Archyvas

Sveikata

Liftas bus rudenį

Biržų savivaldybės poliklinikos administracija atkakliai ieško rėmėjų liftui įrengti centriniame pastate.

Atrodo, liftas - mažmožis palyginus su 2008 metų pabaigoje baigtus pastato renovacijos darbus už europines lėšas. Deja, liftas nebuvo įrengtas, liko nepadaryta ir daugiau numatytų darbų, nes neužteko projektui skirtų lėšų.

„Pradėjęs dirbti poliklinikoje, iškart pastebėjau, kaip sunku neįgaliems ir problemiškai vaikštantiems pacientams pasiekti trečiąjį aukštą. Kilo idėja įrengti liftą. Pasitarėme su liftų rengėjais, pasiskaičiavome. Reikia nei daug, nei mažai - per šimtą tūkstančių litų. Iš kur imti pinigų, jei jų neturi poliklinikos steigėja - savivaldybė? Nuo praėjusių metų lapkričio pradėjome organizuoti paramos paieškas", - pasakoja poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas.

Leonidas Sologubovas: „Pradėjęs dirbti poliklinikoje, iškart pastebėjau, kaip sunku neįgaliems ir problemiškai vaikštantiems pacientams pasiekti trečiąjį aukštą."

Jam kilo mintis kreiptis pagalbos į turtingiausius Biržų krašto žmones - „Rotari" klubo narius. Užsimezgė glaudus ryšys su klubo pirmininke Laima Jakubėniene. Ši pasikalbėjo su klubo nariais, visi pritarė, kad pirminės sveikatos priežiūros grandžiai reikia padėti.

Pasak Leonido Sologubuvo, „Rotari" klubas tarsi įsipareigojo iš savo bei užsienio šalių kolegų, su kuriais sieja glaudesni bendradarbiavimo ryšiai, surinkti 21 tūkstantį JAV dolerių.

Turtingesni rajono gyventojai irgi prisideda prie paramos įrengiant liftą. Parovėjos kaimo ūkininkai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai paaukojo 7 tūkst. Lt, biržietis Petras Kalkys - 2 tūkst. Lt asmeninių lėšų. Savivaldybė pažadėjo skirti iš biudžeto 25 tūkst. Lt.

„Lifto projektas parengtas, pateiktas peržiūrėti rajono Architektūros ir urbanistikos skyriui, artimiausiu metu gausime leidimą jam įrengti. Pagal viešųjų pirkimų tvarką apklausos būdu internetu renkamės rangovą, kuris galėtų įrengti liftą už mažiausią kainą. Birželį gali prasidėti darbai, iki lapkričio poliklinika turės liftą pacientų patogumui", - garantavo „Šiaurės rytams" poliklinikos vadovas.

 

Alfonsas Kazitėnas

2011-05-26

Traumatologai ir chirurgai dirba viename skyriuje

Vasaros atostogų metu sujungti Biržų ligoninės Chirurgijos ir Traumatologijos skyriai.

 

Biržų ligoninėje ir šią vasarą taikoma įprasta praktika - atostogų metu jungti skyrius, kad jų personalas galėtų ilsėtis visą mėnesį.

„O kas nenori atostogauti vasarą?" - klausimu atsako Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza, pasiteiravus apie skyrių jungimo teigiamas puses. Tai yra galimybė vasarą ilsėtis atostogaujančio skyriaus viduriniajam personalui, kurį keičia kito skyriaus komanda.

Šiuo metu sujungti Traumatologijos ir Chirurgijos skyriai, kuriuose dirba keturi chirurgai, du traumatologai ir du LOR (ausų, nosies, gerklės ligų) gydytojai.

Jiems padeda trys slaugytojos (viena iš jų - skyriaus vyriausioji) ir dvi slaugytojų padėjėjos.

„Darbo tikrai užtenka, nes turime prižiūrėti net aštuonių gydytojų ligonius", - sako Traumatologijos skyriaus vyriausioji slaugytoja Regina Zakrienė.

Gydytojai Olgertas Kvedaravičius ir Dangiras Čiuplinskas kalbėdami akcentavo, jog chirurgams ir traumatologams labai dažnai tenka gydyti girtų žmonių patirtas traumas ir besaikio alkoholio vartojimo sukeltus susirgimus.

Trečiadienį skyriuje buvo gydomi dvidešimt šeši žmonės. Iš jų trylika - Traumatologijos skyriaus, dešimt - Chirurgijos ir trys LOR skyrių ligoniai.

Iš operacinės, kur su kolega Daliumi Jakubėnu operavo klubo sąnarį, į skyrių atskubėjęs Traumatologijos skyriaus vedėjas Olgertas Kvedaravičius rengėsi eiti į palatas. Chirurginio profilio ligonius vizitavo chirurgas Dangiras Čiuplinskas.

Pasak šių gydytojų, pastaruoju metu skyriuje daugiausiai gydomos „girtų" traumų pasekmės ir vidaus organų patologijos, atsiradusios dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Pasak gydytojo D. Čiuplinsko, viena iš tokių patologijų - kasos uždegimas.

Iš skyriaus kaip tik buvo išleidžiami du traumatologijos profilio ligoniai, į ligoninę patekę būdami girti. Vienam buvo išniręs petys, kitam - sužeista galva.

„Tik savaitę gėriau", - tikino gydytoją vienas iš ligonių. Pasak gydytojo O. Kvedaravičiaus, į ligoninę patekę girtuoklėliai gydymo įstaigoje prašviesėja, o išleidžiami gydytojui padėkoja.

„Būna ir pabėgančių, tačiau ir vėl pas mus sugrįžtančių - sveikata priverčia", - sako gydytojas O. Kvedaravičius.

Chirurgai skyriuje šiuo metu operuoja ir gydo apendicitus, tulžies pūslės uždegimus, pūlinius.

Chirurgijos skyriaus personalas atostogas baigs birželio 17 dieną. Tada visi ligoniai grįš į savo skyrių. Rugpjūtį atostogų išeis Traumatologijos skyriaus personalas, savo ligonius patikėjęs prižiūrėti Chirurgijos skyriaus medikams.

 

Alfreda Gudienė

2011-05-19

Sveikino slaugytojus

Gegužės 12 d. Biržų rajono slaugytojai paminėjo savo profesinę šventę. Ta proga Biržų ligoninėje buvo surengtas seminaras. Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė pasveikino gausiai į seminarą susirinkusias slaugytojas. „Slauga - tarptautinė vertybė, o slaugytojai - tos vertybės nešėjai.

Tai sunki ir pasiryžimo reikalaujanti profesija, nes būna atvejų, kai slaugytojas žmogui tampa artimesnis už gydytoją - jis lieka su ligoniu net tada, kai apleidžia viltis ir nebelieka nieko", - sakė merė.

Merė I. Varzienė padėkos raštą įteikė poliklinikos bendrosios praktikos slaugytojai Ritai Smilgienei.

Ji taip pat įteikė padėkos raštą Biržų rajono savivaldybės poliklinikos bendrosios praktikos slaugytojai Ritai Smilgienei - už kruopštų nepriekaištingą darbą ir nuoširdų rūpinimąsi savivaldybės gyventojų sveikata.

Biržų ligoninėje dirba 106 slaugytojos ir 33 jų padėjėjos. Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje ligonius slaugo 96 slaugytojos, iš jų 18 - Greitosios medicinos pagalbos skyriuje, 16 -rajono medicinos punktuose ir ambulatorijose, 9 - kartu su šeimos gydytojais.

 

Biržų savivaldybės informacija

2011-05-14

Dėkoja už pagalbą sergančiai dukrai

Nuo vakar Biržuose gyvenančios dvylikametės Gabijos Žadeikaitės gyvenime turėtų būti naujų spalvų ir judesio.

Jos tėvai iš Kauno klinikų parsivežė dukros augimui būtinus vaistus.

 

Viltis - nesėkmių prispaustai šeimai

Iš Kauno pasiekusi žinia, kad brangūs vaistai jau gauti, itin nudžiugino mergaitės tėvus Rasą ir Žilviną Žadeikas.

Juolab kad jie vos prieš savaitę palaidojo močiutę, prieš dvi dienas Rasos tėvelis dėl pablogėjusios sveikatos atsidūrė Biržų ligoninės Reanimacijos skyriuje, o po savaitės vyro laukia sudėtingi nugaros tyrimai ruošiant operacijai.

Dešimt mėnesių negavusi reikalingo preparato Gabija ne tik nepriaugo nė kilogramo, tepaaugo pusę centimetro, bet ir negalėjo lankyti mokyklos, nes nuolat sirgo.

Rasa Žadeikienė dėkinga jos dukrai Gabijai gydyti pinigus aukojusiems paprastiems žmonėms, kartu žada nenuleisti rankų ir kovoti toliau.

„Net nežinau, kaip padėkoti visiems žmonėms, kurie parėmė mūsų dukrą ir aukojo pinigų jai taip reikalingiems vaistams. Labiausiai vertiname, kad tai paprastų žmonių paaukoti pinigai", - kalbėjo R. Žadeikienė.

Biržiečių šeima itin dėkinga Gabiją gydantiems medikams - Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyriaus vedėjai Rasai Verkauskienei ir gydytojui dr. Romualdui Preikšai.

Būtent šie medikai ne tik globoja itin sunkia liga sergančią mergaitę, bet ir ją pasiūlė televizijos projektui, kurio metu buvo renkamos lėšos sunkiomis ir retomis ligomis sergantiems vaikams.

 

Aukojo žmonės

„Šiaurės rytai" jau rašė, kad per Kalėdas televizijos projekto „Išsipildymo akcija" metu žiūrovai paaukojo pusantro milijono litų sunkiai sergantiems vaikams.

Vienas iš šių vaikų, kuriems reikalinga skubi pagalba, - biržietė Gabija.

Mergaitė serga itin reta genetine liga - Larono sindromu. Ja sergančiojo kauluose trūksta augimo hormono. Liga pasireiškia ryškiu ūgio atsilikimu, padidėjusiu širdies ir kraujagyslių ligų pavojumi, didele cukrinio diabeto vystymosi rizika.

Šia liga Lietuvoje serga tik trys vaikai. Deja, šiems ligoniams būtinas vaistinis preparatas Increlex Lietuvoje registruotas, tačiau iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nekompensuojamas. Nors kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje lėšų tokiems ligoniams surandama.

Vaistus, skatinančius augimo hormoną, pacientai turi vartoti iki šešiolikos metų, kol organizmas bręsta ir vystosi. Po to vaistai jau nebeveikia.

Gabijai buvo penkeri metukai, kai artimieji pastebėjo, kad ji nebeauga. Atlikus tyrimus jai nustatyta diagnozė - Larono sindromas.

Tačiau paaiškėjo, kad vaistai gydyti šiai ligai itin brangūs - pirmus metus jų kaina siekia 38 186 eurus, antrus 83 864, o trečius - 198 822 eurus.

Tokių sumų tris vaikus auginančiai biržiečių šeimai uždirbti neįmanoma.

Ketverius metus, kol negavo šių vaistų, Gabija neaugo. Negalia išsivystė iki vidutinės.

Vėliau medikai vaistų parūpino iš vieno labdaros fondo. Mergaitė juos vartojo vienuolika mėnesių. Per tą laiką Gabija priaugo svorio, išmoko skaityti ir rašyti.

Tačiau praeitų metų viduryje lėšų vaistams nebeliko. Kol gavus paramos lėšas vaistai pasiekė mergaitę, praėjo dešimt mėnesių.

Per tą laiką Gabija beveik nelankė darželio - mokyklos ketvirtos klasės, todėl greičiausiai liks antriems metams kartoti kurso.

Mergaitės tėvai tikisi, kad per vasarą ji, gaudama būtinus vaistus, sustiprės ir galės sėkmingai mokytis toliau.

 

Dėl dukros kovos ir toliau

„Paaukotų pinigų - pusės milijono litų - užteks dviem metams. Atrodytų, yra laiko, tačiau jis be galo greitai tirpsta. Tad darysiu viską, kad mano dukra turėtų galimybę ir toliau juos gauti", - vakar kalbėjo Rasa Žadeikienė.

Iškart po televizijos laidos ji kreipėsi į Seimo nario Valdemaro Valkūno priimamąjį.

Šis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydamas kompensuoti vaistinio preparato Increlex įsigijimo išlaidas.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, atsakydamas į daugiau nei prieš du mėnesius rašytą prašymą, informavo, kad specialistai išnagrinėjo jo rašte pateiktą informaciją ir keliamą problemą.

„Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad 2011 03 10 Ligų ir kompensuojamų vaistų sąrašų tikslinimo komisija apsvarstė galimybę įtraukti vaistinį preparatą Increlex į Ligų ir vaistų kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Komisija priėmė sprendimą neįtraukti šio preparato į minėtą sąrašą dėl nepakankamos jo terapinės vertės ir nepageidaujamo šalutinio poveikio", - rašoma ministro rašte.

Toks jo teiginys nustebino mergaitės mamą R. Žadeikienę.

„Kažkodėl Lenkijoje ir Latvijoje šis preparatas skiriamas. Juk visi vaistai turi šalutinius poveikius. Tai tiesiog atsirašinėjimas", - taip ministro raštą vertina R. Žadeikienė.

Tiesa, ministras rašte pabrėžė, kad „atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių praktiką, taip pat į užsienio nepriklausomų technologijų vertinimo agentūrų nustatytus vaistinio preparato skyrimo kriterijus ir kitą informaciją, komisija nusprendė iš esmės svarstyti preparato įsigijimo išlaidų kompensavimo tikslingumą ir finansines galimybes".

Gabijos mama sako rankų nenuleisianti ir kovosianti toliau.

Jurgita Vitkauskienė

2011-05-12

Ambulatorijos automobiliu pietauti daugiau nebevažinės

„Jūs aprašėte naująją Biržų rajono merę, kurią buvęs rajono vadovas iš namų į darbą atvežė tarnybiniu automobiliu, nors to nenumato įstatymai bei patvirtintos tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės. Bet yra ir daugiau panašių pavyzdžių.

Pasidomėkite, kaip transportą naudoja Viešosios įstaigos Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Papilio ambulatorijos vairuotojas", - pasiūlė į redakciją kreipęsi papiliečiai.

Jų teigimu, vairuotojas pietauti į namus, esančius už kilometro nuo darbovietės, bene kasdien važinėja valdišku ambulatorijos automobiliu „Renault".

Poliklinikos direktorius L. Sologubovas Papilio ambulatorijos darbuotojus žadėjo perspėti.

„Visi papiliečiai juokiasi. Žmogus ir taip nieko doro neveikia, tai bent pietauti su dviratuku nuvažiuotų ar pėsčiomis pareitų. Juk sveika pajudėti. Visi mes norėtume valdišku kuru važinėti", - piktinosi papiliečiai.

Redakcija kreipėsi į poliklinikos direktorių Leonidą Sologubovą. Ši žinia jam buvo naujiena, nes jis pats sakė į darbą ir iš jo dažniausiai vaikštąs pėsčiomis, o darbo reikalais važinėti dažnai naudoja ne tarnybinį, o nuosavą automobilį.

L. Sologubovas tvirtino, kad vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta, jog būtų galima važiuoti pietauti į namus valdišku transportu, ir pažadėjo šį klausimą išsiaiškinti.

Po kurio laiko paskambinęs į redakciją L. Sologubovas sakė kalbėjęs su ambulatorijos šeimos gydytoju Romaldu Rupkumi.

Gydytojas jam pripažino, kad vairuotojas nuvažiuoja į namus, esančius už kilometro nuo darbovietės, pietų pavalgyti.

Poliklinikos vadovas nurodė daugiau taip nesielgti, pažadėjo perspėti savo reikalams valdiškų automobilių nenaudoti ir kitų ambulatorijų darbuotojus.

„Nuo seno taip buvo, ir niekam neužkliūdavo. Dabar užkliuvo. Nieko nepadarysi. Pasakysiu vairuotojui - nebevažinės. Nematau didelės tragedijos. Jei mano namai būtų toli, aš irgi gal važinėčiau", - „Šiaurės rytams" kalbėjo gydytojas R. Rupkus.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-23

Vištų kiaušiniuose slypi salmonelės

Pasitinkant pavasario šventes Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad ruošiant maistą būtina laikytis higienos taisyklių.

2010 metais Panevėžio apskrityje užregistruoti 195 salmoneliozės susirgimų atvejai. Nustatyta, kad daugiau kaip pusė susirgusiųjų (54 proc.) užsikrėtė nuo vištų kiaušinių, kita dalis - nuo vištienos (30 proc.).

Per 1 šių metų ketvirtį užregistruoti 29 salmoneliozės atvejai.

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą. Ypač pavojingi yra gerai neišvirti, neiškepti kiaušinių, mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršų, paštetai. Kartais ir gerai paruošti patiekalai užkrečiami salmonelėmis, jei tie patys įrankiai naudojami ir žaliai, ir virtai mėsai paruošti ir nesilaikoma asmens higienos taisyklių.

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą. Ypač pavojingi yra gerai neišvirti, neiškepti kiaušinių, mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršų, paštetai.

Salmonelioze susergama po 6 - 30 valandų, suvalgius salmonelėmis užteršto produkto. Ji prasideda ūmiai pykinimu, pilvo skausmais, krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą. Liga paprastai trunka 4 - 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.

Specialistai pataria atkreipti dėmesį į kiaušinių panaudojimą maisto gamybai. Perkant kiaušinius būtina atkreipti dėmesį į kiaušinių realizavimo datą. Dėdami kiaušinius į šaldytuvą, prieš tai jų nenuplaukite, nes bus pažeista apsauginė kiaušinio plėvelė. Prieš vartojant kiaušinius maisto gamybai, juos būtina nuplauti. Rekomenduojama virti kiaušinius taip, kad trynys būtų kietas.

Gaminant maistą, būtina laikytis paprastų maisto ruošimo taisyklių: ant tos pačios lentelės nepjaustyti virtų, paruoštų valgyti ir dar termiškai neapdorotų produktų. Reikia gerai išvirti ar iškepti vištieną. Keptos ar rūkytos vištos mėsa prie šonkaulio neturi būti rausva, nes tai liudija apie nepakankamą jos terminį paruošimą. Šaldytuve laikytus vištienos patiekalus geriau valgyti pakartotinai pakaitintus aukštesnėje nei 70oC temperatūroje. Ypač šiltuoju metų laikotarpiu reikėtų nevalgyti konditerinių gaminių, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai. Asmenims, ruošiantiems maistą, labai svarbu laikytis asmens higienos: visada nusiplauti rankas prieš maisto gamybą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa bei pasinaudojus tualetu.

Tik saugiai ruošdami maistą galėsime išvengti ūmių žarnyno susirgimų ir sveiki džiaugtis pavasario šventėmis.

2011-04-21

Medicina arčiau žmonių

Mokslinio žurnalo „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" balandžio mėnesio numeryje išspausdintas straipsnis, kaip šių metų kovo 30 d. gydytojų komanda su naujausia diagnostine įranga iš Kauno klinikų iškeliavo į Biržus, kur net dviejose gydymo įstaigose pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, atliko išsamius tyrimus.

Buvo tiriamas jų regėjimo aštrumas, matuojamas akispūdis, su mobilia skaitmenine kamera fotografuojamas akių dugnas.

Tokio pobūdžio tyrimai, kuomet su šiuolaikiška diagnostine kamera fotografuojamas pacientų akių dugnas, o nuotraukos perduodamos į Kauno klinikas, atlikti jau nebe pirmą kartą. Tyrimo demonstravimas vyko šių metų vasario 22 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusioje konferencijoje „Telemedicina ir elektroninė sveikata šeimos gydytojo darbe". Šį kartą jis atliktas Biržuose. Kadangi miestas gana nutolęs nuo trečiojo lygio gydymo įstaigų, jame trūksta sveikatos priežiūros specialistų, tokie nuotoliniai tyrimai ypač naudingi pacientams, kartais tai vienintelė galimybė jiems gauti specialisto konsultaciją.

Prof. A. Paunksnis fotografuoja pacientės iš Biržų akių dugną.

Pirmiausia pacientai buvo apžiūrėti Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje. Žmonės buvo atidžiai apklausiami, nustatoma, kiek laiko jie serga cukriniu diabetu, koks gydymas jiems skirtas, tiriamas regėjimo aštrumas, matuojamas akispūdis, su mobilia skaitmenine kamera fotografuojamas akių dugnas. Oftalmologijos specialistai prof. Alvydas Paunksnis ir doc. Valerijus Barzdžiukas bei LSMU Šeimos klinikos vadovas prof. Leonas Valius ne tik patys fotografavo pacientų akių dugną, bet įsipareigojo gautas nuotraukas įvertinti, aprašyti ir elektroniniu būdu atsiųsti į gydymo įstaigą šeimos gydytojams, kad pastarieji galėtų tinkamai įvertinti pacientų būklę ir koreguoti gydymą. Toks pat tyrimas atliktas ir „Biržų šeimos gydytojų centre". Iš viso Biržuose buvo ištirti 37 pacientai.

Trečdaliui tiriamųjų pirmą kartą diagnozuotas padidėjęs akispūdis, dėl kurio pacientams bus reikalingas detalus ištyrimas dėl glaukomos (akių ligos, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies viduje). Keliems pacientams rasta pavojinga akių patologija - proliferuojanti retinopatija, dėl šios priežasties cukriniu diabetu sergantiems gresia apakimas, kuris gali būti išgydomas, jei skubiai bus imtasi priemonių. Biržuose dirbantys šeimos gydytojai gaus specialistų išvadas, konsultacijas ir rekomendacijas dėl tolesnio akių patologijos ir pagrindinės ligos priežiūros plano ir gydymo. Toliau planuojami vizitai į atokesnius Lietuvos miestus: Zarasus, Uteną, Kėdainius, Šilalę, Mažeikius.

Pasak tyrime dalyvavusio prof. L. Valiaus, sergantieji cukriniu diabetu ne dėl gydytojų kaltės, bet dėl sunkios savo socialinės padėties ne visada turi galimybę tinkamai pasirūpinti savo sveikata. „Mūsų tikslas priartinti mediciną prie žmonių. Kai gydytojas parašo siuntimą pas specialistą, yra viena, o ar žmogus pas jį nukeliauja, jau visai kas kita", - sakė profesorius. Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotojos Vitalijos Jukonienės teigimu, tyrimai pavyko, ligoniai patenkinti. „Gerai, kad žmogui nereikia niekur važiuoti. Jei tokie tyrimai būtų reguliarūs, tai palengvintų jų organizavimą ir daugiau žmonių turėtų galimybę nuotolinei specialistų apžiūrai", - kalbėjo pavaduotoja.

Inga Lebrikaitė

2011-04-21

Mokiniams dalijami vaisiai

Germaniškio pagrindinės mokyklos pradinukams išdalyta jau daugiau nei 15 kg nemokamų vaisių.

Vykdant strateginę ES programą „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose" Germaniškio pagrindinės mokyklos pradinukams mokyklose nuo pernai lapkričio iki šių metų vasario mėnesio buvo išdalyta daugiau nei 15 kg nemokamų vaisių. Biržų r. mokyklose šią ES programą įgyvendina viena didžiausių šalyje maitinimo paslaugų organizatorė, bendrovė „Kretingos maistas". Iš viso bendrovė aptarnaujamose šalies mokyklose jau išdalijo daugiau nei 50 tonų įvairių šviežių vaisių.

Tris kartus per savaitę įmonės aptarnaujamose mokyklose ir globos namuose 1-4 klasių moksleiviai gauna šviežių vaisių: obuolių, kriaušių, bananų, apelsinų. Vienam vaikui numatytos 140-200 g obuolių, 140-200g kriaušių, 180-220 g bananų ar 150-200 g citrusinių vaisių porcijos. Tai reiškia, kad vaikai gauna vieną vidutinio dydžio vaisių.

Tai jau antra bendrovės įgyvendinama ES programa, kuomet, siekiant formuoti sveikos mitybos įpročius, vaikams dalijami nemokami produktai. „Kretingos maistas" jau dvejus metus moksleiviams ir darželinukams dalija nemokamus pieno produktus pagal ES programą „Pienas vaikams".

Parengta pagal „Kretingos maisto" informaciją

2011-04-21

Gyventojų patogumui - informacija internete apie eiles dėl dantų protezavimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) atsižvelgė į Panevėžio apskrities pacientų organizacijų atstovų prašymą ir savo interneto svetainėje www.paneveziotlk.lt ėmė skelbti gyventojams aktualią informaciją apie laukiančiųjų dantų protezavimo eiles.

Nuo šiol svetainės skyrelyje Gyventojams-Dantų protezavimas nuolat bus skelbiama, kiek asmenų protezuoti dantų pakviesta einamuoju laikotarpiu kiekvienoje TLK veiklos zonos savivaldybėje bei iki kurio eilės numerio išsiųstas paskutinis kvietimas. Internete taip pat skelbiama, kiek iš viso savivaldybių gyventojų laukia eilėje dėl dantų protezavimo, kokiam skaičiui asmenų ši paslauga buvo suteikta per pastaruosius trejus metus.

Pageidavimas, kad būtų galima internete sužinoti, kiek pajuda laukiančiųjų dantų protezavimo eilė kiekvieną ketvirtį, buvo išsakytas kovo pabaigoje vykusiame ligonių kasos ir pacientų organizacijų atstovų susitikime, kuriame dalyvavo 17 įvairių organizacijų narių iš Panevėžio miesto, Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Rokiškio, Anykščių rajonų. Tai rodo, kad vis daugiau gyventojų naudojasi internetu, domisi jiems teikiamomis paslaugomis. Iki šiol sužinoti, kiek pasistūmėjo dantų protezavimo laukiančiųjų eilė, buvo galima paskambinus arba atvykus į ligonių kasą ir pateikus pranešimą, kuriame nurodytas asmens eilės numeris.

Gyventojams primename, kad teritorinė ligonių kasa jai skirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas dantų protezavimo paslaugų išlaidoms kompensuoti paskirsto savo veiklos zonos savivaldybėms pagal statistinį gyventojų skaičių ir sprendžia, koks skaičius laukiančiųjų bus pakviestas dantų protezavimo paslaugoms gauti. Laukiant eilėje asmens eilės numeris nekinta. Jis išlieka toks pat, koks buvo asmeniui suteiktas įrašant jį į eilę. Keičiasi tik laukiančiųjų protezavimo asmenų skaičius, taip pat kasmet vis didesnis būna paskutinio pakviestojo eilės numeris.

Išsamesnę informaciją apie dantų protezavimą galima rasti www.paneveziotlk.lt, taip pat daugiau informacijos teirautis tel. : (8 45) 51 04 14 (Klientų aptarnavimo skyrius Panevėžyje), (8 389) 59 875 (Utenoje).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija

2011-04-16

Dauguma Biržų ligoninės pacientų maitinimu nesiskundžia

Kylant maisto kainoms šalies ligoninėms vis sudėtingiau už nustatytas kainas išmaitinti savo pacientus. Dalis ligoninių praranda maisto tiekėjus, nes jie pagal anksčiau nustatytas kainas nenori dirbti nuostolingai. Arba ligoninių vadovams tenka peržiūrėti ligonių valgiaraštį.

Ne paslaptis, kad daugelis ligonių ir anksčiau „prisidurdavo" - maitindavosi ne vien ligoninėje tiekiamu maistu. Tačiau kai kuriems pacientams ligoninės maistas joje besigydant tampa vienintelis.

O kokia situacija yra Biržų rajone?

„Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Biržuose. Už 7,25 lito per dieną žmogaus skaniai nepamaitinsi. Bet maitiname, žmonės nesiskundžia", - kalbėjo Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza.

Jis pretenzijų neturi ir ilgalaikę sutartį ligonių maitinimui turinčios viešosios įstaigos „Kretingos maistas" darbu.

Biržų ligoninės vadovo teigimu, 98 proc. apklaustų pacientų gydymo įstaigoje gaunamą maistą vertina gerai.

N. Jeloza pabrėžė, kad kartą per metus vykdomo audito apklausų metu 98 procentai pacientų ligoninės maistą vertina gerai.

„Kol tokia pilietinė visuomenė bus, niekas nesikeis. Kol žmonės neprotestuos, šalies vadovai jokių sprendimų ir nesiims", - svarstė N. Jeloza.

VšĮ „Kretingos maistas" vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė pabrėžė, kad įmonė jau penkerius metus rūpinasi Biržų ligoninės pacientų maitinimu.

„Turime pripažinti, kad pastaruoju metu dėl nepalankios ekonominės situacijos mūsų šalyje bei visame pasaulyje maisto kainos sparčiai auga ir viešojo maitinimo įmonės taip pat priverstos didinti savo paslaugų įkainius. Tačiau nepaisant to, mes išlaikome su Biržų ligoninės vadovais suderintus maitinimo organizavimo įkainius bei paslaugų kokybę, neprastiname raciono bei gamybos technologijos būdų", - teigė A. Norkuvienė.

Įmonės vadovė džiaugėsi, kad Biržų ligoninės vadovai bei pacientai patenkinti jų teikiamu maitinimo organizavimu: „Turėdami didžiulį aptarnavimo tinklą bei atlikdami didelės apimties pirkimus visoje šalyje galime ne tik pasiūlyti, bet ir išlaikyti kokybišką maitinimo paslaugą už mažą kainą."

Tačiau kita vertus, įmonės vadovė pripažino, kad labai svarbus kokybiškai maitinant pacientus yra kiekviename objekte dirbančių žmonių indėlis.

„Kiekvienoje ligoninėje iš visų jėgų stengiamės organizuoti maitinimo paslaugą, kad ligoniai gautų suderintą ir būtent jiems pritaikytą visavertį bei kokybišką maistą už nedidelę kainą ir būtų išlaikytas patiekalų įvairumas", - tvirtino pašnekovė.

Viešoji įstaiga „Kretingos maistas" yra viena didžiausių maitinimo paslaugas tiekiančių įmonių Lietuvoje ir Latvijoje. Šiuo metu bendrovė aptarnauja per 250 skirtingų objektų įvairiuose šalies miestuose.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-14

Kardiologai į atokius rajonus važinėti nesuinteresuoti

Biržietė pacientė Danutė kreipėsi į redakciją ir paprašė pasidomėti, kodėl mūsų miesto gydymo įstaigose nebėra kardiologo. Jos manymu, toks specialistas turėtų dirbti poliklinikoje.

„Labai daug žmonių serga ir miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Aš taip pat turiu bėdą dėl širdies. Dažnai tenka važiuoti į Panevėžį pas šios srities specialistą konsultuotis. Panevėžyje tenka ilgai laukti eilėse. Kainuoja ir kelionė, tuščiomis irgi nenuvažiuosi. Šeimos gydytojas nėra širdies specialistas. Pažįstu žmonių, kuriems šeimos gydytojai neteisingai išrašė vaistus. Gal reikėtų parašus rinkti, kad Biržuose dirbtų kardiologas", - kalbėjo biržietė Danutė.

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas pabrėžė, kad pirminės sveikatos priežiūros lygiui (t. y. poliklinikai) priklauso šeimos gydytojai, odontologija.

Biržų ligoninės vyriausiajam gydytojui N. Jelozai į provinciją prisikviesti širdies specialisto nepavyksta.

Gydytojai specialistai - neurologai, kardiologai, urologai, oftalmologai, LOR, vaikų chirurgai, ortopedai - traumatologai ir kt. priklauso antriniam sveikatos priežiūros lygiui, tai yra ligoninei.

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza patvirtino, kad kardiologo jo vadovaujamoje įstaigoje nėra.

„Niekas nevažiuoja, ir tuo viskas pasakyta. Be to, tų kardiologų nėra tiek daug, kad jie galėtų važinėti. Daugelis jų dirba Vilniuje ir Kaune bei važinėja į arčiau esančių miestelių ligonines. Į tokius atkampius rajonus kaip mūsų niekas nenori važiuoti", - tvirtino N. Jeloza.

Pasak mediko, net Panevėžyje kardiologų trūksta.

„Nėra valstybinės politikos. Teigiama, kad Lietuvoje užtenka gydytojų, bet jų prisikviesti neįmanoma, nes jie neturi motyvacijos. Toli važiuoti jie nesuinteresuoti. Greit ne tik kardiologų neliks", - išdėsto nuomonę N. Jeloza.

Jurgita Vitkauskienė

2011-04-14

Netinkamai gydantis antimikrobiniais vaistais šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi

Balandžio 7-oji - Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų šūkis - „Vartokime antimikrobinius vaistus atsakingai. Netinkamai gydantis šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi".

Pasaulio sveikatos organizacija nori atkreipti visuomenės dėmesį į neatsakingą antimikrobinių vaistų (antibiotikų) vartojimą. Šiuo metu sunku įsivaizduoti žmonių, sergančių bakterinėmis ligomis, gydymą be antibakterinių vaistų. Jų vartojimas glaudžiai susijęs su bakterijų atsparumo šiems vaistams atsiradimu. Dėl antibiotikų poveikio mikroorganizmai žūva arba prisitaiko ir išgyvena.

Mikroorganizmų atsparumas antibakteriniams preparatams yra natūralus biologinis reiškinys, kuriam įtakos turi įvairūs veiksniai. Pirmiausia - netinkamas (neracionalus) masinis antibiotikų vartojimas ir vartojimo kultūra, gydant žmones ir gyvulius. Dažnai jie skiriami be reikalo, pasirenkamas netinkamas vaistas, skiriamos per mažos dozės, netinkamu dažnumu. Antra -turizmas, padedantis atsparioms mikroorganizmų padermėms keliauti iš vienos šalies į kitą. Taip pat demografiniai pokyčiai, t. y. padidėjęs vyresnių žmonių su nusilpusiu imunitetu skaičius. Antibiotikai vartojami mėsos ir pieno pramonėje, žemės ūkyje, gyvulininkystėje gydymo ir profilaktikos tikslais, augimo stimuliacijai. Didėjantis aplinkos užterštumas, klimato kaita, urbanizacija, bloga sanitarinė būklė taip pat sukelia ligų sukėlėjų atsparumą vaistams.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse dėl sunkių, atsparių bakterinių infekcijų ligoninėse kasmet miršta apie 25 tūkstančius žmonių. Infekcijos, kurias sukelia atsparios bakterijos, yra rimta bėda gydymo-profilaktikos įstaigose, nes jos sukelia gyvybei pavojingas ligas, tokias kaip sepsis, pneumonija, žaizdų infekcijos. Atsparumas antibiotikams pailgina gydymosi ligoninėje laiką, nemažai kainuoja ir pats gydymas, nes naudojami brangūs antibiotikai ir gydymo metodai, didžiulį išbandymą patiria šeimos ir visuomenė. Be naujų ir efektingų antibiotikų, augant bakterijų atsparumui, visuomenė gali grįžti į erą „be antibiotikų", kai vaikų mirties priežastimi galėjo būti paprasta plaučių infekcija arba kai gydytojai buvo bejėgiai prieš meningito sukėlėją. Dar vienas pavojus sveikatai - tuberkuliozė, kurios sukėlėja (mikobakterija) yra atspari ne vienam, bet keletui vaistų nuo tuberkuliozės.

Antibiotikai, atrasti dar iki Antrojo pasaulinio karo (1940 m.), žadėjo greitą pergalę prieš daugelį infekcinių ligų. Pagrindinės antibiotikų klasės buvo atrastos nuo 1940 m. iki 1962 m. Per paskutinius dešimtmečius naujų klasių neatrasta.

Pasaulio sveikatos organizacija kviečia visuomenę, medicinos darbuotojus, skiriančius vaistus pacientams, vaistų, mėsos ir pieno pramonės darbuotojus labai atsakingai naudoti antibiotikus.

Parengė Violeta Valiukienė,

Biržų savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė

2011-04-07

Vyrai nuodijasi alkoholiu, moterys - medikamentais

Visuomenės sveikatos centras pateikė žmonių apsinuodijimų Biržų rajone statistiką.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriuje registruojami ir tiriami įvairūs gyventojų apsinuodijimai nuodingomis medžiagomis. Informaciją apie apsinuodijimus teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nustačiusios ar įtarusios apsinuodijimą.

2004-2010 metais užregistruotas 171 apsinuodijimo atvejis, iš jų 53 vaikų.

Jaunimas dažniausiai apsinuodija vaistais ir alkoholiu.

Analizuojant apsinuodijimų atvejų dinamiką Biržų rajone pastaraisiais metais stebimas jų mažėjimas. 2009 metais buvo užregistruoti 43 apsinuodijimo atvejai, iš jų 17 vaikų. 2010 m. užregistruoti 27 atvejai, iš jų 9 vaikų. Šiais metais sausio - kovo mėnesiais užregistruoti 8 apsinuodijimo atvejai. Praeitais metais daugiausia apsinuodijimų užregistruota gegužės mėnesį - 7 atvejai, lapkričio - 4, vasario, balandžio, birželio, rugpjūčio, gruodžio mėnesiais - po 2. Daugiausia buvo apsinuodijimų medikamentais (62,96 proc.), alkoholiu su kitomis medžiagomis (14,81 proc.) ir tik alkoholiu (11,11 proc.).

Dažniausiai apsinuodijama namų aplinkoje (77,78 proc.), kur ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turėtų jaustis visiškai saugūs.

Apsinuodijimus būtų galima skirstyti į tyčinius ir netyčinius. 2010 metais užregistruota 17 tyčinių (66,67 proc. visų apsinuodijimų), iš jų 4 mokyklinio amžiaus vaikai. Norintys nusižudyti kartais praryja visus vaistinėlėje esančius vaistus, kartais juos sumaišo su alkoholiu. Daugiausia su šiuo pasauliu atsisveikinti bando jauni žmonės, niekur nedirbantys, vartojantys alkoholį. Tai asmenys, kurių nervų sistema aktyvi ir įaudrinta.

Atsitiktiniai apsinuodijimai sudaro 33 proc. Jie dažniausiai įvyksta dėl žmonių neatidumo, skubėjimo. Senyvi žmonės arba turintys negalią kartais pamiršta, kad vaistus jau išgėrė ir tai daro pakartotinai.

Suaugusiųjų grupėje apsinuodijusių vyrų yra šiek tiek daugiau nei moterų. Vyrai dažniausiai apsinuodija alkoholiu, moterys - medikamentais.

Trečdalį nukentėjusiųjų sudaro vaikai. Iš jų iki 7 metų amžiaus - 7,41 proc., 8-14 metų - 14,81 proc., 15-17 metų - 11,81 proc. Vaikai dažniausiai apsinuodija vaistais (6 atvejai), taip pat alkoholiu (3 atvejai). Ikimokyklinio amžiaus vaikų apsinuodijimų priežastys atsitiktinės. Dažna nelaimės priežastis - tėvų, senelių ar kitų suaugusiųjų nedėmesingumas. Vaikams prieinamoje vietoje palikti vaistai ir alkoholis, valikliai, plovikliai, dezinfekcinės priemonės, į gaiviųjų gėrimų tarą supiltos įvairios pavojingos medžiagos gali turėti labai nemalonių pasekmių jautriam vaiko organizmui. Suaugusieji privalo pasirūpinti, kad šios medžiagos atsitiktinai nepakliūtų į pačių mažiausiųjų rankas.

Tarp mokinių vyrauja tyčiniai apsinuodijimai medikamentais, antroje vietoje - apsinuodijimai alkoholiu. Bandymų žudytis medikamentais atvejai susiję su depresija, problemomis mokykloje arba su artimaisiais. Didelę įtaką turi šeimos pozicija. Tėvai turėtų kur kas atidžiau stebėti savo vaikų elgesį ir pastebėję psichinių ar psichologinių problemų nedelsdami kreiptis į gydymo įstaigų specialistus. Suaugusieji turėtų nuolat priminti vyresniems vaikams, kaip gali baigtis eksperimentai su alkoholiu, medikamentais, narkotikais ar kitomis toksinėmis medžiagomis.

Parengtą pagal Panevėžio visuomenės sveikatos centro

Biržų skyriaus vyresniosios specialistės

Laimos Timukienės pateiktą informaciją

2011-03-22

Medikai karščiuojantį nepilnametį išsiuntė į... kaimą

Į Biržų poliklinikos Vaikų konsultaciją rytą atvežtas nepilnametis medikų apžiūrėtas nebuvo. Dėl aukštos temperatūros glembantis vaikinas buvo išsiųstas namo, į kaimą, o jo tėvui pasakyta sūnų atvežti popiet, kai dirbsianti jo gydytoja.

Kaime gyvenantis neįgalus žmogus, savo automobiliu atvežęs jau ne pirmą dieną karščiuojantį sūnų į Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Vaikų konsultaciją, iš registratūroje buvusių medicinos darbuotojų išgirdo ne klausimą, kuo jiems gali padėti, o priekaištą, kodėl ligonį atvežė taip anksti ir nelaukė 13 valandos, kada darbą pradeda vaiko gydytoja. Viena iš medikių pabrėžė, kad temperatūra - ne liga ir iki pietų vaikas nenumirs.

„Žinau, kiek pacientų dėl uždelstų gripo komplikacijų šalyje mirė. Jei nevešiu, nesirūpinsiu ir kas nors nutiks, liksiu kaltas ir sau neatleisiu, kad nepadariau visko, ko reikia", - kalbėjo ligonio tėvas.

Paradoksalu, bet jei paaugliui tėvas dėl tų pačių priežasčių bei simptomų būtų iškvietęs savivaldybės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos automobilį, ligonis būtų atvežtas į Biržus ir toje pačioje konsultacijoje priimtas be eilės.

Jaučiasi išmestas kaip šiukšlė

„Mūsų šeima neturi tiek pinigų, kad galėtų sau leisti po kelis kartus per dieną važinėti į Biržus. Bet baisiausia, kad negalime sumažinti temperatūros sergančiam sūnui, bijome, kad jam galbūt prasidėjusios gripo komplikacijos, o mus išsiuntė atgal į namus", - išgyveno trečiadienį ryte į redakciją kreipęsis Mantagailiškio kaime gyvenantis Vasilijus Spiridonovas.

Negalią nuo tarnybos sovietų armijoje turintis vyras su žmona augina du vaikus.

Vasilijus Spiridonovas nesuvokia, kodėl nebuvo skubiai priimtas ir apžiūrėtas karščiuojantis jo sūnus, nors poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta.

Jų septyniolikmetis sūnus susirgo prieš dvi - tris savaites. Buvo pakilusi temperatūra, jis kosėjo.

Gydytoja Vitalija Jablonskytė, pasak tėvo, gerai žiūrėjo - paskyrė tyrimus, išrašė vaistų. Po gydymo vaikas atrodė pasveikęs.

Tačiau praėjusio antradienio vakare jam vėl pakilo temperatūra. Vaikas jautėsi blogai, sunkiai kvėpavo.

Tėvai jam davė paracetamolio, arbatos. Tačiau ryte temperatūra buvo dar aukštesnė, beveik 39 laipsniai, o savijauta - dar blogesnė.

Likėnų reabilitacijos ligoninėje dirbanti žmona vyrui liepė nedelsiant karščiuojantį sūnų vežti į Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Vaikų konsultaciją. Tėvai baiminosi, kad gali būti gripo komplikacija, gal net plaučių uždegimas.

Kaime gyvenantiems žmonėms atrodė, kad, kuo vaikas bus greičiau apžiūrėtas profesionalių medikų, tuo greičiau bus nustatyta, kas jam yra, ir suteikta pagalba.

Pasak tėvo, sūnus jautėsi labai blogai - buvo suglebęs, vos galėjo paeiti.

Atvykus į Vaikų konsultaciją ir priėjus prie registratūros langelio, tėvas pranešė, jog atvežė karščiuojantį sūnų, ir paprašė, kad dirbanti gydytoja priimtų be talono.

„Ant manęs registratorė pradėjo šaukti, ar aš nežinau, kada mūsų daktarė dirba. Kita sesutė aiškino, kad temperatūra - tai dar ne liga, reikia laukti iki 13 valandos, kol atsiras vaiką gydanti V. Jablonskytė. Sakė - nenumirsit", - pasakojo V. Spiridonovas.

Kol vyko pokalbis, nepilnametis buvo šalia ir viską girdėjo. Pasak tėvo, tuo metu konsultacijoje priėmimo pas gydytojus laukė 3 ar 4 vaikai - jo manymu, ne taip jau ir daug, kad jų negalėtų priimti.

Vyras pagrasino, kad skųsis žiniasklaidai. Medikės atsakė, kad tai jo valia.

V. Spiridonovas sūnų parvežė į namus, davė vaistų. Nusiminęs sūnus, pasak tėvo, pareiškė daugiau nebenorintis niekur važiuoti.

Dėl abejingo medikų elgesio pasipiktinęs vyras kreipėsi į redakciją. Sakė, jis neturintis tiek daug pinigų, kad galėtų kelis kartus per dieną į Biržus važinėti.

„Kartą besisvečiuojant pas gimines Jonavoje vaikas susirgo. Nuvažiavome į medicinos įstaigą. Jis iškart buvo apžiūrėtas, tik pasą reikėjo pateikti. Dabar jaučiuosi kaip šiukšlė, kurią mūsų rajono medicinos įstaigoje tiesiog išmeta", - kalbėjo V. Spiridonovas.

Pašnekovas tikino iš medikių nesulaukęs net patarimo, kokius vaistus paduoti vaikui, kad jis bent kuriam laikui pasijustų geriau.

„Kaip medicinos darbuotojai, net neapžiūrėję vaiko, galėjo nuspręsti, jog jam nieko blogo nenutiks? Juk tai parodo tyrimai, kuriuos geriausiu atveju atliksime gerokai po pietų, kai priims vaiką gydanti medikė", - kalbėjo V. Spiridonovas.

Temperatūra - ne liga?

Į Vaikų konsultaciją teko vykti šių eilučių autorei. Prie dviejų dirbusių gydytojų kabinetų laukė didelė karščiuojančių ir talonus turinčių vaikų eilė.

Registratūros darbuotojos, išvydusios korespondentę su V. Spiridonovu, patarė kreiptis į poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoją Vitaliją Jukonienę.

Pasakius, kad pavaduotoja kaip tik išvakarėse davusi interviu, kur pabrėžusi, jog karščiuojantys pacientai priimami skubos tvarka ir kad jiems kuo greičiau turi būti atliekami tyrimai, jos pasiūlė kalbėtis su vaikų konsultacijos vedėja Sigute Vižinyte.

„Prie kiekvieno sergančio ligonio gydytojo nepastatysi. Pasižiūrėkite, kiek vaikų, ir jie visi karščiuojantys. Bet visi kreipėsi į savo gydytoją. Pastarąją savaitę ligonių padaugėjo, dirbame viršvalandžius. Neatstumiame nė vieno", - kalbėjo S. Vižinytė.

Ji tarsi žinodama korespondentę tikino, kad vaikui buvo pamatuota temperatūra ir nurodyta palaukti, kol nuo 13 valandos dirbs jo gydytoja V. Jablonskytė, kuri vaiką gerai pažįstanti. Anot vedėjos, reikėjo tėvams iš anksto pasiskambinti ir pasiklausti, kada dirba šeimos gydytoja. „Mūsų registratorės malonios, paaiškina, kokius vaistus paduoti, kad nukristų temperatūra", - kalbėjo gydytoja.

Tačiau ji atrodė nustebusi, kai buvo paaiškinta, kad niekas į konsultaciją atvežtam vaikui temperatūros vis dėlto nepamatavo.

Nors vaikas nebuvo apžiūrėtas, medicinos darbuotojos sutartinai tvirtino, kad jokie tyrimai nebuvo reikalingi, nes jam esą greičiausiai paprastas virusas.

„Jei vaikas su aukšta temperatūra, jūs rašot, kad priimat be eilės", - priekaištavo V. Spiridonovas.

Medikės prieštaravo, kad priima, tačiau nežinia, kur jį šiuo metu būtų galima įterpti tarp kitų karščiuojančių vaikų.

Tačiau taip ir neatsakė, kodėl jo nebuvo galima pasodinti tarp tų pačių karščiuojančių vaikų ir priimti eilės tvarka. O per tą laiką pamatuoti temperatūrą. Juk jei vaikas pasijustų blogiau, jis būtų medikų priežiūroje, o ne kaime.

Medicinos slaugytoja Vida Rudelienė neneigė sakiusi tėvui, jog temperatūra - dar ne liga ir kad iki 13 valandos, kol darbą pradės šeimos gydytoja, vaikas nenumirs.

Kai V. Spiridonovas gydytojos S. Vižinytės paklausė, ar medikams tebegalioja Hipokrato priesaika, ši sakė su juo tikrai apie tai nediskutuosianti. Nebent ateityje apie tai kalbėsianti su žiniasklaidos atstovais.

Jurgita Vitkauskienė

2011-03-10

Padės įveikti depresiją, skatins fizinį ir protinį pajėgumą

Biržų rajono poliklinika įsigijo plataus veikimo impulsinio magnetinio lauko prietaisą, galintį pagreitinti viso organizmo atsistatymą po krūvių, ligų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Biržiečiai yra girdėję apie Pasvalio rajono sveikatos priežiūros įstaigų turimus elektromagnetinius prietaisus, kurie koreguoja organizmo bioritminius procesus ir daro didžiulį poveikį imuninei sistemai.

Tokio prietaiso galimybėmis nuo šiol galės džiaugtis ir Biržų rajono gyventojai.

Biržų rajono poliklinika savo uždirbtomis lėšomis nusipirko 8 tūkstančius litų kainavusį šveicarišką prietaisą BEMER 3000, kuris sertifikuotas Europos Sąjungoje, sėkmingai taikomas 45 šalyse, apdovanotas tarptautinių išradimų parodų aukso medaliais.

BEMER - tai ypač silpnas, platus veikimo spektro magnetinis laukas.

Fizinės medicinos reabilitacijos kabinete dirbanti ir naująjį šveicarišką prietaisą pademonstravusi Sigutė Obeliūnienenė sako, jog specialistai rekomenduoja 10 - 14 BEMER procedūrų ciklą.

Jo impulsų terapija taikoma kraujotakos sutrikimų ir trombozės prevencijai, žaizdų ir kaulų lūžių reabilitacijai, arterinio kraujospūdžio stabilizavimui, sąnarių ir reumatinių ligų gydymui, fizinio ir protinio pajėgumo didinimui, medžiagų apykaitos gerinimui, depresijos, miego sutrikimų, nuovargio sindromo ir dėmesio stokos gydymui.

Impulsinio magnetinio lauko terapija taip pat padės stiprinti imuninę sistemą, greičiau išgydyti prostatitą ir šlapimo takų sistemos uždegimus, gerinti potenciją.

Naujasis prietaisas yra poliklinikos Fizinės medicinos reabilitacijos kabinete.

Modernus, į didelį krepšį telpantis „čiužinys" su įvairiais priedais bei įranga padidins fizinės medicinos reabilitacijos paslaugų galimybes.

„Tikimės, kad unikaliomis savybėmis pasižyminčiu prietaisu susidomės visi, norintys sveikatą stiprinti ne tik vaistų pagalba", - sako poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas.

Fizinės medicinos reabilitacijos kabinete dirbanti ir naująjį šveicarišką prietaisą pademonstravusi Sigutė Obeliūnienenė sako, jog specialistai rekomenduoja 10 - 14 BEMER procedūrų ciklą.

Naujos profilaktinės, gydymo ir reabilitacijos paslaugos kaina kol kas derinama, tačiau manoma, kad viena procedūra turėtų kainuoti apie 8 litus.

 

Alfreda Gudienė

2010-11-18

„Su priešu reikia elgtis kaip su draugu"

Tokios nuostatos laikosi naujoji Biržų neįgaliųjų draugijos pirmininkė Lidija Dainiuvienė. Daugiau nei pusę tūkstančio narių turinčios organizacijos vadovė sako žinanti, kokio nelengvo ir atsakingo darbo ėmėsi, tačiau tikina, kad tai jos nebaugina. Vabalninke gyvenanti moteris kasdien skuba į Biržus, kur jos laukia daugybė įvairių organizacinių reikalų, rūpesčių ir, žinoma, susitikimų su žmonėmis.

 

- Šiandien, artėjant mūsų sutarto pokalbio laikui, Jūs paprašėte jį valandai atidėti. Minėjote, kad negalite palikti į draugiją atvykusių narių. Kiek jų draugijoje apsilankė šiandien iki pietų?

- Apie dvi dešimtis. Dar kokius septynis teko palikti, nes skubėjau į sutartą susitikimą.

 

- Ir kiekvieną dieną sulaukiate tiek žmonių?

- Interesantai priimami tik dvi dienas per savaitę. Dirbti turėčiau nepilnas tris dienas per savaitę, bet aš į Biržus vykstu kiekvieną dieną - darbų daug ir stengiuosi juos atlikti.

 

Lidija Dainiuvienė: „Atmosfera draugijoje pasikeitė tada, kai jai pradėjo vadovauti D. Grigaliūnienė. Aš daug ko mokiausi iš jos. Galima sakyti, kad pirmininke „gimiau" draugijoje."

- Rūpesčiai užgriuvo nuo pat pirmųjų Jūsų darbo dienų draugijoje?

- Šios draugijos Biržų skyriaus pirmininke buvau išrinkta lapkričio 11-ąją. Tačiau skyriuje dirbu nuo 2008 metų. Tuomet buvo naujai išrinkta pirmininkė Danguolė Grigaliūnienė, o aš pradėjau dirbti buhaltere. Taigi, darbas draugijoje man nėra iš esmės naujas - žinau jo specifiką, be to, ir anksčiau teko imtis į buhalterės pareigas neįeinančios veiklos.

 

- Kokius mokslus esate baigusi?

- Mokiausi Vabalninko žemės ūkio technikume, tačiau dar esu baigusi įvairių kursų, mokymų. Prieš įsidarbindama draugijoje baigiau pagal Darbo biržos programą organizuotus septynių mėnesių buhalterių kursus.

 

- Jūsų išvaizda, spinduliuojanti šiluma ir energija negali nekelti klausimo - ką tokia moteris veikia neįgaliųjų draugijoje?

- Aš turiu neįgalumą, tačiau nebuvau draugijos nare, kol joje nepradėjau dirbti.

 

- Ar galėčiau paklausti, kiek Jums metų? Beje, ir kalbate ne vabalninkietiškai...

- Man 58-eri. Vabalninke gyvenu jau 36 metus, bet daugelis atkreipia dėmesį į mano šneką. Aš esu kilusi iš Kaliningrado srities. Mano mama estė, o tėvas - rusas.

 

- O kokie keliai atvedė į Lietuvą?

- Ištekėjau už lietuvio.

 

- Kitaip tariant, esate meilės tremtinė?

- Galima ir taip sakyti. Bet abu mano sūnūs save laiko lietuviais. Čia jų gimtinė.

 

- O Jūsų gimtinės ilgesys egzistuoja?

- Toks jausmas egzistuoja, bet ten, Rusijoje, jau nebemokėčiau gyventi. Kol buvo gyvi tėvai, į Kaliningrado sritį važiuodavau dažnai. Po mamos mirties jau kelerius metus ten nebuvau. Be to, šiuo metu sunkiai serga mano vyras - prieš kelis mėnesius jį ištiko insultas, paguldęs į ligos patalą. Negalėčiau jo palikti.

 

- Kaip spėjate slaugyti vyrą ir dirbti draugijoje?

- Kai išvažiuoju į darbą, vyrą prižiūri marti.

Darbas draugijoje, bendravimas su neįgaliaisiais man leidžia labiau suprasti ir vyro dalią.

Žiūriu aš į žmones, sėdinčius invalidų vežimėliuose, ir matau, kiek jie turi optimizmo, gyvenimo džiaugsmo.

 

- Išties tai geriausiais pavyzdys niurzgliams, amžinai dejuojantiems ir viskuo nepatenkintiems.

Anksčiau redakciją pasiekdavo įvairūs skundai iš neįgaliųjų draugijos. Bet prieš porą metų jie liovėsi. Kaip pavyko sutaikyti organizacijos narius?

- Atmosfera draugijoje pasikeitė tada, kai jai pradėjo vadovauti D. Grigaliūnienė. Aš daug ko mokiausi iš jos. Galima sakyti, kad pirmininke „gimiau" draugijoje.

 

- Kitaip tariant, draugijos nariai žinojo, kam patikėti vadovavimą organizacijai?

- Iš tiesų išrinkimą pirmininke laikau savo darbo įvertinimu, pamačiau, kiek žmonių mane palaiko, ir tai džiugina.

Kelti savo kandidatūrą ne iš karto sutikau - mane įkalbėjo.

 

- Kaip manote, dėl kokių savybių žmonės balsavo už Jus? Ar žinote, ko iš Jūsų jie tikisi?

- Teko girdėti, kad esu šiltas žmogus. Nebijantis sakyti į akis tai, kas galbūt nėra malonu, bet yra teisinga.

Bet užtenka ir manęs nemėgstančių draugijos narių, kurie norėtų, kad būtų vykdomos jų užmačios, tačiau to nesulaukia. Nesuprantu, kaip žmogus gali elgtis nepadoriai, veidmainiauti, suvokdamas, kad daro negerai.

Bet, žinoma, kiekviename kolektyve yra tokių.

 

- Ar „perkandate" tuos, kurie nori bet kokia kaina įsiteikti, siekdami įvairių tikslų? Kaip reaguojate į besielgiančius piktybiškai?

- Teko nemažai skaityti psichologinės literatūros. Matau, kurie norai yra tikri, o kurie apsimestiniai. O su priešu reikia elgtis kaip su draugu.

 

- Kokiais principais stengsitės vadovautis eidama atsakingas pirmininkės pareigas?

- Sąžiningumo. Visi nariai turi būti lygūs, neskirstant jų pagal simpatijas ar antipatijas. Pagrindinis kriterijus vertinant narius - kiek jis daro gero draugijai, kiek jai padeda ir gali padėti.

Taip pat labai svarbu nešokti pagal kažkieno pageidavimų dūdelę, sugebėti atskirti, kur tikra problema, kur tiesa, o kur melas.

Aš esu pareigos žmogus. Jei reikia atlikti darbą - tam negaila ir nakties. Jei pažadėjai, reikia tesėti. Taip elgiuosi pati ir to tikiuosi iš kitų. Taip auklėjau ir savo vaikus.

 

- Ko netoleruojate?

- Dviveidiškumo. Tie, kurie siunčia anoniminius laiškus, žinutes, tegul nesivargina. Jeigu nori pasakyti problemą - nebijok pasirašyti. Ko bijoti, jei sakai teisybę?

O jeigu bijai, tai tylėk.

Manęs bijoti nėra dėl ko. Ką aš galėčiau padaryti? Neišleisti į ekskursiją?

 

- Na, kažkam galbūt baisu ir į ekskursiją nepatekti. Ar Jūs viena sprendžiate tokius dalykus?

- Jokie svarbūs sprendimai nepriimami be tarybos, kuri renkama kas ketverius metus, ją sudaro 13 narių. Manau, kad darbas turi būti kolegialus. Pirmininkas turi dirbti su taryba bei kitais draugijos nariais.

 

- Anksčiau draugijos nariai dažniausiai pykdavosi dėl materialių dalykų - dalijamos labdaros, tam tikrų privilegijų „išrinktiesiems". Ar tokių pykčių dar yra?

- Labdarai skirstyti yra sudaryta komisija. Nelipsiu ant to grėblio, ant kurio anksčiau užlipo kiti.

Draugijos veikloje svarbu laikytis įstatų ir būti sąžiningiems. Iškilusias problemas reikia išsakyti ir jas spręsti.

 

- Ar sulaukėte kokių nors siūlymų dėl veiklos tobulinimo?

- Tik gandų lygio. O anoniminiai skundikai, kaip jau sakiau, gali nesivarginti. Laukiu konkrečių siūlymų.

 

- O Jūs pati planuojate kokių nors naujovių draugijos veikloje?

- Iki 2011 metų turime vykdyti ankstesnius įsipareigojimus. O vėliau norėčiau į projektus įtraukti daugiau kelionių, papildomų veiklų.

 

- Esate veikli moteris, kurią turbūt savo gretose norėtų matyti ne viena politinė partija. Ar nesusigundėte dalyvauti rajono politiniame gyvenime?

- Visas jėgas atiduodu draugijai. Politiniu gyvenimu domiuosi, per televiziją mieliau žiūriu ne serialus, o informacines, pažintines laikas. Bet į partiją tikrai nestočiau - nematau tokios, kuri man būtų priimtina. O balsuoti į rinkimus eisiu.

 

- Suprantu, kad laisvalaikio turite nedaug. Kam skiriate laisvas minutes?

- Mėgstu spręsti kryžiažodžius - treniruoti smegenis. Patinka siūti iš skiaučių. Kai išeisiu į pensiją, tuo užsiimsiu rimčiau.

Mėgstu skaityti psichologinę, medicininę, istorinę literatūrą.

 

- Stebint Jus atrodytų, jog gyvenimas išties gražus. Šypsena nuo Jūsų lūpų nedingsta net tada, kai kalbate apie toli gražu ne linksmus dalykus. Esate iš prigimties optimistė, ar tai suformuoto charakterio, pasaulėjautos dalis?

- Esu realistė. Su „doze" optimizmo. Tikiu, kad iš kiekvienos padėties turi būti išeitis.

 

- Toks požiūris - užkrečiamas? Ar tiesa, kad draugijoje pastaruoju metu padaugėjo narių?

- Narių skaičius išaugo, kai pirmininke dirbo Danguolė. Atmosfera bet kuriame kolektyve daug ką reiškia. Kaip jau minėjau, Danguolė buvo mano mokytoja ir aš už tai jai dėkinga.

 

- Ji paliko šias pareigas dėl sveikatos problemų? Kokių dar pokyčių draugijos valdyme įvyko po neseniai įvykusios konferencijos?

- Konferencijos metu buvo išrinkta nauja pirmininkė (Danguolė iš tiesų serga) ir pakeistos dvi revizijos komisijos narės. Į jų vietą išrinktos Rima Mačiulskienė ir Virginija Indriliūnienė. Pirmininko pavaduotoja, taryba liko nepakeistos.

Be minėtos Danguolės, esu dėkinga visiems draugijos žmonėms, kurie dirba nuoširdžiai, kuriais galima bet kurioje situacijoje pasiremti. Dėkoju Egidijui Saldžiui, Nijolei Vaičekonienei, Olgai Lukoševičienei, Irenai Krivickienei, Genovaitei Striškienei ir kt.

 

- Ko reikėtų palinkėti Jums, einančiai atsakingas pareigas?

- Sveikatos, ištvermės, stiprybės. Sugebėti tam tikrais momentais patylėti - nesakyti garsiai to, ką tuomet galvoji. Reikėtų kantrybės. Tuo įsitikinau kelionėje į Stokholmą - ji buvo puiki, tačiau pareikalavo išskirtinio pakantumo...

 

Rasa Penelienė

2010-11-18

Kodėl šūvio sužalota moteris ilgai nepateko į ligoninę?

Peršauta ir šoko ištikta moteris ant operacinio stalo atsidūrė tik po dviejų valandų.

 

Sužeistąją paliko namie

Lapkričio 10 - ąją Biržuose buvo pralietas dviejų žmonių kraujas. Šautuvą prieš žmoną ir save pakėlusį 51 metų biržietį Petrą L. ištiko mirtis, o trejais metais jaunesnė žmona Lina L. buvo sužalota vyro paleistų šūvių. Moterį teko operuoti.

Po to, kai artimieji ir pažįstami atsisveikino su nuosprendį sau pasirašiusiu vyru, į redakciją kreipėsi šeimą pažįstantys žmonės.

„Žinojome, kad yra peršauta moteris, tačiau jos laukimas prailgo. Į operacinę nukentėjusiąją atsivežėme tik pirmą valandą. Iš namų jos neišvežė ilgai, nes, kiek žinau, ten sužeistąją apklausinėjo policija", - sakė gydytojas Dalius Jakubėnas.

Pasak jų, tragediją patyrusios šeimos giminaičiai pasakoję, kad lankydami sužeistą moterį ligoninėje jie išgirdo protu sunkiai suvokiamą dalyką. Esą moteris sakiusi, kad į tragedijos vietą atvykęs greitosios medicinos pagalbos automobilis į ligoninę išvežė tik galvą persišovusį vyrą. Sužeista moteris neva buvo palikta namie.

„Ar šitaip gali būti, kad šoko ištiktas ir peršautas žmogus paliekamas namie? Ar medikai, policijos pareigūnai nesuvokė, kad tokio žmogaus būklė gali staigiai pablogėti? Su siaubu klausėmės pasakojimo, kad alpstanti ir kraujuojanti moteris į ligoninę važiavo privačiu automobiliu", - kalbėjo vardo nei pavardės neslėpusi moteris. Šią informaciją telefonu patvirtino ir žuvusiojo Petro L. giminaitis.

 

Budintys gydytojai laukė, kol atveš kitą auką

Apie šūviais sužeistus du žmones policijai jau buvo žinoma trečiadienio naktį, 22.57 valandą. Šis laikas užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime.

Žmoną sužeidęs ir pats galvą persišovęs vyras į Biržų ligoninės Priėmimo skyrių buvo atvežtas 23.30 valandą. Peršauta ranka moteris, lydima giminaitės, į ligoninę atvažiavo 0.15 val., tai yra, po 45 minučių.

Šį ligoninės Priėmimo skyriuje užrašytą laiką patvirtino Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza.

Moterį apžiūrėjus gydytojui, padarius rentgeno nuotraukas ir atikus kitas būtinas procedūras sužeistoji pateko į operacinę. Žurnaluose užfiksuota, kad operacija pradėta 1.00 val.

Liną L. operavęs gydytojas traumatologas Dalius Jakubėnas „Šiaurės rytams" sakė, jog priėmęs sunkiai sužeistą vyrą, perdavęs jį Reanimacijos skyriui ir iškvietęs iš Panevėžio reanimobilį jis pradėjo laukti kitos sužeistosios.

„Žinojome, kad yra peršauta moteris, tačiau jos laukimas prailgo. Į operacinę nukentėjusiąją atsivežėme tik pirmą valandą. Iš namų jos neišvežė ilgai, nes, kiek žinau, ten sužeistąją apklausinėjo policija", - sakė gydytojas.

Jo manymu, delsimas gabenti sužeistąją į ligoninę galėjo turėti labai rimtų pasekmių. Ir tie, kurie nepasirūpino kuo skubiau moterį atiduoti į gydytojų rankas, labai rizikavo. Anot ilgametę darbo ligoninėje patirtį turinčio traumatologo, policijos pareigūnai taip elgiasi dažnai.

„Jei žmogus sužeistas, jam pirmiausiai reikia gydytojų pagalbos. Tuo tarpu dažnai policininkai jį klausinėja, aktus rašo, girtumą nustatinėja ir pan.", - kalbėjo gydytojas D. Jakubėnas.

 

Medikai sužeistąją paliko su pareigūnais

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė sako, kad iškvietimas į tragedijos vietą gautas 23.08 val. Medikus kvietė policijos pareigūnai.

Kadangi sužeisti du žmonės, į Laisvės gatvę vyko dvi budinčios medicinos felčerės.

Įvertinusios situaciją medikės pirmiausiai skubėjo teikti pagalbą sunkiai sužalotam vyrui, kurį nedelsiant reikėjo vežti į gydymo įstaigą.

Pasak A. Gaigalienės, felčerės apžiūrėjo ir peršautą moterį, siūlė jai važiuoti į ligoninę, tačiau ši atsakiusi, kad važiuos pati savo automobiliu, jai padės sesuo. Taip pat aiškinusi, kad jai esą reikia priduoti ginklą, sutvarkyti dokumentus ir pan.

Kadangi mirštantį vyrą skubiai reikėjo vežti į ligoninę, o moteris namie liko ne viena, bet su policijos pareigūnais, medikai išvažiavo. Pasak A. Gaigalienės, sužeistoji pati išlydėjo felčeres, pasaugojo nuo netoli laiptų pririšto šuns.

Kad peršauta moteris į ligoninę atvažiavo tik po 45 minučių, medikei buvo netikėta.

Psichologės išsilavinimą ir didelę skubios pagalbos teikimo patirtį turinti A. Gaigalienė teigė, jog į šoko būseną patekę ligoniai kartais atrodo linksmi, mano, kad jiems viskas gerai, kad niekas negresia ir kad skausmas greitai baigsis. Buvę atvejų, kai didelę galvos traumą ir vidinį kraujavimą patyręs žmogus vaikščiojo lyg jam nieko nebūtų nutikę. Tačiau tokios būsenos yra labai apgaulingos.

„Jei yra šautinė žaizda, ne ligonio reikia klausti, kaip jis jaučiasi ir ką su juo daryti. Būtina rūpintis kuo skubiau suteikti pagalbą nukentėjusiam", - tvirtino Greitosios medicinos pagalbos skyriaus administratorė A. Gaigalienė.

Ji akcentavo, kad „greitosios" medikai išskubėjo su labai sunkiu ligoniu, o sužeista moteris liko su policijos pareigūnais, kurie taip pat turi žinoti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose.

 

Kalbėjosi, bet neapklausinėjo

Biržų policijos komisariato viršininkas Eugenijus Šopis išsakė nuostatą, kad visais atvejais pirmiausiai reikia rūpintis pagalba nukentėjusias. Jis teigė, kad pirmieji į įvykio vietą nuvykę policijos patruliai iškvietė medikus.

Kokie nusikaltimų tyrėjai dirbo tą šiurpiąją naktį Laisvės gatvėje, viršininkas E. Šopis sakyti nenorėjo - kriminalinį tyrimą atliekantys darbuotojai paprastai neviešinami. Į klausimą, kodėl pareigūnai apklausinėjo sužeistąją ir nevežė jos į ligoninę, viršininkas teigė tuo pasidomėsiantis.

Policijos atstovė spaudai Zita Zalinkevičienė perdavė atsakymą, kad įvykio vietoje buvusi nusikaltimų tyrėja esą jokių paaiškinimų iš sužeistosios neėmusi, su ja tik pasikalbėjusi. Pasak atstovės spaudai, pareigūnė nuolat klausinėjo peršautos moters, ar jai nebloga, nes matė, kad sužeistoji buvo labai išbalusi.

Peršautą moterį ir ją vežusią seserį policijos nusikaltimų tyrėja lydėjo į ligoninę.

Apie ką sukosi ilgiau nei pusvalandį trukęs pareigūnų ir peršautos moters pokalbis, galėjęs kainuoti net gyvybę, žinių nėra.

Pačios Linos L. šį sykį pakalbinti nepavyko. Pirmadienį sužeistoji buvo išrašyta iš ligoninės, o tragediją patyrusių namų laiptus saugojo šuo - ženklas, kad svetimi žmonės čia nepageidaujami.

 

Alfreda Gudienė

2010-11-18

Skiepijasi nenoriai

Savivaldybės poliklinikoje prie skiepų kabineto eilių nėra.

Čia dirbanti Danguolė Juknevičienė pasakojo, jog spalio 5 d. poliklinika gavo 1090 dozių vakcinos nemokamiems skiepams nuo gripo.

Nemokamai skiepijami vyresni nei 65 m. amžiaus bei lėtinėmis ligomis (inkstų, kvėpavimo, plaučių, širdies kraujagyslių) sergantys įvairaus amžiaus rajono gyventojai, įskaitant ir vaikus.

Nemokamai paskiepyti Legailių, O. Milienės, Šv. Vincento Pauliečio, VšĮ „Vaiko užuovėja" gyventojai. Pasiskiepijo greitosios pagalbos felčerės ir vairuotojai, bet kitų sričių medicinos darbuotojai bei gydytojai, pasak slaugytojos, entuziazmo neparodė. Iki lapkričio 10 d. sunaudotos 662 nemokamos skiepų dozės.

Skiepų kabinete dirbanti D. Juknevičienė sako, kad gyventojai skiepytis neskuba.

Norinčių skiepytis mokamai nedaug, vakcina skiepams kainuoja 27 Lt. Kelios įstaigos suorganizavo kolektyvinį darbuotojų skiepijimą ir apmokėjo už skiepus. „Vykau į darbovietes ir skiepijau vietoje. Teko lankytis rajono savivaldybėje, skiepus darbuotojams išpirko profsąjunga. Teko paskiepyti „Lietuvos dujų" Biržų skyriaus, „Volimedos" darbuotojus. Skiepus išpirko urėdija ir kitos organizacijos. O šiaip mokamai skiepijasi tik pavieniai asmenys. Daugelio gyventojų požiūris į skiepijimąsi nuo gripo gana atsainus. Už mokestį iki lapkričio 10 d. individualiai pasiskiepijo tik 27 gyventojai.

Pasak slaugytojos, tiek mokamam, tiek nemokamam skiepijimui reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Į skiepų kabinetą reikia atsinešti ir paciento ambulatorinę kortelę.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Burkauskienės duomenimis, 370 dozių nemokamos vakcinos buvo gavęs Šeimos gydytojų centras. Paskiepijo 188 lėtinėmis ligomis sergančius ir vyresnio amžiaus pacientus. Taip pat 130 nemokamų vakcinos dozių gavo rajono ligoninė. Jomis paskiepijo 94 medicinos darbuotojus.

Iki šiol rajone užregistruotas tik vienintelis gripo susirgimas. Kiek dažnesnės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos - jomis sirgo 42 gyventojai, iš jų 36 vaikai.

Pasak poliklinikos skiepų kabineto darbuotojos, šiuo metu gyventojai dar skiepijasi nuo plaučių ligų, nors vakcinos dozė kainuoja 71 Lt, bet pasiskiepijimas veikia 5 metus. Skiepijasi nuo difterito - stabligės. Spalio mėnesį per savaitę slaugytoja paskiepydavo vidutiniškai po 50 pacientų.

Jau baigiasi skiepijimai nuo erkinio encefalito. Spalio, lapkričio mėnesiais jau skiepijosi vos po 5 - 6 gyventojus, kai tuo tarpu balandį, gegužę skiepijosi daugiau kaip po 50.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-13

Biržų ligoninė atsinaujina

Biržiečiai džiaugiasi šiuolaikiškai pertvarkytais Biržų ligoninės pacientų priėmimo ir reanimacijos skyriais, operacinių bloku.

Verkiant prašosi remonto kiti skyriai, bet finansavimu jau turėtų pasirūpinti ligoninės steigėja - rajono savivaldybė.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza informavo „Šiaurės rytus" apie gautą Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramą naujai įrangai įsigyti. Medikai savo iniciatyva parengė skubios pagalbos, pacientų priėmimo, dienos chirurgijos, palaikomojo ir slaugos paslaugų atnaujinimo programą ir prieš porą metų pateikė sveikatos apsaugos ministerijai su paraiška europiniam finansavimui gauti.

Biržiečių programa ilgokai gulėjo valdininkų stalčiuose, bet pagaliau ją teigiamai įvertino ministerijos projektų valdymo agentūra. Šių metų rugsėjo 21 d. pasiekė sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio įsakymas, kuriuo mūsų ligoninei numatyta skirti 2 mln. 46 tūkst. Lt naujai įrangai įsigyti. Ligoninė jau pasirašiusi įrangos pirkimo sutartis su jos tiekėjais, nes viešuosius konkursus teko surengti dar iki pateikiant paraišką, kad būtų aiškus finansinės paramos poreikis. Tai bus pati moderniausia įranga, su kuria ligoninės medicinos personalas galės geriau tenkinti pacientų reikmes.

„Ši įranga pačios naujausios kartos, patikimų gamintojų, su ja bus teikiamos daug kokybiškesnės ir saugesnės paslaugos", - atnaujinama ligoninė džiaugiasi vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza.

Pasak Nikolajaus Jelozos, bus įsigytas naujas japonų kompanijos „Optimus" laparoskopas. Juo atliekamos įvairios ginekologinės operacijos moterims, operuojamos tulžies pūslės, kelio sąnariai. Su šiuo endoskopiniu prietaisu dirba chirurgai, ginekologai, traumatologai.

Šių sričių biržiečiai medikai jau turi pakankamai darbo praktikos. Pirmąjį laparoskopą ligoninė įsigijo prieš 15 metų, dabar jis jau atgyvenęs, nors dar tarnauja pacientų labui. Įsigijus naują, senasis bus nurašytas. Prie naujo laparoskopo bus naujų chirurginių instrumentų komplektai. Bus gautas naujas operacinis stalas, autoklavas chirurginiams įrankiams bei kateteriams ir kitoms priemonėms sterilizuoti, pompų, švirkštų.

„Esame numatę atnaujinti rentgeno kabinetą, jame bus įdiegta elektroninė skaitmeninė įranga. Nebereikės daryti fotonuotraukų, rentgenogramos bus saugomos skaitmeninėse laikmenose, pacientui galėsime įrašyti į diskelį, tai labai patogu. Bet kurios srities gydytojas, iškilus neaiškumui, galės konsultuotis su Panevėžio ligoninės, Kauno ar Vilniaus klinikų aukštesnės kvalifikacijos medikais ar net profesūra. Gal net su užsienio, jei tik turės tokius ryšius", - pasakojo ligoninės vadovas.

Bus atnaujintos ligonių stebėjimo sistemos reanimacijos skyriuje, gaus naujų reanimacinių lovų, dirbtinės ventiliacijos aparatą, kilnojamą deguonies koncentravimo iš oro aparatą, kurį bus galima vežioti po skyrius, kur nėra centrinės pacientų aprūpinimo deguonimi sistemos.

Įsigis elektrokoaguliatorių erozijos pažeistoms vietoms prideginti, karpoms šalinti ir pan., kardiografą širdies kardiogramoms.

Viską sunku išvardinti, bet kol kas dar nieko neįsigyta - viskas popieriuose ir mintyse. Bet akivaizdu, kad mūsų ligoninė atsinaujina. „Ši įranga pačios naujausios kartos, patikimų gamintojų, su ja bus teikiamos daug kokybiškesnės ir saugesnės paslaugos", - užgarantavo Nikolajus Jeloza.

Ar bus kam dirbti su nauja įranga, kai jauni medikai nusigręžia nuo provincijos ligoninių?

Ligoninės vadovas pastebėjo, jog šiuo metu gydytojų kontingentas dar tenkina pacientų poreikius. „Ne tik ligoninei, bet ir gydytojų personalui reikia atsinaujinti - juk senstam", - pripažino pašnekovas. Praverstų ligonei endokrinologas, kardiologas, odos ligų specialistas, gali pasijusti vaikų ir vidaus ligų gydytojų trūkumas.

 

Alfonsas Kazitėnas

2010-11-11

Po keturiasdešimt bado dienų grįžo į gyvenimą

Pusantro mėnesio vien vandeniu gyvenusi ir ligoninėje atsidūrusi biržietė mano, kad ją išgelbėjo tik tikėjimas. Išbandymą su savimi atlikusi ir gyva likusi moteris kitiems sako, kad badas ir pasninkas - ne žaidimas.

 

Tris vaikus išauginusi ir jau anūkų sulaukusi 53 metų biržietė sako ligoninėje „po lašelinėmis" atsidūrusi pirmą sykį gyvenime. Tuo pasirūpino jos ištikimos draugės, supratusios, kad badavusios bičiulės sveikatos būklė yra kritinė.

Į ligoninę patekusi moteris nebegalėjo nieko nuryti - jos skrandis nebepriėmė ne tik maisto, bet ir skysčių. Apnuodytą organizmą teko valyti, pratinti jį prie grįžimo į normalią būseną. Penkias dienas moteriai buvo statomos lašinės, jos būklę sekė medikai.

Šiandien badautoja sako jau galinti valgyti viską. Ją lankantys artimieji ir bičiuliai pasirūpino, kad išsekintas ligonės organizmas kuo greičiau atsistatytų.

 

Badas ir pasninkas baigėsi ligoninėje

Gėlėmis ir šventuoju paveikslėliu papuoštas Biržų ligoninės palatos stalelis priminė altorėlį, o lovoje gulinčios moters rankos nepaleido rožančiaus.

„Viskas, krizė jau praėjo", - stengėsi šypsotis įstabiai gražių plaukų ir spalvą jau atgavusio veido ligonė.

Su korespondente bendrauti neatsisakiusi moteris norėjo pasakyti, kad vienam ryžtis badauti yra nepatartina - būtina gydytojų priežiūra. Savęs išbandymas, anot jos, yra ne žaidimas.

Keturiasdešimt dienų tik vandenį gėrusiai biržietei grįžti į gyvenimą padėjo Biržų ligoninės medikai. Gyvybei pavojingoje situacijoje atsidūrusi moteris dabar sako, jog badavimas - ne žaidimas, todėl kitiems ilgesnio pasninkavimo imtis patartų tik gydytojų priežiūroje.

„Baigiau badavimą, tačiau nemokėjau sugrįžti į normalią būseną. Jei ne Dievas, nebūčiau sugrįžusi į gyvenimą", - sako vien tik medikų pagalba netikinti ligonė.

Kodėl ji ryžosi tokiam drastiškam žingsniui, apie kurį nežinojo net patys artimiausi žmonės ?

„Turėjau dvi intencijas - badavimą dėl sveikatos ir pasninką Dievo garbei", - apie rizikingą pasiryžimą sako biržietė, prieš badavimą paskaičiusi literatūros. Ji teigia norėjusi mesti svorį ir sumažinti kraujospūdį. Tačiau vien tik knygose aprašytų žinių, pasirodo, nepakako.

Keturiasdešimt bado dienų katalikė moteris sako pasirinkusi sekdama Jėzų Kristų.

„Gėriau tik šulinio vandenį - apie 2 litrus per dieną. Bėgiodavau, dviračiu važinėjau, kad iš organizmo išsiskirtų toksinai", - pasakojo badautoja. Sportuoti sako pradėjusi tik prieš pusę metų, tačiau gyvenime dirbusi sunkų fizinį darbą.

Moteris blogai pasijuto tik po 36 ekstremalaus gyvenimo dienų. Pasak ligoninės pacientės, jos organizmą užnuodijo susikaupę toksinai.

„Tas likusias keturias dienas iki užsibėžto tikslo ištverti buvo sunku - pradėjau silpti, nebegalėjau bėgioti, teko atsigulti į ligoninę. Mane labai pykino, nebegalėjau gerti net vandens, medikai statė lašelines. Tačiau ką buvau užsibrėžusi, tą išbandžiau. Ką Dievas nori, tą pargriauna, o ką nori - prikelia", - kalbėjo ligoninėn patekusi moteris, besilaikanti nuomonės, kad ją išgelbėjo tik gilus tikėjimas. Ir mirties baimės moteris sako nejutusi - pasitikėjusi tik Aukščiausiuoju.

Ar alinančios dietos pasirinkimui nebandė prieštarauti sutuoktinis?

„Jis pasibardavo, tačiau aš laikiausi savo užsibrėžimo", - sako artimųjų ligoninėje lankoma moteris. Suaugę vaikai apie tai nežinojo.

„O dabar tai nesibara - džiaugiasi, kad išlikau gyva. Man tą badavimą reikėjo anksčiau baigti - būtų buvę geriau", - stengėsi šypsotis jau anūkų sulaukusi 53 metų močiutė.

Ji sako, kad prieš badavimą viršutinė kraujospūdžio riba siekusi 190, o apatinė - 116. Moteris, kurios ūgis 1,57 metro, svėrė 76 kilogramus. Per 40 dienų ji neteko 18 kilogramų, kurie galėjo būti lemiami gyvybei.

„Be ligoninės būtų buvę blogai", - prisipažįsta. Moters organizmas tikrai buvo stiprus, jei per 53 gyvenimo metus į ligoninę privertė atsigulti tik bado pasekmės. Kas gali ištikti silpnesnį organizmą, sunku net prognozuoti.

 

Badas - tai ne dieta

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza sako, kad badas yra ne dieta, o ekstremali situacija.

„Eksperimentuoti su savo organizmu nėra protinga", - perspėja gydytojas. Jis pripažįsta, kad gali būti taikomos iškrovos, subalansuotos dietos, kuriose užtektų organizmui būtinų „statybinių" medžiagų - mikroelementų, angliavandenių, riebalų, baltymų. Priešingu atveju, pasak gydytojo, organizmą ištinka stresas, žmogus gali atsidurti kritinėje būklėje.

Gydytojas N. Jeloza primena, kad giežtos dietos besilaikantys ir svorį staigiai „numetę" nutukėliai rizikuoja labai staigiai tuos viršsvorio kilogramus susigrąžinti.

„Kilogramų atsikratyti galima, tačiau organizme išlieka informacija, kad reikia kaupti atsargas. Optimalus dalykas - per metus atsikratyti 10 - 15 kilogramų. Tai ir fiziologiška, ir protinga - organizmui netektų patirti kartais labai rizikingo streso", - sako Biržų ligoninės vadovas, gydytojas terapeutas N. Jeloza.

 

Alfreda Gudienė

2010-11-04

Gripo siūloma išvengti skiepijantis

Įpusėjus rudeniui siaučia daugybė virusų, kurie susargdina žmones. Laukiama ir kasmet įprastos gripo epidemijos.

Kokie geriausi būdai išvengti ligų ir jų komplikacijų, buvo kalbama Biržų ligoninės salėje.

Kauno medicinos universiteto profesorius Alvydas Laiškonis susitiko su kaimų ambulatorijų darbuotojais, ligoninėje ir poliklinikoje dirbančiais medikais.

Profesorius A. Laiškonis siūlo nuo gripo apsisaugoti tinkamiausiu būdu - pasiskiepijant.

„Šiais metais artėja visiškai skirtingo, nei anksčiau būdavo, gripo epidemija, todėl rekomenduoju skiepytis. Žmones tai daryti gali paskatinti gydytojo rekomendacija ir patogesnis vakcinos nuo šio gripo skyrimo būdas", - kalbėjo svečias.

Kad skiepai nuo gripo reikalingi, pasak profesoriaus, sunkiausia įrodyti patiems medicinos darbuotojams.

Jis prisiminė situaciją, kai jo giminaitė medikė turėjo nuolat imti nedarbingumo lapelį vaiko priežiūrai, nes jis vos kelias dienas palankęs darželį vėl susirgdavęs. Kai vaiką paskiepijo nuo gripo, jau pusantrų metų nėra ėmusi nedarbingumo pažymėjimo.

Pasak A. Laiškonio, daugelis baiminasi pasiskiepijęs susirgti gripu. Tačiau nuo naujai sukurtos vakcinos, kuri yra modernesnė ir efektyvesnė, nei būdavo iki šiol, gripu nuo skiepo susirgti neįmanoma.

Naujai sukurta gripo vakcina yra mažesnio kiekio, ji įleidžiama naujai sukurtomis specialiomis mažesnėmis adatėlėmis, o efektas pasiekiamas tas pats. Skiepijant pacientai nejunta skausmo, mažiau bijo.

Susidarantis imunitetas, nepriklausomai nuo asmens lyties ir amžiaus, yra pakankamas.

Nauja gripo vakcina skiepijami asmenys nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Vaikams ir paaugliams kol kas jos neturima.

A. Laiškonis priminė ir apie skiepus nuo plaučių uždegimo. Tai yra sunki liga, nuo kurios miršta vienas iš dvidešimties susirgusiųjų.

Pasak profesoriaus, plaučių uždegimu rizikuoja susirgti pagyvenę žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Nuo jo patartina paskiepyti vaikus bei garbaus amžiaus žmones.

Nauja vakcina nuo sezoninio gripo su aparatuku jai leisti kainuoja 45 litus. Ji bus atvežta po dienos, kai tik skiepų kabinetas užsakys. Viena vakcina nuo plaučių uždegimo kainuoja 30 litų.

Pasak A. Laiškonio, užsienyje gaminama ir vakcina nuo kiaulių gripo. Jei bus pandemija, skiepai bus pristatyti.

