kalbėjo E. Brazdžiūnas.

 

Susitarė nieko nematyti?

„Jie ten gal visi susitarė sakyti, kad manęs nematė. Buvau ties autobusų parku, kur dažnai sustabdydavome autobusus. O ir stabdyti net nereikėdavo - vairuotojai pamatę čia besibūriuojančius žmones patys sustodavo. Gailiuosi, kad neužėjau pas patį direktorių. O darbuotojai nesakė, kodėl žmogų įžeidinėja visokiais negražiais žodžiais?" - klausė popiet po kelionės pėsčiomis namuose besiilsėjusi kūdikio besilaukianti Aldona.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-08-24

Dyzelinas Pleirių kaime išsiliejo dėl vagių kaltės

Kaip jau buvo pranešta, rugpjūčio 16 d. akcinės bendrovės „Orlen Lietuva" apsaugos darbuotojai Pleirių kaime, Biržų r., aptiko nelegalų prisijungimą prie magistralinio produktotiekio „Ilūkstė - Ventspilis". Nusikaltėliai prie vamzdyno buvo prijungę žarną, kuria buvo vagiamas dyzelinas.

Buvo pranešta, kad teršalai atsirado naftininkams tvarkant neteisėto prisijungimo pažeistą vamzdyną. Ši informacija neatitinka tikrovės. Bendrovė „Orlen Lietuva" patikslina, kad jos apsaugos darbuotojas aptiko žarną ir sklendę jos gale. Sklendė buvo be rankenos ir buvo nepilnai uždaryta - pro ją vos vos sunkėsi dyzelinas. Bendrovės darbuotojas specialiu įtaisu užspaudė žarną, kad sustabdytų dyzelino lašėjimą. Taigi, į aplinką pateko dyzelinas ne dėl darbuotojų veiksmų, o dėl vagių kaltės, kurie, kaip spėjama, skubėdami iki galo neužsuko sklendės.

„Orlen Lietuvos" avarijų likvidavimo tarnyba suremontavo pažeistą vamzdyno vietą ir į Jonelių sąvartyną išvalyti išvežė apie 10 tonų dyzelinu užteršto grunto. Tiksliname ankstesnį  aplinkosaugininkų pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad buvo užteršta apie 15 000 kvadratinių metrų ploto grunto. Naftos produktais buvo užteršta apie 40 kvadratinių metrų grunto. Bendrovės pastangomis sutvarkyta įvykio vieta.

 

ŠR informacija

2010-08-19

Dyzelino vagystė - tarptautinė

Vagys iš produktotiekio dyzelinį kurą pumpavo Lietuvoje, Biržų rajone, o talpas juo pildė Latvijos teritorijoje.

 

Prisijungimo vieta - Pleirių kaime

Pirmadienį Biržų rajone vėl buvo prisijungta prie AB „ORLEN Lietuva" produktotiekio „Ilukstė - Ventspilis" trasos.

Redakcijos žiniomis, slėgio kritimą įmonės matavimo prietaisai užfiksavo 15.22 val.

Į vietą, kur, kaip manoma, galėjo būti neteisėtai prisijungta prie produktotiekio, išskubėjo įmonės apsaugos skyriaus darbuotojai. Apie įvykį pranešta policijos budėtojui.

Redakcijos žiniomis, slėgis sumažintas ir sklendė uždaryta buvo jau 15. 45 val.

Šioje vietoje vagys neteisėtai prisijungė prie produktotiekio, o žarną, kuria buvo vagiamas dyzelinas, nuvedė į Latvijos teritoriją.

Tačiau nežiūrint to, vagys jau buvo suspėję prisipumpuoti dyzelino.

Nustatyta, kad prie produktotiekio prisijungta Pačeriaukštės seniūnijoje, netoli Jonelių esančiame Pleirių kaime. Į šią atokią, miškeliais apaugusią vietą buvo sudėtinga nukakti net visureigiais.

Prisijungimas rastas maždaug 300 metrų nuo Latvijos ribos. Prie produktotiekio prijungta žarna buvo nutempta į Latvijos pusę ir čia ėjo dar 400 metrų.

Iš žarnos galo dyzelinas bėgo į 26 kubų plastikinę talpą. Ji buvo beveik pilna dyzelino.

„Orlen Lietuva" atstovas spaudai Jacek Jan Komar sakė, kad prisijungtos žarnos ilgis siekė 1 kilometrą.

„Technologijos pasistūmėjo į priekį. O čia buvo pasinaudota sena, gyvybei pavojinga technologija. Pastarieji ankstesni pasijungimai buvo tobulesni. Laimė, incidento metu nebuvo užteršta gamta", - sakė naftos įmonės atstovas.

Pasak rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovės Elonos Pipiraitės, naftos produktais buvo užteršta apie 15 000 kvadratinių metrų grunto. Teršalai atsirado naftininkams tvarkant neteisėto prisijungimo pažeistą vamzdyną.

„ORLEN Lietuva" avarijų likvidavimo komanda teršalų sklidimą iš vamzdyno sustabdė. Tą pačią dieną įmonės avarijų likvidavimo tarnybos darbuotojai atliko vamzdyno suvirinimo darbus.

UAB „Ekovalis" naftos produktus surinko, jie bus utilizuoti.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Ar Latvijoje pradėtas tyrimas, sužinoti nepavyko.

Pasak teisėsaugininkų, šią bylą turėtų tirti dviejų valstybių pareigūnai.

 

Incidentas - niekieno žemėje?

Pirminiais duomenimis, prisijungimas prie produktotiekio įvykdytas valstybinėje, taigi, niekieno žemėje.

Tai reiškia, kad tyrėjams ar naftos terminalo darbuotojams nebus kam pareikšti pretenzijų dėl žemėje, pro kurią eina produktotiekis, vykdytų neteisėtų darbų.

Dar šių metų balandžio mėnesį „ORLEN Lietuva" vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio vadovo vardu žemių savininkams ar naudotojams, per kurių teritorijas eina magistralinis vamzdynas, buvo išsiųsti pranešimai.

Savininkams buvo priminta, kad Magistralinių naftotiekių apsaugos taisyklių vykdymas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems bet kokia veikla naftotiekių apsaugos zonoje, o jų nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Žemės valdų savininkai ar naudotojai, kurių teritorijoje nutiesti naftotiekiai, privalo užtikrinti, kad jie nebūtų gadinami.

Taip pat buvo prašoma pastebėjus pažeidimus ar naftos išsiliejimo požymius nedelsiant pranešti magistralinių vamzdynų dispečeriui arba policijai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-08-19

Nuvertė aukštos įtampos elektros stulpą

Pastarosiomis dienomis Kvetkų kaimo gyventojus persekiojo nelaimės, kurios susijusios su neatsargiu elgesiu šalia aukštos įtampos elektros tinklų.

Šiandien Kvetkų kaime laidojamas aštuoniolikmetis jaunuolis, kuris praėjusį sekmadienį žuvo, bandydamas prisijunti prie aukštos įtampos oro linijų ir Nemunėlio upėje pasigauti žuvų.

Praėjusį pirmadienį per pietus Skrebiškių kaimo teritorijoje kvetkietis A. V. vairavo kombainą „Class Tucano".

Šiam užkabinus elektros stulpo metalinę atramą, buvo nulaužtas pats stulpas.

Krentant jam trūko aukštos įtampos elektros laidai.

Nukritę skersai kelio jie apgadino pro šalį važiavusį krovininį automobilį „Volvo".

Pasak Rytų skirstomųjų tinklų atstovės žiniasklaidai Editos Sirutienės, įvykio metu nutrūkus laidams automatiškai išsijungė penkiolika pastočių. Elektros neliko 163 vartotojams.

Kad ji buvo išjungta, įvykio vietoje buvę žmonės galėjo tik džiaugtis, nes aukštos įtampos elektros srovė juos galėjo nutrenkti.

Kvetkiečius persekioja nelaimės - viena po kitos pasiekė žinios apie įvykius, susijusius su elektros laidais bei stulpais.

Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojai iki vakaro elektros įtampą atstatė keturiolikoje pastočių. Iki kitos dienos buvo sutvarkyta paskutinė pastotė ir elektros energijos tiekimas atstatytas penkiems vartotojams.

Rytų skirstomųjų tinklų duomenimis, rytinėje šalies dalyje dėl neatsargių ar neteisėtų gyventojų veiksmų su elektros tinklo įrenginiais per beveik 8 šių metų mėnesius žuvo 7 asmenys. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, žuvusiųjų skaičius išaugo dvigubai.

Gyventojai, pastebėję elektros įrenginių plėšimo ar sugadinimo požymius, nelegalius elektros vartojimo atvejus bei neteisėto prisijungimo prie RST elektros tinklo faktus, prašomi pranešti RST kontaktų centrui 1802 arba anoniminiu pranešimų telefonu

8 52 552555.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-08-19

Teisių paieška teisėsaugos labirintuose

Girtas už vairo įkliuvęs biržietis atliko bausmę, iš policijos pareigūnų atsiėmė savo vairuotojo pažymėjimą, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad automobilį jis vairuoja... neteisėtai.

 

Darbymečio metu - surištomis rankomis

Nors šiuo metu pats darbymetis, Pačeriaukštės seniūnijos Medinių kaimo gyventojas Romualdas Juška negali vairuoti jokios transporto priemonės.

Policijos pareigūnai, grąžinę žmogui vairuotojo pažymėjimą, nusprendė jį vėl atimti.

Jis laukia teismo posėdžio, kuris turi įvykti rugsėjo 2 dieną. Tačiau kol jis įsigalios, darbymetis, kaip ir galimybė legaliai darbuotis pas ūkininkus, vairuojant techniką, dings.

Iš vyro paimtas vairuotojo pažymėjimas, jis apkaltintas, jog vairavo neteisėtai. Nors to paties komisariato pareigūnai prieš kurį laiką jam teises atidavė ir leido jomis naudotis.

Kaimietis įsitikinęs, kad tokiu būdu pažeidžiamos jo, kaip piliečio, teisės. Jei vairuotojo pažymėjimas jam buvo grąžintas per klaidą, tai šią problemą turėtų išspręsti pati policija.

 

Siuntė į atitinkamas institucijas

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Bajorūnas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Pačeriaukštės seniūnijos Medinių kaimo gyventojo Romualdo Juškos pareiškimo.

Vyras prašė Biržų prokurorų užkirsti kelią neteisėtiems pareigūnų veiksmams ir piktnaudžiavimui.

„Liepos 14 dieną, apie 16.30 val., Biržų policijos komisariato vyresnysis patrulis Anatolijus Kravčiukas neteisėtai atėmė iš manęs vairuotojo pažymėjimą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltindamas mane pažeidimu, kurio nesu padaręs, tai yra nesu vairavęs transporto priemonės, neturėdamas teisės vairuoti", - teigiama R. Juškos pareiškime.

Prokuroras savo atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškė, kad R. Juškai „siūlytina kreiptis į teismą ar institucijas, kurių kompetencijai priklauso tokių ginčų sprendimas".

Kokios gali būti institucijos, T. Bajorūnas savo rašte ar žodžiu R. Juškai nepaaiškino.

„Negi aš po teisėsaugininkų kabinetus pradėsiu landžioti? Dar pats supykęs kokį žodį ne taip pasakysiu ir „parų" greičiau gausiu. Neturiu laiko lakstyti po teismus ir policiją. Varnas varnui akies gi nekerta", - savo nenorą skųsti T. Bajorūno sprendimą aiškino R. Juška.

 

Už grąžintą pažymėjimą - nuobauda

Kodėl tarp R. Juškos ir policijos kilo ginčas paprašėme paaiškinti Biržų policijos.

Jos atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė informavo, kad 2008 metų kovo 1 - osios vakare Pačeriaukštės kaime buvo sustabdytas automobilis „Audi 80", kurį vairavo neblaivus R. Juška. Jam nustatytas lengvas girtumas.

Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu vyrui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėnesių bei skirta 1000 litų bauda.

Tų pačių metų kovo 28 dieną, 10.30 val., jis sustabdytas vairuojantis „Mitsubishi Colt". Nustatytas 2,78 prom. girtumas.

Teismo sprendimu vyro automobilis buvo konfiskuotas, jam skirta 20 parų arešto. Tuomet vyras, vykdydamas teismo sprendimą, policijai pateikė savo vairuotojo pažymėjimą.

2009 metų rudenį R. Juška kreipėsi į teismą ir paprašė grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Šį policijos komisariato darbuotojas jam sugrąžino.

„Dėl mūsų darbuotojo kaltės įvyko klaida. R. Juškai buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, nors jis nepateikė pažymos iš VĮ „Regitra", kad pakartotinai išlaikė vairavimo egzaminą. Pagal šį faktą pareigūnas buvo nubaustas - gavo papeikimą", - tvirtino Z. Žalinkevičienė.

Pasak policijos atstovės, paaiškėjus faktui apie neteisėtai sugrąžintas teises, policininkai pas R. Jušką važiavo į namus, aiškino, kad reikia pateikti pažymėjimą, jog perlaikytos teisės. Anot jos, važiavo 4 ar 5 kartus, o praeitų metų gruodžio 1 dieną jam apie tai pranešta raštu. „Vyras įspėtas raštu, kad nepateikęs tokio pažymėjimo jis vairuoja neturėdamas tam teisės", - sakė Z. Žalinkevičienė.

Tačiau paklausus, ar žmogus tokį perspėjantį laišką tikrai gavo, ar jis buvo siųstas registruotu paštu ir ar buvo įteiktas į rankas, Z. Žalinkevičienė sakė, jog visi policijos pranešimai siunčiami neregistruotu paštu.

„Šiaurės rytai" praėjusį šeštadienį rašė, kaip biržietė pedagogė savo namų laiptinėje rado ant grindų besimėčiusį šaukimą į policiją. Ar tai vadinama dokumentų įteikimu?

„Žmogus žinojo, kad jis neteisėtai disponuoja teisėmis. Praeitų metų gruodžio 21 dieną jis atvyko į policiją ir paaiškino, kad teisės neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Tačiau šių metų liepos 14 - ąją teises jis pareigūnams pateikė. Kol R. Juška nėra pateikęs pažymos apie pakartotinai išlaikytą vairuotojo egzaminą, laikoma, kad jis vairuoja neturėdamas tam teisės", - teigė Z. Žalinkevičienė.

 

Dokumentai išties buvo dingę

Tuo tarpu R. Juška tvirtina nežinojęs, kad jo vairuotojo pažymėjimas naudojamas neva neteisėtai. Kai teismas jį leido pasiimti, vyras nuėjo į policiją, pateikė prašytus dokumentus, pasirašė ir išėjo. Dar atidavusi darbuotoja jam palinkėjo girtam nebevažinėti ir moterų nevežioti.

Todėl drąsiai važinėjęs.

Po kiek laiko pažįstami jam buvo pasakę, kad jo ieško policija. Tačiau jokio pranešimo ar žinios iš policijos sako nebuvo gavęs.

„Kiek per tą laiką mane buvo sustabdę policininkai, nė vienas nesakė, kad teisės negalioja. Jei jos naudojamos neteisėtai, tai kodėl man jas atidavė?" - niekaip nesuvokia R. Juška.

Tiesa, teisės ir kiti dokumentai jam tikrai buvo dingę praeitą žiemą. Jis dėl to net dėjo skelbimus į laikraštį.

Vėliau atradęs teises, įmestas į pašto dėžutę, tačiau pinigų nebeatgavo.

Vyras tiki, jog teismas ginčą išspręs jo naudai. Tik labiausiai baiminasi, kad, sužinojus apie sūnaus bėdas, nepablogėtų ligotos mamos sveikata.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-08-19

Mirtis tekėjo kone ranka pasiekiamais laidais

Kraupi nelaimė sukrėtė Kvetkų kaimo bendruomenę. Bandęs prisijungti laidą prie aukštos įtampos elektros perdavimo linijos vietoje žuvo aštuoniolikmetis.

Jurgita Vitkauskienė
2010-08-14

Gėlės ir plevenanti žvakės liepsna žymėjo kraupios ir beprasmės žūties vietą.

Įtampa nubloškė į upę

Tragedija įvyko praėjusio sekmadienio vakare, apie 20.30 val., Kvetkų kaime prie Nemunėlio upės.

Pirminiais duomenimis, aštuoniolikos metų Evaldas S. pasiūlė devyniolikmečiam draugui Deividui atplukdyti už keliasdešimties metrų esančią valtį. O pats bandė kartimi ant aukštos įtampos elektros laidų, einančių per Nemunėlio upę, užkelti kitus laidus. Greičiausiai tikėjosi jų galus nuvesti į upę ir taip pasigauti žuvų.

Vėliau kvetkiečiai tokiu jaunuolių „išmislu" stebėjosi ir abejodami purtė galvas. Vaikinai meškeriodavo nuolat, bet kad šautų mintis žuvies, kurios čia ir taip mažai, pasigauti naudojant elektrą - neįmanomas dalykas.

„Kas jiems šovė į galvą - nesuvokiame. Abu labai protingi vaikai. Techniką išmanė, tėvams mašinas remontuodavo. Kaip jie sugalvojo tokią kvailystę - kabintis ant aukštos įtampos laidų", - kalbėjo kvetkiečiai.

Vėliau Deividas mamai pasakojo, kad, plukdydamas valtį, išvydo ant kranto gulintį draugą.

Išsigandęs jaunuolis nuskubėjo pas kitoje gatvėje gyvenančio Evaldo tėtį kviestis pagalbos.

Šūktelėjo ir savo mamai Audronei L., kad ši bėgtų prie upės. Skubėdama moteris priekyje matė lekiantį kaimyną, Evaldo tėvą.

Kai visi nuskubėjo prie Nemunėlio, įtampa Evaldo kūną jau buvo nusviedusi į upę.

Iš vandens ištrauktam aštuoniolikmečiui niekas nebegalėjo padėti. Buvo matyti nudegimo žymės jo krūtinės, juosmens ir dešinės rankos plaštakos srityse. Pasak nelaimės vietoje buvusių žmonių, ant žuvusiojo kūno maudymosi kelnaitės buvo tiesiog išsilydžiusios. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

„Kol savo kailiu vaikai visko neišbandys, tol nenusiramins. Paaugliams nepasakysi - jie juk protingiausi", - vakar kalbėjo nelaimės priblokšta kvetkietė Audronė.

Susijaudinusi, šoko ištikta moteris rūpinosi nelaimę mačiusiu sūnumi Deividu, baiminosi palikti jį vieną. Pasak artimųjų, vaikinas, nors ir girdomas raminamaisiais vaistais, gulėjo ir žiūrėjo į vieną tašką nepratardamas nė žodžio.

 

Apie mokinį - tik gera

„Vaikai jauni, veržlūs. Jauno žmogaus gyvenimo nesugrąžinsi, bet gal nors kiti iš šios nelaimės pasimokys", - vakar kalbėjo šoko ištikti kaimo žmonės.

„Apie Evaldą galiu pasakyti tik gera. Nuoširdus, geras vaikas. Išgirsti šią žinią man buvo didžiulis smūgis. Jis taip džiaugėsi gavęs atestatą, per išleistuves buvo labai linksmas", - kalbėjo buvusi vaikino klasės auklėtoja Virginija Džiugelienė.

Pedagogė Evaldo auklėtoja buvo dvejus metus. Baigęs dešimt klasių Kvetkų pagrindinėje mokykloje, vaikinas su dar trimis kaimo jaunuoliais važinėjo mokytis į Rokiškio rajone esančią Pandėlio gimnaziją. Trys kvetkiečiai, tarp jų ir Evaldas, mokėsi V. Džiugelienės auklėjamojoje klasėje, vienas - paralelinėje.

V. Džiugelienė sakė, kad jos žuvęs mokinys buvo gabesnis tiksliesiems mokslams. Jis buvo linkęs į techninius dalykus ir savo ateitį siejo su technika. Svajojo įkurti autoservisą, remontuoti automobilius.

„Internete apie šį įvykį paskaičiau komentarus, apėmė šiurpas. Kai kurie tokie baisūs. Kažkoks absurdas. Evaldas man stovi prieš akis toks geras, linksmas..."- kalbėjo pedagogė.

Šoko ištikti ir visi buvę auklėtiniai. Jie rengėsi važiuoti į Evaldo laidotuves.

„Tai buvo labai tolerantiškas, ramus vaikas. Drausmės problemų dėl jo nėra buvę", - kalbėjo paralelinės abiturientų klasės auklėtoja Vilma Bičiūnaitė.

 

Kaime šventės nebebus

Evaldas bus šarvojamas Kvetkų kaimo kultūros namuose. Vakar dar nebuvo žinoma, kada vyks šermenys.

Kaimo žmonės net nebekalba apie ateinantį šeštadienį planuotą kaimo vasaros šventę.

Jaunimas buvo pakvietęs sporto komandas iš kaimyninių kaimų, planavo surengti varžybas.

Dabar linksmybės bus atidėtos. Gal iki rudens, o gal ir išvis jų nebus.

Žmonės kalba, kad pastaruoju metu kaimą persekioja skaudžios netektys. Prieš kelias dienas kaimo kapinaitėse buvo palaidotas vienos kvetkietės pirmagimis kūdikis. Dabar vėl - laidotuvės.

„Jaunimo kaime nedaug. Visi kartu užaugę, vieni kitus labai gerai pažįsta", - kalbėjo kvetkiečiai.

„Mes kartu mokėmės trylika metų. Dešimt Kvetkų pagrindinėje, dar du - Pandėlyje", - vakar kalbėjo kvetkietis Tomas.

Vaikinas sakė iki šiol netikįs, kad draugo nebėra. „Jis buvo vienas geriausių draugų, su juo nesu susipykęs. Rankos kojos dreba, negaliu nusiraminti", - kalbėjo jis.

Velionio bendraklasis Edvinas prisiminė su juo paupyje kalbėjęsis dar sekmadienio popietę.

„Evaldas su Deividu buvo labai geri draugai. Kai neidavo uždarbiauti pas ūkininkus, jie, sulipę į valtį, meškerėmis žuvis gaudydavo", - apie žuvusįjį vaikiną ir kartu su juo buvusį draugą kalbėjo bičiuliai.

Deividas į Biržų politechnikos mokyklą įstojo baigęs dešimt Kvetkų pagrindinės mokyklos klasių. Šiemet, baigęs gimnaziją, į šią mokyklą įstojo ir Evaldas.

Tomas prisiminė sekmadienio vakare kartu su kaimo jaunimu buvęs stadione, visi žaidė krepšinį. Atskubėjo Evaldo tėvas ir kažką pasakė dviem metais vyresniam sūnui Deimintui. Jaunuoliai suprato, kad atsitiko kažkas labai rimta.

„Brolio nebeturiu", - draugams tepasakė Deimintas ir verkdamas išėjo.

 

Apie incidentą sužinojo tik iš žiniasklaidos

Vakar nelaimės vietą priminė išmindžiota Nemunėlio upės pakrantės žolė ir pastatytas gėlių krepšelis.

Tačiau aukštos įtampos elektros laidai kabojo neįprastai žemai. Atrodė, kad jie ranka pasiekiami.

„Čia galime visi „išvirti". Juk įtampa tokia aukšta, kad net prisiliesti nereikia", - kalbėjo kvetkiečiai ir siūlė trauktis iš tos vietos tolyn.

Gal tai, jog laidai ėjo taip žemai, vaikinams neatrodė grėsminga, gal jie net nepagalvojo apie ja tekančią aukštos įtampos srovę?

Ar šie į kaimyninę Latviją per Nemunėlio upę einantys aukštos įtampos elektros laidai yra tinkamame aukštyje? To pabandėme klausti elektros energijos tiekimu užsiimančių Rytų skirstomųjų tinklų darbuotojų.

Atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė sakė, kad apie sekmadienį įvykusį incidentą energetikai sužinojo tik iš žiniasklaidos.

„Kelia nuostabą, kad policija mūsų neinformavo. Mes turime gauti pranešimus apie visus incidentus, kurie susiję su elektra", - teigė E. Sirutienė.

Atstovė kreipėsi į RST Biržų skyriaus darbuotojus. Šie savo ruožtu vakar buvo nuvykę į policiją, bandė aiškintis, kur yra ta tragedijos vieta, kad jie patys galėtų apžiūrėti laidus ir įsitikinti, ar jie nepažeisti.

 

Pavojaus gyvybei nebebuvo?

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą aštuoniolikmečio kvetkiečio mirties priežasčiai nustatyti.

Policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad energetikai apie incidentus informuojami, jei jų metu būna nutraukti elektros laidai ar gresia pavojus žmogaus gyvybei.

Šiuo atveju, pasak Z. Žalinkevičienės, nieko panašaus nepastebėta, todėl energetikai informuoti nebuvo.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų skyriaus vadovė Elona Pipiraitė tvirtino, kad žvejyba naudojant elektros įrenginius yra griežtai draudžiama. Jos metu padaroma milžiniška žala gamtai. Jei toks faktas nustatomas, keliama baudžiamoji byla.

E. Pipiraitė minėjo, kad Biržų rajone paskutinį kartą buvo sugauti elektra žvejoję brakonieriai 1996 metais. Jie žvejojo Nemunėlyje kažkur netoli Kvetkų kaimo...

Išvydę žaltį šaukėsi gelbėtojų

Kadangi tikima, kad žalčiai neša laimę, Biržuose įsikūrusi „Šeimos vaistinė" ir jos klientai turėtų sulaukti sėkmės - į vaistinę atšliaužė ir po prekystaliu susirangė žaltys.

Alfreda Gudienė
2010-08-14

Vaistinės darbuotojų akyse žaltys pravinguriavo tarp vaistų lentynų ir susirangė po prekystaliu.

Slėpėsi po prekystaliu

Žaltys į Vytauto gatvėje esančią vaistinę užsuko trečiadienio pavakare, sukeldamas lengvą sąmyšį.

Prieš 18 valandą Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečeriai gavo pranešimą, kad į vaistinę įšliaužė žaltys. Nesumojusios, kaip svečią išprašyti, vaistininkės paskambino ugniagesiams gelbėtojams. Moterys sako atpažinusios žaltį, tačiau teigė nežinojusios, kaip šis gali elgtis. Manoma, kad roplys į vaistinę galėjo atvinguriuoti iš daugiabučio namo rūsio.

Nors rūpinimasis gyvąja gamta pirmiausiai yra aplinkosaugininkų pareiga, su atsakingais vadovais pasitarę biržiečiai ugniagesiai nutarė elgtis humaniškai.

Specialia apranga vilkintys (o kas, jei tas šliužas pasirodys besanti gyvatė?) vyrai žaltį rado susirangiusį po prekystaliu. Pasak gelbėtojų, žaltys buvo gynybos pozoje - susiraitęs zigzagais ir atgal atmetęs galvą.

Kaip elgtis nestandartinėje situacijoje, gelbėtojai galvojo patys. Minkštu porolonu apvyniotu langų valymo šepečiu jie privertė žaltį šliaužti į prekybos salę ir padėjo jam „įsikraustyti" į dėžutę.

Vyrai sako, kad žaltį pamatyti labai norėjusi viena jauna medikė. Roplio pasirodymo ji laukė atsisėdusi ant kėdės ir dėl viso pikto nuo žemės pakėlusi kojas.

Iškviesta aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė žadėjo žaltį išleisti paežerėje. Anot jos, jauniklis žalčiukas pats buvo išsigandęs ir tikrai niekam pavojaus nekėlė.

„Dažnas žalčių pasirodymas Biržuose jau nieko nebestebina. Galima spėlioti, ar prie žvilgančių roplių miestelėnai ilgainiui priprato, ar patys žalčiai prisijaukino biržiečius", - juokavo Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis.

 

Prašė iš šulinio ištraukti... dantis

Nestandartinių prašymų sulaukiantys gelbėtojai prisimena patį netikėčiausią atvejį, nutikusį gal prieš penkerius metus.

Gelbėtojai prisimena, kad tąsyk pranešimą priėmusi dispečerė negalėjo tverti juoku. Vabalninko seniūnijoje gyvenanti močiutė teiravosi, ar ugniagesiai negalėtų išsiurbti vandens iš jos šulinio, į kurį įkrito jos dantų protezai.

Pamainos vadui bandant aiškinti, kad tokį darbą jie galėtų atlikti nebent tada, jei kam nors grėstų pavojus gyvybei, moteris nesutriko.

„Pavojus gyvybei yra. Be dantų negalėsiu valgyti ir numirsiu", - paaiškino senolė.

Gelbėtojams teko aiškinti, kad gyvybę kol kas palaikyti galima valgant košes.

Iškvietusi pedagogę į policiją tyrėja tarnyboje nepasirodė

Biržietė pedagogė šaukimą į policiją rado daugiabučio namo laiptinėje ant grindų. Nuėjusi į komisariatą moteris sužinojo, jog ekspertams turės duoti savo pirštų atspaudų pavyzdžius. Jai net nebuvo paaiškinta, kodėl turi tai daryti.

Jurgita Vitkauskienė
2010-08-14

Pareigūnai nesugebėjo pedagogei paaiškinti, kodėl ji kviečiama į policiją ir dėl ko reikalaujama jos pirštų atspaudų.

Šaukimas - laiptinėje ant grindų

„Šiuo metu atostogauju, todėl namuose beveik nebūname. Antradienį vėlai vakare, apie 23 val., grįžau į namus ir imdama spaudą pastebėjau, jog laiptinėje mėtosi lapelis. Pakėliau jį ir pamačiau, jog tai šaukimas man. Jame nurodyta atvykti į policiją", - pasakojo jauna biržietė pedagogė V. J.

Moteris nustebo, kodėl šaukimas, kuriame nurodyta, jog ji policijos komisariate turi pasirodyti trečiadienį, 10. 30 val. 37 kabinete, įteiktas ne jai ar jos artimam žmogui į rankas, o numestas laiptinėje, kur jį galėjo bet kas paimti ar perskaityti.

O jeigu ji nebūtų tą vakarą sugrįžusi į namus arba šaukimo būtų nepastebėjusi? Kaip policija būtų žinojusi, gavo ji šaukimą ar ne? Juolab kai dokumente nurodyta, kad be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną asmuo gali būti atvesdinamas.

 

Paprašė pirštų atspaudų

Kitos dienos ryte nurodytu laiku nuėjusi į policiją moteris tyrėjos Odetos Grigaliūnienės, pas kurią buvo iškviesta, neberado. Budėtojų dalyje sėdėjusio darbuotojo paklausė, kodėl ji kviečiama. Šis, pasak moters, pradėjo aiškintis ir ieškoti, kodėl ją galėjo kviesti į policiją.

„Su kažkuo susiskambinęs pareigūnas man liepė užlipti į trečiąjį aukštą pas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus patrulį Ainį Bagdoną. Užlipau. Šis man sako - reikia pirštų atspaudų. Paklausiau, dėl ko. Bet jis man nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu jie reikalingi - tyrimui ar kokiai nors asmeninei kolekcijai", - pasakojo pedagogė.

Pasakiusi, kad jokių pirštų atspaudų neduos, kol nežinos, kam jie reikalingi, moteris pakilo eiti pro duris.

Tuomet pareigūnas esą jai mestelėjo, kad ši ateisianti dar kartą. Ir dar nusistebėjęs, kad šiandien V. J. jau „nebe pirma tokia" ateinanti.

„Nejaugi aš neturiu teisės žinoti, kodėl mano pirštų atspaudai reikalingi policijai?" - svarstė pedagogė. Jokio pareiškimo teisėsaugininkams ji nebuvo rašiusi, jokioje byloje jos pavardės tarsi nėra.

Vėliau pedagogė svarstė - gal mokykloje, kur ji dirba, buvo įvykdyta vagystė, todėl reikia jos pirštų atspaudų. Tačiau bet kokiu atveju, mokytojos nuomone, ji turi teisę žinoti, kodėl to reikia.

 

Tyrėja į tarnybą neatvyko

„Norime iškart atsiprašyti to asmens, kuris buvo iškviestas į policiją, dėl apmaudaus nesusipratimo. Jei moteris būtų atėjusi pas vadovą, šis būtų paaiškinęs", - apie incidentą kalbėjo Biržų policijos komisariato atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė.

Pasak jos, šaukimą atvykti į policiją parašė tyrėja Odeta Grigaliūnienė. Ji ištaisė ir datą - užbraukė ankstesnę ir įrašė, jog V. J. kviečiama atvykti rugpjūčio 11 dieną.

Šaukimai asmeniui teikiami pasirašytinai arba siunčiami paštu. Tačiau šiuo metu lėšos taupomos, tad šaukimus asmenims veža policijos pareigūnai. Kartais, kai asmens neranda, šaukimas užkišamas už jo buto durų. Panašu, kad šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Deja, šaukimas galėjo nukristi arba buvo numestas ant grindų.

Pirštų atspaudų paėmimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu įtariamasis, o teismo nutartimi - kaltinamasis, nors jie tam ir prieštarautų, gali būti fotografuojami, filmuojami, matuojami, gali būti paimami rankų atspaudai ir pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai.

Kai atsiranda su tyrimu susijusi būtinybė, pirštų atspaudai gali būti atliekami ir kitiems asmenims. Jei tokie asmenys nesutinka, kad jiems būtų atliekami tokie veiksmai, juos galima atlikti priverstiniu būdu, bet tik tuo atveju, jei yra prokuroro nutarimas.

Kiekvienam asmeniui turi būti paaiškinama, kodėl yra imami rankų atspaudų pavyzdžiai.

Šiuo atveju biržietei V. J. paaiškinti, kodėl prašoma jos pirštų atspaudų, turėjo ją iškvietusi tyrėja O. Grigaliūnienė.

Tačiau ši pareigūnė, iškvietusi į policijos komisariatą pedagogę, pati į tarnybą... neatvyko.

Po to, kai „Šiaurės rytai" pradėjo domėtis incidentu, laikinai Biržų policijos komisariatui vadovaujantis viršininko pavaduotojas Vytautas Drevinskas tyrėją iškvietė į darbą. Pagal šį faktą pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Jo metu paaiškės, dėl kokių priežasčių tyrėja, neinformavusi tiesioginių vadovų, neatvyko į tarnybą.

Dėl kokio ikiteisminio tyrimo reikėjo paimti V. J. pirštų atspaudus, redakcijai sužinoti nepavyko.

Ar patrulis A. Bagdonas, reikalaudamas pirštų atspaudų, nepaaiškinęs, kam to reikia, nepažeidė žmogaus teises ginančių įstatymų? Ar dėl to nereikėtų dar vieno tarnybinio patikrinimo? Į šiuos klausimus taip pat neatsakyta. Galbūt policija apie tai teiksis informuoti pati?

Kaip danguje taip ir ant žemės: atsakomybę prisiima tik parašiutininkas

Biržų miesto šventės metu parašiutu sklendusi biržietė nusileido ant gyvenamojo namo stogo. Šuolius parašiutu organizavusio klubo vadovai tikina, kad atsakomybę už galimas nesėkmes išskirtinai prisiima pats parašiutininkas. O šuolį atlikusi moteris esą neklausiusi instruktoriaus nurodymų. Tačiau nelaimėlė namo, ant kurio nusileido, savininkams aiškino, kad buvusi „per anksti išleista" iš lėktuvo, todėl ir nusileidusi miesto teritorijoje.

Jurgita Vitkauskienė
2010-08-10

Nuvykus ugniagesiams maždaug 35 metų amžiaus moteris daugiau nei septynių metrų aukštyje gulėjo ant šlaitinio namo stogo žemyn galva.

Vos nekliudė elektros laidų

Šeštadienį Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai turėjo įvykdyti neįprastą užduotį - nuo gyvenamojo namo stogo nukelti pavojingai pakibusią parašiutininkę.

Oru sklendusi parašiutininkė stebuklingai išvengė nusileidimo ant elektros laidų ir pakibo ant K. Binkio gatvės 48 gyvenamojo namo dvišlaičio stogo.

Tai pastebėję kaimynystėje gyvenantys žmonės suskubo skambinti gelbėtojams.

Iš policijos budėtojo pranešimą apie parašiutininkę ant stogo ugniagesiai gavo 10.52 val.

Nuvykus ugniagesiams maždaug 35 metų amžiaus moteris daugiau nei septynių metrų aukštyje gulėjo ant šlaitinio namo stogo žemyn galva. Ji buvo užsikabinusi koja už stogo šlaito kraigo. Parašiutas buvo pakibęs ant lietvamzdžio ir esant didesniam oro gūsiui moterį galėjo nutempti žemyn.

Ištraukiamomis kopėčiomis ugniagesiai pakilo prie parašiutininkės. Moteris sužalojimais nesiskundė, tik prašė ją laikyti, kad parašiutas netemptų žemyn. Taip pat ji ugniagesių prašė nesuplėšyti parašiuto.

Vienas gelbėtojas moterį laikė už kojų, kitas iš priekio atsegė parašiutą.

Ugniagesiai atkreipė dėmesį į mėlynas parašiutu nesėkmingai nusileidusios moters rankas. Ji paaiškino, kad tokia rankų spalva - nuo rinktų mėlynių. Moteris šuoliui mėlyniaudama užsidirbo 70 litų. Nors skrydžiai esą kainavo po 200 litų, ji prisiprašė leisti šokti už mažesnę sumą.

Nors ugniagesiai buvo iškvietę greitosios medicinos pagalbos medikus, į K. Binkio gatvę atskubėję šuolių parašiutu organizatoriai pabrėžė, kad aerodrome turi „savo medikus" ir susipakavę parašiutą su nelaimėle išvyko.

Šioje gelbėjimo operacijoje dalyvavę biržiečiai svarstė, kad parašiutininkus galėjo „išmesti" pernelyg arti miesto, todėl jie, atpūsti vėjo, leidosi ne aeroklubo teritorijoje, bet mieste.

Vėliau pasklido kalbos, kad tą pačią dieną dar vienas parašiutininkas nusileido A. Dauguviečio parke tarp medžių. Tačiau gelbėtojų pagalbos jau nebeprireikė.

 

Išleido per anksti?

Namo, ant kurio nusileido parašiutininkė, gyventojai Aleksas ir Genė Morkūnai šeštadienį buvo išvykę ir apie gelbėjimo operaciją sužinojo tik vakare sugrįžę į namus.

Apie atsitikusį nuotykį papasakojo kaimynai. Paaiškėjo, kad jų mergaitė padarė kelias nuotraukas ir jas padovanojo kaimynams.

Apžiūrėję gyvenamąjį namą žmonės išsiaiškino, kad sulaužyti du lenkiški stogo šiferio lapai.

Žentas sekmadienį buvo nuvažiavęs į klubą aiškintis dėl padarytos žalos.

Pasak A. Morkūno, iš pradžių biržiečiai aviatoriai esą bandė neigti, jog jokios žalos nepadarė. Tačiau vėliau šiauliečiai pažadėjo nupirkti ir atvežti du šiferio lapus.

„Vakar pas mus buvo atvažiavusi ir Biržų rajone gyvenanti parašiutininkė. Ji atsiprašė dėl padarytų nemalonumų. Mums sakė, kad ją per anksti „paleido", todėl ir krito į miestą. Ant gatvės bijojo leistis, iš abiejų pusių matė elektros laidus, tad pasirinko nusileidimą ant namo stogo. Dar ji rodė mėlynę ant kojos", - pasakojo G. Morkūnienė.

 

Klubas - „nė prie ko"?

Biržų aviacijos sporto klubo teritorijoje Šiaulių parašiutininkų klubas šuolius organizavo praeitą savaitgalį. Iš anksto apie tai buvo pranešta laikraštyje, paskelbti organizatorių telefonai.

Biržų aviacijos sporto klubo vadovas Gediminas Venskus skubėjo pabrėžti, kad jo vadovaujamas klubas „nė prie ko".

Šiaulių parašiutininkų klubas šuolius organizuoja jau ne pirmą kartą. Norinčiųjų šokti yra daug, šuoliui buvo užsirašę bene 20 asmenų.

„Jie buvo praeitais metais per miesto šventę - viskas buvo gerai. Šįkart ištiko nesėkmė. Didelės įtakos turi meteorologinės sąlygos. Viršuje vėjas į vieną pusę gali pūsti, apačioje - į kitą", - svarstė G. Venskus.

Pasak jo, parašiutai, kuriais gyventojai galėjo nusileisti Biržuose, yra valdomi, jie turi radijo ryšį. Šuolininkas nuolat kalbasi su instruktoriumi ir parašiuto judėjimą gali reguliuoti.

Korespondentė paskambino laikraštyje skelbtu telefonu, kuriuo buvo siūloma registruotis norint atlikti šuolius parašiutu. Atsiliepęs vyras prisistatė esąs klubo narys, tačiau savo vardo ir pavardės nepanoro pasakyti.

Jis pabrėžė, kad parašiutu atlikusi šuolį moteris tai darė jau ketvirtą kartą. Du kartus šuolius atliko Biržuose, vienąkart - jų klube Šeduvoje.

„Ji neklausė mūsų nurodymų. Tai susiję su aukščiu ir baime. Kas nutiko - eilinis atvejis. Žmogui sulaužė du stogo šiferio lapus, bet mes jam nuostolius atlyginsime", - pabrėžė pašnekovas.

Jis teigė, kad prieš šokdamas parašiutu žmogus išklauso kelių valandų instruktažą. Be to, pildo sveikatos deklaraciją ir pasirašo, „kad supranta, ką daro".

Anoniminio pašnekovo teigimu, zondas prieš išleidžiant parašiutininkus nereikalingas, nes šie parašiutai yra visiškai valdomi.

Telefonu atsiliepęs vyriškis ne tik savo pavardės sakyti nepanoro, bet nesakė ir klubo vadovo pavardės bei suskubo atsisveikinti.

Kas vis tik prisiimtų atsakomybę už tai, jei būtų įvykusi nelaimė?

Internete Šiaulių parašiutininkų klubo vadovo pavardės ir kontaktų surasti nepavyko.

Gediminas Venskus teigė, kad jo vadovaujamas klubas parašiutų šuolius organizuoti gali, tačiau jame nėra nei tam tinkamų lėktuvų, nei instruktorių, todėl įsileidžia šiauliečius.

G. Venskus dėl šuolių parašiutu prisiminė žodžiu taręsis su kažkokiu Laimonu, tačiau jo pavardės neprisiminė.

Ar klubai tarpusavyje nedaro jokių sutarčių? Juk šuoliai parašiutu - komerciniai?

Į klausimą, kaip atrodys, jei laikraštyje bus parašyta, jog klubo vadovas G. Venskus nežino, kas jo klubo teritorijoje vykdo šuolius parašiutu, jis atsakė: „Visos Lietuvos aviatoriai vieni kitus pažįsta. Aš tik jo vardą žinau - Laimonas... Rašykit, kad jo pavardės nežinau. Suprantu, kad ne kaip atrodys, bet taip yra..."

 

Atsako pats parašiutininkas

Lietuvos civilinės aviacijos administracijos informacijos ir informatikos skyriaus vedėja Jolanta Bartkaitienė sakė, kad smulkesnių skraidytojų ir parašiutininkų veiklą prižiūri Lietuvos aeroklubas.

Lietuvos aeroklubo prezidentas V. Karčiauskas, paklaustas apie atsakomybę, nustebo - už šuolius parašiutu ir aeroklubų veiklą atsako civilinės aviacijos administracija. O jis esąs tik visuomenininkas. Ir patarė skambinti Lietuvos parašiutų sporto federacijos vadovui.

Lietuvos parašiutų sporto federacijos prezidentas Nerijus Strumila, paklaustas, ar žino nesėkmingą nusileidimo parašiutu atvejį Biržuose, pirmiausia paklausė: „O ką, sulaužė namo stogą?"

Jis pabrėžė, kad kiekvienas klubas yra atskiras vienetas ir kiekvienas atsako už savo veiklą. Visi klubo veikloje dalyvaujantys parašiutininkai yra drausti civilinės atsakomybės draudimu.

Tačiau tie, kurie atlieka komercinius šuolius parašiutu, - jau nebe.

Pasak N. Strumilos, parašiutu besiruošiantis leistis asmuo, kuris pasirašo deklaraciją, dėl nesėkmės pats prisiima kaltę.

„Jei žmogus nusiperka dviratį ir važiuodamas juo žūsta, kas kaltas - gamintojas? Šuoliai parašiutu - ne mezgimo būrelis, tai didelės rizikos sportas. Žmogus, kuris šoka iš lėktuvo, turi suvokti pats, ką daro", - sakė pašnekovas.

Ar prieš atlikdamas šuolį parašiutu žmogus suvokia, už ką pasirašo? „Man atrodo, taip", - sakė N. Strumila.

Pasak jo, jei ant namo stogo nusileidusi moteris šoko ketvirtą kartą, ji jau buvo šiek tiek susipažinusi su parašiutu ir šuoliais.

„Čia dar nieko. Visas baisumas prasideda po 200 šuolių, kai žmogus pradeda galvoti, kad jau viską moka", - sakė pašnekovas.

Klubo naudojami parašiutai, anot jo, yra visiškai valdomi iki paskutinės sekundės prieš pasiekiant žemę. Todėl esantys saugūs.

„Nebent paskutiniu momentu jį galėtų pagauti oro gūsis", - kalbėjo N. Strumila.

Galingųjų taikiklyje - neįgalus beraštis (4)

Parovėjiškiai susirūpinę neįgalaus žmogaus likimu, kai žiniasklaidoje buvo paviešinti faktai apie įtakingo ūkininko elgesį ir galimai jam tarnaujančią teisėsaugą. Jie prisimena kaimą šiurpinusius įvykius ir pašnabždomis vardija jų organizatorius bei dalyvius.

Rasa Penelienė
2010-08-07

Rašyti nei skaityti nemokantis Sauliukas pasakojo, kaip jis prie dviračio prisitaisytoje medinėje dėžutėje vežė gėles, kai jį kelyje užpuolęs Parovėjos ūkininkas, seniūnaitis, bendruomenės pirmininkas V. Stankevičius. Paskui Sauliukas savo kieme sulaukė policininkų, kurie neva ieškoję miltų, dingusių iš Stankevičių sandėlio, vagies.

Ūkininkė prisistatė korespondente

Parovėjos ūkininkas Vytautas Stankevičius telefonu į redakciją paskambino po to, kai šių eilučių autorė bandė apie miltų vagystę paklausti pareiškimą policijai rašiusios jo žmonos Vaidutės.

Paskambinus jai, moteris pareiškė, kad apie tai kalbėsianti kitam laikraščiui, o „Šiaurės rytai" tegu net nebando rašyti.

Vėliau ūkininkė ėmė telefonu skambinėti šių eilučių autorei ir, prisistačiusi korespondente, pradėjo užgaulioti šeimos narius, „Šiaurės rytų" darbuotojus.  Skambučiai liovėsi tik po to, kai buvo pagrasinta, kad dėl įžeidinėjimų bus kreiptasi į policiją.

Po šių V. Stankevičienės „atakų" piršosi klausimai, kaip didžiulio ūkio savininkai elgiasi su kitais žmonėmis, ypač silpnesniais, neturinčiais galimybių apsiginti.

 

Paralelės su pokario stribais

Pareiškimas Biržų policijai dėl minėtų ūkininkės telefono skambučių iš tiesų buvo parašytas. Į jį pareigūnai pažiūrėjo principingai - rugpjūčio 2 dienos pranešime teigiama, kad su ūkininke V. Stankevičiene dėl netinkamo elgesio pakalbėta ir ji esanti įspėta.

Tuo tarpu teisininkas V.Ivanauskas apie Biržų teisėsaugininkus turi savo nuomonę.

Jis sako neva girdėjęs V.Stankevičių kalbant, kad jam esą padedantys (tarnaujantys?) policininkai. Apie tai V.Ivanauskas rašė ir pranešime Vidaus tarnybos valdybai.

Iškalbos nestokojantis teisininkas minėtose Parovėjos istorijose sako matąs paraleles su girdėtais pasakojimais apie pokario įvykius: „Būdavo, ateina stribai pas kaimietį ir sako: pastatyk butelį ir parodyk sodybą, kurią nori užvaldyti. Ir pagal užsakymą „patvarko" sodybos šeimininkus."

 

Jaučiasi nepelnytai kaltinamas

Savo versiją apie įvykius parovėjiškio Jono Macio sodyboje, kurioje prisiglaudęs neįgalus beraštis Sauliukas, turi ir policijos pareigūnas Vaidas Jasevičius, kurio pavardė minima V. Ivanausko pareiškime Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybai. Jis turi ir savo nuomonę apie įvykių dalyvius bei liudininkus. Pareigūnas ją išsakė atvykęs į redakciją.

Anot V. Jasevičiaus, jis su kita pareigūne buvo atvykęs apžiūrėti įvykio vietos. Pareigūno teigimu, su juo R. Karvelio nebuvo. Kadangi nuo V. Stankevičiaus sandėlio, iš kurio dingo miltai, buvo matyti vėžės, jomis buvo atsekta iki J. Macio sodybos. Vėliau neva išaiškėję, kad tos vėžės su vagyste nesusijusios.

Pareigūnas sakė visą gyvenimą sąžiningai dirbęs ir dabar esantis nepelnytai kaltinamas, todėl besiruošiantis kreiptis į teismą. Anot V. Jasevičiaus, jam jau teko susipažinti su Vidaus tyrimų valdybos išvadomis, o netrukus jį turėtų pasiekti visa tyrimo medžiaga.

Ką nustatė Vidaus tyrimų valdyba, redakcijai sužinoti nepavyko. Pareiškimą rašęs teisininkas V. Ivanauskas praėjusį ketvirtadienį atsakymo dar nebuvo gavęs, o V. Jasevičius, paprašytas parodyti dokumentą, sakė jo taip pat dar neturintis. Tačiau iš pareigūno ryžtingo nusiteikimo ginti savo reputaciją galima numanyti, kad tyrimo išvados policininkams turėtų būti palankios.

 

Ūkio savininkė Vaidutė Stankevičienė, prisistačiusi korespondente, telefonu bandė koneveikti žurnalistę, rengusią publikaciją apie miltų iš jos sandėlio dingimą ir jų paiešką sodyboje, kurioje prisiglaudęs neįgalus beraštis.

Kaimiečiai giria, bijo ir tarnauja?

Parovėjos žmonės kaimo įvykius vertina įvairiai.

Vieni atvirai kalba, kad galingiausias kaimo ūkininkas ir seniūnaitis Vytautas Stankevičius nori įvesti tvarką, kuri labai esanti reikalinga. „Pijokus ir vagis reikia mušti", - tvirtino jie.

Į ūkininko pusę, atrodo, stoja ir Parovėjos bendruomenės, kuriai vadovauja V.Stankevičius, taryba. Po laikraštyje išspausdintos žinutės apie invalidą sumušusį seniūnaitį „Šiaurės rytai" gavo iš tarybos raštą, kuriame buvo reikalaujama paaiškinimo, kaip ir kodėl ši informacija paskleista.

Yra kaimiečių, kurie prisipažįsta gavę į kailį, bet apie tai nenorintys kalbėti. „Vis vien nieko neįrodysim, o čia dirbti ir gyventi reikia", - dūsauja.

„Girdėjau, kad buvo mačiusių, kaip Sauliukas nuo smūgių skraidęs... Bet apie tai bijo net išsižioti. Biedni ir durni turi tylėti", - ne sykį kartojo Sauliaus brolis Sigitas Latonas.

O teisininkas V.Ivanauskas siūlo pažiūrėti į teismo bylas, susijusias su V.Stankevičiumi, - anot jo, ūkininkui palankius parodymus duoda tie patys nuolatiniai liudininkai. Ar teisėsaugininkams dėl to nekyla jokių abejonių?

 

Apie muštus ir užmuštus

Kad žmonių kalbos nėra visiškai iš piršto laužtos, matyti vienoje dienraščio „Respublika" publikacijoje, kurioje kadaise buvo užsiminta apie žurnalisto akivaizdoje ūkininko V.Stankevičiaus mušamą žmogų.

Apie sumuštus kaimiečius 2008-aisiais rašė ir „Šiaurės rytai". Po susidūrimo su ūkininku V.Stankevičiumi į ligoninę dėl kūno sumušimo ir kaulų lūžių tąsyk buvo atsidūręs parovėjiškis Zenonas Šulnius.

Ligoninės palatoje gulėjęs žmogus korespondentei sakęs, kad ūkininkas jį kaltinęs pasirodymu „ne vietoje" ir klausinėjęs, ar šis nepadegęs jo daržinės.

Z.Šulnio žmona Valentina žurnalistams kalbėjo, kaip ji, bandžiusi aiškintis dėl vyro sužalojimo, iš ūkininko sulaukė spyrio į nugarą.

Tąsyk V.Stankevičius savo kaltę neigė ir nuskriaustus žmones vadino vagimis. Tuo tarpu Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė teigė, kad V.Šulnienė esanti sąžiningas žmogus.

Tada Z.Šulnius dar pasakojo, kaip nuo ūkininko jis kenčiąs ne pirmąsyk. Prisiminė, kaip kartą ėjęs  keliuku iš Juodžionių, prie jo privažiavęs ūkininkas ir pareiškęs: „Nėr ko vaikščiot po mano žemę." Ir žėręs porą smūgių.

Šią istoriją būtų verta palyginti su primušto Sauliuko pasakojimu.

Tačiau Z.Šulnius jau nebekalbės. Netrukus po minėtų įvykių jis buvo užmuštas.

Teismas kaltininką nustatė, skyrė jam bausmę, tačiau iki šiol netyla gandai apie atseit ne be policijos pagalbos nuslėptus įkalčius ir su žmogžudyste neva susijusius asmenis, kuriems teisingumo kirčių pavyko išvengti.

Žmonių spėlionių, įtarinėjimų, pastebėjimų, lydimų šnabždesių - tik mano pavardės niekur neminėk - į jokias bylas neįsegsi. Todėl visa tai labai paprasta pavadinti „liaudies kūryba" ir nekreipti dėmesio į pasakojimus apie Parovėją šiurpinančias mirtis bei kitas keistomis aplinkybėmis įvykusias nelaimes.

 

Kas apsaugos?

Kai „Šiaurės rytuose" buvo pradėtas publikuoti šis tekstas, redakcija sulaukė telefono skambučių. Pašnekovai prisistatė esantys parovėjiškiai.

Ar jūs žinote, kas laukia Sauliuko? Tokių ir panašių klausimų žėrė skambinusieji. Kiek juose buvo nuoširdaus susirūpinimo vargšo žmogaus likimu, o kiek tik noro nuo viešumos apsaugoti ūkininko elgesį bei policijos reputaciją, sunku pasakyti.

Spaudoje aprašytas Z. Šulniaus sumušimas ir po to įvykusi žmogžudystė kelia pagrįstą baimę. Beraštis Sauliukas irgi buvo primuštas, jo istorija taip pat pateko į spaudą. Ko laukti toliau?

Kas apsaugos nuošaliame vienkiemyje medinę gryčiutę nuo, pavyzdžiui, gaisro?

Ir kam svarbi pasirodytų policijos suvestinėje žinutė apie vargšą invalidą, kokiame nors kaimo kelyje netyčia pakliuvusį po automobilio ratais? Nebent žurnalistus sudomintų detalė, kad žmogelis važiavęs dviračiu, prie kurio pritaisyta medinė dėžutė...

Artimųjų ieškotas biržietis atsirado

„Labai ačiū visiems, kurie rūpinosi. Sūnus gyvas ir grįžta namo. Šiandien turėtų būti Kaune", - penktadienį džiaugėsi biržietė pensininkė Adelė Rožėnienė.

Jurgita Vitkauskienė
2010-08-07

Biržietė Adėlė Rožėnienė dėkojo visiems, kurie rūpinosi, kad jos sūnus grįžtų gyvas namo.

Moteris džiaugėsi po daugiau nei dviejų savaičių gavusi žinią apie savo 39 metų sūnų Ričardą Rožėną. Jau rašėme, kad jis liepos 15 dieną įdarbinimo paslaugas teikiančios firmos „Aulina" autobusiuku išvyko į Angliją dirbti ir dingo.

Nors šeimos nariai darė viską, kad sužinotų apie dingusį artimą žmogų, tačiau informacijos negavo nei už pinigus jį įdarbinusioje firmoje, nei policijoje, nei ambasadose. Jie teigė susidūrę su teisėsaugininkų abejingumu.

R. Rožėno artimieji pagalbos prašė ir Seimo nario Valdemaro Valkiūno, jiems talkino jo padėjėja Renata Buckutė.

Ketvirtadienį, kai mūsų laikraštyje pasirodė straipsnis, kuriame politikas viešai išsakė savo požiūrį apie atmestinai tarnybines pareigas atliekančius teisėsaugininkus, dingusiojo sesuo Aušra Zamkauskienė sulaukė telefono skambučio.

Policijos pareigūnai pranešė, kad jos brolis gyvas, šiuo metu Prancūzijoje ir parvyksta į namus.

„Smagi žinia. Gaila, kad neturėjome jokių žinių tol, kol nekilo skandalas", - svarstė A. Zamkauskienė.

Galingųjų taikiklyje - neįgalus beraštis (3)

Tęsinys. Pradžia - liepos 31 d. laikraštyje

Ieškoti dingusių miltų, kurių vertė vos kelios dešimtys litų, metamos nemenkos teisėsaugos pajėgos. Tuo tarpu neįgalaus žmogaus sumušimas prokuratūros nedomina.

Rasa Penelienė
2010-08-05

Negalią turintis Sauliukas sako, kad prie obels, kur jis dabar stovi, policininkai liepę jam pasirašyti dokumentus. O prie kito medžio ūkininkas V. Stankevičius viską „filmavęs".

Smurtas prieš invalidą prokurorų nedomina?

Niekas neginčys, kad nusikaltimą, jeigu jis įvykdytas, tirti privalu. Ir teisėsaugininkų uolumas būtų pagirtinas, jeigu teisingumo vėzdu būtų mojuojama ne tik virš silpnųjų galvų.

Dėl 80 litų kainuojančių miltų prokurorai nurodo vykdyti tyrimą, policininkai abejotinais būdais puola kaltininkų ieškoti neįgalaus žmogaus namuose. To paties, kuris skundėsi prieš tai buvęs sumuštas ūkininko - dingusių miltų savininko.

Iš stambaus ūkio dingusiems keliems maišams miltų ieškoti metamos nemenkos teisėsaugos pajėgos. O kaip jiems sekasi tirti to paties neįgalaus žmogaus sumušimą?

Pasirodo - niekaip.

Birželio 30 dieną Biržų rajono apylinkės prokuratūra nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. „Jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti buvus pažeistą viešąją tvarką gauta nebuvo, - rašo prokuroras Tomas Bajorūnas. - Nukentėję asmenys turi teisę dėl šių faktų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka."

Kitaip tariant, neįgalus Saulius turėtų kreiptis į teismą pats, t.y. pats surinkti įrodymus, rasti liudininkus, mokėti advokatams.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos prokuratūros tinklalapyje aiškinama, kad prokuroras privalo būti aktyvus gindamas valstybės, visuomenės ir asmenų, o tam tikrais atvejais ir atskirų fizinių asmenų, ypač vaikų, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų pažeistas teises ir teisėtus interesus. „Ši prokuratūros funkcija įtvirtinta Konstitucijoje ir kituose įstatymuose", - rašoma tinklalapyje.

Kodėl stipriųjų mušamas ir ujamas Sauliukas neįdomus prokurorui, dirbančiam viešojo intereso gynimo srityje?

 

Biednųjų teisė

Į daugumą šioje istorijoje kilusių klausimų atsako Sauliuko brolis Sigitas Latonas: „Taip yra todėl, kad esi biednas."

Kai neturi sveikatos, pinigų, galingų užtarėjų, garantuotai turi tik vieną teisę - bijoti. Bijoti, kad gali būti primuštas, apvagintas, gąsdinamas padegimu ar kitokiu susidorojimu.

„To, kas čia vyksta, neįmanoma papasakoti. Paklauskit, kiek kaime yra primuštų ir prigąsdintų žmonių. Bet to nė vienas nesakys - bijos. Kai liudininkų nėra, kaip įrodysi, kas esi skriaudžiamas? O liudyti žmonės bijo", - kalba Peleniškiuose gyvenantis S.Latonas.

Jis kaskart skuba į Parovėją pas Sauliuką, kai šis paspaudžia nurodytus telefono mygtukus. Atvažiavo ir tądien, kai į kiemą įsuko šių eilučių autorės automobilis. Šis Sauliukui pasirodė toks „baisus", kokie galintys būti tik ūkininko ar policininkų „džipai"...

 

„Nebuvau ten ir nefilmavau. Aš į svetimas sodybas nevaikštau", - teigia ūkininkas V. Stankevičius. Jis sako ir Sauliuko nemušęs.

Policijai įtakos nedaro ir su invalidais nekonfliktuoja

„Saulius ne toks žmogus, kuris vogtų", - sako S.Latoną priglaudusios sodybos savininko Jono Macio žmona Rita.

„Kur Saulius tuos vogtus miltus dėtų? Jei kas nors iš ūkininko dingsta, tai vagių reikėtų ieškoti tarp tų, kurie žino, kas, kur ir kaip padėta", - samprotauja Sigitas Latonas.

Kad Sauliukas - ne vagis, tvirtina ne vienas Parovėjoje gyvenantis žmogus. „Jeigu vogtų, mes jo darbams neprašytume, į sodybas neįsileistume", - sakė jie.

Tam, atrodo, neprieštarauja ir ūkininkas Vytautas Stankevičius. Jis „Šiaurės rytams" sakė Sauliuko niekada neskriaudęs. Dėl miltų vagystės pareiškimą rašiusi jo žmona, ūkio savininkė Vaidutė. Policininkų į Jono Macio sodybą, kur gyvena Saulius, jis taip pat nekvietęs. Ir pats ten nebuvęs. „Nebuvau ten ir nefilmavau. Į svetimas sodybas nevaikštau", - sakė jis. Policininkų, kurie buvo vėlai vakare atvykę pas Sauliuką, ūkininkas sakė nepažinęs. Buvęs vienas stambus pareigūnas, kurio pavardės nežinąs, ir moteris.

Anot jo, V.Ivanauskas apie įvykius meluoja, o Sauliukas taip pat primokytas neteisingai pasakoti. Pagal V.Stankevičių, visų su Sauliumi susijusių įvykių kaltininkai - ūkininkai, su kuriais vyksta konfliktai.

„Aš neįtakoju policijos ir nekonfliktuoju su neįgaliaisiais", - tikino ūkininkas.

Tęsinį skaitykite šeštadienio laikraštyje

 

Galingųjų taikiklyje - neįgalus beraštis (2)

Tęsinys. Pradžia - liepos 31 d. laikraštyje

Negalią turintis žmogus, prakalbęs apie smurtaujantį ūkininką, sulaukė netikėtų policijos pareigūnų vizitų. Invalidas išgirdo, kad jis įtariamas miltų vagyste iš sandėlio, priklausančio ūkininkui, kuris jį skriaudęs ir apie tai pasiskundęs policijai. Vėlyvą vakarą į invalido sodybą atvykę policininkai kišo jam pasirašyti neaiškaus turinio dokumentus, nors žmogelis nemoka nei skaityti, nei rašyti.

Rasa Penelienė
2010-08-02

Skundas ir tyrimas

Negalią turinčio Sauliaus Latono minimi įvykiai vėl užfiksuoti dokumentuose. Šįsyk - teisininko Vaido Ivanausko parašytame pareiškime Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos viršininkui. Raštas skamba gana grėsmingai: „Dėl savavaldžiavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi".

V. Ivanauskas rašo, kad gegužės 29-ąją, apie 22.20 val., jis gavo pranešimą, kad pas Saulių Latoną policininkai „daro kratą".

„Man nuvykus pas Saulių Latoną, jį suradau patyrusį dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, išgąstį ir nepatogumus, nes policininkai Vaidas Jasevičius ir Rimas Karvelis po 22 val. atvyko pas jį į kiemą ir apkaltino pavogus iš ūkininko Vytauto Stankevičiaus penkis maišus miltų. (...) Jie reikalavo atidaryti ūkinius pastatus. Netoliese prie namo stovėjo ūkininkas Vytautas Stankevičius ir filmavo namą. Policininkai reikalavo Saulių Latoną pasirašyti „dokumentus", kuriuos pasirašyti jis atsisakė", - teigiama pareiškime.

Policininkas V. Jasevičius, pasak V. Ivanausko, pasakęs, kad jokių kratų daryti jie nesirengė, o atvažiavo pakalbėti, nes atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Paskambinęs į Biržų policijos komisariato budėtojų dalį V. Ivanauskas iš pareigūno V. Murniko išgirdęs, kad V. Jasevičius atliekantis ikiteisminio tyrimo veiksmus ir galintis imtis nesankcionuotos kratos.

Apie įvykius sodyboje išgirdę atvyko jos šeimininkai Rita ir Jonas Maciai, Sauliaus Latono brolis Sigitas su žmona.

V. Ivanauskas pareiškime teigia, kad gegužės 31 dieną Biržų policijos komisariatas jį informavo, jog nuo gegužės 24 iki 31 dienos nebuvo gauta jokio pareiškimo apie pavogtus miltus.

Teisininkas įsitikinęs, kad policininkai dirbo pagal privačius užsakymus, pažeisdami įstatymus.

Vėliau V. Ivanauskas „Šiaurės rytams" sakė manąs, kad minėti įvykiai gali būti viso labo bandymas pavaizduoti niekada nebūtą nusikaltimą, siekiant „paspausti" S. Latoną dėl jam atlikto kūno sužalojimo. Be to, pasak teisininko, kažkaip reikia „pateisinti" policininkų apsilankymą vėlyvą vakarą beraščio invalido namuose prašant jo pasirašyti kažkokius dokumentus.

Tačiau tikrosios įvykių aplinkybės ir priežastys turėtų paaiškėti, kai baigsis šiuo metu atliekamas Vidaus tyrimų valdybos tikrinimas.

 

Sauliukas vedžiojo korespondentę po sodybą, rodydamas, prie kurios obels policininkai jam neva liepė pasirašyti „popierius", o prie kurio medžio stovėjęs ūkininkas ir „filmavęs".

Pareiškimą skaitė beveik dešimt dienų

Kol vyksta pareigūnų tyrimai, kai kurie teisėsaugininkų veiksmai neįgalaus žmogaus atžvilgiu prašyte prašosi ir žurnalistinio žvilgsnio.

Pirmiausia klausimų kelia Biržų policijos komisariato pareigūnų veiksmai tiriant miltų vagystę. Svarbu žinoti, kada iš tiesų policija gavo pranešimą apie vagystę.

S. Latono atstovas teisininkas V. Ivanauskas teigia, kad iki gegužės 31 dienos Biržų policijos komisariate pareiškimo dėl vagystės neva nebuvo. Tuo tarpu Biržų policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė, „Šiaurės rytams" paklausus apie pareiškimo pateikimą, pranešė, kad jis buvo gautas gegužės 29 dieną. Jį parašė Vaidutė Stankevičienė, nurodydama padarytą 80 litų nuostolį.

Įdomu tai, kad gavus pareiškimą ikiteisminis tyrimas dėl vagystės net nebuvo pradėtas. „2010-06-08 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes padaryta žala nesudaro 1 MGL", - rašo Z. Žalinkevičienė.

Vadinasi, nuo pareiškimo padavimo reikėjo laukti beveik dešimt dienų, kad būtų nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl... padarytos menkos žalos. Bet juk ši žala buvo nurodyta pareiškime, rašytame gegužės 29-ąją, - ko dar laukta dešimt dienų?

 

Su prokurorais veiksmų nederino

Nepradėjus ikiteisminio tyrimo policininkai važiavo į nusikaltimo vietą, ketino apžiūrėti privačias patalpas ir dar kažkokius veiksmus atlikti, kai įstatymuose yra aiškiai pasakyta, kad ikiteisminį tyrimą pareigūnai turi pradėti tuoj pat, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Pranešus apie tai prokurorui, šis sprendžia, kas turi atlikti tyrimą.

Panašu, kad policininkai su prokurorais veiksmų nederino, nes, kai birželio 8 dieną Biržų policija nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jau kitą dieną, birželio 9-ąją, Biržų rajono apylinkės prokuratūra šį nutarimą panaikino.

Kokie planai buvo rezgami per minėtą „dešimtadienį" ir kam jie buvo naudingi? Ar iš tiesų pareigūnai norėjo išsiaiškinti nusikaltimą, o ne viso labo vykdė, pavyzdžiui, ūkininko užmačias paspausti invalidą, drįsusį kalbėti apie patirtą smurtą?

 

Antrasis vizitas

Sauliuko vargai minėtais įvykiais nesibaigė. Biržų prokuratūros nutarimu birželio 9 dieną vis dėlto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl miltų vagystės. Šio nutarimo motyvą prokuratūros atstovas „Šiaurės rytams" komentavo trumpai - taip nuspręsta dėl to, kad buvęs įsibrovimas į patalpas.

Liepos 13 dieną Sauliukas savo kieme vėl sulaukė svečių - jį netikėtai aplankė policijos pareigūnai L. Gaškienė ir E. Piestinis. Žmogelis ėmė šauktis pagalbos. Į kaimą vėl lėkė jo atstovas V. Ivanauskas.

Kadangi Biržų policijos komisariatas apie šį vizitą „Šiaurės rytams" prašytos informacijos nepateikė, tenka užrašyti tik tai, ką pasakojo V. Ivanauskas.

Kai jis nuvykęs į A. Latono namus, minėti policijos pareigūnai paaiškinę, kad norima Saulių apklausti kaip įtariamąjį miltų vagyste iš V. Stankevičiaus sandėlio. Tuomet V. Ivanauskas pareiškęs, kad įtariamajam turi būti suteikta teisė į gynybą, juolab kai tai negalią turintis žmogus. Tada teisininkas išgirdęs, kad Saulius bus apklaustas kaip liudytojas. Ir pareigūnė L. Gaškienė įteikė Sauliui šaukimą į komisariatą. Tame šaukime buvo išbrauktas žodis „įtariamasis" ir virš jo užrašytas „liudytojas".

„Šiaurės rytai" po šių įvykių Biržų policijos komisariatui pateikė ne vieną klausimą.

Ar dėl miltų vagystės iš Parovėjos ūkininko V. Stankevičiaus sandėlio policijos pareigūnai V. Jasevičius, R. Karvelis ir kiti gegužės pabaigoje lankėsi Jonui Maciui priklausančioje sodyboje ir norėjo apklausti ten gyvenantį neįgalų asmenį Saulių Latoną bei atlikti namuose kratą?

Ar dėl šios vagystės policijos pareigūnai L. Gaškienė ir E. Piestinis liepos 13 dieną vėl lankėsi minėtoje sodyboje ir vėl bandė apklausti S. Latoną?

Ar policijai žinoma, kad S. Latonas yra psichikos negalią turintis asmuo, nemokantis skaityti?

Ar rengiant neįgalaus ir nemokančio skaityti žmogaus apklausą nebūtinas jo atstovas, galintis patikrinti policijos pareigūnų surašytą tekstą, po kuriuo turi pasirašyti apklausiamasis?

Į šiuos pateiktus klausimus raštu atsakymų nesulaukta.

Galingųjų taikiklyje - neįgalus beraštis (1)

Kai žmogus neturi sveikatos, pinigų ir galingų užtarėjų, jam garantuojama tik vienintelė teisė - bijoti. Bijoti, kad gali būti mušamas, vaginamas, gąsdinamas padegimu ar kitokiu susidorojimu.

 

„Manim netiki, nes aš - debilas"

„Manęs žmonės visokių darbų prašo - mėšlą mėžti, valyti. Už tai ir pinigų duoda, ir maisto. Moku dalgiu dirbti, pjūklu..." - skuba pasakoti Saulius. Ir moja ranka į medinės gryčiukės stogą - ar matyti, kaip gerai sumūrytas kaminas? Tai irgi jo, Sauliaus, darbas. „Va, mano pastatytas pečius, o čia išdaužtus langus tvarkau..."  

Paklaustas, kas išdaužė langus, Saulius trumpam prityla. Gal tie, kurie skundžiasi, kad iš jų sandėlių miltai vagiami?

„Aš ne vagis!" - nukerta Saulius.

„Aš tvarkingas ir sąžiningas. Bet manim netiki, nes aš gi - debilas..." Jo klausiamą žvilgsnį sunku atlaikyti. Akyse kažkas sužybsi. Ašaros?

Šioje istorijoje klaustukų bus daug. Paieškos atsakymų, kodėl turtingų ir įtakingų asmenų taikiniu tapo neįgalus žmogus, buvo painios. Gauti atsakymai kėlė naujus klausimus ir abejones.

 

Sauliukas ir jo priešas

Sauliaus pavardė Latonas, jam 39-eri. Skaityti nei rašyti jis nemoka. Šiaip ne taip išvedžioja tik parašą.

Nuo pat vaikystės turintis invalidumą Saulius neseniai gavo pažymą, kad jis netekęs 65 procentų darbingumo. Bet tie procentai netrukdo kaimiečiams žmogelį kviestis šen bei ten patalkininkauti. Parovėjos seniūnijos gyventojai jam už darbus atsilygina, kaip kuris išmano - maistu, drabužiais, daiktais, pinigais. Kartais Saulius sako ir be uždarbio paliekantis, bet už tai ant žmonių nepykstantis.

Beveik porą metų jis gyvena prisiglaudęs prie Parovėjos esančiame vienkiemyje, kuris priklauso Jonui Maciui.

Tą rytą, kai Sauliukas sako buvęs užpultas ūkininko, jis ant dviračio pritaisytoje medinėje dėžėje vežė gėles. „Gavau galvon, bet mano gėlyčių nepalietė - nepamatė", - bent tuo džiaugėsi žmogelis.

Graudžiai atrodo vienkiemio gyventojo, Sauliuku vadinamo, buitis. Bet jis nesiskundžia - trobelėje tvarkosi, kaip išmano, ir dėkingas žmonėms, suteikusiems jam pastogę.

Tik pastarųjų mėnesių naktys Sauliukui neramios. Sako išgirdęs, kad jį žada su visu nameliu supleškinti. „Bijau namie miegoti. Vakarais einu pas gerus žmones, kurie mane priglaudžia", - sako žmogelis. Ir priduria, kad dienomis jis labai bijantis vieno „džipo". Anądien vos spėjęs nuo jo dviračiu į krūmus pasprukti ir pasislėpti. Bet prieš porą mėnesių nuo jo vairuotojo gavęs į galvą „dobriai" - kraujas bėgęs, net ligoninėje atsidūręs.

Kokį priešą galėtų įsigyti šis žmogelis?

Jis rodo į netoliese stovintį didžiulį sandėlį. Tai jo savininkas ant Sauliuko rūstauja. Daug ką turi tas žmogus- ir laukų, ir pievų, ir fermų, ir galvijų. Ir, kaip kaimiečiai šnabždasi, įtakingų draugų.

Sauliukas, pasirodo, įsigijo priešą, kuris šeimininkauja viename didžiausių rajono ūkių, kuriam netrūksta nei politikų, nei šalies žiniasklaidos dėmesio. Tai Parovėjoje įsikūręs ūkininkas Vytautas Stankevičius. Jis yra ir Parovėjos kaimo bendruomenės pirmininkas, ir seniūnaitis.

 

Mušė ne kartą?

Kada ir dėl ko pradėjo rūstauti galingasis Sauliuko kaimynas, istorijų pasakojama daug. Žmogelis vis mini asmenis, kurie kažkada jį neva užpuolė, sumušė ir sulaužė pjūklą. Sako, prašęs policininkų pagalbos, o šie, užuot nubaudę užpuolikus, neva prilupę jį patį. Bet ir įdavę į rankas keturis šimtus litų, kad daugiau niekam Sauliukas nesiskųstų.

Tokie pasakojimai atrodytų neįtikėtinai, jeigu ne įvykiai, užfiksuoti prieš porą mėnesių. Šįsyk išlikę ne tik Sauliaus atminty, bet ir policijos, prokuratūros ir medikų dokumentuose.

Gegužės pradžioje Biržų rajono policijos komisariatas gavo Sauliaus Latono vardu parašytą pareiškimą. Jame teigiama, kad gegužės 7 dieną, apie 8.30 val., V.Stankevičius jam sudavė du smūgius į galvą. Tai įvykę ant kelio Spalviškiai - Parovėja - Juodžioniai. Prie S.Latono privažiavęs automobilis, iš jo išlipęs V.Stankevičius ir jį primušęs. Pareigūnams apklausus V.Stankevičių, šis sakė jokių smūgių S.Latonui nesudavęs, tik jam pasakęs, kad nevaikščiotų po privačią teritoriją.

Teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius nustatė, kad Sauliui Latonui sumušta galva. „Toks sužalojimas gali būti padaromas tiek vienu, tiek keliais smūgiais", - rašo teismo ekspertas Rimantas Arlickas.

Gegužės 7-ąją Biržų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

 

Gėlytes išsaugojo

Sauliuko atminty šis įvykis atrodo šiurpiau. „Stovėjau kely, laukiau, kol juo važiuos į darbą ūkininkė. Turėjau aš jai gėlyčių įteikti Motinos dienos proga. „Ji rūpinasi manim kaip tikra mama..." - graudinasi Sauliukas. - Bet privažiavo Stankys (Stankevičius - red.) ir kad pylė man galvon. Nukritau ant žemės, akys aptemo. Ir kraujas iš nosies pradėjo bėgti..."

Bet gėles Sauliukas sako išsaugojęs - mat jos buvo sudėtos medinėn dėžutėn, kurią jis pats prie dviračio pritaisęs.

 

Sauliuko svečiai

Sauliuko bėdos tuo nesibaigė.

Vieną vėlyvą gegužės vakarą prie jo namelio atvažiavo policininkai. „Va, prie šitos obels man liepė pasirašyti, o va ten stovėjo Stankys ir filmavo", - rodydamas į medžius sako žmogelis. Dėl ko jis turėjo pasirašyti ir ką, nežinąs. „Sakė, kad miltus pavogiau!" - pyškina Saulius.

Bet jam „gynėjas Ivanauskas" liepęs niekada ir niekur nesirašyti. Jis jo klausąs.

„Aš Stankio miltų nevogiau! Man jų nereikia! Man nieko svetimo nereikia. Va, šeimininkas Macys leido bulvių pasiimti iš sandėliuko. Bet aš neimu - kaip aš be šeimininko sandėliukan eisiu", - karščiuojasi Sauliukas.

 

Tęsinys - antradienio numeryje

 

Rasa Penelienė

2010-07-31

Egzekuciją stebėjo vaikai

Vaikinas trijų užpuolikų iki sąmonės netekimo buvo mušamas vidury dienos prie kaime esančio tvenkinio, kur maudėsi vaikai.

 

Mušė dėl to, kad mušė?

„Karštis, alkoholis, nepilnamečių įtraukimas į girtavimą bei suaugusiųjų gyvenimą - viskas susikaupė ir įvyko baisus dalykas. Čia jau nebe trikampis, bet visas Rubiko kubas", - apie sekmadienį Pagaičiškių kaime vykusias muštynes kalbėjo Pačeriaukštės kaimo bendruomenės pirmininkė Sandra Šimienė.

Policijos suvestinėje apie įvykius - keli žodžiai. Liepos 25 dieną, 12 valandą, Pagaičiškių kaime 22 metų biržietį Gintarą M. sumušė du jaunuoliai.

„Jei ne pardavėjos sūnus Vidas, nutraukęs muštynes, manęs jau nebebūtų gyvo", - sako Gintaras. Ligoninėje mama Rima sumušto sūnaus nebepažino. Vaikiną medikai turėjo reanimuoti.

Nukentėjusysis dėl įvairių sumušimų paguldytas į ligoninę. Nusikalstamos veikos padarymu įtariami Pagaičiškių kaime gyvenantis aštuoniolikmetis Aivaras ir gretimame Kelmynės kaime gyvenantis septyniolikmetis sulaikyti dviem paroms.

Vėliau paaiškėjo, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Biržų ligoninės priimamąjį be sąmonės atvežtą Gintarą medikai dėl galvos traumos išsiuntė konsultuoti į Panevėžio ligoninę. Paaiškėjus, kad kaukolės lūžių nėra, jis sugrąžintas gydyti į Biržų ligoninės Traumatologijos skyrių.

 

Auklėja vieni kitus

Biržuose su mama gyvenantis vaikinas registruotas Darbo biržoje. Vasarą jis talkininkauja pas Peleniškiuose ūkį turintį Povilą Bulkauską.

Vaikinas draugavo su penkiolikmete mergina, kuri mokosi Pasvalio specialiojoje mokykloje.

Negalią turinčią dukrą globoti vaikino paprašė jos mama, anksčiau dirbusi pas tą patį ūkininką melžėja.

Kaimo žmonės pasakoja, kad merginos motina esą liepusi net kumščiu auklėti jos dukrą, jei ši jo neklausysianti ir eisianti „ieškoti kavalierių".

Mergina savo ruožtu esą ne kartą kaimo jaunuolių prašiusi „paauklėti" Gintarą, kad šis jos nemuštų.

Sekmadienio rytą Gintaras su drauge ir jos motina bei patėviu sėdėjo prie tvenkinio.

Šiame priešgaisrinei saugai skirtame tvenkinyje vasarą nuolat maudosi vaikai.

Motinai su patėviu išėjus, vaikinas su drauge liko sėdėti šalia esančioje autobusų stotelėje. Čia juos išvydo pro šalį ėjusi kompanija, kuri jau anksčiau kabinėdavosi prie vaikino.

Jaunuoliai užsipuolė Gintarą - kodėl šis esą mušantis nepilnametę savo draugę. Be to, apkaltino jį, kam apsiskundęs ūkininkui P.Bulkauskui dėl ankstesnių puldinėjimų.

Liudininkai pasakoja, kad Gintarą daužė trise - mušė rankomis, spardė kojomis.

Egzekuciją matė prie tvenkinio buvę vaikai. Vėliau jie esą net girdėję, kad mušeikos tarėsi vaikiną nutempti į mišką ir pribaigti.

Muštynes nutraukė kaimo gyventojas Vidas N. Nebegalėdamas mušeikų sustabdyti, šiems įkrėtė į kailį ir atskyrė nuo daužomo vaikino. Vėliau sumuštajam nuplovė kraują.

Greitąją medicinos pagalbą iškvietė prie tvenkinio buvusios paauglės.

 

Mušeikų elgesys piktina kaimiečius

„Aivaro motina Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyriuje mirtimi vaduojasi. Užuot namus ir tris nepilnametes seseris prižiūrėjęs, štai kuo užsiima", - piktinosi kaimo gyventojai.

Kitas mušeika - Biržų „Saulės" gimnazijos moksleivis.

„Šaunus ir gražus vaikinas, o ką daro", - kalbėjo kaimo žmonės.

Kai kurie minėjo, jog mušeikos buvo pagiringi ir pikti, nes išvakarėse puotavo.

Pagaičiškiečiai stebėjosi, kodėl policija nesulaikė trečio mušeikos, kuris, anot jų, jau trečią savaitę neišsiblaivo. Šis esą po muštynių pasislėpė ir šaipėsi, kad jo pareigūnai nepagavo.

 

Konfliktas - ne pirmas

Ūkininkas Povilas Bulkauskas, pas kurį talkininkaudavo Gintaras, sakė, kad vaikinas buvo tylus, ramaus būdo.

Tačiau kaimo „ereliai" prie vaikino buvo prisikabinę jau ne kartą.

Prieš kelias savaites ūkininkas jo paprašė pasaugoti nakčiai Jackonių kaime prie siloso tranšėjos paliktą traktorių. Vakare vaikinas ūkininkui paskambino ir pasakė, kad atvykę kaimiečiai kabinėjasi, mėto akmenimis.

Ūkininkas paskambino į policiją, tačiau pareigūnai esą pareiškė neturį laiko ir liepę sulaikytus jaunuolius atvežti patiems.

„Nuvežėme antrą valandą nakties į policiją du jaunuolius. Vienas iš jų buvo Aivaras. Parašiau prašymą šiuos jaunuolius sudrausminti. Jei chuliganai taip toliau bus nebaudžiami, gali įvykti nelaimių. Važiuodamas iš policijos pasakiau Aivarui, kad jis - jau pilnametis ir, jei taip toliau elgsis, jo ateitis - už grotų", - kalbėjo P. Bulkauskas.

Po kiek laiko iš policijos ūkininkas gavo atsakymą, kad jaunuoliai įspėti dėl netinkamo elgesio. Ūkininkas tikėjosi, kad jiems tai bus pamoka.

„Bet, pasirodo, nieko nesuprato. Dienos vidury užpuolė ir sumušė stotelėje sėdintį žmogų", - stebėjosi pašnekovas.

Vakar jis aplankė Biržų ligoninėje gydomą Gintarą. Vaikinui buvo kraujosruvomis nusėtas veidas ir paakiai, pastatytos lašinės.

 

Tyrimas - dėl sveikatos sutrikdymo

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Policijos atstovė Zita Žalinkevičienė sakė, kad tyrimo eigoje kaltinimai gali būti perkvalifikuoti.

Apie trečią mušeiką policijos atstovė Zita Žalinkevičienė informacijos teigė neturinti. Vakar nukentėjusysis dar nebuvo apklausatas policijos.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-27

Nuteistas vaiką nugirdęs vyras

Biržų rajono apylinkės teismas surašė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo 42 metų Biržų rajono gyventojui paskyrė baudą už tai, kad nugirdė 10 metų vaiką. Teismas kaltinamąjį nubaudė 910 litų bauda, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per du mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2010 m. gegužės mėnesį, būdamas pats apsvaigęs nuo alkoholio, Biržų rajono gyventojas tyčia nugirdė vaiką, duodamas ir liepdamas jam gerti alkoholį. Vaikas išgėrė stiklinę kriaušių skonio 8% alkoholio tūrio ir dvi stiklines arbūzų skonio 4,5% alkoholio tūrio sidro ir dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo paguldytas į ligoninę.

Be kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindė nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Pagal ją nustatyta, kad vaikas VšĮ Biržų ligoninės Reanimacijos skyriuje gydėsi, kadangi buvo apsinuodijęs alkoholiu (vidutinis girtumo laipsnis).

Teismas nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad vaiką nugirdžiusiam asmeniui gali būti skirti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

 

Parengta pagal Biržų rajono apylinkės teismo atstovo ryšiams su visuomene Vaidoto Narvido pateiktą informaciją

2010-07-27

Nugvelbė suolus

Regioninio parko darbuotojai Gulbinų ežerėlio poilsiavietėje pasigedo dviejų masyvių rąstinių 2 m ilgio suolų, kurių pagrindas buvo įgręžtas ir įbetonuotas į lauko akmenis. Vienur likę tik akmenys, kitur ir tų nebėra.

Parkui padaryta 1500 Lt žala. Parko administracija apie tai oficialiai pranešė rajono policijos komisariatui.

Gulbinų ežero poilsiavietėje parko darbuotojai pasigedo dviejų rąstinių suolų.

Regioniniame parke praėjusiais metais už Europos Sąjungos skirtą paramą pastatyta nemažai informacinių stendų, rodyklių, o svarbiausia - labiausiai lankomuose objektuose įrengtos poilsiavietės su išvaizdžia lauko architektūra - stoginėmis, stalais, suolais. Parko administracija atsakinga už šių įrenginių išsaugojimą 5 metus. Pavogtus suolus dabar teks atstatyti patiems iš savivaldybės aplinkos apsaugos fondo gautų lėšų.

Kraštotvarkos specialistė Aldona Stankevičienė skundėsi, kad vandalai sulaužė apsauginę tvorą prie Geologų duobės, lentas sumetė į duobę. „Nežinau, kaip žmonės nesupranta, kad tai saugomi gamtos paminklai, kad jie skirti pažinimui, turizmui, mūsų pačių gerovei. Užsienio turistas pakelia svetimą šiukšlę, o vietiniai elgiasi kaip kokia laukinė fauna. Nesakau, kad visi, bet atsiranda įžūlių kompanijų", - pasiguodė pašnekovė.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-07-27

Įgriuva kelyje

Penktadienio priešpietę Biržų regioniniam parkui kelių tarnybos viršininkas Povilas Mikalajūnas pranešė, kad Kirkilų gyvenvietėje, kelyje ties kaimo kapinaitėmis, atsivėrė smegduobė.

Kirkilų gyvenvietės kelyje atsivėrusi smegduobė nedelsiant buvo užpilta.

Į nurodytą vietą išvyko parko vyriausieji specialistai - geologas Benjaminas Dagys ir kraštotvarkininkė Aldona Stankevičienė. Jie apžiūrėjo įgriuvą, išmatavo jos parametrus. Benjaminas Dagys informavo, jog smegduobė tikrai nedidelė, 1,3 m pločio ir 1,6 m gylio. Asfalte prasivėrusi 60 cm skylė, kita įgriuvos dalis - po asfalto danga.

„Toje vietoje per pastaruosius metus jau trečią kartą atsiveria nedidelės įgriuvos. Ši neverta didesnio dėmesio, be to, važiuojamojoje kelio dalyje, todėl leidome kelininkams užpilti", - sakė Benjaminas Dagys.

Kirkilų apylinkėse susiformavęs garsusis karsto ežerynas, čia nuolat prasiveria naujos įgriuvos.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-07-27

Senolę mirtinai sužalojo karvė

Kodėl gyvulys puolė juo besirūpinančią šeimininkę? Neatmestina, kad tokį jo elgesį galėjo lemti alinantis karštis ir puolantys kraujasiurbiai vabzdžiai.

 

Antradienio naktį Biržų ligoninėje operacijos metu mirė 72 metų Jokūbiškių kaimo gyventoja Danutė A.

Pensininkę mirtinai sužalojusi karvė po nelaimės vis žvelgė į namų pusę ir neramiai baubė.

Moteris į ligoninę Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus automobiliu buvo atvežta apie vidurnaktį.

Paaiškėjo, kad vakare ganykloje moterį sužalojo nuosava karvė.

Medikams pradėjus pacientę operuoti paaiškėjo, kad jos kepenys trūkusios, o į vidaus organus išsiliejęs kraujas.

Deja, jokūbiškietės gyvybės išgelbėti medikams nepavyko.

 

Visą tekstą galite perskaityti laikraštyje „Šiaurės rytai“.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-22

Negyvą darbininką rado rapsų lauke

Pasigedęs darbininko ir motorolerio ūkininkas rado juos abu netoli kelio esančiame rapsų lauke.

Darbininkas buvo negyvas, o šalia gulėjęs motoroleris - apgadintas.

Antradienį, 14.30 val., Biržų policijai buvo pranešta, kad Tabokinės kaime rastas miręs Ramūnas S. (g. 1973 m.).

Policijos suvestinėje teigiama, jog neblaivus vyras, vairuodamas motorolerį „Malaguti", jo galbūt nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir mirtinai susižalojo.

Negyvą vyrą, šalia kelio esančiame rapsų lauke gulintį veidu į žemę, rado Ločerių kaimo ūkininkas Romualdas Misevičius.

Panašu, kad negyvas žmogus čia gulėjo jau kelias dienas: kūnas buvo pajuodęs, jautėsi nemalonus kvapas.

Ūkininkas R.Misevičius apgailestavo, kad jo darbininką galėjo pražudyti potraukis alkoholiui.

Netoliese gulėjo apgadintas ūkininko sūnaus motoroleris.

Ramūnas S. prieš kelias savaites buvo įdarbintas R. Misevičiaus ūkyje.

„Atėjo su vienu vyruku iš Nemunėlio Radviliškio, pasakė, kad neturi nei darbo, nei iš ko gyventi. Priėmiau, nes šiais laikais žmonės retai prašosi dirbti. Be to, jis buvo nagingas, gerai išmanė techniką", - pasakojo R. Misevičius.

Vyras gyveno už kelių kilometrų nuo ūkio esančioje sodyboje.

Savo darbuotojo ūkininkas pasigedo dar pirmadienį. Tačiau penktadienį buvo mokamos algos. Be to, žinojo, kad šeštadienį Ramūnas talkininkavo Pučiakalnėje, kažkam padėjo pjauti malkas.

„Pagalvojau, išsipagirios ir antradienį pasirodys. Tačiau antradienį jo nesulaukiau", - pasakojo ūkininkas.

R. Misevičius pradėjo klausinėti, kur galėjo dingti jo darbuotojas. Juolab kad ūkininko sūnus jam buvo palikęs suremontuoti savo motorolerį.

Paaiškėjo, kad šeštadienio vakare motoroleriu Ramūnas S. iš Pučiakalnės išvažiavo į Nemunėlio Radviliškį ir nuo to laiko jo daugiau niekas nematė.

R. Misevičius paskambino kai kuriems pažįstamiems, apylinkės inspektoriui Sauliui Jonėnui.

Keliu, šalia kurio gulėjo negyvas žmogus, į darbą kasdien važinėja Nemunėlio Radviliškio seniūnijos darbuotojas Imantas Žagrakalis, tačiau nieko įtartino nepastebėjo.

Antradienį popiet R. Misevičiui buvo pranešta, kad šeštajame kilometre nuo Pučiakalnės netoli kelio dviračiu važiavusi mergaitė matė besimėtantį jo sūnaus motorolerio dangtį.

R. Misevičius nuvyko į nurodytą vietą ir rado motorolerį bei žuvusį darbininką.

„Jei Ramūnas buvo pasivaišinęs po talkos, galėjo nesuvaldyti motorolerio. Juk jo išvystomas greitis nedidelis, vos 40 kilometrų per valandą. Bet tiek galėjo užtekti", - sakė ūkininkas, apgailestaudamas, kad žmogų pražudė alkoholis.

Ramūno S. mirties priežastį aiškinasi teismo medicinos ekspertai.

Vakar pas R. Misevičių buvo atvykę velionio giminaičiai iš Šiaulių rajono. Pasak R. Misevičiaus, jei šie nebūtų atsiradę, ūkininkas būtų ėmęsis palaidoti savo darbininką.

„Giminaičiai pasakojo, kad vos prieš keturis mėnesius mirė Ramūno tėvas, o prieš aštuonis - motina", - pasakojo R. Misevičius.

Iš Žemaitijos kilęs Ramūnas į Biržų rajoną atvažiavo prieš kelerius metus, kai susipažino su viena Nemunėlio Radviliškyje gyvenusia mergina. Po kurio laiko pora išsiskyrė, tačiau į savo gimtuosius kraštus vyras nebegrįžo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-22

Biržų autobusų parkui klientai nerūpi?

Biržų autobusų parko vairuotojui, liepos 6-ąją Anykščių rajone padariusiam avariją ir sužalojusiam žmones, tądien buvo ne pirmas jo patirtas eismo įvykis. Vairuotojas tebetikina dėl abiejų įvykių esąs nekaltas, o bendrovės direktorius atskiro tyrimo imtis neketina.

 

Vairuotojas nekaltas, autobusas tvarkingas

Po praėjusio ketvirtadienio publikacijos apie Anykščių rajone įvykusią tarpmiestinio autobuso avariją redakcija sulaukė daugybės gyventojų ir autobusų parko klientų skambučių.

„Tik sakoma, kad šis autobusas, kuriuo vairuotojas Anykščių rajone padarė avariją, buvo techniškai tvarkingas. Šis autobusas jau ir anksčiau po kelią važinėdavo nuo vieno kelkraščio prie kito. Girdėjau, kad taip važiuojantį autobusą matę žmonės net įtarė, jog jo vairuotojas girtas, yra kvietę policiją. Kaip galima tokį autobusą leisti į reisą?"- klausė vienas į redakciją kreipęsis biržietis.

„Šiaurės rytai" rašė, kad lygiame kelyje techniškai patikrintas autobusas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šlaitą. Įvykio metu nukentėjo žmonės. Viena moteris buvo gydoma ligoninėje, o avariją patyrusiai biržietei sumuštos kojos, išmuštas dantis.

Autobuso vairuotojas L. Ūsas, lygiame kelyje nuvažiavęs nuo kelio ir sužalojęs žmones, o prieš tai Kaune atsitrenkęs į automobilį, tikina esąs nekaltas. „Anykštos" nuotrauka

Keleiviai ir jų artimieji pasakojo ne kartą iki įvykstant avarijai autobuso vairuotoją Leoną Ūsą įspėję vairuoti atsargiau.

Tačiau ir po perspėjimų autobusas kreivuliavo po kelią nuo vieno kelio krašto prie kito.

Kalbėdamas su korespondente Biržų autobusų parko direktorius Egidijus Brazdžiūnas nutylėjo, jog tądien L. Ūsas, vairuodamas tą patį autobusą, jau buvo padaręs avariją Kaune, kur Biržų autobusų parko autobusas „Setra" susidūrė su automobiliu „Volkswagen Golf".

Pasak direktoriaus, eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog kaltas autobuso vairuotojas L. Ūsas - jis esą nesilaikė saugios distancijos.

E. Brazdžiūnas sakė tik pirmadienį sulaukęs L. Ūso pasiaiškinimo dėl abiejų eismo įvykių, tad sprendimo dėl jo atsakomybės priimti nespėjęs. Pirmadienį L. Ūsas, pasak direktoriaus, dirbo.

„Jis aiškina, kad abiem atvejais dėl įvykusių avarijų nėra kaltas", - tvirtino direktorius.

Vairuotojas jį patikino, kad autobusas buvo techniškai tvarkingas.

Į klausimą, ar bus bandoma aiškintis, kad tikrai autobusas buvo techniškai tvarkingas, E. Brazdžiūnas atsakė klausimu: „Jūs manot, mes tyrimus turim daryti? Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis bus ilgas ir nuobodus."

 

Dalį maršruto taupo?

Į redakciją kreipęsi biržiečiai vardijo ir kitas Biržų autobusų parko bėdas. Jiems įdomu, ar autobusų parko vairuotojai savavaliauja keleivių sąskaita taupydami kurą, ar jie tai daro su vadovybės žinia.

Šį pavasarį Vabalninke, ant senojo kelio į Kupiškį, žmonės neva dažnai matydavo stovintį priemiesčio maršrutinį autobusą. Tuo metu jis turėdavo vykti į Čypėnus.

Tačiau tų kelių kilometrų nuo Vabalninko autobusas neva nevažiuodavo. Pastovėjęs kurį laiką jis tuo pačiu maršrutu grįždavo į Biržus.

Panašią „istoriją" gyventojai pasakojo ir apie autobusą, kuris važiuoja maršrutu Biržai - Sodeliškis - Germaniškis.

Žvejotgalos kaime gyvenanti pensininkė sakė ne kartą atkreipusi dėmesį, kad kaimo pakraštyje panašiu metu dažnai stovi autobusas.

Dažniausiai jis atvažiuodavo 15.30 val., pusvalandį pastovėdavo ir po to sukdavo atgal į Biržus.

Tik vėliau moteris sumojusi, kad išleidęs keleivius vairuotojas likusių keturių kilometrų iki Germaniškio nebenuvažiuodavo. Pralaukęs pusvalandį vairuotojas autobusą vairuodavo Biržų link.

„Šitame kelyje mažai keleivių važiuoja. Gal vairuotojas pasakydavo, kad keleivių nebuvo, o kuras susitaupydavo", - svarstė žvejotgalietė.

„Jei jūs turit konkrečių faktų, galim žiūrėti. Aš tokių faktų neturiu", - tvirtino E. Brazdžiūnas, pirmadienį per pietus pabrėžęs, jog neturi daug laiko kalbėti su žurnaliste.

 

Važiuoja, bet kita gatve?

Biržiečiai skundėsi ir nereguliariai važiuojančiais miesto maršrutiniais autobusais.

„Jau ir taip sumažintas autobusų maršrutų skaičius, bet ir tie nevažiuoja tomis valandomis, kurios skelbiamos tvarkaraštyje", - piktinosi garbaus amžiaus biržietė.

E. Brazdžiūnas, iš korespondentės išgirdęs apie miestelėnų nusiskundimus, pabrėžė, jog autobusai važiuoja, tačiau kartais pasitaiko nesusipratimų.

„Miesto autobusai galėjo vėluoti dėl gatvių remontų. Kadangi maršrutas keičiasi, vairuotojai kartais pasuka kita gatve", - aiškino direktorius.

Tačiau dėl tokių paaiškinimų keleiviams nei šilta, nei šalta. Nes jokios informacijos apie pakeistus maršrutus jie nerado nei stotelėse, nei vietos spaudoje.

„Mano ir kitų Biržų autobusų parko vadovų telefonai neįslaptinti. Jie yra užrašyti ir ant autobusų, ir autobusų stoties informacijoje. Gaunami gyventojų pranešimai, kurių aš vis dažniau sulaukiu, tik padeda dirbti ir jokiu būdu netrukdo", - tikino E. Brazdžiūnas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-17

Biržiečio vairuojamas autobusas avariją patyrė lygiame kelyje

Valstybės dieną Biržų autobusų parko autobusas Anykščių rajone patyrė avariją. Likimo ironija - techniškai tvarkingas autobusas, kurį vairavo blaivus ir sveikatą pasitikrinęs vairuotojas, nuvažiavo nuo naujai išasfaltuoto lygaus kelio.

 

„Norėtume „padėkoti" Biržų autobusų parko vairuotojui, neatsargiai vairavusiam autobusą", - trečiadienį kalbėjo į redakciją užsukę Užušilių kaimo gyventojai Dalia ir Audrius Zablackai.

Vakar jų aštuoniolikmetė dukra Kristina Zablackaitė, Biržų „Saulės" gimnazistė, perlaikė lietuvių kalbos egzaminą.

Tėvai nebuvo įsitikinę, kad egzaminą išlaikyti dukrai pasiseks. Mergina į jį išvyko skaudančiomis kojomis, sumuštais dantimis ir neatsigavusi po išvakarėse patirto šoko.

Per ilgąjį savaitgalį užušilietė buvo išvykusi pas draugę, o vakar turėjo sugrįžti į namus.

Valstybės dieną kelionė Biržų autobusų parko autobusu keleiviams baigėsi Anykščių rajone. Nuotrauka „Anykšta".

Į Biržų autobusų parko autobusą, išvykusį iš Vilniaus autobusų stoties, 15.08 val. ji turėjo įsėsti Vidiškių kaime (Ukmergės rajonas).

Dukra mamai paskambino ir pasakė, kad autobusas vėluoja. Tačiau apie 15. 30 val. Kristina pranešė, kad autobusas atvažiavo ir ji jau vykstanti į namus.

Deja, kelionė buvo neilga. Po 16 valandos tėvai vėl sulaukė dukters skambučio. Mergina pasakė, kad įvyko avarija. Ji su kitais keleiviais yra autobuse ir negali išlipti. Autobusas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šlaitą.

Dukra pasakė, kad įvykio metu ji miegojo, tačiau nuo smūgio jai buvo sumuštos kojos, nuskeltas priekinis dantis.

Susirūpinę tėvai išskubėjo į Anykščių rajoną. Dukrą į namus parvežė savo transportu.

 

Vietoj atsiprašymo - derybos dėl pinigų

Nuvykę į įvykio vietą jie sužinojo, kad greitosios pagalbos automobilis į ligoninę išvežė moterį su nepilnamečiu vaiku. Keleivei buvo sumušta galva, išmušti du priekiniai dantys. Jos sūnui sumušta galva.

Autobuse su dviem vaikais važiavęs vyras pasakojo vos spėjęs juos pridengti nuo smūgio.

Tėvus sukrėtė dukters pasakojimas, kaip po įvykio kelionės nebaigę žmonės vairuotojo paprašė grąžinti pinigus. Vairuotojas esą atrėžęs, kad šie pinigus susirinktų - nuo smūgio jie autobuso salone mėtėsi ant žemės.

Zablackai vakar buvo nuėję į Biržų autobusų parko stotį ir paprašė grąžinti pinigus už bilietą.

Žmonės turėjo pažadėti, kad nesibylinės su autobusų parku, tik tokiu atveju kasos darbuotoja pasakė grąžinanti visą sumą už bilietą - 29,50 Lt. Kitu atveju esą būtų grąžinta tik suma už nenuvežtą kelią.

Jokio autobusų parko darbuotojų atsiprašymo ir apgailestavimo dėl įvykusios nelaimės sužeistos merginos tėvai nesulaukė.

„Esu važiavusi Vilniaus autobusų parko autobusu. Nuvažiavus į Anykščius autobusas sugedo. Vairuotojas be problemų keleiviams grąžino visus už bilietus mokėtus pinigus. O čia deramasi dėl lito", - stebėjosi D. Zablackienė.

 

Nukentėjusi kol kas viena

Utenos vyriausiojo policijos komisariato atstovės ryšiams su visuomene Rūtos Avižaitės pateiktais duomenimis, liepos 6 dieną kelio Andrioniškis - Viešintos trečiajame kilometre autobuso vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio.

Pirminiais duomenims, autobuso vairuotojas buvo blaivus.

Įvykio metu nukentėjo kaunietė keleivė. Ji gydoma Anykščių ligoninės Traumatologijos skyriuje.

Vakar policija kitų eismo įvykio metu nukentėjusių keleivių nebuvo užfiksavusi. Tačiau policijos atstovė neatmetė galimybės, kad jų gali atsirasti daugiau, kai žmonės atsigaus po patirto šoko.

Utenos vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės.

 

Avarijos priežasčių paaiškinti negalėjo

Biržų autobusų parko direktorius Egidijus Brazdžiūnas sakė, kad antradienį, sulaukęs apie avariją jam pranešusio vairuotojo Leono Ūso telefono kambučio, nuskubėjo į įvykio vietą. Jis norėjo pats įvertinti esamą padėtį.

„Du keisti dalykai - avarija įvyko lygiame kelyje, kur asfalto danga nauja. Lyg tyčia toje vietoje buvo kelio pralaida, į jos iš žemių suformuotą pylimą autobusas ir atsitrenkė. Nuo smūgio iškrypo autobuso ratas", - kalbėjo direktorius.

E. Brazdžiūnas kalbėjosi su įvykio vietoje buvusiais policijos pareigūnais. Jie esą teigė, kad pagal tachografo duomenis autobuso greitis buvo ne didesnis nei 70 kilometrų per valandą, nors šioje kelio vietoje leidžiamas iki 90.

Avarijos priežasties pareigūnai negalėjo pasakyti.

Direktorius atmeta versiją, kad vairuotojas galėjo užsnūsti prie vairo. Penki kilometrai nuo avarijos vietos esančioje Andrioniškio gyvenvietėje jis išleido keleivius, tad užmigti negalėjo suspėti.

Avariją padaręs vairuotojas L. Ūsas autobusų parke dirba nuo 1970 metų. Praėjusį lapkritį jam suėjo 60 metų.

Vairuotojas 1982 metų laidos autobusu „Setra", kuris, pasak direktoriaus, techniškai tvarkingas, maršrutu Biržai - Vilnius išvyko po dviejų poilsio dienų. L. Ūsas, pasak direktoriaus, visiškai negeria, jis supratingas, nekonfliktiškas. Vairuotojo sveikata patikrinta prieš pusę metų.

L. Ūsas direktoriui negalėjo paaiškinti avarijos priežasčių. Tvirtino užvažiavęs ant kelkraščio ir nebegalėjęs sugrįžti ant asfalto.

 

Siūlė nukentėjusiajai susitarti

E. Brazdžiūnas Anykščių ligoninėje aplankė avarijos metu nukentėjusią kaunietę. Moteris pasakė, kad sūnumi rūpinasi atskubėjęs vyras.

„Nukentėjusi keleivė buvo geranoriška. Ji suprato situaciją ir žadėjo derybų keliu išspręsti problemą. Ir L. Ūsas turėtų parodyti iniciatyvą, su ja pasikalbėti", - įsitikinęs direktorius.

Moteris jam pasakojo, jog prieš įvykstant avarijai priekyje sėdėję keleiviai vairuotoją perspėjo važiuoti atsargiau. Šis esą atsakęs, jog skuba, nes užgaišo.

„Spręsiu klausimą dėl L. Ūso gebėjimo valdyti autobusą ir jo atsakomybės", - kalbėjo E. Brazdžiūnas.

Keleivių skundų dėl šio darbuotojo vairavimo stiliaus autobusų parko direktorius nebuvo gavęs.

Vakar vairuotojas L. Ūsas kartu su kitais autobusų parko darbuotojais įvykio vietoje rūpinosi autobuso pargabenimu.

E. Brazdžiūnas minėjo, kad autobusų parkas yra apdraudęs savo autobusus. Numatytas dvejopas žalos atlyginimas - už įvykio metu sugadintą techniką ir padarytą žalą ja važiavusiųjų sveikatai.

Vakar iki pietų su draudikais apie įvykusią avariją jis dar nebuvo kalbėjęs.

Pašnekovas girdėjo, kad „kažkas buvo atėjęs į Biržų autobusų stotį" ir prašė grąžinti pinigus už bilietus. Direktorius neneigė, jog skambinusiai darbuotojai jis pasiūlė sumokėti visą bilieto kainą su sąlyga, jei nebus kreiptasi į teismą.

„Jei kreipsis, bus kompensuojama pagal keleivių vežimo taisykles. Pagal jas kompensuojama už nenuvežtą kelią", - kalbėjo Biržų autobusų parko direktorius.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-08

Apsaugininkas prieš tris ginkluotus nusikaltėlius

Privačioje saugos tarnyboje dirbantis vabalninkietis nepabūgo naktį susigrumti su trimis geriau už jį ginkluotais nusikaltėliais.

Nors jėgos buvo nelygios, sprukdami vagys dalį iš prekybos centro pagrobtų prekių turėjo palikti. Plėšikų paleista guminė kulka kliudė apsaugos darbuotojo petį, o laužtuvas sumušė koją.

 

Kulka į petį, laužtuvas - į koją

Birželio 30 - osios naktį Vabalninko centre gyvenantis 52 metų Vydas Vareika išgirdo ant žemės krentančių apsauginių žaliuzių garsą. Suprato, kad kažkas braunasi į netoliese esantį prekybos centrą „Maxima".

Panašius garsus jis buvo girdėjęs prieš keletą savaičių, kai vagys brovėsi į tą pačią parduotuvę.

V. Vareika yra UAB „Saugos komanda", kuri pagal sutartį saugo prekybos centrą „Maxima", apsaugos darbuotojas.

Vyras skubiai apsirengė ir čiupęs dujinį pistoletą išskubėjo prie parduotuvės.

Jis išvydo išlaužtas parduotuvės duris, atokiau stovintį tamsios spalvos „Audi" automobilį ir prie jo bėgantį vieną kaukėtą asmenį.

V. Vareika sušuko, kad šis sustotų, nes šaus. Tuo metu pajuto smūgį į petį. Tik vėliau paaiškėjo, kad į jį šauta iš revolverio gumine kulka.

Aktyvus Vabalninko renginių organizatorius, policijos rėmėjas Vydas Vareika nepabūgo grumtis su trimis nusikaltėliais.

Vabalninkietis šovė atgal dujiniu pistoletu. Tuo metu iš parduotuvės išlėkė dar du kaukėmis veidus prisidengę vyrai, nešini krepšiais ir metaliniais laužtuvais. Vienas iš jų laužtuvą metė į V. Vareiką. Nors šis bandė išvengti smūgio, sunkus laužtuvas kliudė koją.

Dujinis pistoletas užsikirto. Užtaisęs ginklą V. Vareika vėl pradėjo šaudyti. Nusikaltėliai pasislėpė už mašinos, vienas iš jų nuolat atsišaudė. Kitas nusikaltėlis, išbėgęs iš už mašinos, bandė V. Vareiką pulti laužtuvu. Šis gynėsi šaudydamas.

Nusikaltėliai šoko į mašiną, įjungė jos variklį. V. Vareika suspėjo į jos vidų paleisti dar kelis šūvius. Pasibaigus šoviniams vabalninkietis pačiupo gatvėje gulintį laužtuvą ir bandė išdaužti automobilio stiklą. Nusikaltėlių automobilis važiavo tiesiai ant jo, tad vos suspėjo atšokti.

„Audi" automobilis nulėkė Panevėžio link. Greit atvyko ir policijos pareigūnai, tačiau, kaip kalbėjo vabalninkiečiai, beliko tik gaudyti vėją laukuose.

Nors nusikaltėliai paspruko, tačiau išsigabenti jiems pavyko ne visą grobį.

Vieno krepšio, į kurį buvo sukrauti brangūs alkoholio buteliai, rankena grumtynių metu nutrūko. Šis nukrito ant žemės, dalis alkoholio butelių sudužo.

 

Apvagiama ne pirmą kartą

Redakcijos žiniomis, apsaugos darbuotojo grumtynes su plėšikais pro langą stebėjo kai kurie miestelio centre gyvenantys žmonės, tačiau į pagalbą niekas neatėjo.

„Tik kvailys gali plikomis rankomis stoti prieš ginkluotus nusikaltėlius", - svarstė V. Vareika. Daugiau ką nors komentuoti jis atsisakė: neleidžia tarnybinės instrukcijos.

Vabalninko miestelio centre esanti parduotuvė „Maxima" apvagiama jau ne pirmą kartą.

Birželio 3 - osios naktį, nuplėšę rampos apsaugos žaliuzes, vagys pateko į parduotuvės vidų ir išnešė cigaretes. Tačiau spruko palikę į karučius sukrautą grobį, nes suveikus apsaugos signalizacijai atskubėjo apsaugininkas.

Brangios ir lengvai pakeliamos cigaretės pastaruoju metu yra mėgiamiausias vagių grobis.

 

Šuns neaukotų

Šunis auginantis ir dresuojantis V. Vareika po šio įvykio išgirdo „žinovų" patarimų, kad kartu reikėjo pasiimti vieną iš savo šunų. Tuomet esą būtų pavykę sulaikyti nusikaltėlius.

„Jei būčiau kartu pasiėmęs savo vokiečių aviganį, tai vienas nusikaltėlis tikrai būtų „sėdęs". Bet jie buvo ginkluoti, tad šuo galėjo nukentėti. O kas man kompensuos už prarastą šunį?" - svarstė V. Vareika.

Apsaugos darbuotojas jaučia nusikaltėlių paliktas žymes ant savo kūno, tačiau į medikus kol kas nesikreipė.

Laimei, naktį, kai grūmėsi su nusikaltėliais, vyras buvo apsirengęs storą striukę, tad ji sulaikė guminės kulkos smūgį.

 

Saugos darbuotojus siūlo apginkluoti

Prekybos tinklo „Maxima" atstovė spaudai Renata Saulytė sakė, kad vagys brovėsi paimti cigarečių. Jie pirmiausia ėjo kasų link, tačiau paaiškėjo, jog cigarečių čia nėra. Jų neradę kurį laiką sugaišo, kol priėjo prie brangesnio alkoholio lentynų. Per tą laiką spėjo atvykti apsaugos darbuotojas.

Po šio įvykio „Maxima" tinklo vadovybė kalbėjosi su šios saugos tarnybos vadovais. Buvo klausiama, kodėl jie nesaugo savo darbuotojų ir jų neapginkluoja, nors tam leidimus turi.

„Mes saugos tarnybai nurodyti negalime, bet savo pageidavimus mūsų vadovybė išsakė. Akivaizdu, kad V. Vareikai būtų pavykę sulaikyti nusikaltėlius. Jis padarė viską, ką galėjo, bet užpuolikai buvo trys ir dar geriau ginkluoti", - kalbėjo R. Saulytė.

Pasak „Maxima" prekybos sistemos atstovės, sunkmečiu plėšimų pagausėjo kelis kartus. Nusikaltėliai vis dažniau būna ginkluoti. Daugėja ir žaibiškų vagysčių.

„Parduotuvės pradėtos stebėti visą parą. Vienas žmogus monitoriuje stebi visas parduotuves ir pamatęs kokį nors įtartiną judesį gali reaguoti. Parduotuves saugo signalizacija ir samdyti apsaugos darbuotojai", - kalbėjo R. Saulytė.

 

Po įvykio - du ikiteisminiai tyrimai

„Biržų policijos vadovybė dėkinga V. Vareikai, tinkamai atlikusiam pareigas. Jis yra vienas aktyviausių policijos rėmėjų Vabalninke, turi idėjų, pasiūlymų, kaip geriau užtikrinti gyventojų saugumą", - tvirtino policijos atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė.

Po šio įvykio pradėti du ikiteisminiai tyrimai - dėl apiplėšimo ir kūno sužalojimo. Pirminiais duomenimis, įtariamieji nenustatyti.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-03

Braškės vagišiams gali neskaniai atsirūgti

Ūkininkai skundžiasi nebegalintys apsiginti nuo vagių, gvelbiančių sunkiai išaugintas uogas.

 

Antradienį penki čypėniškiai į namus parvežė ne kokią žinią. Jie išgirdo, kad Vabalninko seniūnijos Bartkūnų kaime esantis braškių laukas yra ūkininkų nuosavybė ir už jame augančių uogų skynimą galima sulaukti nemalonumų.

Antradienį 15 valandą Biržuose braškėmis prekiavę ūkininkai Ligita ir Andrius Ragaišiai sulaukė telefono skambučio.

Vabalninke ūkininkaujantis Arvydas Sirvydis pranešė sulaikęs braškių vagis.

Jis važiavo pro Ragaišių braškių lauką, kai išvydo jame ramiai uogaujančius penkis vyrus. Suprato, jog šie braškiauja be savininkų leidimo.

Braškes vogę Čypėnų kaimo gyventojai savo pavardžių jų savininkei Ligitai Ragaišienei nepasakė. Tad jų asmenybes teko nustatyti policijos pareigūnams.

Sulaikęs vagišius, paskambino savininkams.

L. Ragaišienė apie sulaikytus braškių vagis nutarė pranešti ne tik policijai, bet ir „Šiaurės rytų" redakcijai. Kad kiti pasimokytų. Sakė, nebegalinti apsiginti nuo vagių, kasmet įsisukančių į jų braškyną.

Vagišius pirmą kartą šiame lauke ūkininkai sugavo prieš trejus metus. Kreipėsi į policiją, tačiau net nesužinojo, ar pažeidėjai buvo nubausti. Tik girdėjo, esą jie - nepilnamečiai čypėniškiai.

Pernai ūkininkai taip pat sulaukė nekviestų braškiautojų.

L. Ragaišienei skaudžiausia, kad ji, būdama nėščia, kelių hektarų braškių lauką pati ravėjo ir kitaip rūpinosi, o po to kažkas ėmė ir uogas tiesiog pasisavino.

„Nebe tarybiniai laikai, kai viskas buvo „mūsų". Jei šis laukas kieno nors apsodintas, vadinasi, ne tavo. Bet toks žmonių mąstymas - kam vargti, jei gali pasiimti už dyka", - svarstė L. Ragaišienė.

Moteris nustebo, kad, paskambinus policijos telefonu, atsiliepusi budėtoja pirmiausiai paklausė, ar sulaikyti vagišiai nėra nepilnamečiai.

„Iš kur aš galiu žinoti? O ir koks skirtumas - ar nepilnametis negali būti vagis?" - stebėjosi L. Ragaišienė.

Atvykusi į Bartkūnus ūkininkė rado keturis vagišius, sėdinčius pakelėje. Savo vardų ir gyvenamosios vietos jie sakyti nepanoro.

Juos sulaikęs A. Sirvydis sakė, kad penktasis asmuo, automobiliu atvežęs kitus, už skintas braškes sumokėjo pinigus ir palikęs bičiulius išvyko.

Savininkė jam pretenzijų neturėjo - susimokėti už paties prisirinktas braškes nedraudžiama.

Sulaikyti vaikinukai už uogas nesumokėjo, nes neturėjo pinigų.

Atvykę policijos pareigūnai apklausė savininkę. Paaiškėjo, kad vagišiai suspėjo prisiskinti apie šešis kilogramus braškių. Savininkė padarytą žalą įvertino 100 litų.

Policijoje buvo nustatytos braškes skynusių jaunuolių asmenybės. Visi jie - Čypėnų kaimo gyventojai. Trys iš jų nepilnamečiai, gimę 1993, 1992 ir 1993 metais. Pilnametis D. R. (gim. 1986 m.) braškiauti buvo atvažiavęs kartu su aštuoniolikos dar neturinčiu broliu.

Pareigūnams čypėniškiai aiškino nežinoję, kad braškynas yra kieno nors nuosavybė. Kaime buvo kalbama, kad laukas esąs niekieno ir jame neva galima prisiskinti skanių braškių.

Policija surinktą medžiagą perduos į teismą, kuris turės priimti sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Už smulkaus svetimo turto pagrobimą gali būti skiriamos baudos arba areštas.

Vabalninko seniūnijos žmonės ne kartą kalbėjo, kad miestelyje prie stoties ir Ramongalių kaime pilku „Audi" automobiliu atvykę žmonės įtartinai pigiai parduodavo braškes.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-01

Nubausti melagingai specialiąsias tarnybas kvietę asmenys

Biržų rajono apylinkės teismas nubaudė du asmenis, melagingai kvietusius specialiąsias tarnybas.