Kaip geriausius vaistus nuo kiaulių gripo profesorius įvardijo „Relenza" ir „Tamiflu", kuriuos pernai pats atsivežęs iš Prancūzijos. Pasak jo, šie vaistai duoda greitą efektą. Deja, prelegentas apgailestavo, kad pernykštės epidemijos metu politikai įrodinėjo, kad jos nėra, o vaistai į mūsų šalį atkeliavo ne iškart.

Net ir tinkamus vaistus vartojant bei praėjus gripo simptomams reikia dar kelias dienas neiti į darbą, nes yra rizika gauti mikrokarditą.

 

Mykolas Kutka

2010-10-28

Pradinukus kankina skersvėjai

Didžiausios Biržų rajono mokyklos pradinukams šį rudenį teko trigubi išbandymai. Jie ne tik turi įprasti prie pirmame pastato aukšte nuo šio rugsėjo įkurtų klasių, įstaigos remonto, bet ir koridoriuje siautėjančių skersvėjų.

 

Energijos taupymas - prie atdarų durų

„Neseniai laikraštyje skaičiau apie Europos Sąjungos milijonus, kurie skirti „Aušros" vidurinės mokyklos remonto darbams, susijusiems su energijos taupymu. Bet kokia nauda iš tų remontų, jei visos durys atidarytos ir šilumą išpučia skersvėjai.

Įdomu, ar savo namuose žmonės žiemą taip pat sėdi atsidarę duris?" - klausė į redakciją užėjusi biržietė.

Moteris neslėpė nei vardo, nei pavardės. Tačiau dėl rajono švietimo sistemos ypatumų nutarėme jos pavardės neskelbti.

Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos antrąją klasę lankančios mergaitės motina ką tik buvo pasiėmusi dukrytės medicininių tyrimų atsakymus. Savaitgalį jos dukrytė susirgo. Medikai įtarė, kad jai gali būti plaučių uždegimas. Laimei, padarius nuotraukas paaiškėjo, kad jai bronchitas. Vaikui teks gerti stiprius antibiotikus, ilgai gydytis.

Mergaitės mama baiminasi, kad dukrai pasveikus ir sugrįžus į mokyklą liga gali vėl atsinaujinti.

Pašnekovė skundėsi, kad mažiukų klasės yra pirmajame pastato aukšte. O čia durys į vidinį kiemą nuolat atidarytos.

Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos pradinukams šiemet tenka pratintis ne tik išgyventi remontus, bet ir prie skersvėjų.

„Vaikai į pirmojo aukšto koridorių iš šiltos klasės išeina pusnuogiai. Skersvėjai pučia, jie peršąla. Mano mergaitė pertraukų metu daugiausia sėdi klasėje. Bet skersvėjis pučia visą laiką - net kai eina, tarkim, pavalgyti arba į anglų kalbos užsiėmimus", - kalbėjo moteris.

Biržietė sakė kalbėjusi su pradinukų mokytoja. Ši užsiminė vaikų į koridorių nevaranti, šie patys išbėgantys.

„Jei leidžiu vaiką į ugdymo įstaigą, noriu, kad jis būtų saugus ir prižiūrėtas. Dabar mieste suaugę žmonės vaikšto su kepurėmis ir pirštinėmis, o vaikai bėgioja pusnuogiai. Kas nors juk turėtų tuo rūpintis, aš kartu mokykloje su vaiku negaliu sėdėti", - kalbėjo moteris.

Pašnekovė tikisi, kad pasibaigus „Aušros" remontams pusnuogiai vaikai nebelakstys ir į pamokas, vykstančias greta mokyklos pastato esančiame bendrabutyje. Mokinukai šį atstumą nubėga be šiltesnių rūbų.

„Tokia netvarka, mano manymu, neturėtų būti įstaigoje, kuri pretenduoja tapti gimnazija", - kalbėjo antraklasės mama.

 

Rasti aukso vidurį - sunku

„Durys į vidinį kiemelį atidaromos pačių mokinukų pageidavimu. Per pertraukas vaikai nori pažaisti. Vidiniame kiemelyje jiems saugiau. Nežinau, kaip surasti aukso vidurį. Duris užrakini į vidinį kiemelį - iškart sulauki mokinukų delegacijų, vaikai prašo jas atidaryti. Visiškai neleisi ir neatidarysi durų, laikysi kaip izoliatoriuje - kitų vaikų tėvai nesupras. Juk vaikui reikia bėgioti, išsidūkti", - kalbėjo „Aušros" vidurinės mokyklos direktorius L. Zdanavičius.

Bandymas užrakinti vidinio kiemelio duris jau ne kartą baigėsi tuo, kad vaikai išbėgdavo pro kitas ir pasipildavo į gatves.

Direktorius pripažino, kad vienos pradinukų klasės mokinukai, vos išėję į koridorių, tikrai jaučia skersvėjį.

„Niekas vaikų nevaro iš klasės. Kurie silpnesnės imuninės sistemos, tie gali likti kabinete. Ir tėvai turėtų daugiau aiškinti vaikams, kad neapsirengę į lauką net trumpam nebėgtų. Bet čia kaip ir su tais sveikais pietumis - jei neranda „čipsų" mokyklos bufete, tai bėga pirkti į miestą", - kalbėjo L. Zdanavičius.

Pradinukai į pirmąjį ir antrąjį pastato aukštus perkelti nuo šių mokslo metų.

„Mūsų mokyklą balandžio mėnesį tikrino priešgaisrinė sauga. Buvo konstatuota, kad pernai šalies ugdymo įstaigose buvo kilę aštuoniolika gaisrų. Mažiukus nurodyta perkelti į pirmuosius aukštus dėl jų pačių saugumo. Dalis vaikų netilpo, tad liko antrajame aukšte", - kalbėjo direktorius.

L. Zdanavičius užsiminė, kad buvo ramiau, kai pradinukų klasės buvo trečiame aukšte.

„Anksčiau jie gyveno uždaresnėje teritorijoje", - situaciją komentavo jis.

 

Dėl skersvėjų nesiskundė

Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Dalia Laumienė sakė negirdėjusi mokinukų tėvų priekaištų dėl mokykloje siaučiančių skersvėjų.

Pasak jos, mokinukų sergamumo protrūkis buvo šių mokslo metų rugsėjo viduryje. Vieną dieną susirgo net trylika mokinių. Jie skundėsi galvos ir pilvo skausmais, sloga, neaukšta temperatūra.

Šiomis dienomis vėl atsiranda vienas kitas ligoniukas. Pasak medikės, kai kurie vaikai gal „atkrenta".

D. Laumienė įsitikinusi, kad trečiajame pastato aukšte pradinukams buvo geriau: „Jie niekam netrukdė ir jų niekas neskriaudė. Dabar ir didieji vaikšto, ir mažiukai būna tame pačiame koridoriuje."

Tačiau saugos reikalavimuose nurodyta, kad pradinukai turi būti pirmame pastato aukšte, o juos reikia vykdyti.

 

Vaikams reikia „išsikrauti"

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vaidutė Slavinskienė, prižiūrinti pradinukų ugdymą, sakė, kad vykstant remontams sunku ne tik pradinukams, bet ir visai bendruomenei.

„Kad pradinės klasės turės iš trečiojo keltis į pirmąjį aukštą, buvo žinoma dar pavasarį. Mokytojos susitvarkė klases, jos tapo labai jaukios", - kalbėjo V. Slavinskienė.

Pašnekovės teigimu, durys į vidinį kiemą užsitrenkia pačios. Tačiau kai daugiau vaikų vaikšto, tuomet atrodo, kad jos nuolat atvertos.

„Antrokai yra kiek toliau nuo durų, už kampo, ir skersvėjai jų neturėtų pasiekti. Mamos vaikams turėtų daugiau aiškinti, kad nebėgtų į lauką neapsirengę. Ir pradinių klasių mokytojai vaikų per pertraukas nevaro iš klasės, gali būti, kiek nori. O vaikų neišleisti į vidinį kiemelį negalime, jiems reikia kur nors pažaisti ir „išsikrauti", - kalbėjo direktoriaus pavaduotoja.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-10-14

Į sostinę dokumentų tvarkyti - neštuvuose

Nori gauti priemoką - važiuok į Vilnių. Toks reikalavimas skiriamas ne bet kam, o prie ligos patalo prikaustytam invalidui.

Jurgita Vitkauskienė
2010-10-07

Operuoti A. Garasto dėl silpnos sveikatos negalima. Tačiau nuolatinės slaugos poreikiui nustatyti jis turi įveikti sunkią kelionę į Vilnių.

Valdininkai, kurdami įvairius reikalavimus, greičiausiai nepagalvojo, kaip jie bus įgyvendinami realybėje.

Itin sunkiai sergantis garbaus amžiaus vyras jau kelis mėnesius negauna priemokos prie pensijos, kuri mokama asmeniui, reikalingam nuolatinės slaugos.

Norint ją gauti, invalidą reikėtų vežti į komisiją. Jis turėtų įveikti kelias valandas trunkančią kelionę iš Biržų į Vilnių.

 

Valstybė siekia sutaupyti?

„Ko valdžia tokiais veiksmais siekia? Sutaupyti iš nabagų, labiausiai sergančių ir pažeidžiamų?"- klausė Biržuose gyvenantis Vytautas Garastas.

Jo 79 metų sulaukęs tėvas Algirdas Garastas neturi abiejų klubų sąnarių.

Vyras, pasiremdamas dviem ramentais, gali tik lėtai pereiti per kambarį. Tačiau tik prižiūrimas artimųjų, nes nugriuvęs pats atsikelti jau nebegali.

Jų pagalbos reikia, ir kai senolis nori prigulti.

Garbaus amžiaus žmogaus dėl silpnos sveikatos medikai operuoti nebegali. Tad akivaizdu, kad jo sveikata negerės - negalia liks visam laikui. Jam reikalinga nuolatinė slauga.

Anksčiau A. Garasto žmona, tvarkydama dokumentus slaugai, nueidavo į Biržų savivaldybės polikliniką, nunešdavo vyro asmens dokumentus ir reikalai būdavo išspręsti. Tačiau šį pavasarį ji sunkiai susirgo, o birželį mirė.

Marti, balandį pradėjusi tvarkyti uošvio neįgalumo dokumentus, sužinojo, kad A. Garastą būtinai reikia pristatyti į polikliniką.

Šiaip ne taip „įbraškintas" į lengvąjį „Audi" automobilį senolis buvo nuvežtas į polikliniką. Pirmajame aukšte pasirėmęs ant ramentų jis pralaukė dvi valandas. Tačiau medikai jo taip ir neapžiūrėjo, o iš trečiojo aukšto, kur įsikūrusi gydytojų komisija, nulipusi marti pasakė, kad teks važiuoti į Vilnių. Mat tik ten galima nustatyti poreikį slaugai.

Į sostinę vykti ligonio artimieji negalėjo, nes sunkiai sirgo mama. Todėl nuo gegužės mėnesio A. Garastas neįgalumo priedo prie pensijos - apie 180 litų - negauna.

V. Garasto žmona Virgutė kalbėjo, kad komisija Vilniuje renkasi tik penktadieniais.

Tuo tarpu ji dirba valgykloje, kuri penktadieniais paprastai sulaukia užsakymų. Tad iš darbo tomis dienomis išsiprašyti itin sudėtinga. Tas pats ir jos dirbančiam vyrui.

„Atostogų nebeturime, visas išnaudojome mamos slaugai. Laisvą dieną dar kaip nors surastume. Bet kaip tokį kelią sukarti sunkią negalią turinčiam senoliui? Nesam našta valstybei, abu dirbam, mokam mokesčius. Nejau neįmanoma kitaip spręsti šių klausimų, netampant ligonių?"- klausė Virgutė ir Vytautas Garastai.

Jie tikėjosi, kad užteks į Vilnių nuvežti A. Garasto dokumentus ir nereikės senolio tampyti kelionėse. Tačiau paaiškėjo, kad teks vežti ir senolį. Kaip tai padaryti - nežinia, nes lengvuoju automobiliu tokia kelionė jam bus per sunki, o samdyti specialų transportą - brangu.

 

Tvarka - tikrai absurdiška

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiasis gydytojas Leonidas Sologubovas sutiko, kad esanti tvarka - visiškas absurdas.

„Jei sąnariai neoperuoti, neįgalumo lygį nustato trečiojo lygio ligoninės ortopedų komisija. Jos yra tik Vilniuje ir Kaune", - sakė L. Sologubovas.

Tik tie, kas slaugo sėdėti ar stovėti negalinčius ligonius, žino, ką reiškia juos nuvežti į už kelių šimtų kilometrų esančius miestus.

Pasak poliklinikos vadovo, tvarka baisi, bet ne vietiniai medikai ją sugalvojo.

Juolab kad tikrintojai patys važiuoja pas garbaus amžiaus žmones, nes kai kuriais atvejais galvojama, jog neįgalumo dydis ir slauga skiriami be reikalo.

 

Veža neštuvuose

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Biržų teritorinio skyriaus vedėja Roma Gedminienė patvirtino, kad sunkiems, neoperuotiniems ligoniams, kai jiems nustatytas abiejų klubų sąnarių visiškas nejudrumas, slaugos poreikis nustatomas ne Biržuose.

Nuolatinį pagalbos poreikį nustato Vilniaus universitetinės ortopedijos - traumatologijos klinikos konsiliumas. Jis renkasi kartą per savaitę.

Siuntimą ligoniui turi išrašyti bei dokumentus užpildyti jį prižiūrintis šeimos gydytojas.

„Sergančius žmones artimieji užregistruoja iš anksto ir veža neštuvuose, samdo transportą. O ką darysi? Tokių atvejų nebūna daug, bet vienas kitas pasitaiko", - kalbėjo gydytoja.

R. Gedminienės teigimu, nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmens prašymu.

Šis poreikis peržiūrimas kas dvejus metus. Po šešerių metų slauga skiriama neterminuotai.

Replėmis išsitraukęs dantį vyras gydysis ilgai

Bandymas pačiam replėmis išsitraukti skaudantį dantį Biržų rajono gyventojui baigėsi liūdnai. Vyrui diagnozuotas sunkus pūlingas uždegimas.

 

Gydymas truks ilgai

Šią savaitę į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką artimųjų buvo išvežtas jaunas obelaukietis. Į šią gydymo įstaigą jis pateko jau antrą kartą.

Vyro artimieji pasakojo, jog jį apžiūrėję ir tyrimus atlikę vilniečiai medikai kalbėjo apie tai, kad reikės kovoti dėl penkių vaikų tėvo gyvybės.

Pirmą kartą į Žalgirio klinikas vyras buvo išvežtas prieš mėnesį. Jam skaudėjo žandikaulį ir galvą, kuri buvo ištinusi.

Paaiškėjo, kad vyrui po galvos dangalais kaupiasi pūliai.

Medikai pataria skaudančių dantų nebandyti traukti patiems.

Obelaukietis susirgo po to, kai nutarė savarankiškai namuose išsigydyti skaudantį dantį. Į stomatologus jis nesikreipė. Tiesiog išgėrė alkoholio ir dantį išsitraukė namuose rastomis replėmis.

Tačiau po šios „operacijos" jam nepalengvėjo. Dar blogiau - pradėjo kauptis pūliai.

Vilniaus Žalgirio ligoninės gydytojai rugpjūčio 31 dieną smilkinyje atvėrė pūlinį, jį išvalė. Po kiek laiko vyrą išleido į namus.

Tačiau liga nesitraukė. Todėl užpraeitą antradienį obelaukietis kreipėsi į Biržuose dirbantį gydytoją stomatologą R. Leskauską. Šis skyrė gydymą antibiotikais. Tačiau paciento būklė negerėjo.

Šeštadienį į Biržų ligoninės priimamąjį atvežtą obelaukietį apžiūrėjo gydytojas traumatologas D. Jakubėnas. Medikas sakė, kad pacientas atrodė labai prastai, o tyrimai buvo blogi. Skirti stiprūs antibiotikai nepadėjo.

Todėl nutarta obelaukietį vėl išsiųsti į Vilniuje esančią ligoninę, kurioje jis buvo pradėtas gydyti. Neatmetama, kad jis buvo išleistas nebaigus gydymo kurso.

Pirmadienį vilniečiai medikai obelaukiečiui iškart atliko operaciją, drenavo plaučius. Jis gydomas stipriais antibiotikais, iš plaučių šalinami susikaupę pūliai.

„Biržuose, mano žiniomis, per metus pasitaiko du - trys panašūs susirgimai. O šis atvejis tik dar kartą parodo, kad žmonėms reikia laiku susitvarkyti dantis. Ir jokiu būdu nebandyti jų traukti savarankiškai. Juk operacijas atliekantys gydytojai laikosi sterilumo, naudoja tinkamus vaistus, reikalui esant skiria gydymą", - tvirtino gydytojas D. Jakubėnas.

 

Uždegimas - sunkus

Obelaukiečiui diagnozuota medinė flegmona - difuzinis pūlingas uždegimas, iš lėto besivystantis po apatiniu žandikauliu, iš burnos patekus mikrobams.

Ši flegmona gali spausti kvėpavimo takus ir dusinti ligonį.

Liga prasideda staiga. Temperatūra pakyla ir laikosi iki 37,5 - 38,5 laipsnių. Pacientas jaučiasi silpnai, skauda galvą.

Mirštamumas nuo šios ligos didelis.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-30

Poliklinikoje rengiamasi statyti liftą ir ieškoma lėšų

Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje iki kitų metų vasaros turėtų būti pastatytas keltuvas ligoniams. Esminis klausimas, nuo kurio priklauso problemos sprendimas, yra pinigai.

 

Negalios kamuojamo ar traumuoto žmogaus kelionė į trečiąjį ar antrąjį poliklinikos aukštą sunki ne tik pacientams. Į lazdomis besiramsčiuojančius ar invalido rateliuose laiptais nešamus žmones nejauku žiūrėti medikams, kurie jaučiasi taip, lyg būtų kalti dėl ligoniams nepritaikytų sąlygų.

Gydytojai ir slaugytojos dažnai leidžiasi laiptais žemyn, kad apžiūrėtų neįgaliuosius, tačiau pirmajame aukšte neįmanoma sutalpinti visų specialistų, diagnostinės aparatūros ir kitos įrangos, būtinos pacientų apžiūrai.

Kol kas neįgalieji neturi galimybės patekti į antrajame ir trečiajame aukšte įsikūrusius medikų kabinetus.

Pasak Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus Leonido Sologubovo, vienas iš svarbiausių šiuo metu atliekamų darbų - pasiruošimas ligoniams skirto keltuvo įrengimui. Tam šiuo metu intensyviai ieškoma finansavimo šaltinių, tariamasi su projektuotojais, statybininkais.

Šią savaitę Biržų poliklinikoje lankėsi keltuvus projektuojančios ir gaminančios akcinės bendrovės „Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Vidmantas Zimnickas, šios įmonės gamybos direktorius Aleksandras Valatko. Jie apžiūrėjo keltuvo dislokacijos vietą, įvertino technines galimybes.

Paskutiniais ketinimais, keltuvas pirmajame aukšte turėtų būti pastatytas toje vietoje, kur šiuo metu yra rūbinė. Trečiajame aukšte jis užimtų dabartinio slaugos administratorės kabineto vietą.

Poliklinikos direktoriaus kabinete vyko pasitarimas, kuriame, be jau minėtų „Puntuko" vadovų, dalyvavo Biržų rajono meras Regimantas Ramonas, savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė, UAB „Biržų butų ūkis" direktorius Rimantas Kėželis, „Rotary" klubo atstovė gydytoja Laima Jakubėnienė, Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Kregždė ir su juo drauge atvykęs UAB „Auditoriai ir partneriai" prezidentas Antanas Šiupienius. Jie susipažino su parengtais lifto statybos projektiniais variantais, aptarė galimus finansavimo variantus.

Biržų poliklinikoje ketinama įrengti standartinį (0,95 m pločio ir 1,2 m ilgio) 270 kg kėlimo galios keltuvą. Jo greitis būtų nedidelis (6 metrai per minutę), tad į trijų metrų aukštį liftas pakiltų per 30 sekundžių. Keltuvo šachta galėtų būti iš polikarbonato arba aliuminio bei stiklo paketų. Kadangi liftas projektuojamas prie poliklinikos fasado sienos, stiklo paketo variantas būtų žymiai gražesnis.

Keltuvas kainuotų apie 77 tūkst. litų (su PVM), dar apie 20 - 30 tūkstančių litų reikėtų statybos darbams - keltuvo vietos paruošimui ir įrengimui.

Dėl galimybės finansuoti statybos darbus tariasi „Rotary" klubas. Dalį keltuvui pirkti reikalingų lėšų surastų pati poliklinika, tačiau jų toli gražu neužtektų.

„Puntukas" siūlė galimybę mokėjimus suskirstyti dalimis, tačiau įmonė pinigus gauti norėtų per 2 - 3 metus.

„Svarbiausia - surasti finansavimo tašką", - kalbėjo rajono meras R. Ramonas. Administracijos direktorė P. Prašmantienė teigė, kad savivaldybė yra „už šią priemonę, bet finansinių galimybių neįžiūri".

Finansų konsultantas kalbėjo apie paskolą iš banko - tai, anot jo, esantis paprasčiausias ir pigiausias variantas. Tačiau ši idėja, atrodo, posėdžio dalyvių nesužavėjo.

Prabilta apie galimybę finansinės pagalbos ieškoti Aplinkos ministerijoje.

„Išsaugojome ligoninę, todėl būtina tęsti pagalbos Biržams ir biržiečiams darbus", - optimistiškai kalbėjo LSDP tarybos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Kregždė.

 

Alfreda Gudienė

2010-09-30

Apsinuodijusio vaiko „greitoji" gelbėti neskubėjo

Grėsmingoje būklėje atsidūrusio nepilnamečio gelbėjimu besirūpinę pedagogai ir socialiniai darbuotojai turėjo ieškoti atokiame kaime gyvenančio berniuko tėvo. Jam nesant Biržų rajono savivaldybės poliklinikos „greitosios" dispečerė atsisakė siųsti medikus. Ir pasiūlė alkoholiu apsinuodijusio vaiko skrandį išplauti patiems „greitosios" kvietėjams.

 

Pirmadienį nutikusi istorija perša tik vieną išvadą - prie gyvybiškai svarbaus dispečerių pulto sėdi arba nekvalifikuoti, arba aplaidūs ir ekstremalioje situacijoje nesiorientuojantys žmonės. Antraip ar būtų galima pateisinti Greitosios medicinos pagalbos skyriaus dispečerių atsikalbinėjimus, kad „greitoji" be tėvų negali teikti pagalbos, kai reikia nedelsiant gelbėti vaikus.

 

Išgelbėtas ligoninės Reanimacijos skyriuje

Vakar iš Biržų ligoninės Vaikų ligų skyriaus turėjo būti išleistas keturiolikmetis Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos moksleivis. Jo gyvybę išgelbėjo Biržų ligoninės Reanimacijos skyriaus medikai, į kurių rankas paauglys pateko atvežtas iš Vabalninko.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė teigė, kad alkoholiu apsinuodijęs ir sąmonę praradęs vaikas buvo atsidūręs gyvybei pavojingoje būklėje.

Greitosios medicinos pagalbos automobilis nebuvo išsiųstas į iškvietimo vietą tol, kol nebuvo surastas apsinuodijusio nepilnamečio tėvas.

Medikė priminė, kad alkoholiu apsinuodijusiems vaikams pagalbą būtina suteikti kuo skubiau, nes tokiais atvejais būklė blogėja minutėmis ir gresia mirtimi. Šalia jo esantys žmonės turi žinoti, kad sąmonę prarandančiam žmogui jokiu būdu negalima duoti gerti, nes gresia užspringimas ir mirtis.

„Trinkančios sąmonės vaiką ar suaugusįjį reikia paguldyti ant šono ir laukti atvykstančių medikų", - sako GMP vadovė A. Gaigalienė. Ji pabrėžė, kad apsinuodijimas alkoholiu priklauso ūmioms būklėms, nepaisant to, kad žmogus dar gali būti nepraradęs sąmonės.

Tačiau pagalbos apsinuodijusiam moksleiviui suskubę ieškoti pedagogai medikų sulaukė ne iš karto. Privalėjo ieškoti berniuko tėvo (motinos jis neturi), nes išgirdo, kad vaiko tėvų neradus „greitoji" į Vabalninką nevažiuos. Tą pareiškė budėjusi ir vaikui skrandį patiems plauti pasiūliusi GMP skyriaus dispečerė.

 

„O jei tėvo būtume neradę?"

Ant kojų nebesilaikantį, susmukusį paauglį pirmadienį po pietų į mokyklą vos atitempė vabalninkietis Vydas Vareika. Tą dieną „Maximoje" dirbęs apsaugos darbuotojas apie keistą vaiko būklę išgirdo iš pardavėjų. Prekybos salėje moksleiviai buvo trise, tačiau vienas iš jų vis krito, o kiti iš jo juokėsi.

Vaikinams išėjus V. Vareika sunerimo dėl paauglio būklės ir ėmė jo ieškoti. Po kurio laiko rado už „Maximos" aikštelės, prie miesto tualeto. Pasak V. Vareikos, jaunuolių ten buvo ir daugiau - iš vidurinės ir Žemės ūkio mokyklų. Kai kurie jų iš „pūslių" gėrė alų, o parduotuvėje griuvinėjęs berniukas susmukęs sėdėjo ant suolo. Nors pamokos jau buvo pasibaigusios, vyras nutarė jį vesti į mokyklą.

Pasak V. Vareikos, tempiamas vaikinas bandė priešintis, kažką nerišliai kalbėjo. Moksleivio būklę pamatę pedagogai skubiai skambino į policijos nuovadą ir „greitąją".

„Berniukas buvo labai girtas, mano kabinete vėmė, matėme, kad reikia medikų pagalbos, tačiau jie važiuoti atsisakė, nes esą nėra vaiko tėvų", - teigė mokyklos direktorius Laimutis Štirvydas. Kadangi pamokos jau buvo pasibaigusios, mokykloje dirbančios medikės nebuvo. Vežti vaiko į Biržus mokykla taip pat negalėjo - autobusas buvo išvežęs mokinius, o lengvuoju automobiliu į Panevėžį buvo išvykęs direktoriaus pavaduotojas.

Direktoriaus žodžius patvirtino su „greitąja" kalbėjusi socialinė darbuotoja Dalia Markutienė. Išgirdusi dispečerės pasiūlymą plauti skrandį arba kreiptis į ambulatoriją, ji atsakiusi, kad ambulatorijoje dirbanti medicinos sesuo tikriausiai taip pat negali teikti pagalbos be tėvų.

Kadangi vaiko būklė blogėjo, delsti nebuvo galima ir tapo aišku, kad be „greitosios" medikų vežti berniuką pavojinga, pagalbos ieškota Vabalninko seniūnijoje. Socialinė darbuotoja Virginija Jucienė išvyko ieškoti berniuko tėvo, gyvenančio apie 10 kilometrų nuo Vabalninko.

Kol seniūnijos automobilis žvyrkeliu riedėjo ieškoti tėvo, apsinuodijęs ir sąmonę prarandantis vaikas kamavosi mokykloje.

„Aš turėjau važiuoti, nes berniukas yra iš socialinės rizikos šeimos. Laimė, kad tėvą radau namie, o galėjo būti kitaip..." - kalbėjo seniūnijos socialinė darbuotoja V. Jucienė. Vos tik radus tėvą buvo pranešta „greitajai", kad ši galinti važiuoti į Vabalninką.

 

Dispečerė elgėsi netinkamai

Vlada Frankienė teigė, kad skyriaus darbuotojams nurodyta, jog apie tai, kas nutinka vaikui, privalo žinoti tėvai. Ji tokio nurodymo esą ir laikėsi.

Į klausimą, ar, jos manymu, toks nurodymas galioja ir ūmios būklės atveju, kai vaikui gresia pavojus, medikė atsakė: „Tai tie pedagogai galėjo ir pasakyti, kad neieškos tėvo. Matyt, tam vaikui ne taip jau ir blogai buvo."

GMP skyriaus administratorės A. Gaigalienės pateiktais duomenimis, pirmasis skambutis iš Vabalninko gautas 14.11 val., o medikų brigada iš Biržų išsiųsta 15.13 val. Biržų ligoninės Priėmimo skyriuje sąmonę praradęs vaikas atsidūrė 16 valandą.

Medikės manymu, minėtu atveju vaikas buvo gėręs ne tik alaus. Su stipriu gėrimu (degtine ar kuo kitu) maišomas alus veikia labai staigiai ir skubi pagalba būtina.

Kaip administratorė vertina dispečerės atsisakymą siųsti medikų brigadą?

A. Gaigalienė teigė, kad budėjusi ir „greitosios" laiku neišsiuntusi dispečerė Vlada Frankienė pasielgė neleistinai.

„Kadangi apsinuodijimas yra ūmi būklė, „greitoji" privalėjo važiuoti nedelsiant. Jei tuo metu nebūtų buvę mašinų, turėjo paaiškinti, ką daryti, kol greitoji atvažiuos. Minėtu atveju dispečerė neturėjo teisės atsikalbinėti ir siūlyti patiems plauti skrandį. Nereikėjo kviesti jokių tėvų, užteko, kad prie vaiko būtų pedagogas, socialinis darbuotojas ar kitas pagalbos prašantis žmogus. Kartoju, kad medikai žino, jog apsinuodijusio vaiko būklė blogėja minutėmis", - sakė kvietimo įrašą išklausiusi A. Gaigalienė. Ji tvirtino, kad dispečerės elgesys bus įvertintas.

Minėtą atvejį aptarti susirinkime žadėjo ir poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas. „Ūmios būklės atveju „greitoji" privalėjo važiuoti", - tvirtino poliklinikos vadovas.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai minėta dispečerė neįvertino situacijos ir laiku neišsiuntė medikų brigados. „Šiaurės rytai" rašė, kaip ilgai vienam jaunuoliui teko prašyti, jog medikai atvažiuotų ir apžiūrėtų miesto gatvėje gulintį sumušta galva žmogų. Dispečerė „greitąją" išsiuntė tik tuomet, kai to ėmė prašyti pro šalį važiavusios ir žmogų apžiūrėjusios gydytojos.

Anksčiau „greitojoje" nedirbusi V. Frankienė Biržų GMP skyriuje įdarbinta uždarius ligoninės Akušerijos ir gimdymų skyrių. Kitais metais šešiasdešimtmetį švęsianti medikė yra už sveikatos priežiūros sritį atsakingo Biržų rajono mero pavaduotojo motina.

 

Alfreda Gudienė

2010-09-23

Papilio ambulatorijoje - komunizmas?

Kad Papilio ambulatorijoje - tikras komunizmas, juokauja čia besirenkantys kai kurie pacientai. Šioje medicinos įstaigoje nėra nei išankstinių registracijų pas gydytojus, nei eilių.

 

Ambulatorijos vedėjas, gydytojas Romaldas Rupkus sako, kad tokia tvarka įvesta sąmoningai. Papiliečiai nuo seno žino, kad nereikia į ambulatoriją visiems susirinkti nuo ankstyvo ryto. Jei reikia, šiek tiek palaukia. Reikalui esant gydytojas pacientus priima bei konsultuoja ir pasibaigus darbo valandoms.

„Kaip kaimo žmonėms gali talonus įvesti? Kaimo bobutė, kada gauna, kas ją atveža, tada ir atvyksta. Kaip čia žmones papildomai traumuosi", - svarsto R. Rupkus.

Gydytojas odontologas Andrius Čėsna sako, kad papiliečių dantys palyginus su biržiečių yra sveikesni.

Ir taip, anot gydytojo, medikai ir pacientai vargsta su gausybe dokumentų. Žmonės pas medikus dažniausiai atvyksta tam, kad jiems išrašytų receptą. Be jo net tepalo žaizdoms nebenusipirksi.

„Gaišinasi patys ir medikus gaišina. Bet tokia tvarka", - sako R. Rupkus.

 

Eilė pas odontologus - dviem mėnesiams

Išankstinė registracija ir talonai šiuo metu yra tik pas ambulatorijoje nuo liepos mėnesio dirbančius jaunus odontologus. Pacientai užrašyti net dviem mėnesiams į priekį. Tam, kad žmonėms būtų patogiau ir nereikėtų gaišti eilėse.

„Papiliečiams pasisekė, kad atvyko dirbti iškart du jauni dantų gydytojai. Jie stengiasi, pacientai juos giria", - sakė ambulatorijos medicinos slaugytojos Sigutė Joneliūkštienė ir Gailutė Vilemienė.

Antradieniais nuo 8 iki 14 valandos kabinete dirba odontologas Andrius Čėsna, o ketvirtadieniais tokiu pat metu - jo kolegė Vaida Zaborskytė.

Tądien, kai korespondentė lankėsi ambulatorijoje, dirbo A. Čėsna.

Šiais metais Kauno medicinos universiteto odontologo specialybę baigusį 22 metų A. Čėsną į Biržus važiuoti pakvietė jo bendramokslė. Iš Šilutės kilusiam jaunam medikui buvo nesvarbu, kur važiuoti - anot jo, dirbti visur reikia.

Kai nedirba Papilio ambulatorijoje, A. Čėsna iki 14 valandos pluša savivaldybės poliklinikos Odontologijos skyriuje. Vėliau jį galima rasti privačioje R. Leskausko odontologijos klinikoje.

Medikas sako, kad papiliečių dantys nėra apleisti. Pacientai pasakojo dantų gydyti dažnai važiuodavę į Pandėlį. Čia dažniausiai jam tenka traukti šaknis.

Kiek sunkiau su biržiečiais. Pas medikus jie dažnai ateina skaudančiais, apleistais dantimis. Dažnai tenka valyti skaudančio danties kanalus.

 

Jaunų žmonių mažėja

Papilio ambulatorijoje šiuo metu užregistruota 2000 pacientų. Iš jų apie 600 garbaus amžiaus ir 500 vaikų.

Veikia medicinos punktai Kvetkuose, Kupreliškyje ir Kučgalyje.

Kadangi Papilio pagrindinėje mokykloje nebėra slaugytojos, dažnai į medikus kreipiasi dėl tikrų ar kartais apsimestinių negalavimų atbėgę mokinukai.

Ambulatorijos darbuotojai sako jaučiantys žmonių emigraciją. Žmonės sensta, jaunimo nebėra - nelieka kam gimdyti. Na, nebent tiems, kas iš to gyvena.

R. Rupkus apgailestavo, kad tenka diagnozuoti ir apleistų ligų. Kaimo žmonės kantrūs: ką nors suskaudus, vis laukia - gal praeis. Dažnai į gydytoją kreipiamasi, kai būna jau per vėlu.

 

Nuolatinių vizitų pas gydytojus išvarginti biržiečiai papiliečiams gali tik pavydėti. Miestelio ambulatorijoje nėra nei eilių, nei išankstinės registracijos.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-09-09

Atostogoms pasibaigus - gera savijauta

Vasaros pabaigoje daugumai mūsų baigiasi malonus laikas - atostogos. Grįžtama prie darbų, įprastų užsiėmimų. Kaip rudenį pasitikti žvalios nuotaikos, kaip sustiprinti organizmą ir išlikti sveikiems besikeičiant sezonams, pataria Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Suplanuotas dienos režimas padeda išvengti skubėjimo, streso - po atostogų grįžus į darbą tai itin aktualu. Keltis derėtų įprastu laiku, kad neišsibalansuotų organizmas. Labai sveika tik atsikėlus išgerti stiklinę vandens. Keliolikos minučių mankšta, kontrastingas dušas, sveiki pusryčiai padeda žvaliai jaustis. Nederėtų pamiršti ir priešpiečių (lengvas užkandis, sultys), pietums tinka sotesnis patiekalas, salotos, bet ne sausi sumuštiniai. Prieš vakarienę galima užkąsti daržovių, džiovintų vaisių. Vakarienę ragauti tinka ne vėliau kaip kelios valandos prieš miegą, kad skrandis spėtų suvirškinti maistą ir negraužtų rėmuo. Taip suplanavus racioną, įtraukus dar ir judėjimo pertraukėles, vartojant pakankamą skysčių kiekį, visai darbo dienai turėtų pakakti energijos ir geros nuotaikos.

Visgi, jei po atostogų kankina stresas, nemiga, nuovargis, nesinori eiti į darbą, rekomenduojama vartoti magnį, B grupės vitaminus, kurių poreikis ypač padidėja esant protinei bei fizinei įtampai. Šie mikroelementai mažina dirglumą, padeda užtikrinti pakankamą energijos kiekį. Raminamai veikia ir arbatos - vakare, prieš miegą, galima išgerti melisos, ramunėlių, raudonėlių ar specialių žolelių rinkinių arbatos, o jonažolės preparatai netgi vadinami natūraliais antidepresantais.

Nuotaikos nekelia ir po atostogų subjurusi sveikata. Imunitetui nusilpti neleidžia bičių produktai (pikis, pienelis, duonelė, žiedadulkės, medus), kurie turi daug maistinių ir gydomųjų medžiagų. Preparatai su gerosiomis bakterijomis atstato pažeistą žarnyno mikroflorą. Veiksmingai veikia greipfrutų sėklų ekstraktas - tai natūralus antibiotikas, stiprinantis organizmo imunitetą, padedantis įveikti virusus, naudojamas ir išoriškai, ir į vidų. Ežiuolės kompleksas, papildytas vitaminu C, padidins organizmo atsparumą, susirgus - palengvins nemalonius ligos pojūčius.

Pasibaigus atostogoms, svarbu rūpintis savimi, laikytis dienos režimo, be streso žvelgti į pokyčius, kad neapleistų gera savijauta, pakaktų energijos bei sveikatos.

(Užs. Nr. 1515-2)

 

2010-08-26

Gelbėtojams dvidešimt minučių nepavyko prisiskambinti „greitajai"

Europos Sąjungos lėšomis įrengti „milijoniniai" objektai kaimuose neveikia, gyventojai iš fekalijų gelbėjasi, kaip išmano, o įkritusieji į išmatų duobes ir pavojingomis dujomis apsinuodiję žmonės greitosios medicinos pagalbos išsikviesti negali - sistema kompiuterizuota, tačiau telefono aparatai neva sugedę.

 

„Greitoji" - be ryšio?

Tą, kas vyko pirmadienio rytą Biržų rajone, galima pavadinti visiška agonija, kuri iliustruoja rajono ir jo įstaigų bei padalinių valdymą.

Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budintys dispečeriai rugpjūčio 23 dieną, 9.20 val., gavo pranešimą, kad Naciūnuose (su Pabiržės miesteliu besijungianti gyvenvietė) į kanalizacijos šulinį įkrito ir susižalojo žmogus.

Įvertinę situacijos pavojingumą biržiečiai gelbėtojai į pagalbą kvietėsi arčiausiai esančią Kirdonių ugniagesių komandą ir, be abejo, medikus. Tačiau Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriui prisiskambinti nepavyko.

Dėl techniškai netvarkingo telefono aparato „greitosios" dispečeriai negalėjo priimti pagalbos prašančiųjų skambučių.

„Greitajai" nesustodami iš paprastų ir mobiliųjų telefonų skambino dispečerė Loreta Stapulionienė, skyrininkas Renatas Maldūnas, viršininko pavaduotojas Eimantas Kaulinis, inspektorius Vilmantas Murauskas. Tačiau net pusę valandos visi skambučiai buvo be atsako. Stacionaraus ryšio telefonas nuolat siuntė užėmimo signalą, o mobiliųjų telefonų ekrane švietė apie abonento užimtumą informuojantis užrašas.

Pasak viršininko pavaduotojo E. Kaulinio, gelbėtojams teko skambinti ir į ligoninės Priėmimo skyrių, ir netgi pačiam ligoninės vyriausiajam gydytojui Nikolajui Jelozai. Nors „greitoji" jam nepavaldi ir priklauso savivaldybės poliklinikai, medikų neprisikviečiantiems gelbėtojams ligoninės vadovo numeris, kaip jie sako, greičiausiai „pasitaikė po ranka".

Vyriausiasis gydytojas N. Jeloza inspektoriui V. Murauskui padiktavo kitą „greitosios" numerį. Tačiau ir šis rodė užėmimą...

 

Blaškėsi kruvina galva ir kliedintis

Gelbėjimo tarnybai bandant iškviesti medikus ir priiminėjant informaciją iš įvykio vietos Pabiržėje budėjo „greitosios" laukiantis gelbėtojų automobilis.

Vytauto Briedžio vadovaujamiems gelbėtojams nulėkus į nelaimės vietą žmogus iš kanalizacijos šulinio jau buvo ištrauktas. Tačiau jo išvaizda ir elgesys kėlė rimtą nerimą - nubrozdinta kraujuojanti galva ir klejojimas rodė, kad žmogus dar neatgavęs sąmonės. Žaliosios gatvės gyventojai tvirtino, kad sąmonės buvo netekęs ir iš šulinio vyrą gelbėjęs jaunas vaikinas. Tačiau atvykus gelbėtojams jo nebebuvo - vaikinas išbėgęs namo. Jo pavardės naciūniškiai sakyti nenorėjo.

Sutikti gatvėje, kur įvyko nelaimė, gyventojai sakė, kad 1956 metų gimimo Antanas Bajorūnas be sąmonės buvo apie 5 minutes. Pasak liudininkų, žmogus ją buvo praradęs net du sykius. Vieną kartą ištrauktas iš pavojingų dujų sklidino šulinio ir gerai neatsigavęs jis netikėtai vėl šokęs atgal.

 

Sugedęs aparatas

Į įvykio vietą atskubėjusi Pabiržės seniūnė Vita Bukauskienė suskubo ieškoti Pabiržės felčerės. Paaiškėjo, kad ši atostogauja. Pasak seniūnės, iš ambulatorijos skambinta telefonu „greitajai" ir pranešta apie įvykį. Taip pat dispečerei pasakyta apie tai, jog gelbėtojai negali prisiskambinti.

Tačiau, pasak seniūnės, medikai į įvykio vietą dar nevažiavo - sakė, kad jie laukiantys pranešimo iš gelbėtojų.

Seniūnei grįžus į nelaimės vietą, V. Briedis paprašė, kad ji skambintų „greitajai" iš savo mobiliojo ryšio telefono. „Greitoji" atsiliepė ir įregistravo kvietimą. Buvo 9. 42 val. - dvidešimt minučių nuo žinios apie nelaimę. Dar 10 minučių prireikė, kad medikai atvyktų į Naciūnus.

Į automobilį įkėlę nukentėjusįjį medikai palaukė, kol atbėgs pacientą lydinti giminaitė.

Į ligoninės priimamąjį ligonis atgabentas 10. 19 val. Netrukus jis buvo apžiūrėtas gydytojų traumatologų ir išsiųstas į Panevėžį tyrimui kompiuterine tomografija.

„Tik tada, kai paskambino iš Pabiržės ambulatorijos, išgirdau, kad mums negalima prisiskambinti", - sako pirmadienį budėjusi dispečerė. Ji iš karto sumojusi, kad čia - telefono aparato problema. Dar praėjusį ketvirtadienį budėdama dispečerė sakė pastebėjusi, jog stringa telefono ragelio fiksavimo, dėl to ir signalo jungimo mechanizmas. Apie trikdžius skambinant į „greitąją" dispečeriams yra pranešęs ir ligoninės Priėmimo skyrius.

Apie tai dispečerė dar praėjusią savaitę informavusi skyriaus administratorę Audronę Gaigalienę.

Po įvykio „Šiaurės rytams" A. Gaigalienei prisiskambinti pavyko jau po 11 valandos. Administratorė prisipažino žinojusi, kad skubios pagalbos ryšys blogai veikė jau praėjusią savaitę.

„Tuoj pat bus nupirktas kitas telefono aparatas", - pažadėjo Greitosios pagalbos skyriaus administratorė, ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, psichologė A. Gaigalienė.

Netrukus ji pranešė, kad telefonas jau nupirktas ir prijungtas.

Kokią kainą biržiečiams galėjo tekti sumokėti už „stringantį" aparatą, turėtų apskaičiuoti pati rajono tarybai priklausanti medikė.

 

„Milijoniniai" įrenginiai neveikia arba laukia tobulinimo

Nelaimė Naciūnuose įvyko siurbiant nuotekų kanalizacijos šulinį Jadvygos Jurelevičienės sodyboje.

Nuotekoms užpildžius šulinėlį ir sutrikus kanalizacijos veiklai, moteris į pagalbą pasikvietė „Biržų komunalinio ūkio" srutovežį.

Pasak įmonės vadovo Alfrido Jozėno, komunalininkų automobiliai į Pabiržę užsuka dažnai. Neveikiantys valymo įrenginiai tapo nuotekų surinkimo rezervuaru ir jas tenka išvežti. Įmonės vairuotojas geranoriškai sutiko pagelbėti 77 metų moteriškei - vieną dieną išvežė nuotekas, o kitą rengėsi „prapūsti" neveikiančios kanalizacijos vamzdyną.

Pamatęs komunalininkų mašiną į pagalbą vairuotojui puolė J. Jurelevičienės kaimynas, buvęs „Biržų komunalinio ūkio" darbuotojas A. Bajorūnas.

„Laimė, kad ta pagalba vos nesibaigė tragedija - su nuotekų vamzdynu sujungtame šulinyje pasklidus dujoms žmogus apsinuodijo. Baisu pagalvoti, kas galėjo ištikti tą vyrą ir jį gelbėjusį jaunuolį", - susijaudinęs kalbėjo A. Jozėnas.

Pasak jo, praėjusią savaitę ir pirmadienį Pabiržėje komunalininkų mašina dirbo paprašius seniūnei. Neveikiantys valymo įrenginiai - galvos skausmas kaimui ir gyventojams padėti norinčiai seniūnijai.

Kas atsitiko taip gražiai reklamuotiems kaimo bendruomenių vykdytiems vandentvarkos projektams, jei kaimo nuotekų turinį turime vežtis į Biržus?

Pabiržės seniūnė V. Bukauskienė sako, kad 2001 - 2002 metais pastatyti Pabiržės kaimo bendruomenei priklausantys valymo įrenginiai neveikia gal jau nuo praėjusių metų. Tai esanti vieša paslaptis -apie 15 prie kanalizacijos tinklų prisijungusių sodybų gyventojai turi ieškoti būdų, kaip atsikratyti nuotekomis.

Ne ką geresnė padėtis visame rajone. Tinkamai neprižiūrimi ir neapkrauti darbu (pastatyti galingi, kad daugiau kainuotų ir ES milijonų atneštų) jie „dūsta" ir tampa galvos skausmu jas „prisiėmusioms" kaimų bendruomenėms. Kita vertus, įrenginių „tobulinimas" kai kam vėl gali atnešti milijonus.

Savivaldybės administracijos direktorė patvirtino, kad specialistas Rimantas Šikšnys jau ruošia projektą, kaip atnaujinti Biržų rajono kaimuose (Germaniškyje, Smilgiuose, Kirdonyse ir kt.) pastatytus valymo įrenginius...

 

Alfreda Gudienė

2010-08-24

Medikų pagalbos nesulaukė

Ligonių kasų draudimą turintis, legaliai dirbantis Balandiškių kaimo gyventojas, dvi savaites vaikščiojęs su skaudančia koja, biržiečių medikų pagalbos nesulaukė. Jam neliko nieko kito, tik kentėti skausmą, kol iš atostogų grįš jo šeimos gydytoja.,

 

Išsiprašė iš darbo trumpam

Pabiržės ambulatorijoje registruoto 27 metų Eivido Nainio šeimos gydytoja yra Ona Ramanauskienė. Ji šį mėnesį atostogauja.

Prieš dvi savaites vyrui pradėjo skaudėti koją. Prieš tai ją buvo užsigavęs vienoje šventėje.

Kojos skausmas nepraėjo, o priešingai, - ją vis labiau maudė.

Vyro artimieji pradėjo svarstyti, gal reikėtų koją peršviesti ir pasižiūrėti, ar nėra skilęs kaulas.

Bendrovėje, kurioje legaliai E. Nainys dirba, šiuo metu - pats darbymetis. Todėl jis užpraeito trečiadienio popietę paprašė išleidžiamas iš darbo ir nuvyko į Biržus.

Į Biržų rajono savivaldybės polikliniką jis atėjo prieš penkioliktą valandą. Registratūroje buvusiai darbuotojai pasakė, kad skauda koją.

Moteris atsakė, kad poliklinikoje šiuo metu nėra nė vieno chirurgo, ir liepė jam eiti į ligoninės priimamąjį. Čia esą jį apžiūrės budintis chirurgas.

 

Apkaltino melu ir neregistravo

Ligoninės priimamajame buvusios darbuotojos E. Nainiui neva pareiškė, kad tai nėra ekstra atvejis, ir už kojos rentgeno nuotrauką reikės iš savo kišenės mokėti 40 litų.

Medikės jam geranoriškai patarusios sugrįžti į polikliniką ir paprašyti jį nukreipti pas šeimos gydytoją. Arba jis bus nukreiptas pas poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoją V. Jukonienę, ši paskirs tyrimus arba nukreips pas specialistus.

Jaunas vyras, Biržų savivaldybės poliklinikoje nesulaukęs pagalbos, pasiryžęs kęsti skausmą, kol iš atostogų grįš šeimos gydytoja.

E. Nainys grįžo į polikliniką. Registratūroje buvusi darbuotoja jį neva apšaukė, esą šis „prisimelavo", ir pareiškė jo neregistruosianti, nes nežinanti, pas kokį gydytoją jį siųsti. Jai neva neaišku, ar jis patyrė traumą, ar turi kreiptis į vidaus ligų gydytoją.

„Tu pats nežinai, kas tau yra - trauma ar kas kita", - neva pareiškusi registratorė.

E. Nainys nesuprato tokio poliklinikos registratūros darbuotojos elgesio. Juolab kad jis tikrai nežino, kas jam yra. Bet juk būtent dėl to ir bandė kreiptis į specialistus.

Nieko nepešęs vyras iš poliklinikos išėjo. Apkaltintas melagystėmis į medikus daugiau nesikreipė - atėjo į „Šiaurės rytus".

Į Biržų polikliniką jis tvirtino nebesikreipsiantis ir lauksiantis, kol sugrįš šeimos gydytoja.

Jau trečia savaitė, kai jaunas žmogus vaikšto ir dirba skaudančia bei tinstančia koja, laukdamas, kol jo šeimos gydytoja baigs atostogauti.

 

Pacientas turėjo būti priimtas

„Manęs informacija apie tokį incidentą nepasiekė. Kažkoks nesusipratimas. Atostogaujant šeimos gydytojai, pacientą reikėjo nukreipti pas kitą šeimos gydytoją, ir žmogus turėjo būti priimtas bei apžiūrėtas. Jei registratorė nežinojo, kur nukreipti pacientą, galėjo manęs paklausti", - kalbėjo laikinai Biržų rajono savivaldybės poliklinikai vadovaujanti gydytoja Vitalija Jukonienė.

Pasak įstaigos vadovės, chirurgai yra susitarę, kad net ir budėdami ligoninėje priimamajame apžiūri iš poliklinikos nukreiptus pacientus.

„Iš kur ligoninės priimamojo darbuotojos „ištraukė", kad už rentgeno nuotraukas reikia mokėti? Poliklinika su ligonine yra sudariusi sutartį ir apdraustiems pacientams jie turi rentgeno nuotraukas daryti nemokamai", - teigė V. Jukonienė.

Ji žadėjo išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, kad pacientas turėjo išvykti nepasiekęs gydytojų.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-08-19

Nepatogumų sukėlė nesutvarkytas sveikatos draudimas

Jei jaunuolis mokosi bendrojo lavinimo mokykloje ir jam suėjo aštuoniolika, automatiškai jis nėra apdraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.

Jurgita Vitkauskienė
2010-08-12

Teritorinės ligonių kasos Biržuose atstovė Rima Stankuvienė sako, kad geriausia privalomojo sveikatos draudimo dokumentus susitvarkyti, vos sueina aštuoniolika.

Vienoje Biržų bendrojo lavinimo mokykloje paskutinėje klasėje šiais metais besimokysianti mergina tik kilus sveikatos problemoms ir patekusi į gydymo įstaigą sužinojo, kad ji nėra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Paaiškėjo, kad atostogų metu jai suėjo aštuoniolika metų. Tokiu atveju privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta.

Tam, kad asmuo būtų apdraudžiamas, teritorinėms ligonių kasoms reikia pateikti privalomus dokumentus.

Susirgusi mergina galėjo džiaugtis tik dėl vieno dalyko - kad bėdos dėl sveikatos ištiko Biržuose, o ne atostogaujant kur nors kitame Lietuvos pakraštyje.

Jos artimiesiems teko skubėti į mokymo įstaigą, paimti reikalingą pažymą, ją vežti į Ligonių kasų atstovybę.

Valstybinių teritorinių ligonių kasų atstovė Biržuose Rima Stankuvienė sakė, kad aukštųjų mokyklų, kolegijų duomenys apie čia studijuojančius jaunuolius patenka į Teritorinių ligonių kasų duomenų bazę. Todėl jie apdraudžiami. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklų duomenų kasos kol kas dar negauna.

Moksleiviai yra draudžiami. Tačiau, kai šiems sukanka aštuoniolika metų, reikia atvykti į Ligonių kasų atstovybę ir pateikti pažymą iš mokyklos, kurioje mokosi, arba galiojantį moksleivio pažymėjimą bei asmens dokumentą.

Moksleiviai privalomuoju sveikatos draudimu apdraudžiami metams iki rugpjūčio 31 dienos. Tačiau draudimas galioja ir rugsėjį. Per tą mėnesį kasoms vėl reikia pristatyti pažymas ir draudimą pratęsti metams.

Pasak R. Stankuvienės, susitvarkyti draudimą reikėtų nedelsiant, kai tik jaunas žmogus sulaukia pilnametystės, kad vėliau ištikus bėdai nereikėtų nervintis ar gaišti brangaus laiko.

„Būna visko. Nepaliekam bėdoje, padedame. Būna, kitame mieste besigydančio jaunuolio artimieji atsiunčia mokyklos patvirtintą pažymą", - kalbėjo R. Stankuvienė.

Jei atostogaujantis jaunuolis su savimi turi pasiėmęs moksleivio pažymėjimą, privalomąjį draudimą gali susitvarkyti bet kurio miesto teritorinės ligonių kasos atstovybėje.

Kasmetiniai vaikų sveikatos patikrinimai yra privalomi ir nemokami

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokiniai turi mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio savo sveikatos patikrinimo rezultatus.

Todėl tėveliai raginami pasirūpinti vaikų sveikatos profilaktika dabar, o ne rudenį, kai mokyklos administracija paprašys pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą ir pas gydytojus susidarys laukiančių tėvelių bei vaikų eilės. Jei sveikatos tikrinimas atliekamas gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra prisirašęs, už paslaugas mokėti nereikia.

Tokių pažymėjimų reikalaujama kasmet ir moksleivių tėvams tai ne naujiena.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą turi visi vaikai iki 18 metų. Per profilaktinį sveikatos patikrinimą šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras įvertina vaiko sveikatos būklę. Prireikus pacientas siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus ir/ar atliekami papildomi reikalingi tyrimai.

Jei mokinys turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas turi pateikti rekomendacijas dėl fizinio krūvio, mitybos, regos, vengtinų alergenų ir kt., taip pat gydytojas turi nurodyti savo kontaktus, telefono numerius, kuriais būtų galima susisiekti iškilus neaiškumams.

Profilaktiškai vaiko sveikatą tikrinti turėtų gydytojas, prie kurio vaikas yra prirašytas. Apžiūros rezultatus gydytojas pažymi Vaiko sveikatos pažymėjimo formoje. Šis dokumentas kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. privalo būti pateiktas švietimo įstaigai, kurioje vaikas mokosi, taip pat tokią pat pažymą turi pristatyti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. Pažymėjimas galioja vienerius metus. Jo duomenys naudojami bendrai šalies vaikų sveikatos stebėsenai ir analizei.

Už rekomendacijų, kurias nurodo Vaiko sveikatos pažymėjimą išrašantis šeimos gydytojas ar pediatras, laikymąsi atsako pats vaikas, jo tėvai ar globėjai, o mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistas padės užtikrinti šių rekomendacijų įgyvendinimą švietimo įstaigoje.

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Vaikų imuniteto stiprinimas

Vis labiau artėjant mokslo metams, tiek vaikai, tiek tėveliai rūpinasi naujomis mokslo priemonėmis, planuoja kelionę į mokyklą. Labai svarbu, kad po atostogų mokslo metus vaikai pradėtų gerai pailsėję, energingi ir sveiki. Kaip išvengti ligų, pastiprinti vaikų organizmą, pataria Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Vasarą, jei vaikai valgo subalansuotą maistą - pakankamai vaisių, daržovių, grūdinių, pieno produktų ir nesiskundžia jokiomis ligomis, papildomai vitaminų naudoti nereikia. Tačiau, jei vaikai aktyvūs, itin greitai auga, jiems gali pritrūkti svarbiausio mineralo - kalcio, kuris reikalingas kaulų, dantų stiprumui, todėl nepakenktų jo vartoti papildomai.

Rudenį ir pavasarį rekomenduojama gerti vitaminus profilaktiškai. Juos derėtų parinkti pagal vaikų amžių, vartoti mėnesį ar du. Per tiek laiko sustiprėja organizmas, įgyjamas imunitetas. C vitaminas gelbsti nuo peršalimo, A, E, D vitaminai, omega rūgštys padeda sustiprinti organizmą. Naudingi ir augalinės kilmės maisto papildai: ežiuolė užkerta kelią virusams, padeda pasveikti jau susirgus, sumažina ligos trukmę, palengvina peršalimo sindromus. Žuvų taukai turi daug vitamino D, todėl juos rekomenduojama gerti, kai sumažėja saulės - rudenį, žiemą. Bičių produktai, jei vaikai jiems nealergiški, padeda nuo peršalimo, stiprina imunitetą, gerina savijautą, mokyklinio amžiaus vaikus aprūpina ir būtina papildoma energija. Tačiau bičių pienelio negalima vartoti paaugliams (dėl didelio hormonų kiekio). Gydo ir medus - kasdien vaikams rekomenduojama jo suvartoti iki trijų šaukštų.

Normalu, jei vaikai per metus peršalimo ligomis serga keturis - penkis kartus. Jei susirgimai kartojasi dažniau, derėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytojus, kad būtų ištirtos dažno sirgimo priežastys bei paskirti atitinkami vaistai.

Prieš vaikams pradedant vartoti vitaminus ar vaistus, kad jie padėtų įveikti negalavimą, sustiprintų organizmą, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju bei atidžiai perskaityti vaisto vartojimo instrukciją. Derėtų nepamiršti, kad kenkia ne tik vitaminų trūkumas, bet ir jų perteklius, taip pat ir neteisingas vaistų vartojimas.

Paplūdimyje rekomenduoja nesimaudyti

Rugpjūčio pradžioje Jaunimo parko paplūdimyje maudytis buvo pavojinga - čia vandens tarša daugiau nei pusantro karto viršijo normas.

Alfonsas Kazitėnas
2010-08-12

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Justina Ajauskaitė teigia, kad užterštame vandenyje maudytis pavojinga.

Šią vasarą, kaip niekada, gausu poilsiaujančiųjų prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių. Ar visose maudyklose vandens tarša neviršija nustatytų higienos normų? Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Justina Ajauskaitė priminė, kad mieste įteisintos 3 maudyklos - Širvėnos ežere centrinio paplūdimio, Jaunimo parko ir Apaščios upės A. Dauguviečio parke. Šių maudyklų vandens kokybė tiriama kas dvi savaites, šią vasarą jau paimta po 8 vandens mėginius. Praėjusį kartą vandens mėginiai iš maudyklų imti rugpjūčio 4 d., o jau 6-osios ryte buvo gauti tyrimų duomenys.
Higienos normos leidžia 100 žarninių enterokokų ir 1000 žarninių lazdelių mililitre vandens.
Rugpjūčio pradžioje centriniame paplūdimyje rasti 54 žarniniai enterokokai ir 160 žarninių lazdelių, Jaunimo parke - atitinkamai 160 ir 82, Apaščios upėje - 72 ir 100. Jaunimo parko maudykloje žarniniai enterokokai leistiną normą viršija daugiau nei pusantro karto. „Paplūdimių skelbimų lentose iškabinau informaciją, kad Jaunimo parko maudykloje nerekomenduojama maudytis. Po savaitės bus paimti vandens mėginiai pakartotiniam tyrimui", - atkreipė dėmesį J. Ajauskaitė.
Kas galėjo lemti vandens taršą Jaunimo parko maudykloje? Biuro direktorė nedvejodama kalba apie fekalinę taršą. Sunku būtų priešgyniauti, nes kai kurių miesto gyventojų požiūris į vandens kokybę ir teršimą yra prieštvaninis. Valant Agluonos upę, buvo sunaikinta nemažai kanalizacijos nuotekų vamzdžių, nuvestų iš privačių sodybų tiesiai į upę. Agluonos pakrančių gyventojai, girdėti, vėl imasi gudrybių, kaip išleisti nuotekas į upę, kad nereikėtų už jas mokėti. Teko kalbėtis su srutas pagal gyventojų užsakymus išvežančiu privačiu vežėju, kuris tikino, kad retas iš gyvenančių prie Apaščios naudojasi jo paslaugomis. Nuotekos paslapčia srūva į upę, pasiekia ežerą.
Padidėjusi tarša gali būti ir nuo šunų išmatų. Mėgstama vedžiotis šunis į paplūdimius, bet retas surenka savo globotinio išmatas. Pastaruoju metu gausiau ir smarkiau lijo, taršos produktus nuo dirvos paviršiaus nuplovė į vandens telkinius krituliai.
Žarniniai enterokokai, jei vandens pateks besimaudančiam į burną, gali sukelti viduriavimą. Tokiu atveju tektų kreiptis pagalbos į gydytoją.
Tačiau Biržuose yra daugybė neįteisintų maudyklų ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, kur gyventojai maudosi, bet niekas netiria ten vandens kokybės.

Mokėsi ir mokė gyventi sveikai

Biržuose, Vytauto gatvėje veikiančioje „Tatulos" kavinukėje, vyko „Tatulos programos" surengta sveikatingumo diena.

Ji - viena iš devynių suplanuotų sveikatingumo dienų iš ciklo „Branginkime sveikatą ir švarią aplinką vartodami ekologiškus produktus".

Jurgita Vitkauskienė
2010-08-12

„Tatulos programos" darbuotojai biržiečius moko maitintis ekologiškais ir sveikais produktais bei gyventi švarioje aplinkoje.

„Tatulos programos" administratorė Valerija Gražinienė sako, kad kas mėnesį planuojama organizuoti po vieną - du renginius. Jie vyks iki kitų metų pradžios.

Švenčių ir renginių metu ne tik bus pristatomi sveiko maisto produktai, bet ir pakviesta į gydytojos, publicistės Filomenos Taunytės paskaitą.

Pirmosios šventės metu buvo pristatyta ekologiška Ustukių malūno produkcija, lankytojai ragavo patiekalus, pagamintus iš kviečių.

Renginių tikslas - kad žmonės pratintųsi valgyti kuo daugiau daržovių ir iš jų pagaminamų produktų bei gyventų sveikai.

 

Patiko baziliko užtepėlė

Praėjusį penktadienį kavinukėje apsilankiusieji galėjo pasivaišinti ar įsigyti ekologiško Žadeikių medaus. Juo prekiavo bičiulis Algirdas Motiečius, ūkininkaujantis Pasvalio rajone.

Anot jo, kad žmogus jaustųsi sveikas, reikia kasdien suvalgyti medaus. Bitininkas rekomenduoja ir kiekį - kiek žmogus kilogramų sveria, tiek gramų per dieną reikia medaus pakabinti.

Kavinukės darbuotojos lankytojus vaišino produktais iš ekologiškų daržovių. Čia buvo galima paragauti čiobrelių, melisų arbatų su imbieru ir bazilikais.

Kavinės vedėja Rima paruošė įdarytą cukiniją, vaišino dietiniais trapučiais su varškės ir paprikos bei žalumynų užtepu. Buvo galima paragauti daržovių plokštainio ir trintos moliūgų sriubos.

Itin skani lankytojams pasirodė baziliko užtepėlė.

Jos receptas paprastas. Reikia sumalti baziliko, česnako, lazdyno riešutų, įdėti aliejaus ir viską sumaišyti.

Apkepui daržoves - bulves, morkas, cukiniją - sutarkuoti rupia tarka, įdėti kiaušinių, prieskonių ir kepti orkaitėje. Jį galima patiekti su varškės užtepėle arba padažais.

„Ši moteris nepraleidžia nė vieno mūsų renginio. Ji labai domisi sveikais produktais", - kalbėjo Valerija Gražinienė, į kavinukę užsukus ragauti jaunai mamytei su mažyle.

Biržų „Atžalyno" vidurinę mokyklą baigusi Kristina Kvedaraitė jau aštuonerius metus gyvena JAV, Ilinojaus valstijoje. Biržuose ji atostogauja su greit dvejų metukų sulauksiančia dukryte Viktorija.

Amerikoje baigusi medicinos mokslus ir išėjusi privalomą kursą apie sveiką mitybą moteris dirba ligoninėje.

Kristina pasakojo mėgstanti šeimą maitinti sveikais produktais. Vasarą užtenka to, ką pati užsiaugina darže.

Apie esą nesveiką amerikietišką virtuvę moteris turi savo nuomonę. Sako, kad mityba priklauso nuo pačių žmonių ir jų žinių.

„Paprasti žmonės dažniausiai nežino, kas yra cholesterolis. Turintys žinių apie sveiką mitybą bendrauja ir gyvena jau kitaip", - sakė K. Kvedaraitė.

Paklausus, kada paskutinį kartą valgė mėsainį, moteris teigė jų pagaminanti ir namuose. Tačiau mėsą kepa pati - sumala jautieną, vartoja daug daržovių.

Paragavusi „Tatulos" kavinukės darbuotojų kepto daržovių apkepo, tikino gaminanti beveik tokį pat. Tik dedanti dar ir makaronų - tuomet jį mėgsta vaikai. Anot pašnekovės, šį apkepą jos dukrytė Kretoje išmoko valgyti su avies pieno jogurtu. Arba su medumi.

Medų Kristinos šeima mėgsta. Jį perka iš ūkininkų arba ekologiškų produktų parduotuvėse.

Amerikoje gyvenanti lietuvaitė sako darže užsiauginanti ir nedidelių moliūgų. Ir noriai pasakoja, kokių patiekalų iš jų galima pasigaminti. Pavyzdžiui, moliūgą perpjauna, įpila truputį vištienos sultinio, sviesto, rudojo cukraus, cinamono ir kepa orkaitėje.

Sezono metu gamina šaltą arbūzo sriubą. Sėklas išima, arbūzo minkštimą sutrina, įdeda maltos mėtos, mango. Dažnai sriubą verda iš to, kas auga darže - agurkų, pomidorų, baziliko. Štai vakar virė cukinijos sriubą.

Gamindama maistą naudoja daug natūralaus vištienos sultinio. Turguje perka vištą, iš jos prisiverda sultinio, kurį vėliau pila į patiekalus.

K. Kvedaraitė minėjo, kad ir Amerikoje labai populiarūs ūkininkų turgeliai.

 

Daržoves niokojo liūtys ir kenkėjai

Kaip ir kasdien, penktadienį priešais kavinukę veikė ekologiškų daržovių turgelis. Čia prekiavo daržoves auginanti Laima Kasiulynienė.

Dviejų hektarų plote daržoves auginanti moteris sakė, kad šiųmetė gamta pašykštėjo daržininkams sėkmės. Ekologiškų kopūstų vargu ar šiemet sulauksime, nes juos „nuplovė liūtys", kankino amarai. „Išėstos" ir kaliaropių, brokolių širdutės.

L. Kasiulynienė sakė ekologiškai ūkininkaujanti jau antrą penkmetį.

„Ekologiškai ūkininkaujant reikia daug rankų darbo, užauginti be chemijos gerą prekinę išvaizdą turinčią daržovę sudėtinga", - kalbėjo L. Kasiulynienė.

Vandens telkinių yra, bet priežiūros trūksta

Neslūgstantys karščiai žmones gena prie vandens telkinių. Ir mieste, ir rajone jų yra nemažai, bet oficialiai įregistruotų maudyklų, kurių vandens kokybė tikrinama kas dvi savaites, - tik trys. Visos jos yra Biržų mieste. Tai Širvėnos ežero Jaunimo parko, Apaščios upės A. Dauguviečio parko ir Širvėnos ežero centrinė maudykla.

Visuomenės sveikatos biuro direktorės Justinos Ajauskaitės turimais duomenimis, visos trys maudyklos buvo įteisintos 1998 metais. Netrukus jos buvo įtrauktos į Europos Komisijai teiktinų maudyklų sąrašą. Tai reiškia, kad maudymosi sezono metu, nuo gegužės 15-osios iki rugsėjo 15-osios, šiose trijose maudyklose privaloma paimti ne mažiau kaip 8 vandens pavyzdžius tyrimams atlikti. Juos paima ir tyrimus atlieka iš Panevėžio atvykstanti laboratorija. Visuomenės sveikatos biuras už vienkartinius mėginius iš visų trijų maudyklų moka apie 150 litų iš Sveikatos programos lėšų. Už šių maudyklų priežiūrą atsakingas Biržų miesto seniūnijos specialistas Rimantas Lapėnas.

„Jei būtų daugiau įteisintų maudyklų, vandens pavyzdžius imtume ir iš jų", - sako J. Ajauskaitė. Ji sutiko, kad trijų maudyklų tokią karštą vasarą kaip ši mieste yra tikrai per mažai. Kaip ir su tuo, kad žmonės maudosi artimiausiose netikrinamose maudyklose ir galbūt rizikuoja savo sveikata.

Privatizuotoje ežero pakrantėje išsikeroję sunkiai perlipami brūzgynai, nuodėguliais virtę poilsio namukai, šiukšlių krūvos.

Miesto seniūnė Kristina Padbarotkina „Šiaurės rytams" tvirtino, kad seniūnija tvarko ne tik tas tris įteisintas maudyklas, bet ir kitas, kuriose žmonės maudosi.

„Didelė bėda su žmonių pamėgta maudymosi vieta prie „Tylos" viešbučio. Dėl ten esančio techninio įrenginio maudytis draudžiama, bet žmonės neklauso. Viena nelaimė ten jau įvyko, neduok, Dieve, dar kas nors atsitiks", - kalbėjo seniūnė, bet žolę biržiečių pamėgtoje paežerėje prižadėjo nupjauti.

Pasiteiravus apie netoliese jau kelerius metus riogsančius sudegusio namo griuvėsius, K. Padbarotkina ima guostis, kad namo savininko neįmanoma surasti, nes Biržuose jis nesilanko.

„Bandėme kalbėtis su savininku geruoju, jis nesutinka nieko tvarkyti. Atseit vyksta tyrimas dėl padegimo. Bandėme bausti, bet teismas baudą panaikino", - tvirtino seniūnė.

Astravo parką ir ten esančią maudymosi vietą taip pat prižiūri seniūnija. Tik besimaudantys, ypač paaugliai, mieliau renkasi Širvėnos ežerą pakeliui į Astravą. Įspūdingus šuolius išdarinėja nuo pėsčiųjų tilto per ežerą.

K. Padbarotkinos klausėme, ar žmonės gali laisvai prieiti prie vandens buvusių savivaldybės poilsio namelių teritorijoje Latvygalos gatvėje. Seniūnė nedvejodama patvirtino, kad tikrai gali, nes tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Tikrovė pasirodė kitokia. Jokių žmonių buvimo pėdsakų. Tik išsikeroję sunkiai perlipami brūzgynai, nuodėguliais virtę poilsio namukai, šiukšlių krūvos. Šalia - žolėmis ir dilgėlėmis apėjęs kultūros paveldo objektas - senosios žydų ir karaimų kapinės. Kaip gyvas priekaištas savivaldybės administracijai ir praeitos kadencijos tarybos nariams (kurių ne vienas yra ir dabartinėje rajono taryboje), leidusiems privatizuoti šią poilsinę. Sykiu tai ir valdininkų nepajėgumo ar apsileidimo patvirtinimas - privatininkas mūsų mieste gali tvarkytis kaip tinkamas.

 

Stasė Eitavičienė

2010-07-22

Investicijomis besidžiaugiančioje ligoninėje - kankinantis karštis

Biržų ligoninėje nuo karščio leipėja ligoniai.

Šiltnamio efektas susidarė „arčiausiai dangaus" esančiame penktajame aukšte, kuriame įsikūręs Antrasis vidaus ligų skyrius. Čia kaitrą didina šilumą traukiantis stogas, tiesioginiams saulės spinduliams pralaidžios sienos bei neseniai sudėti didžiuliai plastikiniai langai.

 

Ligoniai - tarsi šiltnamyje

„Esame arčiausiai dangaus. Žiemą pas mus šalta, o vasarą leipstame nuo karščio. Gaila, kad investuojant milžiniškas lėšas į Priėmimo ir kitus skyrius nebuvo pagalvota ir apie mus", - vakar kalbėjo Biržų ligoninės Antrojo vidaus ligų skyriaus darbuotojai.

Penktajame aukšte įsikūrusiame skyriuje gydomi sergantys širdies ligomis, skydliaukės sutrikimais, astma, ištikti insultų, besiskundžiantys aukštu kraujospūdžiu, kraujotakos sutrikimais žmonės. Būtent sergantiems šiomis ligomis pacientams patartina vengti karščio. Paūmėjus ligai jie kreipiasi į medicinos įstaigą. Jos darbuotojai ne ką tegali pagelbėti: palatose tvoskiantis nežmoniškas karštis dar labiau sunkina į medikus besikreipusių pacientų būklę.

„Karšta pasiutusiai. Nepadeda nei atidaryti langai, nei vėjelis, kurį mums, švakioms bobutėms, iš savo kabineto atnešė ir pastatė gydytojas Algimantas Gailiūnas. Vėsiau būna tik naktį, kai nusileidžia saulė", - vakar kalbėjo Antrajame vidaus ligų skyriuje besigydanti Ageniškio kaimo gyventoja Aldona Plepienė.

Ligoninėje besigydančiai ageniškietei Aldonai Plepienei nuo karščio ne ką tepadeda ir gydytojo atneštas „vėjelis". Ji svajoja grįžti į namus, kur „uogos, kitoks oras ir nekaršta kaip šiltnamyje".

Išpilta prakaito, moteris sėdėjo ant lovos, nors buvo pravertas ir langas, ir durys. Už lango tvoskė dar didesnis karštis, tad būnant palatoje atrodė, jog esi saulės kaitinamame šiltnamyje.

Panašiai jautėsi ir kitose palatose gulintys ligoniai. Kai kurie leisgyviai gulėjo lovose ir vėdinosi laikraščiais, artimųjų prašė atnešti bent ventiliatorių, kiti bandė vaikščioti po koridorių.

„Tiems pacientams, kurie turi daugiau jėgų, palatose statome lašines ir patariame išeiti į foje, kur kiek vėsiau. Labiausiai karšta būna tarp 14 - 16 valandos, kai saulė pasisuka į langus. Ligoniams rekomenduojame gerti daug skysčių", - kalbėjo Antrojo vidaus ligų skyriaus vedėja Vida Gasiūnienė.

Medikė neslėpė, jog šią savaitę buvo sulaukta kiek daugiau dėl lėtinių ligų paūmėjimo besikreipusių pacientų.

„Ligoninės priėmimo skyriuje suteikėme pagalbą, sulašinome lašinę, skyrėme vaistų ir rekomendavome gydytis namuose. Ten gal kiek vėsiau", - kalbėjo V. Gasiūnienė.

Vakar skyriuje iš 30 lovų buvo užimtos 22. Šiuo metu kiek daugiau ligonių guldoma į Antrąjį skyrių. Pirmojo vidaus ligų skyriaus, esančio ketvirtame aukšte, gydytoja Audronė Jelozienė atostogauja.

V. Gasiūnienė džiaugėsi, kad šiomis dienomis nesulaukė insulto ištiktų pacientų.

„Žmonės gal suvokia, kad reikia saugotis, ir karštyje nedirba", - kalbėjo medikė.

Ji prisiminė vieną pacientą, kuris praeitą vasarą į ligoninę pateko kelis kartus. Ir visuomet karštu metu iš turgaus būdavo atvežamas su pilnu krepšiu pomidorų.

„Klausdavau jo, kodėl per tokį karštį nesisaugo ir važiuoja į turgų, o jis man atšaudavo - kas gi pomidorus nupirks?"- kalbėjo medikė.

 

Kondicionieriams pinigų nėra

Nuo karščio leipėjančios Antrojo vidaus ligų skyriaus darbuotojos, paklaustos, kiek laipsnių oro temperatūra gali siekti palatose, tikino, jog tokie matavimai nebuvo atlikti. Skyriuje nėra ir oro temperatūrai matuoti tinkamų termometrų.

„Karštis tikrai didesnis nei kūno temperatūra", - įsitikinusios medicinos darbuotojos.

Gydytojas A. Gailiūnas sakė, kad žmogaus organizmas gali ištverti 30, daugiausia - 35 laipsnių šilumą. Esant didesniam karščiui, ligoniai pradeda jausti organizmo diskomfortą.

Kaip reikėtų elgtis su saulės smūgio ištiktu pacientu, jei pirmiausia tokį rekomenduojama pernešti į vėsų orą?

„Pirmąją pagalbą suteikia priėmimas. Greit žmogaus atšaldyti vyniojant jį į šaltas paklodes nerekomenduojama. Patalpose turėtų būti nuolatinė vėsi temperatūra", - teoriją aiškino medikės. Tačiau ką daryti, jei toks ligonis atsirastų, skyriaus darbuotojos sakė nežinančios. Laimei, kol kas tokio paciento nebuvo.

Skyriaus vyriausioji slaugytoja J. Zubrauskienė svarstė, kad šioks toks kondicionierius gal yra prie slaugytojų posto. Tik ar jis veikia, nežino

Priėjusi medikė aparatą įjungė. Tačiau gydytojas Egidijus Gaigalas jai paaiškino, kad čia ne kondicionierius, o priešgaisrinės saugos pultas.

„Nieko nepadarysi. Ir kitų, net didžiųjų šalies miestų ligoninių palatose kondicionierių nėra. Karšta net klinikose", - kalbėjo E. Gaigalas.

„Jei vasarą būtų karšta tris mėnesius, gal ir būtų tikslinga investuoti į kondicionierius. Bet karščiai truks gal dvi savaites - kaip nors iškentėsime", - svarstė V. Gasiūnienė.

Laikinai ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas einantis gydytojas Algimantas Gailiūnas sakė išsiaiškinęs kad vienas kondicionierius, kokį būtų galima pastatyti vienoje palatoje, kainuoja 2000 litų. Tam lėšų, žinoma, nėra.

„Skundžiasi ligoninės Statistikos skyriaus darbuotojos. Jos įsikūrusios Vaikų ligų skyriuje. Sakė, vienoje parduotuvėje rado 600 litų kainuojantį kondicionierių. Reikės aiškintis, ar apsimoka tokį pirkti", - svarstė A. Gailiūnas.

Europos Sąjungos, Lietuvos ir savivaldybės lėšomis renovuotoje Biržų ligoninėje šiuo metu yra trys skyriai, kuriuose veikia kondicionieriai - Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Hemodializės ir Operacinių bloke.

Vakar kai kurie medikai svarstė, kad milžiniškos lėšos buvo mestos į skyrius, kurie ateityje gali būti uždaryti. O tie skyriai, kur gydomi pacientai, kažkodėl nerenovuoti...

 

Pacientų nepagausėjo

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiasis gydytojas Leonidas Sologubovas sakė, kad dėl karščio sutrikdytos sveikatos pacientų antplūdžio nejuntama.

„Pacientų padaugėja per ilguosius savaitgalius. O šiaip ir į poliklinikos, ir į greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikus besikreipiančiųjų skaičius yra gan stabilus. Žmonės labiau saugosi", - kalbėjo L. Sologubovas.

UAB „Biržų šeimos gydytojų centras" vadovė Elena Šakelienė sakė, kad saulės smūgio ištiktų pacientų dar nepasitaikė.

„Matome karštų orų pasekmes - silpnumus, širdies ritmo sutrikimus", - kalbėjo E. Šakelienė.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-15

Kas apgins moterį nuo įtūžusio vyro?

„Pasauliniais duomenimis, smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ir nedarbingumo priežastis kaip ir vėžys", - kalbėjo Moterų informacijos centro teisininkė Dovilė Petrauskaitė, Biržų socialinių paslaugų centre pristatydama projektą „Per žinojimą - į gyvenimą be smurto".

Projektą finansuoja Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Lietuva ir Amerikos centras Lietuvoje. Į Biržuose vykusią išvažiuojamąją sesiją D. Petrauskaitė atvyko su dviem studentėmis savanorėmis. Pasak viešnių, Biržai buvo pasirinkti todėl, kad tai mažas miestas, kuriame aktyviai dirbama su moterimis, patiriančiomis smurtą šeimoje.

Pagal Tarptautinės teisės aktus ir mokslinę literatūrą, šeimoje būna fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas.

Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus.

Renginiui Biržai buvo pasirinkti dėl to, kad čia aktyviai dirbama su moterimis, patiriančiomis smurtą šeimoje.

Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, moters kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos žalos dydžiu.

 Seksualinis smurtas - tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu pasitaiko ir fizinio bei psichologinio smurto bruožų. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja, pavyzdžiui, vertimu nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, vertimu stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus, ypač žiauria seksualine prievarta.

Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos - kai neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui, kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.

Smurtas prieš moterį paprastai vyksta pagal tam tikrą modelį, kuris dažniausiai prasideda kritika - dėl moters išvaizdos, manierų, kalbėjimo būdo, neatliktų darbų ir pan. Palaipsniui kritika perauga į veiksmus. Smurtautojas naudoja fizinę jėgą prieš moterį, ją mušdamas, grasindamas susidoroti, versdamas seksualiai santykiauti. Po to būna susitaikymo periodas, kai smurtautojas atgailauja ir atsiprašinėja, kad daugiau tai nepasikartos. Šie smurto ir taikos laikotarpiai užsuka smurto ratą ir veikia kaip smurto įtvirtinimas. Toks elgesio modelis sukuria psichologinius ryšius ir mažina aukos gebėjimą priimti sprendimus.

„Nukritau nuo dviračio", „susimušiau į spintelę", „paslydau kieme" - taip ir panašiai smurtą šeimoje patyrusios moterys bando aiškinti medikams, pareigūnams.

Kodėl jos dangsto smurtautoją? Pasak Dovilės Petrauskaitės, lietuvės moterys yra labai nuolankios. Jos dažnai pačios nekovoja už savo teises, nuolaidžiauja, duoda pretekstą vyrui ir toliau smurtauti, jam pataikauja.

Objektyvi priežastis yra ta, kad Lietuva - vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje pagal šiandien galiojančius įstatymus smurto šeimoje aukos smurtautoją patraukti baudžiamojon atsakomybėn gali tik privataus kaltinimo tvarka.

„Kai įvyksta smurtas, moteris pati turi kreiptis į teisėsaugos institucijas, pati pareikšti kaltinimą, pati surinkti įrodymus, liudytojus ir liudyti prieš smurtautoją teisme", - kalbėjo lektorė ir teigė, kad tokia padėtis turėtų pasikeisti. Dabar svarbiausia, kad skriaudžiamos moterys nesitaikstytų su esama padėtimi, negalvotų, kad dėl smurto šeimoje kaltos jos, bet ne jų agresyvūs vyrai.

Socialinė darbuotoja Dalė Mukienė ragina smurtą patiriančias moteris kreiptis į Moterų krizių centrą, Rotušės g. 16A, skambinti telefonu 8~611 38 860 arba policijos telefonu 112.

 

Stasė Eitavičienė

2010-07-08

Gydo medikės rankos, žodžiai ir... armonikos melodijos

Smilgių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Erika Makrickienė nelaimės ištiktiems pacientams sako pasiruošusi padėti visą parą. Šiuo metu atostogaujančią medikę „Šiaurės rytai" surado šeimininkaujančią savo namuose Pasvaliečių kaime.

 

Į laikrodį nežvilgčioja

„Visi esame sukurti iš to paties molio. Ir medikai - ne iš akmens", - sako Smilgių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Erika Makrickienė apie patiriamus išgyvenimus mediko darbe. „Pirmoji pagalba - atsakingas darbas. Jį atlikusi, visada savęs klausiu, ar padariau viską, ką galėjau", - kalba felčerė.

Medikė prisimena ne vieną atvejį, kai ligos užkluptus žmones į gydymo įstaigą teko kuo greičiau vežti nuosavu automobiliu.

Smilgių bendruomenės slaugytoja E. Makrickienė teigia saugiai pasijaučianti tik tada, kai jos medicininis krepšys paruoštas ir kelis kartus patikrintas. Medikė ir per atostogas buvo pasiruošusi padėti nelaimės ištiktiems kaimiečiams.

Erikos šeima įsikūrusi Pasvaliečiuose. Nors medicinos punkto tame kaime nėra, nelaimės ištikti žmonės nedvejodami bėga į Makrickų sodybą. Pirmajai pagalbai reikalingų medikamentų lagaminas, anot felčerės, visada „po ranka".

Kaimo medikai, išgirdę pagalbos šauksmą, nežvilgčioja į laikrodį ar kalendorių. Prireikus keliasi ir naktį, padėti skuba ir atostogų metu. E. Makrickienė sako, jog kaime neegzistuoja pasakymas „pasibaigė darbo laikas". Tai ji sužinojusi 1983 - aisiais -tada jauna, optimizmu trykštanti felčerytė pravėrė pirmosios savo darbovietės Virškupėnuose duris.

Erika iki šiol prisimena, kaip tėvelis ją vežė į tą tolimą, miškuose paskendusį kraštą. Ką tik atsisveikinusi su Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykla, mergina norėjo dirbti kuo arčiau tėvų ir gimtųjų Užušilių.

Virškupėnuose E. Klovaitė neužsibuvo. Tuos laikus Erikai primena 1984 metų žiemą vieno mokytojo padovanota nuotrauka, kurioje ji nufotografuota dirbanti kartu su gydytoja Alma Šlamaite. Po metų vyriausiojo Biržų ligoninės gydytojo A. Dauguviečio sprendimu Erika buvo perkelta į Smilgių ambulatoriją.

 

Susipynė vaikystės svajonės ir tikrovė

„Atvažiavau ir užsilikau", - šypsosi Erika. Ir prideda, jog jai patiko darbštūs ir religingi Smilgių krašto žmonės, tarp kurių sutiko ir savo vyrą.

Smilgių, Pasvaliečių, Strėliškių, Kuosakių, antrosios Pačeriaukštės, Putrių, Lakštupės, Toliūnų, Kazlų kaimai, pasak felčerės, išsiskiria gražiomis sodybomis, laiku nušienautomis pievomis. Šiame krašte gyvena daug jaunų, darbščių ūkininkų. Medikei smagu, kad šiose apylinkėse auga trys mažyliai, dar tik laukiantys pirmojo gimtadienio.

Erika atsargiai pasidžiaugia, kad šiose apylinkėse nebūna savižudybių. Kam nors prasitarus, jog verčiau pasikarti nei šitaip vargti, felčerė nepiktai pabaranti. Juokauja, kad neatgaivinsianti...

Ne visada medikas gali padėti. Pasvaliečių krašte būta daug avarijų, daug skendimo atvejų. Felčerė prasitaria, jog skurdas, stresai silpnesnį pastumia dažnai sukti ne tuo keliu. Žmonės nerimą stengiasi skandinti aluje. Žinoma, nesėkmingai. „Plinta tuberkuliozė. Jos židinys - baras", - atvirai sako slaugytoja. Medikė apgailestauja, kad gyventojai neskuba gydytis, juos tenka ilgai įkalbinėti. Pokalbiai kartais virsta „paskaitomis" kaimo gatvėje.

 

Didžiausia vertybė - šeima

Ką laisvalaikiu veikia felčerė? „Moku melžti karvę ir ravėti daržus - visus kaimo darbus", - sako medikė. Ir prideda, jog namuose jos laukia net keturios „saulės" - vyras Valentinas ir trys sūnūs - dvidešimt ketverių metų sportinių šokių šokėjas Evaldas, dvidešimt dvejų Aurimas ir keturiolikmetis Deimantas. Jei kurio Pasvaliečiuose nėra, Erika žvilgčioja į jų nuotraukas. Moteris sako, jog šeima jai didžiausia vertybė.

Besidairant po kambarį akys užkliūva ir už pasienyje stovinčios gitaros bei šviesios atminties Erikos tėvelio Jono Klovos paliktos armonikos. Moteris prasitaria ją virkdyti pradėjusi dar besimokydama Biržų pirmosios vidurinės (dabar „Atžalyno") mokyklos septintoje klasėje. Tėtis tuo labai džiaugėsi. Dabar medikė grojanti tik šeimos susibūrimuose. Dar kartais instrumentus paimanti šiaip sau - kai labai linksma ar labai liūdna.

„Muzika gydo", - sako Erika ir kambaryje pasklinda smagi melodija. Tarsi į ją atsiliepdama, duris iš karto praveria aštuoniasdešimtmetė medikės mama.

„Tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys", - dainuoja Erika. Moteris prisipažįsta mėgstanti romantiškas eiles ir melodijas, o kadaise svajojusi ne tik apie mediciną, bet ir apie kultūros darbuotojos kelią.

 

Gražina Dagytė

2010-07-01

Slaugos prašančius neįgaliuosius - į polikliniką ar mišką?

Kad būtų priimtas sprendimas dėl neįgalios senolės slaugos, artimieji ją turėjo atgabenti į savivaldybės polikliniką. Skausmus kenčianti senutė stovėjo daugiau nei valandą įstaigos foje, kol gydytojos iš trečiojo aukšto nulipo su ja... pasikalbėti.

 

Kelionė - ilga ir skausminga

Kelionė į Biržų rajono savivaldybės polikliniką papilietei Daratai Karitonienei, kuriai rudenį sueis 86 metai, prasidėjo anksti ryte.

Negalinčiai sėdėti ir pačiai apsirengti talkino atvažiavęs kitame kaime gyvenantis sūnus Henrikas. Po to vos paeinanti senolė leidosi į ilgą kelionę iš savo namų į kiemą. Kadangi močiutė atsigulti gali tik nesusilenkdama, kiekvienas jos judesys iki lengvojo automobilio buvo lydimas didžiulių skausmų.

Važiuojant automobiliu iki Biržų kiekvienas krustelėjimas kėlė skausmą.

„Gyvam kapų nėra, o giltinė neateina", - Biržų poliklinikos foje dejavo Darata Karitonienė.

Atvažiavus prie Biržų poliklinikos pastato pasikartojo analogiška senolės kelionė iš mašinos į medicinos įstaigą.

Šiaip ne taip atslinkusi į poliklinikos pirmąjį aukštą, esantį šalia registratūros, ligonė stovėdama atsirėmė į rūbinės stalą. Atsisėsti ji negalėjo, nes foje esantys suolai per žemi, o aukštų, neįgaliems žmonėms pritaikytų kėdžių ar vežimėlių nesimatė.

H. Karitonas laiptais nubėgo į trečiąjį aukštą, kur koridoriaus gale įsikūręs savivaldybės poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotojos, gydytojų konsultacinei komisijai vadovaujančios Vitalijos Jukonienės kabinetas. Prie jo laukė daugybė žmonių - teko stoti į eilę.

Į polikliniką atskubėjo ir senutės marti Gendrutė. Ji susirūpinusi vis klausinėjo anytos, kaip ši jaučiasi.

„Žinau, kiek jai kainuoja toks stovėjimas. Bijau, kad čia nenugriūtų", - išgyveno Gendrutė.

 

Senelius - į mišką?

„Net ir šuneliui nelinkiu tokios bėdos, kokią turiu.

Bet gyvam kapų nėra, o giltinė neateina", - dejavo D. Karitonienė.

„Nesuprantu, kam seną žmogų reikėjo tampyti. Nejau nepasitiki šeimos gydytojo pateiktais duomenimis? Valstybė nesirūpina senais žmonėmis. Daroma viskas kaip toj pasakoj: nusenusius žmones - į mišką. Gal taip juos bevežiojant greičiau numirs ir valstybei nebereikės išlaikyti", - svarstė senolės marti.

D. Karitonienei didelis neįgalumas visam laikui nustatytas nuo 2007 - ųjų.

Ją kamuoja devynios galybės ligų. 1996 metais jai įdėjo kairio klubo sąnarį, tačiau šis išniro. Reikėtų operuoti ir kitą klubo sąnarį, bet medikai nebeleidžia, nes širdis nesveika. Dėl ligų nebesilanksto ir kelių sąnariai. Kojose, kurios anksčiau operuotos dėl gangrenos, atsivėrė žaizdos.

„Namuose atsisėdu - vaikai atvežė aukštą kėdę. Ir lova aukšta, kad stovėdama galėčiau atsigulti", - kalbėjo senolė, minėdama ir kitas po keturių atliktų operacijų ir narkozių atsiradusias „gėdas ir dideles bėdas".

Darata Karitonienė sako norinti gyventi savo namuose Papilyje, nors ją jau seniai kviečia Latveliuose gyvenantis sūnus Henrikas su šeima. Nuolat moterį prižiūri kaimynystėje gyvenanti pensininkė Otilija Kalninienė.

Pradėję rūpintis dokumentais pratęsti slaugą artimieji patyrė daugybę rūpesčių. Tris kartus teko važiuoti į polikliniką. Vieną dieną nuvežė motinos dokumentus, kitądien laukė konsultacinės komisijos pirmininkės V. Jukonienės. Kai sulaukė, ši pareiškė norinti, jog senolę atvežtų į polikliniką.

„Kai taip pavažinėju, po to kelias dienas jaučiuosi kaip per centrifūgą perleista", - kalbėjo D. Karitonienė.

Senolė stebėjosi, kodėl ta gydytojų komisija dirba trečiajame pastato aukšte. Laiptais aukštyn ropštis turi ir kiti ramentais pasiremdami žmonės.

„Arčiau Dievo", - liūdnai komentavo „aukštai" įkurtą kabinetą Gendrutė Karitonienė. Ir prisiminė, kad sovietmečiu pas itin sunkius ligonius komisijų nariai net į namus atvažiuodavę.

 

Apžiūra truko penkias minutes

Į polikliniką iškviesta korespondentė, pamačiusi koridoriumi skubančią slaugytoją Zitą Martinonienę, paprašė jos surasti aukštesnę kėdę, kad būtų galima pusiau paguldyti vos ant virpančių kojų bepastovinčią papilietę.

Neseniai suremontuotoje poliklinikoje nebuvo matyti nė vieno vežimėlio ar kėdės, pritaikytos neįgaliesiems.

Slaugytoja nuskubėjo į trečiąjį aukštą pas gydytoją V. Jukonienę.

Apie tai, jog pirmajame aukšte laukia vos pastovinti mama, šios gydytojos kabinete dirbančią medicinos seserį jau kelis kartus buvo įspėjęs ir už durų laukęs H. Karitonas.

Tik po to, kai pas gydytoją nuskubėjo Z. Martinonienė, V. Jukonienė atėjo su kolege S. Gobiene.

Gydytojos pakvietė užeiti į gipsinę, kur su senole ir jos sūnumi kalbėjosi apie penkias minutes. Sako, išbarė, kad žurnalistę kvietė. Senolei neva liepė atsigulti, bet ji to padaryti negalėjusi. Kaip ir pakelti rankų. Jokių tyrimų gydytojos neatliko, net kraujo spaudimo nepamatavo ir liepė važiuoti į namus.

 

Trūko tyrimų?

Kam reikėjo vežioti seną, vos pajudantį žmogų į polikliniką? Ar neužtektų Papilio ambulatorijos gydytojo parašytų dokumentų ir išvadų?

„Komisija visada turi žmogų apžiūrėti", - kalbėjo gydytoja. Tačiau korespondentė matė prie jos kabineto durų laukiančius žmones, kurie tvarkė dokumentus jų artimiesiems ir globojamiems asmenims.

„Dokumentus gali sutvarkyti kiti, jei jie įforminti teisingai. Šeimos gydytojo pasirašytuose dokumentuose buvo akcentuota, kad ši pacientė serga širdies ligomis. Mums trūko konsultacijų ir tyrimų, todėl paprašėme ligonę atvežti. Ją lydintis asmuo pasakė, kad moteris skundžiasi sąnarių ligomis. Pasikalbėjusios išsiaiškinome ir priėmėme sprendimą net geresnį, nei prašė - jai skirta slauga", - aiškino V. Jukonienė.

Paklausus, ar nebūtų užtekę pasikalbėti su paciente ar jos artimaisiais telefonu, gydytoja aiškiai neatsakė. Tik vardijo nuolatinės slaugos ir priežiūros reikalavimų punktus, aiškino apie tinkamą dokumentų įforminimą ir atsakomybę.

„Šiandien apžiūrėjau 50 ligonių, iš jų 30 - kaip gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkė. Gydytojai atostogauja, esu viena", - kalbėjo V. Jukonienė.

Kodėl gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkė dirba trečiajame aukšte?

„Dirbu ten, kur davė. Jei reikia, pas ligonius nusileidžiu į pirmąjį aukštą. Ir dabar būčiau greičiau nusileidusi, bet trūksta informacijos", - kalbėjo medikė.

Pasak jos, poliklinikos vadovas „labai aktyviai ieško" galimybių įrengti liftą. Tačiau tam trūksta 100000 litų.

 

Surašė begalę ligų

Papilio ambulatorijos šeimos gydytojas Romaldas Rupkus apie pacientės vežiojimą į Biržus samprotavo taip: „Kam pacientę reikėjo vežioti, nežinau. Aš - paprastas kaimo daktariūkštis, o apie valdžią - gerai arba nieko. Mums pikta, bet ką padarysi. Yra nustatyta, kad skiriant priežiūrą žmogui, jį turi apžiūrėti specialistas. Aš dokumentus surašiau „nuo dūšios", kaip priklauso, o kaip jie ten žiūri, nežinau. Yra papildomų reikalavimų. Kartais žiūrima ne į žmogų, o į popierius."

R. Rupkus, teikdamas išvadas dėl priežiūros skyrimo, išvardijo daug ligų, kuriomis serga D. Karitonienė. Tarp jų - ne tik širdies nepakankamumas, bet ir klubo sąnario endoprotezo išnirimas, galūnių parezė ir kitos. Nieko neišsigalvojo, anot jo, „viskas parašyta iš ligos istorijos".

Kad pacientės sveikata silpna, R. Rupkus žino gerai. Praeitą savaitę dėl atsivėrusių opų kojose jis D. Karitonienę siūlė guldyti į ligoninę. Pasiskambino, tačiau ligoninėje vietos papilietei neatsirado. Teko namuose statyti lašines.

„Negalima sakyti, kad kaime gyvenantiems ir medicinos įstaigų pasiekti negalintiems pacientams tyrimai neatliekami. Atliekame ir elektrokardiogramas, kraujo tyrimus, pamatuojame kraujo spaudimą", - vardijo R. Rupkus.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-07-01

Vasaros išvykos - išbandymai skrandžiui

Šiemet vasara mus džiugina gerais orais, norisi kuo daugiau laiko praleisti poilsiaujant gamtoje. Maloniai atostogaudami, lepinamės ir lauke gaminamu maistu. Deja, kuo karštesnė diena, tuo greičiau genda ir maisto produktai.

Kokius užkandžius rinktis poilsiaujant gamtoje, kokių produktų vengti, kaip sušvelninti apsinuodijimą maistu, pataria Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Šiltą dieną ruošiantis ilgesnį laiką praleisti gamtoje ir planuojant užkandžiauti, pirmiausiai vertėtų pasirūpinti specialiais indais maistui. Tam tiks hermetiniai indai, šaldymo krepšiai. Tinkamai įpakuotas maistas ilgiau išlieka šviežias, tačiau patariama jo nelaikyti saulėje, nevartoti, jei jaučiamas blogas kvapas, jei produktai ištežo.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Gaminant užkandžius, reikėtų vengti trumpai galiojančių produktų arba juos greitai - per dvi valandas - suvartoti. Pavyzdžiui, paukštiena, žuvis, vaisiai, pieno ar kulinarijos produktai greitai genda, tad jų negalima ilgai laikyti aukštoje temperatūroje (kenksmingi organizmai ima daugintis jau 5 laipsnių temperatūroje). Vartoti galima tik švariai nuplautus, tinkamai paruoštus produktus.

Labai svarbu vartoti pakankamai skysčių - iki trijų litrų per dieną, o būnant saulėje - ir dar daugiau. Saldūs, gazuoti gėrimai, prisotinti sintetinių saldiklių, taip pat gali sukelti negalavimų, tad geriau rinktis natūralų ar silpnai gazuotą vandenį.

Apsinuodijimą maistu sukelia bakterijos, esančios maiste. Negalavimą paliudija bendras kūno silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, pilvo spazmai, prakaitavimas. Tik pajutus šiuos požymius, reikėtų išgerti vienkartinę anglies tablečių dozę - apskaičiuoti, kad 5 kg žmogaus kūno masės tektų 1 tabletė (kiekvienoje vaistinėlėje net ir vykstant į gamtą anglis - būtinas vaistas). Esant silpnam apsinuodijimui, padeda žolelių arbatos, paukštienos sultinys. Jei apsinuodijimo simptomai nedingsta, būtina kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Norint sušvelninti tokius negalavimus, dar prieš iškylas į gamtą organizmą derėtų pastiprinti specialiais maisto papildais. Žarnyno veiklą gerina skaidulos, kurios optimizuoja jo veiklą, padeda nuo viduriavimo, vidurių užkietėjimo. Kepenims darbą palengvina preparatai su margalapiu margainiu: jo sudėtyje yra silimarino, kuris skatina tulžies sekreciją, apsaugo kepenis, atnaujina jų ląsteles, slopina uždegimą. Tuo tarpu tabletės su gerosiomis bakterijomis tinka ir imunitetui stiprinti, o po apsinuodijimo, vėmimo jos atstato žarnyno mikroflorą.

Kad iškylos gamtoje būtų malonios, svarbūs keli dalykai - tinkamų produktų pasirinkimas, saikas bei įsiklausymas į savo organizmą.

(Užs. Nr. 1498-3)

 

2010-07-01

Ant stalo - tik sveikus produktus

Biržų rajono valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje praėjusią savaitę vyko atvirų durų dienos „Identifikavimas ir atsekamumas maisto grandinėje". Renginys buvo skirtas Europos veterinarijos savaitei. Jame dalyvavo rajono maisto gamintojų, stambiausių ūkių, viešojo maitinimo įmonių savininkai ar jų atstovai. Išklausę pranešimus ir atsakymus į klausimus, pasitarimo dalyviai vyko į UAB „Agaras" skerdyklą, ŽŪB „Agaro riešutas" pieno fermą, kur susipažino su šių įmonių veikla.

Alfonsas Kazitėnas
2010-06-29

„Agare" svečius priėmė bendrovės direktorius Petras Vainoras. Šeimininkas surengė ekskursiją nuo skerdienos sandėlio iki gyvulių skerdimo aikštelės.

Vykdyti atsekamumą privalu

Tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas priminė principus, kuriais vadovaujasi visas pasaulis. Tai „Gyvūnai - žmonės = viena sveikata". Jie atspindi bendrą siekį gaminti ir pateikti vartotojui sveiką maistą.

Iš salės pasigirdo klausimas: „Kokios kiaulės mėsa sveikesnė - belgiškos ar lietuviškos?"

„Negaliu teigti, kad lietuviška kiauliena geresnė, o belgiška blogesnė. Be abejo, palaikome savo šalies augintojus ir vartotojus raginame pirkti lietuviškus produktus. O garantijos gali būti tik pačiam užsiauginus kiaulę", - aiškino tarnybos vadovas.

Rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja atsekamumo procesus 110 įvairių gyvūninio maisto tvarkymo subjektų. Tarp jų - tokios stambios bendrovės kaip „Agaro" skerdykla, Būginių mėsos fabrikas, „MGL Baltija". Kiti subjektai smulkesni - 5 mėsinės, 74 pieno supirkimo punktai, 12 ūkių, tiesiogiai parduodančių pieno produktus, 13 medžiojamųjų gyvūnų apdorojimo aikštelių, 3 žuvies tvarkymo subjektai. O kur dar 1179 pieno ūkiai, iš 83 atšaldytą pieną išsiveža supirkėjai. Gyvūnų ženklinimo, identifikavimo, atsekamumo kontrolė vykdoma ir bemaž 3000 rajone laikomų gyvulių bandų. Be to, dar yra 246 negyvūninio maisto gamybos, maisto prekių prekybos, viešojo maitinimo subjektai bei vandenvietės.

Adolfas Rinkūnas kalbėjo apie būtinybę atsekti maisto produktų kilmę, jei iškiltų nesusipratimų dėl produktų kokybės ar tinkamumo vartoti.

Pranešimą apie atsekamumo maisto grandinėje sistemą skaičiusi tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Rasa Stanevičienė teigė, kad maisto ir pašarų gamybos subjektai privalo kaupti dokumentus, tinkamai ženklinti į rinką patenkančius produktus. Pavyzdys - mūsų UAB „Agaras", viena didžiausių skerdyklų ir mėsos išpjaustymo įmonių Lietuvoje. Ji vienintelė iš visų skerdyklų mūsų šalyje taiko pažangiausią gyvulių ir skerdienos atsekamumo procesą. Nuo pernai įdiegta vokiška „CBS system" verslo valdymo sistema, kainavusi ne vieną milijoną litų.

Iš salės pasiteiravo: „Ar „Agaras" nemaišo lenkiškos mėsos su lietuviška?" Išgirdo patikinimą, kad tokių atvejų nenustatyta.

 

Susipažino su atsekamumo sistema

„Agare" svečius priėmė bendrovės direktorius Petras Vainoras. Šeimininkas surengė ekskursiją nuo skerdienos sandėlio iki gyvulių skerdimo aikštelės, pasakojo apie automatizuotai ir kompiuterizuotai valdomus gyvulių išdorojimo ir skerdienos paruošimo procesus, aiškino apie skerdienos vertinimo klases, jos ženklinimo ypatumus.

Direktorius apgailestavo, kad šalyje nėra gyvulių auginimo politikos ir strategijos.

Ūkininkai parduoda mažai gyvulių, skerdykloje pernai paskersta beveik 42 622 galvijai ir kiaulės, bet ji dirba ne ką daugiau kaip puse pajėgumo. Gyvulius tenka įsivežti iš Lenkijos ir kitų kraštų, o tai papildomos išlaidos, kurios „augina" savikainą.

Apžiūrėdami gamybos procesus, renginio dalyviai kartu susipažino ir su skerdienos atsekamumo sistemos įrenginiais. Skerdyklos specialistai, paėmę skerdienos gabaliuką, gali nustatyti, iš kokio jis gyvulio, iš kur tas gyvulys, kas buvo jo savininkas, kokiomis sąlygomis augino, kada atvežtas į skerdyklą, kokiu transportu, kada paskerstas ir išdorotas. Sistema padėjo skerdykloje įvesti griežtą tvarką - skerdienos išeiga turi būti tokia, kokia užprogramuojama pagal konkretų gyvulį. Jei neatitinka galutinis svoris ar kyla kitokių neaiškumų, sistema leidžia atsekti visą procesą pagal jo atskirus etapus, nustatyti, kuris operatorius ką ne taip padarė.

Maitinimo įmonių atstovės domėjosi, ar gyvuliai nepatiria streso skerdimo metu, priekaištavo, kad bendrovė neparduoda valgykloms skerdienos po keletą kilogramų, siūlė lanksčiau organizuoti prekybą rajone.

Medicinos felčerės kasdienybė - nuo padėkos žodžių iki smūgių

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Medeikių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Danutė Adomėnienė per trisdešimt penkerius darbo metus išgelbėjo šimtus gyvybių, tūkstančiams žmonių padėjo numalšinti sielos ir kūno skausmą. Už pastangas dėkota įvairiai. Sulaukta ir karštų padėkų, ir... smūgių į veidą.

 

Vaikystėje tvarstė lėles

„Mano gimtinė - Klausučiai. Sodyba ant geležinkelio pervažos", - sako medicinos felčerė - akušerė Danutė Adomėnienė.

Mintimis nuklydus į tą tolimą praeitį, iškyla vaizdai, garsai, traukinių sutikimo džiaugsmas, persipynęs su po avarijų skausmą kenčiančių žmonių dejonėmis.

Danutė prisimena laimingas akimirkas, kai ji kartu su geležinkelininku tėveliu bėgiais važinėdavosi vadinamąja drezina. Mergaitės mama dirbo pervažos budėtoja. Sutikti traukinius moteriai padėdavo ir vaikai. Danutė juokiasi prisiminusi, kaip ji stovėdavo iškėlusi vėliavėlę, o mašinistas už tokį stropumą duodavo saują saldainių.

„Dabar pasidarė daug lengviau gyventi. Išmokau atleisti sau ir kitiems", - sako Medeikių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Danutė Adomėnienė.

Vaikystė prabėgo kieme, iš kur gerai buvo matyti ir pro sodybą vingiuojantis kelias, ir geležinkelio bėgiai. Mama vis ragindavo žaisti už namo - taip saugojo savo atžalas nuo dažnai į kiemą įlekiančių automobilių. Pasak Danutės, transporto priemonių nesuvaldę vairuotojai paprastai atsitrenkdavo į šulinį. Avarijos atsispindėjo ir vaikiškuose Danutės žaidimuose - mergaitė tvarstydavo „traumas patyrusias" lėles.

Jau tada ji žinojo, kad užaugusi bus medikė ir padės sergantiems žmonėms. Šis žinojimas merginą atvedė į Kauno medicinos mokyklą.

 

Apie nugalėtą baimę ir likimo egzaminus

Medicinos mokslų pradžia buvo sunki. Kai studentės būdavo vedamos į morgą ir operacinę, Danutė dažnai prarasdavo sąmonę. Grupės vadovė merginai ne kartą patarė rinktis kitą specialybę. Bet tokias kalbas ji nukirsdavo griežtu „ne". „Galėsiu", - tvirtino pirmakursė ir vėl ėjo, kur reikėjo.

Prisiminusi praeitį, medikė tik šypsosi ir prisipažįsta labiausiai mėgstanti perrišinėti žaizdas - kaip kadaise vaikystėje.

Likimas lėmė taip, kad net dvidešimt devynerius metus moteris dirbo Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios pagalbos skyriuje. Jai teko matyti daug nelaimingų atsitikimų, avarijų, savižudybių, konstatuoti dešimtis mirties atvejų. Likimas Danutę išties „egzaminavo".

Iki šiol felčerė akyse regi pakelę po avarijos tarp gimtųjų Klausučių ir Biržų. Ji - viena, o nukentėjusieji - keturi. Visiems reikalingos medikės rankos, o jos - tik dvi. Greitosios pagalbos automobiliuose racijų tada dar nebuvo. Ankstyvą rytą kelyje - nė vieno automobilio. Ką prašyti į pagalbą? Kurį motociklininką vežti, o kurį palikti? D. Adomėnienė prisimena, kaip ji ir geruoju, ir piktuoju kalbino pirmą pasitaikiusį autobusiuko vairuotoją nors du nekentėjusiuosius nugabenti į ligoninės priėmimo skyrių. Jo griežtą „ne" teko atremti rimtais argumentais. Ketvertas vyrų išgyveno.

Prisimena Danutė ir tą atvejį, kaip ji iš Kvetkų į ligoninę vežė iš kilpos ištrauktą pažįstamą žmogų. Medikė nesutinka su paplitusia nuomone, kad atsigavę savižudžiai dažnai būna pikti. Anot jos, išgelbėtas žmogus, vežamas į ligoninę, visą kelią su ja gražiai kalbėjęsis.

Iki šiol nejaukumu dvelkia vienos biržietės močiutės gyvenimo pabaiga - felčerė ją nebegyvą iškėlė iš vonios. Medikė iki šiol nesupranta, kodėl to nepadarė motiną radusi dukra.

 

Akibrokštai

„Esu gavusi ir mušti", - neslepia felčerė. Tai nutiko, kai policijos pareigūnų pakviesta medikė prisiartino prie sukniubusio vyro. Vos jį pajudinus už pečių ir pasiteiravus, kas atsitiko, pasigirdo grėsmingas šūksnis: „O koks tavo reikalas?" Po jo - smūgis į medikės veidą.

„Visko gyvenime būna", - mįslingai sako D. Adomėnienė ir papasakoja dar vieną, ją ypač sukrėtusį atvejį. Tada greitosios pagalbos automobilis skubėjo į Astravą, kur medikės laukė pensininkas. Tačiau pakely automobiliui teko keisti važiavimo kryptį - dispečerė prašė skubėti į avarijos vietą, kur pagalbos šaukėsi sunkias traumas patyrę biržiečiai.

Tik beveik po poros valandų Danutė pasibeldė į medikus kvietusio astraviškio buto duris. Jų niekas neatvėrė. Tada felčerė kreipėsi į žmogaus kaimynus. Išgirdusi, kad ieškomas astraviškis tikrai gyvena nurodytu adresu, medikė įėjo į butą.

Patekusi į tolesnį kambarį, ji apstulbo - ant lovos gulėjo balta paklode užklotas žmogus, aplink jį degė žvakės. Akimirką stabtelėjusi, felčerė paėmė nukarusią ranką, kad įsitikintų, jog žmogus tikrai miręs. Tačiau „negyvėlis", staiga atgijęs, pats griebė medikę už rankos. Po to pasipylė priekaištai, kad jis, taip ilgai laukdamas, galėjo iš tiesų numirti. D. Adomėnienė net nepajuto, kaip paleido iš rankų lagaminą su vaistais. Didžioji dalis jame buvusių ampulių sudužo.

Vėliau „pokštininkas" felčerės atsiprašė ir net žadėjo atlyginti poliklinikai padarytus nuostolius, bet taip ir nepasirodė. D. Adomėnienė, kolegų raginama parašyti pareiškimą policijai, jų nepaklausė. Moteris teigia, kad jai buvo labai gaila „pokštininko" žmonos.

Medikė mena ir daugiau akibrokštų. Sykį ji buvo pakviesta gelbėti ant geležinkelio bėgių gulinčio vyro. Šis už rūpestį felčerei atsidėkojo griežtu paaiškinimu: „Kur noriu, ten guliu."

Felčerė sako, jog laimingiausia ji jaučiasi tada, kai sąmonės netekęs žmogus atsigauna, kai sunkų ligonį pavyksta išgelbėti ir jį vėliau mato vaikščiojantį Biržų gatvėmis.

Tačiau gyvybė ne žmogaus valioje - taip mano ilgus metus medike dirbanti moteris.

„Anksčiau netikėjau antgamtiniu pasauliu, bet dabar manau, jog yra kažkas, esantis aukščiau už mus", - kalbą apie įvairiausius medikės matytus atvejus baigia D. Adomėnienė.

 

Studijuoja netradicinę mediciną

Felčerė Danutė prisipažįsta labai išgyvenusi, kai jai 2003 metais dėl sveikatos teko palikti Greitosios pagalbos skyrių. Medeikiuose gyvenanti medikė gavo pasiūlymą rūpintis šio krašto gyventojų sveikata.

„Kaime yra daug vienišų, neįgalių žmonių, kuriems medicinos punktas labai reikalingas", - sako D. Adomėnienė. Jiems reikia ir profesionalios medikės rankų, ir jos psichologinės pagalbos.

Kas padeda pačiai felčerei? Danutė sako, jog namuose ji jau seniai liko viena. Vyras miręs, keturi vaikai gyvena toli.

Laisvalaikiu D. Adomėnienė domisi netradicine medicina. Ji pastebi, jog ši sritis yra paviliojusi ir ne vieną gydytoją. Juk pagelbėti ligoniui galima jį gydant ir vaistažolėmis, ir manualine terapija, reiki energija, taikant jogos pratimus.

Apie devynis šimtus Medeikių ir aplinkinių kaimų gyventojų, Danutės pacientų, tikriausiai ir nežino, kad jų „daktarytė" važinėja į seminarus Šv. Kazimiero ordino Žmogaus ir visatos pažinimo centre Vilniuje. Moteris daug meldžiasi, medituoja, per atostogas džiaugiasi stovyklomis prie Pailgio ežero, kur susirenka panašių pažiūrų žmonės.

„Dabar pasidarė daug lengviau gyventi. Išmokau atleisti sau ir kitiems. Jaučiuosi laiminga", - sako felčerė Danutė Adomėnienė.

 

Gražina Dagytė

2010-06-17

Erkių sukeliamos ligos kamuoja biržiečius

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus duomenimis, rajone šiais metais jau užfiksuotas pirmas susirgimo erkiniu encefalitu atvejis.

Pasak skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Kurkauskienės, ši liga diagnozuota biržietei medikei.

Gegužės pradžioje moteriai erkė įsisegė lankantis Grūto parke. Pasijutusi blogai, ji buvo gydoma Biržuose ir Panevėžio infekcinėje ligoninėje.

Šiuo metu laukiama ir vieno anglininkiečio pensininko tyrimų rezultatų. Įtarus susirgimą erkiniu encefalitu, vyras birželio pradžioje buvo gydomas Biržų ligoninėje. Šį antradienį jis paguldytas į Panevėžio infekcinę ligoninę.

Šiemet jau septyni biržiečiai susirgo Laimo liga.

Jei erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas, žmogus blogai jaučiasi, karščiuoja, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Šį mėnesį dviem Biržų mieste gyvenančioms moterims atlikti tyrimai, įtarus Laimo ligą. Atsakymų dar laukiama.

Praėjusiais metais septyniems Biržų rajono gyventojams nustatyti susirgimai erkiniu encefalitu, Laimo liga - 30.

Pasak P. Kurkauskienės, susirgimų erkių užkrečiamomis ligomis daugėja. Erkės darosi vis aktyvesnės. Jų, kaip ir uodų, populiacijos gausėjimą lemia palankus klimatas.

Specialistai pataria aptikus įsisegusią erkę kuo greičiau ištraukti. Jeigu jos galvos nepavyko ištraukti, jos nebeliesti - organizmas svetimkūnį pašalins pats.

Jei erkės įkandimo vietoje atsirado paraudimas, žmogus blogai jaučiasi, karščiuoja, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ar organizmas neužkrėstas, tyrimus reikia atlikti praėjus mėnesiui po erkės įkandimo.

Laimo ligos inkubacinis periodas siekia nuo 2 dienų iki 9 mėnesių.

Ligos sukėlėjas yra jautrus antibiotikams. Kuo ji diagnozuojama anksčiau, tuo lengviau ją gydyti.

Asmuo, apkrėstas erkinio encefalito virusu, praėjus kelioms savaitėms po įkandimo, jaučia galvos skausmą, šiek tiek karščiuoja, jam maudžia kūną. Šie simptomai trunka apie savaitę. Virusas gali išplisti, pasiekti galvos smegenų dangalus ir smegenis. Tuomet pakyla temperatūra, svaigsta galva, žmogus gali netekti sąmonės.

Tik 30 procentų susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Apie 9 procentus asmenų lieka nedarbingi.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito - pasiskiepyti.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-06-17

Išsėtinės sklerozės diena

Birželio 5 d. Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga (ISS) pakvietė ir biržiečius į renginį „Diena be išsėtinės sklerozės".

Programa buvo itin įdomi, turininga. Buvo parinktas maršrutas siauruoju geležinkeliu Panevėžys - Surdegis - Troškūnai - Anykščiai - Rubikiai - Panevėžys.

Tris įspūdingus vagonus užpildė vien IS sergantieji, jų artimieji, svečiai, gydytojai, politikai, žurnalistai.

Renginio dalyviai praturtėjo žiniomis, turėjo galimybę pasidžiaugti bendravimu.

Stotelėse buvo dalijamasi mintimis, diskutuojama. Renginio dalyviai gavo daug istorinių žinių, bendravimo džiaugsmo. Už suteiktas žinias, pasiūlymus esame dėkingi panevėžietei gydytojai neurologei Danguolei Vyšniauskienei, ISS generalinei sekretorei Aldonai Droseikienei ir kitiems renginio organizatoriams.

Raginu visus biržiečius, sergančius IS, neužsisklęsti vienatvėje, aktyviau įsijungti į Biržų IS iniciatyvinę grupę „Padėkime sau...", veikiančią prie neįgaliųjų draugijos. Bendraujant drauge, lengviau nugalėti, o gal ir įveikti šią ligą.

 

Bronislava Kalpokienė, Biržai

2010-06-17

Baseinų higieninė būklė

Šiais metais Panevėžio visuomenės sveikatos centras patikrino 5 Panevėžio miesto baseinus, kuriuose mėgsta lankytis ir biržiečiai. Visuose patikrintuose baseinuose nebuvo užtikrinta efektyvi persirengimo kambarių dušinių dezinfekcija. Atsakingiems asmenims buvo taikytos administracinės nuobaudos.

Visų tikrintų baseinų vanduo atitiko geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

Panevėžio mieste ir rajone veikia 6 baseinai, 3 baseinai yra sustabdę veiklą.

Pasvalio baseinas šiuo metu yra rekonstruojamas. Biržuose veikęs baseinas nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Rokiškyje ir Kupiškyje oficialiai veikiančių baseinų nėra.

Kilus įtarimams dėl galimo baseinų ar jų aplinkos užterštumo, galima kreiptis į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą.

 

Vilda Bajoriūnienė,

Panevėžio visuomenės sveikatos centro

Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė

2010-06-03

Kaip išvengti alergijos atbudus gamtai

Pražydus medžiams bei augalams, susiduriame su sezonine alergijos problema. Vieni žmonės ją iškenčia lengviau, kitiems žiedadulkės sukelia rimtų problemų - kankina sloga, čiaudulys, akių perštėjimas ir paraudimas, sausas kosulys, odos bėrimas.

Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis pasakoja, kaip sušvelninti nemalonius alergijos pojūčius.

Jau nuo kovo mėnesio, išsiskleidus pirmiesiems žiedams, alergiški žmonės patiria nemalonius simptomus - pradedant akių perštėjimu, ašarojimu, čiauduliu ar nosies užgulimu, baigiant sausu kosuliu, pabrinkusia gleivine. Alergenai į žmogaus organizmą patenka kvėpavimo takais - per nosį, burną, taip pat per akis, odą. Apsisaugoti nuo jų pakankamai sudėtinga, nes pavasarį žiedadulkių gausu bet kurioje atviroje erdvėje. Todėl alergiški žmonės turėtų vengti žydinčių pievų, saugotis vėjo, intensyvios saulės, kuri paskatina žiedų išsiskleidimą, sauso oro. Į gamtą rekomenduojama eiti po lietaus, kada žiedadulkės nusėda ant žemės.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

„Eurovaistinė" sulaukia nemažai klientų, kurie skundžiasi, kad kasmet panašiu metu užklumpa sloga, kankina galvos skausmas. Tokiems pacientams pirmiausiai rekomenduojame išsitirti, kokiems augalams jie yra alergiški - taip bus galima lengviau išvengti alergijos ir sušvelninti jos simptomus. Be to, alergiją dažniau patiria žmonės, kurių nusilpusi imuninė sistema, tai lemia ir paveldėjimas. Jei pavasarinė alergija negydoma, ji gali sukelti astmą ar kitas rimtas kvėpavimo takų ligas.

Keliaujantiems į gamtą patariame nepamiršti vaistinėlės, kurioje - hemeopatiniai vaistai, lašiukai, purškalas į nosį, tabletės nuo alergijos, antihistamininiai preparatai, kurie palengvina nemalonius pojūčius. Juos galima vartoti ne tik pajutus alerginę reakciją, bet ir profilaktiškai, ypač prieš galimą kontaktą su alergenu. Grįžus į namus, nosį galima paskalauti jūros vandeniu, į akis įlašinti ašarų skysčio - jie taip pat padės išplauti alergenus.

Dar viena grėsmė gamtoje - geliančių vabzdžių atakos. Įgėlus bitei ar vapsvai labai alergiški žmonės gali nualpti, dusti, ims tinti liežuvis. Tokiu atveju nukentėjusiajam reikia skubiai sušvirkšti adrenalino vaistų. Ūmios alerginės reakcijos metu (tuomet kūną išberia, tinsta didelis plotas, ypač - kaklas) adrenalinas suleidžiamas į šlaunies raumenį. Praverstų turėti ir vaistų nuo alergijos, pavyzdžiui, loratidino, tačiau tabletė suveiks ne iš karto, o maždaug po pusvalandžio. Esant lengvesnei alergijai, pakanka ištinusią vietą tepti antihistamininiais preparatais, kol praeis tinimas.

Prieš pradėdami vartoti vaistus, pasitarkite su vaistininku, kokie preparatai Jums geriausiai tinka.

(Užs. Nr. 1484-3)

 

2010-05-27

Kaip pažinti isteriją?

Įtampos bei permainų kupiname gyvenime vis dažniau susiduriame su sunkiai valdomais ir neretai gąsdinančiais emocijų pliūpsniais. Audringų neigiamų emocijų „iškrovą" dažnai vadiname isterija, o skandalingai, nemokančiai susivaldyti asmenybei klijuojame isteriko etiketę.

Kas iš tikro yra toji isterija, bando atsakyti psichologai ir psichiatrai. O su liguistai į nemalonias situacijas reaguojančiais žmonėmis gyvenantys ar dirbantys žmonės nori žinoti, kaip tokiais atvejais elgtis.

Neseniai iš seminaro apie isteriją grįžo Biržų rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai, psichologė Audronė Gaigalienė.

 

- Kaip medikai apibūdina isteriją? Tai yra liga ar savotiška psichologinė savigyna, kuri žmogų verčia imtis įvairios priklausomybės, beviltiškumas, beteisiškumas?

- Isterija - tai neigiamų emocijų protrūkis, už kurio slepiasi realios nepakeliamos būsenos: beteisiškumas, priklausomybė, pavaldumas, atsakomybės vengimas, jausmų maskavimas. Kiekvienas iš mūsų turime psichologinius gynybinius mechanizmus tarpasmeniniuose santykiuose (kaip elgiuosi bendraudamas su žmonėmis) ir intrapsichinius (kaip sutariu pats su savimi). Dažniausiai išsireiškimą „isteriška asmenybė" siejame su moterimis, tačiau šiuo terminu gali būti apibūdinami ir vyrai, nes tai yra isterinio tipo asmenybės sutrikimas, būdingas abiem lytims. Apie isteriją sakoma, kad šis sutrikimas atsiranda nerviniu pagrindu, t. y. liguista reakcija į nemalonią situaciją. Ištikus isterijos priepuoliui sumažėja galvos smegenų žievės poveikis už emocijas atsakingiems centrams ir įvyksta perėjimas į primityvesnį aikštingą vaikišką elgesio modelį.

 

- Ar turi tiesos teiginys, jog į isteriją linkusios silpnos, priklausomos, pasiduodančios įtakai, nebrandžios, tačiau turinčios didelių ambicijų asmenybės?

- Taip. Isterinio tipo žmonės atrodo ryškiai, patraukia kitų dėmesį, linkę dramatizuoti įvykius ir ryšius, yra emocingi, viliojantys ir priklausomi. Elgiasi impulsyviai, nuolaidžiauja savo silpnybėms ir norams, dažnai turi santuokos problemų. Ir vyrai, ir moterys skundžiasi socialiniu nerimu ir užvaldžiusiais depresiniais jausmais. Poreikis būti mylimam lemia per didelį jautrumą sau ir atidumo kitiems stoką.

 

- Sakoma, kad isterikams būdingas emocionalumas, polinkis į demonstratyvų, teatrališką elgesį... Kaip isterijos priepuolį atskirti nuo egzaltuotos saviraiškos, kaip suvokti, kad žmogus nevaidina? Juk isterija dažnai vadinama didžiąja apsišaukėle, turint omenyje sąmoningą simuliaciją, o ne nesąmoningą savigyną, kai isterijos priepuolio ištikti žmonės tampa aikštingi kaip vaikai ar bejėgiai kaip kankiniai...

- Specialistai sako, kad tikrąją, o ne suvaidintą isteriją padeda atpažinti šunys. Jie pradeda „guosti" tą žmogų, kurio jausmai yra tikri, o ne simuliuojami.

Isterinėms asmenybėms būdingos paviršutiniškos ir labilios emocijos, kurios staiga prasideda ir greitai baigiasi. Pirmaisiais metais augindama vaiką motina turėtų ne tik pamaitinti jį, bet ir padėti jam pažinti jausmus, įgusti su jais tvarkytis. Jeigu motina pakankamai rami, jei ramiai reaguoja į vaiko ašaras, sugeba jį paguosti, tuomet vaikas ugdosi pojūtį, kaip tvarkytis su jausmais. Nerimastinga motina reaguoja neadekvačiai, ji ne tik nepadeda vaikui nusiraminti, o dargi perteikia jam savo nerimą. Suaugęs žmogus reaguos taip pat- jį apims panika, nerimas, savo išgyvenimų dramatizavimas. Problemos kyla tada, kai jausmai tampa nevaldomi.

 

- Kiek žinoma, isterija kartais yra labai pavojinga būsena. Ar iš tikro dėl to laikinai gali sutrikti regėjimas ir klausa, kvėpavimas, judėjimas ir ištikti visiškas paralyžius?

- Taip, ištikus isterijos priepuoliui trumpam sutrinka atmintis, apima nerimastingumas, atsiranda nesugebėjimas eiti, atsiranda psichogeninis aklumas ir kurtumas, galvos skausmai, viskas regima kaip „rūke", paralyžiuojamas kaklas, jaučiami seksualiniai sutrikimai.

 

- Sakoma, kad negalima priekaištauti žmogui dėl isteriškų reakcijų, nes jis jų beveik nekontroliuoja.

- Geriausia tokiam žmogui pasiūlyti kreiptis pagalbos į specialistus, kad išmoktų susitvarkyti su savo jausmais. Psichoterapijoje svarbu lavinti žmogaus gebėjimą pačiam save nuraminti, atrasti naujus jausmus.

 

- Teko girdėti, kad labai svarbu išsiaiškinti, nuo kokių nemalonumų - tikrų ar įsivaizduojamų - žmogus bando gintis iškreiptu būdu. Ar tiesa, kad isterikai tikrų ir įsivaizduojamų nemalonumų dažniausiai neskiria?

- Isterikai demonstruoja ambicingą elgesį, aistringą norą būti dėmesio centre- taip paslepiant sunkios vaikystės ar kitus kartėlius.

 

- Ar įmanoma padėti isterikui be jo paties pagalbos?

- Pirmiausia, kiekvienam padedant reikia jį suprasti - tai yra santykio ir kontakto patyrimas „čia ir dabar", „aš - tu - mes" ribų nustatymas. Svarbu nustatyti, ar isterijos kamuojamo žmogaus jausmai susiję su įvykiais bendraujant, ar kyla iš vidinių įsivaizdavimų. Būtina lavinti žmogaus gebėjimą pačiam save nuraminti.

 

- O gal spardytis ir draskytis taip reaguojant į bet kokį gyvenimišką nepatogumą ar nemalonią tiesą yra daug lengviau? Kai kam juk tai tampa gyvenimo būdu...

- Žmogus turi suprasti, kad padėdamas sau, padės ir aplinkiniams su juo sutarti. Juk isterinio tipo asmenybės turi daugybę bendravimo problemų. Jų artimieji taip pat kenčia ir jaučiasi bejėgiai. Tačiau būtent artimieji turi patarti isterinių būsenų kamuojamam žmogui kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Alfreda Gudienė

2010-05-27

Vaikų ligų skyriuje darbo netrūksta

Biržų ligoninės Vaikų ligų skyriuje šiuo metu gydomi plaučių uždegimo, vėmimo kamuojami kūdikiai ir paaugliai.

 

Darbo ir lovų užtenka

Biržų rajono savivaldybės ligoninės Vaikų ligų skyriuje yra dešimt lovų ir jos dabar visos užimtos.

Pasak skyriaus vedėjos Marijos Valaitienės, žiemą paprastai tiek lovų ligoniukams neužtenka - tenka statyti papildomas. Šaltuoju metų laiku skyriuje gydoma apie 18 vaikų.

Pastaruoju metu ligoninėje daugiausiai gydomi plaučių uždegimais sergantys, acetoninio vėmimo kamuojami vaikai. Plaučių uždegimai mažuosius pacientus kamuoja jau kelintus metus.

Iš Prienų rajono kilusi gydytoja pediatrė Marija Valaitienė mažųjų biržiečių sveikata rūpinasi jau 35 metus.

Į stacionarinį ligoninės skyrių guldomi 4 - 5 paras karščiuojantys vaikai ir paaugliai (iki 18 metų). Taip pat ligoninėje gydomi tie, kurie neturi sąlygų gydytis namie arba stacionarinės priežiūros reikalauja jų sveikatos būklė.

Kasdien ligoniukus gydo ir prižiūri gydytoja M. Valaitienė, o nuo 17 valandos - budintis vaikų ligų gydytojas. Skyriuje yra dvi slaugytojos, dvi po pusę etato dirbančios ir kas dvi dienas besikeičiančios valytojos. Patalynę keičia, lovas tvarko, indus plauna puse etato dirbanti ūkio tvarkytoja.

„Kai skyriuje yra 18 vaikų, darbo tikrai užtenka - vos spėjame suktis. Ypač kai yra aktyvių paauglių arba mažų vaikų, prie kurių būti tėvai neturi galimybės", - sako skyriaus vedėja.

Kai mažas vaikutis guldomas į ligoninę, į skyrių visada priimamos ir jų mamos. Net jeigu ligonis ir vyresnis, nedraudžiama šalia būti ir vaiką slaugyti nė vienai šito pageidaujančiai mamai. Motinos arba naudojasi laisvomis skyriaus lovomis, arba guli kartu su vaiku. Kūdikius iki vienerių metų slaugančios mamos ligoninėje yra maitinamos.

Paprastai mažuosius ligoniukus slaugantys artimieji yra didelė pagalba medikams, tačiau taip ne visuomet būna.

„Vienos mamos labai rūpestingos ir mylinčios, o kai kurioms pačioms reikia pagalbos", - kalba gydytoja M. Valaitienė.

Vedėja teigia, kad skyrius yra vaistais aprūpintas, ligoniukų tėvams jų pirkti nereikia.

 

Ligonių yra visokių

Medikai, žiūrėdami į kai kurias gydomas paaugles, gali spręsti, kokios motinos auga. Būna besiplūstančių necenzūriniais žodžiais, pažeidinėjančių režimą. Dėl nedrausmingumo iš ligoninės neretai tenka išprašyti ir merginas, ir vaikinus, jei jų sveikatos būklė nėra sunki.

Medikai pastebi, jog yra paauglių, kurie į ligoninę atsigula norėdami pailsėti nuo mokyklos. Tokie skundžiasi įvairiausiais negalavimais, jiems atliekama daugybė tyrimų.

„Jei žmogus skundžiasi, tai ir darome tyrimus", - sako gydytoja.

Vaikus gydantys medikai dažnai regi apleistus mažylius, kurių tėvams trūksta ne tik pinigėlių, bet ir įgūdžių ar noro rūpintis kūdikiu.

Ligoninėje gydomo dar nė dvejų metukų neturinčio kūdikio istorijoje - įrašas, kad vaikas į gydymo įstaigą pateko nešvarus, nekarpytais nagučiais, juodomis panagėmis, dvokiančiais drabužėliais.

„Jauna mama guli ir pati nesiprausia...Matyt, tokie dalykai paveldimi", - sako 35 metus Biržuose dirbanti pediatrė.

Vos 6 mėnesių sulaukęs mažylis gydomas ligonininėje, nes jo mama kompensuojamųjų vaistų nupirkti neturi pinigų.

Pasak gydytojos, vėmimo kamuojami vaikai dažnai prisipažįsta valgę visko ir daug. Ypač dažnai į ligoninę patenka pas močiutes į Biržus atvykę ir jų gausiai pavaišinti mylimi anūkai.

Ligoninėje gydomi Medeikių vaikų globos namų auklėtiniai. Vienam iš jų neseniai nustatyta inkstų patologija, vaikas išsiųstas tyrimui į Panevėžį.

Pasitaiko ir pabėgimų iš gydymo įstaigos. Štai Vaikų socializacijos centro auklėtinis, gražiai elgęsis su gydytoja ir žadėjęs iš ligoninės niekur nebėgti, netrukus dingo.

Prieš tai vaikinas gydytojai pasakojo, kaip jis ir likimo draugai yra griežtai saugomi Kučgalyje, teiravosi, kada užrakinamos ligoninės durys.

„Maniau, nori spėti parūkyti, o jis pabėgo. Tame centre auklėtiniais rūpinasi prižiūrėtojai, tvoros saugo, o čia vaikas paliekamas su viena slaugytoja - kaip jį išsaugosi?" - iki šiol patirto streso pamiršti negali tą vakarą budėjusi ir motinai pati apie vaiko dingimą pranešusi M. Valaitienė.

 

Geria alkoholį, nuodijasi tabletėmis

Į pediatrų rankas vis dažniau patenka alkoholiu apsinuodiję paaugliai, kuriems neretai prireikia ir reanimatologų pagalbos.

Žodžiai „girtas paauglys" dabar jau vartojamas kalbant apie pasigėrusius dešimtmečius ar šiek tiek vyresnio amžiaus vaikus.

Neseniai medikai suteikė pagalbą dešimtmečiui, kuris rastas be sąmonės gulintis miesto stadione. Į ligoninės priimamąjį jis buvo atvežtas apsivėmęs, purvinas, tačiau medikai nežinojo, kad vaikas apsinuodijęs alkoholiu. Toks įtarimas kilo gydytojui reanimatologui, užuodusiam alkoholio kvapą.

Tik berniuko artimieji išsiaiškino, kad buvo mačiusių vaiką geriant alkoholį. Ši aplinkybė padėjo medikams imtis tinkamų pagalbos priemonių (plovė skandį ir pan.) , nes iš pradžių jie įtarė ir galimą galvos traumą.

Medikai dažnai susiduria su paaugliais, kurie gerdami tabletes bandė žudytis. Tarp tokį savižudybės būdą pasirinkusių - daugiausiai mergaičių.

„Tai labai baugina, tačiau tokio elgesio priežastys įvairios ir ne visada aiškios. Ši bėda ir tragedija neaplenkia nei gerų, nei asocialiomis vadinamų šeimų. Gal to nebūtų, jei tėvams užtektų laiko išklausyti savo vaikus, kuriems būtina išsikalbėti?" - sako gydytoja. Vaikai žudosi ir dėl nelaimingos meilės, ir dėl patirtos nemeilės šeimoje.

 

Atostogaus

Nuo liepos 26 iki rugsėjo 1 dienos Vaikų ligų skyrius uždaromas atostogoms.

Šiuo laikotarpiu mažieji ligoniai bus priimami poliklinikos Vaikų konsultacijoje, nuo 17 valandos ligoninės Priėmimo skyriuje budės gydytojas pediatras. Jis galės paskirti ambulatorinį gydymą, o prireikus stacionarinio gydymo, pacientą siųsti į Panevėžio ligoninę.

Medikų stebėjimo reikalaujantys ligoniai bus prižiūrimi ligoninės Priėmimo skyriaus palatoje.

 

Apie gydytoją

Vaikų ligų skyriaus vedėja gydytoja pediatrė Marija Valaitienė medikės kelią pradėjo 1964 metais Kačerginės vaikų sanatorijoje. Ten 10 metų dirbo medicinos seserimi.

Baigusi medicinos institutą gydytoja 1975 metais atvyko į Biržus. Prienų rajone augusi M. Valaitienė į Biržus paskyrimą pasiėmė dėl galimybės gauti butą.

Į mūsų miestą gydytoja atvažiavo su iš Šakių rajono kilusiu savo vyru - šviesios atminties fotografu Stasiu Valaičiu ir pirmagimiu sūnumi. Biržuose šeima susilaukė dar vieno sūnaus ir dukters.

Nė vienas iš Valaičių vaikų nepasirinko mediko profesijos.

„Jie matė, kaip aš dirbu, todėl tokios specialybės nesirinko. Juk galima sakyti, kad per darbą aš nei vyro, nei vaikų nemačiau - gerai, kad jie užaugo be didesnių problemų", - sako gydytoja.

M. Valaitienė turi penkis anūkus, pakeliui į šį pasaulį - ir šeštasis. Gydytoja sako, kad anūkus labai mylinti, tačiau jos dėmesio daugiausiai sulaukė pirmieji - dabar jau septynmečiai sūnaus dvyniai Darius ir Marius. Ir M. Valaitienės anūkams močiutės meile tenka dalytis su svetimais vaikais - mažaisiais gydytojos pacientais.

 

Alfreda Gudienė

2010-05-20

Kamuoja uodų antplūdis

Šį pavasarį prasidėjęs uodų antplūdis pribloškė gyventojus.

Uodų gausa praeitą savaitgalį privertė pakeisti planus poilsio gamtoje mylėtojus, sodininkystės mėgėjus bei ūkininkus.

Kai kuriose Biržų vaistinėse praėjusį šeštadienį pritrūko priemonių apsisaugoti nuo uodų bei įkandimų gydymui.

Šalies spaudoje skelbiama, kad pirmųjų uodų gausumą lėmė palankios oro sąlygos. Uodai žiemojo pačioje atspariausioje, kiaušinio, stadijoje, todėl puikiai išgyveno. Drėgnas ir šiltas pavasaris lėmė jų spartų vystymąsi.

Lietuvoje gyvena apie 300 uodų rūšių. Piko metu per 10 minučių žmogui gali įkąsti 1000 uodų.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vadovė Elena Bajorūnienė sakė: „Svarbiausia, kad žmonės nebūtų alergiški. Kiekvienas turi individualių būdų saugotis nuo uodų įkandimų. Yra specialių juos atbaidančių repelentų."

Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Rasa Stanevičienė teigė, kad nusiskundimų dėl itin uodų užpultų gyvulių negauta.

Gintis, anot jos, reikia specialiais kraujasiurbius nuo gyvulių atbaidančiais preparatais.

Specialistė nustebo, kad veterinarijos vaistinėse pirmadienį jų nebebuvo. Šeštadienį šios priemonės iš vaistinių buvo išpirktos.

Specialistai siūlo apsaugoti namus nuo uodų įsiskverbimo. Tam reikia specialių tinklelių langams ir durims.

Patartina naudoti repelentus - kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas. Tai gali būti aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai, garuojantys prietaisai, pleistrai.

Uodus atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, arbatmedžio, anyžių ir eukalipto kvapai. Jų aliejumi reikia tepti odą arba juos užlašinti ant šilumos šaltinio, išdėlioti įmirkytus aliejuje šių augalų gabaliukus.

Senovėje uodams atbaidyti buvo naudojamas varpučio nuoviras, smulkiai supjaustyti švieži ievos ir baziliko lapai bei žiedai, šviežiai nuskintos šeivamedžio šakelės, pomidorų lapų, pelyno nuoviro, kamparo kvapas.

Būnant gamtoje į laužą patartina įmesti pušų, eglių kankorėžių.

Sukandžiojus uodams patartina įkandimo vietų netrinti, bet nuplauti šaltu vandeniu. Ant skaudamų vietų dėti šaltą kompresą, dezinfekuoti. Tepti preparatais, mažinančiais uždegimą, niežulį ir skausmą.

Niežulį galima panaikinti actu, sodos arba kalio permanganato tirpalu. Įkandimus tepti ūkišku muilu, citrinos sultimis, kefyru ar rūgpieniu, žaliu svogūnu ar česnako sultimis.

Tinka ir senovinis tepalas „žvaigždutė".

Patartina gerti homeopatinius preparatus.

Jei įkandus uodams prasidėjo ūmi alerginė reakcija, reikia vykti į ligoninę.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-05-20

Išsėtinė sklerozė - klastinga liga

Tai jaunų ir darbingų žmonių liga - taip trumpai išsėtinę sklerozę galėtų pavadinti dauguma medikų. Tačiau visuomenėje dažnai ši liga suvokiama klaidingai ir neretai išgirstas ar perskaitytas žodis „sklerozė" kelia asociacijas su atminties negalavimais, senatve.

Tokia nuostata nėra teisinga, nes pats terminas „sklerozė" reiškia irimą, kuris gali atsirasti bet kurioje sistemoje, dėl to ne viena liga savo pavadinime turi žodį sklerozė. Išsėtinė sklerozė (IS) yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga.

 

IS rizikos grupės

IS paprastai pasireiškia tarp 20 ir 40 metų, tačiau taip pat gali prasidėti ir jaunesniems ar vyresniems žmonėms. Ji dukart dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Dažniausiai IS serga vidutinio klimato zonų gyventojai, rečiausiai - žmonės, gyvenantys karšto ir šalto klimato zonose. Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios patenka į didelės rizikos grupę. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje išsėtine skleroze serga 55 žmonės iš 100 tūkstančių, registruotų ligonių yra apie 3 tūkstančius, tačiau manoma, kad dar trečdalis sergančiųjų į medikus kol kas nesikreipė.

 

Simptomai ir pavojaus signalai

IS dažnai vadinama klastinga liga vien dėl to, kad neturi nė vieno išskirtinio požymio, kuris yra būdingas tik jai. Pirmieji IS simptomai gali būti laikinas vienos akies regos sutrikimas, galūnių tirpimas, nusilpimas, pusiausvyros sutrikimai. Tai gali pasikartoti keletą kartų per metus ar kartą kitą per kelis metus. Po šių sutrikimų pažeistos funkcijos gali ir visiškai atsistatyti, tačiau tai nereiškia, kad liga atsitraukė. Taip pat reikia paminėti, kad kiekvienam ligoniui simptomai pasireiškia individualiai ir prie regėjimo, jutimo, motorinių ar pusiausvyros sutrikimų dar gali pasireikšti greitas nuovargis, nuotaikų kaita, depresija, pasunkėjęs mąstymas, neaiški kalba, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimai.

Skiriamasis IS požymis yra naujo simptomo atsiradimas ar senojo pasikartojimas, užsitęsęs ilgiau nei 24 valandas. Dažniausiai simptomai išryškėja per kelias dienas, išlieka tris - keturias savaites ir apytikriai po mėnesio išnyksta.

 

Diagnostika

Nors IS nėra išgydoma liga, tačiau labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau, nes tai leidžia parinkti tinkamiausią gydymą ir pristabdyti ligos progresavimą. IS gali pastebėti šeimos gydytojai ir okulistai. Bendrosios praktikos gydytojas, įtariantis pacientui IS, siunčia neurologo apžiūrai. Liga diagnozuojama IS centruose, esančiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pastebėję IS požymius žmonės turėtų nedelsti ir kreiptis į savo bendrosios praktikos gydytoją, nepaisydami to, kad sutrikimai visiškai ar dalinai praėjo. Diagnozė patvirtinama, kai pacientas yra nuodugniai ištirtas ir jam atlikti visi būtini tyrimai.

 

Keturios ligos formos

Yra keturios IS formos. Recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė yra dažniausiai pasitaikanti forma, kuri prasideda 80 proc. susirgusiųjų. Ši forma būna tik ligos pradžioje, vėliau ji pereina į antrinę progresuojančią IS formą. Pirminėje stadijoje net kelerius metus gali visiškai nebūti simptomų, tačiau paūmėjimai yra neprognozuojami ir gali pasireikšti bet kada. Nauji ar jau anksčiau buvę simptomai gali atsirasti staiga, trukti keletą dienų ar savaičių ir po to vėl išnykti. Laikui bėgant šia liga sergantiems žmonėms simptomai ir negalia vis stiprėja.

Pirminė progresuojanti IS yra labai reta ir pasireiškia tik 10 proc. sergančiųjų. Nuo pat ligos pradžios būdingas nuolatinis progresavimas. Simptomai ryškėja ir negalia laipsniškai didėja.

Gerybinė IS pasireiškia vienu nedideliu paūmėjimu ir galimu vienu papildomu atkryčiu. Po to pacientas pasveiksta iki galimo antrojo paūmėjimo, kuris gali nepasireikšti net 20 metų. Vis dėlto gerybinė IS forma galiausiai pradės progresuoti.

 

Susitaikymas su liga

Daugelis susirgusiųjų turi pereiti įvairias stadijas, kol susitaiko su savo liga. IS diagnozė pirmiausia sukelia šoką, po to atsiranda ligos neigimas, dar vėliau aplanko baimės jausmas. Sergantieji turėtų nesidrovėdami kalbėti su gydytoju apie atsiradusius pojūčius, simptomus, abejones, baimę, kuri dažnai kyla dėl nežinios. Užsitęsęs baimės jausmas gali labiau pakenkti gyvenimo kokybei nei patys ligos simptomai. Dėl nuolatinės baimės, nežinios, nerimo sergančiuosius IS ima kamuoti depresija, kuri diagnozuojama dažniau, nei sergant kitomis lėtinėmis ligomis. Sergantieji IS turėtų žinoti būtiniausią informaciją apie šią ligą, nes tai gali padėti išsklaidyti baimes bei suprasti ne tik tai, kaip gyventi visavertį gyvenimą toliau, bet suvokti, kad gyvenimas nesustoja ties IS diagnoze.

 

Svarbu laiku pradėtas gydymas

Ankstyva diagnozė yra ypač svarbi, nes tik savalaikis gydymas gali padėti pasiekti gerų rezultatų. Ši liga nėra užkrečiama ir nebūtinai ja sergantiesiems prisireikia invalido vežimėlio. Nors iki šiol IS yra nepagydoma liga, visgi gyvenimo trukmei įtakos turi nedaug. Tačiau pavėluotai pradėtas gydymas praktiškai nėra veiksmingas ir neįgalumo tikimybė išauga. Sergantieji IS gali mėgautis visaverčiu gyvenimu, tačiau turėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dėmesio skirti mitybai, informuoti apie savo ligą darbdavį bei savo artimuosius.

 

Parengė Edvardas Paškevičius, Lietuvos neurologų asociacijos  projekto „IS langas" atstovas

2010-05-20

Mažyliai mokėsi gyventi sveikai

„Drugelyje" vyko judėjimo sveikatos labui diena.

 

Kartu su auklėtojomis vaikai gamino vaisių asorti, plakė kokteilius.

Gegužės 5-osios rytas prasidėjo draugiška visų darželinukų mankšta muzikos salėje. Skambant nuotaikingai muzikai, gerai nusiteikę vaikai mankštinosi po vieną, susikibę poromis, visi kartu. Juk rytinė mankšta - puiki priemonė, „pažadinanti" vaiko organizmą, suteikianti darbingą nuotaiką, aktyvinanti širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbą. Mankštinantis formuojama taisyklinga laikysena, graži eisena, užkertamas kelias plokščiapėdystei.

Po draugiškos mankštos linksmi ir žvalūs vaikai išskubėjo į grupes, kuriose jų laukė skanumynai - tėvelių atnešti įvairūs vaisiai, jogurtai, sultys. Kartu su auklėtojomis vaikai gamino vaisių asorti, plakė kokteilius. Aptarę sveikatos piramidę, kurioje svarbią vietą užima vaisiai ir daržovės, reikšmingos vaiko sveikatai, darželinukai kieme išbandė jėgas estafetėse bei kitose rungtyse. Jie mėtė kamuoliukus, bėgo aplenkdami įvairias kliūtis, keliaudami rodyklėmis pažymėtais takais, atliko kitas užduotis: „Kas pirmas įspirs kamuolį į vartus", „Šok iš lanko į lanką", „Kas greičiau nuneš smėlio maišelį".

Po pietų miego vaikai su auklėtojomis, susirinkę į popietės ratą „Tos arbatos skanumėlis", kalbėjo apie tai, kodėl vaikams ir suaugusiesiems svarbu mankštintis, kuo daugiau judėti, sveikai maitintis.

 

Daiva Greviškienė,

Biržų lopšelio-darželio „Drugelis" auklėtoja

2010-05-13

Kad pavasario saulė nepakenktų ir nuovargis neužkluptų

Atšilus orams, nemažai žmonių pradeda darbus soduose, mėgaujasi buvimu gryname ore. Tuo metu „Eurovaistinė" sulaukia klientų, besiskundžiančių, kad nukentėjo nuo saulės, kad kankina kojų skausmai ar jaučiamas dažnas galvos svaigimas. Kaip išvengti tokių negalavimų, pataria Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Balandžio - gegužės mėnesiais padidėja saulės aktyvumas, todėl reikėtų vengti ilgesnį laiką būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Saulėtomis dienomis kuo trumpiau būkite saulėje, ypač vidurdienį. Kuomet saulė kaitriausia, rinkitės pavėsį. Aktyvios pavasarinės saulės ypač turėtų vengti vyresnio amžiaus žmonės, sergantys diabetu, turintys širdies sutrikimų.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Darbuojantis darže ar sode nesunku prarasti laiko nuovoką, dėl to pasekmės gali būti skaudžios. Todėl nereikėtų pamiršti dėvėti galvos apdangalo, vartoti pakankamai skysčių. Ne mažiau svarbu pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės, bent jautriausias kūno vietas. Odos apsaugos kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo spindulių. Tačiau dalis spindulių prasiskverbia pro drabužius net ir pasitepus kremais, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis nereikėtų. Būnant saulėje geriau nenaudoti tepalo nuo sąnarių skausmo, nes jis gali jautriai sureaguoti su saulės spinduliais.

Įrodymai, kad saulės Jums buvo per daug - lengvas niežtintis bėrimas, didelės nelygios iškilusios dėmėlės, pūslės ar net raudonos niežtinčios dėmės, plintančios po visą kūną. Tik pajutę pirmuosius požymius, naudokite kremus, slopinančius saulės nudegimus. Tiks ir tepaliukai, kurių sudėtyje yra pantenolio, medetkų, bei antihistamininiai preparatai.

Ilgai padirbus sode, dažnas pajaučia ir kojų skausmą. Kad vyktų gera kraujo cirkuliacija, ilsintis patartina kojas laikyti pakėlus aukštyn. Kraujotaką aktyvina bei skausmą malšina ir specialūs tepaliukai (su asiūkliu, kaulažole arba turintys heparino).

Na, o jei purenant, ravint daržą sudirgo rankų oda (nereikia pamiršti darbo pirštinių) - naudokite kremus. Jei rankos tapo sausos ir šiurkščios, kelis kartus per dieną jas tepkite riebesniais kremais, kurių sudėtyje - medetkos, šaltalankiai, alijošius, glicerinas, pantenolis. Atgaivinimui tinka ir ramunėlių ar medetkų vonelės.

Dirbant svarbu nepamiršti daryti ir poilsio pertraukėles, atsipalaiduoti, kad vakare netektų pajusti pervargimo ar skausmo simptomų.

(Užs. Nr. 1478-2)

 

2010-05-13

Vaikų brandumas mokyklai

Vaiko brandumas mokyklai apima jo pažintinius gebėjimus ir socialines emocines funkcijas bei elgesio ypatumus.

Įvertinimas atliekamas remiantis brandumo mokyklai rodikliais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 1996 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1156. Tai:

- socialinis emocinis brandumas: savęs suvokimas ir savigarba; elementari savikontrolė, susivaldymas; gebėjimas gyventi greta kitų (bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė) ;

- intelektinė branda: aktyvus domėjimasis pasauliu; jautrumas vaizdams; garsams, žodžiams (jutimų ir suvokimo brandumas) ; geri darbinės atminties įgūdžiai; probleminio mąstymo pradmenys; išlavėjusi kalba; gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti;

- nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu: nusiteikimas eiti į mokyklą; domėjimasis knygomis; pasirengimas rašymui; elementarūs matematiniai vaizdiniai.

Mokyklai ar priešmokyklinei klasei brandus yra tas vaikas, kurio savivoka, savęs vertinimas, emocijų savikontrolė, pažinimo ir kiti procesai pasiekę šešiamečiui ar septynmečiui būdingą susiformavimo lygį, o pasiekimai - mokymosi pradžiai reikalingų žinių, mokėjimų, gebėjimų apimtį bei kokybę. Brandumo tyrimas atskleidžia stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses.

Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ISAK - 2173) nusako, kad vaikų vertinimas atliekamas 2 atvejais: „Tėvams (globėjams) pageidaujant ugdyti vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 6 metai, arba pageidaujant leisti į pradinio ugdymo pirmąją klasę, kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 7 metai".

Brandumo mokyklai įvertinimą atlieka Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai pedagoginio psichologinio sektoriaus psichologė nuo gegužės 1 iki rugpjūčio 31 d. Būtina išankstinė registracija. Pedagoginio psichologinio sektoriaus adresas: Biržai, Vilniaus g. 109 (vaikų mokyklos/darželio „Vyturėlis" patalpose), tel. 3 46 57.

 

Parengė psichologė Žaneta Skupaitė

2010-05-13

Pakeisti grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai

Nuo šių metų balandžio 25 d. įsigaliojo Lietuvos higienos normos „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai".

Leidžiama paviršių, įrankių ir rankų dezinfekcijai naudoti ne tik biocidus, bet ir medicinos prietaisus, registruotus Europos Sąjungoje, pagal jų gamintojo nurodytą paskirtį bei naudojimo instrukcijas.

Atkreipiamas grožio paslaugų teikėjų dėmesys, kad pasikeitė dalis reikalavimų patalpoms. Pavyzdžiui, skalbyklą galima įrengti ne tik atskiroje patalpoje, bet ir atskiroje zonoje. Skalbykla gali būti ir neįrengta, jeigu grožio salonas sudaro sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pakeistoje normoje neliko reikalavimo 3 darbo vietoms įrengti ne mažiau kaip vieną specialią praustuvę plaukams plauti (pakanka, kad plaukų priežiūros teikimo patalpoje būtų praustuvė (-ės) plaukams plauti). Nauji reikalavimai nustatyti tualetų įrengimui. Nurodyta, kad nebereikia įsirengti atskiro tualeto, kai grožio paslaugos teikiamos pastate, kuriame yra atskiras bendro naudojimo tualetas ne toliau kaip 50 m nuo grožio paslaugų teikimo patalpų ir juo gali naudotis paslaugų teikėjai bei vartotojai.

Atsisakyta reikalavimo paskirti už įmonės pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą atsakingą asmenį.

A kategorijos paslaugoms (tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų vėrimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro karpant nagų odeles ir kitoms invazinėms grožio paslaugoms) teikti naudojami instrumentai gali būti sterilizuojami pagal sutartį su sterilizavimo paslaugų teikėju ne paslaugų teikimo vietoje. Sutartis turi būti laikoma paslaugos teikimo vietoje. Leidžiama panaudotas vienkartines, nesuterštas krauju ar kitais kūno skysčiais pirštines šalinti kaip buitines atliekas.

Priimtas naujas reikalavimas - registruoti kosmetikos gaminio, galiojančio ilgiau nei 30 mėnesių, pakuotės atidarymo laiką. Tokie gaminiai privalės būti registruojami „Kosmetikos gaminių, kurių tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių, pakuotės atidarymo datos registre".

Teikiant paslaugas, kai gali būti pažeista oda arba gleivinė, būtina informuoti paslaugos vartotoją apie atvejus, kai paslauga jam negali būti teikiama, apie galimą riziką vartotojo sveikatai, komplikacijas, apie galimas organizmo reakcijas, apie elgesį prieš ir po procedūros bei papildomą priežiūrą.

Paslaugos teikėjas turi užtikrinti ir atitinkamą mikroklimatą paslaugos teikimo vietoje. Oro temperatūra teikiant grožio paslaugas turi būti ne žemesnė kaip 18o C, santykinė oro drėgmė - ne didesnė kaip 65 proc., oro judėjimo greitis šaltuoju metų laiku - ne didesnis kaip 0,15 m/s, o šiltuoju - ne didesnis kaip 0,25 m/s.

Pateiktas grožio paslaugos teikimo aprašo pavyzdys, kuriame turi būti nurodytas tikslus paslaugos pavadinimas. Minėtame apraše būtina nurodyti asmenis, kuriems paslauga negali būti teikiama dėl jų ligos, amžiaus, organizmo būklės ar kt. Grožio paslaugos teikimo apraše aprašomos teikiamos paslaugos, įtraukiant paslaugų teikimo etapus, naudojamas priemones bei įrangą ir galimas komplikacijas.

 

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilda Bajoriūnienė

2010-05-13

Judėkime, kad... neapšerkšnytume

Gegužės 10-ąją minėjome Judėjimo sveikatos labui dieną.

 

Eladoje Forumo sienoje buvo iškalta: „Jeigu nori būti stiprus - bėgiok, jeigu nori būti gražus - bėgiok, jeigu nori būti protingas - bėgiok".

Pastaruoju metu daugelis žmonių gyvena hipodinamijos, t. y. nepakankamo fizinio aktyvumo, sąlygomis.

Gegužės 9-ąją Biržų visuomenės sveikatos biuras organizavo nevaržybinį bėgimą.

Judėjimo aktyvumo poveikis žmogaus sveikatai:

1. Gerina širdies raumenų ir griaučių raumenų kraujotaką, darbo ištvermę bei ekonomiškumą (mažėja nuovargio tempai).

2. Mažina cholesterolio kiekį kraujuje.

3. Mažina tikimybę susirgti diabetu, nes gerėja angliavandenių apykaita.

4. Sumažina riebalinio audinio kiekį kūne (nutukimą) bei gliukozės kiekį kraujuje.

5. Sumažina stresą, depresiją (didina atsparumą stresui).

6. Reguliuoja mitybą.

7. Mažina tikimybę susirgti osteoporoze (kaulų tankio sumažėjimu).

8. Gerina organizmo prisitaikymo rezervus įvairiems nepageidaujamiems aplinkos faktoriams.

9. Garantuoja optimalų organizmo augimą, optimizuoja senėjimo procesą.

10. Gerina fizinį bei protinį darbingumą, teikia gyvenimo džiaugsmą, gerina nuotaiką ir išvaizdą, skatina pasitikėjimą savimi.

Skirtingos sporto šakos sveikatą veikia nevienodai. Yra daugybė judėjimo būdų, tačiau svarbiausia - sporto šaką pasirinkti pagal savo sveikatą, temperamentą ir poreikius.

Aktyvus vaikščiojimas naudingas visiems kūno raumenims. Greitasis ėjimas ypač tinka vidutinio amžiaus žmonėms, nesergantiems sunkiomis širdies ligomis.

Mankšta. Nesudėtingi fiziniai pratimai ne tik treniruoja kūną, bet ir teigiamai veikia širdies, plaučių funkcijas, reguliuoja kraujospūdį.

Bėgimas puikiai stiprina sveikatą ir suteikia daug teigiamų emocijų. Bėgimas ypač tinka žmonėms, turintiems antsvorio ar didesnį cholesterolio kiekį kraujyje. Bėgant smarkiai dirba žmogaus raumenys. Dėl to raumenims reikia daugiau deguonies, greitesnis darosi kvėpavimas, intensyviai dirba plaučiai, širdis. Aktyvėja kraujotaka, dėl to raumenys gauna daugiau į organizmą patenkančio deguonies. Bet svarbiausia tai, kad bėgant galima dozuoti apkrovimą. Dar vienas bėgimo pranašumas - čia judesiai natūralūs, visi juos moka, taigi, jų nereikia mokytis.

Eiti, bėgti - bent jau keletą metrų - gali kiekvienas sveikas žmogus. Reikia tik tvirto nusistatymo, pakankamo ryžto ir galima pradėti bėgioti. Nusistatymas padės prisiversti kasdien bėgioti sistemingai, o ryžtas padės nekreipti dėmesio į aplinkinių požiūrį, nuo kurio niekam nelengva apsisaugoti.

Kad ėjimas ar lėtas bėgimas būtų naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, būtinas tam tikras judėjimo tempas ir savikontrolė.

Savikontrolė. Aktyvaus judėjimo poveikiui įvertinti bei krūviui dozuoti reikia stebėti šiuos parametrus:

Pulso dažnis ramybės metu. Normalus pulso dažnis ramybės metu - 60-70 k. /min. (jei jis siekia 80 k. /min. arba jeigu yra retesnis kaip 40 k. /min., reikėtų pasitarti su gydytoju).

Maksimalus pulso dažnis fizinio krūvio metu. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus amžius (metais).

Naudingas širdžiai pulso dažnio režimas. 220 minus amžius (metais) x 0,6. Toks ir mažesnis pulso dažnis nepavojingas sveikatai.

Širdį treniruojantis pulso dažnio režimas. 220 minus amžius (metais) x 0,8. Pavyzdžiui, jeigu penkiasdešimtmečio žmogaus pulsas bėgimo metu siekia 136 (220 - 50 x 0,8 = 136), jo judėjimo greitis teikia pakankamai naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau tokio tempo nereikia siekti pirmąją treniruočių savaitę ar net mėnesį. Ne greitis, o laikas, praleistas bėgimo takelyje, teikia daugiausia žvalumo ir energijos. Be abejo, judėjimo tempas turi atitikti kaulų ir raumenų bei kvėpavimo sistemos pajėgumą.

Pulso dažnio normalizavimosi laikas. Svarbiausias tinkamo tempo ir geros treniruotės požymis - pulso dažnio normalizavimosi greitis. Per 15 min. po krūvio pulsas turi grįžti į pradinę būklę. Jeigu tai neįvyksta per 30 min. ar net ilgiau, reikia pasitarti su gydytoju.

Judėjimo aktyvumo tikslas turėtų būti ne šimtai nubėgtų kilometrų, o gera savijauta, žvali ir darbinga nuotaika.

 

Violeta Valiukienė, Biržų visuomenės sveikatos biuro

sveikatos stiprinimo specialistė

2010-05-13

Gėrėkimės gamta nebijodami kenkėjų

Maloniai šviečiant pavasario saulutei, norisi išvykti į gamtą, pasivaikščioti po mišką. Tačiau nereikia pamiršti, kad atšilus orams atgyja ir geliantys, kandantys, kraują siurbiantys kenkėjai, kurie ne tik apkartina buvimą gamtoje, bet gali sukelti ir rimtesnių negalavimų.

Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų, pataria Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Pirmasis požymis, kad įgėlė kraujasiurbys, - odos bėrimas, paraudimas, patinimas, niežėjimas. Jokiu būdu negalima stipriai kasyti žaizdelės, kad į ją nepatektų bakterijos, kurios gali sukelti ir infekcines ligas.

Erkės įsisiurbimas - pavojingiausias. Erkės gyvena kiekviename didesniame žaliame plote ne aukščiau kaip 1,5 metro nuo žemės ir ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra pasiekia 7 °C, tampa aktyvios ir žvalios, todėl jau dabar jų reikėtų atidžiai saugotis. Savo aukoms jos dažniausiai kimba ten, kur ploniausia oda - į kojų ar rankų linkius, kirkšnis, kaklą, paausius. Skirtingai nuo uodo įkandimo, erkės įsisiurbimas yra neskausmingas ir kone nejuntamas, nes jos seilėse yra nuskausminamųjų medžiagų. Tačiau kai kurios erkės seilių liaukose nešioja virusą, sukeliantį erkinį encefalitą (smegenų uždegimą), o jų žarnyne yra Laimo ligos sukėlėjų. Nuo erkinio encefalito galima ir rekomenduojama pasiskiepyti, išvengti Laimo ligos - gerokai sunkiau.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Kaip apsisaugoti? Pirmiausia, prieš išvyką į gamtą nepatariama naudoti kvepalų ar kitos kvapnios kosmetikos. Kenkėjus privilioja ir ryški, tamsi apranga, tad vilkėkite kuo šviesesnius kūną dengiančius drabužius, ant jų gerai matyti ir ropojantys kenkėjai. Nepamirškite svarbiausio dalyko - naudoti patikimą preparatą, apsaugantį nuo kraujasiurbių. Tokiu atveju tinkami preparatai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos - ikaridino. Vaistinėse galima pasirinkti ir skirtų jautriai odai, neerzinančio kvapo, įvairaus amžiaus grupėms tinkamų priemonių (pienelio, kremo, purškalo, želė, tepalo), kurias reikia užtepti ar užpurkšti tolygiai ant odos. Rekomenduojama apipurkšti drabužių kraštus (rankoves, apykaklę, kelnes juosmens srityse) ir tokiu būdu sukurti apsauginį barjerą. Svarbu atkreipti dėmesį į preparato veikimo trukmę - ant pakuotės būna nurodytas laikas, kiek veikia apsauga. Veikimo trukmę mažina drėgnas oras, gausus prakaitavimas, sąlytis su vandeniu.

Įgėlus vabzdžiui, pirmiausia reikia ištraukti geluonį ir specialiu tepaliuku patepti skaudamą vietą (jo nereikėtų pamiršti keliaujant į gamtą). Jei esate namuose, padės šaltas kompresas, antihistamininiai preparatai. Skausmą lengvai malšina ir sutrintas pelynas, gyslotis ar svogūnas, citrinos sulčių kompresas.

Naudodami apsaugines priemones bei atsakingai elgdamiesi gamtoje, lengviau išvengsite kenksmingų vabzdžių atakų ir poilsis taps kur kas malonesnis.

(Užs. Nr. 1473-3)

 

2010-04-29

Krosas - gerai nuotaikai ir sveikatai

Sekmadienio popietę Biržų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai biržiečius pakvietė dalyvauti Sveikatingumo bėgime. Į kvietimą atsiliepė dvylika biržiečių, o dar keli atvažiavo dviračiais.

„Biržų mieste ir apylinkėse yra idealios sąlygos sveikatingumo renginiams, deja, žmonės randa tūkstančius argumentų pateisinti fiziniam neveiklumui", - sakė Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Violeta Valiukienė.

Nevaržybiniam bėgimui vadovavęs kūno kultūros mokytojas Gytis Aukštikalnis tvirtino siekiąs parodyti žmonėms, kaip nedideli fiziniai krūviai pagerina nuotaiką ir suteikia pasitikėjimą savo jėgomis.

„Biržuose yra žmonių, reguliariai bėgiojančių, darančių mankštą, važinėjančių dviračiais. Nevaržybiniu bėgimu siekiame sudominti fizine kultūra", - kalbėjo bėgimo entuziastas G. Aukštikalnis.

Sekmadienį surengtame sveikatingumo renginyje dalyvavo dvylika įvairaus amžiaus biržiečių.

Sekmadienį biržiečiai nuo J. Janonio aikštės lėtai bėgo iki Astravo parko, mankštinosi ir grįžo atgal. Per valandą aktyvios veiklos žmonės nubėgo beveik keturis kilometrus.

„Pastebiu, kad biržiečiai ne itin mėgsta tokio pobūdžio renginius. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra daug sveikatingumo ir bėgimo klubų, kuriems priklauso ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės", - sakė vyriausias bėgimo dalyvis, Klaipėdos „Kopos" orientacinio sporto klubo narys šešiasdešimt devynerių metų Mykolas Barauskas. Jis bėgimo išvakarėse dalyvavo Šiaulių rajone vykusiose respublikinėse Jono Vileišio taurės orientacininkų varžybose ir veteranų grupėje užėmė antrąją vietą.

Jauniausias bėgimo dalyvis dvylikametis Eitvydas Žygas taip pat tryško gera nuotaika ir po bėgimo prisipažino nuovargio nejaučiąs.

Po renginio Visuomenės sveikatos biuro direktorė Justina Ajauskaitė bėgimo dalyvius apdovanojo biuro atributika paženklintais šratinukais ir kalendoriukais.

„Planuojame biržiečius porą kartų per mėnesį kviesti į sveikatingumo renginius ir skatinti žmones aktyviam poilsiui", - ateities planais dalijosi J. Ajauskaitė.

 

Kęstutis Slavinskas

2010-04-27

Beveik dvi valandas gaišo poliklinikoje ir ligoninėje

Tiksliname.

Mirtinai pavojingos ligos užkluptas ir skubios operacijos reikalingas vaikas beveik dvi valandas gaišo dviejose Biržų gydymo įstaigose.

 

„Šiaurės rytai" balandžio 13 dienos publikacijoje „Biržų ligoninė: vaiko gelbėjimui automobilio ieškota beveik dvi valandas" rašė apie vaiką, kurį kamavo trūkęs apendiksas ir pilvaplėvės uždegimas, tačiau Biržų medikai beveik dvi valandas gaišo, neveždami ligonio į Panevėžį skubiai operacijai.

Siekiant kuo operatyviau pateikti medžiagą spaudai, korespondentės J.Vitkauskienės rašinyje įsivėlė keletas netikslumų.

Publikacijoje buvo teigiama, kad trūkusio apendikso ir pilvaplėvės uždegimo kamuojamas dešimtmetis bei jo artimieji daugiau nei pusantros valandos laukė Biržų ligoninės priimamajame automobilio, galinčio jį pervežti į Panevėžį.

Iš tiesų mažasis ligonis pirmiausia pakliuvo į Biržų rajono savivaldybės polikliniką ir ten išbuvo daugiau nei valandą.

„Šiaurės rytai" rašė, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 9 val. 15 min. Tačiau „greitosios" automobilis vaiką pirmiausia nuvežė ne į ligoninės priimamąjį, o į polikliniką, kur jį apžiūrėjo chirurgas R.Janulaitis. Čia sunkiai sergantis vaikas užtruko iki 10 val. 30 min., t.y. daugiau nei valandą. Iš poliklinikos jis buvo nusiųstas į šalia esantį Biržų ligoninės priimamąjį.

Ligoninės Priėmimo skyriuje jis išbuvo iki 11 val. 15 min., kada „greitosios" automobilis pagaliau jį išvežė į Panevėžį.

Taigi nuo „greitosios" iškvietimo gyvybei pavojinga liga susirgusiam vaikui iki jo išvežimo į Panevėžį praėjo dvi valandos.

Publikacijoje buvo rašoma, kad Biržų ligoninės priimamajame medikai teigė, jog neturintys transporto vaikui vežti į Panevėžį, ir liepė ligonio artimiesiems patiems ieškoti automobilio.

Vėliau po artimųjų pasipiktinimo bei grasinimo iškvieti žurnalistus vaikas buvo išvežtas „greitosios" automobiliu.

Situaciją Biržų ligoninėje komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene.

Korespondentė skambino SAM ryšių su visuomene vyriausiosios specialistės Guodos Šalčiūtės telefono numeriu. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jos telefono ragelį pakėlė ir su žurnaliste kalbėjo to paties skyriaus vyriausioji specialistė Almina Blažienė. Todėl laikraščiui išsakyta SAM pozicija yra ne G.Šalčiūtės, o A.Blažienės.

Biržų rajono poliklinikai, kuriai priklauso Greitosios pagalbos skyrius, vadovauja Leonidas Sologubovas.

Biržų rajono ligoninei vadovauja Nikolajus Jeloza.

Kieno kaltė, kad sunkiai sergantis vaikas abiejose įstaigose sugaišo beveik dvi valandas, kol pagaliau buvo išvežtas į Panevėžį, turėtų aiškintis jų steigėjas - Biržų rajono savivaldybės taryba.

 

Informaciją parengė „Šiaurės rytų" redaktorė

Rasa Penelienė

Konkurentė konkurse tapo dešiniąja vadovo ranka

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja nuo kovo 2 dienos dirba vadybinės patirties turinti gydytoja onkologė Vitalija Jukonienė. Ankstesnės jos pareigos - Biržų ligoninės konsultacijų poliklinikos vedėja.