 

Dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo teismas nubaudė 32 metų Biržų rajono gyventoją. Jis 2010-05-10 d. apie 16 val. būdamas neblaivus mobiliuoju telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Vyras teisme paaiškino, jog tą popietę savo namuose su svečiais gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėręs didelį kiekį alkoholio vyras telefonu paskambino greitosios medicinos pagalbos tarnybai norėdamas pažiūrėti, kaip medikai išsiveš alkoholio „padauginusį" svečią. Jis iškvietė medikus, prašydamas suteikti ant pievutės miegančiam svečiui pagalbą. Medikų pagalbos telefonu prašė kelis kartus. Šie atvykę apžiūrėjo pabudusį, bet gulintį neblaivų asmenį. Biržų rajono gyventojas medikams sakė, kad draugas yra prisigėręs žiurkių nuodų.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vyras yra neįgalus, tačiau administracinį pažeidimą padarė būdamas neblaivus, ir į tai, kad greitoji medicinos pagalba tą dieną šio vyro buvo kviečiama kelis kartus, skyrė jam 350 litų baudą.

Panaši bauda skirta ir 39 metų Biržų miesto gyventojui, kuris 2010-04-15 d. 23 val. 40 min. paskambinęs į Biržų rajono policijos komisariato budėtojų dalį pranešė, kad dega kaimyno namas. Po kelių minučių (jau po to, kai policijos budėtojas buvo informavęs priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, turėjusią dėl šio melagingo pranešimo žalos) ten pat dar kartą paskambinęs pasakė, jog apie gaisrą pamelavo.

Teisme vyras paaiškino, kad jam pasirodė, jog dega kaimyno namas, mat tą dieną buvo išgėręs didelį kiekį alaus. Po kelių minučių supratęs, kad namas nedega, jis perskambino policijai.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vyras pripažino melagingai iškvietęs ugniagesius, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, tačiau administracinį pažeidimą padarė būdamas pirmiau padaręs nusikaltimą, skyrė jam 300 litų baudą. Tuo pačiu nutarimu iš jo išieškotos piniginės lėšos dėl melagingo iškvietimo ugniagesiams padarytai žalai atlyginti.

Už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą gresia ne tik bauda nuo 300 iki 600 litų, tačiau ir administracinis areštas iki trisdešimties parų.

 

Parengta pagal Biržų rajono apylinkės teismo atstovo ryšiams su visuomene Vaidoto Narvido pateiktą pranešimą

2010-07-01

Skendęs mažylis - ligoninės Reanimacijos skyriuje

„Jau galvojau, kad sūnaus nebeturiu", - sekmadienį su ašaromis akyse kalbėjo Papilio seniūnijos Garšvių kaime gyvenantis trisdešimtmetis Edmundas M.

Tuo metu jo gyvenimo draugė Jurgita J. skubėjo į Panevėžio ligoninę. Čia Reanimacijos skyriuje medikai kovojo dėl jauniausio sūnaus gyvybės.

Garšvių kaime ant kalno esančioje sodyboje gyvenanti pora augina penkis pametinukus sūnus. Vyriausiam berniukui - aštuoneri, jauniausiam - vos vieneri metai.

Svetimoje sodyboje prisiglaudusi šeima laiko karvę, kiaulių.

Netoliese yra melioracijos griovys, kuris po lietaus patvinsta.

Šeštadienį Edmundas buvo darže, Jurgita tuo metu gamino pietus, vaikai žaidė kieme.

Nors nedidelio, bet po lietaus patvinusio griovio srovė berniuką jau buvo nunešusi šimtą metrų.

Išbėgusi į kiemą moteris dvejų ir vienerių metukų sūnų kieme nebepamatė. Vienu metu, nematydama kieme mažylių, ji išbėgo į lauką jų ieškoti. Žvilgterėjusi žemyn į slėnį išvydo ant griovio kranto stovintį dvimetį mažylį.

Kaip tik tuo metu iš daržo grįžo ir vyras. Tėvai pradėjo klausinėti dvimečio, kur brolis, tačiau šis kažką vebleno ir rodė į pakrantės žoles.

Supratę, kad berniukas įkrito į vandenį, tėvai puolė jo ieškoti.

Vienerių mažylį rado nuneštą srovės maždaug už šimto metrų nuo tos vietos, kur jis, kaip manoma, įkrito į vandenį.

Ištrauktas iš vandens vaikas neberodė jokių gyvybės ženklų. Tėvai pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Vėliau Edmundas nubėgo kviesti ir prie kelio laukti greitosios medicinos pagalbos automobilio, o Jurgita toliau gaivino mažylį.

„Dariau dirbtinį kvėpavimą, kol greitoji atvažiavo. Pajutau, kaip vaiko širdutė pradėjo plakti", - pasakojo moteris.

Medikai vaiką išvežė į Panevėžio ligoninę. Skendęs mažylis buvo komos būklės, bet pirmadienį atgavo sąmonę.

Tėvai spėlioja, kad vandenyje sūnus galėjo išbūti apie penkias - septynias minutes.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-29

Ar „ilgosios" Joninės iš tikro buvo ramios?

Praėjusio šeštadienio vakarą Biržuose žiauriai sumuštas neįgalus vyras.

Alfreda Gudienė
2010-06-29

Nukentėjusiajam sulaužyti blauzdos kaulai, lūžusi vidinė kulkšnis. Operacija būtina, tačiau dėl keliose vietose padarytų atvirų lūžių ir pavojų keliančių žaizdų jos kol kas atlikti negalima.

Daužė metaliniais strypais

Jei apie keturias dienas trukusį šventinį savaitgalį spręstume iš policijos suvestinių, atrodytų, kad švęsti išmoko ne tik girtuokliai, bet ir saikingai išgeriantys sportiški vyrukai.

Tačiau pirmadienį redakciją pasiekusios žinios liudijo ką kita - smurtautojai nešvenčia ir švęsti neleidžia kitiems. Netgi tikrovėje sunkiai besiorientuojantiems ligoniams.

Šeštadienio vakare, po 22 valandos, iš namų į šokius Kalno gatvės alaus bare išėjusio Skirmanto Vilčinsko artimieji grįžtančio nesulaukė nei naktį, nei sekmadienį. Kai 31 - erių metų neįgalus vyras namie nepasirodė ir išaušus pirmadienio rytui, giminaičiai sunerimo.

„Kai jis pavasarį grįžo iš respublikinės gydymo įstaigos, nebūdavo taip, kad dingtų ilgesniam laikui", - sakė Skirmanto artimieji. Todėl jie pirmadienį kreipėsi į Biržų rajono policijos komisariatą, norėdami sužinoti, ar vyras nepateko į kokį nors įvykį.

Apie Skirmantą pasiteiravę policijoje, iš pareigūnų jie sako išgirdę, kad ieškomo žmogaus komisariate nėra, o areštinė esanti uždaryta remontui. Apie jokius įvykius ar sužalotus ir ligoninėje atsidūrusius žmones Skirmanto giminaičių policijos pareigūnai neinformavo.

Žinia apie dingusį sūnų motiną pasiekė visai kitu keliu. Tą patį pirmadienį iš ligoninės buvo išleistas besigydęs rajono gyventojas, kuris pažįstamai moteriai pranešė apie ligoninėje gulintį sunkiai sužalotą Skirmantą. Pranešti mamai apie jį ištikusią bėdą sūnus prašė pats - sakė, rašęs raštelį.

 

Operuoti būtina, tačiau pavojinga

1978 metais gimęs ir tik 30 proc. darbingumo turintis vyras, atrodo, nesuvokia, koks pavojus yra kilęs jo sveikatai. Vaikino koja ištinusi ir žaizdota dėl atvirų lūžių. Sudaužyta ir kita koja bei ranka, kuria Skirmantas sako bandęs prisidengti nuo smūgių, kai jį, nuo gaisrinės pusės J. Janonio gatve artėjantį prie Apaščios krantus jungiančio tilto, užpuolė iš balto automobilio iššokę vyrai. Pasak Skirmanto, iš matymo pažįstami vyrai buvo keturiese.

Gintis nuo metaliniais strypais mojuojančių užpuolikų buvo beprasmiška. Smurtautojai ligotą žmogų daužė be gailesčio, tačiau taikė ne į galvą - traiškė kojas.

Nežinia, ar Skirmantas būtų sulaukęs ryto gyvas, jeigu jo gulinčio nebūtų radusi viena biržietė. Ji iškvietė „greitąją", kuri Skirmantą nuvežė į ligoninę.

Nors ligoninės priimamajame kraujuojantį vyrą apklausė policijos pareigūnai, žinios apie smurtą policijos įvykių suvestinėje nėra.

Ligonis sako pareigūnams tvirtinęs, kad pretenzijų niekam neturi, tačiau ar tokiais atvejais būtina „pretenzija"?

Gydytojas traumatologas Olgertas Kvedaravičius teigė, kad nukentėjusiajam sulaužyti blauzdos kaulai, lūžusi vidinė kulkšnis. Operacija būtina, tačiau dėl keliose vietose padarytų atvirų lūžių ir pavojų keliančių žaizdų jos kol kas atlikti negalima.

„Pirmiausiai reikia gydyti žaizdas, tada operuoti", - sudėtingos paciento sveikatos būklės neslėpė gydytojas.

„Kokiais žvėrimis reikia būti, kad šitaip elgtis su pažįstamu ligotu žmogumi, kuris savo veiksmus ir kalbas ne visada gali kontroliuoti?" - klausė žiauraus elgesio priblokšti Skirmanto pažįstami.

Kiek laiko gali trukti gydymas ir ar sužalotojam negresia pavojus netekti kojos, prognozuoti sunku.

 

Užpuolė pats save?

Biržų ligoninėje guli ir kita ilgojo savaitgalio auka. Sužalota galva 35 metų vyras tvirtina, kad jis „pats save užpuolė".

Žmogus teigia suvokiantis, kad dėl visko kaltas alkoholis, o tiksliau, jo kiekis. Vyriškis sako, kad su kažkuo susipykęs jis vienas pradėjo švęsti savo 35 - ąjį gimtadienį.

„Vienas išgėriau mažiausiai 8 butelius degtinės. Gal ir dar daugiau, nepamenu... Kritau, susižalojau", - apie patirtą traumą kalba ligoninės pacientas. Tvirtina, kad gydytis nusprendė pats - kito kelio nebuvę. Ligoninėje jį lanko mama.

 

Rado nuplėštą rankinę

Pirmadienį į redakciją paskambino Biržuose, J. Janonio gatvėje gyvenanti Veronika Rožėnienė.

Moteris pranešė, kad netoli tilto, Apaščios upės pakrantėje, jos vyras rado piniginę su pensininkės Donatos J. dokumentais.

Šalia vandenyje plūduriavo rankinė su nuplėšta rankena.

Žmonės įtaria, kad šioje vietoje garbaus amžiaus moterį apiplėšę asmenys atsikratė įkalčių.

Biržų policija, pasak jos atstovo Antano Džiugo, jokio pranešimo apie vagystę negavo.

Nukentėję vartotojai tapo įtariamaisiais

Jei vartotojas gins savo teises ir pareikalaus pažeidimą padariusių asmenų ištaisyti padarytą klaidą, jis gali tapti kaltinamuoju turto prievartavimo byloje.

Juolab jei turės ginčą su bendrove, kuri turi prekybinių sandorių su policija.

 

Apgauti klientai tapo įtariamaisiais

Antradienį biržietis Donatas S. savo namuose sulaukė netikėtų svečių. Policijos pareigūnai jį pakvietė eiti kartu su jais į policijos komisariatą.

Jam buvo pasakyta, kad jis turi duoti parodymus „dėl įvykių degalinėje".

Gegužės 18 dieną EMSI degalinėje žalios spalvos kuro iš įprasto čiaupo įsipylę klientai atsisakė už jį sumokėti ir pareikalavo jį išsiurbti iš automobilių bakų, tačiau už tai buvo apkaltinti turto prievartavimu.

Galvodamas, kad jį planuoja tik apklausti, vyras drąsiai nuėjo į policijos komisariatą. Tačiau čia tyrėja jam pareiškė turinti įteikti pranešimą apie įtarimą. Be to, jam buvo pranešta, jog jis sulaikomas dviem paroms. Paaiškinta, kad jis bus išvežtas į Panevėžį.

Nesuprasdamas, kas vyksta, vyras pareikalavo leisti išsikviesti advokatą. Jis pareiškė į jokią areštinę neisiąs, nes jo sulaikyti nesą jokio pagrindo.

Donatui S. buvo paaiškinta, kad jis kartu su bičiuliais Valdu Ž. ir Kęstučiu K. yra įtariami prievartavę turtą.

Pranešime apie įtarimą teigiama, kad šie vyrai „gegužės 18 dieną, apie 17 valandą, Biržų mieste, Jaunimo gatvėje 2A, būdami EMSI degalinėje, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami teisėto pagrindo, savo ir kitų naudai vertė degalinės vadybininką B. Kavoliūną perduoti turtą - pinigus - 2000 litų".

 

Žodžiai apie taiką skyrėsi nuo veiksmų

„Šiaurės rytai" jau rašė apie šių metų gegužės 17 - 18 dienomis degalinėje EMSI vykusį konfliktą.

Biržietis Valdas Ž. gegužės 17 - osios vakare įsipylė dyzelinio kuro. Bakas buvo beveik pilnas, kai jis pastebėjo, jog iš įprasto, ne ūkininkams skirto degalų išdavimo pistoleto bėga žalias dyzelinis kuras.

Toks kuras laikomas žymėtu ir parduodamas tik ūkininkams, griežtai apskaitomas, o už jo naudojimą neturint teisės gresia atsakomybė.

Vyras degalinės darbuotojams pareiškė tokio kuro nenaudosiąs, paprašė jį išpumpuoti. Tačiau vadybininkas tai padaryti atsisakė.

Nakčiai toje pačioje vietoje palikęs automobilį vyras ryte rado šalia jo besisukiojantį tralą, kuris turėjo išvežti jo transporto priemonę. Valdas Ž. mašiną patraukti atsisakė, kol nebus išspręstas kuro, kokio jis nepirko, paėmimo iš bako klausimas. Todėl policininkai jį nubaudė bauda už stovėjimą neleistinoj vietoje.

Nors iš čiaupo bėgo žalias dyzelinis kuras, juo degalinėje gegužės 18 dieną buvo prekiaujama ir toliau.

Priešpiet į bakus įtartino kuro įsileidę dar du biržiečiai pareiškė už jį nemokėsiantys ir degalinės darbuotojų pareikalavo jį išsiurbti.

Degalinės darbuotojai jokių veiksmų nesiėmė.

Atvykę policijos tyrėjai iš čiaupo paėmė kuro pavyzdžius. Tačiau iš automobilių bakų juos paėmė tik gerokai popiet, biržiečiams primygtinai pareikalavus.

Nukentėjusiaisiais save laikantys vartotojai paskambino EMSI degalinių tinklo direktoriui Gintautui Uždaviniui ir pareikalavo išspręsti šį klausimą. Jis pažadėjo po kelių valandų atvykti į Biržus.

Žalio dyzelinio kuro į bakus įsipylę vairuotojai kantriai laukė G. Uždavinio, tikėdamiesi, jog konfliktas bus išspręstas. Tačiau šis, atvykęs su advokatu, pareiškė, jog biržiečiai trukdo degalinės ekonominei veiklai.

Biržiečių vartotojų pasamdytas teisininkas V. Ivanauskas pasiūlė konfliktą išspręsti taikiai. Atrodė, kad degalinės vadovas su tuo sutiko. Jis priėmė biržiečių parašytas pretenzijas ir paaiškinimus, kodėl jie atsisako mokėti pinigus už jų įsipiltą žymėtą kurą.

Degalinės atstovai kurą iš biržiečių bakų išsiurbti atsisakė, todėl šie išvyko iš degalinės su įtartinu kuru.

Tuo tarpu EMSI degalinės vadovas su advokatu pasuko į policijos komisariatą.

Redakciją liudininkai informavo, kad su jais po darbo valandų bendravo patys policijos vadovai Eugenijus Šopis ir Vytautas Drevinskas, nors paprastai po darbo valandų atneštus pareiškimus užregistruoja policijos budėtojai.

 

Tyrimas „į vienus vartus"?

Kitą dieną po šių įvykių policijos atstovė spaudai Z. Žalinkevičienė, paklausta, kokie tyrimai atliekami dėl įvykių degalinėje, informavo, kad gautas degalinės vadovo pranešimas apie trukdytą darbą. Taip pat gautas pranešimas apie galimai nekokybiško kuro pardavinėjimą.

Tik dabar paaiškėjo, kad degalinės vadovai skundėsi dėl turto prievartavimo ir byla gegužės 18 dieną dėl turto prievartavimo iškelta pagal EMSI degalinės direktoriaus G. Uždavinio pareiškimą.

Biržų policijos viršininkas Eugenijus Šopis, paklaustas, kodėl apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo nebuvo pranešta suvestinėse spaudai, iš pradžių neturėjo ką atsakyti.

Tačiau vėliau laikinasis policijos atstovas spaudai Antanas Džiugas perdavė, kad apie pareiškimą nepranešta, nes buvo degalinės savininkų prašymas apie jį neskelbti.

Kad byla dėl turto prievartavimo buvo iškelta jau gegužės 18 dieną, tvirtino ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Binkis. Jis pavaduoja šią bylą iš pradžių prižiūrėjusį, dabar atostogaujantį prokurorą Tomą Bajorūną.

Duomenų, ar iškelta byla dėl prekybos galimai žymėtu dyzeliniu kuru, prokuroras R. Binkis teigė neturintis.

Biržų policijos vadovas E. Šopis sakė, kad medžiaga dėl galimos prekybos žymėtu kuru perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pasak Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento akcizų administravimo skyriaus vedėjo Kazimiero Kaziukaičio, inspekcijos specialistai kartu su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbuotojais paėmė EMSI degalinės dyzelinio kuro mėginius. Jie perduoti tirti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių naftos produktų bandymų laboratorijai.

Atstovė spaudai Rita Skavičienė informavo, kad tyrimo rezultatai dar negauti.

 

Nusišalinti nėra pagrindo?

Panevėžio policijos komisariatas su šia degaline yra sudaręs sutartį dėl kuro tiekimo.

R. Binkis, paklaustas, ar neturėtų Biržų teisėsaugininkai nusišalinti nuo bylos tyrimo, nes šioje degalinėje patys perka kurą, tikino nesąs „nusišalinimo dėl kiekvieno dalykėlio šalininkas".

Pasak jo, kokių nors santykių buvimas ar paslaugų teikimas dar nereiškia, kad negalima tirti bylos.

„Tokiu atveju išeitų, kad aš negaliu jokių bylų tirti, nes pažįstu daug biržiečių", - sakė R. Binkis.

Tuo tarpu su teisėsauga reikalų turėję įtariami reketu biržiečiai įsitikinę, jog pasinaudodama proga policija jiems bando „įkąsti".

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-19

Šiurpią žūtį pasirinko pati?

Dideliu greičiu tiesiai į pastato sieną lėkusio automobilio avariją matę žmonės kalbėjo tik apie vieną numanomą tragedijos priežastį - vairuotojos norą mirti.

 

Skrydis į mūrinį namą baigėsi mirtimi

Ketvirtadienio vakarą, apie 21.50 val., Muravankės sankryžoje, Biržuose, įvyko kraupi avarija.

Netgi visko regėję medikai ir gelbėtojai buvo šokiruoti išvydę suniokotą vairuotojos kūną.

Iš Biržų centro dideliu greičiu lėkęs automobilis vos nesusidūrė su priešpriešiais važiavusia greitosios medicinos pagalbos mašina ir nestabdydamas tėškėsi tiesiai į mūrinį namą.

„Nissan Almera" vairavusi moteris važiavo viena ir nebuvo prisisegusi saugos diržo, nors vargu ar jis būtų išgelbėjęs jauną moterį, kaip ir išsiskleidusios oro pagalvės. Apsauginę gatvės tvorą nulaužusio ir virš gėlyno praskridusio automobilio smūgis į mūro laiptus ir namo sieną buvo pernelyg stiprus.

Avarijoje žuvo 1974 metais gimusi biržietė Vilma B., iš įvykio vietos medikų išvežta jau kone be gyvybės ženklų.

 

Aukų galėjo būti ir daugiau

Iš Biržų miesto centro pusės Kęstučio gatve dideliu greičiu atskriejantį automobilį matė tuo metu gatve ėję žmonės ir priešpriešiais važiavęs Greitosios medicinos pagalbos automobilio ekipažas, iš Kaunių kaimo į Biržų ligoninę vežęs močiutę ir vaiką.

Patyręs „greitosios" vairuotojas automobilį spėjo pasukti į kitą pusę, o visiškai nestabdomas tamsiai raudonas „Nissan Almera" lėkė tiesiai ir medikų ekipažo akyse rėžėsi į šalia sankryžos stovintį mūrinį namą.

Sunku prognozuoti, kas galėjo įvykti, „greitajai" susidūrus su automobiliu, kuriuo net nebandyta daryti posūkio ar stabdyti. Aplinkinių namų gyventojai šiurpo nuo minties apie galėjusius žūti vaikus, nuolat mėgstančius žaisti ant šaligatvio prie namo, į kurį įsirėžė „Nissan Almera".

 

Bandė teikti pagalbą

Avarijos vietoje buvę greitosios pagalbos medikai nedelsdami šoko prie sudužusios mašinos, iš kurios rūko dūmai, o viduje buvo prispausta moteris. Kadangi automobilio durys neatsidarė, buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Vieni jų išjungė automobilio akumuliatorių, ruošėsi gesinti galimą gaisrą, o kiti puolė išlaisvinti sumaitotoje mašinoje suspaustą vairuotoją.

Gelbėtojams atplėšus duris sužalota moteris rasta be sąmonės. Medikai ir gelbėtojai dirbo darniai - uždėję įtvarus nukentėjusiąją nešė į „greitosios" automobilį, kuriame vairuotoja buvo jungiama prie gyvybę palaikančios medicininės aparatūros. Deja, ji nefiksavo jokių gyvybės ženklų.

36 metų moters mirtis konstatuota ją nuvežus į Biržų ligoninės Priėmimo skyrių.

„Vaizdas buvo be galo tragiškas", - kalbėjo ne vieną avarijų auką regėjusi medikė.

„Šitaip važiuoti gali tik visiškai apsvaigęs žmogus arba savižudis. Ji net nebandė pasukti ar stabdyti", - kalbėjo įvykio vietoje buvęs vyriškis.

 

Važiavo, ištikta streso?

Redakcijos žiniomis, žuvusioji neseniai buvo grįžusi iš Norvegijos, kur pastaruoju metu dirbo. Su vyru išsiskyrusi moteris turėjo biržietį draugą, augino 9 - 10 metų sūnų. Anksčiau Vilma B. dirbo Biržų akcinėje pieno bendrovėje.

Gali būti, kad lemtingąjį vakarą moteris šoko į automobilį su kuo nors susipykusi, o artimieji buvo bejėgiai ją sustabdyti. Ar lemtingam žingsniui negalėjo turėti įtakos alkoholis, dabar jau atsakys teismo medicinos ekspertai.

„Jei žmogus puola vienas į automobilį ir ima lėkti dideliu greičiu, dažniausiai jį būna apėmusios suicidinės (savižudybės) mintys. Žmogus nuo ko nors bėga - gal nuo kokio nors nemalonaus įvykio ar didelio streso", - kitą dieną po avarijos kalbėjo psichologė, Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė.

Atmetama versija, kad žuvusioji galėjo nesuvaldyti automobilio. Pasak ją pažinojusiųjų, moteris turėjo vairavimo patirtį, gerai „jautė" savo automobilį, todėl mintis, kad ji staiga jo nesugebėjo suvaldyti, atrodo neįtikėtina.

 

Alfreda Gudienė

2010-06-19

Pilies teritorijoje nupjautos septynios pušys

Pjaunamos pušys biržiečius ir graudina, ir piktina.

 

Praėjusio trečiadienio rytą, išgirdę Biržų pilies teritorijoje ūžiant pjūklus, žmonės sunerimo, kas pjaunama. Nuskubėjusieji pasižiūrėti pamatė virstančias pušis. Lieknos gražuolės gulė ant pylimo šlaito ir bematant buvo nugenėtos. Jų kamienai buvo keliami į mašiną.

„Kodėl prireikė nupjauti tokius gražius medžius? Kam pušys trukdė? Kas pasiims jų medieną?" - ir piktinosi, ir graudinosi miestelėnai.

„Darbai vykdomi pagal projektą", - sakė UAB „Irdaiva", vykdančios Biržų pilies arsenalo atkūrimo darbus, darbų vadovas Ruslanas Cibulskas.

Septyniasdešimtmetės pušys viena po kitos gulė ant pylimo šlaito, virpindamos biržiečių širdis.

Pasak jo, keturios pušys augo prie pat pilies arsenalo pastato pamatų ir juos stipriai ardė. R. Cibulskas pastebėjo, kad visa mediena atiteks muziejui ir bus panaudota jo reikmėms.

Rangovai yra įsipareigoję pušis atsodinti kitoje vietoje ir sodinukus prižiūrėti trejus metus.

„Bus nupjautos septynios juodosios pušys, kliudančios arsenalo statyboms", - praėjusį trečiadienį kalbėjo Biržų krašto muziejaus „Sėla" direktorius Gintaras Butkevičius. Jis sakė supratęs, kad pradėjus darbus bus sulaukta įvairiausių biržiečių reakcijų. Pasak direktoriaus, pušų likimą ilgai svarstę ir savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai. Bet galiausiai jie priėmę sprendimą daryti taip, kaip buvo numatyta projekte.

„Labai gaila pušų, bet šie darbai neišvengiami", - teigė muziejaus vadovas.

G. Butkevičius patvirtino, jog apskaityta mediena bus sukrauta pilies statybų teritorijoje ir naudojama savoms reikmėms. Pušų prireiks ir tilto sustiprinimui, ir muziejaus ekspozicijoms.

Manoma, jog juodųjų pušų amžius siekė septyniasdešimt metų.

 

Gražina Dagytė

2010-06-17

Akyla pirkėja nustatė pažeidimą

Budri pirkėja išaiškino, jog prekybos centre kontrolinės svarstyklės rodo vieną svorį, o esančios prie kasos - jau kitą.

Valstybinės metrologijos inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė pažeidimus, parduotuvės vedėją nubaudė ir nurodė ištaisyti nustatytus trūkumus.

 

Saldainiai prie kasos - sunkesni

Biržietė Lidija I., atėjusi į Biržuose esančią parduotuvę „Supernetto", nutarė nusipirkti nepigiai kainuojančių saldainių. Įsibėrė į maišelį jų nedaug. Ant kontrolinių svarstyklių pasvėrė - rodė 170 gramų.

Tačiau akyla pirkėja pastebėjo, kad tuos pačius saldainius sveriant prie kasos maišelis pasunkėjo 95 gramais - saldainiai jau svėrė 265 gramus.

Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkė Vitalija Rukavičienė sako, kad net jei naudojamos svarstyklės ir patikrintos, prekiautojai turėtų būti atidesni.

Moteris sako „pakėlusi vėją". Tuomet prie kasos aparato dirbusi pardavėja atidarė svarstyklių skydelį, kažką pataisė. Pasvėrus iš naujo saldainiai svėrė - 170 gramų. Moteris sumokėjo už saldainius tiek, kiek jie iš tikro sveria.

Kitądien biržietė vėl panoro nusipirkti saldainių. Ir vėl juos pasvėrė kontrolinėmis svarstyklėmis. Prie kasos aparato vėl rodė kitokį svorį.

„Nejau darbuotojai nemato, kad svarstyklės klysta? Įsivaizduokit, koks pirkėjų srautas būna turgaus dienomis - kiek žmonių moka už orą, nes neteisingai pasveriami produktai?" - svarstė Lidija I.

Moteris sakė, kad žmonės bent jau turi žinoti, jog svarstyklės gali meluoti, todėl pirkinių svorį turi patikrinti kontrolinėmis svarstyklėmis.

 

Pranešimas pasitvirtino

Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio apskrities skyriaus viršininkė Vitalija Rukavičienė, gavusi pranešimą apie netiksliai sveriančias svarstykles „Supernetto" parduotuvėje Biržuose, atliko kontrolinį patikrinimą.

Paaiškėjo, kad nefasuotų maisto produktų kiekiui nustatyti ir pagal nustatytą kiekį atsiskaityti su pirkėjais kasose naudojamos kelios svarstyklės. Jos visos metrologiškai patikrintos. Jų patikrą praeitų metų birželio mėnesį atliko Panevėžio metrologijos centras.

Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos metrologijos inspekcijos atlikto tikrinimo metu nustatyta, kad dviejose kasose naudojamų svarstyklių rodmenų tikslumui įtaką daro pašaliniai daiktai. Naudojamos svarstyklės įmontuotos į stalo viršų, kurio kraštai, pajudinus svarstykles, liečiasi prie svėrimo lėkštės ir rodo papildomą masę. Po svėrimo lėkšte ir po svarstyklėmis esantys maisto trupiniai taip pat daro įtaką rodmenų tikslumui.

Tačiau išvalius iš po svarstyklių maisto trupinius, vienų svarstyklių rodmenis pavyko nustatyti į nulinę padėtį, o kitų ne - liko pakilę ant 10 gramų padalos.

Nustatyta, kad viršytos leidžiamos svėrimo paklaidos, svarstyklių rodmenų negalima nustatyti į nulinę padėtį.

 

Klaidas pripažino ir ištaisė

Parduotuvės vedėjai Audrai Valeckienei buvo nurodyta nedelsiant atlikti elektroninių svarstyklių remontą ir naują patikrą. Jai skirta 300 litų bauda.

Parduotuvės vadovė sakė šio tikrintojų sprendimo neskundusi.

„Parduotuvės vadovė geranoriškai susitvarkė. Sutiko su visomis pastabomis, pagal visus reikalavimus priėmė sprendimus, sureagavo į patikrinimo metu rastus pažeidimus ir į visus nurodymus operatyviai reagavo", - kalbėjo V. Rukavičienė.

Metrologijos inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininkė minėjo, kad tai jau ne pirmas kartas prekybos centruose, kai į siaurą prekybos stalo nišą įmontuotos svarstyklės rodo su paklaida.

„Tyčinio žmogiško faktoriaus čia tikrai neįžvelgiame. Tiesiog neapsižiūrėjimas ir darbuotojų neatidumas. Tačiau gerai, kad vartotojai yra atidūs", - sakė V. Rukavičienė.

Turgaus prekiautojai susitvarkė

Praeitais metais Lietuvos metrologijos inspekcijos Panevėžio skyrius atliko 532 patikrinimus. Iš šio skaičiaus 236 atvejais nustatyta metrologijos reikalavimų pažeidimų.

Pasak V. Rukavičienės, pernai buvo tikrinti biržiečiai turgaus prekiautojai. Keturi prekiavo su buitinėmis, metrologiškai nepatikrintomis svarstyklėmis.

„Reikia pagirti prekiautojus - jie įsigijo elektronines, ES standartus atitinkančias svarstykles. Kas jų neturi, nuomoja iš turgaus administracijos", - sakė V. Rukavičienė.

Biržuose teko nustatyti ir prekių kiekio pažeidimų. Neatitiko ant etiketės nurodytas ir esamas produkto kiekis patikrinus alaus ir duonos gamintojus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-17

Siautėjęs škvalas pridarė bėdos

Penktadienio vakare kilusi audra pridarė nemažai eibių ir rūpesčių Biržų rajono gyventojams bei gelbėtojams.

Savaitgalį siautusio vėjo gūsiai siekė net iki 20 metrų per sekundę greitį.

 

Nuplėšė garažo stogą

Praūžusi audra daugiausia bėdų padarė Būginių kaime ūkininkaujančių Validos ir Stasio Styrų šeimai. Pora jau aštuonerius metus šalia kelio Parovėja - Papilys įrengtuose šiltnamiuose augina daržoves.

Penktadienio vakare, apie 23 valandą, S. Styra išgirdo triukšmą. Pasižiūrėjęs pro gyvenamojo namo langą į tą pusę, kur yra garažas, pamatė kažkokią pašvaistę. Pagalvojo, kad kilo gaisras.

Išėjęs į lauką pamatė, kad vėjo gūsis nuplėšė skardinio garažo stogą.

Naujas garažas, kuriame laikome technika ir įrengimai, baigtas statyti ir apskardinti prieš dvejus metus.

Stipri vėjo jėga tiesiog išmušusi pastato stogo kampą, ne tik nuplėšė skardą, bet ir stogą laikančias lentas.

Skardos ir lentų, išrautų net su stipriomis vinimis, gabalai buvo nuskraidinti už kelių dešimčių metrų nuo pastato.

Stiprus vėjo gūsis nunešė vos prieš dvejus metus apskardinto Validos ir Stasio Styrų garažo stogą.

Laimei, tokiu paros metu kelyje nebuvo pėsčiųjų, pievoje - gyvulių.

Ūkininkai džiaugėsi tik dėl to, kad vėjo gūsis skardos gabalus ir lentas nunešė tolyn, o ne pabėrė į statinio vidų. Krisdamos stogo atplaišos galėjo sudarkyti viduje stovinčius automobilius.

Praūžęs vėjo gūsis sumaitojo skardinį pastatą, tačiau visiškai nepalietė šalia jo esančių šiltnamių.

S. Styra išgyveno, kad lyg tyčia prieš kelias dienas iki audros buvo pasibaigusi pastatų draudimo sutartis. Pirmadienį jis planavo vykti į Biržus ir ją atnaujinti.

Ūkininkai neabejoja, kad nuostoliai siekia per 20 000 litų.

V. Styrienė sakė valdžios paramos neprašysianti.

„Ką ten seniūnija pagelbės. Sakys, gerai gyvenat, tvarkykitės patys. Tik girtuokliams valdžia padeda pašalpas mokėdama", - kalbėjo V. Styrienė.

Panašią nelaimę šeima jau patyrė prieš metus, kai panašios audros metu buvo sudraskytas vienas šiltnamis.

Praeitų metų liepą praūžęs vėjas nuplėšė ne tik šiltnamio plėvelę, bet išplėšė medinę dalį.

„Gal ši vieta išskirtinė, kad kažkokios anomalijos kartojasi", - svarstė V. Styrienė.

 

Gelbėtojai tvarkė viesulo padarinius

Įsisiautėjus vėjui darbo netrūko nei nukentėjusių sodybų šeimininkams, nei elektrikams, nei ugniagesiams gelbėtojams.

Praėjusio penktadienio naktį, apie vidurnaktį, Biržų valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (VPGT) gautas pranešimas apie Kilučių gatvėje kilusį pavojų.

Storas medis griūdamas nutraukė elektros laidus. Gelbėtojai medį pjaustė ir jo dalis krovė šalikelėje.

Beveik tuo pačiu metu pagalbos šaukėsi Pačeriaukštės seniūnija. Važiuojamąją kelio dalį užtvėrusio vėtros nulaužto didžiulio medžio Smilgių ugniagesių komandos vyrams nepavyko patraukti nei buksyravimo lynu, nei rankinėmis priemonėmis. Į pagalbą teko vykti Biržų VPGT gelbėtojams, kurie darbavosi grandininiu pjūklu.

Šeštadienį pranešta apie grėsmingai pasvirusį beržą prie Vytauto gatvės 65 namo.

Gelbėjai išvydo du pavojų keliančius beržus, kuriuos teko nupjauti.

Vėtros palaužtą ir kelią užtvėrusį didelį medį gelbėtojams teko tvarkyti ir Juljanavos kaime (Nemunėlio Radviliškio seniūnija).

 

Jurgita Vitkauskienė,

Alfreda Gudienė

2010-06-15

Užkliuvo kelio ženklai

Praėjusio trečiadienio vakarą, apie 21 valandą, Biržų policijos komisariato pareigūnams buvo pranešta, jog Kilučių bei aplinkinėse gatvėse chuliganai suniokojo kelio ženklus.

Aplinkiniai gyventojai pasakojo matę tris asmenis, kurie rovė ar laužė ženklų stulpelius. Daugiausiai užkliuvo įspėjimai, kuriais draudžiama sustoti arba nurodoma duoti kelią. Vyrukai esą darbavosi keliaudami pėsčiomis. Žmonės teigė nugirdę, kaip jie neva gyrėsi nuvertę keturiolika stulpelių.

Vienus išrautus ženklus trijulė sustatė už gyventojų pastatų, kitus sumetė į gėlių darželius tarp pinavijų žiedų, trečius - suguldė į J. Janonio gatvėje esantį griovį.

Paryčiui paaiškėjo, jog chuliganai suniokojo devynis ženklus, stovėjusius Kilučių, J. Janonio, Bitės ir Pakalnės gatvėse.

Didelei biržiečių nuostabai, važiuodami į darbą, jie problemų nepatyrė - visi ženklai buvo atstatyti. Vienus teko iš naujo įkasti, kitus - pakeisti naujais. Už operatyvumą vairuotojai gyrė Biržų miestą aptarnaujančios RUAB „Urbico" elektromontuotoją Vladą Indrikonį, kuriam ir teko skubiai imtis atstatymo darbų.

Pakalnės gatvėje chuliganų eibes liudijo pasvirę kelio ženklai.

Vienos nakties siautėjimo jaunimėliui nepakako. Kilučių, Pakalnės ir kitų gatvelių gyventojai triukšmą išgirdo ir naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Iš ryto pastebėta, kad Kilučių - J. Janonio gatvių sankryžoje stovėjęs ženklas, draudžiantis sustoti, vėl guli griovyje. Kitose vietose vairuotojai matė pakrypusius, iš vietų išjudintus ženklų stulpelius.

Minėtose gatvėse gyvenantys biržiečiai piktinosi, kad šitaip elgiasi namo iš vakarinių pasilinksminimų grįžtantis jaunimas. Vyresnio amžiaus moterys kaltino šiuolaikinį vaikų auklėjimą.

Kiti pašnekovai buvo įsitikinę, kad ženklus vartydami savo jėgą demonstruoja aplinkinių alaus barų lankytojai.

„Šiaurės rytų" kalbinti naktį triukšmą girdėję biržiečiai prisipažino policijos pareigūnams apie neramumus nepranešę. „Tingėjosi keltis", - aiškino žmonės.

Praėjusį ketvirtadienį chuliganai dar nebuvo sulaikyti. Biržų rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio viršininkas Antanas Džiugas „Šiaurės rytus" informavo, jog įtariamųjų asmenybės nustatinėjamos, jų padaryti nuostoliai tikslinami.

Policija prašo gyventojų pranešti apie pastebėtus siautėjančius chuliganus.

 

Gražina Dagytė

2010-06-12

Žuvo garaže

Keturiasdešimt dvejų metų kirdoniškį mirtinai sužalojo kritusi remontuojama mašina.

 

Praėjusio ketvirtadienio rytą Kirdonių kaimą apskriejo žinia apie nelaimę Kalnelio gatvėje įsikūrusių R. N. Rožėnų namuose. Į jų sodybą skubėjo ir policijos pareigūnai, ir ugniagesiai gelbėtojai.

Kieme būriavosi kaimynai bei draugai. Tačiau padėti sodybos šeimininkui Ričardui Rožėnui jie jau nebegalėjo - vyras buvo miręs. R. Rožėnas žuvo garaže, prispaustas remontuojamo „BMW" markės automobilio.

Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie įvykį pranešė Biržų policijos budėtojai. Pranešimas gautas 6. 44 valandą. Pirmieji į nelaimės vietą atskubėję Kirdonių ugniagesių komandos vyrai čia jau rado policijos pareigūnus. Kirdoniškiai ugniagesiai, padedami žūties vietoje buvusių žmonių, rankomis pakėlė mašiną ir išlaisvino po ja gulėjusį vyrą. Į Kirdonis buvo atvykusi ir Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda.

Apgailestaudami dėl kaimyno, draugo ar bičiulio tragiškos mirties kaimo vyrai į ketvirtadienį kalbėjo apie tai, kaip gražiai Rožėnų šeima tvarkėsi sodybą.

Medikų į įvykio vietą niekas nebekvietė - žmogaus mirtį konstatavo policijos pareigūnai. Preliminariais policijos duomenimis, trečiadienio vakare automobilį remontavusį vyrą ketvirtadienio rytą garaže rado žmona.

Manoma, jog automobilis buvo pakeltas ir paremtas naudojant ne keltuvą, o parankines priemones. Jas užkliudžius, mašina, greičiausiai, ir krito, prispausdama tuo metu po ja buvusį remontininką.

Ugniagesys - vairuotojas Vidmantas Drevinskas „Šiaurės rytams" sakė, jog R. Rožėnas gulėjo po pačiu automobilio „BMW" viduriu.

Apgailestaudami dėl kaimyno, draugo ar bičiulio tragiškos mirties kaimo vyrai ketvirtadienį kalbėjo apie tai, kaip gražiai Rožėnų šeima tvarkėsi sodybą. Žmonės minėjo pernai uždengtą naują namo stogą, iš tolo švietusį raudona spalva, puoselėjamą sodybos aplinką, iškastą tvenkinėlį.

Velionis visiems buvo gerai pažįstamas, nes kilęs iš Kirdonių, kuriuose ir dabar dar gyvena jo senutė motina. Ričardo žmona - taip pat kirdoniškė. Šeima augino porą vaikų. Kirdoniškiai gailėjo gimnazisto sūnaus, dabar kaip tik laikančio vidurinio mokslo baigimo egzaminus, ir be tėvo likusios šešiolikmetės dukros. Gerų žodžių negailima mirusiojo žmonai Nidai, besirūpinančiai šeimos ūkiu.

„Darbštūs žmonės, tvarkingi, abu kartu kabinosi į gyvenimą", - apie skaudžios netekties ištiktą Rožėnų šeimą gražiai atsiliepė Kirdonių kaimo bendruomenės pirmininkas Audrius Šimas.

 

Gražina Dagytė

2010-06-12

Katinėlį uždaužė žarstekliu

Nuo sužvėrėjusio biržiečio kenčia ne tik motina ir kaimynai - įsiūčio pagautas girtuoklis mirtinai uždaužė kaimynų augintinį.

 

Ieškojusius ramybės pasitiko žiaurumas

Žvėriškai nukankinto bejėgio padarėlio šeimininkai sako Biržuose išvydę „fašizmo" apraiškas.

Agluonos gatvėje gyvenanti Pavelo Prochorovo šeima iš Birštono į Biržus atsikėlė neseniai. Tvarkingoje sodyboje sutikta šeimininkė sakė, jog mūsų mieste šeima tikėjosi rasti ramybę, kuri vyrui reikalinga po iškentėtos operacijos.

„Nieko negaliu kalbėti - tik fašistai šitaip elgiasi. Mes tą kačiuką auginome nuo dviejų mėnesių, ant rankų nešiojome, o jį nukankino", - pratrūko raudoti moteris, kalbėdama, kad dėl šio įvykio juodu su vyru ištiko didžiulis stresas.

Prochorovų augintas 11 mėnesių gyvūnėlis buvo uždaužytas kitoje gatvės pusėje gyvenančių kaimynų namo verandoje.

Iš šeimininkų sodybos išklydęs katinas atsidūrė Gučų namuose, kuriuose su senute šeimininke bei jos sūnumi Gedučiu gyvena ir katė.

„Gulėjau girtas, girdėjau puodus barškant, tai pagalvojau, kad žiurkės puola", - aiškino Gedutis Gečas. Jis rodė, kaip vaikėsi katinėlį, kuris neva vyriškį puolęs. Tą dieną katino žudikui policijos pareigūnai nustatė 2,74 prom. girtumą.

Devintą dešimtį metų skaičiuojanti senutė po operacijos gydoma ligoninėje. Niekur nedirbantis ir girtaujantis 1963 metų gimimo jos sūnus šiuo metu namie gyvena vienas.

Praėjusį šeštadienį policijoje įregistruotas pranešimas, kad Gedutis savo namų verandoje metaliniu strypu užmušė katiną. Vėliau paaiškėjo, kad įtūžęs vyras katinėlį daužė žarstekliu.

Apie įvykį policijai pranešė pas kaimynus esantys svečiai - aplinkiniai žmonės bijo Gedučio.

Užmušto gyvūno šeimininkas P. Prochorovas sako pats galėjęs vyriškai pakalbėti su augintinio žudiku, tačiau lemiamu momentu susitvardęs. Iš policijos pareigūnų vyras išgirdęs, jog nesiėmęs savivaldžiavimo jis pasielgė teisingai.

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešama, jog nusikalstamos veikos padarymu įtariamas G. Gučas apklaustas. Nusikaltimo padarymo dieną jam nustatytas 2,74 prom. girtumas.

 

Gaili motinos

Vakar kalbinti Agluonos gatvės gyventojai sakė laukiantys, kad žiaurusis kaimynas būtų nors laikinai uždarytas į areštinę.

„Nors kokiems trims mėnesiams jį pasodintų, tai gal išsigąstų. O piniginė bauda nieko nereikštų - tektų ją mokėti vargšei motinai, kurią jis ir taip skriaudžia", - kalbėjo žmonės.

Kaimynai tvirtino, kad žiaurus Gedučio elgesys - neatsitiktinumas. Jiems ne sykį teko girdėti sūnaus grasinimus motinai. Prieš senutę jis nevengdavęs ir ranką pakelti.

„Bijome, kad kita auka gali tapti motina - jam protą visai sumaišė alkoholis, kurio pirkimui reikalauja pinigų", - nuogąstavo Agluonos gatvės žmonės. Jie sako pastebėję ir keistą vyro elgesį - virvele atsitvertą bendro kiemo teritoriją, nuolatinius keiksmus ir išpuolius.

 

Galvojo, kad puola žiurkės?

Trečiadienį iš ryto G. Gučas jau buvo girtas. Jis neneigė užmušęs kaimynų kačiuką, pasakojo apie esą jo padarytas eibes. Gedučiui atrodo, kad katinėlis pas jo augintinę Murkę įslinko pro atvirą orlaidę.

Iš vyro kalbos atrodė, kad jis jautėsi užpultas katinėlio, kurį palaikęs ... žiurke.

„Gulėjau girtas, girdėjau puodus barškant, tai galvojau, kad žiurkės puola", - aiškino vyriškis. Jis rodė, kaip vaikėsi katinėlį, kuris neva jį puolęs.

„Šoko man ant krūtinės, o akys - tokios žalios, išpūstos", - baisėjosi vyras ir smulkiai aiškino, kaip žarstekliu vaikomas katinas lakstė liesdamas palanges dengiančias užuolaidas.

„Žvėrišką katiną" Gedutis užspeitė į kampą ir mirtinai uždaužė verandoje - dar ir vakar čia buvo matyti kraujo žymės.

 

Turi „užsakymų"?

Pastebėjus, kad dabar jo, šitokiu žiaurumu pasižymėjusio, visi kaimynai vengia, vyras nesutriko.

„Nesąmonė. Kaip tik dabar manęs prašo pagalbos - siūlo butelį, kad užmuščiau daržus iškasančius katinus", - pagyvėjo Gedutis. Ir vaizdžiai papasakojo, kaip jam žiūrint televizijos laidą „Kitas" atėjo kaimynas ir paprašė... užmušti kitą katiną, kuris jo daržo lysves gadinantis. Už pagalbą žadėjo pastatyti butelį alkoholio.

Paaiškinus, kad jo gali laukti ir kalėjimas, Gedutis trumpam susimąstė. Bet netrukus prisipažino mušęs ir motiną.

„Kartais būdavo", - linksėjo galvą. O savo katytę, kuri nuo šeimininko slėpėsi, Gedutis teigė mylintis - su ja dabar miegantis ir niekam skriausti neleisiantis.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia vieneri metai nelaisvės. Nužudyto augintinio šeimininkai gali prisiteisti ir neturtinę žalą.

 

Alfreda Gudienė

2010-06-10

Po praūžusio viesulo - nuluptas stogas ir apdaužytas kaminas

Viesulas pridarė nuostolių dviejų Biržų miesto sodybų gyventojams.

 

Išgirdo trenksmą ir ūžesį

Praėjusio pirmadienio vakarą savo sodybų ar daugiabučių kiemuose poilsiavusius biržiečius į kambarius suvarė artėjantis lietus. Biržų pakraštyje, Paparčių gatvėje vienuoliktu numeriu pažymėto namo šeimininkas Kazys Žekys sako suspėjęs kartu su žmona nuo lietaus išgelbėti gėlių vazonėlius - iš vidinio kiemo juos sunešė į uždarą patalpą. Žvelgdamas į patamsėjusį dangų, apie dvidešimtą valandą, vyras prisėdo atsipūsti verandoje. Besižvalgant jam į akis krito kieme augusi vyšnia, kurią iš kažkur atsiradęs stiprus vėjas staiga prilenkė prie pat žemės. Prie pat žolės prigulė ir aukštesni krūmeliai bei žolynai.

Staiga K. Žekys išgirdo keistą ūžesį. Pakėlęs galvą aukštyn, vyras išvydo nuo kaimyno Algio Gužausko sodybos pusės oru skrendančius šiferio lakštus. Pasigirdo trenksmas ir po penkiolikos - dvidešimties sekundžių vėl tapo tylu.

 

Sudrumstė ramų poilsį ir nutraukė vakarienę

Nieko nelaukdamas K. Žekys išpuolė į lauką. Pažvelgė į kaimyno namo stogą, nuo kurio kampo viesulas buvo nulupęs šiferius. Žmogus spėjo mintyse pasidžiaugti, kad vėjo nešama stogo danga neįlėkė į jo namo verandą. Kas žino, kaip būtų pasibaigę, jei jie kartu su lango stiklų šukėmis būtų kliudę gamtą stebėjusį šeimininką.

Algis Gužauskas praėjusį antradienį skubėjo namo stogą uždengti naujų šiferių lakštais.

Kilstelėjęs galvą į viršų, K. Žekys suprato, jog viesulas jo namų neaplenkė - kliudė stogą. Šiferio gabalai atsimušė į skardinį kaminą ir jį suniokojo. Nukentėjo ir stogo danga.

Pasekę viesulo kelią, Žekiai pastebėjo, jog nuo smūgio į kaminą sutrupėję šiferiai krito ant pievos palei namą. Šukių takas nusitęsė iki pat šiltnamio. Skeveldros mėtėsi ant stalelio, suoliukų, ten, kur stovėjo neseniai nunešti gėlių vazonėliai.

Praėjusį antradienį K. Žekys kreipėsi į draudimo bendrovę, kuriai yra patikėjęs savo namų saugumą. Vyras nerimavo, kaip reikės suremontuoti viesulo sugadintą kaminą. Pasak šeimininko, jo paprastomis kopėčiomis nepasieksi.

Ilgą laiką Biržų ugniagesiams vadovavęs K. Žekys tvirtino pirmą kartą savo gyvenime išvydęs viesulą, pajutęs jo greitį ir jėgą.

Žekių kaimynystėje įsikūręs Algis Gužauskas praėjusį antradienį skubėjo namo stogą uždengti naujų šiferių lakštais. Jo mūrinukas nebuvo apdraustas.

A. Gužauskas pasakojo įvykio metu ramiai vakarieniavęs. Trenksmas jį privertė pakilti nuo stalo, tačiau apie nuluptą namo stogą pirmieji pranešę kaimynai Žekiai.

Viesulas nuskraidino šešiolika šiferio lakštų. Kad stiprus lietus nepridarytų dar didesnių nuostolių, naktį teko rūpintis laikinai stora plėvele uždengti stogo kampą.

A. Gužauskas pastebėjo, kad viesulas pasiglemžė ir ruberoido lapus, kuriais buvo uždengti kieme sukrauti atsarginiai šiferiai. Vėliau žmonės ruberoido skutelius pamatė besimėtančius kaimyninėje Agaro gatvėje.

 

Viesulai siautėja pirmoje vasaros pusėje

Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis, apžiūrinėdamas viesulo kelią, džiaugėsi, kad jo jėga nekliudė žmonių. „Pirmadienį per Lietuvą slinko šaltas atmosferos frontas. Vakare pietvakarių vėjo greitis Biržuose siekė 10 metrų per sekundę, lijo. Vėjo sūkurys kyla, kai šaltas oras stumia šiltą", - kalbėjo meteorologas. Pasak jo, stiprus gūsis gali ne tik nulupti šiferius, bet ir nusukti didelių medžių viršūnes ar net „paskraidinti" jo kelyje pasitaikiusį žmogų.

B. Medinis prisiminė, kaip viesulas prieš šešerius metus sukosi Kilučių kaime, kur nuvertė vieną klojimą ir „nusuko" ūkinio pastato stogą. Po to minėtas sūkurys praūžė Medžiotojų gatve Biržuose ir nulėkė į A. Dauguviečio parką, kur nulaužė aukštesnių pušų viršūnes.

Pasak meteorologo, viesulai dažniau pasitaiko pirmoje vasaros pusėje.

Šiomis dienomis truputį atvėsęs oras, pasak B. Medinio, greitai vėl atšils. Rytoj ir poryt reikia laukti karščių. Termometro stulpelis gali rodyti net trisdešimt laipsnių šilumos, tuo tarpu pajūryje tebus iki dvidešimt laipsnių šilumos. Tad sūkurių tikimybė, kai šilumą išstums Baltijos vėsa, ir toliau išlieka.

 

Gražina Dagytė

2010-06-10

Gelbėdama sesutę paaukojo gyvybę

Praėjusį šeštadienį tragedija sukrėtė Pasvaliečių kaimą - sename tvenkinyje nuskendo vienuolikmetė mergaitė, drąsiai puolusi gelbėti skęstančios dvejais metais jaunesnės sesės.

 

Mirdama dovanojo gyvenimą sesei

Maurais apžėlęs vandens rezervuaras pasiglemžė Pasvaliečių kaime gyvenančios mergaitės gyvybę.

Apie vandenyje žuvusią mažąją Juditą - tik geri ir gražūs žodžiai, kurių mergaitė jau nebegirdi.

Nelaimės sukrėsti Pasvaliečių kaimo žmonės, Pačeriaukštės seniūnijos ir Petro Poškaus pagrindinės mokyklos darbuotojai tvirtina ją buvus rūpestingą, gerą ir mielą vaiką. Kaimynai žavėjosi Juditos mokėjimu rūpintis jaunesniąja sesute Jovita, o mokyklos direktorius girdamas mokinę minėjo ir jos sportinius laimėjimus.

Vienuolikmetės mergaitės žūties vietoje prie mamos glaudėsi mažoji dukra, kurios gyvybę išgelbėjo sesutė. Vaiką pasiglemžusio tvenkinio pakrantėje pleveno motinos uždegta žvakelė, žydėjo pamerktos darželio gėlės.

„Labai gera ir labai šauni mergaitė", - apie šiais metais su mokyklos komanda iškovojusią bronzos medalį respublikinėse varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs" ketvirtokę sako direktorius Audrius Viduolis.

Prieš metus sunkią traumą patyrusi (su mama ir sese keliu ėjusią mergaitę parbloškė ir sunkiai sužalojo automobilis) Judita sportavo, kiek galėdama stengėsi padėti mamai ir sesutei.

„Jos su mūsų dukra buvo draugės, į gegužines pamaldas ėjo, rengėsi Pirmajai komunijai", - pirmadienį kalbėjo nuskendusios mergaitės kaimynystėje gyvenanti Loreta Četvergienė. Gal ne tik šią moterį nustebino vienuolikmetės ištarti žodžiai, kad ji šiais metais Pirmosios komunijos šventėje nedalyvausianti.

Vaiko netekties ištikta mama sako, kad dukrytė labai bijojusi artėjančios operacijos - šiais metais vėl reikėję operuoti avarijoje sužalotą koją. Tačiau likimas padarė taip, kad operacijos skausmo bijojusi Judita paliko begalinio skausmo slegiamą mamą, sesutę ir visus ją mylėjusius žmones.

Savo mirtimi mažoji Judita dovanojo gyvenimą mylimai sesutei.

 

Pražūtimi pasibaigusios maudynės

Kaimo žmonės sako neatmenantys, kada paskutinį kartą regėjo ką nors besimaudant vadinamajame priešgaisriniame tvenkinyje.

Kadaise buvęs gražus vandens telkinys dabar atrodo gūdus ir bauginantis apžėlusiais krantais bei gelme. Šalia tvenkinio stovi buvusios kolūkio kontoros pastatas, kuriame šiandien bus pašarvota nuskendusi mažoji Judita.

Čia pat, kitoje kelio pusėje, šviečia gražus namukas, kuriame mergaitė gyveno su mama ir sesute.

Tą baisiąją dieną - saulėtą šeštadienį - pas ketvirtokę atvažiavo draugė iš kaimyninio kaimo. Trys mergaitės sumanė eiti maudytis ten, kur, pasak Juditos mamos, dukros paprastai niekuomet nėjusios.

Kas vyko prie tvenkinio, šoko ištikti vaikai nuosekliai prisiminti negali. Mažoji Jovita sako, kad ji nemokėjusi plaukti, tačiau tą pabandžiusi daryti... Buvę labai baisu. Vaikas žino, kad ją į krantą stūmė ir išgelbėjo sesutė, kuri pati paniro į tvenkinio gelmę.

Beldimą, o tiksliau, įnirtingą daužymą į netoliese esančių Tomo Četvergo namų duris išgirdo šeimininkė Loreta. Iš mergaičių išgirdusi, kad skęsta sesė ir kad ji jau esanti „po vandeniu", moteris puolė ieškoti pagalbos - kviesti savo vyrą ir kaimynus.

 

Drumzliname vandenyje kūną užčiuopė koja

Į nelaimės vietą lėkė Tomas Četvergas ir Remigijus Vaisiūnas. Pastarasis šoko į vandenį ir po kelių minučių giliausioje tvenkinio vietoje nardančio vyro koja užkabino mergaitės drabužėlį...

Į krantą iškeltą vaiką, pasak R. Vaisiūno, gelbėjo visi - darė dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą. R. Vaisiūnas ir T. Četvergas - Smilgių ugniagesių komandoje dirbantys, tačiau įvykio metu buvę ne tarnyboje, gelbėtojai. Ištraukus mergaitę iš vandens ją gaivinti jau buvo pasiruošę Smilgių komandos ugniagesiai, atlėkė Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai. Jų visų pastangos buvo bevaisės - atvykusiems medikams reikėjo konstatuoti mirtį.

Pranešimą apie įvykį Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo 18. 43 val. Vaiko mirtį medikai konstatavo 19. 05 val.

„Kas dabar žino, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai mergaitė paniro po vandeniu ir vaikai suskato šaukti pagalbos. Šoko ištikta sesutė negalėjo parodyti, kurioje vietoje mergaitė nuskendo", - pirmadienį pasakojo nelaimės sukrėstas R. Vaisiūnas.

Jis sakė plaukti išmokęs vaikystėje tame pačiame tvenkinyje, kuriame dabar jau niekas nebesimaudo - važiuoja į Saločius, Mūšos upę.

Nuskendusio vaiko Remigijus ieškojo nardydamas. Plaukiojant po vandeniu drumzliname tvenkinyje ką nors matyti buvę galima tik pusės metro atstumu, todėl gelbėtojas dugną stengėsi čiuopti kojomis.

Pasak Remigijaus, vaiką jis rado gal po kokių penkių minučių. Toje vietoje, kur buvo aptikta nuskendusi mergaitė, tvenkinio gylis siekė apie 2,5 metro.

 

Rengiasi laidotuvėms

Pirmadienį prie pastato, kur bus šarvojama mergaitė, aplinką tvarkė viešiesiems darbams seniūnijos pakviestas žmogus ir mergaitės motina. Moteris raudodama pasakojo apie ištikusią nelaimę ir prašė ją su devynmete dukrele nufotografuoti prie tvenkinio. Mergaitės mirties vietoje degė žvakutė, buvo pamerkta gėlių.

„Aš guodžiuosi tik kaimynų žodžiais, kad galėjau netekti ir abiejų savo vaikų", - raudojo motina.

Laidotuvių rūpesčiais šiomis dienomis gyvena Petro ir Petronėlės Remeikų šeima - šie žmonės padeda tvarkyti visus formalumus, rūpinasi medicinos ekspertize, įkapėmis. Minėti ūkininkai jau ne pirmus metus globoja du vaikus auginančią moterį, kurią su mergaitėmis apgyvendino gražiame ir tvarkingame namelyje.

„Tokiems žmonėms turi kas nors padėti - juk dvi mergaitės augo", - sako tris dešimtis metų medikės darbui atidavusi Petronėlė Remeikienė.

„Ji bus aprengta baltai", - apie dukrelės laidotuves kalba gedulo rūbais vilkinti motina ir dėkoja už pagalbą ūkininkų šeimai. Ji geru žodžiu mini seniūnijos darbuotojus, kaimo žmones, be kurių būtų sunku gyventi.

Visą laiką tylėjusi antrokėlė Jovita staiga prabyla ir prašo parašyti, kad Judita turėjo daug diplomų ir du medalius - už sportą, vikrumą ir drąsą.

Mažoji Judita bus palaidota Saločių kapinėse, kuriose ilsisi jos močiutė.

 

Alfreda Gudienė

2010-06-08

Kaukėti plėšikai mušė ir reikalavo pinigų

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį kaukėti plėšikai įsibrovė į Biržuose, Pirties gatvėje esančius R.C. namus. Tuo metu ten buvo moteris su dviem nepilnamečiais sūnumis.

Du veidą prisidengę asmenys užpuolė namo šeimininkę ir jos vieną nepilnametį sūnų. Surišta moteris ir berniukas buvo mušami reikalaujant pinigų.

Antrą valandą nakties užpulti žmonės šaukėsi pagalbos, tačiau nežinia, kuo būtų pasibaigusi egzekucija, jeigu ne mažasis R.C. sūnus. Berniukas, nepastebėtas plėšikų, išspruko iš namų ir puolė ieškoti pagalbos. Netoliese gyvenantys žmonės iškvietė policijos pareigūnus. Šie, atvykę į Pirties gatvę ir pamatę kraupų vaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Į ligoninės priimamąjį buvo išvežtas sumuštas R.C. sūnus.

Kai atvyko policininkai, plėšikų įvykių vietoje jau nebebuvo. Dėl kokių priežasčių jie skubiai pasišalino, aiškinasi pareigūnai.

Vakar Biržų policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis teigė, jog vyksta intensyvus darbas ieškant nusikaltėlių. Kiek nusikaltime galėjo dalyvauti asmenų, pareigūnai kol kas nemini, tačiau pirmadienį įtariamųjų ratas lyg ir aiškėjo.

Pinigų reikalavę smurtautojai, pirminiais duomenimis, išsinešdino tuščiomis.

 

Rasa Penelienė

2010-06-08

Ugnis įsiplieskė per kelias minutes

Šniukščių kaime ugnis niokojo gyvenamąjį namą.

 

Sekmadienio popietę Kratiškių ir Biržų ugniagesiai skubėjo į Širvėnos seniūnijos Šniukščių kaimą. Čia atvira liepsna degė Elenai Drulienei priklausantis medinis gyvenamasis namas.

Gaisro metu sudegė apie 70 kvadratinių metrų stogo dangos, medinis namo perdengimas, išdegė namo siena, virtuvės ir miegamojo patalpos.

Pasak gaisro vietoje susirinkusių kaimo žmonių, ugnis medinį pastatą apėmė taip greitai, kad pavyko išgelbėti tik dokumentus.

Kaip manoma, gaisro židinys buvo virtuvėje, kur namo šeimininkė paliko įjungtą skalbimo mašiną. „Nuėjau pas kaimynę šnektelti, ir staiga išgirdome žmones, šaukiančius, jog dega mano namas.

Šniukščių kaime ugnis prarijo Elenai Drulienei priklausantį gyvenamąjį namą.

Palaikiau tai nesusipratimu, bet žvilgtelėjusi išvydau pro stogą besiveržiančius ugnies ir dūmų kamuolius", - pasakojo nelaimę išgyvenusi namo šeimininkė.

Pasak ugniagesių, ugnis šoktelėjo sprogus dujų balionui. Nuo kaitros besiplečiančios dujos išsiveržė nuskeldamos metalinį dujų baliono viršų.

E. Drulienė pasakojo, kad virtuvėje buvo nemažai namų ūkio elektrinių prietaisų. Šalia skalbimo mašinos veikė vandens hidroforas.

„Kai sukdavau skalbimo mašinos vandens čiaupą, jausdavau elektros srovės dilgčiojimą", - apie gaisro priežastį svarstė E. Drulienė. Moteris skalbyklę pirkusi parduotuvėje prieš trejus metus.

Ugnį gesinę ugniagesiai kalbėjo, kad gaisras galėjo kilti dėl vienu metu sujungtų buities prietaisų, kurių neatlaikė elektros srovės linija.

Gaisro metu tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti žmonių aukų. Šalia virtuvės esančiame miegamajame popietinio pogulio buvo prigulęs namo savininkės gyvenimo draugas. Vyras iš degančio namo išsigelbėjo iššokdamas pro miegamojo langą.

„Pramerkiau akis ir išvydau kambaryje dūmus, išgirdau traškesį. Namas įsiliepsnojo per keletą minučių. Išlindau pro langą, o vėliau puoliau į namo vidų, nes galvojau, jog ugnyje liko namo savininkė", - neatsitokėdamas po patirto streso aiškino per stebuklą išsigelbėjęs vyras.

E. Drulienė sakė dėkojanti Aukščiausiajam, kad gyvenamojo būsto neteko vasarą, o ne žiemą. Nelaimės ištiktai moteriai žadėjo padėti vaikai ir kaimynai.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-06-01

Nelaimėmis pažymėtas savaitgalis

Sekmadienį Pabiržės seniūnijoje per avariją sunkiai sužaloti du paaugliai, o vandens cisterna sutraiškė dviejų žemės ūkio bendrovės darbuotojų kojas.

 

Po mopedo ir dviračio susidūrimo - reanimacija

Sekmadienis buvo kupinas įtampos budėjusiems medikams ir nelaiminguose įvykiuose nukentėjusiųjų artimiesiems.

Į Pabiržės pusę lekiančio greitosios medicinos pagalbos automobilio signalai vertė krūpčioti žmones.

19.29 val. greitosios medicinos pagalbos šaukėsi sužalotus vaikus išvydę avarijos liudininkai.

Šioje gatvelėje, susidūrus mopedui ir dviračiui, sužaloti du paaugliai. Vienam iš jų diagnozuotas kaukolės lūžis. Vaikinas gydomas Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Palei Pabiržės kelią nusitiesusios Naciūnų gyvenvietės Sodų gatve dviračiu ir mopedu važiavę nepilnamečiai nesuvaldė transporto priemonių. Joms susidūrus abu paaugliai buvo sužaloti. Mopedo vairuotojas - itin sunkiai. 1995 metais gimęs M. A. iš Biržų ligoninės skubiai išvežtas į Panevėžį. Pasak medikų, jam diagnozuotas kaukolės lūžimas, kraujo išsiliejimas į smegenų dangalus. M. A. paguldytas į Panevėžio respublikinės ligoninės Reanimacijos skyrių.

Dviračiu važiavęs 1997 metų gimimo E. V. gydomas Biržų ligoninės Traumatologijos skyriuje. Vaikinukui sužalotos kojos, kone nutrauktas vienos kojos pirštas.

Abu nukentėjusieji gyvena Naciūnuose. Dviračiu važiavęs E. V. - Pabiržės mokyklos šeštokas, mopedo vairuotojas M. A. - Jaunimo mokyklos auklėtinis.

 

Stebino vairuotojų abejingumas

Į avarijos vietą iškviesti M. A. artimieji pirmiausiai išvydo policijos pareigūnus. Pagal policijos įvykių suvestines, pranešimas Biržų policijoje gautas 19. 43 val. Netrukus į Naciūnus atlėkė ir medikai. Juos iškvietė šalia įvykio vietos gyvenantys žmonės. Pagal užfiksuotą pranešimų laiką pirmiausiai skambinta medikams - Greitosios medicinos pagalbos skyriaus dispečeris skambutį įregistravo 19. 29 val.

Į Biržų ligoninę sužalotąjį M. A. lydėję artimieji važiavo ir į Panevėžį. Pasak vaikino mamos, į „greitosios" automobilį kartu su lydinčia medike sėdo nukentėjusiojo sesuo, o tėvai savo automobiliu važiavo iš paskos.

Važiuojant į ligoninę sužalotojo artimiesiems teko patirti didžiulę įtampą.

„Mes su kitoje mašinoje buvusia dukra bendravome telefonu. Sūnus prarasdavo sąmonę, buvo aišku, jog svarbi kiekviena minutė, tačiau kelyje sutikti automobiliai neskubėjo duoti kelio - jų vairuotojai elgėsi taip, lyg nenorėtų pastebėti įjungtais mėlynais švyturėliais lekiančios „greitosios", - verkdama kalbėjo sunkiai sužaloto paauglio motina.

Naktį, apie 1 valandą, su vyru ir dukra grįžusi iš Panevėžio pirmadienio rytą ji vėl rengėsi vykti į ligoninę. Viename Biržų kosmetikos salone dirbanti moteris išgyveno ir dėl abiturientės dukros, kuri po bemiegės nakties išskubėjo laikyti lietuvių kalbos egzamino.

 

Kojas sutraiškė cisterna

Prieš avariją Naciūnuose Biržų ligoninės medikams teko suteikti pagalbą sužalotiems Kirdonių žemės ūkio bendrovės darbuotojams.

Dviem vyrams pėdas sutraiškė gyvulininkystės komplekso teritorijoje stovėjusi vandens cisterna.

Nukentėjo mechanizatorius S. Z. ir gyvulių šėrikas P. G.

Kirdonių ŽŪB zootechnikė Stasė Survilienė pirmadienį „Šiaurės rytams" sakė, kad cisterna nuslydo nuo metalinės atramos ir krito ant šalia stovėjusių vyrų kojų. Vienas iš sužalotojų - Z. Survilienės vyras.

Vandeniui iš pašarų tranšėjų traukti naudojama sunki metalinė cisterna sutraiškė vyrų dešiniąsias pėdas. Medikams teko spręsti galimą pirštų amputacijos klausimą. Į ligoninę vyrus nuvežė artimieji.

„Daktaras sekmadienį vos spėjo suktis - operavo abu vyrus, tada vaikus po avarijos atvežė. Kad tik visiems viskas būtų gerai", - kalbėjo dėl nelaimės išgyvenanti Kirdonių ŽŪB darbuotoja Z. Survilienė.

Vos iš operacinės išskubėjęs budintis traumatologas Dalius Jakubėnas turėjo suteikti pagalbą į ligoninės priimamąjį iš Naciūnų atvežtiems paaugliams.

 

Alfreda Gudienė

2010-06-01

Prokuroro karjeros laiptelyje - senolės ir jos artimųjų likimai

Biržų teisėsaugininkai praeitais metais šalyje pasižymėjo itin aukštais greitai kurpiamų bylų rezultatais. Toks skubėjimas kai kurių žmonių gyvenimus pavertė tragedijomis.

 

Pasižymėjusį perkėlė arčiau namų

Buvęs Biržų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Darius Krogertas šiuo metu jau vadovauja Kėdainių rajono prokuratūrai.

Oficialioje prokuratūros pateiktoje informacijoje teigta, jog D. Krogertas paskirtas į Kėdainius, nes prašėsi perkeliamas dirbti arčiau namų. Tačiau teisėsaugininkų sluoksniuose kalbama, jog toks paskyrimas - tam tikras pastūmėjimas aukštyn karjeros laiptais. Juk Kėdainiai - Lietuvos centre, arčiau didžiųjų miestų, ką čia lyginsi su provincijos miesteliu.

„Ypač pasidaro bloga, jei pamatau laidą, kur nufilmuota areštinė, kameros grotos. Skubu gerti vaistų", - kalba sveikatą visai praradusi pensininkė Eugenija Dunauskienė.

Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vida Bielskytė tvirtino, kad D. Krogertas itin teigiamai pasižymėjo tuo, jog jam vadovaujant Biržų prokuratūrai buvo pasiektas geriausias šalyje rodiklis. Praeitų metų pirmą pusmetį net 94 procentai Biržų rajono apylinkės prokuratūros atliekamų bei kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų buvo užbaigiami iki 6 mėnesių.

Šie gražūs skaičiai - viename iš rajono vyriausiojo prokuroro karjeros laiptelių.

O kaip tie „pagreitinti" bylų tyrimai atsiliepė paprastų žmonių gyvenime? Ar jie buvo objektyvūs, išsamiai atlikti, kiek bandymai gauti parodymus buvo teisėti?

Prisiminkime neseniai nuskambėjusią istoriją. Jei ne aktyvūs ir įstatymu pagrįsti advokato veiksmai, ši byla galėjo tapti eiliniu procentu Biržų rajono prokuratūros vadovo ataskaitoje. O žmogaus gyvenime - sulaužytu jo ir artimųjų likimu.

 

Liko silpnesnė už ligotą vyrą

„Iki to, kas įvyko praeitų metų rudenį, sveikata nesiskundžiau. Dabar kojos dreba vos pajudėjus, silpna. Ir nervai nebe tie. Va, jus pamačiau, ir iškart dilgtelėjo - gal vėl kas nutiko? Naktimis nebemiegu. Nebegaliu žiūrėti televizijos. Ypač pasijuntu blogai, kai pamatau kokią nors laidą, kur filmuojama areštinė, kameros grotos. Skubu gerti vaistų", - kalbėjo Ančiškių kaime gyvenanti 66 metų pensininkė Eugenija Dunauskienė.

Ketvirtadienį moteris grįžo iš eilinio vizito pas gydytojus. Jai buvo išrašyta vaistų. Prastai ji jautėsi ir aplankyta namuose prieš Motinos dieną. Sūnus siūlė gulti į ligoninę, tačiau motina tikėjosi kaip nors ištverti.

Anksčiau šeimoje buvo silpniausias jos vyras Pranas Dunauskas, kuriam operuota širdis. Dabar pagalbos ir globos labiau reikia žmonai.

E. Dunauskienės savijauta nepagerėjo ir po to, kai gavo Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Petro Janulio nutarimą „nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu".

E. Dunauskienei buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl Guodžių kaime gyvenančios Elenos Adolfinos Šakenienės piniginės su pinigais vagystės.

Byla nutraukta „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje".

Prokuroro nutarime teigiama, kad „ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus kitas įstatymo suteiktas galimybes surinkti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtarimą E. Dunauskienei".

Ikiteisminis tyrimas Biržų rajono policijos komisariate buvo pradėtas praeitų metų rugsėjo 24 dieną.

E. Dunauskienei buvo pareikštas įtarimas, kad rugsėjo 23 dieną, apie 12 valandą, Guodžių kaime „turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį E. A. Šakenienei, ir iš kambaryje buvusios rankinės slaptai pagrobė piniginę 4 litų vertės ir joje buvusius pinigus 1800 litų".

Prokuroro nutarime teigiama, kad E. Dunauskienė apklausos metu neprisipažino padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ji teigė, kad su vyru P. Dunausku automobiliu nuvažiavo į Guodžių kaimą pas Šakenius, vaišėms nusivežė medaus. Šakeniai juos pakvietė į namo vidų. Po kurio laiko Dunauskai nutarė važiuoti į namus, visi iš kambario išėjo į virtuvę. E. Šakenienė už medų davė padėklą su kiaušiniais ir 10 litų. Tuo viešnagė pasibaigė.

Tačiau E. Dunauskienė vienu metu buvo priversta prisiimti kaltę. Ir ne be pareigūnų „pagalbos".

 

Į areštinę - kaip nusikaltėlę

„Šiaurės rytai" aprašė šią istoriją praeitų metų spalio mėnesį. Apie tai, kad Šakeniai būtent juos apkaltino pinigų vagyste, Eugenija ir Pranas Dunauskai suprato iš žinutės mūsų laikraštyje.

Moteris su vyru buvo pakviesti į policijos komisariatą apklausai. Manė, paaiškins, kad jokių pinigų pas Šakenius nematė ir neėmė, ir tuo viskas baigsis.

Tačiau tyrėjai senolę ėmė ir uždarė į areštinę.

Tai sužinojęs jos sūnus Vaidas Dunauskas pasisamdė Panevėžyje dirbantį advokatą. Bandė perduoti motinai vaistų nuo širdies ligų ir kraujospūdžio, bet šie ją pasiekė tik vėlai vakare.

Vėliau paaiškėjo, kad anksčiau jokių reikalų su policija ir teisėsaugininkais neturėjusiai E. Dunauskienei buvo pranešta, jog ją čia gali laikyti ilgai. Prisiimti kaltę vis ragino ir kartu kameroje pasodinta įtartina kaimynė, gąsdinusi, kad ją gali išvežti į Panevėžio moterų kalėjimą.

E. Dunauskienei rūpėjo namie palikti gyvuliai ir po širdies operacijos priežiūros reikalaujantis vyras. Tad ji paklausė tyrėjų, ką pasirašyti ir pasakoti, kad kuo greičiau ją išleistų.

Šaltame rūsyje visą naktį nemiegojusią moterį ryte išvežė į „įvykio vietą" duoti parodymų.

Tą rytą sūnaus pasamdytas advokatas pareigūnus informavo, kad jis dalyvaus apklausose. Tačiau jo nelaukiant moteris buvo išvežta.

E. Dunauskienė turėjo sukurti istoriją, kad dalį pinigų pasiėmė pati, o kitą dalį išmetė į griovį.

Policininkai ją vežė prie griovio, kur „ieškojo" jos neva išmestų pinigų. Moteris net neskaičiusi pasirašė jai pakištus popierius, kad tik išleistų į namus.

Iš paskos į įvykio vietą atvykusiam advokatui su sulaikytąja nebuvo leista bendrauti.

Dėl patirto streso moteris pasijuto blogai, todėl buvo nuvežta į ligoninės priimamąjį.

Tą pačią dieną iš areštinės ji buvo išleista.

Prokurorai bandė imtis priemonių prieš senolę gynusį advokatą, tačiau jų užmačioms nepritarė nei teismas, nei Lietuvos advokatų taryba.

 

Reikalaus žalos atlyginimo

„Jei ne sūnus ir advokatas, gyvenimo nebebūtų. Vedė jie mane kaip į grabą. Už ką aš turėjau kentėti kaip didžiausia nusikaltėlė?" - klausė E. Dunauskienė, komentuodama gautą prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Ji po šio įvykio sakė pakeitusi iki šiol turėtą gerą nuomonę apie teisėsaugos sistemą.

„Per televiziją stebime pedofilijos skandalą. Visur apgavystės. Jas matau, nes pati su tokiomis susidūriau", - kalbėjo moteris.

„Nedovanosiu ir reikalausiu žalos atlyginimo. Ir iš teisėsaugininkų, ir iš žmoną apkaltinusių vagyste asmenų. Apšaukti kaip didžiausi vagys. Giminės sužinoję klausinėja, kaip nutiko. Po šio įvykio vis lankomės pas gydytojus", - piktinosi P. Dunauskas.

Vyras sakė naktimis negalįs užmigti, dukart per dieną geria raminamuosius vaistus.

 

Skaičiai karjerai daryti - tobuli

Į „Šiaurės rytų" pateiktus klausimus, kaip buvo vykdomas priimtas įsakymas „Dėl ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos" bei apie jo vykdymo būdus, buvęs Biržų rajono apylinkės prokuratūros vadovas Darius Krogertas neatsakė.

Redakcijos prašymu, atsakymus pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė spaudai Vida Bielskytė.

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorai 2009 metais į teismą perdavė 115 baudžiamųjų bylų (beveik 20 procentų daugiau nei 2008 metais), tarp jų pagreitinto proceso tvarka 100 proc. daugiau, baudžiamuoju įsakymu - 32 procentais daugiau.

Šiemet per 4 mėnesius pagreitinto proceso tvarka jau perduotos 8 bylos (pernai per visus metus - 10 bylų).

„Pagreitinto proceso tvarka užbaigiamos bylos, be abejo, taupo laiką, sąnaudas ir lėšas", - teigia V. Bielskytė.

Biržiečiai prokurorai pernai surašė 5 apeliacinius skundus, patenkinti 4. Šis apeliacinio veiksmingumo rodiklis yra geriausias Panevėžio apygardoje.

Teismas prokurorui (pačiam paprašius) pernai grąžino 2 bylas.

Pernai atnaujintos 9 bylos, dėl kurių teko atlikti papildomą tyrimą.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-29

Žmogžudystės tyrimas: vienas iš ieškotų atėjo pats

Po praėjusį savaitgalį Zakrių kaime įvykdytos kraupios dviejų vyrų žmogžudystės policijos pareigūnų rankose jau yra trys įtariamieji.

Pas nužudytus ūkininkus gyvenęs ir dirbęs, o po žudynių iš sodybos dingęs 33 metų Vidmantas Š. antradienio pavakary buvo sulaikytas einantis Obelaukių keliu. Gegužės 27 dieną teismas jam skyrė suėmimą 7 paroms. Tą pačią dieną buvo sulaikytas ir 1987 metais gimęs Ignas M. Iš pradžių jis buvo sulaikytas 48 valandoms.

Valentino Leknicko policija tebeieško.

Policija buvo paskelbusi dar dviejų įtariamųjų - Valentino Leknicko (g. 1991 m.) ir Mindaugo J. (g. 1987 m.) paiešką.

Penktadienį į policiją pats atėjo Mindaugas J. Policijos pareigūnai tebeieško nusikaltimo padarymu įtariamo Valentino Leknicko.

Visi keturi įtariamieji yra biržiečiai. Iš jų neteistas tik Vidmantas Š. Kiti reikalų su teisėsauga turėjo dėl vagysčių ir plėšimų.

Po Zakriuose įvykdytos žmogžudystės nužudytųjų namai buvo sujaukti, dingo dokumentai, mobiliojo ryšio telefonas, kieme stovėjęs automobilis „VW Golf". Mašina vėliau rasta Pasvalio rajone.

Apie ramaus būdo Vidmantą Š. gerai atsiliepiantys aplinkiniai gyventojai netikėjo, kad jis galėjo žudyti. Žmonės išsitarė žmogžudystės išvakarėse matę jaunų vyrų, todėl policija pradėjo naujų įtariamųjų paiešką.

 

Alfreda Gudienė

2010-05-29

Atėmusiam gyvybę - kalėjimas iki gyvos galvos

Merginos prievartavimo ir nužudymo byloje paskelbtas nuosprendis.

 

Praėjusį ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismo nuosprendį išgirdo keturi jauni biržiečiai, prieš pusantrų metų žaginę ir kankinę septyniolikmetę Astą Kairaitytę. Merginos egzekucija baigėsi žiauria jos mirtimi miške. Žudikas ir jo bendrininkai nužudytosios kūną paslėpė po šakomis. Nukankintos mergino kūną rado miške grybavę biržiečiai.

Aukos skriaudėjai sulaukė atpildo. 21 metų Justinas Juzėnas už grotų turės praleisti visą likusį gyvenimą. 20 - metis Armandas Valeckas nuteistas kalėti 8 metus, 24 metų Mariui Galvanauskui skirta 6 metų kalėjimo bausmė. Trumpiausia bausmė - dveji metai kalėjimo - skirta 22 metų Skirmantui Balčiūnui.

Dukters netekusiai motinai priteista daugiau nei 200 tūkstančių litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Didžiąją jos dalį turės mokėti nuteistasis visam gyvenimui kalėti J. Juzėnas.

 

Alfreda Gudienė

2010-05-29

Šunys puolė ir svetimus, ir savus

Gegužės mėnesio antroje pusėje nuo šunų nukentėjo net penki Biržų rajono gyventojai. Keturi iš jų - nepilnamečiai.

 

Nukentėjo per pamoką

Praėjusį pirmadienį per kūno kultūros pamoką nuo vilkšunio nukentėjo „Aušros" vidurinės mokyklos penktokas.

Nors vaikas nuo kūno kultūros pamokų atleistas, jis su klasės draugais žaidė futbolą. Vieno mokinio spirtas kamuolys nuskriejo tolyn ir mokytojas liepė jį atnešti. Kitąsyk minėto berniuko spirtas kamuolys nuskriejo už tvoros, iki vienos Vilniaus gatvės sodybos.

„Aušros" mokyklos mokinys nukentėjo pamokos metu.

Kadangi eiti iš mokyklos teritorijos per pamoką nebuvo draudžiama, penktokas suprato, kad nuskriejusį kamuolį turi atnešti jis. „Tu perspyrei, tu ir atnešk", - vaiką ragino klasės draugai. Mokytojas nepastebėjo, kaip mokinys nubėgo paimti kamuolio. Tačiau vaikas apsiriko - pataikė ne į tą kiemą. Besidairydamas mokyklos turto, jis nepastebėjo voljere buvusio šuns. Gyvūnas įsikibo į vaiko ranką. Spėjama, jog mokinys netyčia prisiglaudė prie voljero. Kąstinei - plėštinei žaizdai susiūti prireikė chirurgų pagalbos.

Laimei, vilkšunis buvo paskiepytas nuo pasiutligės, todėl nukentėjusiajam nereikės kęsti ilgo gydymo. Tačiau berniuko motina sako nežinanti, kaip gis žaizda, kaip šis įvykis atsilieps psichologinei vaiko būklei. Moteris sakė nesieksianti žalos atlyginimo, tačiau, jos manymu, mokyklos administracija turi imtis reikiamų priemonių vaikams apsaugoti.

„Aušros" mokyklos direktorius Leonas Zdanavičius, apgailestaudamas dėl įvykio, sakė papildomai kalbėjęsis su mokytojais. Prašyta dar sykį įspėti mokinius, kad jie neitų į šalia stadiono esančias sodybas. Ar tokių priemonių pakaks, nukentėjusio vaiko motina sako abejojanti. Jos manymu, aikštė, kur vyksta pamokos, turėtų būti aptverta tinkama tvora, nes nuo panašių įvykių nėra apsaugotas nė vienas mokinys.

 

Priėjo per arti

Nuo šunų gegužės antrojoje pusėje nukentėjo dar trys nepilnamečiai bei vienas pusamžis vyras. Septyniolikmetę gaižiūnietę apkandžiojo kaimynų šuo. Nuo grandinės nutrūkęs kiemsargis, pasivijęs merginą, griebė už rankos.

Penkerių metukų nausėdiškė dėl daugybinių įkandimų buvo paguldyta į Biržų ligoninės Traumatologijos skyrių. Savas šuo mergytę puolė, kai mažylė priėjo prie pat pririšto augintinio.

Dešimtmetis Slimaniškio kaimo gyventojas patyrė rotveilerių veislės šuns dantų aštrumą. Berniukas brido į upę maudytis, kai šuo šoko jam ant nugaros ir sukandžiojo dešiniąją ranką. Spėjama, jog tokiu būdu augintinis skubėjo vaiką gelbėti.

Keturiasdešimt šešerių metų Nemunėlio Radviliškio gyventojas nuo pririšto kaimynų šuns nukentėjo tada, kai per arti prie jo privažiavęs lipo iš traktoriaus.

Visi šunys buvo paskiepyti nuo pasiutligės, todėl gydymas nukentėjusiesiems neskirtas.

 

Gražina Dagytė,

Rasa Penelienė

2010-05-27

Suniokotame sode būti nebemiela

Per Velykas buvo sudegintas pastatas, o prieš Sekmines suniokotas šalia jo esantis sodas.

 

Nuostolius patyrę namelio ir sodo savininkai - pedagogė Irena ir buvęs savivaldybės architektas Albinas Mieliauskas - nesuvokia, kas ir kodėl niokoja jų turtą.

Sodų bendrijoje „Draugystė" esančio sodo namelio dalis priklauso Mieliauskams. Kitą iš mirusio savivaldybės administratoriaus Romo Šaltausko našlės Svajonės prieš kelerius metus įsigijo Daiva Čiūdarienė.

Gaisras kilo Velykų šeštadienio naktį. Jo metu išdegė namo mansarda, perdengimai.

Ugnis labiausiai palietė Mieliauskų pusėje esančias patalpas - liko tik sienos.

Buvo nustatyta, kad namelis padegtas.

Suniokotame sode buvo išbarstyti degėsiai, o jų centre, ant puoselėtos pievelės, numesta nukapota vynuogė.

„Po gaisro susitaikėme su mintimi, kad namelio nebėra. Sutvarkėme aplinką. Kaimynams džiaugiausi, kad gaisro metu nesudegė vynuogė. Čia didžiąją dalį laiko tikėjausi praleisti ateityje, nes po pusantrų metų turėčiau išeiti į pensiją. Bet dabar čia būti nebenoriu. Bijau", - šeštadienį kalbėjo biržietė Irena Mieliauskienė.

Tai, ką ji išvydo penktadienį, pakviesta kaimynės, sukrėtė. Vandalai pasikėsino į tai, kas 38 metus pedagoge dirbančiai moteriai svarbiausia, - sentimentus.

Buvo akivaizdu, kad niokojimui buvo iš anksto pasiruošta, nes vandalai darbavosi turėdami įrankius.

Šeimininkės puoselėtos gėlės buvo išlaužytos, kai kurios išrautos arba iškastos su šaknimis ir išdėliotos pievelėje. Ypač buvo gaila iškastų ir sudėliotų džiūti lelijų.

Buvo nulenktos ir nulaužtos vyšnios, nulaužyti agrastų ir juodųjų serbentų krūmai.

Šeimininkai po gaisro buvo iššlavę aplinką ir į maišus supylę nuodėgulius.

Vandalai įėjo į namelio vidų, į lauką ištempė maišus ir nuodėgulius įvairiausiais zigzagais išbarstė ant pievelės.

Net gaisrą išgyvenusią vynuogę pikta ranka nukapojo ir jos nespėjusį pradėti žaliuoti stiebą numetė pievoje tarp degėsių.

„Nesuvokiu, kas taip galėjo pasielgti. Niekas mums negrasino, tik kaimynai po gaisro klausė, ar neplanuojame sodo parduoti", - kalbėjo I. Mieliauskienė.

Vandalų poelgiu baisėjosi ir iš Vilniaus pas tėvus parskubėjęs sūnus Renaldas. Jis padėjo tėvams aptvarkyti sodo aplinką, pasodinti išrautas, tačiau išlikusiomis šaknimis gėles.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-25

Sulaikytas po žmogžudystės ieškotas asmuo

Praėjusį savaitgalį Biržų rajone, Zakrių kaime, įvykdyta žiauri dviejų žmonių žmogžudystė iškėlė daug klausimų. Kaip jau rašyta, netoli Biržų miesto esančioje sodyboje pirmadienio rytą rasti dviejų vyrų -54 metų L. Č. ir 22 metų sūnaus Š. Č. lavonai. Tėvas ir sūnus nužudyti itin žiauriai - užkapoti.

Nusikaltimą tiriantiems policijos pareigūnams pirmiausiai didžiausią įtarimą sukėlė iš nužudytų žmonių sodybos dingęs čia kurį laiką gyvenęs ir dirbęs V. Š.

Policija buvo paskelbusi šio 1977 metais gimusio vyro paiešką. Antradienį V. Š. pareigūnų buvo pastebėtas pėstute einantis į Obelaukius. Jis sulaikytas 48 valandoms.

Policijoje vyksta intensyvus žmogžudystės tyrimas, kuriame labai svarbia grandimi laikomas kruvinąją naktį sodyboje buvęs V. Š.

Biržų policijos komisariato pareigūnai neatmeta, jog dviejų žmonių nužudymo byloje įtariamo V. Š. statusas po apklausų gali keistis.

Pasak Biržų rajono policijos komisariato viršininko Eugenijaus Šopio, aiškėja, kad nusikaltimo tyrėjai dirba teisinga kryptimi.

 

Alfreda Gudienė

2010-05-27

Sūnų ir tėvą užkapojo kirviu

Vyras kirviu mirtinai užkapotas kambaryje, lovoje, o sūnus - greta namų esančiame sode. Tokį vaizdą pirmadienio naktį išvydo Zakrių kaime gyvenanti moteris.

 

Galėjo būti trys lavonai?

Pirmadienio ankstų rytą Zakrių kaime dirbo policijos ir teismo medicinos ekspertai. Buvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis sodyboje nužudyti du stiprūs vyrai - 54 metų L. Č. bei jo sūnus 22 metų Š. Č.

Vyro galva kirviu buvo suknežinta kambaryje, lovoje.

Sūnus, kaip manoma, pirmiausia buvo daužytas namo kieme. Tai leidžia spėti aštriu daiktu apkapotas medžio kamienas. Bandęs pabėgti vaikinas mirtį pasitiko už kelių dešimčių metrų esančiame sode. Jo galva buvo daužyta taip stipriai, kad kruvina žemė liko įdubusi.

Neabejojama, kad, jei tą naktį namuose būtų buvusi sodybos šeimininkė D. Č., panašiai galėjo nutikti ir jai.

Pirmadienio ryte Zakrių kaimo sodyboje, kur įvyko žiaurios žudynės, dirbo policijos ir teismo ekspertai.

Sekmadienio pavakarę moteris, nenorėjusi vaidytis su išgėrusiu vyru, nuėjo miegoti į daržinę. Dar sūnaus paprašė ją pažadinti, kad laiku pamelžtų karves. Tačiau jos vakare niekas nebepažadino.

Atsikėlusi 4 valandą ryto, moteris, įėjusi į namus, pamatė kambaryje neišjungtą televizorių ir lovoje keista poza gulintį vyrą. Išvydusi kruviną galvą ir krauju aptaškytą patalynę bei sienas, suprato, kad jis nužudytas.

Išbėgusi į lauką ir pradėjusi šaukti sūnų moteris jį suknežinta galva rado sodybos kieme.

Šoką patyrusi moteris neberado namuose buvusio telefono. Vėliau paaiškėjo, kad jis pavogtas.

D. Č. nuskubėjo pas kaimynystėje gyvenančią S. Z. pagalbos. Tačiau paskambinti negalėjo, todėl abi nuskubėjo pas šeimos draugą E. P., gyvenantį už kelių namų. Vyras iš savo mobiliojo ryšio telefono surinko pagalbos tarnybos numerį, buvo iškviesta policija.

Šeimos namai rasti išversti, buvo atidaryti sekcijos stalčiai, išmėtyti dokumentai.

Vagys pasiėmė banko kortelę.

Iš kieme esančių dviejų traktorių nupjovus žarnas buvo išleistas dyzelinis kuras. Jis greičiausiai buvo supiltas į šeimos turėtą „Volkswagen Golf", kuris dingo. Manoma, kad automobiliu išvyko šeimą apvogę žudikai.

 

Prieš mirtį nusipirko malūną

Vairuotoju vienoje bendrovėje dirbantis E. P. pasakojo, kad su netoliese gyvenančiu ir ūkininkaujančiu buvusiu veterinarijos gydytoju L. Č. bei jo šeima sutardavęs. Ūkininkaujantys žmonės vieni kitiems padėdavo.

Ūkininkai dirbo 30 hektarų žemės, laikė 20 karvių, aveles, kiaulių, arklį.

Jie Biržuose turėjo dviejų aukštų namą, tačiau gyveno kaime, buvusioje L. Č. tėvų sodyboje.

Pas tėvus dažnai būdavo jaunėlis sūnus. Kitas 33 metų sūnus A. Č. gyvena Rinkuškiuose, už jį trejais metais jaunesnė sesuo - Vilniuje.

Ūkininkai turėjo automobilį „Volkswagen Golf". Tačiau šeimininkas, policijos sulaikytas už vairo neblaivus, laikinai buvo netekęs teisės vairuoti. Šeimos narius jų automobiliu apsipirkti nuveždavo kaimynai ar bičiuliai.

Sekmadienį juos automobiliu į Biržus nuvežė kaimynas E. P. Vyras iš bankomato pasiėmė pinigų, sumokėjo kaimynui už neseniai iš jo pirktą grūdų malūną. Nusipirko maisto ir dvi pūsles „bravorinio alaus".

E. P. porą į namus parvežė 11 valandą ir išvyko remontuoti traktoriaus.

Vėliau kaimynai matė, kad baltas „golfas" sekmadienį dar kartą važiavo į miestą. Jį vairavo kitas Klausučiuose gyvenęs šeimos draugas.

Pasak kaimynų, L. Č. daug pinigų iš kortelės neimdavo, todėl galėjo turėti ne daugiau kaip 30 - 40 litų.

 

Sulaukė plėšikų

E. P. į namus grįžo vėlai vakare. Pavalgęs ruošėsi miegoti, kai apie 1 valandą išgirdo kažką brazdinantis apie namus.

Jis išvydo, kad du vyrai - vienas liesas ir aukštas, kitas žemesnis - bando išimti jo namo lango stiklą.

Pagrasinęs, kad turi ginklą, vyras plėšikus išbaidė. Šie nubėgo, o vėliau buvo girdėti nuvažiuojančio automobilio garsas.

Ankstų rytą pas jį atskubėjo kaimynės, iš kurių E. P. ir sužinojo apie įvykusią tragediją.

 

Dingo įnamis

Tą naktį iš ūkininkės sodybos dingo dvi savaites gyvenęs ir dirbęs 33 metų V. Š.

Iš Ožkiniškio kaimo kilusio V. Š. motina mirusi. Neįgalus jo tėvas gyvena Legailių globos namuose, proto negalią turinti sesuo - Nemunėlio Radviliškyje esančiuose globos namuose.

Buvę šeimos namai nugriauti, likę tik pamatai.

Kelerius metus Vidmantas glaudėsi ir dirbo Padaičių eiguvoje pas vienus ūkininkus. Tačiau iš jų prieš kelias savaites išėjo. Apie konfliktą nepasakojo, tačiau ūkininkai girdėjo, kad jis buvo įtartas kažką pavogęs.

Zakrių kaimo ūkininkai lėtą, tylų, tačiau keistoko elgesio vyrą priglaudė. Nupirko rūbų, duodavo rūkyti ir pavalgyti.

Buvę „šeimininkai" atvažiavo į Zakrių kaimą jo ieškoti. Tačiau V. Š. su jais bendrauti nenorėjo ir pasislėpė.

 

Klausimų - daugybė

„Nesuprantu, kaip vienas žmogus galėjo susidoroti su stipriu broliu", - stebėjosi vakar pas motiną atskubėjęs A. Č.

Vyras sakė, kad įnamis nebuvo itin geras darbininkas, tačiau jo gailėdamas tėvas padėdavo šiam baigti pradėtus darbus.

A. Č. teigė dar iki galo nesuvokiantis, kas atsitiko.

Kad reikės atsakyti į daugelį kamuojančių klausimų, neabejojo ir policijos pareigūnai.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Šiais metais Biržų rajone kraupiomis aplinkybėmis nužudyti jau penki žmonės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-25

Sumaištį degalinėje sukėlė žymėtas dyzelinas

Biržuose sumaištį sukėlė žymėtas dyzelinis kuras, bėgęs iš ne ūkininkams skirto degalų išdavimo pistoleto.

Tai pastebėję pirkėjai už kurą mokėti atsisakė.

 

Vietoj įprasto dyzelino - žymėtas

Biržietis Valdas į Jaunimo gatvėje esančią EMSI degalinę atvyko pirmadienio vakare, apie 20 valandą. Į savo automobilį „Audi 80" įsipylė dyzelinio kuro.

Jau bakas buvo beveik pilnas, kai vyras pastebėjo, kad kuro spalva pernelyg tamsi. Geriau įsižiūrėjęs pamatė, jog iš paprasto dyzelinio kuro pistoleto bėga dažytas.

Toks kuras laikomas žymėtu, jis parduodamas tik ūkininkams ir jo prekyba vykdoma esant griežtai apskaitai.

Kad įsitikintų, kokio kuro įsipylė, dalį jo įleido į plastikinę talpą. Abejonių neliko - kuras buvo žymėtas.

Antradienį EMSI degalinėje netrūko savo teises siekiančių apginti vartotojų ir rimtį saugojusių policijos pareigūnų.

Vyras kreipėsi į degalinės operatorę ir pareiškė, jog tokio kuro nenaudos. Jis pareikalavo degalus išpumpuoti iš kuro bako ir už juos mokėti atsisakė.

Degalinės darbuotoja iškvietė vadybininką. Šis pasiskambino Vilniuje esančiai degalinės vadovybei.

„Man pasiūlė susimokėti už įpiltą kurą ir kaip kompensaciją pasiūlė butelį. Pasakiau, kad iš principo už kurą nemokėsiu, tegul jį pasiima", - kalbėjo Valdas.

Vaikinas žino, kad, jei kelyje būtų patikrintas, gautų baudą už neteisėtą žymėto dyzelinio kuro naudojimą. Degalinėje filmavimo kamerų nėra, tad neįrodytų, jog tokius degalus jis įsipylė joje, o ne pirko iš ūkininko.

„Žinau, kad vienas biržietis, prisipylęs tokio kuro, išvyko į užsienį. Jei būtų patikrintas, konfiskuotų jo automobilį. Kaip jis įrodytų, jog kurą pirko degalinėje?"- klausė biržietis.

Kadangi Valdas automobilio nepatraukė, į degalinę atvyko policijos pareigūnai. Tačiau jie fakto, jog į baką įpiltas dažytas kuras, nefiksavo, tik paprašė vairuotojo laikytis rimties.

Valdas automobilį nakčiai paliko degalinėje. Ryte atvažiavęs išvydo tralą, kuriuo planuota išgabenti jo mašiną. Degalinės darbuotojai buvo iškvietę policininkus, kurie Valdą nubaudė 40 litų bauda už trukdymą eismui.

„Nenoriu bylinėtis. Tegul atvažiuoja savininkas, atsiprašo ir pasiima tą kurą", - kalbėjo vaikinas.

 

Vairuotojai - dviprasmiškoje padėtyje

Nors buvo akivaizdu, kad iš kuro čiaupo bėga žymėtas dyzelinas, juo buvo prekiaujama antradienį iki pietų.

Degalinės operatorė Justina Vaiginienė sakė negavusi aiškių nurodymų stabdyti prekybą. Todėl jai dirbant du žmonės įsipylė tokio pat dažyto dyzelino, susimokėjo už jį kaip už įprastą ir išvažiavo.

„Kiek suspėjau, išėjau ir žmonėms paaiškinau, kad vietoje normalaus bėga dažytas kuras. Bet buvo tokių, kurie nebuvo įspėti", - pripažino J. Vaiginienė.

Degalinės darbuotojai minėjo, kad iš „Mažeikių naftos" dyzelinis kuras buvo atvežtas penktadienį. Tačiau kad jis žymėtas, pastebėta tik pirmadienį.

Kol buvo delsiama ir laukiama EMSI tinklo vadovų nurodymų, į degalinę suko privatūs ir įmonių automobiliai.

Atvažiavusius kuro įsipilti Biržų miškų urėdijos darbuotojus Valdas ir jo bičiuliai perspėjo, kad iš kolonėlės pistoleto bėga dažytas dyzelinas.

Miškininkai paskambino įmonės vadovams ir klausė, ką daryti. „Bauda mums gali kainuoti daugiau nei tas kuras", - svarstė dviprasmiškoje situacijoje atsidūrę urėdijos darbuotojai.

Jų tarnybinių automobilių kuro bakai buvo beveik tušti, o pilti žymėto dyzelinio kuro neleidžia įstatymai. Biržų miškų urėdija sutartį dėl kuro tiekimo yra sudariusi tik su EMSI degaline. Beje, kaip ir Biržų policijos komisariatas.

Priešpiet, 11.30 val., pilnus bakus dažyto kuro įsipylė dar du biržiečiai. Jie taip pat pareiškė už tokį kurą nemokėsiantys ir iš vietos mašinų nepatrauksiantys.

Po penkiolikos minučių degalinės darbuotojai informaciniame stende panaikino skelbiamas kuro kainas bei sustabdė prekybą. „Vis vien prekiauti negalime, nes privažiavimas prie kuro įpylimo įrangos užstatytas", - sakė darbuotojai.

 

Ginčą spręs tik teismuose?

Degalinės blokada tęsėsi iki popietės, kol iš Vilniaus atvyko EMSI degalinių tinklo direktorius Gintautas Uždavinys. Jį lydėjo advokatas Raimondas Pakšys.

„Jau iš vakaro vaikinai atvažiavo ir pakėlė debošą. Siūlėme rašyti pretenziją, ją perduosim „Mažeikių naftai". Šią dieną mes nieko nepažeidėme. Žemės ūkiui skirtas dyzelinas tamsiai žalias, o čia bėga šviesesnės spalvos", - korespondentę tikino direktorius G. Uždavinys.

Į degalinę atvykusi antstolė Irena Bakšienė nufotografavo prie kuro įpylimo sistemų stovinčius automobilius. Tai itin papiktino jų savininkus, kurie atvykusiam G. Uždaviniui dėl to išsakė pretenzijas.

„Mes fiksuojame faktus, kad jūs trukdote ekonominei veiklai. Tokiu būdu galima įtarti savivaldžiavimą. Jums niekas netrukdo išvažiuoti. Jei turite pretenzijų, kreipkitės į vartotojų teises ginančias tarnybas. Jūs manot, kad esate nukentėję, tačiau tai dar turite įrodyti", - biržiečius tikino vilnietis advokatas.

Tuomet biržietis Valdas savo teisėms ginti pasikvietė teisininką Vaidotą Ivanauską. Šis atvykęs pasiūlė visiems bandyti konfliktą išspręsti taikiai.

Biržiečiai prašė leisti jiems nemokėti už įsipiltą kurą ir paprašė papildomų nuolaidų. Jie parašė pretenzijas ir paaiškino, kodėl atsisako mokėti už įpiltą dažytą dyzeliną.

Apie 17 valandą automobiliai pajudėjo iš degalinės. O EMSI degalinės vadovas ir jo advokatas nuvyko į policiją.

Atsitiktiniai liudininkai pastebėjo, kad budėtojų dalyje su vilniečiais bendravo policijos viršininkas Eugenijus Šopis ir jo pavaduotojas Vytautas Drevinskas.

Žymėto dyzelino į savo kuro bakus įsipylę biržiečiai tikina automobilių nepatraukę, nes laukę, kol bus užfiksuotas faktas, jog jie į savo bakus įpylė tokio dyzelino.

Tačiau policijos pareigūnai iš jų bakų mėginius paėmė tik antradienį po pietų ir tik primygtinai prašomi.

Delsimą paimti kuro mėginius iš automobilių pareigūnai motyvavo tuo, kad tam neturėjo tinkamos įrangos, kuria iš bako galėtų ištraukti dyzeliną.

„Šalyje vyksta akcija, tikrinama, ar teisėtai naudojamas žymėtas kuras. Tai gal leiskime pilti tokį kurą ir baudomis pildysime šalies biudžetą? Tereikėtų prie degalinės pastatyti du policijos postus", - ironizavo teisininkas V. Ivanauskas.

 

Tirs kuro mėginius

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė informavo, kad antradienį policijoje buvo gautas pranešimas dėl galimai nekokybiško dyzelinio kuro.

Paimti mėginiai iš degalinės ir trijų automobilių bakų. Jie bus ištirti. Gavus atsakymą paaiškės, kuri tarnyba atliks tolesnį tyrimą.

Informacija perduota Valstybinėms mokesčių bei Ne maisto produktų inspekcijoms.

Policija gavo ir EMSI degalinės atstovų skundą, kad trukdė dirbti ne vietoje laikomos mašinos.

Nuo išsamesnių komentarų policijos vadovai susilaikė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-22

Žmogžudystė - po konflikto dėl šuns

Po konflikto su kaimynu, įtakingas pareigas užimančių rajono teisėsaugininkų giminaičiu, žmogus buvo daužomas net tris kartus. Paskutinį sykį jis buvo mušamas jau merdintis. Tarp sulaikytųjų - teisėsaugininkų giminaitis ir pasienio policijos pareigūnas.

 

Užmuštas gyvenimo draugės namuose

„Jį trypė kojomis, tiesiog mindė jau mirštantį ", - apie ketvirtadienį Biržuose, Kilučių gatvės 41A name įvykdytą žmogžudystę kalbėjo kraupaus įvykio liudininkai.

Tai, kad šiame name yra žmogaus, kuris galėjo būti nužudytas, lavonas su smurto žymėmis, policijai pranešė Biržų savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai.

Deja, ketvirtadienį, apie 16 valandą, atvykę medikai niekuo nebegalėjo padėti - šiame name gyvenęs E. K. (g. 1966 m.) buvo miręs.

Anksčiau keturis kartus teistas už vagystes, su žmona išsiskyręs E. K. Biržuose, Kilučių gatvėje, apsigyveno prieš kelerius metus. Pusė namo, kuriame jis gyveno, priklauso nužudytojo sugyventinei Ž. B.

Po konflikto dėl šito šuns Kilučių gatvės 41A name triskart apsilankė grupė asmenų, sumušusių svečius, šeimininkę ir mirtinai sužalojusių jos sugyventinį.

Ši moteris sako paskutiniu metu norėjusi sugyventinį iškeldinti, nes jis esą girtavo, niekur nedirbo, net nebuvo įsiregistravęs Darbo biržoje. Tačiau Ž. B. išsiaiškino, jog draugą iškeldinti galima tik per teismą, į kurį kreiptis ji neturėjusi pinigų.

Tačiau kalbėdama apie mirusįjį moteris turėjo ir gerų žodžių - kai draugas negerdavo, eidavo uždarbiauti, nes esą turėjo auksines rankas.

 

Surengė „auklėjamąją" egzekuciją

Prieš kelias dienas iki nelaimės E. K. iš kaimo atsivežė pusantrų metų Kaukazo aviganių veislės mišrūną šunį. Stiprus keturkojis buvo laikomas pririštas namo kieme. Jo, pasak šeimininkės, bijojo visi. Prie šuns prieiti drįsdavo tik velionis E. K. ir vienas jo draugas.

Pasak namo šeimininkės, praėjusio trečiadienio vakare į kiemą atbėgo kaimynystėje gyvenančios šeimos šuniukas, kurį perkando E. K. šuo.

Vakare, kai jau buvo sutemę, šeimininkai sulaukė „svečių". Kaimynystėje gyvenantis V. S. reikalavo išgabenti šunį.

Šeimininkės ir jos draugų tikinimu, minėtas kaimynas trenkė į veidą verandoje sėdėjusiam E. K.

Vėliau „darbavosi" keturi automobiliu atvykę nepažįstami vyrai. Vienas jų esą vilkėjo apsaugininko uniforma.

E. K. spardytas namo verandoje, o jį bandęs ginti draugas R. J. buvo ištemptas ir sumuštas lauke.

Pasak liudininkų, kieme pririštas šuo buvo daužomas taburete.

 

Sumušti pasiskundė policijai

Smurtautojams išvažiavus šeimininkai iškvietė „greitąją" ir policiją. Sumuštą R. J. Biržų ligoninės priimamajame apžiūrėjo medikai. Į kailį gavęs E. K. medikams nesirodė.

Atvykę policininkai nukentėjusiems liepė kitą dieną iš ryto ateiti į komisariatą pas apylinkės inspektorę ir parašyti pareiškimus.

E. K. ir R. J. taip ir padarė. Ketvirtadienį anksti ryte jiedu jau buvo policijoje. R. J. parašė pareiškimą, kad besisvečiuojant pas bičiulius jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų.

E. K. parašė tik paaiškinimą - pasak draugo, jis nenorėjęs vaidytis su kaimynu.

Kad vyrai buvo atėję į policiją, patvirtino ir Biržų rajono policijos komisariato vadovas Eugenijus Šopis.

Policijos pareigūnai nukentėjusiesiems patarė nueiti į ligoninę ir pasiimti išrašą iš medikų apžiūros dokumento, kad vėliau būtų galima kreiptis į teismo medicinos ekspertus.

Policijoje buvusio E. K. paprašyta prižiūrėti keturkojį augintinį, o ant vartelių pakabinti įspėjamąją lentelę, kad kieme yra piktas šuo. Įspėjo, kad šuns priežiūros taisyklių nesilaikantys šeimininkai gali būti nubausti.

R. J. pasakojo, kad tądien jiedu su velioniu E. K. ilgai vaikščiojo po Biržus, kol vienoje parduotuvėje rado įspėjamąją lentelę. Grįžęs namo E. K. įvykdė pareigūnų nurodymą - lentelę užkabino ant vartų.

Tačiau į ligoninę vyrai taip ir nebenuėjo. Neslėpė, jog „pavargę ir susinervinę" nusipirko alaus ir su kompanija Kilučių gatvėje vėl gėrė.

 

„Tvarkdariai" vėl pasirodė

Apie 15 valandą į Kilučių gatvės 41A namo kiemą vėl atvažiavo keturi vyrai. Pasak čia buvusių žmonių, „tie patys, buvę trečiadienio vakarą, tik „be uniformų".

Namo šeimininkę atvykėliai esą nuspyrė į šoną, o verandos prieangyje pargriautą jos sugyventinį trypė kojomis. Pasak liudininkų, itin aktyviai esą „darbavosi" D. M.

Įvykį regėję žmonės sako, jog sužvėrėję mušeikos gulinčio E. K. galvą tiesiog „mynė" kojomis. Vėliau, išpylę prieangyje stovėjusį puodą su nuskustomis bulvėmis ir šeimininkei liepę išpiltu vandeniu išsiplauti kruvinas grindis, išvažiavo.

Svečiuose buvusi J. M. pasakojo, kad sudaužytam E. K. iš nosies ir burnos bėgo kraujas.

Sužalotasis tepasakęs, kad nori į tualetą. J. M. jį nuvedė iki lauko tualeto ir prašė pasakyti, kada baigs atlikti gamtinius reikalus,  tada parvesianti į namus.

Tačiau vyras ilgokai neatsiliepė, o moteriai atidarius išvietės duris tiesiog nukrito į J. M. glėbį.

Merdintis E. K. buvo atitemptas į namus ir paguldytas kambaryje ant kilimo. Jo sugyventinė Ž. B. iškvietė „greitąją".

„Nebesakiau, o rėkiau, kad važiuotų, nes žmogus miršta. Jo pulsas vis retėjo", - pasakojo moteris.

Kol buvo laukiama medikų, į kiemą vėl įsuko mašina. Pasak įvykiuose dalyvavusių žmonių, atvažiavo tie patys mušeikos, tik jau trise. Atvykėliai vėl daužę čia buvusius žmones - esą už tai, kad šie skambino pažįstamiems ir klausinėjo žiauriausio „egzekutoriaus" pavardės norėdami ją pranešti policijai.

Atvykus „greitajai" smurtautojų jau nebebuvo. Medikai konstatavo sudaužyto E. K. mirtį.

 

Tarp sulaikytųjų - teisėsaugininkai ir jų giminaičiai

Policijos suvestinėje rašoma, kad sulaikyti keturi nusikalstamos veikos padarymu įtariami asmenys.

Biržiečiui D. M. (g. 1976 m.) nustatytas 2,6 prom. girtumas, Parovėjoje gyvenančiam K. N. (g. 1977 m.) - 1,62, Papilio seniūnijos gyventojui R. K. (g. 1983 m.) - 1,19 ir biržiečiui A. S. (g. 1985 m.) - 2,92.

Šiuo metu Biržų rajono policijos komisariato areštinė uždaryta, todėl sulaikytieji buvo išgabenti į kitų rajonų policijos areštines.

Vakar ryte policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė tvirtino, jog sulaikytieji dar įtariamųjų statuso neturi - bus aiškinamasi, kuris ir kokius veiksmus šiame įvykyje atliko.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Tai jau trečioji žmogžudystė Biržų rajone šiais metais.

Pirmadienį Panevėžio teismo medicinos ekspertai atliks E. K. kūno ekspertizę. Mirusiojo laidotuvėmis rūpinasi Nemunėlio Radviliškyje gyvenanti jo dukra. Ji buvusiai velionio sugyventinei žadėjo išsivežti ir konfliktus sukėlusį šunį.

Anksčiau Germaniškyje gyvenęs E. K. su žmona turėjo tris vaikus, viena jų jau augina du vaikus.

 

Muštynių su konfliktu dėl šuns nesieja

Namo, kuriame įvykdyta mirtimi pasibaigusi egzekucija, kaimynystėje gyvenantis V. S. patvirtino, jog trečiadienį su velioniu ir jo sugyventine aiškinosi dėl šuns.

„Kai uždarė alaus bariuką, pas kaimynus visi valkatos sueina. Trečiadienį buvo betvarkė - šaudė su oriniais šautuvais. Prisivežė šunų, kurie lakstė, puolė ant vaikų. Perkando ir mūsų šuniuką", - tvirtino V. S.

Jis neneigė, jog trečiadienio vakare buvo nuėjęs pas kaimynus ir perspėjo, kad išvežtų šunį ir „nebedarytų nesąmonių". Bet neigė, kad kaimynės sugyventiniui E. K. trenkė.

„Aš nieko blogo nepadariau, o kas ten pas juos per bardakai - nežinau, neturiu ką apie tai pasakyti", - teigė V. S.

Vyras patvirtino, jog jo giminaičiai dirba teisme ir prokuratūroje. Tarp sulaikytųjų - ir jo sūnus iš pirmos santuokos.

„Tačiau sūnus nei prie ko, jis vakar (ketvirtadienį - aut. past) visą dieną su manimi buvo darbe. Turiu garažiuką išsinuomojęs prie autoįmonės, mašinas laisvalaikiu remontuoju", - kalbėjo V. S.

Vyras neigė, jog žmogų mirtinai sumušęs D. M. yra jo draugas. Tačiau sakė jį pažįstantis, nes D. M. darbovietė yra netoli jo išsinuomoto garažo.

Kitų dviejų sulaikytųjų V. S. teigė nepažįstantis.

Sulaikytieji policijos pareigūnams užsiminė ketvirtadienį girtavę buvusios įmonės „Biržų gelžbetonis" teritorijoje.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-22

Paauglys pabėgo nesulaukęs atostogų

Trečiadienį, 12 valandą, rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad iš Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Odontologijos skyriaus, esančio J. Janonio gatvėje, pabėgo Kučgalio socializacijos centro auklėtinis.

Vaikinas, lydimas įstaigos medicinos slaugytojos Jovitos Kibildienės, buvo atvažiavęs pas odontologą tvarkyti dantų.

Pasak Kučgalio socializacijos centro direktorės Laimos Vaičienės, įstaiga neprivalo rūpintis auklėtinių dantų priežiūra, tačiau, anot jos, globotiniai atvyksta turėdami netvarkingus, gendančius dantis, todėl rūpestinga medicinos slaugytoja susitaria su odontologo kabineto specialistais ir vaikus nuveža gydyti.

Apie tai, kad šešiolikmečiui globotiniui tądien bus tvarkomi dantys, žinojo ir paauglio tėvai, kurie gyvena Panevėžyje.

Paauglys, laukdamas, kol priims gydytojas, pasišalino iš laukiamojo. Slaugytojai direktorė patarė iškart kreiptis į policiją.

„Paauglys, atrodė, buvo ramus, neaikštingas. Tarsi susitarėme. Ir atostogų žadėjome išleisti. Jos turėjo prasidėti birželio 14 dieną, o tęstis iki rugpjūčio 31 dienos. Dabar, panašu, bus skirta nuobauda, ir atostogauti vaikinas nebus išleistas. Paaugliui pabėgus iškart susisiekėme su jo tėvu. Tėvai labai rūpestingi", - pasakojo L. Vaičienė.

Berniukas teismo leidimu įstaigoje turi praleisti vienerius metus. Į Kučgalio socializacijos centrą jis atvyko šių metų sausio 15 dieną.

Šešiolikmetis į įstaigą vėlavo grįžti ir po žiemos atostogų. Tada jis glaudėsi savo močiutės sodo namelyje.

Šešiolikmetis kilęs iš Panevėžio miesto.

Tai jau penktas kartas nuo Kučgalio socializacijos centro įsikūrimo, kai iš jo pabėga nepilnamečiai.

Pasak direktorės L. Vaičienės, visi pabėgę ugdytiniai bėga į namus.

Šiuo metu įstaigoje yra 20 paauglių, laukiama atvykstant dar penkių.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-22

Išnešė seifą

Penktadienio naktį vagys išplėšė miesto centre, Vilniaus gatvėje veikiančios kelionių agentūros patalpas.

Apie tai, kad įsibrauta į vidų, sužinojo pranešimą į mobiliojo ryšio telefoną gavusi agentūros vadovė. Apie vagis ji pranešė policijai.

Atvykus į vietą paaiškėjo, kad į patalpas patekta išlaužus plastikinių durų spynas. Iš pradžių bandyta patekti ir pro langą, šalia kurio rastos kopėčios, tačiau jo rėmo išlaužti nepavyko.

Vagys atjungė dalį signalizacijos daviklių, tačiau ne visus.

Įsibrovėliai išnešė patalpose buvusį seifą. Kadangi jis buvo pritvirtintas prie spintelės grindų, jo nuplėšti nepajėgė, tad seifą išnešė su visa spintele.

„Mes grotų ant langų kurdami agentūrą prieš trejus metus net neuždėjome, nes čia nėra ko vogti. Grynųjų pinigų nelaikome, visi atsiskaitymai daromi pavedimu. Kompiuteriai taip pat jau morališkai pasenę. Tad vagys turėjo daug vargo, o pelno jokio, nes seife tebuvo 20 litų. Tačiau mums - didžiuliai nuostoliai", - sielojosi agentūros vadovė.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Pirminiais duomenimis, padaryta žala siekia 730 litų. Tačiau ji bus dar didesnė, nes paaiškėjo, jog teks keisti plastikines duris su staktomis, atlikti biuro remontą.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-22

Kelią į žvejybą pastojo stirna

„Rytą važiavau žvejoti, tikėjausi pagauti lydeką. Bet nedaug trūko, kad į namus būčiau parvežęs stirnienos", - apmaudžiai vakar kalbėjo Vytauto gatvėje gyvenantis biržietis A. T.