 

- Kartu su kitais medikais dalyvavote konkurse poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti. Vienas iš būrio jūsų konkurentų buvo konkursą laimėjęs ir poliklinikos direktoriumi tapęs Leonidas Sologubovas. Dabar esate paskirta jo pavaduotoja. Ar ilgai svarstėte, gavusi poliklinikos vadovo siūlymą tapti jo dešiniąja ranka?

- Jei ėjau į konkursą, vadinasi, rengiausi ir norėjau dirbti pirminėje sveikatos priežiūros įstaigų grandyje. Todėl direktoriaus siūlymą priėmiau be didesnių dvejonių. Nors mane ir konkurso laimėtoją skyrė 0,4 balo, džiaugiuosi likusi antra - būti įstaigos vadovu be galo sunku.

Dabar manau, jog kai kuriems nepopuliariems sprendimams man būtų sunku ryžtis.

 

Poliklinikos direktoriaus pavaduotoja V. Jukonienė sako, jog einant naujas pareigas tenka imtis ir daugybės smulkių darbų, nuo kurių priklauso įstaigos veidas.

- Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams paprastai tenka didžiulis darbo krūvis - ne tik organizuoti darbą, ruošti įvairius reglamentus, šūsnis daugybę kitų būtinų dokumentų, bet sykiu neprarasti gydytojo kvalifikacijos. Kokios savybės padeda apsiprasti naujame darbe? Kaip su direktoriumi skirstotės veiklos pareigas?

- Esu direktoriaus pavaduotoja, gydytoja onkologė ir vidaus ligų gydytoja, turiu budėjimų ligoninės stacionare. Poliklinikai priklauso kaimų ambulatorijos, medicinos punktai, kurių darbą taip pat turiu kuruoti. Manau, kad moku „sudėlioti" savo darbotvarkę, darbe visuomet vengiu chaoso. Šios savybės padėjo ir einant ankstesnes pareigas.

Poliklinikos direktoriui priklauso spręsti strateginius klausimus - kadrų parinkimą, santykius su kitomis įstaigomis ir kitus. Mano pareiga - užtikrinti sklandų darbo organizavimą įstaigos viduje.

Poliklinikoje esu tik mėnesį, tačiau jau pradedu suprasti įstaigos veiklą, įvertinti silpnąsias vietas.

 

- Kokias grandis poliklinikos struktūroje vadintumėte silpnosiomis?

- Pirmiausiai - profilaktinio sveikatos tikrinimo programų vykdymą ir slaugos teikimą visišką negalią turintiems pacientams.

Pirminiame sveikatos priežiūros lygyje didžioji darbo dalis turėtų būti skirta ligų profilaktikai. Tačiau poliklinikos veikloje kol kas viską užgožia kasdienis ligonių priėmimas ir gydymas. Ligonių kasos finansuoja profilaktinių tikrinimų programas (tarp jų - ankstyvą krūties, gimdos kaklelio, prostatos bei širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką), tačiau daug žmonių apie jas arba nežino, arba, kol liga neprispaudžia, nesiryžta registruotis ir laukti ilgose bendrose eilėse pas savo šeimos gydytoją. Todėl yra minčių, kad galbūt reikėtų atskiro kabineto, į kurį galėtų kreiptis profilaktiškai sveikatą pasitikrinti sumanęs žmogus. Tai yra mano subjektyvi nuomonė, tačiau manau, kad tai būtų naudinga ir pacientams, ir palengvintų bendrosios praktikos gydytojų darbą. Juk gydant ligonius iš tikro nelieka laiko profilaktiniams tikrinimams. O iš tiesų reikėtų žmones nuolat informuoti, kviesti ir pan.

 

- O ką reikėtų tobulinti organizuojant slaugos teikimą visiškos negalios žmonėms?

- 274 poliklinikos pacientai yra visiškai neįgalūs ir turintys slaugos poreikį. Jie patys negali pavalgyti, apsirengti, susitvarkyti higieniškai ir pan.

Poliklinikoje ir kaimuose dirbančios bendruomenės slaugytojos turėtų pas tokius žmones apsilankyti. Šių paslaugų teikimą nustato sveikatos ministro patvirtinta tvarka „Slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimas" ir iš dalies kompensuoja ligonių kasos. Vadinasi, tą darbą turime atlikti ir manau, kad ledai pajudėjo. Juk slauga - ne tik vaistų leidimas ar lašinių statymas.

Tačiau susidaro papildomas krūvis bendruomenės slaugytojoms.

Be abejo, tai labai sunkus darbas - juk sėdėti kabinete ir padėti gydytojui yra žymiai lengviau. Tačiau paslaugų neįgaliesiems teiksime daugiau. Pati turiu namie visiškai neįgalų sūnų ir žinau, kaip tokiems žmonėms reikalinga specialistų pagalba ir kaip sunku tiems, kurių artimieji nėra medikai... Taigi esu neįgaliųjų užtarėja.

 

- Tik užėjus į polikliniką maloniai nuteikia besišypsančios registratorės, nebematyti suirzusių žmonių eilių.

- Registratūroje pakeitėme darbo laiką - piko valandomis registratorių dirba daugiau. O tos, kurios nemaloniai sutikdavo pacientus, iš viso nebedirba. Jei prie registratūros langelių pradeda tįsti žmonių eilutė, registratorėms į pagalbą turi skubėti poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.

Padidinome vietų skaičių ir procedūriniame kabinete, kur leidžiami vaistai, statomos lašinės. Žmonėms mažiau tenka laukti eilėse.

Tai vis smulkūs darbai, tačiau nuo jų priklauso įstaigos veidas.

 

- Kaip sekasi įdiegti elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimą?

- Kiekviename kabinete yra kompiuteriai, mokomės dirbti. Kol kas yra trikdžių, tačiau tai ne mūsų, o kompiuterinės sistemos problema, kuri, manau, netrukus bus išspręsta ir nuo liepos 1 dienos elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas vyks sklandžiai.

 

- Ar darbuotojų ginčus jau teko spręsti?

- Teko. Buvo pokalbių su valytojomis dėl tualetų valymo. Viešosios patalpos, kuriančios įstaigos įvaizdį, turi būti valomos tada, kai tik reikia, o ne vieną kartą per dieną.

 

- Tai tualetuose pagaliau ir popieriaus atsirado? Ir nėra nuogąstavimų, kad jį gali kas nors išnešti?

- Tualetinio popieriaus atsirado. Tai padėjo panaikinti seną „tradiciją" - sienų tepliojimą. O dėl išnešimo - visko būna: paima ir popierių, ir muilą, netgi lanksčią santechninę žarnelę vienas pilietis bandė pavogti. Darbuotojos pamatė, atėmė.

 

- O kokių nors ne itin malonių pasikeitimų artimiausiu metu ar numatyta?

- Iškilo didžiulė problema dėl darbuotojų profilaktinių tikrinimų. Įstatymu labai sugriežtinta tikrinimo tvarka, išplėstas tikrinimas pagal žalingus faktorius. Yra privalomos specialistų konsultacijos, priklausomai nuo žalingų faktorių darbe. Dėl to už profilaktinius darbuotojų tikrinimus darbdaviai arba patys darbuotojai turės mokėti gerokai brangiau.

 

- Ką manote apie poliklinikai priklausančios Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ir ligoninės nesutarimus, kas ligonius iš Priimamojo skyriaus turėtų gabenti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą?

- Tai yra numatyta įstaigų reglamentuose. Tvarkų ir jų aprašų užtenka, tereikia jų laikytis. Pavyzdžiui, kai po vieno skaudaus įvykio ligoninėje sukūrėme procedūrą, kaip elgtis su galvos traumą patyrusiais ligoniais, praktiškai baigėsi nesklandumai ir gydant, ir pacientus išvežant į kitas gydymo įstaigas.

 

- Ačiū už pokalbį. Tikimės, kad jūs taip pat pasidomėsite, ar visi poliklinikos struktūros darbuotojai moka skaityti reglamentus ir kokių punktų laikomasi, kai, pavyzdžiui, gatvėje gulintis galvos traumą patyręs žmogus nesulaukia kviečiamos greitosios medikų pagalbos. Taip pat tikimės poliklinikos vadovų iniciatyvos pateikiant žmonėms svarbią informaciją per vietos žiniasklaidos priemones.

 

Alfreda Gudienė

2010-04-22

Medicinos punktą papuoš felčerės paveikslai

Pacientus stiprina ne tik vaistai. Jiems padėti gali ir nuoširdus mediko žodis arba jo rankomis tapytas paveikslas.

 

Felčerei tenka pabūti ir nuodėmklause...

„Aš labai myliu savo darbą. Važiuoju į jį ir džiaugiuosi", - sako Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Užušilių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Danutė Jurgulienė.

Jai rūpi ne tik šio kaimo, bet ir Drąseikių, Mikalavos, Kirbulių, Daukniškių ir Braškių gyventojai. Beveik penki šimtai įvairaus amžiaus pacientų.

 Danutė neslepia, kad jiems prireikia ne tik medicininės pagalbos, bet ir dvasinio palaikymo. „Dažnai tenka pabūti ir nuodėmklause", - atvirauja felčerė.

Žmonės paprastai sprendžia problemas, iškylančias tarp tėvų ir vaikų ar sutuoktinių. Kalbėtis tenka ir su sunkiai sergančiais ligoniais, kurie dažnai klausia, už ką jiems taip reikia kentėti. Tada medikė su pacientais šnekasi apie kančios įprasminimą, apie tikėjimą, apie laiką, kai bus lengviau.

Medicinos punkto sienas D. Jurgulienė planuoja papuošti pačios tapytais paveikslais. Viename jų - vasaros karščiu degantis aguonų raudonis ir mėlyno dangaus giluma pražydusios rugiagėlės.

Trisdesdešimt penkerius metus medike dirbanti D. Jurgulienė daugiau nei pusė šio laiko - dvidešimt trejus metus - atidavė Užušilių kraštui. Moteris džiaugiasi čia sutikusi daugybę šviesių žmonių. Pasak jos, ypatingos pagarbos nusipelno šimtan kopiantis Petras Vyšniauskas. Šis žmogus visada pirmiausiai pasiteirauja, kaip sekasi felčerei, o tik paskui prakalba apie save. Medikė negali pamiršti senolio pasakojimo, kaip jis, dvidešimtmetis jaunuolis, iš šokių ėjo pro kaimyno žirnių lauką. Petras prisipažino labai norėjęs nusiskinti kokią ankštį ir suvalgyti. Bet ranka prie žirnių taip ir nepakilo. „Negalėjau paimti, nes juk žirniai buvo ne mano, o kaimyno", - aiškino P. Vyšniauskas.

Danutė Jurgulienė įsitikinusi - Užušilių krašte blogų žmonių nėra. Yra per daug pamėgusių alkoholį. Bet tai ne tik biržiečių, o visos lietuvių tautos rykštė. Problema, pasak medikės, atsirado dėl nusivylimo bei dvasinės meilės trūkumo. Felčerė pastebi, jog daug vaikų pradedami be meilės, gimsta nelaukiami, vėliau jiems labai stinga bendravimo.

„Aš dėkinga savo tėvams už meilę. Ir už tikėjimą", - sako Danutė Jurgulienė, kurios gimtinė irgi netoli Užušilių - Kašeliškių kaime. Ji prisimena, kai baigusi Suosto pagrindinę ir Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą, kaip ir dauguma bendraamžių, norėjusi išlėkti iš gimtinės. Bet greitai atėjęs metas, kai panorusi grįžti. Dabar ji gyvena Pagervėje. „Aš čia geriausiai jaučiuosi", - tvirtai sako medikė.

 

Tiki savimi ir Dievu

Danutė Jurgulienė įsitikinusi, jog medikas privalo tobulėti. Ji pati džiaugiasi neseniai baigusi europinius šiuolaikinės specializuotos reanimacinės pagalbos kursus, kuriuos organizavo Krizių tyrimo centro specialistai. Anot medikės, mokslas vietoje nestovi - tobulėja technologijos, taikomi nauji medikamentai.

Medikės atmintis saugo daug atvejų, kai teko gelbėti kaimiečių gyvybes. Iki šiol ji nepamiršo elektros nutrenkto užušiliškio, kurio sugrąžinti į gyvenimą nebebuvo galima. „Taip turėjo būti. Bet vis tiek sunku, liūdna", - atsidūsta felčerė.

Liūdną mintį keičia linksmesnė - pavyko išgelbėti infarkto ištiktą senuką.

 Kol Danutė rūpinosi ligoniu, kiti kaimiečiai laukė kokios nors pravažiuojančios mašinos. Pirma pasitaikiusi sustojo ir apsisukusi nuskubėjo į Astravą, kad vairuotojas paskambintų „greitosios" medikams.

Užušilių felčerė gali pasidžiaugti retai kam pasitaikančia laime - per dvidešimt trejus metus nė karto neteko skubėti pas savižudžius.

„Aš savimi tikiu. Žinau, kad galiu padaryti daug, bet ne viską", - sako medikė. Ir priduria, jog visa kita gali žmogaus tikėjimas. Per keletą darbo dešimtmečių felčerė yra sutikusi pacientų, kurie jos patarimų „negirdi". Tada, anot jos, belieka situaciją perduoti į Dievo rankas. Tačiau džiugu, kad nemažai tokių, kurie suklūsta po pirmų felčerės žodžių, supranta, apie ką kalbama, ir ima keistis.

„Tikėjimas - tai meilė ir gerumas. Tikiu sielos nemirtingumu, Dievą", - atvirai kalba felčerė. Ir tuojau prisimena vaikystę, kai Suosto ir Nemunėlio Radviliškio katalikų bažnyčiose tarnavo vyskupas Vincentas Sladkevičius. Jį medikė iki šiol vadina šventumo ir meilės įsikūnijimu.

 

Laisvalaikio valandas leidžia prie molberto

Danutė nepamiršta, kada pirmą kartą jai į akis krito baltas mediko chalatas. Tai nutiko dar Suosto pagrindinėje. Moksleivių sveikatos tikrinti ateidavusi labai graži ir maloni felčerė. Jos sugebėjimas bendrauti Danutę sužavėjęs. Balto chalato spindesys atrodęs nepaprastas. Vėliau gerais pavyzdžiais tapo artimiems žmonėms padėję gydytojas Česlovas Kasparavičius, chirurgai Ksaveras Radzevičius ir Jonas Kirdeikis. „Norėjosi tarnauti - padėti ligoniams", - atvirauja Danutė, prisimindama, kodėl ji pasuko medikės keliu - išvažiavo studijuoti į Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą.

„Lūkesčiai pasiteisino", - sako medikė, po studijų praėjus trisdešimt penkeriems metams. Ar laikas visai nieko nepakeitė? Pasak slaugytojos, vos pradėjusi darbą viename Klaipėdos rajono medicinos punkte, vėliau - Medeikių ambulatorijoje, ji jautėsi labai protinga, viską žinanti ir nieko nebijanti. Dabar ji tikrai daug žino, bet jaučia ir kur kas didesnę atsakomybę bei... kur kas mažesnį pasitikėjimą.

Su kuo medikė dalijasi savo nuotaikomis, liūdnesnėmis ar linksmesnėmis mintimis? D. Jurgulienė paslaptingai šypsosi. Po to į rankas ima keletą paveikslų, gulinčių ant vieno Užušilių medicinos punkto stalelio. Juose - spalvų margumynas. Prieš akis iškyla vasaros karščiu degantis aguonų raudonis ir mėlyno dangaus giluma pražydusios rugiagėlės, visą spalvų paletę talpinanti genių šeimynėlė, širdį raminanti kaimiškos sodybos žaluma ir filosofiškai nuteikiantis rudens lapų sūkurys. Danutė prisipažįsta prieš dvejus metus ėmusi tapyti. Kartais ji taip pasinerianti į spalvų pasaulį, kad trumpam prarandanti laiko pojūtį. Būna, jog su teptuku rankoje prie molberto prasėdi iki vidurnakčio.

Kai medikė apie norą tapyti tarstelėjo sūnui Tomui, šis iš Vilniaus, kur baigęs Lietuvos karo akademiją pasiliko dirbti, atvežė drobių, dažų bei teptukų. Mamos svajonę palaikė ir buvusio globotinio Dariaus šeima. Kas žino, gal greitai močiutei piešti padės jos pirmasis anūkas, dvejų metukų Rokas? Juo atsidžiaugti negalinti Danutė už vaikaitį dėkinga Dariui.

O paveikslais felčerė kol kas ruošiasi džiuginti savo pacientus - D. Jurgulienė ketina jais papuošti medicinos punkto laukiamojo sienas. Spalvingi vaizdai turėtų raminti, žadinti viltį ir tikėjimą ateitimi.

 

Gražina Dagytė

2010-04-15

Gatvėje nukritusio žmogaus „greitoji" nesirengė gelbėti

Biržų rajone žmogaus sveikata ar net gyvybė vis dažniau priklauso nuo „greitosios" dispečerės geranoriškumo ar net nuotaikos. Panašu, kad aiškios tvarkos, kada medikai turi vykti pas pacientus, arba nėra, arba jos nesilaikoma.

 

Nustebino medikų atsisakymas padėti

Jaunas vairuotojas, pamatęs gatvėje gulintį žmogų, bandė jam padėti. Tačiau vaikinas savo kailiu įsitikino, kad ne visos specialiosios tarnybos reikalui esant skuba į pagalbą.

Paaiškėjo, kad Biržų savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai diagnozę vis dažniau bando nustatyti išklausę informaciją apie galimo paciento būklę telefonu. Tačiau tokiu būdu diagnozių nustatyti nedrįsta net gerai ligonius pažįstančios gydytojos.

„Buvau nustebintas, nežinojau net ką galvoti, kai paskambinus pagalbos telefonu ir pranešus apie gatvėje gulintį žmogų man buvo pasakyta, jog „greitoji" neatvažiuos. Gal taip medikai nusprendė dėl to, kad jis buvo išgėręs? Bet nenorėčiau, kad jei, tarkim, mano tėvas pasijustų blogai, niekas jam nepagelbėtų. Baisu, kai bejėgis žmogus guli gatvėje, o jam padėti net nesiruošiama", - stebėjosi 21 metų biržietis Vytautas M., šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis aviacijos elektroniką.

Vaikinas su drauge praeitą penktadienį, apie 15 valandą, automobiliu važiavo Vilniaus gatve.

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus ekipažai pas pagalbos prašančius žmones važiuoja ne visada.

Netoli buvusio prekybos centro „Aibė" gatvės važiuojamojoje dalyje pora išvydo gulintį žmogų. Šalia jo buvo kažkoks vyriškis, vėliau prisistatęs gulinčiojo draugu.

„Sustojęs paklausiau, kas nutiko. Vyriškis manęs paprašė iškviesti medikus, nes jo bičiuliui blogai", - pasakojo Vytautas.

Paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu į „greitąją" vaikinas pranešė apie gatvėje gulintį žmogų. Atsiliepusi dispečerė jo paklausė, ar gulintysis išgėręs.

„Šalia stovėjęs vyras tikrai buvo neblaivus. Nuo gulinčiojo irgi sklido kažkoks kvapas.

Bet jis vos kalbėjo, buvo išbalęs, apibrozdinta galva. Paaiškino, kad jam apsvaigo galva", - pasakojo vaikinas.

„Greitosios" dispečerė be jokių skrupulų jam pareiškė, jog į iškvietimą nevažiuos, ir liepė skambinti policijai.

Policijos budėtojas vaikinui pasiūlė laukti, kol atvažiuos ekipažas.

Vytautas ėmė laukti policijos. Nepažįstamas žmogus gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje, tad jį palikti bijojo, kad kas nors nesuvažinėtų.

Kaip tik tuo metu šalia jų sustojo dar vienas automobilis. Iš jo išlipo Biržų šeimos gydytojų centro vadovė Elena Šakelienė ir gydytoja Rita Macienė.

Medikės važiavo pro šalį po savo kolegės laidotuvių.

Gydytojos pakalbino gulintįjį, jį apžiūrėjo ir nutarė, kad reikia kviesti „greitąją". „Pasakiau, kad jau kviečiau, bet ji nevažiavo. Tuomet pati gydytoja E. Šakelienė paskambino į „greitąją", griežčiau pakalbėjo. Medikų ekipažas po jos skambučio atvažiavo po kelių minučių", - pasakojo vaikinas.

 

Pirmiausia turi rūpėti žmogus

„Važiavome kartu su kolege gydytoja. Pamatėm gatvėje nukritusį žmogų, šalia jo stovėjo automobiliu privažiavęs berniukas. Retai būna tokių rūpestingų ir mandagių jaunuolių. Jis elgėsi būtent taip, kaip mes vairuotojus mokome per pirmosios greitosios pagalbos teikimo kursus. Jis nepravažiavo pro šalį, sustojo, pasidomėjo, kas žmogui nutiko, paskambino specialiosioms tarnyboms. Dar ramino gulinčio žmogaus girtą draugą, kad šis nešūkautų", - penktadienio įvykius prisiminė gydytoja Elena Šakelienė.

Gatvėje nukritusį, išbalusį žmogų apžiūrėjusi medikė neteikė didelės reikšmės tam, jog jis galėjo būti išgėręs: „Į visus pirmiausia reikia žiūrėti kaip į žmones. Kai žmogus nukrenta gatvėje, „greitąją" kviesti būtina - nesvarbu, ar jis girtas, ar ne. Griūdamas galėjo patirti galvos traumą".

Gydytoja Elena Šakelienė prisiminė tolesnius įvykius: „Kai paskambinau į „greitąją", dispečerė man pradėjo aiškinti, ką reikia daryti - žmogaus neliesti, nejudinti. Pasakiau, kad man nereikia aiškinti, kaip elgtis, aš pati esu gydytoja, tik atvažiuokit. Žmogui reikia pagalbos - jis išbalęs, matosi, kad galva sužalota. Pasakiau, kad tai trijų medikių nuomonė. Prie mūsų jau buvo sustojusi dar viena gydytoja - anesteziologė Daiva Baronienė".

Tuomet „greitosios" ekipažas pasirodė labai greitai. Juk greitosios medicinos pagalbos stotis - vos už kelių šimtų metrų. Vyras buvo nuvežtas į ligoninės priimamąjį.

„Manau, kad ir koks žmogus bebūtų, jei kviečiama pagalba, „greitoji" turi važiuoti. Be reikalo juk niekas nekviečia, ypač kai žmogus nukritęs gatvėje. Juk telefonu diagnozės nenustatysi. Mums kartais pacientai irgi skambina, prašo patarimo. Kai labai gerai pažįsti žmogų, jam kažką gali patarti. Bet paciento neapžiūrėjęs niekada negali žinoti, kas jam iš tikrųjų yra", - įsitikinusi gydytoja Elena Šakelienė.

 

Diagnozę gali nustatyti vairuotojas?

„Tai gal kas nors pasiskundė?"- tokia buvo pirma Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios pagalbos administratorės, rajono tarybos narės Audronės Gaigalienės reakcija, pasidomėjus, kodėl „greitoji" neišvažiavo po vaikino skambučio.

Po kurio laiko A. Gaigalienė džiugiu balsu pranešė, kad į ligoninės priimamąjį iš Vilniaus gatvės atvežtam panevėžiečiui B. E. (gim. 1958 m.) nustatytas „tik alkoholinis girtumas, veido nubrozdinimai". Po apžiūros jis išleistas į namus. Šįkart išties įvykis baigėsi laimingai.

O jei žmogus būtų patyręs traumą? Jei dėl to, jog nebuvo apžiūrėtas medikų, jis būtų miręs?

Prieš du mėnesius Biržų rajone nuskambėjo istorija, kai Kvetkų kaimo gyventojas, vakare pastebėjęs ant kelio gulintį vyrą, iškvietė policiją ir „greitąją". Žmogus tamsiu paros metu sėdėjo automobilyje ir laukė, kol atvyks „greitosios" ekipažas, nes baiminosi, kad jo kas nors nekliudytų.

Kvetkietis atvykusių medikų buvo išbartas, kad pagalbą kviečia girtuokliams.

Tuomet greitosios medicinos pagalbos administratorė Audronė Gaigalienė tvirtino, jog jos vadovaujamos tarnybos ekipažai neblaivių piliečių į namus nevežios.

„Automobilį vairuojantis žmogus turi pažymėjimą, tad yra gavęs elementarių žinių apie pirminę medicinos pagalbą. Todėl dispečerei geriau galėjo paaiškinti, kokia gulinčiojo savijauta", - tuomet administratorė sakė „Šiaurės rytams".

Užvakar A. Gaigalienė korespondentei skundėsi, kad girtų žmonių gatvėse daugėja: „Pradėjus šviesti saulutei žmonės po talkų ir patalkių eina, nugriūna. Girtų daug. Būna, kad mus praeiviai iškviečia, žmogų nuvežame į priimamąjį, o jis pagalbos atsisako".

Gatvėje pastebėjus nukritusį žmogų nustatyti, kad jis guli girtas, anot medikės, nesudėtinga - nuo jo sklinda alkoholio kvapas.

Tačiau pokalbio metu A. Gaigalienė pripažino, kad darant išvadas apie gulinčiojo būklę, nors nuo jo ir sklinda alkoholio kvapas, galima ir apsigauti - žmogus gali būti patyręs traumą.

 

Rajone - visiška netvarka?

Ar Sveikatos apsaugos ministerija numato konkrečią tvarką, kokiais atvejais greitoji medicinos pagalba privalo, o kada neturi važiuoti, kai gaunamas pranešimas apie žmogų, reikalingą pagalbos? Kokiais norminiais aktais nustatyta, kad „greitoji" gali nevažiuoti, kai pranešama apie gatvėje gulintį apibrozdintą, tegul ir neblaivų žmogų?

Tokį klausimą uždavėme Sveikatos apsaugos ministerijos ryšių su visuomene specialistei Alminai Blažienei.

„Jei taip yra, kad gavus tokį pranešimą niekas nevažiuoja, tai tame rajone visiška betvarkė. Savivaldybė, rajono taryba turėtų aiškintis tokius dalykus. Ministerija numato kertinius dalykus, o kitas tvarkas nustato steigėjai - savivaldybės", - teigė A. Blažienė.

Pašnekovės įsitikinimu, jei aiškios tvarkos nėra, ją nustatyti turi savivaldybės gydytojas. „Tegu truputį pajuda, ką jis veikia?"- klausė pašnekovė.

 

Atsakymai į klausimus - raštu

Buvęs pedagogas, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojas, o šiuo metu savivaldybės gydytojo pareigas laikinai einantis krikščionis demokratas Remigijus Šaknys pasiūlė „Šiaurės rytams" klausimus jam užduoti raštu.

Ar Biržų rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje - poliklinikoje - yra nustatyta aiški tvarka, kokiais atvejais greitoji medicinos pagalba privalo vykti į iškvietimus? Kas tą tvarką nustatė, kokia nustatymo data?

Ar ta tvarka derinta su savivaldybės gydytoju? Jei ne, ar savivaldybės gydytojas (ar jo pareigas einantis asmuo) yra su ja oficialiai susipažinęs?

Tokie klausimai raštu buvo pateikti Remigijui Šakniui.

Savivaldybės gydytojo pareigas atliekantis R. Šaknys pateikė net penkis Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje patvirtintos tvarkos dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo pavadinimus.

Kurioje iš jų - pareiginių instrukcijų ir reglamentų - numatyta, kad skubi pagalba nebūtina galvą susižalojusiam ir gatvėje gulinčiam žmogui, neaišku. Taip pat nežinia, kur parašyta, kad nebūtina gelbėti išgėrusį žmogų.

Pasak R. Šaknio, jam ta tvarka žinoma, tačiau ją rengiant derinimas su savivaldybės gydytoju teisės aktuose nenumatytas.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-15

Biržų ligoninė: vaiko gelbėjimui automobilio ieškota beveik dvi valandas

Mir­ti­nai pa­vo­jin­gos li­gos už­klup­to ber­niu­ko Bir­žų me­di­kai į Pa­ne­vė­žį vež­ti ne­sku­bė­jo.

 

Trū­ku­sio apen­dik­so ir pil­vap­lė­vės už­de­gi­mo ka­muo­ja­mas de­šimt­me­tis bei jo ar­ti­mie­ji dau­giau nei pus­an­tros va­lan­dos lau­kė Bir­žų li­go­ni­nės pri­ima­ma­ja­me au­to­mo­bi­lio, ga­lin­čio jį per­vež­ti į Pa­ne­vė­žį ope­ra­ci­jai. Tuo me­tu li­go­ni­nės ma­ši­na sto­vė­jo ša­lia pri­ima­mo­jo du­rų.

Kas tu­rė­tų at­si­tik­ti, kad Bir­žų ra­jo­no li­go­ni­nės ir sa­vi­val­dy­bės po­li­kli­ni­kos stei­gė­jas - ra­jo­no ta­ry­ba - pa­ga­liau iš­spręs­tų nuo­lat ky­lan­čią pro­ble­mą dėl li­go­nių, kuriems rei­ka­lin­ga sku­bi pa­gal­ba, per­ve­ži­mo?

Pra­ei­tą penk­ta­die­nį sun­kiai ser­gan­čio vai­ko mo­ti­na be­jė­giš­kai žiū­rė­jo į li­go­ni­nės kie­me sto­vin­tį au­to­mo­bi­lį su vi­sa reikiama me­di­ci­ni­ne įran­ga, o me­di­kai tar­pu­sa­vy­je pus­an­tros va­lan­dos aiš­ki­no­si, kas jį tu­rė­tų vež­ti į Pa­ne­vė­žį sku­biai ope­ra­ci­jai.

„Ne­be­ži­no­me, ką da­ry­ti. De­šimt­me­čiui sū­nė­nui nu­sta­tė trū­ku­sį apen­dik­są, pra­si­dė­jo pil­vap­lė­vės už­de­gi­mas. Bir­žų gy­dy­to­jai jį siun­čia ope­ruo­ti į Pa­ne­vė­žį, bet jau dvi va­lan­das mū­sų nie­kas ne­ve­ža. Lie­pė pa­tiems su­si­ras­ti trans­por­tą. Bet kol jį rasime, vai­kas ga­li ir nu­mir­ti", - toks bir­žie­tės Kris­ti­nos V. pa­gal­bos šauks­mas penk­ta­die­nį prieš­piet pa­sie­kė re­dak­ci­ją. Mo­te­ris skam­bi­no iš li­go­ni­nės pri­ima­mo­jo.

Bir­žų li­go­ni­nės pri­ima­ma­ja­me ūmaus apen­di­ci­to ir pilvaplėvės uždegimo ka­muo­ja­mas vai­kas ir jo ar­ti­mie­ji pra­lei­do dau­giau nei pus­an­tros va­lan­dos, kol at­vy­ko juos ga­lin­tis per­vež­ti au­to­mo­bi­lis.

Su­sku­bo­me į vie­tą - bu­vo­me pa­si­ren­gę ber­niu­ką, ku­riam ge­gu­žės 19 die­ną tu­rė­tų su­ei­ti 11 me­tų, į Pa­ne­vė­žį vež­ti net ir re­dak­ci­jos au­to­mo­bi­liu. Pil­vap­lė­vės už­ge­di­mas - tai rim­tas pa­vo­jus vai­ko gy­vy­bei.

Ta­čiau pa­ke­liui iš­gir­do­me si­re­nas ir su­si­ti­ko­me „grei­tą­ją", ku­ria ber­niu­kas bu­vo ve­ža­mas į Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties li­go­ni­nę.

Ten pa­cien­tas iš­kart bu­vo pa­gul­dy­tas į Re­a­ni­ma­ci­jos sky­rių, vė­liau ope­ruo­tas.

Va­kar jis dar bu­vo gy­do­mas Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės Re­a­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­viosios te­ra­pi­jos sky­riu­je.

 

Lai­kas ėjo ne li­go­nio nau­dai

„Jei bū­tu­me ži­no­ję, kad sū­nui apen­di­ci­tas, jau ant­ra­die­nio va­ka­re, kai jis pa­si­skun­dė skran­džio skaus­mais, bū­tu­me vy­kę į li­go­ni­nę. Bet jis bu­vo ak­ty­vus, ki­tą die­ną net fut­bo­lą lo­šė. Ypač blo­gai pa­si­ju­to penk­ta­die­nio ry­tą - pra­dė­jo vem­ti, skun­dė­si, kad skau­da pil­vą. Iš­kvie­čiau „grei­tą­ją", - pa­sa­ko­jo su­sir­gu­sio ber­niu­ko ma­ma Ra­sa.

Bir­žie­čio gy­dy­to­jo prie­kaiš­tai, kad ji ne­va pa­ti už­del­sė vai­ką pa­ro­dy­ti me­di­kams, mo­te­riai pa­si­ro­dė itin skau­dūs.

Vė­liau Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės me­di­kai Ra­sai aiš­ki­no, kad apen­dik­sas sū­nui trū­ko penk­ta­die­nio nak­tį.

„Grei­tą­ją" mo­ti­na iš­kvie­tė 9.16 va­l. ry­to. At­vy­ku­si ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja juos at­ve­žė į li­go­ni­nės pri­ima­mą­jį me­di­kų kon­sul­ta­ci­jai. Iš ten į Pa­ne­vė­žį vai­kas bu­vo iš­vež­tas 11.15 va­l.

Bir­žų li­go­ni­nės pri­ima­ma­ja­me ber­niu­ką ap­žiū­rė­jęs gy­dy­to­jas R. Ja­nu­lai­tis pa­sa­kė, jog trū­kęs apen­dik­sas ir pra­si­dė­jęs pil­vap­lė­vės už­de­gi­mas. Vai­ką rei­kė­jo hos­pi­ta­li­zuo­ti ir ruoš­ti ope­ra­ci­jai. Ta­čiau gy­dy­to­jas Jur­gis Trep­kus nu­ro­dė, jog jį rei­kia vež­ti į Pa­ne­vė­žį, pas vai­kų chi­rur­gus.

Li­go­ni­nės pri­ima­mo­jo slau­gy­to­ja Ra­sa Že­mai­tie­nė pa­skam­bi­no į „grei­tą­ją" ir pa­sa­kė, kad rei­kia ma­ši­nos per­vež­ti pa­cien­tą į Pa­ne­vė­žį. Ta­čiau ten bu­dė­ju­si grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dis­pe­če­rė Vla­da Fran­kie­nė tvir­ti­no ne­tu­rin­ti ma­ši­nos. Bir­žuo­se bu­dė­jo dvi „grei­to­sios", ir abi tuo me­tu bu­vo iš­vy­ku­sios pas sun­kius li­go­nius. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad iki 11 va­lan­dos tą­dien į li­go­ni­nę bu­vo at­vež­ti ke­tu­ri sun­kios būk­lės pa­cien­tai.

Pri­ima­mo­jo slau­gy­to­ja ber­niu­ko mo­ti­nai pa­sa­kė, kad nė­ra ma­ši­nos ir kad jos rei­kia ieš­ko­ti pa­tiems. Tuo me­tu ber­niu­kui jau bu­vo pa­sta­ty­tos la­ši­nės.

Vai­ko ma­ma skam­bi­no gi­mi­nai­čiams ir ieš­ko­jo, kas ga­lė­tų į Pa­ne­vė­žį nu­vež­ti sū­nų.

Lyg ty­čia, ma­ši­nos ne­bu­vo. Kai­me gy­ve­nan­tis pus­bro­lis su­sku­bo iš kai­my­no sko­lin­tis au­to­mo­bi­lį, pil­ti ku­rą.

Lai­kas ėjo ne pa­cien­to nau­dai. Kol vai­kas, ka­muo­ja­mas skaus­mų, gu­lė­jo, ar­ti­mie­ji ma­tė li­go­ni­nės kie­me sto­vin­tį au­to­mo­bi­lį. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad jis pri­klau­so Bir­žų li­go­ni­nei ir yra skir­tas li­go­ni­nė­je gy­do­mų pa­cien­tų per­ve­ži­mui į ki­tas gy­dy­mo įstai­gas.

Le­dai pa­ju­dė­jo, kai at­sku­bė­jo ber­niu­ko ma­mos gi­mi­nai­čiai, iškvietę „Šiau­rės ry­tus". Kaip tik tuo me­tu grį­žo ki­tą sun­kų pa­cien­tą į li­go­ni­nę at­ve­žu­si „grei­to­ji".

Dis­pe­če­rė V. Fran­kie­nė da­vė nu­ro­dy­mą vai­ką vež­ti į Pa­ne­vė­žį „grei­to­sios" au­to­mo­bi­liu.

„Kaž­koks ab­sur­das, jei Bir­žuo­se ne­be­at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos. Te­gul val­džia nu­per­ka dar ke­lis au­to­mo­bi­lius su bū­ti­na įran­ga, už­da­ro li­go­ni­nę ir ve­žio­ja pa­cien­tus į ki­tas gy­dy­mo įstai­gas. Da­bar gi čia pa­gal­bos ne­su­lau­kia­me ir į ki­tą li­go­ni­nę nu­vež­ti ne­ga­li", - ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vė, ku­ri, be­je, yra dir­ban­ti ir mo­kan­ti vi­sus pri­va­lo­mojo svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­čius.

 

Sė­dė­jo kaip ant ada­tų

Penk­ta­die­nį nuo 11.15 va­l., kai į Pa­ne­vė­žį „grei­to­sios" au­to­mo­bi­liu bu­vo iš­vež­tas ber­niu­kas, dis­pe­če­rė Vla­da Fran­kie­nė jautėsi tar­si ant ada­tų.

Ji mel­dė­si, kad tuo me­tu ne­pri­reik­tų „grei­to­sios" pa­slau­gų ki­tiems li­go­niams. Pa­si­el­gu­si taip, kaip dik­tuo­ja są­ži­nė, me­di­kė pri­si­ė­mė vi­są at­sa­ko­my­bę. Ra­jo­ne, kol vie­na „grei­to­ji" ve­žė pa­cien­tą į Pa­ne­vė­žį, bu­vo li­kęs tik vie­nas au­to­mo­bi­lis.

Šia­me „grei­to­sios" eki­pa­že dir­ban­ti ben­druo­me­nės slau­gy­to­ja Re­gi­na Grun­de­lie­nė bu­vo fak­tiš­kai vie­nin­te­lė, ga­lin­ti sku­biai teik­ti pa­gal­bą ne­lai­mės at­ve­ju.

„Ma­ši­nų tu­ri­me dau­giau, bet mū­sų dar­buo­to­jai, ku­riuos sku­biai ga­lė­jo­me iškvies­ti iš na­mų, tuo me­tu Tra­kuo­se lai­kė kva­li­fi­ka­ci­jos eg­za­mi­nus", - kal­bė­jo V. Fran­kie­nė.

„Ne­ma­tau jo­kios pro­ble­mos. Vis­kas bu­vo per pus­va­lan­dį su­tvar­ky­ta ir li­go­nis iš­vež­tas. Ope­ra­ty­vu­mas kaip re­ta", - ant­ri­no ir Bir­žų li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Ni­ko­la­jus Je­lo­za.

Be­lauk­da­ma iš Pa­ne­vė­žio grįž­tan­čio eki­pa­žo dis­pe­če­rė su­lau­kė ir po­li­kli­ni­kos va­do­vo Le­o­ni­do So­lo­gu­bo­vo skam­bu­čio. Jis py­ko, kad į Pa­ne­vė­žį su pa­cien­tu bu­vo iš­leis­ta „grei­to­ji" - anot jo, pa­cien­tą tu­rė­jo vež­ti li­go­ni­nės au­to­mo­bi­lis.

Tą­dien kar­tu su „grei­to­jo­je" dir­bu­sio­mis me­di­kė­mis svars­tė­me, kad jos, ei­li­nės dar­buo­to­jos, sku­bių spren­di­mų rei­ka­lau­jan­čio­se si­tu­a­ci­jo­se atsiduria tar­si tarp gir­nų. Aiš­kios tvar­kos, kas li­go­nius tu­rė­tų vež­ti, lyg ir nė­ra.

 

Pro­ble­mą tu­ri iš­spręs­ti tar­pu­sa­vy­je

Pa­na­šių si­tu­a­ci­jų, kai sku­bios pa­gal­bos lau­kian­tis pa­cien­tas ka­muo­ja­si Bir­žų li­go­ni­nės pri­ima­ma­ja­me, o tė­vai pri­vers­ti ieš­ko­ti trans­por­to, bu­vo ne vie­na.

Sau­sio mė­ne­sį „Šiau­rės ry­tai" ra­šė, kaip trū­kus skran­džiui Va­bal­nin­ko že­mės ūkio mo­kyk­los moks­lei­vis ka­ma­vo­si tris va­lan­das, kol bu­vo at­vež­tas į Bir­žų li­go­ni­nę ope­ra­ci­jai.

Pus­ket­vir­tos va­lan­dos iš Pa­bir­žės iki Pa­ne­vė­žio li­go­ni­nės ke­lia­vo moks­lei­vis, ku­rio gy­vy­bės me­di­kams iš­gel­bė­ti ne­be­pa­vy­ko.

„Jei to­kia pro­ble­ma iš­ky­la jau ne pir­mą kar­tą, tu­rė­tų šį klau­si­mą spręs­ti ir griežtą tvar­ką nu­sta­ty­ti abie­jų įstai­gų stei­gė­jas. Jų va­do­vai tu­rė­tų tar­pu­sa­vy­je aiš­kiai su­si­tar­ti. Ar tu­rė­tų kas nors blo­ga nu­tik­ti jų ar­ti­mie­siems, kad bū­tų iš­spręs­tas šis klau­si­mas?"- svars­tė Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Guo­da Šal­čiū­tė.

Jos įsi­ti­ki­ni­mu, įvy­kiai Bir­žų li­go­ni­nė­je „ne­tel­pa į jo­kius rė­mus". Per tiek lai­ko, kol bu­vo ieš­ko­ma ma­ši­nos, vai­ką bu­vo ga­li­ma nu­vež­ti į Pa­ne­vė­žį ir su­grįž­ti.

Pa­sak G. Šal­čiū­tės, skųs­tis gy­dy­mo įstai­gų pa­blo­gė­ju­siu fi­nan­sa­vi­mu - leng­viau­sias ke­lias.

„Jei vai­kas atvežtas į li­go­ni­nės pri­ima­mąjį, bu­vo nu­tar­ta jį hos­pi­ta­li­zuo­ti ir jau pa­sta­ty­tos la­ši­nės, va­di­na­si, jis laikomas li­go­ni­nės pa­cien­tu. Tad jį tu­rė­jo vež­ti li­go­ni­nės ma­ši­na", - svars­tė G. Šal­čiū­tė.

Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vas ry­šiams su vi­suo­me­ne Čes­lo­vas Gren­ce­vi­čius sa­kė, kad klau­si­mas dėl li­go­nių, kuriems reikia sku­bios pa­gal­bos, tu­ri bū­ti ne­del­siant iš­spręs­tas. Anot jo, sa­vi­val­dy­bė yra mi­nė­tų įstai­gų stei­gė­ja, to­dėl pri­va­lo pa­rei­ka­lau­ti tvar­kos.

„Jei pa­cien­tui bu­vo sta­to­ma la­ši­nė, rei­kė­jo sta­bi­li­zuo­ti jo būk­lę, jį tu­rė­jo per­vež­ti Bir­žų li­go­ni­nės au­to­mo­bi­lis. Įstai­gų va­do­vai tu­rė­tų vie­to­je šiuos klau­si­mus iš­spręs­ti", - įsi­ti­ki­nu­si Pa­ne­vė­žio te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos pa­va­duo­to­ja me­di­ci­nai gy­dy­to­ja Re­gi­na Venc­kie­nė.

 

Kal­ba, bet ne­su­si­kal­ba?

Tuo tar­pu Bir­žų sa­vi­val­dy­bės me­di­ci­nos įstai­gų va­do­vai ir pir­ma­die­nį lai­kė­si skir­tin­gų po­zi­ci­jų dėl pa­cien­to per­ve­ži­mo. Jie su­ta­rė tik dėl vie­no - kad į li­go­ni­nę at­vež­to ber­niu­ko ar­ti­mie­ji yra iš tam tik­ro so­cia­li­nio sluoks­nio ir kad jie pa­tys kal­ti, nes vai­ko pa­ro­dy­ti me­di­kams ne­va ne­sku­bė­jo.

„Vež­ti vai­ką į Pa­ne­vė­žį tu­rė­jo li­go­ni­nės ma­ši­na. Bet kai pa­klau­siau li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo Ni­ko­la­jaus Je­lo­zos, jis man sa­kė, kad jam nie­kas ne­pra­ne­šė. Bū­tų ve­žę be jo­kių pro­ble­mų. O šiaip ne­ma­tau tra­ge­di­jos, vai­kas bu­vo iš­vež­tas per ke­lias­de­šimt mi­nu­čių", - pir­ma­die­nį kal­bė­jo Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės po­li­kli­ni­kos vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Le­o­ni­das So­lo­gu­bo­vas.

„Ne­ma­tau jo­kios pro­ble­mos. Vis­kas bu­vo per pus­va­lan­dį su­tvar­ky­ta ir li­go­nis iš­vež­tas. Ope­ra­ty­vu­mas kaip re­ta", - ant­ri­no ir Bir­žų li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Ni­ko­la­jus Je­lo­za.

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, li­go­ni­nės ma­ši­na per­ve­ža­mi li­go­niai, ku­rie gu­li sta­cio­na­re. O „grei­to­ji", anot jo, tu­ri per­vež­ti vi­sus ki­tus.

„Jei bū­tų rei­kė­ję, mū­sų ma­ši­na bū­tų nu­ve­žu­si. Bet grį­žo „grei­to­ji" iš Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio ir ber­niu­ką pa­ė­mė", - ti­ki­no N. Je­lo­za, kal­bė­da­mas apie itin pa­vo­jin­gos li­gos už­klup­tą vai­ką, kuriam buvo  rei­ka­lin­ga sku­bi pa­gal­ba.

Pa­klau­sus, ko­dėl L. So­lo­gu­bo­vas tvir­ti­na, jog de­šimt­me­tį tu­rė­jo vež­ti li­go­ni­nės ma­ši­na, N. Je­lo­za pra­trū­ko: „Koks skir­tu­mas! Jei nė­ra ma­ši­nos, mes ve­žam su sa­vo. Kiek sy­kių esa­me ve­žę - jo­kios pro­ble­mos. Jūs no­ri­te skan­da­lą pa­da­ry­ti, bet čia tik ma­li­mas lie­žu­viu, dau­giau nie­ko".

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-04-13

Parkinsono liga

Balandžio 11-oji - Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena

 

Parkinsono liga - tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu.

 

Paplitimas

Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių, vyresnių kaip 55 metų.

Lietuvoje Parkinsono liga serga maždaug 8 000 žmonių.

 

Ligos priežastys

Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai.

 

Simptomai

o Kalbos sutrikimas

o Pusiausvyros sutrikimai

o Judesių sulėtėjimas

o Eisenos pasikeitimai

o Galūnių bei kūno sukaustymas

o Galvos ir galūnių drebėjimas

o Orientacijos pablogėjimas

o Rijimo sutrikimas

o Sulėtėjęs mąstymas

 

Patarimai sergančiajam

o Niekada nenutraukti ir nekeisti medikamentinio gydymo be gydytojo žinios.

o Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą. Pratimų išmokys gydytojas ar kineziterapeutas.

o Jei vargina drebėjimas, reikėtų atsipalaiduoti, giliai pakvėpuoti; vengti kofeino; reguliariai mankštintis; gerai pailsėti.

o Vaikščiojimui patogu turėti porą gerų batų žema pakulne ir gera pėdos atrama; vengti sportinių batelių su rumbuotais padais. Reikėtų stipriau kilnoti kojas ir mosuoti rankomis; žengti lyg lipant per rąstą. Treniruotis eiti ilgais žingsniais. Stovėti tiesiai, laikant galvą iškeltą. Jeigu reikia apsisukti, nesisukti ant vienos kojos, o eiti ratu, kol atsisukama į reikiamą padėtį.

o Sustingimo atveju nereikia bandyti eiti, o prispausti kulnus prie grindų; stovėti tiesiai, neatsilošti; žiūrėti tiesiai, pasirinkti taikinį ir eiti į jį, ypač žengiant pro duris. Reguliari mankšta padės išlaikyti pusiausvyros pojūtį.

o Jei ypač pasunkėjo rašymas, geriau rašyti dideliu rašikliu ar pieštuku. Kartkartėmis pakelti ranką, ištiesti per alkūnę, pajudinti pirštus.

o Jei vargina kritimai, pašalinkite iš kelio kilimėlius arba kitas kliūtis kojoms namų viduje ir jų aplinkoje. Venkite kopėčių arba nuo kėdės aukštai esantiems daiktams pasiekti. Prieš atsikeldami iš lovos arba kėdės, stabtelėkite minutę sėdimoje padėtyje; jei pajutote svaigimą, sustokite arba atsisėskite.

o Pašalinkite iš vonios kambario slidžius kilimėlius, užklokite plyteles neslystančia danga, vonioje patieskite guminį kilimėlį; įsirenkite stiprias rankenas prie vonios, tualeto.

o Įsigykite rūbus, kuriuos lengva užsivilkti, pvz., sportines kelnes, megztinį, batus su lipdukiniais užsegimais.

o Stiprinkite veido judesius sakydami, pvz., abėcėlę, garsiai skaitydami. Stenkitės tarti aiškiai, mintis reikškite trumpomis, glaustomis frazėmis.

o Valgykite, padėję indus ant neslystančio patiesalo; naudokite maisto smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užgerkite. Maitinkitės laiku tuo pačiu metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maistą į burną.

Jei kyla klausimų dėl galimos pagalbos slaugant arba prižiūrint vyresnio amžiaus žmogų, visada verta kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją: http://www.socmin.lt

 

Parengė Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė

Violeta Valiukienė

2010-04-08

Į renginį rinkosi medikai

Pagyvenusių žmonių asociacijos Biržų skyriaus valdybos iniciatyva organizuojami renginiai, skirti įvairių profesijų senjorams. Rugsėjo pirmosios susitikimais ne vieną kartą džiaugėsi buvę mokytojai. O praėjusį penktadienį pasibūti drauge skubėjo medikai.

Į Biržų verslo informacijos centro salę susirinko apie trisdešimt buvusių medicinos darbuotojų. Asociacijos valdyba visus pakvietė į literatūrinę popietę, kurioje savo naujas knygas pristatė, eilėmis džiugino buvusi medikė Vitalija Kairienė ir mokytoja Rima Tunkūnienė.

Vėliau žodis buvo suteiktas asociacijos nariui Mykolui Taujanskui, visus pralinksminusiam smagiais prisiminimais apie šviesios atminties gydytojus chirurgus Joną Kirdeikį, Gytį Januševičių ir Antaną Dauguvietį. Komentarų sulaukė pasakojimai apie J. Kirdeikio jėgą ir humorą krepšinio aikštelėje bei entuziazmą buriant šachmatų mėgėjus.

Draugiškai vaišinosi ir karštai diskutavo gydytojai Petras Bimba ir Elena Bajorūnienė.

Prie suneštinių vaišių stalo smagiai bendravo biržiečiams gerai pažįstami medikai - gydytojai, seselės, akušerės, felčerės, vaistininkės: Elena Dabševičienė, Petras Bimba, Danutė Pečiūnienė, Danutė Kurlinskienė, Aldona Skuolienė, Donata Pranulienė, Aldona Mikelėnienė, Ona Averinienė, Eleonora Breimelienė, Ksavera Ališauskienė, Vilhelmina Dagilienė, Vanda Gokienė ir kt.

Po susitikimo kai kurie žmonės prisipažino, jog dalis dvasinių išgyvenimų naštos tarsi kažkur nusirito, tapo daug smagiau, ramiau. Danutė Martinkėnienė džiaugėsi, jog kai kurie medikai panoro tapti Pagyvenusių žmonių asociacijos, dabar vienijančios daugiau nei pustrečio šimto biržiečių, nariais.

Per Atvelykį planuojamas asociacijos narių susitikimas, kuriame bus prisimintos ir margučių ridenimo tradicijos.

 

Gražina Dagytė

2010-04-08

Netekome gydytojos

Balandžio 6 d. po sunkios ligos mirė gydytoja Rima Viederienė.

Rima Kriovaitė - Viederienė gimė ir augo Alizavoje, Kupiškio rajone. Mokėsi Alizavos vidurinėje mokykloje. 1981 metais baigė Kauno medicinos institutą. Pagal paskyrimą atvyko į Biržus.

Atlikusi internatūrą Biržų rajono centrinėje ligoninėje, ir toliau čia liko dirbti vidaus ligų gydytoja. Nuoširdžiai rūpinosi biržiečių sveikata dirbdama ir budėdama greitosios pagalbos skyriuje, senelių namuose, poliklinikoje, ligoninėje. Nuo 1997 iki 2003 m. dirbo poliklinikoje apylinkės terapeute. Nuo 2003 metų iki šiol dirbo Biržų šeimos gydytojų centre šeimos gydytoja ir budinčia vidaus ligų gydytoja Biržų ligoninėje.

Už kruopštumą, puikų savo srities išmanymą, nuoširdžią šypseną pacientai ją labai mylėjo ir gerbė.

Rimutė buvo kukli, jautri, darbšti ir dėmesinga. Labai mylėjo savo šeimą: vyrą Saulių, sūnus Marių ir Mindaugą.

Atrodo, tik vakar ji buvo tokia stipri ir energinga... Nenujautė jos širdis, kad klastinga liga visai šalia.

Su gilia pagarba ir dėkingumu prisiminsime bendradarbę - mūsų Rimutę.

 

Velionė bus pašarvota balandžio 8 d. (ketvirtadienį) A. Jankausko ritualinių paslaugų centro didžiojoje salėje. Šv. Mišios bus laikomos balandžio 9 d. (penktadienį) 7 val. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Laidotuvės balandžio 9 d. (penktadienį) Biržų naujosiose kapinėse. Išlydime 13 val.

Biržų šeimos gydytojų centro ir Biržų ligoninės darbuotojai

 

 

Ilgesio laiškas

(Gydytojai Rimai Viederienei atminti)

Dar ilgai klajosim kartu prisiminimų sode, Rimute... Tavo kviečianti šypsena prasišvies pro obelų šakas, Tu tarsi: „Mūsų gyvenimai persipynė - taip buvo lemta". Tebegirdžiu Tavo balsą... Juntu Tavo žingsnius sodo takeliu... Vėl ir vėl artėji...

... ačiū Tau, kad mano mama dar gyva...

... ačiū, kad reanimacijos palatoje po sunkios operacijos pirmiausia pamatydavau Tavo gydančią šypseną...

Prisiminimų sodai išves į vaikystės žemę, į Alizavos mokyklėlę. Vėl sėdėsim kartu mokykliniam suole, vėl susitiksim klasės draugų rate... Vėl matysiu Tavo mamą, pradinių klasių mokytoją, kurios begaliniu darbštumu didžiavaisi ir pati perėmei Josios darbštumą.

Tu buvai klasės siela... Telkei, laukei, tikėjai mumis, džiaugeisi kiekvienu susitikimu ir padėjai... Ačiū.

Tu ir toliau būsi tarp mūsų, vaikštančių žeme. Būsi... Juk nebūti - tai nereiškia visiškai pradingti. Juk sielos Būtis nenutrūksta. Jeigu gyvendamas žmogus nesislėpė tamsumoje, o kaupė savyje šviesą, skleidė ją aplink save, tai toji sielos šviesa regima ir žmogui išėjus.

Ir dabar lydėsiu akimis Tavo jaukių namų sodą, ieškosiu Tavęs, Rimute, ir matysiu Tave Tavo trijų vyrų akyse. Prisišauksiu prisiminimą - paskutiniųjų gyvenimo dienų didžiausią svajonę - pamatyti sūnaus Mariaus diplomą, sulaukti...

Snieginų obels žiedlapių verpetuose vis dar ieškau pasimetusio laiko. Jis sustojo... Per vieną akimirką tavo laikas gali pasikeisti. Mistiška ir tai, kad būtent Gimimo dieną, lapkričio 19 - ąją, klastinga liga prabilo tikrąja savo kalba.

Regiu Tave baltoje ligoninės palatos lovoje, paženklintą kančios, bet orią... Pati padėjusi šimtams pacientų, jau ligonis būdama ėjusi pas ligonius, likai bejėgė prieš lemtį... Kartojai: „Toks likimas"... Bejėgiai likom ir mes. Sunkiausia, kai niekuo nebegali padėti... Bet aš būtinai išpildysiu Tavo paskutinį prašymą. Nuvešiu Alizavos mokyklai linkėjimus nuo 1975 - ųjų metų 15 laidos abiturientės Rimos Kriovaitės - Viederienės. Gegužės 1 - ąją dieną mūsų mokyklai 100 metų.

Man labai trūks Tavęs, Rima.

... ačiū, kad buvai...

... tebejaučiu esant Tavo šviesą... Ir tikiu: šviesą aplink save skleidusi, į šviesą Tu ir išėjai...

Bičiulių ir savo vardu - Idalija

 

2010-04-08

Ar reikėjo uždaryti pirtis?

Kovo pradžioje savivaldybės tarybos nutarimu buvo uždarytos ne tik Nemunėlio Radviliškio, bet ir Rinkuškių pirtys. Pastaroji buvo vienintelė pirtis, kurioje galėjo praustis Biržų miesto gyventojai. Nelikus būtinos paslaugos, žmonės sunerimo. „Šiaurės rytai" artėjant ypatingos švaros - Velykų metui - išklausė nuomones apie pirties uždarymą.

 

Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algimantas Gailiūnas:

- Ligoninė, švietimo įstaigos ir pirtis pagal savo svarbą turėtų būti pirmose vietose. Pirtis - iškart po ligoninės. Švara - labai svarbus dalykas. Ji - sveikatos šaltinis.

Pirtis teikia ir didelį malonumą. O kur malonumas, ten ir sveikata.

Žmones reikia ne tik šviesti, bet ir prausti. Tačiau pirtį Rinkuškiuose teko uždaryti. Pasikalbėjęs su kitais savivaldybės tarybos nariais sužinojau, kad dujomis ją kūrenti labai brangu. Buvo paaiškinta, kad pastatą atidavus bendruomenei, pirtis būtų kūrenama malkomis. Todėl ir aš palaikiau pasiūlymą uždaryti pirtį.

Į Vabalninką žmonės jokiu būdu nevažiuos. Jei Biržuose atsirastų privatininkas, teikiantis pirties paslaugas, jos brangiai kainuotų. Žmonės neturėtų iš ko mokėti. Ir kas šiais laikais statys bei be dotacijų tvarkys pirtį? Be jų neišgyvens nei švietimo, nei sveikatos įstaigos, nei pirtys.

Kol pirties nėra, reikia ieškoti būdų nusiprausti pas kaimynus, draugus, gimines. Aš savo pirties irgi neturiu, bet pakviečia nusiprausti pažįstami.

 

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėja, gydytoja Elena Bajorūnienė:

- Žmonėms praustis reikia nors kartą per savaitę. Jei taip nebus, apstos parazitai. Ką tada darysim? Kam dar gali kilti klausimų, ar reikia praustis, ar ne? Šitokiems dalykams suprasti nereikia jokių mokslų.

Jei visi žmonės turėtų kur praustis be Rinkuškių pirties, būtų puiku. Tačiau šitaip nėra. Tikras stebuklas, kad toks miestas kaip Biržai liko be pirties. Į Vabalninką nuvažiuos tik vienas kitas biržietis.

Be to, verta pastebėti, kad pirtis reikalinga ne tik kūno švarai palaikyti. Joje žmogus sušyla, išprakaituoja, nusiramina.

 

Rinkuškių bendruomenės pirmininkė Irena Misevičienė:

- Į Rinkuškių pirtį labiausiai skubėjo ne Rinkuškių kaimo, o Biržų miesto žmonės. Galimybė joje nusiprausti buvo brangi, bet labai svarbi socialinė paslauga. Į pirtį skubėdavo ir kaitintis saunoje mėgstantys vyrai, ir tik nusiprausti pageidavusios „moterytės". Jos anksčiau aimanavo dėl nepalankaus miesto autobusų grafiko. Dėl to sumažėjo klientų skaičius.

Žmonės nepatenkinti. Savo priekaištus jie išsakė ir bendruomenės vadovams. Į Vabalninką praustis biržiečiai tikrai nevažiuos. Teko girdėti, jog saunos mėgėjai vyrai važiuoja į Ličiūnų pirtį Pasvalio rajone.

Manau, kad pirtis reikėtų taip pertvarkyti, kad paslaugos už prausimąsi kainuotų mažiau.

Svarstoma, jog savivaldybė pirtį galėtų perduoti naudoti Rinkuškių bendruomenei. Jei taip nutiktų, būtų daug pasikeitimų - ieškotume pinigų, kaip ją pertvarkyti.

 

Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė:

- Paskutiniu metu buvo sumažėję žmonių, norinčių maudytis Rinkuškių pirtyje. Taip nutiko po to, kai praėjusį rudenį buvo padidintas mokestis už paslaugas.

Stengėmės, kad būtų kuo mažiau išlaidų, todėl sumažinome ir saunos patalpą - palikome tik vieną elektrinę krosnį.

Pirties paslauga reikalinga. Biržų rajono savivaldybės administracija Rinkuškių bendruomenei yra davusi žodinį pažadą pirties pastatu leisti naudotis pagal panaudos sutartį. Dėl to bendruomenės atstovai greitu laiku žada kreiptis į savivaldybės administraciją ir prašyti jiems perduoti visą pastatą. Jei taip bus, bendruomenė imsis ieškoti būdų, kaip pertvarkyti pirtį ir atnaujinti jos paslaugas. O kol kas žmonėms patiems reikia ieškoti, kur nusiprausti. Galbūt kai kurie vyresnio amžiaus ar negalią turintys biržiečiai galėtų kreiptis į Socialinių paslaugų centrą, kur yra įrengti dušai?

 

Gražina Dagytė

2010-03-26

Kaip padėti organizmui pavasarį

Ankstyvą pavasarį, po ilgos ir šaltos žiemos, dažnas jaučiamės netekę jėgų, greitai pavargstantys, pernelyg mieguisti, be priežasties pikti ir jautrūs. Tokie požymiai gali būti vitaminų trūkumo pasekmė. Kaip pavasarėjant padėti organizmui, kaip atgauti jėgas ir sustiprinti protą bei kūną? Apie tai mums pasakoja Biržų „Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Vitaminų trūkumas, ypač išryškėjantis pavasarį, mus užklumpa ne tik dėl to, kad gana ilgai gyvename tamsų ir niūrų rudens - žiemos sezoną, bet ir dėl mūsų įpročių: neteisingos mitybos, nes mažai valgome šviežių vaisių ir daržovių, dėl ydingo pomėgio vartoti alkoholį ar rūkyti. O ir mūsų organizmo energijai palaikyti šaltuoju metų laiku reikia žymiai daugiau mineralų bei vitaminų.

Pavasariui artėjant į „Eurovaistinę" dažnai užsuka klientai, teigiantys, kad jaučia nepaaiškinamą silpnumą, nuovargį, jog po žiemos susilpnėjo atmintis, reakcija, vargina galvos svaigimas. Tokiems pacientams patariama vartoti vitaminų kompleksus. Besiskundžiantiems galvos svaigimu, patartina rinktis vitaminus su ženšeniu, nervų sistemai ir raumenų stiprumui palaikyti būtina vartoti B grupės vitaminus, akims, odos problemoms spręsti tinka A ir E vitaminai. Vyresniems žmonėms naudingi maisto papildai širdžiai ir kraujagyslėms stiprinti - su kaliu, magniu, vynuogių, žaliosios arbatos ekstraktais.

„Eurovaistinės" vaistininkas Edmundas Baltakis.

Kiekvienas žmogus sau tinkamą vitaminų ir mineralų kompleksą gali išsirinkti pasikonsultavęs su vaistininku. Renkantis vitaminus pirmiausia reikia atsižvelgti į žmogaus amžių, nes skirtingais gyvenimo tarpsniais mums trūksta skirtingų vitaminų. Tuomet vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiais negalavimais skundžiatės, ar normalus jūsų kraujospūdis ir panašiai. Atsižvelgus į šiuos faktorius, kiekvienam organizmui pritaikomas tinkamai subalansuotas vitaminų ir mineralų kompleksas.

Profilaktiškai vartoti vitaminus rekomenduojama šaltuoju metų laiku, o jei organizmo būkle susirūpinote pavasarį - gerkite pasirinktus vitaminus mažiausiai tris mėnesius, tol, kol sulauksime šviežių vietinių daržovių, uogų ir vaisių.

O ar yra žmonių, kuriems nereikia papildomai vartoti vitaminų? Tokie žmonės turėtų gyventi gamtos apsuptyje, ramioje, neužterštoje vietoje, daržoves, vaisius ir kitus maisto produktus auginti savo sode ir darže, nesinervinti, aktyviai gyventi. Jei jūs ne iš tokių - pagalvokite, ar nevertėtų pasitarti su vaistininku dėl reikalingų vitaminų Jūsų organizmui.

(Užs. Nr. 1459-3)

 

2010-03-25

Biržai apskrityje pirmauja sergančiųjų tuberkulioze skaičiais

Kovo 24-oji - Pasaulinė tuberkuliozės diena

 

Tuberkuliozė yra viena plačiausiai pasaulyje paplitusių lėtinių infekcinių ligų, kurią sukelia perduodamos oro lašeliniu būdu tuberkuliozės mikobakterijos.

Tuberkuliozės sukėlėjai atsparūs karščiui ir šalčiui, etilo alkoholiui, jautrūs ultravioletiniams spinduliams bei chloro junginiams. Tiesioginėje saulės šviesoje mikobakterijos žūsta per 1 - 1,5 val., kambaryje išgyvena iki 1,5 mėnesio.

Pagrindinis užkrato šaltinis yra sergantis atvira plaučių tuberkulioze žmogus. Infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali pažeisti ir kitus žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą. Negydomas tuberkulioze sergantis žmogus gali mirti.

Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės sukėlėjams silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, taip pat netinkama asmens ir aplinkos higiena. Būdingiausi ligos simptomai yra dusulys, apetito stoka, bendras silpnumas, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, kosulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju bei naktinis prakaitavimas.

Kiekvienais metais pasaulyje suserga 8 - 9 milijonai planetos gyventojų ir apie 2 milijonus nuo tuberkuliozės miršta. Kliniškai aktyvi tuberkuliozė nustatoma 5-15 proc. infekuotų asmenų, iš jų apie 50 proc. išskiria tuberkuliozės sukėlėjus. 87 proc. sėkmingai išgydomi. Manoma, kad ligonis, sergantis atvira tuberkulioze, per metus gali užkrėsti 15 - 35 sveikus žmones. Lietuvoje sergamumas tuberkulioze 2009 metais siekė 3,14 atvejo/10 000 gyventojų, Panevėžio apskrityje 2009 metais sergamumas šia liga viršijo Lietuvos lygį (3,58 atvejo/10 000 gyventojų).

Panevėžio apskrityje 2009 metais susirgo 101 asmuo (74 vyrai ir 27 moterys). Pagal amžiaus grupę daugiausia susirgusių buvo 25 - 64 metų asmenys. Didžiausias sergamumas tuberkulioze buvo registruotas Biržų rajone - 6,1 atvejo/10 000 gyventojų, mažiausias - Panevėžio mieste - 2,29 atvejai/10 000 gyventojų. Rokiškio ir Kupiškio rajonuose sergamumo rodiklis siekė 3 atvejus/10 000 gyventojų. Panevėžio ir Pasvalio rajonuose atitinkamai 4,8 ir 4,7 atvejai/10000 gyventojų. Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje nuo tuberkuliozės mirė 7 asmenys.

Ligos požymiai:

• kosulys vargina ilgiau nei 3 savaites;
• skrepliuojama ilgiau nei 3 savaites;
• atsikosima su kraujo priemaiša;
• ilgą laiką karščiuojama iki 37,5ŗC;
• jaučiamas silpnumas, pablogėja apetitas, mažėja kūno svoris;
• prakaituojama, ypač naktimis.

Pajutus šiuos ar net menkiausius sveikatos negalavimus, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Jeigu atkosėjate krauju - į gydytoją kreipkitės nedelsdami!

Pagrindinės veiksmingos tuberkuliozės profilaktikos priemonės yra gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas, visavertė mityba, kuo ankstesnis sergančių asmenų išaiškinimas bei tinkamas gydymas. Tuberkuliozės paplitimas yra ribojamas, skiepijant naujagimius BCG vakcina, atliekant tuberkulino mėginius vaikams. Specialistai primena, kad žmonės, turintys sąlytį su sergančiais tuberkulioze šeimose, kolektyvuose, vykdytų medikų nurodymus ir laiku pasitikrintų sveikatą.

 

Parengta pagal Panevėžio visuomenės centro ir Biržų visuomenės sveikatos biuro specialistės Violetos Valiukienės pateiktą informaciją

2010-03-25

Pacientus sutinka lyg gimines

Meilūnų medicinos punktas savo lankytojus sutinka rūkstančiu namo kaminu ir dailiai nušluotu takeliu. Tuo pasirūpina pusvalandžiu anksčiau į darbą atėjusi bendruomenės slaugytoja.

 

Į mediciną priviliojo baltas chalatas

Vos pravėrę senovinės verandos duris, kaimiečiai paprastai nusiauna batus, kad neprineštų sniego.

Trisdešimt antrus metus šio krašto žmones gydanti bendruomenės slaugytoja Vida Zazienė juos pasitinka tarsi gimines. Pasak medikės, visi Meilūnų apylinkės gyventojai yra labai geri ir jai ypač artimi. Kiekvieno džiaugsmai ar nesėkmės yra ir jos gyvenimo dalelė.

Atėjusįjį medikė sodina prie šiltos krosnies, kur per šios žiemos pusnynus iš tolimų kaimų atbridę žmonės išpasakoja, ko atėję.

Paprastai prašoma suleisti vaistų, pamatuoti kraujospūdį, išplauti ausis, parinkti medikamentų ar tiesiog pasikalbėti, pasitarti.

Vida Zazienė vaišino obuoliais prinokusiais medicinos punkto sode.

Kad šneka būtų šiltesnė, kaimiečių mylima medikė, paprastai vadinama Vidute, ant stalo uždeda lėkštę, pilną obuolių. „ Jie - iš medicinos punkto sodo", - sako slaugytoja ir rodo į už langų nuo sniego svyrančias obelų šakas. Meilūnų medicinos punktas prieš kelerius metus iš senųjų tamsokų ir šaltokų patalpų buvo perkeltas į sodybos namelį, pirktą iš vietos žmonių.

Į jį iš ryto V. Zazienė ateina pusvalandžiu anksčiau, kad prisineštų malkų ir užkurtų krosnį. Vadinamoji šilta sienelė greitai įkaista ir „ima laukti" lankytojų. Vidutė tuoj rengiasi baltą chalatą. Jis moteriai „labai prie širdies". Slaugytoja sako, jog šis rūbas jai taip patikęs, kad jaunystėje temačiusi vieną kelią - į Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą. J. Janonio internatinėje mokykloje besimokiusią merginą viliojo akušerės specialybė. Ji svajojo globoti besilaukiančias mamytes bei sutikti į pasaulį ateinančius jų kūdikius.

Vida prisipažįsta felčerių darbą stebėjusi dar Virškupėnų medicinos punkte, į kurį ją iš tolimo, miškuose skendėjusio gimtojo Simanių kaimo atvesdavo mama.

 

Akušerei - nė vieno naujagimio

„Likimo ironija - akušerei Meilūnuose neteko sutikti nė vieno naujagimio", - sako V. Zazienė. Tą džiaugsmą patirti ji tegalėjo Panevėžio ligoninėje, atlikdama praktiką. Vėliau Vida rūpinosi tik iš ligoninės į namus parsivežtais mažyliais. Jų Meilūnų apylinkėse būta daug - kasmet gimdavę po kelias dešimtis. Ir visus reikėję pasiekti, nežiūrint kokias išdaigas bekrėstų gamta.

V. Zazienė sako, kad jai labai padėdavo kolūkio vadovai, kurie paprastai parūpindavo reikalingą transportą. Kartais medikės paimti atskubėdavo patys kaimiečiai.

Iki šiol Vida prisimena, kaip truputį daugiau nei prieš dvidešimt metų ją rogėmis tiesiai per laukus vežė į vieną Daunorių kaimo vienkiemį pas širdies liga susirgusią moterį. Ligonei pavyko padėti. Ir dabar pas ją slaugytoja skuba žiemos keliais, tik jau automobiliu. Šių metų šalčius ir pusnynus Vida vadina tikra nepakartojamo grožio lietuviška žiema.

Bendruomenės slaugytojai tenka rūpintis 726 kaimiečių sveikata. Dauguma žmonių gyvena Meilūnuose, Ilgalaukiuose, Sviliuose, Daunoriuose, Nausėdžiuose, Šalniuose, Zaprutiškiuose. Medikė sako, kad vyresnio amžiaus pacientai labiausiai kenčia nuo insultų.

 Vienu metu į ligos patalą buvo atgulę net penki žmonės. Slaugytoja svarsto, ar tik dėl ligų nesąs kalčiausias maistas. Kaimiečiai daugumą produktų perka parduotuvėse, net gyvuliams duodamas „pirktinis" grūdas. O javai auginami, prižiūrimi chemikalais, kurie, pasak medikės, niekur nepradingsta - per grūdą, duotą gyvuliams ar paukščiams, jie patenka į žmogaus organizmą. Nuodingos medžiagos gaunamos per pieną bei jo produktus, mėsą ir duoną.

 

Sielojasi dėl kiekvieno žmogaus

„Aš labai išgyvenu dėl kiekvieno žmogaus", - sako Vida Zazienė. Medikei ne kartą teko dėl savo pacientų keltis naktį, skubėti gaivinti dėl ligos, nelaimingo atsitikimo sąmonės netekusių ar prieš save ranką pakėlusių kaimiečių. Slaugytoja sako, jog paskutiniais metais į Meilūnų krašto žmonių namus įsisuko nelaimės. Pernai gimė tik du vaikeliai, o mirė net šešiolika gyventojų. „Mirtis tiesiog šlavė žmones", - liūdnai sako medikė.

Vidos akys pro medicinos punktelio langą žvelgia į Lamokėlių kapinių kalnelį, kur pernai atgulė ir jos gyvenimo vyras.

Medikė nusibraukia ašaras ir prisimena, kaip pirmą kartą Algį Zazą sutiko Svilių kaimo šokiuose. Jauną slaugytoją pasišokti tada prisikvietė meilūniečiai. Gegužinėje griežė to krašto muzikantai Sigitas Griciūnas ir Donatas Gatavyna. Kai jų nebūdavo, jaunimas tenkindavosi vinilinių plokštelių melodijomis.

Po pažinties Algis vis dažniau motociklu iš Svilių skubėdavo į Meilūnus. Po vestuvių jauna šeima čia pasistatė savo namus. Vida sako, jog jaunystės prisiminimai pilni nostalgijos.

Artimo žmogaus netektį išgyvenanti medikė pastaruoju metu po darbo parėjusi į namus pirmiausiai į rankas ima mylimo poeto Alfonso Maldonio poezijos knygas. Paskui jas keičia mezginiu - ką nors kuria dukters šeimai, dažniausiai mezga mažajai anūkėlei. Liūdesį prablaško namo grįžęs sūnus. Vida turi ir ūkį - medikės rankos moka globoti ne tik žmogų, bet ir gyvulį bei paukštį.

 

Gražina Dagytė

2010-03-18

Gydo ir juokas, ir bendravimas

Sunkių ligų užklupti žmonės klubo susirinkime kalbėjo ne tik apie pinigus ir rūpesčius. Jie klausėsi minčių apie meną gyventi ir džiaugėsi gražiu susiėjimu.

 

Proga išeiti iš namų ir pabendrauti

Klubas „Stenkimės nugalėti ligas" Biržų rajone vienija apie 65 sergančiuosius onkologinėmis ligomis. Ataskaitinis klubo susirinkimas įvyko praėjusį pirmadienį. Žmones svetingai sutiko šilta ir jauki Socialinių paslaugų centro salė bei geranoriškai nusiteikusios centro darbuotojos.

„Man tai puiki proga išeiti iš namų, susitikti su žmonėmis", - sakė viena iš klubo narių, dėl to sulaukusi likimo draugų pritariančių šypsenų ir žvilgsnių.

Prieš susirinkimo pradžią klubo nariai dalijosi kelionių ir renginių įspūdžiais.

Susirinkusieji išklausė Biržų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojos Violetos Valiukienės paskaitą. Klubo narius gerai nuteikė ir meniniais vaizdais iliustruota bei gražiomis mintimis „nusagstyta" informacinė medžiaga, ir malonus pranešėjos tonas.

Ligoniai kartu su lektore prisiminė pagrindines gyvenimo tiesas ir taisykles, kurių laikymasis padeda stiprinti dvasinę bei fizinę sveikatą. Žmonės klausėsi minčių apie mitybą, gydantį juoko ir gerų emocijų poveikį, apie meno ir bendravimo terapiją, būtinybę pasiryžti spręsti problemas ir mokėjimą nusiraminti maldoje.

 

Darbai ir pinigai

Klubo „Stenkimės nugalėti ligas" taryba - Renė Žvirgždienė, Elžbieta Dagienė, Ona Butkevičienė, Bronislava Kalpokienė, Regina Biguzienė.

Su 2009 metų klubo veikla supažindinusi pirmininkė Renė Žvirgždienė atsiprašė už tai, kad ne visus sumanymus įgyvendinti pavyko. „Pusę metų gydžiausi lūžusią koją", - prisipažino moteris, netrukus pažėrusi nuveiktų darbų ataskaitą.

Pasirodo, klubo aktyvas važiavo į Vilniuje ir Kaune vykusias konferencijas, organizavo nemokamą sveikatos patikrą, klubo nariai klausė paskaitos apie vėžinius susirgimus gydančius vaistus, keliolika žmonių galėjo nemokamai išsitirti kraują. Dalyvauta akcijoje onkologinio centro statybai paremti, važiuota į ekskursijas, apsilankyta Panevėžio „Cido" arenoje vykusiame ledo šou ir t. t.

Klubo nariai sveikino vieni kitus švenčių proga, stengėsi lankyti ir užjausti ištikus bėdai.

2009 metais sergančiųjų onkologinėmis ligomis klubas turėjo 7070 litų pajamų. Didžiausią dalį sudarė nario mokestis (345 Lt) , į Panevėžį važiavusių žmonių piniginiai įnašai (400 Lt), iš savivaldybės gautos (820 Lt) bei gyventojų paaukotos 2 proc. pajamų mokesčio (4300 Lt) bei projektų vykdymui gautos lėšos (1270 Lt).

Pinigai naudoti kraujo tyrimams, kelionėms į konferencijas ir ekskursijas apmokėti, pirmininkės telefoniniams pokalbiams (150 Lt), kanceliarinėms prekėms, sveikinimams bei užuojautoms ir t. t.

Pasak R. Žvirgždienės, šiuo metu klubo kasoje yra likę 299 Lt, o banko sąskaitoje - 822 Lt lėšų.

Praėjusiais metais metinis klubo nario mokestis buvo 5 litai. Susirinkime vienbalsiai nutarta, kad mokestis būtų padidintas iki 10 litų. Kai kurie susirinkimo dalyviai nedelsdami mokėjo nario įnašus, žadėjo pervesti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio ir sakė to prašysiantys artimųjų bei pažįstamų.

Klubo aktyvas prašo visus geros valios žmones, galinčius pervesti 2 procentus pajamų mokesčio, tą padaryti sergančių savo artimųjų ar bendradarbių labui.

Vadovų prašymu skelbiame klubo rekvizitus :

LID Biržų skyriaus sergančiųjų onkologinėmis ligomis klubas „Stenkimės nugalėti ligas". Įmonės kodas: 154883042, banko SNORAS sąskaita LT 654010041300284018, banko kodas 40100. Klubo adresas - Žemoji g. 1, Biržai, LT 41172.

Susirinkime aptarti einamieji klausimai, galvota, ką būtų galima sužinoti susitikime su Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovais. Šalia aktualios vaistų kompensavimo temos iškelta ir reabilitacijos paslaugų problema. Pasirodo, po operacijų būtinos ir Vilniuje onkologijos ligoninėje atliekamos fizioterapijos procedūros yra mokamos. Ligoniai privalo patys nuvykti į sostinę, pasirūpinti gyvenamuoju plotu, tačiau negauna netgi nedarbingumo pažymėjimo.

„Po operacijų gydytis turime ne tik savo lėšomis, bet ir laisvu nuo darbo laiku", - sunkų reabilitacijos kelią apibūdino jauna moteris.

 

Alfreda Gudienė

2010-03-18

Pirma pastatė, paskui tobulins projektą?

Prieš valstybės šventes Biržų ligoninės operaciniame bloke lankėsi komisija, turėjusi pripažinti statinį, tinkamą naudoti.

 

Tinkamu kol kas nepripažino

Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Biržų ligoninės operaciniam blokui neparašytas. Komisija turėjo priekaištų statiniui, kuris jau senokai eksploatuojamas.

Kokios komisijos išvados dėl trūkumų ir jų taisymo bus pateiktos, konkrečiai sužinoti kol kas nepavyko.

Ligoninės operacinės atidarymo iškilmės švęstos praėjusių metų vasarą, tačiau oficialaus dokumento, pripažįstančio statinį tinkamą naudoti, dar nėra iki šiol.

Projekto ir darbų užsakovas - Biržų rajono savivaldybė.

Projektą rengė viešųjų pirkimų būdu parinkta individuali Jono Babravičiaus įmonė. Už projektą sumokėta 68,3 tūkst. litų.

Techninę projekto ekspertizę atliko UAB „SPKT", techninei darbų priežiūrai buvo parinkta UAB „Prie Lėvens". Visi jie dirbo ne veltui.

Operacinį bloką statė konkursą 2,363 mln. litų vertės darbams laimėjusi UAB „Biržų ranga".

 

Projektą „pritaikys" statiniui?

Komisijos pirmininkui Remigijui Averinui prisiskambinti nepasisekė. Komisijos darbe dalyvavęs Biržų rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Petras Januškevičius teigė, kad projekte esą yra netikslumų.

„Trūkumus teks koreguoti, kad atitiktų esamą padėtį", - paaiškino P. Januškevičius. Jis užsiminė apie projekte esančią palėpę, kurios dėl lėšų stygiaus rangovai nepastatė.

Panašius trūkumus abstrakčiai minėjo ir administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė.

Kalbinti pašnekovai išsitarė, kad įrengiant operacines yra panaudota priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitinkančios įrangos ir pan.

„Niekada nėra buvę, kad komisija darbus priimtų iš pirmo karto", - sakė ir Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza. Tačiau, anot jo, visus komisijos nustatytus trūkumus galima vadinti tik smulkmenomis. Juos teks taisyti koreguojant... projektą.

„Pavyzdžiui, pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus durys turi atsidaryti į vieną pusę, o projekte numatyta, kad atsidaro į kitą", - aiškino gydytojas.

Kodėl taip atsitiko, jis teigė negalintis atsakyti, nes projekto ir darbų užsakovas yra ne ligoninė, o savivaldybė.

Ar tikrai bus keičiamas projektas, o ne, pavyzdžiui, į netinkamą pusę atsidarinėjančios durys, niekas iš kalbintųjų atsakyti negalėjo.

„Matote, kokios nesąmonės su tais projektuotojais vyksta. Logiškai galvojant, jeigu buvo atlikta projekto techninė ekspertizė, kurios išvadas rašė specialistai, tai kur jie žiūrėjo?" - stebėjosi ligoninės vadovas.

„Savivaldybė tikrai nemokės už projekto pataisas", - užtikrino projektą užsakiusios Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė.

„Projektuotojas pats žadėjo pataisyti", - sakė savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas.

Ar visi trūkumai bus taisomi tik brėžiniuose?

Kažkuris iš atsakingų savivaldybės darbuotojų išsitarė, kad ir brėžinių keisti nereikės - esą užteks tik aiškinamuosius raštus prie projekto pridėti.

 

Alfreda Gudienė

2010-03-18

LITFARMA VAISTINĖ prekiauja fiziologine avalyne

Daugelis žmonių, užsukę į Litfarma vaistinę Vytauto g. 21-3 Biržuose, labai nustemba išvydę stendą su.... avalyne. Kuo ta avalynė tokia išskirtinė, kad ja pradėjo prekiauti Litfarma vaistinės? Lenktu padu, keistos išvaizdos batai, kurie žaibiškai išpopuliarėjo visame pasaulyje, jau yra ir Biržuose !

 

Pasirodo, tai batai, savo savybėmis prilygstantys vaistams. Daugelis pasaulyje šią avalynę vadina tiesiog mini treniruokliu. Tai MBT šveicariška avalynė, kurios dėka daugelis žmonių visame pasaulyje iš naujo atranda judėjimo džiaugsmą. Ji natūraliai priverčia kūno atramos ir pusiausvyros raumenis dirbti kiekviename žingsnyje, koreguoja laikyseną, tolygiai paskirsto atramos plotą per visą pėdą, sumažina kelių ir klubų sąnarių apkrovą. Tai Šveicarijos inžinieriaus Karl Muller išradimas. Jis ilgus metus dirbo biomechanikos srityje ir po ilgų tyrinėjimų nustatė, kad žmonės, kurie vaikšto basomis kojomis per nelygų, minkštą paviršių, neturi sveikatos problemų dėl stuburo ir sąnarių skausmų. Karl Muller ilgai tyrinėjo masajų genties 9 (Rytų Afrika) žmones. Masajai išsiskiria idealia kūno laikysena ir nesiskundžia stuburo ar sąnarių skausmais. Masajų sveikatos paslaptis yra labai paprasta - vaikščiojimas basomis natūraliu, t. y. nelygiu ir minkštu paviršiumi.

Mokslininkas po ilgų bandymų 1996 m. sukūrė ir užpatentavo MBT (Masajų basos kojos technologija) avalynę. MBT pagalba žmogus net ir vaikščiodamas kietu pagrindu ir nešiodamas pėdas apsaugančią avalynę, gali jausti nelygaus paviršiaus sukeliamą nestabilumo pojūtį, o tai ypač gerai stimuliuoja visą organizmą.

Tai kodėl visgi šia avalyne prekiauja Litfarma vaistinės? Todėl, kad MBT avalynė visame pasaulyje yra registruota kaip medicininis produktas, kurio teigiamą poveikį žmogaus organizmui įrodo daugelis medicininių tyrimų. Gydytojai rekomenduoja MBT avalynę dėvėti žmonėms, kurie jaučia sąnarių, nugaros skausmus, skundžiasi bloga laikysena. Visi, kurie nori palaikyti gerą kūno formą, pagražinti kūno linijas be ypatingų pastangų, sportuoti net eidami apsipirkti į parduotuvę, renkasi MBT avalynę.

(Užs. Nr. 1455-3)

 

2010-03-16

Medikė pacientus ragina neprarasti vilties ir tikėjimo

Kovo mėnesį sukaks keturiasdešimt metų, kaip geidžiūniškė felčerė Regina Morkvėnienė rūpinasi kaimo žmonių fizine ir dvasine sveikata.

 

Svajojo tapti vaikų gydytoja

„Kai prieš 39 - erius metus atėjau į Geidžiūnus, kaime virė gyvenimas. Veikė apylinkė, paštas, aštuonmetė mokykla, biblioteka ir bažnyčia. Dabar beliko tik parduotuvė, bažnyčia ir medicinos punktas", - sako Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Geidžiūnų medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Regina Morkvėnienė. Ir tuoj priduria: „Gimiau pačiu laiku". Pasak jos, dabar jauniems žmonėms yra daug sunkiau.