6.25 val. ties Biržų miesto apvažiavimu priešais vaikino mašiną ant kelio iššoko stirna.

Bandydamas išvengti susidūrimo su gyvūnu biržietis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Audi 80".

Automobiliu „BMW" dvejus metus važinėjęs savininkas sako, kad jis buvo tarsi užkerėtas - važiuojant nuolat nutikdavo nelaimės.

Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Laimei, niekas nenukentėjo. Nuo sužalojimų „BMW" vairuotoją išgelbėjo išsiskleidusi oro pagalvė. Tačiau automobilis sugadintas nepataisomai.

A. T. apmaudžiai kalbėjo, kad šis „BMW", kurį įsigijo prieš dvejus metus, yra tarsi užkerėtas - nuolat prišaukiantis nelaimes.

Nustatyta, kad įvykio metu „BMW" vairuotojas buvo blaivus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-20

Audros perskelta sena liepa suniokojo kapavietes

Lietaus vandenys sėmė rūsius ir laukus, audra bei žaibai laužė medžius, o jų šakos smigo į kapų žemę ir daužė paminklus.

 

Paminklus užgriuvo medis, kapus plovė lietus

Praėjusį pirmadienį ir antradienį Biržų rajone praūžęs stiprus lietus su perkūnija ir žaibais pridarė įvairiausių nepatogumų ir žalos rajono gyventojams.

Ne vienam biržiečiui, kurio artimieji ilsisi senosiose Muravankės kapinėse, trečiadienio rytas buvo neramus. Žinia, kad atskilusi didžiulės liepos dalis užgriuvo kapus, išvertė paminklą ir sulaužė tvoreles, bemat apskriejo miestą. Žmonės skubėjo pažiūrėti, ar nenukentėjo jų prižiūrimi kapai.

Apie 11 valandą kapinėse triūsė trys darbininkai. Miesto seniūnija pasirūpino, kad audros padarinius sutvarkytų visuomenei naudingus darbus atliekantys vyrai.

Trečiadienio rytą Muravankės kapinėse triūsę vyrai iš kapų nešė užgriuvusio medžio šakas, šlavė takus ir bandė atstatyti suniokotas tvoreles.

Prie kapinių tvoros augusios senos liepos šakos užgriuvo kapavietes. Nuverstas, bet, laimei, nesuskaldytas Onos ir Konstantino Savickų šeimos paminklas. Toje pačioje kapavietėje esantis paminklas Burčikui liko stovėti. Sugadintos šios ir už jos esančios kitos kapavietės metalinės tvorelės.

Darbininkai surinko daugybę šakų ir suskaldyto medžio atliekų. Kai kurios šakos buvo taip giliai susmigę į žemę, jog vyrai jų nepajėgė ištraukti.

„Jei atsirastų nukentėjusius kapus prižiūrintys žmonės, galėtume pastatyti ir nuverstą paminklą", - sakė dirbti pasišovę vyrai.

Seniūnijos specialistas Rimantas Lapėnas teigė, jog pirmiausiai bus pasirūpinta nupjauti likusią suskaldyto medžio dalį ir pašalinti pavojų kitoms kapavietėms. Ar suniokotas kapavietes prižiūrintys artimieji kreipėsi į seniūniją pagalbos, R. Lapėnas teigė nežinantis. Miesto seniūnė Kristina Padbarotkina trečiadienį prieš pietus neatsiliepė nei stacionariu, nei mobiliuoju telefonu.

Gausus lietus plovė neseniai supiltus kapų kauburėlius naujosiose miesto kapinėse Valantiškių kaime. Kitą dieną artimųjų amžino poilsio vietų atvažiavę aplankyti biržiečiai pamatė stipriai susmegusias žemes.

 

Gamtos stichija kėlė rūpesčius ir nešė nuostolius

Aimanuota dėl gausaus vandens, kuris užliejo kai kurių žmonių gyvenamąsias patalpas. Tokiomis problemomis pirmieji skundėsi geidžiūniškiai ir kratiškiečiai. Lietaus vandenį žmonėms teko pumpuoti iš rūsių.

Kratiškių gyventojai rodė vandens pilnus melioracijos griovius. Aplinkiniuose laukuose žemę dirbantys ūkininkai skundėsi užtvindytais laukais.

Vanduo sruvo į Biržų rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos patalpas J. Dagilio gatvėje. Stogui patikrinti ir vandeniui išsiurbti kviesta Medeikių ugniagesių komanda.

Valantiškių kaime į audrą ir lietų su kruša patekę biržiečiai teigė matę nemažus ledo gabalėlius.

Gretimame Kaunių kaime, prie kelio į Pasvalį, audra nulaužė didelius pakelės medžius. Jie krito kaip tik ten, kur lauko keliukas vedė į ūkininkės Gintos Zolubienės sodybą. Praėjusį antradienį į ją dar nebuvo galima patekti automobiliu. Moteris planavo kuo greičiau juos nupjauti, kad ir pati galėtų pajudėti iš namų.

Pirmadienio vakare pagalbos šauktasi ir kelyje Biržai - Vabalninkas. Širvėnos seniūnijoje, pora kilometrų už Jokūbiškių kaimo, ant kelio važiuojamosios dalies gulėjo nuvirtęs medis. Jis pašalintas panaudojus buksyravimo lyną ir parankines priemones, padėjo pro šalį važiavęs traktorius.

Parovėjiškiai aimanavo ne tik dėl lietaus, bet ir dėl žaibų pridarytų nuostolių. Ne vienas kaimietis liko be televizoriaus.

Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis kalbėjo, jog per parą lietaus pripylė už visą dešimtadienį, apie šešiolika milimetrų. Gali būti, kad kai kuriose rajono vietose jo būta dvigubai daugiau.

Gamtos rūstybės džiaugėsi nepatyrę tik Medeikių, Nemunėlio Radviliškio, Pačeriaukštės ir Vabalninko kraštų kalbinti žmonės.

 

Gražina Dagytė,

Alfreda Gudienė

2010-05-20

Apie kilsiantį gaisrą įspėjo ugniagesius

Trečiadienį Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojas užsuko pas šiame miestelyje budinčius ugniagesius ir pareiškė, kad naktį jiems bus linksma - teks važiuoti gesinti gaisro.

Kai ketvirtadienio naktį buvo pranešta, jog Kočėnų kaime dega gyvenamasis namas, ugniagesiai beveik neabejojo, į kurią pusę skubėti.

 

Kaip tarė - taip padarė

Apie gaisrą Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Kočėnų kaimo gyventojos D. J. name pranešta 0.05 val.

Tai jau antras kartas per dvi savaites, kai šis namas dega.

Pirmą kartą jis degė gegužės 1 - osios naktį. Ugniagesiai į jį skubėjo iš netolimo Germaniškio, kur gesino L. S. priklausantį ūkinį pastatą.

Tąkart sudegė D. J. namo medinės skardinio stogo konstrukcijos, apdegė namo perdanga ir sienos, buvo vandeniu supilti ir apgadinti kambariai bei baldai.

Buvo įtarta, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.

Šįkart atskubėję ugniagesiai rado degančią išorinę gyvenamojo namo sieną. Gaisro metu apdegė 3 kvadratiniai metrai išorinės namo sienos, sudegė kambaryje buvusi lova, aprūko kambariai. Gaisro padaryti nuostoliai siekia 10 tūkstančių litų.

Beveik neabejojama, kad motinai priklausantį gyvenamąjį namą padegė jos sūnus, 47 metų J. J.

Vyras gaisro išvakarėse užsuko pas Nemunėlio Radviliškio ugniagesių komandos darbuotojus.

Tądien kaip tik budėjo Kočėnų kaime gyvenantis ugniagesys Laimis Jurėnas.

J. J. pradėjo kalbėti, kad šiąnakt vyrams bus linksma. Perspėjo, kad ruoštųsi važiuoti gesinti jo namų bei motinos ūkinio pastato.

„Nepatikėjome, galvojome, kad jis juokauja. Bet kai gavome pranešimą apie gaisrą, buvo aišku, kur važiuoti", - pasakojo ugniagesys.

 

Gėrė ir grasino

Pensininkė D. J., kurios pastatai užsiliepsnojo, gyvena tame pačiame kaime.

Tame, kuris degė, dažniausiai gyvendavo jos sūnus.

Prieš metus mirus D. J. vyrui visi judviejų vaikai - penkios suaugusios dukros ir sūnus - atsisakė pretenzijų į tėvo dalį.

Nors namas buvo registruotas motinos vardu, visos dukterys kalbėjo, jog jis liks broliui.

Deja, sūnus šio turto nevertino.

Pastaruosius kelis mėnesius nuolatinio darbo ir šeimos neturintis vyras girtuokliavo. Prieš kurį laiką jis buvo nuėjęs pas savo motiną, reikalavo, kad ši jam duotų pinigų, nupirktų mašiną ir butą.

Kai motina pasakė neįstengsianti to padaryti, pagrasino sukelsiąs gaisrus.

Baimindamasi dėl savo saugumo moteris nemiegojo naktimis. Ypač sunerimo, kai sužinojo apie antrą kartą padegtus namus.

Po gaisro pas moterį iš Panevėžio atskubėjęs žentas rado ją pavargusią ir išsigandusią.

Vyras sakė kurį laiką pas uošvę pagyvensiąs - taip bus ramiau ir jai, ir dukterims.

Jis pasakojo, kad žmonos broliui ne kartą buvo siūlyta gydytis nuo alkoholizmo.

„Kartą buvau susitaręs, radęs gydymo įstaigoje vietą. Bet kai reikėjo važiuoti, jis pasislėpė", - pasakojo moters žentas.

Šeimos nariai apgailestauja, kad J. J. tapo girtuokliu. Iš penkių jo seserų net trys baigusios aukštuosius mokslus, kitos įsigijusios specialybes, turi darbus.

J. J. turi dukrą, tačiau ja rūpinasi giminaičiai.

 

Tiria policija

Galimą padegimą tirti Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba perdavė policijai.

Pirminiais duomenimis, tiriamos trys gaisro versijos - pastatą padegė J. J., koks nors kitas asmuo arba gaisras kilo nuo neatsargaus rūkymo.

Penktadienį policija informavo, kad J. J., įtariamas nusikalstama veika, sulaikytas.

 

Po antrąkart kilusio gaisro Kočėnų kaime esantis D. J. medinis namas gyventi nebetinkamas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-15

Miegančiai įkando į nosį

Praėjusį savaitgalį medikų pagalbos prireikė net dviem žmonėms, nukentėjusiems nuo gyvūnų. Dukros namuose Medeikių kaime nakvojusi šešiasdešimt aštuonerių metų moteris net negalėjo paaiškinti, kas jai miegančiai naktį įkando... į nosį. Žaizdas ji pastebėjo tik iš ryto ir pagalbos ieškoti nuskubėjo į Biržų šeimos gydytojų centrą. Medikai paskyrė gydymą.

Kaimiečiai svarsto, ar tik miegančios moters neužpuolė pelė, žiurkė ar netgi šeškas. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojos - inspektorės Vitalijos Drevinskienės, labiausiai tikėtina, jog grybštelėjo į gyvenamąsias patalpas patekusi žiurkė.

Į medikus kreipėsi ir septyniolikametė kvetkietė, kuriai į dešinę koją įkando savas šuo. Laimei, mišrūnas buvo paskiepytas nuo pasiutligės, todėl merginai gydymas neskirtas.

 

Gražina Dagytė

2010-05-11

Horoskopo „perspėjimas" išsipildė

Penktadienį iškart po pietų kelyje Biržai - Rokiškis susidūrė trys lengvieji automobiliai. Laimė, aukų bei sužalojimų išvengta, tačiau viena į avariją patekusi nauja mašina sugadinta nepataisomai.

 

„Labiausiai bijojau, kad žmonės nebūtų sužaloti. Žmonių gyvybė - svarbiausia", - vakar guodėsi avarijos kaltininkas.

Latvijos sostinėje gyvenantis Juris T. automobiliu „Ford" važiavo į Rokiškį. Vyras už posūkio į Kupreliškio kaimą įsuko į šalutinį keliuką.

Grįždamas į pagrindinį kelią latvis matė iš vienos ir kitos pusės atvažiuojančius automobilius. Vyras tikėjosi, kad atstumas pakankamas, jog suspėtų išvažiuoti.

Iš Biržų pusės automobiliu „Škoda" važiavęs panevėžietis R. E. pamatė, kad į važiuojamąją kelio dalį priešais jį išlindo automobilis. Vyras bandė stabdyti, tačiau kliudė latvio mašinos kampą. Nuo smūgio jo mašina įlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Peugeot", kurį vairavo rokiškėnas E. Š.

Iš šalutinio kelio į pagrindinį ne laiku išlindęs „Fordas" sukėlė avariją, kurios metu automobilis „Peugeot" buvo sugadintas nepataisomai.

Smūgis buvo labai stiprus - trejų metų senumo automobilis „Peugeot" sugadintas nepataisomai. Vairuotoją nuo sužalojimų išgelbėjo išsiskleidusios oro pagalvės.

Individualią įmonę turintis E. Š. kalbėjo jau trylika metų į Biržuose esančias prekybos įmones kas savaitę vežiojantis kanceliarines prekes, tačiau jokių nelaimių nėra nutikę. Kaip tik penktadienį važiuodamas automobiliu klausėsi per radiją skaitomų horoskopų. Pranešėjas pasakė, kad šią dieną suges jo darbo įrankis.

„Dar pagalvojau, kodėl jis gali sugesti. Bet, pasirodo, horoskopų kūrėjai kartais pataiko", - kalbėjo E. Š.

Septynerių metų senumo „Škodą" vairavęs R. E. tądien važiavo į Rokiškį pirkti automobilio detalių. Liūdnai juokavo, kad jų vertė dabar išaugo keturgubai.

Vyras stebėjosi, kodėl nuo smūgio neišsiskleidė jo mašinoje esančios oro pagalvės. Tačiau įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai jam aiškino, kad kartais jos neišsiskleidžia esant tam tikram smūgio kampui.

R. E. nuo smūgio kakta numušė priekinį veidrodėlį, įtempti diržai suspaudė krūtinę.

Į vietą iškviesti ugniagesiai nuo kelio važiuojamosios dalies ir šalikelės specialiu sorbentu surinko išsiliejusius teršalus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-08

Neatlaikę gyvenimo naštos pasirinko mirtį

Pastarosiomis dienomis Biržų rajone buvo rasti du savižudžių kūnai, vienas skenduolis ir įtartini kaulai.

 

Nusižudė buvęs „Mažeikių naftos" apsaugos darbuotojas

Pirmadienio popietę pranešta, kad Biržuose, Respublikos gatvėje, savo buto koridoriuje rastas pasikoręs V. K. (gim. 1969 m.).

AB „Mažeikių nafta" (dabar - ORLEN Lietuva) įmonės apsaugoje anksčiau dirbęs vyras labai išgyveno atleidimą iš darbo. Jį pažinojusieji sako, kad darbo netekęs ir dėl to depresinės nuotaikos kamuojamas mažametės dukrelės tėvas buvo pradėjęs išgėrinėti. Mirusio vyro kūną rado žmona.

Skenduolis rastas netoli šios Širvėnos ežero pakrantės.

Pirmadienį policijai taip pat buvo pranešta apie kitą savižudybę. Pabiržės seniūnijos Čeniškių kaime savo kiemo daržinėje rastas pasikorusio V. B. (gim. 1950 m.) lavonas. Jį taip pat rado žmona.

Apylinkės gyventojai sako velionį buvus darbštų, talkindavusį kaimynams apariant daržus, tačiau mėgusį išgerti. Vienkiemyje gyvenanti šeima gražiai tvarkėsi, žmona ir vienas poros sūnų dirbo Kirdonių žemės ūkio bendrovėje.

 

Skenduolį pastebėjo žvejys

Antradienio ryte Širvėnos ežere žvejojęs Vidmantas M. policijai pranešė, kad prie kranto, netoli evangelikų reformatų klebonijos, pastebėjo plūduriuojantį žmogaus kūną.

Atvykę Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai skenduolį ištraukė į krantą. Manoma, kad vandenyje jis išbuvo 1 - 2 paras.

Policininkai rasto skenduolio nuotraukas rodė netoliese esančio alaus baro lankytojams ir klausinėjo, ar jie šio žmogaus anksčiau nebuvo matę.

Pasak policijos atstovų, jokio dingusio vyro iki šiol niekas nebuvo pasigedęs.

Tos pačios dienos popietę skenduolio asmenybė buvo nustatyta. Tai Vytauto gatvėje gyvenęs Petras Mataitis. Vyro tėvai mirę, vaikų ir kitų artimųjų jis neturėjo.

 

Rasti kaulai sukėlė įtarimų

Pirmadienio popietę policijos pareigūnai buvo kviečiami į Kuldūnų kaimą. Čia ant Nemunėlio upės kranto sodybą kuria Latvijoje, Skaistkalnėje, gyvenantis verslininkas Petras Vaitaitis.

Jo paauglė anūkė, kasinėdama šlaito kraštą, rado didelius kaulus. Nežinodami, ar jie žmogaus, ar gyvulio, žmonės nutarė pakviesti ekspertus.

Policijos pareigūnai į Kuldūnų kaimą nuvyko kartu su privačia veterinarijos gydytoja Gita Vaitaitiene.

Apžiūrėjusi rastus kaulus ji nusprendė, kad šie tikriausiai yra kiaulės.

„Iškasti dideli stuburo kaulai, mentė. Jie stambesni nei žmogaus", - sakė veterinarijos gydytoja.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-06

Germaniškiečiams grasina padegėjas?

Didelis gaisras vyko Germaniškio kaime. Naktį iš penktadienio į šeštadienį liepsnojo Laimai Strunkienei priklausantis ūkinis pastatas.

Pranešimą apie degantį pastatą ugniagesiai gavo gegužės pirmą dieną 00:09 val.

Atvykusios gelbėtojų komandos išvydo atvira liepsna degantį ūkinį pastatą. Gaisro metu sudegė medinė daržinė, 130 kvadratinių metrų stogas, sugadinta 10 tonų šieno.

Gaisro metu ugniagesių darbą sunkino medinis ūkinio namo pastato perdengimas ir užsiliepsnojęs šienas. Vandenį teko vežti iš už dviejų kilometrų esančio dirbtinio vandens šaltinio, kadangi šulinyje buvęs vanduo greitai išseko.

Gaisrą gesino Biržų, Germaniškio, Nemunėlio Radviliškio ir Smilgių ugniagesių komandos. Jiems padėjo latviai - Skaistkalnės ugniagesių komanda. Beje, latviai atvyko savo iniciatyva, į juos pagalbos nesikreipta.

„Ištikus nelaimei nebeegzistuoja valstybių sienos, privalome vieni kitiems pagelbėti", - kalbėjo į gaisrą atskubėjęs Skaistkalnės miestelio seniūnas Janis Kalninšas.

Germaniškyje užsiliepsnojusią daržinę bei šieną gesino ugniagesiai ir kaimo žmonės.

Į nelaimės vietą suskubo daug Germaniškio gyventojų, dalis jų atvyko iš valgyklos patalpose vykusio kultūrinio renginio.

„Per pusmetį Germaniškio kaimo apylinkėse kyla jau bene penktas gaisras. Neabejojame, jog siautėja padegėjas, nes pastate buvo išjungta elektros srovė", - kalbėjo gaisro vietoje susirinkę germaniškiečiai. Žmonės guodėsi, kad prieš kurį laiką iš pastato buvo išvesti gyvuliai.

Tyčinio padegimo versiją svarsto ir ugniagesiai. Pirminis gaisro šaltinis nustatytas daržinėje, kur nėra elektros įvado.

Tą pačią naktį Kočėnų kaime liepsnojo Danutei Juozėnienei priklausantis gyvenamasis namas. Gaisro metu sudegė medinės skardinio stogo konstrukcijos, apdegė namo perdanga ir sienos, vandeniu supilti ir apgadinti kambariai bei baldai. Įtariama, jog gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-05-04

Mašina užsidegė nuo cigaretės

Neatsargiai rūkęs keleivis padegė automobilį Biržų miesto centre.

Čepukų kaime gyvenantis Petras Jurkonis pirmadienį savo 1992 metų laidos automobilį „Volkswagen Golf" pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vytauto gatvėje, prie parduotuvės „Cento", ir nuėjo į savivaldybę.

Mašinoje ant galinės sėdynės liko garbaus amžiaus Petras Š. Šį kaime gyvenantį žmogų planuojama apgyvendinti senelių globos namuose.

Neatsargiai mašinoje rūkęs ir ją uždegęs keleivis pridarė rūpesčių jos savininkui ir Biržų ugniagesiams.

Sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės senolis rūkė. Ant sėdynės nukrito neužgesinta nuorūka ir užsidegė. Nuo liepsnos pradėjo degti žmogaus striukės rankovė, kitos salono degiosios dalys.

Išlipęs iš mašinos žmogus ugnį bandė gesinti, tačiau liepsna buvo itin stipri. Žmonės iškvietė ugniagesius.

Gaisro metu apdegė automobilio galinė sėdynė, užpakalinės durelės, aprūko salonas. Apdegė abiejų senolio rankų plaštakos. Jam pagalbą suteikė greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvykę medikai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-29

Miškuose siautėja padegėjai

Biržų rajono miškuose atsirado padegėjų. Įtarimą, kad padegimai tyčiniai, stiprina tai, jog miškai užsidega atokiose, retai žmonių lankomose, drėgnose vietose.

„Atokiose miško vietose, atrodė, žmonių nebūna. Bet, pasirodo, jie čia lankosi. Reikės dažniau važinėti ir saugoti. Ypač tą pusę, kuri yra netoli Papilio. Gal net teks likti nakvoti miške", - svarstė Biržų miškų urėdijos Vabalninko girininkijos girininkas Jonas Gaidelionis.

Pirmadienio vakare girininkas kartu su Biržų ugniagesiais gesino įsiplieskusią ugnį Papilio seniūnijos Vėliškėnų kaime esančiame miške. Jis priklauso valstybei.

Kad tolumoje rūksta dūmai, dar priešpiet pastebėjo už keturių kilometrų Kadarų kaime gyvenantis Jonas Žukauskas. Vėliau dūmai dingo, tačiau po kurio laiko vėl pasirodė.

Vyras nutarė pasižiūrėti, kas čia dega. Juolab toje pusėje, kur kilo dūmai, yra likusi jo gimtoji sodyba.

Nuvykęs į Vėliškėnų kaimą J. Žukauskas pamatė, kad 20 hektarų plote dega aukšta, sausa žolė ir miško jaunuolynas. Ugnis plito miško link. Jei ji būtų pasiekusi netoli Apaščios upės buvusį eglyną, gaisro nuostoliai būtų didžiuliai.

Vyras apie gaisrą pranešė Biržų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Apie įvykį informuotas girininkas J. Gaidelionis.

Ugnis buvo gesinama nuo 18 iki 22 valandos. Gaisro metu išdegė pieva, krūmokšniai ir 1 hektaro ploto jaunuolynas.

Praeitą savaitę netoli Vėliškėnų dviejose vietose buvo padegtos iškirstos biržės. Kad gaisrai sukelti tyčia, įtarimus stiprino tai, jog atokioje, nelankomoje vietoje telkšojo vanduo, o gaisras kilo biržės viduryje.

Pasak J. Žukausko, šiose vietose miškai dega gana dažnai. Prieš kelerius metus netoliese buvo padegtas jaunuolynas, dar anksčiau - Žalgirio miškas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-29

Prie prokuratūros - žvakutės

Šeštadienį, D.Kedžio laidotuvių dieną, keletas žvakučių sužibo ir prie Biržų rajono apylinkės prokuratūros.

12 val. prie prokuratūros pastato lūkuriavo keletas biržiečių, kuriuos stebėjo policijos pareigūnai. Policininkų rankose buvo matyti filmavimo kameros.

Uždegti žvakes prie prokuratūrų ragino aktyviai poziciją dėl vadinamosios Kauno pedofilijos bylos reiškiantys piliečiai.

Biržų policininkai su filmavimo kameromis stebėjo, kas vyksta prie prokuratūros.

Laidotuvių išvakarėse socialiniame tinklalapyje „Facebook" buvo sukurta grupė „Drąsiaus Kedžio laidotuvės", kurios autoriai kvietė žmones rinktis prie Kauno pilies.

Mįslingomis aplinkybėmis miręs D.Kedys į Garliavos kapines buvo palydėtas daugybės žmonių: jų skaičių įvairios žiniasklaidos priemonės pateikė įvairiai - nuo 5 iki keliolikos tūkstančių. Užrašai ant vainikų rodė susirinkusiųjų jausmus - anot jų, D.Kedys yra kovotojas su pedofilais, karys už tiesą.

 

Rasa Penelienė

2010-04-27

Marius Kuprevičius: „Mus stengiasi sunaikinti"...

„Turime kilti ir kovoti už save ir savo vaikus. Tauta, kuri nekovoja už savo vaikus, neturi ateities", - įsitikinęs 29 metų Marius Kuprevičius.

Biržuose gimęs ir augęs Marius šiuo metu gyvena Vilniuje.

Lietuvos kūno kultūros akademiją baigęs, dziudo trenerio specialybę įgijęs jaunas žmogus šiuo metu dažnai matomas televizijos ekranuose.

Visas dabartinis jo gyvenimas - kova. Už tiesą, už tai, kad teisėsaugininkų rankomis nebūtų vykdomas tautos genocidas, kad mūsų vaikai turėtų galimybę augti saugioje visuomenėje.

Šiandien, kai spausdinamas šis interviu, Marius Kuprevičius su bendraminčiais dalyvauja nužudyto kauniečio Drąsiaus Kedžio laidotuvėse. Jį matėme visuose mitinguose, susijusiuose su vadinamąja Kauno pedofilijos byla.

Marius - vienas iš tų žmonių, kuriam paskambino negyvą Drąsių Kedį atpažinę artimieji.

„Jei šiandien nepalaikysime ir netęsime Drąsiaus Kedžio kovos, mūsų tauta išnyks. Čia bus ne tik gėjų paradai, bet gatvėmis pradės žygiuoti ir pedofilai", - kalbėjo Marius Kuprevičius, trečiadienį surengęs piketą sostinėje, prie Generalinės prokuratūros.

Jis rankose laikė plakatą su užrašu „Prokuratūra ar kilerių tarnyba?"

 

- Mariau, Tu esi vienas iš tų jaunų žmonių, kurie turi didelę asmeninę patirtį ir, atrodo, skaudžiai reaguoji į tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Kodėl tu tarp tų, kurie drįsta išeiti į gatvę su plakatu?

- Nežinau, ar tai Dievo dovana, ar prakeiksmas, bet turiu tokią savybę, kad galiu labai lengvai įsijausti į kitą žmogų ir perimti jo emocijas. Pabandykite nors 5 sekundėms įsivaizduoti, kad esate a. a. Drąsiaus Kedžio mama, sesuo, tėtis ar artimas šeimos narys. Pabandykite įsijauti į patį Drąsių, kai jis sužinojo, kad dukrytė buvo prievartaujama... Žinau, kad daugelis tėčių, sužinoję apie tokius baisius dalykus, kurie vyko su jų dukrytėmis, iš karto būtų pradėję šaudyti į prievartautojus. Būtent taip būčiau pasielgęs ir aš. Drąsius buvo ramesnio būdo, santūresnis, taip pat šeimoje turėjo puikių teisės specialistų, todėl nusprendė pasitikėti Lietuvos teisėsauga ir iškrypėlius pasiųsti už grotų. Tada ir prasidėjo didieji absurdai, kurie parodė tikrąjį Lietuvos teisėsaugos veidą. Negaliu šiandien tik stebėti viso šito teisinio nihilizmo ir keikti teisėsaugos, kad ji dangsto pedofilus. Drąsiaus Kedžio šeimos tragedija yra ir mano šeimos tragedija - tokius žodžius aš pasakiau vienoje iš konferencijų šia tema LR Seime. Manau, kad kiekviena šeima turi tai suprasti. Tik tada mūsų nualinta Lietuva atsigaus.

 

„Jei šiandien nepalaikysime ir netęsime Drąsiaus Kedžio kovos, mūsų tauta išnyks", - kalbėjo Marius Kuprevičius, trečiadienį surengęs piketą sostinėje, prie Generalinės prokuratūros. I.Gelūno (15min.lt) nuotrauka

- Tavo žodžius girdėjo daug Lietuvos žmonių, kai per televiziją buvo rodomas reportažas iš vienos paauglių perauklėjimo įstaigų. Joje tu dirbai ir bandei įstaigos darbuotojų skriaudžiamiems vaikams padėti. Ar Tau pavyko bet truputį pakeisti tų vaikų padėtį? Ar kas nors pasikeitė toje įstaigoje?

- Dėl šių įvykių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tai jau labai daug mūsų valstybėje.

 Svarbu, kad sistema pradėtų tirti, jog sistema blogai dirba. Aišku, maža vilties, kad ta, švelniai tariant, sutrikusi direktorė bus nuteista, nes tiems vaikų namams priklauso, atrodo, apie 50 hektarų šalia Vilniaus žemės, kuri šiuo metu turėtų būti pardavinėjama. Turbūt suprantate, ką noriu pasakyti? O vaikams, mano žiniomis, žymiai pagerėjo. Prie jų išvis bijo prieiti direktorė, nes ji yra labai emocionali ir be smurto nemoka su jais dirbti.

 

- Ar šis skandalas turėjo įtakos Tavo gyvenimui?

- Apie darbą nekalbėsiu. Skandalas dar nesibaigė, todėl negaliu visko reziumuoti. Vis dėlto šioje kovoje jau daug laimėjau - sutikau ir susipažinau su labai daug gerų žmonių, kurie nuoširdžiai palaiko Drąsiaus Kedžio šeimą ir kovos iki galo kartu su jais. Tarp jų yra tokie visuomenėje žinomi žmonės, kaip kunigas Jonas Varkala, kunigas Alfonsas Svarinskas, buvęs Seimo narys Algimantas Matulevičius, „Karšto Komentaro" redaktorė Giedrė Gorienė, Seimo nario padėjėjas Romualdas Repšys, Lidija, su kuria mes kuriam plakatus ir kitaip stengiamės atkreipti visuomenės dėmesį. Asmeniškai pažįstu Drąsiaus giminaičius ir dar daug kitų žmonių, kuriems ne vis vien, kas šiandien darosi mūsų nualintoje tėvynėje. Gavau bent kelis pasiūlymus stoti į partijų gretas, keletas visuomeninių judėjimų kviečia pas save, bet tai ne man...

 

- Ar nemanai, kad ši kova pernelyg nelygi - Tu su bendražygiais stoji prieš sistemą? Ką manai laimėti? Emigraciją?..

- Kova tikrai nelygi, bet su mumis kartu eina Dievas ir tiesa. Supuvusi sistema patirs triuškinantį pralaimėjimą. Mano manymu, emigruoti bus priversti tokie veikėjai kaip A. Paulauskas, G. Kirkilas ir į juos panašūs „teisėsaugininkai". Mes pažadinsime tautą. Tik gaila, kad Drąsiaus jau niekas nebeprikels. O iš kitos pusės džiaugiuosi, kad jo kančia baigėsi, nes toks skausmas, kokį jis jautė širdyje, man, pavyzdžiui, būtų nepakeliamas.

Trečiadienį, kai piketavau prie Generalinės prokuratūros, kreipiausi į visuomenę mūsų kraštiečio J. Janonio eilėraščio „Neverkit pas kapą" žodžiais.

 

- Kaip į šią Tavo veiklą ir kovą, tapusią netgi gyvenimo būdu, reaguoja artimiausi žmonės - tėvai, brolis, žmona, su kuria auginate pusantrų metukų dukrytę?

- Tėvams sunku, žmona palaiko, brolis sako, kad nieko aš čia nepakeisiu. Dukrytė panaši į mane, tai ji, manau, tikrai man pritaria. Juk ši mano kova yra būtent dėl jos ateities. O didžiausią palaikymą jaučiu iš babutės (tėčio mamos), uošvio Sigito Jukonio ir jo kaimynės Birutės Malankienės, kurie gyvena Pačeriaukštės kaime. Už tai jiems nuoširdžiai dėkoju.

 

- Ką, Tavo manymu, reikėtų daryti, kad Lietuvoje gyventi būtų saugu, kad rezonansinės bylos būtų tiriamos taip, kaip to reikalauja įstatymai?

- Deja, bet turiu pasakyti baisiai - reikia viską sugriauti ir statyti iš naujo. 20 nepriklausomybės metų ėjome patys nežinodami kur. Šiandien, mano manymu, yra tik viena institucija, kuri iš tikrųjų bando dirbti, - tai Prezidentūra. Deja, bet ir ten yra likę senų supuvusios sistemos kadrų, kurie dirba ne Lietuvai, o atskiriems klanams. Prezidentei yra labai sunku, bet ji tikrai atiduoda visas jėgas Lietuvos gerovei. Tauta privalo ją palaikyti. Tikiu, kad ir šitoje tragiškoje pedofilijos ir žmogžudysčių istorijoje Ji dar tars savo žodį.

 

- Ko norėtum palinkėti sau, tavo bendražygiams ir „Šiaurės rytų" skaitytojams?

- Net neabejoju, kad ateityje vadovausiu vaikų socializacijos centrui, kuris iš tikrųjų dirbs su paklydusiais „gatvės" vaikais ir grąžins juos į normalų gyvenimą. Turiu tam ne tik tinkamą išsilavinimą, bet ir gyvenimišką patirtį. Ir genuose turiu vieno geriausių Lietuvos pedagogų - trenerių (tėvelio) kraujo. Todėl sau kaip ir nėra ko linkėti, nes žinau, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks.

Savo šeimai linkiu stiprybės ir sveikatos būnant šalia manęs, bendražygiams - niekada nepalūžti šioje kovoje ir kovoti iki galo. Atsakę į klausimą, kas nužudė Drąsių Kedį, mes atsakysime ir į kitus klausimus - kas nužudė pulkininką Pociūną, kas užsakė Kiesų žmogžudystes...

„Šiaurės rytų" skaitytojams linkiu išmokti atskirti, kas yra tiesa, o kas yra sąmoningas melas, kuriuo per tam tikras visuomenės informacijos priemones stengiamasi žmones suklaidinti. Ir dar labai norėčiau kreiptis į Jūsų laikraščio vyr. redaktorę, kuri trumpą laiką buvo mano lietuvių kalbos mokytoja: grįžkite dirbti į mokyklą - tokių pedagogų kaip Jūs labai labai trūksta šių dienų vaikams.

Pabaigoje noriu pacituoti mano pažįstamo kunigo J. Varkalo dažnai kartojamus žodžius: „Mergaitės tikrai buvo prievartautos, bet tai - valstybės paslaptis. „Štai kaip yra čia pas mus. Manau, ši mergaičių byla ir kitos bylos nepajudės, jei piliečiai tylės.

Kilkime, nes rytoj panašus padaras į A. Ūsą gali pasibelsti į Jūsų namų duris.

D. Kedžio šeima pralaimėjo, bet laimėjo visa Lietuva. Žmonės pamatė, kokia supuvusi sistema, ir nebetyli. Kova tik prasideda.

Visi šalies gyventojai šiandien, 12 valandą, kviečiami prie Generalinės ir savo miestų prokuratūrų uždegti žvakutes.

Tokiu būdu bus parodyta parama ir pagarba žuvusiam tėčiui, kuris kovojo už savo vaiką, ir jo šeimai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-24

Kaimynė atrišo arklį nuo degusios daržinės

Ketvirtadienio ryte ugnis pasiglemžė Čypėnų kaimo gyventojo Algimanto Liongino Balčiūno ūkinį pastatą.

Pensininkas, kurio žmona mirė prieš kelerius metus, gyvena vienas. Laiko arklį, su kuriuo atlieka ūkio darbus. Tačiau nedaug trūko, kad gyvulio netektų.

Apie kilusį gaisrą ugniagesiams 5.19 val. pranešė kaimynystėje gyvenantys žmonės. Tuo metu pastato savininkas namuose miegojo.

Ugniagesiams atvykus 135 kvadratinių metrų ūkinis pastatas jau degė atvira liepsna.

Gaisrininkams pavyko apmalšinti ugnį ir išgelbėti vos už 10 metrų nuo daržinės buvusią klėtį bei greta esančius medinius sandėliukus.

Sudegusios daržinės savininkas pastato atstatyti nebesiruošia.

Gaisro metu sudegė 4 tonos šieno, 15 kubų skaldytų malkų, įvairūs rakandai. Vandeniu sulieti pašarai.

Laimei, tą naktį šeimininko arklį, pririštą prie daržinės, pamatė į gaisravietę atskubėjusi kaimynė. Ji gyvulį spėjo paleisti.

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus Gražvydo Sakalausko, gaisras kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio, patekusio į daržinę. Tai galėjo būti numesta neužgesinta nuorūka ar kilusi kibirkštis.

Šeimininkas pretenzijų tvirtino niekam neturintis, policijai pareiškimo nerašė.

Nors jis ir kaimynai neigė, jog gaisro išvakarėse buvo vartojamas alkoholis, tačiau nuo jų sklindantys kvapai ir besimėčiusios alaus „pūslės", pasak ugniagesių, kėlė įtarimų.

Degė žolė ir šiukšlės

Trečiadienį pastebėta, kad Širvėnos seniūnijos Pavariškio kaime atviroje teritorijoje dega pernykštė žolė. Apdegė ir keli jauni medeliai. Ugnis užgesinta parankinėmis priemonėmis.

Tos pačios dienos vakare Biržuose, Plento gatvėje, degė apleistas nežinomo savininko pastatas. Viename iš pastato kambarių degė šiukšlės. Gaisro metu sudegė 10 kvadratinių metrų medinės pertvaros.

Balandžio 22 - osios vakare ugniagesiai gavo pranešimą, kad Kvietkelių kaime esančiame apleistame pastate kažkas dega. Paaiškėjo, jog degė padanga.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-24

Atokiame miške - sudegęs mikroautobusas

Pirmadienį atokioje Latvelių girininkijos miško vietoje rastas sudegęs mikroautobusas.

Jį rado šios girininkijos eigulė Rita Martišienė.

Pro prižiūrimas miško valdas važiavusi eigulė dėmesį atkreipė į miško gilumon nuvedančias siauras automobilio vėžes.

Susidomėjusi, kas ir kokiam tikslui galėjo važiuoti į atokią vietą, kurią rasti gali tik žinantis žmogus, moteris pasekė vėžėmis.

Miško proskynoje ji rado sudegusį mikroautobusą. Nuo jo sklido svilėsių kvapas.

„Po kurio laiko pasidarė baisu. Pagalvojau, kad mašinoje gali būti lavonas. Buvau viena, tik rankose turėjau kardą krūmams kapoti", - prisiminė R. Martišienė.

Ji džiaugėsi tik dėl to, kad nuo liepsnojusio automobilio neužsidegė miškas: šalia auga gražios pušys.

Atokioje miško vietoje rastas sudegęs mikroautobusas. Neatmetama galimybė, kad kažkas jį sudegino, norėdamas nuslėpti nusikaltimo pėdsakus.

Manoma, kad ši mašina buvo sudeginta prieš kelias dienas. Juolab kad prieš pusantros savaitės pro šią vietą pravažiavo girininkas P. Martišius, tačiau nieko neįprasto nepastebėjo.

Apie įtartiną radinį buvo pranešta teisėsaugininkams.

Įvykio vietą apžiūrėjęs Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Gražvydas Sakalauskas sakė, kad nustatytas automobilio kėbulo numeris. Pagal jį bus bandoma surasti mašinos savininką.

Automobilis sudegė visiškai - išsilydė visos degios detalės, net radiatorius. Sunku nustatyti net jo spalvą. Manoma, kad mikroautobusas buvo padegtas tyčia.

Policijos pareigūnai aiškinosi, kam mašina galėjo priklausyti. Tačiau jokių duomenų apie dingusius ir ieškomus tokios markės automobilius nei Lietuvos, nei Latvijos duomenų bazėse nerasta.

Neatmetama galimybė, kad ši mašina padegta norint paslėpti nusikaltimo pėdsakus.

Redakcijos žiniomis, šiuo mikroautobusu važiavę asmenys galėjo prieš savaitę bandyti įvykdyti plėšimą šalia Lietuvos - Latvijos sienos esančiame Skaistkalnės miestelyje.

Balandžio 12 - ąją, 4 valandą ryto, buvo įsibrauta į miestelio centre esančią maisto produktų parduotuvę. Sovietmečiu šioje vietoje veikė universalinė parduotuvė.

Pirmadienio naktį mikroautobusu buvo privažiuota prie pat parduotuvės, išplėšus jos duris patekta į vidų.

Patalpose esantis bankomatas buvo apsuktas stipriu lynu, kurio galas pritvirtintas prie mikroautobuso. Tokiu būdu bandyta automobiliu ištraukti bankomatą iš patalpų ir jį pagrobti.

Vagims kažkas sutrukdė. Gali būti, kad kilo triukšmas, be to, nutrūko lynas.

Viską metę vagišiai mikroautobusu per tiltą nurūko į Lietuvą.

Vagystę iki šiol mena ant Skaistkalnės miestelio centre esančios žolės paliktos mašinos vėžės.

Paaiškėjo, kad plėšikų mikroautobusą užfiksavo parduotuvės filmavimo kameros. Pardavėjos germaniškiečiams pasakojo, kad užfiksuoti net plėšikų veidai, kuriuos modernia technika galima priartinti.

„Jei jau dabar policija plėšikų nesuras, tai ką ji išvis veikia? Tokį nesugebėjimą tirti vagystes galima paaiškinti tik tuo, kad nusikaltėliai, matyt, susiję su teisėsaugininkais ir gerai žino, kaip paslėpti nusikaltimo pėdsakus", - vakar svarstė pakalbinti Nemunėlio Radviliškio seniūnijos gyventojai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-22

Nuo smurtautojo pabėgusiai šeimai reikia pagalbos

Jauna moteris ir penki jos nepilnamečiai vaikai Biržuose bando kurti naują gyvenimą.

Naujakuriai vos prieš kelias dienas apsigyveno savivaldybei priklausančiame socialiniame būste. Jie į čia persikėlė bėgdami nuo smurtaujančio 36 metų Dianos B. sugyventinio.

Daugiabutyje, vadinamame „baraku", šeima gavo du butus. Viename jų įsikūrė mama su trimis mažamečiais, kitame - vyresnieji vaikai.

Iš Pabiržės seniūnijos Čeniškių kaimo kilusi Diana pastaruosius keturiolika metų gyveno Pasvalio rajone, sugyventinio motinai priklausančioje sodyboje.

Trys sūnūs (15 m., 13 m. ir 10 m.) bei dvi dukros (16 m. ir 6 m.) lanko Pabiržės pagrindinę mokyklą.

Vyresnieji vaikai mokosi labai gerai. Dešimtą klasę baigianti dukra planuoja toliau mokytis „Saulės" gimnazijoje. Ji mamai padeda prižiūrėti ir mažuosius vaikus.

Savivaldybei priklausančiame daugiabutyje, vadinamajame „barake", būstą gavusi Diana B. su vaikais kuria naują gyvenimą. Tačiau jo pradžiai trūksta būtiniausių baldų, patalynės, buitinės technikos.

Darbo neturinti Diana socialinio būsto eilėje laukė penkerius metus. Kai sužinojo, kad jis skirtas, nedelsė nė minutės, pasiėmė būtiniausius rūbus ir su vaikais atvyko į Biržus.

„Nuo sugyventinio esu kentėjusi ne kartą. Prisigėręs jis iškart čiupdavo peilį ir puldavo mane", - kalba moteris. Kad ji nemeluoja, rodo dideli randai, palikti jos veide, kakle ir ranklose.

„Girtas patėvis mūsų, vaikų, nepuldavo, dažniausiai kliūdavo mamai. Bet mums, jei kas nepatikdavo, dažnai liepdavo išeiti iš namų, nes šie buvo jo", - pasakojo vyriausia moters dukra.

Biržų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Anilionienė padėjo Dianai nusipirkti būtiniausius buities reikmenis, kelis puodus. Indų ir malkų gyvenimo pradžiai paskolino kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Buvusiuose namuose paliko skalbyklė ir šaldytuvas. Jų niekur nedirbantis ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis buvęs sugyventinis išsivežti neduoda.

Biržų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Anilionienė patvirtino, kad šeimai parama labai reikalinga. Trūksta spintų, stalų, kėdžių, sekcijos ir kitų būtiniausių baldų, buities technikos.

Norintys ir galintys padėti gali kreiptis į socialinę darbuotoją Eugeniją Anilionienę telefonais 32112. arba 8 616 26959.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-22

Dingusio vyro kūną rado žvejys

Ekstrasensų ieškotą, bet nerastą drąseikiškį „grąžino" upės vandenys.

 

Pirmadienį per pietus Kirbulių kaime, Apaščios - Rovėjos upių santakoje, rastas apiręs žmogaus lavonas. Tai buvo praeitų metų lapkričio mėnesį dingusio 43 metų Drąsučio Gedvilo kūnas.

Negyvą žmogų, atokioje vietoje plūduriuojantį tarp meldų, rado netoliese žvejojęs Vitalijus Venediktovas.

Velionį atpažino jo sesuo - Drąseikių kaime gyvenanti Sandra Račkauskienė.

 

Ramybę gaus velionis ir artimieji

„Kai palaidosim, gal atgausim ramybę. Dabar visą laiką svarstėme, kur brolis gali būti. Bent žinosime, kur jo kapas", - kalbėjo velionio sesuo Sandra.

Drąseikių kaimo žmonės ir pakviesta žiniuonė D. Gedvilo ieškojo brūzgynuose, smegduobėse.

Moteris, policijos darbuotojų nuvežta į vietą, kur rastas negyvėlis, brolį atpažino pagal rūbus, kokius apsirengęs jis dingo - vilkėjo  megztinį, striukę bei kelnes. Skenduolio kojos buvo apmautos raštuotomis kojinėmis - jas sesuo buvo numezgusi ir padovanojusi broliui.

Tą vietą, kur rastas D. Gedvilo kūnas, pasiekti sudėtinga - pakrantėje auga tankūs brūzgynai.

Policijos darbuotojai net svarstė galimybę iškviesti sraigtasparnį, kad išgabentų surastą kūną. Iš pakrantės iki automobilio jį nešti teko kelias valandas.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad D. Gedvilo mirties priežastis - uždusimas vandenyje.

 

Ieškojo visas kaimas

D. Gedvilo laidotuvėmis rūpinasi jo žmona ir du sūnūs, prisideda seserys ir motina. Vyras bus palaidotas šiandien Drąseikių kaimo kapinaitėse. Drąseikiškis Drąsutis Gedvilas dingo praeitų metų lapkričio 14 dieną. Jis vakare, apie 20 valandą, išėjo iš savo namų ir negrįžo.

Artimieji įtarė, kad D. Gedvilas lankėsi pas tame pačiame kaime gyvenantį Vidą Vasiliauską. Tačiau sodybos savininkas neigė, kad tą vakarą jis ten buvo.

Nuo V. Vasiliausko sodybos iki Apaščios upės - 150 metrų.

„Jei išgėręs brolis tamsoje sumaišė kelią ir nuėjo ne į tą pusę, galėjo įkristi į vandenį ir nuskęsti", - svarstė velionio sesuo.

Dingusio drąseikiškio visą mėnesį, iki prasidėjo gili žiema, ieškojo ne tik artimieji, giminaičiai, bet ir kaimo gyventojai.

Žmonės išbraidė visus kemsynus, smegduobes. Jo kūno ieškojo aplinkiniuose kaimuose buvusių fermų griuvėsiuose, apleistų sodybų teritorijose. Buvo iškviesti ir narai. Deja, nieko nerado.

Dingusio vyro artimuosius labiausiai kankino nežinia.

 

Žiniuonės vizijos pasitvirtino?

„Šiaurės rytai" rašė, kad dingusio vyro ieškojo pati Kriaunų Ragana vadinama žiniuonė Algimanta Raugienė.

Ji, praeitos žiemos pradžioje atvykusi į kaimą, kalbėjo, kad dingusį vyrą matanti vandenyje šalia gražios sodybos, kitą kartą - šalia kažkokių griuvėsių.

„Gali būti, kad ji kalbėjo tiesą. Jei jis buvo įkritęs ar įmestas į upę, jos vanduo brolį plukdė. Jo kūną galėjo nešti pro vieną gražią pakrantėje stovinčią sodybą, vėliau - pro buvusios plytinės griuvėsius", - kalbėjo S. Račkauskienė.

Kaimo vyrai praeitą lapkritį išbraidė Apaščios pakrantes, kuriose daug bebrų urvų, sunkiai įveikiamų brūzgynų. Tačiau dingusiojo kūno nerado.

Šiandien drąseikiškiai spėlioja, kad D. Gedvilo kūnas buvo srovės nuplukdytas iki tos vietos, kur pavasarį surastas. Tai yra už penkių kilometrų nuo Drąseikių kaimo.

Pasitvirtino ir Kriaunų Raganos žodžiai apie tai, kad D. Gedvilo kūnas yra maždaug per tris kilometrus nuo kapinių.

Paštininke dirbanti S. Račkauskienė sakė šį pavasarį vėl norėjusi kreiptis į žiniuonę ir paklausti, ką šįkart ji mato. Tačiau to daryti nebereikėjo - brolio kūną „grąžino" upės vandenys.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-22

Sudegė seniūnijos automobilis

Parovėjos seniūnija liko be automobilio, kuriuo naudojosi seniūnė, socialinės darbuotojos ir ūkio reikalus tvarkantys specialistai.

 

Pirmadienį nepataisomai sudegė Parovėjos seniūnijai priklausantis devynerių metų senumo automobilis „Niva".

Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie tai, kad kelyje Biržai - Parovėja netoli Lyglaukių kaimo dega automobilis, gavo 10.31 val. Kai atvyko ugniagesiai, visa mašina buvo apimta liepsnos.

Kiek atokiau nuo jos stovėjo mašiną vairavęs seniūnijos specialistas ūkio reikalams Petras Drevinskas ir dar du vyrai.

Liepsnos sunaikino mašinos variklio skyrių, panelį, stipriai išdegė jo salonas. Sudegė mašinos priekyje pritvirtinta atsarginė padanga.

Laimei, ugnis nespėjo pasiekti mašinos bagažinės, kurioje buvo dujų balionas, šalia - benzino bakas.

 

Mašina degė akimirksniu

„Netikėjau, kad mašinos taip greitai dega. Viskas įvyko akimirksniu", - vakar priešpiet šalia sudegusio automobilio kalbėjo Parovėjos seniūnės Gailutės Tamulėnienės laukęs P. Drevinskas.

Susijaudinusi seniūnė rūpinosi, kaip ir kur nutempti sudegusį automobilį.

Seniūnijai priklausanti „Niva", pasak P. Drevinsko, buvo techniškai tvarkinga. Ji buvo neseniai suremontuota.

Pirmadienį seniūnijoje buvo renkamos surinktos šiukšlės. P. Drevinskas su „Niva" vežė du viešuosius darbus atliekančius vyrus, kurie į seniūnijos traktorių kraudavo šiukšles.

Parovėjos seniūnijos specialistas Petras Drevinskas netikėjo, kad automobiliai taip greitai dega.

Bevažiuojant mašina prigeso. P. Drevinskas nutarė, kad baigėsi dujos, ir pakeitė automobilio kuro rūšį - naudojo benziną.

Tą rytą šiukšlės buvo surinktos Latvelių, Pagervės kaimuose. Trys vyrai automobiliu važiavo Astravo link, kur jau buvo išvažiavęs seniūnijos traktorius. Deja, numatytos vietos jie nepasiekė.

„Pamačiau, kad mano pusėje iš po variklio dangčio rūksta dūmai. Sustojau, visi trys išlipome. Skambinau gaisrininkams. Dangčio nekėliau tyčia, kad liepsna taip greitai neplistų, bet ji plėtėsi žaibišku greičiu", - kalbėjo P. Drevinskas.

Dar vykstant gaisro gesinimo darbams, P. Drevinskui į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo žmona, savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Gelmina Drevinskienė.

Susijaudinęs vyras ją išgąsdino, kai pasakė, kad šiuo metu negali kalbėti, nes dega seniūnijos mašina.

Pasak P. Drevinsko, mašina seniūnijai labai reikalinga. Ja važinėja ne tik seniūnė, bet ir socialinės darbuotojos. Automobilis praversdavo prižiūrint 27 seniūnijoje veikiančias kapines.

Ant automobilio viršaus buvo pritvirtintas specialus stovas įrankiams.

P. Drevinskui besikalbant su korespondente paskambino seniūnijos socialinė darbuotoja Solvita Martinonienė ir pranešė, kad reikia nuvežti į ligoninę vienoje asocialioje šeimoje augantį vaiką. Jai buvo pasakyta, kad važiuoti nebėra su kuo.

Seniūnijos darbuotojams teks naudotis dar vienu likusiu automobiliu - senos laidos „Volkswagen Passat". Tačiau jį verkiant reikia remontuoti.

Mašiną seniūnijai savivaldybės administracija naudotis perdavė praeitą rudenį.

 

Gesintuvu nespėjo pasinaudoti

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus Gražvydo Sakalausko, kilusio gaisro priežastis - gedimas dujų įrangos elektros instaliacijoje.

Inspektorius vakar žadėjo kalbėtis su mašinos vairuotoju. Jo manymu, degusiame automobilyje nebuvo gesintuvo.

„Gaisro padariniai galėjo būti mažesni, jei automobilyje būtų buvęs gesintuvas. Vairuotojas galėjo ugnį užpūsti vos jai pasirodžius. Dabar automobilis neberemontuojamas", - tvirtino G. Sakalauskas.

„Nedidelis gesintuvas buvo salono daiktų dėtuvėje. Bet iš pradžių niekas jo paimti nesusiprato, o vėliau ugnis plėtėsi taip greitai, kad lįsti atgal į mašiną, rizikuoti žmonių sveikata ir gyvybe nebebuvo prasmės", - vakar tvirtino Gailutė Tamulėnienė.

„Būna gyvenime ir blogiau, svarbu, kad žmonės gyvi liko", - svarstė seniūnė.

G. Tamulėnienė neslėpė, kad su seniūnijos „Niva" buvo problemų ir anksčiau. Kartą seniūnei vos įsėdus į automobilį sprogimas „nupūtė" mašinos dangtį. Laimei, automobilio ji dar nebuvo suspėjusi užvesti - tąkart jis galėjo susprogti.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-20

Į vilkšunio letenas pateko trimetė mergaitė

Vilkšunis vaiko galvytėje paliko net šešias žaizdas.

 

Prireikė chirurgų pagalbos

Vabalninkiečiai nerimauja dėl trejų metukų mergaitės, kuri prieš savaitę nukentėjo nuo vilkšunio.

Nelaimė atsitiko Kalno gatvėje, D. O. priklausančioje sodyboje. Namų šeimininkė tą dieną buvo sulaukusi svečių - Čypėnų kaime gyvenančios sesers su dukromis. Kol abi moterys ruošė vakarienę, mergaitės išėjo pasivaikščioti į kiemą. Vaikų darželį lankanti septynmetė rūpinosi vos trejų sulaukusia sesute.

Staiga pasigirdo vyresniosios mergaitės klyksmas. Ji, įpuolusi į trobą, tegalėjo kartoti vieną žodį „šuo".

Kai D. O. su seserimi išpuolė į kiemą, negalėjo patikėti savo akimis - vilkšunis mažylę laikė prie žemės prispaudęs letenomis. Mergaitės galva sruvo krauju.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šuns savininkei nurodė augintinį stebėti dvi savaites bei kuo skubiau jį paskiepyti nuo pavojingosios pasiutligės.

Apie devintą valandą vakaro nukentėjusiąją Greitosios pagalbos skyriaus medikai atvežė į Biržų ligoninę, kur mergaitę skubiai operavo chirurgas Dangiras Čiuplinskas. Per pusantros valandos trukusią sudėtingą operaciją buvo susiūtos šešios gilios kąstinės žaizdos. Laimei, šuns dantys nebuvo pažeidę kaukolės kaulų.

Trimete ligoninės Traumatologijos skyriaus medikai rūpinosi keturias paras. Kai kurie personalo darbuotojai pastebėjo, jog mažylė kur kas labiau rūpėjo gydytojams ir slaugutėms nei motinai, kuri esą rytą išvyko namo ir pasirodė tik tada, kai reikėjo vaiką pasiimti.

Nukentėjusiosios mamytė „Šiaurės rytams" sakė negalėjusi lankyti savo atžalos, nes norint iš Čypėnų atvažiuoti iki Biržų reikia turėti apie dvylika litų. Tiek pat kainuoja kelionė namo. Iš pašalpų gyvenanti šeima negalinti sau leisti tokių išlaidų. Motina tvirtino su medikais kalbėjusi telefonu. Vienas gydytojas neva pasakęs, kad budėti prie dukters nereikia.

Vakar trimetės motina dukrą vežė pas Biržų rajono savivaldybės poliklinikos chirurgus, nes Vabalninko ambulatorijos medikai perrišti žaizdų negalintys. Moteris aimanavo, jog pasiekti Biržus ne tik brangu, bet ir sudėtinga, nes autobusai kursuoja retai.

 

Šunį stebės

Kalno gatvėje gyvenanti D. O. „Šiaurės rytams" teigė, jog vilkšunis toks agresyvus buvo pirmą kartą. Moteris mano, kad augintinis saugojo kaulus, kurių neseniai jam buvo numetusi. Gali būti, jog šuniui pasirodė, kad mergaitės jį erzina. D. O. prisipažino vilkšunio nepaskiepijusi nuo pasiutligės, dėl to dabar sulaukusi veterinarų įspėjimo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šuns savininkei nurodė augintinį stebėti dvi savaites bei kuo skubiau jį paskiepyti nuo pavojingosios pasiutligės.

Moteris tvirtino vilkšuniu anksčiau nepasirūpinusi todėl, kad jis esą visada pririštas, o sodyba aptverta. Pasak vabalninkietės, į ją negali patekti joks pašalinis gyvūnas.

 

Šeimą globoja socialiniai darbuotojai

Vabalninko miesto seniūnijos socialinio darbo organizatorė Snieguolė Šulnienė apie trimetę mergaitę ištikusią nelaimę gerai žinojo. Ji sakė, jog neseniai į Čypėnus gyventi atsikėlusi mažylės tėvų šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos. Tėvas turi negalią, motina irgi nedirba. Šeima gyvena iš socialinės pašalpos.

Pasak S. Šulnienės, vyresnioji, septynmetė, dukra šįmet gyveno pas motinos seserį D. O. Kalno gatvėje. Važinėti į vaikų darželį kiekvieną dieną nėra galimybių, nes nekursuoja autobusai.

S. Šulnienė pastebėjo, jog vieną vaiką auginanti D. O. taip pat įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pasak socialinės darbuotojos, seniūnija stengiasi padėti abiem šeimoms. Žiemą teko rūpintis malkomis, spręsti elektros tiekimo problemas.

Vakar iš ryto S. Šulnienė su nukentėjusios mažametės mama tarėsi, kad mažylė būtų laiku nuvežta pas gydytojus.

 

Gražina Dagytė

2010-04-20

Dingusiųjų nesulaukia motinos

Jau kelios dienos, kai Gimnazijos gatvėje gyvenanti pensininkė biržietė Rožė Auželienė neranda vietos. Ji krūpčioja išgirdusi telefono skambučius, o naktimis sapnuoja keistus sapnus.

Moteris taip jaučiasi nuo praėjusio ketvirtadienio vakaro, kai nebegali susisiekti su 26 metų sūnumi Ramūnu.

 

Dingo vienas, po to kitas

Balandžio 15 - osios vakare, 19.30 val. Lietuvos laiku, Ramūnas Auželis paskambino motinai iš Belgijos. Pasakė, kad papietavęs išsiskyrė su savo draugu pasvaliečiu Vaidu Anglicku, o dabar jau penkias valandas jis neranda nei draugo, nei savo automobilio.

Vaikinas prašė patarti, ką jam daryti - eiti į viešbutį ar į policiją.

Ramūnas Auželis buvo Biržuose populiaraus „Šiaurės rytų" turnyro nugalėtojų komandos „Agluona" narys.

Motina jam patarė eiti į policiją. Paprašė jai paskambinti net ir naktį, pranešti, kaip sekasi.

Po kurio laiko nesulaukusi sūnaus skambučio motina jam paskambino pati. Tačiau niekas neatsiliepė.

Kitą dieną paskambinus sūnaus telefonu atsiliepė kažkoks angliškai kalbantis vyras, pasakė esąs amerikietis.

Paklausus, kaip telefonas atsidūrė pas jį, nepažįstamasis jį išjungė.

Šeštadienį R. Auželienė su dukra Nelida nuvažiavo į Pasvalį pas Ramūno draugo Vaido Anglicko, su kuriuo ketvirtadienį jie išsiskyrė, tėvus.

Vaikinui jo draugė Sandra taip pat nebeprisiskambina nuo ketvirtadienio.

Paskambinus Vaido telefonu atsiliepę angliškai kalbantys asmenys tyčiojasi, aiškina, kad Vaidui „kaput", tačiau nieko konkrečiai nepaaiškina.

 

Ieško Interpolas

Dingusio biržiečio motina jau ketvirtadienio vakare norėjo eiti į policiją ir pranešti, kad dingo jos sūnus. Tačiau jai draugė patarė to nedaryti, nes, jos žiniomis, paieška skelbiama tik po to, kai dingusio žmogaus nerandama dvi paras.

Šeštadienį nuskubėjusi į policiją moteris nemaloniai pasijuto, kai pareigūnas, su kuriuo bendravo, pareiškė jos sūnų žinąs - šis esą visokių eibių pridaręs, ir policijai žinoma, dėl ko jis išvažiavo.

„Dukra pasipiktino. Paklausė, ar tada brolio ieškosite, kai jau bus lavonas?"- pasakojo R. Auželienė.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Duomenys apie dingusį biržietį įtraukti į tarptautinę duomenų bazę.

R. Auželienė vakar skambino į Belgijos ambasadą. Tačiau jos darbuotojai kol kas duomenų apie dingusį vaikiną neturi.

„Jei sūnus gyvas, jis bet kokiu atveju, net ir pinigų neturėdamas, man duotų žinią. Gal jį kas nors įkaitu paėmė?" - svarstė moteris.

Dingusio pasvaliečio V. Anglicko motina Ramutė Anglickienė, dirbanti vaikų darželyje, į policiją dėl dingusio sūnaus žadėjo kreiptis vakar.

 

Pirma kelionė į užsienį

Į užsienį R. Auželis išvyko balandžio pirmąją. Prieš išvykdamas mamą pasveikino su gimtadieniu, įteikė jai didelę gėlių puokštę.

Automobilis „BMW", kuriuo į užsienį išvažiavo R. Auželis ir trys pasvaliečiai, priklauso R. Auželienei. Moteris sako pinigų jam uždirbusi Anglijoje bei sutaupiusi iš pensijos.

Ramūno automobiliu, kurį vairavo V. Anglickas, du pasvaliečiai važiavo lyg ir pirkti mašinos.

Ramūnas su Vaidu, palikę draugus Olandijoje, šį savaitgalį jau turėjo būti namuose.

Tai buvo pirmoji Ramūno kelionė į užsienį.

Pasak motinos, vaikinas pasakojo matęs Italiją, Prancūziją. Džiaugėsi kelionės vaizdus filmuojąs, fotografuojąs. Motinai žadėjo parvežti lauktuvių.

Ramūnas Auželis Biržuose žinomas kaip žaidžiantis krepšinį. Baigęs dvylika klasių Vabalninko žemės ūkio mokykloje jis įgijo vadybininko specialybę.

Kurį laiką dirbo telekomunikacijų bendrovėje. Iš darbo atleistas mažinant etatus.

Pastaruoju metu buvo registruotas Darbo biržoje.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-20

Narkotikų nerado net pasieniečių šuo

Eilinį sykį Biržuose narkotikų prekiautojai išsisuko. Kad policijos akcija nesibaigtų tuščiai, sulaikyti ir „apiforminti" du gatvėje sulaikyti žinomi narkomanai.

 

Penktadienį per pietus Biržuose Vabalninko gatve skubantys vairuotojai ir pėstieji regėjo 3 numeriu pažymėto namo kieme neįprastą vaizdą.

Čia stovėjo keli automobiliai, o šalia jų vaikščiojo juoda apranga su ryškiomis raidėmis pažymėtais užrašais „Kriminalinė policija" apsivilkę pareigūnai.

Kuo garsėja šis Vabalninko gatvėje esantis trečiu numeriu pažymėtas namas, vieša ir seniai žinoma paslaptis.

Šį namą ir jo prieigas biržiečiai vadina narkotikų prekiautojų ir jų vartotojų rojumi. Kodėl ši vieta turi tokį vardą, galėtų pasakyti tik eiliniai miesto gyventojai, nes teisėsaugos pareigūnams narkotikų prekeivių „surasti" niekaip nepavyksta.

„Šiaurės rytai" neseniai rašė, kaip kitoje gatvės pusėje esančiame name buvo rastas nuo per didelės narkotikų dozės miręs narkomanas.

Penktadienį Vabalninko gatvės 3 name atlikta krata rezultatų nedavė.

Ne paslaptis, kad šioje vietoje rinkdavosi ir daugiau narkotikus vartojančių asmenų. Juk viskas čia šalia - vienoje gatvės pusėje vyksta prekyba narkotikais, kitoje - jų vartojimas. Ir be didesnių kliūčių.

Vakar, kaip teigiama policijos pranešime spaudai, iš anksto „turint operatyvinės informacijos", Biržų policijos komisariato pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pasieniečiais „vykdė priemonę, siekiant nustatyti asmenis, neteisėtai disponuojančius narkotines ar psichotropines medžiagas".

Buvo atliekamos kratos, pasitelkiant pasieniečių šunis, ieškota narkotinių medžiagų.

Deja, Biržų policijos komisariato vadovas Eugenijus Šopis vakar popiet pripažino, kad name, kuriame vyko krata, narkotikų paieškos buvo bevaisės.

Užtai Kęstučio gatvėje tądien buvo sulaikyti du narkomanai - Daudžgirių kaime gyvenantis R. J. bei Vėjo gatvės gyventojas V. E.

Pas pastarąjį vyrą buvo rastas švirkštas ir paketas su neaiškios kilmės milteliais. Įtariama, kad tai narkotinė medžiaga.

Abiem sulaikytiems asmenims Biržų ligoninėje nustatytas apsvaigimas nuo narkotikų. Jie bus baudžiami administracinėmis baudomis dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo.

Taip pat policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-17

Sudegė jaunos šeimos puoselėtas būstas

Skaudi nelaimė ištiko jauną Biržų policijos komisariato darbuotojų šeimą. Sudegė vos prieš kelerius metus įgytas ir savo rankomis renovuotas būstas.

Namas, kurį ką tik buvo suremontavusi Gintos ir Tomo Baltušių šeima, yra Suosto kaime, netoli kelio.

Pora dirba Biržų rajono policijos komisariate. Ginta - tyrėja, Tomas - vyriausiasis patrulis.

 

Namas gyventi nebetinkamas

Iš namo palėpės rūkstančius dūmus kaimynystėje gyvenantys žmonės pastebėjo 19.25 valandą, iškvietė ugniagesius.

Sodybos šeimininkai buvo išvykę pas giminaičius vos dvidešimt minučių prieš prasidedant gaisrui.

Į įvykio vietą skubėję ugniagesiai, vos išvažiavę iš Biržų, jau matė kylančius dūmų kamuolius. Vėliau paaiškėjo, kad degė po skardiniu stogu esanti apšiltinimo danga.

Kaimynystėje gyvenantys suostiečiai suskubo į pagalbą. Tačiau namo langų daužti ir durų atidaryti neskubėjo - baiminosi, kad ugnis gaus deguonies ir gyvenamasis namas virs liepsnojančiu fakelu.

Daug triūso ir lėšų namo remontui įdėję šeimininkai po gaisro čia gyventi nebegalės.

Atvykę ugniagesiai nuplėšė dalį stogo ir pradėjo pilti vandenį, o šeimininkai kartu su kaimynais iš vidaus į lauką nešė namuose buvusį turtą. Į pagalbą puolė net visai nepažįstami, pro šalį atsitiktinai važiavę žmonės.

Deja, baldai ir namų apyvokos daiktai buvo aplieti vandeniu, aprūko, kai kurie dėl karščio buvo nepataisomai sugadinti.

Gaisro metu sudegė mansardoje esančios stogo konstrukcijos, perdengimai, aplink kaminą buvusi apdaila. Išdegė sienų apdaila, stogo danga ir elektros instaliacija. Aprūko ir vandeniu sulietos pirmojo aukšto patalpos.

Namas ir jame esantis turtas buvo apdraustas. Tačiau ar draudikai nuostolius atlygins, kol kas nežinia.

Šeimininkai šiame name gyventi nebegalės.

„Viskas sudegė. Skaudu - sudegė visas mūsų gyvenimas, kurį kūrėm „iš algos" ir savo rankomis", - kalbėjo T. Baltušis.

 

Dėkingi už pagalbą

Vakar Baltušiai, padedant draugams ir bendradarbiams, tvarkė buvusius namus. Biržų policijos vadovai jiems davė išeiginę dieną.

Šeima su dvejų metukų vaikeliu prisiglaudė pas R. Baltušienės tėvus Svidžių kaime.

Į šiuos namus bus pergabenti ir visi nuo ugnies išsaugoti daiktai, tarp jų - dar sveiki sūnaus žaisliukai. Deja, jų nebedaug liko...

Baimintasi, jog į laikinai negyvenamą sodybą gali įsisukti vagys, tad skubėta išvežti visus vertingesnius daiktus.

Ką reiškia savo namuose sulaukti vagių, šeima jau žino. Prieš dvejus metus, kol Baltušiai svečiavosi pas tuos pačius giminaičius kaip ir šį kartą, buvo pavogti senoviniai šeimininko kolekcionuojami motociklai, automobilių detalės.

Kai prieš ketverius metus Baltušiai įsigijo šį namą, jis buvo supuvusiomis grindimis, nes vienoje pusėje buvę šeimininkai laikė grūdus.

Šeima puoselėjo ir namų aplinką.

Ginta ir Tomas Baltušiai dėkoja visiems Suosto kaimo žmonėms už pagalbą ir pastangas gelbėjant turtą. Taip pat ūkininkui Henrikui Bertuliui, kuris, sužinojęs apie nelaimę, pats atvyko ir šeimą parėmė materialiai.

Vakar Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai aiškinosi gaisro priežastis.

Pasak inspektoriaus Vilmanto Murausko, ugnies židinys buvo namo viduje netoli kamino.

Padegimo versija atmestina, nes į namą įsibrauta nebuvo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-17

Dyzelino vagys neteko dar vieno „kranelio"

Vakar likviduotas nesankcionuotas prisijungimas prie magistralinio produktotiekio, kuriuo teka dyzelinis kuras.

Įsilaužimas į magistralinį vamzdyną Ilukstė - Ventspilis pastebėtas vykdant planinį patikrinimą, kurį atliko AB ORLEN Lietuva Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinio Magistralinių vamzdynų baro darbuotojai.

Nuo vamzdyne įrengto „kranelio" nutiestos žarnos galas rastas miške, maždaug už 40 m nuo įsilaužimo vietos.

Gręžinys vamzdyne aptiktas Parovėjos seniūnijoje. Iki įsilaužimo į produktotiekį vietos privažiuoti neįmanoma, artimiausias kaimas - Parovėja. Nuo naftos produktų grobstytojų vamzdyne įrengto „kranelio" nutiesta žarna, kurios galas rastas miške, maždaug už 40 metrų nuo magistralinio vamzdyno.

Gręžinys gali būti padarytas prieš 1 - 2 metus. Manoma, kad dėl kažkokių priežasčių juo pasinaudoti nespėta.

Trečiadienį įvykio vietoje dirbo Biržuose esančio ORLEN Lietuva padalinio specialistai ir policijos pareigūnai.

 

Alfreda Gudienė

2010-04-15

„Britva" važiavęs prokuroras partrenkė pėstįjį

Praėjusį šeštadienį Biržų rajone įvyko dvi avarijos, kurių metu sužaloti žmonės. Vieną jų padarė Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Bajorūnas, važiuodamas itin didelį greitį pasiekiančiu motociklu, vadinama „britva".

 

Partrenkė pėsčiųjų sankryžoje

Avarija, kurios metu teisėsaugininkas partrenkė pėstįjį, įvyko balandžio 10 - osios vakare, 17.35 val., Biržuose. Nelaimė atsitiko Respublikos - Vytauto gatvių sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforo.

Respublikos gatve į Vabalninko gatvės pusę motociklu „Honda VFR 800" važiavęs prokuroras Tomas Bajorūnas (gim. 1975 m.) sankryžoje partrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išėjusį neblaivų L. L (gim. 1962 m.).

Oficialioje informacijoje teigiama, kad prokuroras važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui.

Įvykio metu nukentėjo pėstytis, kuris apibūdinamas kaip neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. Lūžo jo abiejų kojų blauzdikauliai, buvo nubrozdintos kojos.

L. L. nustatytas 2,93 prom. girtumas.

Žmogų nutrenkusi prokuroro „britva" nušliaužė keliasdešimt metrų nuo avarijos vietos. Iš jos išsiliejo teršalai.

Nukentėjusysis gydomas Panevėžio apskrities ligoninėje. Pasak medikų, Biržuose jis nebuvo operuotas, nes kaip tik savaitgalį nebuvo gydytojų traumatologų.

Tvirtinama, jog įvykio metu T. Bajorūnas buvo blaivus.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai 17.58 val. iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad avarijos metu išsiliejo teršalai. Nuvykus vieno kvadratinio metro plote ant važiuojamosios kelio dalies buvo iš motociklo variklio išsiliejęs tepalas.

Panaudojus naftos produktus sugeriančias medžiagas, teršalai pašalinti.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl avarijos, kurios metu sužalotas žmogus.

Vakar buvo sprendžiama, kuris apskrities policijos komisariatas jį tirs. Biržų policijos komisariatas šios medžiagos neturėtų tirti dėl galimo interesų konflikto.

Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė ryšiams su visuomene Zita Bielskytė informavo, kad apie ikiteisminio tyrimo skyrimą, bus sprendžiama šiandien.

 

Žaisdami išbėgo į kelią

Skaudi avarija tos pačios dienos vakare įvyko kelyje Parovėja - Medeikiai - Nemunėlio Radviliškis.

Panevėžio rajone gyvenantis Ž. L., važiavęs automobiliu „Renault Espace", Apušynės kaimo ribose partrenkė staiga į kelią išbėgusį dešimtmetį.

Vienturtį berniuką auginanti šeima gyvena už keturių kilometrų esančiame Parovėjos seniūnijos Kašeliškių kaime.

Berniukas su šalia kelio esančios sodybos šeimininkų vaiku žaidė gaudynių. Abu išbėgo į kelią. Pro šalį važiavusios mašinos smūgis kliuvo pirmajam vaikui.

Į Biržų ligoninės priimamąjį jis buvo atvežtas be sąmonės. Pacientą į Panevėžį lydėjo gydytojas anesteziologas.

Nustatyta, kad berniukui lūžo vienas šonkaulis, kuris siekia plautį.

Medeikių pagrindinės mokyklos ketvirtokas gydomas Panevėžio apskrities ligoninės Reanimacijos skyriuje.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-13

Gaudė šiukšlintoją - pateko į smegduobę

Šį pavasarį Biržų regioninio parko darbuotojai registruoja naujai atsivėrusias smegduobes. Į vienos jų spąstus netikėtai pakliuvo šio parko darbuotojas, norėjęs išsiaiškinti, kas šiukšlina kraštą garsinančios smegduobės teritoriją.

 

Įvažiavo į smegduobę

Trečiadienio vakare po darbo asmeniniu automobiliu „Opel Frontera" Viktoras Novikovas važiavo pro Karvės olą. Netoliese jis išvydo sustojusį automobilį.

Biržų regioniniame parke meistru dirbantis V. Novikovas įtarė, kad šio automobilio vairuotojas bandys išmesti šiukšles.

Vyras gerai žino, kiek šioje vietoje išverčiama šiukšlių. Jis kartu su kitais Biržų regioninio parko darbuotojais šiukšles iš šios gausiai turistų lankomos teritorijos turi išvežti nuolat.

V. Novikovas pabandė lauko keliuku privažiuoti arčiau ir užfiksuoti šiukšles atvežusio automobilio numerį. Tačiau nepastebėjo šį pavasarį atsivėrusios naujos smegduobės ir į ją įvažiavo.

Nuo smūgio į priekinio lango stiklą parko darbuotojui buvo prakirsta lūpa. Žaizdą teko siūti medikams.

Vyrui teko imti nedarbingumo lapelį.

Iš duobės automobilį ištraukė netoliese gyvenantis ūkininkas. Paaiškėjo, kad penkiolikos metų senumo automobiliui suknežinta visa priekinė dalis. Teko samdyti tralą.

Nesėkmė viena nevaikšto - dėl patirtų rūpesčių V. Novikovas nebesuspėjo pamatyti šiukšlintojo automobilio numerių. Vėliau paaiškėjo, kad niekdarys šalia Karvės olos išmetė naudotas automobilio padangas.

 

Registruojamos naujos smegduobės

Biržų regioninio parko vyriausiasis specialistas Benjaminas Dagys sakė, kad smegduobė, į kurią papuolė jo kolega, užregistruota dar kovo 30 dieną.

Karajimiškio kaime ant lauko keliuko ir šalia jo esančiame lauke iš pradžių buvo atsivėrusios dvi, vėliau - dar tiek pat smegduobių.

Skubėjęs sugauti šiukšlintojus Viktoras Novikovas pateko į neseniai atsivėrusią smegduobę. Vyras susižalojo ir sudaužė asmeninį automobilį.

Įgriuva, į kurią pakliuvo V. Novikovo automobilis, yra 8 metrų ilgio ir 3 metrų skersmens. Jos gylis siekia 1,20 metro.

Šalia esanti tokio pat gylio smegduobė yra 5,5 metrų ilgio ir 2 metrų skersmens.

Šiais metais B. Dagys Karajimiškio ir Mantagailiškio kaimuose užregistravo jau devynias naujai atsivėrusias smegduobes. Jos nėra didelės, tačiau kai kurios gana įdomios. Tarp Geologų ir Lapės duobių atsivėrė nauja šulinio tipo smegduobė. Jos skersmuo ir gylis vienodi - 1,3 metro.

Viena smegduobė atsivėrė vos už dviejų metrų nuo kelio Biržai - Saločiai.

 

Šiukšlintojus traukia it magnetas

„Šiaurės rytai" ne kartą rašė, kad netvarkingi ir nepatriotiškai savo krašto atžvilgiu nusiteikę biržiečiai šiukšles veža ne į atliekų surinkimo aikštelę, bet krauna Karvės olos teritorijoje. Neseniai iš jos prieigų teko išvežti senus televizorius, padangas, mašinų detales ir kitokį laužą.

Pasak Biržų regioninio parko direktoriaus Kęstučio Barono, šiukšles tenka vežti nuolat iš visų turistų ir poilsiautojų lankomų vietų, bet prie Karvės olos jų būna daugiausia. Ši vieta niekdarius traukia lyg magnetas.

Šią vasarą norint sudrausminti šiukšlintojus planuojama įrengti mobilias stebėjimo kameras.

Kaip ir kasmet, prasidėjus turizmo sezonui specialūs šiukšlių konteineriai bus pastatyti prie Karvės olos, Kirkilų ežerėlių ir Paežerių trumpalaikio atokvėpio vietos.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-10

Naujai įsigyta sodyba pasidžiaugti nesuspėjo

Šeštadienio naktį Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Vabalninko seniūnijos Zaprutiškių kaime dega individualus gyvenamasis namas.

Ugniagesiams atvykus pastatas skendėjo liepsnose, jo stogas buvo įgriuvęs.

Gaisro metu sudegė stogas, jo konstrukcijos, perdanga, viduje buvę daiktai.

Ugnis sunaikino vos prieš dvi savaites nupirktą gyvenamąjį namą.

Sodybą vos prieš dvi savaites buvo įsigijusi Panevėžyje gyvenanti Rožė Janošienė.

Netekusi darbo moteris planavo persikelti gyventi į kaimą, auginti paukščius.

Vieno aukšto mediniame name šiuo metu niekas negyveno. Tačiau jame žmonės lankydavosi. Kartą atvykusi namo savininkė rado išdaužtą langą, pro jį kažkas buvo patekęs į vidų.

Manoma, kad gaisras kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi arba jis buvo padegtas tyčia. Priežastis aiškinasi Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir policija.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-10

Sudegė sodo namelis

Ugnis sunaikino sodo namelį, kurio dalis priklauso buvusiam Biržų savivaldybės architektui.

 

Velykų šeštadienio naktį sudegė namelis, esantis sodų bendrijoje „Draugystė".

Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie tai, kad kolektyvinių sodų teritorijoje atvira liepsna dega namas, gavo 23.40 val.

Liepsna buvo tokia didelė, kad ją gerai matė net Biržų politechnikos mokyklos bendrabučiuose gyvenantys žmonės.

Gaisro metu sudegė medinė mansarda, išdegė 20 kvadratinių metrų perdangos, 25 kvadratinių metrų kambarys.

Dviejų dalių sodo namelis priklauso dviem savininkams.

Velykų šeštadienį sodų bendrijoje sudegė sodo namelis, priklausantis dviem savininkams.

Viena dalis, anksčiau priklausiusi Biržų rajono savivaldybės administratoriui Romui Šaltauskui ir jo žmonai notarei Svajonei, šiuo metu yra Daivos Čiūdarienės nuosavybė.

Kita dalis priklauso Irenai ir Albinui Mieliauskams. Gaisro židinys buvo būtent šių savininkų namelio pusėje. Ji sudegė beveik visa, liko tik nedidelė dalis mūro konstrukcijos.

Namelio dalies savininkas, buvęs savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Albinas Mieliauskas neatmeta galimybės, kad namelis galėjo būti padegtas tyčia. Jam įtarimą kelia lauko durys, kurios sudegusios nuo pat apačios, ir kambaryje esantys net keli ugnies židiniai.

„Nuo ko kilo gaisras, neaišku. Sodo namelyje buvome prieš dvi savaites. Trisdešimt metų sodą turime, jokių problemų nebuvo. Neatrodė ir kad kam nors skersai kelio būčiau stojęs. Juolab savivaldybėje nebedirbu, tik privačiai pagal verslo liudijimą", - kalbėjo A. Mieliauskas.

Pastatas apdraustas nebuvo. Kokie gaisro padaryti nuostoliai, savininkai dar neskaičiavo. Jie bus nemaži - vidus buvo iškaltas medžio lentelėmis, kambaryje stovėjo geri baldai.

Pasak priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus Gražvydo Sakalausko, tiriamos kelios gaisro versijos.

Biržų ugniagesiams tą patį šeštadienį teko skubėti ir į Vėjo gatvėje esantį 11 B daugiabutį namą, kur degė lauko durys. Iki atvykstant ugniagesiams gyventojai duris užgesino patys.

Anksčiau tame name yra degusi ir pašto dėžutė.

Manoma, kad gaiso priežastis - vaikų išdykavimas su ugnimi.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-08

Prieš Velykas - šūvis į jaunos moters krūtinę

Šūvis, mirtinai perskrodęs jaunos moters krūtinę, pakeitė jos artimiausių žmonių gyvenimus.

 

Šalia kūno - perdirbtas ginklas

Pranešimą, kad skubiai reikia medikų pagalbos Kilučių gatvės 8 numeriu pažymėtame name, Biržų savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus dispečerė gavo trečiadienio vakarą, 20.14 val.

Į įvykio vietą suskubusi bendruomenės slaugytoja gerai žinojo kaimynystėje esantį namą, kur gyveno narkotikus vartojęs Kęstutis Varnelis.

Čia prieš kelerius metus „greitosios" ekipažui teko gaivinti kvaišalų perdozavusį kitą narkomaną. Todėl ir šįkart medikė galvojo apie medikamentus, kurie padėtų atgaivinti narkotikais apsinuodijusį žmogų.

Kas atvedė jauną gražią moterį į žūtį, aiškinasi teisėsaugos pareigūnai. Jos artimieji netiki, kad mirtį galėjo pasirinkti pati.

Atvykusi į Kilučių gatvę medikė buvo pakviesta į antrąjį namo aukštą. Ant grindų ji išvydo gulinčią jauną gražią moterį. Tai buvo S. Daukanto gatvėje, Biržuose, gyvenusi 24 metų Jolita Pelenytė.

Jos krūtinėje žiojėjo šautinė žaizda, o šalia gulėjo ginklas. Vėliau nustatyta, kad tai dujinis pistoletas, perdirbtas į 7,65 kalibro „Brauning" šaunamąjį ginklą.

Medikė padėti jau niekuo nebegalėjo - moteris buvo mirusi. Apie įvykį ji iškart pranešė policijos budėtojui. Pranešimas apie tai policijoje užfiksuotas 20.23 val.

Kambaryje, kur rasta negyva moteris, buvo ir ten gyvenantis Richardas Komas (gim. 1974 m.). Vyras atrodė ištiktas šoko. Jis aiškino, kad jo draugė kilus ginčui nusišovė.

Susijaudinęs jis nebežinojo, kaip paskambinti į „greitąją", todėl to paprašęs sesers Arūnės.

Vyras raudojo, šaukė, kodėl Jolita taip padariusi, kodėl ji nusižudžiusi - jis taip mylėjęs, kad nebegalėsiąs be jos gyventi.

Susijaudinęs ranka trenkė į langą ir jį išdaužė. Iš sužalotos vyro rankos pradėjo bėgti kraujas. Šį vaizdą matė „greitosios" vairuotojas bei gatvėje besibūriuojantys kaimynai. Medicinos darbuotoja ranką sutvarstė, suleido skausmą malšinančių bei raminamųjų vaistų.

R. Komas policijos buvo sulaikytas dviem paroms. Jam nustatytas 1,72 prom. girtumas.

 

Nelaimę motina nujautė

S. Daukanto gatvėje gyvenanti 47 metų Jelena Pelenienė, Jolitos motina, sakė netikinti, jog dukra galėjo nusižudyti.

„Man vakar buvo labai neramu. Dukra išėjo Richardui atiduoti pas mus paliktų jo pirštinių ir ilgai negrįžo. Nerimavau, tad apie 20 valandą jai paskambinau. Jolita pasakė, kad mane labai myli ir kad rytojaus dieną važiuos į Vilnių. Į namus žadėjo grįžti po pusvalandžio",- ketvirtadienį pasakojo moteris.

Dukra į namus sutartu laiku negrįžo. Motina jai skambino kas valandą, tačiau Jolita neatsiliepė.

Apie tai, kad dukra žuvo, jai pranešė atvažiavusi Richardo sesuo. Vėliau šią klaikią žinią patvirtino atvykę policijos pareigūnai.

Didįjį ketvirtadienį Kilučių gatvėje esantį namą ir ūkinį pastatą krėtė prokuratūros ir policijos pareigūnai.

Biržų pagrindinę mokyklą baigusią Jolitą buvę mokytojai prisimena kaip stropią mokinę. Ji turėjo gerą klausą, gražiai dainavo. Mergaitė turėjo vyresnę seserį ir jaunesnį broliuką.

Baigusi mokyklą Jolita kurį laiką gyveno Vilniuje su Eimantu Simonaičiu, kilusiu iš Biržų rajono. Dirbo keliose ryšio bendrovėse. Prieš ketverius metus pora susilaukė dukrytės.

Šeiminis gyvenimas nesisekė, tad jauna moteris su dukryte grįžo į Biržus pas mamą. Tame pačiame S. Daukanto gatvės name, vadinamajame „barake", gyvena ir R. Komo tėvai.

Su Richardu Jolita susipažino prieš dvejus metus. Vyras neseniai buvo grįžęs iš kalėjimo.

Pažįstantys Richardą Komą sakė, kad jis palikdavo nuoširdaus, mandagaus žmogaus įspūdį. Jis buvo geras futbolininkas - pripažintas geriausiu miestą reprezentuojančios „Rinkuškių" futbolo komandos žaidėju. Ne kartą tapo geriausiu Panevėžio apskrities futbolo turnyrų dalyviu.

2001 metais jis buvo nuteistas už nužudymą devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Kilučių gatvėje jis su draugu mirtinai sumušė biržietį Vidą Stapulionį.

Į laisvę išėjo anksčiau - 2007-aisiais. Jo bausmės atlikimo laikas baigėsi šių metų sausio mėnesį.

 

Nusižudymo versiją atmeta

Jelena Pelenienė sakė, kad pas ją į svečius atvažiuodavęs R. Komas buvo mandagus, gražiai elgėsi.

Jis rūpinosi Jolitos dukryte, tačiau mergaitė ne kartą buvo pareiškusi, kad Richardas yra tik mamos draugas, nes ji turi tikrą tėtį.

Pastaruoju metu R. Komo ir Jolitos santykiai buvo pašliję. Vyras draugei priekaištaudavo, kad ji bendrauja su dukrytės tėvu.

Pora ypač suartėjo prieš mėnesį, kai mirė E. Simonaičio mama.

Trečiadienio rytą moteris dukrytę nuvedė į darželį, o vakare su ja žadėjo dažyti margučius Velykoms. Vakarop motina mažylės nebepamatė - iš namų Jolitą išviliojo draugas.

Už žmogaus nužudymą teistas Richardas Komas buvo pripažintas vienu geriausių Biržų futbolininkų.

Jelenai Pelenienei ruoštis laidotuvėms padėjo iš Vilniaus atvažiavęs anūkės tėtis. Su kuo liks gyventi mažylė, kol kas dar niekas nesvarstė.

Versiją, kad Jolita nusižudė, atmeta ne tik jos motina, bet ir kaimynystėje gyvenanti Lolita Šatienė.

„Ji taip mylėjo savo dukrytę, rūpinosi mama, turėjo tiek daug planų. Tvarkėsi dokumentus vienkartinei išmokai", - pasakojo moteris.

Pasak kaimynų, Jolita buvo labai darbšti, tvarkinga, rūpestinga moteris ir motina, puikiai auklėjusi dukrytę.

Kaimynams kartais atrodė, kad Jolitą su R. Komu siejo dideli jausmai. Jie vaikščiodavo apsikabinę, vyras globojo jos dukterį.

Tačiau Jolita per Velykas su mažyle planavo važiuoti į Vilnių, o pirmadienį ji Richardui pasakė, kad su juo nebedraugaus.

Tai išgirdęs jis Jolitą, pasak motinos, sumušė. Motinai dukra skundėsi, kad, kol Richardas iš Kilučių gatvės ją atitempė į namus S. Daukanto gatvėje, buvo du kartus nuo smūgių „atsijungusi".

 

Ieškojo papildomų įkalčių

Ketvirtadienį priešpiet po Kilučių gatvėje esantį namą ir ūkinį pastatą naršė prokuroras Tomas Bajorūnas, kriminalinės policijos vyriausiasis specialistas Virginijus Andrijauskas ir tyrėja Odeta Grigaliūnienė.

Pasak policijos viršininko Eugenijaus Šopio, buvo ieškoma tyrimą papildyti galinčių įkalčių. Juos stebėjo sulaikytojo sesuo Arūnė.

„Be reikalo susidėjo su tokiais žmonėmis", - mirusios moters gailėjo pro šalį ėję kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Šiame name broliai Komai apsigyveno po keistomis aplinkybėmis upėje nuskendusios jų močiutės - būsto savininkės - mirties.

Šiuo metu Richardo brolis Ramūnas Komas su šeima išvykęs į užsienį.

Šio vyro pavardė skambėjo prieš dvejus metus didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje prekybos žmonėmis istorijoje.

Ramūnas Komas įkalbėjo į Ispaniją vykti dirbti kelis biržiečius. Jie vėliau tvirtino, jog šioje šalyje buvo išnaudojami - dirbo, tačiau jokio atlyginimo negaudavo, iš jų buvo atimti ir pasai. Vienas iš šių biržiečių - 37 metų Audrius Dubinas - telefonu apie tai papasakojęs artimiesiems ir paprašęs jų pagalbos Ispanijoje mirė.

Mirusio vyro motina, Kilučių gatvėje gyvenanti Emilija Dubinienė, iki šiol įsitikinusi, kad jos sūnus buvo nužudytas. Tačiau Biržų rajono apylinkės prokuratūra jau kelis kartus tyrimą nutraukė.

Iš Ispanijos grįžusį biržietį, atvirai pasakojusį apie ten patirtą vergiją, mįslingomis aplinkybėmis irgi ištiko mirtis - jis nuskendo upėje netoli Komų gyvenamojo namo.

 

Nužudymai - švenčių metu

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. R. Komui pareikšti įtarimai dėl J. Pelenytės nužudymo. Vakar Biržų rajono apylinkės teismas R. Komą leido sulaikyti dviem mėnesiams.

Šiais metais tai jau būtų antra žmogžudystė Biržų rajone. Policijos pareigūnai liūdnai konstatavo, kad jos dažniausiai įvykdomos per didžiąsias metų šventes.

Sausio 2 dieną Obelaukių kaime buvo rastas nužudytas 43 metų Sigitas Šimonis.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-03

Narkotikų verslas prarijo dar vieną auką

Mokyklos kaimynystėje augo aguonos, į šalia buvusią landynę nuolat rinkosi narkomanai, tačiau policijos pareigūnai čia kišti nosį vengė.

 

Antradienį Biržų žemė priglaudė dar vieną narkomanijos verslo auką, kritusią, regis, pačiais gražiausiais savo gyvenimo metais.

Kovo 27 dieną ligoninėje mirė narkotikus vartojęs jaunas vyras - Antanas U. Šių metų gegužę jam būtų suėję 46 metai.

Mirties išvakarėse Žalgirio gatvės 19 name nusilpusiam vyrui „greitąją" iškvietė jo pensininkė motina.

Atvežus į ligoninę Antanas U. buvo reanimuojamas, tačiau šeštadienį mirė.

Greta mokyklos vešėjo aguonų lysvės, į name esančią landynę nuolat rinkdavosi narkomanai, tačiau policijos pareigūnai čia lankytis kažkodėl vengė.

Mirties priežastis - daugybinis organizmo nepakankamumo sindromas, priklausomybė nuo narkotikų vartojimo.

Narkotikai tiesiog „šluoja" žmonių gyvybes Biržuose.

„Šiaurės rytai" jau rašė, kad kovo 13 dieną Biržuose, Vabalninko gatvės negyvenamame name, rastas negyvo 41 metų Kęstučio V. kūnas. Šalia jo mėtėsi švirkštas.

Vyro mirties priežastis - ūmus apsinuodijimas nenustatytos kilmės narkotinėmis medžiagomis.

Redakcijos žiniomis, šiuo metu medikai kovoja ir dar dėl vienos narkotikus vartojančios moters gyvybės.

 

Kaltas tik pats...

Biržuose, Kęstučio gatvėje, gyvenanti mirusio vyro motina Valė U. sakė, kad sūnus gyveno vienas. Buvusi jo žmona ir dvylikametė dukra gyvena Astrave, su tėvu ir buvusiu vyru nebendravo.

Sūnus sveikatos problemų turėjo jau seniai. Skundėsi nesveikais plaučiais. Kurį laiką turėjo neįgalumą, bet vėliau dokumentų nesusitvarkė. Prieš mirtį buvo registruotas Darbo biržoje.

Motina neslėpė sūnui duodavusi maisto, reikalui esant pirkdavusi ir vaistų.

„Čia niekas nekaltas, jis pats. Blogiausia, kad neidavo pas gydytojus. Jo sveikata pradėjo blogėti prieš mėnesį. Anūkė jį prikalbino nuvažiuoti į polikliniką. Ten jam buvo nustatytas sąnarių uždegimas. Vėliau atsisakė veikusi širdis, sutriko kvėpavimas", - pasakojo Valė U.

Ar sūnus vartojo narkotikus, moteris teigė nežinanti. Kai buvo sveikas, ateidavo linksmas, paprašydavo pavalgyti. Jei prastai jausdavosi, dar ir pernakvodavo.

 

Policija nosies nekišo

„Nuo ko jis daugiau galėjo mirti, jei ne nuo narkotikų?" - taip vakar apie galimą Antano U. mirties priežastį kalbėjo kaimynystėje gyvenę žmonės.

Šalia Biržų „Atžalyno" vidurinės mokyklos esantis Žalgirio gatvės 19 numeriu pažymėtas daugiabutis namas, kuriame gyveno ir mirė Ananas U., turi liūdną praeitį.

Prieš dešimtį metų viename iš šių butų buvo nužudyti du senukai.

Šiame name Antanas U. turėjo nuosavą butą. Čia nuolat rinkdavosi su narkotikais susiję asmenys - ne tik jų vartotojai, bet ir platintojai.

Keturis kartus kalėjimo duonos ragavęs Antanas U. narkotikus ir pirkdavo, ir gamino juos iš aguonų nuoviro.

„Visos palangės būdavo apsėtos aguonomis. Jis vis girdavosi, kad dar daugiau jų pasisės. Tai vyko šalia mokyklos ir niekas nereagavo", - stebėjosi kaimynai.

Nors šis butas buvo virtęs landyne, tačiau policija, anot kaimynų, į šį kiemą nosies beveik nekišdavo.

„Gal policija papirkta? Ne narkomanų, o tų, kurie platina. Gal policijoje kadrai pasikeitę, kad nebežino, kur narkomanai gyvena?"- stebėjosi buvę velionio kaimynai.

Jiems labiausiai būdavo gaila pensininkės narkomano motinos. Ši, pati sunkiai paeinanti, sūnui karučiu atveždavo malkų ir maisto. Jei pati negalėdavo, tai pasirūpindavo, kad valgyti jam atneštų kitas brolis.

„Kelios savaitės prieš mirtį Antanas, apimtas skausmų, kviesdavosi „greitąją". Vėliau jam medikai pasakė, kad nebevažiuos - jis turi kreiptis į šeimos gydytoją. Ji nustatė sąnarių uždegimą, bet į ligoninę neguldė. Visi vargšo kratėsi. Jo krūtinėje buvo iššokęs gumbas, skausmas laužė kaulus. Prieš mirtį vyras vis prašė gerti, kramtėsi rankas", - paskutines sunkias narkomano gyvenimo dienas prisiminė kaimynystėje gyvenę žmonės.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-03

Vaiko teisių prižiūrėtojos patikėjo asocialios moters žodžiais

Girtaujanti motina kelia nerimą kaimynams, bet ne ją kontroliuoti turinčioms specialistėms.

 

Mokėk pakalbėti, daug žadėk ir sugalvok įtikinamas versijas, kad bent laikinai tave paliktų ramybėje.

Tokių bendravimo su socialiniais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais įgūdžių turi ne viena asocialiai gyvenanti ir savo vaikų neprižiūrinti šeima.

Gaunantiems atlyginimus vaikų teisių sargams to, regis, užtenka. O gal kažkas netgi taip surežisuoja, kad jie palengvėjusia širdimi išeitų iš asocialiais tapusių namų konstatuodami, jog faktai apie vaiko nepriežiūrą nepasitvirtino.

Tokia išvada peršasi po istorijos, kai buvo bandoma pasidomėti atvira tuberkulioze sergančios moters gyvenimo būdo peripetijomis.

 

Orgijos trunka savaitėmis

„Nebepasitikime nei policija, nei vaiko teisių gynėjomis. Jų čia nematėme jau seniai. Kaimynė kelias savaites girtuokliauja, pas ją renkasi visokie vyrai. Ji priima visus, kurie bent truputį pinigų turi. Keli jų jau gyrėsi puikiu seksu. Viską, kas namie vyksta, mato tame pačiame kambaryje besiglaudžianti jos mažametė dukra. Visą savaitę mergaitė nebuvo išvesta į lauką", - kalbėjo „Šiaurės rytams" paskambinusi moteris.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Gedvilienė neslepia, kad asocialių šeimų melas kartais būna toks įtikinamas, jog juo sunku nepatikėti. Šios savaitės įvykiai rodo neįtikėtiną vaiko teisių sargų patiklumą.

Apie šią grėsmingą situaciją pranešėme savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Giedrai Gedvilienei. Moters pavardė jai buvo žinoma - šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dar prieš penkerius metus, kai tik gimė jos dukrytė. Tuomet moteris gyveno miesto centre esančiame name su sugyventiniu. Abu girtavo ir mušdavosi.

Vėliau sugyventinis buvo nužudytas sugėrovo. Jo draugė su dukra apsigyveno kitame miesto centre esančiame daugiabutyje, savivaldybei priklausančiame vieno kambario bute. Jau prieš metus ja, vengusia gydytis atvirą tuberkuliozę, skundėsi kaimynai.

Šįkart iš „Šiaurės rytų" gautą informaciją G. Gedvilienė pažadėjo patikrinti.

Tačiau korespondentės draugijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės kažkodėl nenorėjo. Anot jų, kai šeimose savivaldybės darbuotojos apsilanko su korespondentais, dingsta tarpusavio pasitikėjimas.

 

Šlapinasi virš galvų

„Šiaurės rytų" korespondentė name, kur gyvena minėta moteris, apsilankė iškart po savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų vizito.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės stebėjosi jų sulaukę, nes šiame kieme seniai nebuvo matę socialinių ir vaiko teises ginančių tarnybų atstovų.

Vaiko teisių gynėjos, pasak kaimynų, trumpai pabuvo pas asocialią moterį. Vėliau išeidamos darbuotojos kaimynų paprašė reikalui esant skambinti ne „Šiaurės rytams", o joms.

„Pasižiūrėkite, šiame bute taip girtaujama, kad net kibirų su išmatomis į lauką nebeišneša. Jau kelis kartus butą remontavome", - kalbėjo asocialios moters kaimynai. Po jos butu esančio kambario lubos buvo išmargintos geltonais „piešiniais".

Dirbantiems ir mažą vaikelį auginantiems kaimynams išsimiegoti neleidžia iki paryčių keliamas triukšmas.

Kartą neištvėrę iškvietė policiją. Anot jų, pareigūnai pabeldė į moters buto duris ir liepė nurimti. Kai išvažiavo, triukšmas bute dar labiau sustiprėjo.

„Mergaitės savaitę nematėme lauke. Ji išbalusi, gležnutė. Valgyti namie nieko nėra", - rūpinosi kaimynai.

Gretimame name gyvenanti 80 metų pensininkė Angelė U. prieš pusantros savaitės asocialiai kaimynei davė briketų, kad ši pakūrentų krosnį. Jai pagailo šaltuose namuose gyvenančios mergytės. Motina esą malkų neturi.

„Klausėme, kodėl vaiko ji neveda į darželį. Bet kam jai tas rūpestis - vaiką juk reikia nuvesti, parvesti", - pasakojo senolė.

Pensininkė, gailėdama mergytės, dažnai jai duoda maisto. Paskutinį kartą valgyti jai nunešė prieš savaitę. Tačiau sakė į jos motinos namus daugiau nebeisianti. Senolė pasišlykštėjo ten pamatyta sekso scena, kuri vyko vaiko akivaizdoje.

 

„Užsisėsti" neketina?

Pirmadienį Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė demonstravo olimpinę ramybę.

Anot jos, priešpiet situacija tuose namuose nebuvo bloga. Motina vaiko teisių apsaugos darbuotojas įsileido, bendravo. Namie buvo tvarkinga, vaikas linksmas, nepurvinas. Kaip tik motina ruošėsi vesti dukrą ir šunį į lauką pasivaikščioti. Ji prižadėjo apsilankyti pas gydytoją. Tiesa, sakė, kad vaistų dabar neturi, laukia pašalpos. Kai ją gaus, ir sveikatą patikrins, ir mergaitę ves į darželį. Tokias mintis dėstė vedėja.

Kaimynystėje gyvenanti ir mažametę maistu šelpusi pensininkė Angelė U. daugiau į atgrasiai besielgiančios asocialios moters namus žadėjo nebeiti.

Paklausus, ką bendro turi pašalpa ir vaiko išleidimas į darželį bei vizitas pas gydytojus, G. Gedvilienė pradėjo svarstyti: „Gal geresnių rūbų neturi?.."

„Ar jūs tikite tokiomis kalbomis, ar tiesiog norite tikėti? Ar žinote, kad po jūsų darbuotojų vizito praėjo jau beveik trys valandos, bet motina mergaitės taip ir neišvedė į lauką?"- paklausė korespondentė.

„Taip, kalbėti jos gražiai moka. Mes - irgi žmonės. Mus ir apgauna, mes ir patikim. Šiandien radom taip, kaip radom. Ryt bandysim vėl patikrinti situaciją. Šioje šeimoje yra pasitaikę girtavimo atvejų. Motina administracine tvarka bausta už vaiko nepriežiūrą. Su ja daugiau turėtų dirbti Biržų seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Anilionienė. Bet jos sąraše - 37 šeimos, gal nespėja", - aiškino vaiko teisių saugotoja.

 

Apie vizitą žinojo iš anksto?

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Virginija Ruplėnienė tikino, jog aplankyta mergaitės motina rasta blaivi. Moteris kambaryje rūkė, dėl to ji buvo įspėta.

Motina ir dukra tikino į lauką išeinančios, kai vedžioja šunį. Netikėti jų žodžiais nebuvo pagrindo.

„Džiaugėmės, jog motina mus įsileido. Kai ji girtauja, durų neatidaro. Į vidų nepatekę negalime surašyti protokolo. Todėl teismui neturime ko pateikti", - sakė V. Ruplėnienė.

Paklausus, ar tokiu atveju neužtektų kaimynų liudijimo, specialistė sakė apie tai nepagalvojusi.

Derybas su motina dėl to, kad dukrą vestų į darželį, darbuotojos veda jau gal metus.

„Mergaitė nėra išsekusi, pas gydytojus buvusi. Svetimų vyrų mums lankantis namuose nebuvo"- tikino V. Ruplėnienė.

Tuo metu, kai tarnybos darbuotojos lankėsi asocialios moters namuose, kieme stoviniavo trys nepažįstami vyrai.

„Jų nepažinome, tame name jie tikrai negyvena. Negi klausinėsi, ar jūs ne iš to buto išėjote", - svarstė specialistė.

Nedrįstančioms kaimynų ir kieme stoviniuojančių vyrų klausinėti, kuklumu pasižyminčioms vaiko teisių gynėjoms gali atsakyti „Šiaurės rytai".

Asocialios moters kaimynai teigė, kad tie trys vyrai prieš joms atvykstant išėjo į lauką būtent iš jos buto. Ir laukė, kol savivaldybės darbuotojos, patikrinusios ir radusios „tvarką", išvažiuos.

Šioms išvykus viskas liko kaip buvę. Trenksmai viršutiniame aukšte tęsėsi, o vaikas į lauką išvestas nebuvo.

„Ar tik prieš atvykstant vaiko teisių specialistėms tos moters kas nors neįspėjo?" - svarstė kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Ar tai nėra atsakymas, kodėl jie pirmiausia skambina nebe į Vaiko teisių apsaugos skyrių ar policiją, o į redakciją?

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-01

Policijos rėmėjo pažymėjimo neatėmė

Iš policijos rėmėjo, besidominčio aukštas pareigas užimančios pareigūnės vyro veikla, bandyta paimti pažymėjimą.

 

Nemunėlio Radviliškio gyventojai ūžte ūžia. Po miestelį pasklido žinia, kad apylinkės inspektorius Saulius Jonėnas paprašė policijos rėmėjo Petro Venslovo atiduoti priklausomybę šiai organizacijai patvirtinantį pažymėjimą. Tačiau pagrindo tam nėra - jis nėra baustas ar teistas.

Kilus skandalui Biržų rajono policijos vadovas P. Venslovo telefonu atsiprašė. Tačiau policijos rėmėjas įsitikinęs, kad juo vis vien bus bandoma atsikratyti: jis tapo neparankus, nes per daug domisi vienos pareigūnės vyro galimai neteisėta veikla.

 

Poziciją staigiai pakeitė

Praeitą antradienį traktoriumi važiavusį Petrą Venslovą sustabdė apylinkės įgaliotinis Saulius Jonėnas.

Pareigūnas paprašė atiduoti policijos rėmėjo pažymėjimą. Tokį nurodymą neva davusi jo vadovė, Viešosios tvarkos poskyrio viršininkė Aelita Janonienė.

Nemunėlio Radviliškyje gyvenantys bei dažnai žmonėms padedantys policijos rėmėjai Petras Venslovas ir Benjaminas Kairys įsitikinę, jog jie tapo kliuviniais, nes itin domisi vieno policijos pareigūnės vyro veikla.

„Ne tu man pažymėjimą davei, ne tu ir paimsi. Atiduosiu tik prieš televizijos kameras", - S. Jonėnui atsakęs P. Venslovas. Ir kreipėsi į „Šiaurės rytų" redakciją. Šiai pradėjus domėtis įvykiu, P. Venslovui paskambino S. Jonėnas. Inspektorius ėmė tvirtinti nesakęs, jog nurodymą paimti pažymėjimą jam davusi A. Janonienė.

„Tai ką, gal aš esu kurčias ar neįgalus, blogai girdėjau?" - stebėjosi P. Venslovas.

Tą pačią dieną jis sulaukė ir policijos komisariato viršininko Eugenijaus Šopio skambučio. Jis atsiprašė dėl incidento ir pakvietė policijos rėmėją pas jį užsukti ir kartu suplanuoti ateities darbus.

Neužėjo pas policijos vadovą policijos rėmėjas. Sako, nėra nusikaltęs, kad turėtų į komisariatą eiti. Savo abejonėmis ir pasvarstymais, kodėl jo veikla tapo kažkam nepalanki, pasidalino su „Šiaurės rytais".

 

Viešai prabilo apie kilusius įtarimus

P. Venslovo įsitikinimu, policija, radusi progą, gali bandyti jį nušalinti nuo visuomeninių policijos rėmėjo pareigų. To priežastis - jis uoliai domisi aukštas pareigas užimančios pareigūnės vyro veikla Nemunėlio Radviliškyje ir jo apylinkėse.

„Jau prieš dvejus metus viešame susirinkime Biržų policijos vadovų klausiau, kada bus sustabdyta šio vyro neteisėta veikla. Vardijau konkrečius atvejus. Bet po to niekas nepasikeitė", - tvirtino P. Venslovą palaikantis kitas policijos rėmėjas Benjaminas Kairys.

Pareigūnės vyro pavardė visai neseniai buvo minima įtarimą keliančioje istorijoje. Praėjusių metų rudenį negyvenamame name Nemunėlio Radviliškyje rastas negyvas Saulius Valteris. Velionio artimieji buvo įsitikinę, kad jis buvo kitoje vietoje užmuštas ir atitemptas į šį namą.

P. Venslovas tvirtino, jog kaip tik tą savaitę, kai dingo S. Valteris, jis pas vieną vietos gyventoją matęs skubiai remontuojamą pareigūnės vyro automobilį.

Tačiau užmušimo versija prokurorų nebuvo ištirta. Konstatuota, kad S. Valteris mirtinai susižalojo pats name griūdamas ant plytų.

Tuo nepatikėję velionio artimieji prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti apskundė.

Šių metų sausį ir pats P. Venslovas pateko į nepavydėtiną padėtį. Vyras, nesulaukęs policijos pareigūnų, bandė savarankiškai aiškintis dviračio vagystę.

P. Venslovas buvo apkaltintas savivaldžiavimu, bet byla po mėnesio buvo nutraukta.

 

Vietoj aiškaus atsakymo - tarnybinis patikrinimas

Ar tiesa, kad iš Nemunėlio Radviliškio policijos rėmėjo Petro Venslovo reikalaujama grąžinti policijos rėmėjo pažymėjimą? Jei taip, tai kada, kieno nurodymu ir kokiu pagrindu jis pašalintas iš policijos rėmėjų? Ar tiesa, kad nurodymą paimti pažymėjimą apylinkės inspektoriui Sauliui Jonėnui davė Aelita Janonienė?

Kiek per pastaruosius penkerius metus iškelta baudžiamųjų bylų, kur įtariamasis buvo A. Janonienės vyras Jonas Janonis? Kiek jų pasiekė teismą ir kokios nutartys priimtos?

Kiek kartų J. Janonis buvo nubaustas administracine tvarka?

Ar per tą laiką buvo bylų, nuo kurių, vengiant viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, nusišalino A. Janonienė?

Tokius klausimus kovo 23 dieną „Šiaurės rytai" pateikė Biržų policijos vadovui Eugenijui Šopiui.

Tą pačią dieną Biržų policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis savo pavaduotojui Vytautui Drevinskui nurodė atlikti tarnybinį patikrinimą „įvertinant Viešosios tvarkos skyriaus tarnybinę veiklą, taip pat darbą su policijos rėmėjais".

„Petras Venslovas yra policijos rėmėjas, rėmėjo pažymėjimas iš jo nėra paimtas. Policijos rėmėjų veiklą numato įstatymas, kuriuo numatomos rėmėjų teisės ir pareigos, priėmimas ir atleidimas", - teigiama policijos pranešime.

Tuo tarpu aiškaus atsakymo apie pareigūnės vyro veiklą nesulaukta - motyvuota tuo, kad informacija apie trečiuosius asmenis, jų teistumą neteiktina.

Į klausimą apie A. Janonienės nusišalinimus taip pat neatsakyta - apsiribota įstatymų priminimu.

„Visais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens dalyvavimas tiriant konkretų atvejį sukels interesų konfliktą, vadovaujamasi LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, tai yra nusišalinama", - teigiama policijos komisariato Organizacinio poskyrio vyresniosios specialistės Zitos Žalinkevičienės atsakyme.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-30

Išplautas kelias prarijo automobilį

Į didžiulę išplautą kelio pralaidą įkritus automobiliui, juo važiavusi šeima dėkoja likimui, kad liko gyva.

 

Trijų asmenų šeima, ketvirtadienio rytą važiavusi lengvuoju automobiliu „Crysler Voyager", kelyje Skrebiškiai - Gajūnai staiga pateko į spąstus. Netikėtai kelias dingo ir automobilis įkrito į didžiulę duobę, atsiradusią vandeniui išplovus kelio pralaidą.

Į nelaimę pakliuvo Akmenės vienkiemyje gyvenančių ūkininkų Valio ir Vidos Kvedaravičių šeima. Kartu su jais važiavo trylikametis sūnus.

Berniukas, kuris mokosi Kvetkų pagrindinėje mokykloje, kartu su tėvais tądien važiavo į Biržus. Pastarosiomis dienomis vaikai iš šių kraštų į mokyklą autobusu nevežami dėl vandeniu užlietų kelių.

„Vyras duobėtu ir vandens apsemtu keliu važiavo apie 40 kilometrų per valandą greičiu. Staiga - tarsi mus būtų išmetę su parašiutu.

Nedideliu greičiu važiavęs automobilis krito į vandens apsemtame kelyje atsivėrusią didžiulę duobę.

Mašina lėkė į duobę, priekiu trenkėsi į žemę ir atsistojo duobėje ant ratų. Apsidairiau - aplink vanduo. Spėjau pagalvoti, kur čia papuolėm. Laimei, automobilio vidaus vanduo neužliejo", - pasakojo V. Kvedaravičienė.

Nuo didesnės nelaimės apsaugojo tai, jog visi važiavusieji buvo prisisegę saugos diržus. Be to, išsiskleidė oro pagalvės. Priešingu atveju žmonės galėjo išlėkti pro langus.

Iš automobilio pirmas išlindo vyras. Jis ištraukė viduje likusią žmoną su sūnumi.

 

Dėkoja draugams ir gelbėtojams

Kaip tik tuo metu nuo Papilio pusės automobiliu važiavo skrebiškietis Aidas Mitras su žmona Ramute. Paštininke dirbanti R. Mitrienė skubėjo žmonėms išnešioti spaudą.

Pora, išvydusi į prasivėrusią duobę nukritusį automobilį ir iš jo lendančius žmones, puolė klausti, ar jiems nereikia pagalbos. Streso ištiktų nelaimėlių galvos buvo nubrozdintos.

A. Mitras iškvietė gelbėtojus.

Greitosios medicinos pagalbos automobiliu V. Kvedaravičienė su sūnumi buvo nuvežti į ligoninę. Medikai susiuvo kirstinę žaizdą berniuko galvoje.

Jo tėvams nuo sumušimų skaudėjo visą kūną, tačiau į medikus jie nesikreipė.

Automobilį iš duobės savininkams ištraukti padėjo į įvykio vietą atskubėję Papilio ugniagesiai, policininkai ir kaimo gyventojai.

Kvedaravičiai prašė padėkoti jiems bei atskubėjusiam padėti šeimos draugui, ūkininkui Stasiui Micikevičiui.

Vyrai darbavosi kelias valandas, kol pavyko įtvirtinti į duobę patekusio automobilio apačią ir traktoriais jį ištempti į paviršių.

1997 metų laidos automobiliui suknežintas priekis. KASKO draudimu jis apdraustas nebuvo.

 

Duobė kelio viduryje plėtėsi

Papilio seniūnas Gediminas Arnašius pasakojo, kad jis važiavo šiuo keliu. Nors kelio Skrebiškiai - Gajūnai atkarpa ties Skrebiškio kaimu, kur po paros įvyko nelaimė, buvo apsemta susikaupusio vandens, tačiau ja pravažiuoti buvo galima.

„Net nebūtume pagalvoję, kad vanduo gali šią dar kolūkio laikais statytą pralaidą per melioracijos griovį taip nuplauti", - stebėjosi G. Arnašius.

Ketvirtadienį jis su darbininkais pastatė ženklus, įspėjančius, kad kelias yra nepravažiuojamas.

Nuo vandens srovės pralaidos kraštai didėjo, vėrėsi dar didesnė praraja, kurios skersmuo ketvirtadienio vakare jau siekė 10 metrų.

Seniūnas Skrebiškyje gyvenantiems žmonėms pataria į Biržus važiuoti pro Paškučius arba Ageniškį. Pravažiuojamas kelias ir pro Būginius, nors vietomis vanduo ir šį užliejo.

 

Prasčiausias susisiekimas - prie Nemunėlio

Penktadienio duomenimis, problemiškiausias susisiekimas yra su kaimais, esančiais šalia Nemunėlio upės.

Ties Tabokine susidaręs didžiulis ledo lyčių kamštis stabdo Nemunėlio vandenį, todėl jis tvinsta.

Važiuojant nuo Juozeliškių Virškupėnų link, kelias nepravažiuojamas. Užtvindytos keturios kelio vietos. Važiuojant nuo Virškupėnų Kvetkų kaimo link - kelias visiškai apsemtas, šalia esančiuose miškuose pristumta ledo lyčių.

Virškupėnų kaimo gyventojai po kaimą plaukioja valtimis.

Vanduo semia kelias dešimtis metrų žvyrkelio važiuojant nuo Kilučių į Anglininkus, prie Šimpeliškių kaimo.

Apaščios vanduo priartėjo prie kelio Biržai - Germaniškis, ties Totorių kaime esančia poilsio aikštele.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-27

Skęsta paupių ir paežerių sodybos

Vaizdingose Biržų upių ir ežerų pakrantėse įsikūrę ar ketinantys įsikurti gyventojai turi įvertinti galimą riziką būti užlieti.

 

Tokio potvynio neatmena

Biržietis Gintaras Grigas kelias dienas nerimo matydamas, kaip kylantis Apaščios vanduo semia ir ardo jo šeimos prižiūrimą namą.

Kilučiuose, ant paties upės kranto, boluojantis ir vasarą pravažiuojančiųjų akis traukiantis namelis ketvirtadienį atrodė tarsi audringuose vandenyse atsidūręs laivas. Šalia jo „plaukiojo" ūkinis pastatas, pirtis.

G. Grigas liūdnai konstatavo, kad vanduo baigia pasiekti šimtmetį stovėjusio namo langus, plyšta mūrinės sienos.

Pasak vyriškio, jo kalbintos kaimo aštuoniasdešimtmetės močiutės teigė tokio baisaus potvynio neatmenančios. G. Grigas galvoja, kad tam įtakos galėjo turėti nendrėmis ir kitokiomis šiukšlėmis užsikimšusi Kilučių ežero užtvanka.

 

Ar vieną namą galima aukoti dėl šimto sodybų?

G. Grigo žmona trečiadienį skambino laikraštyje nurodytu telefonu Biržų savivaldybės civilinės saugos specialistui Linui Mažuikai, tačiau nieko paguodžiančio neišgirdo.

Pasak G. Grigo, specialistas moteriai paaiškinęs, kad dėl vieno skęstančio namo esą negalima aukoti šimto sodybų.

Kilučiuose, ant paties upės kranto, boluojantis ir vasarą pravažiuojančiųjų akis traukiantis namelis ketvirtadienį atrodė tarsi audringuose vandenyse atsidūręs laivas.