Keturiasdešimt metų kaimo žmonių sveikata besirūpinanti felčerė Regina Morkvėnienė dėl pasirinktos specialybės niekada nesigailėjo.

Aštuoniolikmetė Regina, baigusi Pabiržės vidurinę mokyklą, nedvejodama paliko gimtuosius Naciūnus ir išvažiavo į Kauno medicinos mokyklą. Mergina planavo įgyti felčerės specialybę, likti dirbti tame pačiame mieste ir toliau mokytis Kauno medicinos instituto vakariniame skyriuje. Svajojo tapti vaikų gydytoja. Tačiau norams išsipildyti iki galo nebuvo lemta - vakarinį instituto skyrių greitai panaikino.

Jauna medikė grįžo į Biržus. Pirmoji jos darbovietė - Būginių medicinos punktas. Po metų - Geidžiūnai, kuriuose pasiliko iki šiol. Jei reikėtų rinktis iš naujo, R. Morkvėnienė mano, jog ir vėl pasuktų tuo pačiu keliu. Felčerės darbas jos nenuvylė.

 

Senstantį kaimą pirmieji palieka vyrai

„Pirmiausiai susidraugavau su močiutėmis. Jos man daug ką pasakė apie kaimą, aš joms daug patariau", - prisimena Regina 1971 - ųjų kovą, kai ji tapo Geidžiūnų „felčeryte". Tada punkto darbuotojos rūpinosi „Liepų" ir „Agluonos" kolūkių žmonėmis. Iki tolimiausių - Upeliškio ir Javeniškių - kaimų tekdavo įveikti trylikos kilometrų kelią. Viena moteris naujagimio sulaukdavo kasmet. Felčerei tekdavo dažnai lankyti kūdikius, ji prisimena, kaip keturis apylinkės naujagimius teko priimti pačiai.

Kaip vos dvidešimtmetį perkopusi medikė pasiekdavo atokius kaimus?

Regina sako pirmiausiai norinti padėkoti supratingiems to meto kolūkių pirmininkams Algirdui Taurui ir Vytautui Morkūnui, kurie parūpindavo reikalingą transportą. Daug padėkos žodžių felčerė gali pasakyti ir savo vyrui Aloyzui. Jis žmoną per rudens purvynus ar pavasario polaidžių išmirkytą žemę veždavo motociklu. Medikė prisimena, kaip jiedu kartą nuklimpo pakeliui į Zastaučius. Pacientę pasiekė purvini nuo galvos iki kojų.

Felčerė pasakoja, kad jos apylinkė garsėjo kraujo donorais, kuriais dažniausiai tapdavo jauni mažų vaikų tėveliai. Kasmet Geidžiūnų punkto felčerė džiaugdavosi 15 - 18 naujagimių.

Dabar statistika kur kas liūdnesnė. Praėjusiais metais užregistruoti tik du kūdikiai. Nemažai jaunų šeimų su vaikais išvyko gyventi ir dirbti į užsienio šalis. „Kaimas sensta", - liūdnai sako R. Morkvėnienė.

Šiuo metu medicinos punkteliui priklauso apie pustrečio šimto pacientų, iš kurių keturiasdešimt trys nepilnamečiai. Pasak bendruomenės slaugytojos, žmonės labiausiai skundžiasi aukšto kraujospūdžio keliamomis problemomis, o šios ligos priežastis - dažniausiai nervų sistemos sutrikimai.

Vyresnieji kaimiečiai dažnai pasigenda šiltų tarpusavio santykių su vaikais bei anūkais. Ne paslaptis, kad kaimiečiai nervinasi ir dėl valstybės priimamų jiems nepalankių įstatymų. Pastarosiomis dienomis aptarinėjamas pensinio amžiaus pratęsimo laikas. „Šešiasdešimt penkeri metai - tikrai daug", - neabejoja medikė Regina. Ji ypač nerimauja dėl vyrų, kurių amžiaus vidurkis kur kas trumpesnis nei moterų. Felčerė neįsivaizduoja, kaip gerokai šešiasdešimtmetį perkopę vyrai dirbs miškuose, lentpjūvėse kilnos rąstus ar vairuos techniką. Netekę darbo jie irgi labai išgyvens, tai kenks sveikatai.

R. Morkvėnienė užsiminė, jog praėjusieji metai Geidžiūnams liūdni - Anapilin iškeliavo net devyni vyriškosios giminės atstovai. „Dar vienas pašarvotas, o kitas mirusysis laukia eilutėje", - pasakojo medikė. Tokiais momentais, pasak felčerės, svarbiausia neprarasti vilties, tikėjimo, jog juodos dienos praeis ir po jų išauš rytas.

 

Sunkią akimirką gelbsti tikėjimas

„Esu dėkinga savo tėvams, kurie įžiebė tikėjimą tuo, kas yra aukščiau. Kai būdavo sunku, tai mane gelbėdavo", - neslepia medikė.

R. Morkvėnienė pastebi, kad sunkiomis akimirkomis žmogui labai sveika pabūti vienam, pamąstyti ir sugebėti nepriimti skubotų sprendimų. Felčerei ne kartą teko gelbėti geidžiūniečius, nutarusius savo noru palikti šį pasaulį. Trys vyrai taip ir iškeliavo Anapilin, o vieną moterį pavyko atgaivinti. Ji sustiprėjo ir vėliau atėjo padėkoti pirmąją pagalbą suteikusiai felčerei Reginai.

Kas sustiprina visus guodžiančią medikę? Kas jai ištiesia pagalbos ranką, duoda vertingų patarimų? Moteris prisipažįsta labai laukianti tų dienų, kai į viešnagę atvyksta jų vienturtis sūnus Jonas, pasirinkęs dvasininko kelią. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijoje vikaru dirbantis Morkvėnų sūnus šįmet, pasak mamos, sulauks Kristaus metų. Jis patirtimi dalijasi su savo parapijos žmonėmis, kaip jo motina rūpinasi geidžiūniečiais.

R. Morkvėnienė prisimena sūnaus kelią į teologiją. „Mes jam nenurodėme gyvenimo krypties, jis pats ją pasirinko", - sako motina.

Pirmą kartą apie tai ji išgirdo dar per savo vaiko krikštynas Geidžiūnų bažnyčioje. Kūdikį krikštijęs šviesios atminties kunigas Leonardas Skardinskas jaunai moteriai pasakęs: „Mama, jis bus kunigas". Tada motina mintyse pasvajojusi, kad norėtų tik tiek, jog užaugęs sūnus išsaugotų tikėjimą. Tačiau dvasininkas, užsukęs į Morkvėnų namus, vis teiraudavosi, kur berniukas, ir skubėdavo jo palaiminti, sakydamas, kad užaugęs vaikas bus kunigu.

Su Leonardu Skardinsku felčerė dažnai susitikdavo ir savo pacientų namuose. Kartais pas ligonį pirma užeidavo dvasininkas. Kunigą felčerė labai gerbė ir laikė autoritetu.

R. Morkvėnienė prisiminė, kad jos sūnus, dar besimokydamas septintoje „Aušros" vidurinės mokyklos klasėje, mokytojams teiraujantis, kokią specialybę rinksis, parašė, jog bus kunigas arba medikas. Regina iki šiol mena, kaip viena pedagogė žodį „kunigu" pabraukė raudona spalva. Vaikino pažiūros nesikeitė. Baigęs vidurinę mokyklą, jis tėvams pasakė norintis stoti į Vilniaus kunigų seminariją. Tėtis sūnaus paprašė rimtai apgalvoti savo norą. Jaunuolis baigė Utenos kolegiją ir vėl pakartojo tą patį.

Per Jonines gimęs geidžiūniškis pasuko dvasininko keliu.

 

Gražina Dagytė

2010-02-25

Kviečia Zarasų pensionatas

Unikalioje Zarasų krašto vietoje įsikūręs pensionatas. Jį supa pušys, šalia bangas gena gražuolio Balto ežero bangos. Pensionate turiningai ir gražiai gyvena garbaus amžiaus žmonės, tarp jų - ir jauni, kuriuos per anksti bandė parklupdyti klastinga liga.

Nuo 2003 m. Zarasų pensionate yra 220 vietų, šiuo metu apie 20 vietų yra laisvų. Gyvena žmonės iš įvairiausių Lietuvos rajonų. Jų patogumui veikia kirpykla, parduotuvės, skalbykla, biblioteka, rodoma televizija, veikia internetas.

Zarasų pensionatas yra stacionari globos įstaiga, teikianti socialinę globą senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems neįgaliesiems asmenims (nuo 18 metų amžiaus), kuriems dėl sunkios negalios ar intelekto sutrikimų, o nuo 16 metų amžiaus - slaugomiems, nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba I, II neįgalumo grupė, didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir jiems būtina priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas.

Vieno asmens išlaikymo kaina Zarasų pensionate yra 1680 Lt per mėnesį. Pats gyventojas už pragyvenimą globos įstaigoje moka 80 procentų visų savo gaunamų pajamų, likusią dalį pensijos asmuo gauna į rankas. Trūkstamą dalį mokesčio už pragyvenimą pensionate turėtų padengti savivaldybė, kuri sudaro sutartį su pensionatu dėl asmens apgyvendinimo jame. Šiuo metu yra tam tikrų pasikeitimų: Vadovaujantis 2009 m. liepos 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 799 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo", socialinės globos įstaigoje senyvo amžiaus asmenims, jeigu yra laisvų vietų, ilgalaikė socialinė globa gali būti teikiama privačiai socialinės globos įstaigos ir asmens tarpusavio susitarimu, t. y. asmuo pats galės mokėti visą kainą už pragyvenimą globos įstaigoje. Mūsų manymu, toks pasikeitimas naudingas tuo atveju, jei asmuo turi pakankamai lėšų, kadangi savivaldybės vangiai siunčia žmones į globos įstaigas, nes savivaldybėms žmonių išlaikymas valstybinėse globos įstaigose per didelė finansinė našta.

Zarasų pensionatas suteikia socialinę globą senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems neįgaliesiems.

Pensionate gyvena gana daug jaunų žmonių. Įstaigoje yra švenčiamos ir minimos visos šventės, taip pat organizuojamos ekskursijos į kitus miestus, bendradarbiaujama su kitais pensionatais. Pensionate yra daug veiklos, taigi norintys tikrai atranda savo vietą. Čia galima lipdyti iš molio, moterys ypač mėgsta siuvinėti paveikslus, senesni žmonės mielai eina į kapelą ir dainuoja smagias dainas, ruošiasi koncertams. Jaunimas noriai užsiiminėja origami, gali ištisas dienas draugiškai praleisti lankstydami detales.

Jaunimui nėra skirtumo, koks lauke oras: vasarą jie mielai keliauja dviračiais po gražias Zarasų apylinkes, jiems organizuojamos išvykos su nakvyne prie ežerų, ypač jaunimas mėgsta vakaroti prie laužo. Vasarą yra organizuojama sporto šventė. Joje dalyvauja žmonės iš kitų pensionatų, atvažiuoja ir Latvijos, Baltarusijos pensionatų gyventojų. Šventės pabaigoje būna apdovanojimai bei vyksta koncertas. Koncertuoja garsūs Lietuvos dainininkai.

Rudenį yra organizuojama giminių susitikimo šventė. Čia atvažiuoja gyventojų draugai, kaimynai, artimieji. Šios šventės laukia ne tik gyventojai, bet ir darbuotojai, nes jie ne visada gali suteikti tai, ką suteikia bendravimas su broliu, seserimi ar draugu. Žmogus nelaimėje irgi kenčia, myli, žavisi. Jis gal net labiau pažeidžiamas, galbūt daugiau jam reikia artimo paguodos, gero ir šilto pokalbio. Šioje įstaigoje visada yra laukiamas kiekvieno artimo žmogaus laiškas, telefono skambutis ar apsilankymas.

Žiemą gyventojams yra organizuojamos žiemos pramogos. Jaunimas kartu su socialiniais darbuotojais važiuoja čiuožinėti pačiūžomis, slidėmis, leidžiasi smagiai nuo kalnų su rogutėmis. Šiemet yra nuvalytas ir užlietas vandeniu tvenkinys, ant kurio gyventojai žaidžia ledo ritulį. Be visų šių užsiėmimų, dar yra rengiamos šaškių varžybos, organizuojama karaokė, dainuojama foje, ruošiamos intermedijos, o už dalyvavimą įteikiamos dovanėlės.

Į minėtą 1680 Lt per mėnesį kainą įeina visas žmogaus išlaikymas - tai būsto paslaugos, kuriomis garantuojamas gyvenamas plotas, gyventojai gyvena po du, didesniuose kambariuose - po tris, turime vienviečių kambarių, kur žmogus gyvena vienas, su kaimynu dalinasi tik prausykla ir tualetu. Siūlomas racionalus ir dietinis maitinimas 4 kartus per dieną. Gyventojams sudarytos sąlygos patiems gamintis maistą, tvarkyti gyvenamąjį kambarį, padėti tvarkyti aplinką, prižiūrėti pensionatui priklausančias kapines.

Pensionato gyventojai bet kada gali išeiti į miestą, į lauką pasivaikščioti. Gali išvykti pas artimuosius paatostogauti, tik pirma reikia suderinti su pensionato personalu. Tokiu atveju yra mokami atostoginiai pinigai, kadangi asmuo negauna jokių pajamų.

Maloniai kviečiame apsilankyti mūsų interneto puslapyje www.zarasupensionatas.lt. Čia rasite visą Jus dominančią informaciją.

 

Zarasų pensionato informacija

(Užs. Nr. 1448-2)

Susirgimų gripu rajone neužfiksuota

Praėjusią savaitę Biržų rajone neužfiksuotas nė vienas susirgimo gripu atvejis.

Tokią informaciją pateikė Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyrius.

Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praeitą savaitę susirgo 60 rajono gyventojų, iš jų 53 - vaikai. Į Biržų ligoninę buvo paguldytas tik vienas dvejų metukų neturintis vaikas.

Pagal susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičių apskrityje biržiečius lenkia tik rokiškėnai.

Biržų rajone pagausėjo neaiškios kilmės viduriavimu besiskundžiančių gyventojų. Vien šią savaitę buvo net šeši tokie ligoniai, iš jų keturi paguldyti į Panevėžio infekcinę ligoninę.

Nuo pandeminio gripo Biržuose skiepijamasi vangiai. Biržų ligoninėje ir poliklinikoje pasiskiepijo po penkis asmenis, Šeimos gydytojų centre - vos du.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-25

Svarbiausia - stengtis padėti žmogui

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas įsitikinęs, jog medikų darbe daugiausiai problemų kyla ne dėl žinių stokos, o dėl nepakankamo noro bei pastangų padėti pacientui.

 

- Kai „Šiaurės rytų" skaitytojai gydytoją Leonidą Sologubovą nedvejodami išrinko Metų mediku, jau buvo praėję daugiau nei šimtas dienų, kai tapote  Biržų poliklinikos direktoriumi. Kas sunkiau - būti visų mylimu gydytoju ar tapti mylimu viršininku?

- Mylimų viršininkų niekada nebuvo ir nebus. Visi jie privalo būti reiklūs ir tampa blogi, vos tik imasi įgyvendinti nepopuliarius, bet įstaigos veiklai būtinus sprendimus. Kita vertus, pavaldiniai taip pat privalo būti geri - neapgaudinėti, neapsileisti, dirbti sąžiningai, darbe tvarkytis kaip ir namie - nuoširdžiai bei atsakingai. Geram darbui būtinas abipusis vadovų ir pavaldinių pasitikėjimas.

Aš niekam nenoriu būti priešas, tačiau tai yra tik svajonė - realybėje taip niekada nebūna. Į šį darbą aš atėjau ne tam, kad tenkinčiau asmeninius norus - aš, kaip vadovas, prisiimu atsakomybę nenuvaryti įstaigos į bankrotą.

Visos mano mintys sukasi apie tai, ką gero bei naudingo galiu padaryti įstaigai, darbuotojams ir, svarbiausia, pacientams. Juk poliklinika skirta pacientams. Mūsų darbas yra labai jautrus, visiems matomas ir todėl būtinas abipusis įstaigos darbuotojų bei pacientų supratimas.

 

Poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas: „Mylimų viršininkų niekada nebuvo ir nebus. Visi jie privalo būti reiklūs ir tampa blogi, vos tik imasi įgyvendinti nepopuliarius, bet įstaigos veiklai būtinus sprendimus".

- Didžiausias naujų pareigų netikėtumas ir nemaloniausias darbas ...

- Tvarkyti bei mažinti darbuotojų etatus. Tačiau tai buvo neišvengiama įstaigos išgyvenimo sąlyga. Šiuo metu visiems mokami atlyginimai, jie nemažinami.

 

- Šiuo metu jūsų pavaduotoju dirba Aleksas Ramanauskas. Teko girdėti, kad jį, savo noru atsisakantį pareigų, žada pakeisti kitas žmogus?

- Taip, poliklinikos direktoriaus pavaduotojo pareigas kitas žmogus turi pradėti eiti kovo mėnesį.

 

- Šalia jūsų - jauna ir graži darbuotoja. Kokios jos pareigos?

- Tai yra raštvedė - personalo inspektorė Joginta Korsakaitė. Ši jauna biržietė (Jogintai 26 metai - red.) į darbą priimta laikinai - ji pakeitė motinystės atostogų išėjusią Virginiją Čerbickienę.

 

- Be minėtų nemalonių procedūrų tvarkant darbuotojų etatus, kitos „jautriausios" vietos yra odontologų darbas - nemokamas dantų protezavimas bei ilgos eilės laukiant šios paslaugos.

Neseniai gyventojų susitikime su rajono savivaldybės tarybos Socialinio vystymo komiteto nariais nuskambėjo klausimas, ar biržiečiai negali vykti į kitus rajonus ir ten už tuos pačius valstybės skirtus pinigus susidėti dantis.

- Gali. Kiekvienas poliklinikos pacientas užpildo prašymą ir po to gauna laišką, kad yra įtrauktas į eilę nemokamam dantų protezavimui. Dar po 1 - 2 metų jis gauna kitą laišką, kad yra skirti pinigai. Štai tada, gavęs antrąjį laišką, žmogus gali važiuoti į bet kurią gydymo įstaigą protezuoti dantų. Gali vykti ir į bet kurią privačią gydymo įstaigą, jei ji yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK)

Tiesa, pirmąjį laišką gavęs pacientas bet kurioje gydymo įstaigoje gali protezuoti dantis už savo pinigus, o TLK po kokių vienerių ar dvejų metų tas išlaidas kompensuos.

Turiu pasakyti, kad nemokamam protezavimui skiriamos lėšos nuolat mažėja - 2008 metais poliklinikai skirta 303 tūkst. Lt, o 2009 m. - 154 tūkst. Lt. Manau, kad 2010 metais šios lėšos dar labiau sumažės.

 

- Ką geresnio galėtumėte pranešti odontologų paslaugų belaukiantiems biržiečiams?

- Pagal nustatytas normas vienas gydytojas odontologas turi aptarnauti 4 tūkstančius gyventojų. Poliklinika aptarnauja 26 tūkstančius, turime užimtus 6,5 gydytojo etato. Pavasarį žada atvažiuoti jaunų specialistų, rengiamės juos įdarbinti, kad be odontologų neliktų ambulatorijos. Šiuo metu gydytojo odontologo nėra Papilyje.

Pakeista registravimo dantų gydymui tvarka. Jei anksčiau registracija vykdavo tik vieną kartą per mėnesį, tai dabar nėščios moterys, neįgalieji, černobyliečiai dantų gydymui bus registruojami kiekvieną dieną.

 

- Kokia medicininio aptarnavimo padėtis kaimuose?

- Poliklinikai priklauso 16 medicinos punktų ir 4 ambulatorijos (Vabalninke, Nemunėlio Radviliškyje, Papilyje ir Pabiržėje). Vienoje iš jų - Nemunėlio Radviliškio ambulatorijoje - gydytojas Alis Keršulis dirba tik dvi dienas per savaitę.

Visuose medicinos punktuose yra bendruomenės slaugytojai, kurie dirba pusę etato. Vienas bendruomenės slaugytojo etatas skiriamas, kai aptarnaujamoje zonoje yra 800 - 1200 gyventojų. Tuo tarpu kai kuriuose punktuose užsirašiusių pacientų skaičius yra 200 (Kučgalys) arba 250 (Geidžiūnai).

Medicinos punktų išlaikymas kainuoja brangiai - patalpas reikia kūrenti ištisą parą, tenka pirkti anglį, malkas, samdyti kūrikus. Reikėtų, kad prie medicinos punktų išlaikymo daugiau prisidėtų kaimų bendruomenės. Čia pavyzdžiu galėtų būti Pačeriaukštės bendruomenė, kuri, kiek žinau, labai šefuoja savo kaimo medicinos įstaigą. Norėtųsi, kad Pačeriaukšte pasektų ir kiti - prisidėtų prie šių punktų išlaikymo, aplinkos tvarkymo.

Medicinos punktai kaimuose būtini, nes jie pirmieji gali teikti elementarią pagalbą, čia galima įsigyti pirmajai pagalbai reikalingų vaistų, tvarsliavos ir pan.

 

- Gal yra veiklos rezultatų, kuriais norėtumėte pasidžiaugti?

- Apčiuopiamų rezultatų kol kas lyg ir nėra - daug ką lemia finansavimas.

Svarbu, kad poliklinikoje nemokamai atliekamas tam tikras skaičius kai kurių tyrimų (cholesterolio, antivėžinių tyrimų ir kt.) pagal Teritorinių ligonių kasų finansuojamą programą. Pagal tam tikras ligonių grupes bei indikacijas atliekami inkstų veiklos tyrimai. Nemokamai atliekamų tyrimų skaičius ribotas.

Galiu džiaugtis iš ES struktūrinių fondų finansuojama darbuotojų mokymo programa. Jos metu numatyta apmokyti 170 Biržų poliklinikos darbuotojų (29 gydytojus, 8 vadovaujančio personalo asmenis, 85 slaugytojus, 11 greitosios medicininės pagalbos vairuotojų, 37 techninio aptarnaujančio personalo darbuotojus). Jau įvyko profesionalių lektorių vedami užsiėmimai apie žmogiškų išteklių valdymu pagrįstą veiklos gerinimą, sėkmingą pasitarimų organizavimą, skubios pagalbos vaikams teikimą. Šiuo metu vyksta mokymai kardiologijos klausimais.

Dažniausiai lektoriai atvyksta pas mus, todėl darbuotojams nereikia važinėti į Vilnių ar Kauną. Kvalifikacijos kėlimas darbuotojams visiškai nieko nekainuoja, išklausę mokymo kursą, jie gauna tai liudijančius sertifikatus.

Tačiau nuo 12 valandos vykstant mokymams gali pasikeisti gydytojų ir slaugytojų darbo laikas, todėl atsiprašome pacientų už nepatogumus ir tikimės jų supratimo.

Biržų poliklinikoje pradėjo dirbti du nauji gydytojai psichiatrai. Pirmadieniais ir antradieniais atvyksta specialistai iš Kauno ir Panevėžio. Mes turime psichikos sveikatos centrą, kuris aptarnauja viso rajono gyventojus. Čia dirba 4 gydytojai psichiatrai ir psichologė Lina Krunkaitienė. Ji veda psichoterapijos grupių užsiėmimus, kuriuos lankyti panoro daug žmonių. Neigiu kalbas, kad ligoniams neva buvo siuntinėjami laiškai, kuriuose gyventojams siūlytos psichoterapijos paslaugos. Jokių laiškų niekas nesiuntė, žmonės apie renkamas grupes galėjo paskaityti spaudoje ar specialiai tam išleistuose lankstinukuose.

 

- Kiek gyventojų aptarnauja Biržų poliklinika?

- 2009 metais Biržuose gyveno 32524 žmonės (apie 15000 mieste ir 17000 kaime). Iš jų - 5700 vaikų.

Poliklinikoje ir jos padaliniuose yra prisirašę 26 tūkstančiai žmonių. Pas bendrosios praktikos gydytojus pernai užfiksuota 54 tūkst., pas terapeutus 10 tūkst. , pas pediatrus - 18 tūkst. apsilankymų. Atlikta apie 131 tūkst. laboratorinių tyrimų, 12 tūkst. elektrokardiogramų.

Poliklinikoje atliekami masažai, įvairios fizioterapijos procedūros. Kadangi TLK šių paslaugų nefinansuoja, poliklinika fizioterapijos kabinetą turi išlaikyti savo lėšomis. Todėl procedūros yra mokamos.

Poliklinikoje dirba profilaktinis akių ligų kabinetas, taip pat išlaikomas iš įstaigos lėšų.

Įstaigoje iš viso yra 199 darbuotojai, iš jų - 37 gydytojai.

 

- Įdėjote nemažai pastangų gerinant Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbą - pagaliau sutvarkytas radijo ryšys, darbuotojai aprūpinti mobiliaisiais telefonais, kompiuterizuota dispečerio darbo vieta, pagerintos budinčių žmonių darbo sąlygos. Poliklinikos kieme atsirado užkardas, padedantis reguliuoti automobilių srautą prie įstaigos, pastebimai padidėjo poliklinikos darbuotojų „apsukos" ir noras bendrauti su pacientais... Kokie artimiausi svarbūs darbai ?

- Laukia elektroninės gyventojų registracijos pas gydytojus įdiegimas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir su tuo susiję darbai. Kad būtų galima įsigyti papildomą įrangą, reikalingos papildomos lėšos.

Netrukus visi poliklinikos bei ambulatorijų gydytojai bus baigti aprūpinti kompiuteriais, turės galimybę naudotis interneto ryšiu.

Poliklinikoje būtina įrengti keltuvą (liftą). Seni ir ligoti žmonės sunkiai pasiekia trečiąjį aukštą ir jame dirbančius specialistus. Deja, laikas, kai tą padaryti buvo galima, jau praėjo, poliklinikos modernizavimo ES lėšomis traukinys nuvažiavo...Teks ieškoti kitų galimybių, šiuo klausimu intensyviai dirbama.

 

- Jūsų linkėjimai Biržų rajono gyventojams.

Nepamiršti, kad ne tik gydytojai, bet ir pats žmogus privalo rūpintis savo sveikata. Praėjo tie sovietiniai laikai, kai visi gyventojai tikrintis sveikatos buvo varomi prievarta.

 

- O ko neturėtų pamiršti jūsų vadovaujamos poliklinikos darbuotojai?

- Dažniausiai problemos kyla ne dėl nežinojimo, bet dėl nenoro stengtis visomis išgalėmis padėti žmogui. O jei nori padėti, tai ir gali.

 

Alfreda Gudienė

2010-02-18

Po vizitų pas medikus - penkios dienos reanimacijos

Penkerių metukų karščiuojančią mergaitę kelias dienas tėvai vežiojo į vaikų konsultaciją. Vaiką gydanti medikė teigė, kad organizmas turėtų kovoti pats ir po kelių dienų karštis turėtų nukristi.

Tik ketvirtą dieną po to, kai mergaitė buvo parodyta gydytojai, nuspręsta padaryti plaučių nuotrauką. Paaiškėjo, kad vaiko būklė itin sunki - jis sirgo pneumonija, skysčių buvo susikaupę aplink plaučius.

„Jei būčiau sėdėjusi namuose ir vaiko primygtinai nerodžiusi medikams, dabar gal jo nebebūtų. Ir tegalėčiau kaltinti save", - įsitikinusi mažosios ligoniukės mama.

Dėl uždelsto sunkios formos plaučių uždegimo obelaukietę penkias paras turėjo gaivinti Panevėžio apskrities ligoninės Reanimacijos skyriaus medikai. Prognozuojamas ilgas ir sudėtingas gydymas.

 

Siūlo aklai netikėti gydytojais

Vakar Obelaukiuose gyvenančios dviejų mergyčių mamos Jolantos balsas buvo linksmesnis nei prieš kelias dienas. Antradienį dukrytė iš Reanimacijos skyriaus buvo perkelta į Vaikų ligų skyrių. Pasak medikų, mergaitės būklė po intensyviosios terapijos buvo kiek pagerėjusi.

Nors mergaitė buvo iškankinta dažnų injekcijų, lašinių, ji atrodė žvalesnė. Tačiau jai tebeleidžiami stiprūs antibiotikai, jungiama lašinė sistema, daromi masažai, atliekama kvėpavimo terapija.

Akivaizdu, kad mergytė Biržų vaikų darželio „Vyturėlis", kurį jį lanko, dar ilgai nematys. Po kelių savaičių vaikas iškart bus siunčiamas į sanatoriją. Dabar svarbiausia stiprinti ligos nualintą organizmą.

Penkiametės tėvai tris kartus lankėsi savivaldybės poliklinikos Vaikų konsultacijoje, kol mergaitei buvo nustatytas plaučių uždegimas.

Kaip tomis dienomis, kai vaikas, prijungtas prie įvairių gyvybines funkcijas palaikančių aparatų, balansavo tarp gyvenimo ir mirties, jautėsi jo motina ir tėvas, težino tik jie patys.

Todėl kiekvienas vaiko būklės pagerėjimas - kvėpavimas be deguonies aparato, bandymas atsikosėti, pirmi pusryčiai po ilgos savaitės - jiems atrodė tarsi stebuklas.

„Nieko kaltinti neverta dėl to, kas mums nutiko. Bet kai žinai, jog dėl savo vaikų padarytum viską, darosi pikta, kai kažkas dėl jų tiek, kiek reikėtų, nesistengė. Biržų medikai galėtų atidžiau žiūrėti į karščiuojančius pacientus, ypač kai pastaruoju metu diagnozuojami tokie baisūs gripai, virusai ir jų komplikacijos", - kalba Jolanta.

Mergaitės tėvai norėjo, kad būtų paviešinta jų istorija vien todėl, kad karščiuojančias atžalas stebintys tėvai aklai nepasitikėtų gydytojais, o šie turėtų būti atidesni savo pacientams.

 

Karštis nekrito

Jolanta kartu su gyvenimo draugu, policijos pareigūnu, gyvena Obelaukiuose. Pora augina dvi mergytes - penkerių ir devynerių metukų.

Kad karščiuoja penkiametė jaunylė, tėvai pastebėjo prieš savaitę, šeštadienį.

Moteris dukrytę pirmadienį nuvežė į Biržų savivaldybės poliklinikos Vaikų konsultaciją.

Čia vaiką apžiūrėjusi gydytoja Rasa Peikštenienė, pasak motinos, pasakė „karkalų" plaučiuose negirdinti. Kraujo tyrimai buvo geri.

Medikė dar paklausė, kokių vaistų skirti - ar priešvirusinių „Tamiflu", ar tradicinių. Mama pasiūlė medikei skirti tuos, kurie, jos manymu, geresni.

Tuomet medikė paskyrė homeopatinius vaistus, liepė gerti daug skysčių.

Tačiau vaikui aukšta temperatūra vis nekrito. Todėl trečiadienį mama vėl nuvežė mergaitę į polikliniką.

Moteris sako pasijuto įskaudinta, kai medicinos seselė, išėjusi į koridorių, paklausė - ar yra daugiau karščiuojančių vaikų, be jos dukrytės. Tarsi ši nebūtų svarbi ir savu noru tapusi „etatine" konsultacijos lankytoja.

Apžiūrėjusi gydytoja vaikui skyrė nestiprių antibiotikų ir liepė atvykti penktadienį.

Seselė mamą dar pabarusi - esą karštis nekrenta todėl, kad vaikas vartoja mažai skysčių, ir liepė jų duoti daugiau.

„Kaip aš jai galėjau duoti tų skysčių, jei organizmas jų nebepriėmė? Kiek vėliau Reanimacijos skyriuje išgėrė, tiek išvėmė. Skysčius organizme palaikė tik lašinės", - vėliau pasakojo Jolanta.

Tąsyk grįžusi į namus ir matydama vaiko būklę motina stebėjosi, kodėl gydytoja nepasiūlė daryti plaučių nuotraukos.

 

Pasiūlė vežti savo transportu

Laimė, kad karščiuojančios mažylės mama į Biržus turėjo atvykti ketvirtadienį. Jei būtų atvykusi penktadienį, kaip paskirta, galėjo būti per vėlu.

Darbo biržoje registruotai ir į kursus siunčiamai Jolantai, negalėjusiai palikti sergančio vaiko, reikėjo nedarbingumo pažymėjimo.

Todėl ketvirtadienį mama vėl atvyko į konsultaciją. Gydytoja pasiūlė dėl viso pikto padaryti dukros plaučių nuotrauką.

Mergaitė buvo taip nusilpusi, kad rentgeno kabinete prašant įtraukti oro ji to nebegalėjo padaryti.

Išvydę nuotrauką medikai nustėro - kairės pusės plaučio beveik nebuvo matyti. Besikaupiantis skystis trikdė širdutės veiklą.

Gydytoja, pasak ligoniukės artimųjų, taip pat atrodė nustebusi. Dar pasakė, kad dėl to, jog ji nepastebėjusi plaučių uždegimo, esą belieka tik kojų pirštus nusigraužti. Pripažino padariusi klaidą, kad neskyrė „Tamiflu" ir anksčiau nedarė plaučių nuotraukos.

Gydytoja tuoj pat parašė siuntimą į Panevėžio ligoninę. Pasak Jolantos, medikė pasakiusi, kad „švyturėlių dar nereikia", ir dukrytę pasiūlė vežti patiems savo transportu.

„Vežėm - negi vaiką numirti paliksi? Mažoji galvytę buvo padėjusi vyresniajai sesei ant kojų. Ši vis klausėsi ir pranešinėjo, kad sesytė dar kvėpuoja", - ašarodama pasakojo Jolanta.

Vos nuvežus į Panevėžio ligoninę mergaitę apžiūrėję medikai pasakė, kad būklė sunki, laukia ilgas ir sunkus gydymas. Vaikas iškart buvo prijungtas prie įvairių gyvybines funkcijas palaikančių aparatų.

„Vos mažoji nusiima deguonies kaukytę, iškart ją vėl užsideda. Oro trūksta", - pirmomis gydymosi dienomis ašarojo į bejėgį vaiką žiūrėdama mama.

O pyktį, neviltį ir baimę sunkiai tvardžiusį tėvą tomis dienomis sunkiai bepažino bendradarbiai.

 

Kiekvienas atvejis - išskirtinis

„Neseniai buvau pasakiusi, kad po kiaulių gripo jau nieko nebebijau. Bet, pasirodo, niekada nežinai, kada bet koks, regis, paprastas atvejis gali tapti išskirtinis", - kalbėjo vaikų gydytoja Rasa Peikštenienė.

Pediatrė pripažino, kad ši situacija, kai pacientę teko siųsti reanimuoti, jai nemaloni. Ji pati savaitgalį domėjosi į Panevėžį išvežtos mergaitės būkle, skambino kolegoms. Išsiaiškino, kad biržietei nustatyta „elementari segmentinė pneumonija".

R. Peikštenienė sako, kad jei būtų žinojusi, jog obelaukietei pacientei gripas peraugs į plaučių uždegimą, būtų dar pirmadienį liepusi juos „peršviesti". Tačiau, jos įsitikinimu, daryti nuotraukas visiems vos sukarščiavusiems vaikams irgi būtų nusikaltimas.

„Pirmą ir trečią ligos dieną nieko įtartino plaučiukuose negirdėjau. Šiuo atveju galiu pripažinti, kad esu žiopla. Bet ar kitam daktarui nebūtų atsitikę tas pats? Ar ligos eigą nuspėti buvo įmanoma?" - svarstė gydytoja.

Medikė tvirtino, kad pirmadienį, apžiūrėjusi mažąją ligonę, nustatė jai sezoninį gripą. Tądien lyg tyčia konsultacijoje buvo daugybė pacientų - bene šešiasdešimt sergančių vaikų.

Gydytoja sako motinai siūliusi pirkti gripo virusą naikinančių vaistų „Tamiflu", tačiau ši esą atsisakiusi. Tuomet nutarė vaiką gydyti tradiciniu būdu. Motinai su vaiku medikė pasiūlė pasirodyti po dviejų dienų.

Trečiadienį ligoniukės plaučiuose karkalų taip pat nebuvo girdėti. Kraujo tyrimas buvo geras, tad įtarimų dėl sunkios ligos nekilo.

Tiesa, vėliau gydytoja pripažino, kad jei pneumonija yra gripinė su pleuritu, kraujo tyrimas gali sunkaus uždegimo nerodyti.

„Trečiadienį neištvėrusi išrašiau antibiotikų. Savo pacientę žinau - ji be antibiotikų nesveiksta, net vėjaraupius teko jais gydyti. Liepiau po dviejų dienų pasirodyti, o jei bus blogiau, iškart kreiptis į priėmimo skyrių", - kalbėjo gydytoja.

Kai ketvirtadienį mama atėjo nedarbingumo pažymėjimo, R. Peikštenienė sakė paprašiusi parodyti mergytę. Ir tuomet, pasak jos, tikrinant plaučius kilo kažkoks įtarimas. Gydytoja neslėpė, kad pamačiusi nuotrauką išsigando.

„Dabar galvoju, kad aš gal pernelyg pasikarščiavau. Tėvus labai išgąsdino reanimacija. Ten ligoniai jungiami prie aparatų, jiems daromi visi tyrimai. Reikėjo vaiką palikti gydyti Biržų ligoninės Vaikų ligų skyriuje, būtume išgydę. Tik tiek, kad ligonei reikėjo deguonies", - kalbėjo medikė.

Medikė minėjo, kad šią žiemą daug vaikų sirgo gripu, o jų komplikacijos - plaučių uždegimai. Biržų ligoninės Vaikų ligų skyrius nuolat pilnas nuo plaučių uždegimo gydomų vaikų.

Ne vieną vaiką šį sezoną teko siųsti ir į Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyrių. Štai vienam devynmečiui susirgus plaučių uždegimu jį teko siųsti į Panevėžį, o iš ten - į Vilnių.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-11

Vaistinėje prabėgo penki farmacininkės gyvenimo dešimtmečiai

Pabiržės „Šeimos vaistinės" vedėjai Akvilinai Liudvikai Baniūnienei klientai dėkoja už pagalbą, paramą ir patarimus.

 

Vilioja viso rajono klientus

Pabiržės vaistinė nuo seno daugeliui biržiečių atrodo išskirtinė.

Vieni pasakoja, kiek ten kadaise būdavę įvairiausių vaistų, kaip profesionaliai dirbdavo juos gaminusios keturios farmacininkės. Kiti kalba apie jaukias, vaistais ir gėlėmis kvepiančias patalpas bei raminantį ar net gydantį bendravimą su klientais.

Vaistų ten jau kelerius metus niekas nebegamina, vietoj aštuonių darbuotojų teliko trys, tačiau šiltas ryšys su pirkėjais gyvas iki šiol. Vos ne kiekvienas klientas atsisveikindamas dėkoja už pagalbą, paramą ir patarimus, kurių nešykšti Pabiržės „Šeimos vaistinės" farmacininkė Akvilina Liudvika Baniūnienė.

Ji jau keturiasdešimt septynerius metus dirba vaistinės vedėja ir gerai pažįsta ne tik pabiržiečius. Moteris sako, jog senu įpratimu į miestelio vaistinę iki šiol atvažiuoja klientų iš visų rajono kaimų. Jei norimų vaistų ir neranda, tai nors pabendrauja, pasitaria ir pasigėri gėlėmis, kurių gausybė stiebiasi, lapoja ant seno vaistinės namo palangių.

Gėlės į Pabiržės vaistinę „atėjo" kartu su vaistinės vedėja Akvilina Baniūniene.

Kai kurios gėlės atsiradusios kartu su pačia farmacininke, beveik prieš penkis dešimtmečius. Jų istorija įdomi kaip ir pačios Akvilinos gyvenimas. A. Baniūnienė pasakoja, jog tada, kai ji, dvidešimtmetė vaistininkė, atvyko į Pabiržę, senos patalpos buvo remontuojamos. Pakeitus langus ir po jais įrengus radiatorius, vaizdas buvo nekoks. Todėl Akvilina meistrų paprašė juos paslėpti medinėmis grotelėmis, o ant šių viršaus įtaisyti stiklą. Tuomet prireikė ir gėlių. Jaunutė vaistinės vedėja pirmuosius kaktusėlius atsivežė iš Rygos. Kiti atkeliavo iš Talino.

Akvilina tikina, jog gėlės veši ir gausiai žydi tiesiog savaime. Tačiau vaistinės lankytojai įsitikinę, jog taip nebūna, jų grožio paslaptis esą slypi kitur - gėlės klesti ten, kur jos mylimos, kur aplinkui gražiai bendraujama.

Paprastai į Pabiržės vaistinę užsukęs klientas ne tik maloniai užkalbinamas, bet ir turi galimybę prisėsti prie langelio. Ten atėjusiųjų laukia lengvai sukiojama kėdutė, patinkanti tiek jauniems, tiek seniems. Vieni žaismingai sukasi, kol mamos bendrauja su vaistininke, ir kėdutę vadina „vaistinės atrakcija", antrieji prisėdę godoja apie juos prislėgusius rūpesčius.

 

Pažino Sibiro pūgas ir šaltį

Akvilina Liudvika Baniūnienė, paprašyta prisiminti savo kelią į farmaciją, truputį sutrinka. Jos šalčių nugairinti skruostai dar labiau parausta, o akys prisipildo ašarų.

„Aš vaistinėje nuo 1963 - ųjų... Gal nerašykit. Baisu, kaip ilgai. O prabėgo kaip viena diena. Jau vėl reikės važiuoti į tobulinimosi kursus. Ar man dar reikės?" - moters šnekoje pinasi džiaugsmo, nuostabos, ilgesio ir nerimo gaidelės. Ji prisipažįsta labai bijojusi... kompiuterio, o dabar be jo neįsivaizduojanti savo darbo. „Į praeitį grįžti nebenorėčiau", - sako Liudvika. Ir prisimena, kaip dirbo tuos penkis dešimtmečius, kaip siekė trokštamos specialybės, kaip kabinosi į gyvenimą.

Visko pradžia - Rokiškio rajono Pandėlio apylinkės Lailūnų kaime. Ten prabėgo kūdikystės dienos ir ankstyvoji vaikystė. Liudvika mena didelį medinį, kolonomis puoštą namą ir... 1949 - uosius. Tuomet į kiemą prigužėjo svetimų žmonių, o rusų tautybės kariškis, vadintas kapitonu, labai gailėjo septynmetės Akvilinos bei jos mažesnės sesutės ir motiną rusiškai ragino dvi mažametes dukras leisti eiti, kur akys mato, kam nors jas palikti. Tačiau motina geraširdžiam žmogui atsakė - jei mirti, tai geriau visiems kartu. Greitai iš malūno grįžo Akvilinos tėvas, o motina skubėjo paimti būtiniausių daiktų tolimai kelionei į Sibirą. Troboje liko ką tik užminkyta duona, tvartuose - gyvuliai, o už nugaros - mylimi Lailūnai.

Panemunėlio geležinkelio stotyje su Lietuva ūkininkų Staskonių šeima atsisveikino ilgam dešimtmečiui. Akvilina sako, jog tą dieną turėję išvežti tėvų kaimynus, stambaus ūkio savininkus. Tačiau šiems kažkas pranešė ir jie spėjo pasitraukti iš namų. Tada ir nuspręsta sustoti Staskonių sodyboje, kur buvęs gražus namas, o šeimininkai turėję dvidešimt hektarų žemės.

Traukinys sustojo tik Rusijoje, Irkutsko srityje.

Gyvenimo pradžia svetimame krašte buvo labai sunki. „Badavom iki išpurtimo", - mena Akvilina. Pasak jos, savaitei vienam žmogui tebuvo skiriamos du gabalai šaldyto pieno, šimtas gramų cukraus ir truputis duonos. Motina vietos gyventojams pardavinėjo gražesnius drabužius, tiksliau - mainė juos į duoną. Atėjus vasarai šeima gelbėjosi gamtos dovanomis. Iš bado traukė žuvingos Sibiro upės, uogų pilni miškai ir pievos. Pasidirbusios naščius moterys po septynis kilometrus eidavo uogauti. Su pilnais kibirais laukinių braškių, serbentų ir kitokių gėrybių grįžusios iš taigos, uogas džiovindavo ant namų stogų. Žiemą jos gaivino ir stiprino, atstojo visus vaistus ir vitaminus.

Netrukus lietuviai ėmė statytis namus. Taigoje medienos nestigo, teliko perimti vietos gyventojų meistrystės paslaptis - sienojų sienas „apmūryti" kalkių, molio ir karvių mėšlo mišiniu. Šalia naujųjų namų tremtiniai pasisodino bulvių, savo žemdirbystės tradicijomis nustebindami vietos gyventojus. Šie iš pradžių net juokėsi iš lietuvių, skubėjusių daržus gerai įdirbti. Tačiau rezultatai pranoko lūkesčius - bulvių užaugo visai šaltai žiemai.

 

Pūgos neįveikė Lietuvos ilgesio

Pasakodama apie tremtyje sutiktus žmones, Akvilina sako, jog rusų tautybės gyventojai stebino dosnumu, buriatai - tvarkingumu, o lietuviai... savanaudiškumu.

Už viską stipresnis buvęs Lietuvos ilgesys. Staskoniai ne kartą lipo ant netoli namų buvusio aukšto kalno ir sustoję prie pavirtusio beržo žvelgdavo į numanomą Lietuvos pusę. „Reikia netekti, kad pajustum", - sako Akvilina, braukdama ašarą. Tada verkti nebuvo kada. Tėvai savo dukras ragino mokytis sakydami, jog žinių nešioti ant nugaros nereikės.

Pirmosios pamokos prasidėjo anksti - mergytės, bendraudamos su vietos vaikais, pramoko rusų, buriatų ir kitų kalbų. Vėliau ėmė lankyti mokyklą. Iki jos tekdavo įveikti nemažą atstumą per pūgas ir šaltį. Mažametės neišsigąsdavo net tada, kai termometro stulpelis rodydavo keturiasdešimt penkis laipsnius šalčio. Paprastai septynetą kilometrų jos įveikdavo slidėmis. Tiek pat reikėdavo nukeliauti ir po pamokų. Vėliau mažametės savarankiškai važiuodavo arkliu. Akvilina iki šiol prisimena, kaip sykį ji buvo pasiklydusi pūgoje. Vienuolikametė sustojo vietoje ir stengėsi arklį išvesti iš pusnių, kad šios amžinai nepalaidotų jos ir gyvulio. Kinkinį tėvai ir kiti žmonės, pasišviesdami prožektoriais, su šunimis surado naktį. Akvilina mena, kaip tada ūžavo pūga, o jai pritarė kaukdami vilkai.

Sunkios patirtys mergaičių neišgąsdino. Jų tėtis vis aiškino, kaip gerai būti išsilavinusiam. Jis pats turėjo radiotechniko diplomą, užtikrinusį pragyvenimą net Sibiro platybėse.

 

Namus rado Pabiržėje

Akvilina į Lietuvą su tėvais grįžo ką tik baigusi vidurinę mokyklą. Jos sesuo pasiliko studijuoti aukštojoje mokykloje - ruošėsi tapti fizinio lavinimo mokytoja.

Aštuoniolikmetė mergina ilgai gailėjosi nepasekusi sesers pavyzdžiu. Sibire ji būtų galėjusi tapti net gydytoja, tuo tarpu Lietuvoje tremtiniai buvo laikomi antrarūšiais žmonėmis, jiems keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti.

Gimtuosiuose Lailūnuose niekas Staskonių nelaukė. Namuose šeimininkavo svetimi, juose buvo įkurti kultūros namai. Priglaudė buvę kaimynai. Akvilina įstojo į Kauno farmacijos mokyklą. Ją baigusi pirmuosius metus dirbo Rokiškyje. Tačiau ten neturėjo gyvenamosios vietos, į kurią galėtų pakviesti pas kaimynus prisiglaudusius tėvus.

Apie Pabiržę Akvilinai papasakojo studijų draugė, kuri šiame bažnytkaimyje dirbo, bet labai norėjo išvykti į sostinę. Kad ši svajonė išsipildytų, ji turėjo savo vietoje surasti kitą farmacininkę. A. Baniūnienę tokia žinia nudžiugino - šalia vaistinės buvo bendrabutis. Į jį jauna moteris atsikraustė kartu su tėvais ir pasiliko visam laikui.

Pabiržėje užaugo abi Baniūnų dukros. Viena jų, Vida, pasuko į mediciną - Šiauliuose dirba gydytoja odontologe. Renata baigė floristikos studijas.

Pabiržės miestelį Akvilina jau seniai vadina savu. Tą jausmą dar labiau sustiprina Pabiržės kapinėse amžino poilsio atgulę tėvai...

 

Gražina Dagytė

2010-02-11

Kai gyvenimas tampa apribotas

Vasario 11 d. - Tarptautinė ligonių diena.

 

Vasario 11-ąją ligonių diena paskelbė popiežius Jonas Paulius II 1992 m. gegužės 13 d. Nuo to laiko ši diena minima krikščioniškose šalyse.

Minėdami šią dieną, turėtume susimąstyti ne tik apie tai, kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi sveikata, darna su savimi pačiu ir jį supančiu pasauliu, tačiau ir ką reiškia būti ligoniu. Dažnai diskutuojama, kaip jaučiasi ir ką išgyvena žmonės, sergantys mirtina liga, dažniausiai vėžiu. Tačiau beveik niekas nekreipia dėmesio į tai, ką išgyvena žmonės, sergantys galbūt ne mirtina, bet lėtine nepagydoma liga, neabejotinai veikiančia gyvenimą ir gerokai apribojančia galimybes.

Ligoniai, susidūrę su lėtine liga, išgyvena labai daug emocinių reakcijų, daug nemalonių pokyčių ir sunkumų asmens gyvenime. Sunki lėtinė somatinė liga iš esmės pakeičia visą sergančio asmens situaciją, apriboja jo veiklą.

 

10 PATARIMŲ PACIENTAMS

1. Geriau užduokite per daug klausimų negu per mažai. Svarbu suprasti savo ligą, tai, kas su jumis daroma, kokius duomenis apie jūsų sveikatos būklę gydytojas jau turi ir koks gydymas jums skirtas. Jeigu nesuprantate atsakymo, prašykite paaiškinti dar kartą taip, kad suprastumėte.

2. Informuokite gydytoją apie savo įpročius, gyvenimo būdą, net jei jis pamiršta pasiteirauti. Reikėtų informuoti medikus apie vartojamus vaistus, įskaitant alternatyvų gydymą, maisto papildus, dietą ir kt. Nepamirškite pasakyti, jei esate alergiškas vaistams ar maistui.

3. Užsirašykite. Sirgdami veskite dienoraštį. Pravartu užsirašyti kilusius klausimus, kuriuos vėliau galėsite užduoti medikams.

4. Jeigu operuositės, svarbu su gydytoju smulkiai aptarti, kas ir kaip vyks. Galite paprašyti gydytojo, kad ant odos pažymėtų tą vietą, kuri bus operuojama. Būtinai nuodugniai išsiaiškinkite visas galimas komplikacijas, pooperacinio laikotarpio ypatumus, alternatyvius gydymo būdus.

5. Prašykite objektyvių, tyrimais pagrįstų savo sveikatos rodiklių. Prašykite, kad gydytojas atliktų medicininius tyrimus, patvirtinančius jūsų sveikatos būklės dinamiką. Jei Ligonių kasos jų nefinansuoja, užmokėkite patys, bet nepasikliaukite tik subjektyviais medikų stebėjimais ir stereotipinėmis išvadomis, nes jūsų atvejis individualus.

6. Išsiaiškinkite, kaip tęsti gydymą. Kai jus išrašo namo, klauskite, kaip, kur ir kiek laiko turi būti tęsiamas gydymas, ką jums reikia daryti. Labai svarbu užtikrinti tinkamą gydymo tęstinumą, nes profesionaliai atliktai operacijai gali pakenkti netinkama pooperacinė slauga ir per anksti nutrauktas gydymas.

7. Sakykite, jei skauda. Svarbu, kad gydytojas žinotų visus simptomus, net kai skauda kitur nei sergančią vietą.

8. Būkite informuoti apie vaistus. Turite žinoti savo vaistų pavadinimą, kaip jie veikia ir kiek laiko juos reikia vartoti. Jeigu vaistų daug, pasidarykite sąrašą. Išsiaiškinkite vaistų šalutinį poveikį, pasiteiraukite, koks maistas ar gėrimai gali turėti neigiamą sąveiką su vartojamais medikamentais.

9. Sužinokite dar vieną nuomonę. Idealu, jeigu apie jūsų susirgimą ir gydymą savo nuomonę išsakys dar vienas specialistas. Skirkite laiko informacijos apie savo ligą paieškai internete. Pravartu pasidomėti ir panašų gydymą patyrusių ligonių patirtimi.

10. Žinokite savo teises. Jūs turite teisę į kokybišką diagnostiką, gydymą, reabilitaciją, informaciją apie savo sveikatą, tyrimus, jūs galite rinktis gydymo įstaigą, mediką ir kt. Nebūkite kuklūs, savo teises įgyvendinkite drąsiai.

 

Tai labai svarbu geresniam gyvenimui:

Žinokite, kad bet kokią ligą nulemia protas. Stebėkite, kad Jūsų mintys būtų tik geros.

Mokykitės kontroliuoti stresą, kreipkitės į specialistus, kurie pasiūlys konkrečius, būtent jums tinkamus efektyvius sprendimus, jeigu tai daryti savarankiškai nesiseka.

Maitinkitės taip, kad organizmas būtų Jums dėkingas. Duokite visko, ko reikia, bet neperkraukite jo.

Nepamirškite - juokas visais laikais buvo puikus gydytojas.

Tikėkite. Tikėjimas - tai dvasinė galia, kuri neįmanoma padaro įmanomu.

Dovanokite meilę ir jos sulauksite. Meilė yra amžinai egzistuojanti ir stipriausia gydanti jėga.

Domėkitės naujovėmis, galinčiomis padėti gyventi geriau. Konsultuokitės su specialistais. Nuolat tobulėkite.

Ieškokite gyvenimo prasmės net beviltiškiausioje situacijoje.

Saugokite ir stiprinkite save. Nepalūžkite ir sugebėkite atleisti sau, Dievui ar Pasauliui ir toliau mėgautis gyvenimu.

 

Violeta Valiukienė,

Biržų visuomenės sveikatos biuro

Sveikatos stiprinimo specialistė

2010-02-11

Nuo pandeminio gripo gali skiepytis visi

Kadangi nemokama vakcina nuo pandeminio gripo medikai skiepijasi itin vangiai, nuo šiol ja galės pasiskiepyti visi norintys.

Taip vakar raštu Panevėžio visuomenės sveikatos centro (PVSC) Biržų skyrių informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasak PVSC Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Kurkauskienės, nemokamų skiepų nuo pandeminio gripo yra gavusios trys rajono medicinos įstaigos. Šeimos gydytojų centras turėjo 40 dozių, nuo gripo pasiskiepijo du asmenys.

Biržų ligoninė gavo 40 dozių, pasiskiepijo 5 asmenys, iš jų 3 - medikai.

Net 130 dozių gavo Biržų savivaldybės poliklinika. Deja, kol kas čia nepasiskiepijo nė vienas asmuo.

Savivaldybės poliklinikos vadovas Leonidas Sologubovas minėjo, kad buvo užsiregistravę dešimt norėjusių pasiskiepyti nuo pandeminio gripo medikų, tačiau kol kas nė vienas to nepadarė.

Šiuo metu užregistruoti keturi norintys skiepytis asmenys, tačiau laukiama, kol atsiras dar bent keli. Viename skiepų flakone yra 10 dozių nuo pandeminio gripo, o jį atidarius galima laikyti tik vieną parą, po to reikia sunaikinti.

„Rekomenduojama laukti, kol atsiras bent aštuoni norintys skiepytis žmonės", - pabrėžė P. Kurkauskienė.

Pasak medikų, gyventojai klaidingai mano, kad imunitetas pandeminiam gripui jau yra įgytas, kai pasiskiepijama nuo sezoninio gripo. Todėl visi, ypač rizikos grupei priklausantys asmenys, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, nėščios moterys, turėtų pasiskiepyti.

Nuo sezoninio gripo pasiskiepijo 2294 rajono gyventojai.

Už valstybės lėšas pasiskiepijo 1826 asmenys. Iš šio skaičiaus - 189, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, 1233 - vyresni nei 65 metų amžiaus, 257 - sergantys lėtinėmis ligomis bei 147 - sveikatos įstaigų darbuotojai.

Mokama vakcina nuo sezoninio gripo pasiskiepijo labai nedaug - tik 468 rajono gyventojai.

 

Jurgita Vitkauskienė

2010-02-11

„Greitoji" prašo gyventojų supratingumo

Priekaištų sulaukiantys Biržų poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus medikai sako, jog laiku atvykti pas ligonius dažnai trukdo didėjantis pervežimų skaičius, budinčių postų trūkumas ir neatsakingai „greitąją" iškvietinėjantys gyventojai.

Apie tai kalbamės su Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus administratore Audrone Gaigaliene.

 

- Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog už greitosios pagalbos paslaugas reikia mokėti, o budintys GMP ekipažai ne visada skuba pas ligonius. Ar iš tikro sutrikus sveikatai ar patyrus nelaimę pirmiausiai reikia ieškoti piniginės? Kokiais atvejais greitosios medicinos pagalbos skyriaus mašinos nedelsdamos lekia į iškvietimus?

- GMP paslaugos yra nemokamos. Todėl „greitąją" kviečiantys žmonės pirmiausiai turi galvoti ne apie pinigus, o apie informaciją, kurią privalo pateikti budinčiam dispečeriui.

GMP darbo operatyvumo vertinimo kriterijus yra laikas, per kurį nuo iškvietimo įregistravimo pasiekiamas ligonis..

Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojai norėtų, kad gyventojai susimąstytų, ar visada verta kviesti „greitąją".

Privalome nedelsdami vykti į iškvietimus dėl kritinių ir žmogaus gyvybei pavojingų situacijų, ūmių susirgimų. Vadinamosioms kritinėms būklėms priskiriamas sąmonės praradimas, kvėpavimo išnykimas, širdies sustojimas ar ritmo sutrikimas, užspringimas. Delsti negalima žmogui skendus, pasikorus, patyrus skausminį šoką, perkaitus, apsinuodijus, patyrus traumą.

Esant kritinei sveikatos būklei ligoniai mieste turi būti pasiekiami per 10 - 15, o kaime - per 20 - 25 minutes.

Sveikatos įstaigų labirintuose pasiklydę biržiečiai visas viltis deda į GMP tarnybą. Vos tik spėję sunegaluoti jie čiumpa telefono ragelį ir renka numerį 03. Šiuo metu ypač padaugėję iškvietimų dėl pakilusios temperatūros, galvos svaigimo, nemigos ir pan.

Taip pat svarbu žinoti, kad įvykus nelaimei dažnai žmogaus gyvybę lemia pirmosiomis minutėmis suteikta pagalba ir gaivinimas. Todėl padėti vieni kitiems turime stengtis ir mokytis visi.

 

- Ar būna taip, jog medikai kviečiami dėl kritinės ligonio būklės, o „greitoji" nevažiuoja, nes vieną automobilį stengiamasi laikyti mieste kokiai nors nelaimei?

- To nebūna. Jei pranešama apie ūmų susirgimą ir dėl to gyvybei gresiantį pavojų, nedelsdami vykstame į iškvietimą.

 

- Ką būtina prisiminti kviečiant greitąją medicinos pagalbą?

- Kviečiant GMP neužtenka pasakyti, kad atvažiuotume greičiau ten ir ten. Būtina pranešti, kas atsitiko, kiek yra sužeistų arba kokios būklės yra ligonis - ar jis kvėpuoja, ar nepraradęs sąmonės, ar jaučiamas pulsas.

Juk neretai būna, jog pamato kas nors pro langą gulintį gatvėje ar kieme žmogų ir kviečia. Sako - atvažiuokit, guli žmogus. O juk reikėtų prieiti, pažiūrėti, ar žmogus kvėpuoja, ar yra pulsas. Kartais tereikia gulintįjį papurtyti ir taip jį pabandyti pažadinti, paklausti, kur yra jo namai. Ypač tai aktualu žiemą, nes žmogus gali paprasčiausiai sušalti.

Paskambinus į „greitąją" budinti dispečerė visuomet išsiaiškins apie galimybes pačiam ligoniui kreiptis į šeimos gydytoją ar atvykti į gydymo įstaigą. Taip pat dispečerė, atsižvelgusi į ligonio būklę, bendrą savijautą bei ligos simptomus, nuspręs, ar siųsti pas ligonį greitosios medicinos pagalbos postą.

 

- Bet jei ligonio būklė sunki, o budinti dispečerė informuoja, kad nėra laisvų mašinų, ir siūlo palaukti?

- Taip gali nutikti, tačiau dėl to nereikėtų išsigąsti. Reikia stengtis vykdyti dispečerės nurodymus ir laukti atvykstančių medikų. Jei yra galimybė ir leidžia ligonio būklė, darbo dienomis reikia jį į artimiausią gydymo įstaigą gabenti patiems. Juk neretai pasitaiko, kad artimieji plūsdamiesi laukia vėluojančios „greitosios", o jų ir kaimynų kieme stovi keli automobiliai.

Nuo 8 iki 15 valandos budi tik du GMP postai, o nuo 15 iki pat ryto - trys.

Medikams su ligoniais ir gimdyvėmis tenka vykti į Pasvalį, Panevėžį, Rokiškį. Kartais vienas paskui kitą išvyksta abu automobiliai, vežantys skubios pagalbos reikalingus žmones. Sudėtingų situacijų būna ir kartais vos spėjame suktis budint trims postams. Todėl ligoniai turėtų suprasti, kad nors ir labai modernūs būtų automobiliai, jų dviejų tikrai nepakanka. O visą parą budėti trims postams kol kas nėra finansinių galimybių.

 

- Turbūt daug laiko „greitosios" sugaišta aptarnaudamos ligonius, kuriems pagalba nėra gyvybiškai svarbi?

- Tikrai pasitaiko, kai „greitoji" kviečiama be reikalo. Žmonės nori, kad jiems būtų pamatuotas kraujospūdis, temperatūra ir sugirdyti karščiavimą mažinantys vaistai (būna, kad žmonės jų tuo metu namie neturi). Dar kitus kamuoja nemiga arba noras su kuo nors pasikalbėti... Todėl dispečeris, išklausęs nusiskundimus, priima sprendimą, ar GMP medikams vykti pas ligonį.

Nereikia pamiršti, jog GMP funkcija - ne leisti raminamuosius vaistus ar matuoti kraujospūdį. Tuo žmogus turi rūpintis pats ir dažniau lankytis pas šeimos gydytoją. Padidėjusiu kraujospūdžiu besiskundžiantys ligoniai privalo reguliariai vartoti vaistus, o nuolat kamuojami nemigos - laiku kreiptis į psichiatrą, kuris paskirtų gydymą.

 

- Neseniai nuskambėjo atsitikimas, kai Vabalninko ambulatorijoje ilgai užtruko skrandžio trūkį patyręs vaikinas, kuriam reikėjo skubios operacijos.

- Tai buvo tuo metu, kai budėjo du GMP automobiliai. Visi laukė „greitosios", o mūsų vienas automobilis buvo išvykęs pas dūstantį pacientą, kitas - teikti pagalbą širdies ritmo sutrikimą patyrusiam ligoniui. Tačiau juk vaikinas buvo ambulatorijoje, kur jam privalėjo būti teikiama skubi pagalba, o prireikus jis, lydimas medikų, galėjo būti vežamas į Biržus ambulatorijos, mokyklos ar asmenine mašina. Juk būna atvejų, kai delsimas laukiant „greitosios" gydymo įstaigoje, nepateisinamas.

Taip pat GMP automobiliai perveža pacientus, kuriems kelionės metu būtina teikti medicinos pagalbą. Tačiau noriu akcentuoti, jog pirmiausiai „greitoji" važiuoja pas kritinės būklės pacientus. Ligonių pervežimai keliami į antrą vietą, nes šie pacientai būna gydymo įstaigoje ir jau gauna būtinąją medicinos pagalbą. Trečioje vietoje lieka iškvietimai, kai labai skubi pagalba nėra būtina.

 

- Turbūt darbą apsunkina ir sudėtingos meteorologinės sąlygos?

- Dėl didžiulių pusnynų medikams jau teko kelis kartus apie puskilometrį pėsčiomis klampoti pas ligonį.

Esame susitarę su Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vadovu Audriumi Nagele dėl pagalbos „greitosios" automobiliams įklimpus sniege ar negalint pasiekti ligonio namų.

Noriu pasidžiaugti ne tik PGT vyrų geranoriškumu, bet ir jų profesionalumu teikiant skubią medicininę pagalbą. Ne sykį teko patirti, ką reiškia operatyvūs ir tikslūs jų veiksmai padedant medikams gelbėti sužeistuosius. Esame dėkingi ir policijos pareigūnams, kurių pagalbos prireikia susidūrus su agresyviai besielgiančiais ligoniais.

Sunkų darbą atliekančius Biržų poliklinikos „greitosios" medikus džiugina ir naujojo vadovo Leonido Sologubovo dėmesys darbo sąlygoms. Turime mobiliuosius telefonus, kompiuterinę įrangą, padorius baldus, žadama sutvarkyti ir dušą, kurį pamatęs naujasis direktorius išsigando...

 

- Keista, tačiau padėkų dažniausiai sulaukia ne iš mirties nagų žmogų pirmiausiai traukiantys „greitosios" medikai, bet gydytojai ir į paskutinę kelionę palydintys asmenys...

- Mes pagal išgales sąžiningai stengiamės atlikti savo pareigą - laiku suteikti pagalbą ligoniams. Neprašome nei padėkų, nei dovanų, tačiau norime, kad žmonės susimątytų prieš kviesdami greitąją medicinos pagalbą. Jei tik kyla abejonių, ar verta tai daryti, būtina skambinti numeriu 03 ir budinti dispečerė visada paaiškins, kaip geriausiai elgtis vienu ar kitu atveju.

 

Alfreda Gudienė
2010-02-04

Odontologijos kabinetas - Biržų gyventojų poreikiams

Biržų šeimos gydytojų centras stengiasi, kad kuo daugiau paslaugų būtų sukoncentruota vienoje gydymo įstaigoje. Pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, įrengtas gydytojo odontologo kabinetas ir įsigyta nauja odontologinė įranga.

UAB Biržų šeimos gydytojų centro Odontologijos kabinetas įsikūręs šalia Šeimos vaistinės, įėjimas iš kiemo pusės. Čia yra teikiamos licencijuotos dantų gydymo ir dantų protezavimo paslaugos. Išvengti dantų skausmo jums padės gydytoja odontologė Rima Šakalinienė ir odontologo padėjėja Lina Balčiūnienė.

2009 metais odontologijos kabinete užregistruota 4070 apsilankymų.

 

Mokamų odontologijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarka

UAB Biržų šeimos gydytojų centro Odontologijos kabinetas įsikūręs šalia Šeimos vaistinės. Čia yra teikiamos licencijuotos dantų gydymo ir dantų protezavimo paslaugos. Išvengti dantų skausmo jums padės gydytoja odontologė Rima Šakalinienė ir odontologo padėjėja Lina Balčiūnienė.

Pacientas, norintis gauti gydytojo odontologo paslaugas centre, privalo iš anksto registruotis registratūroje arba telefonu 8450 38024. Nurodytu laiku pacientas turi atvykti pas gydytoją odontologą. Gydytojas odontologas suteikia pacientui mokamas odontologijos paslaugas pagal direktorės įsakymu patvirtintą paslaugų sąrašą ir jų įkainius.

Tą pačią dieną nemokamai suteikiamos šios odontologinės paslaugos:

- būtinosios odontologinės pagalbos paslaugos (esant danties skausmui),

- konsultacijos dėl dantų protezavimo (be išankstinės registracijos registratūroje),

- profilaktiniai patikrinimai (vieną kartą per metus).

Jeigu reikalinga specialisto konsultacija, pacientui išrašomas siuntimas į kitą įstaigą.

Už plombines medžiagas ir vienkartines priemones bei gydymą turi mokėti neprisirašę prie įstaigos ar nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys. Prisirašiusiems prie įstaigos pacientams mokėti už gydymą nereikia, išskyrus už sunaudotas plombines medžiagas ir dantų rentgenogramas.

Už plombines medžiagas, išskyrus helio plombas ir anestezuojančias medžiagas, mokėti nereikia šiems pacientams: vaikams ir vyresniems, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims, kai jie pateikia gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą.

 

Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarka

UAB Biržų šeimos gydytojų centras yra sudaręs sutartį su Panevėžio teritorine ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto. Teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi šių kategorijų apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu:

- asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius (moterims 60 metų, vyrams - 62,5 metų);

- asmenys, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, taip pat asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pripažinti I ar II grupės invalidais - iki invalidumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos;

- asmenys, neturintys dantų ir negalintys atlikti kramtymo funkcijos dėl retos būklės ir (arba) sunkios ligos ir jei kramtymo funkcijos sutrikimas yra kitų organų sunkios ligos ar nepagijimo priežastis.

Jeigu Jūs pageidaujate gauti dantų protezavimo paslaugas, Jūs patys arba per savo atstovą turite kreiptis į gydytoją odontologą. Jūs arba Jūsų atstovas turite pateikti dokumentus (pasą, pensininko ar neįgaliojo pažymėjimą) ir užpildyti nurodytos formos prašymą. Pagal asmens arba jo atstovo pateiktus dokumentus odontologo padėjėja patikrina, ar asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir ar turi teisę gauti dantų protezavimo paslaugas. Asmenų prašymus įstaiga registruoja ir pateikia Panevėžio teritorinei ligonių kasai. Ligonių kasa gyventojus informuoja apie suteiktą eilės numerį išsiųsdama jiems registruotu paštu jų nurodytu adresu pranešimą (prašymo šaknelę).

 

Verta įsidėmėti:

* Iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimas - tai visiškas kramtymo funkcijos atstatymas dantų protezais, išskyrus jų gamybą taikant brangias technologijas, metalo-keramikos ir tauriųjų metalų medžiagas.

* Asmuo, gavęs Panevėžio teritorinės ligonių kasos pranešimą apie įrašymą į eilę, turi teisę nelaukti, kol bus pakviestas protezuoti dantis, ir už suteiktas dantų protezavimo paslaugas susimokėti pats. Norėdami, kad šių paslaugų išlaidos Jums būtų kompensuotos iš PSDF biudžeto, turite pasirinkti gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo ir pateikti Teritorinei ligonių kasai nustatytos formos prašymą. Šie prašymai registruojami ligonių kasoje, o atėjus paciento eilei gauti kompensaciją, ji bus pervesta pagal paslaugų suteikimo metu galiojusias bazines kainas į prašyme nurodytą sąskaitą.

* Norėdami laiku gauti pranešimus ir nerizikuoti, kad būsite išbraukti iš eilės, pasikeitus prašyme nurodytam adresui, kuriuo norite gauti pranešimus, turite apie tai laiku informuoti Panevėžio teritorinę ligonių kasą.

 

Elena Šakelienė, Biržų šeimos gydytojų centro direktorė,
tel. 8~686-27630, el. paštas: birzusgc@takas. lt
2010-02-04

Daugėja sergančiųjų ūmia žarnyno infekcija

Infekcija pasiekė ir Biržus

Panevėžio apskrityje vis sparčiau plinta gyventojų, apsikrėtusių neaiškios kilmės ūmia žarnyno infekcija, susirgimai. Nustatyta, kad kai kuriuos iš šių susirgimų sukėlė rotovirusai bei norovirusai. Šiomis virusinėmis žarnyno ligomis dažniausiai užsikrečiama nuo užkrėsto maisto, nešvarių rankų, išmatų bei oro lašeliniu būdu. Serga įvairaus amžiaus žmonės, vaikai ir suaugusieji.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja gyventojams laikytis asmens higienos, gerti daug skysčių, chloro turinčiais preparatais valyti paviršius, kurie buvo užteršti ligos sukėlėjais.

Nepatikslintos kilmės žarnyno infekcijos atvejų fiksuojama ir Biržuose.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Kurkauskienės duomenimis, sausio mėnesį rajone buvo užregistruoti trys tokie susirgimai. Iš sirgusiųjų - du miesto ir vienas kaimo gyventojai. Jie visi buvo gydomi Panevėžio infekcinėje ligoninėje.

Sausio mėnesį užregistruota ir viena rotavirusinė žarnyno infekcija. Ja sirgo mažametė biržietė. Taip pat du žmonės - vaikas ir suaugęs - sirgo nepatikslinta virusine žarnyno infekcija.

Pastarąją savaitę biržiečiai gavo du skubius pranešimus apie nepatvirtintas žarnyno infekcijas. Jomis susirgo dvi nepilnametės, jos gydomos Panevėžio infekcinėje ligoninėje.

Viena šešiolikmetė Biržų kaimo gyventoja viduriuoti pradėjo prieš savaitę. Vaikų konsultacijos medikai nustatė virškinamojo trakto disfunkciją. Paauglė gydėsi namuose, tačiau būklė negerėjo.

Vėliau paaiškėjo, kad prieš mergaitei susergant viduriavimu skundėsi ir jos mama bei kaimynė.

Panevėžyje gydoma ir neaiškios kilmės žarnyno infekcija susirgusi Vėjo gatvėje gyvenanti vienerių metukų biržietė.

„Situacija nėra grėsminga, tačiau vos pajutę ligos simptomus pacientai turėtų kreiptis į medikus, laikytis asmens higienos", - kalbėjo P. Kurkauskienė.

 

Sergančių gripu skaičius stabilus

Paskutinę sausio savaitę sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis lygis išlieka toks pat.

Sausio 25 - 31 dienomis užregistruota 11 susirgimų gripu, iš šio skaičiaus - 4 vaikai. Visi susirgusieji gydėsi namuose.

Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę susirgo 209 rajono gyventojai. Iš jų 167 - vaikai.

 

Parengė Jurgita Vitkauskienė, Rasa Penelienė
2010-02-04

Liga, nuo kurios niekas negali nusišalinti

Vasario 4-oji - Pasaulinė vėžio diena.

 

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių.

2008 m. Lietuvoje didžiausias sergamumas buvo priešinės liaukos, odos, krūtų, gimdos ir jos priedų, storosios žarnos, plaučių piktybiniais navikais.

Nustatyta, kad apie 1/3 visų piktybinių navikų galėtų būtų išvengta pašalinus ar sumažinus tokių vėžio rizikos veiksnių poveikį.

MANOMA, KAD LABIAUSIAI PAPLITĘ ŠIE VĖŽIO RIZIKOS VEIKSNIAI:

Amžius. Svarbiausias vėžio rizikos veiksnys yra senėjimas. Nors susirgti vėžiu gali įvairaus amžiaus žmonės, tarp jų ir vaikai, tačiau daugeliu atvejų rizika susirgti didėja žmogui senstant.

Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Patiriamas stresas. Patirtos didelės emocinės traumos sekina imuninę sistemą, taip silpnindamos visą organizmą. Šios emocinės traumos sukelia pakitimus smegenyse. Kadangi visą žmogaus imuninę sistemą valdo smegenyse esantys nervų centrai, tai, sutrikus šiai funkcijai kurioje nors smegenų vietoje, nebefunkcionuoja ir imuninė sistema. Vėžinės ląstelės tampa neatpažįstamos ir gali netrukdomai daugintis. Todėl venkite streso, nepamirškite džiaugtis gyvenimu!

Rūkymas. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu.

Metus rūkyti tikimybė susirgti vėžiu sumažėja.

Saulės šviesa. Ultravioletinę (UV) saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos (soliariumuose). UV spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį.

Jonizuojančioji spinduliuotė. Jonizuojančioji spinduliuotė gali pažeisti ląsteles, dėl ko vėliau jos gali supiktybėti. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų iš kosmoso, ją skleidžia radioaktyviosios atliekos ir kiti šaltiniai. Kai kurių medicininių procedūrų metu pacientas irgi patiria jonizuojančiąją spinduliuotę.

Kai kurios cheminės ir kitos medžiagos. Žmonės, kurie dirba tam tikrus darbus (dažytojai, statybų darbininkai, chemijos pramonės darbuotojai), tikėtina, gali dažniau susirgti vėžiu. Verta būti atsargiems ir buityje, kai dirbama su pesticidais, mašinų alyva, dažais, tirpikliais ir kitais chemikalais.

Kai kurie virusai ir bakterijos. Užsikrėtus kai kuriais virusais ir bakterijomis (žmogaus papilomos virusais - ŽPV, hepatito B ar hepatito C virusais, žmogaus imunodeficito virusu - ŽIV, Helicobacter pylori bakterija, galinčia sukelti skrandžio opą ir kt.), padidėja tikimybė susirgti vėžiu.

Kai kurie hormonai. Moterims, kurios ketina pasirinkti hormonų terapiją, patartina aptarti galimą kenksmingą poveikį ir naudą organizmui su savo gydytoju. Tyrimai atskleidžia, kad hormonų terapija menopauzės metu gali turėti rimtų šalutinių poveikių.

Vėžys šeimos praeityje. Jei jums atrodo, kad jūsų šeimoje tam tikrais piktybiniais navikais sergama neatsitiktinai, jūs galite pasikonsultuoti su savo gydytoju. Jums gali būti pasiūlyti tyrimai, kurie padės anksti nustatyti piktybinį naviką arba kai kuriuos paveldimus genų pokyčius, didinančius vėžio atsiradimo tikimybę. Tačiau paveldimo geno turėjimas nereiškia, kad jūs tikrai susirgsite vėžiu. Tai reiškia, kad jūs turite didesnę tikimybę susirgti šia liga.

Alkoholis. Rizika susirgti vėžiu didėja didėjant alkoholio kiekiui, kurį asmuo išgeria. Daugumos piktybinių navikų atveju vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko.

Gydytojai pataria, kad asmenys, vartojantys alkoholį, turėtų tai daryti saikingai.

Netinkama mityba, fizinio krūvio trūkumas, antsvoris. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurių mityba nevisavertė, kurie fiziškai neaktyvūs ar turi per didelį svorį, labiau rizikuoja susirgti kelių rūšių piktybiniais navikais. Siekiant išvengti vėžio, rekomenduojama vartoti maistą, turintį daug skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų ir riboti vartojimą maisto, turinčio daug gyvulinių riebalų.

Turėtumėte žinoti, kad su vėžiu gali būti susiję tokie simptomai: žarnyno ar šlapimo pūslės veiklos pakitimai, neįprastas kraujavimas arba išskyros, neužgyjanti žaizda, sustorėjimas ar gumbelis krūtyje ar kitoje kūno vietoje, nevirškinimas ar sunkumai ryjant, karpų ir apgamų pokyčiai, įkyrus kosulys ar užkimimas. Žinoma, šie simptomai nebūtinai rodo vėžį, jie gali atsirasti dėl mažiau pavojingų susirgimų. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, todėl, vos pastebėję minėtus pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol pajusite skausmą, - ankstyvas vėžys paprastai nesukelia skausmo.

 

VĖŽIO PROFILAKTIKA

Lietuvoje pradėtos vykdyti atrankinės patikros programos, kurių tikslas - diagnozuoti ikivėžinę ligą, kurią išgydžius, užkertamas kelias vėžiui atsirasti, arba anksti diagnozuoti vėžį. Paprastai gydymas būna efektyvesnis, jei liga nustatoma anksti.

Vėžio informacijos centras primena, kad kiekviena nuo 25 iki 60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų, o 50-69 m. amžiaus moterys gali nemokamai, pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą, 1 kartą per 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją (terapeutą) arba į poliklinikos, kur esate prisirašiusi, akušerį ginekologą.

Be to, visoms moterims būtina pačioms reguliariai tikrintis krūtis - taip galima apčiuopti ankstyvų stadijų navikus.

Jei esate 50-75 m. amžiaus vyras (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų), Jums pagal valstybės finansuojamą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kasmet nemokamai turi būti atliktas PSA lygio kraujyje tyrimas.

 

APSILANKYKITE SVETAINĖJE

Visame pasaulyje minint kovos su vėžiu dieną, nuo 2009 m. vasario 4 d. pradėjo veikti nauja interneto svetainė http://www.iveikliga.lt/, išsamiai supažindinanti su onkologinėmis ligomis, jų gydymo galimybėmis ir prevencija.

 

Parengė Biržų visuomenės sveikatos biuro
Sveikatos stiprinimo
specialistė Violeta Valiukienė
2010-02-04

Panevėžio apskrityje plinta nepatikslinta ūmi žarnyno infekcija

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, iki šių metų sausio 29 d. nepatikslintos etiologijos ūmia žarnyno infekcija sirgo 238 įvairaus amžiaus Panevėžio apskrities gyventojai. Daugiausia susirgusių buvo Panevėžio mieste - 170 bei rajone - 50. Biržų ir Pasvalio rajonuose šiuo virusu užsikrėtė - po 8 gyventojus, Pasvalyje - 2 gyventojai.

Dažniausiai šia infekcija serga šeimos nariai. Šis virusas plinta per išmatas, užterštą maistą, nešvarias rankas, neatmetamas ir oro lašelinis plitimo būdas. Ūmiai žarnyno infekcijai būdinga 37,1 - 37,8 laipsnių temperatūra, viduriavimas, vėmimas, gali skaudėti pilvą, kai kuriems pasireiškia galvos skausmas. Dažniausiai liga praeina per 1-3 paras.

Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja laikytis asmens higienos, gerti daug skysčių, kad atsistatytų organizme skysčių balansas, valgyti lengvai virškinamą maistą. Patartina kiekvieną dieną chloro turinčiais preparatais valyti ir dezinfekuoti tualetą, daiktų paviršius, kurie gali būti užteršti ligos sukėlėjais.

 

Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Bajoriūnienė
2010-02-02

Leisgyvis pacientas ligoninę pasiekė po trijų valandų

Kiek laiko gali užtrukti kelionė iš Vabalninko į Biržus? Automobiliu daugiausia - pusvalandį, autobusu - keturiasdešimt minučių, dviračiu - pusantros valandos.

Tuo tarpu ūmaus priepuolio ištiktam vaikinui kelionė į Biržų ligoninę tęsėsi net tris valandas.

 

Istorijos kartojasi?

Kai trūksta skrandis, klaikaus skausmo veriamam ligoniui kiekviena minutė virsta amžinybe.

„Per tiek laiko, kol pasiekėm ligoninę, galėjau ir nusikapurinti", - praėjusią savaitę kalbėjo po operacijos sveikstantis Dirvonakių kaimo gyventojas Mantas T.

Devyniolikmetis yra Vabalninko žemės ūkio mokyklos trečio kurso mūrininkų - betonuotojų specialybės moksleivis.

Jei dar sykį nutiktų kas nors panašaus, vaikinas prašytų jį iškart vežti į Panevėžio ligoninę. Ir nelauktų jokios greitosios pagalbos, nevažiuotų į ambulatoriją.

Šią istoriją sužinoję vabalninkiečiai, kaip ir vaikino artimieji, vis minėjo neseniai aprašytą septyniolikmečio moksleivio mirtį.

Vabalninko ambulatorijoje devyniolikmečio apžiūrėti gydytojai neskubėjo. Skausmus dėl trūkusio skrandžio vaikinas kentė kelias valandas.

„Šiaurės rytai" rašė, kad Pabiržės pagrindinėje mokykloje blogai pasijutęs moksleivis buvo nuvežtas į miestelio ambulatoriją. Kol atvyko iškviesta jo mama, kol vaikinas buvo gabenamas į Biržų, vėliau - Panevėžio ligoninę, jam padėti nebepavyko.

„Kodėl iš anos istorijos nepasimokyta ir vėl niekur neskubama, nors akivaizdu, jog į medikus pagalbos besikreipusio jauno žmogaus būklė grėsminga gyvybei?" - klausė į redakciją besikreipę vabalninkiečiai.

 

Apžiūrėti neskubėjo

Mantas blogai pasijuto antradienio rytą, vos prasidėjus pirmam praktiniam statybininkų užsiėmimui.

Vaikinas jau anksčiau buvo gydęsis žaizdą dvylikapirštėje žarnoje bei skrandžio opą. Ir dabar jis skundėsi, jog skauda skrandį.

Moksleivio auklėtoja informavo mokyklos direktorių Petrą Narkevičių, iškvietė socialinę darbuotoją Vilmą Indriliūnaitę.

Trumpai pasitarė, kur vaikiną vežti - į Biržų ligoninę ar Vabalninko ambulatoriją.

„Tiesiai į Biržus vežti buvo baisu, nes moksleivis labai blogai jautėsi. Sakiau, vietoje daktarai jam suteiks pirmąją pagalbą ir tuomet nuspręs, ką daryti", - kalbėjo direktorius.

Vaikiną į ambulatoriją nuvežė mokyklos automobilis.

Socialinė darbuotoja pasvarsčiusi, kad kasdien iš Dirvonakių kaimo atvažiuojančio ir Vabalninke nepriregistruoto jaunuolio medikai gali nepriimti, taip pat nuskubėjo į šią įstaigą.

Tądien dirbo visi trys gydytojai - Marija Karpalova, Alis Keršulis ir Elvyra Baranauskaitė. Koridoriuje laukė apie dešimtį pacientų.

Matydama, kad Mantas nebegali sėdėti ir tupi susirietęs, socialinė darbuotoja nuėjo tiesiai į gydytojų kabinetą. Nė vienas iš eilėje laukusių pacientų jai priekaištų dėl to nepareiškė.

M. Karpalovai socialinė darbuotoja pasakė, jog atvežė skubų pacientą, ir paprašė jį apžiūrėti.

Gydytoja jai esą atsakiusi, kad turi daug ligonių. Tačiau išrašė lapelį ir liepė padaryti šlapimo tyrimą. Šio ligonis atlikti negalėjo.

V. Indriliūnaitė pasakė, kad vaikinui labai skauda, ir paprašė, kad jam suleistų kokių nors vaistų.

Gydytoja, anot V. Indriliūnaitės, nurodė paprašyti seselės, kad vaikinui duotų nuskausminamųjų vaistų.

Jie buvo suleisti koridoriuje, nes procedūrų kabinetas buvo užimtas.

Po to slaugytojos pripažino mačiusios, jog vaikinui tikrai bloga - jis buvo išbalęs ir susirietęs iš skausmo.

„Vėliau jie visi pradėjo pro mus vaikščioti. Praplėvėsavo gydytojas A. Keršulis, M. Karpalova, bet prie vaiko nepriėjo. Jis nebuvo apžiūrėtas apie penkiolika minučių", - piktinosi V. Indriliūnaitė.

Tuomet pašnekovė sako supykusi ir paskambinusi greitajai medicinos pagalbai. Pranešė, kad yra ūmus pacientas.

Greitosios pagalbos dispečerė, išgirdusi, kad ligonis yra Vabalninko ambulatorijoje, pasiūlė paprašyti, kad daktarai jį apžiūrėtų.

„Sakiau, kad nežiūri", - piktinosi socialinė darbuotoja.

Kaip tik tuo metu iš lankymo grįžo gydytoja E. Baranauskaitė. V. Indriliūnaitė pripuolė prie gydytojos. Ši pažadėjo nusirengusi ligonį apžiūrėti.

Vos pačiupinėjusi vaikino pilvą, gydytoja pasakė, kad jį reikia skubiai vežti operuoti. Ji pati paskambino į greitąją pagalbą, kad yra „ekstra" atvejis.

Medikei buvo pasakyta, kad šiuo metu greitosios pagalbos automobilis išvykęs. Į Vabalninką bus išsiųstas, kai sugrįš.

Greitosios pagalbos, atvykstančios iš Biržų, laukta daugiau nei valandą.

 

Nebuvo mašinų

Tuo metu nebuvo ir Vabalninko ambulatorijos automobilio - juo į Pabiržę buvo išvykusi odontologė.