Iš esmės tą patį ketvirtadienį L. Mažuika tvirtino ir „Šiaurės rytams". Esą Kilučių ir Širvėnos ežerai yra susiję per Apaščios upę ir nevaldomai iš Kilučių plūstantys vandenys gali paskandinti Širvėnos pakrantės namus. Civilinės saugos specialistas pripažino, kad namas Kilučiuose atsidūrė pavojuje, jo molines sienas gremžia vanduo. Tačiau realios pagalbos, išskyrus draudimą, dėl tokios gamtos stichijos nėra. Sodybos šeimininkams patarta išnešti vertingesnį turtą, chemines medžiagas.

 

Piktino ir sklendės, ir batai

„Biržų komunalinio ūkio" direktorius Alfridas Jozėnas sakė, kad ketvirtadienį buvo pakeltos Kilučių ežero užtvankos grotos, kuriose kaupėsi šiukšlės, todėl vanduo Apaščios pakrantėje turėtų slūgti.

Ketvirtadienio rytą vienu telefonu G. Grigui apgailestaujant dėl Kilučių ežero pašonėje esančios sodybos, kitais telefonais plūdo pranešimai apie padėtį Širvėnos pakrantėje. Žmonės piktinosi ir užtvankos reguliavimu, ir visa rajono valdžia, ir ...L. Mažuikos apavu.

Vienas iš skambinusiųjų pastebėjo, kad civilinės saugos specialistas atvyko apsiavęs „lakiniais batais", todėl esą net gerai apžiūrėti negalėjęs semiamų sodybų. Jis žmonėms tepataręs išsinešti baldus, gelbėti kitą turtą, pilti žemę.

Su korespondentais bendraudamas civilinės saugos specialistas teigė suprantantis žmones, tačiau gamtos stichiją ne visada galima valdyti - telieka imtis veiksmų, padedančių išvengti didelių nuostolių. Pasak L. Mažuikos, jis sulaukia ne tik piktų skambučių. Štai ketvirtadienio rytą Šliželių (Širvėnos seniūnijos) kaimo moteris džiaugsmingai pranešė, kad malkas, grūdus, avilius ir kitą kaimo sodybų turtą pasiglemžti bandęs vanduo jau traukiasi.

„Moteris dėkojo man už patarimus ir už tai, kad pakelta Širvėnos ežero užtvanka. Nors aš jai sakiau, kad dėkoti reikia tik gamtai", - pasakojo L. Mažuika.

„Biržų komunalinio ūkio" direktoriaus A. Jozėno duomenimis, Širvėnos ežero sklendės buvo pakeltos iki 1 metro 60 centimetrų. Pasak direktoriaus, tai gerokai viršija instrukcijose numatytą 1 metro sklendžių pakėlimo aukštį.

„Nepaisyti rizikos ir kelti sklendes kiek tik panorėję neturime teisės - vandeniui išlaužus užtvanką gali nebelikti kaltų", - sako A. Jozėnas. Vakar ežero vanduo jau nebekilo.

 

Alfreda Gudienė

2010-03-27

Išplėštos dvi parduotuvės

„Skriaudžia visi - valdžia, gamta ir vagys", - taip vakar kalbėjo skaudžiai nuo vagių nukentėjęs kaimo parduotuvės savininkas.

Kovo 24 - osios naktį buvo išplėštos parduotuvės, esančios Kučgalyje ir Vabalninke. Neatmetama, kad tai - tų pačių asmenų darbas.

 

Nuostoliai - dideli

Trečiadienio rytą į darbą atėjusi Kučgalyje veikiančios parduotuvės pardavėja pastebėjo išdaužtą stiklo paketą. Supratusi, kad čia apsilankė vagys, pardavėja informavo savininkus Raimondą ir Ziną Vedlugas, šie iškvietė policiją.

Iš parduotuvės buvo pavogta apie 100 butelių alkoholinių gėrimų, kasos aparatas ir rankinė su pinigais. Bebėgdami vagys pasičiupo ir kelis šokoladus.

Savininkai nuostolį įvertino daugiau nei 4000 litų.

Į vidų buvo patekta išdaužus šią žiemą įdėtą naują plastikinio lango stiklo paketą. Anksčiau parduotuvės langus saugojo grotos, tačiau savininkas jų nebeuždėjo. Prekės ir turtas apdrausti nebuvo.

Lyg tyčia, prieš vagystę sugedo parduotuvės signalizacija. Šiomis dienomis iškviesti meistrai iš Kauno turėjo atvažiuoti ir ją suremontuoti.

Priešais parduotuvę yra Kučgalio vaikų socializacijos centro bendrabutis. Tą naktį budėjusi naktinė auklė bei čia apsaugininku dirbantis parduotuvės savininko brolis Rolandas apie 4 valandą girdėjo dūžtančio stiklo garsą. Pagalvojo, kad kažkas stiklus išmetė.

Belieka tik gailėtis, kad nė vienas iš jų nebandė patikrinti, iš kur tie įtartini garsai.

Vėliau paaiškėjo, kad prie Kučgalio socializacijos centro esanti filmavimo kamera 3.38 val. užfiksavo pravažiuojantį kažkokį automobilį. Spėjama, kad juo galėjo važiuoti parduotuvę apvogę asmenys.

Nors rytą pro parduotuvę į mokyklą skubėjo kaimo vaikai, vaikščiojo žmonės, kažkodėl niekas anksčiau savininkams nepranešė apie išdaužtą lango stiklą.

„Ir taip jokio pelno neturime. Valdžia uždėjo papildomus mokesčius, patys iš savo kišenės turime SODRAI primokėti. Nebeišsilaikom. Skriaudžia visi - valdžia, gamta ir vagys", - aimanavo R. Vedluga.

 

Braižas - panašus

R. Vedlugai, policijos rėmėjui bei Kučgalio vaikų socializacijos centro apsaugininkui, buvo apmaudu, kad nesugebėjo apsaugoti savo turto.

Manydamas, kad vagys nuvažiavo Biržų link, jis vakar ryte beveik iki Biržų nuvažiavo tikėdamasis, gal pakeliui bus atsikratyta kasos aparato. Deja, nerado.

Kučgalyje dirbę Biržų policijos komisariato kriminalistai vakar bandė ieškoti pirštų antspaudų, tačiau panašu, kad vagys darbavosi su pirštinėmis. Ant stiklo šukių ir smėlio rasta batų antspaudų. Iš jų galima spėti, kad darbavosi jauni žmonės.

Neatmetama, kad Kučgalyje veikiančią parduotuvę apiplėšė tie patys asmenys, kurie tą pačią naktį panašiu braižu apvogė parduotuvę ir degalinę, esančias kaimyninio Rokiškio rajono Pandėlio miestelyje.

Policija bando aiškintis, ar galima su Kučgalio apiplėšimu sieti tą pačią naktį Biržų rajone įvykdytą dar vieną vagystę.

Trečiadienio naktį gautas signalas, kad įsibrauta į Vabalninke esančios parduotuvės „Maxima" patalpas.

Į parduotuvės vidų patekta išdaužus stiklo paketą. Pirminiais duomenimis, pavogta apie 1000 pakelių cigarečių.

Apie įsibrovėlius apsaugininkai sužinojo suveikus signalizacijai. Parduotuvės turtas yra draustas.

 

Apiplėšia jau ne pirmą kartą

R. Z. Vedlugų parduotuvė išplėšiama jau ne pirmą kartą. Prieš penkerius metus vagys į vidų pateko nupjovę parduotuvės durų vyrius.

Tąkart buvo pavogti pinigai ir įvairių prekių, net plaukų dažai.

Praėjusį pavasarį iš parduotuvės buvo pavogta duona. Vėliau paaiškėjo, kad tai vietos gyventojų darbas.

Šių metų sausio mėnesį nuo vagių nukentėjo ir Vabalninke veikianti parduotuvė „Maxima".

Tąkart vagys įlindo išlaužę rampos, pro kurią kraunamos prekės, duris. Nepavykus išlaužti seifo su pinigais, jie čiupo kas pasitaiko po ranka - cigaretes, kavą, alkoholinius gėrimus.

 

Trečiadienį prie išdaužto lango darbavosi parduotuvės savininkas R. Vedluga ir talkininkai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-25

Iš degančio ūkinio pastato spėjo išvesti karvę

Jei ne kaimynai, laiku pastebėję beįsiplieskiantį gaisrą Kirkilų kaime gyvenančios pensininkės Aldonos Unglinskienės sodyboje, galėjo supleškėti visas jos ūkinis pastatas.

 

Skubėjo išvesti karvę

Šeštadienio vakare Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Kirkilų kaime dega ūkinis pastatas.

Atvykus ugniagesiams degė medinė malkinės siena. Ugnis buvo jau persimetusi į greta malkinės esančio tvarto pastogę, rūko joje esantys šiaudai.

Skubėta iš ūkinio pastato išvesti karvę, kad ši nuo dūmų neuždustų.

Pamaniusi, kad sniege gulėjęs pagalys jau užgeso, Aldona Unglinskienė jį įmetė į malkinę. Nuo jo užsidegus šiukšlėms, liepsna persimetė į malkinės sieną ir pastogę.

Gaisro metu sudegė malkinėje buvusios šiukšlės ir malkos. Apdegė 2 kvadratiniai metrai šiferio stogo bei 8 kvadratiniai metrai medinės sienos lentų.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkui Nerijui Gudui sodybos šeimininkė sakė iš namuose besikūrenančios krosnies išėmusi storą ir ilgai degusią ąžuolinę pliauską. Ją išnešusi į lauką įmetė į sniegą.

Po kelių valandų, manydama, kad pagalys visiškai užgeso, senolė padėjo jį į malkinę. Tačiau tądien pūtė stiprus vėjas ir medinis pagalys neužgeso, o ant jo buvusių kibirkščių šeimininkė dėl prastos regos nepastebėjo.

Po kurio laiko nuo pagalio malkinėje užsidegė šiukšlės ir malkos.

„Nuostoliai nedideli, bet senutė patyrė didelį stresą", - kalbėjo jos kaimynystėje gyvenantys žmonės.

 

Degė automobilis

Penktadienį per pietus gaisras kilo Vabalninke, Beržų alėjoje esančiame garaže.

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad garaže dega lengvasis automobilis.

Atvykus ugniagesiams jis degė atvira liepsna.

Gaisro metu sudegė 1994 metų laidos „Hyundai Pony" variklio skyrius, dvi priekinės padangos. Aprūko mašinos salonas ir garažo patalpos.

Manoma, kad gaisro priežastis - priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai eksploatuojant elektros prietaisus.

Automobilio savininkas Juozas Alešiūnas specialiu prietaisu krovė akumuliatorių. Tačiau greičiausiai jis sugedo, pradėjo svilti laidai ir užsidegė transporto priemonė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-23

Vanduo skandina laukus, grasina turtui ir varo į neviltį žmones

Daugiau nei parą su plūstančiu vandeniu savo jėgomis galynėjęsi ligoti pensininkai tarnybų pagalbos prisišaukti negalėjo.

 

Potvynio metu - saugiausia karo laive?

Atšilus orams ir pradėjus lyti nuo praėjusios savaitės šalyje platinama informacija apie vandenyje skęstančius laukus, kelius ir žmonių sodybas.

Esant tokiai situacijai, upių ir ežerų apsuptyje esančių Biržų ir rajono vadovai penktadienį į posėdžius nesirinko, su specialių tarnybų vadovais dėl bendrų veiksmų nesitarė. Spauda jokios informacijos gyventojams iš rajono savivaldybės nesulaukė nei penktadienį, nei šeštadienį, nors pastarasis buvo darbo diena.

Sodybos kiemas, jame buvę gėlynai ir braškių lysvės virto iškasinėtu lauku. Šeimininkui įšalą daužyti ir griovius kasti padėjo kaimynai bei iš Panevėžio atvykęs giminaitis.

Šeštadienį pati aukščiausia rajono valdžia su komunalinio ūkio vadovu važiavo į Klaipėdą, kur dalyvavo karo laivo „Aukštaitis" krikštynose. Sekmadienį meras ir komunalinio ūkio vadovas stebėjo krepšinio varžybas. Tuo metu ištisą parą beviltiškai kaito savivaldybės komunalinio, vandens ūkio, bendrosios pagalbos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos telefonai - mieste skęstančių žmonių gelbėti niekas nesirengė.

 

Į pagalbos šauksmą niekas nereagavo

Sekmadienį, apie 18 valandą, į „Šiaurės rytų" redakcijos telefoną prisiskambinusi moteris maldavo pagalbos. Verksmo lydimas balsas atsiprašinėjo ir tikino, kad tik korespondentai begali pagelbėti - arba niekas su jais nekalba, arba atsisako suteikti pagalbą.

„Pas mus iš gatvės plūsta vanduo, besiveržiantis iš miesto lietaus kanalizacijos tinklų šulinio. Ištisą parą kieme kasėme griovius, bet matome, kad padėtis beviltiška. Šiąnakt nebeatlaikys mūsų sveikata, o kambarius apsems vanduo", - raudojo moteris.

Ežero gatvės pirmuoju numeriu pažymėta tvarkingų žmonių sodyba sekmadienio vakare skendo vandenyje.

Į ką tik suremontuoto namo vidų besiveržiantis vanduo kilnojo brangią grindų dangą, o sodybą gelbėti bandžiusių per septyniasdešimtmetį perkopusių šeimininkų Joanos ir Gidmanto Antano Liutkevičių jėgos seko.

Stuburo ir kojos protezavimo operacijas patyrusi moteris matavosi iki pavojingos ribos pakilusį kraujospūdį ir rodė, kaip vanduo niekais verčia pensininkų sutvarkytą būstą.

Šeimininkui griovius kieme kasti padėjo iš Panevėžio pasikviestas žmonos sūnėnas, talkino kaimynai Regina ir Arvydas Petruliai.

„Jei ne kaimynai, tai jau būtume paskendę", - sielojosi žmonės. Jie dar labiau susijaudino, kai „Lietuvos draudimo" atstovė pareiškė, kad dėl sugadinto turto nuostolių jiems niekas neatlygins. Kiekvieną mėnesį po 79 litus už apdraustą turtą mokantiems pensininkams buvo atsakyta, kad vandens apsemtas namas - ne stichinė nelaimė.

Liutkevičiai vardijo tarnybas, kurias jie nesėkmingai bandė kviesti patys, matydami, kad problemą kelia miesto tinklų šulinys, iš kurio veržiasi ir į sodybą plūsta vanduo.

Ugniagesiai teigę, kad jie vandens nesiurbia, „Biržų vandenų" dispečeris neatsiliepęs, „Biržų komunalinio ūkio" budėtojas taip pat su žmonėmis nekalbėjęs. Bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambinę Liutkevičiai girdėję tik patarimus imti „štangas" ir gelbėtis patiems.

Žmonės dirbo. Ilgai. Kol suprato, kad šitaip gali ir mirti. Tuomet kaimynas pasiūlęs kviestis „Šiaurės rytus" - gal šie padėsiantys rasti pagalbą.

 

Iškvietė komunalininkus

Kai „Šiaurės rytai" apie padėtį Ežero gatvėje pranešė Ekstremalių situacijų valdymo centro vadovei Palmyrai Prašmantienei, netrukus atvyko „Biržų komunalinio ūkio" atstovas. Įvertinęs situaciją jis, matyt, tarėsi su direktoriumi Alfridu Jozėnu. Į Liutkevičių kiemą atvažiavo daugiau darbininkų, kurie aiškino esantys iškviesti iš atostogų ir stebėjosi, kodėl žmonės taip ilgai kentėjo. Išgirdę, kad į gyventojų prašymus niekas nereagavo, jie tik susigūždavo.

Pirmadienį be paliovos plaukė žinios apie semiamus laukus, kelius, sodybas.

Po kurio laiko atvyko autocisterna, siurbusi vandenį iš kiemo. Išvežtos ir prie ežero išpiltos 8 cisternos. Atvežta ir nedidelė priekaba smėlio, iš kurio piltos užtvaros prie gatvėje esančio miesto lietaus kanalizacijos tinklų šulinio. Darbininkai mojavo dalbomis ir įšalusioje žemėje darė griovius vandeniui bėgti į ežerą. Juos mokė vietos gyventojas, teigęs, kad miesto kanalizacijos tinklai esą „nutiesti nelogiškai", todėl ir kylančios problemos.

Komunalininkų atstovas sakė manantis, jog vanduo į ežerą nenubėga dėl užšalusių pralaidų. Į Ežero gatvę buvo atvykęs pats A. Jozėnas ir savivaldybės civilinės saugos specialistas Linas Mažuika.

Kone iki 21 valandos plušėję darbininkai vandens upes nukreipė žemyn gatve į Širvėnos ežero pusę. Liutkevičiai džiaugėsi žmonių darbu ir naktį sakė miegoję. Už tai dėkojo „Šiaurės rytams".

Pirmadienį savivaldybėje posėdžiavo be gelbėtojų?

Pirmadienio rytą „Šiaurės rytams" renkant žinias paaiškėjo, kad savivaldybėje jau posėdžiavo rajono vadovai ir kai kurių tarnybų atstovai. Nebuvo pakviesti tik gelbėtojai. Tą teigė Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Audrius Nagelė.

Kas nutarta savivaldybėje, kokią informaciją būtina žinoti ekstremaliose sąlygose atsidūrusiems gyventojams, administracijos direktorė žadėjo pateikti iki pirmadienio pietų. (Darbo pabaigoje pateiktą informaciją skaitykite 9 psl.).

Biržų PGT duomenimis, savaitgalį gelbėtojai vandenį pumpavo iš Pabiržės „Šeimos vaistinės" bei Pačeriaukštėje esančios S. Kiaulėnienės parduotuvės rūsių.

Į klausimą, kokiais atvejais PGT suteikia pagalbą atsidūrusiems vandens gniaužtuose, viršininkas A. Nagelė atsakė: „Iš esmės turime vykti tik tuomet, kai gresia pavojus žmonių gyvybei". Jis taip pat išreiškė nuomonę, kad daugeliu atvejų veiksmus lemia aplinkybės ir budinčios pamainos vado pozicija.

A. Nagelė teigė, kad atsisakymas vykti į Ežero gatvę bus aptartas su PGT darbuotojais. Bus svarstoma, ką daryti su kaimo gyventojų prašymais, kad jų sodybas nuo vandens gelbėtų kaimų komandų ugniagesiai.

 

Semia ir kapus

Pirmadienį be paliovos plaukė žinios apie semiamus laukus, kelius, sodybas.

Smilgiuose skendo žemiausioje kaimo vietoje esanti Danutės Gasiūnienės sodyba ir gyvenamas namas. Nerimavo medeikiškiai.

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė vieno mirusiojo artimieji. Parovėjos seniūnijos, Vinkšninių kaime esančiose kapinėse iškasta duobė prisipildė vandens. Apsemtas ir įvažiavimas į kapines. Pasak seniūnijos darbuotojos, į jas patekti galima tik važiuojant per privačią žmonių sodybą. Ar tą daryti leis šeimininkai, nežinia.

Meteorologijos stoties viršininko Broniaus Medinio duomenimis, smarkiai kyla vanduo Nemunėlyje. Nuo penktadienį upėje prie Tabokinės kaimo užfiksuotas 1,17 metro vandens lygis pirmadienį buvo pakilęs iki 2,03 metro.

Pasak Širvėnos užtvankos lygį reguliuojančios bendrovės „Biržų komunalinis ūkis" direktoriaus A. Jozėno, ežere taip pat kyla vanduo, kurį tenka nuleisti. Šiuo metu vandens šliuzai užtvankoje pakelti apie 60 centimetrų. Juos kelti leidžiama tik iki 1 metro.

 

Alfreda Gudienė

2010-03-23

Pavasario polaidis - rūpestis pėstiesiems ir vairuotojams

Šampanu laistytas, kunigų šventintas ir rajono vadovų „palaimintas" tiltas, pasirodo, suremontuotas nekokybiškai.

 

Aptaškęs žmones nuvažiavo

Į redakciją trečiadienį atskubėjo pasipiktinusi 20 - metė biržietė Jolanta. Jos balta striukė ir šviesus šalikas buvo stipriai aptaškyti purvinu vandeniu.

 Panašiai atrodė ir jos septynių mėnesių kūdikio vežimėlis. Laimė, jis buvo uždengtas, todėl vaikelis nesušlapo.

Jolanta ėjo Biržų miesto centrine Vytauto gatve.

Ties policijos komisariato pastatu gatvėje telkšojo didžiulė bala, susidariusi nuo tirpstančio sniego.

Dideliu greičiu lėkęs raudonas sportinio tipo automobilis ties bala greičio nesumažino. Purvino vandens purslai tiško į visas šalis.

Iš netikėtumo nė vienas nukentėjusysis nesuspėjo pamatyti automobilio numerių bei markės.

Pasipiktinusi Jolanta užėjo į šalia esantį policijos komisariatą. Ji budėtojo paklausė, ar šis negalėtų peržiūrėti filmuoto vaizdo įrašų ir nustatyti jas aptaškiusio vairuotojo asmenybės.

Moteriai buvo paaiškinta, kad šalia policijos pastato esančios stebėjimo kameros neveikia. Ji stebėjosi, kodėl pačiame miesto centre niekas neišvalo pralaidų, kad vanduo nubėgtų ir nesikauptų vienoje vietoje.

 

Jei aptaškė tyčia - ieškok liudininkų

Policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad į policiją atskubėjusi aptaškyta moteris pareiškimo tvirtino nerašysianti.

Jai buvo parodyta, kokias miesto vietas stebi policija: monitoriuose nuolat mato sankryžą prie pašto, vietoves šalia „Agaras club" pastato bei miesto kultūros centro.

Pasak pašnekovės, iš šios filmuotos medžiagos bus bandoma nustatyti moterį aptaškiusį automobilį. Tačiau tai nereiškia, kad jo vairuotojas bus nubaustas. Nukentėjusioji turės įrodyti, jog buvo aptaškyta tyčia.

Baudos už nedidelį chuliganizmą - nuo 100 iki 300 litų. Pažeidėjui gali būti skiriamas ir iki 30 parų truksiantis administracinis areštas.

Pasak Z. Žalinkevičienės, daug kas priklauso nuo vairuotojo ir aptaškyto žmogaus susitarimo bei geranoriškumo. „Buvo atvejų, kad automobilio vairuotojas išvalė aptaškyto žmogaus rūbus", - kalbėjo policijos atstovė.

 

Pralaidas tenka atkasinėti

Nors keliuose pasitaiko ir chuliganų, tačiau daugelis kultūringų vairuotojų pažeidėjais tampa netyčia.

„Gali važiuoti kad ir pačiu mažiausiu greičiu. Važiuodamas per susidariusią balą nematai joje esančių duobių. Pataikius į duobę vanduo netikėtai tykšta į visas puses", - korespondentei kalbėjo viena atsakingai keliuose besielgianti vairuotoja.

Biržų miesto gatvėmis važinėjantys ir pėsčiomis vaikštantys žmonės jau beveik atmintinai žino tas vietas, kur gausiausiai kaupiasi vanduo.

Jos gerai žinomos ir Biržų komunalinio ūkio vadovui Alfridui Jozėnui, nes tenka dažnai siųsti darbininkus atkasinėti pralaidų ir šulnelių arba išsiurbti susikaupusį vandenį.

Deja, naktimis pralaidos užšąla, vanduo gatvėse vėl susikaupia.

Vandens ežerėliai nuolat susidaro Vytauto gatvėje ties 65 namu, prie policijos komisariato ir ties J. Janonio aikšte.

Didelė bala dažnai susidaro Yčų gatvės pradžioje.

Šioje vietoje yra buvęs kanalizacijos šulinys. Tačiau praeitą vasarą vykdant lietaus kanalizacijos darbus jis buvo užverstas žemėmis. Žemės virto ledu, tad jo atkasti komunalininkai nepajėgia. Susikaupusiam vandeniui nėra kur nutekėti, todėl jį tenka išpumpuoti.

Vanduo dažnai tyvuliuoja ir Vabalninko gatvėje prie įvažiavimų į Sąjungos ir Agluonos gatves.

Čia per gyventojų sklypus įrengtas atviro tipo griovelis. Tačiau žmonės griovelį užverčia šiukšlėmis, ir juo vanduo nebenuteka.

Ateityje šioje vietoje savivaldybės lėšomis  planuojama įrengti uždaro tipo pralaidą.

Likimo ironija, tačiau gausiai šampanu ir fejerverkais aplaistytas, valstybinės komisijos priimtas tiltas per Apaščios upę yra suremontuotas nekokybiškai.

Nors tilto remontui buvo sukištos milijoninės lėšos, tačiau, pasirodo, šalia jo esantis lietaus vandens surinkimo šulnelis yra įmontuotas keliais centimetrais aukščiau nei susidaro bala.

Tad komunalininkai nieko negali padaryti, tik vandenį išpumpuoti. „Čia ne mūsų problema, o tų, kurie statė ir priėmė tiltą. Kad vanduo nesikauptų, reikėtų už kelių metrų įrengti dar vieną šulnelį arba sukelti gatvės dangą", - įsitikinęs A. Jozėnas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-20

Priglaudęs narkomanę atsidūrė ligoninėje

Sugrįžtuvės iš ligoninės baigėsi girtuokliavimu ir buto šeimininko sumušimu.

 

Garbaus amžiaus senolis, savo bute priglaudęs iš ligoninės sugrįžusią narkomanę, buvo sumuštas jos sugyventinio.

„Daryk žmogui gera, o štai kaip išeina. Daugybę metų dirbau ekskavatorininku, jokių sužalojimų ar traumų neturėjau. O čia buvau užpultas savo paties namuose. Daugiau nieko gyvenime į savo namus nepriimsiu", - kalbėdamas su korespondente aimanavo 82 metų Bronanas M.

 

Paprašė laikinai priglausti

Respublikos gatvės daugiabutyje gyvenantis senolis nuo seno pažįsta narkotikus vartojančios 33 metų biržietės I. V. tėvus.

Šie gyvena savivaldybės socialiniuose būstuose - vadinamuose „barakuose".

Pas juos kartkartėmis glaudžiasi ir dukra.

Prieš kelias savaites ši moteris su tėvais svečiavosi pas pensininką.

Į kitą kambarį trumpam išėjęs Bronanas staiga išgirdo šaukiant, kad viešnia iškrito. Apsvaigusi I. V. rūkė balkone ir persisvėrusi per turėklus iškrito iš trečiojo aukšto.

Nukentėjęs senukas ir jo palatos kaimynai bei medikai svarstė, kokiu kietu daiktu jo galvoje buvo padaryta tokia gili žaizda. Jie abejojo, kad tai galėjo būti mobiliojo ryšio telefonas, ir įtarė, jog užpuolikas turėjo kastetą.

Laimė, moteris nukrito į gilią pusnį.

I. V. motina ją vėl laiptais užvedė į butą. Senolio paprašė, kad leistų dukteriai pas jį pernakvoti - esą namie nėra daug vietos, be to, ji prastai jaučiasi.

I.V. liko nakvoti, tačiau jautėsi blogai. Rytojaus dieną jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ligonė buvo paguldyta į ligoninę. Jai buvo nustatyti tik sumušimai ir kelių šonkaulių lūžiai.

 

Po sugrįžtuvių - muštynės ir nemalonumai

Senolis gerai prisimena, kad iš ligoninės I. V. grįžo kovo 10 dieną. Jos tėvai paprašė, kad ši kurį laiką dar galėtų pagyventi čia, nes jų namuose nėra vietos. Senolis sutiko.

Tą pačią dieną moteris pasiėmė pašalpą. Į svečius pasveikinti I. V. su gimtadieniu atėjo jos sugyventinis.

Paprašytas pensininkas nupirko du butelius degtinės. Visi išgėrė.

Po kiek laiko Bronanas paprašė įkaušusio ir kažką veblenusio svečio išeiti. Tačiau šis pareiškė pasiliksiąs čia, o jei pensininkui nepatinka - tegu pats išeina.

„Pyktis suėmė - negi savo namuose jausiuos kaip svečias. Suėmiau jį už striukės ir pavedžiau durų link", - pasakojo pensininkas.

Pastumtas išgėręs svečias supyko ir atsakė tuo pačiu. Besistumdydami abu išėjo į laiptinę ir nusileido iki žemiau esančios aikštelės.

Staiga užpuolikas kažkokiu kietu daiktu pensininkui trenkė per viršugalvį. Vėliau kelis kartus spyrė ir išbėgo, dar pagrasinęs, kad, kai sutiks gatvėje, užmuš.

Peštynes matė kitas penktame aukšte gyvenantis pensininkas, tačiau padėti negalėjo, nes yra neįgalus.

Greitosios medicinos pagalbos automobiliu Bronanas buvo pristatytas į ligoninės priimamąjį, tačiau gultis į gydymo įstaigą atsisakė.

Grįžęs į namus senolis I. V. paprašė palikti jo namus.

Senuko sveikata blogėjo. Tai sužinojusi Bronano dukra iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Anot jos, dispečerė pasakė, kad mašina neatvažiuos - esą ligonis gyvena netoli ligoninės, ir, jei paeina, gydymo įstaigą gali pasiekti savo jėgomis. Tad teko kviesti taksi.

Bronaną apžiūrėjęs gydytojas traumatologas Olgertas Kvedaravičius kartu su kitu ligoniu jį išsiuntė į Panevėžį tyrimams.

 

Pareiškimo nerašys

Iš ligoninės sugrįžusį senolį vakar aplankė policijos inspektorius. Senukas tvirtino pareiškimo dėl sužalojimo nerašysiąs - po teismus tampytis nenori. Be to, bijo, kad jam narkomanai nekerštautų. Tačiau jis norėtų, kad jį nuskriaudusį vyrą policija bent jau įspėtų.

Pasak policijos atstovės Zitos Žalinkevičienės, įtariamasis nenustatytas, nes nukentėjęs žmogus žino tik jo vardą. Kai bus nustatytas sumušimu įtariamas asmuo, jis bus apklaustas ir įspėtas.

Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė sakė, kad I. V. atimta motinos valdžia. Jos vieną dukrą globoja močiutė, kita gyvena užsienyje pas tėvą.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-18

Miesto ir valdžios akivaizdoje - narkomanijos klampynė

Įvažiavus į Biržų miestą nuo Pasvalio, Vabalninko ar Skaistkalnės pusės, patenkama į sankryžą, kurioje susikerta vienos judriausių miesto gatvių.

Ties ja esančiame name, už kartono plokštėmis užkaltų langų, - paprasta akimi nematomas, tačiau verdantis gyvenimas.

Tai biržietiškieji „kirtimai", kuriuose, kaip ir Vilniaus čigonų tabore, klesti savi įstatymai, verslas, šalia jo - kraupūs likimai.

Vieta, kurią galima įvardinti „kloaka", yra greta įsikūrusio prekybos centro ir naujos degalinės.

Apsilankyti Vabalninko gatvėje 2 numeriu pažymėtame name paskatino žinia apie žmogaus mirtį.

Tai biržietiškieji „kirtimai", kuriuose, kaip ir Vilniaus čigonų tabore, klesti savi įstatymai, verslas, šalia jo - kraupūs likimai.

Būtent jame praėjusį šeštadienį buvo rastas mirusio narkomano kūnas. Pirmame aukšte gulintį negyvėlį pastebėjo į pastatą esą nusišlapinti užsukęs nežinomas žmogus.

„Čia lankosi daug kas. Atvažiuoja įvairių mašinų, ateina įtartinos išvaizdos žmonių", - kalba netoliese dirbantys verslininkai. Jie ir aplinkiniai gyventojai apie tai plačiau kalbėti vengia - nė vienas nenori užsitraukti šiurpaus verslo „dalyvių" rūstybės.

 

Viešas tualetas ir šiukšlynas

Sustojus prie parduotuvės „Maxima" esančioje automobilių aikštelėje ir vos pasukus minėto namo link kieme išnyra apgriuvę sandėliukai. Jie paversti ne tik įvairių atliekų sąvartynu, bet ir viešais tualetais.

Korespondentėms einant pro šalį iš medinių lentų sandėliuko lindo vyriškis, atlikęs gamtinius reikalus ir besisagstantis kelnes.

Apie Vabalninko gatvėje esantį negyvenamą namą - žmonių išminti takeliai. Jie veda prie išdaužytų, žiojinčiomis kiaurymėmis langų.

Pažvelgus į vidų matyti ne tik visokio šlamšto, senų aplaužytų baldų. Čia mėtosi tuščios plastikinės alaus „pūslės", pilna nuorūkų ir šiukšlių.

 

Name - atskiras gyvenimas

Šiame pastate besilankąs asmuo patarė namo duris praverti paspiriant jas koja. Mat jos paprastai užšąla ir sunkiai atsidaro.

Patarimu pasinaudojome.

Į nosį tvokstelėjo seno namo ir kadaise buvusio gyvenimo kvapas.

Šioje apleisto namo palėpėje lankosi asmenys, vartojantys kvaišalus, kurių nusiperka netoliese esančiame name.

Priešais akis iškilo savotiškas natiurmortas. Ant staliuko numestos melsvos spalvos guminės pirštinės, kokias paprastai naudoja policijos ekspertai. Ant vienos jų - knyga rusų kalba pavadinimu „Ivan", šalia - meno žurnalas, nedidelis senovinis stovas gėlėms.

Prisilaikydamos klibančių, aplaužytų turėklų laiptais lipame aukštyn. Matyti, kad name lankomasi, o galbūt ir apsistojama ilgesniam laikui.

Tai rodo kambariuose palikti alkoholio buteliai, nuorūkos ant stalo, stiklainiai, puodeliai. Šalia skarmalų, čiužinių - krūvos išmatų.

Daugelis namo langų išdužę, kambariuose - pilna stiklo šukių, mėtosi išgriuvusių krosnių kokliai.

Užlipus į trečiąjį aukštą matyti, kad čia galbūt netgi gyvenama. Patalpose ne tik priversta įvairiausio šlamšto - pasienyje kabo rūbai, yra ir kažkas panašaus į gultus.

Būtent šiame aukšte, pasak gerai padėtį žinančių žmonių, nuolat lankomasi. Čia jie leidžiasi kvaišalus. Jų toli eiti nereikia, prekybos „taškas" - beveik šalia esančiame name. Į jį kone vorele traukia narkotikų aukos. Jas retsykiais išgąsdina pasirodę policijos pareigūnai. Bet prekybos „taškas" veikia. Ir ne vienerius ar dvejus metus. Šalia jo landyne virtusį pastatą galima vadinti narkotikų platintojų „stacionaru".

 

Seniūnė žaidžia slėpynių

Kam priklauso šis apleistas ir jau seniai nenaudojamas pastatas vienoje centrinių miesto gatvių? Kas turėtų pasirūpinti, kad jis netarnautų kaip landynė visokio plauko asocialiems asmenims? Kas iš rajono vadovų atsako už tai, kad tokių „kloakų" mieste neliktų arba kad bent jų skaičius neaugtų?

Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina tvirtino apie pastato nuosavybę duomenų neturinti.

„O jei ir turėtume, jums nesakytume", - pridūrė.

Nors K. Padbarotkina teigė nežinanti, kas pastato savininkai, minėjo, kad kartais gaunama skundų, jog pastatas išplėšiamas.

„Tuomet įspėjame savininkus, kurie yra rimti, ir jie susitvarko. Tačiau praeina kiek laiko, ir narkomanai vėl landynę pasidaro", - ramiai dėstė seniūnė.

Dėl kieme esančių statinių ir juose susikaupusių šiukšlių seniūnė tvirtino skundų iki šiol negavusi.

Vienoje pastato dalyje įsikūrusios šildymo įranga prekiaujančios parduotuvės „Vilpra" pardavėjas sako, kad visos nenaudojamos patalpos priklauso bendrovei „Baltisches Haus", kuri eksploatuoja parduotuvių „Iki" tinklą.

 

Reagavo iškart

„Baltisches Haus" atstovas Panevėžio srityje Valentinas Genotis, iš korespondentės vos sužinojęs apie rastą negyvą žmogų pastate, paprašė „Biržų butų ūkio" darbuotojų, kad būtų užkalti išplėšti pastato langai ir durys.

„Kitą savaitę susirinkime svarstysime šio pastato klausimą. Greičiausiai nutarsime užmūryti visas pastato angas, nes kitaip neprašytų lankytojų vis vien neatsiginsim. Juk nuplėšti plokštę nieko nereiškia. Be to, planuojame nugriauti kieme esančius sandėliukus, kurie kelia daugybę problemų", - kalbėjo V. Genotis.

Šis pastatas, pasak firmos atstovo, buvo pirktas, kai planuota prekybos tinklo plėtra. Tačiau prekybos centras „IKI" buvo pastatytas kitoje vietoje. Įsigytą pastatą planuota pritaikyti turizmui, jame įrengti viešbutį. Tačiau dabar, jei atsirastų pirkėjas, jį gal ir parduotų.

„Biržai - toks puikus miestas, su tokia gražia istorija. Kas čia su ta narkomanija vyksta?" - kalbėdamas telefonu su korespondente stebėjosi V. Genotis.

 

Platintojai - neliečiami

Tuo tarpu tiek teisėsaugos, tiek rajono valdžios sluoksniuose - olimpinė ramybė. Vieša paslaptis, kad mieste narkotikų verslas kaip niekad klesti, o tokių „kloakų" galima rasti kiekviename miesto rajone ir ne po vieną.

„Šiaurės rytai" šią savaitę policijos, prokuratūros ir teismo prašė pateikti informaciją, kiek per pastaruosius penkerius metus buvo atlikta ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, kiek bylų pasiekė teismą.

Antradienį laikraštyje buvo pateikta Biržų policijos komisariato informacija. Biržų kriminalinės policijos skyriaus viršininkės Nidos Garjonienės duomenimis, per minėtą laikotarpį dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pradėti 26 ikiteisminiai tyrimai. Iš šio skaičiaus 20 bylų perduota į teismą, 6 bylos dar tiriamos. Tačiau kiek iš minėtų skaičių yra bylų dėl narkotikų platinimo, sužinoti nepavyko.

Tuo tarpu Biržų apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Krogertas teigė atmintinai skaičių nežinantis. Be to, jis Biržuose dirbantis tik pusantrų metų, todėl informacijos, ką prokuratūra veikė anksčiau, jis negalįs pateikti.

Tikslius duomenis pateikė Biržų rajono apylinkės teismas. Pasirodo, per pastaruosius penkerius metus į teismą pateko tik dvi bylos, kuriose buvo asmenys, kaltinami narkotikų gaminimu, platinimu. Pasak teisėjo padėjėjo Vaidoto Narvido, 2005 metais vienas asmuo buvo nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. 2007 metais teisti trys asmenys už psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimą. Vienas iš jų buvo nuteistas trejus metus kalėti, iš jo konfiskuoti 1100 Lt. Antrajam buvo skirta 116 MGL (15 tūkst. 80 Lt) bauda ir konfiskuoti 270 Lt. Trečiajam skirti dveji metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo, tačiau dėl ligos jis nuo bausmės atlikimo buvo atleistas.

 

Jurgita Vitkauskienė,

Rasa Penelienė

2010-03-18

Savivaldybės daugiabučiuose nesaugu

Savivaldybei priklausančiuose butuose be patogumų rasta daugybė pažeidimų.

 

Patikrino beveik pusantro šimto butų

Biržų rajono gyventojai dar neatsigavo po patirto šoko, kai sausio mėnesį Kęstučio gatvėje užsidegė medinis gyvenamasis namas ir gaisro metu žuvo keturi, o prieš savaitę P. Klybo gatvėje dar du  žmonės.

Kad mieste esantys mediniai daugiabučiai namai be patogumų yra tarsi tiksinti bomba, kur kilęs gaisras akimirksniu gali pasiglemžti gyvybes, žinota jau seniai. Ne paslaptis, kad šiuose namuose gyvena socialiai remtini, neretai tam tikrą gyvenimo būdą puoselėjantys žmonės.

Ugniagesiai yra pastebėję, kad gaisrai dažniau kyla panašiai gyvenančių asmenų rajonuose.

Todėl Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriai patikrino savivaldybei priklausančių ir socialiai remtiniems gyventojams nuomojamų butų be patogumų priešgaisrines sąlygas. Norėta įsitikinti, ar krosnys eksploatuojamos nepažeidžiant nustatytų taisyklių.

Didžiausias krosnis turinčių asmenų pažeidimas - kad jos apkraunamos įvairiomis degiomis medžiagomis.

Aplankyti 52 gyvenamieji namai, kuriuose yra 140 butų. Daugelis šių būstų - mediniai, tad kilus gaisrui gali supleškėti per itin trumpą laiką.

Daugiausia savivaldybei priklausančių butų be patogumų yra Astrave, Dvaro, Kęstučio, Vėjo, Vytauto gatvėse.

Dešimt butų rasta tuščių ir nenaudojamų. Kai kuriuose pradėtas ir nebaigtas remontas.

Pasak inspektorių, visų butų savininkai jų laukdavo ir noriai įsileisdavo. Kai kurie džiaugėsi, kad jų būkle pradėjo domėtis priešgaisrinė inspekcija. Dalis aplankytų žmonių tikino ne kartą kreipęsi į savivaldybę ar į butus eksploatuojantį „Biržų butų ūkį", prašę suremontuoti jų krosnis ar kaminus. Tačiau dažniausiai pagalbos esą nesulaukė - motyvuojama tuo, kad trūksta lėšų.

 

Didelių investicijų reikia ne visur

Iš patikrintų butų tik vieno gyventojai savo lėšomis buvo išsivalę kaminą. Dešimtyje butų juos eksploatuojančio „Biržų butų ūkio" jėgomis buvo pastatytos naujos krosnys. Viename name skarda apdengtas kaminas. Tai vieninteliai pastebėti atvejai, kai per pastaruosius trejus metus buvo šiek tiek tvarkoma šildymo sistema.

Visų kitų lankytų namų ar butų gyventojai neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo atliekamas remontas. Paaiškėjo, kad kai kurių namų kaminai nevalyti bene trisdešimtį metų.

Dažniausi nustatyti pažeidimai - krosnys apdėtos įvairiomis degiomis medžiagomis. Ant jų ne tik sukraunamos bei džiovinamos malkos ar batai bei įvairūs buityje naudojami daiktai. Šalia jų pakabinti rankšluosčiai, rūbai.

Dažnai lovos ar foteliai pristumti prie šiltos sienelės, nesilaikoma reikalingų atstumų.

Tik pusė tikrintų gyventojų buvo išsivalę krosnis. Kitiems buvo paaiškinta, kad degantys suodžiai, iškritę pro apatines angas, gali sukelti gaisrą.

Daugelyje tikrintų butų pakuros durelės nesandarios, o kambariai nuo dūmų ir smalkių aprūkę.

Rasta namų, kur priversta niekam nereikalingų skudurų ir batų. Viename Kęstučio gatvės daugiabutyje tikrintojai rado degiomis medžiagomis užverstą palėpę.

Rasta ir elektros instaliacijos pažeidimų. Viename S. Daukanto gatvės name esantį kaminą reikėtų nutinkuoti ir apsaugoti nuo tiesioginių kritulių.

Pasak tikrintojų, kai kuriems pažeidimams sutvarkyti tikrai reikėtų savivaldybės lėšų. Tačiau yra dalykų, kuriuos gyventojai be didelių investicijų gali susitvarkyti savo jėgomis. Pavyzdžiui, moliu ar specialiu mišiniu užglaistyti krosnyse esančius plyšius.

 

Išvadas pateiks savivaldybei

Patikrinimą atlikę Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos viršininkas Nerijus Gudas, vyresnysis inspektorius Vilmantas Murauskas ir inspektorius Gražvydas Sakalauskas žmonėms geranoriškai patarė, kaip išvengti gaisrų.

Inspektoriai, apibendrinę duomenis, patikrinimo aktą pateiks rajono savivaldybei. Bus nurodyta esamus trūkumus pašalinti.

„Pigiau esamus trūkumus pašalinti ir sutvarkyti krosnis, nei jiems sudegus ieškoti butų ir po gaisrų remontuoti esamus", - įsitikinęs inspekcijos viršininkas Nerijus Gudas.

 

Prašys ir bažnyčių pagalbos

Biržų ugniagesiai neprisimena tokių metų, kai per du mėnesius rajone būtų žuvę net šeši žmonės.

Todėl jie ragina gyventojus įsigyti autonominius dūmų detektorius arba įsivesti namuose priešgaisrinę signalizaciją.

Suprasdami, kad ne visi gyventojai gali tai padaryti, ugniagesiai bandys prašyti ir bažnyčių pagalbos.

„Noriu kreiptis į religines bendruomenes, jų vadovus. Prašau jų bažnyčiose pamokslų metu perspėti žmones, kad jie būtų atsargūs", - sakė Nerijus Gudas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-16

Apleistame name - narkomano kūnas

Narkotikų platintojai į Biržų teisėsaugininkų tinklus kažkodėl neįkliūna.

 

Centrinėje miesto gatvėje - narkomanų „rojus"

Šeštadienį Biržuose, Vabalninko gatvės 2 numeriu pažymėtame apleistame name, rastas 41 metų K. V. kūnas.

Apie čia esantį negyvėlį nenustatytas asmuo pranešė paskambinęs į Biržų greitosios medicinos pagalbos dispečerinę.

Kilučių gatvėje registruotas, anksčiau teistas vyras buvo žinomas policijai kaip vartojantis narkotikus ir vagiliaujantis iš parduotuvių.

Šalia K. V. kūno rastas švirkštas. Tai leidžia spėti, kad vyras mirė perdozavęs narkotikų arba jie galėjo būti nekokybiški. Neatmestina galimybė, kad apsvaigęs jis tiesiog mirtinai sušalo.

Tikslią mirties priežastį turėtų nustatyti teismo medicinos ekspertai.

Miesto centre, vienoje judriausių gatvių, esantis apleistas namas tarnauja narkotikų verslui.

Šalia namo, kur rastas negyvėlis, yra narkotikų pardavimo „taškas". Tad panašu, kad jų vartotojai toli nesistengia nueiti ir narkotikus vartoja beveik vietoje.

Apleistas namas užkaltais langais vienoje iš centrinių miesto gatvių valdžią ar teisėsaugininkus mažai domina. Narkotikų platinimo „taškai" veikia niekieno netrukdomi. Ar ne ideali vieta narkotikų prekeiviams ir jų vartotojams?

Redakcijos žiniomis, čia renkasi ir daugiau nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių ar kvaišalus vartojančių asmenų.

 

Buvo geras, kol nesisvaigino

K. V. gyveno Kilučių gatvėje nedideliame namelyje kartu su motina.

Kaimynystėje gyvenantys žmonės kalbėjo, kad vienturtis motinos sūnus buvo geras vaikas, kol neįjunko į narkotikus. Tuomet jis pradėjo vagiliauti, pateko į kalėjimą.

Pastaruoju metu jį sutikti baimindavosi ir kaimynai - vis prašinėdavo pinigų arba juos tiesiog pavogdavo.

Kai kurie Kilučių gatvės gyventojai sako praradę ramų gyvenimą po to, kai čia apsigyveno narkotikų platinimu užsiimantys asmenys.

 

Skaičiai - statistikoje?

Vieša paslaptis, kad Biržuose narkotikų verslas klestėte klesti. Į narkomaniją linksta vis jaunesni asmenys. Jie, tapę narkotikų vartotojais, neša milžiniškus pelnus jų platintojams.

Kartu biržiečiai svarsto, ar narkotikų verslo nedangsto teisėsaugininkai. Mat į jų tinklą retai tepakliūna narkotikų platintojai.

Biržų policijos atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės paprašėme surinkti informaciją, kiek nuo 2005 metų iki šiol Biržuose nustatyta narkotikų platintojų, keli iš jų gavo realias laisvės atėmimo bausmes.

Biržų kriminalinės policijos skyriaus viršininkės Nidos Garjonienės pateiktais duomenimis, per tą laikotarpį dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, pradėti 26 ikiteisminiai tyrimai.

Iš šio skaičiaus 20 bylų ištirta ir perduota į teismą, 6 bylos dar tiriamos.

Kiek iš šio skaičiaus yra narkotikų platintojų, tokių duomenų kriminalinės policijos vadovė nepateikė.

Policija surašė 69 protokolus dėl narkotinių medžiagų vartojimo.

Tokie skaičiai išties atrodo menki, kai, pavyzdžiui, vien mirusiam K. V. buvo surašyti penki protokolai dėl kvaišalų vartojimo.

Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Krogertas, paklaustas, kiek asmenų Biržuose per pastaruosius penkerius metus buvo nuteista dėl narkotikų platinimo, sakė atmintinai skaičių nežinantis. Juolab kad Biržuose jis dirba tik pusantrų metų. Vyriausiasis prokuroras korespondentei pasiūlė pasižiūrėti į Vidaus reikalų ministerijos statistiką.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-16

Savivaldybės būste sudegė du biržiečiai

Per du mėnesius Biržuose sudegė šeši žmonės.

 

Tiksinčios socialinės bombos

Biržiečiai dar nespėjo pamiršti kraupaus gaisro, kilusio sausio 9 - osios vakare, kada Kęstučio gatvės daugiabutyje sudegė keturi žmonės, kai ugnis vėl pasiglemžia naujas aukas.

Šįkart tiksinti socialinė bomba sprogo kitame miesto rajone - P. Klybo gatvėje. Čia sudegė du žmonės, gyvenę medinio namo bute.

Šeima žuvo kovo 9 - tą dieną Biržų savivaldybės Socialinės paramos skyrius pervedė pašalpas socialiai remtiniems asmenims.

Likimo ironija - prieš kelias savaites šią porą buvo ką tik aplankę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriai. Jie aiškino, kaip elgtis, kad nekiltų gaisras.

 

Gaisrą pastebėjo kaimynė

Pranešimą apie gaisrą Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo antradienį, 23 valandą.

Nuvykus ugniagesiams, viename iš dviejų medinio namelio butų siautėjo liepsnos, buvo pilna tirštų dūmų.

Užsidėję specialius aparatus ugniagesiai įėjo į patalpas. Virtuvėje degė grindys ir plastikiniai buteliai, gulėjo moters kūnas.

P. Klybo gatvėje esančiame mediniame name kilo gaisras, kuriame žuvo du žmonės.

Kitame kambaryje ant lovos gulėjo gyvybės požymių nerodantis vyras. Gelbėtojai žmones išnešė į lauką ir bandė gaivinti, kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Tačiau medikams beliko konstatuoti jų mirtį.

Paaiškėjo, kad nuo smalkių ir dūmų žuvo Antanina Kaziliūnienė (gim. 1952 m.) ir Rimantas Blaževičius (gim. 1963 m.).

Laimė, kitoje medinio dviejų butų namelio pusėje gyvenanti Aleksandrina Garjonienė nenukentėjo. Vieniša garbaus amžiaus moteriškė sako tik patyrusi stresą.

Būtent šios pensininkės dėka nesupleškėjo visas gyvenamasis namas.

Moteris pasakojo tądien girdėjusi kaimynus, nuo pietų geriančius - Antanina gavo socialinę pašalpą. Pas juos kažkas buvo atėjęs į svečius.

Vakare, 22 valandą, moteris pasiklausė žinių. Jau besiruošdama į lovą pajuto įtartiną svilėsių kvapą.

Nuėjusi pas kaimynus rado pravertas lauko duris, kambaryje išvydo degančias grindis.

Senolė nuskubėjo pas kaimynystėje gyvenančią Vladą Trečiokienę, ši iškvietė ugniagesius.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis sakė, kad spėjama gaisro priežastis - neatsargus elgesys su ugnimi.

 

Prasta kaimynystė - vargas kaimynams

Savivaldybės socialinio būsto kaimynystėje gyvenantys žmonės trečiadienį „Šiaurės rytams" kalbėjo tą patį - jie tikėjosi, kad daugiau tokių asocialių gyventojų čia neapgyvendins.

Velionė savivaldybės socialiniame būste gyveno jau bene penkiolika metų. Mirus gerokai vyresniam moters sugyventiniui prieš ketverius metus pas Antaniną prisiglaudė Rimantas.

Individualių namų rajone žmonės dažnai noromis nenoromis tapdavo svetimo gyvenimo liudininkais. Gavę pašalpas ar kokiu kitu būdu prasimanę pinigų sugyventiniai gerdavo, mušdavosi. Pas juos dažnai lankydavosi ir policijos pareigūnai bei medikai.

Pora buvo įsiskolinusi savivaldybės būstus eksploatuojančiai įmonei - „Biržų butų ūkiui".

 

Socialines pašalpas pragerdavo

Kaimynystėje gyvenanti ir vienišai senutei padedanti Vlada Trečiokienė piktinosi pašalpų dalijimo sistema. Apie tai prieš mėnesį ji kalbėjo ir atėjusi į „Šiaurės rytų" redakciją.

„Kiek parsinešė socialiai remtiniems dalijamo maisto, viską pardavė. Vos gaudavo pašalpas, visas pragerdavo. Nejau seniūnijos socialiniai darbuotojai negalėjo kontroliuoti, kaip žmonės tuos valdiškus pinigus naudoja? Gal reikia į rankas neduoti ar reikalauti atsiskaityti?" - svarstė moteris.

Sugyventinių pora pinigų nuolat prašinėdavo kaimynų.

Kai mirė Rimanto įmotė, vyras iš kaimynų jos laidotuvėms susirinko kelis šimtus litų. Tačiau į jas taip ir nenuvažiavo...

„Daviau kibiriuką taukų ir sakiau, kad man nors tarą grąžintų. Tai pardavė su visu kibiriuku", - vardino kaimynė.

Jai pritarė kitame name gyvenanti kaimynė Nijolė - moteris sakė dėl tokios kaimynystės nuolat bijojusi gaisro, nes šiame rajone namai stovi vienas šalia kito. Jei kas, ugnis tuojau gali persimesti į gretimus pastatus. Juolab kad ne itin geros reputacijos kaimynai nesismulkindavo ir pritrūkę kuro degindavo, kas tik papuldavo po ranka.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-13

Pareigūnai įstatymams nenusižengė

Baigė patikrinimą

Kovo 3 d. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo baigtas tarnybinis patikrinimas dėl Biržų rajono policijos komisariato pareigūnų 2009 m. gruodžio 17 - 19 dienomis atliktų veiksmų, susijusių su G. U. buvimo areštinėje, jo laikymo, konvojavimo, asmens apžiūrų, galimo nuvedimo į kitas tarnybines patalpas, perdavimo kitiems pareigūnams teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pagal Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Binkio 2009 12 29 nutarimą ir Panevėžio apskrities VPK viršininko Rimanto Bobino 2010 01 04 nurodymą.

Po aštuoniolikmečio vaikino skundo apie Biržų policijos komisariate patirtą smurtą buvo atliekamas tarnybinis tikrinimas. Rezultatai nestebino - pareigūnai, pasirodo, laikėsi įstatymų.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Biržų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai A. M., E. S. ir V. S. nepažeidė teisės aktų.

Tokį pranešimą „Šiaurės rytams" atsiuntė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Regina Bučinskienė.

 

Prakalbo apie smurtą

Sausio 16 dieną „Šiaurės rytų" publikacijoje „Biržų policijoje - sovietiniai kankinimo būdai?" buvo rašoma apie vaikiną, patekusį į Biržų areštinę. Jis išdrįso viešai papasakoti, ką patyrė būdamas pareigūnų rankose. „Mane policininkai smaugė, dusino dujokauke ir grasino kitąkart parodyti visus tarybinių laikų kankinimo būdus", - teigė vienas Biržų mokyklos abiturientas.

Publikacijoje buvo priminta ir prieš porą metų paslaptinga Manto Pikūno mirtis Biržų areštinėje.

Kas vyksta Biržų policijos komisariate patekus į „angelų sargų" rankas? Apie tai plačiai šnekama, tačiau puse lūpų, anonimiškai, baiminantis dėl savo bei artimųjų saugumo.

Aštuoniolikmetis G. U. apie patirtus kankinimus policijos pareigūnų kabinetuose prabilo viešai. Jis kalbėjo ne tik už save - už visus, kurie apie patirtą smurtą papasakoti neįstengia arba jau niekada ir nebeįstengs.

Po šios publikacijos į redakciją kreipėsi ne vienas asmuo, tvirtinęs, kad panašius dalykus tekę išgyventi jiems patiems arba jų artimiesiems žmonėms. Jie pasakojo, kaip jautėsi būdami policininkų rankose ir kaip atrodė jų vaikai, grįžę iš areštinės.

Smurtą patyrę asmenys, kuriems laiku nebuvo suteikta specialistų pagalba, liko suluošinti ilgiems metams, o gal net visam gyvenimui. Košmarą išgyvena jų artimieji, nepajėgūs padėti sužalotiems mylimiems žmonėms, kankinantiems ir save, ir aplinkinius.

 

Stoti šalia aukos

Sausio mėnesio publikacijoje nuogąstauta, kad aštuoniolikmečio vaikino pagalbos šauksmas gali būti neišgirstas. Skandalingos istorijos liudija, kad pareigūnų mundurų švara mūsų šalyje kol kas svarbesnė už žmogaus sveikatą ir net gyvybę.

Tarnybinio patikrinimo rezultatai tokią nuomonę tik patvirtina.

„Rašote, kad smurto patyrusio vaikino negalima palikti vieno. Ką reiškia - stoti šalia jo?" - klausė vienas iš „Šiaurės rytų" skaitytojų, kurio sūnus taip pat buvo patekęs į areštinę. Kaip ir kiti skambinusieji į „Šiaurės rytus", jis buvo paragintas papasakoti savo istoriją - liudyti tai, kas Biržuose yra vieša paslaptis.

Žmogus buvo pasiryžęs skausmingą istoriją spaudai papasakoti neslėpdamas vardo nei pavardės. Tačiau jo sūnus - nepilnametis ir iki šiol yra policijos akiratyje. Su juo susijusių įvykių paviešinimas prieštarautų įstatymams bei iškiltų grėsmė vaikino saugumui. Tačiau toje istorijoje kartojasi ne sykį girdėti liudijimai, kad nepilnametį policininkai gali sulaikyti bet kur ir bet kada, apie tai nepranešdami jo tėvams. Nepilnametis gali būti pareigūnų apklausiamas be tėvų, globėjų, vaiko teisių gynėjų, advokatų. Jis gali būti visą parą laikomas be maisto ir gėrimo. Vaikas gali patirti psichologinį spaudimą, gąsdinimus ir džiaugtis, jei negauna į kailį. „Nepilnamečių nemuša", - išgirdęs tėvas kažkuriame teisėsaugininkų kabinete, po kuriuos jis turėjo ne vieną valandą klaidžioti klausinėdamas, kur yra sūnus ir kuo jis kaltinamas.

 

Mandagūs ir jautrūs

Belaukiant tarnybinio tikrinimo rezultatų (jis vyko sausį ir vasarį) redakciją pasiekė informacija apie Biržų policijos elgesį per pastaruosius du mėnesius.

Pasidomėjus, kaip su sulaikytaisiais elgėsi pareigūnai, policijos atžvilgiu buvo išsakyta nemažai gerų žodžių. Su policininkais susidūrę asmenys minėjo jų mandagumą, uolų supažindinimą su teisėmis, net jautrumą. Buvo papasakotas ir iki šiol negirdėtas dalykas: po vienos apklausos žmonės sakė sulaukę pareigūnų telefono skambučio - Biržų policijos komisariato vardu buvę atsiprašyta už netinkamą policininkų elgesį su nepilnamečiu apklausos metu.

Jeigu iš tiesų taip buvo, gal „Šiaurės rytų" publikacijos apie policiją nėra beprasmės? Net jeigu policininkų pavyzdingas elgesys tęsėsi tik du mėnesius, kol vyko tarnybinis tikrinimas.

 

Rasa Penelienė

2010-03-13

Po vienišo žmogaus laidotuvių - kartėlis ir kaltinimai

„Nepasitikėkite, kai laidojimo firmos atstovas jums žada pigesnes paslaugas. Turite išsiaiškinti iki galo, kiek kas kainuos. Priešingu atveju iš jūsų gali pradėti prašyti papildomų pinigų", - kalbėjo biržietė Vida Kleinienė ir jos draugė Rita Trimakienė.

Moterys norėjo paviešinti istoriją, kaip joms teko bendrauti su laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės „Laidotva" darbuotojais.

Praeitų metų spalį Astrave mirė vienišas senukas Petras R. Kaimynai iškvietė J. Bartulio laidojimo įmonę, ši išsivežė mirusįjį.

V. Kleinienės seniūnija paprašė pasirūpinti šio žmogaus laidojimu.

Tariantis su J. Bartuliu dėl laidotuvių moteris paprašė nuolaidų. Bijojo, kad gali neužtekti laidojimo pašalpos.

Laidojimo paslaugų verslą turintis Jonas Bartulis sulaukė priekaištų, kad neva neteisėtai reikalauja pinigų.

Įmonės savininkas jai neva pasakęs, kad, kiek bus pinigų, tiek užteks.

Po laidotuvių V. Kleinienė į J. Bartulio įmonės kasą įmokėjo 1300 litų.

Tačiau jai neva buvo pasakyta, kad per mažai. Moteris papildomai sumokėjo dar 500 litų. Bet po kurio laiko verslininkas paprašė dar 220 Lt.

Anot V. Kleinienės prasidėjo savotiškas reketas. „Verslininkas man, pasakiusiai, kad neturiu iš ko sumokėti, siūlė paieškoti, gal yra ką iš turėto senuko turto parduoti", - kalbėjo moteris. Likusią prašomų pinigų sumą duoti ji atsisakė.

 

Didelių pažeidimų nenustatė

Moteris sakė nebesuprantanti, už ką ir kiek dar pinigų gali jos paprašyti. Kaip įmonėje tvarkoma apskaita, jei iki galo neaišku, kiek ji esanti skolinga?

V. Kleinienė kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

Tarnyba atliko UAB „Laidotva" patikrinimą. Aiškintasi, ar nėra apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės buhalterijos apskaitoje sandoris su V. Kleiniene užfiksuotas. Už suteiktas paslaugas įmonė išrašė PVM sąskaitą - faktūrą. Joje nurodyta bendra paslaugos suma - 2020 litų, tačiau pritaikyta 220 litų nuolaida.

Abiem atvejais išrašyti kasos pajamų orderio kvitai - praėjusių metų spalio 14 dieną 1300 litų sumai, o jau šių metų sausį - 500 litų.

Patikrinimo metu negauta duomenų, kad įmonės buhalterinė apskaita galėjo būti tvarkoma apgaulingai. Tačiau nustatyti kasos operacijų tvarkymo pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė.

Buhalterė - kasininkė Vincė Bagulionienė patraukta administracinėn atsakomybėn už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą.

 

Ne labdaros organizacija

Bendrovės „Laidotva" savininkas Jonas Bartulis pateikė kitokią šios istorijos versiją.

Velionį jis nuvežęs į Panevėžį teismo medicinos ekspertizei, jo kūnas buvo laikomas šaldytuve.

Pirmadienį jis pats paskambinęs į Biržų miesto seniūniją ir paklausęs, kas laidos - jis ar seniūnija.

Seniūnė jam pasakė atsiųsianti žmogų. Po kurio laiko atėjo V. Kleinienė.

Ji su V. Bartuliu išrinko reikalingus šarvojimui ir laidotuvėms reikmenis, buvo surašyta sąskaita faktūra, kurią moteris esą pasirašiusi.

Tačiau po laidotuvių ji tepadavė 1300 litų. Po dviejų mėnesių bendrovės vadovas buhalterės paprašė surasti skolininkę ir paimti likusius pinigus. Jos teko ieškoti ir skambinant į seniūniją - paaiškėjo, kad V. Kleinienė ten oficialiai net nedirba.

Po kurio laiko moteris atnešė 500 litų ir pasakė daugiau neturinti.

„Žinau, kad ji paėmė tūkstančiu litų didesnę laidojimo pašalpą, nei sumokėjo. Tad nežinau, kur ji tuos pinigus padėjo, - gal su kuo nors pasidalino? Bet mes esam privati bendrovė, ne labdaros organizacija. Sąskaita išrašyta, PVM sumokėtas", - tvirtino J. Bartulis.

 

Davė parodymus tyrėjams

Aiškinantis šios paslaugos ir jos apmokėjimo aplinkybes kilo klausimų. Jei moteris pasirašė sąskaitą, vadinasi, ji sutinka su užrašyta suma.

Tačiau kalbėdama su korespondente V. Kleinienė dievagojosi jokios sąskaitos - faktūros nepasirašiusi.

Nors įmonės vadovas J. Bartulis korespondentę tikino, kad ant sąskaitos - faktūros yra V. Kleinienės vardas, pavardė bei parašas, paaiškėjo, kad parašo vis dėlto nėra.

Ant sąskaitos nėra ir datos.

Buhalterė Vincė Bagulionienė tvirtino nepasižiūrėjusi, jog dokumente tikrai nėra V. Kleinienės parašo.

V. Kleinienė šiuos faktus praeitą savaitę išdėstė policijos komisariato tyrėjai.

Biržų policijoje nuo vasario 17 dienos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tyrimas atliekamas remiantis iš prokuratūros persiųstu A. Jankausko pareiškimu.

Vienas panašus tyrimas dėl įmonės „Laidotva" veiklos, neturint tam licencijos, jau buvo nutrauktas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-09

Kapinėse tvarkosi lyg pramonės rajone

Antradienį nubaustas laidojimo verslu užsiimančios įmonės samdytas sunkiasvorio transporto vairuotojas.

 

Kam ramybės, o kam verslo vieta

Biržų miesto seniūnijai priklausančiose naujosiose kapinėse praėjusio antradienio pavakaryje buvo neįprastas sujudimas.

Aikštelėje prie įvažiavimo į kapines stovėjo amžinojo poilsio vietų lankymui nebūdingas transportas - policijos automobilis ir didžiulis sunkiasvoris sunkvežimis.

Apie juos lakstė laidojimo įmonės UAB „Laidotva" savininkas Jonas Bartulis.

Biržų rajono policijos pareigūnų automobilyje sėdėjusiam sunkvežimio vairuotojui R. K. buvo rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Už tai, kad jis pažeidė eismo taisykles ir įvažiavo į kapinių teritoriją, prie kurios vartų yra motorinio transporto eismą draudžiantis ženklas.

„O kas čia tokio atsitiko? Mes juk lavonų neišvartėme. Geriau pasakykite, kaip man iškasti duobę, kai žemė taip įšalusi?" - kalbėjo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės savininkas ir vadovas Jonas Bartulis.

Paaiškėjo, kad UAB „RYTRA" automobilis (tokios mašinos dirba ir statant elektros stulpus) kapinėse kasė duobę mirusiajam, kurį laidoti rengėsi J. Bartulio vadovaujama įmonė „Laidotva".

Policijos pareigūnus iškvietė miesto seniūnija, gavusi žmonių pranešimą apie kapinėse dirbančią statybos techniką ir neįprastu būdu kasamą duobę.

„Mane puola konkurentai ir seniūnija, tačiau aš nematau čia jokios problemos", - korespondentei aiškino J. Bartulis.

Suabejojus, ar jis pateisintų ir mirusiesiems laidoti skirtų duobių kasimą ekskavatoriumi, J. Bartulis nesutriko.

„O kas čia tokio atsitiko? Mes juk lavonų neišvartėme. Geriau pasakykite, kaip man iškasti duobę, kai žemė taip įšalusi?" - kalbėjo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės savininkas ir vadovas, pridūręs, jog jau vieną sykį jis į kapines ir ugniagesių automobilį kvietęs, nes reikėję iš duobės traukti vandenį.

 

Įvažiavimas į kapines - tik su leidimais

„Kapinės yra šventa vieta, kur ilsisi mums brangūs žmonės. Nuo seno tai yra ypatingos pagarbos, ramybės ir kultūringo elgesio reikalaujanti zona", - kalbėjo Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina, nepateisindama J. Bartulio elgesio.

Seniūnė teigė nesidominti laidojimo įmonių tarpusavio konkurencija, tačiau jai svarbu, kad seniūnijos prižiūrimose kapinėse būtų laikomasi tvarkos ir elgiamasi civilizuotai.

Pasak K. Padbarotkinos, kapinių taisyklėse yra motorinio transporto eismą draudžiantis punktas. Į kapines įvažiuoti galima tik ypatingais atvejais ir turint seniūnijos išduotą leidimą - kai reikia atlikti paminklų statymo, tvarkymo darbus ir pan. O apie sunkiasvorės technikos naudojimą duobių kasimui negali būti net kalbos.

Nuo pavasario žadama griežtai kontroliuoti transporto judėjimą kapinėse ir bausti taisyklių nesilaikančius asmenis.

 

Duobes kasa specialia įranga

Kadangi J. Bartulis teigė minėtame įvykyje problemų nematantis, nes neturintis galimybės sušalusioje žemėje iškasti mirusiųjų laidojimui skirtas duobes, „Šiaurės rytai" domėjosi, kaip tą daro kita Biržuose dirbanti įmonė.

Bendrovės „Jankausko paslaugos ir prekyba" inžinierius Bronius Jankauskas teigė, kad apie 1,10 metro įšalusioje žemėje mirusiųjų laidojimui skirtos duobės kasamos specialia įranga - motoriniais kirstukais. Įrankiai atrodo tvarkingai, pakankamai tyliai dirba ir nesunkūs - juos į kapines gali įsinešti vienas žmogus.

„Ši įranga yra brangi - vienas kirstukas kainuoja 11 tūkstančių litų. Tačiau mūsų įmonė investuoja į verslą ir darbo kultūrą. Tą žmonės pastebi ir vertina", - sakė B. Jankauskas.

Diskutuojant apie laidojimo paslaugų kultūrą bei kainas kilo ir klausimas, kiek turėtų kainuoti duobės iškasimas stulpų statybai skirta technika, jei ši samdoma legaliai.

 

Alfreda Gudienė

2010-03-04

Pasirūpinęs gulinčiu ant kelio žmogumi gavo barti

Sulaukė priekaištų

Šaltą tamsų žiemos vakarą ant važiuojamosios kelio dalies aptikęs gulintį žmogų kvetkietis pensininkas Valentinas O. turėjo apsispręsti - apsimesti, kad nieko nepastebėjo, ir važiuoti savo keliu arba kelti jį į savo mašiną ir vežti į namus.

Nežinodamas, ar gulintis žmogus nesužeistas, ir bijodamas jam pakenkti nutarė kviesti visą parą dirbančias specialiąsias tarnybas.

Jis paskambino policijai.

Po kurio laiko jam paskambino greitosios medicinos pagalbos dispečerė ir paprašė pažiūrėti, ar žmogus sužeistas, ar tik girtas. Pensininkas paaiškino, jog gulintysis yra nesąmoningas.

Kol atvyko „greitoji", negalią turintis Valentinas O. saugojo, kad gulinčiojo nesuvažinėtų automobiliai.

A. Gaigalienė piktinosi, kad medikai trukdomi be reikalo.

Tačiau atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai žmogų išbarė, kodėl šis dėl girto vyriškio skambinęs į policiją ir ją trukdęs. Esą valstybei brangiai kainuoja tokie iškvietimai.

„Kaip man žinoti, ar tas žmogus nesužeistas? To žmogaus nepažįstu. Pakelti jo negaliu - esu neįgalus. O jei jis sužeistas ir pajudinęs jam pakenksiu?"- svarstė kvetkietis.

 

Gulinėja nuolat

Atskubėję greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pakėlė gulintį ant kelio pusamžį Valkiškių kaimo gyventoją E. R.

Girtas vyras „greitosios" automobilyje pradėjo dainuoti ir aiškinti neprisimenantis, kur gyvena.

„Greitoji" ilgokai važinėjo po kaimą, kol surado girtuoklio namus.

Paaiškėjo, kad E. R. dažnai kaimo bare padaugina alkoholio tiek, kad kojos nebelaiko, ir pakeliui į namus kur nors nugriūna.

Girtą vyrą ne kartą teko nuo kelio tempti pro šalį važiuojančioms medicinos felčerėms.

Šį žmogų žino ir Kvetkų kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Strunkis.

„Aš pats prieš dvejus metus vasarą vos jo nepervažiavau automobiliu. Jis gulėjo ant griovio krašto. Iš pradžių atrodė, jog guli šiaudų kūlys, ir tik paskutiniu momentu supratau, jog tai žmogus", - pasakojo jis.

„Gerai, kad jį radęs žmogus kvietė policiją, saugojo, kad niekas nepervažiuotų. Juk žiema - galėjo sušalti", - apie Valentino O. poelgį kalbėjo J. Strunkis.

 

Baus girtuoklius ir trukdytojus

„Medžiagą perduosime policijai. Atsibodo su girtais tampytis. Tokius registruosim ir bausim", - piktinosi Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos administratorė Audronė Gaigalienė.

Ji žadėjo pateikti policijai surinktą medžiagą apie viešoje vietoje gulėjusį neblaivų žmogų, kad šis būtų nubaustas.

„Pinigus taupome visi. Nuvažiavome penkiasdešimt kilometrų tam, kad nuo kelio pakeltume ir namo parvežtume girtą vyrą", - piktinosi A. Gaigalienė.

Administratorė pabrėžė, kad radus gulintį žmogų reikėtų įvertinti, ar jis sužeistas, ar tik neblaivus. Tokiu atveju būtų aišku - ar kviesti policiją, ar „greitąją".

„Automobilį vairuojantis žmogus turi vairuotojo pažymėjimą, tad yra gavęs elementarių žinių apie pirminę medicinos pagalbą. Todėl galėjo dispečerei tiksliau paaiškinti, kokia gulinčiojo savijauta", - kalbėjo A. Gaigalienė.

Tuo tarpu policijos viršininkas Eugenijus Šopis dėkingas skambinusiam ir gulintį ant kelio valkiškietį saugojusiam žmogui - maža kas galėjo nutikti kelyje.

E. R. bus baudžiamas už girto pasirodymą viešoje vietoje.

Pasak policijos vadovo, ateityje bus dar griežčiau baudžiami viešoje vietoje pasirodę neblaivūs asmenys, taip pat tie, dėl kurių veiksmų trukdomas specialiųjų tarnybų darbas.

Policijos atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės teigimu, šiais metais dar nenubaustas nė vienas žmogus, be reikalo trukdęs specialiųjų tarnybų darbą.

Praėjusiais metais administracine bauda buvo nubaustas į Kilučių kaime vykusį draugo gimtadienį „greitąją" iškvietęs vaikinas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-06

Šešiolikmetis problemas išsprendė užsinerdamas kilpą

Biržų miesto vidurinės mokyklos dešimtokas gyvenimą baigė savižudybe.

 

Šeštadienį, 13.25 val. vaikinas buvo rastas pasikoręs tėvų sodyboje esančioje daržinėje.

Gegužės mėnesį jam būtų suėję septyniolika.

Nusižudžiusį vaikiną radęs tėvas dar bandė gaivinti, tačiau jau buvo vėlu.

Padėti niekuo negalėjo ir motinos iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, paskutinius dešimtis metrų nepravažiuojamu keliu iki sodybos atbėgę bėgte.

 

Mokykloje - žvakės

Mokyklos foje prie mokinio nuotraukos vakar degė žvakės, buvo pamerkta gėlių.

Per pamokas deganti žvakė buvo padėta ir ant suolo, į kurį kartu su bendraklasiais niekad nebeatsisės šešiolikmetis.

Vaikino bendramokslius, išgirdusius, jog draugo nebėra tarp gyvųjų, ištiko šokas.

Pedagogai neįsivaizduoja, kaip jie galės ruoštis artėjantiems egzaminams.

Biržų miesto mokykloje, kur mokėsi dešimtokas, prie nuotraukos degė žvakės, buvo pamerkta gėlių puokštė.

Nusižudžiusio šešiolikmečio auklėtoją korespondentė pirmadienį surado mokyklos mokytojų kambaryje. Atsisėdusi kamputyje ji tyliai verkė ir niekaip nepajėgė eiti į pamoką.

Ji turėjo susitikti su savo auklėjamąja klase ir kalbėtis, padėti kartu išgyventi tai, kas nutiko. Pagalbos ji paprašė ir mokyklos psichologės.

Pedagogei ši auklėtinių klasė - pirmoji, ją globoja nuo penktos klasės.

Apie tai, kas nutiko jos auklėtiniui, mokytoja sužinojo dar šeštadienį, kai paskambino jo mama.

„Negaliu patikėti, kad jo nebėra. Berniuko labai gaila - jį matau gerą, nuoširdų, šiltą. Tikrą kaimo vaiką. Buvo nekonfliktiškas, todėl tokia žinia visiškai netikėta. Jis planavo ateitį, nebuvo jokių ženklų, kad jis ruoštųsi tokiam žingsniui", - kalbėjo pedagogė.

Penktadienį vaikinas dar pasiėmė pratęstą moksleivio bilietą. Jis kartu su dar trisdešimčia viename Širvėnos seniūnijos kaime gyvenančių vaikų kasdien į mokyklą atvažiuodavo maršrutiniu autobusu.

Mama, pasak auklėtojos, nuolat palaikydavo ryšį su pedagogais, rūpinosi sūnumi. Abu tėvai - paprasti, nuoširdūs žmonės. Mokslai vaikinui nelabai sekėsi, bet juk ne visi gali ir turi būti pirmūnai.

Mokyklos direktorius, kalbinamas žurnalistų, sakė neturįs žodžių. Per dvidešimtį darbo metų jam teko laidoti aštuonis mokinius. Vieni žuvo avarijose, kiti nuskendo ar išėjo po sunkios ligos. Tačiau šis ugdytinis - pirmasis, pakėlęs ranką prieš save.

„Jis tik pats žino, kodėl taip pasielgė", - kalbėjo vienas vaikino bendraklasis.

Tačiau kai kurie mokyklos pedagogai sakė žinoję, kad šešiolikmetis mokykloje gerai nesijautė - iš jo buvo tyčiojamasi.

 

Ruošėsi šermenims

Nusižudžiusio šešiolikmečio šeimoje dar auga dvylikametė sesuo ir devynmetis broliukas. Abu vaikai mokosi Biržų miesto mokykloje, bet ne toje, kurią lankė jų vyresnysis brolis.

Pasak seniūnijos darbuotojų, šeima verčiasi sunkiai. Motina namie prižiūri gyvulius, tėvas užsiima automobilių remontu.

Šeimai skiriama parama maistu, vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą.

Vaikino tėvai, kad galėtų palaidoti sūnų, pardavė karvę.

Velionis vakar buvo parvežtas iš Panevėžio teismo medicinos ekspertizės ir pašarvotas kaimo bendruomenės namuose. Kaimo bendruomenės nariai padėjo sutvarkyti salę.

Prie kaimo bendruomenės namų vaikino dėdė kalbėjo nesuvokiąs, kodėl jis pasirinko mirtį. Buvo kaip ir visi kaimo vaikai - geras, tikrai „ne banditas".

Dėdė kartu su šešiolikmečiu sūnėnu Vabalninko žemės ūkio mokykloje ką tik buvo pradėję lankyti traktorininkų kursus. Vaikinas planavo gauti traktorininko teises ir vasarą uždarbiauti. Be to, būtų galėjęs padėti tėvams.

 

Šalia įrašo - nešvankus paaiškinimas

Nusižudžiusio šešiolikmečio tėvų namuose - didžiulis skausmas.

Tačiau nerimą bei savotišką kaltės jausmą išgyvena ir kita netoliese gyvenanti šeima.

„Vaikinas išsprendė problemą, bandydamas išvengti atsakomybės. Bet aš bijau, kad nebūtų daugiau nelaimių, bijau dėl savo vaikų. Jie yra didžiausios aukos, rauda nesustodami. Visi raudam", - sielojosi gretimame kaime gyvenanti ir du sūnus auginanti moteris.

Ji šeštadienį iš kaimo moterų išgirdo žinią, kad jos dešimtmetis sūnus nufilmuotas ir įdėtas į vieną interneto tinklalapį.

Buvo matyti, kaip šunytis, apkabinęs vaiko koją, judėjo.

Prie nufilmuotos medžiagos buvo pridėtas nešvankus prierašas.

Interneto portalus lankantys bendramoksliai atpažino mažylį, apie tai pradėjo ūžti visas kaimas.

Tą pačią dieną sugrįžusi į namus moteris apie tai pasakė savo vyrui.

Pora įtarė, kad sūnaus atvaizdą į internetą galėjo įdėti netoliese gyvenantis šešiolikmetis. Mat jis bendravo su vaikais, vasarą pas juos dažnai lankydavosi. Kaip tik tuo metu jo kompiuteris buvo sugedęs, tad šešiolikmetis prisėsdavo prie esančio kaimynų namuose.

 

Kaimynų nebesulaukė

Kaimiečiai, įtardami negražiu elgesiu šešiolikmetį, rado jo motinos telefono numerį ir paskambino. Tai buvo šeštadienį, 12.08 val.

Vyras vaikino motinos paklausė, kodėl jos sūnus internete išplatino filmuotą medžiagą apie jo berniuką. Moteris padavė telefoną sūnui.

Vyras išbarė vaikiną, dar paklausė, ar šis nesuvokiąs, kad už tyčiojimąsi iš mažamečio galima bylą iškelti.

Ką vyras kalbėjo su šešiolikmečiu, žmona gerai negirdėjo. Tik paskutiniai vaikino žodžiai buvo apie tai, jog jau „viskas ištrinta".

Po dešimties minučių paskambino šešiolikmečio mama ir pasisiūlė visiems atvažiuoti pasikalbėti, kai tik jos vyras grįš iš darbo.

Tačiau popiet sulaukė klaikios žinios - vaikino mama pranešė, kad jo jau nebėra.

„Būtų atvažiavę, atsiprašę, būtume pakalbėję, gal kiek pasibarę, ir tuo viskas būtų pasibaigę. Į jokią policiją tikrai neplanavome kreiptis.

Dabar save graužiame, kad teisybės ieškojome. Jaučiame savotišką kaltę. Bet juk buvo tyčiojamasi iš mūsų mažamečio sūnaus - kiekvienas normalus tėvas vienaip ar kitaip būtų reagavęs", - kalbėjo moteris.

 

Tiria mirties priežastį

Pašte dirbanti moteris sakė bijanti dėl savo abiejų vaikų. Ji kalbėjo su jų auklėtojais, prašė ir psichologės pagalbos.

Jos vyrą apklausė policija. Dar paaiškino, kad dėl to, jog „privedė prie savižudybės", gresia ketveri metai nelaisvės. Todėl jis jau kalbėjosi ir su advokatu.

Šiandien policija planuoja apklausti ir poros vaikus.

Pasak atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės, pradėtas ikiteisminis tyrimas šešiolikmečio mirties priežasčiai nustatyti.

Aplinkinių kaimų gyventojai įvairiai kalba apie nelaimės priežastis.

Vieni svarsto, kad vaikinas į interneto tinklalapį filmuotą medžiagą galėjo įdėti ne pats, bet kažkieno skatinamas ar net verčiamas.

Kiti svarsto, kad nusižudžiusio šešiolikmečio motinai skambinęs vyras nieko blogo nepadarė - jis tik norėjo išsiaiškinti, kodėl tyčiojamasi iš jo mažamečio sūnaus.

Tačiau tai galėjo būti tik paskutinis lašas, perpildęs dėl kažko besikrimtusio vaikino kantrybės taurę.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-03-02

Suledėjęs sniegas apgadino automobilį

Ant skardinio stogo susikaupęs suledėjęs sniegas krito prie pat įėjimo į Biržų socialinių paslaugų centro pastatą, bet ir po to niekas nepasirūpino pavojingų vietų aptverti.

 

Smūgis kliuvo automobiliui

„Nuo stichijos niekas neapsaugotas. O pro tą vietą, kur sniegas krito, niekas nevaikšto", - taip vakar aiškino Biržų rajono socialinių paslaugų centro vadovė Irena Endziulaitienė.

Trečiadienio rytą atėję į darbą Socialinių paslaugų centro darbuotojai prie pat įėjimo į pastatą rado sniego apgadintą mikroautobusą „Volkswagen Transporter". Priekinis autobusiuko langas nuo smūgio buvo išdužęs.

Buvo akivaizdu, kad susikaupusio sniego svorio neatlaikė ant pastato stogo esančios apsauginės tvorelės. Joms įlūžus pasunkėjęs sniegas su ledo priemaišomis nušliaužė žemyn.

Laimė, sniegas krito ne dieną, kai čia vaikšto centro darbuotojai bei jį lankantys neįgalieji. Kitu atveju galėjo būti ir žmonių aukų.

Nuo kritusio suledėjusio sniego dužo autobusiuko langas.

Čiupę kastuvus centro darbuotojai sniegą nuo autobusiuko nukasė, išvalė teritoriją.

Įstaigos vadovė Irina Endziulaitienė vakar per pietus atvykusiai korespondentei aiškino, kad pavojingų pastato vietų aptverti nereikia, nes jų tiesiog... nėra. Anot jos, neįgalieji ir darbuotojai vaikšto per metrą toliau nuo tos vietos, kur gali kristi sniegas. Tačiau kaip tiems žmonėms žinoti, kad būtent pro tą vietą eiti negalima, direktorė nepaaiškino.

Iš pradžių I. Endziulaitienė bandė aiškinti, kad ir apgadinta įstaigos mašina stovėjo kiek toliau nuo tos vietos, kur krito sniegas. Tačiau jos pavaduotojas ūkio reikalams Algirdas Mozūra ir kiti darbuotojai minėjo, jog mašina stovėjo prie pat durų.

Už darbų saugą atsakingas pavaduotojas A. Mozūra, paklaustas, ar prieš nelaimę nebandė valyti pastato stogo, sakė, kad tiesiog nepagalvojęs, jog sniegas gali kristi.

Tuo tarpu direktorė I. Endziulaitienė minėjo, jog stogas valomas, tačiau ne visur gali pasiekti.

 

Rekonstrukcija kainavo milijonus

Biržų socialinių paslaugų centro pastatas atiduotas eksplotuoti 2008 metų kovo 13 dieną.

Rekonstrukcijos darbai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Vyriausybės ir rajono savivaldybės lėšų kainavo 2 653 623 litus.

Darbus vykdžiusi Biržų melioracijos įmonė, o dabar „Biržų ranga" penkerius metus įsipareigojusi teikti garantinį remontą.

Paslaugų centro direktorė sakė kalbėjusi su įmonės atsakingais darbuotojais. Jie pažadėjo tvorelę sutvarkyti.

Biržų socialinių paslaugų centras turi keturis mikroautobusus. Trys jų per naktį stovi garaže, o vienas - šalia pastato.

Direktorė I. Endziulaitienė džiaugėsi, kad sniegas krito ne ant vieno iš dviejų naujų autobusų „Volkswagen", o ant senojo. Lango stiklą pakeisti kainuos apie 200 litų, o naujam tektų pakloti ir visą tūkstantį.

„Biržų rangos" direktorius Vytautas Čiuplinskas sakė, kad darbuotojai apžiūrėjo įlūžusią apsauginę tvorelę. „Sniego nuo stogo niekas nevalė, svoris didelis. Tvorelė neatlaikė ir sulūžo", - komentavo direktorius.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-25

Direktoriumi tapo to nežinodamas

Sukčiai, įkurdami fiktyvias firmas, pradėjo naudotis ne tik asocialių benamių, bet ir lengvą protinę negalią turinčių asmenų dokumentais.

 

Pradėjo ieškoti galų

Jei ne Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos auklėtoja Dalia Viržintienė, viename Biržų rajono kaime gyvenantis 21 metų Vaidas Z. gal dar ir šiandien nežinotų esąs įmonės vadovas ir jos pagrindinis akcininkas.

Paskutiniame kurse pagal adaptuotą programą studijuojantis biržietis prieš dvi savaites grupės vadovės paprašė pagalbos.

Vaikinas sakė gavęs iš Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame buvo nurodyta deklaruoti įmonės pajamas. Taip pat iš skolų išieškojimo įmonės gavęs dokumentus, jog turi sumokėti 4084 litus skolos, nes priešingu atveju bus kreiptasi į teismą..

„Aš pasakiau - turi tėvus, o aš nematydama dokumentų nieko pasakyti negaliu", - pasakojo auklėtoja.

Vaikinas auklėtojai atnešė gautus raštus. Ši, įtarusi, kad lengvą protinį atsilikimą turinčio auklėtinio anketiniais duomenimis galėjo būti pasinaudota, ėmėsi žygių.

Auklėtoja paskambino į mokesčių inspekciją, vėliau - į skolų išieškojimo įmonę „Gelvora". Jai buvo patvirtinta, kad yra Vaido Z. vardu užregistruota įmonė, atitiko ir jo asmens kodas.

Registrų centre, pasak D. Viržintienės, net nustebo, kai buvo pasakyta, jog įmonė užregistruota panaudojant svetimus duomenis savininkui to nežinant. Vaidas Z. esąs pagrindinis akcininkas, vyksta ir akcininkų susirinkimai.

Auklėtoja susisiekė su Panevėžio finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, vėliau padėjo parašyti pareiškimą Kupiškio policijai.

Vaidas policijai paaiškino, jog praėjusių metų spalį dingo jo asmens tapatybės kortelė.

 

Dokumentai dingo neaiškiomis aplinkybėmis

„Vaidas mokosi pagal adaptuotą programą. Negali viskuo tikėti, ką jis sako. Vienąkart kalba vienaip, kitąkart - kitaip, ne visas aplinkybes atsimena. Bet kad kažkas juo pasinaudojo - tiesa", - tvirtino D. Viržintienė.

Auklėtoja gerai prisimena, kad praėjusių metų spalio 22 dieną vaikinas su draugais ir kupiškėnais pažįstamais buvo išvykęs į Biržų rajoną švęsti kažkieno gimtadienio. Užregistruota, kad tą naktį jis bendrabutyje nenakvojo.

Dabar paaiškėjo, kad būtent tą dieną Vaido Z. vardu perregistruota įmonė „Stavita".

Nurodoma, kad ši įmonė, registruota Panevėžyje, užsiima statybos darbais.

Vaidas Z. - ne pirmasis jos „savininkas". Anksčiau įmonė priklausė panevėžiečiui, vėliau - kupiškėnui.

D. Viržintienė sako, kad vaikinas niekaip neprisiminė, kur ir kaip prarado asmens dokumentą.

Biržų policijos Migracijos tarnybai pareiškimą, kad turguje neaiškiomis aplinkybėmis dingo jo piniginė ir asmens tapatybės kortelė, parašė praėjusių metų lapkričio 20 dieną. Jis tvirtino paso netekęs lapkričio 10 - ąją.

Senasis asmens dokumentas buvo paskelbtas negaliojančiu, vaikinui po mėnesio išduota nauja kortelė.

Nemalonią istoriją dėl dokumentų vaikinas būtų pamiršęs, jei ne žinia, jog jis tapo skolų turinčios įmonės vadovu.

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato atstovė ryšiams su visuomene Regina Bučinskienė sakė, kad tyrimas atliekamas Kupiškio rajono policijos komisariate.

Šia istorija domisi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

 

Baiminasi dėl vaiko saugumo

Su korespondente kalbėdama vaikino auklėtoja jaudinosi dėl moksleivio saugumo.

„Kaip vaikui jaustis? Bendramoksliai jį pašiepia, sako, esi skolininkas. Net internete jo vardas ir pavardė įrašyti į skolininkų gėdos lentą. Lyg tyčia Vaidas mokosi paskutiniame kurse, egzaminai ant nosies, o čia dar užgriuvo tokie rūpesčiai", - išgyveno vaikino mama.

Keturių vaikų motina baiminosi dėl sūnaus - juk nežinia, kokie asmenys užsiima aferomis.

Šiomis dienomis Vaidas su tėvu lankėsi ir mokesčių inspekcijoje, ir Biržų bei Kupiškio policijoje, aiškino, kad jis nėra įmonės vadovas.

Tačiau akivaizdu, kad vaikino vargai nesibaigė. Teks dar ilgai įrodinėti, kad jis su finansinėmis machinacijomis neturi nieko bendro.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-20

Kilučių „trasoje" - avarijos

Ketvirtadienį prieš vidurdienį į „Šiaurės rytų" redakciją telefonu paskambinusi moteris pranešė, kad Kilučių ir Tylos gatvių sankryžoje į griovį įvirto sunkvežimis. Gyventojai skundėsi, kad Rokiškio kelią ir „Tylos" gatvę jungianti atkarpa prastai prižiūrima, o ypač dažnai lengvieji automobiliai į griovį „nuskrieja" kelyje į Kilučių gyvenvietę.

Įvykio vietoje paaiškėjo, kad nuo Rokiškio kelio aplinkkeliu į „Tylos" įmonę medieną vežęs sunkvežimis nuslydo nuo kelio. Sunkiasvorio vilkiko vairuotojas bei vežėjų įmonės savininkas piktinosi prastai prižiūrimais Biržų krašto keliais. Po kelių valandų darbo traktoriai sunkvežimį užtraukė ant kelio.

Įvykio vietoje susirinkę žmonės piktinosi, kad dėl nevalomo sniego kelyje į Kilučius yra susidariusios automobilininkams ypač pavojingos provėžos. „Spaudoje skaitėme apie sekmadienį Pačeriaukštės trasoje organizuojamas automobilių slalomo varžybas. Kodėl važiuoti į Pačeriaukštę ir rengti trasą laukuose, kai biržiečiai ir kilutiškiai vairavimo įgūdžius gali išbandyti miesto prieigose", - piktinosi Zigmu prisistatęs vyriškis.

Medieną vežęs sunkvežimis į griovį nuslydo slidžioje Kilučių ir Tylos gatvių sankryžoje.

„Šiaurės rytų" korespondentui važiuojant į Kilučius teko įsitikinti, kad žmonių priekaištai ne iš piršto laužti - kelyje į Kilučius styrojo suledėjusio sniego gūbriai.

Apie žmonių nusiskundimus ketvirtadienio popietę informavome Biržų rajono administracijos direktoriaus pavaduotoją, Savivaldybės kelių eismo saugumo komisijos pirmininką Rimantą Martinonį. Jis pažadėjo aiškintis situaciją bei problemą spręsti.

Ketvirtadienį prieš darbo laiko pabaigą R. Martinonis „Šiaurės rytus" informavo, kad kelininkai pavojingą kelio atkarpą greideriavo ir barstė druskos bei smėlio mišiniu.

„Supraskime, kad važiavimo kokybė priklauso ne tik nuo kelininkų darbo, bet ir nuo gamtinių sąlygų bei vairuotojų atidumo ir atsargumo", - sakė R. Martinonis.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-02-20

Apie medžius ir ašaras

Šimtametis ąžuolas, kritęs nuo kelininkų pjūklų, praėjusią savaitę dar tebegulėjo prie kelio į Kupreliškį.

Apie šio medžio kritimą buvo rašyta „Šiaurės rytuose".

Ąžuolas, žymėjęs kadaise buvusį Ažugariniškio kaimą ir žinomo lakūno Viliaus Juodgudžio tėvų sodybą, krito vasario 8-ąją.

Šalia kelio ošęs šimtametis buvo tarsi paminklas tragiškai žuvusiam lakūnui. Tačiau Biržų kelių tarnybos darbuotojams, mosavusiems pjūklais, buvo svarbus tik savivaldybės kraštovaizdžio specialistės išduotas leidimas medį kirsti. Visa kita, pasirodo, tik niekam nereikalingi sentimentai.

Todėl vargu ar ką besugraudins vaiko, išvydusio nukirstą ąžuolą, ašaros. Mama, sako, mūsų medžio nebėra.

Kodėl mūsų? Kad buvo šalia kelio, kuris vedė į namus. Kad buvo kelrodis plyname lauke. Kad buvo vienintelis ženklas, jog čia kadaise gyveno žmonės, kuriuos likę kaimai dar mena.

Suaugusieji karčiai šypsosi - gerus medžius rėžia, o blogų niekam nereikia. Jei kitaip būtų, tame pačiame kelyje esantis senas klevas nuplyšusia šaka nebegrasintų nei važiuojančiam, nei einančiam.

Šiuos nuogąstavimus patvirtina Biržų kelių tarnybos viršininkas Povilas Mikalajūnas. „To klevo kirtimo mūsų planuose nėra", - sako jis. Ir bando sužinoti, kurioje vietoje medis yra.

Bet nukirsto ąžuolo mediena, anot viršininko, kelininkams nerūpi. Tegul ima ją seniūnija.

Ir Papilio seniūnijos vadovas Gediminas Arnašius medienos vežtis neskuba. Kam šimtametis ąžuolas tiktų? Sako, mokyklai kūrenti. Medžio vidurys papuvęs - kam kitam betiks? Paprieštaravus, kad tas „papuvimas" menkas, seniūnas svarsto - gal ąžuolas į suolų lentas bus supjaustytas?

Galbūt.

Ir kaip čia neprisiminsi seno papiliečio, kuris prieš kelerius metus stebėjo miestelio parko medžių kritimą. Vienas didžiulis krito kartu su jame buvusiu gandralizdžiu. „Tegul žino ponai, šoksiantys ant šio medžio parketo, kad jie šoka ant starko ašarų..." - lingavo galvą senolis.

 

Rasa Penelienė

2010-02-20

Apvogė parduotuvę ir vaistinę

Vagys rajono prekybos įmones įsigudrino apvogti įlįsdami pro langus.

Ketvirtadienio ryte Būginių žemės ūkio bendrovės vadovas Alfonsas Šukevičius policijai pranešė, kad išplėšta bendrovei priklausanti parduotuvė, esanti Nemunėlio Radviliškyje.

Vagišiai į vidų pateko išplėšę iš gatvės pusės esantį langą ir pro jį įlindę į vidų.

Ketvirtadienį parduotuvėje vyko inventorizacija, buvo skaičiuojami nuostoliai.

Kaimo žmonės dėliojo įvairias versijas, kas galėjo įvykdyti vagystę.

„Yra grįžusių iš įkalinimo įstaigų. Darbo neturi, pašalpų taip pat negauna, o valgyti tai norisi", - svarstė miestelio gyventojai.

Iš parduotuvės pavogta įvairių alkoholinių gėrimų, higienos prekių, maisto produktų.

Tą patį rytą pastebėta, jog pabuvota ir Vabalninke, Balio Sruogos gatvėje esančioje veterinarijos vaistinėje.

Į prekybinės įmonės patalpas patekta su šulinio ritinio rankena išdaužus sandėliuko langą. Atidarius jo duris vagišiams kelią pastojo ant kitų durų esančios grotos. Tuomet jas išlaužė ir pro grotų tarpą įlindo į prekybos salę.

Iš patalpų pavogtas kompiuterio procesorius, įvairūs vaistai ir 40 litų.

Nuostolį savininkė įvertino 315 litų.

Spėjama, kad greičiausiai vaistinę apvogė vaikai, nes tik itin smulkaus sudėjimo žmogus galėjo pralįsti pro nedidelį grotų tarpelį.

Pasak savininkės Audronės Rinkūnienės, vaistinę plėšusiems vaikams tai galėjo atrodyti kaip nuotykis, jie gal net nesuvokė darantys nusikaltimą.

Sandėliuke jie tvarkingai nuo durų nukrovė jiems trukdančius maišiukus su įvairia produkcija. Suvalgė dėžutėje buvusius saldainius.

„Nė vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo vagysčių. Šiandien - mane, ryt - kitą. Vabalninke yra du vaikų užimtumo centrai, bet jie nepadės, jei yra noras po svetimą turtą knaisiotis. Tik gaila, kad auga nauja vagišių karta. Po tokių nutikimų jautiesi nesaugus", - apgailestavo A. Rinkūnienė.

Policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl svetimo turto vagysčių įsibraunant į patalpas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-13

Ugnis išlaisvino vietą naujam prekybos centrui?

Biržų ugniagesiams trečiadienio naktį teko patirti, ką reiškia gesinti degantį pastatą, iki kurio per sniego pusnis privažiuoti neįmanoma.

Po vidurnakčio policija ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba sulaukė pranešimų, kad šalia kelio Biržai - Pabiržė kažkas dega atvira liepsna.

Nuvykus paaiškėjo, kad negyvenamoje sodyboje dega ūkinis pastatas.

Kadangi privažiuoti iki pat gaisravietės nepavyko, ugniagesiams teko sujungti laistymo žarnas, kad galėtų tiekti vandenį.

Ugnį gesino trys ugniagesių komandos.

Gaisro priežastis nustatinėjama.

Negyvenama sodyba priklauso verslininkui, parduotuvės „Norfa" direktoriui Sauliui Balčiūnui. Verslininkas šią sodybą, kurios namas jau buvo anksčiau sudegęs, pirko prieš trejus metus. Šalia įsigijo ir penkis hektarus žemės.

Daugelis biržiečių tokį verslininko sprendimą laiko gera investicija. Vietovė yra prie gero kelio, šalia miesto.

Ugnis baigia sunaikinti verslininkui S. Balčiūnui priklausančią sodybą, kurios vietoje planuojama statyti prekybos centrą.

Buvusi sodyba bus nugriauta. Šiuo metu yra rengiamas detalusis planas prekybos centrui statyti. Tačiau kada tai bus pradėta, nežinia - šalyje krizė, ir, pasak S. Balčiūno, „verslas šiuo metu galvoja ne apie plėtrą, bet kaip išgyventi".

Ugniagesiams į Pabiržės pusę teko važiuoti ir antradienį per pietus.

Gautas pranešimas, kad Kaunių kaime, buvusioje motokroso trasoje, dega apleistas pastatas. Šiame mūriniame pastate anksčiau per sporto varžybas būriuodavosi teisėjai bei komentatoriai.

Paaiškėjo, kad pastate dega keturios senos padangos. Manoma, kad gaisrą sukėlė vaikai, nes sniege buvo matyti įmintos jų pėdos.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-11

Medžio dulkėmis padengė pusę hektaro

Praėjusio pirmadienio rytą Biržuose, Plento gatvėje gyvenantys žmonės stebėjosi savotišku gamtos peizažu.

Pusės hektaro plotas buvo išmargintas balta - geltona spalvomis.

Taip atsitiko todėl, kad sniegas buvo padengtas gelsvomis medžio dulkėmis.

Paaiškėjo, kad šio peizažo autorius - UAB „Jonolitas", kuris iš medžio atliekų gamina kieto kuro briketus.

Kadangi įmonės oro valymo įrenginys yra netvarkingas, pro jį į aplinką pateko medžio dulkės.

Pirmadienį Plento gatvėje pusės hektaro plote sniegas buvo padengtas geltonomis medžio dulkėmis.

Apie aplinkos teršimą buvo pranešta aplinkos apsaugos pareigūnams.

Pasirodo, šios įmonės direktoriui Jonui Šiugždai prieš savaitę jau buvo skirta bauda už aplinkos teršimą.

Direktorius, anot pareigūnų, buvo pažadėjęs oro valymo įrenginį sutvarkyti. Tačiau to nepadarė ir pirmadienį vėl pabandė vykdyti gamybą.

Dabar aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Artūras Griška įmonės vadovui skyrė baudą už aplinkos saugos reikalavimų nesilaikymą.

Jam surašytas privalomas nurodymas susitvarkyti įrangą, o to nepadarius nebus leidžiama vykdyti veiklos.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-11

Generalinio prokuroro kėdė siūloma biržiečiui

„Mūsų mokyklai - džiaugsmas ir garbė, kad buvęs mokinys užims tokį aukštą postą", - sakė buvusi Biržų „Atžalyno" vidurinės mokyklos direktorė Regina Mauragienė, išgirdusi, kad generalinio prokuroro postą laikinai užimti siūloma Raimondui Petrauskui.

 

Šiandien neeilinėje Seimo sesijoje bus sprendžiamas Algimanto Valantino atleidimo iš generalinio prokuroro pareigų klausimas. A. Valantinas viešai nepaskelbė motyvų, kodėl traukiasi iš pareigų, ir pažadėjo tai padaryti Seimo neeilinės sesijos posėdyje.

Jis atsistatydinimo pareiškimą prezidentei įteikė penktadienį.

Laikinai vadovauti Generalinei prokuratūrai turėtų šios prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas.

R. Petrauskas - biržietis, 1978 metais baigęs Biržų 1-ąją (dabartinę „Atžalyno") vidurinę mokyklą. Jis dirbo Pakruojo, Šiaulių prokuratūrose.

Būsimasis generalinis prokuroras kadaise mokėsi Biržų 1-ojoje vidurinėje mokykloje.

R. Petrauskas viešojoje erdvėje tarp kandidatų vadovauti Generalinei prokuratūrai buvo minimas 2005 metais, tačiau tada tuometinis prezidentas V. Adamkus generaliniu prokuroru paskyrė A. Valantiną.

Tuo tarpu Biržams R. Petrauskas - pirmiausia ne aukštus postus užimantis pareigūnas, o mylimas tėvų sūnus, Gedimino gatvės vaikams - vaikystės draugas, buvusiai Biržų 1-ajai vidurinei - geras mokinys.

Tuometinė mokyklos vadovė Regina Mauragienė sako prisimenanti gerai besimokiusį, nuoširdų vaikiną, kurį gerbė ir bendramoksliai, ir pedagogai. „Jis buvo visapusiškai geras vaikas", - sako tuometiniams mokiniams chemiją dėsčiusi R. Mauragienė. Pedagogė teigia su R. Petrausku ryšius palaikiusi ir jam baigus mokyklą. Anot jos, prokuroru tapęs Raimondas išliko toks pat nuoširdus, mielai bendraujantis.

R. Mauragienė teigia, kad „Atžalynui" yra džiugu, jog buvęs mokinys užims tokį aukštą postą, nors jo pareigos bus sunkios ir atsakingos.

„Atžalyno" vidurinės mokyklos darbuotojai, atsivertę 1978 metų 11a klasės dienyną, įsitikino, kad R. Petrauskas buvo išties geras mokinys. Pasirodo, jis turėjo ir visuomeninių pareigų - dienyne įrašyta, kad jis buvęs „komjaunimo prožektoristu".

 

Rasa Penelienė

2010-02-11

Biržų policijoje - tarnybinis patikrinimas

Sausį „Šiaurės rytuose" buvo publikuojamas straipsnis „Biržų policijoje - sovietiniai kankinimo būdai?" Jame pasakota apie jaunuolį, kuris, patekęs į Biržų rajono policijos komisariatą, prisipažino patyręs pareigūnų fizinį ir psichologinį smurtą.

Biržų komisariate vyksta tarnybinis patikrinimas dėl valstybės tarnautojų  piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu.

Straipsnis buvo platinamas ir kitose šalies žiniasklaidos priemonėse. Sausio pabaigoje Policijos departamentas paskelbė pranešimą spaudai. Jame teigiama, kad šių metų sausio 4 dieną Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, gavęs Biržų rajono apylinkės prokuratūros nutarimą, pradėjo Biržų pareigūnų veiklos tarnybinį patikrinimą dėl valstybės tarnautojų  piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu.

 

Parengė Rasa Penelienė

2010-02-11

Areštinėje bandė pasikarti jauna mama

Į narkotikų liūną klimpstanti jauna motina ir jos sugyventinis vis dažniau atsiduria teisėsaugininkų akiratyje. Vogti ją verčia potraukis narkotikams.

Tuo tarpu dviem nepilnamečiais vaikais dažniausiai rūpinasi močiutė.

 

 

Areštinėje bandė pasikarti

Praėjusį antradienį priešpiet į Biržų policijos komisariatą skubėjo greitosios medicinos pagalbos medikai.

Areštinės darbuotojas pastebėjo įtartinai besielgiančią sulaikytąją 26 metų Vitą B. Ji buvo apsivyniojusi apie kaklą šaliką ir jį įtempusi.

Moteriai buvo nurištas šalikas, iškviesti medikai. Sąmonės ji nebuvo praradusi.

Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sulaikytąją, kurios būklę apibūdino kaip stabilią, pristatė į polikliniką. Ją apžiūrėjo gydytoja - psichiatrė.

Sulaikytoji policijos pareigūnams ir medikams aiškino nusižudyti nenorėjusi - ketinusi tik pagąsdinti.

Ežerėlių kaime gyvenanti Vita B. buvo sulaikyta praėjusio sekmadienio vakare.

Moteris bandė iš parduotuvės „Norfa" išnešti keturis butelius degtinės „Absoliut".

Vita buvo sulaikyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Apie tai, kad jauna motina atsidūrė areštinėje, policija informavo Biržų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. Jauna moteris augina du vaikus - 2003 metais gimusį berniuką ir 2008 gimusią mergaitę.

Išsiaiškinta, kad vaikus globoja Kirkiluose gyvenanti močiutė.

Vita įtariama ir su sugyventiniu prieš kurį laiką apvogusi bendrovės „Obelaukiai" parduotuvę, esančią Biržuose, Reformatų gatvėje.

Kai vyras nukreipė pardavėjos dėmesį, moteris, kaip manoma, pavogė 400 litų kainavusį vokišką cirkuliacinį siurblį.

Dėl šios vagystės taip pat iškelta baudžiamoji byla.

Vakar policijoje Vitai B. buvo pareikšti įtarimai dėl dar vienos vagystės.

Prekybos centro „Žydruva" darbuotojai, peržiūrėdami vaizdo kamerų įrašus, pastebėjo vagilę.

Sausio 16 - osios dienos įraše aiškiai buvo matyti, kad kažkokia moteris vagia prekes. Iš prekybos salės pavogtas skaitmeninis imtuvas, vyriškas skustuvas, du maišytuvai.

Parduotuvės vadovai patirtą nuostolį įvertino 779 litais.

Vita B. anksčiau buvo teista du kartus.

 

Pinigų reikia narkotikams

Tiek kaimo gyventojai, tiek socialiniai darbuotojai numano, kodėl niekur nedirbanti, tačiau pašalpas ir išmokas vaikui gaunanti moteris vagia.

Neatmetama galimybė, kad pinigų reikia narkotikams.

Pranešimai apie tai, kad moteris galimai svaiginasi, todėl nepakankamai prižiūri savo nepilnamečius vaikus, Vaiko teisių apsaugos skyrių bei Širvėnos seniūnijos socialinius darbuotojus pasiekė jau praėjusiais metais.

Vita B. su vaikais glaudžiasi sugyventinio, 30 - mečio Kirkilų kaimo gyventojo T. B., motinos name, kuris yra Ežerėlių kaime.

Tuo metu, kai tėvų nebūna, vaikus dažniausiai prižiūri Kirkiluose gyvenanti močiutė.

Moteris sielojasi, kad jos sūnus linkęs vartoti narkotikus, kad į juos įniko ir prieš penkerius metus iš Ignalinos atsikėlusi sūnaus draugė.

„Tas kiemas yra žinomas. Vitos sugyventinio mama yra ne kartą atvažiavusi į seniūniją ir verkusi dėl sūnaus potraukio  narkotikams", - kalbėjo Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė.

Šia šeima seniūnija domisi nuo praėjusių metų kovo. Į socialinės rizikos šeimų įskaitą ji įtraukta nuo praėjusių metų gruodžio.

Socialiniai darbuotojai Vitą praėjusiais metais ne kartą vežė tirti pas gydytojus. Iš pradžių įtarimai dėl narkotikų vartojimo nepasitvirtino, tačiau gruodį jai nustatytas apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis.

Moteriai į rankas nebeduodami vaiko pinigai - ji apsiperka kartu su socialine darbuotoja.

Problemos dėl narkotikus vartojančių asmenų Kirkiluose tęsiasi jau bene septynerius metus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-11

Plėšimą išaiškino operatyviai

Biržų policijos pareigūnai, užblokavę kelius, operatyviai sulaikė plėšikus.

Praėjusio antradienio vakare į policiją kreipėsi Latvelių kaime gyvenanti 43 metų R. V.

Moteris pranešė, kad šiame kaime buvo užpulti trys jos nepilnamečiai sūnūs - 11 metų S. P., 16 metų G. K. bei 17 - metis A. K.

Paaugliams einant į namus, prie jų sustojo pro šalį važiavęs automobilis „Audi 80". Iš jo išlipę jaunuoliai prieš nepilnamečius panaudojo smurtą ir pagrobė jų turėtą kardą „Fiskars", kuris naudojamas miško kirtimo darbams.

Redakcijos žiniomis, plėšikai norėjo paimti ir vaikų dviratį, tačiau negalėjo jo įdėti į bagažinę, nes ši neatsidarė.

Plėšikai su grobiu toli nenuvažiavo. Policijos pareigūnai operatyviai reagavo ir įtariamųjų automobilį sustabdė Parovėjos kaime. Juo važiavo keturi asmenys.

Mašinoje rastas ir iš nepilnamečių pagrobtas kardas.

Dviem paroms sulaikyti du nusikaltimu įtariami Suosto kaimo gyventojai - 20 - mečiai M. B. (jam nustatytas 1,21 prom. girtumas) ir R. V. (girtumas 1,11 prom).

Kartu važiavęs jų bendraamžis, Vilniaus gatvėje gyvenantis biržietis R. M. (nustatytas girtumas 0,91 prom.), bei blaivus automobilio vairuotojas, 21 metų vabalninkietis Ž. J., po apklausos paleisti.

Automobilis, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, priklauso vieno įtariamojo suostiečio tėvui. Jis saugomas aikštelėje.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-11

Teisėsaugininkų peršama versija netiki

Velionio artimieji mano, kad jį automobiliu mirtinai sužaloti galėjo policijos pareigūnės vyras. Dėl šios priežasties jų neįtikina Biržų teisėsaugininkų padarytos išvados, kad vyras užsimušęs pats.

 

„Netikiu, kad mano sūnus mirtinai susižalojo pats. Jis nemirė tame name, kur buvo rastas negyvas. Jį užmušė ir atitempė į negyvenamą namą", - įsitikinęs Juljanavos kaime gyvenantis 82 metų Jonas Valteris.

Dar daugiau klausimų vyrui kyla po to, kai gavo Biržų rajono prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą jo 49 metų sūnaus Sauliaus Valterio mirties priežasčiai nustatyti. Esą neįžvelgta nusikaltimo požymių.

Žmogus nesitiki jokio objektyvaus Biržų teisėsaugininkų tyrimo. Tačiau prokurorų sprendimą jis ir velionio brolis bei sesuo nutarė apskųsti.

„Šitiek bylų pastaraisiais metais nutrinta. Tarp jų ir žmogžudystės. Ar ne dėl to, kad jas galima sieti su aukštas pareigas užimančių tyrėjų artimaisiais?" - svarstė Nemunėlio Radviliškio gyventojai, kreipęsi į redakciją ir pasiūlę pasidomėti galimai neskaidriu S. Valterio mirties aplinkybių tyrimu.

 

Rado negyvenamame name

„Šiaurės rytai" jau rašė, kad praėjusių metų rugsėjo 26 - osios vakare Nemunėlio Radviliškyje, Biržų gatvėje esančiame negyvenamame name, buvo rastas S. Valterio kūnas.

Šis apgriuvęs namas priklauso Biržų rajono savivaldybei.

Kadaise čia seniūnija buvo apgyvendinusi S. Valterio šeimą, kuri patyrė gaisrą. Vėliau jie išsikėlė į Juljanavos kaimą.

Mirusįjį esą rado atsitiktinai vakare iš alaus baro ėjęs ir nusišlapinti norėjęs vienas vyriškis. Apie tai, ką jis išvydo pro namo langą, pranešė alaus baro savininkui R. B., šis paskambino policijai.

Velionio artimieji įsitikinę, kad į apleistą namą jį atitempė tie, kas žinojo, jog jis čia yra gyvenęs.

Pirminiais duomenimis, smurto žymių ant velionio kūno nebuvo rasta, tik pastebėti galvos nubrozdinimai.

Iš namų Juljanavos kaime Saulius buvo išėjęs rugsėjo 21 dieną. Jis dingo po to, kai Nemunėlio Radviliškyje po talkos su draugais pasivaišino alumi ir vakare stumdamas dviratį išėjo į namus.

Aplinkiniai gyventojai S. Valterį pažinojo kaip meniškos sielos žmogų ir talentingą savamokslį tapytoją. Daugelis noriai pirko jo paveikslus.

Nagingas žmogus buvo samdomas ir remontuoti namų. Jis dažė Nemunėlio Radviliškio katalikų bažnyčios bokštą, remontavo ir kleboniją, su tėvu yra išdrožęs ir pastatęs rajone ne vieną kryžių.

Pasak artimųjų, S. Valteris artimai bendravo su kitu krašto tautodailininku E. Balčiūnu. Likimo ironija - abiejų talentingų tapytojų jau nebėra tarp gyvųjų. Po S. Valterio mirties be tėvo liko trys vaikai.

 

Nusikaltimo požymių nenustatė

Biržų policijos tardymo poskyrio viršininkės Nidos Garjonienės pasirašytą pranešimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo Jonas Valteris gavo prieš savaitę.

Sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą S. Valterio mirties faktui nustatyti priėmė prokuroras Tomas Bajorūnas.

Tyrimą atliko kriminalinės policijos tyrėjas Dainius Kondrotas.

„Iš šio tyrimo metu gautų teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad Sauliaus Valterio mirties priežastis - stiprus galvos sumušimas, pasireiškęs kaukolės kaulo lūžiais ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo. Šie sužalojimai S. Valteriui padaryti prieš mirtį vienu metu kietu buku daiktu. Šie sužalojimai nebūdingi eismo įvykio metu patiriamiems sužalojimams ir ši versija mažai tikėtina. Padaryti sužalojimai galėjo atsirasti S. Valteriui radimo vietoje griūnant ant plytų ir kairio momens sritimi atsitrenkus į plytų paviršių ar jų briaunas. Jo kūne kitokio pobūdžio sužalojimų nebuvo nustatyta", - teigiama prokuroro nutarime.

Nustatyta, jog velionio kraujyje rasta 0,5 prom. alkoholio.

„Liudytojų, tiesiogiai mačiusių ar galėjusių matyti S. Valterio sužalojimų atsiradimo mechanizmą, nenustatyta. Apžiūrėjus įvykio vietą, atlikus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo gauta duomenų apie kokius nors kitus Sauliui Valteriui prieš mirtį padarytus sveikatos sutrikdymus, kurie būtų turėję įtakos jo mirčiai", - teigia prokuroras.

 

Ar tikrai įvertino visas aplinkybes?

Vis dėlto neramina klausimai, ar tikrai Biržų teisėsaugininkai ištyrė visas galimas mirties versijas, ar visus klausimus uždavė teismo medicinos ekspertams? Ir ar tikrai atliko visas reikalingas ekspertizes? Ar apklausė visus galimus ir tikslesnes aplinkybes galėjusius nurodyti liudininkus?

Velionio artimieji ir miestelio gyventojai, siūlęsi pateikti galbūt vertingos informacijos, kažkodėl nebuvo apklausti.

„Netikiu, kad jis užsimušė griūdamas ant plytų. Aš buvau toje vietoje, kai rado sūnų. Plytos buvo apačioje, o jis sėdėjo aukštai ir kita poza. Jau tuomet buvo matyti, kad jis nemirė ten, kur buvo surastas. Tą kalbėjo ir vietoje buvę policijos tyrėjai", - kalbėjo velionio tėvas. Vyras sakė daugelį teisinių subtilybių suprantąs, nes sovietiniais metais Pasvalio teisme buvo tarėju.

Tėvui antrino dukra Laima Kondrašienė. Moteris pirmoji nuskubėjo į namą, kur rastas negyvas jos brolis.

„Netikiu, kad jis užsimušė griūdamas ant plytų", - apie peršamą sūnaus mirties priežastį kalba Juljanavos kaimo gyventojas Jonas Valteris.

„Man niekas neįrodys, kad jis mirė sava mirtimi. Saulius buvo paguldytas ant plytų, o jo galva atremta į sieną. Batai buvo nuo kulnų numauti - atrodė, kad jis buvo atvilktas ir paguldytas. Tą patį sakė ir kiti čia buvę žmonės. Tas, kas bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus, turėjo būti vietinis. Jis turėjo žinoti, kad brolis čia gyvenęs ir neva galėjęs atklysti, kad kiltų mažiau įtarimų", - svarstė veterinarijos gydytoja dirbanti moteris.

Visos brolio žūties aplinkybės, galimos mirties versijos ir policijos veiksmai atliekant tyrimą jai atrodo kaip gerai surežisuotas spektaklis.

„Baisu minėti to žmogaus, kurį įtariame žmogžudyste, pavardę. Juk viską lemia pinigai ir ryšiai. Ne pirmas įvykis, kai jis išsisuka, todėl niekuo nebetikim", - kalbėjo pašnekovė.

„Kodėl mano sūnaus dviratį rado vienoje vietoje, o kepurę - kitoje? Ar ne todėl, kad jis buvo partrenktas vienoje vietoje ir pergabentas, o nešant nukrito kepurė? Ir kaip žmogus, kuriam nustatytas 0,5 prom. girtumas, gali taip kristi, kad mirtinai susižalotų?" - svarstė J. Valteris.

Mirusiojo tėvui keisti prokuroro teiginiai apie teismo medicinos ekspertų išvadas. Jis prisiminė pats skambinęs sūnaus skrodimą atlikusiam teismo medicinos ekspertui ir šis žodžiu jam aiškiai pasakęs, kad sūnui kažkuo buvo trenkta. O pagal prokuroro raštą viskas skamba kitaip - kad žmogus pats mirtinai susižalojo.

Be to, mirusiojo artimieji, žiūrėdami į karste gulintį velionį, gerai matė, jog jo kairė ranka buvo sutinusi, o ant kaklo buvo matyti mėlynos kraujosruvos. Nuo ko ir kada jos atsirado?

 

Pažadėjo apklausti - ir pamiršo?

Klausimai kirba ne tik velionio artimųjų, bet ir dalies Nemunėlio Radviliškio gyventojų galvose.

Policijos rėmėjas Petras Venslovas prisiminė iškvietęs policijos inspektorių Saulių Jonėną tuomet, kai buvo rastas S. Valterio dviratis. Jis buvo numestas vieno gyventojo sode, ties Klevų ir Alyvų gatvių sankryža - daugiau nei už pusės kilometro nuo to namo, kur rastas negyvėlis. Tuo tarpu velionio kepurė numesta netoli to namo, kur jis rastas negyvas.

„Akivaizdu, kad dviratis buvo daužtas, vilktas. Ant dviračio buvo kažkokių dažų žymių, viena padanga suplėšyta, ant kažko braukta. Pasakiau S. Jonėnui ir kartu buvusiai tyrėjai, kad galiu suteikti informacijos, kas galėjo padaryti avariją", - kalbėjo P. Venslovas.

Įtarimai jam kilo dėl vieno šiame miestelyje dažnai būnančio ir verslu užsiimančio biržiečio. Apie jo pomėgį šiuose kraštuose važinėti neblaiviam ir dideliu greičiu - anokia paslaptis.

Minimo verslininko žmona Biržų policijos komisariate užima aukštas pareigas.

P. Venslovas tvirtino, kad šis asmuo tą savaitę, kai dingo S. Valteris, važinėjo kitu automobiliu. Mašina, kuria iki tol jis nuolat važinėdavo, kažkodėl buvo skubiai remontuojama vieno kaimo gyventojo garaže.

P. Venslovo tvirtinimu, policininkai jam esą pasakė, kad iš jo parodymus paimsiantys vėliau, ir dviratį išsivežė. Tačiau jo kažkodėl niekas neapklausė. Vyras savo įtarimais pasidalijo su S. Valterio artimaisiais, tačiau jų taip pat niekas papildomai neapklausė.

Ar buvo atlikta galimos avarijos vietos ir ją galimai padariusio verslininko automobilio bei dviračio ekspertizė, žmonės nežino.

Jiems keista ir tai, kad velionį neva atsitiktinai rado mašinas įtartinai po Sauliaus dingimo keitusio ir remontavusio verslininko brolis.

 

Neapklausti liudytojai - nėra ir įtariamojo

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Biržų policijos viršininkui Eugenijui Šopiui per atstovę spaudai buvo perduotas klausimas - ar tiriant S. Valterio mirties aplinkybes tarp galimų įtariamųjų buvo minima vienos jo aukštas pareigas užimančios pavaldinės vyro pavardė. Ir ar tokiu atveju Biržų tyrėjai neturėjo nusišalinti nuo tyrimo ir jį perduoti  kito rajono pareigūnams?

Policijos atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė perdavė, jog tiriant S. Valterio mirties priežastis buvo tiriamos kelios versijos. Viena jų susijusi su eismo įvykiu, kita - kad kažkas jam trenkė. Teismo medicinos ekspertams buvo pateiktos trys užduotys.

„Visos ekspertizės atliktos. Jas gavus atmestos kitos versijos, nes pagal sužalojimų pobūdį matoma, kad jis pats griuvo", - tvirtino Z. Žalinkevičienė.

Nemunėlio Radviliškio gyventojų nurodomo biržiečio verslininko, kaip galimo avarijos kaltininko pavardė, pasak atstovės spaudai, šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo minima. Todėl, anot jos, „šiuo atveju nebuvo pagrindo Biržų policijai nusišalinti nuo tyrimo".

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-09

Biržų centre - žaibiška vagystė

Pirmadienio naktį Biržų miesto centre įvykdyta žaibiška vagystė. Įsibrovėlių pavogto turto vertė - 10 700 litų.

Vasario 8 - osios naktį, 3 valandą, suveikus apsaugos signalizacijai pastebėta, kad įsibrauta į J. Janonio aikštėje esantį, 5 numeriu pažymėtą pastatą, kur įsikūrusi parduotuvė „Super Netto" bei dar kelios firmos.

Į įvykio vietą atvykus policijai paaiškėjo, jog iš lauko lango stiklas išdaužtas toje vietoje, kur patalpas iš verslininko Algio Jankausko nuomoja UAB „EGV kompanija".

Ši dvejus metus veikianti bendrovė užsiima prekyba kompiuteriais bei jų technika, jų aptarnavimu, pildo spausdintuvų kasetes, prekiauja kanceliarinėmis prekėmis, teikia programavimo paslaugas.

Panašu, kad iš pradžių vagys lango stiklą bandė atsargiai išlupti, tačiau nepavykus to padaryti jį suskaldė.

Vėliau įlindę į vidų nesnaudė. Kad greičiau apsisuktų, sudaužė į bendrovės patalpas vedančias stiklines duris ir vitrinas.

Iš UAB „EGV kompanija" nuomojamų patalpų pavogti keturi nešiojamieji kompiuteriai, monitorius ir televizorius.

Iš UAB „EGV kompanija" nuomojamų patalpų pavogti keturi nešiojamieji kompiuteriai, monitorius ir televizorius.

Beskubėdami vagys paliko plaktuką, kuriuo, kaip manoma, buvo daužomos virtinos.

Spėjama, kad darbavosi mažiausiai keturi asmenys, kurie susikrovę turtą į automobilį paspruko.

UAB „EGV kompanija" direktorius Eimantas Einoris sakė, kad artimiausiu metu bus sprendžiama, kaip ateityje apsaugoti turtą.

Bendrovės prekės apdraustos nebuvo.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Tai jau ne pirma šią žiemą įvykdyta žaibiška vagystė Biržų mieste.

Pasak savininko E. Einorio, visi pavogti nešiojamieji kompiuteriai turi unikalų numerį, kuris  yra atsekamas, prijungus jį prie interneto bet kurioje šalyje.

Taigi vagišiai, pasinaudoję šiais kompiuteriais, bus identifikuoti.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-09

Liepsnos įsiplieskė naktį

Daugiabučio patalpose įsiplieskusios ugnies gyventojai nepajuto.

 

Praėjusio ketvirtadienio rytą slidžiais ir užpustytais keliais į Pačeriaukštę skubėjo ugniagesių automobiliai iš Smilgių ir Biržų.

Jiems buvo pranešta, jog liepsnos šeimininkauja viename kaimo daugiabutyje, esančiame šalia seniūnijos.

Įvykį, pasak kaimiečių, pastebėjusi Pačeriaukštės pieno punktelio darbuotoja, kuri gelbėtojus informavo, jog tirštų baltų dūmų kamuoliai kyla iš daugiabučio antrojo aukšto. Tačiau to paties namo, kurio vienas butas jau degė atvira liepsna, gyventojai nelaimės net nenujautė. Name yra aštuoni butai, kuriuose gyvena septynios šeimos.

Iš pradžių nerimauta, kad degančiame bute gali būti žmonių. Tačiau patekus į vidų paaiškėjo, kad patalpose jų nėra. Gelbėtojus pasitiko tik liepsnos, kurios jau buvo pasiekusios ir duris į laiptinę. Labiausiai jos buvo įsiplieskusios viename kambaryje. Ugnis keliavo nuo kamino pusės - degė grindys.

Gelbėtojai susirūpino ne tik tuo, kaip greičiau užgesinti liepsnas, bet ir kaip kuo mažiau padaryti žalos pirmojo aukšto gyventojams. Kad nebūtų užlietas kitas butas, imtasi įvairiausių kovos su ugnimis būdų. Greitai buvo pjūklu išpjautos degančios grindys, liepsnos prislopintos sniegu. Gaisro metu buvo išardyta ir pašalinta apie 15 kvadratinių metrų medinių grindų, dvejos durys.

Slidžiais ir užpustytais keliais į Pačeriaukštę skubėjo ugniagesių automobiliai iš Smilgių ir Biržų.

Į nelaimės vietą atskubėjo ir liepsnojančio buto savininkė Birutė Juknienė su šeimos nariais. Moteris „Šiaurės rytams" pasakojo, jog degančiose patalpose kol kas niekas negyveno, jos buvo nusipirktos dėl to, kad labai reikėjo tvartelio. Tačiau Birutė nuolat ateidavo pakūrenti praėjusiais metais bute pamūrytą krosnį, kad kambariai neįšaltų, nesudrėgtų ir neimtų pelyti jų sienos.

B. Juknienės šeima įsikūrusi kitur. Pačeriaukštietė pasakojo pastebėjusi, kad krosnyje malkos dega ir kai kamino sklendė atkišta, ir kai užkišta. Ji supratusi, kad kažkas negerai, bet nesuspėjusi pasirūpinti krosnies remontu.

Moteris sakė krosnį kūrenusi ir nelaimės išvakarėse. Užgesinus ugnį, paaiškėjo, jog liepsnos įsiplieskė dėl prasto mūrininkų darbo - kaminas neturėjo tinkamo pamato. Po juo rasta ne plytų, cemento ar kitų nedegių medžiagų sluoksnis, o storas medinis stulpelis. Nuo jo ir prasidėjo gaisras. Sudegus mediniam kamino pamatui, liepsnos keliavo grindimis.

Manoma, jog medis smilkti pradėjo jau vakare. Liepsnos po truputį plieskėsi ir naktį, tik niekas to nepajuto.

Pirmajame daugiabučio aukšte neseniai įsikūręs Jonas Šlosbergis „Šiaurės rytams" tvirtino visai nejutęs dūmų kvapo. Sunkiai vaikštantis senolis iš patalpų beveik neišeina, malkų jam parūpina kiti žmonės. Pensininkas džiaugėsi, kad gelbėtojai sugebėjo išmintingai darbuotis ir jo naujoji buveinė gaisro gesinimo metu beveik nenukentėjo.

Ugnies bei dūmų nei naktį, nei iš ryto nepajuto ir kiti daugiabučio gyventojai.

 

Gražina Dagytė
2010-02-06

Gangrenuojančiomis kojomis rūpinasi medikai ir mokesčių mokėtojai

Biržų ligoninės medikai vos spėjo pasidžiaugti, kad šią žiemą nėra galūnes nušalusių pacientų, kai į Traumatologijos skyrių iškart buvo paguldyti du „tautiečiai". Taip tokius pacientus vadina ligoninės personalas. Tai neturintys socialinio draudimo, niekur nedirbantys, be nuolatinės gyvenamosios vietos žmonės. Tie, už kurių gydymą po pirmosios pagalbos suteikimo Ligonių kasos įstaigai nemoka.

Tai pakankamai jauni žmonės, tačiau įsitikinę, kad jais turi pasirūpinti bet kas, tik ne jie patys.

Ir nušalimo priežastys panašios - padauginus alkoholio nė nepajutę, jog kojos šąla.

 

Pasišildyti nebuvo kur

Šiauliuose keliolika metų gyvenanti keturiasdešimtetė Daina J. sako per didžiuosius šalčius jutusi, jog kojos kažkaip keistai tirpsta, tačiau neturėjusi galimybės pasišildyti ir išsidžiovinti drėgnų batų.

„Mieste visi „podjiezdai" (laiptinės - red.) užrakinti, iš parduotuvių veja. Name, kur gyvename, vienas pečius išgriautas, o stačiamalkis gerai nešyla. O ir malkų neturim. Iš ko gi pasirūpinsi - pinigų nėra, savivaldybei nerūpim. Tad batų nebuvo kur išsidžiovinti", - atvirauja moteris.

Sausį, kai užėjo didieji šalčiai, ji kelias dienas vaikščiojusi šąlančiomis ir tirpstančiomis kojomis, tačiau nekreipusi dėmesio. O vieną rytą atsibudo ir pamatė, jog kojos mėlynos.

Kojas nušalo ne tik ji, bet ir kartu gyvenęs vyras bei senukas.

Pašnekovė neigia, jog tomis dienomis ji buvo išgėrusi. Tačiau pokalbio metu šypsena jos veide atsirado tik vieną kartą - kai buvo pavartotas žodis „šnapsas".

Nušalusi galūnes benamė neteko pusės pėdų ir pastovi tik ant kulnų.

Šiaulių ligoninės medikai jai suteikė pirmąją pagalbą - nupjovė gangrenuojančius kojų pirštus - ir tolesniam gydymui pervežė į Biržų ligoninę. Čia jai buvo atlikta dar viena operacija - pašalinta pusė pėdos. Neatmetama galimybė, kad prireiks dar vienos.

Operuotas kojas ligonei skauda - ji net naktį kelia medikus ir prašo, kad suleistų nuskausminamųjų.

Į Biržus moteris atvežta todėl, kad šio rajono Daukniškių kaime ji tebėra registruota. Ji sako kažkada turėjusi pasą, tačiau jį pametusi, o nauju nepasirūpinusi.

Panašu, kad Dainą su Biržais sieja tik tai, kad ji čia kadaise trumpai gyveno, prisiglaudusi pas kažkokią moterį.

Kadaise čia gyveno ir jos brolis, tačiau su juo ryšius seniai nutraukė. Ji girdėjo, jog šis išvykęs gyventi į užsienį.

Moteris sako esanti viena. Tėvai mirę, vaikų neturėjusi.

 

Maisto randa konteineriuose

Daina gyvena kaime, už penkių kilometrų nuo Šiaulių.

Moteris, kurios muštynių ir alkoholio sužalotas veidas išduoda visą gyvenimo būdą, sako gyvenanti name, kurio šeimininkas išvykęs į užsienį.

Visi trys verčiasi iš 500 litų nesiekiančios senuko pensijos.

Maisto prasimano rausdamasi mieste esančiuose konteineriuose, kur gyventojai ir prekybos įmonės meta šiukšles bei nebegaliojančius produktus.

Daina sako, kad geriausius produktus galima rasti prie parduotuvės „Norfa" stovinčiuose konteineriuose.

„Ten išmeta dar visai gerų pyragų, tortų, batonų, net įpakuotų dešrų. Jei spėji pirmas, pasiimi. Iš ko gyventi? Gyvas į žemę nelįsi. O būna, kad ir nieko negaunam", - dėstė pacientė. Konteineriuose randa ir išmestų alaus butelių, kuriuos priduoda ir prasimano šiek tiek pinigų.

Tiesa, kad pasiektų šią gerąją parduotuvę, reikia pėsčiomis pereiti visą miestą.

„Eini ir eini. Vienoj vietoj nestovėsi, juk ne vasara", - kalba ligonė.

Kartais žmonės, pamatę knaisiojančią konteinerius moterį, atneša jai rūbų, batų, net „kokią kapeiką". O kiti ir iškoneveikia.

Šitaip ji gyvena jau daug metų.

Moteirs sako nesiregistruojanti Darbo biržoje ir net neinanti prašyti labdaringai dalijamos sriubos.

„Visur reikia užsirašyti, o tam reikia turėti kokį nors dokumentą. Net norint įsidarbinti pas ūkininkus reikia jį turėti", - kalba ligonė.

Abejingu balsu moteris pamini, kad gydytojas jos klausė, ar nebuvo atėjusi socialinė darbuotoja. Ši turėtų „sutvarkyti" pasą, juk reikės protezus gaminti.

Biržų ligoninės maistu ji patenkinta. Tačiau, net gavusi darbą ir prieglobstį, šiame mieste ji likti nenorėtų - nėra pažįstamų ir draugų.

Tiesa, kol kas nežinanti, kaip grįš į Šiaulius. Tačiau ji tikisi, kad vasarį dar gydysis ligoninėje, kur netrūks šilumos, maisto bei vaistų.

 

Užmigo sėdomis

Kiek geriau jaučiasi į ligoninę ketvirtadienį paguldytas Sąjungos gatvėje gyvenantis 52 metų biržietis Jonas A.

Medikai tikisi, kad jo kojų galūnes pavyks atgaivinti, operacijos neprireiks.

Šiuo metu niekur nedirbantis, išsiskyręs vyras sako gyvenąs vienas.

„Namai buvo seniai nekūrenti. Parėjau išgėręs, nusimoviau batus. Atsisėdau kojas nuleidęs ant žemės iš užmigau. Po kiek laiko naktį pabudau ir pajutau, kad kojos kaip nesavos", - atviravo palatoje gulėjęs ir drebančia ranka limonado nuolat siekęs vyriškis.

Žmogus sakė pirštus jaučiąs, tačiau šie kažkaip keistai papurtę ir skauda.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-02-06

Sniegas paralyžiavo vairuotojus ir ... vagis

Gausus sniegas vėl paralyžiavo Biržų rajono kelius.

Antradienio ryte kaimuose gyvenantys žmonės neberado išvakarėse kruopščiai nuvalytų keliukų, o kiemuose pūpsojo kalnai sniego.

Biržų miesto gatvės taip pat katastrofiškai susiaurėjo.

Kai kurie privačių namų savininkai, nenorėdami ryte kasti sniego, mašinas paliko ne savo kiemuose, bet gatvėse. Jos buvo siauros jau nuo anksčiau susikaupusio sniego, o pastatyti automobiliai jas pavertė neišvažiuojamomis.

Todėl antradienį ir trečiadienį miesto gatvėse susidarė spūstys. Stebino ir biržietiškas „kaimyniškumas".

Kai kurie savo mašinas daugiabučių kiemuose palikę asmenys ryte jas rado ne tik apsnigtas, bet ir apkastas sniegu. Mat anksčiau atsibudę kaimynai, norėdami išvažiuoti iš kiemo, atkasė savo mašinas, tačiau neturėdami kur sniego dėti vertė jį ant greta stovinčių mašinų.

 

Iškrito dešimtadienio norma

Antradienio ryte Biržų rajone sniego danga siekė vidutiniškai 37 centimetrus.

Pasak meteorologijos stoties viršininko Broniaus Medinio, nuo pirmadienio per parą rajone iškrito dešimtadienio norma. Sniego danga pakilo 13 centimetrų.

B. Medinis prognozavo, kad dar vieno vadinamo „raganų šokio" bus sulaukta trečiadienio naktį, todėl sniego dar pagausės.

Biržų komunalinio ūkio vadovas Alfridas Jozėnas sakė, kad antradienį buvo valomas sniegas mieste, kiemuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Kiek nespėta, valyta trečiadienį.

Daugiabučių namų gyventojai savąsias mašinas iš sniego gniaužtų gelbsti užversdami juo kaimynų mašinas.

Antradienį sniegas buvo nuvalytas šalia parduotuvių „MAXIMA". O štai šalia prekybos centro „Cento" dieną automobiliai klimpo pusnyse. Tačiau vakare ši aikštelė irgi buvo kruopščiai nuvalyta.

Biržiečiai, matydami pūpsančius sniego kalnus, svarstė, ar šiemet sniegas nebus išvežamas už miesto.

„Jei dar snigs, jo nebebus kur dėti. O kai pavasarį jis pradės tirpti, bus potvynis", - kalbėjo viena per kalnus Vytauto gatvėje lipdama biržietė.

Biržų kelių tarnybos vadovas Povilas Mikalajūnas antradienį popiet sakė, kad rajone liko nuvalyti apie 10 procentų kelių.

Pasak kelininkų vadovo, problemiškiausi ruožai yra už Biržų girios. Dar valomi keliai Pučiakalnė - Virškupėnai bei nuo Kvetkų Aukštadvario link.

Sudėtingiausia buvo valyti Vabalninko seniūnijos Čypėnų apylinkes. Sniegą stumdęs traktorius, pasak P. Mikalajūno, „nespėjo lipti iš griovių".

Trečiadienį į Čypėnų kaimą buvo nuvežta galinga technika ir tikėtasi iki vakaro kelią nuvalyti.

Biržų savivaldybės poliklinikos greitosios pagalbos administratorė Audronė Gaigalienė sakė, kad, kiek buvo iškvietimų, visur nuvažiuoti pavyko.

„Iki pat ligonio durų neprivažiavome, tačiau problemų nekilo", - sakė pašnekovė.

 

Maršrutų keisti negali

Panašu, kad esant ekstremalioms sąlygoms vienas didžiausių nelankstumo pavyzdžių galėtų būti Biržų autobusų parko vadovybė.

Jau kuris laikas maršrutiniais autobusais Biržų negali pasiekti Nemunėlio Radviliškio gyventojai.

„Antradienį priešpiet turėjau pasiekti Biržus. Paskambinau į Biržų autobusų parką ir paklausiau, kada važiuos autobusai į Nemunėlio Radviliškį. Man buvo pasakyta, kad šiandien nė vienas į mūsų miestelį nevažiuos. Nesupratau kodėl - juk kelias pro Medeikius nuvalytas. Jei viena tarnyba dirba, tai kodėl nedirba kita, besiskundžianti, jog pajamos žiemą katastrofiškai sumažėjo? Kaip žmonėms pasiekti rajono centrą, jei savo transporto neturi?" - klausė tikybos mokytoja Sandra Balodytė.

Biržų autobusų parko direktorius Petras Pladis patvirtino, kad iš tiesų maršrutiniai autobusai antradienį važiavo tik pagrindiniais, nuolat valomais keliais.

„Vežėme mokinius į mokyklas iš Kratiškių, Kirdonių ir Medeikių. Tiesioginio reiso į Nemunėlio Radviliškį nėra. Mūsų maršrutas eina pro Jasiškius - Kočėnus. Tačiau šis kelias nepravažiuojamas. Šiuo maršrutu pradėsime važiuoti tuomet, kai gausime seniūno žinią, jog kelias nuvalytas. Tai greičiausiai bus trečiadienį arba ketvirtadienį", - sakė direktorius.

P. Pladis tikino: „Keisti maršruto mes negalime, turime važiuoti tuo, kuris nustatytas. Važiuosime tuomet, kai bus tvarkingi keliai, nerizikuosime nei savo vairuotojų, nei vaikų sveikata".

Tuo tarpu trečiadienio rytą į redakciją kreipėsi Slimaniškio kaimo žmonės, skųsdamiesi, kad jų vaikai nesulaukė autobuso, nors kelias jau antradienį buvo nuvalytas.

„Tas autobusų parkas visiškai suįžūlėjo", - neslėpė apmaudo kaimiečiai.

 

Vagis sustabdė pūga?

Atrodo, kad pūga džiaugiasi ne tik vaikai, bet ir teisėsaugininkai. Pastarosiomis dienomis sumažėjo policijoje registruojamų nusikaltimų. Tiesa, techninių avarijų dėl slidžių ir sunkiai išvažiuojamų kelių apstu.

Greičiausiai gausus sniegas sustabdė ir Latvijoje du automobilius pagrobusius vagis.

Sausio 28 dieną policijai nenustatytas asmuo pranešė, kad Jonelių kaime stovi automobilis „Volkswagen Golf". Vairuotojo nėra, o numeriai - latviški.

Pranešimas gautas ir sausio 30 dieną. Pranešta, kad dar vienas „Volkswagen Golf" automobilis stovi Pasvaliečių kaime.

Policijai patikrinus automobilius paaiškėjo, kad jie pavogti Latvijoje sausio 28 dieną.

Spėjama, kad vagys automobilių negalėjo nuvaryti į sutartą vietą, nes sutrukdė gausi pūga.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įsigyto turto.

Pasak policijos atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės, šiuo metu aiškinamasi su kolegomis Latvijoje, kam priklausė pavogti automobiliai.

 

Pirmoji šalčio auka?

Antradienio rytą Pasvaliečių kaime, savo namo kieme, rastas 82 metų A. K. lavonas.

Negyvą senolį rado jį prižiūrėjusi globėja, rytą atėjusi pakurti krosnies.

Neatmetama galimybė, kad aplinkoje sunkiai besiorientavęs ir apkurtęs senolis išėjo į lauką ir sušalo.

Tikslią jo mirties priežastį nustatys teismo medicinos ekspertai.

Tuo tarpu Biržų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Olgertas Kvedaravičius stebisi: nors ši žiema atšiauri - nuo Kalėdų į skyrių nepateko nė vienas apšalęs pacientas.

Tik viena moteris apšalusiomis ir operuotomis pėdomis pervežta tolesniam gydymui iš Šiaulių ligoninės.

Biržų savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas sakė, kad į čia dirbančius chirurgus dėl apšalimų taip pat nesikreipta.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-02-04

Nesulaukęs pareigūno, veiksmų ėmėsi policijos rėmėjas

Biržų rajone - precedento neturintis atvejis. Ikiteisminiame tyrime dėl savivaliavimo įtarimai pareikšti vyrui, kuris jau septynerius metus yra aktyvus policijos rėmėjas, ne kartą skatintas premijomis ir gavęs padėkos raštų.

 

Kaltinimus policijos rėmėjui pateikusi moteris įsitikinusi, kad šis persistengė ir peržengė ribas tarp tvarkos palaikymo ir savivalės.

Tuo tarpu policijos rėmėjas tikina, jog kaltinimai išlaužti iš piršto. Jis pats esą neįtinkąs nė vienai pusei - nei kaimo vagišiams, nei pareigūnams, kuriuos jis neva spaudžia dirbti.

Tačiau bene visi šios istorijos dalyviai sutinka dėl vieno. Daugelio incidentų gal neįvyktų, jei policijos darbas nebūtų toks vangus, o apylinkės inspektorius būtų pasirodęs anksčiau nei praėjus mėnesiui po vagystės.

 

Neseniai apdovanotas

Įtariamasis savivaliavimu - jau septynerius metus policijos rėmėju esantis 56 metų Nemunėlio Radviliškio gyventojas, šio miestelio kultūros namų darbuotojas Petras Venslovas.

Praėjusių metų gruodį jis kartu su bendruomenės pirmininku Dainiumi Skaringa bei kitais buvo apdovanotas kaip kaimyniškiausias bendruomenės narys.

Tuomet policija viešai dėkojo neabejingiems bendruomenės nariams, kurie aukoja savo laisvalaikį saugios aplinkos kūrimui.

Praėjusią vasarą P. Venslovas taip pat apdovanotas padėkos raštu už tai, kad sulaikė automobilius pavogusius ir juos sudaužiusius bei pastatus suniokojusius jaunuolius. Apie tai rašė ir „Šiaurės rytai".

Dvylikametis ir jo motina teigia, kad policijos rėmėjas P. Venslovas vaiką tampė ir vaikė po kiemą. Tačiau vyriškis tvirtina jo net pirštu nepalietęs, tik paklausęs, kur yra pavogtas dviratis.

Biržų rajone yra 59 policijos rėmėjai. Iš jų šeši gyvena Nemunėlio Radviliškyje.

Praėjusiais metais jie daugiausia dirbo padėdami palaikyti viešąją tvarką.

Pernai prasidėjus krizei rėmėjai nebuvo skatinti piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu ankstesniais metais, gavus prevencijos programų lėšas, jiems būdavo skiriamos premijos.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė neturinti informacijos, kad anksčiau būtų buvusi iškelta byla kokiam nors policijos rėmėjui.

Tokio fakto neprisiminė ir policijos viršininkas Eugenijus Šopis.

 

Gynėsi su žarstekliu

Nemunėlio Radviliškyje gyvenanti 52 metų Dalė Š. - bedarbė, pašalpas gaunanti daugiavaikė motina. Vyresnieji vaikai jau įsikūrę atskirai, vienas sūnus uždarytas kalėjime.

Ji gyvena kartu su dvylikamečiu sūnumi, Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos moksleiviu. Dėl jo Dalė Š. ir kreipėsi į policiją. Moteris įsitikinusi, kad pareiškimas policijai - vienintelė galimybė sustabdyti savavališką jos sūnaus puldinėjimą.

„Jie ten į vieną dūdą pučia. Socialinė pedagogė siūlo niekur nesikreipti, mokyklos direktorei niekas neįdomu, o policija viską palieka savieigai", - piktinasi Dalė Š.

Moteris prisiminė, kad sausio pradžioje pas ją į namus atėjo mokyklos kiemsargė Dalia Žudienė su policijos rėmėju P. Venslovu. Pradėjo reikalauti, kad sūnus atiduotų dviratį. Moteris nustebo - apie jokį dviratį ji nebuvo girdėjusi. Vėliau sužinojo, kad D. Žudienei jis dingo gruodžio 19 dieną.

Sausio 13 dieną dvylikametis nuėjo į mokyklą. Pasak motinos, po valandos jis grįžo iš mokyklos pusnuogis, be striukės. Teigė, kad iš pirmosios pamokos jį išsikvietė D. Žudienė ir pradėjo reikalauti dviračio. Vaikas pasakė nieko nežinąs, tačiau kiemsargė jį neva išgrūdo pro duris iš mokyklos ir liepė tuoj pat dviratį grąžinti.

Supykusi motina nuėjo į mokyklą. Iš vaiko spintelės paėmė striukę ir nuėjusi pas socialinę pedagogę klausė, kaip galima ugdymo įstaigoje užpulti jos vaiką.

Grįžus į namus, pasak moters, greit prisistatė P. Venslovas. Jis neva įlindo į namo verandą, pastūmė motiną ir puolė prie berniuko. Vaikas išsprūdo, tačiau vyras jį neva sučiupo už pakarpos ir spaudė bei purtė reikalaudamas atiduoti dviratį.

Moteris esą įbėgusi į kambarį, pasičiupusi žarsteklį ir liepusi palikti vaiką ramybėje. Šis iš vyro rankų jau buvo išsprūdęs ir pusnuogis su šlepetėmis išbėgęs į kiemą.

Motina paskambino inspektoriui Sauliui Jonėnui. Šis turėjo išeiginę dieną. Po kiek laiko atvažiavo kriminalistai, apklausė motiną, tačiau pareiškimo neėmė - sakė, apylinkės inspektorius surašys.

Tik kitą dieną, kai Pandėlyje gyvenantis sūnus apsilankė Biržų policijoje, atvažiavo S. Jonėnas ir nepilnamečių inspektorė.

Dar tą patį vakarą po incidento peršalusiam dvylikamečiui pakilo temperatūra. Vaikas tapo nervingas, pradėjo naktimis šokti iš miego. Nepilnametis kalba - nebenorintis eiti ir į mokyklą.

Pas teismo medicinos ekspertus vaikas su motina policijos buvo nuvežtas tik praėjus devynioms dienoms po įvykio.

„P. Venslovas per daug sau leidžia. Gal jis galvoja, kad, jei vienas sūnus buvęs policininkas, ir pats padeda policijai, gali daryti bet ką. Koks čia rėmėjas, jei savo namuose reikia nuo jo gintis kaip nuo įsibrovėlio?" - svarstė Dalė Š.

 

Policijos laukė mėnesį

„Blogiausia, kad policija nedirba savo darbo. Man pavogė dviratį, o likome kalti", - piktinosi Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos kiemsargė Dalia Žudienė.

Ji praėjusių metų gruodžio 19 dieną dviratį pasistatė šalia vaikų darželio. Išėjusi po keliolikos minučių jo neberado.

Jau rytojaus dieną iš mokyklos grįžusi dukra pasakė žinanti, kad jį pavogė Dalės Š. sūnus.

Moteris paskambino inspektoriui S. Jonėnui ir pranešė apie vagystę bei įtarimus, kas tai galėjo padaryti.

Anot moters, S. Jonėnas pasakė, kad jie neturi laiko atvažiuoti. Todėl moteris kvietė policijos rėmėją P. Venslovą, abu nuvažiavo pas berniuko motiną. Ši pareiškė, kad jos vaikas nieko nepavogė.

Po Naujųjų metų Dalės Š. sūnus kaime slidinėjo su vaikais ir vienam vaikinui pareiškė žinąs, kad dviratį pavogė jo kaimynas.

Tokias kalbas išgirdusi dviračio savininkė nuvažiavo pas jį, tačiau šis pareiškė nieko nežinąs.

Sausio 18 dieną jai paskambino septyniolikmetis sūnus.

Esą Dalės Š. sūnus mokykloje pažadėjo atvaryti dviratį prie darželio.

Apsidžiaugusi moteris kitą dieną lūkuriavo prie vaikų darželio, tačiau dviračio vis nebuvo.

Neištvėrusi po pirmos pamokos D. Žudienė pasigavo dvylikametį koridoriuje ir paklausė, kur dviratis. Dvylikametis pareiškė nežinąs.

Supykusi moteris pravėrė mokyklos duris, pro jas išgrūdo paauglį ir liepė grąžinti dviratį. Po to paskambino P. Venslovui.

Apylinkės inspektorius S. Jonėnas, pasak šios istorijos dalyvių, pasirodė tik praėjus mėnesiui po dviračio vagystės. Jis pas Dalės Š. kaimynus surado kelias dviračio detales, o jo rėmą - įmestą į upę.

D. Žudienė sutiko su inspektoriaus pasiūlymu ir kaltinimus dėl dviračio vagystės atsiėmė. Kad nebūtų keliama byla, sumažino ir jo vertę iki 150 litų. Dalė Š. raštu pasižadėjo pinigus už dviratį grąžinti.

 

Nepatogus nė vienai pusei?

Petras Venslovas prisipažįsta, kad tai ne pirmas kartas, kai dėl savo ir kolegų veiksmų jis turi aiškintis policijai.

„Buvo atvejis, kai naktį ėjusi moteris atsitrenkė į daugiabučių kiemuose budėjusią mūsų mašiną ir apkaltino mus, kad be šviesų važinėjame", - prisiminė policijos rėmėjas.

Jis apgailestavo, kad tenka aiškintis tiems, kurių naudai, kaip jam atrodo, dirbantis.

„Kaime mane vadina puse policininko, o dabar lieku nusikaltėlis. Netinku nei vagims, nei policininkams, nes visiems minu ant kulnų. Gal reikės spjauti į viską ir žiūrėti tik savęs?" - apgailestavo jis.

Pašnekovas prisiminė, kad incidento išvakarėse jam paskambino D. Žudienė ir pasidžiaugė, kad dviratis atsirado, o vagišius pats pasisiūlė jį atvaryti.

Tačiau kitą dieną paskambinusi ji apgailestavo, kad dviračio vis dėlto dar nėra.

„Paskambinau S. Jonėnui. Jis pasakė, kad jam išeiginė. Pasakiau, kad važiuosiu pats paklausti motinos, kur dviratis. S. Jonėnas neprieštaravo, tik liepė nekonfliktuoti", - kalbėjo vyriškis.

Vyras tvirtino, kad nei jį savivaliavimu apkaltinusios motinos, nei jos sūnaus net ranka nepalietęs.

„Ji pati iššoko su kačerga į lauką ir pradėjo rėkti, ko tą jos vaiką skriaudžiame. Tik paklausiau, kodėl jis meluoja - juk žadėjo dviratį atvaryti. Ir pasiūliau nuvažiuoti į akistatą su D. Žudienės sūnumi", - pasakojo P. Venslovas.

Vyras sakė apgailestaująs dėl vieno - kad vykdamas pas D. Šarkiūnienę į namus nepasiėmė jokio kito policijos rėmėjo, todėl dabar neturi liudininko.

Pašnekovo įsitikinimu, viso to nebūtų įvykę, jei į Nemunėlio Radviliškį jau anksčiau būtų atvažiavęs apylinkės inspektorius Saulius Jonėnas.

„Jau tą pačią dieną, kai dingo dviratis, viskas buvo aišku. O jis - tai laiko neturi, tai jam išeiginė", - svarstė P. Venslovas.

Ketvirtadienį jis pasisamdė advokatą, pasirašė gavęs pateiktus įtarimus dėl smurto prieš nepilnametį ir jo motiną.

 

Apie įvykius įstaigoje nežino?

Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė tvirtino negirdėjusi apie jos vadovaujamoje įstaigoje buvusį incidentą.

Tuo tarpu trylikametį mokinį ji apibūdino kaip sudėtingą vaiką.

Vienai mokytojai, po to bendramokslei jis pavogė mobiliojo ryšio telefonus. Miestelyje ne kartą vogė dviračius, vėliau juos rado numestus arba į upę, arba kur nors pievoje.

Mokyklos socialinė pedagogė Lina Margenienė taip pat pripažino, kad vaikas yra labai sudėtingas. Mokykloje jis problemų nekelia, tačiau žinoma, kad miestelyje jis neva dažnai apsivagia. Tačiau žmonės nenori policijai pareiškimų rašyti.

Socialinė pedagogė nematė incidento, kaip kiemsargė berniuką išvarė į namus dviračio. Apie tai ji sužinojo iš į mokyklą atėjusios vaiko motinos.

Darbuotoja kalbėjo ir su D. Žudiene. Ši labai jaudinosi dėl įvykių, nes nesitikėjusi, jog taip pasibaigs.

„Negerai, kad ji pati vaiką griebė. Tokių dalykų šitaip neišspręsi. Apgailestauju, kad taip įvyko - gaila abiejų pusių", - kalbėjo L. Margenienė.

 

Nuomonės - įvairios

„P. Venslovas yra aktyvus, kaimyniškas žmogus, bet kartais pernelyg greit užsiplieskia: pirma reaguoja, o tik po to pagalvoja. Gal žmogus ir turi gerų norų, bet jais ir kelias į pragarą grįstas", - tokia Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūno Giedriaus Kubiliaus nuomonė.

Anot jo, tapęs policijos rėmėju asmuo neturėtų užsimiršti ir imtis savivalės. Juolab kad jis yra ir kultūros darbuotojas. Apie P. Venslovo veiksmus įsikarščiavus daryti tvarką seniūnas jau buvo girdėjęs.

Policijos inspektorius Saulius Jonėnas apgailestavo, kad taip nutiko. Anot jo, P. Venslovas yra patikimas žmogus, daug padėjęs policijai.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-02-02

Reanimuota vaistais apsinuodijusi mažametė

Suaugusiems skirtų raminamųjų vaistų prisivalgiusi dar nė dvejų metukų neturinti mergytė atsidūrė Panevėžio apskrities ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

 

Suvalgė dėdės raminamuosius

Šeštadienis daug nerimo sukėlė apsinuodijusios mažametės tėvams ir vaiką gelbėjusiems medikams.

Biržų greitosios medicinos pagalbos šauktasi sausio 30 dieną, apie 15 valandą.

Medikus iškvietė kūdikio motina, pranešusi, kad jos dvejų metukų neturinti dukrytė suvalgė dėdės (motinos brolio) raminamuosius vaistus.

Iš vieno Rinkuškių dviaukščio mūrinio namo į Biržų ligoninės priimamąjį buvo atvežta 2008 metų kovo mėnesį gimusi mergaitė. Suteikę būtinąją pagalbą medikai vaiką skubiai išgabeno į Panevėžį.

Nelaimės ištiktą socialinės rizikos šeimą ir jos kaimynus pirmadienį vėl lankė Širvėnos seniūnijos socialinio darbo organizatorė L. Janilionienė.

Kiek vaistų išgėrė mergaitė, nustatyti nepavyko. Dukrą lydėjo abu tėvai, kurie, pasak medikų, atrodė neblaivūs.

Vakar kalbinta mergaitės motina teigė, kad sekmadienio rytą dukrytei jau nebereikėjo gaivinimo ir intensyvios slaugos - ji buvo perkelta į bendrą ligoninės skyrių.

„Tai yra buitinis apsinuodijimas, kuris gali įvykti bet kurioje šeimoje", - sakė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė. Psichologės išsilavinimą turinti medikė pastebėjo, kad tėvai dažnai patys padaro meškos paslaugą, įkalbinėdami vaikus gerti spalvotas, gražiai įpakuotas vaistų tabletes. Tad netinkamai paliktus medikamentus radę vaikai iš karto bando juos ragauti.

 

Kaimynai - sunerimę

Nors panašus apsinuodijimas gali įvykti ir tvarkingose šeimose, apie nelaimę patyrusią rinkuškiečių porą kaimynai kalbėjo negailėdami karčių atsiliepimų.

Po to, kai apsinuodijusi mergaitė buvo išvežta į ligoninę, į redakciją skambinę žmonės teigė, kad nelaimės buvo galima tikėtis. Anot kaimynų, minėtoje ir šalia gyvenančios jaunos motinos šeimose dažnai girtaujama, vaikams trūksta dėmesio.

„Padėtis labai rimta. Vienos šeimos kūdikis išvežtas į Panevėžį, kitoje šeimoje girtuokliaujama, vaikai neprižiūrėti, jiems trūksta maisto", - teigė rinkuškiečiai.

 

Šeimos - socialiai rizikingos

Keturiasdešimt vienerių metų J. R. turi šešis vaikus. Du iš jų - suaugę ir gyvena savarankiškai. Rinkuškiuose su motina ir jos draugu, mažosios dukros tėvu A. A. (gimęs 1958 m.), gyvena keturi nepilnamečiai. Mažiausiajai kovo mėnesį sukaks dveji, vyriausias iš su mama gyvenančių vaikų yra gimęs 1996 metais.

Pasak Širvėnos seniūnijos socialinio darbo organizatorės Laimos Janilionienės, minėta šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtraukta šių metų sausį. Pora, anksčiau gyvenusi Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, į Rinkuškiuose išsinuomotą butą atvyko neseniai.

Praėjusios savaitės ketvirtadienio rytą šeimą lankiusios Širvėnos seniūnijos socialinės darbuotojos teigė, kad tuo metu bute girtaujančios kompanijos nebuvo. Moterys sutvarkė šeimos paramai reikalingus dokumentus ir vaikų motinai J. R. pranešė, kad dėl gyvenimo būdo pašalpų ji tiesiogiai negaus.

Pirmadienio rytą J. R. būstas buvo idealiai sutvarkytas. Moteris koridoriuje sukosi su šepečiu ir šluoste. Jos gyvenimo draugas tebebuvo Panevėžyje ir budėjo prie ligoninėje gulinčios dukters.

Kaimynystėje gyvenanti devyniolikmetės I. K. šeima dar tik kėlėsi. Išgertuvių pėdsakų nesimatė, vaikai atrodė švarūs ir linksmi. Moters sugyventinio namie nebuvo.

Iš Biržų miesto seniūnijai priklausančio Astravo buto neseniai atsikrausčiusi šeima taip pat priklauso socialinės rizikos grupei ir nuolat stebima.

 

Alfreda Gudienė
2010-02-02

Automobilyje - narkotikai ir apsvaigę nepilnamečiai

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Sekmadienio vakare, 19 valandą, policijos Viešosios tvarkos skyriaus patruliai Tylos gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį „Fiat Marea".

Mašiną vairavo Biržuose, Ajerų gatvėje, gyvenantis 19 metų Ž. K.

Automobilyje važiavo du septyniolikmečiai ir šešiolikmetis biržiečiai.

Patikrinimo metu pas automobilio keleivį, Rotušės gatvėje gyvenantį septyniolikmetį, rasta piniginė. Joje buvo 16 plastmasinių maišelių su šviesiai rudos spalvos galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga.

Mašinoje rasta dar viena piniginė. Joje buvo 16 plastmasinių maišelių, kuriuose - galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga.

Jaunuolius policijos pareigūnai pristatė į Biržų ligoninę. Visiems nustatytas apsvaigimas narkotinėmis medžiagomis.

Po apklausos jaunuoliai išleisti į namus.

Automobilio vairuotojui Ž. K. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus narkotinėmis medžiagomis. Ši administracinė byla bus perduota Biržų rajono apylinkės teismui.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-02-02

Šalčių ir pūgų lydima žiema buvo prieš keturiolika metų

Biržų meteorologijos stoties duomenimis, tiek daug sniego, kiek sulaukta šiais metais, buvo tik prieš keturiolika metų.

„Per tiek laiko išlepome, nes žiemos būdavo pakankamai šiltos ir be gausaus sniego. Panašiai sniegingi, tik ne tokie šalti orai buvo 1996 metais", - sako Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis.

Vakar Biržų rajone sniego danga siekė 28 centimetrus.

Paprastai sausio mėnesį sniego danga rajone siekdavo iki 20 centimetrų.

Šiandien ji bus dar didesnė, nes, meteorologų duomenimis, turėjo snigti ir antradienio naktį.

Šios savaitės viduryje prognozuojamas stiprus vėjas, tad galima pūga.

Pasak B. Medinio, 1996 metų sausį sniego danga siekė 31 centimetrą. Vidutinė oro temperatūra siekė 7 laipsnius šalčio (šiemet - 12 laipsnių).

 

Parengė Jurgita Vitkauskienė
2010-02-02

Ekstremalią situaciją pajuto ne visi

Biržų rajono seniūnai ir atsakingų žinybų vadovai, žinodami apie ateinančias pūgas, iš anksto aptarė galimus veiksmus, atšaukė būtinas išvykas bei renginius.

Tačiau ekstremali situacija palietė ne visas savivaldybės įstaigas - kai kurių neveikia nei permainų vėjai, nei pūgos.

 

Olimpiadoje dalyvavo ne visi

Pedagogų švietimo centre penktadienį vyko seminaras mokyklų komandoms apie krizių valdymą.

Tą patį rytą, 10 valandą, kaip ir buvo planuota, pas savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją į pasitarimą rinkosi rajono mokyklų direktoriai.

Be to, tądien Kaštonų pagrindinėje mokykloje vyko iš anksto planuota rajono 8 - 12 klasių mokinių fizikos olimpiada.

Nors jau iš vakaro daugelis kaimo mokyklų fizikos mokytojų jaudinosi, jog jų gabūs, gerai besimokantys vaikai dėl užpustytų kelių gali nenuvykti patikrinti savo žinių - renginys nebuvo atšauktas.

Daugelio kaimo sodybų savininkai dėl užpustytų kelių automobiliais jų pasiekti negalėjo.

„Kalbėjome su vedėja Genovaite Gutauskiene. Ji liepė olimpiados neatšaukti - kiek vaikų atvyks, tiek ir bus. Kiek mokinių į olimpiadą atvyko, tiksliai negaliu pasakyti. Jie su trimis Švietimo skyriaus specialistėmis dabar kelioms valandoms užsidarę", - vakar kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė.

„Mato, kokie keliai, kokie orai. Negi taip sunku tą renginį atidėti?" - svarstė į redakciją kreipęsi kai kurių mokyklų pedagogai.

Štai į fizikos olimpiadą iš Nemunėlio Radviliškio turėjo važiuoti keturi vaikai. Du, gyvenančius miestelyje, asmeniniu automobiliu nuvežė mokyklos direktorė Saulė Venckūnienė. Dar du olimpiadai ruošęsi vaikai į ją nenuvyko. Vienas dešimtokas gyvena Smaltiškiuose, kitas - Pučiakalnėje. Jie dėl užpustytų kelių nepasiekė net mokyklos.

Fizikos olimpiadoje nedalyvavo ir du Pačeriaukštės pagrindinės mokyklos mokiniai, nes mokyklos autobusiukas sugedęs, o maršrutiniai autobusai nevažiavo. Savivaldybė perdavė informaciją, kad olimpiados datos keisti nebuvo galima dėl centralizuotai pateiktų užduočių.

 

Nepravažiavo jau ketvirtadienį

Biržų autobusų parko direktorius Petras Pladis sakė, kad penktadienį vaikai į mokyklas buvo atvežti tik iš Medeikių, Kirdonių ir Kratiškių. Kitais maršrutais autobusai nevažiavo, nes keliai buvo užpustyti.

Ketvirtadienį maršrutiniai autobusai vaikus į mokyklas nuvežė, tačiau popiet į namus jie jau buvo vežami mokykliniais autobusiukais. Autobusų parko direkcija, pasitarusi su rajono savivaldybės administracija bei Švietimo skyriumi, reisus popiet atšaukė.

Pasak P. Pladžio, „iš Nemunėlio Radviliškio pro Kočėnus į Suostą nebepravažiavom, nes kelias buvo užpustytas. Neprivažiavom iki Iškonių ir Guodžių. Legailiuose autobusas su keleiviais buvo paslydęs nuo kelio į griovį. Laimė, neapsivertė", - vardijo P. Pladis.

Pašnekovas džiaugėsi, kad autobusiuką ištraukti padėjo ūkininkas Povilas Dambrauskas, kurio pagalbos paprašė Pačeriaukštės seniūnijos darbuotojai.

„Su kelininkais sunku kalbėti - jie rajoninių kelių nevalo. Kalba tik apie respublikinius - Rokiškio ir Pasvalio kelius. Kiek seniūnijos kelius nuvalys, tiek jie bus pravažiuojami", - apie pirmadienio perspektyvas kalbėjo P. Pladis.

Direktorius sakė, kad tokios oro sąlygos neša nuostolius autobusų parkui. Daugelis autobusų važiuoja tušti, nes nėra keleivių. Neveži mokinių - negausi ir numatytų pinigų. Todėl pajamos sausio mėnesį, lyginant su kitais praeitų metų mėnesiais, sumažėjo perpus.

Penktadienį daugelyje rajono mokyklų pamokose dalyvavo apie pusę mokinių. Iš kaimų atvažiavo vos vienas kitas.

Vabalninko žemės ūkio mokykla penktadienį moksleivius į namus Nemunėlio Radviliškio kryptimi išvežė savo mikroautobusu, nes autobusų parko transportas nevažiavo.

Į Vabalninko Balio Sruogos vidurinę mokyklą susirinko miestelyje gyvenantys mokiniai bei atvažiavo iš Kratiškių, Mieliūnų ir Gaižiūnų. Iš kitų aplinkinių kaimų jie neatvyko. Mokyklos autobusiukas bandė nusigauti į Ančiškius, tačiau nepavyko, todėl joje buvo mažiau nei pusė vaikų.

Pačeriaukštės pagrindinę mokyklą pasiekė tik vaikai iš Pasvaliečių ir Smilgių.

 

Kelius valys tik pirmadienį

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė ketvirtadienį tarėsi su rajono seniūnijų seniūnais dėl kelių valymo.

Kadangi prognozuojama, jog pustys ir savaitgalį, nutarta kaimo kelius valyti pasibaigus pūgoms.

Papiliečiai kelius valys savarankiškai. Vabalninko seniūnijoje šių darbų imsis kelių tarnyba. Pačeriaukštės ir Pabiržės sėniūnijoje kelius valo Biržų komunalininkai. Kiek nespėja, padeda subrangovai - sudaryta sutartis su ūkininkais Gvidu Simonavičiumi ir Ričardu Jankevičiumi.

Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius susitarė su „Biržų rangos" vadovais, kad seniūnijos keliai, kuriais važiuoja mokyklinis autobusiukas, bus pradėti valyti pirmadienį.

„Bandysime taupyti lėšas. Kiek jų turėsime keliams tvarkyti, žinosime tik kovo mėnesį. Bet jas mes jau naudojame avansu. Žmonėms jau jokio skirtumo, tiek ilgai bus užpustyti tris ar keturias dienas. Negyvename akmens amžiuje - yra televizoriai, telefonai, tad dauguma žinojo apie būsimas sąlygas ir galėjo pasirūpinti maistu bei būtinais vaistais. Suprantu, kad nepatogu, bet yra kaip yra", - kalbėjo G. Kubilius.

Papilio seniūnas Gediminas Arnašius sakė, kad kelių kol kas nevalo, nes remontuoja seniūnijos traktorių. Ketvirtadienį šia turima technika teko ištraukti kelis automobilius.

Kelyje į Pavariškį tądien užklimpo net jį valančių kelininkų transportas. Netoli Skrebiškių buvo įklimpęs ir Papilio pagrindinės mokyklos autobusiukas. Kelius valyti seniūnija planuoja sekmadienį.

Biržų komunalinio ūkio direktorius Alfridas Jozėnas sakė, kad penktadienį jau nuo 3 valandos ryto buvo valomos centrinės miesto gatvės.

 

Avarijų nepadaugėjo

Dėl sudėtingos situacijos keliuose avarijų nepadaugėjo.

Ketvirtadienį Biržuose užfiksuotos tik dvi techninės avarijos. Viena įvyko Respublikos -Vilniaus gatvių sankryžoje, kita - Kęstučio gatvėje.

Tiesa, važiavę rajono keliais regėjo pakelėse įstrigusius lengvuosius automobilius, kuriuos bandė traukti netoliese gyvenantys ūkininkai. Kai kurie kaimuose gyvenantys žmonės į darbą Biržuose penktadienį važiavo traktoriumi.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis sakė, kad dėl situacijos keliuose jie iškvietimų negavo. O automobilių iš griovių tarnyba, anot jo, jau seniai netraukia.

Pasak greitosios pagalbos administratorės Audronės Gaigalienės, penktadienį iki pietų medikų transportas pacientus pasiekė.

Pasak Biržų meteorologijos stoties viršininko Broniaus Medinio, vakar per pietus vidutinis sniego dangos storis siekė 24 centimetrus. Tiesa, sniegas pasiskirstęs netolygiai, yra ir kelių metrų storio pusnių.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-30

Vabalninko vaikai laikinai neteko Dienos centro

„Dievo stebuklas, kad laiku buvo pastebėtas gaisras. Ugniagesiai man sakė, jog tokie namai supleška per keliolika minučių", - džiaugėsi Biržų sekmininkų bažnyčios pastorius Linas Šnaras.

Praėjusio šeštadienio ryte kilo gaisras jo žmonai Verai Šnarienei priklausančiame name, esančiame Vabalninke, S. Nėries gatvėje.

Dalis pastato priklauso rajono savivaldybei, jame įrengtas socialinis būstas. Kitoje, didesnėje namo dalyje, veikia sekmininkų bažnyčios įkurtas Vaikų dienos centras.

Kad iš 19 namo pastogės smilksta dūmai, pastebėjo šeštadienio ryte po ruošos tvarte į namus ėjęs vabalninkietis. Jis suskubo skambinti gaisrininkams.

Atvykus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams paaiškėjo, kad pastate pilna dūmų. Į vidų be kvėpavimo aparatų patekti nebuvo įmanoma.

Pamačius, kad smilksta medinės perdangos grindys, teko dalį jų išardyti.

Sekmininkų bažnyčios pastorius Linas Šnaras tikisi, kad Vaikų dienos centras duris vėl atvers jau vasarį.

Gaisro metu išdegė apie 2 kvadratus medinių grindų. Labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis - netvarkinga elektros instaliacija.

Manoma, kad iš rūsio ėmusi smilkti ugnis persimetė į V. Šnarienei priklausančio buto patalpas.

Šiose patalpose jau antrus metus veikia Vaikų dienos centras. Jį lanko per dvidešimtį vabalninkiečių vaikų, su kuriais dirba ir bendrauja socialinis darbuotojas Arminas Zybartas.

Pasak L. Šnaro, kurį laiką centras neveiks. Teks remontuoti aprūkusias sienas, sudėti grindis, įvesti naują elektros instaliaciją. Paremti remontą sutiko kelios bažnyčios.

Tikimasi, kad Vaikų dienos centras pradės veikti vasario mėnesį.

L. Šnaras jaudinosi dėl to, jog rūsiu gali naudotis ne tik jų bažnyčios, bet ir kaimyninio buto nuomininkas.

Pastoriaus žmona Vera Šnarienė teigė savivaldybės prašysianti, kad leistų tame pačiame pastate esantį kambarį, kuriame įrengtas socialinis būstas, nusipirkti bažnyčiai.

Greit bus treji metai, kai Vabalninko seniūnija tame pačiame pastate esantį būstą yra išnuomojusi vabalninkiečiui Feliksui Š.

Ne paslaptis, kad bendruomenė jo kaimynystės nepageidauja. Savo ruožtu būsto nuomininkas, renkantis įvairius senovinius daiktus ir jų prikaupęs pilną rūsį, vabalninkiečiams skundžiasi, kad jo norima atsikratyti.

Vabalninko seniūnas Stepas Gudas abejojo, ar rajono taryba gali ryžtis naikinti šiame pastate esantį socialinį būstą ir jį parduoti.

„Kaimynystė gal kam ir nemaloni. Bet vargu ar ką nors pakeisti bus galima. Vabalninke trūksta socialinių būstų, o eilėje jiems gauti laukia nemažai žmonių", - sakė S. Gudas.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-26

Kas atsakys už ledo kalnuose laužomus kaulus?

Nenuvalytos sankryžos ir automobilių stovėjimo aikštelės akivaizdžiai rodo Biržų rajono valdžios prioritetus bei nuolankumą didiesiems prekybos centrams.

 

Kam tarnauja Biržų valdžia?

Tai, kas šiuo metu vyksta prie didžiųjų prekybos centrų ir savivaldybės panosėje, galima vadinti pasityčiojimu ne tik iš žmonių turto, bet ir iš brangiausiai kainuojančio dalyko - sveikatos. Deja, tas pasityčiojimas ne tik nebaudžiamas - jo netgi nebandoma „užkardyti".

Viešai pranešama apie Panevėžio miesto savivaldybės administracijos šių metų sausį atliktus patikrinimus. Jų metu žiūrima, kaip miesto įmonės ir organizacijos laikosi miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Prekybos centrai paraginami nusivalyti sniegą savo teritorijose. Tokius Panevėžio miesto valdžios paraginimus gavo „Iki", „Norfos", „Maxima" ir kitiems prekybos tinklams priklausantys prekybos centrai, bankai ir kitos įmonės. Iš viso per dvi savaites vykdyta 14 patikrinimų, surengtas 31 reidas.

Tuo tarpu Biržuose aikštelės prie prekybos centrų kelia siaubą ir pavojų. Ypač prie centrinėje Vytauto gatvėje esančių „Iki" ir „Cento". Iš aikštelių, į ledo duobes patekę, neišvažiuoja arba į šalis mėtomi sukelia avarines situacijas automobiliai. Ant ledo klupinėja pėstieji.

Šiurpu matyti ant nugaros krintantį žmogų, aukštyn kylančias jo kojas ir tolyn lekiančią lazdelę, kuria pasiramsčiuodamas vyras bandė įveikti atkarpą nuo Vytauto gatvės iki „Cento" parduotuvės.

„Tai ar kas nors atsakytų, jei aš būčiau užsimušęs?" - atsitokėjęs klausė garbaus amžiaus žmogus, riesdamasis nuo skausmo.

„Cento" ir „Iki" prekybos centrus valdo UAB „Baltisches Haus", kurio atėjimu į Biržų centrą labai rūpinosi pats Biržų rajono meras.

Ar dabar rajono vadovams rūpi, kaip tvarkosi geriausiose miesto vietose įsikūrę ir pelnus besižeriantys prekybininkai?

 

„Niekieno" zona

Viešai buvo rašyta ir aiškinta, kaip rajono savivaldybės vadovas stengėsi, kad kino teatro vietoje įsikurtų „Iki", kaip savivaldybė įrengė aikšteles prie „Cento" ir „Maxima".

Nepatvirtintais duomenimis, prie „Cento" aikštelė įrenginėta savivaldybės ir „Baltisches Haus" lėšomis. Darbai neva finansuoti lygiomis dalimis. Tačiau abejonių kelia faktas, kad minėta aikštelė ir į ją įdėtos investicijos iki šiol niekur neužpajamuotos.

Tokią išvadą galima daryti perskaičius savivaldybės atsakymus į „Šiaurės rytų" klausimus.

Savivaldybės atstovų buvo prašoma atsakyti, kas Biržuose valdo automobilių stovėjimo aikšteles prie „Cento" ir „Iki" prekybos centrų, su kuo sudarytos sutartys dėl šių aikštelių priežiūros. Taip pat teirautasi, kiek sykių ir kada šiais metais rajono savivaldybė oficialiai kreipėsi į miesto centre dirbančių prekybos centrų šeimininkus dėl netvarkomų ir sveikatai bei gyvybei pavojingomis tapusių aikštelių priežiūros.

Ne vieną sykį ledo kapojimo akcijų prie parduotuvės „Cento" ir savivaldybės ėmėsi biržiečiai, suburti tarybos nario Kęstučio Slavinsko.

Iš savivaldybės viešųjų ryšių specialistės gautas atsakymas, kad aikštelė prie „Iki" parduotuvės nuosavybės teise priklauso UAB „Baltisches Haus". O aikštelė prie „Cento" parduotuvės yra valstybės neišnuomotoje ar kitaip nesuteiktoje naudotis žemėje.

Ar taip gali būti, kad brangiomis trinkelėmis išklota teritorija niekam nepriklauso?

„Ši aikštelė - tarp dangus ir žemės. Taip jau yra, kad jos dokumentai neįforminti teisiškai", - patvirtino administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė. Anot jos, nenorėta, kad visa aikštelė atitektų „Cento" šeimininkams, tad taip ir likęs „kabantis žemės plotas".

Kas atsakys, jei žmogus žūtų teritorijoje, esančioje „tarp dangaus ir žemės", tikriausiai klausti net nebereikia.

 

Kreipėsi per vietos televiziją ir spaudą?

„Biržų rajono savivaldybės administracija 2010 m. sausio mėnesio pradžioje per vietos laikraščius, televiziją kreipėsi į gyventojus, įmones bei įstaigas, prašydama pasirūpinti savo saugumu ir pasnigus pagal galimybes padėti vieni kitiems valyti sniegą".

Tai yra savivaldybės atsakymas į klausimą, ar į didžiuosius prekybos centrus oficialiai kreiptasi dėl pavojų keliančių aikštelių.

 

Visuomenės balsas

Biržiečiai įsitikinę, kad didelius pelnus gaunantys prekybos centrai privalo rūpintis saugia aplinka. Juos tą daryti turi priversti rajono vadovai. Anot žmonių, jei valdžia tą padaryti neįgali, tegu kreipiasi į kitas institucijas.

Biržų ligoninėje gydosi slidžiose gatvėse bei sankryžose sunkias traumas patyrę biržiečiai. Viena iš ligonių - po traumos sudėtingą operaciją iškentusi savivaldybėje dirbanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Danguolė Žiūkienė. Ligoninėje ji atsidūrė miesto gatvių sankryžoje parkritusi ant aštraus ledo kalno ir patyrusi sudėtingą lūžį.

„Yra šitiek daug pašalpas gaunančių ir darbo neturinčių žmonių, tai nejaugi negalima organizuoti, kad jie nuvalytų nors pavojingiausias apledijusias sankryžas?" - kalbėjo po sunkios operacijos atsigaunanti D. Žiūkienė. Ji teigė tą patį sakiusi ir Biržų miesto seniūnei, kuri jai pagelbėjo gatvėje ištikus nelaimei - iškvietė „greitąją" ir pan.

Tąsyk seniūnė atsakiusi, kad nėra kažkokių programų. Tai buvo praėjusios savaitės penktadienį.

Tačiau jau šią savaitę centrinėje miesto sankryžoje ledą daužė vyrai. Jų darbą praeiviai įvertino puikiai. Seniūnė Kristina Padbarotkina vakar teigė, kad šie vyrai visuomenei naudingą darbą dirba už gautas pašalpas. Tikimasi, kad tokių žmonių pavyks suorganizuoti ir daugiau. Tačiau aikštelių prie prekybos centrų jie tikrai nevalys.

„Prekybos centrai - ne labdaros organizacijos, o gerus pelnus mūsų visų, pirkėjų, dėka gaunančios įmonės", - teigė seniūnė.

Kas tiems centrams primins pareigą ir privers juos apsikuopti, kol kas nežinia.

 

Valyti trukdė netobulos sutartys ir automobiliai

Paaiškėjo, kad minėtas „Baltisches Haus" prekybos centrų aikšteles pagal šios įmonės sudarytas sutartis turi valyti „Biržų komunalinis ūkis".

Pasak „Biržų komunalinio ūkio" direktoriaus ir rajono savivaldybės Teritorinio vystymo komiteto pirmininko Alfrido Jozėno, kam dokumentiškai priklauso abi aikštelės, jis nesidomintis. Tačiau žino, kad sutartis įmonė yra sudariusi su „Baltisches Haus". Už miesto centre, prie pašto, esančios aikštelės valymą komunalininkams moka „Baltisches Haus".

Prie „Cento" parduotuvės esančio 450 kv. metrų aikštelės ploto priežiūros išlaidas komunalininkams turi apmokėti „Baltisches Haus", o už kitų 640 kv. metrų valymą - savivaldybė. Tai esą įrašyta sutartyse, tačiau jose nebuvo numatyta brangiai kainuojančių sniego valymo ir ledo kapojimo darbų.

Įmonė veltui dirbti nenorėjusi, o kol sutartys buvo tobulinamos, valyti sušalusį sniegą jau buvo vėlu. Kapoti ledą aikštelėse, anot A. Jozėno, dabar trukdo automobiliai, kurie prie „Cento" stovi ir dieną, ir naktį.

Matydami pavojingai slidžią automobilių aikštę prie „Cento", du kartus ledo kapojimo akcijų ėmėsi biržiečiai, suburti savivaldybės tarybos nario Kęstučio Slavinsko.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-23

Prekybininkai kratosi atsakomybės dėl nelaimės

Vakar Šlepščių kaimo kapinaitėse buvo palaidota garbaus amžiaus Rinkuškių kaimo gyventoja.

Moteris mirė praėjus kelioms savaitėms po to, kai ji buvo sužalota šalia prekybos centro durų. Senolei buvo atlikta klubo sąnario operacija.

Velionės artimieji dar nežino, ar ieškos kaltininkų ir sieks kompensacijos. Tačiau šeimos nariai neabejoja dėl vieno - jei ne prieš Naujuosius metus įvykusi nelaimė, jų mama būtų gyva.

 

Po traumos - operacija

Nelaimė įvyko praėjusių metų gruodžio 30-osios vidurdienį.

Sunkiai vaikščiojusią 77 metų R. M. anūkas atvežė į Respublikos gatvėje esančią parduotuvę „Norfa".

Nors artimieji siūlė ją nuvežti į kitą, arčiau namų esantį prekybos centrą, tačiau moteriai patikdavo apsipirkti būtent šiame.

Senolė, kuriai prireikdavo ir ramentų, savarankiškai nueidavo į netoli namų esančią parduotuvę, pati savimi pasirūpindavo.

Velionės dukra Janina K. pasakojo, kad tądien iš parduotuvės pro automatiškai atsidarančias duris pirmas ėjo senolę atvežęs anūkas. Staiga jis išgirdo kažkokį trenksmą, o atsisukęs išvydo nugriuvusią močiutę.

Senolė policijos pareigūnams aiškino, kad ji nugriuvo, kai į šoną trenkė prekybos centro durys. Tą patį vėliau tvirtino ir jos artimieji.

Ši tiek artimiesiems, tiek vėliau ją apklaususiems policijos pareigūnams tvirtino, jog neteko pusiausvyros po to, kai į ją netikėtai trenkėsi automatinės durys.

Iškviesti greitosios pagalbos medikai R. M. nugabeno į ligoninę. Paaiškėjo, kad lūžo klubo sąnarys.

Šiek tiek atstačius sutrikusį širdies ritmą kitą dieną moteris buvo operuota.

„Operavęs gydytojas mus įspėjo apie galimą riziką ir pasekmes. Klubo sąnario operacija yra sudėtinga ir jaunesnio amžiaus pacientams, o mūsų mama buvo jau garbaus amžiaus", - kalbėjo velionės dukra.

Po operacijos artimieji kuriam laikui lengviau atsikvėpė. Senolė jau valgė, buvo atsistojusi ant vienos kojos.

Tačiau po kiek laiko ją pradėjo kankinti dusulys. Praėjusio pirmadienio rytą ji buvo perkelta į Reanimacijos skyrių, o per pietus mirė.

Paaiškėjo, kad pacientės plaučius užkimšo trombas.

 

Siūlė kreiptis į teismą

Informaciją apie šį įvykį rinkusi Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektorė Virginija Šiupšinskienė nustatė, kad nukentėjusi moteris su „Norfos" sistema neturėjo darbo santykių, todėl įvykio netiria.

Nukentėjusios moters dukrai patarta dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą.

Velionės artimieji prieš kelias dienas buvo nuėję pas prekybos centro, kur įvyko nelaimė, direktorių Saulių Balčiūną.

Po pokalbio dukra Janina K. suprato, kad prekybininkai tiesioginės atsakomybės kratosi. Jai buvo aiškinama, kad pretenzijas reikėtų reikšti automatines duris prižiūrinčiai firmai. Be to, buvo tvirtinama, jog senolė nukrito ne tarpduryje, o už kokio metro nuo durų.

S. Balčiūnas įsitikinęs, kad dėl moters kritimo durys nekaltos.

„Gruodžio 30 dieną buvo pilna žmonių, durys neužsidarė. Ji nuo automatinių durų buvo nukritusi maždaug už metro. Gal ji paslydo, gal ramentai užkliuvo, gal kas pastūmė", - svarstė direktorius.

Velionės dukra jam paprieštaravo, kad po šio įvykio durys visą dieną nebeužsidarė.

„Jos tikrai nesidarinėjo, buvo perdegę saugikliai. Bet aš turiu remonto aktą. Jame rašoma, kad jos buvo sugedusios sausio 5 dieną", - tvirtino S. Balčiūnas.

Direktorius minėjo, kad dėl įvykusio incidento jam nemalonu. Tačiau, anot jo, „be atsiprašymo ir užuojautos, aš jiems niekuo negaliu padėti. Kitus klausimus sprendžia Vilniuje esanti administracija".

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-23

Nepavykus išplėšti seifo čiupo, kas papuolė po ranka

Praėjusio pirmadienio naktį vagys darbavosi Vabalninko miestelyje ir Biržuose - įsibrovė į prekybos centrą ir spaudos kioską.

Naktį, 3.45 val., apsaugos policija užfiksavo pranešimą, kad įsibrauta į Vabalninko miestelyje, Žolinės aikštėje, esantį prekybos centrą „MAXIMA".

Į prekybos centro pastatą patekta pro kieme esančias prekėms įnešti skirtas rampos duris - jos buvo išlaužtos.

Pasak prekybos tinklo „MAXIMA" atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, pagrindinis vagių taikinys buvo patalpose esantis seifas su pinigais.

Pagal prekybos tinklo filmuotą medžiagą aiškiai matyti, kad patekę į patalpas vagys pirmiausia bandė atrakinti seifą, o nepavykus jį bandė išlaužti.

Pamatę, kad seife esantys pinigai nepasiekiami, jie čiupo, kas pasitaikė po ranka - cigaretes, kavą ir alkoholinius gėrimus.

Į įvykio vietą policija, gavusi signalą, atvyko laiku, tačiau nusikaltėliai jau buvo pasišalinę.

Nuostolis ir pavogtų prekių kiekis tikslinami.

Parduotuvė „MAXIMA" Vabalninke veikia jau pustrečių metų. Tai pirmas įsilaužimas į šią prekybos įmonę.

Pasak R. Saulytės, šalyje prasidėjus ekonominei krizei tris kartus padaugėjo įsilaužimų į pastatus, plinta žaibiškos vagystės.

„Žiūrim, kas ką pergudraus. Bet ir mes nesnaudžiame, stipriname prekybos vietų apsaugą", - kalbėjo R. Saulytė.

Pirmadienį ryte atėjusi į darbą „Lietuvos spaudos" darbuotoja A. Š. pastebėjo, kad apvogtas Biržuose, Vytauto gatvės 36 namo kieme, esantis spaudos kioskas.

Į vidų patekta pakėlus apsaugines žaliuzes ir pravėrus kiosko langelį.

Pavogtos cigaretės, kramtomoji guma ir saldainiai.

Padaryti nuostoliai tikslinami.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-21

Biržų policijoje - sovietiniai kankinimo būdai?

„Protarpiais atrodė, kad man bus kaip Mantui..." - kalba aštuoniolikmetis, ką tik grįžęs iš Biržų areštinės, kurioje prieš porą metų rastas negyvas dvidešimtmetis Mantas Pikūnas.

„Mane policininkai smaugė, dusino dujokauke ir grasino kitąkart parodyti visus tarybinių laikų kankinimo būdus", - sako vaikinas.

Bet kol kas šiais žodžiais tiki tik jo motina ir mokytoja. Ir šių eilučių autorė.

 

Į pavojaus sūkurius - antrąsyk

Prieš ketverius metus keturiolikmetis paauglys šoko į ledinį vandenį gelbėti skęstančio vaiko. Šaltos upės gelmės galėjo pasiglemžti ir gelbėtojo gyvybę, bet nelaimės akivaizdoje jis apie save negalvojo.

Ši istorija buvo aprašyta „Šiaurės rytuose", keturiolikmečiui buvo suteiktas Metų biržiečio titulas, o 2007-ųjų sausį Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus už drąsą, sumanumą ir ryžtą gelbstint žūvančius žmones jį apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Tik nežinia, kaip būtų klostęsi įvykiai, jei tąsyk ledinėje upėje besikapanojančių vaikų kone per stebuklą nebūtų pamatęs suaugęs vyras ir puolęs į pagalbą.

Šiandien tas pats vaikinukas vėl neria į pavojų kupiną sūkurį.

Aštuoniolikmetis viešai prabilo apie kankinimus, patirtus Biržų policijoje. Kas laukia jaunuolio, išdrįsusio kalbėti apie tai, ko mūsų teisėsaugoje negali būti? Taip, kaip negali būti pedofilijos.

Aštuoniolikmetis viešai prabilo apie kankinimus policijos pareigūnų kabinetuose. Vaikinas kalba ne tik už save - už visus, kurie apie patirtą smurtą pasakoti negali arba niekada jau negalės.

Kas laukia jaunuolio, išdrįsusio kalbėti apie tai, ko mūsų teisėsaugos sistemoje negali būti? Taip, kaip, anot parlamentaro Sauliaus Stomos, mūsų valstybėje negali būti pedofilijos.

Šį kartą jis neria į tokius sūkurius, iš kurių išplaukti kol kas galima tik per stebuklą.

Kas dabar išties pagalbos ranką tam, kuris ieškodamas teisybės rizikuoja savo ir artimųjų gyvenimais? Ar beviltiškoje situacijoje pasikartos stebuklas? Ir kas tas gelbėtojas galėtų būti šįkart?

 

Kreipėsi į prokuratūrą ir į spaudą

Mantautas (aštuoniolikmečio vardas pakeistas - red. past.) į redakciją paskambino prieš Kalėdas. Jis sakė turintis papasakoti, ką patyrė būdamas policijos pareigūnų rankose. Neslėpė savo vardo nei pavardės ir žadėjo, reikalui esant, savo žodžius patvirtinti teisme.

Panašių pranešimų redakcija gauna nemažai, tačiau daugelio drąsa ir ryžtas pasakoti blėsta, kai užsimenama apie atsakomybę už išsakytus žodžius bei galimus pavojus.

Šis vaikinas - ne iš tokių. Jis pareiškimą nunešė ir į Biržų rajono apylinkės prokuratūrą. Jis tiki, kad teisingumas mūsų valstybėje yra, o viešai įvardytas blogis - itin svarbus žingsnis jo link.

Jaunatvišką maksimalizmą pabandžius gesinti klausimu - ar žinai, kad stoji į nelygią kovą? - vaikinas linksi galva.

„Bet apie tai kalbėti reikia", - sako jis. Ir šiuos aštuoniolikmečio žodžius belieka palydėti taip pat pritariamu linktelėjimu.

 

Įtarimai nepareikšti

„Mane smaugė ir dusino dujokauke", - nervingai skubėdamas kalba Mantautas. Jaunuolio elgsenoje, intonacijose - akivaizdi nuoskauda, sumišusi su tramdomu pykčiu.

Tai, anot jo, įvyko gruodžio 18 dieną Biržų policijos komisariato patalpose.

Vaikinas vardija pavardes tų pareigūnų, kurie, pasak jo, vykdė egzekuciją.

Mantauto įsitikinimu, tų policininkų pavardes paviešinti būtina.

Tačiau Biržų prokuratūros prokuroras Raimondas Binkis vėliau pasakys, kad dėl galimo Biržų rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir piktnaudžiavimo tarnyba ikiteisminis tyrimas pradėtas, bet įtarimai dar niekam nepareikšti. Taigi, viešinti policininkų pavardžių nevalia.

Šiandien galima teigti tik tiek, kad gruodžio 18-osios įvykiuose galėjo dalyvauti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai E. S, V. S. ir A. M.

Dar vienas, anot Mantauto, egzekuciją stebėjęs. Jo pavardės vaikinas nežino, bet, sako, tą asmenį atpažinti galėtų.

 

Smaugė, dusino, tyčiojosi ir grasino?

Mantautas policijos pareigūnų buvo sulaikytas gruodžio 17-ąją. Jis pateko tarp įtariamųjų vagystėmis ir 48 valandoms buvo uždarytas į areštinę.

Gruodžio 18-osios popietę, anot Mantauto, į areštinę atėjo budėtojas ir pasakė, kad jį nori kažkur vesti.

Vaikiną išsivedę kriminalistai - E. S. ir A. M. Pasiekus policijos komisariato trečiąjį aukštą Mantautas išgirdęs pareigūnų pokalbį, kad reikėtų eiti „į galą", nes „gali smarkiai rėkti".

Egzekucija policijos komisariato kabinete neva prasidėjo po to, kai Mantautas atsisakęs rašyti prisipažinimą apie įvykdytą nusikaltimą.

Anot aštuoniolikmečio, iš pradžių jis neva buvo mušamas - į galvą, šonus. Protarpiais kriminalistai, pasak Mantauto, kalbėdavę lyg ir „normaliai", bet netrukus vėl imdavę niršti. Vaikinas sako, kad tai trukę ilgai - kone pusantros valandos.

2008-ųjų balandį po neaiškios Manto Pikūno mirties areštinėje, prie Biržų policijos komisariato vyko piketas, kurio dalyviai degė gedulo, protesto ir vilties žvakes.

Jam pasirodė, kad policininkai jau buvo bebaigiantys vadinamąją apklausą, kai į kabinetą atėjęs V. S., nešinas dujokauke.

„Ką renkiesi - popierių ar dujokaukę?" - kažką panašaus išgirdęs vaikinas. Ir perspėjimą, kad bus skaičiuojama iki trijų. Mantautas pasakęs, kad nesirenka nei vieno, nei kito.

Kas vykę toliau - sunkiai atpasakojama. Anot Mantauto, ant jo veido kriminalistai neva jėga puolę mauti dujokaukę, jį ėmę smaugti. Rankos buvusios užlaužtos už nugaros ir surakintos antrankiais. Vaikinas bandęs priešintis, rėkti.

„Dujokaukėje trūko oro, dusau. Buvo klaiku. Galvojau, kad jau viskas", - kalbėjo Mantautas, bandydamas prisiminti egzekucijos detales ir negalėdamas nuslėpti jaudulio.

„Kai atleido, kritau ant žemės. Iš burnos bėgo putos, seilės. O jie juokėsi iš manęs. Tyčiojosi", - kalbėjo vaikinas.

Nuėmus dujokaukę „apklausa" neva tęsėsi. Vaikino riksmai turėjo girdėtis komisariato koridoriuose ar kitose patalpose, nes vienu metu kabineto, kur vyko egzekucija, duris buvo pravėrusi kažkokia moteris. Kriminalistai lyg ir ėmę teisintis, klausinėdami Mantauto - ar mes tau ką nors darome? Po to, anot vaikino, duris policininkai užrakinę.

„Apklausos" pabaigoje Mantautas išgirdęs pareigūnų grasinimą - jei kitą kartą pakliūsi, parodysime visus tarybinio kankinimo būdus.

Vaikinas areštinėje turėjo praleisti dar vieną naktį. Baimės, kad patirtas košmaras gali pasikartoti, valandos virto amžinybe...

 

Prisiminė areštinės auką

„Protarpiais atrodė, kad man bus taip pat, kaip Mantui", - išsitarė vaikinas.

Biržiečiai gerai atsimena 2008-ųjų balandį, kai areštinėje buvo rastas negyvas dvidešimtmetis Mantas Pikūnas. Oficiali versija - vaikinas nusižudė. Tačiau tuomet Biržai ūžė, kad Mantas neva nužudytas. Viena iš sklandančių versijų - suimtasis buvo neva smaugiamas, dusinamas neapskaičiavus jo sveikatos būklės.

Tų metų balandžio 15 dieną prie Biržų policijos komisariato buvo surengtas piketas. Jo metu jaunimas degino žvakutes, kurios simbolizavo ir gedulą, ir protestą, ir viltį, kad bus išaiškintos tikrosios Manto mirties priežastys ir galbūt net atskleisti kaltininkai.

Tačiau bylą Biržų rajono apylinkės prokuratūra nutraukė. Vėliau ji buvo vėl atnaujinta ir persiųsta Pasvalio prokuratūrai. Pasvaliečio prokuroro Aurelijaus Navicko teigimu, M. Pikūno byloje procesinis sprendimas dar nepriimtas.

Kad paaiškės tikrosios vaikino mirties Biržų areštinėje priežastys, tikinčių turbūt nėra daug. Tarp jų - Manto motina, kuri antrus metus kone kasdien skuba į Biržų kapines ant sūnaus kapo uždegti ne tik atminimo, bet ir vilties žiburėlio.

 

„Nebežinau, kuo tikėti"

Tuo tarpu Mantauto motina sako, kad šiuo metu nebežinanti, kuo tikėti.

Iki įvykių, kai jos sūnus pateko į policininkų rankas, ji teisėsaugos pareigūnais pasitikėjusi. Tačiau pedagoginį darbą dirbanti moteris įsitikinusi, kad sūnus kankinimų išsigalvoti negalėjo.

Vieni iš pirmųjų sūnaus žodžių išėjus iš areštinės buvo apie riksmus.

„Rėkiau ant visos mentinės", - prisipažino Mantautas ir skubėjo mamai sakyti, kas su juo nutiko.

Mačiau, kad jis tiesiog „verda", - prisiminė moteris, šluostydama ašaras. - Ir bijojau, kad kas nors dar baisesnio neįvyktų, kad jis sau ko nors nepasidarytų".

„Jeigu mano sūnus nusikalto - tegul atperka kaltę. Jis žino: jeigu blogai daro, jokio pritarimo mūsų šeimoje neras. Bet jeigu policija įrodymus išgauna kankinimo būdais, tai ar galima ja pasitikėti?" - svarsto nerimo kamuojama motina.

Vaiko patirta skriauda ir sykiu baimė dėl pareikštų įtarimų jos sūnui sutrikdė moters sveikatą. Ji nebežino ko griebtis - advokatų samdyti neišgali, o į panašias situacijas pakliuvusios šeimos jokios kitos realios pagalbos nesulaukia.

Moteris geria raminamuosius vaistus, tačiau nerimas ir baimė dėl sūnaus jos neapleidžia nei dieną, nei naktį.

Tik kino filmuose matome, kaip smurto aukoms ir jų artimiesiems skuba padėti psichologai, socialiniai darbuotojai, medikai, pareigūnai. Lietuvoje realybė kita. Smurto aukos ne tik paliekamos likimo valiai, bet dar jos priverstos įrodinėti, kad nėra pačios kaltos ir kad jų pasakojimai apie patirtas skriaudas nėra fantazijos ar kerštas.

 

Prakalbo, nes nebegalėjo ištverti

„Šis vaikinas nemeluoja. Jis apskritai linkęs nuoskaudas iškęsti, nutylėti. Jeigu nusprendė kalbėti, vadinasi, tylėti jis nebeįstengė. Tai, matyt, viršijo jo jėgas", - apie Mantauto situaciją šneka jo auklėtoja Regina Baronienė. Jis yra Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos dvyliktokas.

Mokytoja žino, kas nutiko jos auklėtiniui, ir nedvejodama jį palaiko. Pažinodama mokinį bei jo šeimą, pedagogė kitaip elgtis negalėtų. Anot jos, vaikino motina itin rūpinasi sūnumi, domisi jo mokymusi ir nuolat palaiko ryšį su ja. Kartu bandoma spręsti ir kylančias problemas.

R. Baronienė sakė, kad prieš Kalėdas vaikinas buvo labai nervingas, retsykiais atrodė, kad jis tuoj pravirks.

„Auklėtoja, aš nieko nepadariau", - tikinęs vaikinas po susidūrimų su pareigūnais.

Paklausus, kodėl, jos nuomone, policininkai nusitaikė būtent į Mantautą, mokytoja svarstė, kad tai galėtų būti dėl jo draugų. O gal tiesiog ieškoma, kam būtų galima suversti kaltę už padarytus nusikaltimus. Kitaip tariant, tokiu būdu gali būti bandoma gerinti nusikaltimų išaiškinamumo statistiką.

 

Pareigūnai dirba nepriekaištingai

Biržų policijos komisariato viršininko Eugenijaus Šopio nuomonė dėl Mantauto skundo kitokia - jo teigimu, gali būti nusitaikyta į pareigūnus, kurie tiria vagystes.

Kriminalistams, kurie galimai kankino suimtąjį, viršininkas sakė jokių priekaištų dėl jų darbo neturintis. Jie dirbantys dideliais krūviais, intensyviai, jokių skundų dėl netinkamo elgesio su suimtaisiais nebūna.

Policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė patvirtino, kad per pastaruosius 7 metus tarnybinių tikrinimų dėl pareigūnų elgesio su sulaikytaisiais nebuvo.

Apie tai, kas nutiko gruodžio 18-ąją, pareigūnai E. S., A. M. ir V. S. per atstovę spaudai pranešė, kad kalbėtis su „Šiaurės rytais" atsisako. Priežastis - ikiteisminio tyrimo metu jie to daryti negalintys.

 

Kreipėsi į gydytoją

Gruodžio 23-ąją Biržų savivaldybės poliklinikos gydytoja Kristina Kriaučiūnienė Mantautui išdavė pažymą apie jo sveikatos būklę. Joje rašoma apie abiejų plaštakų sumušimus, nervinį sutrikimą.

Smaugimo ar dusinimo žymių ieškoti turbūt neverta. Jeigu tokios liktų, argi smurtautojai rizikuotų?

Pažyma pateikta teismo medicinos ekspertams, kurių išvadų laukia prokuratūra.

Gydytojos pažymoje užsiminta ir apie vaikino nuotaikų, miego sutrikimus.

Psichologai teigia, kad atsiradusios fobijos, miego sutrikimai - tai galimi potrauminiai simptomai. Anot jų, fizinį smurtą patyrusiems žmonėms nedelsiant būtina specialistų pagalba.

 

Už tuos, kurie užčiaupti

Mantauto istoriją išgirdę teisininkai sako, kad tai kone tipinis atvejis, kai neturint įrodymų suimtieji psichologiniu ar net fiziniu smurtu verčiami prisipažinti kaltę. Šie „prisipažinimai" patenka į bylas ir dažnai niekam nerūpi, kokiais būdais jie išgauti. Žinoma, vėliau vyksta ir teisėtos apklausos dalyvaujant advokatui. Parodymus galima keisti, bet tie keitimai teismuose vertinami labai įvairiai. Įrodyti, kad „prisipažinimas" neteisėtas, kad jis buvo išgautas prievarta, labai sudėtinga.

Į tokią mėsmalę gali patekti bet kuris, atsidūręs netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Nerimstantiems, nuotykių ieškantiems jaunuoliams tokie susidūrimai su pareigūnais neretai būna lemtingi - jiems mušte išmušamas tikėjimas teisingumu. Čia jie gauna didžiausią gyvenimo pamoką - teisingas tas, kurio pusėje jėga. Po jos vieni tampa puikiais mokiniais - tolesnio gyvenimo kelią jie ciniškai skinasi jėga. Jautresnieji po tokių „mokymų" dažnai palūžta - išeičių ieško vartodami alkoholį, narkotikus arba tiesiog išeina iš gyvenimo.

Mantautas šiandien stoja už tuos, kurie nedrįsta arba niekada jau nebeišdrįs kalbėti. Už buvusias ir būsimas aukas. Stoja kone beginklis. Kas bus šalia jo?

 

Rasa Penelienė
2010-01-16

Vėl nukentėjo Sporto mokyklos direktoriaus visureigis

Trečiadienio vakare po nenustatytų asmenų išpuolio išdaužyti visureigio „Mitsubishi Outlander" langai. Automobilis priklauso Sporto mokyklos direktoriui Algirdui Kriaučiūnui. Visureigis stovėjo Karaimų gatvėje, prie direktoriaus vadovaujamos darbovietės. Apie įvykį žinia pasklido apie 18 valandą. Mačiusieji apdaužytą mašiną teigia, kad buvo suniokoti šeši stiklai.

Mašinos suniokojimo faktas nepateko ir į policijos teikiamą paros įvykių suvestinę.

Langai išdaužyti prie Sporto mokyklos stovėjusiam automobiliui.

Biržų rajono policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė redakcijos turimų žinių nepaneigė, tačiau apie įvykį jokių komentarų bei duomenų nepateikė. Toks buvęs automobilio savininko prašymas.

Sporto mokyklos direktoriaus visureigis nuo nepažįstamų asmenų nukenčia ne pirmą sykį.

Praėjusių metų vasario mėnesį Karaimų gatvėje stovėjusiam „Mitsubishi Outlander" buvo išdaužti priekinis ir galinis langai. Mašiną lizingo būdu A. Kriaučiūnas buvo įsigijęs tik prieš tris mėnesius. Tąsyk įvykį matę netoli esančio daugiabučio namo gyventojai teigė, kad mašiną plytomis apmėtė du jaunuoliai.

Po to įvykio A. Kriaučiūnas teigė numanantis, kas esą galėjo būti automobilio daužymo užsakovai.

Dėl praėjusių metų įvykio taip pat buvo kreiptasi į policiją. Policijos komisariato pateiktomis žiniomis, dėl to tebevyksta ikiteisminis tyrimas.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-14

Tragiško gaisro ugnis apšvietė technines ir socialines problemas

Liepsnoms ryjant medinį daugiabutį ir jame buvusius žmones, biržiečiai matė, kaip ugniagesių darbą trukdė vandens tiekimas. Išgąsdinti aplinkinių namų gyventojai kalbėjo, kad tokios nelaimės buvo galima tikėtis ir kad ji gresia ne vienam Kęstučio gatvės daugiabučiui, turinčiam „padidinto pavojingumo židinių" - asocialiai besielgiančių gyventojų.

 

Oficialus pranešimas apie įvykį

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pranešime apie šeštadienio gaisrą Biržuose pateikta lakoniška informacija. Už šykščių eilučių - tragiški likimai, baimė ir ugniagesių darbas sudėtingomis bei pavojingomis sąlygomis.

Sausio 9 dieną, 23 val. 5 min., ugniagesiai gavo pranešimą apie degantį gyvenamąjį namą.

Per gaisrą mediniame Kęstučio gatvės daugiabutyje žuvo keturi žmonės.

Atvykus gaisrininkams dviaukščio namo stogas degė atvira liepsna. 10 metrų pločio ir 15 metrų ilgio pastatas buvo medinis, su šiferine stogo danga ir mediniu perdengimu. Gesinant gaisrą buvo aptikti keturių žmonių kūnai, du žmonės buvo evakuoti. Gaisro metu sudegė apie 60 kvadratinių metrų stogo dangos, apdegė apie 45 kvadratinius metrus antrojo aukšto perdangos, sudegė ir sugadinti įvairūs namų apyvokos daiktai. Stipriai apdegė du butai antrajame aukšte. Gaisro metu sunaudota 40 kubinių metrų vandens, kuris buvo vežiojamas iš vandens hidranto, esančio už 800 metrų.

 

Ypač pavojingame rajone - neatsidarantys hidrantai

Gaisrą stebėję ir pagal išgales padėję žmonės tradiciškai negailėjo pastabų ugniagesiams gelbėtojams. Biržiečiai negalėjo suvokti, kodėl vanduo buvo tiekiamas su pertrūkiais. Vieniems atrodė, jog ugniagesiai atvažiavo be vandens, kiti svarstė, kodėl vanduo neimamas iš šalia esančio užšalusio ežero.

Žmonės turbūt ir pamiršo, jog be vandentiekio trasų gyvenusioje Muravankėje vanduo dabar tiekiamas ir čia yra įrengti priešgaisriniai hidrantai.

Jei hidrantai iš tikro yra, kodėl ugniagesiai turėjo vandenį vežioti iš kito - beveik už kilometro esančio?

„Hidrantai yra, tačiau mes negalėjome atidaryti jų dangčių. Kvietėmės „Biržų vandenų" darbuotojus, tačiau ir su jų pagalba nieko padaryti negalėjome", - pirmadienį „Šiaurės rytams" kalbėjo Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Audrius Nagelė.

„Tai kodėl PGT atstovai pasirašė, kad vandentiekis būtų atiduotas eksploatacijai?" - ugniagesių argumentą atrėmė UAB „Biržų vandenys" vyriausiasis inžinierius Alvydas Zubrauskas.

Pasak A. Nagelės, hidrantai kokybiški, sertifikuoti, todėl vandentiekio trasų priėmimo komisijoje dirbęs PGT atstovas neturėjo teisės jų nepriimti. Kitas dalykas, kad įrenginiai galbūt netinkami naudoti tam tikromis gamtinėmis sąlygomis.

„Šis rajonas - tarsi tiksinti mina" - pripažino PGT viršininkas, kalbėdamas apie Muravankės medinių daugiabučių namų kvartalą.

 

Nelaimės nuojauta

Gaisro metu sudegė keturi žmonės. Jų kūnai rasti gaisro židinyje - antrajame aukšte buvusiame Gražinos Balčiūnienės bute. Ten buvo ligota 1953 metų gimimo buto šeimininkė su dar trimis tą dieną pas ją besisvečiavusiais biržiečiais. Ugnyje žuvo G. Balčiūnienė, jos draugas Remigijus Toliūnas (g. 1953 m.), gyvenęs Žalgirio gatvėje, Klausučiuose gyvenamąją vietą deklaravusi Regina Burkevičienė (g. 1965 m.) ir daugelio biržiečių pažįstamas, žuvimi dažną aprūpindavęs 1972 metų gimimo Gintautas Eitmanavičius. Policijos pateiktais duomenimis, jis gyveno Vabalninko gatvėje.

Degusioje namo pusėje butai buvo išpirkti trijų savininkų.

Redakcijos žiniomis, po degusiu butu gyvenusios Bronės Juodokienės gaisro metu nebuvo namie. Kas gyvena toje pačioje namo pusėje esančiame kitame pirmojo aukšto bute, išsiaiškinti kol kas nepavyko. Vakar iki pietų redakcijos turėtomis žiniomis, jo šeimininkai dėl laikino apgyvendinimo į seniūniją nesikreipė.

Kitoje namo pusėje esantys keturi butai priklauso savivaldybei. Nors jie neužsidegė, tačiau juose gyventi nebegalima. Visiems keturių butų gyventojams ieškoma kito socialinio būsto.

„Laukėme kažko baisaus, gyvenome tarsi ant bombos. Į dėžutę buvome susidėję dokumentus, kad nelaimei ištikus akimirksniu galėtume išbėgti", - sakė degusio namo pirmajame aukšte gyvenantis Romas Dalinda. Jo žmona Genovaitė sielojosi, kodėl atsakingos institucijos nesiėmė priemonių anksčiau - dėl antrajame aukšte gyvenusios moters ir jos svečių elgesio buvo skųstasi ne kartą.

Šeštadienio naktį gaisravietėje sutikta G. Balčiūnienės motina kalbėjo apie savo ir miesto seniūnijos socialinių darbuotojų pastangas gelbėti dukrą bei dėl jos elgesio galinčius nukentėti kitus žmones. Tačiau išvežti dukters gydyti nepavykę.

Po košmariškos nakties sekmadienio rytą su pastogės netekusiais gyventojais bendravo ir dėl pagalbos tarėsi Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina. Ji taip pat prisiminė seniūnijos bei žuvusiosios moters motinos bandymą užbėgti nelaimei už akių.

Paaiškėjo, jog sunkiai bevaikščiojusios moters išvežimui gydyti sutrukdė iš gydytojo psichiatro negautas siuntimas.

„Gal tokia jų darbo specifika, jog negali duoti siuntimo neblaiviam žmogui?" - svarstė socialinė darbuotoja Aldona Šaknienė. Praktiškai niekada neišsiblaivanti ir lovoje nuolat rūkiusi ligonė liko be siuntimo ir galimybės būti gydoma nuo kelių progresavusių ligų.

A. Šaknienė prisiminė, kad dėl pagalbos G. Balčiūnienei daug pastangų dėjo ne tik seniūnija, bet ir ligonės motina, policijos, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai.

Pasak seniūnės, siuntimo dukros gydymui negavusi motina pranašiškai klaususi, kas atsitiks, jei daugiabutyje įvyks gaisras.

Nelaimė įvyko, numanomos gaisro priežastys - neatsargus elgesys su ugnimi ( rūkymas lovoje).

Du sudegusių žmonių kūnai rasti virtuvėje, du - kitame kambaryje.

Žūties ugnyje išvengusiems gyventojams pastogės ieško savivaldybė. Savivaldybės žiniomis, kito socialinio būsto reikia pensininkų R. G. Dalindų šeimai, pas brolį priglaustai ligotai Laimutei Kaminskienei, šiuo metu ligoninėje besigydančiam Sigitui Maskoliūnui (jis gyveno tėvui priklausančiame bute) bei Arūnui Balčiūnui.

„To, ką patyrėme, neįmanoma apsakyti. Juk puikiai suprantame, kad mus bei aplinkinių namų turtą nuo žūties išgelbėjo ne tik ugniagesiai, bet ir nevėjuotas oras", - sako Muravankės gyventojai.

 

Dėkingas ugniagesiams

Daugelis stebisi, kodėl taip vėlai žmonės pastebėjo gaisrą. Jo nejuto net tame pačiame name gyvenantys žmonės. Ugniagesių manymu, taip galėjo atsitikti dėl žiemai užsandarintų patalpų, į kurias ilgai neprasiskverbė dūmai bei degėsių kvapas.

Pensininkas R. Dalinda prisimena, kaip šeštadienį prieš vidurnaktį keistą triukšmą išgirdęs ir laiptinės duris pravėręs antrajame aukšte jis išvydo liepsnos liežuvius.

Vyras teigia puolęs nešti į sandėliuką daiktus, nes lauke turtą krauti bijojęs - kieme, anot jo, jau sukiojosi iš pakampių išlindę vaikėzai bei žinomi ilgapirščiai.

Pasak R. Dalindos, ugniagesiai atvykę po kelių minučių, ir, jei ne gelbėtojai, visas namas su visu žmonių turtu būtų supleškėjęs.

 

Alfreda Gudienė,
Kęstutis Slavinskas
2010-01-12

Metai pradėti kruvinais kardo kirčiais

Į dangų kylant šventiniams fejerverkams pagrindinės Biržų gatvės sniegas gėrė jauno žmogaus kraują.

 

Vos prasidėjus 2010 - iesiems, dešimt minučių po vidurnakčio, Kęstučio ir K. Nastopkos gatvių kvartale pralietas kraujas. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pakeltas kardas nesibaigė didele tragedija. Tačiau 1974 metais gimęs biržietis K. L. sunkiai sužalotas. Kirtis rėžė per dešinės rankos plaštaką, pažeisdamas kraujagysles ir nervus.

K. L. atvežus į Biržų ligoninę budintys chirurgai R. Janulaitis ir O. Kvedaravičius įvertino sužalojimų sunkumą ir nukentėjusįjį išsiuntė į Vilniaus Raudonojo Kryžiaus (Centro) ligoninės Mikrochirurgijos skyrių.

Policijos pateiktoje įvykių suvestinėje rašoma, jog sužalotasis nurodo, kad nelaimė įvyko Kęstučio gatvėje, šalia parduotuvės „Denita". Pareigūnų turimomis žiniomis, prie K. L. pribėgęs vyriškis metaliniu daiktu trenkė per dešinę ranką.

Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas 1960 metų gimimo K. Nastopkos gatvės gyventojas A. J. Kol kas neišsiaiškinta, kodėl iš tikro kilo konfliktas.

Tarp šiame name gyvenančio vyriškio ir kaimynystėje šventusio jaunimo kilo konfliktas, kurio priežastis aiškinasi policija.

Preliminariais duomenimis, A. J. mojavo kardu, kuriuo paprastai kertami krūmai.

Gražiai tvarkoma A. J. sodyba yra priešais parduotuvę „Denita", K. Nastopkos ir Kęstučio gatvių kampe.

Paties A. J. korespondentams pakalbinti nepavyko - vyriškio nebuvo namie.

Kęstučio ir K. Nastopkos gatvių gyventojai apie įvykį kalbėjo pasibaisėję. Jie teigė žinantys konfliktą tarp jaunimo ir pagyvenusio vyriškio, tačiau pykčio priežasties niekas negalėjo arba nenorėjo įvardyti.

Aplinkiniai gyventojai sakė, jog jaunimas šventė K. Nastopkos gatvėje esančioje kirpykloje, o kaimynystėje gyvenančiam A. J. esą nepatiko triukšmas.

„Tačiau Naujųjų sutikimas visada būna triukšmingas, ypač mieste. Ar dėl to galima mojuoti kardu?" - svarstė kvartalo gyventojai. Kai kurie minėjo esą neprognozuojamą vieno iš konflikto dalyvių būdą.

Šalia A. J. namo įsikūrusios kirpyklos, kuriame jaunimas sutiko Naujuosius metus, šeimininkė nieko kalbėti nepanoro. Moteris teigė tuo metu kirpykloje vykusioje šventėje nedalyvavusi, kas ten vyko, nežinanti. Šventės metu čia buvusi jos dukra.

Kalbesnis buvo kitame medinio namo, kuriame įsikūrusi kirpykla, gyventojas. Iš budėjimo prie naujametinės eglutės grįžęs policijos rėmėjas Viktoras Ševčenko tvirtino, jog kirpyklos patalpose šventęs jaunimas elgėsi kultūringai. Nei pats V. Švečenko, nei pas jį viešėjusi dukra su šeima iki vidurnakčio negirdėję jokio triukšmo, netgi dainų. Pasak jo, jaunuoliai elgėsi tvarkingai, koridoriuje nerūkė.

Vidurnaktį vyras sako išgirdęs gatvėje skambant „Ilgiausių metų". Kas įvyko po to, jis teigia nežinantis.

V. Ševčenko žiniomis, sužalotasis K. L. - Šiauliuose dirbęs, tvarkingas, nerūkantis ir kone visai alkoholio nevartojantis jaunas žmogus. Biržiečiui teko girdėti, jog sužalotasis prie parduotuvės atsidūrė, kai pasveikinęs Kęstučio gatvėje gyvenančią mamą bėgo atgal pas draugus.

K. L. gydomas ligoninėje Vilniuje, policija aiškinasi sužalojimo aplinkybes.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-05

Šventės - darbymetis medikams

Keturios šventinės dienos buvo tikras darbymetis Greitosios medicinos pagalbos skyriaus medikams. Buvo sužalotų, paslydusių, sušalusių, išgąsdintų bei padauginusių alkoholio.

 

Gruodžio 31 dieną ir naktį į Naujuosius Greitoji medicinos pagalbos (GMP) tarnyba plušo išsijuosusi. Medikams teko vykti į 27 iškvietimus.

Jei per vieną budėjimo parą GMP automobiliai paprastai nuvažiuoja nuo 300 iki 500 kilometrų, tai palydint senuosius metus nuvažiuota 1500 kilometrų.

Net du sykius teko vykti į Vilnių - sostinės medikų pagalbos prireikė gimdyvei ir kardu sužalotam jaunuoliui.

A. Gaigalienės vadovaujami medikai per šventes turėjo daug darbo.

Biržiečiai kvietė „greitąją" kaimynei, kuri patyrė šoką išgirdusi naujametinių petardų sprogimus. Išgąsdinta moteris ėmė šaukti, melstis, tad medikams teko suteikti jai pagalbą.

Netrūko patyrusių traumas dėl slidumo, žmones kamavo staiga pakilęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas, epilepsijos priepuoliai.

Sausio 1 dieną GMP mašinos pas ligonius važiavo 30 kartų. Prie kraujospūdžio, širdies ligų, epilepsijos priepuolių prisidėjo pagirios bei su jomis susiję sveikatos sutrikimai - nemiga, apsinuodijimo sindromai ir pan.

Kaimo žmonės du sykius kvietė medikus dėl nušalusių rankų pirštų. Netrūko paslydimų ir juos lydinčių sužalojimų - raiščių patempimų bei pan.

Sausio 2 - ąją, pasak GMP skyriaus administratorės Audronės Gaigalienės, prie šventes lydinčių negalavimų prisidėjo vaikų bei suaugusiųjų karščiavimas. Pas ligonius per parą teko vykti 20 kartų.

Sekmadienį, sausio 3 dieną, „greitoji" per parą kviesta 22 kartus.

GMP skyriaus medikų darbą palengvino prieš pat Naujuosius metus įdiegta kompiuterinė sistema.

Pasak administratorės A. Gaigalienės, šios sistemos pagalba fiksuojami visi skambučiai ir pokalbiai, iškvietimų bei nuvykimų pas ligonius laikas.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-05

Pirmosios Naujųjų metų dienos apšlakstytos krauju

Sausio antrąją rastas nužudytas keturiasdešimt trejų metų Biržų rajono gyventojas. Tą pačią dieną sulaikyti ir du įtariamieji.

 

Rado užmuštą lovoje

Praėjusį šeštadienį obelaukiečiai neslėpė liūdesio ir pasipiktinimo dėl kaimo gyventojo Sigito Šimonio tragiškos mirties.

Kaimiečiai skubėjo vardinti gerąsias vyro savybes, kalbėjo apie jo sudėtingą gyvenimo kelią, apgailestavo dėl šeimą ne kartą slėgusių išgyvenimų.

Šiame name sausio 2-ąją buvo rastas nužudytas keturiasdešimt trejų metų Obelaukių kaimo gyventojas.

Sausio antrosios rytą, apie 11 valandą, į S. Šimonio namus Obelaukiuose pirmasis atėjo toje pačioje Taikos gatvėje gyvenantis draugas Romualdas Margenis. Kadangi namų durys nebuvo užrakintos, o kieme ir virtuvėje žmonių nebuvo, jis pasuko į miegamąjį. Čia išvydo kraupų vaizdą. Jo bičiulis gulėjo lovoje paskendęs kraujyje. Sigito galvoje buvo matyti muštinė žaizda. Siaubo apimtas, R. Margenis bėgo į gatvę ieškoti pagalbos. Obelaukietis apgailestavo nepasiėmęs mobiliojo ryšio telefono, todėl jis pasileido keliu, norėdamas sustabdyti pirmą pasitaikiusį pėsčią ar važiuotą žmogų.

Pirmasis sutiktas kaimietis, pasak jo, buvo netoli gyvenantis Jeronimas Dambrauskas. Jam Romualdas skubiai papasakojo, ką matęs, ir ragino kuo skubiau iškviesti policiją. Anot R. Margenio, kaimynas negalėjo patikėti savo ausimis, kas jam buvo sakoma, ir pats nuskubėjo pasižiūrėti. Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams.

Gailėdamas draugo, R. Margenis pasakojo jį paskutinį kartą matęs Naujųjų metų naktį.

 

Velionį kaimiečiai minėjo geru žodžiu

Praėjusio šeštadienio popietę velionio namuose ašaras braukė jo motina Emilija Šimonienė. Graudulio neslėpė moters užjausti atėję kaimynai ir sūnaus draugai.

„Geras kaimynas buvo", - kalbėjo kaimynė Laimutė Talačkienė.

Dėl draugo mirties besisielojęs obelaukietis Algis Čiūdaras prisiminė jų paskutinį susitikimą Naujųjų metų naktį, apie antrą valandą. Tada Sigitas užsukęs jo pasveikinti, vyrai pasikalbėję. S. Šimonis sakęs, jog eisiąs pas motiną į Skratiškių kaimą, kur tuo metu buvę jo du mažamečiai vaikai.

A. Čiūdaras pastebėjo, jog draugui prastokai klostėsi šeimyniniai reikalai. Sigitas su pirmąja žmona buvo išsiskyręs. Jo dukra jau sulaukusi pilnametystės. Paskutiniais metais S. Šimonis turėjo sugyventinę, su kuria kartu augino trejų metukų dukrytę ir ketverių sūnų. Pasak A. Čiūdaro, draugas nesidžiaugęs naująja šeima, nes moteris esą mėgusi linksmą gyvenimo būdą.

Algis Čiūdaras sakė iš draugo žinojęs, kad jo sugyventinė prieš keletą parų iki nelaimės buvo išėjusi į miestą mokėti mokesčių ir negrįžusi namo.

Draugas prisiminė, kaip velionis, būdamas gyvas, stengėsi keisti savo gyvenimą. Pasak Algio, jis kelerius metus stengėsi vengti alkoholio. Bet prasidėjus nesutarimams šeimoje, paskutinį mėnesį kartais stikleliu numalšindavęs širdies skausmą.

S. Šimonis kalbėjęs, jog su Naujaisiais metais jis pradės ir naują gyvenimą - spręs šeimynines problemas, nebegers. Be to, džiaugėsi gausiąs darbą.

A. Čiūdaras draugą apibūdino kaip labai darbštų žmogų. Daug kam praversdavęs jo gebėjimas gerai dirbti traktoriumi.

Panašiai apie velionį kalbėjo ir kiti obelaukiečiai. Žmonės labai gailėjo žuvusiojo motinos, kuriai ne taip seniai teko laidoti sūnų, į Amžinybę palydėti motiną, vyrą, brolį.

 

Paskutinė dovana vaikams - šokoladėliai

Mirusiojo motina pasakojo, jog Sigitas pas ją vaikus atvežė Naujųjų metų išvakarėse. Vėliau jie ne kartą kalbėjosi telefonu. Savo atžaloms Sigitas buvo nupirkęs lauktuvių - šokoladėlių.

Antrąją Naujųjų metų dieną sužinojusi apie sūnaus mirtį, Emilija Šimonienė verkdama ieškojo velionio asmens dokumentų. Neradusi jų išgyveno, kaip reikės rūpintis laidotuvių reikalais.

Emilija pasakojo, kaip Sigitas vasarą jai padėdavo triūsti daržuose, žiemą pasirūpindavo malkomis. Moteris pritarė sūnaus draugo A. Čiūdaro nuomonei apie nenusisekusį Sigito šeimyninį gyvenimą.

E. Šimonienė aimanavo neturinti sveikatos rūpintis mažamečiais anūkais, kurių motina nežinia kur išvykusi. Sužinojusi apie sūnaus žūtį, ji kreipėsi į Medeikių vaikų globos namus ir paprašė pasirūpinti anūkėliais.

Tris vaikus išauginusiai E. Šimonienei teliko viena atžala - kitame mieste gyvenanti dukra.

 

Sulaikyti įtariamieji

Obelaukiečiai praėjusį šeštadienį šnibždėjosi, jog žudikų toli ieškoti neteks. Jie akimis sekė iki vėlumos kaime tai prie vienos, tai prie kitos sodybos stovėjusį policijos pareigūnų automobilį.

Biržų policijos komisariato atstovės spaudai Zitos Žalinkevičienės duomenimis, tą pačią dieną 48 valandoms buvo sulaikyti du jauni obelaukiečiai - 1991m. gimęs M. B. ir 1984m. gimęs V. K. Jiems pareikšti kaltinimai dėl nužudymo.

Šventės kasmet atneša nelaimių

Obelaukiečio S. Šimonio mirtis šių metų pradžioje - ne vienintelė rajone. Sausio 3 - osios rytą pranešta apie ant kelio rastą Čypėnų kaimo gyventojo S. K., gimusio 1976 metais, lavoną. Pirminės apžiūros metu smurto žymių nepastebėta.

Naujųjų metų pirmosios dienos Biržų krašto žmonėms kone kasmet atneša nelaimių. Širvėnos seniūnijos gyventojai iki šiol su siaubu mena 2001 - ųjų sausio pirmąją, kai Melaišių kaime, savo namuose, buvo rasti nužudyti du senyvo amžiaus žmonės. Jų kūnai rasti su kirstinėmis bei muštinėmis žaizdomis galvoje.

Tų pačių metų pradžioje mūsų rajone buvo laidojama šiurpiai nužudyta jauna kraštietė, Panevėžio konservatorijos studentė.

Apie trijų vyrų mirtis kalbėta ir 2005 metų pirmosiomis sausio dienomis. Vienas jų rastas nebegyvas prie Medeikių, antras - Kvetkų kaimo daugiabutyje, trečio - Papilio seniūnijos gyventojo - gyvybę nusinešė gaisras.

Apie žiauraus smurto atvejį Širvėnos seniūnijos Stačkūnų kaime biržiečiai išgirdo ir pačioje 2006 metų pradžioje, kai plėšikai užpuolė atokioje sodyboje gyvenusią, aštuoniasdešimtmetį perkopusią senolę bei jos pusamžę dukrą.

2007 - ųjų metų pradžia irgi paženklinta nelaimėmis - iš gyvenimo savo noru pasitraukė du vyrai, trečiasis rastas sunkiai sužalotas Vabalninke. Medikai kovojo ir dėl grupės biržiečių, švenčių išvakarėse patekusių į kraupią avariją, gyvybių.

Praėjusieji, 2009 - ieji, irgi sutikti ne be problemų. Juos ligoninėje pradėjo jaunas pabiržietis, į gydymo įstaigą patekęs sudaužyta galva.

 

Gražina Dagytė
2010-01-05

Policija prašo pagalbos

Biržų rajono policijos komisariatas ieško įtariamo nusikalstamos veikos padarymu Regimanto Savicko, gimusio 1961 metais, gyvenančio Biržuose, Dvaro gatvėje. Jo ūgis apie 180 cm. Vyras yra smulkaus kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų, jo veidas randuotas.

Asmenis, žinančius, kur galėtų būti R. Savickas, jį mačiusius, prašome pranešti policijai tel. 02, 112, (8 450) 31 201 arba pasitikėjimo telefonu (8 450) 31 036 (anonimiškumas garantuojamas).

 

2010-01-05

Kalėdų rytą gelbėtojai plušėjo Skaistkalnėje

Pirmosios Kalėdų dienos rytą Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Germaniškio komanda skubėjo į pagalbą Latvijos gyventojams.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai sėkmingai padedama kaimyninės šalies žmonėms.

Apie pusę septintos ryto germaniškiečiams paskambinusi lietuvė J. J. nerimavo dėl galimo gaisro, nes matė ugnies pašvaistę ir dūmus. Tada dar tiksliai nežinota, kur įsiplieskė ugnis - Lietuvoje ar Latvijoje.

Biržų rajono ugniagesių komanda latviams į pagalbą skubėjo nebe pirmą sykį.

Nuvykus į vietą, kur kilo dūmų kamuoliai ir šeimininkavo liepsnos, paaiškėjo, jog Skaistkalnės miestelio pakraštyje dega vietos gyventojams priklausantis 10 metrų pločio ir 28 metrų ilgio ūkinis pastatas. Nuo malkinės pusės prasidėjusios liepsnos sparčiai artėjo prie tvarto. Pasak gelbėtojo Aurelijaus Vileišio, jo ir Raimondo Užunario ekipažas buvo labai reikalingas. Vyrai dirbo kartu su Bauskės ir Vecumniekų gelbėtojais. Plušėti lietuviams teko apie porą valandų.

Gaisro metu sudegė malkinė, šienas, traktoriukas. Tačiau lietuviams gelbėtojams pavyko atkirsti ugnį nuo tvarto, pilno gyvulių. Ši pastato dalis išliko visiškai nepaliesta ugnies.

 

Gražina Dagytė
2009-12-29

Kampe patupdęs pardavėją plėšikas susišlavė pinigus

„Vagys apsirūpino Kalėdų šventėms", - taip Obelaukių kaimo žmonės komentavo žinią apie išplėštą kaimo parduotuvę. O prekybininkai svarstė, kokių priemonių jie galėtų imtis prieš ginkluotus plėšikus.

Parduotuvės pastatas yra šalia parko, todėl vakarais nei pardavėjai, nei pirkėjai nesijaučia saugiai.

Grasino ginklu

Plėšimas vyko pirmadienio vakare. Į Obelaukių kaime esančią D. Kaminskienės individualios įmonės parduotuvę įbėgo tamsiai apsirengęs, megztą kaukę užsimaukšlinęs vyras.

Vos įėjęs į nedidukę parduotuvę jis nukreipė ginklą į 37 metų pardavėją Sonatą J.

Nustėrusiai moteriai jis liepė eiti į kampą ir klauptis.

Nors parduotuvėje yra signalizacijos pultas, išsigandusi moteris jo paspausti nesuspėjo. Bet įsidėmėjo, kad jai grasino smulkaus sudėjimo, apie 170 centimetrų ūgio vyriškis.

Plėšikas užlindo už prekystalio, atidarė kasos aparatą, išėmė jame buvusius pinigus ir susidėjo į medžiaginį krepšį.

Manoma, kad iš kasos aparato galėjo būti pagrobta apie 430 litų.

Už trijų kilometrų nuo Biržų esančiame, pusę tūkstančio gyventojų turinčiame Obelaukių kaime veikia dvi parduotuvės.

Viena, priklausanti Būginių žemės ūkio bendrovei, įsikūrusi individualiame gyvenamajame name.

Kita, priklausanti D. Kaminskienės individualiai įmonei, įsikūrusi buvusios kolūkio pirties pastate. Šis pastatas priklauso AB „Rokiškio sūris". Vienoje pastato dalyje įsikūręs pieno supirkimo punktas, kitoje patalpas nuomoja parduotuvė.

Į užsienį išvykusios D. Kaminskienės įmonei atstovauja jos sesuo Rimutė Čyžienė. Ši ir pranešė policijai apie įvykį.

 

Nuo šiol prekiaus už grotų

Kitą dieną po apiplėšimo parduotuvėje vietoj Sonatos J. dirbo kita pardavėja.

Šoką patyrusi tris mažamečius vaikus auginanti biržietė pardavėja paprašė išeiginės dienos.

Nesmagu buvo ir kitai prekiautojai - obelaukietei, kartu su vyru auginančiai dukrytę.

„Laukiu vakaro ir bijau", - korespondentei prisipažino Jurgita Z.

Kitos kaimo parduotuvės pardavėja Ona Kačiušienė, sužinojusi apie plėšimą, nutarė imtis apsaugos priemonių.

„Nors parduotuvė veikia pastate, kuriame gyvena dukra su žentu, bet turiu saugotis. Todėl nuo šiandien pradėjus temti užsirakinsiu už durų esančias grotas. Prekes padavinėsiu pro jas", - kalbėjo moteris.

Obelaukių kaimo bendruomenės pirmininkė Dana Semenovienė sakė, kad ji ne kartą apiplėštos parduotuvės darbuotojoms kalbėjusi apie tai, jog šios nėra saugios.

„Vakarais aplink tamsu, žmonių vaikšto nedaug. Šalia atokiai esančio pastato yra nedidelis parkas - daryk ką nori", - vardijo bendruomenės pirmininkė.

 

Reikia ginkluotis

Pakalbintų obelaukiečių manymu, apiplėštos parduotuvės kasos aparate negalėjo būti daug pinigų. Prekyba pastaruoju metu vyksta vangiai. Daugelis kaimo žmonių prieš šventes vyksta į Biržų prekybos centrus, kur šiuo metu daugybė nuolaidų bei akcijų. Į kaimo parduotuves daugiausia eina kokios nors smulkmenos pritrūkę ar švenčių metu.

D. Kaminskienės individualios įmonės parduotuvėje pasikeisdamos dvi pardavėjos dirba kasdien iki 18.30 val.

Įgaliota įmonės atstovė Rimutė Čyžienė jau penkioliktus metus dirba ne tik Obelaukiuose - turi parduotuves Užušiliuose bei Drąseikiuose.

„Jau taip laikai sunkūs, verslas vos gyvuoja. O čia dar ir apiplėšimas", - sielojosi verslininkė.

Pasak R. Čyžienės, Obelaukiuose esanti parduotuvė vagių sulaukia jau ne pirmą kartą. Prieš kelerius metus išdaužus langą buvo pavogti alkoholiniai gėrimai. Dėl vagių vizitų teko atsisakyti ir prekybos dujų balionais. Apie nuolat vagiamą tuščią tarą bei gretimame pastate laikomas malkas pašnekovė sakė net nebekalbėsianti.

Anot R. Čyžienės, kaimo prekybos įmonėms „reikia ginkluotis".

 

Tiria kelias versijas

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo. Tiriamos kelios įvykio versijos.

Viena jų - kad plėšikai buvo trise. Vienas esą galėjo eiti į parduotuvę, kitas saugojo lauke, o dar vienas bendrininkas sėdėjo už kelių šimtų metrų paliktame automobilyje.

Kita versija - kad plėšti parduotuvės atėjo kažkas iš vietinių gyventojų, norėjusių prasimanyti šventėms pinigų.

Tai pirmas nusikaltimas rajone šiais metais, kai plėšikų taikiniu tampa kaimo parduotuvė.

Biržų policijos viršininkas Eugenijus Šopis šio įvykio su prieš kelis mėnesius miesto centre įvykdytu juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimu sakė nesiejantis.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos vadovas Eugenijus Šopis pranešė, kad asmenims, suteikusiems vertingos informacijos tiriant parduotuvės apiplėšimą Obelaukių kaime, bus atlyginta.

Atlygio dydžio E. Šopis nepatikslino. Jis priklausys nuo to, ar pavyks atskleisti nusikaltimą.

Turintys naudingos informacijos gali kreiptis į policiją arba telefonu 112, 31201 bei anoniminiu pasitikėjimo telefonu 31036.