Vabalninko žemės ūkio mokyklos direktorius Petras Narkevičius sakė, kad visą tą laiką, kol moksleivis buvo ambulatorijoje, jis laukė telefono skambučio. Nes nežinojo, ar moksleivį veš greitoji, ar reiks gabenti mokyklos autobusiuku.

„Norėjau, kad jį vežtų medikų priežiūroje, nes kelyje gali atsitikti komplikacijų. Tik gaila, kad medicinos personalo reakcija buvo vangoka", - kalbėjo P. Narkevičius.

Nerimavo ir Manto artimieji. Kai jiems paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad sūnui labai blogai, jie buvo namuose. Tėvų automobilis buvo užšalęs ir neužsivedė. Jie kreipėsi į netoliese gyvenantį Manto dėdę.

„Iš pradžių susitarėme, kad mes važiuosime į ligoninės priimamąjį. Taip ir padarėme. Bet sūnaus ten dar nebuvo. Vėliau mums pasakė, kad greitoji pagalba nevažiuoja. Norėjome patys į Vabalninką skubėti, bet vėliau mums perskambino ir pasakė, kad sūnų jau atveža. Laukėme jo ilgai. Vos tik atvežė, iškart gabeno į operacinę", - pasakojo Manto mama.

Moteris prasitarė vėliau su artimaisiais kalbėjusi, kad jei ne socialinė pedagogė ir ne gydytoja E. Baranauskaitė, galėjo pasikartoti Pabiržės tragedija.

 

Nurodė vežti ir taksi automobiliu

Biržų greitosios pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė kalbėjo, kad antradienį paskambinusi socialinė darbuotoja skundėsi, jog ji esanti su moksleiviu ambulatorijoje, bet niekas nežiūri sergančio vaiko.

Dispečerė jai atsakiusi, kad moksleivį vietoje esantys medikai turi apžiūrėti. O greitoji pagalba atvažiuos ir ligonį perveš, kai galės.

Greitoji pagalba tuo metu buvusi pas astma sergantį dūstantį ligonį, po to teko skubėti pas širdies priepuolio ištiktą žmogų.

Vėliau, 9.49 val., užregistruotas gydytojos E. Baranauskaitės kvietimas. Ji pranešė, kad pacientą reikia operuoti.

Užregistruota, kad į Biržų ligoninę greitosios pagalbos automobilis pacientą atvežė 11.12 val.

Tuo metu, kai Vabalninke buvo laukiama greitosios pagalbos, viena šios tarnybos mašina buvo Biržuose. Tačiau ji, pasak A. Gaigalienės, visuomet paliekama mieste, jei nutiktų koks „ekstra" atvejis - avarija, gaisras. Ligonių pervežimui jos stengiamasi nenaudoti.

„Kiekviena ambulatorija turi mašiną. Reikalui esant ligonį palydėti gali ir ambulatorijos darbuotojai. Todėl iki pietų greitosios pagalbos skyriuje budi tik du postai, nes kaimo ambulatorijose yra budintis personalas, mašinos", - kalbėjo A. Gaigalienė.

Savivaldybės poliklinikos vyriausiasis gydytojas Leonidas Sologubovas pripažino, kad greitosios pagalbos automobilių trūksta.

Jis piktinosi, kad kai kurie žmonės kviečia greitąją pagalbą, kada reikia ir kada nereikia. Neva yra keli ligoniai, kurie greitosios pagalbos paslaugomis naudojasi kaip taksi.

Greitosios medicinos pagalbos skyriuje ištisą parą budi nepilni trys (2.73) postai, kiekvieną dieną iki 14 val. budi du, o nuo 14 val. iki ryto - trys postai.

Pasak L. Sologubovo, Ligonių kasos apmoka tik 2.23 posto išlaikymą. Likusios dalies (0.5 posto) išlaikymą savo lėšomis išlaiko pati savivaldybės poliklinika.

„Nėra lėšų, ir dar žada mažinti. „Greitųjų" trūksta. Tarkim, viena išveža sunkų ligonį į Panevėžį, jos rajone nebūna keturias valandas", - kalbėjo L. Sologubovas.

Jis pripažino, kad trūkus skrandžiui kiekviena minutė žmogui kelia kančią.

„Esu operavęs ne vieną ligonį, kuriam buvo trūkęs skrandis. Tikrai žinau, kad labai skauda. Tokį ligonį pamatai ir iškart aišku, kas jam yra. Reikia nuskausminti ir skubiai vežti operuoti. Nors yra buvęs atvejis, kai į ligoninę atvažiavo pacientas, prasikankinęs dvylika valandų", - sako ilgus metus chirurgu dirbęs L. Sologubovas.

Vyriausiasis gydytojas pirmadienį paskambino į Vabalninko ambulatoriją. Medikai jam tvirtino, kad pacientas nebuvo apžiūrėtas tik kelias minutes.

„Nurodžiau, kad jei ligonis sunkus ir nėra greitosios ar ambulatorijos automobilio, tegu kviečia taksi ar veža savo mašina. Tokiu atveju jį turi lydėti ambulatorijos slaugytoja", - pranešė L. Sologubovas.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-28

Požiūrį į gyvenimą ir sveikatą pakeitė ligos

Ne visos neįgalius vaikus globojančios bei ugdančios įstaigos gali pasidžiaugti tuo, ką galima rasti Latvelių kaime esančiuose Gendrutės ir Henriko Karitonų šeimyniniuose vaikų globos namuose.

Čia auga keturi tėvų globos netekę vaikai. Trys iš jų - neįgalūs. Kartu su tėvais gyvena ir du Karitonų vaikai. Kiti du jau suaugę, sukūrę šeimas, gyvena atskirai.

 

Vaistai ir maistas - tik natūralūs

Aplankyti gražiai tvarkomą Karitonų šeimyną paskatino žinia, jog čia nuo Kūčių vakaro atsirado naujas įnamis - arkliukas. Jį užpildžius anketą padovanojo vieno televizijos projekto organizatoriai.

„Kodėl arklys? Kodėl neprašėt, tarkim, skalbimo mašinos?" - paklausiau Gendrutės.

„O kam? Jau dvi turiu. O arklys mūsų globojamiems neįgaliems vaikams reikalingas reabilitacijai", - atsako moteris.

Ir skuba kaisti įvairiausių žolelių arbatos, vaišinti kisieliumi bei pačios keptu pyragu. Pirktinio šeimininkė sako nebevertinanti.

Vaikų globėja sako net šokolado parduotuvėje perkanti labai retai. Suaugusieji valgo ir vaikams duoda tik namuose gamintą. Rezultatas jaučiamas - visų šeimynos narių dantys yra sveiki.

Mityba bei vartojamais medikamentais 44 metų G. Karitonienė sakė nesidomėjusi iki tol, kol prieš dvejus metus ją ištiko mikroinsultas. Panašiu metu sušlubavo ir jos bendraamžio vyro Henriko sveikata.

Gendrutė ir Henrikas Karitonai įsitikinę, kad arklys neįgaliems vaikams - viena geriausių terapijos priemonių.

Atsigavę Karitonai nutarė pakeisti savo įpročius ir, kiek įmanoma, gyventi sveikai. G. Karitonienė pradėjo lankytis pas kaunietę gydytoją, gydančią R. Folio metodu.

Jis leidžia individualiai pacientui parinkti homeopatinius ir kitokius preparatus. Taip pat galima testuoti, ar žmogui tinka tam tikri maisto produktai, metalai, kosmetikos priemonės, stomatologinės ar ortopedinės medžiagos.

Pradėjusi gydytis šiuo metodu, G. Karitonienė sako daug naujo sužinojusi apie save. Pavyzdžiui, ji žino, kad visiškai negali valgyti pieniškų produktų ir rūkytos mėsos, konservų, nors juos anksčiau labai mėgo. Maistas turi būti šviežias, augintas namuose, sveikas. Tokį dabar stengiasi valgyti ir visa šeimyna.

Moteris sakė, kad jai ypač padėjo meditacija. Nors šiuo metu visą laiką atima vos pusės metukų globotinis, šeimynos mama stengiasi ryte tam rasti laiko.

Karitonai šypsodamiesi prisimena, kaip kadaise gripą jie gydydavo didžiuliais kiekiais gerdami visokius „coldreksus".

Dabar, vos pajutusi pirmuosius peršalimo simptomus, skuba kaisti įvairiausių žolelių arbatos, užsigerti savos gamybos antpilais. Jų namuose - daugybė.

Moteris sako žoleles renkanti pievose ir perkanti iš Biržuose veikiančios arbatinės. Žolelių antpilus ypač vertina jos devyniasdešimtmetė močiutė - sako itin jaučianti jų poveikį.

Degtine ji yra užpylusi kaštonų, kurie tinka skaudantiems sąnariams gydyti, bičių pikį, raudonąją šaknį, kurie stiprina imuninę sistemą. Užpilta Sibire auganti Maralo šaknis skirta kraujotakai gerinti. Pelynų užpilas labai tinka kirminams šalinti. Jų kelis lašus patartina užlašinti ant cukraus. ir duoti vaikams.

Moteris sako labai vertinanti Vitan-1 sirupą. Tai yra įvairiausių žolelių - čiobrelių, šalpusnių, jonažolių, mėtų, citrinų sulčių ir kitų - užpiltinė. Ji itin tinkama peršalimo ligoms gydyti, bet brangi. Todėl G. Karitonienė žada gerai įsigilinti į sirupo sudėtį, laikymo sąlygas ir ateityje gaminti pati.

 

Kamuoliukų baseine užmiega

Trys lengvą proto negalią turintys globotiniai kiekvieną dieną vežami į Biržuose veikiantį ugdymo centrą „Vyturėlis". Moteris džiaugiasi, kad šiame centre su vaikais daug dirbama, jie ugdomi.

To, ką galima rasti Karitonų namuose, galėtų pavydėti bet kuri ugdymo įstaiga.

Gendrutė sako prieš kelerius metus „atradusi" prancūzų firmos „Wesco" sporto ir vaikų mankštos priemones.

Kokybiškas, pritaikytas neįgalių vaikų ugdymui, bet pakankamai brangias priemones šeimyna „rinko" po truputį.

Prieš kelerius metus kai kurioms priemonėms įsigyti lėšų skyrė TV3 televizijos „Išsipildymo akcijos" organizatoriai. Vėliau dalį lėšų skyrė ir rajono savivaldybė.

Kad vaikams šie žaidimai itin patinka ir tinka, matyti iš jų reakcijos.

Vaikai, įėję į žaidimų kambarėlį, kuriame itin mėgsta būti, pirmiausia „neria" į viduryje stovintį pilną plastmasinių kamuoliukų baseiną. Vaikams jame nardyti labai patinka, o septyniolikmetis Karolis ir šešiametis Mindaugas ten net užmiega.

Baseine esantys kamuoliukai masažuoja, lavina judesius, mankština.

Kambaryje yra ir daugiau specialių priemonių mankštai. Minkšti įvairių formų gaminiai yra skirti nešti, stumti, ridenti. Atsistojus ant specialių guminių padėklų galima masažuoti kojas.

Akį traukia įvairios dėlionės judėjimo įgūdžiams lavinti. Itin geros loginės priemonės - mediniai įvairių spalvų „laiptukai", kuriuos reikia sudėlioti didėjančia tvarka, bei panašūs cilindriukai, geometrinių formų priemonės.

Vaikai savo rankų miklumą gali lavinti varstydami specialius batus arba verdami didžiulę sagą.

Geometriniai varžtai ir veržlės lavina ne tik pastabumą, bet ir gebėjimą susikoncentruoti.

G. Karitonienė rodo ir specialius vaiko sveikatai nekenksmingus dažus, ir ilgą specialią piešimo lentą - vientisą popieriaus lapą, kur ugdytiniai gali piešti.

Kai sušils, vaikai daug užsiėmimų ras ir kieme. H. Karitonas iš medžio baigia pagaminti tikrą žaidimų aikštelę.

 

Naujasis įnamis nori veiklos

Karitonai su nostalgija prisimindavo savo anksčiau augintą arklį, kuris buvo kaip šeimos narys. Kai Henrikas prijodavo prie namo, arklys įkišdavo galvą į virtuvę, kad gautų duonos ar kitų skanėstų.

Arklį prieš kelerius metus teko parduoti, kai prieš rugsėjį trūko pinigų, o į mokyklą reikėjo išleisti vaikus.

Tačiau jo visiems labai trūko.

Prieš Naujuosius metus, gavusi Lietuvos televizijos projekto „Ištiesk gerumui ranką" anketą, kur buvo siūloma parašyti savo ir neįgalių globotinių norus, H. Karitonienė paprašė arklio.

Prieš pat Kūčias sužinojo, kad gali važiuoti į Sartų žirgyną išsirinkti iš dviejų čia augančių žirgų.

Šeimynos nariai nusižiūrėjo ramų arklį, vardu Kosmosas. Tačiau sužinojo, kad su juo jau pusmetį jodinėja cerebraliniu paralyžiumi sergantis vaikas. Todėl persigalvojo ir pasiėmė pusantrų metų eržiliuką Šilką. Jį tikisi išugdyti ir jau rudeniop bandyti pradėti jodinėti.

Šilkas yra grynas mažasis žemaitukas. Jam šaltą žiemą tvarte ankštoka, norisi judėti. Todėl išvestas į lauką stoja piestu ir bando dūkti.

Vaikai arklį su globėjais ne tik girdo, glosto, šukuoja, bet ir su juo kalbasi.

Visi nekantrauja, kai pavasarį gyvulys bus paleistas į aptvarą.

 

Gydymas žirgais populiarėja

Gydymas ar reabilitacija jojant ant arklių, kitaip vadinama hipoterapija, vis populiarėja. Šis būdas taikomas fizinei, socialinei ir psichologinei neįgaliųjų reabilitacijai.

Teigiamas hipoterapijos poveikis jaučiamas žmonėms su fizine negalia, sergantiems nervų sistemos ligomis, negalintiems judėti po ištiktų traumų.

Sėdėdami ant žirgo nugaros, jaučia judesius, kurie imituoja eiseną. Jojant sustiprėja raumenys, raiščiai, padidėja vaiko pasitikėjimas savimi, savarankiškumas.

Dažnai šis reabilitacijos būdas taikomas vaikams, turintiems intelekto sutrikimų bei sergantiems cerebraliniu paralyžiumi. Jojimas padeda „išsikrauti" ir hiperaktyviems vaikams.

Buvimas šalia žirgo ne tik neįgaliems, bet ir sveikiems vaikams suteikia daug gerų emocijų.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-28

Kyla sezoninio gripo banga

Vos baigėsi pandeminio gripo epidemija, artėja sezoninio gripo grėsmė.

Biržuose medikai fiksuoja vis augantį susirgusių gripu ir ūmiais virusiniais kvėpavimo takų susirgimais skaičių.

Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Kurkauskienės, gripu serga daugiausia vaikai.

Pirmadienio duomenimis, praėjusią savaitę rajono gydymo įstaigose buvo užregistruota 13 susirgimo gripu atvejų. Iš jų net dešimt buvo vaikai.

Užfiksuota 210 ūmių virusinių kvėpavimo takų susirgimo atvejų, iš šio skaičiaus 189 - vaikai.

„Neaišku, kaip toliau klostysis situacija. Tačiau žiūrint į šalies statistiką panašu, jog sergančių daugės. Gal dar pasitaikys ir vienas kitas susirgimo pandeminiu gripu atvejis", - sakė P. Kurkauskienė.

Gripo epidemija skelbiama, kai ūmiomis peršalimo ligomis suserga 100 iš 10 tūkstančių gyventojų.

Tiek pandeminio, tiek įprastinio sezoninio gripo simptomai yra panašūs. Tai yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Jai būdinga staigi ligos pradžia. Ligonį kankina aukštesnė nei 38 laipsnių temperatūra, sausas kosulys, gerklės, raumenų skausmas, kaulų „laužymas". Taip pat jaučiamas didelis nuovargis ir silpnumas.

Tiesa, dalis susirgusių pandeminiu gripu jautė pilvo skausmą, vėmė, viduriavo.

Susirgus gripu patartina likti namuose, neiti į darbą ar mokyklą, nes sunegalavusysis tampa ligos platintoju.

Praėjusių metų gruodį siautėjęs pandeminis gripas, šalyje nusinešęs kelias dešimtis aukų, pagal oficialią statistiką Biržų nelietė.

Per visą epidemijos laikotarpį buvo ištirti trys Biržų gydymo įstaigose apsilankę ligoniai, kuriems įtartas vadinamasis kiaulių gripas.

Vilniaus AIDS centro laboratorija iš šių trijų ištirtų pacientų A(H1N1) virusą nustatė tik vienai - 21 metų biržietei. Mergina studijuoja Vilniuje, o kai susirgo, buvo sugrįžusi gydytis į namus.

Kitiems dviem tirtiems pacientams, kurių ligos klinikiniai simptomai buvo panašūs į kiaulių gripo, tyrimo atsakymai buvo neigiami.

 

Jurgita Vitkauskienė
2010-01-28

Likėnų ligoninės vadovo atlyginimas - per 5 tūkstančius litų

Prieš savaitę šalies žiniasklaidoje buvo išplatinta žinia, kad „nykštukinių" ligoninių vadovai neva gauna nemenkus atlyginimus. Tarp tokių buvo minimas Likėnų reabilitacijos ligoninės vadovo atlyginimas, kuris esantis apie 7 tūkst. litų.

Ši informacija buvo pakartota ir „Šiaurės rytuose".

Buvęs Likėnų reabilitacijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Vileikis redakcijai pateikė 2009 metų administracinio pareigybinio atlyginimo duomenis. Juose 7 tūkst. litų siekiančio atlyginimo nematyti.

E. Vileikis sakė esąs nustebintas šalies žiniasklaidoje paskelbtu jo atlyginimo dydžiu.

2009 metų sausį vyriausiojo gydytojo pareigybinis atlyginimas buvo 3400 litų, tačiau tą mėnesį buvo gautas ir 1700 litų priedas.

Vasario - rugpjūčio mėnesiais dokumentuose įrašytas 5100 litų atlyginimas, rugsėjį - 5157,93 Lt, spalį - 5169,22 Lt, lapkritį E.Vileikis gavo 6422,33 Lt.

Buvęs ligoninės vadovas teigė bandysiąs sužinoti, kokiu būdu buvo išplatinta netiksli informacija apie jo gautą atlyginimą.

 

Parengė Rasa Penelienė
2010-01-26

Ar Biržuose reikalingas gyvybės langelis?

Pastaruoju metu didžiuosiuose šalies miestuose šalia gydymo įstaigų atidaromi vadinamieji gyvybės langeliai.

Tokiose vietose nenorintys auginti vaikų tėvai gali juos saugiai palikti, už tai negresia baudžiamoji atsakomybė.

Biržiečiai svarsto, ar nereikėtų tokio gyvybės langelio įrengti mūsų mieste.

 

Nikolajus Jeloza, Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas:

 

- Manau, pas mus tai nėra aktualu. Kiek šiame mieste dirbu, žinau, kad motinos savo vaikų nepalieka. Tiesa, kol ligoninėje buvo Akušerijos - ginekologijos skyrius, po gimdymo viena kita moteris vaikus palikdavo.

Kam tas langelis, jei nėra problemos? Kam mėtyti pinigus, jei yra juos kur kitur padėti? Čia daugiau didmiesčių problema. Mažuose miesteliuose žmonės nėra tiek degradavę, kad savo vaikus paliktų šiukšlyne ar gatvėje. Kaimiškame rajone žmonės šiek kiek kitokios moralės ir mentaliteto.

 

Janina Šulnienė, Mieliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė:

 

- O kodėl ne? Jei jau motina nutaria vaiko neauginti, iš kelių blogybių reikia rinktis mažiausią. Turėtų būti galimybė vaikelį palikti saugiai. Jei tokiu būdu pavyks bent per dešimtmetį vieno kūdikėlio gyvybę išgelbėti - visiems bus ramiau, jog padarėme viską.

Mes savo kaime ar bendruomenėje daug ką matom. Bet ne visuomet gali įlįsti į žmogaus vidų ir žinoti, ką jis mąsto. Todėl turime jam duoti galimybę pasirinkti gelbėdami mažą gyvybę. Tokį langelį Biržuose jau seniai reikėjo įkurti.

 

Nijolė Vasiljeva, vaikų šeimynos globėja:

 

- Labai subtilus klausimas. Manau, Biržuose to nereikia. Čia, mažame rajone, viskas matoma kaip ant delno. Socialinių darbuotojų darbas neblogas, ypač kai seniūnijose atsirado etatai specialiai darbui su asocialiomis šeimomis. Be to, reikia pasidžiaugti, kad turime Moterų krizių centrą. Todėl kurti gyvybės langelio nereikia.

Savo vaikams sakau - kas nori vaikelį palikti, tegu prie mano durų padeda, skambutį paspaudžia ir nubėga. Užauginsiu. Tik šiukšlyne tegu nepalieka.

 

 

Raimundas Binkis, Biržų rajono prokuratūros prokuroras:

 

- Visiškai nenutuokiu, kiek galėtų būti „kandidatų". Nemanau, kad jų būtų daug. Bet jei kokia nors asociali mama ruošiasi gimdyti ir vaiką palikti, tai į kokius Šiaulius ji tikrai jo neveš. Gyvybės langelis turi būti čia pat.

Jei Biržuose nebeliks ligoninės, nieko nedarysi - važiuosim gydytis kitur. O dėl gyvybės langelio - jis reikalingas. Juk jį įrengti nėra sunku, ir investicijų nebūtų daug. Žmonių gyvybės nematuojamos pinigais. Jei per penkmetį išgelbėtume nors vieną gyvybę - verta tai daryti. Juolab kad bandome būti civilizuota valstybe.

Štai kad ir dėl eismo įvykių - buvo rengiamos ir finansuojamos įvairios programos. Į jas buvo žiūrima skeptiškai, bet rezultatai yra. Žuvusiųjų keliuose gerokai sumažėjo.

 

Parengė Jurgita Vitkauskienė
2010-01-21

Ligoninių vadovų krizė nespaudė

BNS išplatino informaciją apie šalies ligoninių vadovų atlyginimus. Nepaisant ekonominės krizės, dalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimai siekia vidutiniškai 10 tūkstančių litų.

Be to, apie pusė gydymo įstaigų steigėjų 2009 metais didino atlyginimus. Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovo Antano Matulo teigimu, didžiausius atlyginimus gavo apskričių ligoninių vadovai. Jie uždirbdavo po keliolika tūkstančių litų.

Rajoninių ligoninių vadovų atlyginimai labai skirtingi - kai kurių jų darbo užmokestis viršija 10 tūkst. litų, kitų siekia 4-5 tūkst. litų.

Tarp „nykštukinių" ligoninių, kurių vadovai gauna nemenkus atlyginimus, minimas Likėnų reabilitacijos ligoninės vadovo atlyginimas - maždaug 7 tūkst. litų.

Kaimyninės Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas uždirba 6,5 tūkst. litų.

Kokį atlyginimą gauna Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas?  Su tokiu klausimą „Šiaurės rytai" kreipėsi į Biržų savivaldybės tarybos sekretorę Neringą Balčiūnienę. Ši pateikė 2006 metų tarybos sprendimą, kuriame nustatyti poliklinikos ir ligoninės vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientai (42). Taigi Biržų poliklinikos direktorius ir ligoninės vyriausiasis gydytojas gauna po 5124 Lt ir iki 2010 metų dar jiems buvo skiriami personaliniai priedai.

 

Rasa Penelienė
2010-01-16

Pensininkas džiaugiasi gyvenimu ant slidžių

Stiklelį ir cigaretę iškeitęs į vaisių ir daržovių sultis bei mankštą, į aštuntą dešimtį kopiantis pensininkas kiekvieną žiemos dieną stoja ant slidžių ir čiuožia pasigėrėti Širvėnos ežero platybėmis.

 

Išmoko gėrėtis gamta

Biržietis Kostantinas Podėnas negali atsidžiaugti šių metų žiema. Ji pensininkui atrodo kaip tikras žemiškas rojus, suteikiantis galimybę mankštintis taip, kaip vyras yra seniai įpratęs.

Savotišku ritualu biržiečiui tampa dienos, kai galima slidėmis čiuožti Agluonos upe iki Širvėnos ežero, stebint pakrantėse verdantį gyvenimą. Prieš akis atsiveriančios platumos nuo širdies nurita visus rūpesčius.

Kostantinas Podėnas kasdien leidžiasi į kelionę po Širvėnos ežero platybes.

Septyniasdešimt septynerių metų biržietis pamiršta buvusias gyvenimo negandas ir suka ratus aplink Meilės salą arba traukia Širvėnos pakraščiais, gėrėdamasis bažnyčių didybe, senaisiais piliakalnio medžiais, kitapus kviečiančiais Astravo rūmais.

Vyras sako ir seniau, būdamas stiprus, mėgęs čiuožti slidėmis, bet tada daugiau gėrėjosi ne miestu ar gamta, o „skridimu" nuo sniegu padengtų kalnų. Sako, nuo greičio lūždavusios slidės, bet ne kojos.

Dabar pensininkas jau niekur neskuba ir saugo save. Šitaip mąstyti į aštuntą dešimtį kopiantis Kostantas, kaip jį mėgsta vadinti draugai, pradėjo ne iš karto.

 

Prisiekė sau nebegerti ir neberūkyti

„Aš girtuokliavau ir daug rūkiau", - tiesiai šviesiai kalba pensininkas. Dėl to teko ne kartą gydytis Rokiškio ligoninėje. Į ją važiuoti nuspręsdavo pats, išvargintas nuolatinio alkoholio poreikio.

Gerti po truputį Kostas nemokėjęs. „Jei tik užgeriu, tuoj iki nugriuvimo. Iš ryto pabudęs jaučiu, kaip man negera. Bet, jei yra pinigų, vėl skubu į parduotuvę. Ir vėl girtas, ir vėl iki kito ryto", - prisimena vyras.

Ligoninėje jis, kaip ir kiti panašaus likimo žmonės, buvo gydomas specialiais vaistais ir gąsdinamas, kad išgėręs alkoholio galįs numirti. Per tris Rokiškyje praleistus mėnesius K. Podėnas atsigaudavo. Namo grįždavo ne tik nutaręs nebegirtuokliauti, bet ir užsidirbęs pinigų. Pasak Kostanto, nuo alkoholizmo gydęsi žmonės dirbo statybose. Jų rankomis baigta statyti ir Rokiškio psichiatrijos ligoninė.

Kartą po tokio gydymo kurso biržietis taip griežtai suėmė save į rankas, kad susirado darbą ir stiklelio į rankas neėmė net šešerius metus. Dabar sau gali dėkoti už tą laiką, padėjusį užsidirbti pensiją. Tačiau, deja, ilgiau neišlaikė - užgėrė. O kai tik alaus nusipirko, tuoj, pasak jo, ir cigaretė dantyse atsirado.

„Tai rimta liga", - apie alkoholizmą sako Kostantinas. Vis sugrįžtanti girtuoklystė sukėlė dar vieną sunkią ligą. K. Podėnas jau buvo perkopęs septyniasdešimt metų, kai jį ištiko insultas.

Liga atėmė ranką, kėsinosi pasiglemžti ir koją. Gulėdamas Biržų ligoninės Vidaus ligų skyriuje, pensininkas pamatė, kaip vargsta tie pacientai, kurie nebegali patys pavalgyti. „Norėjau gyventi. Tai man atrodė visų svarbiausia. Prisiekiau sau parėjęs namo daugiau nebegerti nė lašo alkoholio ir nebeimti į rankas cigaretės", - prisimena vyras.

 

Liga pakeitė gyvenimą

Liga stipriai pakeitė gyvenimą, tačiau vien gerų norų nepakako. Nepaklusniai rankai ir kojai reikėjo mankštos.

Pasitaręs su Vilniuje dirbančiu, biologijos mokslus gerai išmanančiu sūnumi, K. Podėnas pradėjo stengtis daugiau būti gryname ore. Vasarą jis sėsdavo į valtį ir ją irkluodavo Širvėnos pakrantėmis. Tuo pat metu ir pažvejodavo.

Žiemą sūnus patarė tėvui prisiminti senus laikus, kai mėgęs slidinėti. Kiek pasvarstęs Kostas nuėjo į sandėliuką ir išsitraukė nuo sovietinių laikų pamirštas slides. Pirmąją žiemą jis džiaugėsi tik trylika dienų - vėliau sniego nebeliko. Tačiau pernai ir šįmet dienų ant slidžių pensininkas jau nebeskaičiuoja.

„Gera žiema", - džiaugiasi biržietis. Pasak Kostanto, po slidinėjimo jis jaučiasi kur kas geriau - nebeskauda nei kojų, nei rankų, nei širdies.

K. Podėnas džiaugiasi, kad slidinėjimas jį išgydė ir nuo kitos bjaurios ligos - radikulito.

Vyras rūpinasi ne tik kūno mankšta. Po ligos jis ėmė kiek kitaip maitintis ir mintis kitaip rikiuoti. Namų lentynėlėje atsirado įvairiausių knygų apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą, kvėpavimo pamokas ir dar šį bei tą.

Ne vieną pensiją biržietis skyrė gerai sulčiaspaudei įsigyti. Pensininkas prisipažino kasdien išgeriantis nuo dviejų iki trijų stiklinių šviežių sulčių, kurias spaudžiantis iš gabalėlio imbiero šaknies, skiltelės česnako, ketvirčio svogūno galvos, burokėlio riekelės, poros morkų, vieno apelsino ar poros mandarinų, pomidoro ir obuolio ar kriaušės.

Vos tik prabudęs, senolis pirmiausiai išsiverda žaliosios arba raudonosios arbatos. Jos atsigėręs truputį pasimankština ir skuba į parduotuves parsinešti reikalingų maisto produktų. Tada spaudžia ir geria sultis bei ruošiasi slidinėti.

Grįžęs vyras gaminasi, kaip jis pats sako, kartu ir pietus, ir vakarienę. Kartais verda kokios nors sriubos, kartais - vištienos. Pastarosiomis dienomis Kostantas prisipažino užsinorėjęs lašinių. Todėl ketinantis jų ieškoti turguje.

Pas medikus pensininkas prisipažino nebevaikštantis. Paskutinį kartą pas juos buvęs gal prieš ketverius metus. Net negalintis pasakyti, kas dabar yra jo šeimos gydytoja. Kostas tiksliai prisimenantis tik dviejų gydytojų - A. Gailiūno ir D. Einorienės - pavardes. Abu labai gerbiantis, bet jiems galvų nesukantis. Kad netektų savais rūpesčiais medikų apkrauti, o pačiam ilgai sėdėti už kabinetų durų, K. Podėnas kiekvieną mėnesį nueina į mėgstamą vaistinę „Camelia" ir ten paprašo vaistų, kuriuos prieš kelerius metus buvo paskyrusi nuo insulto jį gelbėjusi gydytoja. Brangiai kainuojantys vaistai gerokai paplonina pensininko piniginę. Bet užtat, pasak jo, apsaugo nuo ilgo sėdėjimo poliklinikoje, vaikštinėjimo iš kabineto į kabinetą.

Kostanto kambarėlio sienas puošia įvairūs šventi paveikslai. Vieną jų vyras pasakojo radęs plūduriuojantį ežere. Jį išgriebęs, išdžiovinęs ir pagarbiai pakabinęs netoli lango. Paklaustas, ar lanko bažnyčią, Kostas papurto galvą. „Aš tikiu, kad žemė yra apvali ir sukasi, o vienas popiežius tvirtino atvirkščiai ir leido inkvizicijai nubausti astronomą Galilėjų. Todėl į bažnyčią neinu. Turiu kryželį. Kai būna labai sunku, poteriukus namuose pakalbu", - prisipažįsta pensininkas Kostas.

 

Gražina Dagytė
2010-01-14

Sudarinėjami norinčių skiepytis žmonių sąrašai

Prisiklausę kalbų apie besiartinančią antrąją vadinamojo kiaulių gripo bangą, biržiečiai vėl sunerimo. Jie ėmė teirautis, ar Lietuvą pasiekusi naujoji vakcina nuo klastingosios ligos, bus prieinama mūsų rajono gyventojams. Kiek vakcinos dozių gaus Biržų rajono savivaldybės poliklinika ir kas galės tikėtis būti paskiepytas?

Norintiems skiepytis patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Poliklinikos skiepų kabinete dirbanti bendruomenės slaugytoja Danguolė Juknevičienė praėjusį antradienį sakė, jog skiepų į Biržus dar neatvežta. Nežinia, kiek dozių bus parūpinta biržiečiams. Kol kas slaugytoja turėjo tik skiepytis panorusių medikų sąrašą, kuriame buvo užrašyta 16 poliklinikos darbuotojų, iš kurių 5 yra greitosios pagalbos skyriaus medikai.

Apie susidomėjimą gripo vakcina išgirdęs poliklinikos direktorius, gydytojas Leonidas Sologubovas sakė minėta tema laukiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuris turėtų būti paskelbtas kaip tik šiomis dienomis. Kol kas norintys skiepytis žmonės, pasak direktoriaus, turėtų kreiptis į skiepų kabinetą ir užsiregistruoti. Apie galimybę skiepytis jiems būsią pranešta.

Respublikinėje žiniasklaidoje vakar buvo skelbiama, jog 27 tūkstančiai vakcinos nuo pandeminio gripo dozių greitai iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlio Vilniuje iškeliaus į šalies gydymo įstaigas. Norintiems skiepytis patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Teigiama, jog už vakciną mokėti nereikės nei asmenims, priklausantiems rizikos grupėms, nei sveikiems žmonėms.

Gydytojas L. Sologubovas teigė, kad jaudintis, jog bus pavėluota skiepytis, neverta, nes pastaruoju metu dominuoja vėsūs orai, todėl greitai laukti antrosios gripo bangos nereikėtų. Virusas esą mėgstantis drėgnus ir šiltus orus. Pats poliklinikos vadovas tvirtino skiepytis nuo pandeminio gripo neplanuojantis.

 

Gražina Dagytė
2010-01-14

Profesionalės vardą pelniusi medikė nepakanti suktybėms

Metų biržiečių rinkimuose METŲ PROFESIONALO vardą pelnė Biržų ligoninės konsultacinių kabinetų vedėja Vitalija Jukonienė.

Praėjusį antradienį „Šiaurės rytai" susitiko su biržiečių gerbiama gydytoja.

 

„Tiesą sakant, labai nustebau", - sako gydytoja, paklausta, kaip sutikusi žinią apie „Šiaurės rytų" skaitytojų norą ją matyti Metų profesionale.

„Mane gyvenimas privertė gilintis ne į vieną, o į daugelį sričių", - sako trisdešimt pirmuosius metus Biržuose dirbanti medikė.

Vidaus ligų gydytoja jau dvidešimtus metus domisi onkologija. „Man tai yra didelis malonumas, nes ši medicinos mokslo sritis labai įdomi ir sparčiai besivystanti", - neslepia medikė. - „Tai vienintelis mano darbas, nuo kurio nepavargau. Aš niekada nepavargstu nuo pacientų", - tvirtina gydytoja.

„Žodis daug lemia. Nuo jo dažnai priklauso, ar žmogus norės dar kartą ateiti, ar gydymo įstaigą aplenks", - mano gydytoja V. Jukonienė.

V. Jukonienė džiaugiasi, kad per visą darbo Biržuose laiką jai pavyko pakeisti kolegų požiūrį į žmones, sergančius vėžiu. „Anksčiau į juos būdavo žiūrima kaip į potencialius laidojimo įstaigų klientus", - atvirai kalba gydytoja. Dėl to jai tekdavo už pacientus pakovoti aiškinant, kad ir šiuos žmones reikia guldyti į ligoninės skyrius, gydyti jų širdis, stiprinti organizmus. Pasiektais rezultatais onkologė Vitalija dabar sako esanti patenkinta.

Medikės kruopštaus aštuonerių metų darbo dėka išaugo ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis" Biržų skyrius, buvo įkurta vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba, kurioje kasmet lankosi apie 300-400 biržiečių atžalų.

Vitalijai Jukonienei teko sukurti ir lokalią medicininio audito bei ligoninės kokybės sistemą.

Audito grupės vadovės pareigas užimanti gydytoja sako viską pradėjusi nuo nulio. Gydytoja aiškiai žino, ko ji nori iš savęs ir kolegų. Pasak Vitalijos Jukonienės, ligonis gydymo įstaigoje turi jaustis laukiamas. Pirmoji medikų kolektyvo pareiga, pasak jos, yra išsiugdyti pagarbą pacientui. Gydytojams ir slaugytojams neturėtų rūpėti, kokias pareigas užima į juos besikreipiantis žmogus, ar jis yra turtingas, ar visiškas vargšas.

Pasak medikės, vykdamas į gydymo įstaigą žmogus beveik visada patiria stresą. O jei jį, vos spėjusį praverti duris, apšaukia net valytoja? „Žodis daug lemia. Nuo jo dažnai priklauso, ar žmogus norės dar kartą ateiti, ar gydymo įstaigą aplenks", - mano V. Jukonienė.

Medikė prisipažino pastaruoju metu esanti priversta dėl artimųjų ligų pasivaikščioti po kitų Lietuvos ligoninių ir poliklinikų koridorius. Jai įdomu pasijusti eiline kliente, stebėti, kaip žmonės sutinkami pradedant rūbine, registratūra ir baigiant vizitu pas konkretų specialistą.

Galbūt todėl praėjusiais metais V. Jukonienė dalyvavo konkurse, pretenduodama tapti Biržų poliklinikos direktore. Tačiau prisipažįsta greitai supratusi, jog šiandien eiti „stačia kakta" į konkursą, neturint „ramstelio iš šalies" yra nesąmonė.

Medikė tvirtina rizikavusi jau vien dėl to, kad vėliau savęs nekaltintų nieko nedarymu. Gydytoja teigia aiškiai žinojusi, kaip ji norėtų pakeisti minėtos gydymo įstaigos mikroklimatą.

V. Jukonienė kilusi iš Joniškio, todėl jos poelgiai kartais nelabai suprantami biržiečiams. Biržiečius ir joniškiečius esą skirianti ne tik kalba, bet ir turtiniai bei dvasiniai dalykai. „Joniškio krašto žmonės labai darbštūs, ne tokie turtingi ir ne tokie sukti kaip biržiečiai", - tvirtina gydytoja Vitalija. Ir čia pat prisipažįsta, jog su suktumu ji pirmą kartą susidūrė, ką tik atvažiavusi gyventi ir dirbti į Biržus. V. Jukonienė sako iš savo kraštiečių Joniškyje išmokusi kalbėti tiesą.

„Aš esu stačiokiška. Per gyvenimą einu tiesiai ir taikytis su suktumu nesiruošiu", - sako gydytoja.

 

Gražina Dagytė
2010-01-14

Renkama psichoterapinė grupė

Biržų poliklinikoje sėkmingai vykdomas projektas „Grupinės psichoterapijos taikymas poliklinikoje", finansuojamas Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Projekto tikslas - sudaryti galimybę rajono gyventojams gauti kvalifikuotas grupinės psichoterapijos paslaugas Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje. Kad būtų įgyvendinti uždaviniai, projekto vadovė psichologė - psichoterapeutė Lina Krunkaitienė kelia kvalifikaciją Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos grupinės analizės draugijos organizuojamoje Psichodinaminės grupinės psichoterapijos mokymo programoje.

Šiuo metu vyksta pacientų atranka į terapinę grupę.

 

Psichodinaminės grupinės psichoterapijos teorinės prielaidos

Psichodinaminė psichoterapija remiasi psichoanalitiniu psichikos funkcionavimo modeliu, teigiančiu, kad mūsų mintis, emocijas ir elgesį sukuria viduje konfliktuojančios jėgos - mūsų troškimai ir baimės. Mes trokštame artumo ir bijome tapti priklausomi bei prarasti savąjį Aš.

Trokštame būti mylimi ir bijome išsiskyrimo bei vienatvės, todėl atsisakome savojo Aš. Trokštame saugumo ir bijome permainų, trokštame pažinti nauja ir bijome laikinumo. Trokštame laisvės, bijome įsipareigojimų bei suvaržymo, bet negalime nepaklusti gyvenimo dėsniams - būtinybei ir neišvengiamumui. Visa tai skauda! Mūsų psichika geba apsaugoti mus nuo dvasinio skausmo - prieštaringi jausmai išstumiami į pasąmonę ir tampa mums nesuvokiami. Vis dėlto išstumtieji jausmai neišvengiamai daro įtaką mūsų elgesiui ir savijautai, o pasąmoninis konfliktas dažnai pasireiškia iškreipta forma - sveikatos sutrikimais ir simptomais. Nemalonių ir varginančių simptomų paskirtis - atkreipti dėmesį į neišspręstas problemas.

Kiekviename simptome slypi ne tik vidiniai prieštaravimai, bet ir tarpasmeninio bendravimo sunkumai, rodantys, kad žmogus kažko negauna iš ryšio su jam svarbiais žmonėmis. Kartu niekas negali suprasti savo pasąmonės be kito žmogaus pagalbos. Daugiausiai mes sužinome apie save tuomet, kai asmeniškai dalyvaujame sąveikoje su kitais žmonėmis bei galime šią sąveiką stebėti ir analizuoti. Psichoterapeuto ir grupinio darbo užduotis - padėti grupės nariui „išversti" simptomo kalbą į tarpasmeninę kalbą, rasti žodžius vidiniam konfliktui išreikšti, rasti simptomo vietą žmogaus santykių ypatumuose, gyvenimo istorijoje, žmogaus emociniame pasaulyje.

 

Nuraminimas niekada nenuramina

Daugelis žmonių yra linkę manyti, kad su sunkiais jausmais galima susidoroti tik jų vengiant ar juos slopinant vaistais. Nereikia nuvertinti šios rūšies pagalbos, nes nuslopinus sunkius išgyvenimus, galime atstatyti jėgas, gauname atokvėpio laikotarpį. Dažnai šito užtenka ypatingo streso laikotarpiais, vis dėlto, toks jausmų nuraminimas nieko nepakeičia žmogaus vidiniame gyvenime ir santykiuose. Iš tiesų, kai ieškome pagalbos, ieškome asmens, kuris gebėtų padėti mums susidoroti su sunkiais jausmais, kuris mums parodytų, kad įmanoma pakelti sunkiausius patyrimus. Tik tada ir mes patys įgauname jėgų pripažinti visus savo jausmus bei patikime savo gebėjimu juos išgyventi.

Psichoterapija nedaug tegali padėti žmonėms, atkakliai tikintiems, kad pagrindinės jų problemos kyla dėl dalykų, kurių jie patys nekontroliuoja (kitų žmonių veiksmų, silpnų nervų, socialinės neteisybės, paveldimumo ir pan.). Mes patys esame atsakingi už save, nes nuolat kurdami savo norus, savo veiksmus, savo nesėkmes galiausiai mes kuriame save pačius. Terapijoje, už kasdienių rūpesčių ribos, atsiduriame pasiruošimo asmeniniam pasikeitimui būsenoje - jeigu tik prisiimame atsakomybę, jog mes patys prisidėjome prie savo kentėjimo. Pripažinę savo pačių vaidmenį, kuriant savo sunkumus, suvokiame, kad mes ir tik mes turime galios pakeisti situaciją. Keistis yra sunku - bet kuriuos pokyčius, net ir pokyčius „į gera", visada lydi kankinanti įtampa ir nemalonūs jausmai, tačiau pats atsakomybės prisiėmimas ir yra esminis pokytis - jei jis pasiekiamas, kiti terapiniai pokyčiai atsiranda beveik automatiškai.

 

Psichoterapija - tai santykiai

Pagalbą psichoterapijoje žmogus gauna patirdamas artimus santykius su psichoterapeutu ir kitais grupės nariais.

Psichoterapinio darbo pradžia kelia didelį nerimą - dėl susidūrimo su neaiškia situacija, neturint tinkamo elgesio gairių, grupės narių svetimumo, konfidencialumo (paslapties išlaikymo) užtikrinimo. Dalyviai dažnai nerimauja dėl grupės galių - grupės spaudimo, artumo ir atvirumo lygio, bendro emocinio krūvio intensyvumo ir pan. Šis nerimas išnyksta, nes psichoterapijoje randame nešališkų santykių erdvę, kuri pasižymi nuoširdumu, besąlygišku priėmimu, pagarba ir spontaniškumu. Grupėje galima saugiai tyrinėti artumą ir atsiskyrimą, o gydymo varikliu tampa patyrimas, kad, visiškai save atskleidęs kitam, nebuvai atstumtas, pasijutai pamatytas ir suprastas, tebesi priimamas ir gavai palaikymą. Šiuose santykiuose nereikia nuolaidžiauti ar pataikauti, nereikia protestuoti ir maištauti prieš kitų mums daromą įtaką, juose netampi priklausomas ar išnaudojamas. Terapijos eigoje grupėje patirti santykiai tampa vidiniu atskaitos tašku, prie kurio visada galima sugrįžti savo vaizduotėje ir perkelti gautą patyrimą į santykius su svarbiais savo gyvenimo žmonėmis.

 

Būti gyvenimo liudininku

Visi turime daugiau ar mažiau artimų draugų, tačiau taip giliai į savo pasaulį žmonės paprastai įsileidžia tik psichoterapeutą ir grupės bendražygius. Terapijos valanda dažnai tampa vienu svarbiausių gyvenimo įvykių, užimančiu didelę erdvę žmogaus mintyse ir apmąstymuose. Terapinė sąveika leidžia patirti, kad tarpusavio artumas tikrai yra įmanomas, ir daro įtaką žmogaus gyvenimui. Tai toks artumas, apie kokį kalba P. Chelsono filmo „Pašoksime?" herojė: „Mums būtinas mūsų gyvenimo liudininkas. Planetoje gyvena milijardai žmonių. Ką reiškia vieno žmogaus gyvenimas? Kas jį pastebės tarp milijardų kitų gyvenimų? Todėl mums reikia žmogaus, kuris mums ištartų: „Tavo gyvenimas nepraeis nepastebėtas. Aš būsiu su tavimi, aš galvosiu apie tave ir aš matysiu tavąjį gyvenimą. Aš būsiu tavo gyvenimo liudininkas".

 

Norinčius dalyvauti psichoterapinėje grupėje prašome kreiptis telefonu 8 615 75437 arba užeiti į poliklinikos 216 kabinetą Vilniaus g. 117, Biržai. Prieš pirmąjį visos grupės susitikimą susitiksime 3 - 5 kartus individualiems pokalbiams. Šių konsultacijų metu aptarsime pagrindines problemas, įvertinsime metodo tinkamumą Jums, numatysime psichoterapinius tikslus bei išsiaiškinsime Jums rūpimus klausimus apie grupinę psichoterapiją.

Klausimus galite užduoti ir elektroniniu paštu: lina.krunkaitiene@gmail.com. Laukiu Jūsų.

 

Lina Krunkaitienė,
Psichologė - psichoterapeutė
2010-01-14

Panevėžio baseinuose maudytis saugu

Po dviejų vaikų ir vyro apnuodijimo chloru Kauno pramogų centre kilo nerimas dėl saugumo maudantis ir kitų miestų baseinuose. Kadangi biržiečiai dažniausiai vyksta į Panevėžyje bei Pasvalyje esančius baseinus, jiems svarbu žinoti, ar juose esantis vanduo neužterštas nuodingomis medžiagomis.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilda Bajoriūnienė pranešė, kad baseinai periodiškai tikrinami.

2009 metais Panevėžio mieste ir rajone buvo patikrinti baseinai. Šešiuose buvo nustatyti higienos normų pažeidimai ir jie buvo tikrinami pakartotinai tol, kol specialistai nustatė, kad pažeidimai pašalinti.

Tikrinant baseinus buvo paimti 65 ploviniai. Specialistės V.Bajoriūnienės teigimu, nustatyta, kad keturiuose baseinuose aplinkos dezinfekcija vykdoma neefektyviai. Baseinų vandens kokybei nustatyti buvo ištirti 22 mėginiai, iš kurių nustatyta, kad dviejuose baseinuose buvo mažiau nei turėtų būti chloro, viename - daugiau amoniako, viename nebuvo tinkamai sureguliuotas vandens pH (vandenilio jonų koncentracija).

Per praėjusius metus dėl baseinų buvo gauti 2 skundai. Surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai bei paskirtos 4 administracinės baudos.

Pasvalio rajone veikęs baseinas šiuo metu rekonstruojamas. Biržuose veikęs „Tylos" viešbučio baseinas daugiau kaip pusmetį ūkinės komercinės veiklos nebevykdo.

 

Parengė Rasa Penelienė
2010-01-09

Ligoninėje praleido keturiasdešimt metų

Sausio pirmąją su Biržų ligoninės kolektyvu atsisveikino ilgametė Chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Genovaitė Viederienė. Keturiasdešimt metų darbovietės nekeitusi moteris pagarbiai atsiliepia apie kolegas ir buvusius pacientus.

 

Viliojo galimybė padėti sergančiam

Kalbėdama apie praeitį, Genovaitė pirmiausiai užsimena apie gimtinę kaimyninio Pasvalio rajono Pumpėnų kaime. "Dabar ten tik ąžuolas, vinkšna ir žemė, išnuomota svetimiems", - sako Genutė.

Ji buvo vienturtė tėvelių dukra. Į gimtąsias vietas gyventi nebegrįžo po to, kai pasirinko medikės kelią - įstojo į Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą. Jauna specialistė 1968 - aisiais paskyrimą gavo į Pakruojo rajono centrinę ligoninę. Tada ji pirmą kartą rimtai susidūrė su chirurgija - buvo paskirta dirbti į šį skyrių.

1968-aisiais Genovaitė Viederienė pradėjo dirbti Pakruojo ligoninėje. Jauna medikė pateko į Chirurgijos skyrių ir tokiame darbe prabėgo jos keturiasdešimt gyvenimo metų.

„Kai mokiausi, nenorėjau būtent chirurgijos, bijojau operacijų ir kraujo", - mena medikė. Ir tuojau prideda, jog vėliau neįsivaizdavo kitokio darbo kaip šio skyriaus tvarstomajame ir procedūriniame kabinete bei palatose. Bendraudama su ligoniais, džiaugdavosi galinti jiems padėti. "Jutau malonumą", - prisipažįsta Genutė.

Po poros metų Pakruojyje jauna medikė persikėlė gyventi į vyro gimtąjį kraštą - Biržus. G. Viederienė būsimąjį gyvenimo draugą sutiko dar studijų metais Panevėžyje.

 

„Nuodingasis" skyrius nebaugino

Kai Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas A. Dauguvietis Genovaitę paskyrė dirbti į Chirurgijos skyrių, ji apsidžiaugė. Nors tuo metu Vidaus ligų skyriuose dirbančios kolegės juokaudavo, kad Chirurgijos skyriuje "nuodingos" darbo sąlygos.

Pasak G. Viederienės, ligoninės vyriausiasis gydytojas A. Dauguvietis buvo labai reiklus, pats ateidavo gerokai prieš darbo pradžią ir kitų darbuotojų vėlavimu netoleravo. Be to, gydytojas mėgęs net naktį skambinti į skyrių ir teirautis, kaip jaučiasi vienas ar kitas ligonis. Apie medicinos seserų naktinį miegą negalėję būti nė kalbų. Vyriausiasis gydytojas, pasak Genovaitės, turėjęs labai gerą savybę - nenešiojęs pykčio užantyje ir visada ištiesdavęs pagalbos ranką, kai kolegų šeimas ištikdavusi nelaimė. G. Viederienė jam iki šiol dėkinga už rūpestį susirgus vaikui.

Medikė sako, jog dirbti senojoje Biržų ligoninėje buvo sunku - stigo patalpų, siaurais koridoriais sudėtinga būdavo eiti su neštuvais, o skyriuje kartu buvo gydomi ir Chirurgijos, ir Traumatologijos skyriaus ligoniai. Atėjusius į darbą medikus paprastai "pasitikdavo" koridoriuose be sąmonės ant neštuvų gulinčių sužeistų motociklininkų vaizdas. Mat ši transporto priemonė prieš kelis dešimtmečius buvo labai populiari. Dėl to vyrai patirdavo daug traumų, buvo daug tragiškų mirčių.

Senoji Biržų ligoninė Reanimacijos skyriaus neturėjo. Į palatas ligonius atveždavo tiesiai iš operacinės. Medicinos seserims tekdavo rūpintis pacientų zondavimu, perrišimais, statyti lašines. "Viską žinojau automatiškai ir džiaugiausi, kad darau tai, kas man priklauso", - sako Genutė.

Į atmintį moteriai giliai įstrigo pirmosios matytos biržiečių netektys, kai jauna medikė braukė ašarą kartu su ligonių artimaisiais. Į skyrių buvo atvežta visai neseniai susituokusi pora, kuri pateko į avariją. Vyras mirė vos tik paguldytas į ligoninę, žmona pasveiko. Seselė su ja išsikalbėjo, jas suartino įdomus faktas - jųdviejų vestuvių dienos sutapo.

Genovaitė tiksliai prisimena ir kitą atvejį - ligoninėje po širdies perdūrimo sėkmingai išgelbėtą vyrą. "Pas jį tekdavo bėgti į antrąją palatą", - tiksliai prisimena medikė.

 

Patiko dirbti su vyrais

Sunkesnes darbo akimirkas, pasak G. Viederienės, atpirkdavo puikus skyriaus gydytojų, seselių ir sanitarių kolektyvas, kuriam jos darbo pradžioje vadovavo šviesios atminties chirurgas Jonas Kirdeikis. Naktimis budėdamas jis nemiegodavo, laiką, likusį nuo ligonių gydymo, paskirdavo laikraščių skaitymui. Pasak medikės, gydytojas neidavo miegoti net tada, kai į darbą atskubėdavo prieš tai visą naktį su draugais lošęs proferansą. "Stiprus buvo, sunkumų kilnotojas, todėl siaurais ligoninės koridoriais pacientą iš operacinės į palatą atnešdavo ant rankų", - mena Genovaitė. Medikė kalba ir apie taktišką J. Kirdeikio būdą. Visam gyvenimui seselei įstrigo ir jo nuolatinis raginimas vienodai rūpintis visais ligoniais - ir tvarkingais, kilmingais, ir "nabagėliais".

Keturiasdešimt metų Chirurgijos skyriuje dirbusi G. Viederienė prisipažįsta nenorėjusi jo palikti.

G. Viederienė pagarbiai prisiminė ir šviesios atminties chirurgą Gytį Januševičių, minėjo jo nepaprastą draugiškumą. Panašiais bruožais pasižymėjęs ir tragiškai žuvęs jaunas biržietis chirurgas Raimondas Taminskas. Kiekvieną rytą medikas kolektyvo nuotaiką keldavęs vis nauju anekdotu.

Rūpestingumu, atidumu ir bendravimu su ligoniais, pasak G. Viederienės, išsiskyręs chirurgas Vytautas Šivickas.

Medikė mena ir kitų skyriaus gydytojų - Rimanto Petrulio, Tomo Saladžio, Gedimino Akelaičio - pirmuosius darbo žingsnius Biržų ligoninėje. Su vyrais dirbti jai buvę kur kas geriau nei su moterimis. Kodėl? Patikęs jų konkretumas. Gal todėl, kad ir pati darbe jo siekusi.

 

Rūpinsis anūkais ir gėlių daigeliais

Nors ir darbavęsi sudėtingomis sąlygomis, medikai anuomet, pasak Genovaitės, buvę kur kas energingesni, jiems laiko pakakę ir kartu pakeliauti, ir paslidinėti, ir agitmeninės brigados repeticijoms bei pasirodymams. "Gal dabar visi paseno?" - svarstė G. Viederienė.

Keturiasdešimt metų Chirurgijos skyriuje dirbusi moteris prisipažįsta nenorėjusi jo palikti. Tačiau išeiti "privertęs" etatų mažinimas. Pasak medikės, pensininkai pirmieji turėjo palikti darbą. "Labai gaila kolektyvo", - neslepia Genutė, girdama ir dabar ten dirbančius gydytojus bei slaugytojas.

Buvusios darbovietės ilgesį G. Viederienė sako slopinanti būdama su trimis vaikais ir jų atžalomis - trimis anūkais. Be to, ji daugelį metų augina daržovių bei gėlių daigus. Taip prisidurdavo pinigėlių prie nedidelio medikės atlyginimo. Laisvalaikiu medikė išsiruošdavo į keliones po Lietuvą. Genutei ypač patinka jūra.

 

Gražina Dagytė
2010-01-07

Iš pareigų pasitraukė Likėnų sanatorijos vadovas

Daugelį biržiečių nustebino žinia, kad Likėnų reabilitacijos ligoninei nebevadovauja vyriausiasis gydytojas Edmundas Vileikis.

Šiuo metu vyriausiojo gydytojo funkcijas atliekantis Darius Kairys patvirtino, kad gydytojas E. Vileikis iš vadovo pareigų pasitraukė praėjusių metų lapkričio 18 dieną.

42 metų D. Kairys ligoninei vadovaus, kol bus paskirtas naujas vyriausiasis gydytojas. Inžinerinį išsilavinimą turintis D. Kairys Likėnų reabilitacijos ligoninėje dirba nuo 2002 metų. Vyriausiojo gydytojo pavaduotoju administracijai ir ūkio reikalams jis paskirtas nuo 2005 - ųjų, mirus šias pareigas ėjusiam Broniui Braželiui.

Reabilitacijos ligonės statusą įgijusiai Likėnų sanatorijai E. Vileikis vadovavo 25 metus.

Reabilitacijos ligonės statusą įgijusiai Likėnų sanatorijai E. Vileikis vadovavo 25 metus. 1953 metų gimimo medikas savo sprendimo palikti vadovo postą nekomentuoja, dabar jis dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju.

Praėjusių metų spalio pabaigoje E. Vileikis „Šiaurės rytams" kalbėjo apie šalies medicinos įstaigų pertvarkos projektą bei Likėnų reabilitacijos ligoninės laukiančias permainas.

„Pasirinkimo neturime, dėl siūlomo projekto problemų nematome", - tąsyk kalbėjo E. Vileikis apie numatomą Likėnų ligoninės prijungimą prie Panevėžio apskrities fizinės medicinos ir reabilitacijos centro.

Vyriausiojo gydytojo funkcijas atliekantis D. Kairys teigė, kad šiuo metu jo vadovaujama įstaiga praras juridinį statusą ir bus Panevėžio ligoninės struktūrine dalimi. Anot jo, kol reorganizacijos sąlygos dar nepatvirtintos, Likėnų reabilitacijos ligoninės būsimas tikslus pavaldumas bei statusas dar galutinai neaiškūs.

Likėnų ligoninėje yra 80 darbuotojų, tarp jų - keturi etatiniai ir keturi budintys gydytojai. Ligonius gydo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai Edmundas Vileikis, Dalė Vileikienė, Raminta Almazovienė (skyriaus vedėja) ir vidaus ligų gydytojas Juozapas Stapulionis.

Prieš šventes Likėnuose gydėsi 90 žmonių.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-07

Pagausėjo infekcinių susirgimų

Praėjusių metų gruodžio mėnesį, ypač jo antroje pusėje, Biržų rajone užregistruota gerokai daugiau nei paprastai susirgimų ūmiomis žarnyno infekcijomis.

Biržiečiai sunegaluoti galėjo nuo patiekalų, kurių prisigamino švenčių stalui.

Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranutės Kurkauskienės, į medikus kreipėsi net šešiolika pacientų, iš jų vienuolika vaikų. Žmonės skundėsi žarnyno skausmais, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.

Devyni ligoniai buvo paguldyti į Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Jų visų diagnozėse nurodoma, jog sirgo nepatikslintos etiologijos žarnyno infekcija. Atliekant tyrimus, joks sukėlėjas neišskirtas. Manoma, jog didžiausias šių susirgimų kaltininkas yra šventinis laikotarpis, kai biržiečiai prisigamino daugiau nei įprasta mišrainių, mėsos bei žuvies patiekalų, saldumynų. Kai kurie žmonės prisipažino gailėję senesnį maistą išmesti, suvalgę visus jo likučius.

 

Gražina Dagytė
2010-01-07

Biržų ligoninei - lemiamas pereinamasis laikotarpis

Rajono ligoninei šie ir kiti metai gali būti lemtingi. 2010 ir 2011 metais atlikti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo rezultatai turės įtakos, ar Biržai ir toliau galės teikti stacionarinės chirurgijos paslaugas.

 

Analizuos ir vertins rezultatus

Kai kuriuose laikraščiuose žurnalistų išplatinta informacija, kad Biržų ligoninė išliks tokia pat, kokia buvo iki šiol, ne visai tiksli. Netgi biržiečiai gydytojai tokią žinią vadina daugiau propagandiniu triuku, skirtu visuomenės ir tų pačių medikų nuraminimui.

Tą patvirtina ir ligoninės steigėjui - Biržų rajono savivaldybei - praėjusių metų pabaigoje atsiųstas raštas iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Savivaldybę pasiekė ir LR Vyriausybės paskutinis nutarimas „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo".

Biržų ligoninei teks nemažai paplušėti, kad prilygtų regioninį statusą turinčioms gydymo įstaigoms.

Palydimajame rašte SAM kancleris Rimantas Remeika prašo atkreipti dėmesį, kad regioniniam lygmeniui ligoninė priskiriama tuomet, kai atitinka pagrindinius kriterijus: nustatytą didžiųjų operacijų skaičių, nustatytą gimdymų skaičių ir geografinio atstumo kriterijų.

Vyriausybės nutarime numatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Ir 2010, ir 2011 metams pasibaigus bus analizuojami programos įgyvendinimo rezultatai. Atlikus sveikatos priežiūros įstaigų vertinimą vadovaujantis minėtoje programoje nustatytais kriterijais bei gautais analizės rezultatais bus koreguojamas ne tik ligoninių paskirstymas pagal lygmenis (respublikos, regiono, rajono), bet ir pagal jose teikiamų paslaugų sąrašą bei apimtis.

 

Kam regioninis, kam į slaugos ligoninę panašios įstaigos statusas?

Pagal Vyriausybės nutarimą regioninėms bus priskiriamos įstaigos, atitinkančios du kriterijus kartu: 1100 didžiųjų operacijų ir 300 gimdymų per metus. Rajoninėmis tampa šių dviejų kriterijų (kartu) neatitinkančios ligoninės.

Regiono lygmens statusą dabar ketinama suteikti Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Mažeikių ir Jonavos ligoninėms.

Rajono lygmenyje atsidūrusios 29 ligoninės yra labai nevienodoje padėtyje.

Dešimtyje iš jų atliekamos ir stacionarinės chirurgijos, ir akušerijos paslaugos, suteikiančios galimybę siekti įstaigai regioninio lygmens. Tarp šių ligoninių yra ir Biržų rajono kaimynės - Rokiškio bei Pasvalio ligoninės. Bent viena iš jų neabejotinai taps regionine ligonine.

Biržų rajono ligoninė yra viena iš keturiolikos rajono lygmens sveikatos priežiūros įstaigų, kol kas teikiančių stacionarines chirurgijos paslaugas. Kuriose iš jų stacionarinė chirurgija liks, parodys 2010 ir 2011 metų veiklos rezultatų vertinimas.

Netekusios galimybės teikti stacionarinių chirurgijos paslaugų ligoninės taps panašios į slaugos namus. Šiuo metu yra 15 tokių rajono ligoninių, tarp kurių - Kupiškio, Pakruojo, Zarasų, Gargždų, Kazlų Rūdos ir kitos ligoninės.

 

Alfreda Gudienė
2010-01-07

Biržiečiams gydytojas atidavė pusę amžiaus

Biržų ligoninės ir poliklinikos medikai Kūčių rytą į darbą ėjo su spalvingomis gėlių puokštėmis. Visos jos buvo skirtos su kolegomis atsisveikinančiam Terapijos skyriaus vedėjui Česlovui Kasparavičiui. Šis medikas Biržų krašto žmonėms atidavė beveik pusę amžiaus.

 

Ankstų rytą ligoninės salėje į vadinamąją penkiaminutę rinkosi ne tik gydytojai, bet ir vidurinio personalo atstovai. Visi jie norėjo gydytojui Č. Kasparavičiui pasakyti gerą žodį, padėkoti, paspausti ranką.

Dauguma tvirtino neįsivaizduojantys, jog keturiasdešimt šešerius metus į darbą kaip į namus skubėjęs gydytojas galėtų taip staiga užverti gydymo įstaigos duris.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza su kolega taip pat neskubėjo atsisveikinti. „Iki pasimatymo", - sakė jam, įteikdamas puokštę gėlių. Ir čia pat gyrė mediką už jo stropumą. „Dirbti galima visaip, bet taip triūsti kaip Česlovas reikia palinkėti visiems medikams. Ar reikėjo parką sodinti, ar profsąjungą kurti, ar renginį organizuoti - jis visur pirmas, jo visur pilna", - kalbėjo N. Jeloza. Ir prisipažino, jog kolegai visada pavydėjo energijos.

„Jūs buvote ir esate Biržų krašto patriotas", - į Terapijos skyriaus vedėją kreipėsi rajono meras Regimantas Ramonas. Įteikdamas padėkos raštą, jis pastebėjo, jog visada būdavo labai malonu Č. Kasparavičių sutikti kultūros renginiuose. Pažvelgus į besišypsantį mediko veidą, pasak mero, buvo galima pagalvoti, jog gydytojo neslegia jokie rūpesčiai. O jų, kaip žinia, netrūko.

Daugiausiai gražių žodžių Terapijos skyriaus vedėjas sulaukė iš savo ilgametės kolegės Viktorijos Dauguvietienės. Vieneriais metais anksčiau į Biržus atvažiavusi kolegė gyrė Č. Kasparavičiaus pastabumą. Medikas, pasak gydytojos Viktorijos, buvo puikus konsultantas ir geras bičiulis, sugebėdavęs pakelti nuotaiką, pagirdamas ligoninės darbuotojų figūras, plaukų ar net nagų lako spalvą.

Viktorija Dauguvietienė gėrėjosi gydytojo Česlovo Biržų krašto istorijos žiniomis. Pasakojo, jog jo namus puošiančiuose paveiksluose galima rasti tų Biržų vaizdų, kurių kasdienybėje mes dažnai ilgimės, - pavyzdžiui, tiltelį, vedantį iš piliakalnio į pliažą. „Liūdna, kad mus palieki, bet smagu, kad išeini vertikalioje padėtyje", - juokavo V. Dauguvietienė.

„Būkit laimingas ir nedrįskit liūdėti", - ranką spausdamas Terapijos skyriaus vedėjui linkėjo Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas.

Šeimos gydytojų centro direktorė Elena Šakelienė teigė būtent iš Č. Kasparavičiaus išmokusi ąžuolo ir geležies stiprybės.

Ilgamečio, didelę patirtį turinčio mediko, užsuksiančio į ligoninę, prisipažino lauksiantys beveik visi gydytojai bei seselės.

„Kaip gražu, kaip gražu", - vis kartojo linkėjimais apipiltas ir gėlėmis apdalintas gydytojas Č. Kasparavičius. Ir vis sakėsi nesąs vertas pagyrų. „Ką padariau, nesigailiu, bet ko nespėjau - labai gailiuosi", - atviravo medikas. Jis prisipažino Biržų krašte tvirtai įleidęs šaknis ir prisiminė tuos metus, kai rengėsi mūsų mieste atlikti praktiką. Jau 1957-aisiais, būdamas studentas, jis turėjęs ketinimų darbuotis felčeriniame punkte. Tačiau praktiką atlikęs tik 1959 - aisiais Likėnų sanatorijoje. Vėliau, 1963 - aisiais, dirbti atvyko jau kartu su žmona, ginekologe Živile. Pasak mediko, atvažiavo pas juos vyriausiasis gydytojas Antanas Dauguvietis su vienu iš rajono vadovų Jonu Karosu, apkabino ir pažadėjo leisti rinktis tą sritį, kurios tik jis panorės.

Už visa, ką teko patirti Biržuose, Č. Kasparavičius dėkojo ir tiems, kurie dar yra šalia, ir tiems, kurių jau seniai nebėra. Jis prisiminė amžiną atilsį chirurgą Joną Kirdeikį bei terapeutą Stanislovą Balčiauską. Pirmajam dėkojo už paraginimą nuoširdžiai rūpintis absoliučiai visais biržiečiais. „Kas tiems nabagams padės, jei mes nepadėsime", - mokęs chirurgas.

Terapijos skyriaus vedėjo pareigas tada ėjęs gydytojas S. Balčiauskas pradėjusiam dirbti jaunam gydytojui Česlovui aiškinęs, kaip gerai, kai tenka rūpinti sunkiu ligoniu, nes lengvą gydyti moka visi.

Č. Kasparavičius prisiminė vadinamuosius derlinguosius 1975 - uosius metus, kai į Biržų ligoninę dirbti atėjo net šešiolikos naujų gydytojų ir jaunų seselių būrys.

„Atėjau bjaurus ir kampuotas, bet išeidamas linkiu pakantumo ir tarpusavio šiltumo", - Kūčių išvakarėse kolegoms linkėjo ligoninę paliekantis gydytojas Česlovas Kasparavičius.

Sužinoję, jog didelę patirtį turintis medikas palieka skyrių, sunerimę ligoniai bei jų artimieji teiravosi, kas vedėją pakeis. Pasak vyriausiojo gydytojo Nikolajaus Jelozos, nuo gruodžio 25 - osios Terapijos skyriaus vedėjo pareigas pradėjo eiti gydytoja Vida Gasiūnienė.

 

Gražina Dagytė
2009-12-29

Iš „greitosios" išeis kartu su senaisiais metais

Už greitosios pagalbos automobilio vairo praleidęs beveik tris dešimtmečius biržietis Jonas Dagys su kolektyvu atsisveikins paskutinę senųjų metų dieną.

Nuo Naujųjų metų sausio pirmosios nebedirbsiu“, - sako ilgametis Biržų rajono savivaldybės Greitosios pagalbos skyriaus vairuotojas Jonas Dagys.

Reikalavo tvarkos ir sumanumo

„Ateina laikas ir reikia išeiti, savo vietą užleisti jaunimui. Nuo Naujųjų metų sausio pirmosios nebedirbsiu", - sako ilgametis Biržų rajono savivaldybės Greitosios pagalbos skyriaus vairuotojas Jonas Dagys.

Jis neslepia, jog pasitraukimas iš darbo, kuriame praleido dvidešimt devynerius metus, yra susijęs su kitąmet valstybės planuojamu dirbančių pensininkų pensijų mažinimu. Jei ne jis, J. Dagys dar nebūtų labai skubėjęs - sako, pakanka ir jėgų, ir patirties. Be to, gaila palikti labai gerą kolektyvą - devyniolika felčerių ir trylika vairuotojų, pasak Jono, dirba petys petin.

Į Greitosios pagalbos skyrių Jonas atėjo 1981 - aisiais, kai buvo suburtas ketvirtasis postas. J. Dagys tada turėjo nemažą vairuotojo stažą - nuo pat pirmosios vairuotojo teisių įteikimo dienos 1962 - aisiais. Trylika metų buvo važinėjęs Biržų autoparko autobusais po Biržų rajoną ir visą Lietuvą.

J. Dagys neslepia, jog dirbti medikų komandoje yra žymiai sunkiau nei vairuoti keleivinį autobusą. Tačiau Biržų ligoninės operacinėje tada jau dirbo ir Jono žmona Elena. Šeima norėjo darbuotis toje pačioje įstaigoje. Be to, greitosios pagalbos automobiliu važinėjo ir brolis Julius. Jiedu ilgai budėjo tame pačiame poste.

Pasak Jono, greitosios pagalbos skyriuje norėjusiems dirbti vairuotojams tuometinis vyriausiasis ligoninės gydytojas A. Dauguvietis keldavo labai aukštus reikalavimus. Priimti stengdavosi tik žinomus, tvarkingus vyrus. Šiame darbe buvo reikalaujama sumanumo, greitos reakcijos padedant medikams įvykių vietose ir, žinoma, gebėjimo greitai ir gerai važiuoti. J. Dagys prisiminė kartą į Vilnių greitosios pagalbos automobilį ginęs 140 km per valandą greičiu - vežęs pacientą, kuriam arklys buvo nukandęs kelis pirštus. Ne sykį panašiai skubėta ir su gimdyvėmis į Pasvalį bei Panevėžį.

Jonas džiaugiasi - per 47 - erius vairavimo metus jam pavyko išvengti nesėkmių kelyje - jis nė karto nepateko į avarinę situaciją.

 

Būtina dvasinė ir fizinė stiprybė

Pradėjęs dirbti greitosios pagalbos tarnyboje, J. Dagys buvo išsiųstas į medicinos kursus. Juose, pasak vairuotojo, įgijo daug žinių ir prireikus galėjo drąsiai eiti į pagalbą felčerei. Per kelis dešimtmečius patirta visko - ir linksmai, ir liūdnai pasibaigusių įvykių.

Jonas iki šiol prisimena, kaip dar tarybinės valdžios metais jam teko felčerei Laimai Butkienei padėti priimti dvynukus. Vaikeliai gimė automobiliui sustojus Kirdonių kaimo dobilų lauke.

J. Dagys neslepia, jog pirmaisiais darbo mėnesiais patirta ir nejaukių akimirkų. Tekę nukabinėti pakaruoklius, būti šalia skenduolių ar patyrusių sunkias traumas avarijose. Vairuotojas prisipažįsta bijojęs mirusiųjų. „O dabar galiu ir gulėti šalia", - juodojo humoro nevengia vyras. Surimtėjęs priduria, kad ne kartą apmąstęs žmonių posakį, jog reikia bijoti ne mirusių, o gyvųjų. Tačiau prie mirties priprasti neįmanoma. Graužatis, jog padėti nebegalima, atsiliepia ir medikų, ir juos vežančių vairuotojų sveikatai. Jonas prisiminė vieno jauno žmogaus mirtį, kurią taip išgyvenęs, jog net kraujospūdis stipriai šoktelėjęs.

Greitosios pagalbos darbuotojams reikia būti visapusiškai stipriems. J. Dagys prisiminė, kaip Pačeriaukštės seniūnijos Juostaviečių kaime teko vieną kilometrą nešti susižeidusį motokrosininką. O kiek ligonių išnešta iš gaisraviečių, iš užpustytų kaimų sodybų, vairuotojas nepajėgtų suskaičiuoti. Jau įprasta, kad biržiečiai atpažįsta jį gatvėje, dėkoja, linki stiprybės.

Tačiau Jonas pastebi ir kitą kraštiečių savybę - biržiečiai vairuotojai, išgirdę ir pamatę su įjungtais švyturėliais bei garsiniais signalais skubantį greitosios pagalbos automobilį, trauktis į šalikelę neskuba. Visai kitaip esą elgiasi Pasvalio, Panevėžio ir Vilniaus gyventojai.

 

Mediciną pakeis kelionės

Paskutinė Jono darbo diena - gruodžio 31 - oji. Dvidešimt pirmą valandą vairuotojas atsisveikins su kolektyvu. Tik bendradarbiai užpraeitą antradienį juokėsi sakydami, kad vargu ar jam pavyks iš karto, nesulaukus vidurnakčio, išeiti namo. Pasak vairuotojų, gali tekti ne tik kartu sutikti Naujuosius, bet ir pagelbėti kolektyvui.

Ką Jonas Dagys veiks palikęs „greitąją"? Pasirodo, ligoninę po 43 metų darbo operacinėje palieka ir jo žmona Elena. Todėl abu kartu rengiasi keliauti. Gal lankys Kaune įsikūrusį sūnų, elektronikos mokslų žinovą Dainių, gal pagyvens kito sūnaus Sigito šeimos namuose Kulautuvoje. Maisto pramonės specialistas Sigitas kartu su žmona ir abiem vaikais - Simona bei Dominyku - gyvena ir dirba Prahoje, todėl Kulautuva jau laukia gyventojų...

Iš Nemunėlio Radviliškio seniūnijos Ločių kaimo kilęs J. Dagys savo gimtinėje sodybos jau nebeturi. Užtat yra jo žmonos gimtieji namai Juodupėje (Rokiškio r.). Jonas net neabejoja, kad jie dažnai trauks į Rokiškio kraštą, kur prireiks jo sumanumo ir rankų. O darbo Jonas nebijo. Moka šeimininkauti ir sode, ir virtuvėje. Jei reikia pagaminti pietus - sako, nebūna jokių problemų.

Gražina Dagytė
2009-12-24

Ligoninės valgyklos virėjos laikysis Kūčių ir Kalėdų tradicijų

Apie pusantro šimto mūsų kraštiečių šv. Kalėdas sutiks besigydydami Biržų ligoninėje. Ten jie valgys ir Kūčių vakarienę bei dalysis geresniais ar prastesniais metų prisiminimais.

Šv. Kūčių ir Kalėdų dienomis Biržų ligoninės valgykloje darbuosis nemažą patirtį turinčios šeimininkės -  Liza Vaitiškienė, Sigutė Vaškienė ir Audronė Pribušauskienė.

Ar ligoninės valgyklos virėjos kuo nors pamalonins valgytojus? Ar jie pajus Kūčių dvasią? To teiravomės VšĮ „Kretingos maistas" Biržų ligoninės valgyklos padalinio vadovės Elenos Lengvenienės ir valgykloje dirbančių virėjų.

Moterys sakė jau galvojusios, ką šių švenčių dienomis pasiūlys ligoniams.

Kaip jau seniai įprasta, bus stengiamasi pagaminti pagerinto maisto. Kūčių dienos pusryčiams pacientai gaus varškės bei įvairių košių. Kam teks kabinti manų košytę, o kas valgys avižų, miežių ar grikių. Pietums planuojama virti burokėlių sriubą bei gaminti žuvies patiekalus. Stipresni ligoniai gaus keptų žuvies kotletų, o silpnesniesiems ruošiamasi patiekti ant garų virtus pangasijos maltinius.

Kūčių vakarienei, pasak Elenos Lengvenienės, laikantis senųjų tautos tradicijų, ligoniams bus verdamas spanguolių kisielius, vaišinama kūčiukais. Vakarienei bus ruošiama daržovių mišrainė su aliejumi. Stipresniesiems pacientams bus pasiūlyta silkės.

Valgyklos vadovė kalbėjo, jog maistas ruošiamas atsižvelgiant į ligonių sveikatą. Kartais žmonės virėjoms priekaištauja, kad jos nemoka gaminti - į sriubas, mišraines bei kotletus neįdeda druskos. Tačiau yra ligonių, kuriems druską vartoti draudžiama. Išimtis nedaroma netgi Kūčių ir Kalėdų švenčių progomis.

Virėjos jau susitarė, jog pirmąją Kalėdų dieną ligoniams patieks šviežių ar rūkytų dešrelių, bulvių bei troškintų kopūstų. Vakarienei bus gaminama balta virtų daržovių mišrainė su majonezu.

Šeimininkės yra nutarusios pradžiuginti Vaikų skyriuje tomis dienomis besigydysiančius mažuosius pacientus. Kiekvienam Kalėdų dieną bus įteikta saldžių dovanų. Ketinama nupirkti glaistytų varškės sūrelių, meduoliukų, kūčiukų, vafliukų.

Vaišių lauks ir ligoniai, maitinami per zondą. Todėl laiko reikės paruošti jiems tinkamą maistą - buljoną, jogurtą ar kitų patiekalų.

Valgyklos vadovė Elena Lengvenienė prisipažino, jog kiekvieną naują gaminį pirmiausiai degustuoja darbuotojos, išklausomi visų įvertinimai.

Valgykloje pasikeisdamos dirba net penkios virėjos - Liza Vaitiškienė, Sigutė Vaškienė, Audronė Pribušauskienė, Danguolė Galeckienė ir Marytė Užolienė. 

Gražina Dagytė
2009-12-24

Po medicinos mokslų pasuko į teologiją

Biržų Jungtinėje Metodistų Bažnyčioje (JMB) veikia medicinos kabinetas, kuriame biržiečiai sulaukia labdaringos pagalbos. Atėjusius pacientus pasitinka ir nuoširdžiai išklauso teologinio išsilavinimo siekianti bendrosios praktikos slaugytoja Jelena Povilavičienė.

 

Medicina - vaikystės svajonė

Jelenos gimtinė - tolimasis Kazachstanas, kur buvo ištremti jos tėvai - vokiečių tautybės mama ir ukrainietis tėtis. Dabar ten liko tik amžinojo poilsio atgulęs tėvas. Motiną kartu su septynmete dukrele į Lietuvą, pasak Jelenos, atlydėjo meilė.

Tuo metu gyvulininkystės komplekso vedėja dirbusi Jelenos mama susipažino su darbo reikalais į Kazachtaną atvykusiu lietuviu veterinarijos gydytoju. Netrukus šeima įsikūrė Jelenos patėvio, vėliau imto vadinti tėčiu, namuose, Vilkaviškio rajono Klausučių kaime. Ten Jelena ir užaugo. Mergaitė greitai išmoko lietuvių kalbos ir, pasak jos, lietuviško mąstymo. Anot Jelenos, jos tėtis yra tikras Lietuvos patriotas, sugebėjęs meilę savo kraštui įskiepyti ir vaikams.

Bažnyčios medicinos kabinete dirbanti J. Povilavičienė prieš porą metų tapo Talino Baltijos metodistų seminarijos studente, besigilinančia į teologijos mokslą ir siekiančia diakonės išsilavinimo.

Mažametė labai mėgo varstyti tėčio darbo kabineto duris ir stengdavosi nors akies krašteliu žvilgtelėti į pilną įvairiausių vaistų spintą. Didžiausia laimė būdavo, kai tėtis leisdavo ten išvalyti dulkes ir atiduodavo nebereikalingus buteliukus bei dėžutes. Jie ir tapo mergaitės pagrindiniais žaislais.

Jelena tėčiui padėdavo slaugyti pasiligojusius jo tėvus. Gali būti, kad šie žaidimai bei pagalba artimiesiems ir atvedė ją į mediciną. Tačiau šalia kirbėjusi ir kita mintis - teologijos studijos. Jelena net buvo padavusi dokumentus tapti Klaipėdos universiteto Teologijos fakulteto studente. Sėkmė lydėjusi - įstojusi ir į mediciną, ir į teologiją. „Supratau, kad dviejų zuikių vienu metu nenušausiu ir nutariau pirma tapti medicinos sesele", - prisiminė medikė.

 

Sužavėjo misionieriška veikla

Jelena, 2004 metais sėkmingai baigusi Kauno socialinių mokslų ir medicinos kolegiją, įgijo bendrosios praktikos slaugytojos specialybę. Praktiką mergina atliko Vokietijos Mulheim miesto gydymo įstaigose.

Studijų metais Lietuvoje mačiusi didžiulį skirtumą tarp vadovėliuose dėstomos tiesos ir praktinio vaizdo poliklinikose bei ligoninėse, Jelena Vokietijoje pasijuto lyg žuvis vandenyje.

Pirmoji Jelenos darbovietė - Kauno universitetinės klinikos, kur jauna medikė dirbo anesteziste operacinėje. Ji sako apie panašų darbą svajojusi.

Tačiau gyvenimas klostėsi taip, jog J. Povilavičienė turėjo persikelti gyventi į Vilnių. Gerą mokymosi bazę ji sako radusi Baltijos - Amerikos klinikoje, kur pasijutusi panašiai kaip kadaise Vokietijoje.

Vilniuje Jelena aktyviai įsijungė ir į JMB veiklą. Šio tikėjimo bendruomenę ji pažinusi jau anksčiau. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje draugės prašymu ji Kybartų metodistų bažnyčioje grojusi pianinu. Ten Jelena susipažino ir su kunige Kristina Markay. Misionierių dvasininkų šeima iš Vokietijos mergaitę įkvėpė panašiam gyvenimo keliui.

 

Norėtų tapti diakone

Lankydama Vilniaus JMB Jelena pajuto suradusi save ne tik kaip žmogus, bet ir kaip medikė. Studijuodama Šventąjį Raštą, moteris rado daugybę profesiniu požiūriu jai įdomių dalykų. Suprato - ligų priežastys kartais būna vidinės, paslėptos, jas reikėtų aiškintis gilinantis į vidines žmogaus būsenas.

Medikė kalba, jog Biblijoje rašoma apie gydymo būdus, kurie žmogaus protui atrodo nesuvokiami. „Tikiu, jog Dievas per kažką gydo žmogų, tikiu, kad malda yra vienas iš netradicinio gydymo būdų, paliečiančių tuos vidinius žmogaus taškus, kurie daro įtaką sveikatos būklei", - sako medikė.

Šis suvokimas buvo viena iš priežasčių, ją atvedusių į Biržus.

J. Povilavičienė prieš porą metų tapo Talino Baltijos metodistų seminarijos studente, besigilinančia į teologijos mokslą ir siekiančia diakonės išsilavinimo. Ji atsisakė medikės karjeros Vilniuje ir pasiryžo imtis veiklos ką tik atidarytoje Biržų JMB, kur kaip tik labai reikėjo medikės.

Apie Biržus J. Povilavičienė sužinojo iš Norvegijos JMB žmonių.

Pasak Jelenos, Vokietijos JMB dirba daug medicinos seserų - diakonių. Jos lanko vienišus, ligotus žmones, kai turi laiko, eina su jais pasivaikščioti. Toks gyvenimo būdas labai primena katalikų bažnyčios vienuolių veiklą.

Jelena visą laisvalaikį skyrė žmonėms, kuriems reikėjo pagalbos, dar mokydamasi bei dirbdama Kaune. Tada ji rūpinosi JMB bendruomenės nariais.

 

Medicininės paslaugos - bažnyčios labdara biržiečiams

Vos tik Jelena Povilavičienė atvyko į Biržus, duris atvėrė puikus medicinos kabinetas. Į medikę Jeleną kreipėsi ne vienas įvairioms konfesijoms priklausantis miestelėnas. Kas atskubėjo prašydamas suleisti ar sulašinti gydytojo paskirtus vaistus, kas pageidavo pasimatuoti kraujospūdį ar perrišti žaizdą.

Mokyklinio amžiaus jaunimui kabinete vedamos prevencinės pamokėlės apie higienos įgūdžius.

Po pietų medikė namuose lanko žmones, kuriems reikia pagalbos. Kadangi darbo krūviai kol kas dar nedideli, lieka laiko ir pasišnekėti su pacientais. Pokalbis, anot Jelenos, kartais gelbsti labiau nei vaistai.

Už suteiktas paslaugas joks mokestis neimamas - tai humanitarinė pagalba, JMB labdara visiems biržiečiams.

Tačiau Jelena pastebi, jog biržiečiai yra įpratę atsilyginti. Būtinai norintiems atsidėkoti, siūloma paaukoti JMB.

 

Nustebino tyla

„Baugino tyla. Nuo jos net spengė ausyse", - apie pirmąsias gyvenimo Biržuose dienas sako Jelena Povilavičienė. Jai buvo keista girdėti praeivių iš gatvės žingsnius ar kalbas. Iš pradžių bažnyčios patalpose nakvojusi Jelena stebėjosi, jog miegodama trečiame aukšte, ji girdi, kaip antrame ūžia šaldytuvas. „Gal mano klausa pagerėjo", - kalbėdamasi telefonu su seserimi, prieš pusantrų metų svarstė medikė.

Vilniuje ir Kaune gyvenusią moterį labai nustebino ir Biržų gamta. Joje pirmiausiai Jelena pastebėjo vandenį, kurio pasirodė labai daug, ypač po lietaus. Tačiau Jelena negalėjo atsistebėti, kad jis taip greitai pradingsta - Vilniuje ilgai telkšodavo balos.

Pasak medikės, jai prireikė laiko ir tam, kad suprastų biržiečių tarmę. Rusiškoje aplinkoje augusi Jelena puikiai šneka suvalkiečių tarme.