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-24

Šukionių vyrai iš degančio namo išgelbėjo žmogų

Jei 24 metų šukioniškis Kęstutis Mikka ketvirtadienio vakarą būtų iš draugo namų ėjęs bent penkiolika minučių vėliau, gaisras į Anapilį tikriausiai būtų nuvedęs pensininką, o iš kaime esančio „alytuko" būtų likę tik degėsiai.

Panevėžyje gyvenantis K. Mikka bendraamžiam šukioniškiui Kęstučiui Tamoniui padėjo remontuoti namus.

Vakare, 21.30 val., K. Mikka jau ėjo į namus. Žvilgterėjo į pakelėje esančio Boleslovo Maniko namą ir nustebo, lange išvydęs kažkokią liepsnelę.

„Pagalvojau, ką jis ten su žvake veikia, juk namie elektra yra", - pasakojo K. Mikka.

Gaisrą gesino ir iš degančio namo apsinuodijusį žmogų išnešė šukioniečiai - Kęstutis Mikka (kairėje) ir Kęstutis Tamonis.

Tačiau geriau įsižiūrėjęs vyras pamatė kylančias kibirkštis, o vėliau pajuto ir dūmų kvapą. Suprato, kad name - gaisras.

Vyras skubiai nulėkė pas K. Tamonį. Abu prikėlė pastarojo uošvį. Šis nuskubėjo pas netoliese gyvenantį trisdešimtmetį Vaidą Rudį, kuris iškvietė gaisrininkus.

 

Ieškojo dviejų žmonių

Žmonės dieną matė, kad į namus iš baro buvo sugrįžęs šeimininkas kartu su nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčiu 59 metų Petru Šidlausku.

Grįžę į namus vyrai vaišinosi. Vėliau P. Šidlauskas pasiliko miegoti, o B. Manikas išėjo į kitus kaime esančius namus, kur šiuo metu gyvena.

Kad šeimininkas nakčiai išėjo, į gaisrą atskubėję kaimo vyrai nežinojo. Jie manė, kad degančiame name gali būti du žmonės - šukioniškių vyrų įtarimus sustiprino tai, jog kieme stovėjo du dviračiai.

Iš pradžių į degantį namą įlindo K. Mikka ir K. Tamonis. Kambariai skendėjo tirštuose dūmuose.

Vyrai, pačiupę kibirus, vandeniu užpylė degančias grindis. Po to pradėjo ieškoti žmonių.

Kambaryje, kuris degė, nieko nerado. Pradėjus šaukti kažkas atsiliepė iš gretimo kambario.

Vyrai, springdami dūmais, išbėgo į lauką. Kiek atsigavę į vidų įlindo K. Tamonis su V. Rudžiu ir ištempė ant žemės gulėjusį P. Šidlauską.

Šis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dūmų - nesuprato, kas vyksta. Vyras kažką vogravo, nesilaikė ant kojų.

Vėliau nuo dūmų atsigavę vyrai vėl lindo į degantį namą ieškoti šeimininko, tačiau jo nerado. Namus išžvalgė atvykę gaisrininkai - jie nustatė, kad antro žmogaus tikrai nėra.

P. Šidlauskas greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Biržų ligoninę.

Biržų priešgaisrinė gebėjimo tarnyba pranešimą apie gaisrą Šukionių kaime esančiame gyvenamajame name gavo 21.35 val.

Atvykus į vietą vadinamojo „alytnamio" vidus skendėjo dūmuose, atviros liepsnos nebesimatė.

Gaisro metu sudegė čiužinys, išdegė pusė kvadratinio metro grindų. Manoma, kad gaisro priežastis - neatsargus rūkymas.

 

Padėjo patekti į butą

Praėjusį antradienį gautas pranešimas, kad Nemunėlio Radviliškyje dega parduotuvė.

Nuvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad parduotuvės katilinėje užsidegė prie krosnies buvusios kartoninės dėžės. Nuostolių parduotuvei ugnis nepadarė.

Ketvirtadienio ryte Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad Vėjo gatvės viename bute reikia atidaryti duris, nes būtina atlikti kratą.

Redakcijos žiniomis, krata atlikta policijos pareigūnams tiriant baudžiamąją bylą dėl vagysčių iš gyvenamųjų namų.

Penktadienį ugniagesiai skubėjo į Kilučių gatvę, kur užsidegė automobilis „Volkswagen Passat".

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-19

Virš šiukšlintojų galvų tvenkiasi pykčio debesys

Šiukšlių kalnai šalia vandens telkinių šiurpina aplinkinius žmones. Kas galėtų sustabdyti šiukšlintojus - baudos ar vietinės rinkliavos mokestis?

 

Širvėnos pakrantės priklauso ne tik žvejams

Biržų medžiotojų ir žvejų draugija (MŽD), iš rajono savivaldybės nuomojanti Širvėnos ežerą, rūpinasi ir jo pakrančių švara. Tačiau žvejai mėgėjai į kvietimus dalyvauti pakrančių švarinimo akcijose atsiliepti neskuba - juos žeidžia kitų miesto gyventojų atsainus požiūris į tvarką savame mieste. „Kodėl vieni gali tik šiukšlinti, o kiti turi paskui juos vaikščioti ir rinkti, kas palikta?" - klausė vienas iš jų.

MŽD vadovybė stengiasi, kad kiekvieną pavasarį ir rudenį būtų - surenkamos mažesnės ir didesnės šiukšlės ežero pakrantėse. Šio darbo imtis tenka draugijos pagalbiniam darbininkui Egidijui Juozaičiui.

Šiukšlių kasmet daugėja. Ežero pakrantės vandenyse, šalia augančiuose krūmuose, prie takelių galima išvysti ir alaus „pūslių", ir skardinių konservų dėžučių, ir automobilių padangų. Vandenyje kartais guli išmesti buities reikmenys ar vasaros maudynių metu pamiršti drabužėliai.

Egidijus Juozaitis sakė per dieną paežerėje prirenkantis ne mažiau kaip penkiolika 120 litrų talpos šiukšlių maišų.

Maišais tempti šiukšles tenka ne tik nuo pakrančių, bet ir iš Širvėnos salų. Atliekomis ypač turtinga biržiečių pamėgtoji Meilės sala.

Aplink Širvėnos ežerą įsikūrusių Biržų miesto ir Rinkuškių kaimo gyventojų skaičius siekia apie penkiolika tūkstančių. Iš jų žvejoja ir MŽD priklauso tik vienas tūkstantis. Todėl Biržų MŽD vadovas Konstantinas Galvelis mano, jog Širvėnos pakrančių valymas turėtų rūpėti ne tik žvejams. „Jei ežeras būtų miško viduryje ir juo niekas kitas beveik nesinaudotų, nekiltų klausimas, kam priklauso rūpintis švara ir tvarka vandens telkinio pakrantėse", - praėjusį pirmadienį kalbėjo draugijos vadovas. Be to, buvo svarstoma, kokį plotą žvejai privalėtų tvarkyti. K. Galvelio nuomone, draugijai priklauso tai, „kas vandenyje". O jei dar pasirūpinama kokiu metru šalia vandens, tai jau ir visai gerai.

 

Priekaištavo seniūnijoms ir miestiečiams

Pakrančių ir šalia jų esančių pievų tvarkymu, MŽD narių nuomone, turėtų daugiau rūpintis ir Biržų miesto bei Širvėnos seniūnija. Tačiau praėjusį antradienį žvalgantis Širvėnos pakrantėse pakeliui į Rinkuškių kaimą ar nuo centrinio pliažo į Astravo pusę, neatrodė, kad kas nors daugiau tvarkytų ežerą juosiančias teritorijas.

Beržynėlyje, prie pėsčiųjų tako į Rinkuškius, pūpsojo krūvos tuščių alaus pūslių, skardinių nuo limonado ir kitokių gėrimų, popierinių pakuočių nuo traškučių, sausainių, saldainių. Šalia lietuje tirpo kažin kieno paliktas batono gabalas. Tolėliau galėjai rasti ir stiklinių degtinės butelių. Tokiomis ir panašiomis šiukšlėmis buvo nusėta visa Širvėnos pakrantė ir pievutė iki Rinkuškių pirties teritorijos.

Egidijus Juozaitis pasakojo praėjusią savaitę tvarkęs paupį bei paežerę nuo Kęstučio gatvės iki centrinio pliažo. Tačiau kitą dieną prie tako palei ežerą, už NORD banko, tarp medžių, vėl radęs porą maišų šiukšlių. Vienas jų buvo pilnas kūdikio pampersų, kitame dvokė buitinės atliekos. Kažkam pasirodė daug patogiau atliekų maišus nunešti ir numesti Širvėnos pakrantėje nei panėšėti iki kurio nors konteinerio gatvėje.

E. Juozaitis sakė per dieną paežerėje prirenkantis ne mažiau kaip penkiolika 120 litrų talpos šiukšlių maišų. „Pyktis ima", - neslėpė vyras. Ir tuojau papasakojo įvykį, matytą praėjusį penktadienį. E. Juozaitis darbavosi kartu su jam padėjusiu draugu. Paežerėje jie pamatė besėdinčius ir alų bei degtinę geriančius tris vyrus. Egidijaus pagalbininkas pastebėjo, jog vienas iš trijulės dažnai važinėja taksi automobiliu. Besilinksminančiai kompanijai E. Juozaitis priminė, kad ji nepamirštų susirinkti tuščios taros. „Gerai, gerai", - šūktelėjo vyrai. Deja, po pasisėdėjimo paliko šiukšlyną.

Žvejai pastebi, jog linksmas progas prie Širvėnos švenčiantys biržiečiai paprastai ežero pakrantėse „pamiršta" šampano butelius.

 

Vienintelė išeitis - vietinės rinkliavos mokestis?

„Tai sena ir nusibodusi tema", - pasiteiravus apie šiukšlinimo problemą, tarė Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina. Ji pastebėjo, kad žvejams pirmiausiai turėtų būti svarbu patiems nepalikti netvarkos po žvejybos. Kartais dėl to jiems norinti papriekaištauti, kai praeinanti taku palei upę nuo Kęstučio gatvės į centrinio Širvėnos ežero pliažo pusę. Ji patvirtino, jog MŽD draugijai reikia rūpintis tuo, kas vandenyje ar visai šalia jo.

Miesto seniūnijai priklausančios paežerės teritorijos, pasak K. Padbarotkinos, poilsio sezono metu tvarkomos dažniau, atšalus orams - rečiau. Paprastai šiukšles renka viešuosius darbus dirbantys žmonės. Nuolat apeiti paežerę seniūnijai nėra galimybių - stinga darbininkų. Seniūnė ne kartą yra girdėjusi, jog iš ryto surinkus šiukšles, po pietų jų vėl pūpso krūvos. Pasak K. Padbarotkinos, labiausiai šiukšlinama automobilių stovėjimo aikštelėse, kitose vietose, kur gali susiburti jaunimas. Viena iš tokių vietų - aikštelė Širvėnos pakrantėje netoli centrinio pliažo. Iš jos atsiveria gražus gamtos vaizdas, todėl biržiečiai mėgsta ten pasižvalgyti. Dėl to prie aikštelės buvo pastatytas ir šiukšlių konteineris. Deja, teko jo atsisakyti. Paprastai po jaunimėlio pasilinksminimų konteineris būdavo randamas įverstas į ežerą.

Amžina šiukšlinimo vieta seniūnė vadino ir aikštelę prie „Tylos" viešbučio, šalia MŽD nuomojamo Kilučių ežero. Ten visada pilna automobilių. Juose sėdintys biržiečiai paprastai nesivargina išlipti ir atliekas nunešti iki už trijų metrų esančio konteinerio - šiukšlės dažniausiai išmetamos pro mašinos langą.

Seniau tokios problemos kildavusios ir netoli ežero esančioje miesto estradoje, kur mėgta pabūti ir dieną ir naktį, ir vasarą ir žiemą. Saugaus eismo komisijai pasirūpinus ženklais, draudžiančiais minėtoje vietoje lankytis tamsiuoju paros metu, sumažėjo ir šiukšlintojų.

„Matau vienintelę išeitį - įvesti vietinės rinkliavos mokestį visiems rajono gyventojams", - baigdama pokalbį sakė Biržų miesto seniūnė.

 

Siūlo bausti

Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė sakė, jog paežerės teritorija imama rūpintis, vos tik pavasarį nutirpsta sniegas. Pakrantės ir pievutės prižiūrimos iki lapkričio vidurio. Kiek sunkiau buvo nuo šių metų liepos, kai dėl lėšų stygiaus atsisakyta viešuosius darbus dirbančių žmonių. Užtat Širvėnos pakrantėmis prie Rinkuškių pirties šįmet ypač suskato rūpintis kaimo bendruomenė.

Pasak seniūnės, pievutę tarp ežero ir pėsčiųjų tako šiukšlina iš mokyklos į namus einantys vaikai. G. Samulionienė aimanavo, kad lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje pagausėjo šiukšlintojų, seniūnijos teritorijoje paliekančių kalnus automobilių padangų. Aikštelėje prie kelio į Rokiškį išversta apie septyniasdešimt padangų, kurių išvežimu vakar teko rūpintis seniūnijai.

Pastebėta, jog šiukšlių kalnų padaugėja turgaus dienomis. Ketvirtadieniais ir šeštadieniais dėl to ypač nukenčia Kaunių, Mantagailiškio, Klausučių kaimai. Juose savo mašinas, pasak seniūnės, išsivalo prekybininkai.

G. Samulionienės manymu, šiukšlintojus reikėtų bausti, tačiau šių drausminimo priemonių taikoma per mažai. Tačiau sykiu pastebima, kad ir šiukšlintojai darosi protingesni - nebepalieka įkalčių, iš kurių būtų galima atspėti, kas teršia gamtą.

 

Gražina Dagytė
2009-12-12

Avarijų kaltininkas - slidus kelias ir neatsargumas

Pirmadienio naktį pasnigus vairuotojai ir pėstieji neįvertino naujų eismo sąlygų.

Ankstų pirmadienio rytą, 5.30 val., kelio Vabalninkas - Pasvalys trečiajame kilometre 20 - metis panevėžietis V. Ž., vairuodamas automobilį „Toyota Celika", slidžiame kelyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė mašinos ir nuvažiavo nuo kelio.

Vairuotojas nenukentėjo. Redakcijos žiniomis, viena automobilio keleivė skundėsi galvos svaigimu, tačiau į Biržų ligoninę ji nebuvo paguldyta.

Skaudi avarija įvyko Biržų mieste apie 9 valandą ryto.

Pėstysis buvo partrenktas Kęstučio gatvėje, ties banku esančioje perėjoje.

Kęstučio gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje, ties „DnB Nord" banku, automobilis „Ford Focus", vairuojamas Vėjo gatvėje gyvenančio 56 metų biržiečio A. K., nutrenkė pėstįjį. Nukentėjusysis - Kvetkų kaimo gyventojas V. K.

Tą rytą 39 metų V. K. į Biržus savo automobiliu atvyko kartu su draugu ir anyta. Planavo nuvykti į Darbo biržą, kur su draugu registruoti, bei susimokėti mokesčius.

Atvažiavęs į netoli banko esančią automobilių stovėjimo aikštelę, vairuotojas paliko automobilį. Abu su draugu per pėsčiųjų perėją ėjo į banką.

Pirmas ant perėjos žengė V. K., jo draugas ėjo kiek atsilikęs.

Staiga centro link važiavęs automobilis užlėkė tiesiai ant pėsčiojo. Suspėjusiam atgal atšokti jo draugui nelaimės pavyko išvengti.

Medikai konstatavo galvos kirstinę žaizdą ir kojos sumušimą. V. K. gydomas Biržų ligoninės Traumatologijos skyriuje.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-15

Skylę parduotuvės sienoje pirmoji pamatė gatvės šlavėja

Kalėdos neatsiejamos nuo būtinybės apsilankyti parduotuvėje arba prasimanyti pinigų. Yra tokių, kuriems tikslas pateisina bet kokias priemones.

Antradienį bandyta įsibrauti į Biržuose, Respublikos gatvėje, esančios parduotuvės „Norfa" patalpas.

Svarstomos kelios versijos, ko veržtasi į parduotuvę. Viena jų - bandyta apiplėšti bankomatą.

Parduotuvės signalizacija suveikė praėjusio antradienio rytą, 6. 30 val.

Manoma, kad ji išbaidė į vidų bandžiusius patekti vagis. Atvykęs į įvykio vietą saugos tarnybos darbuotojas iš pradžių nieko įtartino nepastebėjo.

Iš pradžių galvota, kad signalizacija suveikė, nes į duris paskambino prekes atvežęs produkcijos tiekėjas.

Apie bandymą plėšti parduotuvę pirmoji parduotuvės apsaugininkui pranešė Biržų komunalinio ūkio darbininkė Rimutė Vilkienė. Rytą ji su vyru Vaclovu šlavė aplinką ir pastebėjo ties gėlių parduotuve žiojinčią skylę sienoje.

Vagys, „Norfos" parduotuvės sienoje išpjovę skylę, į vidų nepateko - juos sustabdė signalizacija.

Apie 7 valandą įėjusi į parduotuvę apie bandymą įsibrauti ji pasakė čia dirbusiam apsaugininkui. Buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Ten rasti vagių palikti įrankiai metalui pjauti, grąžtai.

Paaiškėjo, kad vagys į vidų bandė įsibrauti išpjovę skardinę parduotuvės sieną, kurios plotis - vos 10 centimetrų. Dvigubos skardos sienos tarpai yra pripildyti termoizoliacinės medžiagos.

Vagys išpjovė maždaug 1,10 metro pločio angą ir skardą nulenkė. Vėliau ištraukus apšiltinimo medžiagą buvo išpjauta antra skardos dalis ir prie atraminės kolonos ją laikę varžtai.

Tuo metu, kai buvo nulenkta vidinė skarda, kaip manoma, nuo vibracijos suveikė parduotuvės signalizacija.

„Vagys tikri žiopliai, kaip jie neapsižiūrėjo?" - svarstė „Norfos" prekybos centro direktorius Saulius Balčiūnas. Mat ties ta vieta, kur jie išpjovė skylę sienoje, iš vienos pusės angą užstoja „Saimetos" spinta, kuri remiasi į šaldytuvą ir yra nepajudinama. Iš kitos angą dengė atraminė parduotuvės kolona. Tad per esamą tarpą į vidų vagys tiesiog fiziškai nebūtų galėję įlįsti.

Gali būti, kad vagys būtų bandę užkabinti SEB banko seifą ir jį išsitempti. Galbūt iš vidinės pusės būtų išpjovę bankomato sieną ir pagrobę viduje esančią kapsulę su pinigais.

Bet S. Balčiūnas įsitikinęs, kad toks darbas bergždžias, nes tam būtų trūkę laiko. Nebent vienu metu vagys būtų imitavę signalizacijos suveikimus kitose miesto vietose, o jie tuo metu būtų darbavęsi parduotuvėje.

Vagys parduotuvei padarė apie 200 litų nuostolį. Teko tvirtinti skardas, pirkti naują apšiltinimo medžiagą.

Į šią parduotuvę bandyta įsibrauti ir praėjusių metų spalio 15 - osios rytą.

Tąkart parduotuvės signalizacija suveikė 5.34 val.

Atvykę apsaugininkai pamatė, kad išdaužtas gėlių parduotuvės lango stiklas, tačiau į vidų nepatekta.

Tuomet buvo svarstoma, kad vagys tikrino, ar išdaužus stiklą suveiks signalizacija. Tuo laiku šalyje buvo pagrobtas ne vienas bankomatas - įsibrovus į patalpas jie buvo užkabinami trosais ir ištempiami.

Tuomet padaryti nuostoliai siekė 4000 litų - parduotuvė turėjo dėti naują lango stiklo paketą.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-12

Ar palytės artėjančių švenčių dvasia iš landynės ištrauktųjų likimus?

Sako, per Kalėdas būna stebuklų. Norisi tikėti, kad kažkokia jėga palies ir pakylės bent vieną žmogų kitokiai būčiai.

Kad alkoholikų šeimoje augusi mergaitė, dar būdama nepilnametė, už cigarečių pakelį suaugusiems vyrams dalinta savo motinos, suvoks, jog vaikystė turėtų būti ne tokia.

Ir kad savo vaikams ji gali padovanoti kitokius prisiminimus.

Tikėkime, kad taip ir bus. O šiandien aštuoniolikmetė, dviejų vaikų mama, padedant socialiniams darbuotojams, pradeda žengti pirmus šiek tiek savarankiškesnio gyvenimo žingsnius.

 

Vieninteliai baldai - lovos

Mažamečiai vaikai ir jų mama iš nuolatinių girtautojų aplinkos buvo išplėšti šį antradienį.

Biržų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Anilionienė surado butą miesto centre.

Į jį seniūnijos darbuotojų parūpintu transportu iš Astravo buvo pervežta skurdi jaunos motinos ir dviejų jos vaikučių manta.

Visi šios šeimos baldai - lova ir vaikiška lovytė...

Jauna motina su dviem vaikais buvo išvežta iš Astrave esančio daugiabučio namo, kuriame puotavo nuolatiniai gyventojai.

„Nenorėtume, kad jūs rašytumėt. Ieva (jaunos mamos vardas pakeistas - aut. past.) dar tokia jaunutė, dar vaikas. Ji tokia lėta, nepatyrusi, pažeidžiama. Ir vaikučius augina viena, tėvų nėra. Iki šiol ji buvo šalia savo motinos. Dabar jai teks daug ką daryti pačiai", - kalbėjo E. Anilionienė.

Jaunai mamai, kuri greičiausiai bus įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kol kas pirkti maistą, kitas būtinas prekes teks kartu su socialine darbuotoja. Pagalbos reikės tol, kol jauna moteris išmoks pati tvarkytis su pinigais ir buities rūpesčiais.

„Nors Ievą ištraukėme iš blogos aplinkos, bet problema neišspręsta iki galo. Reikės daug laiko ir kantrybės padėti savarankiško gyvenimo įgūdžių neturinčiai mamai", - kalbėjo socialinė darbuotoja.

Šis miesto centre esantis būstas, kuriame apsistojo Ieva, taip pat laikinas.

Seniūnija ieškos tokio, kurį jauna moteris galėtų nuomotis gaudama išmokas už vaikus bei socialines pašalpas.

 

Norėjo bent kiek privatumo

Iki šiol ši jauna mama kartu su tėvais gyveno Astrave.

Dviejų kambarių nedideliame bute gyveno aštuoniese. Du tėvai, patys auginantys du nepilnamečius vaikus, ir Ieva. Prieš du mėnesius jai, turinčiai dvejų metukų sūnų, gimė berniukas.

Moters gyvenimo sąlygos pablogėjo, kai iš kariuomenės sugrįžo brolis. Ji su vaikais iš atskiro kambarėlio turėjo kraustytis į tėvų miegamąjį. Čia miegodavo septyniese.

Praėjusį savaitgalį Ieva nutarė iš tėvų namų išeiti ir pradėti gyventi savarankiškai. Norėjo bent trupučio privatumo.

Pasirinkimą turėjo ne itin didelį.

Apsistojo pažįstamų žmonių kambarėlyje viename Astravo daugiabutyje.

Nors čia esanti krosnis nesandari, aplinka ne kokia, tačiau jaunai mamai atrodė vis savas kampas.

 

Gavus pašalpas ūžė visą naktį

Deja, svetimame bute - svetimas ir gyvenimas. Kambarėlį jaunai mamai davusi pora Astrave gerai žinoma. Socialinės rizikos šeima nuolat girtauja, niekur nedirba. Gyvena iš socialinių pašalpų.

Jų penkiolikmetis sūnus auga Medeikių vaikų globos namuose.

Vos apsigyvenusi naujame bute Ieva kartu su mažaisiais pateko į tikrą girtos puotos įkarštį.

Pagal tai, kaip ūžė kai kurie vadinamieji „karšti taškai" Astrave, o ypač kai kurių gyventojų landynėmis virtę butai, buvo galima spręsti, kad jau pradėtos pervedinėti socialinės pašalpos.

Pirmadienį Biržų miesto seniūnijos socialiniai darbuotojai bei savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sulaukė skambučių. Buvo pranešta, kad „Astravo 9-asis namas ruošiasi gerti".

Šis daugiabutis ne kartą dėl suaugusių bei nepilnamečių gyventojų girtavimo buvo minimas spaudoje.

Prieš mėnesį šio namo gyventojus teko evakuoti, nes antrajame aukšte išgėręs ir turbūt psichozės apimtas vyriškis pro langą išmėtė daiktus, po to užsibarikadavo ir pagrasino susprogdinsiąs dujų balioną.

Būtent į šį namą buvo atsikėlusi aštuoniolikmetė Ieva su dvejų metukų ir dviejų mėnesių sūnumis.

Jauna moteris sako nebenorėjusi gyventi kartu su tėvais.

Apie tai, kad jos tėvai nuolat girtauja ir dėl to kenčia jų bei dukters mažamečiai vaikai, kaimynai, taip pat buvo rašyta spaudoje.

Jų kaimynai ne kartą skambino pavojaus varpais teigdami, kad čia, nuolat girtaujančių asmenų kompanijoje, mažiems vaikams nesaugu, o savivaldybės Vaiko teisių apsaugos bei seniūnijos specialistai sprendimų imtis neskuba.

 

Pinigų „į rankas" nebegaus ir tėvai

Pirmadienį jau po darbo į Astravo daugiabutį nuvykę seniūnijos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai perspėjo puotos dalyvius baigti girtauti. Šie tarsi išsiskirstė. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tik laikinai - kol socialinės darbuotojos išvyko.

Pasak kaimynystėje gyvenančių žmonių, visą naktį į kiemą važinėjo kažkokios mašinos, bute buvo triukšmaujama.

„Balius" vyko iki ryto. Sako, šventė kažkurio bičiulio sugrįžtuves iš užsienio.

Antradienio rytą Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos į Astravą jau vyko kartu su policijos pareigūnais. Vėl gauta pranešimų, jog čia girtaujama, nesaugioje aplinkoje yra ir mažamečiai.

Girtų asmenų kompanijoje buvo ir Ieva su vaikais. Jaunai moteriai, atrodo, nebuvo kur dingti.

„Reikėjo arba vaikus paimti ir išvežti į Medeikius, arba iškraustyti Ievą. Sąlygos, kur jie gyveno, vaikams itin nepalankios. Mums buvo svarbu juos kuo greičiau ištraukti iš tos aplinkos", - sakė savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė.

Tad jauna moteris su mažiukais buvo perkraustyta į kitą butą.

Socialinė darbuotoja Eugenija Anilionienė nutarė nebeduoti tiesiogiai pašalpoms skirtų pinigų ir Ievos tėvams.

Jie jau seniai yra socialinės rizikos šeimų sąraše, tačiau iki šiol pašalpoms skirtus pinigus gaudavo „į rankas".

Moteris iki šiol Biržų miesto seniūnijai tvarkingai pristatydavo neva pačios pirkto maisto čekius, jų sumos sutapdavo.

Tačiau „Šiaurės rytai" rašė, kad tvarkingai čekius pristatanti šeima alui pinigų prasimanydavo - pasak kaimynų, balių metu taksi į jų namus su „pūslėmis" stipraus alaus per naktį važiuodavo net po kelis kartus.

Seniūnijos socialinių darbuotojų kantrybę perpildė pastarosios dienos - šeimyna nesiliovė girtauti.

Mat savaitės pradžioje į banko sąskaitas buvo pradėtos pervesti socialinės pašalpos.

 

Šeimų daugybė - talkininkų maža

Šiuo metu vien Biržų mieste yra 36 socialinės rizikos šeimos. Jose auga 84 nepilnamečiai vaikai.

Dirbti su miesto socialinės rizikos šeimomis yra skirtas tik vienas socialinio darbuotojo etatas.

Jei darbuotoja suserga ar kur nors išvyksta, jos dažniausiai nėra kam pakeisti.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-10

Į dingusio drąseikiškio paieškas įsitraukė ir ekstrasensai

Nelaimės ištiktiems žmonėms į pagalbą suskubo kaimų gyventojai, narai, žiniuoniai. Tik didesnių pastangų ieškoti dingusiojo nerodo tie, kuriems privalėtų labiausiai.

 

Šiandien sueina trys savaitės, kai Drąseikių bei aplinkinių kaimų gyventojai gyvena mintimi, kaip surasti dingusį 43 metų vyrą.

Šio kaimo gyventojas Drąsutis Gedvilas lapkričio 14 - osios vakare, apie 20 valandą, išėjo iš savo namų ir negrįžo.

Vyro dingimo aplinkybes bando aiškintis ir policijos pareigūnai.

Nebežinodami ko griebtis artimieji kreipėsi į ekstrasensus. Ketvirtadienį dingusio vyro ieškojo Rokiškio rajone gyvenanti Algimanta Raugienė, vadinamoji Kriaunų ragana.

„Kai nebežinai, kuo tikėti, griebiesi visko, kas tik gali padėti. Net ir šiaudo", - kalbėjo dingusiojo sesuo drąseikietė Sandra Račkauskienė.

 

Nežinia - pati baisiausia

„Baisiausia yra nežinia, ji varo iš proto. Mus apėmusi visiška neviltis. Tarsi ieškotume adatos šieno kupetoj.

Esu nepaprastai dėkinga kaimo žmonėms - visi, kas tik galėjo, metė savo darbus, atėję į namus siūlė savo pagalbą", - sako dingusiojo sesuo Sandra.

Motina Ona Gedvilienė jau nebeturi ir ašarų. Vakare susėda abi, susikabina ir verkia.

Kenčia ir netoli gyvenanti dešimčia metų vyresnė sesuo Danguolė. Dingęs brolis yra vidurinysis vaikas - jie visi gimė kas penkeri metai.

Sandra Račkauskienė sako nebetikinti, kad brolis gyvas. Tačiau atmeta ir versiją, kad gyvenimą jis baigė savižudybe.

„Jei savo noru mirtį būtų rinkęsis, jis būtų tai daręs savo sodybos teritorijoje, kad artimieji surastų. Jis niekur toli neidavo. Kad ir kokio girtumo būdavo, eidavo į namus. Kad dėl alkoholio „plauktų" tris savaites - nėra buvę", - kalbėjo sesuo.

Ketvirtadienį dingusio sūnaus ieškojo ne tik Drąseikių bei aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir iš Rokiškio rajono pakviesta ekstrasensė, vadinama Kriaunų ragana.

Sandra sakė su vyru Remigijumi naktimis nebemieganti, šokinėjanti nuo kiekvieno krepštelėjimo. Ir paniškai bijanti. Labiausiai kankina nežinia, kas galėjo broliui nutikti.

„Ar kažkas neapskaičiavo ir per stipriai uždavė, o po to išsigandęs paslėpė? Ar mašina nutrenkė ir pakavojo? Bijom keršto. Nebemiegam, nebevalgom - nežinom, ką ir daryti", - sielojosi ji.

Jau du savaitgalius pusbroliai ir giminaičiai važiavo į Drąseikius ir kartu su kaimo gyventojais šukavo aplinkinius miškus, krūmynus, kemsynus, žvyrynus, bet nieko nerado.

„Jei nelaimė būtų ištikusi turtingą šeimą, tai gal jau seniai būtų dingusiojo ieškoję su kareiviais. O kai nabagai, tai vargsta patys", - svarstė dingusio vyro teta, gyvenanti Biržuose.

Sandra su vyru prieš savaitę išsikvietė narus iš Panevėžio. Šie išieškojo smegduobę, esančią netoli sodybos, pas kurios šeimininkę Drąsutis lankydavosi. Net dugne kastuvą, senas patefono plokšteles surado, tačiau žmogaus - ne.

„Vėliau mane biržiečiai policininkai tarsi apkaltino, kodėl neprašiau jų pagalbos. Išėjo, kad pasiskundžiau. Bet juk griebėmės bet kokio šiaudo", - kalbėjo S. Račkauskienė.

 

Būrėjos šneka panašiai

Sandra su drauge prieš savaitę nuvyko ir pas Rokiškio rajone gyvenančią žiniuonę Algimantą Raugienę.

Ši iškart pasakė mananti, kad jos brolis ne sava mirtimi miręs.

Iš pradžių savo vizijose jį regėjusi kažkur po šakomis. Vėliau kalbėjo matanti kažkokius keturkampus duobės kraštus, tarsi senų fermų griuvėsius. Taip pat srutų duobę, šalia jos - seną stambia žieve medį.

Kai kas iš žiniuonės kalbėjimų jau ir pasitvirtino. Ši buvo įspėjusi, kad dingusiojo artimieji turėtų saugotis galimos vagystės.

Taip ir nutiko - rytojaus rytą šeima rado nuplėštą garažo durų spyną. Laimė, jame nieko nebuvo, tad niekas nedingo.

Kaimo žmonės po vizito pas Kriaunų raganą apieškojo buvusias fermų bei negyvenamų sodybų teritorijas. Apžiūrėjo Braškių, Varnupio, Užušilių net Latvelių fermas. Deja, nieko nerado. Dabar beliko keliauti Parovėjos link.

Žmonės Kriaunų žiniuonei nesakė, kad jie kreipėsi į dar kelias būrėjas ir ekstrasenses.

Jie visi šnekėjo panašiai. Šiaulietei nusiuntus brolio nuotraukas, ši telefonu pasakė mananti, kad brolis nužudytas. Likėnuose gyvenančiai būrėjai kortos rodė, kad brolis yra kažkur duobėje, netoli didelės fermos ir seno medžio.

Trečiadienį paieškose nuolat dalyvaujantis kaimynas Petras Sprincėnas su dabar Suoste gyvenančiu sūnumi Dainiumi buvo nuvažiavęs pas Latvijoje, Skaistkalnėje, gyvenančią žiniuonę.

Ši su svečiais kalbėjo apie valandą ir pasakė beveik tą patį - kad Drąsutis yra kažkuo apklotas, paslėptas po žemėmis. Gali būti - kažkokiame rūsyje, kuriame kaupiasi vanduo.

 

Regėjimai tampa tiesa juos įrodžius

„Tokių draugiškų ir vieningų žmonių, kokie yra šiame kaime, niekur Lietuvoje nebuvau sutikusi. Tik gaila, kad į mane jie kreipėsi po dviejų savaičių", - trečiadienį korespondentei kalbėjo A. Raugienė.

Į Drąseikius atvykusi žiniuonė paprašė drąseikiečių surasti žemėlapį - tuomet, anot jos, bus lengviau ieškoti dingusiojo.

„Tose vietose nesu buvusi. Bet man regisi, kad jis yra kažkur 1 - 3 kilometrų spinduliu nuo kapinių. Tamsią duobę matau. Kažkokią keturkampę. Matau jo galvą iškilusią, juodą striukę. Žinau, kur jis buvo vežiojamas ar nešamas. Tačiau kaip tuos vaizdus „įdėti" į tikslią geografinę vietą?" - svarstė A. Raugienė.

Kriaunų žiniuonė išsitarė, jog jai nepatinka tai, kad kriminalistai neištardo vieno vyro, pas kurį tą vakarą lankėsi Drąsius, neklausia to, ką turėtų žinoti jo žmona ir vienas sūnus, kurie per paieškas laikosi nuošalėje.

„Tai, ką aš sakau, yra tik matymai. Tai, ką aš sakau, tiesa būna tik tada, kai regėjimai būna įrodyti", - kalbėjo žiniuonė.

Ji prisiminė, kad vieno Aukštaitijos rajono prokurorė tai, ką ši savo vizijose buvo mačiusi, įrodė tik po dvejų metų. Nusikaltėlį surado Estijoje.

A. Raugienė minėjo ir vieno skenduolio paieškas Drūkšių ežere - jį, tarp dviejų kelmų įstrigusį, mačiusi netoli kranto. Jo kūną toje pat vietoje ežeras atidavė praėjus gerokai laiko.

Buvę ir daugiau panašių atvejų.

Moteris sako, jog jai tekę susidurti su Biržų policija, kai prieš kelerius metus Papilyje buvo rastas negyvas brolis.

„Daug ką radau, su daug kuo pasikalbėjau. Radom tą vietą, kur brolis buvo sumuštas. Bet mus su seserimi išvadino „sijonuotais Vatsonais" ir liepė nekišti nosies, kur nereikia. Tiesa, brolis nebuvo Dievo avinėlis, bet jokiu būdu negalėjo pats užsimušti", - įsitikinusi Kriaunų ragana.

Ji mano, kad pareigūnai, neigdami bet kokias žmonių pastangas ieškoti tiesos, pirmiausia patys turėtų padaryti viską, ką gali ir privalo.

 

Nėra kūno - nėra ir laidotuvių

Praėjusį ketvirtadienį kaimo gyventojai vėl dalyvavo dingusio vyro paieškoje. Jau nuo ankstyvo ryto Drąseikiuose esantys Račkauskų namai buvo pilni žmonių, o kiemas bei jo prieigos apstatyti automobiliais.

Jiems padėjo kriauniškė Algimanta Raugienė. Žiniuonė sakė atvažiavusi tam, jog žmonėms būtų drąsiau, kad jie nesijaustų nepadarę visko, ką galėjo.

Paėmusi ant siūlo pakabintą svarelį kriauniškė pradėjo tikrinti apylinkių žemėlapį.

Moteriai paklausus, kur yra Drąsius, svarelis ėmė suktis vienoje vietoje. Atrodė, kad tai turėtų būti netoli kapinių, aplink - daugybė brūzgynų, smegduobių bei nuo gyvenvietės nutolusių namų.

Kaimynai nutarė patikrinti kartu kilusią mintį, kad pradingėlis gali būti paslėptas netoliese esančioje Jono Kuginio sodyboje.

Svarelis čia sukosi rodydamas, kad reikia ieškoti netoliese. Atėjus iki gyvenamojo pastato visų akis patraukė šalia namo esantis apleistas garažas.

Išvydusi gilią keturkampę garažo duobę, kurioje ant dugno buvo matyti pribyrėjusio žvyro, A. Raugienė sako labai panašią vietą regėjusi savo vizijose.

Sandra pradėjo raudoti. Ši atoki vieta ir užakusių smegduobių pilna apleista sodyba atrodė gana kraupiai.

Kaimynas, nepaisydamas, kad duobės kraštai gali jį užgriūti, šoko į vidų ir šakėmis pradėjo žerti žvyrą bei skaldą.

Gilyn ėjo kažkokia tuštuma, tačiau joje buvo tamsu, o prožektoriaus lyg tyčia niekas neturėjo.

Pasiūlius į rūsį įlįsti vienam nedidelio ūgio kaimynui, šis pabūgo.

Pašvietę gilyn mobiliojo ryšio telefonu visi nusprendė, kad žmogaus kūno čia nėra.

Kapstantis po duobę iš namo išėjo ir jo šeimininkas. Vyras minėjo, kad tą vakarą, kai dingo Drąsius Gedvilas, jis buvo išvykęs pas gimines.

Paieškoje dalyvavę žmonės šakėmis išbadė šalia esančias smegduobes, apžiūrėjo kiek toliau esantį tvartą, rūsį. Deja, nieko nerado.

Apžiūrėję namus žmonės pašaukė Kriaunų raganą sakydami, kad jie atradę kryžių, kurį ši minėjo reginti vizijose.

Pasirodo, namo šeimininkas į sodybą parsinešė kryžių, kuris kone prieš metus buvo pastatytas ant motinos kapo. Dabar kryžius su jos vardu, pavarde bei gimimo ir mirties metais stovėjo kambaryje.

„Žmogau, tu parsinešei bėdą. Kryžiaus iš kapinių negalima į namus neštis", - pastebėjo žiniuonė.

Dar kartą pasižiūrėjus į svarelį, besisukiojantį ties žemėlapiu, kilo mintis, kad Drąsius gali būti paslėptas dar vienoje vietoje. Tačiau į sodybą, kur gyvena itin artimi Drąsiui žmonės, kaimo gyventojai eiti nenorėjo.

„Be kriminalistų kratos nieko nebus. Panašių vietų apie Drąseikius daug. Tai adatos ieškojimas šieno kupetoje", - kalbėjo Kriaunų ragana tituluojama žiniuonė.

Ji dar kartą pakartojo matanti Drąsių. Jis esą tarsi apklotas keliomis antklodėmis, ant jo užpilta kažkokio žvyro.

„Mes patikrinom tik vieną versiją. Reikia ieškoti toliau, prašyti kriminalistų pagalbos. Pataupykit savo ašaras ir emocijas. Kol nėra ko dėti į karstą, nėra ir laidotuvių", - išvykdama A. Raugienė guodė ašarojančią S. Račkauskienę.

 

Tiriamos kelios versijos

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad vos gavus pranešimą apie D. Gedvilo dingimą pradėtas ikiteisminis tyrimas bei paskelbta dingusio asmens paieška.

Policijos pareigūnai bendravo su gyventojais, jų klausinėjo apie dingusiojo buvimo vietą. Apžiūrėjo smegduobes, netoliese esančius ežerėlius.

Buvo iškeltos kelios dingimo versijos ir visos tiriamos.

Viena iš pirminių versijų buvo ta, jog vyras nusižudė pats.

Lapkričio 21 dieną gyventojų iniciatyva buvo iškviesti narai iš Panevėžio. Jie informavo policiją, kartu su narais buvo atlikta paieška.

Buvo sprendžiama, kaip efektyviau dingusiojo ieškoti. Kadangi ten pelkėta vietovė ir miškeliai sunkiai praeinami, susitarta su parasparnių sporto klubo nariais. Jie geranoriškai sutinka padėti, tačiau kol kas dėl oro sąlygų iki šiol negalėjo pakilti į orą. Tikimasi, kad jo buvimo vietą galima bandyti nustatyti iš oro.

Buvo minčių kviestis ir kariškius. Tačiau kadangi ten sunkiai praeinamos vietos, kol kas šio sumanymo atsisakyta.

Tiriama ir nužudymo versija. Aiškinamasi, kur tą vakarą Drąsutis buvo.

Redakcijos žiniomis, gavus informacijos ketvirtadienį popiet policijos pareigūnai atliko kratą vieno Drąseikių kaimo gyventojo, dingusiojo giminaičio, namuose, tačiau nieko nerado.

Šiais metais Biržų rajono policijos komisariato pareigūnai ieškojo 30 asmenų, dingusių be žinios. Per 11 šių metų mėnesių atsirado arba buvo surasti 25 dingusieji.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-05

Mažametę iš muštynių išplėšė pardavėja

Biržiečius sukrėtė vaizdas, kaip nepilnametė motina, nepaisydama gresiančio pavojaus kūdikiui, bandė gelbėti du savo gyvenimo vyrus.

Mušamą sugyventinį ir vaiko tėvą jauna moteris puolė laikydama rankose vaiką. Jei iš jos rankų kūdikio nebūtų stvėrusi pardavėja, nežinia, ar jis muštynių įkarštyje būtų likęs nesužalotas.

 

Vaiką išplėšė instinktyviai

Muštynės Biržuose, centrinėje Vytauto gatvėje, priešais parduotuvę „Cento", prasidėjo ketvirtadienio vakarą, 20.30 val.

Parduotuvės darbuotojai pirmiausia pamatė kažkokį vyrą, kuris trenkėsi į lango stiklą. Po to išvydo būrį nepilnamečių, mušančių du jaunus vyrus.

Užpuolikai kažką kalbėjo apie telefoną, kurį esą kažkas iš jų bandė pagrobti. Du vyrus jie spardė kojomis, mušė rankomis.

Užpuolikai pardavėjams pasirodė iš matymo pažįstami - daugelis jų nepilnamečiai, vakarais nuolat besibūriuojantys netoli parduotuvės.

Darbuotojai išbėgo į lauką ir pamatė vaizdą, kuris juos sukrėtė.

Laikydama rankose kiek daugiau nei metukų mergytę į muštynes lindo ir jauna moteris. Vėliau paaiškėjo, kad vienas iš mušamųjų buvo jos vaiko tėvas, kitas - dabartinis draugas. Moteris bandė juos apginti.

„Mačiau, kad tas vaikelis niekam nerūpi. Impulsyviai jį stvėriau iš motinos rankų ir įnešiau į parduotuvę. Dar paklausiau, ko ji su vaiku į muštynes lenda", - pasakojo tą vakarą dirbusi pardavėja.

Vaikas, atrodo, nesuprato, kas vyksta. Kokią minutę kitą jis pabuvo pardavėjų apsuptyje. Bet į parduotuvę įžengusi motina dukrytę vėl pasiėmė.

„Vaiko motinai neduoti neturime teisės. Ji kūdikį pasiėmė ir vėl veržėsi į lauką. Bandėme atkalbėti, bet ji mūsų neklausė ir vėl lindo ten, kur visi mušasi. Moteris atrodė keistai, lyg ir apsvaigusi, nelabai orientavosi aplinkoje, nors alkoholio kvapo nesijautė", - pasakojo parduotuvės darbuotojos.

Po keliolikos minučių atvykus iškviestiems dviem policijos ekipažams mušeikos nubėgo į kiemus. Sumuštą, kruviną ant parduotuvės laiptų gulėjusį jauną vyrą greitosios pagalbos medikai išvežė į ligoninę.

Po darbo, apie 22 valandą, parduotuvės darbuotojai lauke vėl išvydo stovinčią tą pačią jauną moterį su vaiku. Paklausus, kokia sumuštojo sveikata, ši atsakė, kad iš ligoninės priimamojo jis pabėgo.

„Tada gyvens", - liūdnai pajuokavo parduotuvės darbuotojai ir išsiskirstė į namus. Vėliau vienas iš darbuotojų tą patį sumuštą vyrą matė sėdintį ant žemės prie medžio.

Kalbėdami su korespondente „Cento" parduotuvės darbuotojai sakė nerimaujantys dėl mažamečio vaiko sveikatos, nes nepilnametė motina atrodė neturinti jokio motinystės instinkto.

Šią moterį jie pažįsta, nes anksčiau parduotuvėje dirbo jos sesuo. Vaikelį ji pagimdė būdama gal keturiolikos metų. Neseniai gimė dar vienas - esą po išprievartavimo. Antras gimęs vaikelis paliktas Panevėžio kūdikių namuose.

Panašu, kad tai tampa šeimos tradicija - jos motina irgi kažkur palikusi du vaikus. „Kai sužinojome, kad bendradarbės sesuo, vos pagimdžiusi vaikelį, jį paliko, pakraupome. Kaip galima palikti savo kūdikį?" - baisėjosi parduotuvėje dirbančios moterys.

 

Žadėjo skubiai reaguoti

Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė sakė gerai žinanti šešiolikmetės A. B. gyvenimo peripetijas.

„Problemų ten labai daug. Ji gimdė nepilnametė, yra ir Moterų krizių centre buvusi. Vaikelis kurį laiką pas tėvą augo. Dabar girdėjome, kad ji turi kažkokį draugą, pas kurį gyvena. Motinystės jausmo ji dar neturi, todėl antrajam vaikeliui kūdikių namuose gal ir geriau", - kalbėjo G. Gedvilienė.

Iš korespondentės išgirdusi apie išvakarėse vykusias muštynes ir nepilnametės motinos neaiškų elgesį, G. Gedvilienė padėkojo už informaciją ir sakė kuo skubiau vyksianti į šią šeimą aiškintis, ar mergytė yra saugi.

Biržų policijos atstovė Zita Žalinkevičienė patvirtino, kad ketvirtadienio vakare, 20.30 val., gautas anoniminis pranešimas, kad Vytauto gatvėje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Cento", vyksta muštynės.

Į vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai. Sumušti asmenys buvo pristatyti į ligoninės priimamąjį.

Įvykio aplinkybės aiškinamos, sprendžiamas klausimas dėl procesinio sprendimo priėmimo.

 

Vėlų vakarą šalia parduotuvės „Cento" vykusių muštynių įkarštyje pardavėjos bandė gelbėti mažametę mergytę.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-05

Imituodamas savižudybę bandė sulaukti dėmesio?

Nors po nelaime baigtis galėjusio įvykio praėjo savaitė, Panevėžio vaikų socializacijos centro, veikiančio Kučgalyje, direktorė Laima Vaičienė sako tik dabar pradedanti atsigauti nuo patirto streso.

Vienas septyniolikmetis įstaigos globotinis vakare trumpam įėjo į savo kambarį.

Po kelių minučių jis išėjo iš kambario ir pareiškė ką tik bandęs gyvenimą pabaigti savižudybe.

Iš tiesų, ant jo kaklo buvo matyti nuo virvutės tempimo likusios mėlynos žymės.

Įstaigos darbuotojai sako išsigandę, kad vaikinas to daryti nebandytų dar kartą. Todėl jau kitą dieną jį nuvežė pas Panevėžyje dirbančią psichiatrę.

Socializacijos centro darbuotojai įsitikino, kaip svarbu auklėtiniams laiku ištiesti pagalbos ranką.

Pasak centro direktorės Laimos Vaičienės, psichiatrė padarė išvadą, kad globotinis savižudybę imitavo bandydamas pagąsdinti, atkreipti į save dėmesį.

Vaikinas, kaip ir kiti globotiniai, stebimas dar atidžiau.

„Jei žmogus vieną kartą pabando žudytis, gali tai daryti ir kitą kartą. Juolab kad jis jaučia nuoskaudas ir nusivylimą. Aiškina, kad viskas atsibodo, o kai į laivę išeisiąs, jį kulkos esą vis vien pribaigs", - kalbėjo L. Vaičienė.

Vaikinui skirti lengvi antidepresantai. Juos septyniolikmetis vartoja ir, pasak įstaigos darbuotojų, jaučiasi ramesnis.

Iš vienų Kauno vaikų globos namų į socializacijos centrą atvykęs septyniolikmetis iš čia jau dukart bandė pabėgti. Vaikinas yra padaręs ne vieną nusikaltimą, globos namams teismas yra priteisęs atlyginti apie 20 000 litų padarytos žalos. Globos namų vadovybė vaikino nebenori priimti atostogoms. Todėl nepilnametis greičiausiai jaučiasi atstumtas ir nereikalingas.

„Mūsų globotiniai nervingi, neramūs, blogai miega. Į mūsų įstaigą patenka vaikinai su sunkia praeitimi. Yra tokių, kurių gyvenimo būdas perduodamas iš kartos į kartą. O šis įvykis mums, darbuotojams, tarsi užsidegusi raudona lemputė, perspėjanti, kad reikia atidžiau žiūrėti ir stengtis išvengti nelaimės", - kalbėjo įstaigos vadovė.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-03

Aukos nemoka gyventi be smurtautojų

Kaip padėti aukoms, kurios patiria smurtą, tačiau be skriaudikų savo gyvenimo neįsivaizduoja? Trijų moterų istorija verčia ne tik suklusti, bet ir imtis sprendimų.

 

„Aš sakiau ir vėl sakysiu - Biržuose reikia Savarankiško gyvenimo namų. Yra proto negalią turinčių žmonių, kurie vieni gyventi negali. Lydimi ir padedami socialinių darbuotojų jie pajėgtų patys tvarkyti savo gyvenimą, galėtų spręsti iškylančias problemas", - įsitikinusi Biržų moterų krizių centro vadovė Dalė Mukienė.

Taip ji komentavo nesibaigiančią savo globotinių seserų - 27 metų Brigitos ir 29 metų Kristinos - bei jų tetos Anatolijos gyvenimo peripetijas. „Šiaurės rytai" rašė apie šias išnaudojimą patyrusias moteris. Tačiau jų istorijos nesibaigia.

Skriaudžiamos moterys buvo apgyvendintos nuomojamame bute Biržuose, tačiau jos kaskart išvyksta pas vyrus, kurie smurtauja, atima pinigus.

Paskutinė iš jų - itin kraupi.

Sumušta, išrautais plaukais, pėsčiomis ne vieną dešimtį kilometrų įveikusi nėščia moteris policijai parašė pareiškimą, paskui nuvažiavo pas teismo medicinos ekspertus, o po trijų dienų sugrįžo gyventi pas tą, kuris smurtavo.

„Ratas užsidarė. Smurtautojų aukos pas juos sugrįžta, nes jaučiasi kaltos, mano, kad esančios vertos visų pažeminimų. Įsitikinusios, kad blogos jos, o ne skriaudikai, kuriuos linkusios pateisinti. O jei dar auka turi proto negalią, ji tiesiog kitaip savo gyvenimo nesupranta. Visi sprendimai priklauso nuo to, kaip ir su kuo paskutinį kartą ji buvo bendravusi", - sielojosi D. Mukienė.

 

Daužė rankomis, rovė plaukus

Vabalninko gatvėje gyvenanti 29 metų biržietė Kristina policijai parašė pareiškimą, kad lapkričio 20 - osios naktį, 3 valandą, būnant Medeikiuose pas 49 metų sugyventinį K. P., šis ją sumušė.

Nėščia moteris policijai teigė, kad vyras tris kartus jai sudavė kumščiu į galvą ir vieną kartą pagaliu per petį. Mušė esą dėl to, kad ši jam nedavė pinigų alkoholiui.

Tą naktį sumušta Kristina pernakvojo Medeikiuose, pas kaimynystėje gyvenančią moterį. Po to pėsčiomis ji sugrįžo į Biržus.

Padedama D. Mukienės ji parašė pareiškimą policijai, kalbėjo smurtautojui nedovanosianti.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Praeitą savaitę Kristina buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus.

Tačiau, redakcijos žiniomis, jau savaitgalį Kristina vėl gyveno Medeikiuose. Ji sugrįžo pas tą patį smurtavusį sugyventinį.

D. Mukienė spėja, kad moteris artimiausiu metu policijai pareikš, kad pretenzijų smurtautojui neturinti.

Ar prieš moterį smurtavęs K. P. tikrai nori kartu su ja gyventi ir taisytis, ar jis tiesiog bando taip suktis nuo gresiančios bausmės, paaiškės ateityje.

To paties sugyventinio Kristina jau buvo sumušta ir anksčiau.

Prieš pusantro mėnesio moteris policijai parašė pareiškimą, pranešė apie patirtą smurtą.

Tąkart ji pati D. Mukienei rodė išrautus plaukus, po akimi švietusią mėlynę.

Tačiau po kiek laiko Kristina K.medžiagą rinkusiam apylinkės inspektoriui Sauliui Jonėnui pareiškė pretenzijų sugyventiniui neturinti, šis esą jos nemušęs ir už plaukų netampęs.

Tąkart ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėti atsisakyta.

 

Dingo niekam nepranešusi

Jau rašėme, kad Biržų moterų krizių centro vadovė Dalia Mukienė, padedama Socialinių paslaugų centro darbuotojų, dvi seseris bei jų tetą ištraukė iš dėdžių ūkininkų globos.

Nuo mažumės gyvenančios pas giminaičius moterys beveik nematė šviesios dienos, nuolat dirbo ūkio darbus, prižiūrėjo gyvulius. Jos negaudavo ir neįgalumo pensijų - jas pasiimdavo „globėjai".

Spėta, kad seserys buvo išnaudojamos ne tik ūkio darbuose - jos galėjo patirti ir seksualinę privartą.

Praėjusią vasarą pabėgusios iš namų, kur gyveno, seserys ir teta laikinai buvo apgyvendintos Biržuose ir šiuo metu visos glaudžiasi nuomojame bute Vabalninko gatvėje.

Moterys pirmą kartą gavo banko korteles, įsigijo telefonus, pačios pradėjo disponuoti savo pajamomis.

Po kurio laiko Kristina K. visus labai išgąsdino, kai netikėtai dingo niekam nepranešusi.

Tik paskelbus apie jos paiešką laikraščiuose medeikiečiai pranešė matę ją pas šio kaimo gyventoją K. P.

Paaiškėjo, kad Kristina su šiuo vyru susipažino telefonu ir po kiek laiko pas jį apsigyveno.

Pas seserį į Medeikius dažnai atvažiuoja ir 27 metų sesuo Brigita, kuri susipažino su čia gyvenančiu anksčiau teistu K. L.

Panašu, kad mergina, kaip ir jos sesuo, draugo yra išnaudojama, iš jos paimama neįgalumo pensija.

Neseniai paėmęs Brigitos banko kortelę K. L. joje buvusius pinigus išleido iki lito.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-12-01

Ūkinį pastatą galėjo padegti buvęs sutuoktinis

Penktadienio naktį Vabalninke, J. Biliūno gatvėje, kilęs gaisras sukėlė įtarimus, kad girto vyro grasinimai buvusiai sutuoktinei galėjo tapti realybe.

Kad dega ūkinis pastatas, pastebėta 0.59 val.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą ūkinis medinis pastatas buvo apimtas liepsnos. Gaisro metu visas pastatas sudegė.

Ugniagesiai išgelbėjo 3 kvadratinių metrų atstumu nuo ūkinio pastato stovėjusį medinį gyvenamąjį namą, nuo grandinės atsegė ir išgelbėjo šunį.

Namo savininkė Diana K. įtarė, kad ūkinį galėjo padegti neblaivus jos buvęs sutuoktinis, kuris prieš tai grasino tai padaryti.

Pora, turinti paaugles dvynes ir mažametį sūnų, nesutarė jau seniai. Moteris neseniai lankėsi Vabalninko seniūnijoje ir norėjo buvusį sutuoktinį iš namų išregistruoti. Tačiau jai buvo paaiškinta, kad ši to negalinti padaryti, kol nesusitvarkiusi namo paveldėjimo dokumentų.

Gaisro priežastis tiria policija.

Ketvirtadienio naktį kilo gaisras Parovėjos seniūnijos Vinkšninių kaime.

Čia veikiančios kaimo turizmo sodybos savininkė A. P. pranešė, kad dega ūkinis pastatas - stoginė. Atvykus ugniagesiams pastatas degė atvira liepsna.

Gaisro metu sudegė pastato stoginėje stovėjęs 8 metų senumo automobilis „Mercedes Benz", ūkiniame pastate buvę namų apyvokos daiktai.

Dar vieną kilusį gaisrą ketvirtadienį vakare užgesino patys namo savininkai.

Pabiržės seniūnijos Naciūnų kaimo Likenėlių gatvėje esančiame gyvenamajame name užsidegė dujos.

Nulūžus baliono užsukimo rankenėlei dėl dujų nuotėkio pradėjo degti spintelė, užuolaidos, išsilydė šaldytuvas.

Namo savininkas J. T. dujų balioną išnešė į lauką ir, panaudojęs gesintuvą, ugnį nuslopino.

Vyras apdegė veidą ir rankas. Jis pats nuvyko į gydymo įstaigą.

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie kilusį gaisrą gavo tuomet, kai jis jau buvo užgesintas.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-28

Biržietiško teisingumo grimasos

Kokia kryptimi Biržuose gali būti tiriami nusikaltimai, į kuriuos įsipynę pasieniečiai, buvę  kriminalistai? Temidė čia labai myli uniformuotuosius. Tokia mintis peršasi, kai žvelgi į įvykius, kuriuose dalyvavo pareigūnai - vieni įsivėlę į konfliktą, o kiti ją tyrę.

 

„Aš turiu mokėti pinigus, samdyti advokatus, kad apginčiau savo sūnų, kuris buvo sumuštas. Nėra pareigūnų baudžiamumo, juos gina sistema. Jie ką nori, tą daro. Ir nori parodyti, kad gali viską, daro spaudimą žmogui, kad šis išvažiuotų iš Biržų", - tokią nuomonę dėsto biržietis R. A. apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą byloje dėl prieš dvejus metus buvusio įvykio, kurį jo šeima ir kiti nelemtą naktį su pareigūnais susidūrę biržiečiai jau buvo pamiršę.

„Vyko masinės muštynės. Visi buvo girti ir visi mušėsi", - taip tos nakties įvykius apibūdino vienas šios istorijos dalyvių.

Visi konflikte dalyvę asmenys patyrė sužalojimų.

Muštynės Biržuose įvyko 2007 m. gruodžio 22-osios naktį, kai buvo švenčiamas prisijungimas prie Šengeno erdvės. Čia aštuonis pasieniečius, buvusius kriminalistus, neva užpuolė ir sumušė du jaunuoliai.

Į naktinę parduotuvę ėję jaunuoliai susidūrė su tarnybiniame automobilyje sėdėjusiais Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, anksčiau dirbusiais kriminalinėje policijoje.

Su šiuo tyrimu susiję Biržų prokuratūros bei policijos veiksmai perša išvadą, kad Lietuvoje egzistuoja du teisingumai. Vienas - jėgos struktūrų atstovams bei jų draugams ir giminaičiams, kitas - likusiai visuomenės daliai.

Pirmuosius gins pati valstybė padedant prokurorams. Kiti turės gintis patys. Už savo asmenines lėšas, jausdami nuolatinį spaudimą, patirdami stresą.

 

Įsijungė į Šengeno erdvę

Incidentas įvyko 2007 metų gruodžio 22 - osios naktį. Tiksliau, 4 valandą ryto.

Tą naktį buvo atidaryta Lietuvos - Latvijos siena. Šalys prisijungė prie Šengeno erdvės.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės specialiosios paskirties būrio pareigūnai Biržuose, prie visą parą veikiančios parduotuvės Respublikos gatvėje, atsidūrė atvykę tarnybiniu mikroautobusu.

Taip nutiko, kad į parduotuvę tuo metu ėjo ir du jaunuoliai.

Konflikto pradžią kiekviena pusė traktuoja skirtingai.

Buvę kriminalinės, o dabar pasienio policijos pareigūnai S. V., V. P bei D. J. prokurorus tikino, kad autobusui sustojus prie atidarytų durų prisistatė du jaunuoliai, kurie paprašė pinigų. D. J. atsisakius tai padaryti, šie jam sugriebė už striukės, sudavė į veidą, ištempė iš autobuso, kuriame sėdėjo aštuoni pasieniečiai.

Įtariamaisiais tapę biržiečiai R. A. bei D. G. tikino ėję į naktinę parduotuvę apsipirkti. Prie parduotuvės stovėjo autobusiukas, iš jo sklido šūksniai. Vaikinus kažkas kvietė prieiti, vienas iš sėdėjusių autobusiuke juos pavadino „p...". Kai šie priėjo prie autobusiuko, buvęs kriminalistas D. J. iš jo išlipo, pradėjo grasinti, po to - ir muštis.

Iš autobusiuko iššoko aštuoni pasieniečiai ir taip pat puolė vaikinus. Šie bandė trauktis, tačiau, nors ir bandė gintis, buvo sumušti. Vėliau į muštynes įsijungė atskubėję jaunuolių bičiuliai, papuolė ir pašalinių praeivių.

Liudininkai, nepanorę figūruoti byloje, pasakojo apie pareigūnų žiaurumą. Keliese spardė gulintį jaunuolį, šokinėjo ant jo galvos. Kažkas, norėdamas atitraukti jų dėmesį, išmušė autobusiuko langą. Sako, priešingu atveju, vaikiną būtų užmušę...

Kai kurie pro šalį ėję jaunuoliai net nesuprato, už ką jie buvo užpulti.

„O, dar vienas pacanėlis, negavęs mušti", - prokurorams aiškino vienas liudytojas D. M., tą rytą atsitiktinai ėjęs pro šalį. Jis buvo pareigūnų parverstas ant žemės, apspardytas, į akis pripūsta dujų. Taip jis buvo paliktas gulėti, kol atvyko policija ir jį apkaltino sumušus pasieniečius.

 

Dviese sumušė aštuonis?

D. G., kuriam šokinėta ant galvos, šiaip ne taip nušliaužė iki ligoninės priimamojo ir rado čia atvažiavusius tuos pačius pareigūnus. Vienas esą jam pagrasino, kad jį anksčiau ar vėliau vis vien „pasodins".

Tą vakarą budėjęs medikas, pasak vaikino, jo apžiūrėti nepanoro. Tuo tarpu pareigūnai buvo paguldyti į ligoninę.

Po šių muštynių prieš dvejus metus į redakciją kreipęsi pasieniečių sumušti biržiečiai baisėjosi tuo, kaip buvo su jais elgiamasi policijoje bei ligoninėje, kaip vienpusiškai buvo atliekami pirminiai tyrimo veiksmai.

Tyrimą atnaujinti nusprendė Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Krogertas.

Pasieniečiai teigė, kad jie buvo užpulti - pareigūnus norėta apiplėšti. Tokiu atveju atrodytų, kad jiems reikėtų susirūpinti savo fizine ir kovine parengtimi, jei du neblaivūs vaikinai galėjo apiplėšti ir sužaloti net aštuonis blaivius buvusius kriminalistus, sėdėjusius automobilyje.

„Jie juk buvo su mašina. Jie galėjo išvengti konflikto iškart išvažiuodami. Bet patys jo siekė ir jį sukūrė", - svarstė įvykio dalyviai.

Nors kai kuriems liudytojams atrodė, kad pasienio policijos pareigūnai buvo neblaivūs, nuo jų neva sklido alkoholio kvapas, jų girtumas nustatytas nebuvo.

Tuo tarpu sulaikytiems keliems jaunuoliams girtumas nustatytas. Jie buvo išlaikyti areštinėje keliolika valandų, tik vakare po primygtinių prašymų buvo parodyti medikams. Vaikinai savo iniciatyva turėjo vykti pas teismo medicinos ekspertus, kad jiems būtų nustatytas sumušimo laipsnis.

Netikėtai paaiškėjo, kad neveikė ir tą naktį prie naktinės parduotuvės muštynes užfiksuoti turėjusi vaizdo kamera.

 

Tyrimą nutraukė

Po šio įvykio Biržų policijos komisariato vadovybė nuo tyrimo nusišalino motyvuodama tuo, jog į konfliktą įsivėlę asmenys - buvę policijos darbuotojai. Tyrimą perėmė Biržų apylinkės prokuratūra.

Gegužės 20 dieną prokurorė Danutė Šleivaitė konstatavo, kad „įvykio metu visai eilei asmenų buvo padaryti kūno sužalojimai, sutrikdyta sveikata, tačiau konfliktas buvo abipusis: sveikata buvo sutrikdyta abiejų konflikte dalyvavusių grupių asmenims bei smurtą patyrė ir tie asmenys, kurie, jų parodymais, atėjo tik pasižiūrėti, kas vyksta prie parduotuvės".

Ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų S. V. ir D. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ji nutraukė.

Pasieniečiai šį prokurorės sprendimą apskundė. Rajono vyriausiojo prokuroro Dariaus Krogerto sprendimu tyrimas buvo atnaujintas.

Ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą, kodėl pasieniečių tarnybinis automobilis tą naktį stovėjo prie naktinės alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės?

Šiaulių rinktinės vado pavaduotojas Gintautas Šarauskas teigė, kad patikrinimas buvo, tačiau jokių pažeidimų pareigūnų veiksmuose nenustatyta.

 

Jaučia policijos dėmesį

Vilniuje transporto vadybą ir logistiką studijuojantis R. A. sako per dvejus metus jau buvo užmiršęs nemalonią istoriją. Juolab kad ir Biržuose nebebūna.

„Galvojome - nutraukė bylą, tiek to. Nors buvo keista, kad nukentėjome ir likome įtariamaisiais, kad į daugelio liudininkų parodymus nebuvo atsižvelgta. Bet norėjosi viską pamiršti ir ramiai gyventi", - kalbėjo jaunuolis.

Todėl atnaujintas tyrimas jam buvo staigmena. Teko samdyti advokatą, su kuriuo gruodžio mėnesį jis turės atvykti į prokuratūroje vyksiančias akistatas.

Advokatą pasisamdė ir Biržuose gyvenantis D. G. Vaikinas po įvykių kurį laiką dirbo užsienyje. Gyveno ramiai, bandė viską pamiršti, nors po muštynių kankino galvos skausmai - baiminosi, kad gali būti kraujo krešulys. Vėliau jo motinai policija pradėjo nešti šaukimus į prokuratūrą. Tai sužinojęs vaikinas grįžo iš užsienio. Po surengtos akistatos vaikinas vėl buvo išvykęs. Ir vėl sužinojo, kad kviečiamas. Grįžo ir užvakar pats paskambino į prokuratūrą. Susitarė, kad jis su advokatu atvyks gruodžio 7 dieną.

Nežiūrint to, vaikinas jaučia nuolatinį policijos dėmesį.

„Šiuo metu rinkuškiečiai turėtų būti saugūs. Naktį ir vėlai vakare pro namus policijos ekipažai važiuoja ir važiuoja", - stebėjosi vaikino draugė.

„Pirmadienį mane policija sustabdė, norėjo vežti į komisariatą. Pasiaiškinus paleido. Trečiadienį draugui telefonu pasakiau, kad važiuoju viską papasakoti į „Šiaurės rytus". Važiuoju, o policijos ekipažas - iš paskos. Ketvirtadienio naktį, apie 1 valandą, vėl sustabdė, liepė išlipti iš mašinos. Sako, važiuojam į skyrių, esi reikalingas. Sakau, juk niekas dabar nedirba, ką tame skyriuje veiksiu? Be to, su prokurore susitikti jau susitariau. Kodėl naktį mane stabdo? Gal į mišką išveš? Todėl pabėgau. Girdėjau, jie kalbėjosi per raciją ir pranešė, kad pabėgau", - pasakojo jaunuolis.

Jis baiminosi, kad artimiausiu metu gali būti sulaikytas kaip besislapstantis nuo policijos. Nors slapstytis net nesiruošė.

 

Nusikaltimus kvalifikavo patys

Korespondentė bandė pakalbinti šioje situacijoje dalyvavusius buvusius policijos kriminalistus, dabar pasienio policijos pareigūnus.

„Apie ką jūs norit rašyti - apie banditus?" - klausimą uždavė vienas iš nukentėjusiais pripažintų asmenų D. J.

Korespondentė bandė paaiškinti, kad norima išklausyti visas puses, o kas iš jų yra banditai - ne žiniasklaidai spręsti.

Pasak D. J., ne visi šioje byloje buvo nukentėję: „Kas nukentėjo, tas ir paprašė panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą".

Kito nukentėjusiojo S. V. paklausėme, kodėl jis nepatenkintas nutrauktu tyrimu. Ar neturėtų džiaugtis, kad istorija jiems baigėsi be tarnybinių nuobaudų ir t. t. ?

„Įsivaizduokite - jūs einate mieste. Prie jūsų pripuola žmogus ir nutraukia rankinuką. Ką darytumėt? Pavijusi duotumėt į snukį. Jei jie gavo, vadinasi, to nusipelnė. Galiu kvalifikuoti jų nusikaltimą - jie plėšikai. O dar vaikštinėja, kai kurie net slapstosi", - kalbėjo S. V.

Korespondentei paprieštaravus, kad, jos žiniomis, vaikinai nesislapsto ir kreipėsi į prokuratūrą, teko išgirsti, kad laikraštis esąs „tendencingas".

Dar vienam nukentėjusiam V. P. prisiskambinti nepavyko. Korespondentė kolegų paprašė perduoti V. P. apie pageidavimą išklausyti jo poziciją.

 

Policiją žadėjo informuoti

Bylą tirianti Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Šleivaitė sakė, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas vyriausiojo prokuroro sprendimu.

„Nukentėjusieji pareigūnai nesutiko su nutarimu, vyriausiasis prokuroras panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą", - sakė D. Šleivaitė.

Ar D. G. yra ieškomas, jei jis nuolat stabdomas policininkų ir aiškinama, jog turi būti nuvežtas į policijos komisariatą?

D. Šleivaitė pasakė, kad trečiadienį D. G. jai skambino. „Policija bus informuota artimiausiu metu, kad jis įsipareigojęs atvykti", - tvirtino D. Šleivaitė. Anot jos, anksčiau buvo paskelbta D. G. paieška.

 

Eilinių bylų nėra

Ne vienas su biržietiška teisėsauga susidūręs nukentėjusysis redakcijai yra pasakojęs savo patyrimus, kaip sunku pakeisti prokurorų sprendimą, jei jie nutaria nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tad kodėl jis atnaujintas šįkart?

Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Krogertas, paklaustas apie šio ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, sakė tiksliai jo neprisimenąs.

Paminėjus, kad tokių bylų, kur į muštynes įsivelia pasieniečiai, nėra tiek jau daug, nebent ta byla pasieniečiams būtų eilinė, D. Krogertas pabrėžė, kad eilinių bylų nėra.

Prokuroras minėjo, kad byla atnaujinama, jei kažkas būna neatlikta - ar kokie nors veiksmai nepadaryti, ar būna kažkoks procesinis neatitikimas.

Paprašius patikslinti, D. Krogertas pabrėžė tyrimo metu negalįs komentuoti bylos eigos.

Kodėl pasieniečiai prašė atnaujinti tyrimą - ar tai reiškia, kad jie garantuoti, jog jis bus pareigūnams palankus? Vyriausiasis prokuroras sakė negalįs vertinti tyrimo eigos, faktinių duomenų.

Pasak rajono vyriausiojo prokuroro, pastaruoju metu rajone nusikaltimų registruojama vis daugiau. Prokuratūra turi apie 500 policijos persiųstų bylų.

Jeigu, kaip teigė prokuroras, eilinių bylų nėra, vadinasi, į prokuratūrą gali kreiptis visi nukentėjusieji, kurių bylose ikiteisminiai tyrimai prokurorų nutraukti ir nebuvo atnaujinti?

„Ar jie turi šansų, kad jūs tyrimus atnaujinsit?" - paklausė D. Krogerto korespondentė. Tačiau šį klausimą prokuroras palaikė patyčia.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-28

Pusnuogius vaikus kameroje laikė dvi valandas

Policijos pareigūnai į areštinę įgrūdo nepilnamečius, kurie dvi valandas virpėjo nuo šalčio - jie po maudynių pirtyje vilkėjo šlapiais maudymosi kostiumais. Nepilnamečių prašymų iškviesti jų tėvus niekas nepaisė. Po šios „viešnagės" policijoje šešiolikmetė susirgo, kiti kalba apie patirtą stresą ir pažeminimą.

 

„Biržų policijos pareigūnai turbūt nebežino, kur ir kokiais būdais ieškoti nusikaltėlių. Tai krepšinio sirgalius apkaltina viešosios rimties pažeidinėjimu, tai senutes areštinėje uždaro. O dabar vaikus renka ir kelias valandas pusnuogius laiko policijos komisariate", - baisėjosi į redakciją kreipęsi biržiečiai.

Tirdami nusikaltimą pareigūnai dviem valandoms policijos laikino sulaikymo kameroje uždarė nepilnamečius, vilkėjusius maudymosi kostiumėliais.

Policijos pareigūnai į areštinę uždarė pusnuogius, ką tik iš pirties išėjusius vaikus.

Jų tėvai spėlioja, kad šaldydami paauglius policininkai greičiausiai tikėjosi jiems padaryti spaudimą, kad šie prisipažintų nusižengę.

„Nesuprantu, kam vaikus reikėjo kankinti, gąsdinti. Kam šaldyti - juk siautėja baisus gripas. Kuo labiau vaikai šalo, tuo pareigūnai labiau juos spaudė. Ir vis sakė - uždarysim, uždarysim. Taip spaudžiamas žmogus gali viską pasakyti, kad tik galėtų išeiti į laisvę ir sušilti", - sielojosi areštinėje laikyto vaikino tėvas.

Vienos iš areštinėje buvusių mergaičių motina ėmėsi kraštutinių priemonių - policijos komisariato viršininko Eugenijaus Šopio kabinete bandė nusirengti viršutinius drabužius.

Moteris sako norėjusi parodyti, su kokiu plonyčiu kostiumėliu jos duktė turėjo šalti dvi valandas. Ji sako ketinusi tiek pat laiko pabūti ir toje pačioje kameroje - kad suprastų, kaip turėjo jaustis jos dukra.

 

Surinko stovėjusius prie gatvės

Incidentas įvyko praėjusį penktadienį, apie 22 valandą.

Viename Vilniaus gatvėje esančių namų dešimt šešiolikmečių gimnazistų surengė vakarėlį.

Gerai besimokančių, visuomeniškai aktyvių, anksčiau su teisėsauga nesusidūrusių vaikų linksmintasi, kaip ir įprasta jaunimui. Jie kaitinosi pirtyje, kai kurie ragavo lengvo alkoholinio kokteilio.

Apie 22 valandą dalis kompanijos išėjo iš pirties į lauką - kad atvėstų. Viena mergina ant maudymosi kostiumėlio užsimetė striukę, kita - rankšluostį.

Jiems išėjus į kiemą, pradėjo loti šuo. Jaunuoliai nutarė iš kiemo pasitraukti į gatvės pusę, kad gyvūnas apsiramintų ir nepažadintų miegančios vieno vakarėlio dalyvio močiutės.

Prie keturių jaunuolių privažiavo ir sustojo policijos patrulių automobilis. Dvi merginos ir vaikinas į mašiną buvo įsodinti pusnuogiai. Tik viena kieme stovėjusi mergina buvo su rūbais, nes pirtyje ji nesimaudė.

Ketveriukė buvo uždaryta į laikino sulaikymo kamerą. Sako, kuo nors prisidengti, kad jie nesušaltų, niekas nepasiūlęs. Pasiskundus, kad šalta, vienas pareigūnas esą mestelėjo - uždarysim į rūsį, bus dar šalčiau.

Kaskart į kamerą užeidavo vis kitas pareigūnas ir klausinėdavo tų pačių dalykų iš naujo. Ir vis neva sakydavo - na, dabar tėveliai turės pakratyti pinigines.

Vaikai pradėjo prašyti iškviesti jų tėvus arba paleisti į namus, tačiau jų niekas neklausė.

Merginos negalėjo nueiti net į tualetą.

„Kodėl reikėjo taip elgtis - juk vaikai niekur nebėgo, nebandė slėptis. Visas jų nusižengimas, kad stovėjo gatvėje", - baisėjosi vienos mergaitės mama.

Paaugliams buvo liepta pasirašyti kažkokius dokumentus apie tai, kad jiems esą nustatytas girtumas. Vaikai pasirašė keliose vietose, bet ką - tėvams paaiškinti nesugebėjo.

Naktį, apie pusę pirmos, policijos mašina paaugliai buvo išvežioti į namus.

 

Šoką patyrė ir vaikų artimieji

„Apie 21.40 val. mobiliojo ryšio telefonu dar kalbėjausi su dukra. Ji pasakė, kad maudosi, viskas gerai. Prisnūdau. Po vidurnakčio dukra grįžo faktiškai nuoga, lydima uniformuotų pareigūnų. Be galo išsigandau. Pagalvojau, kad ją išprievartavo", - pasakojo gimnazistės mama.

Pareigūnai jai pareiškė, kad mergina buvo sulaikyta dėl galimų chuliganiškų veiksmų. Paaugliai esą buvo įtariami niokoję automobilius. O sulaikyti todėl, kad buvo nustatinėjamas girtumas bei asmenybės.

Išeidami policininkai dar paėmė dukters sportbačius, į kuriuos ji buvo įsispyrusi basnirčia. Esą įkalčių tyrimui baudžiamojoje byloje.

„Kai dukra paaiškino, kas nutiko, netvėriau pykčiu. Reikia logikos turėti, kad apsirengus maudymosi kostiumėliais vėlų rudenį galima eiti į kiemus daužyti brangių mašinų", - baisėjosi pašnekovė.

Šoką tą vakarą patyrė ir kiti vaikų tėvai bei kartu pirtyje buvę bendraamžiai.

Paaugliai sako labai išsigandę, kai jų draugai staiga kažkur dingo. Net pagalvojo, kad juos sugaudė ir mašina išvežė nusikaltėliai.

Vienos laiku į namus negrįžusios mergaitės močiutė naktį jos ieškodama bėgiojo po miestą. Policininkams, po vidurnakčio paauglę parvežusiems į namus, teko jos laukti laiptinėje.

 

Tyrė įvykį?

Policijos suvestinėje teigiama, kad lapkričio 20 - osios vakare gautas pranešimas, jog Vytauto gatvės 39B daugiabučio namo kieme jaunuoliai niokoja automobilius. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad tame kieme buvo apdaužyti septyni automobiliai. Pareiškimus dėl sugadinimų parašė du savininkai, jie apklausti.

Prieš tris savaites tame pačiame kieme taip pat buvo apgadinti keli automobiliai.

Tąkart juos niokoję asmenys nustatyti nebuvo.

Pasak policijos atstovės, pareigūnams penktadienio vakarą apie įvykį pranešė su jais buvęs vienas asmuo, kuris ir nurodė stoviniuojančius vaikus.

Sulaikyti paaugliai pareigūnams esą nesakė, kur jie dalyvavo vakarėlyje.

Rankšluosčiu apsigaubusi esą buvo tik viena mergina, tad pareigūnai net neįtarę, kad ji pusnuogė.

Ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo pradėtas tik šios savaitės pradžioje.

„Jei nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai kokiu pagrindu pareigūnai šeštadienio naktį paėmė mūsų vaikų batus?" - klausė vieno paauglio tėvas.

Tėvai nuogąstauja, kad, paėmus vaikų batus, įrodymai gali būti suklastoti.

„Sutinku, kad blogai, jog mūsų vaikai buvo išgėrę - už tai mes, tėvai, pasirengę atsakyti. Bet ar dėl to pareigūnai turėjo teisę žeminti ir šaldyti mūsų vaikus? Ar policija prisiims atsakomybę už savo veiksmus?" - klausė vienos mergaitės motina.

Antradienį areštinėje sušalusi jos dukra susirgo - karščiavo, kankino kosulys. Kaip tik tą dieną šalyje buvo paskelbta gripo epidemija.

Beje, sulaikytas vaikinas teturėjo 0,06 promilės girtumo. Pasak tėvo, jis visiškai negeria, sportuoja. Pasirodo, buvo suvalgęs kažkokį saldainį...

 

Kalbėjosi lyg su siena?

„Kas jums pateikė tokią informaciją?" - klausimu į klausimą, ar tikrai jo kabinete viena iš sulaikytų nepilnamečių mamų bandė parodyti, kokiu apdaru areštinėje tebuvo apsivilkusi jos dukra, atsakė Biržų policijos vadovas Eugenijus Šopis.

Jis patvirtino, kad viena moteris „bandė kažką pademonstruoti, tačiau nepaaiškino, kodėl tai daro. Ji buvo perspėta žodžiu".

Dukters maudymosi kostiumėlį policijos vadovui pademonstravusi motina ne kartą yra dalyvavusi policijos organizuotose įvairiose akcijose bei renginiuose, skirtuose nusikaltimų prevencijai. Iki šiol ši institucija jai buvo palikusi tik gerą įspūdį, moteris ja pasitikėjo.

„Manau, E. Šopiui pačiam buvo nepatogu matyti mane pusnuogę komisariate. O mano dukra, apsupta svetimų vyrų, čia išbuvo dvi valandas. Tikėjausi, kad mes, tėvai, su policijos vadovu išsiaiškinsime, bet, deja, kalbėjome lyg su siena. Jie įsitikinę, kad mūsų vaikai yra nusikaltėliai, kuriuos reikia bausti. Jokio supratingumo ir noro įvertinti savo pareigūnų veiksmus nesulaukėme", - kalbėjo Biržuose žinoma moteris.

 

Informacija šalies žiniasklaidoje

Vakar šalies žiniasklaidoje pasirodė įvairios informacijos. „Lietuvos žinios" rašė, kad Biržuose keturi nepilnamečiai linksminosi šokinėdami ant gatvėje paliktų automobilių stogų.

Biržuose, Vytauto gatvėje esančių namų kiemuose šėlioję jaunuoliai apgadino 7 automobilius. Įvykio vietoje sulaikyti keturi nepilnamečiai - trys merginos (kurioms nustatytas 1,04 prom., 0,6 prom. ir 1,32 prom. girtumas) ir vienas vaikinas (nustatytas 0,06 prom. girtumas). Policijos pareigūnai, patikrinę sulaikytųjų girtumą, perdavė vaikus tėvams.

Sulaikyti nepilnamečiai savo elgesio motyvų nepaaiškino. Pasak Z. Žalinkevičienės, jaunimas greičiausiai nusprendė pasilinksminti: „Iki šiol esame gavę dviejų piliečių pareiškimus. Vienas nuostolius įvertino 350 litų, kitas - 150 litų. Kiti nukentėjusieji dėl nedidelių nuostolių greičiausiai pareiškimų nerašys. Kadangi paaugliai yra vyresni nei 16 metų, todėl sunku pasakyti, kaip viskas išsispręs".

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-26

Jauno vyro mirties priežastis užminė mįslę

Jauno vyro mirtis pasėjo abejonių, ar tai nėra pirmoji kiaulių gripo auka rajone. Tačiau neatrodo, kad tiesa paaiškėtų. Kas sukėlė plaučių uždegimą ir dėl ko jis nebuvo gydomas? Atsakymus į šiuos klausimus, ko gero, priglaus tas pats kapas, į kurį šiandien iš Germaniškio koplyčios bus palydėtas šio kaimo žmogus.

32 metų germaniškietis I.P. mirė sekmadienio ryte, 6.20 val., Biržų ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Savo šeimos neturėjusį jauną vyrą į amžinojo poilsio vietą palydės jo mama, broliai ir seserys. Jo bendravardis tėvelis Anapilin išėjo prieš pusę metų.

Išgirdę žinią apie jauno žmogaus mirtį biržiečiai pradėjo svarstyti, ar tai ne kiaulių gripo auka.

Mirties liudijime įrašyta, jog mirties priežastis - plaučių liga.

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza sakė, kad patekus pas medikus pacientui buvo diagnozuota abipusė pneumonija. 

I.P. seniai sirgo, turėjo problemų dėl širdies ir plaučių ligų.

Velionio sesuo pasakojo, kad prieš savaitę gripu susirgo jos dukra. Panašius simptomus pajuto ir jos brolis I. P.

Penktadienį vyras kreipėsi į polikliniką, buvo padaryta rentgeno nuotrauka,  išrašyti vaistai. Į ligoninę jis gultis atsisakė, nurodė, jog gydysis namuose.

Tačiau šeštadienį pablogėjus sveikatai I.P. buvo išvežtas į ligoninę.

Velionio artimieji neatmeta galimybės, jog jo mirties priežastis - kiaulių gripo sukeltos komplikacijos.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-26

Netikėtos skerstuvės Lyglaukių šalikelėje

Sekmadienio vakare keliu Parovėja - Biržai važiavę žmonės ties Lyglaukių kaimu stebėjo neįprastą vaizdą.

Kelio pakraštyje įjungtomis avarinėmis šviesomis stovėjo apdaužytas automobilis „Audi 80". Aplink jį išsigandę vaikščiojo suaugusieji ir vaikai, o šalikelėje gaivelėjosi kiaulė.

Kiek toliau po pievą du jaunuoliai sportiniais motociklais vaikė dar dvi kiaules, purvinas tarsi šernus.

 

Lyg apsėstos bėgo ant kelio

Paaiškėjo, kad įvyko avarija.

Į Šiaulius kartu su žmona ir vaikais važiavęs 44 metų Ramūnas M. sakė nespėjęs net sureaguoti, kaip į kelią išbėgo trys kiaulės.

Jos išlėkė tiesiai prieš kelio įkalnę, tad vairuotojas jų iš anksto negalėjo pastebėti.

Kiaulės bėgo vorele per visą važiuojamąją kelio dalį.

Mašina pateko į tarpą tarp dviejų kiaulių ir jas abi kliudė.

Po smūgio viena kiaulė pasiekė šalikelę ir nukrito, kitos dvi toliau lakstė kelio pakraščiu.

Riebią riestauodegę į traktorių du vyrai vos įtempė.

Po kiek laiko sportiniais motociklais nuo Biržų pusės važiavo du jaunuoliai. Pravažiavę nelaimės vietą jie pamatė šalikelėje einančias dvi kiaules ir sugrįžo jų link.

Kad nebūtų daugiau nelaimingų atsitikimų, vaikinai nutarė likusius gyvulius nuvaryti tolyn nuo kelio.

Paaiškėjo, kad šios kiaulės priklauso aštuntą dešimtį įpusėjusiems Lyglaukių kaimo gyventojams Birutei ir Viliui Z.

Į įvykio vietą pasiremdama lazdele atklibinkščiavusi kiaulių savininkė kalbėjo, kad gyvuliai išlaužė aptvarą.

Suskubę kiaulių ieškoti kaimo gyventojai jas rado sulindusias į krūmus.

Į vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jie surašė automobilio vairuotojo bei gyvulių savininkų paaiškinimus. Pastarieji kviečiami atvykti į policijos komisariatą, kur bus informuoti apie baudos skyrimą.

 

„Kiauliška" nelaimė

Kiaulių savininkų giminaitis skubėjo mašinos kliudytą gyvulį papjauti, kad šis nesikankintų.

Paskersta kiaulė buvo išvežta traktoriumi į šeimininkų namus.

Į vietą susirinkę kaimo gyventojai pasidalino į dvi stovyklas. Vieni tvirtino, kad pensininkų gyvuliai - kiaulės bei karvė - dažnai ištrūksta ir vaikštinėja po kaimą.

Kiti tvirtino, jog nieko panašaus iki šiol nėra buvę.

Pati savininkė, regis, nenorėjo pripažinti savo kaltės.

„Aš - ne kokia nusikaltėlė. Jūs ką - kiaulės nematėt? Nežinot, kad jos kartais ištrūksta?" - piktai klausinėjo susirinkusiųjų.

Pirmadienį pakalbintas kiaulę kliudžiusio automobilio savininkas sakė vakare nerizikavęs važiuoti į namus.

Nors jis su žmona bei du vaikai sužaloti nebuvo, tačiau visi patyrė nemenką stresą.

Savininko manymu, 1992 metų laidos automobilio remontas kainuos 2 - 3 tūkstančius litų. Ar kiaulių savininkai nuostolius sutiks atlyginti, šiaulietis prognozuoti nedrįso. „Pirma kiaulių savininkų reakcija buvo tokia: visi kalti, tik ne jie. Ką jie vėliau kalbės ir mąstys, matysim", - atviravo vairuotojas.

Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė sakė, kad dėl Birutės ir Viliaus Z. nutrūkusių gyvulių ir anksčiau yra sulaukusi skundų.

Anot jos, „ne iš blogos valios taip nutinka".

„Jie - garbingo amžiaus, darbštūs žmonės, rūpinasi gyvuliais, negirtauja. O nelaimė tikrai kiauliška - gaila ir vienų, ir kitų žmonių", - kalbėjo seniūnė.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-24

Planus nusižudyti pakeitė kilęs gaisras

Šiandien Vabalninke svarstoma, ar Paryžiaus gatvės 10 - ame name kilęs gaisras nebuvo likimo atsiųstas ženklas.

Mirus žmonai vyras irgi nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Susirado virvę, tačiau savo ketinimų įgyvendinti nesuspėjo, nes nutrūko virvė ir po to pradėjo degti namas.

Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą apie gaisrą vieno aukšto mediniame gyvenamajame name gavo sekmadienį, 17.13 val.

Atvykus pirmoms gaisrinėms pastatas degė atvira liepsna.

Gaisro metu išdegė 16 kvadratinių metrų kambarys bei jame buvę baldai. Gesinant liepsnas ugniagesiai nuardė 6 kvadratinius metrus stogo dangos.

Gaisrininkai išgelbėjo per du metrus nuo degusio namo stovintį medinį namą.

Kilus gaisrui šio namelio savininkas, pasak kaimynų, vaikščiojo nuo kaklo nenusiėmęs virvės.

Šios lyg ir laimingai pasibaigusios liūdnos istorijos pradžia - sekmadienio popietė, kai mirė ilgai sirgusi 76 metų namo savininkė R. A.

Velionės kūnas buvo išvežtas į šarvojimo salę.

Jos 58 metų vyras V. A. Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkui Nerijui Gudui aiškino, kad buvo taip nusiminęs, jog norėjęs pasikarti. Net parodė virvę, kurią buvo pasiruošęs.

Tačiau savo planų įgyvendinti nespėjo - pamatė iš kambario virstančius dūmus. Suprato, kad kilo gaisras.

Manoma, kad gaisras kilo nuo kambaryje numestos neužgesintos nuorūkos - vyras daug rūko.

Vakar jis rūpinosi savo velionės žmonos laidotuvėmis.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-24

Tamsoje vairuotoja nepamatė pėsčiojo

Važiuodama į studijas mergina mirtinai sužalojo pėsčiąjį.

 

Skaudi nelaimė Vabalninko miestelyje įvyko sekmadienio vakare, 16.55 val.

Balio Sruogos gatvėje, išvažiuodama iš miesto, 18 - metė Mieliūnų kaimo gyventoja K. B., vairuodama automobilį „SUZUKI VITARA", kliudė ta pačia kryptimi ėjusį pėsčiąjį.

Pastarasis buvo be jokių šviesą atspindinčių atšvaitų.

Nuo patirtų sužalojimų kliudytasis mirė vietoje. Paaiškėjo, kad tai 68 metų Zaprutiškių kaimo gyventojas J. V.

Bus aiškinamasi, ar vyras buvo blaivus.

Šiame kelyje, iš Vabalninko vedančiame į Panevėžį, buvo mirtinai sužalotas tamsoje be atšvaitų ėjęs pėstysis.

Pasak seniūnijos darbuotojų, vienišas pensininkas turėjo lengvą protinę negalią. Jo laidotuvėmis rūpinasi brolis ir dvi seserys.

Automobilį vairavusi K. B. buvo blaivi. Mergina tą vakarą iš namų vyko į studijas.

Dėl šio įvykio mieliūnietė patyrė šoką. Vakar jos itin gailėjo kaimo bendruomenės nariai.

„Sugadintas vaikui gyvenimas. Nors atrodo, ji nekalta, bet juk visą gyvenimą širdy sunkumą nešiosis", - sielojosi kaimo žmonės.

Dėl šio įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Tai jau penktas šiais metais mirtimi pasibaigęs autoįvykis Biržų rajone.

Dar viena avarija užfiksuota praėjusį šeštadienį Kvetkų kaime.

Neblaivus 22 metų Kučgalio kaimo gyventojas, vairuodamas automobilį „Audi Coupe", nepasirinko saugaus važiavimo greičio.

Vyras išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su „Volkswagen Multivan".

Įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Avarijos kaltininkui D. T. nustatytas 2,14 promilės girtumas.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-24

Pareigūnai treniravosi reanimuodami gumines lėles

Trečiadienį buvo gana sudėtinga susisiekti ne tik su eiliniais Biržų policijos komisariato darbuotojais, bet ir su jų vadovais. Tačiau dėl to pykti nevertėjo. Greičiau atvirkščiai.
 

Išvydus, ką jie veikia, ko gero, būtų buvę labai juokinga ir linksma.

Tereikia įsivaizduoti didžiulę patalpą, joje išdėliotas dirbtines suaugusio žmogaus ir vaikų ūgio lėles ir prie jų priklupusių uniformuotų policininkų būrį.

Tądien pareigūnai dalyvavo pirmosios pagalbos mokymo kursuose. Juos vedė Krizių tyrimo centro instruktoriai Daiva Girdžiuvienė ir Laurynas Ivanauskas.

Kursų dalyviai nuosekliai turėjo daryti viską, kaip būtų elgęsi, radę gyvybės ženklų neberodantį žmogų.

Mokymuose buvo akcentuojama praktinių įgūdžių svarba. Jų metodika, pagrįsta Amerikos širdies asociacijos bei Europos gaivinimo tarybos sukurta sistema, taikoma daugelyje šalių.

Tokio pobūdžio mokymus biržiečiai pareigūnai pradėjo pirmieji. Minėtų kursų vedėjai turės šalyje apmokyti 6000 policijos darbuotojų.

Pareigūnai, anot atstovės ryšiams su visuomene Zitos Žalinkevičienės, įgijo teorinių ir praktinių žinių, kaip elgtis ir kokių veiksmų imtis klinikinės mirties atveju, kad jie būtų ne tik efektyvūs, bet ir teisiškai pagrįsti. Be to, šie kursai pareigūnams „suteikė daug teigiamų emocijų".

Kursų dalyviai nuosekliai turėjo daryti viską, kaip būtų elgęsi, radę gyvybės ženklų neberodantį žmogų.

Redakcijos žiniomis, mokytasi ne tik reanimuoti, bet ir sutvarkyti lūžius, aprišti kraujuojančią žaizdą, apversti gulintį žmogų ant šono nenaudojant daug jėgos, „tik trimis pirštais".

Policininkams šie kursai patiko, nes dauguma dalykų buvo mokoma praktiškai.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-21

Areštinėje vietos užteks visiems

inkę nusikalsti biržiečiai sukluso išgirdę gandus, kad trūkstant lėšų piniginių baudų negalintys sumokėti ir viešųjų darbų atlikti nenorintys eismo taisyklių pažeidėjai, chuliganai gali būti nebetalpinami į areštines.

Nors šalyje krizė, didelių baudų pažeidėjai atsikrato policijos areštinėje.

Laikinai areštuoti asmenys gauna nemokamą maitinimą, nakvynę, taip pat didžiulių skolų per mėnesį atsikrato.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sako, kad areštinė nuolat pilna ir šis procesas nenutrūks.

Šiuo metu iš teismo yra gauti 177 nutarimai dėl administracinio arešto vykdymo.

Arešto eilėje laukia 57 asmenys, kuriems jis paskirtas. Išleidus vieną pažeidėją areštinėje jo vietą užima iškart kitas.

Biržų policijos areštinėje dienai vienam asmeniui maitinimas kainuoja apie 9 litus.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-21

Degė medžio apdirbimo įmonė

Antradienio rytą Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad J. Basanavičiaus gatvėje, prie miesto apvažiavimo, dega UAB „Tyla" medienos apdirbimo įmonė.

Gaisrą pastebėjo ir apie jį pranešė įmonės sargas.

Atvykus į vietą pro katilinės pastato stogą veržėsi dūmai. Mūrinis katilinės pastatas yra priblokuotas prie metalinio angaro, stogo danga - skardinė.

„Tylos" medienos perdirbimo įmonės katilinėje kilęs gaisras didelių nuostolių nepadarė.

Katilinė buvo kūrenama medienos pjuvenomis. Paaiškėjo, kad gaisras kilo kibirkščiai patekus ant pjuvenų. Nesuveikė automatinis priešgaisrinės apsaugos vožtuvas, tad pagavusi kibirkštį ugnis nuslinko į viršuje esantį pjuvenų bunkerį, o nuo šio persimetė į stogą.

Gaisro metu sudegė apie 120 kvadratinių metrų medinės stogo konstrukcijos bei šeši kubiniai metrai pjuvenų.

Ugniagesiai, pasinaudoję ištraukiamomis kopėčiomis, nuardė plieninę stogo dangą ir užgesino talpoje smilkstančias pjuvenas bei stogo konstrukcijas.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Laimučio Januševičiaus, gaisras didelių nuostolių nepadarė, remonto darbai sieks iki 2000 litų.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-19

Reanimacijos skyriuje - alkoholiu apsinuodijęs vienuolikametis

Vienuolikametis, apsinuodijęs alkoholiu, sekmadienį į Biržų medikų rankas pateko būdamas komos būklės.

Vaiką teko gaivinti Biržų ligoninės Reanimacijos skyriuje. Laimė, jį išgelbėti pavyko - pirmadienį vaikas buvo perkeltas į Vaikų ligų skyrių.

Paaiškėjo, kad Pagaičiškių kaime gyvenantis vaikas apsinuodijo alkoholiu pas savo dėdę.

Nežinia, kaip būtų pasibaigusi ši istorija, jei Pačeriaukštės seniūnijos socialinė darbuotoja Irena Jurgaitienė nebuvo gavusi žinios apie nugirdytą nepilnametį.

Pranešimą apie greitosios pagalbos automobiliu į ligoninės priimamąjį atvežtą alkoholiu apsinuodijusį vaiką policija gavo sekmadienio vakare, 19.29 val.

Berniukas alkoholio išgėrė kaimynystėje gyvenančio 34 metų savo dėdės Audriaus K. namuose.

Audrius K. yra alkoholiu apsinuodijusio berniuko mamos brolis.

Moteris prieš kelis mėnesius palaidojo savo vyrą.

Pora susilaukė devynių vaikų. Vyresnieji jau suaugę. Trys mergaitės mokosi Vabalninko žemės ūkio mokykloje, trys jauniausi - Pasvalio specialiojoje mokykloje.

Vienas iš šioje mokykloje besimokančių berniukų ir apsinuodijo alkoholiu.

Pasak Pačeriaukštės seniūno Vytauto Džėjos, ši šeima yra socialinės rizikos, gerai žinoma socialiniams bei savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams.

Alkoholiu apsinuodijęs berniukas yra silpnesnis nei jo bendraamžiai, sunkiai bendrauja.

„Jei vaikas būtų stipresnis, gal pasekmės galėjo būti kitokius. Bet kai nepilnametis toks silpnutis, ši istorija galėjo baigtis labai blogai", - sielojosi seniūnas, savaitgalį ir pirmadienį su seniūnijos socialine darbuotoja rūpinęsis šia bei kitomis problemų turėjusiomis gyventojų šeimomis.

Nukentėjusio vaiko motinai po vyro mirties brolis nemažai padeda. Kaime pas motiną dažnai būna ir suaugęs 22 metų sūnus.

Būtent jis pas dėdę ir rado nusilpusį, į aplinką nebereaguojantį broliuką. Paėmęs ant rankų jį parnešė į namus. Vaikas dar dvi valandas gulėjo namuose visiškai nereaguodamas į aplinką.

Greitąją pagalbą iškvietė seniūnijos socialinė darbuotoja Iena Jurgaitienė. Moteris, grįžusi į namus iš kitos problemų turinčios šeimos, gavo pranešimą, kad pagaičiškiečių namuose girtaujama, alkoholiu apsinuodijęs nepilnametis.

Atvykusi I. Jurgaitienė pamatė vaiką, gulintį savo lovytėje, o jo motiną girtaujančią.

Ji atvažiavo ir į ligoninės priimamąjį. Redakcijos žiniomis, moteris buvo visiškai girta, į alkoholio matuoklį pripūtė apie 3 promiles.

Pasak seniūnijos socialinės darbuotojos I. Jurgaitienės, sekmadienį visi berniuko artimieji vienu balsu kaltino dėdę, girdžiusį nepilnametį.

„Tikėjomės, kad po vyro mirties moteris pasitaisys. Kartu gyvenanti jos anyta šiuo metu ligoninėje, tad brolis, matyt, padeda ūkininkauti ir visi geria. Bet juk reikia turėti proto", - baisėjosi V. Džėja.

Pasak socialinių darbuotojų, pastaruoju metu kai kurias socialinės rizikos šeimas apėmusi gėrimo karštinė.

Šiuo metu girtauja ir netolimame Užubalių kaime gyvenanti pora, auginanti tris nepilnamečius vaikus. Šeimos galva - Pagaičiškiuose girtavusios moters svainis.

Pasak socialinių darbuotojų, užubališkiai nuo praėjusios vasaros negėrė, tvarkėsi. O dabar prasidėjo kažkoks nuožmus girtavimo periodas.

Pabiržės seniūnijos socialinės darbuotojos šią šeimą praėjusią savaitę lankė ne kartą. Prikalbinti, kad šie bandytų blaivytis, kol kas nepavyko.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad šiuo metu sprendžiamas klausimas, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio nugirdymo. Vakar apsinuodijusio berniuko šeimos narius apklausinėjo policijos pareigūnai.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-17

Sumuštai motinai greitąją pagalbą iškvietė trylikametė dukra

Vyrui sumušus buvusią žmoną, ši atsidūrė ligoninėje, jis - policijos areštinėje. Jųdviejų šeši nepilnamečiai vaikai pateko į socialinių darbuotojų globą. Tvarte likusiais gyvuliais rūpinasi kaimynai.

Tiek rūpesčių ir problemų pašaliniams žmonėms sukėlė nuolat smurtaujantis Pačeriaukštės seniūnijos Lapiškių kaimo gyventojas 48 metų Algis D.

Sekmadienio vidurdienį Algis užsipuolė tame pačiame name gyvenančią 44 metų buvusią žmoną Bernadetą D. ir ją sumušė.

Egzekucija vyko šešių mažamečių vaikų akivaizdoje. Vyriausiai Lapiškiuose gyvenančiai mergaitei - trylika, mažiausiam berniukui - ketveri metukai.

Dar vienas suaugęs sūnus gyvena Biržuose, turi šeimą.

Algis D. grasino moterį užmušti, jei ši kreipsis į policiją ir rašys pareiškimą.

Išsigandę vaikai po kiek laiko motinai iškvietė greitąją. Medikams paskambino pas kaimynus nuėjusi trylikametė dukra.

„Policija dirbo operatyviai ir organizuotai, padėjo spręsti visas tądien kilusias problemas", - džiaugėsi su socialinės rizikos šeimomis dirbanti socialinė darbuotoja Irena Jurgaitienė.

Policijai apie šį įvykį gavus pranešimą į vietą atvyko du ekipažai. Vieno jų pareigūnai sulaikė smurtavusį Algį B.

Kito ekipažo pareigūnai prižiūrėjo namuose likusius vaikus, kol atvyko I. Jurgaitienė. Taip pat susitarė ir su kaimynais, kad šie laikinai prižiūrėtų šeimos laikomą karvę ir veršelį.

Socialinei darbuotojai apie įvykį pranešė savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė.

Vaikai buvo nuvežti į Pačeriaukštės pagalbos šeimai centrą. Čia jie gyvena prižiūrimi dviejų darbuotojų. Vyresnieji lanko Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinę mokyklą.

Bernadeta D. gydoma Biržų ligoninėje.

Vaikai, pasak I. Jurgaitienės, šiame centre gyvena jau ne pirmą kartą, todėl pasiūlius jie noriai vyko iš namų. Vaikai čia vieną dieną praleido ir vasarą, kol mamą sumušęs tėvas išsiblaivė.

Algis D. smurtauja jau ne pirmą kartą. Kiek - sunku suskaičiuoti. Tačiau dėl girtavimo ir smurto jau ne kartą baustas policijos, sėdėjęs areštinėje. Tačiau panašu, kad menkos bausmės nieko nepadeda.

„Kai negeria, būna tvarka. Vos išgeria - ir prasideda", - pasakojo Pačeriaukštės seniūnas V. Džėja.

Pasak jo bei policijos pareigūnų, akivaizdu, kad moteris mušama ir spardoma nuolat.

„Pamatysi ją - vis su mėlyne. Moteris nesiskundžia, nes paniškai bijo savo vyro. Nors jie išsituokę, bet gyvena vis vien kartu", - pasakojo socialinė darbuotoja.

Praėjusį penktadienį seniūnijos darbuotojai siūlė Bernadetai važiuoti pas gydytojus ir gultis į ligoninę. Juolab kad tądien ji buvo užregistruota pas šeimos gydytoją.

Moteriai jau seniai reikia medikų pagalbos - jos sveikata pastaruoju metu labai prasta.

Tačiau lapiškietė gydytis delsė motyvuodama tuo, kad buvęs vyras girtauja, nėra kam palikti vaikų.

Jau penktadienį buvo matyti, kad Algis D. išgėręs. Šis, kaip visuomet, seniūnui ir socialinei darbuotojai aiškino negeriąs, dievagojosi prieš žmoną rankos nekeliąs. Deja, pažado neištesėjo.

Šiuo metu seniūnijos darbuotojai tariasi su Biržuose gyvenančiu vyresniu sūnumi, kad šis padėtų pasirūpinti, jog iš ligoninės motina į namus nesugrįžtų ir su vaikais apsigyventų kitur.

Moteris taip pat tvirtina į namus gyventi kartu su Algiu D. negrįšianti.

Algis D. sulaikytas dviem paroms. Sekmadienį jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas.

Policijoje sprendžiamas klausimas, ar bus keliama baudžiamoji byla dėl grasinimų užmušti. Bus prašoma teismo spręsti klausimą dėl jo suėmimo.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-17

Už gerumą atsidėkojo vagyste?

Prekybininkės alų išnešti galėjo jos nuolat valgydintas vaikinas.

 

Pavogė alaus statinę

Vabalninke esančios parduotuvės ir alaus baro „Mažylė" savininkė Vida Skardžiuvienė, sužinojusi, kas įtariamas jos turto vagyste, pasibaisėjo.

Policija sulaikė įtariamąjį - 17 metų to paties miesto gyventoją D. L. Vaikiną moteris gerai pažįsta. Su girtaujančia motina ir patėviu gyvenantis bei su teisėsauga reikalų turėjęs jaunuolis moters ne kartą buvo valgydinamas.

„Kiek vaikas yra gavęs iš manęs valgyti už dyka. Ir dešros, ir duonos..." - stebėjosi parduotuvės savininkė.

Gimtadienio išvakarėse vabalninkietė verslininkė Vida Skardžiuvienė sulaukė vagių „pasveikinimo".

Tiesa, miestiečiai kalba įvairiai. Dauguma abejoja, kad gimtadienį šventęs nepilnametis vogė vienas, ir įtaria, kad jam gali būti suversta kaltė. Juolab kad vienas žmogus vargu ar būtų galėjęs pakelti ir panešti 80 kilogramų sveriančią statinę su alumi.

Vagystę V. Skardžiuvienė pastebėjo praėjusį šeštadienį, apie 11 valandą. Atvykusi į darbą, prie parduotuvės ji pastebėjo sudaužytus gėlių vazonus, daugybę šiukšlių.

Su pagalbininke viską iššlavusi ir sutvarkiusi moteris prekiavo. Kažko prireikus nuėjo į kieme esantį sandėliuką. Tuomet ir pamatė, kad išlaužtos jo durys bei pavogta metalinė statinė su alumi.

Alų barui tiekia Panevėžio darykla „Alaus puta".

Sandėliuke moteris paprastai laiko tuščią tarą. Tačiau šįkart lyg tyčia ji buvo palikusi ir pilną alaus statinę.

Moteris apie vagystę pranešė policijai. Padarytą nuostolį ji įvertino 260 litų.

Vėliau paaiškėjo, kad tą naktį aplinkiniai gyventojai girdėjo triukšmą, aplink važinėjančias ir kažko sustojančias mašinas.

Šeštadienį vagystės tirti atvykęs tądien budėjęs policijos tyrėjas V. Skardžiuvienei paliko labai gerą įspūdį.

Jis ne tik elgėsi labai maloniai ir mandagiai, bet ir padėjo įstatyti išlaužtas parduotuvės duris. Tokia pagalba jai, prieš keturis mėnesius palaidojusiai vyrą, buvo didelė parama.

Kur yra pavogta statinė ir kur buvo geriamas alus, sužinojo pati įmonės savininkė. Šeštadienį vėlai vakare jai paskambino vienas žmogus ir pasakė, kur ji galinti rasti alaus statinę.

Moteris gautą informaciją skubiai pranešė policijai. Pirmadienį į Vabalninką atvykęs policijos tyrėjas statinę nurodytoje vietoje atrado.

 

Šventę vagys surengia jau ne pirmą

„Man vis „šventės" surengiamos. Šįkart parduotuvė apvogta prieš pat gimtadienį. Prieš kelerius metus parduotuvė buvo „apšvarinta" prieš Velykas. Prieš penkerius metus Ramongaliuose barą buvo tiesiog „iššlavę" prieš pat Kalėdas", - liūdnai kalbėjo 59 metų V. Skardžiuvienė.

Į parduotuvę prieš kelerius metus buvo patekta nukirpus signalizacijos laidus.

Tąkart vagys iššlavė iš parduotuvės lentynų viską - net po 5 centus kainuojančias gumytes. Iš šaldytuvo surinko šaldytas kiaulių galvas, paėmė televizorių, svarstykles, beskubėdami pridaužė kiaušinių. Vagių niekas nerado.

Beje, prieš penkerius metus pavogtas prekes ji su vyru rado pati. Pora sekė vėžėmis, rado išmėtytus žiebtuvėlius, kai kurias prekes. Pagal tai rado vagis, kurie iš alaus baro surinktą turtą išvežė pasikinkę arklį.

Ir tąkart parduotuvės savininkai policijai nurodė, kur yra jų prekės. Žinojo ir tai, kad dalis jų paslėpta šulinyje. Kai apie tai pasakė vienam pareigūnui, šis esą pasiūlė prekes iš šulinio išsigraibyti.

V. Skardžiuvienė kreipėsi į policijos viršininką Eugenijų Šopį. Šis, išgirdęs moters nusiskundimą dėl pasiūlymo prekes išsitraukti pačiai, pareiškė, kad taip neturėtų būti. Tačiau moteris nemandagaus pareigūno pavardės policijos viršininkui nenorėjusi išduoti.

Tąkart buvo iškviesti gaisrininkai, kurie iš šulinio prekės iškėlė. Deja, įmonė vis dėlto patyrė kelių tūkstančių litų nuostolį. Alaus barą teko uždaryti.

Už vagystę buvo nuteisti keli jauni Pasvalio rajono gyventojai. Dėl skolų išieškojimo V. Skardžiuvienė kreipėsi į tuo metu Biržuose dirbusį antstolį, kuriam sumokėjo 120 litų.

Antstolis moteriai esą pasiūlė pačiai nuvažiuoti į Pasvalio rajoną ir apsižiūrėti, ar nuteistieji turi kokio nors turto.

„Tai kaip aš, lyg kokia vagilė, važinėsiu ir ieškosiu kažkokio turto? Dar nusistebėjau, kodėl aš antstoliui pinigus sumokėjau, jei jis mane siunčia to turto ieškoti. Paaiškino, kad esą už pašto išlaidas. Gailėjausi, kad pokalbio neįrašiau. Taip ir liko mano skola", - pasakojo vabalninkietė.

 

Reikalų stengiasi neturėti

Prekybininkė sako stengiasi su valdiškomis institucijomis reikalų turėti kuo mažiau.

Ji iki šiol negalinti pamiršti atvejo, kai sunkiai sergančiam vyrui ilsintis parduotuvėje įlėkė kažkoks jaunuolis. Paprašė cigarečių. Ši, susirūpinusi vyro sveikata, net nepagalvojo, kad jaunuolis gali būti nepilnametis, ir nepaprašė jo dokumento.

Paaiškėjo, kad už durų laukė policijos automobilis. Prekybininkė buvo apkaltinta cigarečių pardavinėjimu nepilnamečiams.

Po kurio laiko atvykęs inspektorius jai pasakė „gerą ir blogą naujieną". Gera esanti ta, kad jai nereikės važiuoti į teismą, o bloga - kad bauda jau labai didelė.

Parduotas cigarečių pakelis prekybininkei kainavo 500 litų.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-14

Apie nelaimingą įvykį pranešė įmonės vadovai

„Gamyboje visko pasitaiko", - sako šiuo metu atostogaujantis akcinės bendrovės „Biržų ranga" vadovas Vytautas Stasys Čiuplinskas.

Taip jis komentuoja lapkričio 5 - tąją įvykusią avariją, į kurią pateko aštuoni į darbą važiavę įmonės darbuotojai.

Griovių priežiūra daugiausia užsiimanti įmonės brigada važiavo į Kėdainius. Šiame rajone, laimėjus konkursą, po aukštos įtampos elektros linijomis kertami krūmai, retinamas pomiškis.

Darbuotojai iš Biržų išvyko 6 valandą ryto. Nelaimė jų laukė Panevėžio rajone 8.20 val.

Kelio Panevėžys - Aristava - Sitkūnai 14 - ajame kilometre įmonei priklausantis automobilis „Mercedes Benz" su priekaba, kaip teigiama policijos pranešime, neaiškiomis aplinkybėmis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Automobilį vairavęs 62 metų Kostas Tunkūnas nenukentėjo.

Į Panevėžio ir Biržų medikus dėl įvairių sužalojimų kreipėsi šeši įmonės darbuotojai. Sužalojimai įvairūs - kaklo, pilvo organų, krūtinės, peties sąnario sumušimai. Vienam darbuotojui skilo riešas. Jie visi turi nedarbingumo pažymėjimus, sužalojimus gydosi namuose.

Automobilis, pagamintas 1988 metais, pasak įmonės vadovų, nebebus remontuojamas.

Pasak S. Čiuplinsko, automobilio vairuotojui įmonės vadovai siūlė kurį laiką atostogauti, tačiau šis sakė eisiąs į darbą - taip jam būsią lengviau. Iškart po įvykio įmonės darbų saugos vadovas Robertas Vaitiekūnas informavo Valstybinę darbo inspekciją.

„Biržų rangoje" šiuo metu yra 150 darbuotojų, vasarą jų padaugėja dar trisdešimčia.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-14

Gelbėjo gulbę

Praėjusio penktadienio rytą biržiečių dėmesį patraukė pakeliui į Astravą ant kelio vaikštinėjusi gulbė.

Aplinkosaugininkė Elona Pipiraitė skubėjo gulbę nuvežti veterinarams.

Paukštis lėtai judėjo ir visiškai nebijojo žmonių. Sparnuočio sveikata ir saugumu susirūpino pro šalį važiavusi biržietė Ginta Lapėnaitė. Apie gulbę buvo pranešta miesto seniūnijai ir aplinkosaugininkams.

Greitai gražuolis paukštis sulaukė gelbėtojų - Biržų aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė gulbę sugavo ir nuvežė parodyti veterinarams. Ją apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas Mindaugas Šulnis nustatė, kad truputį sužeistas gulbės sparnas. Paukščiui buvo suleista vaistų. Specialistai svarstė, ar gulbės nevertėtų perduoti Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijai, įsikūrusiai Kaune.

Laikinai ją savo namuose priglaudė pati Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. Jei gulbė atsigaus, ji bus paleista į Širvėnos ežerą. Tačiau iškilus abejonėms, paukštis bus perduotas gyvūnų globėjų asociacijos nariams.

 

Gražina Dagytė
2009-11-14

Ligotos moteriškės išpuoliai kelia pavojų

Astravo gyventojai bijo, kad liguistai aplinką suvokiančios moteriškės išpuoliai vieną kartą gali baigtis tragedija. Į ligoninę pateko senolė, kurią ne pirmą sykį užpuolė ir smūgiais apipylė keistoji kaimynė.

 

Vienoje iš Astravo 2 - ojo namo laiptinių gyvena dvi senutės. Paulei šį mėnesį bus 85 - eri. Kita, vardu Miliutė, kaimynų teigimu, yra gal 15 metų jaunesnė.

Abi jos kadaise dirbo „Siūlo" fabrike, abi dabar gyvena vienišos, triūsia savo daržiukuose. Paulyte vadinamą senolę lanko Biržų rajone gyvenantis jos giminaitis, o Miliutės artimųjų kaimynai sako nepažįstantys.

Visi kaimynai žino, kad Miliutę „puola" vagys, nuodytojai ir kitokie jai „pakenkti" norintys nedorėliai. Astraviškiai nemano, kad tai susiję su senatviniais reginiais, nes jai dar „Siūle" valytoja dirbant kaimynai girdėję istorijas apie neva nuolat suplėšomus Miliutės drabužius, kuriuos ji paliekanti fabriko rūbinėje.

Astraviškei Miliutei atrodo, jog kažkas nuodija jos aplinką, vagia daiktus. Todėl moteris „auklėja" įtariamus „priešus", o eidama iš namų į vežimėlį kraunasi mantą bijodama, jog grįžusi jos neberas.

Miliutei išėjus į pensiją „priešų" atsirado dar daugiau. Moteris prieš kelerius metus ir korespondentams pasakojo apie nuodijamą jos viralą, maisto atsargas. Moteriai atrodė, kad kažkas netgi jos daržoves lysvėse apibarsto pražūtį nešančiais milteliais.

Nuolatinių baimių kamuojama moteris kaimynus buvo užpuolusi ne tik žodžiais. Tačiau daugiausiai nuo jos kenčia kaimynė Paulė.

„Šiaurės rytai" prieš kurį laiką jau rašė apie sumuštą senolę, kurią iš pasalų užpuolė Miliutė. Jau tuomet ši korespondentams aiškino keistus regėjimus: esą Paulė kažkokiu būdu patenka į jos butą ir viską užnuodija. Tąsyk sumušta galva senutė buvo gydoma. Tačiau ir po to Paulytė gerai nesijautė. Iki tol kaip sveikuolė gyvenusi ir didesniais sveikatos sutrikimais nesiskundusi senolė po išpuolio nuolat skundėsi galvos skausmu.

Vakar Paulei vėl teko kreiptis į gydytojus, kai ją mažyčiame bendrame koridoriuke užpuolė vaizdinių kamuojama kaimynė.

„Ji staiga atsirado man už nugaros, ranka užspaudė burną ir daužė galvą kumščiu", - pasakojo iš rentgeno kabineto išėjusi 85 metų Paulytė. Vakar giminaitis ją nuvežė į polikliniką. Gydytojai, įtarę smegenų sutrenkimą, senolę paguldė stebėjimui į Biržų ligoninės Traumatologijos skyrių.

Apie užpuolimą žino policija, pranešta ir Biržų seniūnijai.

Tačiau ar gali jų paauklėjimą suvokti pensininkė, kuri vakar korespondentėms aiškino su realybe prasilenkiančius dalykus - kopūstuose randamus geltonus nuodus, užterštas bulves ir t. t.

Nors kaimynai kalbėjo apie Miliutės išpuolius, ši tvirtino pati visko bijanti.

Moteris į vežimėlį krovė mantą - ryšulius, puodus. Astraviškiai teigia, kad ji visada taip elgiasi, kai eina į miestą. Miliutei atrodo, kad paliktus daiktus kažkas pavagia.

Vakar ji aiškino einanti ne į miestą, o prie Astravo rūmų, kur jos laukia daugybė kačių. Moteris sakė joms vežanti ką tik išvirtą sriubą. Nors žmonės pasakojo, kad Miliutė viryklę buvo įsirengusi tolėliau nuo namų esančiame paupyje, vakar ji teigė viralą kaitusi savo virtuvėje.

Į miesto pusę keliaujančią Miliutę lydėjo būrys juodų katinų, kurie gyvena kartu su ja.

Kas žino, kada ir kas vėl gali tapti nelaimingos moters „priešais"?

Jei Miliutė neturi jos gydymu galinčių pasirūpinti artimųjų, gal to gali imtis seniūnija? Juk turi kažkas aplinkinius ginti nuo ligotos, neaiškių vaizdinių kamuojamos ir smurtauti linkusios moters.

Ar visą gyvenimą sunkiai dirbusiai ir tik gerų žodžių iš ją pažįstančių žmonių nusipelniusiai Paulytei lemta būti užmuštai galbūt baisios ligos valdomo žmogaus?

 

Alfreda Gudienė
2009-11-12

Girtuoklių landynėje - mažamečiai vaikai ir kūdikis

Socialinės rizikos šeimoje nuolat girtaujama. Dviejų kambarių bute gyvena aštuoni žmonės, iš kurių mažiausias - vos prieš mėnesį parsivežtas kūdikis. Ką daro Biržų savivaldybės darbuotojai? Ogi nieko. Biržų miesto seniūnė, kaip jau tampa įprasta, atostogauja. Jai pavaldi socialinė darbuotoja išvykusi į sesiją. Vaiko teisių apsaugos specialistės, iš miesto seniūnijos darbuotojų negaudamos žinių, taip pat niekur neskuba.

 

Skambino pavojaus varpais

„Drįstu kreiptis į jus su prašymu. Pasidomėkite, kas vyksta Astravo name, nes vargšai vaikai, tarp jų ir kūdikis, kurių dienos ir naktys praeina niekad neišsipagiriojančių žmonių apsuptyje, niekam nerūpi. Policija pavargo ten važiuoti. Ką veikia Biržų vaiko teisių apsaugininkai - tik jie vieni žino. Ypač gaila gal dvejų metukų mažylio ir kūdikio, kurie ir namuose kenčia, ir po landynes tampomi..."

„Gerbiami „Šiaurės rytų" žurnalistai, būkite geri, nors jūs pasidomėkit, kas iš tikrųjų vyksta Astravo namo antrajame aukšte. Ten keli maži vaikai gal nuo 5 metų iki kelių savaičių amžiaus gyvena nuolatiniame pavojuje. Ypač kūdikio gaila..."

Tokie kreipimaisi interneto komentarų puslapiuose negalėjo palikti abejingų.

Penktadienį popiet bandėme pasikviesti kartu į Astravą važiuoti Biržų miesto seniūnijos socialinius darbuotojus.

Dviejų kambarių bute glaudžiasi net aštuoni žmonės. Čia augantys mažyliai bei paauglys kenčia dažnas suaugusiųjų girtuoklystes.

Tačiau paaiškėjo, kad Biržų miesto seniūnė Kristina Padbarotkina atostogauja, o darbuotoja, užsiimanti darbu su socialinės rizikos šeimų vaikais, išvykusi į sesiją.

Išskubėjome vieni.

Astrave, šalia buvusio malūno, mediniame name, gyvena trys šeimos.

Antrajame aukšte esančiame dviejų kambarių bute glaudžiasi net aštuoni žmonės. Čia gyvena sutuoktiniai Angelina ir Raimondas K. bei jų nepilnamečiai vaikai - ketverių metų mergaitė ir šeštaklasis berniukas.

Taip pat šiame bute glaudžiasi judviejų suaugę vaikai - sūnus ir dukra. Pastaroji augina pusantrų metukų berniuką bei mėnesio sūnų.

Buto gyventojai korespondentes į vidų įsileido. Virtuvėje ant krosnies kepė bulvės. Po taburete buvo pakišta stipriojo alaus „Grįžta vyrai" „pūslė". Ant stalo stovėjo stiklinės su nugertu alumi.

Atrodė, kad šeimininkai jau nuo ryto kiek „apšilę". Prie jų glaudėsi išbalusi mergytė, bėgiojo mažametis berniukas. Po kambarius vaikščiojo nerasdamas vietos paauglys.

Kambaryje, pririkiuotame lovų, įmigusi tysojo jauna moteris. Šalia jos bandydamas žįsti buteliuką gulėjo kūdikis. Buteliukas gulėjo taip, kad pieno kūdikis pasiekti negalėjo, tad bejėgis vaikelis muistėsi ir niurzgėjo.

Močiutė ir senelis kūdikiui buteliuko net nepataisė - skubėjo kepti bulvių.

Paklausti, kaip gyvena, astraviškiai piktinosi įstatymais. Mat už gautus grynuosius nusipirkę maisto jie turintys rinkti čekius ir juos rodyti socialinėms darbuotojoms.

Paskutinį kartą socialinė darbuotoja, astraviškių teigimu, lankėsi praeitą vasarą. „Žadėjo ir rūbelių, ir sauskelnių atvežti, bet taip ir nepasirodė", - kalbėjo.

Biržų darbo biržoje registruoti astraviškiai gauna 900 litų pašalpą bei per 200 litų už vaikus. Jų mažus vaikus auginanti dukra turi savo pajamų.

Astraviškiai aiškino, kad šiai žiemai malkų dar neturintys. Sako, eina į netoli malūno esančios bankrutavusios medžio įmonės teritoriją, ten pasirenka medienos likučių ir pasikūrena.

Ar galima prašyti malkoms paramos iš seniūnijos, moteris aiškino nežinanti.

Paklausus, ar dažnai pas juos apsilanko policija, pašnekovai tikino, kad „kartais pravažiuoja pro šalį".

„Kai reikia - išsikviest negali", - piktinosi jie.

Ir pradėjo skųstis, kad kažkokie išgėrę biržiečiai „iš muravankės" atėjo ir išspyrė duris, nes jie neleido į visų. Tada kvietė policiją.

Paklausus, ar ketverių metų dukrytės neleidžia į darželį, moteris pradėjo aiškinti to nedaranti, nes „kažkaip nepasitikinti".

Jai antrino vyras - sakė girdėję, kad darželyje reikia visokių dažų pripirkti, vaiką nuvežti - parvežti. Tad neapsimoka.

Šioje šeimoje nuolat lankosi tik slaugytoja ir gydytoja.

Korespondentę išlydėjusi į lauką moteris prisipažino, kad jos nosis nubrozdinta, nes vakar ją smūgiu „pavaišino" išgėręs neseniai iš tarnybos kariuomenėje grįžęs sūnus. Kodėl - paaiškinti negalėjusi.

 

Ar bus čekiai už alų?

Pirmajame aukšte gyvenanti 77 metų pensininkė Emilija Gerulienė neslėpė nebeapsikenčianti tokios kaimynystės.

Moteriai labiausiai gaila ne alkoholikų, bet ankštame butelyje su jais gyvenančių vaikų.

„Girdėtumėt, kokiais žodžiais su jais kalba, kaip rėkia liepdami užsičiaupti. Paskutinį kartą balius vyko iki ketvirtos valandos ryto. Po to visi miega iki pirmos. Jei vyresnis berniukas eina į mokyklą, tai koks jis būna per pamokas?" - baisėjosi moteris.

Juokas jai ima išgirdus kalbas, kad socialiniams darbuotojams šios šeimos nariai apie išleistus pinigus turi atsiskaitinėti rinkdami čekius. Čekių pririnkti nesudėtinga, o pinigų alkoholiui atsiranda.

„Kai jie geria, tris kartus per parą taksistai pas juos važiuoja. Pati mačiau, kaip antrą valandą nakties tris pūsles alaus jiems atnešė", - kalbėjo kaimynė.

Jos manymu, pinigų gėrimui šiuo metu yra, nes vyresnieji gauna pašalpas, o jaunoji mamytė turėjo gauti pašalpą vaikeliui gimus.

„Dirbti tingi. Ką nors kieme paliksi - iškart dingsta. Dažnai prisigeria, po to visi mušasi. Jei atvažiuoja kas iš kontroliuojančių tarnybų, svetimieji staigiai dingsta. Išvažiuoja - vėl tas pats. Dukra sulaukė vos aštuoniolikos - jau antras vaikelis jai gimsta. Kur tėvai - nežinia", - kalbėjo garbaus amžiaus moteris

Kas parašė laišką interneto komentarų puslapiuose, senolė sakė nežinanti. Tačiau, jos įsitikinimu, tarnybos, kurios turi dirbti su tokiomis šeimomis, visiškai neatlieka savo pareigų.

„Gerai, kad atvažiavot, gal bent jūs ką nors padarysite", - piktinosi moteris.

E. Gerulienė sakė kaimynų girtuoklystes kentėjusi ilgai. Tačiau kai Raimondas K. prisigėrė tiek, kad stovėdamas antrajame aukšte pradėjo atlikinėti gamtinius reikalus leisdamas srovę ant laiptų, ji spalio 18 dieną kreipėsi į policiją.

Po dešimties dienų ji gavo policijos Viešosios tvarkos skyriaus laikinai viršininko pareigas einančio Jauniaus Jurelevičiaus atsakymą, kad jos pareiškimas dėl kaimyno keliamo triukšmo ir netinkamo elgesio išnagrinėtas. Jam skirtas įspėjimas dėl viešosios rimties trikdymo.

Tačiau net ir po tokių moters pareiškimų policijai nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nepasirodė.

Astraviškės dukra, Panevėžio miesto savivaldybės kanceliarijos vadovė Ina Stalionienė, apie šią situaciją žinanti daugiausia iš mamos pasakojimų, sako, kad situacija „labai įdomi".

„Į tą landynę susirenka girtauti iš viso Astravo. Kaip ten tie vaikai išbūna - neįsivaizduoju. Mama paskutinį kartą kažkokios tarnybos atstovus matė prieš pusę metų. Ingrida pirmą vaiką pagimdė būdama nepilnametė - niekas nesigilino. Nematyti, kad toje šeimoje kas nors lankytųsi", - baisėjosi ji.

Spalio mėnesį moteris parašė raštą Seimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tačiau šeimynėlė, matyt, nebeturėjusi iš ko gerti, kuriam laikui kiek apsiramino, tad to rašto neišsiuntė.

„Tas raštas guli pas mane. Mamai juk reikia ten gyventi, tad vis dar delsiame", - kalbėjo I. Stalionienė.

 

Negavo signalo - ir nevažiavo

Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedrė Gedvilienė Astrave gyvenančią socialinės rizikos šeimą sakė žinanti. „Ten buvo lankomasi", - kalbėjo tarnybos vadovė.

Tačiau iškart skubėjo patikinti, jog pastaruoju metu dėl jų gyvenimo būdo nebuvo gauta jokių pranešimų, todėl niekas ir nevažiavo. Nors tarnybos darbuotojos neslėpė žinančios, kad šioje šeimoje auga mėnesio kūdikis, tačiau profilaktiškai šeima aplankyta nebuvo.

„Iš seniūnijos pranešimų nesame gavę", - teigė G. Gedvilienė.

Tiesa, ji vėliau prisiminė, kad su šiomis šeimomis dirbanti A. Anilionienė išvykusi į sesiją.

Paskutinį kartą Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai šioje šeimoje lankėsi rugsėjį. Tuomet šeštaklasis berniukas dėl nuolatinio tėvų girtavimo buvo išėjęs iš namų.

Tarnybai apie tai pranešė policijos pareigūnai.

Pasak G. Gedvilienės, motina dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros tąkart buvo oficialiai įspėta.

G. Gedvilienė sakė pageidaujanti „didesnio gyventojų aktyvumo" ir pažadėjo „šiandien tuoj pat" tą šeimą aplankyti.

Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius sakė, kad žinoma, jog šeštaklasio šeima probleminė.

„Didžiausia problema yra tėvų gėrimas", - kalbėjo V. Stanulevičius.

Tiesa, šeštaklasis prajusią savaitę mokyklą lankė. Tačiau kaip jis jautėsi, kai namuose baliai vykdavo iki keturių ryto, gal tik jis vienas težino.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-10

Džiaugsmingai skandavę krepšinio sirgaliai tapo pažeidėjais

Rimtos policijos pagalbos ne visuomet sulaukiantys biržiečiai piktinasi, kad pareigūnai laiką ir jėgas švaisto ne ten, kur to reikėtų.

 

Ilgamečiai Biržus garsinančios krepšinio komandos sirgaliai, savo gimtojo miesto gatvėse entuziastingai skandavę komandą palaikančius šūkius ir mušę būgnus, tapo ... pažeidėjais.

Biržų policijos jie buvo nubausti - gavo įspėjimus dėl to, kad triukšmavo viešoje vietoje.

Policijos pareigūnai tikina, kad nuobaudas vyrai gavo teisėtai, nes trikdė viešąją rimtį, be to, buvo išgėrę.

Tačiau krepšinio mėgėjai kelia kitokį klausimą - ar neieškoma „nusikaltėlių" ten, kur nereikia?

 

Skandavę šūkius atsidūrė policijoje

„Turbūt tie, kas skundėsi, jog mes esam pažeidėjai, ir tie, kurie nubaudė, nėra buvę didmiesčiuose ir matę, kas darosi gatvėse čia vykstančių varžybų metu. Tegul nuvažiuoja į Vilniuje ar Kaune vykstančias varžybas, kur žaidžia „Žalgiris" ar „Lietuvos rytas". Pilnos gatvės dar ne taip triukšmaujančių sirgalių. Vardan Biržų negaila ir būti nubaustiems. Tik tiek, kad mes akivaizdžiai pamatėme, kaip Biržų policija skiriasi nuo kaimyninio Kupiškio", - pirmadienį kalbėjo į redakciją atėję Biržų krepšinio klubo „Rinkuškių alus" sirgaliai.

Praėjusį penktadienį vakare, apie 17 valandą, keli didžiausi „Rinkuškių alaus" krepšinio komandos aistruoliai, kaip įprasta, susirinko į būrelį.

Tądien 18 valandą Biržų sporto mokyklos salėje vyko Lietuvos regionų krepšinio lygos čempionatas. Turėjo žaisti Biržų „Rinkuškių alaus" ir Šiaulių komanda.

Vyrai, mušdami būgnus ir kartkartėmis papūsdami sirgalių naudojamas triūbas, skanduodami „Šiauliai, Šiauliai, namo, namo!"," Biržai, Biržai!", Vytauto gatve keliavo Sporto mokyklos salės link.

„Ties centre esančiu alaus baru „Pas Zinutę" dar paskandavom „Namo, namo, Zinute, namo!". Tai reiškia - užsidarykit ir eikit į varžybas, jei ką", - pasakojo vyrai.

Po to pro „IKI" parduotuvę sirgaliai Vilniaus gatve patraukė Karaimų gatvės link.

Ties sporto sale sustoję fanai dar kelis kartus paskandavo, tuomet prie jų sustojo policijos automobilis. Viduje sėdėjo trys pareigūnai.

„Važiuojam", - stovėjusiems su būgnu ir triūba Aurimui Mangotui ir Raimundui Andželiui pasakė pareigūnai.

Į policijos mašinos bagažinę sudėjo jų būgną ir triūbas.

Dar vienam kartu buvusiam sirgaliui, A. Mangoto sūnui Justui, liepė pėsčioms per dešimt minučių prisistatyti į komisariatą. Jaunas vyras, studijuojantis Panevėžio kolegijoje, tą ir padarė.

Kai kurie kartu žygiavę krepšinio sirgaliai vėliau juokavo išsisukę, nes jau buvo įėję į salę arba nebuvo spėję jos pasiekti.

Visiems trims vyrukams buvo nustatyti girtumai. 44 metų biržiečiui A. Mangotui nustatytas 1,65 promilės, 21 metų J. Mangotui - 0,89, o Jokūbiškių kaime gyvenančiam R. Andželiui. - 1,53 promilės.

Jie turėjo parašyti pasiaiškinimus ir gavo nuobaudas - įspėjimus.

Laimė," ceremonija" policijoje ilgai netruko - į šeštą valandą vykusias varžybas jie dar suspėjo. Tiesa, šįkart vežė nebe policija - ėjo pėsčiomis.

Gatvėje sirgaliai nebeskandavo. Jiems buvo paaiškinta, kad jie negali skanduoti net prie sporto salės durų. „Sirgti" jie galintys tik pačioje salėje.

 

Dėl viso pikto apsidraudė?

Vyrai iš juos sulaikiusių policininkų sako supratę, kad jie gal ir nebūtų buvę nubausti raštišku įspėjimu. Bet į budėtojų dalį neva paskambino „kažkas iš valdžios". Esą kažkam tokie jų veiksmai nepatiko.

Pareigūnai esą galėjo imtis žingsnių apsidrausdami, kad patys nenukentėtų.

Vėliau paaiškėjo, kad pastebėjusi „akivaizdžiai daromą pažeidimą" į policiją paskambino Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkė Ona Jonikienė.

 

Lygino su kupiškėnais

„Rinkuškių alaus" krepšinio kopmandos sirgaliai niekur nebūtų ieškoję teisybės. Bet jau penktadienį ir šeštadienį redakcija susilaukė daugybės krepšinio komandos narių ir aistruolių skambučių.

Jie piktinosi, kad Biržų policija „prisikabino" prie krepšinio aistruolių, kurie nei žmones užkabinėjo, nei agresyviai elgėsi, tik skandavo šūkius.

Pirmadienį pakviesti į redakciją atėjo ir patys „pažeidėjai".

Išvydę, kad policijos suvestinėse jie surašyti prie pažeidėjų, nustebo.

„Biržų policija mus mato kaip didžiausius nusikaltėlius. O sekmadienį Kupiškyje sutikti policininkai mus net palydėjo, parodė, kur yra sporto salė", - stebėjosi sirgaliai.

„Nei mes ką nors spardėm, nei kelio ženklus ar šiukšliadėžes daužėm, nei žmones užkabinėjom. Juk galėjo privažiavę mums paaiškinti - netriukšmaukit, eikit į salę. Tikrai būtume paklausę", - policijos uolumu stebėjosi nubausti sirgaliai.

Juolab kad biržiečiai krepšinio fanai miesto gatvėmis skanduodami šūkius keliauja jau ne pirmą kartą. Yra buvę, kad prie būgnų dar ir armoniką pasiimdavo.

Nubausti vyrai niekur nedirba. Aurimas Mangotas turi neįgalumo grupę, jo sūnus - studentas.

Tiesa, administracinės nuobaudos vyrai nesiruošia skųsti. „Vardan Biržų nieko negaila. Svarbiausia, kad mes nugalėjom", - kalbėjo krepšinio aistruoliai.

 

Žaidėjai žinią palaikė pokštu

Biržų rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas," Rinkuškių" krepšinio komandos vadovas, buvęs ilgametis „Naftotiekio" treneris Audris Mukas, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, sakė nerandąs žodžių.

„Jei taip yra, kaip tie vyrai sakė, - tik ėjo gatve ir skandavo šūkius - tai visiškas absurdas. Kiekviename mieste per kiekvienas rungtynes sirgaliai skanduoja. Reikia suprasti, kad ir Biržuose yra sirgalių grupė. Jie džiaugiasi prieš rungtynes ir po jų. Kituose miestuose policija sirgalių grupes palydi ir išlydi iš sporto salių, kur vyksta varžybos. O čia - baudžia", - baisėjosi A. Mukas.

Jis kalbėjosi su „Rinkuškių alaus" komandos žaidėjais. Daugelis jų nesuprato ir negalėjo patikėti, kad toks įvykis su policija iš tiesų buvo. Jiems atrodė, kad čia kažkoks pokštas.

Tačiau vėliau komandos nariai aptarė, kad jei policija sirgaliams skirs baudą, susimesią ir pinigus už juos sumokėsią.

„Atrodytų, tai pokštas. Bet tie vyrai jau bus bausti. Nesvarbu, kad skirtas tik įspėjimas. Jei kartais netyčia pakliūtų į kokią nors situaciją, jie būtų vertinami kaip sistemingi viešos tvarkos pažeidėjai", - pastebėjo A. Mukas.

Pasak „Rinkuškių alus" komandos vadovo, jai sirgaliai - didelis stimulas. Jie „užveda" visą salę, palaiko komandą varžybų metu. „Jiems ir marškinėlius davėme, jie išsiskiria iš minios. Juk matyti, kad tai sirgaliai - kam kabinėtis?" - policininkų poelgio nesuprato A. Mukas.

Jis dar suprastų, kad būtų triukšmauta naktį. Tačiau viskas vyko apie 17 valandą.

Penktadienį sporto salėje apie skirtą nuobaudą sužinoję krepšinio fanai stebėjosi Biržų policijos uolumu. Kaip dažnai pastaruoju metu nutinka, jis rodomas ne ten, kur reikėtų.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-10

Vairuotojams ir pėstiesiems - išbandymas sniegu ir ledu

Ketvirtadienio naktį ir ryte kritęs pirmasis sniegas tapo vairuotojų budrumo išbandymu.

Įpratę važinėti švariais keliais, kai kurie dar nespėję pasikeisti automobilių vasarinių padangų, slidinėjo keliuose.

Didžiausia nesėkmė užvakar 7.35 val. ištiko 42 metų Pagervės kaimo gyventoją E. L.

Kelyje Kupiškis - Vabalninkas - Biržai vairuodama automobilį „Volkswagen Passat" moteris nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Likus 200 metrų iki Klausučių kaimo kelio vingyje jos automobilis pradėjo slysti, tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Pagervės kaimo gyventojai nesuvaldžius automobilio šis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Įvykio metu nukentėjo keleivė. Ji paguldyta į Biržų ligoninę. Moteris skundžiasi galvos ir nugaros skausmais.

Įvykio vietoje susirinkę kaimo žmonės ir pro šalį važiavę vairuotojai kaltino kelininkus, kad kelias slidus.

Tačiau klausutiškis Bronislovas Petrauskas, atskubėjęs į redakciją, sakė manąs, kad kelininkų nereikėtų kaltinti. Tiesiog kiekvienas vairuotojas turėtų įvertinti eismo sąlygas ir neskubėti.

Tą patį vakarą įvyko eismo įvykis Astravo gatvėje.

Biržietė, 38 metų J. Janonio gatvės gyventoja R. B., vairuodama automobilį „Mitsubishi Space Star", nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino gamtinių sąlygų, nesuvaldė automobilio ir pradėjo slysti. Automobilis atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino.

Nustatyta, kad vairuotoja buvo blaivi.

Du garbaus amžiaus žmonės vakar paguldyti į Biržų ligoninę ir operuojami. Biržiečiai paslydo ant šaligatvių, jiems lūžo kojos. Pacientai gydomi Traumatologijos skyriuje.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-07

Juvelyrinius dirbinius iššlavė akimirksniu

„Ko tu, žąsine, mane čia gąsdini", - tokiais žodžiais į parduotuvę įsibrovusį plėšiką pasitiko juvelyriniais dirbiniais prekiaujančios parduotuvės „Leda" savininkė Jolanta T.

38 metų moterį labiausiai įsiutino įsibrovėlio į ją atstatytas ginklas. Sako, kad tuo momentu ji net nepagalvojo, jog ginklas gali būti tikras ir iššauti.

„Pagal įsibrovėlio elgseną nebuvo panašu, kad jis galėtų šauti. Atrodė, kad jis pats bijo", - vėliau kalbėjo biržietė, su plėšiku pradėjusi grumtis instinktyviai ir tik vėliau pradėjusi suvokti, kas iš tiesų nutiko ir kas galėjo nutikti.

Plėšikai į juvelyriniais aukso bei sidabro dirbiniais Biržų miesto centre prekiaujančią parduotuvę įsibrovė prieš pat darbo pabaigą.

Trečiadienio vakare, apie 17.30 val., į Vytauto gatvės 19 name esančią parduotuvę įėjo du smulkūs, kaukėti, juodai apsirengę jaunuoliai.

Tokiu metu daugelis žmonių jau būna grįžę iš darbo. Mažai tikėtina, kad į parduotuvę užsuks koks pirkėjas, o juvelyriniai dirbiniai dar nesudėti į seifus.

Ginklu grasinusiu užpuoliko parduotuvės darbuotoja neišsigando - su juo net pradėjo grumtis.

Tą vakarą parduotuvėje dar buvo trys žmonės - savininkė, jos devynerių metukų dukra ir buhalterė. Pastarosios dvi buvo gretimame kambarėlyje - baigusi valyti salę buhalterė buvo įėjusi į pagalbines patalpas.

Įėję du kaukėti, su pirštinėmis, gobtuvus užsimaukšlinę jaunuoliai nepratarė nė žodžio. Su vienu iš jų puolė grumtis Jolanta T. Ji bandė sučiupti plėšiką, o šis ją vaišino smūgiais.

Moteris sakė nejutusi skausmo, kai kietu daiktu jai buvo suduota į kairį žandą, galvą, nuplėšti kuokštai plaukų, kliuvo per nugarą.

Smūgius jau vėliau žiūrėdamas į kameromis užfiksuotus vaizdus suskaičiavo savininkės draugas.

Kitas plėšikas tuo metu metaline montiruote išdaužė parduotuvėje esančias dvi vitrinas. Būtent šiose buvo vertingiausi dirbiniai - vestuviniai žiedai, pakabukai, apyrankės, kolje. Grūdintas stiklas sutrupėjo į mažus gabalėlius. Plėšikas skubiai į atsineštą krepšį rinkosi juvelyrinius dirbinius. Pasigirdus signalizacijai, savininkės dukra pradėjo šaukti.

Buhalterė skubėjo užverti kambarėlio, kur ji buvo su nepilnamete, duris ir atrakinti tarnybines, kad vaikas bėgtų į koridorių.

Vagystė buvo žaibiška - visas veiksmas parduotuvėje vyko vos dvidešimt sekundžių. Per tą laiką plėšikai neištarė nė žodžio.

Susirinkę daiktus jie išbėgo pro duris ir pasuko per kiemus Vilniaus gatvės link. Spėjama, kad čia jų laukė automobilis.

Po įvykio baimintasi, kad kietu daiktu trenkęs plėšikas Jolantai T. galėjo sulaužyti žandikaulį. Tačiau savininkė į medikus nesikreipė.

Vakar pusė jos žando bei paakys buvo mėlyni, galvoje - gumbas.

 

Budrumą jau buvo patikrinę

Parduotuvę saugančios saugos tarnybos „Norgauda" darbuotojai ir policija atvyko jau plėšikams pasišalinus.

Įvykį nufilmavo parduotuvėje veikusios stebėjimo kameros. Savininkė su darbuotojais ir draugais po šio įvykio peržiūrėjo viso pastarojo mėnesio vaizdo įrašus. Tačiau jokių įtartinų lankytojų sako nepastebėjusi.

„Į parduotuvę ateina daug jaunimo, vaikinai su merginomis. Apžiūrinėja vestuvinius žiedus. Juk ant kaktos neparašyta, kad tai vagis", - svarstė savininkės bičiuliai.

Žinia apie įvykdytą apiplėšimą netruko pasklisti po miestą. Ilgiau dirbančios gretimų parduotuvių, vaistinių pardavėjos prašė klientų neišeiti ir pabūti, nes baiminosi likti vienos.

Plėšikai buvo apie 170 centimetrų ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsiai apsirengę, abu avėjo baltais sportiniais batais, kaukės - trikotažinės.

Bandymas įsibrauti į šią parduotuvę jau buvo prieš kelias savaites. O gal tiesiog stebėjimas, per kiek laiko suveikus signalizacijai atvyksta saugos tarnybos darbuotojai.

Spalio 8 - osios naktį buvo sulaužytos apsauginės lauko durų žaliuzės bei kažkokiu aštriu daiktu išdaužtas stiklo paketas.

Į vietą po kelių minučių atskubėjo parduotuvę saugančios tarnybos „Norgauda" darbuotojai.

Tąkart savininkė Jolanta T. patirtą nuostolį įvertino daugiau nei 1500 litų.

Iš parduotuvės niekas nebuvo pavogta, nes nakčiai vertingos prekės sudedamos į seifą. Be to, prekės yra apdraustos.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo.

Policija asmenis, ką nors žinančius apie minėtą įvykį ar mačiusius įtartinus jaunuolius, kurie gali būti susiję su plėšimu, prie juvelyrinių dirbinių parduotuvės, prašo atvykti į policiją arba paskambinti telefonais 02, 112 arba pasitikėjimo telefonu 8 450 31036.

 

Uždirbs ne tiek jau ir daug

„Mes per anksti pasijutome gyvenantys Europos Sąjungoje, mūsų mentalitetas ir gyvenimo būdas dar ne tokie. Prekiauti nebegalėsime, jei neįsigysime legalaus ginklo ir parduotuvėje nuolat nebudės ginkluotas apsaugininkas", - įsitikinusi Jolanta.

Nukentėjusiajai antrinęs jos draugas kalbėjo, kad, pavyzdžiui, Ukrainoje visose juvelyrinių dirbinių parduotuvėse budi po automatu ginkluotą apsaugininką.

Penktadienį parduotuvė jau buvo pradėjusi darbą. Savininkė skubėjo į Panevėžį pas teismo medicinos ekspertus.

Moteris šiek tiek nerimavo dėl savo dukters reakcijos. Nors mergaitė atrodo pakankamai stipri, tačiau paklausta, kaip jaučiasi, pareiškė nenorinti nieko prisiminti bei kalbėti apie šį įvykį ir užsidarė savo kambaryje.

Savininkai su buhaltere apskaičiavo, kad iš jų parduotuvės pagrobta dirbinių už 88 087 litus. Be to, sudaužytos dvi grūdinto stiklo vitrinos.

Parduotuvė prekiavo 585 prabos rusiškais, itališkais, turkiškais, lietuviškais dirbiniais.

Moterys labiausiai gailėjosi, kad vagys gali sunaikinti ir išlydyti gražius, vertingus juvelyrinius gaminius.

Savininkų žiniomis, už gramą aukso Latvijoje mokama po 50 litų. Tad išlydę gaminius vagys geriausiu atveju turės 433 gramus aukso ir uždirbs 22 000 litų.

Tuo tarpu šį įvykį aptarinėję biržiečiai svarstė, kad pastaruoju metu Biržuose padėtis darosi grėsminga. Pačiame miesto centre įžūliai apvaginėjamos parduotuvės, kirpyklos, automobiliai, tačiau nusikaltėlių nerasta.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-07

Drama Astravo daugiabutyje

Tikra drama praėjusio antradienio vakarą vyko Astrave devintu numeriu pažymėtame daugiabutyje.

Šis dvylikos butų gyvenamasis namas, buvusi buitinio gyventojų kombinato karšykla, jau seniai žinomas seniūnijos socialiniams bei policijos darbuotojams. Dalis butų yra privatizuota, dalis jų priklauso savivaldybei.

Deja, kai kurie gyventojai, tarp jų ir nepilnamečiai, čia nuolat girtauja, dažnai vyksta peštynės.

Vakar 20.47 val. į policiją paskambino vienas šio namo gyventojas ir pranešė, kad penktame bute gyvenantis, neseniai iš įkalinimo įstaigos sugrįžęs 26 metų Dainius Z. daužo savo ir kaimynų namo langus.

Paaiškėjo, kad vyras girtavo su kita socialiniams darbuotojams gerai žinoma namo gyventoja, o po to tiesiog padūko.

Atvykę policijos patruliai kieme išvydo duženas. Dainius Z. nuskubėjo į savo butą ir užsirakino.

Po to pradėjo grasinti visus išžudysiąs, namą susprogdinsiąs.

Policininkams pabandžius su vyru pasikalbėti, šis pro langą išmetė televizorių, vėliau išskrido ir dujų balionas.

Vyras pradėjo grasinti, kad atsuks kitą bute esantį dujų balioną ir susprogdins visą namą.

Tuomet 21.41 val. policijos budėtojas iškvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus.

Iš daugiabučio mūrinio namo buvo paprašyta išeiti gyventojus.

Ugniagesių paprašyta budėti įvykio vietoje, kol pareigūnai pateks į butą, kur buvo užsidaręs ir grasinęs susisprogdinti vyriškis.

Redakcijos žiniomis, pareigūnų pokalbis su užsidariusiu vyriškiu truko apie valandą. Jam buvo pažadėta viskas - kad jis geriau gyvens, kad bus padėta įsidarbinti.

„Atrodo, kad su užsidariusiu vyriškiu susikalbėjome, jis tuoj atvers duris. Tik staiga jis vėl paleidžia radiją ir nebesikalba", - pasakojo įvykio vietoje buvęs pareigūnas.

Tačiau policininkams vis dėlto pavyko vyrą įtikinti atidaryti duris. Jis iškart buvo sulaikytas.

Ugniagesiams bute atlikus žvalgybą paaiškėjo, kad sprogimo pavojaus nėra, kito dujų baliono nerasta. Likę namo gyventojai sugrįžo į namus.

Dainius Z. buvo uždarytas į policijos areštinę dviem paroms. Jam nustatytas 1,91 promilės girtumas.

Šiandien prokuratūroje bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės parinkimo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Policijos vadovas Eugenijus Šopis rytiniame pasitarime padėkojo įvykio vietoje dirbusiems pareigūnams, kurie sugebėjo įtikinti Dainių Z. atrakinti duris ir nekelti rankos prieš kitus bei save.

Dainius Z. yra šešis kartus teistas už plėšimus ir vagystes. Iš įkalinimo įstaigos paleistas praėjusių metų gruodžio mėnesį. .

Savivaldybei priklausantis butas, kuriame buvo užsirakinęs vyriškis, turi liūdną istoriją. Prieš kelerius metus iš antrojo aukšto iškrito čia anksčiau gyvenusios moters mažametis vaikas. Laimė, mažametė mergaitė stipriai sužalota nebuvo.

 

Dramą ir gyventojų evakuaciją iš daugiabučio vakar dar priminė išdaužyti namo langai ir kieme išmėtyti rakandai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2009-11-05

 

asd

Ieškojo pagalbos - gavo mokėti baudas

Ilgus metus nuo girtuokliaujančio sūnaus kenčianti pensininkė iš teisėsaugos institucijų pagalbos nesulaukia. Iki šiol jos pinigus atiminėjantis vienturtis atsipirkdavo administracinėmis baudomis, kurias sumokėdavo pati nuo jo kenčianti motina.

 

Reikalaudamas pinigų grasino peiliu

„Ponia, kad jūs žinotumėt, kokia aš nelaiminga esu. Vyras mirė ne laiku. Vienintelį vaiką turiu - ir tas baisus, nežmoniškas. Seniau gražiai gyvenom. Namai buvo sutvarkyti. O dabar pati matot, kas darosi", - taip korespondentę pasitiko 82 metų biržietė, Gimnazijos gatvės gyventoja Valerija K.

Aplankyti šią moterį paskatino policijos suvestinėje užfiksuotas pranešimas apie plėšimą. Grasindamas peiliu motiną apiplėšė vienturtis jos sūnus.

„Man ir savęs gaila, ir jo. Auginau, norėjau, kad kaip visi vaikai būtų. Ir tie jo draugai svolačiai..." - dejavo senolė.

Redakcija jau anksčiau buvo gavusi žinių apie žiaurų alkoholiko sūnaus elgesį su motina. Smurtas sustiprėdavo tuomet, kai moteris gaudavo pensiją - sūnus ją iš motinos atimdavo ir su sugėrovais pragerdavo.

„Namai buvo sutvarkyti. O dabar pati matot, kas darosi", - rodydama vienturčio sūnaus kambarį skundėsi 82 metų Valerija.

Moteriai ne kartą bandė padėti Moterų krizių centro vadovė Dalia Mukienė. Deja, kiek policijai buvo rašyta pareiškimų, smurtautojas daugiausia atsipirkdavo baudomis. O grįžęs į namus pinigus atsiimdavo iš motinos.

„Anksčiau ar vėliau jis motiną užmuš. Baisu, kad tai žinodami niekas nieko nedaro", - piktinosi ne kartą pareiškimus policijai rašiusi D. Mukienė.

Policijos suvestinėje rašoma, kad spalio 26 dieną, 19 valandą, kartu gyvenantis 52 metų sūnus B. K. namuose išgertuvių metu grasindamas peiliu iš Valerijos pagrobė 190 litų.

Įtariamasis B. K. buvo sulaikytas dviem paroms. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo. Ketvirtadienį Biržų rajono apylinkės teismas jam skyrė 20 parų arešto.

„Tą vakarą aš jau gulėjau savo kambaryje. Sūnus į namus grįžo su penkiais ar šešiais draugais. Visi gėrė iki ryto. Vienas net namo nebeparėjo - sėdėjo laiptinėje", - pasakojo moteris. Pasak Valerijos, iš virtuvės, kur buvo girtuokliaujama, į jos kambarį įėjo sūnus.

Iš pradžių jis paprašė pinigų, nes žinojo, kad ši neseniai gavusi pensiją. Motina pasakė neduosianti - reikia mokesčius sumokėti, pasilikti valgiui.

Juolab kad per dvi savaites sūnus buvo pragėręs tūkstantį litų.

Gavęs neigiamą atsakymą nuėjo į virtuvę ir atsinešė kelis peilius.

Valerija pasakojo, kad tiems peiliams veterinaro specialybę turinčio sūnaus potraukis atsirado prieš kurį laiką. Radęs kokį didesnį ir aštresnį juos vis perka ir neša į namus. Eidamas į miestą ir į rankovę įsikiša. Ne kartą jau policija tuos peilius buvo išvežusi - šis prisipirkdavo naujų.

Paėmęs motinos ranką sūnus pradėjo grasinti ją pjausiąs. Vėliau pradėjo grasinti nupjausiąs koją.

„Bandžiau bėgti į koridorių kviestis pagalbos. Šaukiau, bet visi kaip išmirę - niekas durų neatidarė. Atidaviau jam pinigus. Man gyvybė brangesnė. Bet į virtuvę nueiti ir pažiūrėti, kas ten tokie geria, sūnus neleido. Šaukiau jo vadinamiems draugams lakūdroms - kodėl jūs leidžiate jam taip elgtis, sudrausminkit. Bet jie nieko nesakė. Tik prispjaudė, prišnerkštė, prišlapino namus ir gėrė iki paryčių", - dejavo užguita senolė.

Rytą moteris nuėjo į policiją, parašė pareiškimą. Sūnus buvo sulaikytas.

 

Gydyti liepė vežti pačiai

Pokalbis su šia moterimi buvo sunkus. Nepaprastai pavargusio, iškankinto veido senutė maldavo jai padėti.

Moteris tai sėdo, tai gulė - raitėsi iš skausmo.

„Jei ne ataugos sprande, dar būtų galima kentėti. Dabar skauda stuburą, vargiai paeinu. Kiek gydytojams rodyta, kur besikreipta - nieko jau nebegalima padaryti", - skundėsi pensininkė.

Ji rodė ir mėlynėmis nusėtas rankas. Sūnus, pasak jos, būdamas veterinaras, žino, kaip reikia suimti ir spausti, kad skaudėtų.

Tik iš korespondentės motina sužinojo, kad jos sūnui ketvirtadienį Biržų rajono apylinkės teismas skyrė 20 parų areštą. Motyvas - jis pavojingas visuomenei ir laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

Tačiau net ir ši žinia iškankintos motinos nepaguodė ir nenudžiugino.

„O kas bus po to? Reikia daryti viską, kad būtų tiriama jo psichika ir jis gydomas. Pirmiausia - nuo alkoholizmo. Jį prievarta reikia vežti gydyti. Kur einu - ten sakau, bet niekas manęs neklauso. Kaip tokį žmogų galima laikyti - jam protas maišosi. Jis gali kitus nužudyti ir pats nusižudyti", - sielojosi senolė.

Kelerius metus kenčianti žiaurų sūnaus terorą moteris pagalbos beveik nesulaukė.

„Jie visi nuo savęs stumia ir nenori nieko spręsti. Viena inspektorė man pasakė - jo byla didžiulė, kiek tų baudų baudelių. Aš sakydavau - kas iš tų baudų? Vieną dieną užmuš ir pasibaigs", - kalbėjo Valerija.

Moteris prisiminė, kad, kai dar buvo gyvas jos vyras, nuėjo pasikalbėti pas policijos viršininką Eugenijų Šopį. Paprašė, kad pareigūnai pasikalbėtų su sūnumi, įspėtų, sudrausmintų. Prašė viršininko patarimo - juk jie specialistai.

Po to vyras žmonos vis prašė nueiti į policiją ir paklausti, ar kas nors bandė su sūnumi kalbėtis ar įspėti.

Paaiškėjo, kad kankintojui skirta 250 litų bauda. Ją iš savo pensijos už sūnų sumokėjo... patys skriaudžiami tėvai.

 

Tėvas mirė būdamas sveikas?

„Kai dar buvo gyvas vyras, šiaip ne taip gyvenom. Jis mirė būdamas sveikas, nė karto ligoninėje negulėjęs", - kalba moteris.

Jos vyras, ilgametis elektros tinklų darbuotojas, bei ji pati, net 25 metus išdirbusi Biržų spaustuvėje, gaudavo nemažas pensijas.

Darbo netekęs sūnus gaudavo tik kelis šimtus litų invalidumo pensijos. Tad savų pinigų pragerti neužtekdavo - reikalavo iš tėvų.

Spalio 12 dieną bus dveji metai, kai būdamas aštuoniasdešimties jos vyras išėjo Anapilin. Sako, širdis. Artimieji šnibždasi, kad tėvą pribaigė nuolatinis sūnaus girtavimas, pinigų reikalavimas ir stumdymasis.

Vienturtis jų sūnus kadaise buvo gerbiamas žmogus, veterinaras.

Valerija K., raudodama dėl savo sūnaus degradavimo, bando aiškintis, dėl ko sūnus toks tapo.

Jo smukimo priežasčių galima būtų ieškoti daug kur. Gal tada, kai kaime pagydžius gyvulį vietoj užmokesčio būdavo pastatomas butelis.

Motina linkusi kaltinti ir buvusią jo žmoną, girtą vyrą mušdavusią net pagaliu, - esą taip pašlijo jo nervai.

Kiek Valerija žino, per visą gyvenimą keturis kartus jos sūnaus galva buvo stipriai sumušta. Ji neabejoja, kad ir tai prisidėjo prie to, kad sūnus liko toks.

Ji abejoja kaltinimu, kad sūnus tyčia padegė namus, kur gyveno su šeima. Jai atrodo, kad tik kaltė jam buvo suversta.

Pas tėvus į dviejų kambarių butą Biržuose, Gimnazijos gatvėje, sūnus grįžo prieš penkiolika metų po skyrybų.

„Iki tol jis buvo normalus vaikas. Išgerdavo kaip visi. Bet dirbo ir ūkį turėjo - karves melždavo, kiaules šerdavo. Jį labai girdavo kaip garbų daktarą. Kas jam užėjo - nežinau. Jeigu būčiau rašiusi romaną, jis būtų va tokio storumo", - moteris plačiai mosteli rankomis.

Alkoholizmui progresuojant pinigų reikėjo dar daugiau, nes susidėjo su draugais „žulikais". Vadinami draugeliai susirenka tomis dienomis, kai jau žinoma, kad motina gaus pensiją.

Moteris ne kartą pinigus bijodavusi laikyti namuose. Juos yra saugojusi ir jos sesuo, ir Moterų krizių centras. Tačiau kiek tu tų pinigų lakstysi pasiimti, ypač kai sveikatos nėra.

„Sakiau, paimkit jį, vežkit į polikliniką ar Rokiškį. Tačiau man išaiškino, kad pati turiu susitarti su greitąja, kad jį nuvežtų. Sakau - aš nepaeinu, kaip fiziškai man tą padaryti?" - dejavo pensininkė.

 

Viską spręs prokuroras

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė sakė, kad dėl šio vyro elgesio yra buvę „keli pranešimai", tačiau motina pareiškimų nerašė.

Rugsėjo 18 dieną buvo pranešta, kad Valeriją K. dažnai skriaudžia sūnus, ją muša.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų nužudyti ar sutrikdyti sveikatą.

Dabar iškelta byla dėl plėšimo, jos abi sudėtos į vieną.

Policijos viršininkas Eugenijus Šopis sakė, kad dėl priverstinio gydymo į teismą turėtų kreiptis bylas prižiūrintis prokuroras. Ką jis nuspręs - priklausys nuo paskirtų ekspertizių.

Tuo tarpu Valerija K., patarus korespondentei, skubėjo ieškoti advokato. Iki šiol niekas jai nepatarė, kaip nukentėjusiai kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-31

Konfliktą darbe įžiebė nežabojamos emocijos ar vyrų draugystė?

Medikė, rinkusi duomenis apie mokinių traumas, sulaukė netikėtos kūno kultūros mokytojo reakcijos. Incidentą aiškinsis pareigūnai, tačiau jau dabar aišku, kad konflikto priežastys gali būti visiškai nesusijusios nei su pedagogika, nei su medicina.

 

Biržų „Saulės" gimnazijos kūno kultūros mokytojų kambaryje kilusį konfliktą abu jo dalyviai apibūdina skirtingai. Tačiau abi pusės sutinka, kad jo šaknys gali būti ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime.

Gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sandra Griciūnienė kreipėsi į policijos viršininką Eugenijų Šopį bei savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorę Justiną Ajauskaitę, pranešdama apie įstaigoje įvykusį incidentą.

„Aš nežinojau, nebūčiau patikėjusi, kad gindama vaikų interesus galiu ir pati nukentėti. Esu sunerimusi, nesuprantu, kaip toks žmogus gali dirbti su vaikais.

„Saulės" gimnazijoje įsižiebęs konfliktas peržengė ugdymo įstaigos ribas.

Jei aš, sveikatos priežiūros specialistė, negaliu normaliai atlikti savo pareigų, ką kalbėti apie pačių vaikų saugumą? Kaip su jais gali pasielgti pedagogas, nevaldantis savo emocijų, - baisu prognozuoti", - sutikusi kalbėtis su korespondente aiškino S. Griciūnienė.

Medikė neabejojo, kad kartais nevaldomas emocijas pedagogas bandys dangstyti aiškindamas, jog ši pykstanti, kad jis artimai bendrauja su jos vyru. Tačiau ji kategoriškai pabrėžė, kad darbo reikalai ir asmeninis gyvenimas - skirtingi dalykai.

S. Griciūnienės nuogąstavimai pasitvirtino. Mokytojas Vytautas Klemka korespondentei aiškino, kad S. Griciūnienė jį persekiojanti dėl to, jog šis ...draugauja su jos vyru.

Dėl patirto streso Sandrai pradėjo šlubuoti širdis, teko kreiptis į gydytojus. Ji baiminasi darbo metu būti užpulta, todėl mokinių atostogų metu ji savo kabinete dažniausiai būna užsirakinusi.

Apie įvykusį incidentą gimnazijoje visuomenės sveikatos specialistė nutarė pranešti savo vadovei ir policijai ne iš keršto. Ji sakė niekur kreiptis neskubėjusi - tikėjosi, kad mokytojas ateis ir atsiprašys. Tačiau to neįvyko.

„Naudojamas smurtas prieš darbuotoją - nenormalus reiškinys. Žmogus turi suprasti, ką daro", - aiškino S. Griciūnienė.

 

Konfliktas - mokytojų kambaryje

„Informuoju, kad spalio 21 dieną, apie 15.40 val., darbo metu man užėjus į kūno kultūros mokytojų kambarį „Saulės" gimnazijoje surašyti mokinių sveikatos grupių, kūno kultūros mokytojas Vytautas Klemka kalbėjosi mobiliuoju telefonu, pusiau apsirengęs, tik su apatiniu trikotažu, vienoje rankoje laikydamas džinsų klešnę, net neužsirakinęs kabineto durų. Kadangi mokytojas buvo labai užsiėmęs pokalbiu ir nereagavo man įėjus, aš pasiėmiau aplanką su mokinių kūno kultūros grupėmis", - savo pareiškime rašo S. Griciūnienė.

Moteris tvirtina pasijutusi nepatogiai ir skubiai ruošėsi išeiti.

„Naudojamas smurtas prieš darbuotoją - nenormalus reiškinys. Žmogus turi suprasti, ką daro", - aiškino S. Griciūnienė.

„Mokytojas, baigęs kalbėti telefonu, staiga pašoko ir puolė mane stumdyti bei purtyti už pečių, iš rankų išplėšė mokinių grupių sąrašus ir juos numetė, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais šaukė, kaip manęs nekenčia, kad aš esu paskutinė durnė ir glušė, privalau nešdintis iš kabineto, nes jis maunasi kelnes, esu nemandagi, nes eidama į kabinetą darbovietėje darbo metu nepasibeldžiau, ir kaltino už tai, kad aš neva mokyklos direktoriui rašinėjanti visokius raštus", - teigia pareiškėja.

Sveikatos specialistė mokytojui teigia paaiškinusi, kad jis savo elgesiu perlenkia lazdą, ir paklausė, ar šis negalintis elgtis žmoniškai. Tada V. Klemka esą dar labiau įniršęs. „Trykštant seilėms iš burnos pradėjo šaukti, kad su manimi reikia elgtis nežmoniškai, nes aš esu ne žmogus, ir jėga mane išstūmė iš kūno kultūros mokytojų kabineto", - teigia S. Griciūnienė.

Apie įvykį ji žodžiu informavusi mokyklos direktorių Dainių Korsaką. Iš jo sužinojusi, kad prieš jai užeinant į kūno kultūros mokytojų kabinetą V. Klemka buvo iškviestas pas direktorių dėl kūno kultūros pamokose įvykusių traumų, kurių tikslų aprašymą ji buvo pateikusi prieš dieną.

Traumų sąrašo jos paprašiusi direktoriaus pavaduotoja Marija Jonėnaitė, pamačiusi koridoriuje mokinį, vaikštantį su ramentais.

 

Persekioja dėl draugystės su vyru?

„Nieko neįvyko, jokio konflikto. Nesąmonių kampelis", - taip incidentą komentavo mokytojas Vytautas Klemka.

Pedagogas aiškino, kad sveikatos specialistė surašė raštą direktoriui apie mokinių patirtas traumas.

„Ji eina, lenda į pamokas, nors niekas neprašė. Ji pirmiausia turi gauti mano leidimą, kad ateitų į pamokas", - piktinosi pedagogas.

„Aš stovėjau be kelnių, ji į kambarį įėjo nepasibeldusi. Aš jos nepurčiau, tik paprašiau išeiti. Nepriliečiau, tik paėmiau iš jos rankų aplanką, padėjau ant stalo. Nestumdžiau, tik atidariau duris ir paprašiau išeiti. Ji man sako - jūs negražiai elgiatės. Aš sakau - tai jūs negražiai elgiatės, aš stoviu su triusikais", - kalbėjo mokytojas.

Pašnekovas tikino, kad S. Griciūnienė jam kerštaujanti ir jį netgi esą persekiojanti vien dėl to, kad šis draugauja su jos vyru, gydytoju Kęstučiu Griciūnu.

„Aš su juo draugavau ir draugausiu, Sandra man neuždraus. Buvau susitikęs su Kęstučiu, papasakojau. Jis sako - tragedija. Jie tarpusavy konfliktuoja, o mane velia į tokius dalykus. Darbo ir šeimos klausimų nereikia maišyti. Apie tai kavinėje susibėgę kalbėjom su Kęstučiu ir Augiu iš „August Bend". (Eugenijumi Gražiu - red. past.) Jie pakraupę", - teigė V. Klemka.

 

Neteisina nė vieno, nė kito

„Saulės" gimnazijos direktorius Dainius Korsakas teigia, kad jo pavaduotoja iš tiesų buvo paprašiusi S. Griciūnienės pateikti informaciją apie pastaraisiais mėnesiais kūno kultūros pamokų metu mokinių patirtas traumas.

Paaiškėjo, kad per du mėnesius mokiniai patyrė net keturias traumas, jos visos įvyko per mokytojo V. Klemkos pamokas.

Gavęs šią informaciją D. Korsakas pasikvietė V. Klemką.

Pamokų metu įvykus traumoms mokytojas apie jas turi pranešti mokyklos vadovams. To padaryta nebuvo.

„Nieko neįvyko, jokio konflikto. Nesąmonių kampelis", - taip incidentą komentavo mokytojas Vytautas Klemka. Tačiau vėliau telefonu mokytojas aiškino, kad jaučiasi persekiojamas medikės.

„Bet buvo iškviestos „greitosios", mokytojas ėmėsi iniciatyvos, kad vaikai būtų apžiūrėti medikų. Traumos ne tokios, kad būtų pažeistas reglamentas ar nusižengta metodikai", - kalbėjo D. Korsakas. Jis mokytojui pasakė, kad po atostogų bus tikrinama visų trijų kūno kultūros mokytojų veikla pamokų metu. „V. Klemka į tai normaliai reagavo", - kalbėjo direktorius.

D. Korsakas sakė girdėjęs ir apie mokytojų kambaryje įvykusį konfliktą.

„Specialistė įėjo į kabinetą nepasibeldusi. Mokytojas buvo neapsirengęs, todėl susikivirčijo. Medikė sako, kad jis ją stūmė. Mokytojas aiškina, kad jos nelietė, tik paprašė išeiti. Kaip buvo iš tikrųjų, žino tik jie abu", - konfliktą komentavo D. Korsakas.

Jo manymu, einant į kūno kultūros mokytojų patalpą reikėtų belstis. Kita vertus, su kolege reikia elgtis mandagiai.

Direktorius nemano, kad sveikatos specialistė persekiotų V. Klemką.

„Rašto mokinių apie traumas jos buvo paprašyta. Ji atlieka savo pareigą - pasižiūri, ar laikomasi krūvių, ar tvarkomi persirengimo kambariukai", - teigė direktorius.

Į darbuotojų asmeninį gyvenimą direktorius teigė nesikišantis.

V. Klemkos elgesio pasikeitimų gimnazijos vadovas nepastebėjo. „Jis toks, kaip būdavo visada", - sako D. Korsakas.

Apie tai, kad medikė parašė pareiškimus policijai ir savo vadovei, tiek direktorius, tiek V. Klemka sužinojo iš „Šiaurės rytų" korespondentės.

Policijos atstovė ryšiams su visuomene Z. Žalinkevičienė sakė, kad dėl šio įvykio renkama medžiaga. Po to paaiškės, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

Gimnazija pirmauja

Nelaimingais atsitikimais per kūno kultūros pamokas „Saulės" gimnazija pirmauja rajone. Jei praėjusiais metais šioje ugdymo įstaigoje užregistruotos keturios traumos, tai šįmet tiek pat jų nutiko per pirmuosius du mokslo mėnesius.

Rugsėjo pabaigoje žaidžiant krepšinį, vienam abiturientui, draugas pirštu dūrė į akį. Spalio viduryje antrokui po pamokos diagnozuota stuburo liga. Po trijų dienų traumą patyrė gimnazijos ketvirtokas, kuriam įtariamas sąnario raiščių trūkimas.

Spalio 20 - ąją problemų dėl regos turinčiam trečiokui žaidžiant krepšinį draugas pirštu dūrė į akį ir dėl to sužalota sveikesnioji akis. Visas šias traumas vaikinai patyrė mokytojo Vytauto Klemkos organizuojamose pamokose.

Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistei S. Griciūnienei berniukai skundžiasi, kad per kūno kultūros pamokas neva ne visada atsižvelgiama į vaiko kūno kultūros grupę ir gydytojų rekomendacijas.

 

Kitose mokyklose traumų išvengta

Per pirmuosius du šių mokslo metų mėnesius kitose rajono mokyklose traumų išvengta. Jų ir praėjusiais metais nebuvo Kvetkų pagrindinėje mokykloje, tuo pačiu galėjo pasidžiaugti ir Medeikių pagrindinė mokykla. Rimtų traumų nei pernai, nei šįmet nebūta ir Pabiržės pagrindinėje mokykloje. Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius ir kūno kultūros mokytojas Vytautas Stanulevičius prisiminė vieną nelaimingą atsitikimą pernai, kai apsivertus futbolo vartams moksleiviui prireikė medikų pagalbos. „Atžalyno" vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Irutė Varzienė taip pat pasidžiaugė sėkminga šių mokslo metų pradžia. Pernai irgi rimtesnių susižalojimų per pamokas išvengta. Tačiau pavaduotoja pastebėjo, jog po ilgesnių distancijų bėgimo moksleiviams kartais pasidaro silpna. Kūno kultūros mokytojai tokiais atvejais nedelsdami moksleivius veda pas visuomenės sveikatos priežiūros specialistę.

Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Trapikas minėjo nelaimingą atsitikimą, nutikusį praėjusiais metais per pertrauką, kai vienas moksleivis, panoręs rankomis pasiekti koridoriaus lubas, krisdamas paslydo ir susilaužė koją.

„Aušros" vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Laumienė prisiminė vieną pernykštį atvejį, kai du jaunesniųjų klasių moksleiviai bėgdami susidūrė. Buvo iškviesti vaikų tėvai ir pasiūlyta pasikonsultuoti su medikais. Vėliau paaiškėjo, jog mokiniams nieko rimto neatsitiko.

 

Jurgita Vitkauskienė,
Gražina Dagytė
2009-10-31

Skau­di ne­lai­mė nė­rė iš tam­sos

Po ava­ri­jos ken­čia su­ža­lo­ti vai­ki­nai, o jų tė­vus dras­ko prieš­ta­rin­gos min­tys dėl jiems ne­su­pran­ta­mo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų el­ge­sio.

 

Ne­ti­kė­ta ne­lai­mė skau­džiai pa­lie­tė tiek nu­ken­tė­ju­sių­jų, tiek kal­ti­nin­ko šei­mas.

Du au­to­mo­bi­lio par­trenk­ti še­šio­lik­me­čiai moks­lei­viai gy­do­mi dėl pa­tir­tų trau­mų.

Vie­nam jų šian­dien tu­rė­tų bū­ti at­lie­ka­ma su­dė­tin­ga gal­vos ope­ra­ci­ja.

Ne­pil­na­me­čius su­ža­lo­jęs gar­baus am­žiaus ne­įga­lus vy­riš­kis be­veik ne­si­ke­lia iš lo­vos dėl šir­dies rit­mo su­tri­ki­mo. Nu­ken­tė­ju­sių­jų tė­vai ne­ri­mau­ja dėl, jų ma­ny­mu, pa­rei­gū­nų pro­fe­sio­na­lu­mo sto­kos.

Nors tiek nu­ken­tė­ju­sie­ji, tiek kal­ti­nin­kai ap­im­ti įvai­riau­sių jaus­mų, vi­si su­ta­ria dėl vie­no da­ly­ko: ne­lai­mės bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti, jei pės­čių­jų per­ėja mies­te ne­bū­tų sken­dė­ju­si tam­so­je.

Sužalotų vaikų ir vairuotojo šeimas paženklinusi nelaimė dar sykį parodė valdžios ir pareigūnų požiūrį į žmonių gyvenimus.

 

Par­tren­kė pės­čių­jų per­ėjo­je

Ava­ri­ja įvy­ko spa­lio 13 - osios va­ka­re Bir­žuo­se, Vy­tau­to - J. Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vių san­kry­žo­je.

Po­li­ci­jo­je šis au­to­įvy­kis už­re­gist­ruo­tas 19.46 va­l.

Glaus­to­je po­li­ci­jos su­ves­ti­nė­je ra­šo­ma, kad 77 me­tų blai­vus Kel­my­nės gat­vės gy­ven­to­jas Al­fon­sas N., vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį „Volks­wa­gen Golf", pės­čių­jų per­ėjo­je ne­pra­lei­do pės­čio­jo ir jį par­tren­kė.

Nu­ken­tė­jęs sep­ty­nio­lik­me­tis bu­vo iš­vež­tas ir pa­gul­dy­tas į Bir­žų li­go­ni­nę.

Tik vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad ava­ri­jos me­tu nu­ken­tė­jo ne vie­nas, bet du drau­ge į par­duo­tu­vę ėję pa­aug­liai.

Tą va­ka­rą du „Sau­lės" gim­na­zi­jos tre­čios kla­sės moks­lei­viai - bir­žie­tis Man­tas ir Bal­zie­riš­kio kai­mo gy­ven­to­jas Vy­tau­tas - ėjo ap­si­pirk­ti į ne­to­li au­to­bu­sų sto­ties esan­čią par­duo­tu­vę „Nor­fa".

Kai­me gy­ve­nan­tis Vy­tau­tas nuo šių moks­lo me­tų gy­ve­na Bir­žuo­se, tė­vų iš­nuo­mo­ta­me bu­te.

Ato­kia­me kai­me gy­ve­nan­čiam vai­kui su­dė­tin­ga lan­ky­ti vi­du­ri­nę mo­kyk­lą dėl pras­to su­si­sie­ki­mo. Ry­tą ne­re­tai tek­da­vo vė­luo­ti į pa­mo­kas, o po pa­mo­kų ir pa­pil­do­mo jo ug­dy­mo už­si­ė­mi­mų au­to­bu­sai iki na­mų ar­ba ne­be­va­žiuo­ja, ar­ba nuo Bū­gi­nių tam­so­je ten­ka klam­po­ti tris ki­lo­met­rus.

To­dėl šei­ma nu­ta­rė iš­nuo­mo­ti bu­tą. Vy­tau­tas į na­mus grįž­da­vo penk­ta­die­niais.

 

Pra­ne­šė ben­dra­dar­bė

Apie ava­ri­ją ir apie tai, kad į li­go­ni­nę at­vež­tas ne­pil­na­me­tis sū­nus, bir­žie­tei Dan­guo­lei te­le­fo­nu pra­ne­šė jos pa­žįs­ta­ma, dir­ban­ti grei­to­sios pa­gal­bos sky­riu­je.

Mo­te­ris nu­sku­bė­jo į li­go­ni­nės pri­ima­mą­jį, kur ra­do at­vež­tą sū­nų Man­tą. Tuo me­tu me­di­kai tei­kė pir­mą­ją bū­ti­ną pa­gal­bą sun­kiau nu­ken­tė­ju­siam Vy­tau­tui.

Man­tas ma­mai pa­pa­sa­ko­jo, kad jie su drau­gu ėjo per pės­čių­jų per­ėją. Prieš po­sū­kį rau­do­no au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas su­lė­ti­no grei­tį, ta­čiau ne­su­sto­jo ir juos nu­tren­kė.

To­liau jis sa­kė vis­ko ge­rai ne­be­pa­me­nąs - tik pa­ju­to smū­gį į ko­ją ir kri­ti­mą ant gat­vės. Kiek to­liau ne­ju­dė­da­mas gu­lė­jo jo drau­gas ir vis klau­si­nė­jo, kas jiems nu­ti­ko.

Man­tui bu­vo la­bai bai­su, jis nie­kaip ne­ra­do kaž­kur nu­kri­tu­sio mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no, tad kaž­kas iš pro ša­lį va­žia­vu­sių vai­ruo­to­jų iš­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą.

Kol vai­kai gu­lė­jo gat­vė­je, ava­ri­ją pa­da­ręs vai­ruo­to­jas prie jų iš­kart ne­pri­ėjo. O vė­liau aiš­ki­no net ne­su­pra­tęs, kas nu­ti­ko - jam pa­si­ro­dė, kad kaž­kas įva­žia­vo į ma­ši­nos ga­lą. Vai­kų tvir­ti­no ne­ma­tęs.

Li­go­ni­nės pri­ima­ma­ja­me Man­tas, pa­ė­męs sa­vo ma­mos te­le­fo­ną, pa­skam­bi­no su­ža­lo­to drau­go Vy­tau­to mo­ti­nai ir pra­ne­šė apie įvy­ku­sią ne­lai­mę.

Tą va­ka­rą Man­to į li­go­ni­nę ne­gul­dė. Ta­čiau Dan­guo­lei bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad ji tu­ri ste­bė­ti sū­nų.

Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad pa­tir­ta trau­ma yra rim­tes­nė. Jis bu­vo pa­gul­dy­tas į Bir­žų li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rių dėl gal­vos su­tren­ki­mo.

Dan­guo­lė sa­ko ne­san­ti tei­si­nin­kė ir ne­su­pran­tan­ti daug da­ly­kų, ta­čiau jai keis­ta, kad jos sū­nus po­li­ci­jo­je iš pra­džių bu­vo fik­suo­ja­mas ne kaip nu­ken­tė­jęs, bet kaip liu­di­nin­kas.

„Tai ko­dėl jis bu­vo at­vež­tas grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu iš įvy­kio vie­tos ir ap­žiū­rė­tas me­di­kų, po to gy­do­mas?" - klau­sė ji.

Mo­te­ris prisipažino nuo­gąs­tau­jan­ti, kad nu­ken­tė­ję vai­kai ne­lik­tų kal­ti.

Ji vis dar svars­tan­ti, kaip vai­ruo­to­jas pės­čių­jų per­ėjo­je ne­pa­ma­tė vai­ki­nų. „Ties šia par­duo­tu­ve ma­to­mu­mas ypač pras­tas, nes iš vie­nos pu­sės vai­ruo­to­ją aki­na pro stik­li­nes par­duo­tu­vės du­ris sklin­dan­ti švie­sa, o ki­ta pu­sė yra vi­siš­kai tam­si", - sam­pro­ta­vo mo­te­ris.

 

Pra­neš­ti ir pa­aiš­kin­ti po­li­ci­nin­kai ne­si­tei­kė

Bal­zie­riš­ky­je gy­ve­nan­čiai dau­gia­vai­kei mo­ti­nai Ja­nei, glo­bo­jan­čiai dar ir du anū­kus, šian­dien svar­biau­sia - sū­naus Vy­tau­to svei­ka­ta.

Apie ava­ri­jos kal­ti­nin­ką ji šiuo me­tu sten­gia­si nie­ko ne­gal­vo­ti. To­dėl ne­kal­bė­jo ir su at­vy­ku­siais bei ban­džiu­siais tar­tis jo gi­mi­nai­čiais.

Ša­lia ne­ri­mo dėl ar­tė­jan­čios sū­naus ope­ra­ci­jos mo­te­rį grau­žia ir ki­tas da­ly­kas - žmo­nėms pa­dė­ti tu­rin­čių tei­sė­sau­gi­nin­kų abe­jin­gu­mas.

Motinai bai­su net pa­gal­vo­ti apie tai, kas bū­tų bu­vę, jei Vy­tau­tas tą ne­lai­mės va­ka­rą per per­ėją bū­tų ėjęs vie­nas, be drau­go. Ne­ži­nia, ka­da ji bū­tų su­ži­no­ju­si apie ne­lai­mę - gal tik po ke­lių die­nų iš gau­to laiš­ko?

Apie ava­ri­ją tą pa­tį va­ka­rą jai pra­ne­šė pa­skam­bi­nęs sū­naus drau­gas Man­tas. Mo­te­riai nu­lė­kus į li­go­ni­nę nie­kas iš po­li­ci­jos dar­buo­to­jų ar ty­rė­jų su ja ne­si­kal­bė­jo, ne­in­for­ma­vo, nie­ko ne­pra­šė pa­aiš­kin­ti.

„Juk ma­no vai­kas ne­pil­na­me­tis. Man po­li­ci­nin­kai kaž­ką tu­rė­jo pa­aiš­kin­ti, bent įsi­ti­kin­ti, kad tai tik­rai aš, jo mo­ti­na. Kai įė­jau į pri­ima­mą­jį, čia bu­vo po­li­ci­nin­kas ir kaž­koks pa­gy­ve­nąs vy­ras. Gal tai ir bu­vo ava­ri­jos kal­ti­nin­kas? Bet man tuo me­tu nie­kas ne­rū­pė­jo. Iš­kart klau­siau, kur ma­no vai­kas. Tik na­mo va­žiuo­dama pa­gal­vo­jau, kad iš ty­rė­jų su ma­ni­mi nie­kas net ne­ban­dė pa­si­kal­bė­ti", - kal­bė­jo Ja­nė. Penk­ta­die­nį iš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to į Bal­zie­riš­kį at­ėjo ne­re­gist­ruo­tas laiš­kas. Ja­me bu­vo pra­neš­ta, kad pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, pa­mi­nė­ta Vy­tau­to pa­var­dė ir su­ra­šy­ti kaž­ko­kie įsta­ty­mo straips­niai.

Iš pra­džių mo­te­ris su­abe­jo­jo, ar tai su jos sū­naus ne­lai­me su­si­jęs ty­ri­mas. Juo la­biau, kad sū­naus ir tė­vo var­dai su­tam­pa.

Ja­nė nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu pa­skam­bi­no į po­li­ci­ją ty­rė­jai. Po il­gų aiš­ki­ni­mų­si, kas ir dėl ko skam­bi­na, ty­rė­ja nu­ste­bo išgirdusi, kad nu­ken­tė­jęs ber­niu­kas iš­vež­tas į Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nę.

Pir­ma­die­nį Ja­nė su duk­ra nu­vy­ko į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą, su­si­ti­ko su po­sky­rio va­do­ve Ni­da Gar­jo­nie­ne, po to - su įvy­kį ti­rian­čia ty­rė­ja Gra­ži­na Gribaus­kie­ne.

„Ban­dėm ty­rė­jų klaus­ti, kas ir kaip. Bet jos nie­ko mums ne­aiš­ki­no, ne­si­kal­bė­jo, tik lie­pė po­pie­rius pa­si­ra­šy­ti. Ty­rė­ja pra­dė­jo mums var­dy­ti straips­nius. Pa­sa­kiau, kad ne­ži­nau, ką jie reiš­kia. Tai pa­siū­lė pa­si­skai­ty­ti in­ter­ne­te. Iš­si­gan­dau, kad pa­si­ra­šy­da­ma ga­liu pa­blo­gin­ti si­tu­a­ci­ją. Gal­vo­jau - pa­si­ra­šy­siu ne­ži­no­da­ma, o po to dar vai­kus ap­kal­tins, tu­rės dar su­re­mon­tuoti ma­ši­ną ir ža­lą at­ly­ginti. Kai ty­rė­joms pa­sa­kiau, kad ir ant­ras vai­kas li­go­ni­nėje, jos vėl labai nu­ste­bo", - pa­sa­ko­jo Ja­nė.

Mo­te­ris nie­kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl po­li­ci­nin­kai apie ne­lai­mę, vy­ku­sią ant­ra­die­nį, pra­ne­šė laiš­ku tik penk­ta­die­nį.

Abe­jo­nė­mis dėl keis­to po­li­ci­nin­kų el­ge­sio ji pa­si­da­li­jo at­ėju­si į re­dak­ci­ją.

Mo­te­ris pa­si­sam­dė ad­vo­ka­tą. Už ne­men­kus pi­ni­gus. Ne­mo­ka­mos tei­si­nės pa­gal­bos sa­kė ne­tu­rin­ti lai­ko ieš­ko­ti, nes rei­kia rū­pin­tis sū­nu­mi.

„Dėl sū­naus pa­da­ry­siu vis­ką. Da­bar svar­biau­sia - jo svei­ka­ta. Man tik ne­ra­mu, kaip tas įvy­kio ty­ri­mas at­lie­ka­mas", - kal­bė­jo bal­zie­riš­kie­tė.

„Gy­dy­to­jams prie­kaiš­tų ne­tu­riu. Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus me­di­kai sa­kė, kad vai­ko būk­lė sun­ki, ir jei bus blo­giau - veš į Pa­ne­vė­žį. Taip ir at­si­ti­ko - nak­tį Vy­tau­tas bu­vo iš­vež­tas į Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nę. Nu­sta­ty­ta, kad lū­žu­si kau­ko­lė, trū­kęs au­sies būg­ne­lis ir gal­vo­je su­si­da­ręs kre­šu­lys", - kal­bė­jo nu­ken­tė­ju­sio ber­niu­ko mo­ti­na.

Ji pa­ti ar­ba li­go­tas vy­ras kas­dien sku­ba ap­lan­ky­ti Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nė­je gy­do­mo ir ope­ra­ci­jos lau­kian­čio sū­naus. Na­mie lau­kia du anū­kai - Pa­pi­lio mo­kyk­lo­je be­si­mo­kan­tys penk­to­kas ir šeš­to­kas.

 

Kal­tės jaus­mas su­trik­dė šir­dį

Kaip jau­čia­si au­to­mo­bi­lio, ku­riuo bu­vo su­ža­lo­ti vai­ki­nai, vai­ruo­to­jas?

„Jis tik­rai blai­vus bu­vo. Tai at­sar­gus žmo­gus, ne koks pi­jo­kas. Mes vi­si šio­je si­tu­a­ci­jo­je varg­šai", - kal­bė­jo te­le­fo­no ra­ge­lį pa­kė­lu­si 75 me­tų jo žmo­na Zi­ta.

Pa­ti vos per kam­ba­rį per­ei­nan­ti mo­te­ris ke­lias sa­vai­tes slau­gė į li­gos pa­ta­lą atgu­lu­sį vy­rą Al­fon­są.

Dviem me­tais vy­res­niam vy­rui po ava­ri­jos su­šlu­ba­vo šir­dis.

Po­ra ne­tu­ri vai­kų, juos ap­lan­ko tik to­li­mi gi­mi­nai­čiai.

Abu jie yra ne­įga­lūs - Al­fon­sas dėl sil­pnos šir­dies ir kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gos, Zi­ta - dėl są­na­rių li­gos.

„Mie­la po­nia, jūs kal­tin­kit ma­ne, bet per daug ne­bar­kit. Tik­rai jų ne­ma­čiau. Tik pa­ma­čiau, kaip pri­li­po prie ma­ši­nos ir pa­lei šo­ną nu­kri­to. Mies­tas ne­ap­švies­tas, o su il­gosiomis švie­somis ne­ga­li va­žiuo­ti. Ma­no ma­ši­na ap­švie­tė kai­rę pu­sę, o su­kau į de­ši­nę. Čia bu­vo tam­su. Vai­kai į ma­no ma­ši­ną at­si­tren­kė, išnirę iš tam­sos, patys neturėjo atšvaitų", - ga­li­mas ne­lai­mės prie­žas­tis aiš­ki­no Afon­sas.

Bu­vęs il­ga­me­tis Nau­sė­džių ko­lū­kio ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas vai­ruo­ja nuo 1960 - ųjų me­tų. Pa­sak jo, iki tol ava­ri­jų ir pa­žei­di­mų ke­ly­je iš­ven­gęs.

Jis ma­no, kad jo ma­ši­nos grei­tis san­kry­žo­je ga­lė­jo siek­ti ne dau­giau kaip 30 ki­lo­met­rų per va­lan­dą. „Po­sū­ky­je greit ne­pa­va­žiuo­si. Aš - ne lenk­ty­ni­nin­kas", - kal­bė­jo vai­ruo­to­jas.

Po ne­lai­mės vy­ras sa­kė li­go­ni­nė­je ap­lan­kęs nu­ken­tė­ju­sį Man­tą, kal­bė­jo su juo. Gai­la, bet su jo ma­ma su­si­tik­ti ne­pa­vy­ko.

Bal­zie­riš­ky­je gy­ve­nan­čio ki­to nu­ken­tė­ju­sio ber­niu­ko ar­ti­muo­sius ap­lan­kė jo to­li­mi gi­mi­nai­čiai. At­si­pra­šė, siū­lė pa­gal­bą.

„Jie nie­ko ne­at­sa­kė - nei tei­gia­mai, nei nei­gia­mai. Ma­tys, kaip bus. Juk svar­biau­sia da­bar - vai­ko svei­ka­ta", - kal­bė­jo Al­fon­sas.

Šio­mis die­no­mis jau kiek at­si­ga­vęs vy­ras ban­dė pri­sis­kam­bin­ti Bal­zie­riš­ky­je gy­ve­nan­tiems ber­niu­ko tė­vams. Ta­čiau ne­pa­vy­ko - te­le­fo­nas ro­dė, jog nė­ra ry­šio.

„Gal kas nu­veš - no­rė­čiau su jais pa­si­kal­bė­ti", - vy­lė­si vy­ras.

„Ma­ne ši ne­lai­mė la­bai stip­riai pa­vei­kė. Ne­ma­lo­nus, skau­dus įvy­kis. Pa­gal vi­są esa­mą si­tu­a­ci­ją esu kal­tas. Tu­rė­jau juos ma­ty­ti", - iš­gy­ve­no pa­šne­ko­vas.

 

Siū­ly­mus in­for­ma­ci­jos ieš­ko­ti in­ter­ne­te nei­gia?

Po­li­ci­jos at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Zi­ta Ža­lin­ke­vi­čie­nė sa­kė, kad įvy­kio me­tu nu­ken­tė­jus ne­pil­na­me­čiams ar ki­tiems as­me­nims jų ar­ti­muo­sius tu­ri in­for­muo­ti po­li­ci­jos ty­rė­jai.

Šiuo at­ve­ju, anot pa­šne­ko­vės, kai bu­vo for­mi­na­mas eis­mo įvy­kis, trau­mą pa­ty­ręs ne­pil­na­me­tis Man­tas pa­sa­kė, kad jis pra­neš Vy­tau­to ar­ti­mie­siems. Po­li­ci­nin­kai ži­no­jo, kad tė­vai at­va­žiuo­ja, to­dėl nie­kas ofi­cia­liai su jais ne­be­si­kal­bė­jo.

Po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų.

Šiuo me­tu lau­kia­ma me­di­ci­ni­nių iš­va­dų. Pa­gal me­di­kų iš­va­das apie pa­tir­tų trau­mų dy­dį bus pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai ava­ri­jos kal­ti­nin­kui.

Kad mo­ti­na bu­vo at­ėju­si pas kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos vir­ši­nin­kę, ku­ri pa­ly­dė­jo pas ty­rė­ją, ne­nei­gia­ma. Ty­rė­ja no­rė­ju­si pa­aiš­kin­ti ap­lin­ky­bes ir ją ap­klau­susi pri­pa­žin­ti nu­ken­tė­ju­sio ne­pil­na­me­čio at­sto­vu pa­gal įsta­ty­mą. Ta­čiau mo­te­ris ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kiu­si duo­ti pa­ro­dy­mus ir ža­dė­ju­si pa­si­sam­dy­ti ad­vo­ka­tą.

Ty­rė­ja su tuo su­ti­ku­si, tik pa­pra­šiu­si ne­dels­ti. Prie­kaiš­tus, kad ji nu­ken­tė­ju­sio ne­pil­na­me­čio mo­ti­nai ne­va siū­lė įsta­ty­mus pa­si­skai­ty­ti in­ter­ne­te, nei­gia.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-29

Nelaimės ir toliau persekioja Šukionis

Neblaiviam jaunuoliui nesuvaldžius automobilio avarijoje nukentėjo trys Šukionių kaimo vaikinai ir kaimyninio rajono moksleivė.

 

Automobilį „Audi 80" avarija ištiko praėjusį penktadienį.

Neblaivaus ir teisės vairuoti neturinčio Šukionių kaimo gyventojo E. Š (gim. 1990 m.) vairuojama mašina apsivertė kelio Pasvalys - Vabalninkas posūkyje, ties Strazdžių kaimu.

Tai įvyko apie 23 valandą.

Avarijos metu sužaloti trys keleiviai. Dėl raktikaulių lūžių ir įvairių sumušimų į Biržų ligoninę paguldytas 1990 metais gimęs šukioniškis E. P. ir aštuoniolikmetė I. N. iš Gulbinėnų kaimo (Pasvalio r.). Vaikinas vakar buvo ruošiamas operacijai.

Konsultuotis dėl sprando traumos į Panevėžio ligoninę išsiųstas automobilį vairavęs E. Š. Dėl galimos stuburo traumos į Biržų medikus vakar ketino kreiptis 1989 metais gimęs šukioniškis G. M.

„Nuo vasario 16 - ąją įvykusios kraupios avarijos per aštuonis mėnesius mes vos spėjame skaičiuoti nelaimingus įvykius, kurie persekioja mūsų kaimą", - sakė Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė Nijolė Šatienė.

Anot jos, nors spalio 23 dieną įvykusios avarijos baigtis nėra tragiška, svarbu, kad kaimo žmonės suprastų siunčiamas likimo pamokas.

Neblaivus automobilio vairuotojas ir vienas avarijoje nukentėjęs to paties kaimo vaikinas yra Vabalninko žemės ūkio mokyklos moksleiviai. Su jais važiavusi mergina mokosi vidurinėje mokykloje. Trečias „Audi" salone važiavęs jaunuolis šiuo metu nesimoko ir nedirba.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-27

Mušė ir grasino nužudyti

Savaitgalį policijoje įregistruoti du smurto prieš moteris atvejai.

 

Ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti pradėtas po įvykių jaunų biržiečių šeimoje.

Kaip spalio 23 - osios rytą pranešta policijai, 1980 metais gimusią N.S., kuri gyvena Vabalninko gatvėje, užpuolė trejais metais vyresnis sutuoktinis  R.S.

Vyras savo moterį puolė kirviu, grasindamas susidoroti ir ją nužudyti.

Girtas ( 3,51 promilės) R.S. policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę išblaivinti.

Vakar policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė pranešė, kad dėl grasinimo nužudyti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sekmadienio naktį į Biržų ligoninę pateko sužalota Pačeriaukštės kaimo gyventoja R.D. 1964 metais gimusiai moteriai buvo sumušta galva, veidas. Ji buvo tiriama kompiuteriniu tomografu Panevėžyje.

Pasak moters, ją sumušęs tame pačiame kaime gyvenančios sesers B.K. (gim. 1966 m.) bendraamžis sugyventinis S.P.

S.P. sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo - nesunkaus kūno sužalojimo.

Nukentėjusioji teigė, kad ją sumušęs vyras pastaruoju metu buvęs labai piktas, nes laukė teismo.

Policijos duomenimis, S.P. turi būti teisiamas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-27

Minos „miegojo" šalia gyvenamojo namo

Medeikiečio sodyboje neįprastas radinys - aštuoniolika vokiečių gamybos minosvaidžio minų.

 

Pataikė kastuvu

Praėjusį pirmadienį medeikiškio Raimondo Palšio sodyboje darbuotis pradėjusiems šulinių kasimo ir kanalizacijos darbų specialistams teko greitai baigti komunikacijų tiesimo darbus ir kastuvus kuriam laikui padėti į šalį.

Tai nutiko pirmosios darbo dienos pabaigoje, po vieno iš darbuotojų- Vlado Pelegrimo - įspėjimo. Vyro kastuvas dvidešimt penkių centimetrų gylyje atsimušė į kietą daiktą.

Medeikių kaime, prie pat gyvenamojo namo, gulėjo aštuoniolika itin pavojingų minų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka tiesiant kanalizaciją buvo išvengta nelaimės.

Dvidešimt ketverių metų darbo patirtį turintis vyras sakė per tiek laiko patyręs įvairių dalykų, tekę rasti ir sprogmenų, todėl radinį atsargiai iškasęs. Jį pamačius, juokinga nepasirodė - žemė slėpė minosvaidžio miną.

Netrukus paaiškėjo, jog šis radinys ne vienintelis. Darbai buvo nutraukti, o apie radinį skubiai pranešta policijos pareigūnams. Pasak V. Pelegrimo, jam ir kolegoms jau ne pirmą kartą tenka susidurti su panašiomis problemomis. Tačiau dar niekada nebuvo rasta tiek daug minų.

 

Žemė slėpė aštuoniolika minų

Netrukus į Medeikius atvyko  Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminavimo kuopos teritorinės išminavimo grupės II išminavimo skyriaus vyrai. Iš pastato evakuotos dvi ten gyvenusios šeimos. Namus palikti paprašyta ir kitų aplinkui gyvenusių medeikiečių.

Pasak II išminavimo skyriaus vado, jaunesniojo puskarininkio Vitalijaus Mikėno, negalintys iš namų pasitraukti seneliai ar ligoti asmenys buvo paprašyti persikelti į kitą namo pusę, kur nelaimei atsitikus, jų nepasiektų sprogusių minų skeveldros.

Pirmąjį paieškų vakarą į žemės paviršių buvo iškelta aštuoniolika vokiečių kariuomenės 81 milimetro kalibro minosvaidžio minų.

Visos jos buvo sudėtos vienoje duobėje ir užkastos dvidešimt penkių centimetrų žemės sluoksniu.

Kadangi manyta, jog sprogmenų gali būti daugiau, jų paieška pratęsta ir antrąją dieną. Dėl to Medeikiuose per naktį budėjo policijos pareigūnai, o ryte Vilniaus ir aplinkinėse gatvelėse vėl buvo uždarytas eismas. Tačiau išsamiai patikrinus teritoriją daugiau minų sodyboje neaptikta.

 

Sprogmenys nesensta

Išminuotojų vado Vitalijaus Mikėno nuomone, šioje vietoje vokiečių kariuomenės sandėlio būti negalėjo, nes tuomet minos būtų buvusios laikomos specialiose dėžėse ar konteineriuose.

Pasak V. Mikėno, į sodybą minas kažkas atnešė ir pasidėjo. Galimas atvejis, kad tai buvo padaryta iškart po Antrojo pasaulinio karo.

„Visi sprogmenys labai pavojingi. Jų viduje mechanizmai - kaip iš gamyklos. Tik iš išorės sprogmenys aprūdiję", - kalbėjo vadas, rodydamas į pievoje prieš namą išrikiuotas minas.

Į Medeikius netruko atvykti ir biržiečiams gerai pažįstamas AB „Detonas" sprogstamųjų medžiagų gamybos organizatorius Romaldas Sukarevičius. Apie įvykį jam pranešė šalia Palšių gyvenantys giminaičiai. Išvydęs aštuoniolika vienoje vietoje rastų minų, skirtų masiniam žmonių naikinimui, R. Sukarevičius buvo nustebintas. Tačiau jis prisiminė, jog anksčiau mūsų krašte buvo aptikta vokiečių aviacinė bomba SD 250, kuri svėrė 250 kg ir slėpė apie 80 kg trotilo.

R. Sukarevičius kalbėjo, jog sprogmenys pavojingi ir po šimto, ir po tūkstančio metų, o sprogusių minų skeveldros žmones gali sužeisti pusės kilometro spinduliu. Jis pastebėjo, jog darbuotojams galėjo liūdnai baigtis, jei kastuvu būtų paliestas minos sprogdiklis.

 

Medeikiečiai nesibaimino

Policijos pareigūnų stabdomi vyresnieji medeikiečiai iš pradžių tik mojo rankomis. Jie teigė minų nebijantys - jų daug daugiau matę karo metais. Į Peleniškių kapines dviračiu skubėjęs Jonas Vaisiūnas prisiminė, kaip per kaimą būriais traukė vokiečiai, o juos keitė Rusijos kariuomenės pulkai. Tuomet dvylikametis Jonas girdėjo galingų sprogimų. Vienas jų, driokstelėjęs Medeikiuose, sunaikino šeimos gyvenamąjį namą.

Medeikietė Lina Gusevienė apie praūžusį karą girdėjo iš tėvelio pasakojimų. Jos sodyba visai netoli Vilniaus gatvės, kur rastos minos, todėl moteris svarstė, ar ir jos sodyboje nėra užkastų sprogmenų.

Kai R. Palšio sodyboje rasti sprogmenys buvo sėkmingai perkelti į išminuotojų automobilį ir per kaimą į Peleniškių žvyro karjerų pusę pajudėjo mašinų kolona, kurioje važiavo ir policijos pareigūnų, ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos, ir greitosios pagalbos medikų automobiliai, žmonės grįžo namo.

Išminuotojams darbuojantis karjeruose - kasant tris duobes, į kurias turėjo būti sudėtos rastosios minos, - suskambo R. Sukarevičiaus mobiliojo ryšio telefonas. Juo vienas medeikietis pranešė, kad jau seniai prie Medeikių žemės ūkio bendrovės dirbtuvių guli dar viena nežinia kada ir kieno rasta mina. Išminuotojai vėl išskubėjo į kaimą, lydimi policininkų ekipažo. Pastebėta, jog devynioliktoji mina rasta be sprogdiklio. Tačiau R. Sukarevičius teigė, jog visi sprogmenys yra pavojingi, ypač, kai jie patenka į vaikų rankas.

Visos 19 minų buvo sunaikintos praėjusio antradienio popietę. Apie tai pranešė driokstelėjęs trenksmas ir į dangų pakilęs dūmų kamuolys.

 

Gražina Dagytė
2009-10-22

Į gaisrą latvių ugniagesiai atskubėjo nekviesti

Gaisrininkai yra supratingesni už medikus. Taip pasienyje esančiame Germaniškyje po kilusio gaisro kalbėjo kaimo gyventojai.

 

Germaniškiečiai dar nepamiršo kraupios avarijos, įvykusios daugiau nei prieš mėnesį. Nelaimė užklupo Latvijoje, netoli pasienio, ir joje žuvo bei buvo sužeisti Germaniškio kaimo vyrai.

Tąsyk Biržų greitosios pagalbos darbuotojai ekipažo į nelaimės vietą nenusiuntė ir pasiūlė merdėjusiems lietuviams skambinti Latvijos tarnyboms.

Praėjusio trečiadienio naktį Germaniškyje kilusios ugnies gesinti atvyko latvių ugniagesiai net nekviesti.

Nors jų pagalbos biržiečiai gaisrininkai neprašė, tačiau į nelaimės vietą atvyko Bauskės rajono Skaistkalnės ugniagesių komandos vyrai.

Kilęs gaisras ligoninėje besigydančio germaniškiečio ūkiniame pastate pasėjo naujus įtarimus dėl siautėjančio padegėjo.

Gaisrą gesino ir trys biržiečių ugniagesių komandos - Biržų, Germaniškio ir Nemunėlio Radviliškio.

Apie kilusį gaisrą Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimą gavo trečiadienio naktį, 01.55 val.

Atvykus pirmiesiems ugniagesiams privačių namų valdoje atvira liepsna degė Andriui C. priklausantis ūkinis pastatas.

Dalis šio pastato yra mūrinė, daržinė medinė, o stogas - šiferio.

Gaisro metu sudegė medinė daržinė, jos stogas bei daržinėje buvę du kubiniai metrai lentų.

Vandeniu sulietos mūrinėje pastato dalyje buvusios penkios tonos grūdų - miežių ir avižų.

Lyg tyčia, tą naktį namuose nieko nebuvo. Sodybos savininkas gydomas Kauno klinikose, o jo gyvenimo draugė buvo išvykusi jo aplankyti.

Pasak Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Nerijaus Gudo, gali būti, jog gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje.

Tačiau kiek kitaip kalba Germaniškio apylinkių gyventojai.

Naktį netikėtai užsiliepsnojęs ūkinis pastatas kelia vis didesnį įsitikinimą apie šiuose kraštuose įsisiautėjusį padegėją.

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius sakė vis labiau tikįs, kad tai tyčinis padegimas. Juolab kad pastaruoju metu šiose apylinkėse liepsnoja daugiausia negyvenami arba mažai naudojami pastatai.

Šiais metais seniūnijoje kilo jau šeši gaisrai. Pavasarį Ločerių kaime degė negyvenama sodyba, vasarą - daržinė Kočėnų kaime, dvi negyvenamos sodybos Velykionių kaime ir daržinė Germaniškyje.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-22

Pensijos pinigai - pramoginėms paslaugoms

Vienas neapgalvotas skambutis televizijos žaidimo organizatoriams paplonino pensininkės piniginę ir privertė ją pakeisti telefono numerį.

 

Pakako vieno skambučio

„Apstojo telefoniniai vagys",  - verkė biržietė Irena Janulienė. Ir tuoj pridūrė, kad jai nutiko kitaip, nei paprastai skundžiasi žmonės. Niekas negąsdino artimiesiems nutikusiomis nelaimėmis ir nereikalavo tūkstančių. Po vyro mirties liūdinti ir operacijai besiruošianti moteris vieną praėjusio rugpjūčio dieną prasiblaškymui įsijungė televizorių ir sukluso išgirdusi televizijos žaidimo vedėjo balsą. Netrukus biržietė surinko nurodytą trumpąjį telefono numerį Tačiau, pasak močiutės, niekas neatsiliepė.

Biržietė Irena Janulienė guodėsi, jog vienas skambutis į televiziją jai kainavo daugiau nei šimtą litų.

I. Janulienė būtų ir pamiršusi televizijos žaidimą, jei ne rugsėjo mėnesį iš mobiliojo ryšio paslaugas teikiančios bendrovės gauta sąskaita už pokalbius. Moteris nustebo išvydusi, kad reikia sumokėti ne 18, o 54 Lt. Pensininkė pagal sutartį su artimaisiais kalbasi nemokamai. Žinučių rašyti bei skaityti ji teigė nemokanti, todėl šia paslauga esą nesinaudojanti. Apie šią situaciją ji pasipasakojo giminaičiams. Šie išnagrinėjo atsiųstą sąskaitą ir močiutei pasakė, jog pinigų ji neteko naudodamasi informacinio ir pramoginio turinio paslaugomis. Nustebusiai pensininkei jie perskaitė žinutes apie jos laukiantį prizą ir paraginimus skambinti nieko nelaukiant, kad vėliau netektų gailėtis.

Moteris išsigando. Ji prisipažino vieną kartą skambinusi į televiziją. Pensininkė net nepagalvojo, kad jai kas nors po skambučio siuntinės žinutes, manė, jog tereikės susimokėti 3 litus už vienos minutės pokalbį. Nors ir pykdama, pensininkė sumokėjo prašomą sumą ir prisiekė daugiau niekada neskambinti į televiziją. O žinutes paprašė ištrinti.

 

Pakeitė telefono numerį

Rugsėjo mėnesį I. Janulienė televizijai nebeskambino. Bet, didžiausiai nuostabai, pensininkė spalio pradžioje vėl sulaukė nemažos mokesčio sumos - 109,50 Lt. Artimieji jai vėl išdėstė, jog močiutė šįkart informacinio ir pramoginio turinio paslaugoms išleido 32,40 Lt, o loterijoms - 52 Lt. Horoskopais netikinčią pensininkę net papiktino viena žinutė, kurioje buvo rašoma, jog žvaigždės pasirūpins, kad jai netrūktų pinigų.

„Jau pasirūpino",  - barėsi biržietė ir kreipėsi į mobiliojo ryšio paslaugas teikiančios bendrovės vadybininkę. Pasak I. Janulienės, užtekę vieno skambučio, kad ji būtų įregistruota į žaidėjų sąrašą ir kiekvieną mėnesį sulauktų žinučių.

Vadybininkė pensininkei patvirtino, kad ją vis dar pasiekia televizijos žaidimo darbuotojų siunčiamos žinutės, be to, pastebėta, jog trumpuoju numeriu buvo skambinta ir rugsėjo mėnesį. Po dešimties dienų klientei bus atsiųsta paslaugų išklotinė, tada paaiškės, ar rugsėjo mėnesį močiutės telefonu nepasinaudojo kitas asmuo.

Ne vienas žmogus dejuoja, kad nuostolių patiria dėl to, jog loterijos bei įvairūs kiti žaidimai dažnai sugundo vaikus.

I. Janulienė verkdama prašė, kad būtų pakeistas jos telefono numeris ir trumpuoju numeriu siunčiamos žinutės jos daugiau nebepasiektų. Pageidavimas buvo išpildytas.

Pensininkė sakė iš vadybininkės sužinojusi, kad panašių nemalonumų patiria ir daugiau žmonių. Jie, kaip ir minėta biržietė, vadybininkėms guodžiasi, negavę pradinės informacijos apie žaidimų sąlygas.

 

Gražina Dagytė
2009-10-17

Kelią užtvėrė elektros srovė

Šalia vaikų namų kabojusį elektros laidą Medeikių kaimo gyventoja saugojo tris valandas.

 

Perspėjo kaimynas

Trečiadienį įsisiūbavus vėjams ankstaus ryto tamsą Medeikiuose perskrodė žiežirbų blyksniai. Juos regėjusi Viga Vigelienė pamanė, kad žiežirbos kyla iš kurio nors kaimynų namo kamino.

Prašvitus ji išgirdo, kad sodybos medžiuose pakibę elektros laidai užtvėrė ir keliuką į sodybą. Dalis laido gulėjo ant žemės, dalis, nutįsusi nuo beržo, kabojo taip, kad galėjo kliudyti  žmogų. Buvo 15 minučių po aštuntos valandos.

Kol atvyko elektrikai, V. Vigelienė kelias valandas stebėjo per keliuką nutįsusį elektros laidą.

„Mano ar kitų žmonių gyvybes išgelbėjo kaimynas Algis Urbutis. Jei ne jis, laido galėjau nepastebėti nei aš, nei iš naktinės pamainos grįžtantis sūnus", - sakė V. Vigelienė. Tamsoje į darbą keliuku išvažiavo ir jos vyras.

Penktą valandą gyvulių ruošą pradedanti moteris tą rytą poilsio neprigulė - budėjo kieme ir prie lango, saugodama, kad ant sunkiai pastebimo laido neužliptų į sodybą užsukę žmonės. V. Vigelienė sako telefonu apie pavojų perspėjusi laiškininkę, į svečius turintį ateiti senelį. Tačiau moteris budėjo, kad prie laido neprisiliestų į sodybą užsukę neplanuoti svečiai.

Anot medeikietės, ant keliuko mėgo apsisukti dviračiais besivažinėjantys šalia esančių vaikų globos namų „Vaiko užuovėja" auklėtiniai.

V. Vigelienė stebėjosi, kaip galėjo nutrūkti laidas, jei palyginti neseniai prie elektros perdavimo linijos triūsė lempas įrengę elektrikai.

 

Savi elektrikai - arčiausiai

Elektrikų pagalbos V. Vigelienė ieškojo telefonu 1802. Su pagalbos linijoje budinčiais konsultantais moteriai pasikalbėti pavyko tik 9 valandą 11 minučių. Būtent šiuo laiku jai paskambino RST atstovė ir pasiteiravo, kokios pagalbos reikia.

„Aš padėkojau ir pasakiau, jog man pagalbą suteiks biržiečiai elektrikai", - pasakojo V. Vigelienė. Ji teigė suprantanti, jog Lietuvą užklupus vėjams elektrikų avarinė tarnyba tikriausiai turinti labai daug pranešimų apie gedimus.

Apie nutrūkusį laidą negalėdama informuoti telefonu 1802, medeikietė mobiliuoju telefonu skambino RST Biržų skyriaus vadovui Rimgaudui Šakelei.

„Kalbėjo labai maloniai, dėkojo už pranešimą. Sakė, kad jis atostogauja, tačiau apie gedimą tuoj pat žadėjo pranešti skyriaus darbuotojams", - sakė moteris.

Į Medeikius elektrikai atvažiavo 11 valandą 20 minučių, išjungė elektrą pastotėje, sutvarkė trūkusį laidą. Iki tol V. Vigelienė visą laiką stebėjo elektros laidą, nutįsusį per keliuką.

Paaiškėjo, kad elektros laidai kabojo ir kaimyno A. Urbučio sode.

„Elektrikai sakė, kad automobiliu važiuojant nieko nebūtų atsitikę, tačiau jei būčiau tamsoje prisilietusi prie laido, būtų prireikę A. Jankausko įmonės paslaugų", - elektrikams išvykus sakė V. Vigelienė.

„Šaunuolė moteris, jog nepaliko laido be priežiūros Šis žmogus tikrai atliko pilietinę pareigą", - medeikietės poelgį vertino Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis.

„Gerai, kad viskas laimingai baigėsi. Kad kaimynas perspėjo apie pavojų, kad man nereikėjo tą dieną važiuoti į darbą ligoninėje ir kad atostogaujantis direktorius elektrikus iškvietė pats ir neliepė man pačiai ieškotis kitų telefonų", - džiaugėsi medeikietė.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-15

Kaip multfilmų redaktorė sporto veteraną koneveikė

Biržų piliavietės teritorijoje gyvenančius inteligentus gamtos ir kultūros grožybės gali įkvėpti ir ne visai gražiems bei kultūringiems poelgiams. Toks įspūdis susidarė pažvelgus į dviejų kaimynų tarpusavio santykių istoriją.

 

Pirmiausia suintrigavo laikraštyje pasirodęs skelbimas apie namo pardavimą. „Parduodamas tvarkingai įrengtas namelis Širvėnos ežero pakrantėje. Pigus išlaikymas. Pageidaujama gausi čigonų šeima", - toks skelbimas prieš kelias savaites pasirodė „Šiaurės rytų" puslapiuose.

Jį perskaitę biržiečiai gūžčiojo pečiais. Atrodytų, koks skirtumas, kam namą parduoti.

Tačiau išgirdus santykių su namo kaimynais istoriją šis skelbimas pasirodė neišvengiamybė. Pasirodo, negali būti nieko blogiau už kaimynystėje gyvenantį žmogų, su kuriuo jokiomis priemonėmis susitarti neįmanoma.

 

Vadino alkoholiku, ubagu ir mužiku

„Rugpjūčio mėnesio 5 dieną nuo 17 iki 20 valandos prie mano sodybos tvoros adresu Pilies g. 3, Biržai, girdint mano žmonai, dukrai, jos draugei, garsiai, užgauliai, pažemindama mane, įžeidinėjo vadindama alkoholiku, ubagu ir mužiku, kur... ku, paleistuviu, ištvirkėliu", - apie kaimynės elgesį pareiškime Biržų policijai rašė Mykolas Barauskas.

Šeima, norėjusi gamtos prieglobstyje poilsio, buvo priversta tris valandas klausytis už tvoros vaikštančios įraudusios kaimynės užgauliojimų.

Apie šį iš Klaipėdos į gimtuosius Biržus grįžti nusprendusį žymųjį sporto veteraną ne sykį rašė abu rajono laikraščiai. Tačiau „ramusis uostas", kuriuo iš pradžių taip džiaugėsi verslu užsiimantis vyras, virto kone pragaru.

M. Barauskas neneigė iš kaimynės girdėjęs ir stipresnių žodžių, tačiau į popierių įrašyti negalėjęs - jie skambėję itin nepadoriai.

Vyras policijai skundėsi, kad į jo namus, esančius Pilies gatvėje, iš Klaipėdos atvykus poilsiauti jo žmonai, kūdikio besilaukiančiai dukrai, jos draugei, anūkui, teko kelias valandas klausytis anaiptol ne paukščių čiulbėjimo bei ežero bangų ošimo.

Šeima, norėjusi gamtos prieglobstyje poilsio, buvo priversta tris valandas klausytis už tvoros vaikštančios įraudusios kaimynės užgauliojimų. Dėl nervų karo nėščiai dukrai pasidarė bloga.

Aplink tvorą vaikščiojusi moteriškė svaidėsi padugnių žargonu, savininko žmoną vadino paleistuve.

Pasirodo, panašių išpuolių būta ir anksčiau.

Pasak M. Barausko, prieš kurį laiką viešoje vietoje, prie turgaus, jis kaimynės buvo užpultas ir išvadintas ubagu. Tą girdėjo jo sesuo, pedagogė Janina, buvusio viešosios bibliotekos direktoriaus Juozo Enskaičio žmona. Tačiau tąkart vyras į policiją sako nesikreipęs.

Kas ta prastų manierų ir palaido liežuvio moteris?

Pasirodo, tai irgi spaudoje aprašyta garsenybė, „Biržiečių žodžio" pavadinta „legendine redaktore". Sunku patikėti, kad tai ta pati švelnaus balso, malonaus veido buvusi Lietuvos televizijos multiplikacinių filmukų vaikams dubliažo redaktorė, buvusio aukšto sovietmečio prekybos ministerijos darbuotojo žmona, dabar jau pensininkė Lidija Dubauskienė.

Tiesa, jai konfliktinėje situacijoje su kaimynu legendinė praeitis nepadėjo. Biržų policija už viešosios rimties trikdymą L. Dubauskienę nubaudė 100 litų administracine bauda.

 

Tiriama byla ir dėl vagystės

Tai ne vienintelis teisėsaugininkų tyrimas, susijęs su šia kaimynyste. Policijoje tiriama ir byla dėl benzopjūklo vagystės.

Rugsėjo 12 dieną į Biržus iš Klaipėdos atvažiavęs M. Barauskas iškrovė iš mašinos daiktus. Dalį jų įnešė į namą, kiti liko kieme.

Po kiek laiko sulaukė kaimynės L. Dubauskienės, jos dukros Neringos ir jų bičiulio Genadijaus vizito.

Šie M. Barausko pareikalavo nuo jų tvoros vartelių patraukti savo transportą. Tačiau vyras pareiškė to nedarysiąs ir šį klausimą spręsiąs teisme.

Vėliau išvykęs į kviestinius pietus M. Barauskas sulaukė kitų kaimynų skambučio. Jam buvo pranešta, kad trijulė tampo jo autopriekabą ir motociklą.

Grįžęs jis pastebėjo, kad iš kiemo dingo atsivežtas 1200 litų vertės benzopjūklas bei motociklo akumuliatorius. Tiesa, akumuliatorių vėliau rado priekaboje, tačiau benzopjūklas dingo.

Dėl vagystės vyras įtarė Genadijų, nes kaimynas matė, kaip šis maiše neva kažką nešė ežero link.

 

Kaimynai nesutarė dėl praėjimo

Biržiečiai, prisimenantys sovietmečiu rodytus multfilmus, kuriuose visuomet laimėdavo gėris, L. Dubauskienės pavardę gerai įsidėmėję.

Dabar pensininkė vilnietė L. Dubauskienė Biržuose laiką leidžia dažnai. Čia, prie Širvėnos ežero ir tvirtovės pylimo esančioje sodyboje, moteris atvyksta su savo dukra Neringa.

Tiesa, sodyba priklauso nebe L. Dubauskienei, o Vilniuje gyvenančiai jos anūkei. Tačiau buvusi dubliažo redaktorė nevengia nuolat pabrėžti, kad viskas čia yra jos, nes sodyba ir žemė nuo senų laikų priklausiusi jos vyro šeimai.

Negalėdamas ramiai gyventi name, į kurį investavo nemažai lėšų, M. Barauskas jį labiausiai norėtų parduoti čigonams.

2006 metais Biržų piliavietės teritorijoje namą įsigijo ir klaipėdietis pensininkas Mykolas Barauskas.

Orientacinio sporto veteraną, verslininką čia traukė ne tik tėviškės gamta, bet ir gyvenamoji vieta šalia Radvilų tvirtovės.

Vyras namą sutvarkė, į jį investavo nemažai pinigų.

Sporto veteranas neneigia, kad jei tuomet būtų žinojęs, kokios kaimynystės kurortinėje vietoje susilauks, gal būtų atsisakęs savo planų.

Juolab kad namą įsigijo be žemės prie jo. 402 kvadratiniai metrai valdiškos žemės, paskirtos prie namų, pagal teisės aktus nebuvo leista privatizuoti.

Pirkdamas jis neišsiaiškino, kad esantis priėjimas prie jo namo durų yra laikomas akligatviu ir keliu į kaimynų kiemą. Būtent dėl jo su kaimynais ir prasidėjo konfliktai.

Norėdamas turėti bent kiek privatumo vyras paprašė L. Dubauskienės vaikščioti pro kitą išėjimą. Jis norėjo šią žemę įsigyti, tačiau piliavietės teritorijoje žemės privatizuoti nebuvo leidžiama.

 

Kaimynystė buvo nepakenčiama

Buvusi pastato, kurį nusipirko M. Barauskas, savininkė Leontina Lapėnienė tik dabar prisipažino savotiškai jį apgavusi. Parduodama namus ji nieko nesakė apie nepakenčiamą kaimynystę, nes norėjo kuo greičiau iš čia išsikelti. Nors ir buvo užsiminusi, kad su artimiausia kaimyne jis nesugyvensiąs, tačiau M. Barauskas vylėsi ją paveikti gerumu.

L. Dubauskienė už kaimynų koneveikimą bausta jau ne pirmą kartą

Prieš penkerius metus ji jau buvo nubausta už tai, kad išplūdo savo kieme buvusią kaimynę L. Lapėnienę.

33 metus be priekaištų Biržų ligoninės ūkio dalies reikalų tvarkytoja dirbanti L. Lapėnienė sako net nenorinti prisiminti tų laikų, kai buvo engiama kaimynės.

„Atsiveži malkų ir, nors per dvi valandas jos būna sutvarkytos, jau prisistato policija. Apskundžia, kad pro mano namus negali pravažiuoti. Buvo ta ponia nuėjusi ir pas ligoninės vadovą prašydama, kad mane iš darbo išmestų, tačiau šis su ja į kalbas nesileido. Vėliau apkaltino, kad dėl konfliktų su mumis mirė jos vyras. Skundė visur ir dėl visko - net kad vištas laikau. Neduok, Dieve, kokią medžio šaką nupjauti - kolios kelias dienas", - piktinosi L. Lapėnienė.

Dabar kitoje vietoje turinti namuką L. Lapėnienė tuos vienuolika metų, kai gyveno šalia L. Dubauskienės, prisimena kaip baisiausią košmarą.

Bandydama išspręsti konfliktus dėl praėjimo moteris buvo kreipusis į tuometinį rajono merą Vytautą Zurbą. Tačiau šis jai paaiškinęs, kad padaryti kito išėjimo negalima - trūksta lėšų.

Vėliau išvažiavimą į kitą pusę Dubauskai įsirengė savo lėšomis, tačiau vaikščioti vis tiek norėtų pro tą pusę, kur gyvena M. Barauskas - esą čia arčiau.

„Labiausiai reikia bijoti ir saugotis ne bjaurių žmonių, bet tyromis akimis žvelgiančios ir vaiko balsu kalbančios moters. Tokie kenkia labiausiai", - tokią nuomonę apie nemalonią kaimynystę išsakė kiti šios gatvės gyventojai.

 

Tartis nenori

Sutvarkęs savo namą M. Barauskas plytelėmis išklojo ir 4 kvadratinių metrų pločio valdišką žemę, vadinamąjį pravažiavimą į kaimynų kiemą.

Čia, anot kaimynės, visais laikais buvusi gatvė ir praėjimas iš jos kiemo.

Tačiau klaipėdietis panoro bent truputį privatumo ir saugumo, todėl kaimynei pasiūlė susitarti - ji vaikščiotų pro kitą pusę, o jis šį kiemą naudotų savo reikmėms.

Tačiau L. Dubauskienė užsispyrė, kad jai reikalingas praėjimas būtent pro M. Barausko namą.

„Esu pasiruošęs spręsti šią problemą. Galiu jai kiekvieną šeštadienį apmokėti taksi paslaugas, kad galėtų nuvažiuoti į turgų. Arba savo lėšomis įrengti ir plytelėmis jai iškloti kitą išėjimą. Deja, su manimi niekas nesikalba", - sako M. Barauskas.

Vyras bandė kreiptis į savivaldybę, kad galėtų privatizuoti šį žemės plotelį. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai neįmanoma - žemė neprivatizuojama.

Šiuo metu vyras svarsto galimybę žemės plotelį iš valstybės išsinuomoti.

 

Kaimynas visus nupirko?

„Ko jūs norite?"- nedraugiškai prie vartų korespondentę pasitiko šeimininkės dukra Neringa ir liepė stovėti vietoje.

Moteris pareiškė, kad jos su mama susitikti su korespondente neturi laiko, nes laukia svečių.

Vos atvėrusi namo duris ir net nesuspėjusi paklausti, kokiu reikalu pas ją atėjo „Šiaurės rytai", buvusi dubliažo redaktorė L. Dubauskienė pažėrė minčių.

„Jūs ten visi nupirkti. Jūsų vyriausiasis redaktorius pas mano kaimyną lankėsi, jie draugauja. Jis jus visus nupirko. Viską jau pasakiau „Biržiečių žodžiui", jie domėjosi manimi, kaip multfilmų režisiere. Daugiau nieko pasakyti neturiu, nes jūs gaudote mano žodžius ir klausinėjate, kodėl aš galvoju, kad jūs esate nupirkti", - nerišliai aiškino pensininkė.

Kaimynas M. Barauskas, pensininkės teigimu, „vis nerimsta, skundžia policijai ir visus nupirkinėja".

Tuo tarpu ji tenorinti, kad šis nuo vartelių patrauktų savo motociklą ir atlaisvintų taką, kuriuo jos vyras vaikščiojęs... du šimtus metų.

Korespondentės kalbinti ir konfliktinę situaciją nagrinėję policijos pareigūnai, miesto seniūnijos bei savivaldybės darbuotojai kalbėjo apie tai, jog kaimynai turėtų tarpusavyje susitarti geruoju.

Bet ar šio konflikto neįžiebė pačių valdininkų priimti abejotini sprendimai?

Apie tai plačiau - kituose mūsų laikraščio numeriuose.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-10

Už ugnį skaudesnis žmonių abejingumas

Automobilius kelyje stabdžiusi degančio namo šeimininkė pagalbos nesulaukė.

 

Nelaimę nujautė šunys

Praėjusį antradienį Jono ir Tatjanos Krasauskų sodyboje, Paežerių kaime, nerimo šunys. Iš pat ryto jie staugė, žiūrėdami į dangų. Nuo senų laikų žmonės tai laiko nelaimės ženklu.

Tačiau Krasauskų namuose atrodė ramu ir šeimininkė blogas mintis vijo į šoną. Tik bevaikštinėdama po kiemą prisiminė, kaip 2005 metais buvo užsidegęs baigiamas tvarkyti gyvenamasis namas. Tada jame dar net nebuvo įvesta elektra, todėl gaisro priežastys iki šiol liko neaiškios. Krasauskams tada teko grįžti gyventi į senąjį namuką.

Kol sodybos šeimininkė prisišaukė pagalbą, supleškėjo namo stogas.

Perpus nudegusį trobesį šeima per porą metų atstatė ir kieme vienas šalia kito stovėjo du namai - senasis ir naujasis. Daugiau nei prieš penkiasdešimt metų nusipirkta senoji pirkia atstojo lauko virtuvę ir sandėliuką. Jonas šįmet viename kambaryje supylė naująjį derlių - apie pusę tonos kviečiukų.

Apie penkioliktą valandą Krasauskai jau buvo pamiršę slogias mintis. Abu pensininkai šnekučiavosi naujoje troboje, elektrinėje orkaitėje džiovindami obuolius. Vienu metu senolis pastebėjo, jog krosnelė nebešyla - dingo elektra. Apie tai pasakęs žmonai, vyras išskubėjo į senąją trobą, iš kurios elektros laidai nustiesti į naujuosius namus.

Pamažu pasiekęs trobesį, senolis staiga išvydo švystelėjusias liepsnas. Žmogus ėmė šaukti: „Degam!". Bet troboje buvusi žmona jo neišgirdo. J.Krasauskas griebė kibirą su vandeniu ir ėmė lieti liepsnas. Jos šoktelėjo į pastogę... Išsigandęs pensininkas tesuspėjo pagriebti vieną puodą ir medžių pjūklą.

Kai apie gaisrą pranešė žmonai, ugnis jau spragsėjo ant lubų supiltuose spaliuose.

Laidinis telefonas nebeveikė. Tatjana čiupo dviratį ir pagalbos išskubėjo prie plento į Astravą, kur niekada nestinga važiuojančiųjų.

 

Vairuotojai nestojo

Nors nepripūstos dviračio padangos buvo nepatogios važiuoti, moteris skubėjo kiek begalėdama minti pedalus.

Vos išvažiavusi į asfaltuotą kelią, lengviau atsikvėpė ir pakėlė ranką prieš atskubančią mašiną. Ši nesustojo. Nestojo nei antra, nei trečia...

Nebežinodama, ką daryti, pensininkė kelio viduryje paguldė dviratį, o pati visais įmanomais gestais maldavo skubančių automobilių vairuotojus sustoti. Deja, jie tik pristabdydavo savo transporto priemones ir dviratį apvažiuodavo, nekreipdami jokio dėmesio į pagalbos besišaukiančią moterį.

T.Krasauskienės pasigailėjo tik nepažįstamas traktoriaus vairuotojas. Žmogus sustojo, išklausė ir ėmėsi pagalbos.

Netrukus į Paežerius skubėjo net trys gelbėtojų komandos iš Biržų, Kirdonių ir Medeikių. Tuo metu karštis pasiekė ir naująją trobą. Plastikinėmis lentelėmis apkalta siena „nusiraitė". Gelbėtojai triūsė prie abiejų trobų. Visa laimė, kad netoli reikėjo ieškoti vandens - jo buvo sodybos duobėje.

Jonas ir Tatjana Krasauskai neabejojo - ugnis įsižiebė nuo netvarkingų elektros laidų. Pasakodami, kaip gaisras juos išgąsdino, sutuoktiniai guodėsi, kad nelaimė neatsitiko naktį.

Ugnis sodyboje baigta lokalizuoti po pusvalandžio, apie 16 valandą. Sudegė senojo namo stogas, apdegė stogo perdanga ir du kvadratiniai metrai medinės sienos.

 

Virtuvę išgelbėjo šunys ir vaikas

Antradienio naktį Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą iš Pabiržės seniūnijos Naciūnų kaimo.

Čia degė Povilui Romui Dulebai priklausanti vasaros virtuvė.

Gaisro metu apdegė aštuoni kvadratiniai metrai šiferio stogo konstrukcijos bei kvadratinis metras grindų pastogėje.

Manoma, kad gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje.

Gaisro pasekmės galėjo būti didesnės, jei namuose miegojęs vaikas nebūtų išgirdęs šunų lojimo ir įtartino spragsėjimo.

Nubudę šeimininkai pažvelgė pro langą ir pamatė degant pastatą. Visa laimė, kad tai tik buvo gaisro pradžia.

Nelaukę atskubant gaisrininkų žmonės ugnį pylė vandeniu - nešė jį kibirais.

 

Gražina Dagytė,
Jurgita Vitkauskienė
2009-10-08

Sudegė triušiukai ir šienas

Pirmadienio naktį Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Anglininkų kaime dega Danui Vėjeliui priklausantis ūkinis pastatas.

Atvykus ugniagesiams pastatas degė atvira liepsna. Dalis jo molinė, kita dalis - iš medžio.

Gaisro metu sudegė 300 kvadratinių metrų šiferio stogo, konstrukcijos, daržinė ir viduje buvusios trys tonos šieno rulonais. Viduje laikomų dvidešimt mažų triušiukų išgelbėti taip pat nepavyko.

Vandenį ugniagesiai vežiojo iš maždaug už pusantro kilometro esančio atviro vandens telkinio.

Ugniagesiams gesinimo darbus trukdė tai, kad tą naktį pūtė stiprus vėjas.

Gaisro priežastis nustatinėjama.

Šeima augina keturis vaikus, vyriausiai mergaitei 12 metų. Žmonės laiko karvytę, tačiau nuolatinio darbo neturi.

Gaisro metu sudegė anglininkiečio daržinė, šienas ir triušiukai.

Redakcijos žiniomis, šioje sodyboje buvo kilęs gaisras ir prieš kokius aštuonerius metus. Tąkart sudegė tas pats ūkinis pastatas. Tuomet gaisras, manoma, kilo nuo elektrinės salyklo džiovyklos. Pastatas buvo atstatytas.

Anglininkuose gyvenantis ir ūkininkaujantis Papilio seniūnas Gediminas Arnašius vakar žadėjo gaisrą patyrusią šeimą aplankyti, padovanoti šienainio.

„Paprastai kaime taip būna - jei kam atsitinka nelaimė, žmonės padeda kuo galėdami," - kalbėjo pašnekovas.

Penktadienį Rinkuškių kaimo pievoje degė automobilis „Ford Sierra".

Atvykę ugniagesiai mašiną rado degančią atvira liepsna, ji sudegė visiškai.

Autoremontininkui Tomui G. priklausantis sudegęs automobilis išregistruotas, be valstybinių numerių.

Sekmadienį Biržuose, J. Basanavičiaus gatvės 17 name, degė kavinės - baro medinių rąstų siena.

Baro savininkas Algis Kiznys paaiškino, kad įkaito ir pradėjo smilkti prie židinio sukrautos malkos. Pradėjus rūkti dūmams kavinėje šventę žmonės iškvietė ugniagesius.

Atvykę gelbėtojai išardė du kvadratinius metrus dailylenčių bei židinio pakurą.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-06

Kaip angelai sargai su senute darbavosi

Patekai į areštinę - apie žmogaus teises pamiršk. Čia tampi viso labo įrankiu visagalės teisėsaugos rankose.

 

Angelų sargų dienos išvakarėse iš garbaus amžiaus ligotos moteriškės visokiausiais būdais parodymus bandė ištraukti įstatymo galia besinaudojantys policijos pareigūnai.

Už uolią tarnystę jiems galbūt bus pareikšti pagyrimai ar kitokie paskatinimai.

Ir visai nesvarbu, kad bet kokiais būdais kurpta byla teisme gali subliūkšti. Žmogus jau apšmeižtas, sveikata sugadinta, o jo tikėjimas teisėsaugos institucijomis ir savo paties saugumu visiškai sunaikintas.

Ar ne tai vis dažniau patiria mūsų rajono gyventojai?

Nė vienas iš mūsų negali jaustis saugus, kai vis dažniau ignoruojamas nekaltumo prezumpcijos principas bei galimybė civilizuotai ginti savo teises.

O jas pamina pirmiausia tie, kurie turėtų būti įstatymo ir visuomenės angelai sargai. Grįžtame į gūdžiausią sovietmetį?