JMB medikė moka anglų kalbą, gali susišnekėti vokiškai.

 

Gražina Dagytė
2009-12-17

Maisto produktų pirkėjus ragina būti budrius

Artėjant šventėms išauga maisto produktų pardavimas. Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų specialistai primena, kad per šventes padaugėja apsinuodijimų maistu.

Didesnį dėmesį reikia atkreipti perkant greitai gendančius maisto produktus - žuvį, mėsą, pieną ir kreminę konditeriją.

Minėti produktai turėtų būti jiems būdingos išvaizdos, spalvos, kvapo. Produktų kokybei labai svarbu tinkama laikymo temperatūra. Reikėtų atkreipti dėmesį į realizacijos laiką. Mėsos, žuvies, pieno produktų patariame nepirkti iš nelegalių prekiautojų.

Neseniai Biržų miesto gyventoja informavo telefonu, kad nusipirko prastos kokybės medaus. Maisto produktų inspektoriams nuvykus į vietą paaiškėjo, kad medus susisluoksniavęs, paviršiuje susiformavęs tamsus sluoksnis. Moters teigimu, medus apie 6 mėn. buvo laikomas kambario temperatūroje.

Kas būtina žinoti apie medaus laikymą?

Stiklainius su medumi reikia laikyti tamsioje vietoje, nes šviesa blogina medaus kokybę.

Medus, kuriame susidaro nuodingas hidroksimetilfurfurolo (HMF) junginys, susisluoksniuoja. Šis junginys susidaro skylant medaus heksozėms - gliukozei ir fruktozei. HMF ir drėgmės padidėjimas meduje yra ypač nenaudingas procesas, bloginantis medaus kokybę. HMF atsiradimo priežastys yra 3 - medaus šildymas, medaus laikymas kambaryje kelerius metus, invertuoto sirupo priemaišos meduje. Paviršiuje atsiranda tamsus sluoksnis, medus praranda aromatą, baktericidiškumą (gebėjimą naikinti mikroorganizmus). Medaus negalima kaitinti, o kaitintas du kartus daugiau nebesusikristalizuoja (lieka skystas). Medus, suneštas iš žiedų (nektaro), kristalizuojasi 1-3 mėnesius, medaus paviršiuje atsiranda balta medaus puta, ant indo sienelių nusistovi balta medaus gliukozė (žydintis medus).

Nereikia pirkti suskystinto medaus. Šviežias natūralus medus skystas būna ne daugiau kaip tris mėnesius, o vėliau susikristalizuoja (sukietėja). Pašildytas daugiau nei + 400 C temperatūroje jis praranda savo savybes. Beje, dažnai medus suskystinamas ne dėl to, kad lengviau būtų jį išpilstyti, o norint panaikinti jau prasidėjusį rūgimo procesą. Pradėjęs rūgti medus praranda ne tik gydomąsias, bet ir maistines savybes. Medų geriausia laikyti ne aukštesnėje kaip + 15 0 C temperatūroje švariuose stiklainiuose, moliniuose ar emaliuotuose induose. Medaus negalima laikyti geležiniuose induose, nes dėl korozijos medus įgauna nemalonų skonį ir kvapą. Indų su medumi negalima laikyti kartu su labai kvapniais produktais, nes medus greitai pritraukia jų kvapo. Stiklainius su medumi reikia laikyti tamsioje vietoje, nes šviesa blogina medaus kokybę. Norint suskystinti susikristalizavusį medų, indą su medumi reikia palaikyti karštame vandenyje (tik reikiamą kiekį), bet jokiu būdu nekaitinti tiesiog ant ugnies.

Patariame kiekvienam medaus vartotojui susirasti patikimą bitininką, iš kurio nuolat galėtumėte įsigyti tikro, nefalsifikuoto medaus ir būtumėte įsitikinę, kad vartojate aukštos kokybės produktą.

Linkime rajono gyventojams ir kasdienybėje, ir švenčių metu įsigyti ir vartoti tik geros kokybės maisto produktus. Jeigu įsigijote prastos kokybės maisto produktą, su pirkimo čekiu kreipkitės į prekybos įmonės atsakingus darbuotojus. Minėti asmenys turėtų jums nekokybišką maisto produktą pakeisti į tinkamą arba grąžinti pinigus. Jeigu susitarti nepavyksta, kreipkitės į Biržų r. valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą telefonu (8~450) 31987.

 

Biržų r. VMVT informacija
2009-12-15

Gripo epidemija neatšaukta

Praėjusią savaitę susirgimo gripu ar ūmia virusine respiratorine liga nedaugėjo, bet pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Danutės Grigienės, gripo epidemija nei mūsų rajone, nei visoje Panevėžio apskrityje neatšaukta.

Nuo gruodžio 7 - osios iki 13 - osios dienos apskrityje sergamumo minėtomis ligomis rodiklis 10 000 gyventojų siekė 65, Biržų rajone - 47,3 susirgimo atvejus. Oficialiais duomenimis, tebuvo 13 atvejų, kai nustatytas gripas - šia liga sirgo tik vienas vaikas. Ūmiomis virusinėmis ligomis sirgo 141 rajono gyventojas (iš jų 97 vaikai).
Biržiečius lenkė rokiškėnai (66 atvejai) ir kupiškėnai (68,4 atvejai). Didžiausias sergamumas - Panevėžio mieste. Sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų siekė 87,4 atvejo.
Mažiausiai gripu ar virusinėmis ligomis skundėsi pasvališkiai. Dešimčiai tūkstančių gyventojų teko tik 30,4 susirgimo atvejų.

Gražina Dagytė
2009-12-15

Akušerės ir pacienčių bendravimas paremtas pasitikėjimu

„Tikiu ne likimu - tikiu Dievu. Jei žmogus vykdytų visa, ką Dievas prisakęs, būtų geras ir sau, ir kitam", - sako Biržų Šeimos gydytojų centro akušerė Kostancija Zita Sabeckaitė. Ji - ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Biržų dekanato Gyvojo rožinio draugijos vadovė.

Prasidėjus adventiniam susikaupimo metui moteris stengiasi dar daugiau laiko skirti sutiktiems žmonėms ir maldai. Ji sako, jog abu jos užsiėmimai yra tarpusavyje susiję. Ilgai lauktus Šeimos gydytojų centro pacienčių kūdikius ar ligoninėje priimtus vaikelius K. Z. Sabeckaitė sutinka bažnyčioje jų krikšto dieną.

 

Sutiko tūkstančius mažųjų biržiečių

Biržų gatvėmis su Zita Sabeckaite einantieji dažnai stebisi, kad sveikintis jai tenka vos ne su kas antru sutiktuoju.

Akušerė juokiasi, jog per trisdešimt šešerius darbo Biržų ligoninės Ginekologijos - akušerijos skyriuje metus ji pažino tūkstančius moterų, sutiko daugybę į pasaulį atėjusių jų kūdikių. O jei dar pridėtume beveik šešerius metus, praleistus Šeimos gydytojų centre, bei prisimintume akušerės pirmuosius žingsnius Molėtų rajone, darbo stažas būtų išties nemenkas.

Zita Sabeckaitė - Biržų krašto dukra. Čia ji gimė, buvo pakrikštyta ir gavo iš Pasvalio kilusios mamos Kostancijos vardą. Zita - antrasis vardas, tačiau būtent jis labiau „prigijo".

Biržuose Z. Sabeckaitė baigė tuometinę Juliaus Janonio vidurinę mokyklą ir nusprendė tapti medike. Nedvejodama mergina išvažiavo į Vilniaus aukštesniąją medicinos mokyklą, kad įgytų akušerės specialybę.

Akušerė Zita Sabeckaitė mena tuos laikus, kai Biržų ligoninėje gimdavo net po 650 kūdikių.

„Norėjau medicinos. O iš jos labiausiai viliojo akušerija, nes būtent šios profesijos žmonės sutinka naują gyvybę ir palydi ją į gyvenimą", - atvirauja medikė. Gražus jai ir žodis „pribuvėja", seniau gyvavęs Lietuvos kaimuose, o dabar vartojamas užsienio šalyse, kur, pasak Z. Sabeckaitės, kiekvienas šios srities specialistas turi ir kartu dirbančią pribuvėją. Juk paprastai ji ir priima naujagimį. Gydytojas kviečiamas tik kilus komplikacijoms.

Pirmuosius trejus darbo metus jauna medikė praleido Molėtų rajone, kur ji po mokslų gavo paskyrimą. Iš pradžių Zita dirbo akušere Alantos, vėliau ir Molėtų ligoninėse. Greitai jai buvo patikėtos ir vyriausiosios akušerės pareigos.

Biržuose Z. Sabeckaitė darbo ėmėsi nuo 1969 - ųjų. Vos tik grįžusi į gimtinę, iš pat pirmų dienų pradėjo eiti jai gerai pažįstamas ligoninės Ginekologijos - akušerijos skyriaus vyriausiosios akušerės pareigas.

Jai tekdavo skaičiuoti gimusius vaikelius, kurių būta nemažai. Pasak akušerės, per metus Biržų ligoninėje gimdavo net po 650 kūdikių. Zita Sabeckaitė prisimena, jog artinantis švenčių dienoms, buvo rūpinamasi skyriuje palikti apie du tūkstančius vystyklų.

 

Matė džiaugsmo ir liūdesio ašarų

Medikė pastebi, kad jos profesijos atstovės turėjo labai daug žinoti ir suprasti, nes gydytojas ne visada būdavo šalia.

Per trisdešimt šešerius darbo ligoninėje metus susikaupė daug patirties. Z. Sabeckaitė ypatingu laiko vieną gimdymą, kai vaikelio gyvybę ji vos spėjo išgelbėti. Įbėgusi į būsimos gimdyvės palatą, akušerė suprato, jog motina miršta. Skyriuje tuo metu gydytojo ginekologo nebuvo. Zita puolė į Chirurgijos skyrių, bet sužinojo, jog tuo metu dirbęs gydytojas operuoja. Akušerė nuskubėjo į operacinę ir ten apendikso uždegimą baigiančiam operuoti gydytojui pranešė svarbiausia - kūdikis dar gyvas, reikia skubėti. Vaikelis į gyvenimą atėjo tiesiog ligoninės palatoje, kur buvo pavadintas ką tik mirusios motinos vardu. Akušerė ir dabar dažnai apie jį pagalvoja - mintyse pasvarsto, koks išaugo, kaip atrodo, ką veikia. Molėtuose Z. Sabeckaitė sutiko ir vieninteles savo gyvenime trynukes. Mena, kaip trijų gražuolių mergyčių gimimas ne tik nudžiugino, bet ir pravirkdė jų tėvelį - namuose jau augo penki vaikučiai.

„Gyvenime būta visko - ir gero, ir blogo", - neslepia medikė. Anksčiau, pasak akušerės, žymiai daugiau moterų norėdavo nutraukti nėštumą, jos nemanydavo, jog tai nusikaltimas ar nuodėmė. Pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai gimdyvės atsisakydavo savo vaikų. Z. Sabeckaitei tekdavo iš jų priimti pareiškimus, kuriuose motinos įrašydavo žodžius: „Niekada neturėsiu jokių pretenzijų". Vėliau moterį reikėdavo palydėti pas notarą, kad šis apsisprendimą juridiškai patvirtintų.

Dauguma tokių mamyčių atsisakymą argumentuodavo tuo, jog esą neturinčios sąlygų auginti mažylius. „Tai baisu. Motinos gimdė ir augino vaikus net per karą", - sako medikė. Anot jos, tik viena kita vėliau persigalvodavo ir skubėdavo mažylį susigrąžinti.

 

„Kurčnebylė"

Kalbėdama apie šiandienos problemas, Z. Sabeckaitė pabrėžia būtinybę laukti naujos gyvybės, daryti viską, kad ji būtų išsaugota. Vadinamasis Gyvybės langelis - viena iš išeičių, kad kūdikiai nebūtų išmetami į šiukšlių konteinerius. Tik akušerė abejoja, ar tolimoje provincijoje gyvenanti moteris pajėgs savo vaikelį nuvežti iki didmiestyje esančio langelio.

Prisimindama ankstesnius darbo dešimtmečius, akušerė su šypsena prisimena tuos atvejus, kai nepilnametes dukras į ligoninę atlydėjusios motinos tvirtindavo, jog šioms esąs apendicitas, bet paaiškėdavo, jog merginos tuoj gimdys. Medikės, jaunutes gimdyves išleisdamos į namus, tarpusavyje šypsodavosi, kad į namus parsivežė „gyvą apendicitą".

„Motinystė visada gerbiama. Mūsų profesijos atstovės visada laukia gimsiančių kūdikių. Ir visai nesvarbu, kas juos gimdo - paprasta moteris ar žinoma mokslininkė. Vaikeliui mylėti didelių mokslų nereikia", - kalba Zita Sabeckaitė.

Plačiau pasakoti konkrečių istorijų ji sako nenorinti.

„Aš esu kurčnebylė", - sako akušerė, įsitikinusi, jog medikas privalo saugoti savo pacientų paslaptis, o jų tarpusavio bendravimas turi būti paremtas pasitikėjimu.

Medikė prisipažįsta, jog dirbdama ligoninėje ji ne kartą yra išsitarusi, jog niekada nedirbsianti moterų konsultacijoje. Jai atrodę, kad pats svarbiausias dalykas - globoti mamytes ir jų kūdikius skyriuje. „O dabar Dievas davė taip, kad dirbu. Devynis mėnesius kartu laukiame kūdikio. Prašome, kad jam gimus ir mums praneštų apie naują gyvybę", - pasakoja akušerė Zita.

 

Laikas po darbo - maldoms ir gėlėms

Laisvą laiką medikė skiria maldai. Jau septyniolika metų ji priklauso Gyvojo rožinio draugijai. Net dvylika metų Biržų dekanato organizacijai Z. Sabeckaitė vadovauja.

Per šių metų keturias Advento savaites ji planuoja aplankyti rožinio kalbėtojus, už juos melsis namuose ir bažnyčioje. Biržų draugijai priklauso net devyni šimtai moterų ir vyrų. Jauniausiam nariui - tik šešiolika metų, vyriausiam - daugiau nei aštuoniasdešimt. Vyresnieji priklauso Šv. Onos Gyvojo rožinio būreliui.

„Meldžiamės įvairiomis intencijomis - už Lietuvos ir viso pasaulio reikalus, už kunigus ir už pašaukimus į kunigystę. Vykstame į maldingas keliones", - pasakoja Zita Sabeckaitė.

Kaip dar leidžiamas laisvalaikis? „Auginu gėles", - prisipažįsta moteris. Tokiu būdu ji sako pildanti savo amžiną atilsį motinos nurodymą. Prieš mirtį ji pasakė paliekanti dukrai sodybą, kad joje žydėtų gėlės.

 

Gražina Dagytė
2009-12-10

Gripas iš mokyklų nesitraukia

Šią savaitę dirbo tik penkios rajono mokyklos.

 

Savivaldybės žiniomis, iš 15 Biržų rajono mokyklų šią savaitę dirbo tik trečdalis.

Pamokos vyko Biržų „Aušros", Vabalninko Balio Sruogos vidurinėse, Papilio, Medeikių ir Nemunėlio Radviliškio pagrindinėse mokyklose.

Mokyklose karantinas skelbiamas tada, kai sergančiųjų moksleivių skaičius viršija 20 procentų. Praėjusį pirmadienį „Atžalyno" vidurinėje mokykloje sirgo 27 proc. moksleivių, todėl karantinas buvo pratęstas dar savaitę.

Ugdymo procesas šią savaitę nevyko ir „Saulės" gimnazijoje. Nors sergančiųjų procentas šią savaitę tebebuvo didelis, „Aušros" mokykla nusprendė dirbti. Ši didžiausia rajono mokykla karantiną buvo paskelbusi anksčiausiai.

 

Alfreda Gudienė
2009-12-05

Ar skiepysis Biržų medikai?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi priemonių pandeminio gripo vakcina nemokamai aprūpinti medikus.

Tačiau šalies žiniasklaidoje pateikiama informacija, kad dėl kontaktų su sergančiaisiais rizikos grupei priskiriami medikai į vakciną žiūri labai atsargiai ir skiepytis kol kas neskuba.

Biržų rajono savivaldybės gydytojo pareigas vykdantis Remigijus Šaknys „Šiaurės rytams" sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti duomenys apie skiepytis ketinančių Biržų rajono sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skaičių. Pasak jo, SAM nupirkta vakcina Biržus turėtų pasiekti šio mėnesio pabaigoje.

Nemokamos pandeminio gripo vakcinos pageidaujančių medikų ir kitų rajono sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų nėra daug.

Savivaldybės specialisto R. Šaknio pateiktais duomenimis, skiepytis nuo pandeminio gripo pageidauja 35 ligoninės, 11 poliklinikos ir 8 Šeimos gydytojų centro darbuotojai.

„Tik skiepai padėjo įveikti žmoniją naikinusias baisias ligas", - vakcinos nauda neabejoja Biržų šeimos gydytojų centrui vadovaujanti gydytoja E. Šakelienė.

Vidutinis darbuotojų skaičius Biržų ligoninėje yra 252 žmonės. Tarp jų - 54 gydytojai, 115 slaugytojų. Skiepytis norinčių žmonių skaičius sudaro 13 procentų visų ligoninės darbuotojų.

Palyginti mažą norinčių skiepytis skaičių vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza komentuoja taip: kai kurie medikai, tarp jų ir pats vyriausiasis gydytojas, jau yra pasiskiepiję sezoninio gripo vakcina.

„Pasiskiepijus bet kuria vakcina vis tiek formuojasi antikūniai", - sako ligoninės vadovas.

Biržų poliklinikoje kartu su kaimo ambulatorijomis dirba apie 202 žmonės - 34 gydytojai, 100 slaugytojų, 10 kitos srities specialistų bei 58 kitam personalui priskiriami darbuotojai.

Poliklinikoje skiepytis tenori 11 žmonių. Tai sudaro tik apie 5 proc. darbuotojų.

Poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas sako, kad pandeminio gripo virusui pradėjus mutuoti medikai abejoja, ar verta skiepytis. Anot poliklinikos vadovo, bijoma ir papildomos skiepų rizikos.

UAB „Biržų šeimos gydytojų" centre dirba 18 žmonių, tarp jų - 8 taip pat dirba kitose darbovietėse. Skiepytis nuo pandeminio gripo užsirašė 8 žmonės (44 proc. visų darbuotojų).

Pasak centro direktorės Elenos Šakelienės, skiepytis ketina visos trys šiuo metu centre dirbančios šeimos gydytojos, taip pat slaugytojos ir kitas personalas.

„Tik skiepai padėjo įveikti žmoniją naikinusias baisias ligas", - vakcinos nauda neabejoja centrui vadovaujanti gydytoja E. Šakelienė.

Savivaldybės gydytojas R. Šaknys sako nemokamai pasiskiepyti galimybės neturintis.

„Aš nepatenku į rizikos grupę, kuriai skiriama nemokama vakcina. Jei patekčiau, skiepyčiausi", - tvirtina specialistas.

 

Alfreda Gudienė
2009-12-03

Poliklinikoje formuojama gydytojų psichiatrų komanda

Biržiečiai jau gali rinktis, pas kokį gydytoją psichiatrą lankytis.

Kaip informavo poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas, Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje šiuo metu dirba trys iš kitų rajonų ir miestų važinėjantys gydytojai psichiatrai - Aleksandras Markinas, kaunietė Justina Morkevičienė ir Jelena Šulga.

Poliklinikoje jau dirba trys iš kitų rajonų atvažiuojantys gydytojai psichiatrai.

Biržietė gydytoja Zita Streikienė pastaruoju metu nedirba.

Iš Pasvalio važinėjantis gydytojas A. Markinas Biržų rajono gyventojams jau pažįstamas. Neseniai dirbti pradėjusi J. Morkevičienė kartą per savaitę atvyksta iš Kauno. Taip pat vieną savaitės dieną Biržuose dirba jauna panevėžietė gydytoja J. Šulga.

Dėl darbo Biržų poliklinikoje tariamasi ir su viena gydytoja psichiatre iš Rokiškio.

 

Alfreda Gudienė
2009-12-03

Kas Biržuose brangių antivirusinių vaistų gaus pirmiausiai?

Penktadienį po pietų Biržus turėjo pasiekti vaistai, padėsiantys išvengti pandeminio gripo aukų.

 

Nemokamą „gyvybės eliksyrą" skirsto savivaldybė

Bandžiusieji gauti šiuo metu Lietuvoje esančių efektyviausių priešvirusinių vaistų „Relenza" ar „Tamiflu" žino, kad jų katastrofiškai trūksta. Netgi galintieji už vaistą mokėti pusantro šimto litų vaistinėse išgirsta, jog tokio preparato nėra.

Tiekėjai „gyvybės eliksyrui" prilygstančius vaistus dalija vos po kelis vienetus, kurie kaipmat dingsta iš lentynų.

Penktadienį Biržų ligoninės vadovas teigė, kad stacionare yra karščiuojančių ligonių, tačiau antivirusinių vaistų ligoninė neturinti - jų tik laukianti.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė (dešinėje), pasitarusi su Socialinės parmos skyriaus vedėja E. Prokopovičiene (kairėje), „Šiaurės rytams" žinias apie vaisto „Tamiflu" paskirstymą Biržuose pateikė ne iš karto - prašė leisti „pamąstyti tris minutes".

Po pietų redakciją pasiekė žinia apie savivaldybei nemokamai skirtus vaistus „Tamiflu", kurių skirstymu esą rūpinasi savivaldybės gydytojo pareigas atliekantis Remigijus Šaknys.

Į redakciją kreipęsis savivaldybės darbuotojas prašė pasidomėti, kodėl didžioji dalis brangaus preparato nukreipiama ne ligoninei, o ambulatoriniam gydymui.

„Ar tai nėra įžūlus būdas brangiais vaistais nemokamai apsirūpinti kai kuriems valdininkams?" - klausė pašnekovas.

Savivaldybės gydytojo ketvirtadienį darbe rasti nepavyko. Telefonu atsiliepęs R. Šaknys sakė esantis Vilniuje ir dalyvaujantis tarptautinėje konferencijoje. Jis informavo, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija gavo antivirusinių vaistų, kurie atiduoti savivaldybėms.

„Žiūrėsim, kam duosim", - į klausimą apie vaistų paskirstymą atsakė R. Šaknys. Savivaldybės gydytojas teigė, jog nemokamą vaistą turėtų gauti socialiai remtini žmonės, vadinamieji „nabagėliai".

Suabejojus, ar brangus ir deficitinis vaistas gali būti taip skirstomas, R. Šaknys paaiškino, kad vaistų paskirstymą gali komentuoti savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė.

 

Vaistas skirtas sunkiausiems ligoniams

Vaistų skirstymu besirūpinusi Panevėžio apskrities gydytoja Vaida Dočkuvienė informavo, kad apskritis gavo 600 dėžučių vaistų.

Anot gydytojos, kol kas gautas tik „trupinėlis" vaistų, todėl jie turi būti naudojami būtiniausiai pagalbai.

Didžiausią kiekį medikamentų gavo Panevėžio infekcinė ligoninė, kurioje gydomi visos apskrities žmonės. Savivaldybėms jie paskirstyti pagal gyventojų skaičių. Biržams skirtos 66 pakuotės vaistų.

„Vaistas skirtas sunkiausiems ligoniams, hospitalizuotiems dėl gripo ir jo komplikacijų. Svarbu, kad vaistų stacionaruose netrūktų", - sakė apskrities gydytoja V. Dočkuvienė. Tokia esanti ir vaistus skyrusios Sveikatos apsaugos ministerijos nuostata.

 

Ligoninė vaistų nepageidauja?

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė, pasitarusi su Socialinės parmos skyriaus vedėja E. Prokopovičiene, „Šiaurės rytams" žinias apie vaisto „Tamiflu" paskirstymą Biržuose pateikė ne iš karto - prašė leisti „pamąstyti tris minutes".

Vėliau paskambinus gautas atsakymas, jog 8 pakuotes (viena pakuotė skirta vienam ligoniui - red.) gaus Šeimos gydytojų centras, 20 pakuočių - ligoninė ir 38 - poliklinika.

Į klausimą, kodėl didžioji dalis vaistų skirta ne ligoninei, kurioje atsiduria sunkiausi ligoniai, direktorė atsakė, jog Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas N. Jeloza didesnio kiekio nepageidavęs, nes esą nėra sergančiųjų.

Paprieštaravus, jog ką tik gydytojas kalbėjo apie karščiuojančius ligonius, direktorė pažadėjo pasitikslinti informaciją.

„Kiek ten pas jį (ligoninės vadovą N. Jelozą - red.) teserga - „viršuj" devyni, „apačioj" penki, iš viso -keturiolika. Pagal jį, ir tai dar neaišku, ar jiems gripas", - netrukus atsakė direktorė.

P. Prašmantienė korespondentei kalbėjo, jog didžioji dalis „Tamiflu" poliklinikai skirta todėl, kad žmonės šį vaistą gali naudoti ir profilaktiškai. Be to, dalis karščiuojančiųjų pirmiausiai eina pas šeimos gydytoją.

Pasiteiravus, ar dalis brangių vaistų nebus skirta savivaldybės darbuotojų sveikatos profilaktikai ar gydymui, direktorę ir jos kabinete buvusią Socialinės paramos skyriaus vedėją kažkodėl suėmė juokas. Vėliau P. Prašmantienė užtikrino, kad to nebus.

Direktorė taip pat informavo, jog savivaldybės administracijoje gripas kol kas nesiaučia.

 

Alfreda Gudienė
2009-11-28

Ar Biržų ligoninė pasiruošusi pandeminio gripo atakai?

Pandeminio gripo aukos Lietuvoje siunčia signalus apie rimtą pavojų, pirmiausiai gresiantį jauniems žmonėms ir vaikams. Jaunų žmonių mirtys rajone užminė mįsles, privertė susirūpinti apsaugos priemonėmis ir vaistais, vyksta prieštaringos diskusijos apie vakciną (skiepus).

Ar gripo įmanoma išvengti? Ar valstybė nevėluoja įsigyti vakcinos, ar šalyje ir gydymo įstaigose yra pakankamai vaistų, kurie tiesiog šluojami iš vaistinių lentynų, trūksta netgi apsauginių kaukių?

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza pasigenda ne tik vakcinos, vaistų, bet ir žiniasklaidos pilietiškumo bei Vyriausybės ir Seimo narių profesionalumo. Taip pat jis pripažįsta „bjaurią" natūraliąją atranką, kai išlieka tik stipriausieji.

Su Biržų ligoninės vadovu „Šiaurės rytai" kalbėjosi ketvirtadienio rytą.

 

„Žinote, kartais man atrodo, kad gyvenu tarybiniais laikais", - prisipažįsta ligoninės vadovas N. Jeloza. Jis sako, kad valstybė skiepų vakcina turi rūpintis anksčiau, o ne tada, kai prasideda epidemija.

- Šiandien šalies žiniasklaidoje spausdinamos Lietuvos sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko mintys. Jis teigia, kad vakcina yra svarbiausia apsisaugojimo nuo pandeminio gripo priemonė, ypač jaunam, neapsaugotam organizmui ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Anot viceministro, pirmiausiai turėtų būti skiepijami rizikos grupei priklausantys žmonės - nėščios moterys, vaikai, sergantieji lėtinėmis ligomis ir su ligoniais kontaktuojantys medikai.

Ar Biržų ligoninė turi vakcinos, ar skiepijami gydytojai ir kiti darbuotojai?

- Mes skiepijamės sezoninio gripo vakcina. Ji veikia daugybę rūšių virusų. Pandeminio gripo vakcinos neturime, valstybė vėluoja ją įsigyti. Tokiais dalykais rūpintis reikia ne tada, kai jau prasideda epidemija.

Gyventojai gali gydytis antivirusiniais vaistais „Relenza" ir „Tamiflu", jeigu jų sugeba gauti. Juos galima vartoti ir profilaktiškai, jei kontaktuojama su sergančiais. Susirgus vaistą reikia pradėti vartoti per dvi paras, tada jis bus veiksmingas.

 

- Ar ligoninė turi tokių vaistų?

- Neturi. Šiandien žadėjo atvežti. Žinote, kartais man atrodo, kad gyvenu tarybiniais laikais. Kita vertus, gripas buvo ir bus. Pandeminis gripas nėra baisesnis už sezoninį, tačiau veikia plačiau ir duoda bjauriąją pusę - įvykdo natūraliąją atranką. Virusas „kerta" nusilpusius, pašalinių susirgimų kamuojamus žmones.

 

- Sakoma, jog imunitetą šio tipo virusui turi vyresni žmonės. O kiti turėtų skiepytis?

- Be abejo. Tik žiniasklaida pridaro daug bėdos, rašydama, kad skiepai žalingi ir pan.

Kaip galima rašyti tokias nesąmones? Juk su skiepais žmogus gauna antikūnius -su gripu besikaunančius organizmo „kareivius".

 

- Tačiau juk žurnalistai rašo, o laikraščiai spausdina ne savo rekomendacijas, o už sveikatos priežiūrą atsakingų žmonių mintis...

- Čia jau yra žiniasklaidos pilietiškumo problema - ji turi patikrinti, ar tai, kas kalbama, yra tiesa.

 

- Net jei kalba ministrai ar aukšti ministerijų pareigūnai bei specialistai?

- O nuo kada sveikatos ministras yra specialistas? O jau apie mūsų Seimo nario kompetenciją iš viso nekalbu.

 

- Teko girdėti, jog viename renginyje jūs jam dėkojote...

- Susitikime su Seimo nariu jam dėkojau tik už tai, kad padėjo susitikti su sveikatos apsaugos ministru.

 

- Manote, kad įvairias nuomones spausdinantys laikraščiai elgiasi nepilietiškai?

- Aš tikrai vertinu „Respublikos" laikraštį, tačiau ir ten vieną kartą buvo pasielgta neatsakingai. Išspausdinta gydytojo infekcionisto nuomonė apie skiepus, o šalia parašyta nuomonė tų, kurie teigia niekada nesiskiepijantys ir to nedarysią. Ar taip galima?

 

- Tačiau ir jūsų vadovaujamos ligoninės gydytojai laikosi skirtingų nuomonių apie skiepus ir vaistus. Visai neseni atvejai, kai brangių antivirusinių vaistų turintiems tėvams buvo aiškinama, kad vaikams geriau jų neduoti. Kiti medikai tą pačią dieną tvirtino, kad tų vaistų ligoniams neduoda tik tie, kurie jų neturi ir negali gauti.

- Negaliu komentuoti, nes nežinau tos situacijos, ligos klinikos. Tačiau sakau, kad „Relenza" ir „Tamiflu" suaugusiems ir vaikams galima duoti ir profilaktiškai.

 

- Ar jūsų vadovaujamos įstaigos gydytojai turi galimybę domėtis naujausia informacija apie pandeminį gripą, ligos požymius bei gydymo būdus?

- Neseniai pas mus vyko seminaras, kuriame dalyvavo ligoninės ir poliklinikos medikai. Paskaitą skaitė kaunietis gydytojas infekcionistas, profesorius Alvydas Laiškonis. Salė rūsyje buvo pilnutėlė. Gaila, kad jūsų ten nebuvo.

 

- „Šiaurės rytai" apie minėtą seminarą negavo jokios informacijos. O ar kvietėte kurios nors rajone dirbančios žiniasklaidos atstovus?

- Tai kad tik vėliau pamaniau, jog galėjau pakviesti spaudą. Čia kaip tame posakyje - protas eina paskui galvą.

 

- Ar yra gripu sergančių ligoninės medikų?

- Esu prietaringas, todėl atsakydamas spjaunu tris kartus per kairįjį petį. Kol kas mūsų medikai laikosi.

 

- O ligoniai stacionare kaip laikosi?

- Visi ligoninės skyriai pilni ligonių. Karščiuojančiųjų daugėja, nuo pirmadienio paskelbėme karantiną. Susirgusius gydome tuo, ką ligoninėje turime, arba tais vaistais, kuriuos nusiperka pats ligonis. Kiek ligoninėje žmonių serga gripu, pasakyti negalime. Ne visus atvejus lydi būdingiausi gripo požymiai - aukšta temperatūra, sąnarių skausmas, gerklės paraudimas. Kitiems liga praeina su lengvu pykinimu, pilvo paskaudėjimu. Viskas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos.

Todėl primenu, kad imuninės sistemos stiprinimu reikia rūpintis ne tada kai susergi, o visą laiką. Susirgusiems siūlau nebūti „didvyriais", o gulti į lovą, gerti vaistus nuo temperatūros, skysčius ir kviestis gydytoją.

 

Alfreda Gudienė
2009-11-28

Gripo išgąsdinti žmonės prašo bitininkų patarimų

Rajono bitininkai seminare dalijosi mintimis, kaip vartojant bičių produktus stiprinti organizmą bei gintis nuo gripo.

 

Pagausėjo medaus pirkėjų

Šį lapkritį Biržų krašto bitininkai susitiko net penkis kartus. Jie dalyvavo Lietuvos veterinarijos akademijos organizuotuose mokymuose, kuriuose bitininkystės žinias gilino ir pradedantys bitininkai, ir turintys kelių dešimtmečių patirtį.

Praėjusį trečiadienį diskutuota, kaip bičių produktus vartodami žmonės galėtų apsisaugoti nuo visus gąsdinančio gripo ar kitų virusinių susirgimų. Susirinkusieji prisipažino dažnai sulaukiantys žmonių prašymų pagelbėti susirgus ir teigė turintys daugiau medaus pirkėjų nei anksčiau.

 

Pagyrimai medaus ir svarainio sulčių mišiniui

Žemės ūkio rūmų specialistas bitininkystei Juozas Jankauskas seminaro dalyvių teiravosi, ar jie prisimena vieno gėrimo, esą ne tik prikeliančio iš ligų patalo, bet ir bent dešimčia metų atjauninančio žmogų, receptą.

Ypatingajam gėrimui pagaminti reikėtų medaus, pipirmėtės ir citrinų rūgšties. Toks vaistas, pasak bitininkų, turėtų suteikti jėgų ir aimanuojantiems dėl vadinamojo kiaulių gripo.

Bitininkai diskutavo, kaip bičių produktus vartodami žmonės galėtų apsisaugoti nuo visus gąsdinančio gripo ar kitų virusinių susirgimų.

Lektorius teigė, kad organizmą teigiamai veikia ir medus, maišytas su kitokiomis rūgštimis, pavyzdžiui, obuolių actu. Bitininkai pastebėjo be reikalo pamirštą lietuvišką citriną - svarainį. Vitamino C gausa jis esą lenkiantis citrinas. Norint išsaugoti svarainio gerąsias savybes patartina išspausti šių vaisių sultis ir lygiomis dalimis sumaišyti su medumi. Toks gėrimas tonizuoja ir suteikia daug jėgų.

Pasak bitininkų, peršalimo ligomis rečiau serga tie žmonės, kurie medų vartoja nuolat. Sukrutusiems gydytis bičių produktais patartina bandyti jį tirpinti drungname vandenyje.

Bitininkai išsakė priekaištus tiems savo kolegoms, kurie mėgsta ant stiklainiukų nurodyti užrašą „Liepų medus". Susirinkusieji vieningai sutarė, jog labiau tiktų rašyti „Liepos mėnesio medus". Liepos esą ne kasmet išskiria nektarą, be to, norint į jas prisivilioti bitutes, reikėtų medžius... laistyti. Lektoriai pastebėjo žinantys vieną bitininką, kuris vandens čiurkšles nukreipia į gausiai sužydusius medžius.

Susirinkusieji akcentavo puikias grikių medaus vaistingąsias savybes. Jis esą praplečia kraujagysles.

Medaus tirpalas gali būti vartojamas įpurškimams bei inhaliacijoms. Tokiu atveju į paruoštą medaus tirpalą tinka įlašinti pikio tirpalo. Grynu medumi ar į jį įdėjus pikio ekstrakto tinka tepti suskirdusias lūpas.

 

Žiedadulkės, pikis ir bičių pienelis

Imuninės sistemos stiprinimui rekomenduojamos žiedadulkės arba bičių duonelė. Siūloma jų suvalgyti vieną šaukštelį per parą. Kai kurie bitininkai mano, jog žiedadulkes geriau ištirpinti šiltame vandenyje, įdėti truputį medaus ir tik tada išgerti.

J. Jankauskas išskyrė itin stiprų bičių pienelio antivirusinį ir antibakterinį poveikį. Tačiau patarė vartoti tik lietuvišką produktą.

Iš Kaišiadorių rajono atvykęs lektorius, ūkininkas ir bitininkas Žilvinas Šolys siūlė pasigaminti priešvirusinį vaistą iš medaus, imbiero šaknies ir citrinų. Tam reikėtų 500g medaus, 200g stambia tarka sutarkuoto imbiero ir dviejų nuluptų ir smulkiai supjaustytų citrinų. Mišinį reikėtų vieną savaitę palaikyti. Po to nukošus padėti į šaldytuvą. Mišinį patariama vartoti po 1 arbatinį šaukštelį su arbata.

Biržietis mokytojas ir bitininkas Vidmantas Jukonis savo kraštiečiams patarė kramtyti koriukus su medumi. Pasak bitininko, juose yra daug eterinių aliejų, gliukozės, fruktozės, fermentų, kurie labai sustiprina organizmą. V. Jukonis pasidalijo ir geru receptu. Pirmiausiai tektų pasidaryti pikio tinktūrą. Jai paruošti reikėtų 75 laipsnių spirito ir pikio. Vienam gramui pikio imama dešimt gramų spirito. Ant vieno šaukštelio žiedadulkių ar bičių duonelės bitininkas siūlo užlašinti 20 lašų pikio tinktūros.Vartoti vieną kartą per dieną prieš valgį. Patariama vartoti porą savaičių. Po pusės mėnesio galima pakartoti.

 

Gražina Dagytė
2009-11-26

Biržų rajone - gripo epidemija

Savaitgalį įsisiautėjęs gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos biržiečius ginė į polikliniką, Šeimos gydytojų centrą, ligoninę bei vaistines.

Išanalizavus sergamumo situaciją, vakar Biržų rajone paskelbta gripo epidemija.

Nuo pandeminio gripo ypač kenčia vaikai.

Epideminis sergamumo lygis pasiekiamas, kai iš 10 tūkstančių gyventojų sergančiųjų gripu skaičius viršija 100.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų filialo vedėjos Elenos Bajorūnienės teigimu, rajone jau registruota apie 150 susirgimų 10 tūkst. gyventojų.

Pirmadienį buvo uždarytos penkios Biržų rajono mokyklos, kuriose mokinių sergamumas peržengė 30 proc. ribą. Jau praėjusią savaitę ugdymo procesą sustabdė rajone didžiausia „Aušros" vidurinė mokykla. Pirmadienį prie jos prisijungė Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla, Kaštonų, Nemunėlio Radviliškio, Germaniškio pagrindinės mokyklos. Pastarojoje susirgo net 50 proc. mokinių.

 

Rasa Penelienė
2009-11-24

Gripas „išguldė" didžiausią rajono mokyklą

Nuo ketvirtadienio Biržų „Aušros" vidurinėje mokykloje pamokos nevyksta - dėl gripo protrūkio ugdymo įstaiga savaitei uždaryta.

 

Išgąsdino pirmoji gripo auka

„Jei atvirai, tai mus išgąsdino kauniečio berniuko mirtis dėl kiaulių gripo komplikacijų. Kai sergančių mokinių skaičius per vieną dieną padidėjo dešimčia procentinių punktų, nutarėme nerizikuoti", - ketvirtadienį popiet kalbėjo Biržų „Aušros" vidurinės mokyklos direktorius Leonas Zdanavičius.

Ši didžiausia Biržų rajono ugdymo įstaiga - pirma, kurioje šiais metais paskelbtas karantinas dėl tarp moksleivių siautėjančio gripo bei susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

„Aušros" mokykla prieš karantiną atrodė kaip didžiulė ligoninė, pilna kostinčių ir čiaudinčių vaikų.

Mokiniams pamokos ir kiti užsiėmimai nevyko vakar, jų nebus ir visą ateinančią savaitę.

„Norėjome skelbti karantiną vienai dienai. Bet pasitarus su specialistais buvo nuspręsta, jog tiek laiko neužteks, kad didžioji gripo epidemijos banga praeitų. Be to, išvakarėse išgirdome sveikatos apsaugos ministro žodžius, kad kiaulių gripo epidemija pasieks per artimiausias dvi savaites. Todėl nutarėme, kad vaikams geriau gydytis namuose, o ne būti ten, kur daug žmonių - viruso platintojų. Nesergantiems bus mažiau galimybių susirgti, o besigydantys ir taip mokyklos nelanko. Be to, pradinių klasių mokiniams kitą savaitę atostogos", - kalbėjo direktorius.

Mokyklą lanko 1067 mokiniai, čia dirba 71 suaugęs žmogus. Beje, pastarieji šįkart stipresni - iki penktadienio tesirgo tik du mokytojai.

„Aušros" darbuotojai pastarosiomis dienomis rinko duomenis apie sergančius vaikus. Įdomu tai, kad pradinėse klasėse sergančiųjų mokinių buvo nedaug ir šis skaičius neaugo - sirgo nuo 2 iki 6 vaikų klasėje.

Tačiau vyresnių klasių mokinių sergamumas staigiai kilo tiesiog per vieną dieną.

Ypač daug susirgusiųjų užfiksuota 7b klasėje. Jei trečiadienį klasėje sirgo tik 2 vaikai, tai ketvirtadienį užregistruotas 21 susirgimas. Panašiai nutiko ir 9a klasėje - išvakarėse sirgo du vaikai, o ketvirtadienį - jau dešimt.

Staigiai pakilo sergančiųjų skaičius ir 4c klasėje - trečiadienį sirgo 3, kitądien - jau 11 mokinių.

Suskaičiavus paaiškėjo, kad ketvirtadienį mokykloje serga 407, tai yra 38 procentai moksleivių. Tokie skaičiai išsklaidė abejones dėl būtinybės skelbti karantiną.

Paskutinį kartą ši mokykla keturių dienų karantiną dėl gripo buvo paskelbusi 2006 metų vasario 28 dieną.

 

Vabalninke daugiausia serga pradinukai

Pagal susirgusių mokinių skaičių, ketvirtadienio duomenimis, rajone antrąją vietą užėmė Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla. Čia sergamumas pasiekė 26,6 procentus mokinių.

Mokykloje mokosi 397 vaikai.

Pasak direktoriaus Laimučio Štirvydo, daugiausia serga pradinių klasių mokiniai.

L. Štirvydas sakė apie karantiną kol kas negalvojantis. Juolab kad pradinukai nuo pirmadienio savaitę atostogaus, tad tikimasi, kad per tą laiką didžioji gripo banga praeis.

Trečia pagal sergamumą yra Medeikių pagrindinė mokykla - ketvirtadienį sirgo 16,8 procentai mokinių. Tik 0,8 punkto nuo šios įstaigos atsiliko Biržų „Saulės" gimnazija.

Nuo jų nedaug atsiliko Nemunėlio Radviliškis, kur 15,8 procentai sergančiųjų, Pačeriaukštės Petro Poškaus (13,7) ir Biržų Kaštonų pagrindinės (13,3).

Ketvirtadienio duomenimis, atspariausia ligoms atrodė Biržų „Atžalyno" vidurinė mokykla, kur sirgo 6,2 procentai mokinių.

Į vaikų lopšelius - darželius kol kas gripas neįsisuka. Juose užfiksuoti pavieniai susirgimai.

 

Serga jaunesni žmonės

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vedėja Elena Bajorūnienė teigia, kad Biržuose gripo epidemija dar neskelbiama. Tai daroma, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka 100 sergančiųjų gripu.

Jei klasėse sergamumas viršija 30 procentų, epidemiologai siūlo karantinuoti klases arba galvoti apie karantino skelbimą mokyklose. Tą turėtų spręsti ugdymo įstaigų vadovai ir savivaldybės administracija.

Biržų savivaldybės poliklinikoje pirmadienį sulaukta nemažai į Biržus gydytis sugrįžusių didmiesčiuose besimokančių studentų.

Trečiadienį į ligoninės priimamąjį kreipėsi tik penki žmonės, turintys gripo arba virusinių susirgimų simptomus.

Medikai pastebėjo sumažėjusį iš anksto užsiregistravusių pacientų skaičių.

Greičiausiai žmonės stengiasi nesilankyti viešose vietose, kur užsikrėsti gripo virusu tikimybė didesnė. Ligoninėje karantinas kol kas nepaskelbtas. Tačiau jaunieji pacientai užplūdo vaikų konsultaciją.

Praėjusią savaitę Biržų rajone sergamumas siekė 28,6 procentus.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-21

Gydytoja Elvyra Baranauskaitė: „Medikui reikalingas pašaukimas"

„Dirbant gydytoju, reikia turėti intuiciją", - sako dvidešimt metų Vabalninko ambulatorijoje pacientais besirūpinanti šeimos gydytoja Elvyra Baranauskaitė.,

 

Vabalninke - dvidešimt metų

Gydytoja Elvyra vis dažniau mintimis grįžta atgal, kai ji iš Panevėžio persikėlė gyventi ir dirbti į Vabalninką. Mažas mūsų krašto miestelis jai kur kas labiau patiko nei judrus apskrities centras. Biržų rajone ji neturėjo nei giminaičių, nei draugų. Gal todėl iki šiol Biržai jai atrodo tolimas ir beveik nepažįstamas miestas. Visai kas kita Vabalninkas, kuris tarsi kitas, bet savas rajonas.

Gydytoja Elvyra Baranauskaitė jau dvidešimt metų rūpinasi Vabalninko krašto žmonių sveikata.

Kai E. Baranauskaitė pravėrė Vabalninko ligoninės ir ambulatorijos duris, buvo 1989 - ųjų gruodžio pradžia. Pasak gydytojos, per dvidešimt metų daug kas pasikeitė - Vabalninkas išgražėjo. Tačiau yra ir nerimą keliančių dalykų - daug žmonių jau iškeliavo Anapilin, o gimstamumas stipriai sumažėjo. Medikė neslepia - darbo daugėja ir jis sunkėja. Vyresnioji vabalninkiečių karta skundžiasi įvairiais negalavimais.

E. Baranauskaitei tenka rūpintis ir vaikais iki aštuoniolikos metų. Jų gydytojos sąraše apie šešis šimtus. Medikė sako didžiausią džiaugsmą patirianti tada, kai ant svarstyklių kelianti sveiką kūdikį - dar vieną vabalninkiečių atžalą, ateities viltį.

 

Nemėgsta skubėti

Gydytoja kalba, jog apie pacientus ji galvojanti ne tik darbo metu, bet ir grįžusi į namus. Medikei labai svarbu numatyti visus galimus atvejus, neapsirikti. Ji teigia, jog gydytojui labai praverčia intuicija, kuri su metais vis labiau stiprėjanti.

Elvyra Baranauskaitė turi savo darbo stilių - ji nelinkusi skubėti, stengiasi skirti pacientui kuo daugiau laiko, į žmogų įsiklausyti, išgirsti ir pamatyti, kas jį slegia. Medikė įsitikinusi - sąžiningumas ir pasiaukojimas yra svarbiausios mediko savybės.

Gydytoja sako nemėgstanti daug kalbėti - daugiau norinti klausytis kitų. Santykiuose su žmonėmis ir poilsio valandėlėmis namuose E. Baranauskaitė siekianti ramybės. Tai nesą paprasta, kai į galvą net vakare lenda įkyrios mintis, kad ko nors negero neatsitiktų vienam ar kitam pacientui.

Gydytoja prisipažįsta niekada netroškusi dirbti ligoninėje, kur daug skubėjimo, kur nuolat reikia priimti staigius sprendimus, kur nestinga triukšmo tiek dieną, tiek naktį.

Ko reikia medikui, kad jis dešimtmečiais ištvertų šalia aimanuojančiųjų? „Pašaukimo. Gydytojui reikia pašaukimo. Tave tiesiog nenumaldomai turi traukti noras padėti žmonėms", - nedvejodama sako medikė Elvyra.

Ir prisimena save, dar mažą mergaitę, bėgiojančią į Molėtų vidurinę mokyklą...

 

Medicina - vaikystės svajonė

Jau vaikystėje Elvyra žinojo - bus medikė. Ką rinksis? Gal medicinos seselės, o gal gydytojos kelią. Namuose, gimtajame Sarakiškių kaime, Elvyra turėjo visokių „vaistų" bei šūsnį „receptų". Gydytoja prisimena, kaip būdama maža ji kruopščiai nurašinėdavo nuo senų receptų net lotyniškus vaistų pavadinimus, nesuprasdama, ką jie reiškia. Stebėdama tokį dukros užsiėmimą, mama svarstė, kad mergaitė, matyt, nusižiūrėjo, kaip dirba Utenos vaikų konsultacijos pediatrė.

Elvyra sako, jog jai labai patiko viena gydytoja, kuria norėjosi sekti. Išsitarusi, jog ketina studijuoti mediciną, E. Baranauskaitė išgirdo pirmuosius geraširdiškus pagąsdinimus - ilgi mokslo metai, sunkios studijos. Tačiau Elvyrai tai buvo nė motais. „Studijos Vilniuje prabėgo labai greitai", - sako medikė.

Kur ir kaip gydytoja po sunkios darbo dienos labiausiai pailsi? Savo bute Vabalninke dažnai ima į rankas knygą. Bet dažniausiai varto medicininę literatūrą, todėl iki galo nuo rūpesčių neatsitraukia.

Elvyra Baranauskaitė neslepia - atsipalaiduoti paprasčiausia gimtajame kaime, nuostabios Molėtų krašto gamtos prieglobstyje. Ten dažniausiai per atostogas ir traukia medikė, vis labiau jaučianti nostalgiją gimtinei, kurioje ne tik gimtieji namai, bet ir kapinaitės, kur amžino poilsio atgulę abu Elvyros tėvai.

 

Gražina Dagytė
2009-11-19

Baltais chalatais vilkintys žmonės padėti neskuba?

Priekaištai dėl ligoninės priimamojo darbo medikams atrodo kaip nepagrįsti skundai.

 

Biržų ligoninės medikai daug kovoja dėl to, kad ši įstaiga liktų regionine. Tačiau kai kurie pacientai, apsilankę ligoninėje ir susidūrę su nesugebėjimu priimti skubių sprendimų galbūt gyvybiškai svarbioje situacijoje, stebisi.

„Kad medicinos darbuotojai pirmiausia taip aktyviai kovotų dėl pacientų sveikatos ir gyvybės, kaip rūpinasi dėl savo darbo vietų", - svarsto biržiečiai.

Neseniai nuskambėjo istorija, kai sunkios būklės septyniolikmetis dėl medikų veiksmų Panevėžį pasiekė per kelias valandas. Jo išgelbėti nebepavyko.

„Ligoninės vadovai giriasi suremontuotu priimamuoju. Bet atsitikus bėdai čia dažnai pasigendame operatyviai reaguojančio, mokančio su ligoniu elgtis personalo", - ne kartą į redakciją su tokia nuomone yra kreipęsi pacientai, pasakodami konkrečias istorijas. Štai viena iš jų.

 

Padėti neskubėjo

Tai nutiko praėjusio pirmadienio rytą Biržų ligoninėje.

Medeikių kaime gyvenantis Rasimas Gafarovas su savo žmona Lijana ir vaikais nulipo laiptais iš Traumatologijos skyriaus į pirmąjį aukštą.

„Vos pasiekėme vestibiulį, pamatėm, kaip nukrito jaunas vaikinas. Mes su žmona pribėgom - sunkus, pakelti neįmanoma. Išbalęs, akys išverstos. Pakėlėm, pasodinom ant kėdžių. Atsegiau striukę, kad oro gautų", - pasakojo medeikietis.

Keisčiausia vyrui pasirodė tai, kad prie jų, bandančių padėti svetimam žmogui, niekas prieiti neskubėjo. Juolab kad aplink nuolat vaikščiojo žmonės baltais chalatais.

„Suprantu, kad buvo rytas, vizitacijos laikas. Bet juk medikų akivaizdoje krenta žmogus. Galėtų kažkaip reaguoti, padėti", - baisėjosi vyriškis.

Medeikiečių globojamas vyras kiek atsigavo. Lijana pradėjo šaukti ir prašyti pagalbos. Tik tuomet po kiek laiko priėjo ligoninės darbuotoja ir pasiūlė vyrą nešti į priimamąjį.

„Dviese su žmona ir dar su vienu vyru beveik nunešėm ligonį iki priimamojo. Paguldėm ant lovos. Dar paklausiau, ar galiu jam paduoti vandens. Ten buvusi slaugytoja lyg kažkuo nepatenkinta pasakė „prašom".

„Koks skirtumas, ar pagalbos prašantis yra banditas, chuliganas, alkoholikas? Baltu chalatu vilkinčiam žmogui jis pirmiausia turi būti žmogus, pacientas, kuriam reikia suteikti pagalbą", - baisėjosi Rasimas Gafarovas.

Atėjusi sesutė pasakė: „Čia gi jaunas žmogus. Gal jis išgėręs?" Tai išgirdęs jaunuolis susikeikė ir atkirto: „Jo, išgėręs". Slaugė pasakė, jei jau taip, tai sunkiai susikalbėsim", - pasakojo R. Gafarovas.

Alkoholio kvapo nuo jaunuolio jis sakė nejutęs.

R. Gafarovas paprašė, kad kuo skubiau būtų pakviestas gydytojas. Dar pasipiktinęs priminė, kad vienas žmogus medikams neskubėjus jo vežti į Panevėžį jau mirė. Ar iš šios istorijos nepasimokyta?

Tuomet medikė, anot R. Gafarovo, paklausė, kas jis toks esąs ligoniui - tėvas? Atsakius, kad esąs tiesiog pilietis, ši pareikalavo, jog jis išeitų. Dar pabrėžtinai paskui jį uždarė kabineto, kur liko gulėti jaunuolis, duris.

Išeidamas R. Gafarovas ligoniui patarė gulėti ir nejudėti, kol ateis gydytojas.

„Man atrodė, kad ten, ligoninės priimamajame, niekam ligonis neįdomus. Gal nebent jei esi giminė ar koks draugas. Medikai gali pykti ant manęs, bet aš nebijau. Toks įspūdis, kad jei susirgo jaunas žmogus, tai išgyvens. Ir niekas neskuba jam padėti. Jei kiekvieną kartą taip elgsimės su savo žmonėmis - greit visi išmirs.

R. Gafarovui užkliuvo ir vienas pirmųjų medikės klausimų apie ligonio girtumą.

„Koks skirtumas, ar pagalbos prašantis yra banditas, chuliganas, alkoholikas? Baltu chalatu vilkinčiam žmogui jis pirmiausia turi būti žmogus, pacientas, kuriam reikia suteikti pagalbą", - baisėjosi pašnekovas.

Jam pasirodė, kad ligoninės darbuotojai net ir po straipsnių laikraštyje nepakeitė savo požiūrio ir elgesio.

„Taip buvo ir yra. Bet praeiti pro šalį ir nieko nepadaryti, nutylėti negaliu - tai mano pareiga", - tvirtino Rasimas Gafarovas.

Matydamas biržiečių medikų netinkamą, jo manymu, elgesį, R. Gafarovas nepasirašė, kad Biržų ligoninė taptų regionine.

 

Gydytojams pretenzijų neturi

Vidaus ligų skyriuje paguldytas jaunas rinkuškietis „Šiaurės rytams" sakė, kad jis gydėsi plaučių uždegimą.

Šeimos gydytoja jam buvo davusi siuntimą rentgenu persišviesti plaučius. Vaikinas laukė eilėje ir pasijuto blogai. Jis nežino, ar tai nutiko dėl oro trūkumo, ar dėl anksčiau patirtos galvos traumos.

Pacientas sakė gydytojams pretenzijų neturįs.

Jam atrodė, kad medikai prie jo pribėgo greitai.

Buvo akivaizdu, kad jis prisimena tik tai, kas nutiko priimamajame.

 

Kaltinimus neigia

Tą rytą ligoninės priimamajame budėjusi slaugytojos padėjėja Danutė Gabriūnienė sakė išgirdusi šaukiant, kad žmogui bloga.

Anot jos, viena seselė kvietė daktarus, o kita skubėjo į ligoninę pažiūrėti ligonio.

„Dar paklausėme, ar jis paeis. Pasakė, kad paeis. Jį į parankę įsikibęs lydėjo vienas vyras", - kalbėjo pašnekovė.

Moteris sakė iš pradžių pagalvojusi, kad lydintysis yra prastai pasijutusio vaikino tėvas. Bet kai paaiškėjo, jog tai pašalinis žmogus, paprašiusi išeiti.

„Jis pradėjo šaukti, kad vienas žmogus jau numirė ir kitas numirs. Pasakiau - kas numirė, nežinau, o dabar prašau išeiti", - kalbėjo slaugytoja.

Moters tvirtinimu, apie girtumą su pacientu esą jokios kalbos nebuvo.

Ligoninės priimamojo vyresnioji medicinos sesuo Aušra Kuncienė sakė aiškinusis incidentą.

„Tą dieną buvo be galo daug darbo, daug guldomų ligonių. Bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Žemaitienė sėdėjo registratūroje. Ėjo prie vieno, prie kito ligonio. Išgirdusi, kad vienam ligoniui pasidarė bloga, slaugytojos padėjėja bėgo pas jį, sesutė kvietė gydytoją. Daktarė iš slaugos ligoninės bėgte atbėgo. Skubiai peršvietus plaučius į ligoninę pacientas buvo paguldytas per dvidešimtį minučių. Tad kas dar blogai? Ar pats pacientas tikrai jaučiasi neapžiūrėtas?" - klausė ji.

A. Kuncienei atrodė, kad ne medikai, o R. Gafarovas iš darbuotojų tyčiojosi.

„Eini į darbą ir bijai - tiek nepatenkintų, neadekvačiai reaguojančių į situaciją. Liūdna ir dėl mūsų darbuotojų", - sielojosi A. Kuncienė.

 

Pacientą pavadino narkomanu

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza apie pirmadienį ligoninės priimamajame vykusį incidentą sakė nieko negirdėjęs, todėl jo negalįs komentuoti.

„Vis vien kažkas turi piktintis, visiems geras nebūsi. Gyvenime visi kažkuo skundžiasi. Normalūs žmonės eina aiškintis reikalų pas įstaigos vadovą", - įsitikinęs vyriausiasis gydytojas.

N. Jeloza pasakojo pirmadienį nuėjęs prie rentgeno kabineto, kur buvo didžiulė laukiančiųjų eilė.

Vienas pacientas pradėjo klausinėti, kas čia vyksta, kad eilė visiškai nejuda.

„Pasirodo, vienas narkomanas piktinosi. Pasakiau jam - skubi kur nors? Neskubi. Ir kiti žmonės eilėj laukia", - kalbėjo N. Jeloza.

Vyriausiasis gydytojas sakė, kad žmonės, užuot patys kažką padarę gero, vis kažkam skundžiasi.

„Kiekvienas žmogus pats sau svarbiausias, o į kitą jam nusispjaut", - savo nuomonę apie jo vadovaujamos įstaigos darbuotojus išdėsčiusį žmogų dėstė N. Jeloza.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-11-19

Ką verta žinoti apie pandeminį gripą

Per šalį ritasi gripo epidemija. Medikai pripažįsta, kad neatmetama galimybė, jog nemaža žmonių užsikrėtė pandeminiu A (H1N1) gripu.

 

Kaip užsikrečiama?

Gripo virusas plinta kaip ir žmonių gripo virusas - oro lašeliniu būdu: kosint ar čiaudint. Taip pat galima užsikrėsti liečiant virusais užterštus daiktus.

Užsikrėtę žmonės kitus užkrėsti gali vieną dieną prieš atsirandant simptomams ir iki 7 dienų, kai jie jau serga.

Gripo virusas aplinkoje (ant kavinių stalų, durų rankenų, suolų ir t. t.) būna gyvybingas apie 2 val. ar net daugiau. Virusas į organizmą patenka, kai nešvariomis rankomis paliečiama burna, nosis, akys. Apsisaugoti nuo gripo šiuo atveju padeda dažnas rankų plovimas.

 

Kokie pandeminio gripo simptomai?

Ligos simptomai yra tokie pat kaip ir paprasto gripo:

karščiavimas;

kosulys;

gerklės skausmas;

kaulų „laužymas";

galvos skausmas;

šaltkrėtis;

silpnumas ir nuovargis;

rečiau gali būti viduriavimas, vėmimas.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei jaučiamas dusulys, pilvo, krūtinės skausmas ar spaudimas, staigus galvos svaigimas, sąmonės aptemimas, sunkus ar užsitęsęs vėmimas. Kai suserga vaikas, reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas pradeda greitai kvėpuoti ar dusti, pasikeičia odos spalva, negeria pakankamai skysčių, pasidaro neramus arba, atvirkščiai, apatiškas, gripo simptomai pasikartoja kartu su karščiavimu ir kosuliu, atsiranda išbėrimų.

Gripas gali būti lengvos formos ir labai sunkios, kuri gali baigtis mirtimi.

 

Kaip diagnozuojamas pandeminis gripas?

Kiaulių gripo virusas nustatomas paėmus mėginį iš nosiaryklės ir jį ištyrus. Mėginį geriausia paimti 4-5 ligos dieną, kada ligonis labiausiai skleidžia virusą.

 

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kaip apsaugoti save ir kitus nuo gripo:

o Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne).

o Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.

o Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) laikykitės ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.

o Susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).

o Panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose.

o Pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.

o Pajutę į gripą panašius simptomus, likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į darbą, mokyklą.

oVenkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma - dėvėkite apsauginę kaukę.

o Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.

 

Kaip A (H1N1) gripas gydomas?

Sergantiems rekomenduojama likti namie, gulėti lovoje, gerti daug skysčių ir kreiptis į gydytoją. Temperatūrai mažinti tinka nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip paracetamolis.

Gydymui ir profilaktikai vartojami antivirusiniai vaistai. Antivirusiniai vaistai skiriami kuo greičiau pradėjus sirgti (per 2 dienas atsiradus simptomams).

Lietuva turi galimybę iki 2009 metų pabaigos įsigyti vakcinos nuo pandeminio, arba vadinamojo kiaulių, gripo, nes vaistų tiekėjai atliekamų vakcinų gavo iš šalių, jų turėjusių per daug.

 

KUR KREIPTIS PAPILDOMOS INFORMACIJOS APIE GRIPĄ:

Nemokama telefono linija 8 800 66 004

Ekstremalių sveikatai situacijų centras

Tel. visą parą (8 5) 261 9888, www.essc.sam.lt

Sveikatos apsaugos ministerija Visuomenės sveikatos departamentas

Tel. (8 5) 266 1466, 266 1464

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba

Tel. (8 5) 277 8036, www.vvspt.lt

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Tel. (8 5) 230 0125, www.ulac.lt

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

Tel. 8 800 735 68, http://www.vvkt.lt

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Tel. (8 5) 270 9229, www.nvspl.lt

 

Violeta Valiukienė,
Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
2009-11-19

 

 

Baltas drabužis įpareigoja

Patekę į ligoninės medikų rankas žmonės bendrauja ne tik su gydytojais. Ligoniais visą parą rūpinasi slaugytojos ir jų padėjėjos. Dauguma buvusių pacientų sako, jog padėjėjų, anksčiau vadintų sanitarėmis, darbas yra vertas didžiausios pagarbos.

 

„Eini ir eini aplink ligonius - juos vedžioji, sodini, valgydini, vartai ar kilnoji", - apie savo dienas ir naktis pasakoja jau keturiolika metų slaugytojos padėjėja Biržų ligoninės Antrajame vidaus ligų skyriuje dirbanti Aušra Parimskaitė.

Ji - viena iš daugelio medicinos darbuotojų, anksčiau vadintų sanitarėmis. Šių moterų kone dažniausiai šaukiasi silpnesni ligoniai ar prie jų budintys artimieji, jas vadindami „slaugutėmis".

Lankytojai ir pacientai pastebi, jog ne kiekvienas žmogus gali dirbti šį didelės kantrybės, ištvermės ir gebėjimo suprasti kitą žmogų reikalaujantį darbą. Dažnai ligoniai slaugytojų padėjėjas šaukia tiesiog vardu, joms iškloja ne tik iškylančias problemas, bet ir patiki paslaptis. Kokių savybių reikia turėti, kad galėtumei imtis šio darbo? Aušra Parimskaitė neabejoja - gebėjimo bendrauti su žmonėmis. Žinoma, ir fizinės jėgos. Kilnoti sunkius ligonius ne taip paprasta. Dažniausiai tai daroma dviese - į talką kviečiama ir skyriuje dirbanti slaugytoja ar kita darbuotoja. Atsipūsti po tokio darbo galima tik tada, kai ligonis pervilktas švariais drabužiais, o jo patalynė vėl baltutėlė.

„Slaugute" vadinama Aušra Parimskaitė sako, kad jos darbe svarbiausia mokėti bendrauti su žmonėmis.

Ne paslaptis, būna įvairių pacientų ir ne visi skuba dėkoti. Ligų, gyvenimo negandų išvarginti, skausmų alinami žmonės kartais ima bartis, priekaištauti.

Aušra prisiminė, kaip vienam ją apšaukusiam senoliui pasakiusi, kad labai stengiasi rūpintis, bet jis vis pyksta ir pyksta. Tada pacientas suklusęs ir atsiprašęs, prisipažinęs, kad visai nenorėjo užgauti. A. Parimskaitė mano, jog ligų varginami žmonės kartais net nepagalvoja apie išsakomų žodžių prasmę, todėl jų nereikia per daug imti į širdį. Verčiau jiems atleisti.

„Net neįsivaizduoju kito darbo, tikrai nenorėčiau nieko keisti", - tvirtina Aušra. Ir čia pat prisipažįsta jau mokykliniais metais, praleistais Pasvalio rajone, svajojusi tapti medicinos sesele. Tačiau toliau mokytis neturėjusi finansinių galimybių, todėl atvažiavusi gyventi pas gimines į Biržus. Šie pasiūlę įsidarbinti „Siūlo" fabrike verpėja. Taip svajonę tekę keleriems metams primiršti. Bet kai tik moteris neteko šio darbo, iškart pasuko į ligoninę. Išgirdusi, kad reikia sanitarės, nuoširdžiai apsidžiaugė. Nuo tos dienos ji ir sukasi Antrajame vidaus ligų skyriuje.

Aušra prisipažįsta esanti labai patenkinta draugišku kolektyvu. Taip pat pastebi, jog darbas ją pakeitęs. Jau ir taip darbšti moteris dar labiau įnikusi  švarintis tiek darbe, tiek namie. Baltas drabužis, pasak A. Parimskaitės, įpareigoja.

Kiekvieną rytą slaugytojos padėjėjai priklauso ne tik tvarkytis, bet ir pasirūpinti nevaikštančiais ligoniais - juos nuprausti, pavalgydinti. Po to indų plovimas ir pacientų palydėjimas į procedūras.

Dirbti tenka ne tik dienomis, bet ir naktimis. Su tuo turėjo susitaikyti ir Aušros šeima. Vyras bei vienuolikametis sūnus patys pasirūpina savimi. Kartais ir namuose kalbama apie ligoninę - sūnus teiraujasi, kaip sekasi vienam ar kitam mamos prižiūrimam pacientui. Kartais abiem šeimos vyrams be mamos ir žmonos tenka leisti ir šventinius vakarus - sutikti Kalėdas, Velykas ar vieniems palydėti senuosius metus. „Švenčiame tada, kai man išeiginės", - atvirauja Aušra. Ji prisipažįsta retai randanti laiko koncertams ar spektakliams - visas laisvalaikis priklauso šeimai ir namų priežiūrai.

 

Gražina Dagytė
2009-11-12

Neįgalieji valdžios atstovams įteikė klausimų puokštę

Praėjusį pirmadienį Biržų kultūros centre vyko sveikatingumo diena, kurią organizavo rajono neįgaliųjų draugija, diabeto klubas „Krantas" ir sergančiųjų bronchine astma klubas „Šalpusnis". Šventės dalyviai ne tik džiaugėsi tarpusavio bendryste, bet jų pasveikinti atėjusiems valdžios atstovams pateikė daugybę opių klausimų.

 

Minėjo keletą progų

Susirinkusieji į tradicinį renginį sakė šįmet vienu metu paminėsiantys keletą progų - Pasaulinės diabeto (lapkričio 14 d.), Lėtinės plaučių ligos (lapkričio 17 d.), AIDS (gruodžio 1 d.) dienas bei Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, kuri būna gruodžio 3-ąją.

Renginį pradėjusi astmininkų klubo gydytoja Elena Šakelienė apgailestavo: „Negerai, kad mes sergam". Tačiau tuoj pat pagyrė visus, kurie ir kęsdami įvairias negalias sugeba susitaikyti su savo liga. Pasak medikės, į bendrijas, draugijas, mokyklas susibūrę žmonės daug bendrauja ir tai jiems padeda išlikti stipresniems.

Biržų neįgalieji pažėrė klausimų naujajam poliklinikos vadovui L. Sologubovui.

„Kranto" atstovai pastebėjo, kad sergančiųjų diabetu kasmet daugėja ir nedelsiant reikia susirūpinti profilaktika. Kaip šios ligos sergėtis ir kaip ją kontroliuoti, vis garsiau svarstoma visame pasaulyje.

Tačiau, pasak neįgaliųjų, sunku rūpintis kitais, kai pats negali išspręsti daugybės opių socialinių problemų. Apie tai sveikatingumo dienos dalyviai skubėjo nedelsdami išdėstyti šventės svečiams.

 

Neįgalieji negali patekti į Sodros patalpas?

Sveikinimo žodžius dalijusiems valdžios bei gydymo įstaigų atstovams neįgalieji įteikė kaip niekad gausią opių klausimų puokštę.

Daugiausiai jų susilaukė naujasis Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Eugenija Prokopovičienė ir SODROS Biržų skyriaus direktorės pavaduotoja Elytė Galeckienė. Renginio dalyviai, išgirdę, kad SODRA jau turi naujas patalpas, gražius kabinetus, kur gali priimti klientus, bei erdvias sales, kur laikomi biržiečių dokumentai, pirmiausiai pasiteiravo, kiek tas malonumas kainavo mokesčių mokėtojams.

Taip pat girdėjosi piktinimasis, kodėl ši įstaiga moka pašalpas bedarbiams, kai neva turėtų rūpintis vien pensininkais. Kiti prispyrę klausinėjo, kaip į gražiuosius kabinetus turėtų patekti žmonės su neįgaliųjų vežimėliais. Neįgaliųjų draugijos narė Liucija Mulevičiūtė tvirtino, jog tai padaryti neįmanoma. Šioje vietoje atsakymai užstrigo, nes, kaip paaiškėjo, naujajame pastate įrengtas liftas jau spėjo sugesti.

SODROS atstovę skubėjo gelbėti Socialinės paramos skyriaus vedėja. Eugenija Prokopovičienė tvirtino, jog pastaruoju metu pasikeitė pašalpų ieškančiųjų žmonių kontingentas. Anksčiau valdiškų pinigėlių esą ieškodavo daug tų, kurie iš viso nenorėjo dirbti. Dabar pagalbos ieško žmonės kantriai darbavęsi po keturiasdešimt metų. Jie visada mokėjo mokesčius, todėl dabar, pasak vedėjos, turi teisę pasiimti iš ten, kur kadaise „pasidėjo".

 

Ragino padaryti nors vieną gerą darbą

E. Prokopovičienė žmonėms pasiūlė „vieną gerą receptą". „Kartais žmonės ligą įsikalba. Linkiu įsikalbėti sveikatos ir energijos", - linkėjo vedėja.

Tuo tarpu neįgaliųjų draugijos narys Vytautas Einoris E. Prokopovičienę ragino asmeniškai pasirūpinti nors vienu geru darbu ir juo nudžiuginti žmones. Pavyzdžiui, į paštą pensijų pasiimti skubantys senoliai jau seniai laukia nesulaukia... turėklų. „Nereikia didelių žygdarbių, reikia mažų žingsnelių", - teigė biržietis. E. Prokopovičienė tvirtino, jog negalima savivaldybės lėšų skirti ne savivaldybei priklausančiam pastatui.

Renginio dalyvius domino, kaip valdžia ketina spręsti įsisenėjusias ir naujas problemas palengvinant neįgaliųjų buitį.

V. Einorį domino, kiek Biržų savivaldybei šįmet kainavo Socialinių paslaugų centras. Paaiškėjo, jog jam buvo atseikėta net 700 000 litų, išleistų pagalbos į namus teikimui, dienos grupės veiklai bei transportui. L. Mulevičiūtė piktinosi minėto centro transporto paslaugų teikimo kokybe. Ji teigė, jog neįmanoma nuvykti pas gydytoją ar į sanatoriją, nes kelionei esą tenka išleisti labai daug. Neįgalusis ne tik turi susimokėti dalį kelionės išlaidų, tačiau tenka skaičiuoti pinigėlius, reikalingus jį lydinčiam asmeniui. „O jei reikia dviejų lydinčiųjų? Kas mums lieka iš pensijos?" - retoriškai klausė neįgalioji.

Vidmantas Vaičiulėnas teiravosi, kodėl nesirūpinama taupyti - vienam neįgaliajam anksčiau įrengtus, o dabar nebereikalingus pandusus perduodant kitam asmeniui, kuris jų laukia nesulaukia.

 

Poliklinikoje tikisi permainų

Susirinkusiuosius domino, kas pasikeis Biržų poliklinikoje, jai pradėjus vadovauti kitam žmogui. Šios gydymo įstaigos direktorius Leonidas Sologubovas, išklausęs biržiečius, prašė truputį lukterėti. Poliklinikos vadovas sakė, jog jis negali įvykdyti prašymo Traumatologijos kabinetą iš antrojo aukšto perkelti į pirmąjį, tačiau ateityje planuojama poliklinikoje įrengti liftą, kuris kainuosiantis apie 15 000 litų. Šventės dalyviai apsidžiaugė išgirdę, kad ateityje jiems nebereikės vargti ieškant vietos, kur pasistatyti automobilį, pažymėtą neįgaliojo ženklu. Vilties suteikė ir kita žinia - Biržai vėl turės gydytoją psichiatrą.

L. Sologubovas žmonėms irgi išsakė pageidavimų. Pavyzdžiui, gydytojas paprašė gerai apgalvoti, ar nepiktnaudžiaujama greitosios pagalbos medikų paslaugomis. Pasak jo, kol pagalba bus teikiama besiskundžiančiam nedidele trauma, pavyzdžiui, sumuštu pirštu, kitas pacientas gali mirti ištiktas infarkto.

Sveikatingumo dienos dalyviai ilgai diskutavo tarpusavyje, kalbėjosi su atvykusiais svečiais, išklausė lektorių patarimų.

 

Gražina Dagytė
2009-11-12

Klastinga liga

Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena.

Cukrinis diabetas - tai lėtinė liga, kurios metu kraujyje cirkuliuoja didelis kiekis gliukozės.

Tai liga, kuomet žmogaus endokrininė liauka - kasa nepakankamai išskiria ar visai neišskiria hormono insulino. Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Gydytojų teigimu, cukrinio diabeto išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimi - genetiniai rizikos faktoriai.

Cukrinį diabetą  gali provokuoti įvairios psichinės traumos, stresas, besaikis ir ilgalaikis medikamentų vartojimas, kai kurios ligos, ypač virusinės.

Sergant cukriniu diabetu atsiranda šie požymiai:

o gausus ir dažnas šlapinimasis. Gliukozės perteklius šalinamas su šlapimu, todėl padidėja šlapimo kiekis;

o troškulys. Kai organizmas netenka daug skysčių, atsiranda sausumas burnoje, troškulys. Jis dar labiau sustiprėja geriant saldžius gėrimus, turinčius daug cukraus;

o niežulys apie lytinius organus. Kai šlapime yra daug gliukozės, pažeidžiama lytinių organų gleivinė, atsiranda niežulys, perštėjimas. Kontroliuojant diabetą, kai cukrus iš šlapimo išnyksta, šios nemalonios problemos dingsta.

 Kadangi be efektyvaus insulino veikimo gliukozė negali virsti energija, reikalingi kiti energijos šaltiniai.  Pradedamos vartoti riebalų ir baltymų atsargos, kad daugiau gliukozės patektų į kraujotaką.

Todėl

o mažėja svoris. Ypač dažnai svorio mažėjimas pastebimas susirgimo pradžioje ir esant prastai diabeto kontrolei;

 o atsiranda nuovargis ir silpnumas. Nekontroliuojant diabeto dažnai pasireiškia nuovargio jausmas, silpnumas. Gali neįprastu dienos metu apimti mieguistumas, kuris praeina, kai pasiekiama diabeto kontrolė;

o padidėja apetitas. Organizmas stengiasi kompensuoti energijos trūkumą.

o gali įvykti diabetinė koma.

 

Tėvai tūrėtų susirūpinti vaikais

Lietuvoje ryškėja tendencija: vis daugiau matyti nutukusių vaikų ir vis daugiau jų suserga cukriniu diabetu. Šia problema pirmiausia reikia susirūpinti tėvams. Tėvai turėtų žinoti, kokie yra jų vaikų mitybos įpročiai, kaip vaikas išleidžia pietums skirtus pinigus. Taip pat nepamiršti kalbėtis su vaiku apie įvairių energinių gėrimų, greito maisto vartojimo žalą.

Ar vaikas serga?

Žinokime diabeto požymius:

o dažnas šlapinimasis,

o besaikis troškulys,

o didėjantis alkis,

o svorio mažėjimas,

o nuovargis,

o negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesio,

o suprastėjusi rega,

o vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).

 

Asmenų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius 1000 gyventojų

	2001 m.	2002 m.	2003 m.	2004 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
Biržų rajonas	13,93	15,33	17,83	21,66	24,73	27,33	27,28	27,44
Panevėžio rajonas	9,1	10,17	11,03	11,94	12,76	14,52	15,25	16,02
Lietuva	10,93	12,45	14	15,5	16,32	17,45	18,51	20,31
Panevėžio apskritis	12,2	13,18	14,87	16,68	17,79	16,56	20,57	22,4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Violeta Valiukienė,Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
2009-11-12

Skiepai „nusileido" arčiau pacientų

Poliklinikos trečiajame aukšte buvęs skiepijimo kabinetas prieš savaitę įsikūrė pirmajame aukšte.

 

Galima išvengti sezoninio, bet ne kiaulių gripo

Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje šiuo metu rikiuojasi eilutė norinčiųjų pasiskiepyti nuo vadinamojo sezoninio gripo.

Vienas kitas skiepijasi nuo difterijos ir stabligės, yra norinčių įgyti imunitetą plaučių, bronchų, sinusito susirgimams.

Atvykusieji į polikliniką skiepytis maloniai nustemba, sužinoję, kad jiems nebereikės kopti į trečiąjį aukštą. Ypač tuo džiaugiasi vyresni ir negalios kamuojami žmonės.

„Būdavo, kad su skiepais tekdavo lėkti į pirmąjį aukštą, kur laukdavo laiptais lipti negalintys žmonės", - pagerėjusiomis pacientų aptarnavimo sąlygomis džiaugiasi skiepijimo kabinete dirbanti bendruomenės slaugytoja Danguolė Juknevičienė.

Pagerėjusiomis pacientų aptarnavimo sąlygomis džiaugiasi skiepijimo kabinete dirbanti bendruomenės slaugytoja Danguolė Juknevičienė.

105 numeriu pažymėtame skiepijimo kabinete pacientai laukiami kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį, nuo 8 iki 15.30 valandos.

Norinčius įgyti imunitetą skiepija didelę darbo patirtį turinti D. Juknevičienė. Medikė nuo 1974 metų dirbo poliklinikos Vaikų konsultacijoje, o nuo 2005 - ųjų ji skiepija suaugusius ir vaikus.

Į skiepijimo kabinetą galima atvykti be jokio siuntimo. Tereikia būti sveikam (nekarščiuoti ir pan.) bei turėti pinigų.

Pasak D. Juknevičienės, šiuo metu daugiausiai vakcinuojama nuo sezoninio gripo. Medikė pastebi, jog yra žmonių, nuo šio susirgimo besiskiepijančių jau 10 metų. Pasitaiko ir tokių, kurie vieną sykį pabandę skiepų daugiau nebenori.

„Kiekvieno žmogaus organizmas ir jo reakcija į skiepus yra skirtinga", - sako medikė.

Biržų poliklinikoje šiuo metu naudojama prancūzų firmos vakcina nuo sezoninio gripo „Vaxigrip". Skiepo kaina - 27 litai. Nemokamų skiepų šiuo metu poliklinikoje nėra.

Lapkričio mėnesį per tris dienas Biržų poliklinikoje vakcina nuo sezoninio gripo paskiepyti 68 žmonės. Pasiskiepijus imunitetas įgyjamas iki kito rudens.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Biržuose nėra vakcinos nuo A/H1N1, arba vadinamojo kiaulių gripo.

 

Skiepijimuisi turi įtakos ir kaina

Populiarūs skiepai nuo erkinio encefalito. Jų pagausėja pavasarį. Po pirmojo skiepo antrą sykį reikia skiepytis po mėnesio, o trečiąjį kartą - po metų. Vėliau tą daryti reikia kas penkerius metus. Toks skiepų intervalas žmonėms, kurie dar nesulaukę 60 - mečio. Vyresni turi skiepytis dažniau.

1 dozė vakcinos nuo erkinio encefalito suaugusiam kainuoja 76 litus. Medikė pastebi, jog kainoms didėjant mažėja besiskiepijančių skaičius. Toliau pateikiami 2009 ir 2007 metų skaičiai apie skiepų nuo erkinio encefalito skaičių.

2009 metų kovo ir balandžio mėnesį paskiepyti 44 žmonės, o 2007 metais - 52. Gegužės mėnesį atitinkamai paskiepyti 33 ir 65, o birželį - 30 ir 42 žmonės.

 

Žadami nemokami skiepijimai

Antradienį prie kabineto lūkuriavo pacientai, tęsiantys skiepų nuo stabligės ciklą. Paprastai šie skiepai skiriami po sužalojimų. Skiepytis tenka tris kartus, įgyjamas imunitetas dešimčiai metų.

Netrukus žadama pradėti visuotinį nemokamą skiepijimą nuo difterijos ir stabligės. Apie tai turi būti paskelbta spaudoje.

 

Retesni skiepai

Rudenį atsiranda norinčiųjų pasiskiepyti „Pneumo" vakcina ir įgyti imunitetą plaučių, bronchų ligoms, sinusitui. Skiepo kaina - 71 litas. Pasiskiepijus įgyjamas imunitetas 5 metams.

Prie skiepijimo kabineto artimųjų belaukęs vyriškis tvirtino, kad būtent „Pneumo" skiepai jam padeda išvengti bet kokių kvėpavimo takų ligų ir jas lydinčių komplikacijų.

Šių metų lapkričio mėnesį minėta vakcina paskiepyta 13 žmonių.

Vykstantieji į keliones skiepijasi nuo hepatito A ir B. Vakcinuotis reikia tris kartus, vienos dozės kaina - 131 litas.

Vaikų konsultacijoje skiepijami vaikai nuo vėjaraupių. Šie skiepai brangūs - kainuoja per 100 litų. Skiepytis reikia 1 - 2 kartus, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

 

Alfreda Gudienė
2009-11-12

Ryšys veikia, „greitosios" kvietimus registruos kompiuteris

„Šiaurės rytuose" buvo rašoma apie blogai veikiantį Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus radijo ryšį.

Senokai sutrikusio ryšio priežastimi vieni įvardijo radijo dažnių tarnybos apribojimus, kurie esą buvo įvesti taksi tarnybų pageidavimu.

Kiti manė, kad trikdžių priežastis glūdi po žaibo smūgio įrengtoje, tačiau nekokybiškoje radijo antenoje.

Trikdžių rezultatas - į iškvietimus skubantys medikai su dispečeriu susikalbėti per raciją galėjo tik keliolikos kilometrų spinduliu. GMP darbuotojai neturėjo ir tarnybinių mobiliųjų telefonų.

Visas šias problemas GMP medikai išsakė pradėjusiam dirbti naujam poliklinikos vadovui Leonidui Sologubovui.

Poliklinikos direktorius L. Sologubovas tikisi netrukus kompiuterizuoti Greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbą.

Netrukus „greitosios" brigados ir dispečeriai buvo aprūpinti mobiliojo ryšio telefonais.

Praėjusią savaitę poliklinikos direktorius L. Sologubovas informavo, kad GMP radijo ryšys sutvarkytas. „Greitosios" medikai džiaugėsi, kad racijos veikia puikiai - per jas esą galima susikalbėti netgi miškingoje vietoje.

Poliklinikos vadovas pranešė ir kitą svarbią naujieną - apie GMP dispečerio darbo vietos kompiuterizavimą. Dar šiais metais tikimasi įsigyti įrangą, įrašysiančią visus kvietimus, kurie bus automatiškai registruojami kompiuterinėje laikmenoje.

Minėti pokyčiai turėtų palengvinti ir disciplinuoti GMP darbą, drausminti melagingais iškvietimais užsiimančius chuliganus.

 

Alfreda Gudienė
2009-0-11-07

Septyniolikmečio kelionė į mirtį

Staigaus galvos skausmo ištiktas, vemiantis, traukulių tampomas ir sąmonę prarandantis moksleivis medikams buvo atvežtas 9 valandą. Prireikė trijų su puse valandų, kol berniukas pateko pas profesionalią pagalbą galbūt galėjusius suteikti Panevėžio medikus.

Rašinys - ne kaltinimas ir ne kaltųjų paieškos.

Tik priminimas, kad baltais chalatais vilkintys ir angelais vadinami gydytojai ne visada stengiasi atitolinti Mirties angelą. Net jeigu jis grėsmingai suka ratus virš bejėgio vaiko galvos, duodamas labai aiškius ženklus švenčiausią profesiją pasirinkusiems žmonėms.

 

Medikų priežiūros pradžia - Pabiržės ambulatorijoje

Biržų rajono Pabiržės pagrindinės mokyklos dešimtokas staiga blogai pasijuto spalio 22 - osios rytą, po pirmosios pamokos. Tai buvo 8.45 val. Pasak mokyklos direktoriaus Vytauto Armalo, galvos skausmo ištiktas ir vemiantis berniukas į netoli mokyklos esančią ambulatoriją nuvežtas gal kelios minutės po devynių. Gydytojos ambulatorijoje nebuvo, pedagogai moksleivį paliko slaugytojai.

Gydytoja Ona Ramanauskienė sako tą ketvirtadienį ligonius ambulatorijoje turėjusi pradėti priiminėti nuo 12 valandos. Iš pat ryto medikė tvarkiusi darbo reikalus Biržų poliklinikoje, iš čia išvykusi į Pabiržę. Važiuodama kartu su slaugytoja Gilma Pilkauskiene gydytoja sako sulaukusi skambučio iš slaugytojos Emilijos Barkauskienės. Ši pranešusi, kad ambulatorijoje yra galvos skausmo kamuojamas berniukas.

Į mokyklą išėjęs septyniolikmetis namo nebegrįžo. Balandiškių kaime jo gedėti liko mama, brolis ir sesė.

Gydytoja sako pacientą rado išbalusį, tačiau sąmoningą. Ligonį pykino, jis vėmė. Gydytoja jį išrengė, apžiūrinėjo, matavo kraujospūdį, skambino vaikų gydytojai Marijai Valaitienei. Ši patarusi tirti šlapimą.