Ne kiekvienas žmogus apsau-gotas nuo situacijos, kai patekus į policijos areštinę iš baimės imama kalbėti bet ką.

„Dar ne infarktas," - tokią išvadą padarė močiutę ligoninės priimamajame apžiūrėjusi medikė prieš grąžinant ją į policijos rankas.

Įsivaizduokime tokioje situacijoje ne chuliganą ar narkomaną, o su policija ar nusikaltimais gyvenime reikalų neturėjusią 65 metų sveikatos problemų turinčią paprastą kaimo moterį, kurios namie laukia sergantis vyras.

„Pabandytų uždarę patampyti kai kuriuos rajono banditėlius. Juos advokatai ir įvairios institucijos ant ausų pastatytų. O paprastą, visą gyvenimą sąžiningai dirbusią moterį apkaltinti nebūtais dalykais - lengviausia,"  - piktinosi į redakciją kreipęsi Biržų rajono gyventojai.

Jų motina, pirmą kartą susidūrusi su įstatymų sergėtojais ir nežinojusi savo teisių, manoma, patyrė tokį spaudimą, kad pasirašė visur, kur tik jai buvo liepta.

„Tokių pareigų šitokie žmonės neturėtų eiti. Net su žvėrimis taip nesielgiama,"  - kalbėjo ilgametis vairuotojas, dabar ūkininkaujantis pensininkas Pranas Dunauskas.

 

Parodymų cirkas - be advokato

„Atvažiuokite, pasižiūrėkite, kokius policija naudoja metodus. Motina taip paveikta, kad jos nebepažįstu, visiškai svetimas žmogus. Iš jos ima kažkokius parodymus, neleidžia susitikti su advokatu,"  - toks Jokūbiškių kaimo gyventojo Vaido Dunausko skambutis trečiadienį priešpiet pakvietė skubėti į Guodžių kaimą.

Skambinęs vyras pasakojo sveiku protu nesuvokiamą įvykių seką.

Viena Guodžių kaime gyvenanti moteris policijai parašė pareiškimą, kad iš jos namų dingo piniginė su 1800 litų.

Ji pranešė, kad piniginė dingo po jos pažįstamų Ančiškių kaimo pensininkų Eugenijos ir Prano Dunauskų apsilankymo.

Vagyste kaltinami žmonės antradienį atvyko į policiją apklausai, po kurios 65 metų Eugenija Dunauskienė buvo uždaryta į policijos rūsį daugiau nei parai. Išsigandusi moteris prašė ją išleisti į namus, nes laukė nemelžtos karvės, nežinojo, kaip jaučiasi kartu su ja į Biržus atvykęs sergantis vyras.

Kad motina, kaip didžiausia nusikaltėlė, galinti daryti kažkokį poveikį tyrimui, uždaryta į policijos areštinę, sūnus sužinojo iš tėvo. Susirūpinęs, kad jai kas nors nenutiktų, vyras pasisamdė Panevėžyje dirbantį advokatą.

Šeimos nariai skubėjo į policijos komisariatą prašyti, kad perduotų rūsyje sėdinčiai motinai jos nuolat vartojamų vaistų nuo širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio. Vėliau sužinojo, kad jie moterį pasiekė tik vakare.

Trečiadienio rytą advokatas informavo policijos pareigūnus, jog jis dalyvaus apklausose. Tačiau prieš jam iš Panevėžio atvykstant moteris buvo išvežta į vadinamąją įvykio vietą duoti parodymų.

Sūnus su tėvu ir pasamdytu advokatu skubėjo iš paskos. Nors policininkams advokatas rodė orderį ir reikalavo pasikalbėti su jo ginamąja, pareigūnai to daryti neleido. Negana to - dar pareiškė, esą jis trukdąs policijai atlikti tyrimą.

Po vadinamų parodymų moteris policijos mašina buvo vėl vežama atgal į policijos komisariatą. Čia ji įvesta į kabinetą, kur įleistas ir iš paskos skubėjęs advokatas.

Išvydus, kad moters sveikata sušlubavo, policininkai leido iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai E. Dunauskienei suleido vaistų ir nuvežė į ligoninės priimamąjį.

Čia pensininkei buvo atlikta širdies kardiograma, po apžiūros ji parvežta atgal į komisariatą.

Vėliau moterį apžiūrėję medikai stebėjosi, kodėl jos nepaguldė į ligoninę - tokie prasti buvo jos sveikatos tyrimai.

Motiną ligoninės priimamajame išvydęs sūnus jaudinosi, kad be šiltesnių drabužių jai šalta, ir pasiūlė savo striukę. Tačiau šios sulaikytajai paimti nebuvo leista.

Vėliau paaiškėjo, kad močiutę lydėjusi policininkė piktinosi, kodėl ši skundėsi, kad jai šalta. Juk rūsyje jai esą buvo duota antklodė. Tačiau močiutei jos neužteko - ji peršalo.

Pensininkė komisariate buvo laikoma iki trečiadienio 17 valandos, tik tuomet jai leista važiuoti į namus.

„Paprašėm budėtojo grąžinti vaistus. Jiems mes neberūpėjom, visi tik kalbėjosi apie laukiančią šventę ir kur kas baliavos. O tėvams taip buvo bloga, kad vėl turėjome kreiptis į medikus,"  - sielojosi pensininkų artimieji.

 

„Tai kaip, močiute, uždarom?"

„Pikčiausia, kad kai tyrėjai pasakėme, jog dėl silpnos sveikatos mama tame rūsyje gali numirti, ši ironiškai atrėžė, kad jau tikrai nenumirs,"  - įskaudinti kalbėjo moters vaikai.

Daug metų E. Dunauskienė vartoja vaistus nuo širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio. Jos vyras neseniai patyręs širdies operaciją, didesnis jaudulys pavojingas jo sveikatai ir net gyvybei.

Su Guodžių kaime gyvenančiais žmonėmis, kurie pasiskundė esą apvogti, Dunauskai pažįstami nuo kolūkio laikų. Šeimos retkarčiais susitikdavo.

Paskutinį kartą Dunauskai pas guodiškius, nuo jų gyvenančius per šešis kilometrus, lankėsi šį pavasarį.

Tuomet už dovanotus kiaušinius šeimininkė iš E. Dunauskienės neėmė pinigų, tad ši pasiūliusi už juos atvežti savų bičių medaus.

Prieš savaitę taip ir padarė. Atvažiavo į Guodžius, atvežė litrą medaus. Visi suėjo į namus, kokią valandą pabendravo. Šeimininkė dar svečiams įdėjo sūrį, už medų dešimt litų įsiūlė.

„Be piniginės ir be rankinės ji atėjo, tik dešimt litų atnešė. Tai iš kur man žinoti, kur tie pinigai buvo? Be to, kambaryje buvome visi kartu, išėjome iš namų irgi kartu. Kada galėjau piniginę pavogti?,"  - svarstė E. Dunauskienė.

Grįžę į namus Dunauskai tik po kelių dienų mūsų laikraštyje perskaitė žinutę, kad Guodžių kaimo gyventojai po pažįstamų vizito pasigedo didelės sumos pinigų.

„Pagal inicialus supratome, kad tai mūsų aplankyti pažįstami. Visą dieną svarstėme, gal tai ne mus, o kitus kaltina. Bet pirmadienį po ruošos ūkyje grįžę radom po namus vaikštant du policininkus. Tuomet supratom, kad kaltina mus,"  - pasakojo ančiškiečiai.

Policininkai Dunauskus apklausė, po to parašė šaukimą atvykti antradienį, 10 valandą, į policijos komisariatą.

Apie tai, kad kviečiami į policiją, Dunauskai vaikams nesakė - nenorėjo dėl niekų jų jaudinti. Galvojo, kad papasakos, ko jų policininkai klaus, o paskui - tegu ieško pinigų iš tų, kas pavogė.

Policijos kabinete sėdėjo pareigūnai R. Karvelis ir V. Jasevičius. Liepė savo ranka rašyti pasiaiškinimus. Vėliau pasikeisdami pradėjo vaikščioti iš kabineto.

„Tai kaip, močiute, jus uždarom?" - trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus polininko žodžiai.

Liepė jai laukti antrajame aukšte prie tyrėjos kabineto. Močiutei aptemo akyse - ji nebežinojo, nei kokiame aukšte ji esanti, nei kur jos vyras.

Kai šis atėjo, tespėjo jam paduoti namų raktus.

 

Kameros kaimynė ragino prisipažinti

Pensininkė buvo uždaryta į vieną kamerą su pagirių kankinama moteriške. Ji areštinėje atsirado apie pietus už neva pavogtą dviratį.

Ši moteris kameroje rūkė, vėmė. Ji daužė į duris ir kvietė budėtoją, prašydama išleisti į namus, nes namie laukia penkerių metų sūnus. Sulaikytoji moteris sakė prisipažinsianti, kad pavogusi dviratį, ir jį parodysianti.

„Aldai, iškviesk tyrėjus, mes abi prisipažinsim,"  - daužydama duris rėkusi kaimynė.

Kameros kaimynė kaimo moteriai įkyriai siūlė taip pat viską prisipažinti. Ji sakė buvusi teista jau kelis kartus, todėl visą „tvarką" gerai žinanti.

„Prisipažink, nes tave visur tampys. Į Šiaulius nuveš, po to į Panevėžio moterų kalėjimą,"  - gąsdinusi kameros draugė.

Jos gąsdinimais pensininkė patikėjo. Juo labiau, kad ir vienas policininkas jai užsiminė, jog areštuotą galįs laikyti trisdešimt parų.

„Jėzau Marija, man tik rūpėjo, kaip ten namai, gyvuliai, ar vyrui viskas gerai, juk širdis šlubuoja,"  - vėliau pasakojo moteris.

Kai į areštinę atėjo jos apklausti tyrėja ir „valdiškas" advokatas iš Biržų, moteris sako sukėlusi jiems juoką, nes naiviai paklaususi: „Kaip čia geriau daryti, kad mane greičiau paleistų. Ar sakyti, kad pavogiau?"

Tyrėja moters pradėjo klausinėti, tačiau E. Dunauskienė sakė net nežinojusi, ką sakyti.

Tuomet jai esą buvo perskaityta pinigų vagyste besiskundžiančios moters pareiškimo dalis.

Pagal jį pensininkė pradėjo pasakoti, kaip pinigus neva ėmusi.

„Man net pasakė, kokiomis kupiūromis tie pinigai buvo. Klausė, kokia buvo piniginė - užspaudžiama ar su užtrauktuku. Bet nežinojau ką sakyti - iš kur žinosiu, jei jos nemačiau ir nevogiau,"  - drebančiu balsu vėliau pasakojo E. Dunauskienė.

Reikėjo prisipažinti, kur moteris vogtus pinigus padėjusi. Parašė, kad už juos pirko kuro, kad dalį davė sūnui, o kitus... išmetė į griovį.

Šaltame rūsyje uždaryta pensininkė sakė visą naktį nemiegojo, jautėsi labai blogai. Rytą jai buvo pasakyta, kad veš į įvykio vietą tikrinti parodymų, dar davė kažkokį popierių pasirašyti.

„Pasirašiau daug kur, net nežinau, po kokiais popieriais, nes norėjau, kad kuo greičiau mane namo paleistų,"  - pasakojo E. Dunauskienė.

Nuvykus į neva nukentėjusių asmenų sodybą Guodžių kaime moteris sakė vėl nežinojusi, ką ją filmavusiems policininkams rodyti. Todėl pataikiusi net ne į tą kambarį, kuriame ji neva pinigus radusi.

Vienas policininkas pasipiktino, ko ši jiems miglą į akis pučianti ir „durnių stumianti".

Kadangi pareiškime buvo rašytas apie kažkokias užuolaidas, jas pamačiusi nutarė, kad rankinė su pinigine buvo už jos. Senutė parodė, kad iš čia ir ėmusi pinigus.

Policininkams, matyt, neatrodė keista ir močiutės versija, kad ši vogtus pinigus išmetusi į griovį. Todėl jie visai rimtai vežė ją prie griovio ir „ieškojo" pinigų.

Moteris turėjusi parodyti vietą, kur ji neva išmetusi piniginę su vogtais pinigais.

Pastatė močiutę prie griovio, nufotografavo ir ilgai kažką rašė.

 

Sąžiningumu kaimynai neabejoja

„Sarmata ir negražumas prieš žmones. Galvos, kad esam kokie vagys,"  - drebėdamas korespondentei kalbėjo sulaikytos moters vyras, antros grupės invalidas 61 metų Pranas Dunauskas.

Kad kaime po šių įvykių žmonėms gali būti sunku dėl esą neigiamos kaimynų reakcijos, užsiminė ir moterį kalbinę policininkai.

Nuo kolūkio laikų P. Dunauską pažįstantys buvę kolegos vairuotojai prisimena buvusį jį itin sąžiningą. „Net gazolio, kaip kiti, iš kolūkio mašinų nevogdavo,"  - teigė korespondentei.

Jo žmona, ilgą laiką dirbusi kolūkio kontoroje valytoja, apibūdinama taip pat tik gerai.

E. Dunauskienė dvylika metų dirbo Joniškio pašte. „Dirbau su pinigais, kiek kartų nuo senų žmonių galėjau nusukti. Bet niekas man to nėra prikišęs. Aš visą vasarą naktimis nemiegodavau, kaimo žmones perspėdavau išgirdusi, kad galvijai baubia, taip kitų gyvulius nuo vilkų išgelbėjau. O dabar mane kaltina tokiais dalykais,"  - baisėjosi E. Dunauskienė.

 

Už rankos nenutvėrė

Korespondentei apsilankius pas pareiškimą parašiusius Guodžių kaimo gyventojus, sodybos šeimininkės elgesys atrodė nervingas.

Ji daug kartų klausė, ko čia korespondentė atvažiavusi, nes jau esą viską pasakiusi policijai.

Moteris neneigė iš pradžių net nenorėjusi rašyti pareiškimo, tačiau policininkai esą ją prikalbino - mat dingusi labai jau didelė pinigų suma, o kaltininkas irgi aiškus.

„Mes ir jus galime kuo nors apkaltinti,"  - korespondentei netikėtai „pasiūlė" sodybos šeimininkė.

Jos vyras sakė negalįs teigti, kad pinigus pavogė būtent Dunauskai, nes už rankos vagies nepagavo.

Tokią didelę pinigų sumą jie tvirtino tikrai turėję - gavę išmokas pasitraukdami iš pieno ūkio, taip pat pensijas.

Tačiau vėliau vyras korespondentei užsiminė savo pinigus laikąs atskirai ir net nežinąs, kiek jų turinti žmona.

 

Įstatymams nenusižengė?

„Įstatymas suėmimą numato. Jei tyrėja priėmė tokį sprendimą, tai jos teisė, ji ikiteisminio tyrimo šeimininkė," - tokia Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Biržų policijos vadovo Eugenijaus Šopio nuomonė.

Tačiau E. Šopis neneigė, kad įstatymas numato ir tai, jog kiekvienas asmuo turi teisę turėti advokatą.

„Kiek žinau, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus įvykio vietoje, advokatas buvo,"  - tvirtino E. Šopis.

Paprieštaravus, kad advokatui nebuvo leidžiama net kalbėtis su įtariamąja, E. Šopis pasiūlė kreiptis į tyrimą kontroliuojantį prokurorą.

Šią bylą prižiūrintis prokuroras Petras Janulis, paklaustas, kodėl parodymų metu nebuvo leista dalyvauti advokatui, tvirtino negalintis komentuoti „tų dalykų".

„Ten tokia byla, kad negaliu. Būtent šios bylos negaliu. Mes priimam tuos sprendimus, kurie būtini pagal situaciją," - tvirtino P. Janulis.

Tuo tarpu Biržų policijos komisariato pareigūnai tarpusavyje šnibždėjosi apie kažkokį „padarytą jovalą" ikiteisminiame vagystės tyrime.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė informavo, kad nuo rugsėjo 21 iki 29 dienos jokio pareiškimo, kad pavogtas dviratis, policijos komisariate nebuvo gauta.

Tad kokį dviratį turėjo „atrasti" ančiškietės kameros kaimynė, kuri įkalbinėjo močiutę prisiimti kaltinimus vagyste?

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-03

Eismo įvykių kaltininkas - greitis ir alkoholis

Praėjusį antradienį užregistruotas eismo įvykis kelyje Krinčinas - Ličiūnai - Mieliūnai.

Ančiškių kaime gyvenantis 40 - metis R. A., vairuodamas automobilį „Ford Tranzit", nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apvirto.

Įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Vairuotojas, kuris neturėjo teisės vairuoti, buvo neblaivus. Jam nustatytas 3,27 promilės girtumas.

Įvykio metu R. A. nesusižalojo.

Pirmadienio vakare kelyje Biržai - Juostaviečiai 38 metų biržietis J. C. , vairuodamas automobilį BMW 530, posūkyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

Įvykio metu apgadintas automobilis. Nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus.

Antradienio ryte Respublikos gatvėje sustabdytas automobilis „Opel Combo", kurį vairavo neblaivus 36 metų R. V.

Pasvalio gatvės gyventojui nustatytas 0,72 promilės girtumas.

Neblaivus vairuotojas nesuvaldė automobilio ir apvirto.

 

Tos pačios dienos vakare Vilniaus gatvėje sustabdytas automobilis „Volkswagen Passat", kurį vairavo neblaivus 51 metų šios gatvės gyventojas S. K. Vairuotojui nustatytas 2,22 promilės girtumas.

Vakare Saločių - P. Kalpoko gatvių sankryžoje sustabdytas neblaivus dviračiu važiavęs 55 metų Ripeikių kaimo gyventojas A. K.

Jam nustatytas 1,56 promilės girtumas.

Antradienio naktį Vabalninko gatvėje sustabdytas automobilis „Opel Astra", kurį vairavo neblaivus 18 metų Stoties gatvės gyventojas V. D.

Vyrui nustatytas 1,26 promilės girtumas.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-01

Vagys gviešiasi ir bažnyčios turto

Vagims nėra nieko švento - jie gviešiasi ir bažnyčios turto.

Į policiją pirmadienį kreipėsi Biržuose, Reformatų gatvėje, gyvenantis evangelikų reformatų bažnyčios superintendentas, kunigas Rimas Mikalauskas.

Jis pranešė, kad iš evangelikų reformatų bendruomenės namų ūkinio pastato pavogta žoliapjovė.

Į ūkinį pastatą patekta praardžius atokiausiame jo kampe esantį šiferio stogą.

Kad pastate lankėsi vagys, pastebėjo bažnyčios ūkvedys Gediminas Šileika. Pirmadienį priešpiet atėjęs pjauti pievelės ir atrakinęs ūkinio pastato duris rado stoge žiojinčią skylę.

„Gaila - žoliapjovę nusipirkome šį pavasarį, už ją mokėjome 1500 litų," - sielojosi kunigas Rimas Mikalauskas.

„Šiuos ūkinius pastatus ir anksčiau kažkas „tikrindavo". Gal ieškodavo ko nors vertingesnio, tačiau nieko nerasdavo. Šįkart, deja, rado," - kalbėjo kunigas Rimas Mikalauskas.

vasarą buvo sutvarkytas ir šalia klebonijos esantis ūkinis pastatas. Nauja danga uždengti stogai, pastatai nudažyti.

„Šiuos ūkinius pastatus ir anksčiau kažkas „tikrindavo". Gal ieškodavo ko nors vertingesnio, tačiau nieko nerasdavo. Šįkart, deja, rado," - kalbėjo kunigas.

Manoma, kad vagystė įvykdyta arba sekmadienio, arba pirmadienio naktį.

Savotiškas ir vagystės būdas. Į medinių lentų pastatą paprasčiau būtų įlįsti praplėšus sieną. Dabar sunkią savaeigę žoliapjovę reikėjo kažkam pakelti, po to kažkam vėl perduoti. Tad panašu, jog darbavosi ne vienas, o keli niekdariai.

Tai ne pirma tokia bažnyčios turto vagystė. Prieš kelerius metus išplėšus sandėliuko duris buvo pavogta Pabiržės katalikų bažnyčios parapijai priklausanti žoliapjovė.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-01

Mirčių daugėja medžiams metant lapus

Keistos ir netikėtos mirtys ištinka vis daugiau rajono gyventojų.

 

Mirė darbo metu

Praėjusį antradienį vakare Stačkūnų kaime AB ORLEN LIETUVA magistralinių vamzdynų teritorijoje pamainos dispečeris rado mirusį savo kolegą.

Sukniubusio Būginių kaimo gyventojo Jono Laumės kūnas rastas aikštelėje, esančioje prie katilinės. Iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai konstatavo vyro mirtį.

Spalio 18 dieną jam būtų suėję šešiasdešimt metų.

Į įvykio vietą buvo iškviesti įmonės vadovai, Biržuose gyvenantis velionio sūnus.

Dispečeris darbo metu palaiko ryšį su pamainos darbuotojais, apsauga. Darbo metu prieš keičiantis pamainai jis turi apžiūrėti ir įrenginius. Spėjama, kad mirtis žmogų ištiko prieš darbo pabaigą, todėl jo niekas nespėjo pasigesti.

J. Laumės mirties priežastį aiškinsis teismo medicinos ekspertai.

Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad mirus darbuotojui tarnybos metu išmokama tam tikro dydžio išmoka.

Jonas Laumė šalyje buvo išgarsėjęs po to, kai savo sodybos teritorijoje pastatė Gedimino pilies miniatiūrinę kopiją.

Jo sodybą, apsuptą tvenkinių ir sodo, buvo pamėgę lankyti turistai, mokiniai.

Savo sode užaugintus obuolius, kriaušes, uogas bei sodinukus dažniausiai parduodavo Rygos turguje.

Ūkininkaujantis J. Laumė turėjo daug planų. Deja, jų įgyvendinti nebesuspėjo.

 

Vairuotojui sustojo širdis

Vakar Liepų kapinėse buvo palaidotas 47 metų biržietis Bronius Šarkiūnas.

Tolimųjų reisų vairuotoju dirbančio vyro širdis prieš savaitę sustojo Rusijoje, netoli Maskvos.

Vyras dirbo vairuotoju biržiečio Edmundo Bekerio autotransporto paslaugų įmonėje.

Velionis iš kitos šalies buvo pargabentas specialios palaikus iš užsienio pargabenančios firmos transportu.

Jį laidojo „Atžalyno" vidurinėje mokykloje valytoja dirbanti žmona Sandra su artimaisiais. Šarkiūnai užaugino dvi dukras, kurios pernai baigė šią mokyklą.

 

Pasikorė savo namuose

Pirmadienio rytą Juostaviečių kaime buvo rastas pasikorusio 60 - mečio V. D. kūnas.

Vyras mirė savo namuose.

Jo kūną atrado draugas, kelias dienas jo nematęs ir įtaręs, kad nutiko kažkas negera.

Vyras virtuvės patalpoje buvo palikęs šunis, o pats duris užsikabinęs savo kambaryje.

Kad pasiruošta gyvenimą baigti savižudybe rimtai, rodė tai, jog vienai virvei nutrūkus vyriškis pasikabino kitą.

„Jis, matyt, taip išsprendė savo problemą. Visą gyvenimą nevengė alkoholio. Su žmona buvo išsiskyręs, dukros gyveno atskirai," - kalbėjo velionio giminaičiai.

Priešlaikinę pensiją gavęs vyriškis turėdamas noro papildomai uždarbiaudavo pas ūkininkus.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-10-01

Metė plytą sugėrovei - kliuvo jos podukrai

Biržų policijos pareigūnai aiškinasi, ar dešimtmetei Skrebiškių kaimo gyventojai plyta pati užkrito ant galvos, ar jai šiuo daiktu trenkė kita to paties kaimo gyventoja.

Į policiją kreipėsi skrebiškietis Donatas Č., skųsdamasis, kad rugsėjo 17 dieną jo dukrą plyta sužalojo tame pačiame kaime gyvenanti 59 metų D. K.

Pastaroji gyvena netoliese esančiame daugiabutyje. Tačiau ir nukentėjusios mergaitės tėvas su sugyventine, ir D. K. dažnai kartu susirenka išgerti.

Redakcijos žiniomis, vykstant išgertuvėms D. K. rankose laikė plytą, kuri buvo skirta jos pamotei Livijai. Tačiau lyg tyčia ėjo ne ji, bet podukra.

Mergaitei buvo praskelta galva, iš žaizdos bėgo kraujas. Į medikus tėvas nesikreipė - pridėjus skudurą mergaitei nustojo bėgti kraujas.

Po kiek laiko nutarta kreiptis į policiją.

Teismo medicinos ekspertai mergaitei nustatė lengvą kūno sužalojimą.

Biržų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Giedra Gedvilienė sakė, kad šeima, kurioje gyvena sužalota mergaitė, įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Donato Č. žmona prieš pusantrų metų mirė. Sugyventinė Livija su vaikais į šiuos kraštus atsikraustė iš kito rajono. Donatas Č. turi tris nepilnametes dukras, tačiau vyriausioji gyvena pas senelius Kupiškio rajone.

„Girtuokliauja ten visi, nė dienos be „pūslių" negali išgyventi," - kalbėjo šias dvi šeimas gerai pažįstantys skrebiškiečiai.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-29

Veršelių skerdynės tęsiasi

Pirmadienio rytą keliu Parovėja - Papilys važiavę žmonės Ageniškio kaime, netoli Švento Jono kalnelio esančioje pievoje, regėjo klaikų vaizdą.

Netoli kelio gulėjo žiauriai apdraskytos jaunos telyčaitės kūnas. Tiksliau, gyvuliuko likučiai - galva ir priekinė kūno dalis bei šonkauliai. Aplink skraidė krankliai.

Manoma, kad karvytę, kuri su kitais veršeliais ganėsi maždaug už 200 metrų nuo gyvenamosios sodybos, papjovė vilkų gauja.

Plėšrūnai suėdė užpakalines kojas, skrandį, vidurius, apgraužė šonkaulius bei pilvo odą.

Gal plėšrūnai grobį būtų nuvilkę tolyn, tačiau už kaklo gyvulį laikė įtempta grandinė.

Jo savininkas - ūkininkas, veterinarijos gydytojas Vytautas Mačiulskis - sakė papjautą gyvulį aptikęs apie 7 valandą, kai grįžo iš pieno punktelio. Naktį jokio įtartino triukšmo ar šunų lojimo sakė negirdėjęs.

Vytautas Mačiulskis nuo pavasario augintos telyčaitės neteko pirmadienio naktį.

Paskambinęs Medeikių mokykloje dirbančiai žmonai vyras pranešė apie nelaimę ir paprašė apie tai pranešti rajono aplinkosaugininkams.

Netoli Rovėjos upės esančioje sodyboje Ageniškio kaime Mačiulskiai gyvena penkiolika metų. Vilkai papjauna jau trečią veršelį. Vienas buvo sudorotas vos atsikėlus gyventi, kitas - prieš trejus metus.

Ageniškiečio tai nestebina, nes pro šias vietas eina vilkų takas iš Žaliosios girios pro Šilus į Biržų girią.

Nakčiai vyras sako į tvartą veršelių suvaryti nespėjantis: reikia rūpintis 50 melžiamų karvių banda. „Nueini miegoti vėlai vakare, keliesi 5 valandą ryto. Ūkis, statybos - nėra kada," - kalbėjo V. Mačiulskis.

Nelaimės išvakarėse prietemoje pro šalį važiavęs parovėjietis sakė dar pagalvojęs, kad veršelių savininkas drąsus, jeigu juos riša taip arti kelio. Juk netrūksta ir dvikojų „plėšrūnų", tempiančių gyvulius iš laukų. Netoliese esančių krūmų proskynoje matė kažką šmėkštelint, tačiau kad tai galėjęs būti vilkas, į galvą nešovę.

Apžiūrėję vietą kaimo vyrai aptiko vilkų pėdas. Jos rodė, kad plėšrūno būta ne vieno, o kelių. Be to, įvairaus amžiaus, nes ant smėlio matėsi įspausta ir didesnių, ir mažesnių pėdų.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-29

Tapyti mėgęs vyras rastas negyvas

Praėjusio penktadienio vakare viename Nemunėlio Radviliškio miestelio negyvenamame name buvo rastas 49 metų Sauliaus Valterio kūnas.

Negyvą vyrą atrado į pastatą užėjęs Bliūdžių kaimo gyventojas R. B.

Apžiūrėjus lavoną galvos srityje buvo matyti keli nubrozdinimai, kitų išorinių smurto žymių nepastebėta.

Velionio mirties priežastį aiškinsis teismo medicinos ekspertai.

Niekur nedirbantis vyriškis iš savo namų Julijanavos kaime išvyko rugsėjo 21 dieną ir negrįžo.

Čia jis gyveno su žmona ir dviem dukromis bei sūnumi.

Anksčiau S. Valteris gyveno Nemunėlio Radviliškyje. Sudegus namams seniūnija laikinai šeimą buvo apgyvendinusi name, kur ir buvo rastas mirusysis.

Prieš kelerius metus šeima išsikėlė į Julijanavos kaimą.

Seniūnijos gyventojai Saulių Valterį pažino kaip talentingą tapytoją. Nors jis nepriklausė tautodailininkų sąjungai, jo pieštus peizažus, natiurmortus, gamtos vaizdus už prieinamą kainą noriai pirko ne tik vietos gyventojai, bet ir įstaigos.

Velionio paveikslų turi įsigijusi ir Nemunėlio Radviliškio seniūnija, juos parduodavo seniūnijos švenčių metu. Vyras su kraštiečiais menininkais dalyvaudavo ir parodose.

Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius stebėjosi, ką negyvenamame pastate veikė tiek vienas, tiek kitas vyriškiai.

Namas neturi šeimininkų ir netinkamas gyventi, jis greičiausiai bus nugriautas.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-29

Pasienyje merdintys lietuviai tautiečių pagalbos nesulaukė

Be oficialių tarptautinių sutarčių specialiosios tarnybos bijo padėti nelaimėje atsidūrusiems žmonėms.

 

Kraupi žinia

Rugsėjo 24 - osios rytas Germaniškio kaimo gyventojams prasidėjo baisiu pranešimu. Į Latvijos sostinės priemiestį dirbti važinėjanti jaunų ir stiprių kaimo vyrų brigada po 12 valandų trukusios pamainos namo negrįžo.

Grįžtančius į Lietuvą keliu Ryga - Germaniškis vyrus ištiko didelė nelaimė. Preliminariais duomenimis, Gintaro Klyvio vairuojamas automobilis vengė susidūrimo su staiga į kelią išbėgusia stirna.

Šlapiame ir asfalto lopais nusėtame kelyje mikroautobusas „Volkswagen" išvažiavo į šalikelę ir sumėtytas trenkėsi į pakelės pušis. Pirmąjį smūgį patyrė automobilio priekinė dalis. Antrasis ištiko mašinai apsisukus ir galu trenkusis į kitą medį.

Avarija įvyko Lietuvos ir Latvijos pasienyje, 4 kilometrai už Skaistkalnės, netoli kareivių kapų. Nedaug trūko, kad ta pati gražaus miško šalikelė taptų būrio kaimynų žūties vieta.

Latvijos pakelė pažymėta mirtimi ir aplaistyta sunkiai sužalotų vyrų krauju.

Kas dėjosi automobilyje, kuriame važiavo šeši Germaniškio kaimo vyrai, gali pasakyti tik pirmieji juos pamatę maršrutinio autobuso keleiviai ir vairuotojas.

Kraujuose plūdo ir dejavo sužeistieji, tačiau pagalbos jiems teko gerokai palūkėti.

Rugpjūčio 25 dienos žiniomis, į avarijos vietą atvažiavę Latvijos medikai konstatavo 1980 metais gimusio Valdo Kubiliaus mirtį. Birželį jis atšventė 29 - ąjį gimtadienį, o liepos 18 dieną - vestuves.

Keturi sužaloti vyrai išvežti į Rygos klinikas, vienas - į Jelgavos ligoninę. Kai kurių sužeistųjų būklė itin sunki, jų gyvybę gelbėja reanimacijos skyrių medikai, nesiryžtantys prognozuoti galimų pasekmių.

Vakar Rygoje buvo ir sužeistųjų artimieji, pas vyrus ir sūnus išskubėję nelaimės dieną. Kaime sutikti giminės, kaimynai sakė negalintys atsigauti po tokios žinios. Visi nelaimę patyrę vyrai jauni, vyriausieji - vos keturiasdešimtmetį perkopę.

Namie jų laukia vaikai, tarp kurių - nepilnamečiai ir mažamečiai.

Rygos klinikose guli germaniškiečiai Audrius Ambraziūnas, Tautvydas Kilius, Povilas Drevinskas ir Gintaras Klyvis. Jelgavoje gydomas Raimundas Skadinis.

„Visas kaimas verkia," - sakė Skaistkalnėje sutiktos Germaniškio pagrindinės mokyklos mokytojos. Avarijoje nukentėjo jų bendradarbių artimieji, moksleivių tėvai.

„Mes augome kartu ir nuolat bendravome," - sakė nelaimę itin skaudžiai išgyvenantis Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius. Žuvęs Valdas - jo pusbrolis.

G. Kubiliui teko rūpintis kitoje valstybėje gyvybės netekusio giminaičio ir draugo paskutiniais dokumentais, liudijančiais mirtį.

Kelias valandas Latvijos šalikelėje, per keletą kilometrų nuo namų, gulėjęs, o vėliau į Bauskę (Latvija) išvežtas lietuvio Valdo kūnas turėjo būti pargabentas į Biržus - A. Jankausko įmonės laidojimo namus.

Kalbinti žmonės gedėjo žuvusio, nuogąstavo dėl sunkiai sužeistųjų būklės ir akcentavo skaudžiausią pasienio problemą - absurdiškais įstatymais besivadovaujančias ir pagalbą žmonėms atsisakančias teikti tarnybas.

„Tai yra visiškas absurdas, kai negalima gesinti kitoje valstybės sienos pusėje degančių namų, gelbėti sužeistųjų," - kalbėjo seniūnas G. Kubilius.

Sykiu jis visiems priminė, kad Latvijos keliai nuo miškų neatitverti. Juose pavojų nuolat kelia žvėrys, į kelius kartais išbėgantys tiesiog bandomis.

„Kokie 7 kilometrai nuo Skaistkalnės yra tikra žvėrių karalystė," - pastebėjo seniūnas.

Tačiau žmonių pasaulyje didžiausią pavojų kelia ne žvėrys, o džiungles primenantys įstatymai bei sutartys.

 

Pasiūlė kreiptis į Latvijos tarnybas

Nors kiekvieną dieną girdime apie įvairius draugiškus valstybių bei pasienio rajonų susitikimus, milijoninius turistinius projektus, nėra svarbiausio susitarimo - dėl žmonių ir jų sukurto turto gelbėjimo.

Nors rugpjūčio 24 dieną nelaimės vietą teoriškai greičiausiai galėjo pasiekti Biržų medikai, jie važiuoti į Latviją atsisakė. Kas tuo metu dėjosi tragedijos vietoje?

Mėsmalės vidų primenantis automobilio salonas, kruvini, dejuojantys ir pajudėti negalintys sužeistieji. Iš jų vienas - Raimundas Skadinis (Jelgavoje gydomos jo sutrupintos kojos) - jaučia, kad gali judinti rankas. Vyras renka telefono numerį ir prašo lietuvių bei latvių kalbomis pagalbos - medikų, artimųjų, pažįstamų.

Pavykus prisiskambinti Biržų greitosios pagalbos medikams, sąmonės dar nepraradęs žmogus aiškina esantis lietuvis, biržietis, prašo padėti jam ir kitiems sužeistiesiems.

Medikė, išgirdusi, kad avarija įvyko ne Lietuvoje, pasiūlo... kreiptis į Latvijos specialiąsias tarnybas.

Gerai, kad sužeistasis skambino ne tik medikams.

„Nežinia, kiek ten jie būtų gulėję, kiek būtų likę gyvų, jei tas vyras nebūtų skambinęs artimiesiems. Tik jiems atvykus viskas pajudėjo," - nuoskaudą liejo avarijos metu itin sunkiai sužaloto vyro sesuo. Kaune gyvenanti moteris teigė buvusi Rygoje, pas brolį rengėsi vykti kita, Rokiškio rajone gyvenanti sesuo.

Sužeistųjų artimieji sakė nesuvokiantys tik vieno dalyko - kokie įstatymai gali drausti gelbėti gyvybes, gęstančias už kažkokios biurokratinės ribos.

 

Nėra sutarties - nėra ir pagalbos

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė patvirtino, kad iškvietimas buvo gautas. Kokią valandą, nežinia, nes skambutis, anot A, Gaigalienės, neįregistruotas.

„Skambinęs vyriškis teigė esantis biržietis, patekęs į avariją tarp Skaistkalnės ir Barbelės. Kadangi tai yra Latvijos teritorija, brigada nebuvo išsiųsta, skambinusiajam pasiūlyta kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112," - „Šiaurės rytams" sakė A. Gaigalienė.

Ji teigė, kad Teritorinė ligonių kasa nėra sudariusi sutarties dėl skubios pagalbos teikimo kitoje valstybėje. Anot medikės, juk lietuviai gali būti sužeisti ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, ir kitur. Negi visur lietuviai medikai nuvyktų?

Tačiau pagalbos Germaniškio vyrams reikėjo prie pat namų, vos keli kilometrai nuo Skaistkalnės. Nuo čia iki Bauskės - 32 kilometrai, pasak seniūno, blogo žvyrkelio, o iki Biržų - 26 kilometrai asfalto.

 

Kas atsakytų nesėkmės atveju?

Tuo tarpu Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigė: „Nėra tokio įstatymo, kuris draustų suteikti pagalbą".

Anot jo, teritorinė ligonių kasa šiuo atveju esanti niekuo dėta. Direktorius paaiškino, kad greitosios pagalbos medikų paslaugos apmokamos ne už nuvažiuotus kilometrus, o už budėjimo valandas.

Tačiau bėda, direktoriaus pastebėjimu, yra atsakomybė.

„Čia yra didelė bėda, nes nėra tarptautinio susitarimo dėl pagalbos teikimo. Gerai, jei viskas gerai. O jei pagalbos teikimą lydi nesėkmė? Jei viskas krypsta teismų pusėn? Ims tada ir paklaus - ko ten važiavote, jei nėra sutarčių," - mintis dėstė Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius.

Ši problema aktuali ir pasienio rajonuose dirbantiems policininkams, ir ugniagesiams gelbėtojams.

Kiek dar tragedijų turi įvykti, kad nebijotume gelbėti nelaimės ištiktųjų?

 

Alfreda Gudienė
2009-09-26

Niekdariai suimti

Biržų rajono apylinkės teismas neseniai grįžusiam iš įkalinimo įstaigos 19 - mečiui biržiečiui Vytautui Mitrui skyrė mėnesio, o jo bendraamžiui bičiuliui Remigijui Ričkui - dvidešimties parų suėmimus.

Vaikinai pasižymėjo praėjusį savaitgalį. Nuvažiavę į Nemunėlio Radviliškyje vykusius šokius jie bandė pavogti kelis automobilius. Apie tai buvo rašyta „Šiaurės rytuose".

Gali būti, kad tą naktį šie vyrukai galėjo žiauriai elgtis ir su gyvūnu. Šalia sodybos, iš kurios pavogta žoliapjovė, gyvenančių žmonių šuo po tos nakties apšlubo. Manoma, kad bandžiusį ginti kaimynų turtą šunį vagys galėjo „pavaišinti" smūgiais.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-26

 

Vagims dovanojo sūrį

Guodžių kaime gyvenanti moteris ją apvogusiems asmenims padovanojo pačios spaustą sūrį.

Į policiją kreipėsi Guodžių kaime gyvenanti 64 metų E. A. Š. Moteris pranešė, kad pasigedo namuose buvusios piniginės su 1800 litų.

Trečiadienį apie pietus pas ją į namus atvažiavo pažįstami žmonės ir pasiūlė nusipirkti medaus. Moteris pasiėmė piniginę ir už medų sumokėjo 10 litų.

Vėliau atvykėliams geraširdė nutarė padovanoti pačios spausto varškės sūrio - kad prie medaus galėtų pasivaišinti.

Išėjo į kitą kambarį, atnešė sūrį ir... išlydėjo medaus pardavėjus.

Po kiek laiko moteris pradėjo ieškoti piniginės su joje buvusiais pinigais. Deja, jų neberado.

Įtarusi, kad piniginę išsinešė medaus pardavėjai, kreipėsi į policiją.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-26

Garažas užsidegė nuo liepsnojusios mašinos

Praėjusio antradienio rytą Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad Lelijų gatvės 2 numeriu pažymėto namo kieme dega garažas.

Atvykus ugniagesiams ūkinis pastatas, priklausantis Nijolei Balčiūnienei, degė atvira liepsna.

Garaže degė 1994 metų laidos automobilis „Opel Vectra", priklausantis savininkės marčiai Dainai Ladygienei.

Gaisrą ūkiniame pastate sukėlė užsidegęs automobilis „Opel Vectra“.

Kitas garaže buvęs N. Balčiūnienės automobilis „Peugeot 307" iš degusio pastato jau buvo išvarytas. Apdegė tik keleivio pusės priekinis kampas, bamperis ir žibintas.

Gaisro metu sudegė ir buvo sugadinta 150 kvadratinių metrų ūkinio pastato stogo konstrukcijų, 9 kvadratiniai metrai medinės sienos, 24 kvadratiniai metrai parketlenčių, 20 kvadratinių metrų lentų, trejos medinės durys su staktomis bei pastate buvę namų apyvokos daiktai.

Sudegė ir „Opel Vectra" priekinė dalis bei salonas.

Pasak priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos viršininko Nerijaus Gudo, gaisro priežastis - automobilio „Opel Vectra" elektros instaliacijos gedimas.

Padaryti nuostoliai dideli. Savininkams galima guostis tik tuo, kad ūkinis pastatas buvo apdraustas. KASKO draudimu buvo draustas ir „Peugeot" automobilis.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-24

Sudaužę dvi mašinas vagys užmigo

Aktyvus policijos rėmėjas pareigūnams talkino surandant automobilių vagis.

 

Jei ne aktyvus Nemunėlio Radviliškyje gyvenantis policijos rėmėjas su sūnumi bei buvęs policijos pareigūnas, du automobilius naktį pavogę ir po to girti užmigę biržiečiai gal ir šiandien neprisipažintų savo žygių.

Kaimo vyrai niekdarius surado dar tą patį rytą po vagysčių.

Vogtu automobiliu važiavę girti niekdariai atsitrenkė į skelbimų lentą ir apsivertė.

Du anksčiau teisti biržiečiai, savaitgaliui atvažiavę į Nemunėlio Radviliškyje vykusius šokius, per naktį Parupės ir Kočėnų kaimuose nuveikė tiek, kiek kiti gal ir per visą gyvenimą nesugebėtų.

Vyrukai bandė nuvaryti kelis automobilius, pavogti svetimą žoliapjovę. Girti ir neturėdami teisės vairuoti sėdo už vogtų automobilių vairo. Padarė dvi avarijas, sunaikino arba sugadino svetimą turtą bei pabėgo iš autoįvykio vietos. Kalbama, kad dar ir žuvis bandė gaudyti nelegaliai.

 

Du sudaužyti automobiliai

Pas Nemunėlio Radviliškyje gyvenantį 55 metų policijos rėmėją Petrą Venslovą savaitgalį iš Klaipėdos atvyko 30 - metis sūnus Valdas. Karinio jūsų laivyno kapitonas - leitenantas net nemanė pateksiąs į įvykių sūkurį.

Sekmadienio ryte kaimynas Vidas Niaura policijos rėmėjui pranešė, kad į jo uošvės klėtį įvažiavęs automobilis.

Nuskubėjęs Petras pamatė, kad į klėtį įvažiavęs buvusiam policininkui, dabar naftotiekio apsaugos darbuotojui Gediminui Briedžiui priklausantis "Mercedes Benz".

36 metų mašinos savininkas gyvena maždaug už 150 metrų nuo tos vietos, kur buvo rastas jo automobilis.

Apie vagystę pranešė dar miegojusiam G. Briedžiui, iškvietė policiją.

Kol laukė policijos, privažiavo Arūnas Timukas ir pasakė, kad pavogė jo tėvo Antano Timuko automobilį "Ford Sierra".

Vyras automobilį paliko šalia namų grįžęs iš pieno punktelio, o po kelių minučių jo neberado.

Po kurio laiko paaiškėjo, kad "Ford Sierra" nuvažiavo iki Kočėnų kaimo pakraščio, trenkėsi į medinį seniūnijai priklausantį stendą ir apvirto.

Atvažiavus policijos tyrėjams pradėta svarstyti, kas čia galėjo pasidarbuoti. Prisiminta, kad šeštadienį vyko šokiai. Po kaimą vaikščiojo du jau anksčiau čia matyti vyrukai, kurie galėjo apsistoti tuščioje negyvenamoje sodyboje Kočėnų kaime.

Baigę pildyti dokumentus policijos pareigūnai išvažiavo į Biržus.

Tuo tarpu Petras ir Valdas Venslovai ir Gediminas Briedis patraukė sodybos link, kur, kaip spėjo, galėjo nakvoti vagišiai.

Įtarimai pasitvirtino - prigėrę alaus čia miegojo du vyrukai. Buvo vėl iškviesti policininkai, kurie šiuos vyrukus sulaikė. Vienas jų buvo nubrozdintomis rankomis, kruvinomis panagėmis.

Paaiškėjo, kad tai du 19 - mečiai biržiečiai, Rotušės gatvės gyventojai, Remigijus Ričkus ir Vytautas Mitras. Pastarasis vos prieš kelias savaites grįžęs iš įkalinimo įstaigos.

Nors vyrukai iš pradžių neigė vogę mašinas ir jomis važinėję, tačiau, redakcijos žiniomis, vėliau prisipažino.

 

Apėjo visą gatvę

Paaiškėjo, kad naktį biržiečiai apsilankė beveik visuose kaimo gatvės kiemuose.

Manoma, kad po šokių dar išgerti norėję vyrukai pabandė ieškoti kokio nors automobilio.

Išbandė kelių Parupės kaimo gyventojų automobilius, tačiau jų užvesti nepavyko. Vieno parupiečio "golfo" užvesti nepavyko - užlaužė užvedimo spynelę. Tuomet nuėjo į kitą kiemą, kur stovėjo "mersedesas".

Beje, biržiečiai, kaip manoma, iš šio kaimyno kiemo iki Briedžių namų atsitempė ir čia buvusią žoliapjovę. Tačiau radę didesnį grobį ją pas kaimyną ir paliko.

Pasirodo, kažkokį triukšmą kaimo žmonės girdėjo. Sekmadienio naktį, apie 5 valandą, kaimynystėje gyvenanti Danguolė Šernienė paskambino Gedimino Briedžio tėvui Povilui ir pasakė, kad kažkas brazdinasi apie jo garažą.

Išėjęs vyras išleido į lauką šunį, šis kažką nulojo.

Nieko įtartino nepagalvojęs vyras nuėjo miegoti. Tuo tarpu jo sūnus Gediminas po darbo kietai miegojo ir nieko negirdėjo.

Už vogto "mersedeso" vairo sėdo, kaip manoma, teisių neturintis V. Mitras. Pavažiavus pusantro šimto metrų ir nepavykus įjungti šviesų mašina įsirėžė į Paulinos Kireilienės klėtį.

Išlipę iš mašinos vyrukai patraukė į kitus žygius. Apie 7 valandą jie pamatė "Ford Sierra", joje buvo rakteliai.

Deja, toli nenuvažiavo - kelyje Nemunėlio Radviliškis - Suostas išvertė pakelėje buvusią skelbimų lentą, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Išlindę iš sudaužytos mašinos vyrukai nuėjo iki negyvenamos giminaičio sodybos, išgėrė alaus ir sumigo. Ilsėjosi, kol juos aptiko kaimo vyrai.

 

Skelbimų lenta nebeatstatoma

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Įtariamieji sulaikyti dviem paroms.

Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius sakė, kad atstatyti "šipuliais" sudaužytą skelbimų lentą kainuos apie tūkstantį litų. Dėl padarytos žalos jis kreipėsi į policiją.

Lenta iš ąžuolo prieš pusę metų buvo pagaminta meistro Vytauto Dūminio.

G. Briedis savo 1987 metų automobiliui "Mercedes" padarytos žalos dar neįvertino. Įvykio metu aplankstytas mašinos sparnas bei priekis. "Ford Sierra" įvertinta 1000 litų, ji neberemontuojama.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-22

Mįslė: kas patruliavo Užušiliuose?

Praėjusio trečiadienio įvykis Užušiliuose uždavė klausimų kaimiečiams ir Biržų policijos komisariato pareigūnams.

 

Į kiemą įlėkė dideliu greičiu

Užušilių kaimo vienkiemyje gyvenantis pensininkas Jonas Zablackas pasakojo praėjusio trečiadienio vakarą labai išsigandęs, kai į jo kiemą vienas paskui kitą dideliu greičiu įsuko du automobiliai.

Vyras buvo troboje, kai išgirdo ūžimą. Jis žvilgtelėjo pro langą - į kiemą įlėkė juodos spalvos lengvasis automobilis, o paskui jį - policijos pareigūnų mašina.

Tuo metu, pasak J. Zablacko, laikrodis rodė dvidešimt minučių po devynioliktos valandos.

Užušilietis Jonas Zablackas pareigūnams papasakojo apie trečiadienio vakaro įvykius savo kieme.

Juodosios mašinos savininkas ir policijos pareigūnas prisėdo kieme ir kalbėjosi kokias trisdešimt penkias minutes. Pensininkas juos sekė pro langą - išeiti į lauką bijojo. Kaimietis pastebėjo, jog pirmasis pakilo pareigūno liemenę vilkintis vyras ir, sėdęs į dešiniau stovėjusį tarnybinį automobilį, išvažiavo.

Po to iš savo vietos pakilo ir pareigūno sustabdytas vairuotojas. Sėdęs į mašiną jis skubiai važiavo atbuline eiga ir trenkėsi į kieme stovėjusią traktoriaus priekabą, pripiltą ką tik nukastų bulvių.

Net būdamas troboje žmogus išgirdo, kaip nuo smūgio dūžta automobilio stiklai. Tačiau tai vairuotojo nesustabdė - jis skubiai pasišalino.

 

Rado sudužusius stiklus

J. Zablackas išeiti į kiemą išdrįso tik kitos dienos rytą, kai pas jį atvažiavo tolėliau gyvenantis sūnus Audrius.

Jiedu apžiūrėjo įvykio vietą. Priekaba buvo vieno metro atstumu pastūmėta iš savo vietos, dalis bulvių išbyrėję. Nuo smūgio sudužo šalia priekabos sudėti bei bulves dengę šiferio lakštai. Vyrai kieme matė į pievą įrėžtas automobilio ratų vėžes bei įvykio metu išbyrėjusius automobilio lempų stiklus.

Zablackai stebėjosi, už kokias nuodėmes pareigūnas tokiu dideliu greičiu į privačią teritoriją atsivijo vairuotoją bei tiek ilgai jį kalbino. Nuostabą kėlė ir tai, kad pareigūnas nepasibeldė į kaimiečio namų duris ir nepaaiškino, kas vyko jo kieme.

 

Įvykis neregistruotas?

Praėjusio ketvirtadienio rytą Audrius Zablackas nieko nelaukdamas išskubėjo į Biržų policijos komisariatą.

Tačiau bendraudamas su pareigūnais jis sakė išgirdęs, jog trečiadienio vakare Užušiliuose neva nebuvę jokių įvykių - niekas nepatruliavęs, niekas jokio vairuotojo nesivijęs ir nestabdęs.

Policininkai, pasak A. Zablacko, pažadėjo įvykiu pasidomėti ir atvykti pasižiūrėti, kas nutikę. Bet praėjusio penktadienio popietę Zablackai dar nebuvo sulaukę pareigūnų, todėl kreipėsi į „Šiaurės rytus".

Žmonės sakė ilgiau laukti negalintys ir dėl to, kad reikia iš vietos patraukti priekabą ir perrinkti joje supiltas bulves.

Užušiliškiai stebėjosi girdėdami, kad trečiadienį policijos pareigūnų kaime nebuvo. Pasak kaimiečių, vietos gyventojai matė pareigūnų automobilį, ne vieną kartą važiavusį per kaimą.

Kai praėjusio penktadienio popietę rinkti bulvių atvyko moterys, Audrius Zablackas į policijos komisariatą paskambino dar sykį. Šį kartą pareigūnai neužtruko - atvyko po geros valandos. Jie apklausė įvykio liudininką Joną Zablacką, apžiūrėjo įvykio vietą.

 

Aiškinasi

Biržų policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė „Šiaurės rytams" sakė, kad minėtas faktas yra tiriamas.

Kol kas nežinoma, kas praėjusio trečiadienio vakarą nutiko Užušiliuose. Pasak Z. Žalinkevičienės, Zablackų kieme tikrai nebuvo biržiečių pareigūnų, jie trečiadienio vakare patruliavo Biržų mieste ir Vabalninke. Gali būti, jog tuo laiku Užušilių krašte dirbo kito rajono pareigūnų ekipažas.

Atstovė spaudai teigė, jog pasitaiko atvejų, kai biržiečių pareigūnų ekipažų darbą tikrina Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Be to, kaimiečiai galėjo policijos automobiliu palaikyti pasieniečių ekipažą.

Z. Žalinkevičienė informavo, kad pareigūnai turi teisę įvažiuoti į privačią teritoriją, kai aiškinama nusikalstama veika. Be to, Jono Zablacko sodyba neaptverta, nepažymėta, kur prasideda privati valda.

Pasak atstovės spaudai, Biržų policijos komisariato pareigūnai praėjusį ketvirtadienį į Užušilius skubiai nenuvyko todėl, kad buvo svarbesnių įvykių.

 

Gražina Dagytė
2009-09-22

Žai­di­mai bai­gė­si ran­kų lū­žiais

Ne­at­sar­gūs vai­kų žai­di­mai bai­gė­si de­vyn­me­tės su­ža­lo­ji­mu.

 

Kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­tis bend­ra­klasis de­vy­ne­rių me­tų mer­gai­tę, kaip ma­no­ma, nu­stū­mė nuo vai­kų dar­že­ly­je esan­čios pa­vė­si­nės sto­go.

Iš di­de­lio aukš­čio nu­kri­tu­siai mer­gy­tei lū­žo abie­jų ran­kų rie­šai.

Mer­gai­tę glo­bo­ju­si sun­kiai ser­gan­ti pro­mo­čiu­tė guo­džia­si tik tuo, kad jos pro­vai­kai­tė ne­nu­kri­to ant gal­vos ir ne­nu­si­lau­žė spran­do.

Bir­žuo­se, Vil­niaus gat­vė­je, gy­ve­nan­ti 76 me­tų Da­nu­tė J. jau ke­le­tą me­tų glo­bo­ja sa­vo pro­anū­kę. Šiuo me­tu mer­gai­tė lan­ko „Auš­ros" vi­du­ri­nės mo­kyk­los tre­či­ą­ją kla­sę.

Mer­gy­tė ant­ra­die­nio va­ka­re kar­tu su ki­tais kie­mo bei ap­lin­ki­nių dau­gia­bu­čių na­mų vai­kais įlipo į gre­ta esan­čios vai­kų ug­dy­mo įstai­gos „Vy­tu­rė­lis" te­ri­to­ri­ją.

Vaikų žaidimai ant šios pavėsinės stogo baigėsi kaulų lūžiais.

Su­si­rin­kę įvai­raus am­žiaus vai­kai su­gal­vo­jo pra­mo­gą - jie už­si­li­po ant šio­je te­ri­to­ri­jo­je sto­vin­čios pa­vė­si­nės sto­go ir nuo jo pra­dė­jo šo­ki­nė­ti.

Ke­li vai­kai nu­šo­ko, ta­čiau ant sto­go kraš­to sė­dė­ju­si de­vyn­me­tė tai da­ry­ti bi­jo­jo.

Tuo­met kar­tu ant sto­go bu­vęs mer­gai­tės bend­ra­klasis pra­dė­jo ją ra­gin­ti šok­ti, prie­šin­gu at­ve­ju pa­gra­si­no nu­stum­ti.

Mer­gy­tei te­be­sė­dint ber­niu­kas įsi­bė­gė­jęs bend­ra­klasę nuo sto­go nu­stū­mė. Ši iš ke­lių met­rų aukš­čio kri­to ant ran­kų.

Kly­kian­ti iš skaus­mo Ves­ta į na­mus bu­vo at­ly­dė­ta vy­res­nių kie­me žai­du­sių mer­gai­čių. Su­si­jau­di­nu­si, pa­ti sun­kiai per kam­ba­rį per­ei­nan­ti pro­mo­čiu­tė pa­si­kvie­tė ki­to­je gat­vė­je gy­ve­nan­čią sa­vo duk­te­rį, mer­gy­tės mo­čiu­tę. Ši vai­ką nu­ve­dė į li­go­ni­nę.

Pa­aiš­kė­jo, kad ties rie­šais lū­žo kau­lai. Mer­gai­tei te­ko duo­ti nar­ko­zę, kau­lus at­sta­ty­ti į vie­tą. Į na­mus ji grį­žo tik vė­lai nak­tį.

Da­nu­tė J. apie įvy­kį pra­ne­šė po­li­ci­jai. Ji no­ri, kad anū­kę nu­skriau­dęs vai­kas bent su­pras­tų, ką pa­da­rė, at­si­pra­šy­tų ir prie jos ne­be­si­ka­bi­nė­tų.

„Su tuo ber­niu­ku pro­anū­kė kar­tu lan­kė jau dar­že­lį ir vis nuo jo ken­tė­jo. Auk­lė­to­ja su juo sun­kiai su­si­kal­bė­da­vo. Da­bar ir kie­me tas pats. Bai­siau­sia, kad jis dar ty­čio­ja­si - mer­gai­tė iš­ėjo į kie­mą, o jis šai­po­si," - sie­lo­jo­si pro­mo­čiu­tė.

Mer­gy­tę ap­lan­kė ją nu­skriau­du­sio ber­niu­ko mo­ti­na, at­ne­šė ban­de­lių ir jo­gur­to. Ta­čiau Da­nu­tei J. pa­si­ro­dė, kad toji tei­si­na sa­vo vai­ką - lei­do su­pras­ti, kad jos sū­nus blo­go ne­no­rė­jo.

„Kaip blo­go ne­no­rė­jo, jei ty­čia stū­mė?" - ste­bė­jo­si se­no­lė.

Ket­vir­ta­die­nį į na­mus te­ko kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, nes dėl vai­ko ne­lai­mės iš­gy­ve­nu­siai mo­čiu­tei pa­si­da­rė silpna.

Mer­gai­tės lau­kia dau­giau nei mė­ne­sį truk­sian­tis gy­dy­mas. Šiuo me­tu ji pa­ti ne­ga­li nei val­gy­ti, nei ap­si­reng­ti. Pro­se­ne­liams ne­bė­ra ir už­va­dė­lės, ku­ri į par­duo­tu­vę nu­sku­bė­da­vu­si.

Tie­sa, li­go­nę ap­lan­kė bend­ra­klasės, laip­ti­nės kai­my­nės, drau­gės.

„Vy­tu­rė­lio" dar­že­ly­je dir­ba nak­ti­niai sar­gai, ta­čiau jie at­ei­na tik 20 va­lan­dą. To­dėl pa­si­bai­gus dar­bo va­lan­doms ku­rį lai­ką te­ri­to­ri­jos nie­kas ne­sau­go, o ap­lin­ki­nių kie­mų vai­kai į vi­dų pa­ten­ka per­li­pę tvo­rą.

Bir­žų sa­vi­val­dy­bės Vai­kų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­tės po šio įvy­kio ap­lan­kė nu­ken­tė­ju­sią mer­gy­tę ir jos glo­bė­ją.

Mer­gai­tę pro­mo­čiu­tė glo­bo­ja jau ke­le­rius me­tus, nes jos mo­ti­nai ne­ter­mi­nuo­tam lai­kui at­im­ta val­džia.

Nors se­no­lė ne­stip­rios svei­ka­tos, ta­čiau, kol pa­jė­gia, yra pa­si­ry­žu­si glo­bo­ti sa­vo pro­anū­kę.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-19

Pradėta nagrinėti Biržuose nužudytos nepilnametės byla

Pirmadienį Panevėžio apygardos teisme pradėta nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų tirta pernai rudenį didelį visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą sukėlusio nepilnametės nužudymo Biržuose baudžiamoji byla.

Valstybinį kaltinimą nagrinėjant šią baudžiamąją bylą palaiko Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nida Grunskienė.

Šioje byloje buvo atskirti trys ikiteisminiai tyrimai dėl melagingų parodymų, kuriais pareigūnų apklausiami asmenys klaidino sudėtingo nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis tyrėjus. Dvi nusikaltimų teisingumui baudžiamosios bylos jau išnagrinėtos teisme, dviem asmenims, davusiems melagingus parodymus, paskirtos bausmės, trečioji byla - dar teisme neišnagrinėta.

Nusikalstamų veikų padarymu - tyčiniu nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėtu laisvės atėmimu, nusikaltimo slėpimu, seksualiniu prievartavimu kaltinami su bendrininkų grupe veikę anksčiau teisti - 21 metų J. J., 22 metų S. B., 20 metų A. V. ir neteistas 24 metų M. G.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai rugsėjo 13 -ąją, dvi valandos po vidurnakčio, jauni biržiečiai automobiliu „VW Golf" Biržų mieste ėmė persekioti ėjusią merginą. Pagrobę nepilnametę, nuvežė ją į vieno iš bendrų namą ir kelias valandas laikė uždarę. Smurtu ir prievarta palaužta nepilnametė čia buvo seksualiai prievartaujama. Paryčiui smurtautojai, bijodami, kad jų nusikalstami veiksmai gali paaiškėti, nutarė su ja susidoroti - nugabeno savo auką į nuošalią vietą Šilų miške ir žiauriai užmušė.

 

Parengta pagal Generalinės prokuratūros informacija
2009-09-19

 

Veršelius išvilko dvikojai „vilkai"

Užušilių kaime ūkininkaujantys 53 metų Imantas Kleščevskis ir jo žmona Danguolė Totorienė, ketvirtadienio rytą nuvažiavę į savo ganyklą, neberado dviejų veršelių.

Ganykla yra maždaug už dviejų kilometrų nuo gyvenvietės, netoli kelio. Čia buvo laikomi pririšti ne tik šeši veršeliai. Saugomos elektrinio piemens, ganosi ir dvylika karvių, dvi telyčios, jaučiai.

D. Totorienė pasakojo, kad su vyru į ganyklą atvažiavo dar neprašvitus.

Vyras pradėjo kalbėti nerandąs dviejų pririštų veršelių. Vėliau pamatė, kad nulenktas ir elektrinio piemens, saugojusio toliau besiganančias karves, aptvaras.

Kiek prašvitus pamatė, kad du kiek toliau nuo kelio buvę pririšti žalos spalvos veršeliai pavogti.

Kad tai ne keturkojų, o dvikojų grobuonių darbas, rodė tai, jog kuolai buvo gražiai ištraukti. Buvo matyti, kaip veršeliai buvo nuvesti iki kelio - ant jo rasta kanopų žymių. Čia veršeliai greičiausiai buvo įkelti į mašiną ir išvežti.

Vagys galėjo bandyti pavogti ir kitus šalia besiganančius keturis veršelius, tačiau greičiausiai iš kietos žemės nepavyko skubiai ištraukti kuolų.

Rytą pamelžusi karves moteris nuskubėjo į pieno punktelį, o vyras, kurio vardu registruoti gyvuliai, paskambino policijai, .

Šeimininkai policijai nurodė, kad padarytas nuostolis siekia 800 litų.

Vienas dingęs veršelis buvo jau paaugintas, pusketvirto mėnesio. Kitas - pusantro.

„Nors nuostolis atrodytų nedidelis, bet gaila. Juk iš to gyvename. Ir taip už pieną nieko gero nemoka. Jaučių pardavimo kainos nukritę, vos viršija tris litus už kilogramą. O dar esam skolingi žmonėms už kūlimą, šienainio vyniojimą į plėvelę. Turėtume parduodamų jaučių, bet labai mažai siūlo," - kalbėjo nuo dvikojų „vilkų" nukentėjusi užušilietė.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Įtariamieji vakar dar nebuvo nustatyti.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-19

Smurto prieš moteris prevencija

2009 metų sausio - rugpjūčio mėnesiais Biržų rajono policijos komisariate užregistruoti 129 policijos iškvietimai ir 84 pareiškimai, susiję su smurtu prieš moteris šeimoje.

 

Smurtas prieš moteris šeimoje - tai visi tyčiniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai kito šeimos nario veiksmai moters atžvilgiu, jeigu jie pažeidžia jos, kaip pilietės ir asmens, konstitucines teises ir laisves bei sukelia jai ekonominę, fizinę, psichinę ar moralinę žalą.

Moterys, kenčiančios pažeminimą, privalo su tuo nesitaikstyti, susimąstyti apie smurtinio elgesio pasekmes jai pačiai ir vaikams, elgtis drąsiai ir ryžtingai, ieškodamos problemos sprendimo būdų.

Kur kreiptis patyrus smurtą šeimoje? Galima kreiptis į policiją nemokamu telefonu 02 arba bendruoju pagalbos telefonu 112. Policija gali operatyviai reaguoti į pranešimą apie smurtą šeimoje - atvykti į įvykio vietą ir nutraukti aktyvius smurtinius veiksmus, nukreipti į reikiamas organizacijas.

Policija informuoja, kad pradėjo veikti interneto svetainė - smurtui prieš moteris šeimoje mažinti www.bukstipri.lt. Šioje svetainėje smurtą šeimoje patyrusios moterys ras atsakymus į daugelį joms rūpimų klausimų: patarimų, kaip atpažinti smurto rūšį, kur kreiptis pagalbos. Be to, daug svarbios informacijos ras svetainės skiltyje „Teisinė informacija".

Nemokamu telefono numeriu 8 800 66366 (pirmadieniais-penktadieniais 10-21 val.) iš bet kurio Lietuvos kampelio paskambinusioms moterims nemokamai teikiamos informacinės, psichologinės konsultacijos.

 

2009-09-17

Magnetofono vagys sukėlė gausybę problemų

Smulkūs vagišiai, greičiausiai dėl magnetofono išdaužę automobilio lango stiklą ir išnešę visa, ką rado geresnio, Biržuose viešėjusiai moteriai sukėlė aibę problemų.

Jau ketverius metus Estera Dilytė su šeima gyvena Austrijoje.

Prie kitokio nei mūsiškis gyvenimo būdo įpratusi moteris stebisi, kad Biržų mieste sudarytos visos sąlygos nusikaltėliams siautėti ir kaip abejingai į tai reaguoja pati visuomenė. Negana to - policininkai neva skeptiškai žiūri į galimą savo darbo rezultatą.

Du mėnesius Biržuose pas savo artimuosius viešėjusi moteris šeštadienį jau turėjo automobiliu išvykti, nes pirmadienį į mokyklą turi eiti vienas iš trijų šeimoje augančių vaikų.

Naktimis vagims iš neapšviestų bankomatų pinigus paimti nesudėtinga.

Moteris savo automobilį „Opel Tigra" laikė viename Kilučių gatvės kieme. Tačiau antradienį vakare lyg tyčia jį paliko šalia namo „po langais" Kilučių gatvėje.

Rytą moteris, žvilgterėjusi pro langą, pamatė keistai jos automobilį apžiūrinėjančius vairuotojus bei praeivius.

Jos sūnus nuėjo į mašiną pasiimti mobiliojo ryšio telefono, o grįžęs pasakė, kad nieko nebėra: išdaužtas automobilio lango iš gatvės pusės  stiklas, viskas, kas vertingesnio buvo salone, dingę.

Išbėgusi moteris pamatė, kad pavogtas ne tik magnetofonas, bet ir dvi piniginės. Vienoje buvo ne tik pinigų, bet ir vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės.

Moteris susistabdė pro šalį važiavusį policijos automobilį. Paaiškėjo, kad pareigūnų grupė važiavo iš kito įvykio - Kelmynės gatvėje buvo užregistruota vagystė.

Estera Dilytė sako esanti dėkinga policijos pareigūnui, leidusiam jai paskambinti tarnybiniu telefonu, kai skubėjo užblokuoti savo banko kortelę.

Kadangi lietuviška banko kortele naudojasi retokai, piniginėje buvo ir lapelis su užrašytu PIN kodu.

Vėliau paaiškėjo, kad iš kortelės naktį buvo paimta 120 litų. Po 1 valandos nakties iš J. Basanavičiaus gatvėje esančio „Snoro" bankomato paimta 100 litų, vėliau - dar 20.

Ar nebuvo paimti pinigai iš austriškos kortelės, moteris dar nežinojo - duomenys internete pasirodys tik po kelių dienų.

„Austrijoje tokios smulkios vagystės neįmanomos. Dėl kažkokio magetofono niekas į mašinas nelenda. Smulkių vagysčių ten beveik nėra. Bet čia sudarytos visos sąlygos vagišiams," - piktinosi moteris.

Nukentėjusiai moteriai pasirodė, kad vagystę tiriantys pareigūnai suabejojo, ar pavyks atpažinti nuo jos sąskaitos pinigus nusiėmusį vagišių ar jo bendrininką, nes bankomate ir jo prieigose tamsu.

„Normalioje šalyje tai neįmanoma. Kam reikalingas bankomatas, jei naktį jis neapšviestas? Jei man staiga prireikia pinigų, plėšikams visos sąlygos mane tamsoje apiplėšti," - stebėjosi moteris.

Be to, graibštukams, jos nuomone, lengva darbuotis mieste, kai šviesos išjungiamos 12 valandą nakties.

Moteriai buvo papasakota, kad vagys Biržuose tiek suįžūlėję, jog žmonėms miegant lenda į namus ir po juos naršo. Tokios žinios jai sukėlė siaubą.

Moterį kankino ir kiti rūpesčiai. Reikia per savaitę pasiimti naujas vairuotojo teises, skubiai susirasti pinigų kelionei, susitvarkyti arba įsigyti naują automobilį.

„Man padarytas materialinis nuostolis sieks 780 litų. Bet didesnis yra moralinis, ne pinigais matuojamas. Ir keisčiausias policijos darbuotojų skeptiškas požiūris, kad vargu ar pavyks ką atrasti. Man atrodo, kad tokius smulkius vagišius lengviausia „susemti". Jei gerai tik pasistengtų ir paieškotų," - kalbėjo E. Dilytė.

Biržų policijos atstovė ryšiams su visuomene Z. Žalinkevičienė informavo, kad pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių Kilučių ir Kelmynės gatvėse.

Pastarojoje gatvėje gyvenantis 31 metų A. L. pasigedo dujinio ginklo. Nuostolis - 380 Lt. Įtariamasis nustatytas - tai nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis 43 metų V. S.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-15

Nuo alkoholio kenčia tėvai ir jų vaikai

Alkoholizmas - liga, griaunanti ne tik tėvų, bet ir jų atžalų gyvenimus.

Praėjusį penktadienį ryte, 7 valandą, į policiją paskambino Pačeriaukštės seniūnijos Pagaičiškių kaimo gyventojai.

Buvo pranešta, kad savo namuose rastas miręs 45 metų J. Š.

Kaip seniūnui Vytautui Džėjai pasakojo vyriškio artimieji, 6 valandą atsikėlęs vyras dar spėjo atsipagirioti, o po valandos jo gyvybė užgeso.

Manoma, kad vyro organizmas nebeatlaikė nuolatinio girtavimo. Daugiavaikis tėvas, kurio penki vaikai iš septynių nepilnamečiai, ilgą laiką girtavo.

Šiame name gyvenanti motina nuo alkoholio „krito" anksčiau už savo nepilnametes dukteris.

Jis dirbo tik pavienius darbus. Paskutinį kartą buvo įsiregistravęs Naradavos sodininkystės ūkyje skinti obuolių, tačiau dirbo vos dvi dienas.

Velionio šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

V. Džėjos įsitikinimu, jauno vyro gyvenimą sugriovė alkoholis, jo organizmas tiesiog nebeatlaikė nuolatinio gėrimo.

Penktadienį Biržų policijos pareigūnai skubėjo į Astravą. Gautas pranešimas, kad čia esančiame 9 namo kieme gali girtauti nepilnametės.

Atvykus paaiškėjo, kad pranešimas pasitvirtino. Kieme girtavo 17 - metės G. A. (2,21 promilės) ir S. K. (0,21 promilės) bei 18 - metė S. P. (1,41 promilės).

Nepilnametės niekur nedirba ir nesimoko.

Tuo metu, kai panelės girtavo, dviejų nepilnamečių motina 42 metų A. A. namuose girta miegojo.

Moteriai nustatytas girtumas - 3,42 promilės.

A. A. surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas už tėvų pareigos nevykdymą.

Ši Astrave gyvenanti šeima policijai bei socialiniams darbuotojams yra žinoma. Čia nuolat geriama ir triukšmaujama, gyvenama iš pašalpų arba vienadienių uždarbių.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-15

Išnaudotojų rankose - proto negalią turinti moteris

Iš piktavalių rankų ištrauktos trys moterys - vėl nusikaltėlių taikiklyje. Nežinomi asmenys vieną neįgaliąją išviliojo iš namų ir ši dingo. Baiminamasi, kad ji galėjo patekti į sekso vergiją arba dar baisiau - į prekiautojų žmonių organais pinkles.

 

Kartais darbuotojas turi žvelgti ne tik į įstatymo ar instrukcijos raidę, nes tik taip gali padėti nuo išnaudotojų kenčiančiam žmogui.

Tokia mintis piršosi klausantis Biržų socialinių paslaugų centro darbuotojų pasakojimo apie tai, kaip iš išnaudotojų pinklių buvo traukiamos proto negalią turinčios moterys.

Ištrauktos iš giminaičių vergijos bandė gyventi savarankiškai. Deja, pakliuvo į kitų sukčių pinkles.

Net ir geriausių norų kupini socialiniai darbuotojai ne visuomet pajėgūs neįgalias moteris apsaugoti nuo nusikaltėlių kėslų.

„Mano visos atostogos buvo aukojamos toms moterims. Radome butą, parūpinome baldų, įjungėme dujinę viryklę, sutvarkėme dokumentus, kad jos gautų neįgalumo pensijas. Gal nereikėjo duoti mobiliojo ryšio telefono? Bet būtų nusikaltėliai ir kitaip jas susiradę. Aš taip dėl jų jaudinuosi, kad naktimis nemiegu," - sielojosi Moterų krizių centro vadovė Dalia Mukienė.

Net ir geriausių norų kupini socialiniai darbuotojai ne visuomet gali apsaugoti neįgalius žmones nuo tykančių juos išnaudoti.

„Biržuose būtina įkurti savarankiško gyvenimo namus. Jei proto negalią turinčios merginos būtų gyvenusios nuolat prižiūrimos socialinių darbuotojų, kaip būna kitose valstybėse, gal taip nebūtų atsitikę," - kalbėjo jomis besirūpinančios moterys.

 

Pažadėjo geresnį gyvenimą

Biržų policija pradėjo proto negalią turinčios 39 metų Kristinos K. paiešką. Skelbiama, kad ji dingusi be žinios.

Plaukus raunasi keleriais metais jaunesnė jos sesuo Brigita, turinti dar sunkesnę negalią, bei neįgali 44 metų teta Anatolija.

Jaudinasi ir jas iš išnaudotojų rankų traukusi Dalia Mukienė bei kitos Biržų socialinių paslaugų centro darbuotojos.

Jos labiausiai baiminasi ne dėl to, kad patikli moteris gali būti išnaudojama sekso vergijoje - baisu, kad ji nebūtų pakliuvusi į prekiautojų organais pinkles.

Kristina iš namų Vabalninko gatvėje išėjo šeštadienio rytą. Ji 7.30 valandą su kažkuo turėjo susitikti Biržų autobusų stotyje.

Merginai buvo liepta pasiimti pasą, neįgaliosios pažymėjimą, banko kortelę, visus rūbus. Be to, jai buvo liepta pasigarbanoti plaukus.

Kristina noriai susiruošė į kelionę, nes jai buvo pažadėtas geresnis gyvenimas nei iki šiol.

Mergina su kažkuo telefonu susipažino prieš savaitę.

Kelionės išvakarėse pas tris kartu gyvenančias moteris buvo atvažiavęs dėdė, kuris jas buvo priglaudęs savo namuose anksčiau. Jis siūlė grįžti, tačiau šios nesutiko.

Apie tai, kad Kristina dingo, D. Mukienei kaimynė pasakė tik šeštadienio popietę. Apie dingusią merginą skubiai buvo informuota policija.

Šeštadienį mergina į telefono skambučius neatsiliepė, o 18 valandą skambinant abonentas jau buvo nebepasiekiamas.

Likusios moterys supranta, kad kažkas seseriai blogai. Abi verkia ir viena kitą kaltina, jog ją išleido. Sekmadienį net ėjo į bažnyčią už ją pasimelsti.

 

Pinigų banke nebuvo

Neįgali mergina dingo praėjus kelioms dienoms po to, kai Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Įtariama, kad praėjusių metų lapkričio 27 dieną Kratiškių kaimo pašte 39 metų darbuotoja D. K. sukčiaudama pasisavino 2000 litų.

Pas D. K. tuomet Kristina su seserimi buvo prisiglaudusi. Seserų motina, taip pat turinti proto negalią, gyvena Kupiškio pensionate.

Moteris iš savo pensijos dukroms sutaupė 2000 litų ir paštu atsiuntė perlaidą.

Kristiną į paštą atsiimti pinigų palydėjo vadinamoji globėja D. K. Kai neįgalioji pasirašė, D. K. paėmė pinigus ir garsiai pasakė: „Man tavo pinigų nereikia. Padėsiu juos į banką".

Seserys tikėjo, kad jų pinigai yra banke. Pradėję savarankišką gyvenimą, šį rugpjūtį pradėjo jų ieškoti. Tačiau paaiškėjo, kad jokių pinigų banke nėra.

Tuomet apie tai pasisakė jas globojančiai Dalei Mukienei. Ši, įtarusi sukčiavimą, kreipėsi į policiją.

„Negana to, kad ilgą laiką „globėjai" paimdavo merginų pensijas, pasisavinti net ir jų motinos atsiųsti pinigai," - baisėjosi D. Mukienė.

 

Mušė ir išnaudojo

Socialinių paslaugų centro darbuotojų pažintis su neįgaliomis merginomis bei jų teta prasidėjo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.

Centre įkūrus Dienos grupes, buvo kreiptasi į miesto ir kaimų seniūnijų socialinius darbuotojus, kad proto negalią turinčius žmones pakviestų į užsiėmimus.

Tada 27 metų Brigita ir 29 metų Kristina gyveno Liepų kaime pas savo tolimus giminaičius. Prieš tai jos buvo prisiglaudusios Zakrių kaime pas savo dėdę.

Nors ir nenoromis, merginos buvo išleistos lankyti Dienos grupę.

Po kiek laiko socialinė darbuotoja Sigita Simonavičienė pamatė Kristiną sumuštu šonu. Paklausta ji aiškino pargriuvusi. Vėliau pamatė ir mėlynę ant veido.

Tik po truputį klausinėjamos merginos prisipažino, kad jos yra mušamos. O paskutinę dieną prieš atostogas užsiminė nenorinčios važiuoti į namus, nes „tėtis alaus pasidarė, bus piktas".

Lyg tyčia tuomet prie merginų prilipo jų teta Anatolija. Jos istorija - jau kita, bet taip pat kraupi.

 

Dirbo dieną naktį

44 metų Anatolija gyveno pas savo dėdę Zakrių kaime.

Apie šios proto negalią turinčios moters išnaudojimą pranešė visai svetimas žmogus - į centrą atėjusi netoliese gyvenanti moteris.

Ji baisėjosi matydama, kaip Anatolija dirba ir vėlai vakare, ir anksti ryte. Kada ji miega - nesupratusi.

Išvydę, kokiomis sąlygomis moteris gyveno, centro darbuotojos pakraupo.

Neįgalioji gyveno alkana, apleista ir užguita savo globėjo.

Su atvykėlėmis baikšti tarsi žvėrelis moteris kalbėjo namo prieangyje taip, kad matytų kelią, kuriuo turėjo grįžti dviračiu išvažiavęs brolis.

Pakalbinta ji sutiko važiuoti kartu. Kurį laiką gyveno Pačeriaukštės pagalbos centre. D. Mukienė išrūpino moteriai pensiją - po 324 litus kas mėnesį. Ji pirmą kartą gyvenime apsilankė poliklinikoje pas medikus.

Pradėjusi lankyti Dienos grupę Socialinių paslaugų centre Anatolija lipte prilipo prie Kristinos ir Brigitos, savo sesers dukterų. Pasiprašė, kad galėtų apsigyventi Liepų kaime šeimininkų namelyje.

Iš pradžių šeimininkai tarsi sutiko. Tačiau po kiek laiko atvažiavęs jų globėjas R. K. pradėjo aiškinti, kad Anatolijos jam nereikia. Jai atsiradus merginos tapusios nebe tokios paklusnios.

Moterų krizių centro vadovė pasikvietė Kristiną ir paprašė paaiškinti, kas vyksta.

Kristina pradėjo verkti. Paaiškėjo, kad globėjas merginas išnaudojo ne tik kaip pigią darbo jėgą - gali būti, kad jos buvo išnaudojamos ir seksualiai.

Tokius Kristinos žiodžius patvirtino ir dar viena to paties kaimo gyventoja. Ji kelis kartus sakė mačiusi, kaip žmoną nugirdęs vyras, vadinamasis globėjas, naktį neva slinkęs į namuką, kur gyveno proto negalią turinčios merginos.

Gali būti, kad atsiradusi trečia - jų teta Anatolija - pradėjo trukdyti jo kėslams.

Suprasdamos, kaip sudėtinga šiuos kaltinimus būtų įrodyti teismuose, socialinės darbuotojos nutarė veikti kitaip.

„Pasakiau Kristinai - užsirašyk mano telefoną. Jei jis prie jūsų bandys lįsti ar mušti, bėkit lauk, paskambinkit man ir aš iškart atvažiuosiu," - pasakojo D. Mukienė.

Taip ir nutiko. Po kelių dienų paskambino Kristina ir pasakė, kad jos visos trys pabėgo iš globėjų.

Laikinai prisiglaudė pas kaimynystėje ūkininkaujančią moterį.

„Moteris jas būtų priglaudusi. Bet pažiūrėjome, kad ir čia ne kas. Kieme jos jau tampė krūvą malkų, iki paryčių sukosi prie gyvulių. Supratome, kad vėl bus išnaudojamos," - kalbėjo socialinė darbuotoja.

Sunkiai ir ilgai teko atsiiminėti merginų daiktus iš buvusių globėjų.

 

Pradėjo savarankišką gyvenimą

Dalė Mukienė per laikraštį paskelbė, kad tvarkingos moterys, turinčios nuolatines pajamas, nori išsinuomoti būstą be patogumų. Gali prižiūrėti sodybą, padėti namų ūkyje.

„Kokių tik skambučių nesulaukiau - galėjau sutenere dirbti," - karčiai juokauja D. Mukienė.

Tinkamiausia atrodė merginas apgyvendinti Biržuose, Agluonos gatvėje, pas čia gyvenantį pensininką.

Ir nors senukui trys nuomininkės atrodė per daug, jis sutiko, kad per vasarą jos čia pagyventų. Su džiaugsmu merginos ne tik susitvarkė savo buitį, bet ir pirmą kartą pradėjo savarankišką gyvenimą. Socialinės darbuotojos joms parūpino banko korteles - su savo gaunamomis pensijomis šios galėjo tvarkytis pačios.

Be to, jos visą vasarą netinginiavo - miškuose rinko mėlynes, jas pardavinėjo prie prekybos centro.

Prieš mėnesį centro autobusiuku merginos buvo nuvežtos į Kupiškį pas čia gyvenančią motiną. Ši priminė apie savo atsiųstus pinigėlius.

Artėjo rugsėjis. Ir lyg tyčia D. Mukienei paskambino suremontuotus butus viename Vabalninko gatvės daugiabutyje nuomojantys šeimininkai.

Tad visos trys moterys praėjusią savaitę persikraustė į Vabalninko gatvę. Jos džiaugėsi sutvarkytu kambariu ir virtuve, laukė, kada Socialinių paslaugų centre vėl pradės veikti Dienos grupė, kurią tikėjosi lankyti.

Deja, jų planus sugriovė lengvo grobio tykojantys nusikaltėliai.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-15

Mirtinos nelaimės vieta - šalikelės griovys

Į griovį įvirtęs traktorius mirtinai prispaudė jį vairavusi kaimietį. Panaši nelaimė šiemet jau antroji Biržų rajone.

 

„Kaimynas Vilius Laučka, pranešęs man apie nelaimę, apkabinęs ir pabučiavęs, siūlė mane nuvežti į vietą, kur žuvo sūnus. Bet aš negalėjau - sakiau, geriau pasimelsiu namie. Bandžiau melstis, bet nesisekė. Tik prašiau - „gelbėk," - vakar liūdnai kalbėjo Mieliūnų kaime gyvenanti 73 metų Regina Račinskienė.

Moteris sielojosi namie neturinti baltų gėlių, tad rinko geltonas - sakė, su artimaisiais nuvešianti ir padėsianti nelaimės vietoje.

Penktadienį Mieliūnų bendruomenės pirmininkė vėl aplankė velionio motiną, rūpindamasi jos sveikata ir siūlydama pagalbą.

Motina gedėjo išvakarėse žuvusio sūnaus Alvido Račinsko. Tragiškai žuvęs vyras buvo sulaukęs vos 44 - erių.

Jauno žmogaus laidotuvėms bendruomenės namų salę ruošusios kaimo moterys buvo sutrikusios. Panašiai atrodė ir į kaimo parduotuvę užsukę žmonės.

„Gaila, juk dar jaunas žmogus buvo," - kalbėjo parduotuvėje buvusios moterys.

 

Keliukas buvo per siauras

A. Račinskas buvo rastas negyvas, prispaustas kaimiečių „pupsiuku" vadinamo traktoriuko, griovyje Mieliūnų kaime.

Į griovį įvirtusį traktorių šalia miško keliuko aptiko pro šalį keliavę vaikai.

Vyras žuvo, kai iki namų jam buvo likę važiuoti maždaug 200 metrų.

Apie nelaimę policija ir ugniagesiai pranešimą gavo ketvirtadienį, 19.24 val. Pranešta, kad Mieliūnų kaime - eismo įvykis, kurio metu apvirto traktorius T - 25, po juo - prispaustas žmogus.

Atvykus ugniagesiams traktorius jau atskubėjusių į įvykio vietą kaimo žmonių buvo atverstas. Deja, prispaustam žmogui niekuo padėti jau nebuvo galima - jis buvo miręs.

Vėliau paaiškėjo, kad tądien vyras savo pažįstamam Virginijui Č. padėjo pjauti bulvienojus. Ar pas jį pasivaišino, ar dar kur kitur, dabar gal tik jis pats pasakytų.

Kaip sakė mama, išgėręs sūnus baimindavosi važiuoti į pagrindinį kelią, kad netyčia policijos nesutiktų, tad sukdavo per mišką, vėliau laukais grįždavo į namus.

Deja, šįkart vyrui miško keliukas buvo per siauras - jis nuvažiavo nuo kelio, nestabilus traktoriukas apvirto ir jį prispaudė.

Žmonės pasakojo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai svarstė, ar traktorių vežti į saugojimo aikštelę, ar palikti vietoje.

Velionio tėvas prašė jį palikti vietoje - juk ir taip nelaimė, o traktorių paskui reikės parsigabenti, mokėti už saugojimą aikštelėje. Jo prašymas buvo išgirstas.

Kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, kurio metu žuvo žmogus, „pupsiuką" leista saugoti velionio tėvui Vytautui Račinskui.

Šiuo metu apdaužytas traktoriukas stovi Račinskų sodybos kieme.

Šeima turi kitą, didesnį. Šis „pupsiukas" buvo pirktas prieš keletą metų. Su juo, anot šeimininkų, nedideliame ūkyje patogiau bulves aparti, šienauti, grėbti.

 

Į pagalbą atėjo bendruomenė

Ketvirtadienį vakare, kol nelaimės vietoje tvarkėsi kaimo žmonės, Mieliūnų bendruomenės pirmininkė Janina Šulnienė nuskubėjo pas žuvusiojo motiną.

„Nuvažiuoju - namai tamsūs, tik kieme šviesa dega. Ji vienut viena prie lauko sienos stovi - galvą nuleidus, rankos sudėtos. Bet ji man vis kartojo - „aš stipri," - pasakojo J. Šulnienė.

Penktadienį bendruomenės pirmininkė su aktyviomis kaimo moterimis ruošė bendruomenės namų salę šarvojimui.

Moterys kalbėjo, kad taip gražiai sutvarkytos ir paruoštos salės nerastum visame rajone.

J. Šulnienė, užsukusi pas velionio artimuosius, paklausė, kokios dar pagalbos reikėtų.

Penktadienį ji rūpinosi, ar velionio motinai nereikėtų išgerti kokių nors vaistų. Gedinti moteris sakė jaučiasi stipri, kad dar be jų apsieisianti.

Jos vyras buvo išskubėjęs į Deikiškius perkelti jaučių, o likęs dar vienas sūnus su anūku - į Biržus tvarkyti dokumentų.

 

Kaltina tik likimą

Motina pasakojo, kad jos sūnus jau bene aštuonerius metus po skyrybų gyveno Mieliūnuose, padėdavo ūkininkauti.

Tiesa, Panevėžyje, kur anksčiau gyveno su šeima, turėjo kambariuką, tad vis ten nuvažiuodavo pagyventi. Turėjo ir draugę.

Pilnametė velionio dukra mokosi Anglijoje, buvusi žmona dirba Norvegijoje.

„Vaikas buvo geras, tik tas gėrimas viską sugadindavo. Kartais Panevėžyje pagyvendavo, bet ten irgi atsirasdavo negerų draugų. Ir čia vis rasdavo tokių, kurie gėrimą mėgsta," - sielojosi motina.

Ji nepyksta ir ant žmogaus, pas kurį sūnus talkininkavo ir buvo išleistas išvažiuoti išgėręs: „Čia toks likimas. Tokių, kurie mėgsta gerti, nebepaveiksi".

 

Nebe pirma nelaimė

Kaimo žmonės prisiminė, kad šiame giliame griovyje du kaimo žmonės važiuodami traktoriumi jau buvo įvirtę. Laimė, tąkart niekas nežuvo. Tai buvę dar sovietiniais metais.

Panaši nelaimė šiais metais nutiko tos pačios seniūnijos Meilūnų kaimo gyventojui.

Gegužės 18 - tąją netoli kaimo griovyje buvo rastas negyvas 52 metų Algis Z.

Jis buvo prispaustas nuosavo traktoriaus DT - 20.

Vyras važiavo iš Daunorių kaimo pagrioviu. Manoma, kad nenorėdamas važiuoti per arimą meilūniškis pasuko prie griovio krašto, tačiau nedidelis traktoriukas neišlaikė pusiausvyros ir įvirto į griovį.

Nustatyta, kad technikos prispaustas išgėręs vairuotojas negalėjo išsilaisvinti ir nuskendo.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-12

Atrado Biržuose pavogtą norvego motociklą

Biržų rajono apylinkės teismas rugsėjo 8 dieną dešimčiai dienų skyrė suėmimą Rokiškio rajono Obelių kaimo gyventojui 37 metų S. S.

Pigūs akmenys gali brangiai kainuoti

Alaus „pūslės" užsigeidę ir pinigų pritrūkę kaimiečiai jų prasimano įvairiausiais būdais.

Keli Juozeliškių ir Smaltiškių kaimų gyventojai „šlamančių" prasimanyti sugalvojo, nutarę parduoti nuo lauko surinktus svetimus akmenis.

Rinkos gatvėje gyvenantis biržietis pensininkas Algis Pulkis prižiūri buvusiam žentui Jonui Baniui priklausančią sodybą, esančią Smaltiškių kaime. Šalia yra ir dešimt hektarų nuosavos žemės, kurią nuomoja ūkininkui.

Pensininkas pasakojo, kad vos nupirkus sodybą iš jos po truputį dingo viskas.

Kaimiečiai, be skrupulų pardavę apie du kubus akmenų, sako nesijaučiantys vagimis.

„Ten visi geria kaip pasiutę. Nieko nedirba, vagia ir pragėrinėja. Iš pradžių nuo kiemo surinko puodus, lėkštes. Vėliau iš daržinės išvogė metalus. Dabar gavau signalą, kad dingo akmenys," - pasakojo A. Pulkis.

Apie išvežtus akmenis pensininkui pranešė netoli gyvenanti moteriškė. Paaiškėjo, kad dingo apie du kubus akmenų.

Kartu su apylinkės inspektoriumi Sauliumi Jonėnu nuvykęs pas kaime akmenis pardavusius kaimiečius, A. Pulkis aptiko visiškai girtus. Tarp jų buvo ir jaunas vaikinas - devyniolikmetis.

Šie dievagojosi nematę nieko bloga, kad pardavė ant lauko esančius akmenis, tai jiems atrodė smulkmena.

Pasirodo, graibštukai pažįsta vieną biržietį, medieną iš miško „gazyte" vežiojantį. Šiam ir pasiūlė akmenų už 50 litų.

Vyras esą kaimiečių dar paklausęs, ar šeimininkai iš paskos neatbėgs akmenų ieškoti. Šie neva užtikrino, kad tikrai to nebus. Deja, apsiriko.

„Ne vienerius metus tuos akmenis rinkome ir krovėme į krūvą. Jei reikės, aš pats juos sugebėsiu parduoti. Arba panaudosiu savo reikmėms. Kodėl tai turi daryti kiti, kurie prie jų rinkimo neprisidėjo?" - piktinosi A. Pulkis.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. A. Pulkis akmenis įvertino 300 litų.

Nusikalstamos veikos padarymu įtariami Smaltiškiuose gyvenantys 36 metu G.U. bei to paties kaimo gyventojas 19-metis A. S.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-12

Rugsėjo 1 - oji aplaistyta krauju

Rugsėjo pirmosios šventė ne visiems moksleiviams baigėsi sėkmingai. Gimnazijos abiturientas patyrė traumą, po kurios jį teko skubiai vežti į Vilnių.

 

Sukėlė diskusijas

Pirmosiomis mokslo metų dienomis biržiečiai tarpusavyje kalbėjosi apie nelaimę, ištikusią „Saulės" gimnazijos abiturientą A. N. Jie stebėjosi, kodėl kai kurie laikraščiai rašė, kad rugsėjo pirmoji praėjo ramiai.

Senajame UAB „Norfos mažmena" parduotuvės pastate Respublikos gatvėje pirmąją mokslo metų dieną šventė jaunimas. Vakarėlyje neva būta ne tik gimnazistų, bet ir kitų vidurinių mokyklų moksleivių. Jie tapo liudininkais įvykio, kurio metu gimnazistas A. N. neva „išėjo tiesiai pro lauko durų stiklą" ir susižeidė. Stiklas perrėžė jo dešinę ranką. Gimnazisto draugai kvietė greitosios pagalbos tarnybos medikus. Jaunuoliui „Norfos" kieme buvo suteikta skubi pirmoji pagalba - gili, stipriai kraujuojanti pjautinė žaizda užspausta ir pacientas nugabentas į Biržų ligoninės priėmimo skyrių. Kadangi rankos kraujagyslė buvo stipriai pažeista, gimnazistas skubiai išvežtas į Panevėžį, kur jam pagelbėti turėjo angiochirurgai. Dėl specifinio sužeidimo vaikinas iš apskrities centro išgabentas į Vilnių, kur dar gydėsi ir vakar.

Biržuose jaunimas sako neturintis vietos, kur jie galėtų rinktis, todėl keletą kartų juos priglaudė „Norfa". Šiame pastate rugsėjo 1-ąją ir įvyko nelaimė.

Apie įvykį rugsėjo pirmąją buvo informuoti ir policijos pareigūnai. Tačiau žiniasklaidai apie tai nepranešta.

Biržų policijos komisariato atstovė ryšiams su visuomene Zita Žalinkevičienė „Šiaurės rytams" sakė, kad įvykis netiriamas, nes jame neįžiūrėjo nusikalstamos veikos pobūdžio. Jaunuolis pareigūnams teigė susižalojęs pats griūdamas ir niekam pretenzijų nereiškia.

Tuo tarpu biržiečiai spėliojo, kodėl nuslėptas įvykis, kuris turėtų būti ne tik skaudi pamoka, bet ir paskata kalbėti apie organizuojamas mokyklines šventes.

 

Direktoriaus niekas neinformavo

„Saulės" gimnazijos direktorius Dainius Korsakas apie minėtą įvykį „Šiaurės rytams" sakė sužinojęs tik rugsėjo trečiąją dieną. Jis teigė moksleivių sveikatos klausimais medikų nesąs informuojamas, nes žinios apie ligonį suteikiamos tik šeimos nariams.

Apie vakarėlį moksleiviai su „Saulės" vadovais ar mokytojais nesitarė. A. N., kaip ir daugelis jo klasės draugų, jau yra pilnametis.

Direktorius D. Korsakas sakė telefonu kalbėjęsis ir su moksleivio motina, kuri jį nudžiuginusi, jog vaikinas ranką valdyti galės.

Gimnazijos vadovas apgailestavo, kad gimnazistai skuba linksmintis vieni tiek Rugsėjo pirmosios, tiek Šimtadienio progomis. Jis mano, jog atsakomybę turėtų prisiimti tėvai, kurie leidžia vaikams linksmintis tokiu būdu. „Iš mokytojų kartais per daug reikalaujama. Jų pareiga yra mokyti bei auklėti, bet ne prižiūrėti ištisą parą," - kalbėjo direktorius D. Korsakas.

 

Rugsėjo pirmąją siūlo švęsti su tėvais

Ketvirtosios c klasės auklėtoja Jadvyga Džiugienė irgi sakė nežinojusi, kad jos vaikai taip sumanė švęsti Rugsėjo pirmąją. Ji teigė jau pernai jiems griežtai pasakiusi: „Ten, kur bus vartojamas alkoholis, manęs nebus". J. Džiugienė mano, kad rugsėjo pirmąją mokiniai turėtų švęsti šeimose, būti kartu su savo artimiausiais žmonėmis. „Tėvai turėtų saugoti savo vaikus," - kalbėjo pedagogė. Auklėtoja teigė nežinanti, ar šį kartą vakarėlio dalyviai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais.

Apie nelaimę J. Džiugienė sužinojusi iškart po įvykio. Apie tai abiturientai jai pranešę telefonu. Pedagogei žinoma, jog pas sūnų tuojau pat atskubėjusi ir jo motina.

Vaikiną auklėtoja vadino tvarkingu, nekonfliktišku, vienatvę mėgstančiu mokiniu.

Šventę surengę auklėtiniai rugsėjo antrąją J. Džiugienei sakė labai apgailestaujantys, kad taip atsitiko.

Pedagogė svarstė, ar apie Rugsėjo 1 - osios renginius nevertėtų daugiau pagalvoti rajono vadovams, kultūros centro darbuotojams. Galbūt galima surengti diskoteką ar kitą renginį, kuriame budėtų ne tik visų mokyklų pedagogų atstovai, bet ir policijos pareigūnai.

 

Pasitikėjimo nepateisino

UAB „Norfos mažmena" parduotuvės Biržuose direktorius Saulius Balčiūnas pasakojo ne pirmą kartą sulaukęs jaunimo prašymo priimti pasibūti senajame parduotuvės pastate. Jame šįmet sėkmingai vyko Trijų meno dienų festivalio renginiai.

S. Balčiūnas sakė suprantantis, kad reikia padėti jauniems žmonėms įgyvendinti jų gražius sumanymus. Direktorius pastebėjo, jog Biržuose stinga jaunimo centro, kur galėtų burtis ir kultūringai laiką leisti jauni žmonės.

Gimnazistai, tarp kurių buvo ir minėto festivalio organizatorių, į S. Balčiūną kreipėsi dar rugpjūčio pabaigoje, prašydami priimti pasišokti, pasibūti kartu. Direktorius iš karto nesutiko, ilgai svarstė, siūlė jiems kreiptis kitur. Tačiau gimnazistams nusileido rugsėjo pirmąją, kai į jį kreipėsi trys tvarkingai apsirengę, gražiai pasipuošę vaikinai. Direktoriui pagailo jaunų žmonių, bet paprašė užtikrinti tvarką, elgtis atsakingai. Jaunuoliai pažadėjo prašymą išpildyti.

Abiturientai „Norfos" vadovui paskambino tos pačios dienos vakare, apie 23 valandą, ir pranešė išdaužę durų stiklą. Apie nelaimę S. Balčiūnas sakė nebuvęs informuotas. Jis skubiai atvyko į vietą ir moksleivių paprašė palikti pastatą. S. Balčiūnas sakė neblaivių asmenų tuo metu nepastebėjęs. Tačiau nematęs ir suaugusiųjų - tėvų ar mokytojų.

Kitą dieną atėję gimnazistai sutvarkė pastatą ir atlygino nuostolius - už išdaužtą stiklą sumokėjo 130 litų.

Iš korespondentės sužinojęs apie įvykį, S. Balčiūnas teigė jaunimui patalpų daugiau nebeduosiantis.

Nukentėjusio gimnazisto motina „Šiaurės rytams" vakar sakė, jog su sūnumi jau rengiasi grįžti į Biržus. „Operacija pavyko. Ranka valdoma," - sakė moteris. Plačiau komentuoti įvykį ji atsisakė.

 

Gražina Dagytė
2009-09-10

Užkrėstos šernienos valgyti neteko

Parovėjos seniūnijos Ąžuolynės miške pirmadienį nušauta dvejų metų šerno patelė, kuri, kaip vėliau nustatyta, buvo užkrėsta trichinelėmis.

Šernę sumedžiojo Tamošiūnų medžiotojų būrelio medžiotojas Jonas Gatavyna.

Nušautos šernės diafragma ištirti buvo pristatyta Biržų rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Diafragmą ištyrusi felčerė Jolanta Maračinskienė nustatė, kad šernė apkrėsta trichinelėmis.

Tai pirmas Biržų rajone nustatytas trichineliozės atvejis šiais metais.

Pasak tarnybos vyresniojo inspektoriaus Mindaugo Šulniaus, 80 kilogramų šerno mėsos utilizuota.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-08-27

Avarijoje sužaloti du vairuotojai ir trys keleiviai

Dulkių debesyje susidūrus dviem automobiliams į gydymo įstaigas išgabenti penki jauni žmonės.

 

Į džipą rėžėsi vengdami dulkių?

Trečiadienį po pietų Vabalninko seniūnijos kelyje įvykusioje avarijoje sužalotos dvi šukioniškės merginos, du vaikinai ir tris vaikus auginanti Vabalninko seniūnijos socialinė darbuotoja.

Nelaimė įvyko vakar apie 13 valandą netoli Mieliūnų kaimo. Iš asfaltuoto kelio Vabalninkas - Biržai į Šukionių kaimo pusę pasukęs džipas „Mitsubishi L200" nuo Mieliūnų nuvažiavo gal apie 100 metrų. Jaunos moters, trijų vaikų mamos S. Š., vairuojamas džipas kaktomuša trenkėsi į priešpriešiais važiavusį „Nissan Note". Džipu vairuotoja važiavo viena.

Žvyrkelio dulkių debesies išvengti norėjęs automobilis „Nissan" išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir susidūrė su džipu. Avarijos pasekmės - penki sužeisti žmonės.

1983 metais gimusio Elektrėnų gyventojo vairuojamame „Nissan", be vairuotojo, dar važiavo dvi jaunos Šukionių kaimo merginos ir elektrėniškis jaunuolis.

Pirminiais policijos duomenimis, žvyruotu keliu iš Šukionių važiavęs „Nissan" pateko į traktoriaus (ar didelio sunkvežimio) sukeltą dulkių debesį. Vengdamas dulkių vairuotojas išvažiavo į priešingą kelio juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu džipu.

 

Nukentėjusiems pagalba teikiama Biržuose ir Panevėžyje

Turimomis žiniomis, avarijoje tragiškų pasekmių nėra. Džipą vairavusią jauną moterį tiesiai iš avarijos į Panevėžio ligoninę išgabeno artimieji. Taip jie laimėjo laiko, per kurį buvo suteikta pagalba traumą patyrusiai nukentėjusiajai. Panevėžyje jai buvo atlikta operacija.

Biržų greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobilis į rajono ligoninės priimamąjį skyrių atvežė keturis jaunuolius. Visi jie buvo sąmoningi, tačiau du iš jų po apžiūros teko išvežti į Panevėžio ligoninę. 18 - metei Šukionių kaimo gyventojai ir vienam vaikinui reikėjo traumatologų pagalbos. Biržuose jau kurį laiką gydytojų traumatologų nėra - Dalius Jakubėnas atostogauja, o Olgertui Kvedaravičiui sušlubavo sveikata.

Kitiems dviem avarijoje nukentėjusiems jaunuoliams pagalba - diagnostinė ir chirurginė - buvo teikiama Biržų ligoninėje.

 

Šįmet ant kelio nepylė druskos

„Kiek pavydžių kalbų buvo dėl to, kad Šukionių kelias nuo dulkių gelbėtas barstant jį druska. Šįmet druskos nepylė, intensyvaus eismo kelias skendėjo dulkėse ir vos nepareikalavo penkių žmonių gyvybės," - po avarijos kalbėjo šukioniškė rajono savivaldybės tarybos narė ūkininkė Nijolė Šatienė.

Į nelaimės vietą N. Šatienę pakvietė sūnus. Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė nukentėjusius lydėjo į ligoninę, rūpinosi automobilyje likusiais jaunuolių daiktais.

N. Šatienė sakė, kad „Nissan" automobiliu važiavo dvi seserys, labai darbščios ir geros kaimynų dukros. Viena iš jų (gimusi 1988 m.) studijuoja aukštojoje mokykloje, kita (gimusi 1991 m.) mokosi Vabalninke. Su mergaitėmis važiavo vienos iš jų 1983 metais gimęs mylimasis ir jo aštuoniolikmetis giminaitis.

Džipą vairavusi 1977 metų gimimo trijų vaikučių mama dirba Vabalninko seniūnijoje.

 

Alfreda Gudienė
2009-08-27

Apdegė grūdų džiovykla ir sandėliukas

Grūdų džiovykloje kilęs gaisras padarė nemažų nuostolių biržiečiui ūkininkui Romualdui Misevičiui.

Praėjusio šeštadienio ryte, 7.10 val., Biržų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Tabokinės kaime dega grūdų džiovykla.

Atvykus pastebėta, kad iš džiovyklos rūksta dūmai.

Gaisro metu smilkę žirniai buvo iškrauti pro džiovyklos apačioje esantį langą, sulaistyti vandeniu ir išvežti į saugią vietą.

Gaisro metu buvo sugadinta 25 tonos žirnių, apdegė grūdų supylimo norija, džiovyklos bunkeris, šiukšlių ciklonas. Be to, apsvilo 30 kvadratinių metrų skardinės sienos ir tiek pat stogo.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos viršininkas Nerijus Gudas sakė, kad gaisro priežastys dar tiriamos.

Tikėtina, kad gaisras kilo dėl variklio gedimo.

Prieš kelerius metus gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pastatyta džiovykla buvo apdrausta.

Kilus gaisrui sandėliuke buvo iškviesti ugniagesiai.

Padarytus nuostolius įvertins džiovyklą apžiūrėsiantys specialistai.

Tą pačią dieną priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai skubėjo į Biržuose esančią Vėjo gatvę. Pranešta, kad čia dega medinis lauko tualetas ir grėsmė kyla su juo sujungtiems mediniams lauko sandėliukams.

Vėjo gatvėje esančio medinio daugiabučio, vadinamojo „barako", kuris priklauso rajono savivaldybei, gyventojai gerai pamena prieš trejus metus vykusį gaisrą. Tuomet bendro naudojimo mediniame lauko sandėliuke užsidegus automobiliui, liepsnos sunaikino dalį žiemai paruoštų malkų ir vos suspėta išvaryti kitą ten laikytą automobilį.

Sandėliukus savivaldybės lėšomis atstatė Biržų butų ūkio darbuotojai.

Kilus gaisrui, jį pirmasis pastebėjo šiame name gyvenantis Vidmantas Baniulis.

Vyras čiupo namuose turėtą gesintuvą ir pradėjo lieti lauko tualeto viduje kylančias liepsnas.

Paaiškėjo, kad degė lauko tualete laikoma plastmasinė šiukšliadėžė, liepsna buvo persimetusi į medinę sieną.

„Jei ne pastabus kaimynas, gal vėl neturėtume sandėliuko," - kalbėjo šiame name gyvenanti pedagogė.

Aiškėja ir galimos gaisro priežastys. Tame pačiame name savivaldybei priklausančiame bute gyvena Birutė S.

Depresija ilgą laiką sirgusi moteris augina dvi dukras. Viena iš jų, dvylikametė, turi lengvą proto neįgalumą. Tualete, kuriuo naudojasi dvi šeimos, kažkas paliko degtukus. Į jį nuėjusi neįgali mergaitė sugalvojo šiukšliadėžėje buvusius popierius sudeginti. Kuo tai galėjo baigtis, nepagalvojo.

„Tokį vaiką reikia sekioti ir prižiūrėti, o ne degtukus laikyti prieinamoje vietoje," - kalbėjo kaimynystėje gyvenantys žmonės.

Tuo tarpu po gaisro sandėliuką tvarkiusi Birutė S. tikino, kad degtukų ji nepalikusi, o jos dukra tikrai nebandžiusi rūkyti.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-08-25

Šieną vežęs traktorius virto ugnies kalnu

Iš žiemai skirto pašaro gyvuliams teliko degėsių krūva. Nuostolį patyrė Parovėjos kaimo ūkininkai.

  

Vakar per patį vidurdienį virš Biržų pakilo tamsių dūmų debesys, o į Rinkuškių pusę lėkė ugniagesių gelbėtojų mašinos iš Biržų ir Kirdonių. Skubėta į Šlepščius, iš kur gautas pranešimas apie degantį traktorių.

Traktoriumi MTZ - 80 per Šlepščių kaimą važiavęs Remigijus Abišala staiga pamatė, kad dega priekaba su šieno rulonais. Vairuotojas spėjo iššokti iš traktoriaus kabinos ir atkabinti ugnies apimtą priekabą.

Ūkininkė D. Gerybienė neteko septyniolikos rulonų šieno. Ugniagesius iškvietė ir gaisrą gesinti padėjo A. Maslauskas.

Tuo pačiu metu gaisrą pastebėjęs dvidešimtmetis Aurimas Maslauskas pro langą žvilgterėjo išgirdęs traktorius burzgimą ir sako spėjęs išvysti priekinėje priekabos dalyje plykstelėjusią ugnį.

„Ugnis visą priekabą apėmė akimirksniu, aš griebiau telefoną ir iškvietęs gaisrininkus šokau padėti traktorininkui", - pasakojo pas močiutę Danutę Prancišką Krikščiūnienę viešintis biržietis anūkas Aurimas. Traktorius užsidegė prieš pat pakelėje stovinčios jo močiutės sodybos langus.

Aurimas su traktoriaus vairuotoju kibirais nešė vandenį ir pylė ant liepsnojančios priekabos padangų, taip išgelbėję jas nuo karščio.

Greitai pasirodę ugniagesiai gesino liepsnojantį šieną. Šiek tiek numalšinus ugnį priekaba traktoriumi buvo nutempta į šalikelės pievą. Vyrai toliau gesino traktoriaus keltuvu iškrautus rulonus.

Nors traktorius nenukentėjo, apdegė medinė priekabos dalis, visiškai sugadinta apie 3 tonas šieno Jį Parovėjos ūkininkų Dainiaus ir Dalios Gerybienės šeima pirko iš Šlepščių. Į Parovėją šieną vežė ūkininkų žentas.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, šienas užsidegė išlėkus kibirkščiai iš traktoriaus duslintuvo.

 

Alfreda Gudienė
2009-08-22

Žali „klevo lapai" siaučia perėjose

Praėjusią savaitę į redakciją užsuko išsigandusi mergina, kurios perėjoje vos nepertrenkė žaliu klevo lapo formos skiriamuoju ženklu pažymėtas automobilis. 23 metų studentė prašė padėti išsiaiškinti, ar įmanoma nubausti pažeidėją, turint jo mašinos valstybinius numerius, tačiau neturint liudininkų.

 

Kone kaskadinis manevras perėjoje

Mergina papasakojo tik per atsitiktinumą sėkmingai pasibaigusio įvykio aplinkybes. Pasirodo, saugiai pereiti gatvę tam skirtoje vietoje - perėjoje - ne visada saugu.

„Išėjusi iš arbatinės Vytauto gatvėje, pasukau perėjos link, nes planavau užsukti į kirpyklą, esančią kitoje gatvės pusėje. Atsidūrusi viduryje kelio nustėrau - dideliu greičiu į mane lėkė automobilis. Aš sustingau vietoje, nes neturėjau, kur šokti. Tas vaikinukas, kaip vėliau pastebėjau, prisiartinęs nė nestabtelėjo, o padaręs didelį linkį mane įžūliai apvažiavo. Tai buvo panašu į kaimo erelį, kuris demonstravo savo vairavimo „kietumą". Pamačiau žalią klevo lapo lipduką ant galinio lango stiklo, nors jį gal reikėtų keisti asilo ženklu", - piktinosi per plauką avarijos auka netapusi ir vėliau ant kelio pažirusius arbatos maišelius puolusi rinkti mergina.

Tiesa, ji spėjo telefone užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidėjo automobilio valstybinį numerį. Pasak pašnekovės, grėsmingai važiavusios transporto priemonės valstybinis numeris yra BRA 548.

 

Chamiškumas toleruojamas, nes nėra liudininkų?

Pasidomėjome, ar policijos pareigūnai taip pat operatyviai reaguoja, išgirdę apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos dažniausiai daro nepatyrę vairuotojai, kaip ir į pranešimus apie neblaivius vairuotojus.

Biržų rajono policijos komisariate atstovo spaudai pareigas atliekančio Antano Džiugo pasiteiravome, kam ir kokia tvarka mergina turėtų pranešti apie minėtąjį įvykį.

„Yra pasitaikę tokių įvykių ir anksčiau, bet kiekvienas ginasi. Prasižengusį reikia pagauti už ausų, reikia liudytojų. Situacija tokia, kad ne policijos pareigūnas užfiksavo prasižengimą. Privalu įsidėmėti numerį, laiką ir vietą. Tada pranešti policijai ir rašyti pareiškimą, nes be jo - tikrai sunku įrodyti", - dėstė A. Džiugas, iš kurio „Šiaurės rytų" žurnalistė, padiktavusi turimą informaciją, sulaukė pažado, jog nesant pareiškimo komisariate, automobilis greičiausiai bus tik stebimas.

Beje, pasak A. Džiugo, klevo lapais ženklinti automobiliai ne pirmą kartą patenka į policijos akiratį ir vis dažniau graso sunkiais prasižengimais.

„Buvo ir toks atvejis, kada dviejų mergaičių vos nesuvažinėjo", - prisiminė ryšiams su visuomene atstovas.

 

„Ką ten stebėti, reikia aiškintis vietoje"

Tuo tarpu Biržų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus specialistas Kastytis Vaitaitis nebuvo linkęs į pažadus stebėti galimai prasižengusi kelių naujoką.

„Ką ten stebėti, reikia aiškintis vietoje. Jei yra pareiškimas, tada sprendžiam, ką su juo daryti. Klevo lapas žymi, kad teisės vairuotojui yra išduotos laikinos, kurias jis, esant kelių eismo taisyklių pažeidimams, turės perlaikyti. Pareiškimas čia tikrai praverstų", - tikino pareigūnas, patikslinęs, jog be pareiškimo, gauta informacija būtų tiriama pagal objektyvias aplinkybes.

 

Studentė teismams pinigų neturi

Studentė, išgirdusi pareigūnų kalbas, numojo ranka ir pakilo nuo kėdės.

„Kam tada išvis informuoti tą policiją apie pažeidėjus? Jei bus pareiškimas, bus ir teismas, o studentai tam nei laiko, nei pinigų neturi. Kam raginti visuomenę pranešti apie pažeidimus? Kaip visada, skęstančiųjų gelbėjimas - skęstančiųjų reikalas", - nuogąstavo pėsčiųjų perėjoje vos po automobilio ratais nepatekusi mergina.

Paaiškėjo, jog turint tik informaciją apie valstybinius automobilio numerius, bet neturint liudininkų ir raštu neišdėsčius įvykio aplinkybių - policija iš esmės nieko negali imtis. Duomenų bazėje yra automobilio registracijos, o kartu ir savininko duomenys, kurių užtektų automobilio stebėjimui.

Galbūt policija to ir imsis?

Gintarė Raugalytė
2009-08-20

Telefoniniai sukčiai vėl apgavo biržiečius

Jurgita Vitkauskienė
2009-08-20

 

Telefoniniai sukčiai vėl aktyviai ieško aukų. Žmonės, net ir nuolat perspėjami žiniasklaidos ir policijos, vis leidžiasi apgaudinėjami.

Praėjusį antradienį į policiją kreipėsi Respublikos gatvėje gyvenantis 83 metų biržietis V. T.

Vyrui 16.30 valandą telefonu paskambino vyriškis. Jis prisistatė esąs jo anūko draugas. Paaiškino, kad anūkas padarė avariją ir reikia sumokėti 1500 litų tam, jog nebūtų keliama baudžiamoji byla.

Po kiek laiko pas jį į namus atėjo du nepažįstami vyriškiai, iš V. T. paėmė 1500 litų ir pasišalino.

Tos pačios dienos vakare į policiją paskambino Ramongalių kaimo 58 metų gyventoja R. P.

Moteris pranešė, kad apie 22 valandą telefonu jai paskambino vyriškis. Jis pasakė, kad jos brolis padarė avariją ir dėl to reikalingi pinigai.

Po valandos atėjusiam vaikinui moteris atidavė turėtus 300 litų ir 60 svarų sterlingų.

Biržų policija įspėja žmones nelaikyti namuose didelių piniginių sumų. Primena, kad įvykus eismo įvykiui ar nusikaltimui policija nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo.

Sulaukus įtartinų skambučių policija gyventojų prašo nedelsiant paskambinti telefonais 112 arba 02. Taip pat Operatyvaus poskyrio telefonu 31201 bei pasitikėjimo - 31036.

Perkūnas nusitaikė į „greitąją"

Alfreda Gudienė
2009-08-18

 

Krūpčioti vertę rugpjūčio žaibai praėjusį ketvirtadienį be radijo ryšio paliko greitosios medicinos pagalbos brigadas.

 

Rugpjūčio 13 - osios popietę Biržus sudrebinę griaustinio trenksmai buvo tokie stiprūs, jog žmonės bėgo į kiemus pažiūrėti, ar žaibas nepataikė į jų sodybas.

Stipriausią žaibo iškrovą lydėjo sprogimui tolygus smūgis, žmones pašiurpinęs šaižiu, lankstomą metalą primenančiu garsu.

Ugnies kamuolį spėję išvysti kai kurie ligoninės darbuotojai netrukus sužinojo, kad žaibo grėsmę teko pajusti „greitosios" darbuotojams. Į radijo ryšio anteną pataikęs žaibas sudegino radijo stoties maitinimo bloką. Šis įrenginys remontuojamas Vilniuje.

Sutrikdytas ryšis tarp dispečerinės tarnybos ir budinčių medikų brigadų penktadienį dar nebuvo sutvarkytas. Pas ligonius iškviesti budintys greitosios pagalbos tarnybos medikai su centrine dispečerine bendravo asmeniniais mobiliojo ryšio telefonais.

Žaibui trenkus į radijo anteną, sudegė Greitosios pagalbos skyriaus ryšio aparatūra ir televizoriai.

Pasak administratorės Audronės Gaigalienės, įvykis apsunkino tarnybos darbą, tačiau pacientai dėl to nenukentėjo.

Penktadienį po pietų į Biržus iš Vilniaus buvo pargabenta sutaisyta radijo ryšio aparatūra.

Žaibo iškrova sugadino ir du greitosios pagalbos tarnybos patalpose buvusius televizorius. Medikai sakė, kad žaibo iškrovos metu iš televizorių ir radijo stoties maitinimo bloko blykstelėjo ugnis ir pasipylė dūmai. Ligoninės darbuotojai teigia, jog į kolegų darbo vietą nusitaikė kamuolinis žaibas.

Griaustinis ne juokais išgąsdino ir Biržų rajono savivaldybės darbuotojus bei politikus. Administracijos direktorė teigė, jog po smūgio savivaldybėje visi net „tūptelėjo".

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų organizuoto renginio ūkininkams dalyviai tądien nuogąstavo, kad Žemės ūkio ministerijos atstovai kelyje nebūtų nutrenkti perkūno ir pasiektų Biržus.