O. Ramanauskienei neramu pasidarė pacientui ėmus keistai snūduriuoti. Prasidėjo ir traukuliai - pasak gydytojos, gulintis berniukas staiga įsitempė, vos nenukrito nuo kušetės. Nuspręsta ligonį vežti į Biržų ligoninę, tačiau pirmiausiai norėta surasti jo motiną.

Ambulatorijos gydytoja teigia, jog laikytasi įstatymo raidės - sunegalavus nepilnamečiui reikia kviesti tėvus ar globėjus. Ieškoti mamos telefono numerio medikams bandė padėti pats ligonis, pasiūlęs savo mobilųjį telefoną.

Ligonio vežimui kviesta Biržų greitoji medicinos pagalba (GMP), tačiau budinti dispečerė atsakiusi, kad nėra mašinos.

Kelintą valandą kviesta „greitoji", nežinia. Apie tai nėra įrašų nei GMP, nei Pabiržės ambulatorijos dokumentuose.

GMP administratorė Audronė Gaigalienė teigia, jog įrašo nėra todėl, kad pabiržietė medikė dispečerei pasakiusi, jog vaiką veš ambulatorijos mašina.

Į Biržus ligonio nevežė tol, kol nesulaukė jo motinos.

„Agaro riešuto" žemės ūkio bendrovėje melžėja dirbančią Ritą Šimėnienę rado „Agaro" buhalterijos darbuotoja. Motinai telefonu medikų buvo pasakyta, kad berniuką pykina, jį esą reikia vežti į ligoninę. Moters paprašyta atvažiuoti į Pabiržę. Kadangi R. Šimėnienė neturėjo kuo važiuoti, ją į Pabiržę atvežė ambulatorijos mašina. Vežama iš fermos moteris užsuko į namus Balandiškiuose, persirengė pati ir paėmė būtiniausius daiktus, kurių manė prireiksią vaikui ligoninėje.

 

Su traukuliais - be medikų palydos

Keturių medikių (dviejų slaugytojų, slaugytojos padėjėjos ir gydytojos) priežiūroje septyniolikmetis buvo beveik dvi valandas.

„Kiek laiko praėjo, nežinau, į laikrodžius nežiūrėjome. Tik noriu pasakyti, kad berniukas neatrodė kritinės būklės, buvo sąmoningas, išėjo savo kojomis", - aiškino gydytoja O. Ramanauskienė, prieš tai kalbėjusi apie traukulius ir snūduriavimą.

„O gal vaikas ir Biržuose nebuvo kritinės būklės, jei jį į Panevėžį išsiuntė su gydytoja interne, o ne su reanimatologu?" - vėliau karčiai pastebėjo gydytoja.

Sutrikusios motinos ir traukulių tampomo vaiko nelydėjo nė viena iš keturių ambulatorijos darbuotojų.

„Atsisėdom į mašinytę, davė maišelį, kad neprivemtų", - sako moteris. Sėdant į automobilį staiga vaikinas tapo kaip stabo ištiktas - ilgai nereagavo į mamos prašymą pasislinkti.

„Kad sureaguotų, reikėjo laukti gal kokias tris minutes. Tą matė ir slaugytojos padėjėja Genutė Balčiūnienė", - išlydėjimą iš Pabiržės mena septyniolikmečio motina.

Kelionėje ligonis ėmė vemti.

 

Biržuose niekas nelaukė

Tik su motina ir vairuotoju atvykusio berniuko Biržų ligoninės priėmimo skyriuje niekas nepasitiko. Moteris su sūnumi pasiekė ligoninės priimamąjį ir prisėdo ant ten buvusių kėdžių. Medikai tuo metu buvo užsiėmę kitais pacientais ir dėmesio atvykėliams neskyrė.

Pasak moters, belaukiant eilės, vaikas pradėjo keistai elgtis - nusimovė batus ir atsigulė ant kėdžių. Po kurio laiko sūnus pradėjo keistai tampytis ir vartytis. Tuomet priėjusi sanitarė pasiūlė berniuką sodinti į vežimėlį.

„Mes jo negalėjom pakelti - buvo suglebęs. Tai pusiau gulomis nutempėm vaiką į kabinetą ir paguldėm ant tapčano", - verkdama prisiminė motina.

Kai pagaliau į kabinetą atėjo gydytoja Marija Valaitienė ir apžiūrėjo berniuką, motina iš jos išgirdo baisų įtarimą - sūnui gali būti trūkusi galvos kraujagyslė.

Vėliau paaiškėjo, kad apie vežamą į ligoninę vaiką Biržų gydytojams Pabiržės medikai nepranešė. Tą tvirtino Biržų ligoninės vaikų gydytoja Marija Valaitienė, kuri teigia į priimamąjį buvusi pakviesta tik tada, kai pacientas jau buvo atvežtas. Pasak gydytojos, ji į ligoninės priimamąjį nuskubėjusi nedelsdama, tačiau nesitikėjusi išvysti tokios sunkios būklės ligonio.

„Pamačiau ant kušetės gulintį didelį berniuką. Jis buvo be sąmonės - rankos nutįsusios, sprandas nesilanksto, pulsas retas", - sako vaikų gydytoja apie požymius, iš kurių supratusi apie galimus pakitimus paciento smegenyse. Apie tai ji ir pasakiusi berniuko mamai.

Medikė teigia tuoj pat skambinusi poliklinikos direktoriui L. Sologubovui ir pranešusi, jog reikia „greitosios"  automobilio. Tačiau laisvos mašinos nebuvo.

M. Valaitienė tvirtino, kad gydytoja O. Ramanauskienė jai skambinusi anksti rytą. Pabiržėje dirbanti gydytoja pranešusi apie pykinimo ir galvos skausmo kamuojamą vaiką ir žadėjusi ieškoti mamos. M. Valaitienė sako pasiūliusi pacientą vežti į Biržus, jei jis neviduriuoja.

Pasak M. Valaitienės, nuo skambučio iš Pabiržės iki kvietimo pas berniuką į ligoninės priimamąjį praėję daug laiko.

 

Mašinos ligoniui ieškojo... ir kaime

Baisią pirminę diagnozę apie galvos kraujagyslės plyšimą sužinojusi Rita Šimėnienė sako išgirdusi ir kitą žinią.

„Man pasakė, kad sūnų reikia skubiai vežti į Panevėžį, o mašinos nėra. Siūlė - gal patys galėtume vežti. Ėmiau skambinti savo sesei", - prisimena moteris.

Beskambinant paaiškėjo, kad sesers vyras išvažiavęs į mišką. Tada seserys pradėjo ieškoti kitų žmonių, galinčių iš ligoninės vežti į Panevėžį komos ištiktą berniuką.

Motina sako girdėjusi medikus kalbant, kad „greitoji" išvykusi su gimdyve į Panevėžį, o kita bus tik po trijų valandų.

Belaukiant iš kaimo atvykstančio automobilio, apie kurio paieškas sužinojo ir buvo priblokšti Pabiržės apylinkės žmonės, ligoninės priimamajame pasirodė gydytojai Algimantas Gailiūnas ir Leonidas Sologubovas. Pasak moters, jie ėmę šaukti, kad ligonis yra kritinės būklės, kažkam skambinę.

Tada, anot R. Šimėnienės, „viskas ir pajudėjo".

Tačiau kritinės būklės vaiką į Panevėžį išlydėjo ne gydytojas reanimatologas, o gydytoja internė (praktiką atliekanti gydytoja) bei Vaikų ligų skyriaus vyriausioji slaugytoja. Juos gabeno ligoninės reanimobilis.

 

Autobusu - greičiau?

Nors motinai atrodo, kad Biržuose ji su sūnumi išbuvo kone valandą, gydytojai kalba apie operatyvumą.

„Viskas vyko labai greitai. Nuo apžiūrėjimo iki išvežimo užruko gal 10 minučių", - sako ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Gailiūnas. Kiek laiko praėjo iki „to apžiūrėjimo", nežinia.

Pasak A. Gailiūno, priėmimo skyriuje parašyta, kad ligonis į Biržus atvežtas 11.10 val., o į Panevėžį išgabentas 11.30 val.

Greičio nevengiantis ligoninės vairuotojas tvirtina, kad į Panevėžį jis nulėkė per 30 ar 40 minučių. Čia ligonį jau pasitiko medikų komanda, nes pasak gydytojos M. Valaitienės, apie vežamą sunkų ligonį panevėžiečiams medikams iš anksto buvo pranešta.

Panevėžio ligoninės priėmimo skyriaus užfiksuotas atvykimo laikas - 12.25 val. Vaikas skubiai keltas ant neštuvų ir gabentas į netoliese esantį Reanimacijos skyrių. Čia užfiksuotas priėmimo laikas - 12.30 val.

Vadinasi, iš Biržų 11.30 val. išvykęs reanimobilis kelyje turėjo užtrukti visą valandą. (Palyginimui - iki Panevėžio 1valandą ir 15 minučių važiuoja reisinis, stotelėse stabtelėjantis autobusas).

O gal teisi mama, sakiusi, kad ji su merdėjančiu vaiku Biržuose išbuvo kone valandą?

Tada „aritmetika" būtų žiauri ir paprasta: prieš 11 valandą į Biržus atgabentas ligonis į Panevėžį išvežtas likus 10 minučių iki 12 valandos. Tuomet reanimobilis, kelyje sugaišęs tiek, kiek sako vairuotojas (35 min.) , Panevėžio ligoninę pasiekė užfiksuotu laiku 12.25 valandą.

 

Instrukcijos

Automobilio mirštančiam sūnui ieškojo ne tik motina.

Ligoninė turi reanimobilį, kuris buvo ir tuo metu, kai vyko mašinos paieškos vaikui, kuriam įtarta aneurizma (galvos kraujagyslės plyšimas).

Biržų ligoninės ir poliklinikos vadovai L. Sologubovas ir A. Gailiūnas teigia, kad ligonį iš Priėmimo skyriaus į aukštesnio lygio ligoninę turi vežti „greitosios".

Dienomis iki 14 valandos budi dvi poliklinikai priklausančios GMP brigados. Viena iš jų buvo išvykusi į Panevėžį su gimdyve, o kita vos spėjo suktis su sužeistais, kraujuojančiais ir staiga dusti pradėjusiais ligoniais. Pasak poliklinikos direktoriaus L. Sologubovo, buvo bandyta ieškoti trečiojo ekipažo. To, kuris turi dirbti po pietų.

Tačiau šio ekipažo pakviesti nepavyko, nes vairuotojas buvo išvykęs iš Biržų.

Tada vaiką su plyšusia galvos kraujagysle iš ligoninės Priėmimo skyriaus leista vežti ligoninės mašina.

Formaliai viskas atlikta teisingai.

„Mes negalime su kiekvienu ligoniu išleisti gydytojo reanimatologo (gaivinti ligonį sugebančio profesionalo - red.)", - logiškai kalba gydytojas A. Gailiūnas.

Teisingai elgėsi ir Pabiržės gydytoja, vykdžiusi instrukcijas ir uoliai ieškojusi vaiko motinos.

Berniukas Panevėžį pasiekė gyvas, tačiau tokios būklės, kai operuoti jį nebebuvo prasmės. Jis mirė penktadienio rytą.

Nežinia, ar vaikas būtų buvęs išgelbėtas, jei viskas būtų vykę iš tikro operatyviai. Tačiau ne tik medikai žino, kad gyvybę ar mirtį panašiais atvejais kartais lemia tik laikas, per kurį spėjama suteikti profesionalią pagalbą.

„Tai ko jiems dar trūksta, jei net tokiu atveju reikia ieškoti mašinos? Gal lėktuvo?" - beviltiškai pratrūksta raudoti moteris, pro langą reginti kapines. Jose ilsisi sūnus, spėjęs pas ūkininką uždirbtais pinigėliais susitvarkyti kompiuterį ir nuolat pirkęs loterijos bilietus. Silpnos sveikatos vaikinas svajojo išlošti milijoną ir už juos šeimai nupirkti Pabiržėje namą, kuriame jis turėtų savo kambarį.

 

Alfreda Gudienė
2009-11-07

Biržų ligoninės medikai nori lygybės

Susitikime su Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų atstovais išryškėjo dvi biržiečių gydytojų siekiamybės. Pageidauta, kad nė viena rajoninė ligoninė apskrityje išskirtinai netaptų regionine ir kad mūsų rajono gydymo įstaigoje išliktų chirurgijos paslauga.

 

Atvyko pasikalbėti

Vakar Biržų ligoninėje lankėsi Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas. Jie, lydimi ligoninės vadovo Nikolajaus Jelozos ir Biržų rajono savivaldybės mero, apžiūrėjo ligoninę ir susitiko su įstaigos darbuotojais.

Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas A. Gailiūnas siūlė visas panašaus lygio ligonines apskrityje palikti rajoninėmis. Regioninė, anot jo, turėtų būti tik Panevėžyje.

Susitikimą pradėjęs Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza itin akcentavo „ažiotažą spaudoje", tarsi grėsmė jo vadovaujamai ligoninei tapti slaugos įstaiga užgriuvo dėl žiniasklaidos kaltės.

Viceministrė Janina Kumpienė akcentavo skubios pertvarkos būtinybę ir situaciją iliustravo žinia, kas nutiko Latvijai pavėlavus reformuoti sveikatos priežiūros sistemą.

Praėjusią savaitę Seime vykusioje Baltijos asamblėjoje Latvijos atstovas kalbėjo, kad per 2 mėnesius jų šalyje buvo uždaryta 50 proc. ligoninių.

„Mes nesame revoliucionieriai ir nenorime ko nors laužyti. Atvykome ne pranešti kokios nors žinios, o kalbėtis", - į susirinkusius kreipėsi sveikatos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Svečiai pabrėžė, kad visos reformos sukelia pasipriešinimą, tačiau jų nesėkmė glūdinti nesugebant ar nenorint jų tinkamai užbaigti.

 

Apie operacijas, gimdymus ir Pasvalį

„Rajonas gali pateikti įvairius skaičius. Deja, Biržų ligoninėje didžiųjų operacijų per metus atliekama 650 - 700. Tai yra normalu tokio lygio ligoninėje, tačiau sakyti, kad šis skaičius „perlipa" 1100, niekaip nereikėtų", - kalbėjo ministro patarėjas.

Anot jo, net tokiu atveju, jei akušerijos paslauga nebūtų atitekusi Pasvaliui, Biržuose gimdymų skaičius per metus nebūtų siekęs numatytų 300.

Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza itin akcentavo „ažiotažą spaudoje", tarsi grėsmė jo vadovaujamai ligoninei tapti slaugos įstaiga užgriuvo dėl žiniasklaidos kaltės.

M. Marcinkevičius teigė, kad ministerija stengiasi įsiklausyti į priekaištus dėl to, kad Panevėžio pašonėje esanti rajoninė Pasvalio ligoninė kažkodėl daroma regionine. Anot jo, gali būti, kad nebeliks jokių rajonų ligoninių gradacijų. Jos esą visos gali likti rajoninėmis, tačiau jose bus stiprinamos atitinkamos paslaugos.

„Iš skirtingų rajonų ligoninių būtų perkamos skirtingos paslaugos. Dėl jūsų chirurgijos jokių abejonių nekyla - ji yra stipriausia visame regione. Jūs turite normaliai dirbantį ir labai kvalifikuotą personalą, jūsų atliekamos operacijos kokybiškos. Tai, kas jums siūloma, - būti rajonine ligone, kurioje atliekamos chirurgijos paslaugos, - nenuskriaudžia nė vieno skyriaus", - aiškino svečias.

„Tikrai kad ne", - antrino jam N. Jeloza.

Ministro patarėjas M. Marcinkevičius kalbą baigė dar sykį pakartojęs: „Liekate rajoninė ligoninė su chirurgija. Jūs nenukentėsite."

Teritorinės ligonių kasos direktorius J. Narbutas pateikė skaičius, pagal kuriuos operacijų skaičius Biržų rajone mažėjo nuo 2006 metų. Susirinkusiems pateiktos lentelės su duomenimis apie gimdymų skaičių regione.

Pasak J. Narbuto, pagal atliekamų didžiųjų operacijų skaičių Biržai patenka į antrą grupę (pirmoje yra daugiausiai didžiųjų operacijų atliekanti Panevėžio ligoninė) kartu su Pasvaliu, Rokiškiu, Anykščiais, Visaginu. Čia per metus padaroma 700 - 800 didžiosiomis vadinamų operacijų.

Trečioje grupėje lieka Molėtai, Ignalina ir Zarasai, kuriose, pasak J. Narbuto, chirurgijos iš esmės nėra.

 

Nepasitikėjimas reforma ir siūlymai

Apie nepasitikėjimo reformomis priežastis kalbėjo Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Algimantas Gailiūnas. Jis kritikavo pirminės ir antrinės grandžių atskyrimą, nerealiomis vadino svajones 60 procentų medicinos paslaugų atlikti ambulatoriškai, kritikavo ligonių kasas. Anot jo, nėra jokios draudiminės medicinos, vykdomas tik biudžetinis finansavimas.

J. Narbutas pastebėjo, kad ligoninės dėl to turėtų tik dėkoti Dievui.

„Ir mūsų dažnai klausia, ar mes ligonių, ar ligoninių kasos. Tačiau jei nebūtų ministerijos spaudimo padėti išlaikyti ligonines, joms būtų blogai. Jei draudiminė medicina taptų tik draudimine, paslaugas ir finansavimą ligoniai seniai būtų paskirstę", - karčios tiesos į vatą nevyniojo Teritorinės ligonių kasos direktorius.

Ministro patarėjas M. Marcinkevičius kalbą baigė dar sykį pakartojęs: „Liekate rajoninė ligoninė su chirurgija. Jūs nenukentėsite."

A. Gailiūnas siūlė visas panašaus lygio ligonines apskrityje palikti rajoninėmis. Regioninė, anot jo, turėtų būti tik Panevėžyje.

Tokią mintį dėstė ir kiti Biržų ligoninės medikai - Dalius Jakubėnas, Leonidas Sologubovas, Petras Bimba. Jie kalbėjo, kad panašaus lygio ligonines skirstant į regiono ir rajono, supriešinami medikai, pacientai, visuomenė.

Buvo klausimų apie skirtingus operacijų įkainius už tas pačias operacijas rajono ir didžiųjų miestų ligoninėse, minčių, kad gimdymai, užsienio šalių pavyzdžiu, būtų koncentruojami tik didžiųjų miestų ligoninėse. Apie tai kalbėjo gydytojas D. Jakubėnas ir laboratorijos vedėja Nijolė Indrašienė.

Ausų, nosies, gerklės gydytojas Vidas Lengvenis teiravosi apie LOR paslaugas ir išgirdo atsakymą, kad rajono ligoninėse ši paslauga bus teikiama tik ambulatoriškai.

 

Išsiskirstė su viltimi ir abejonėmis

Susitikime skambėjo replikos Pasvalio ligoninę regionine padaryti norinčio Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo adresu. Biržiečiai atvirai dėstė, kad regione įstaigos esą reformuojamos politiškai ir reformą vadino „pagal A. Matulą".

„Tai ne galutiniai, o diskusiniai dokumentai", - reformos metmenis vadino sveikatos ministro patarėjas.

Jam priminta, kad pasvalietis Seimo narys Antanas Matulas viešai skelbia, jog Pasvalio ligoninė bus regioninė ir kritikuoja kitų, šio statuso esą nevertų, darbą.

„Ministerija nusiima atsakomybę dėl bet kokio Seimo narių elgesio", - biržiečiams medikams sakė ministro patarėjas M. Marcinkevičius.

Susitikimas baigėsi su viltimi, kad ministerijoj bus peržiūrėtas vadinamasis 3R projektas ir rajono ligoninės nebus įveltos į karą dėl išlikimo ir geresnio statuso.

Sykiu pranešta, kad dėl ekonominės situacijos finansavimas stacionarinėms paslaugoms mažės 10 - 15 procentų.

Besiskirstydami medikai svarstė, ar kas nors išdrįs A. Matulo globojamą ligoninę palikti rajoninę. Abejota, ar ilgai iš rajoninių ligoninių bus perkamos paslaugos, dėl kurių varžysis regioninės ligoninės.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-31

Mokyklas puola utėlės

Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos auklėtinius apipuolė utėlės. Tuo skundžiasi vaikų tėvai. Nors šios ugdymo įstaigos vadovai sako apie tokias problemas nieko negirdėję, sveikatos centro specialistai teigia, kad utėlės „ropoja" ir kitose Biržų rajono mokyklose.

 

Iš mokyklos parsinešė utėlių

Kai kurių vabalninkiečių vaikai jau pirmaisiais mokslo metų mėnesiais iš mokyklos į namus parsinešė netikėtų „įnamių" - utėlių. Dėl to sunerimę tėvai kreipėsi ir į Panevėžio Visuomenės sveikatos centro Biržų filialo specialistus, ir į spaudą. Toks apsileidimas tvarkingai gyvenančioms šeimoms atrodo nesuprantamas.

Mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis pavaduotojas Gintaras Trapikas praėjusį antradienį iš „Šiaurės rytų" išgirdęs, kuo skundžiasi tėvai, sakė esąs nustebintas. Pavaduotojas tvirtino skundų apie panašius dalykus negirdėjęs. Utėlių buvę rasta neva tik „labai senais laikais".

Mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Janė Audickienė teigė dažnai tikrinanti moksleivių galvas, bet kol kas gyvių neaptikusi. Nuogąstavimai dėl utėlių ją pasiekė pirmomis rugsėjo dienomis, kai viena pradinių klasių mokytoja paprašiusi patikrinti moksleivius.

 

Gyvių nerado

J. Audickienė patikrinimą pradėjo nuo pirmokų. Prieš pat moksleivių rudens atostogas jau buvo patikrinti 1 - 7 klasių moksleiviai.

„Vaikai švarūs. Tėveliai juos labai prižiūri", - tvirtino specialistė. Tačiau nurimti J. Audickienė nesiruošia, ji teigė patikrinsianti visus vidurinės mokyklos mokinius.

Kadangi specialistė utėlių nė vieno vaiko plaukuose neaptiko, todėl kitų tarnybų specialistų netrukdė. Jei būtų rasta gyvių, apie tai ji skubiai informuotų visuomenės sveikatos centro darbuotojus, vaiko šeimos gydytojus, mokyklos ir seniūnijos socialinius darbuotojus.

J. Audickienė neslėpė, jog problemų dėl utėlių būta ne „labai senais laikais", o praėjusį pavasarį. Tačiau pedikulioze (t. y. utėlėmis) užsikrėtęs vaikas mokyklą paliko - perėjo mokytis į kitą ugdymo įstaigą.

Specialistė sakė kasmet visiems moksleiviams organizuojanti pamokėles, kuriose aiškinanti, kaip elgtis užsikrėtus utėlėmis.

 

Tegali prašyti

Vabalninko seniūnijos socialinio darbo organizatorė Angelė Skardžiūtė pastebėjo, jog kaimiečių šeimose aptinkama ne tik utėlių, bet ir blusų.

Prieš porą mėnesių į vienus namus, kur yra mažamečių vaikų, A. Skardžiūtė vežė „Čemeryčių vandens" ir mokė, kaip išnaikinti gyvius. Po kurio laiko žmonės ją patikino, jog problemos nebeliko. Socialinė darbuotoja kalbėjo pati neturinti teisės nei patikrinti vaikų galvyčių, nei jų ištepti vaistais. Ji turinti teisę tik prašyti, kad gyvių naikinimu rūpintųsi ir maži, ir dideli. Minėtoji šeima priklauso socialinės rizikos šeimų grupei.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų filialo vyresnioji specialistė Danutė Grigienė patvirtino, kad oficialaus pranešimo iš Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos dėl susirgimo negauta. Tačiau praėjusią savaitę į higienistus kreipėsi viena motina, kuri aimanavo, kad vaikus apipuolė utėlės. Buvo išvardintos pavardės mokinių, nuo kurių utėlėmis užsikrėsti galėjo ir kiti pirmokai.

 

Miestas - ne išimtis

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų filialo specialistai kol kas laukia oficialaus Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės pranešimo. Jei tokį gaus, bus svarstoma, ar į minėtą mokyklą reikia organizuoti reidą.

D. Grigienė sakė, jog dėl pedikuliozės nerimaujama ne tik Vabalninke. Spalio mėnesį utėlių rasta Kratiškių pagrindinės mokyklos moksleivių galvose. Gyvių atsikratyti niekaip nesugeba viena šeima. Jos atžala gydėsi ligoninėje, kur ir buvo aptiktos utėlės. Vaiku pasirūpino medikai, tačiau belieka tik spėlioti, ar gyviais atsikratyti sugebėjo kiti šeimos nariai.

Rugsėjo mėnesį utėlių aptikta ir Medeikių bei „Aušros" vidurinėse mokyklose.

 

Gražina Dagytė
2009-10-29

Likėnuose - Panevėžio ligoninės filialas?

Pagal ligoninių pertvarkos projektą Likėnų reabilitacijos ligoninė taps Panevėžio ligoninės filialu.

 

Pavaldumo planai keičiasi

Nors neseniai planuota, kad Likėnų reabilitacijos ligoninė bus perduota Biržų rajono savivaldybei ir sanatorija iki šiol vadinamos įstaigos steigėjais taps rajono taryba, situacija keičiasi.

Ligoninių pertvarkos projekte numatyta Panevėžio ligoninę jungti su Panevėžio apskrities fizinės medicinos ir reabilitacijos centru. Šios jungtinės ligoninės filialais turėtų tapti Panevėžio infekcinė ir Likėnų reabilitacinė ligoninės.

Panevėžio ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas šalies žiniasklaidai atviravo, kad Likėnų ligoninės prijungimas - jam pats netikėčiausias dalykas projekte.

Likėnų reabilitacijos ligoninės vadovas E. Vileikis teigia, kad jam svarbus ne jo paties statusas ar pareigos, o tai, jog išliktų reabilitacijos paslaugos. Anot jo, sujungus ligonines bus lengviau spręsti specialistų rotacijos bei pavadavimo problemą, nes Biržuose gydytojo reanimatologo nėra.

„Reabilitacinėmis tarnybomis nenorime plėsti ligoninės, nes mus visiškai tenkina turima klinikinė struktūra. Turime ir kineziterapijos, vandens procedūrų", - kalbėjo jis savaitraščiui „Lietuvos sveikata".

Panevėžio ligoninės vadovas tąsyk teigė, jog Likėnų ligoninė jų nedominanti. „Likėnams trūko ligonių kontingento, todėl tikėtasi, kad mes suaktyvinsime pacientų srautą. Bet žmogui pasakyti, kur jam vykti reabilitacijos, negali - jis pats renkasi. Todėl siūlymas prisijungti Likėnų reabilitacijos ligoninę kaip filialą yra netikėtas", - rugsėjo pabaigoje kalbėjo Panevėžio ligoninės vadovas.

Spaliui einant į pabaigą jau vyko panevėžiečių žvalgytuvės Likėnuose.

 

Likėnų ligoninės vadovas vertina realybę

„Pasirinkimo neturime, dėl siūlomo projekto problemų nematome", - antradienį „Šiaurės rytams" kalbėjo Likėnų reabilitacijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Vileikis.

Pasak gydytojo, Likėnuose ką tik lankėsi ir su ligoninės baze susipažino Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovai bei Panevėžio ligoninės vadovas Č. Gutauskas.

Likėnų reabilitacijos ligoninės vadovas E. Vileikis teigia, kad jam svarbus ne jo paties statusas ar pareigos, o tai, jog išliktų reabilitacijos paslaugos. Anot mediko, būtina įvertinti visas Likėnų ligoninės funkcijas ir turimus resursus, kad įstaiga galėtų integruotis į bendrą sveikatos priežiūros įstaigų sistemą.

Gydytojas E. Vileikis mano, jog sujungus ligonines bus lengviau spręsti specialistų rotacijos bei pavadavimo problemą, nes Biržuose gydytojo reanimatologo nėra.

Likėnų reabilitacijos ligoninės vadovas tikisi, jog Likėnams tapus Panevėžio ligoninės filialu, padidės ligonių srautas.

„Anksčiau ar vėliau dauguma operacijų, po kurių reikalinga reabilitacija, bus koncentruotos Panevėžyje", - kalba gydytojas. Tokiu atveju Panevėžio ligoninės gydytojai būsią suinteresuoti pacientus siųsti į savo įstaigos filialą Likėnuose.

E. Vileikio manymu, jei nebūtų ligoninių pertvarkos ir jas lydinčių pokyčių, pati Likėnų ligoninė turėtų iškelti baltą vėliavą.

„Jei neatvyksta ligoniai, ligoninė gali bankrutuoti", - realybę pripažįsta E. Vileikis ir sako, kad jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai dėl pertvarkos protestuoti nesirengia.

Šiuo metu Likėnuose gydosi 80 ligonių.

Įstaigoje dirba apie 90 darbuotojų, iš jų - 8 gydytojai.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-29

Felčerės Jolantos „parapija"

Sodeliškių medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytoja Jolanta Kalpokienė sako, jog žmonėms sveikti pirmiausia padeda stipri dvasia bei sugebėjimas atleisti.

 

Kaimas nepabodo

Jau aštuoniolika metų Juostaviečių krašto žmonių sveikata rūpinasi felčerė Jolanta Kalpokienė.

Per tiek laiko jai kaimas nė kiek nepabodo. Netgi atvirkščiai - medikė kone kasdien čia atranda gražių dalykų. Galbūt dėl to ji „priglaudė" ir kirkiliečių medicinos punktelį, kuriame kasdien stabteli bent pusvalandžiui.

„Kaimas nuo miesto niekuo nesiskiria. Nebent tuo, kad Juostaviečiuose nėra šviesoforų", - šypsosi Sodeliškių medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytoja Jolanta Kalpokienė.

Jolanta sako, kad kaimiečiai yra labai geri žmonės, su kuriais jai nė karto netekę susibarti. Su aimanuoti linkusiais „miesčionimis" juos net sunku palyginti. Daugumai kaimiečių dabar stinga įvairių materialių dalykų, bet jie sugeba džiaugtis gyvenimu.

„Daugiau kaimas nuo miesto niekuo nesiskiria. Nebent tuo, kad Juostaviečiuose nėra šviesoforų", - šypsosi Sodeliškių medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytoja.

Medikės sąrašuose beveik devyni šimtai pacientų, iš kurių 584 ateina į Juostaviečiuose įrengtą modernų punktą. Likusieji felčerės ieško Kirkiluose. Visus dvidešimt keturis kaimus Jolanta dažnai pavadina savo „parapija", kurioje jai gera būti.

 

Nelinkę aimanuoti

J. Kalpokienė sako, kad kaimo žmonės skųstis ligomis nelinkę. Vyresniosios kartos kaimiečiai visą gyvenimą sunkiai dirbę, todėl serga stuburo ar sąnarių ligomis. Ateiti pas medikus prireikia ir dėl padidėjusio kraujospūdžio. Aštuoniasdešimtmečiai, rodydami reumato išsukinėtus rankų ar kojų sąnarius, ilgai neaimanuoja. Medikei įprasta girdėti tradicinį pasakymą: „Skauda, bet ką padarysi". Paprastai su „felčeryte" pasikalbėti užsukama tik nuėmus derlių. Tada pasipasakojama, kad jau nuo šešerių metų dabartiniai seneliai ir močiutės kilnoja sunkius pieno bidonus, melžia karves bei atlieka kitus kaimiškus darbus.

Užsimiršusius per ūkio darbus felčerė, sako, mėgsta paskubinti kreiptis į gydytojus. Ji kartais „pagąsdina", pasakodama, kas nutiko vienam ar kitam žmogui, kuris pavėlavo ieškoti pagalbos. Paprastai kitą dieną tokį kaimietį Jolanta išvysta sėdintį prie gydytojo kabineto durų ir tuo labai apsidžiaugia.

Pasak medikės, liga dažnai žmogų priverčia susimąstyti, kitomis akimis pažvelgti į pasaulį. Kartą onkologine liga serganti moteris felčerę nustebino tarsteldama: „Žiūrėk, kokios gražios žiogelio kojytės"... J. Kalpokienė tų žodžių nepamiršo iki šiol. Pasak jos, sveikti pirmiausia padeda stipri dvasia. Dar labai svarbu išmokti atlaidumo. Išminties paieškoti, anot Jolantos, verta lietuvių liaudies patarlėse, kurios jai atrodo vertos Nobelio premijos.

Į medicinos punktą vis dažniau užsuka ir užsienyje besidarbuojantis kaimo jaunimas. Grįžę į tėviškę jauni žmonės prašo patarimų, kaip gydyti grybelinius susirgimus, alergiją. Ligos dažniausiai kyla dėl sunkių darbo sąlygų. Kai kuriems užsienyje uždarbiaujantiems tenka didžiąją paros dalį avėti guminiais batais. Tai tęsiasi mėnesių mėnesiais.

 

Vadina „daktaryte"

Į Jolantą kaimiečiai dažnai kreipiasi, sakydami „daktaryte", kartais netgi „daktare". Tuomet Jolanta sako pasijaučianti tarsi dirbtų didelėje poliklinikoje.

Medikė džiaugiasi, kad per aštuoniolika metų jai ir jos pacientams pavyko išvengti ekstremalių atvejų.

Kritinius gyvenimo atvejus ji išgyvena skaitydama detektyvus, meilės romanus ar studijuodama filosofines knygas. Likusį laiką Jolanta skiria medicininės literatūros studijoms. Jos vilioja nuo tų laikų, kai mokėsi Panevėžio aukštesniojoje medicinos mokykloje. Paskutinės felčerių laidos studentė aiškiai žinojo, ko nori. Medike būti ji svajojo visus mokslo metus, praleistus Biržuose, „Aušros" vidurinėje mokykloje. Išsiaiškinusi, kad Sodeliškių medicinos punkte, įsikūrusiame Juostaviečiuose, reikės felčerės, gavo „Bendro darbo" kolūkio vadovo siuntimą - norėjo gydyti savo krašto žmones.

Jolanta prisipažįsta, kad jos giminėje daug medikų - pradedant medicinos felčerėmis, baigiant mokslinius laipsnius turinčiais  dėstytojais. Tai dar mokykloje besimokiusiai Jolantai ir padėję pasirinkti specialybę.

J. Kalpokienė iki šiol prisimena pirmąjį savo darbo mėnesį, kai jos kabineto durų nepravėrė nė vienas žmogus. Jaunoji felčerė iš liūdesio net apsiverkdavo. Vėliau vienas kaimietis pasiteiravo, ar ji mokėtų suleisti vaistus į veną. Po to viskas ėmė greitai keistis. Žmonės jai tapo neįtikėtinai savi.

„Daktarytė" prisipažįsta įdėmiai stebinti kirkiliečius, kuriais rūpinasi penktus metus. Šiame krašte esama ypatingai daug ilgaamžių. Šie aštuoniasdešimtmečiai - devyniasdešimtmečiai, pasak J. Kalpokienės, pasižymi itin šviesiu protu. Medikė svarsto, ar kartais tam įtakos neturi ypatinga Kirkilų gamta, gausiai apdovanota smegduobėmis ir gandrais.

O kas gi namuose laukia kaimo „daktarytės", gyvenančios... mieste? Klausimas Jolantos nesutrikdo. „Laukia dvi dukrelės, dvi katytės, du šuneliai ir vyras, ne medikas", - išpyškina J. Kalpokienė ir pasidžiaugia gyvenanti ne daugiabutyje, o name, kuris šiek tiek primena kaimą.

 

Gražina Dagytė
2009-10-29

Nelaimės signalai pasirodė mokykloje

Dešimtoką ištikusi mirtis dar sykį priminė, kaip svarbu nedelsiant reaguoti į staiga sunegalavusius vaikus.

 

Nelaimės ženklas - stiprus galvos skausmas

Skaudi žinia apie septyniolikmečio moksleivio mirtį Pabiržę apskriejo praėjusį penktadienį.

Sūnaus ir broliuko netekusiems artimiesiems užuojautą skubėjo pareikšti šeimos bei mokslo draugai, mokytojai, kaimynai, bendradarbiai.

Visus pribloškė mirties aplinkybės, priminusios, kad nelaimė gali tykoti kiekvieną akimirką.

Pasak Pabiržės mokyklos direktoriaus Vytauto Armalo, dešimtokas blogai pasijuto po pirmosios pamokos. Paauglys skundėsi stipriu galvos skausmu, atrodė išbalęs.

Pabiržės mokyklos mokinys prastai pasijuto po pirmosios pamokos.

Kadangi mokyklose nebėra medikų, direktorius su klasės auklėtoja sunegalavusį moksleivį vežė į Pabiržės ambulatoriją. Pasak V. Armalo, vos išlipęs iš automobilio berniukas pradėjo vemti.

Ambulatorijoje palikę moksleivį pedagogai išskubėjo atgal į mokyklą.

Gydytoja Ona Ramanauskienė sako, kad berniukas į ambulatoriją atėjo sąmoningas, tačiau buvo labai išblyškęs, mieguistas, kelis sykius vėmė.

Medikai leido vaistus nuo pykinimo, matavo kraujospūdį, užrašė elektrokardiogramą, apžiūrėjo išoriškai, dėl neaiškios vaiko būklės konsultavosi su gydytoja pediatre Marija Valaitiene.

Kadangi medikai jokių veiksmų negali atlikti be tėvelių, buvo ieškoma nepilnamečio mamos.

„Vaikinas ambulatorijoje visą tą laiką buvo sąmoningas, pats siūlė mamytės numerio ieškoti jo mobiliajame telefone", - „Šiaurės rytams" sakė gydytoja O. Ramanauskienė.

Medikė pasakojo, kad į „Agarą" skubėjo ambulatorijos automobilis, atvežęs berniuko mamą.

 

„Greitosios" rajone nebuvo

Kadangi, pasak gydytojos, vaikas darėsi vis labiau neramus, prasidėjo traukuliai, skambinta greitajai medicinos pagalbai.

„Mums pranešė, kad „greitosios" nėra - brigada su gimdyve išvykusi į Pasvalį", - pasakojo gydytoja. Todėl vaiką į Panevėžį nuspręsta vežti ambulatorijos automobiliu. Ligonis išvažiavo su mama.

Medikės teigimu, Pabiržės ambulatorijoje moksleivis išbuvo apie 40 minučių.

Gydytojos O. Ramanauskienės žiniomis, į Panevėžio ligoninės priimamąjį atvežtas berniukas prarado sąmonę - jį ištiko koma.

Preliminariais duomenimis, mirtis septyniolikmetį ištiko plyšus galvos kraujagyslei. Operacija išgelbėti jo negalėjo.

Pasak gydytojos O. Ramanauskienės, vaikino mama sakiusi, jog sūnus galvos skausmu skundęsis prieš dvi savaites. Lemtingąjį rytą jis jautėsi neblogai, į Pabiržės mokyklą iš Balandiškių kaimo atvažiavo dviračiu.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-27

Gerina neįgaliųjų buitį

Neįgaliosios bute įrengtas keltuvas. Tai vienas iš darbų, numatytų neįgaliųjų būsto pritaikymo programoje.

 

Trečius metus Biržuose įgyvendinama Neįgaliųjų būsto pritaikymo programa, kuriai 80 proc. lėšų skiriama iš valstybės ir 20 proc. iš savivaldybės biudžetų.

Ši programa apima 2007 - 2011 metų laikotarpį. Pasak savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Kruopio, kasmet gaunama vidutiniškai 14 - 15 neįgaliųjų prašymų dėl buities sąlygų pagerinimo. Šiemet į eilę buvo įrašyti tik ryškius judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimus turintys asmenys. Užpernai buvo pertvarkyti 7, pernai 10, šiemet 11 būstų. Ne visus prašymus pajėgiama patenkinti, ypač trūksta keltuvų.

Ką tik įrengtas keltuvas Erenos Aukštuolienės, gyvenančios Vilniaus g. 111 - ajame name, bute. Prie namo kampe pristatytas nedidelis išvaizdus priestatėlis, kuriuo juda keltuvas.

Erena Aukštuolienė sakė esanti dėkinga, kad po ilgų ligos metų jos buitis tapo patogesnė.

Ponia Erena labai džiaugiasi šia naujove ir prašo padėkoti visiems, kurie ja pasirūpino. Moteris, praėjusi Sibiro gulagus, jau daugel metų sunkiai judanti dėl pažeistų kojų sąnarių. „Nors gyvenu pirmajame aukšte, bet pastariaisiais metais pasijutau kaip kalėjime. Išvažiuoti vežimėliu į lauką per laiptus negalėjau. O kas mane nešios? Dabar per balkoną patenku į liftą, liftu - į kiemą. Galiu įkvėpti gryno oro, pasigrožėti gamta, į kokį renginį nukakti."

Moteris sielojasi, kad dar iki šios rekonstrukcijos įdėjo plastikines balkono duris, kurios dabar per siauros, negali išvažiuoti su vežimėliu. Kliudo ir iškilus slenkstis. Vėl teks kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus. Antrajame aukšte pas kaimynus netvarkingas balkonas, teka vanduo, subjauros pratakos sienas. Butų ūkio direktorius, sako, pažadėjęs sutvarkyti kaimynų balkoną.

Biržietei Danutei Užėnaitei įrengė išvažiavimą invalido vežimėliu iš buto į kiemą. Aurelijui Valentėliui pastatė dušo kabiną.

Šiemet būsto gerinimo objektai baigti Nemunėlio Radviliškio, Papilio miesteliuose, Ramongalių ir Pasvaliečių kaimuose. Šiems darbams atlikti buvo skelbtas konkursas, kurį laimėjo UAB „Biržų butų ūkis".

Neįgaliųjų būsto pritaikymui šiemet numatoma įsisavinti beveik 70 tūkst. Lt. Didžiuma planuotų darbų jau padaryta.

 

Alfonsas Kazitėnas
2009-10-22

Ar Biržuose liks soliariumai?

Dirbtinis įdegis soliariumuose nuo spalio pirmosios prieinamas tik suaugusiems. Pagal naujus soliariumų reikalavimus nuo šiol klientams privaloma suteikti nemažai informacijos apie neigiamą įdegio poveikį sveikatai.

 

Ieško šviesos ir šilumos

Biržiečiai iki šiol lankėsi trijuose soliariumuose.

Pasak grožio salonų darbuotojų, lankytojų gausa labiausiai priklausė nuo metų laiko ir oro sąlygų. Dažniausiai šviesos ir šilumos ieškoma, kai į namus beldžiasi rudeninė dargana, bei pavasarį, prieš pat šiltąjį sezoną.

Žyginta Bitinė pastebėjo, jog kai kurie klientai nustebdavo sužinoję, kad į soliariumą negalės eiti kiekvieną dieną.

Grožio studijos Rotušės gatvėje savininkė Eglė Mockūnienė sako, jog įrengus soliariumą, pirmosios jį išbandyti panoro įvairaus amžiaus moterys.

Šį pavasarį Vytauto gatvės 65 - ajame name duris atvėrusio grožio salono savininkė Žyginta Bitinė pastebėjo, jog smalsumo ar būtinybės vedami į soliariumą užsuka ir pusamžiai vyrai.

 

Paauglių antplūdžio nesulaukė

Pavasarį, artinantis Paskutinio skambučio ir išleistuvių metui, į soliariumą skubėjo abiturientės. Dabar pagal naujus reikalavimus į soliariumą galės ateiti tik aštuoniolikos metų sulaukę klientai.

Grožio salonų savininkės teigė, jog Biržuose ir anksčiau paauglių antplūdžio nebūta, - paslaugų dažniausiai prašė 17 - 18 metų merginos. Ž. Bitinė prisiminė tik vieną keturiolikmetę, kuri pageidavo soliariume gydyti veidą. Paauglei buvo paaiškinta, jog turėtų ateiti su mama.

Soliariumų savininkės sakė, kad ne kartą į jas kreipėsi klientai, į grožio saloną atsiųsti odos ligų gydytojų. Tačiau sykiu įspėjama, kad besaikis deginimasis sveikatai kenkia.

Eglė Mockūnienė kalbėjo negalinti suprasti didmiesčių merginas ir moteris užvaldžiusio noro būti panašioms į „verges izauras". Šokoladinė kūno spalva nesuderinama su Lietuvos klimato sąlygomis. „Tai prasilenkia ir su mūsų prigimtimi", - tvirtino E. Mockūnienė.

 

Naujovė - asmens kortelės

Soliariumą tikru išsigelbėjimu vadino tie klientai, kurie daug dirba ir net vasarą neturi laiko gulėti paplūdimyje.

Nuo šiol reikalaujama, kad pirmojo deginimosi soliariume trukmė būtų ne ilgesnė kaip 10 min., o deginimosi soliariume skaičius neturi viršyti dviejų kartų per savaitę ir daugiau kaip 30 kartų per kalendorinius metus. Taip pat nurodoma, kad tarp dviejų deginimosi seansų turi būti daroma ne trumpesnė kaip 48 val. pertrauka.

Pagal naująją higienos normą, soliariumo lankytojai turės nešiotis asmens kortelę. Tačiau savininkės mano, jog tai neapsaugos nuo norinčiųjų specialistus apgauti. Juk niekas nepatikrins, ar žmogus nenueina į kitą soliariumą, ar nuėjęs parodo turimą kortelę. Kol klientas nesupras, kad sveikata yra jo brangiausias turtas, neapsaugos jokie patarimai ar draudimai.

Visuose grožio salonuose soliariumų lankytojams yra taisyklės, kur žmonės gali surasti visą būtiną informaciją. Žyginta Bitinė pastebėjo, jog kai kurie klientai nustebdavo sužinoję, kad į soliariumą negalės eiti kiekvieną dieną.

 

Akcentuoja grėsmę sveikatai

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (PVSC) Biržų filialo vedėja Elena Bajorūnienė primena, kad soliariumo lempų ultravioletiniai spinduliai didina riziką susirgti odos vėžiu.

Eglė Mockūnienė kalbėjo negalinti suprasti didmiesčių merginas ir moteris užvaldžiusio noro būti panašioms į „verges izauras".

E. Bajorūnienė pastebėjo, kad pirmąjį ir antrąjį odos tipą turintiems žmonėms nepatartina degintis soliariume. Bet jei žmogus labai pageidauja šių paslaugų, jų laiką turėtų trumpinti perpus. Soliariume degintis iš viso neturėtų kūdikių besilaukiančios moterys, žmonės, kurie ant odos turi daug apgamų ar būta piktybinių odos pakitimų.

Biržiečiai mieste veikiančiais soliariumais praėjusiais metais nesiskundė, tačiau patikrinimų metu nustatyta pažeidimų. Įspėjimas 2008- ųjų rudenį pareikštas soliariumo Latvygalos gatvėje savininkei, kur rastas nenuvalytas soliariumo gultas, nešvarūs apsauginiai akiniai. Salone pasigesta dušo.

Soliariumų savininkai sulauks ne tik PVSC Biržų filialo specialistų, bet ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistų iš Vilniaus vizitų. Jie, pasak E. Bajorūnienės, specialia įranga nustatys ultravioletinių spindulių spinduolių skleidžiamos veiksmingosios energinės apšvietos stiprumą bei išmatuos ultravioletinių spindulių bangos ilgį.

 

Įžvelgia verslo žlugdymą

Ar po naujųjų reikalavimų išliks soliariumai Biržuose? Jų savininkai yra sustabdę veiklą ir svarsto, ar apsimokės ją tęsti. Įsigaliojus naujajai tvarkai, bus vykdoma soliariumų lempų patikra, kurią atliks atestuota laboratorija. Naujojoje higienos normoje nurodoma, kad ultravioletinių spindulių spinduolių skleidžiama veiksmingoji energinė apšvieta neturi viršyti 0,3 W/m2.

Grožio salonų savininkės sakė, jog prireikus keisti neseniai įsigytas lempas, tektų išleisti iki 5000 litų. Kol kas svarstoma, ar tai apsimokės daryti. Soliariumus įsigijusios verslininkės mano, jog naujos taisyklės turėtų įsigalioti ne po kelių mėnesių nuo jų paskelbimo, o mažiausiai po metų, kad permainoms suspėtų pasiruošti ir klientai, ir verslininkai. Jei pavasarį būtų kalbėta apie pasikeitimus, Ž. Bitinė teigė, jog būtų pasvarsčiusi, ar teikti dirbtinio įdegio paslaugas, kokį soliariumą - stovimą ar gulimą - įsigyti.

Eglė Mockūnienė skubotas permainas vadino verslo žlugdymu.

 

Gražina Dagytė
2009-10-15

Operacija, grąžinanti regėjimą

Bėgant metams, nemažai vyresnio amžiaus žmonių pastebi palaipsniui blogėjantį regėjimą, tačiau dažnas mano, jog tai natūralus senatvės procesas, todėl į gydytojus kreipiasi pavėluotai.

Katarakta - akies lęšiuko sudrumstėjimas, dažnai sukeliantis regėjimo sutrikimus vyresnio amžiaus žmonėms. Bėgant metams keičiasi akies lęšiuko struktūra, jis pamažu praranda elastingumą, netenka skaidrumo - formuojasi drumstys. Kataraktos atsiradimo pradžioje regėjimas silpnėja, vaizdas tampa neryškus, matomas kaip pro rūką. Ligai progresuojant, rūkas akyse vis didėja, žmogus atskiria tik šviesą nuo tamsos, galiausiai visiškai apanka.

Vienintelis efektyvus gydymas - operacija

Esant kataraktai regėjimas sėkmingai gali būti grąžinamas tik atlikus chirurginę sudrumstėjusio lęšiuko pašalinimo operaciją. Kuo anksčiau atliekama operacija, tuo geresni pooperaciniai rezultatai. Tobulėjant chirurgijos technikai ir dirbtinių lęšių savybėms, operacija tapo labai efektyvi - regėjimas atgaunamas tuoj pat po operacijos arba praėjus trumpam pooperaciniam periodui. Kataraktos operacija neskausminga, trunka 15-20 minučių, po operacijos nereikalingas stacionarus gydymas.

Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą delsti negalima, kadangi ilgai laukiant liga progresuoja, išsivysto perbrendusi katarakta. Operuojant tokią akį operacija tampa techniškai sudėtinga, dažnai gydytojai daro ne tai, ką planuoja, o tai, ką leidžia akis. Be to, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Profesionali pagalba

„Akių chirurgijos centras" tai naujausią įrangą bei profesionaliausią darbuotojų komandą subūręs oftalmologinės chirurgijos centras, kuris sudaro sąlygas kreiptis į aukščiausios kvalifikacijos specialistus nelaukiant eilėse, gauti profesionalią pagalbą, ypatingą dėmesį. Šiame centre operuoja ilgametę darbo patirtį turintys chirurgai profesionalai, vienas jų - gyd. Algirdas Šidlauskas - puikus savo srities specialistas, atlikęs tūkstančius kataraktos operacijų. Naujausia įranga ir ilgametė gydytojų patirtis leidžia pasiekti puikių rezultatų.

Visus, kuriems gydytojai diagnozavo kataraktą ir reikia atlikti operaciją, kviečiame į „Akių chirurgijos centrą", esantį Savanorių pr. 66, Kaune. Registruokitės telefonu (8 37) 750 805. www.akiuchirurgija.lt

 

2009-10-15

Psichikos sveikatos dieną minėjo Vilniuje

Biržų rajono sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, vienijanti daugiau nei trisdešimt neįgaliųjų ar jų šeimos narių, praėjusį savaitgalį minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną.

Minėjo psichikos sveikatos dieną

Bendrijos nariai biržiečiai praėjusį penktadienį su savo likimo draugais susitiko mugėje „Draugaukim 2009", organizuotoje Vilniaus Tymo turguje. Iš visos Lietuvos atvykę psichikos negalią turintys žmonės pirkėjams atvežė įvairiausių dirbinių, sukurtų per visus metus.

Pasak Biržų rajono Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkės, Biržų rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos Vilmos Kučinskienės, vilniečiai noriai pirko siūlomas prekes.

Vilma Kučinskienė džiaugėsi bendrijos narių sukurtais floristikos darbais.

Biržiečiai tokioje mugėje dalyvavo pirmą kartą.

 

Tobulina meninius sugebėjimus

Bendrija Biržuose susikūrė prieš šešerius metus. Įvairus jos narių amžius - nuo dvidešimtmečių iki septyniasdešimtmečių - bendravimui netrukdo. Žmonės tris kartus per savaitę susitinka poliklinikoje esančiame užimtumo kambaryje. Čia jie gali kreiptis pagalbos ne tik į socialines darbuotojas, bet ir į kitus centro specialistus - psichikos sveikatos slaugytoją, psichologą bei gydytojus psichiatrus.

Šiais metais bendrijos nariai turėjo galimybę užimtumo kambaryje išmokti floristikos paslapčių, kuriomis dalijosi vienos gėlių parduotuvės darbuotoja. Bendrijoje yra moteris, pamėgusi puošnių sagių kūrimą, keletas narių dailiai mezga ir neria. Yra gebančių kurti eiles ar skambinti gitaromis. Kai kurių literatų kūryba pateko ir į neįgaliųjų poezijos almanachą „Amžina žvaigždės paslaptis". Praėjusį pavasarį muzikiniais sugebėjimais apdovanoti bendrijos nariai dalyvavo Šiaulių psichiatrijos ligoninės ir Šiaulių miesto klubo „Globa" organizuotame konkurse „Uždainuokim kartu". Į renginį vyko ne tik jo dalyviai, bet ir palaikymo komanda.

Pasak bendrijos pirmininkės Vilmos Kučinskienės, psichinė sveikata stiprinama ne tik vaistais, bet ir bendraujant su kitais žmonėmis, užsiimant mėgstama veikla. Susirgusiam žmogui labai svarbi šeimos, draugų, pažįstamų parama, pagarba, palaikymas. Pasitikėjimo, stiprybės suteikia galimybė išeiti į viešumą, išreikšti savo nuomonę.

Biržų rajone praėjusiais metais buvo per 400 žmonių, įrašytų į psichoneurologinę įskaitą. Vilma Kučinskienė sakė, kad Lietuvos psichikos sveikatos centro duomenimis, negalia dėl psichikos ligų nustatyta daugiau kaip 20 000 šalies žmonių. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai priklauso daugiau nei 2700 žmonių, iš kurių 34 - biržiečiai.

 

Gražina Dagytė
2009-10-15

Parašė laišką, patvirtino tvarką ir gavo Bauskės medikų telefoną

Žiniasklaidoje nuskambėjusi istorija apie avariją pasienyje ir į kitą valstybę nevažiavusius Biržų medikus atkreipė dėmesį į be galo opią problemą.

Ar kas nors pasikeitė po visą šalį sukrėtusio incidento? Kaip elgtųsi Biržų „greitosios" darbuotojai, jei vėl būtų kviečiami gelbėti pasienyje nukentėjusius žmones? Apie tai „Šiaurės rytai" klausė Greitosios medicinos pagalbos skyriaus (GMPS) vyriausios slaugos administratorės Audronės Gaigalienės.

- Kokias išvadas padarėte po įvykio?

- Spalio 6 dieną surengtas GMPS darbuotojų pasitarimas. Susirinkime aptarta situacija, įvykio detalės ir problemos, su kuriomis susidūrė dispečerė. Svarbiausia yra tai, kad dėl pagalbos teikimo nėra tarpvalstybinio susitarimo, nežinia, kas turėtų prisiimti atsakomybę nesėkmingos pagalbos atveju.

 

A. Gaigalienė sako, jog norėdama sužinoti Bauskės greitosios medicinos tarnybos telefono numerį kreipėsi į ambasadą.

- Ši problema juk buvo ir anksčiau. Ar dėl to niekur nesikreipėte, nebandėte garsiai šaukti, jog pasienyje budinčios specialiosios tarnybos (tarp jų - GMPS) atsidūrė teisiškai neapibrėžtoje erdvėje? Juk bet kuriuo momentu galite būti pasmerkti ir apkaltinti arba nežmogiškumu, arba įstatymų pažeidimu?

- Darbuotojų susirinkime, kurį minėjau, pritarta raštui, išsiųstam į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ministro klausiame, ar turi teisę GMP darbuotojai, gavę iškvietimą į kitą valstybę, teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas autoįvykyje nukentėjusiems Lietuvos ir kitų valstybių piliečiams? Norime, kad sveikatos apsaugos ministras atsakytų, kokie teisės aktai reglamentuoja GMP paslaugų teikimą, indikacijas (kokiais atvejais pagalba teikiama) ir tvarką kitoje valstybėje.

 

- Ar tiesa, kad susirinkime dalyvavusių medikų ugnis buvo nukreipta į žiniasklaidą, kuri paviešino įvykį pasienyje?

- Jei spauda nebūtų parašiusi, nebūtų kilę tokio didelio triukšmo.

 

- Reikėtų įvertinti teigiamas triukšmo puses - juk tai padėjo imtis kai kurių veiksmų, peržiūrėti darbo tvarką. Daugeliui nesuprantama, kaip apie nelaimę išgirdusi dispečerė niekam apie tai nepranešė, nebandė kviesti Latvijos tarnybų. Beje, ar jūsų vadovaujamo GMPS dispečeriai dabar jau turi artimiausių Latvijos greitosios medicinos tarnybų telefonus?

- Taip, mes turime Bauskės greitosios pagalbos tarnybos telefono numerį, nors jį sužinoti buvo nelengva. Jo nežinojo ir Užsienio reikalų ministerija, į kurią kreipiausi. Bauskės greitosios pagalbos tarnybos telefono numerį sužinoti padėjo Lietuvos ambasada Latvijoje. Jis dabar yra mūsų „greitojoje", budinčios dispečerės regėjimo zonoje (ant stalo, po stiklu - red.).

 

- Gal galite jį pasakyti?

Be abejo. Norėčiau, kad jį užsirašytų ir į mobiliuosius telefonus įsivestų visi į Latviją važinėjantys biržiečiai. Bauskės (Latvija) greitosios pagalbos tarnybos numeris 0037163923158. Juo galima skambinti iš fiksuoto ir iš mobiliojo ryšio telefono. Bauskės GMP postai yra Bauskėje, Iecavoje, Barbelėje, Vecumniekuose.

Taip pat patariu įsivesti Biržų GMPS fiksuoto ryšio numerį, kuriuo galima skambinti ir iš mobiliojo telefono: +370 450 36067.

Vietoje „8" geriau į telefoną įsivesti tarptautinį kodą „+370", nes ryšys tada bus garantuotas ir kitos valstybės ryšio zonoje ar pasienyje.

Trumpieji „greitosios" telefonai 03 (fiksuotas) , 033 („Bitė" ir „Tele2"), 103 („Omnitel").

 

- Kaip elgsitės, jei atsakymo iš ministro dar neturėsite, o pagalbos prašys kaimynai latviai arba Latvijoje, netoli valstybės sienos, į nelaimę patekę tautiečiai?

- Nutarėme tokį iškvietimą gavę važiuoti ir padėti teikti pagalbą.

 

- Ar nenutiks taip, kad ir vėl ne visada žinosite apie ypatingus iškvietimus, nes jie neregistruojami?

- Skyriuje patvirtintas kitų rajonų pacientų iškvietimų registracijos ir perdavimo tvarkos aprašas. Darbuotojams aiškiai nurodyta, kaip jie turi elgtis - registruoti kvietimą, išsiaiškinti, ar reikalinga Biržų GMPS pagalba, perduoti kvietimą kito rajono medikams ir t. t. Iškilus neaiškumams dispečeris apie juos privalo informuoti poliklinikos direktorių arba mane.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-15

Liga, kuria sergant neskauda

Spalio 16-oji - Pasaulinė maisto diena.

 

Vaikų nutukimas - nerimą keliantis reiškinys

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nutukusių vaikų padaugėja 2 proc. Nutukimas dabar plinta 20 kartų greičiau, nei prieš 40 metų. Prognozuojama, kad jau 2010 metais 1 iš 10 vaikų bus nutukęs.

Nutukimą lemia daug veiksnių, ne visi yra žinomi. Kai kurių, tokių kaip genetinis polinkis, mažas svoris gimstant ir pan., negalima pakeisti, bet kai kuriuos galima. Tai - mityba ir fizinis aktyvumas.

Mokyklinio amžiaus vaikų mityba labai daug priklauso nuo to, ką Jūs savo vaikui papasakosite apie mitybą ir kaip jį motyvuosite sveikai maitintis. Kiekvienas vaikas turi žinoti apie mitybos piramidę ir turi būti skatinamas kuo labiau jos laikytis. Kuo anksčiau vaikui bus kalbama apie sveiką mitybą, tuo anksčiau susiformuos jo taisyklingo maitinimosi įpročiai.

 

Kaip nustatyti, ar vaikas nėra nutukęs

Nutukimas - lengvai diagnozuojama liga. Užtenka vaiką pasverti, pamatuoti ūgį ir palyginti su normomis, atsižvelgiant į amžių. Suaugusiems žmonėms skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Jei jis viršija 30, nustatomas nutukimas. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų.

 

Kodėl svarbu laiku nustatyti ir gydyti vaikų nutukimą

Nutukimas sukelia komplikacijų ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Šiuo metu pastebima tendencija, kad vaikai serga ligomis, kuriomis prieš 10-20 metų sirgo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, turi ortopedinių problemų - pilnapadystę, kreivas kojas. Vyresni vaikai ir paaugliai būna nepatenkinti savo išvaizda, turi psichologinių problemų: vengia bendrauti, tampa izoliuoti, bando patys sumažinti svorį.

Kas antras nutukęs vaikas toks lieka ir suaugęs. Kai kurios su nutukimu susijusios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių (ypač insultas arba infarktas), osteoartritas, kai kurios piktybinės ligos, išsivysto nutukusiam vaikui jau suaugus.

 

Kaip gydomi nutukę vaikai

Vaikų gydymo tikslai skiriasi nuo suaugusiųjų: jei antsvoris nedidelis, stengiamasi vienerius metus išlaikyti esamą svorį, kad vaikas ūgiu pasivytų svorį.

Jei nustatomas nutukimas, svoris mažinamas. Svoris turėtų būti mažinamas labai lėtai - nuo 0,5 kg per mėnesį iki 0,5 kg per savaitę. Labai svarbu, kad vaikas gautų pakankamai maisto medžiagų, kad nesutriktų jo augimas ir brendimas.

Kiti vaikų nutukimo gydymo principai panašūs į suaugusiųjų: maitinimosi įpročių keitimas, fizinis aktyvumas. Vaistai ir chirurginis gydymas naudojami rečiau, tik esant sudėtingiems atvejams.

 

Kaip tėvai gali ir turi padėti vaikui

Tėvų vaidmuo yra labai svarbus. Reikia pasirūpinti, kad vaikas taisyklingai valgytų ne tik namie, bet ir mokykloje, po pamokų. Vaikui sunku suprasti, kodėl jis turi maitintis kitaip, ne tiek ir ne taip, kaip jam norisi. Būtų gerai, kad pasikeistų ir šeimos įpročiai. Pavyzdžiui, jei tėvai nevalgo pusryčių, galėtų pradėti juos valgyti kartu su vaiku. Taip pat būtų naudinga, jei tėvai kartu su vaiku aktyviai leistų laisvalaikį: sportuotų, žaistų judrius žaidimus ir pan.

Riebalus, cukrų ir saldumynus reikėtų vartoti saikingai. Aišku, neįmanoma kontroliuoti, ką vaikas valgo mokykloje, tačiau reikėtų kuo daugiau kalbėti apie įvairių traškučių, energetinių gėrimų neigiamą poveikį. O dažnas ir gausus saldumynų vartojimas didina dantų ėduonies pavojų.

Mokyklinukai turėtų valgyti 3 kartus per dieną ir užkandžiauti prieš pietus bei vakarienę, pageidautina - tomis pačiomis valandomis.

Priklausomai nuo amžiaus mokinių dienos energetiniai poreikiai sudaro apie 1500-2500 kcal, o sportuojančių - dar daugiau.

Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams - 25 proc., pietums - 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams - 20 proc., vakarienei - 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą. Būtina kasdien valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare.

Sveika mityba lemia harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms. Mityba labai svarbi visais vaiko augimo etapais.

Sveikas vaikas - tai sėkmingo bendradarbiavimo tarp vaiko, tėvelių ir mediko rezultatas.

 

Violeta Valiukienė,
Biržų visuomenės sveikatos biuro
Sveikatos stiprinimo specialistė
2009-10-15

Budinčios medikų brigados palaikys ryšį su buhaltere?

„Greitosios" medikai nustebo, kodėl jie nemokamą ryšį gavo su buhalterijos, o ne su savo skyriaus vadove.

„Tai dabar iš įvykio vietos turėsime skambinti buhalterei ir teirautis, ar finansiškai naudinga gelbėti nukentėjusįjį?" - ironizavo medikai.

 

Tiesioginį vadovą paliko be telefono

Šeštadienį „Šiaurės rytuose" rašyta, kad Biržų savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus (GMPS) darbuotojai neturi patikimo ryšio. Dėl sumažinto radijo stoties galingumo racijomis susikalbama tik keliolikos kilometrų spinduliu, o tarnybinių mobiliųjų telefonų budinčios brigados neturi.

Rašinyje akcentuota, jog šios problemos nesprendė atsakingi poliklinikos ir skyriaus darbuotojai.

„Greitojoje" užvirė aistros, sužinojus, kad tarnybinį ryšį budintys medikai palaikys su buhaltere, o ne su savo tiesiogine vadove A. Gaigaliene.

Tame pačiame straipsnyje pranešta, kad ką tik nupirkti 6 mobilieji telefonai - tuo pasirūpino naujasis poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas.

Netrukus redakcija sulaukė „greitosios" medikų skambučių. Skambinusieji teigė nesuprantantys, kodėl nemokamas ryšys jiems sujungtas su poliklinikos vyriausiąja buhaltere Valerija Gasiuliene. Tuo tarpu tarnybinio ryšio medikai neturi su tiesiogine vadove - GMPS administratore Audrone Gaigaliene.

GMPS darbo tvarkoje nustatyta, kad ypatingais pagalbos kvietimų atvejais (konfliktinė situacija, pagalbos prašo kitos valstybės teritorijoje esantys piliečiai ir pan.) apie tai būtina informuoti poliklinikos direktorių arba GMPS vyriausiąją slaugos administratorę.

 

Skaičiuos, ar pagalba buhalteriškai naudinga?

Tarnybiniu nemokamu mobiliuoju „Omnitel" ryšiu poliklinikoje dabar gali naudotis 6 abonentai. Kaip praėjusios savaitės pabaigoje teigė GMPS medikai, pagal planą „Savas" nemokamai gali kalbėtis šeši abonentai - trys budinčios GMPS brigados, dispečeris, poliklinikos direktorius, jo pavaduotojas ir vyriausioji buhalterė.

„Kad GMPS dispečeris ir budinčios brigados turi tarnybinį ryšį su poliklinikos vadovais, yra gerai. Tačiau kodėl tarnybinio telefono neturi už mūsų darbą atsakinga administratorė? Kodėl mums siūlomas ryšys su buhaltere? Ar su iki šiol poliklinikai „vadovavusia" buhalterija pradėsime derinti ir skubios pagalbos klausimus?" - replikavo medikai.

Pirmadienį apie tai pasiteiravus GMPS administratorės A. Gaigalienės, ji atsakė, kad poliklinikos direktorius pažadėjo tarnybiniu ryšiu aprūpinti ir ją.

Tą patvirtino ir direktorius L. Sologubovas. Taip pat jis paaiškino, kodėl tinkle „Savas" yra buhalterė.

„Nemokamas ryšys su buhalterija reikalingas ne „greitosios" felčeriams, o man", - teigė L. Sologubovas. Taip pat jis pakartojo, kad aiškinasi, kas atsakingas dėl iki šiol gerai nesutvarkyto radijo ryšio.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-13

„Greitosios" darbuotojai - įstatymų ir apsnūdusių vadovų įkaitai

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos brigados rajono keliuose turi jaustis kaip aklos ir kurčios. Skyrius jau seniai neturi normalaus radijo ryšio - į nelaimės vietą lekiantys ekipažai su dispečeriu gali susikalbėti tik 15 kilometrų spinduliu. Specialioji tarnyba iki šiol neturėjo ir mobiliųjų telefonų.

 

Neturėjo ryšio ir tylėjo?

Tragiška nelaimė prie Latvijos sienos apnuogino specialiųjų tarnybų skaudulius. Įstatymų ir instrukcijų gausybėje iki šiol neatsirado svarbiausio dalyko - reglamento ar susitarimo dėl pagalbos teikimo pasienyje mirštantiems ar degantiems žmonėms.

Po šio visoje šalyje nuskambėjusio įvykio poliklinikos Greitosios pagalbos skyriaus administracija aiškinosi, kas ir kam turi skambinti dėl pagalbos šauksmo.

Nors budėjusi dispečerė neturėjo instrukcijos, kaip turėtų elgtis ypatingais atvejais (kvietimai į kitus rajonus ar kitos valstybės teritoriją), o žmogiškumo faktorių nugalėjo baimė padaryti įstatymo pažeidimą, jai skirta nuobauda.

Atpirkimo ožiais pasijutę „greitosios" pagalbos darbuotojai prabilo apie itin sudėtingas darbo sąlygas.

Kodėl radijo dažniai sureguliuoti taip, kad padėtų taksistams, o ne medikams, administratorė A. Gaigalienė nežino.

Paaiškėjo neįtikėtinas dalykas - Biržų poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyrius ir budinčios brigados dirba be normalaus tarnybinio ryšio.

Kaip pasakojo skyriaus darbuotojai, radijo ryšys tarp budinčios brigados ir dispečerio kartais dingsta vos išvažiavus iš Biržų. Anksčiau medikai per raciją susikalbėdavo ir 70 kilometrų atstumu nuo Biržų ligoninės.

Pasak greitosios medicinos pagalbos medikų, be normalaus radijo ryšio jie dirba jau apie metus, kai esą buvo sureguliuoti „kažkokie dažniai".

Sunku įsivaizduoti, tačiau „greitosios" medikai neturi ir tarnybinio mobiliojo ryšio. Skubant pas ligonius jiems tenka naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, pasienio rajone kalbėti kitos šalies tarifu.

„O ką daryti? Vadovai problemą žino, tačiau nieko neišsprendžia. Gal net nesprendžia? Jei poliklinikos vadovai snaudžia ir dėmesio nekreipia, tai gal administratorė galėjo kreiptis į savivaldybę? Tačiau apie tokį kreipimąsi neteko girdėti", - kalbėjo vienos medikų brigados darbuotojas.

Po rugpjūtį trenkusio žaibo radijo ryšys iš viso buvo dingęs. Darbuotojai sakė tikėjęsi, kad sutvarkius anteną ir ryšys vėl bus geras.

„Tiek tūkstančių už anteną sumokėjo, o ryšys vis tiek blogas", - pyko medikai.

 

Radijo ryšį „dovanojo" taksistams?

„Racija veikia tik 15-20 kilometrų nuo Biržų", - pripažino Greitosios pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė.

Ji teigė negalinti pasakyti racijos neveikimo priežasties, nes ją žinanti darbų saugos inžinierė Nida Dagienė šiuo metu yra seminare.

Administratorė sako girdėjusi, kad tai susiję su radijo dažnių keitimu - „greitosios" radijo ryšys esą trukdantis Šiaulių taksistams.

Kodėl dažniai sureguliuoti taip, kad padėtų taksistams, o ne medikams, administratorė nežino. Dėl to klausimą kėlusi poliklinikos vadovams, tačiau radijo ryšys nepagerėjęs.

„Niekas nieko nedaro", - išgirdo administratorė, paskambinusi mechanikui.

Iš pokalbių su poliklinikos darbuotojais aiškėjo, kad problema atvira ir nesprendžiama.

Po žaibo smūgio, kuris sugadino radijo stotį, vyko jos remontas, pastatyta nauja antena, įrengtas žaibolaidis. Buhalterijos duomenimis, tai kainavo 6 tūkstančius litų.

Tačiau radijo ryšio spindulys - keliolika kilometrų.

„Antena normali, tik sumažinti radijo ryšio galingumai", - mano vienas iš vairuotojų. Kodėl jie sumažinti, atsakymas panašus - dėl taksi paslaugų įmonių skundų.

„Matote, taksistų paslaugos rajone svarbesnės už medikų", - reziumavo „greitosios" darbuotojai.

Administratorė A. Gaigalienė džiaugėsi, kad naujas poliklinikos vadovas pažadėjo nupirkti mobiliuosius telefonus. Taip pat ji sakė, kad po rugpjūtį trenkusio perkūno savivaldybės poliklinikos vadovai kreipėsi į steigėją - rajono savivaldybę - ir paprašė pinigų racijoms. Pinigų kol kas negauta.

Ar kur nors poliklinikos vadovai kreipėsi dėl darbui trukdančių radijo dažnių, sužinoti nepavyko.

 

Pirmą kartą girdi

Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė patvirtino, jog rugpjūčio mėnesį yra gautas poliklinikos prašymas skirti pinigų radijo ryšiui. Tačiau ji teigė pirmą sykį girdinti, kad normalaus ryšio medikai neturi jau seniai.

Tokia problema, anot jos, nebuvo iškelta ir rajono tarybos posėdžiuose. Direktorė akcentavo, jog atsakomybę už tai turi jausti greitosios pagalbos skyriaus ir poliklinikos vadovai.

Kad problemos sprendimas buvo tyliai vilkinamas, patvirtino buvęs rajono savivaldybės tarybos narys - naujasis poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas. Jis teigė apie blogai veikiančias racijas išgirdęs pirmą sykį ir žadėjo klausimą spręsti.

Ką tik pradėjęs dirbti vadovas taip pat informavo, kad visoms greitosios medicinos pagalbos brigadoms ir dispečeriui nupirkti mobiliojo ryšio telefonai.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-10

Spalio 8-oji -Pasaulinė regėjimo diena

Akys - svarbiausias jutimo organas, tad ir jų sveikata turime rūpintis visą gyvenimą.

Ypatingą dėmesį turėtų skirti savo vaikų regėjimui tėveliai.

Pagal Biržų rajono mokyklose dirbančių sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis, mokinių regėjimo sutrikimai:

„Saulės" gimnazija - iš 503 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 153 (24 nepateikę duomenų) ;

Jaunimo mokykla - iš 63 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 5 (19 nepateikę duomenų) ;

„Atžalyno" vidurinė mokykla - iš 732 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 79 (45 nepateikę duomenų) ;

„Aušros" vidurinė mokykla - iš 1079 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 207;

Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla - iš 389 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 56;

Kaštonų pagrindinė mokykla - iš 360 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 100;

Politechnikos mokykla - iš 510 mok. regėjimo sutrikimai nustatyti 8.

 

Dažniausias vaikų regėjimo sutrikimas - trumparegystė

Tik 1-2 proc. vaikų trumparegystė yra įgimta. Ji dažniausiai išsivysto mokykliniame amžiuje, nors pastaruoju metu trumparegystė vis dažniau nustatoma besiruošiantiems lankyti mokyklą vaikams.

Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų susiduria su dideliu regėjimo darbo krūviu: užsiėmimai vaikų darželyje, televizijos laidos, smulkūs konstravimo darbai. Mokykloje - ilgai trunkančios pamokos, pamokų ruoša, blogas apšvietimas mokykloje ir darbo vietoje namuose, papildomai lankomi muzikos ir dailės užsiėmimai, besaikis televizijos laidų žiūrėjimas ir ypač dabar populiarūs įvairūs kompiuteriniai žaidimai.

 

Trumparegystės profilaktika

Trumparegystės profilaktiką reikėtų pradėti nuo pirmųjų kūdikystės dienų. Atsisakykite žalingo įpročio mažiesiems kabinti žaislus arti akių, ikimokyklinio amžiaus vaikai mokytis piešti, rašyti, skaityti turėtų ne ilgiau kaip pusvalandį per dieną.

Mokiniai privalo sėdėti savo ūgiui pritaikytuose suoluose, kur yra geras apšvietimas. Didelės reikšmės turi geras sąsiuvinių ir knygų popierius, aiškus šriftas vadovėliuose, ryškus (juodas) rašalas, neblizganti lenta, gera kreida ir t. t. Namuose geriausia ruošti pamokas prie stalinės lempos, kuri stovi iš kairės pusės (dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos iki akių - 35-40 cm, teisingiausia knygą būtų laikyti ne horizontaliai padėtą, o pasvirusią 15° kampu ant stovelio. Kas 45-50 minučių rekomenduojama daryti 10-15 minučių pertraukėles, atlikti regos mankštos pratimus. Negalima skaityti atsigulus, tamsiame kampe, važiuojant autobusu.

Būtina apriboti televizijos laidų žiūrėjimą ir įvairių kompiuterinių žaidimų (ypač įjungtų į televizorių) trukmę, nes tai vargina ne tik akis, bet ir nervų sistemą.

Televizijos laidas galima žiūrėti 2-3 kartus per savaitę, nuo 30 min. iki 1 val. (pagal vaikų amžių). Sėdėti reikia 3 metrus nuo televizoriaus, baigti žiūrėti laidas vaikui reiktų iki 20 valandos.

Tikrosios trumparegystės atveju skiriami akiniai tolumui arba kontaktinės linzės. Akiniai gerina matymą, išnyksta akių nuovargis, galvos skausmai.

Trumparegystei progresuojant, gali būti taikomas operacinis gydymas.

 

Toliaregystė

Dažniausiai toliaregiai blogai mato tolimus daiktus ir dar blogiau artimus. Toliaregė akis prisitaiko žiūrėdama į tolimus ir artimus daiktus, todėl akys labai pavargsta, susilieja vaizdas, pradeda skaudėti galvą, atsiranda nervingumas, vokų trūkčiojimas, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams akys pradeda žvairuoti į nosies pusę.

Toliaregiams reikalingi iškili akiniai, su kuriais gerai mato iš tolo ir be nuovargio skaito smulkų raštą. Akinius reikia nešioti pastoviai. Laiku parinkti tinkami akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo.

Žvairumas

Laiku nepradėjus nešioti akinių, labai dažnai išsivysto žvairumas. Tai nėra tik kosmetinis trūkumas, o matymo sutrikimas, dažnai susijęs su žymiu regėjimo aštrumo sumažėjimu. Žvairuojantiems vaikams skiriami akiniai pastoviam nešiojimui, naudojami specialūs pratimai, dengiama gerai matanti akis, taikomas chirurginis gydymas.

 

GERI PATARIMAI:

Vaikų akutes profilaktiškai tikrinti kasmet;

Pieš įsigyjant akinius, būtinai reikia kreiptis į gydytoją - oftalmologą;

Būtina laikytis dienos režimo;

Racionaliai maitintis;

Su maistu gauti pakankamai vitaminų A, C ir E;

Vartoti akis stiprinančių maisto papildų;

Jei dėl amžiaus silpsta regėjimas, akinius reikia keisti maždaug kas penkerius metus, turėti dvi poras akinių - silpnesnius žiūrėti į tolį, stipresnius į arti esančius daiktus;

Vengti streso;

Nepamiršti mirksėti ne tik dirbant priešais kompiuterių monitorius. Mirksėjimas drėkina akį ir išvalo rageną. O kai niekas nematys, kartais plačiai nusižiovaukite. Tai sudrėkins jūsų akis ir atpalaiduos veido raumenis.

 

Violeta Valiukienė,
Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
2009-10-08

Minėjo Baltosios lazdelės dieną

Vakar Biržų rajono aklųjų ir silpnaregių organizacijos nariai minėjo tarptautinę Baltosios lazdelės dieną. Ta proga surengtame ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime neįgalieji dalijosi džiaugsmais ir rūpesčiais.

 

Šiuo metu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Biržų organizacija vienija apie 140 narių. Pusė jų gyvena kaimo vietovėse. Darbingo amžiaus yra tik 26 silpnaregiai, tačiau pusei jų nustatytas didelis nedarbingumo procentas.

Pasak LASS Biržų rajono tarybos pirmininko Vido Macio, organizacijai priklauso net šeši vaikai.

Vienas jos narys neseniai tapo Šiaulių kolegijos studentu. Biržiečiai tikisi sulaukti grįžtančio diplomuoto masažuotojo.

Biržiečiai džiaugiasi LASS mėnesiniu žurnalu „Mūsų žodis" - vieninteliu mūsų krašto periodiniu leidiniu, kurį nors kiek regintieji gali skaityti įprastai, laikydami jį rankose ar atsiversdami internete, skaityti išleistą Brailio raštu bei klausytis įgarsintą.

Aklieji ir silpnaregiai išsakė pageidavimą susitikti su psichologais, gydytojais, kitais specialistais.

Regėjimo negalią turintys biržiečiai turi savo biblioteką. Joje, pasak V. Macio, per metus lankytasi apie 120 kartų.

Paskutiniu metu neįgaliesiems tapo sudėtingiau įsigyti kompensuojamos technikos - magnetofonų, raides padidinančių stiklų ir kt. Anksčiau šiais daiktais jie būdavo aprūpinami Biržų aklųjų ir silpnaregių draugijoje. Dabar pirmiausiai tenka kreiptis į šeimos gydytoją ar okulistą, kuris įvertina poreikius ir išrašo pažymą, nurodydamas, kas žmogui būtina. Tada tenka ieškoti pagalbos Biržų draugijoje - rašyti prašymą ir jį vežti į Panevėžio kompensacinės technikos centrą. Pasak žmonių, kartais labai reikalingo daikto tenka laukti net iki pusės metų.

Aklieji ir silpnaregiai išsakė pageidavimą susitikti su psichologais, gydytojais, kitais specialistais, kurie pakonsultuotų, nuramintų ir pamokytų.

Biržiečiai, priklausantys LASS, išsirinko naują tarybą. Jos pirmininku visi vieningai patvirtino jau metus regėjimo negalią turintiems biržiečiams vadovaujantį Vidą Macį.

 

Gražina Dagytė
2009-10-08

Gydytoją ir pacientą supykdė protezai

Pensininkams ramybės neduoda parodontozė ir dantų protezai, gydytojams odontologams - priekaištaujantys pacientai. Vienas biržietis dėl to sakosi likęs ir be dantų, ir be protezų, o jo supykdytas gydytojas žada palikti Biržus.

 

Protezai netiko?

Visos biržiečio Jono Nagelės problemos, sako, prasidėjusios tada, kai jį „užpuolė" parodontozė. Teko minti taką pas odontologus.

Prieš trejetą metų, kai pensininko burnoje teliko du dantys ir tuos pačius ėmė gelti, vyras kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Odontologijos skyrių, kad įrašytų jį į eilę protezams gauti.

Šią vasarą J. Nagelė gavo laišką, kuriame jis buvo kviečiamas atvykti pas gydytojus. Pacientą priėmė pats Odontologijos skyriaus vedėjas Giedrius Umantas.

Pasak J. Nagelės, gydytojas ištraukė likusius dantis ir siūlė vietoj jų į protezus įstatyti dirbtinius. Tačiau pacientas prašė naujų protezų. Jis baiminosi, kad senieji gali netikti, kai visai nebėra dantų.

Ligonis norėjo protezų su naujai pagamintu gomuriu. Gydytojas sutiko išpildyti pensininko norą ir pradėjo matavimo darbus.

Pasak pensininko, gydytojas G. Umantas taip supykęs dėl išsakytų paciento priekaištų, kad nepatogūs dantų protezai neva atsidūrę šiukšlių dėžėje.

Šių metų rugsėjo 17 - ąją protezai buvo pagaminti. J. Nagelė sakė, jog įdėję protezus medikai patikrino sukandimą ir džiaugėsi, kad viskas esą tiesiog puiku.

Tačiau biržietis odontologų darbu liko patenkintas tik tol, kol parėjo namo. Pasak J. Nagelės, protezai jam netiko.

„Viršutinis protezas, kai valgiau, atšoko nuo gomurio ir iškrito iš burnos. O apatinis - iš viso  nei į tvorą, nei į mietą," - aimanavo pensininkas.

Šias problemas jis teigė išsakęs ir gydytojui G. Umantui, pas kurį nedelsdamas nuskubėjo. Pacientas odontologui pareiškė, kad netinkami protezai jam nereikalingi, todėl jų neimsiąs.

Pasak J. Nagelės, supykęs gydytojas protezus neva ėmė ir išmetė į šiukšlių dėžę. O pacientui liepė palikti kabinetą. Tačiau vėliau, paaiškėjus, kad visi dokumentai, susiję su protezavimu, jau iki galo sutvarkyti, dirbtinius dantis esą ištraukė iš šiukšliadėžės ir vėl atidavė klientui.

„Dabar vaikštau be dantų. Lūpos susmego, likau šveplas," - guodėsi žmogus.

Kartą jis buvo sumanęs viršutinę protezų dalį vėl įsidėti į burną, bet baiminosi tai daryti, nes dantys, pasak pensininko, buvę šiukšlių dėžėje.

„Gal ten koks tuberkuliozininkas spjaudė? Nežinau, kaip juos dezinfekuoti,"  - nerimavo J. Nagelė. Kartu jis apgailestavo, kad perniek nuėjo protezams gaminti valstybės skirti pinigai. Mat pensininkams dantų protezavimo išlaidos kompensuojamos.

 

Nusivylė biržiečiais

Gydytojas odontologas Giedrius Umantas savo buvusį pacientą prisimena gerai. Jis, pasak mediko, atėjo mosuodamas kumščiais ir svaidydamasis keiksmais.

Gydytojas pamanė, jog pensininkas tuojau puls muštis. Pasak G. Umanto, žmogus protezus tėškė ant stalo taip, kad šie išlakstė į visas puses.

„Gavo dovanų iš valstybės ir dar mėto. Protezai tikrai geri. Juos padarė dantų technikė Edita Žaldokienė. Tačiau žmogui reikia kantrybės, supratimo, noro išgirsti, kas jam sakoma,"  - kalbėjo gydytojas G. Umantas. Medikas aiškino, jog prie visų protezų reikia įprasti. Pasak gydytojo, pirmą dieną pritaisius kojos protezą, žmogus irgi negali šokti. Jis pirma turi išmokti lėtai vaikščioti.

Esant problemų, pacientai kreipiasi į gydytoją ir tariasi, kaip elgtis. Šį kartą ligonis, pasak gydytojo, kalbėtis nenorėjo. Jis esą tenorėjo konfliktuoti. Nežiūrint to, G. Umantas, pasiskambinęs dantų technikei, pensininkui pasiūlė kreiptis į ekspertus.

Skyriaus vedėjas pastebėjo, jog piktas pacientas sutrukdė daug brangaus jo ir ligonių laiko - už durų laukė eilė skaudamais dantimis besiskundžiančių žmonių.

Išgirdęs kalbas apie į šiukšliadėžę sumestus protezus, odontologas G. Umantas pacientą žadėjo už tokį šmeižtą paduoti į teismą. Pats gydytojas prisipažino labai nusivylęs kai kuriais biržiečiais ir teigė svarstąs galimybę išvykti dirbti kitur.

Anot Odontologijos skyriaus vedėjo G. Umanto, kai kurie biržiečiai „vis dar stato komunizmą". Jie skyriaus vedėjui priekaištauja, jei negauna talono pas odontologą, pyksta, kai tenka laukti eilėse arba dėl to, kad nebedirba - serga ar išeina į pensiją - medikas, pas kurį jie norėtų patekti.

 

Priklauso „nepatenkintųjų rūšiai"?

Dantų technikė Edita Žaldokienė tuo laiku, kai J. Nagelei buvo dedami protezai, kaip tik lankėsi Odontologijos skyriuje.

„Džiaugiausi padariusi puikius protezus. Džiaugiausi ir tada, kai juos į paciento burną dėjo gydytojas. Abu protezai laikėsi stabiliai. Pacientas irgi buvo patenkintas, niekuo nesiskundė, sakė, kad viskas gerai," - prisiminė E. Žaldokienė.

Todėl po kelių dienų sulaukusi Odontologijos skyriaus vedėjo G. Umanto skambučio, dantų technikė labai nustebo. Ji sakė dantų technike Biržuose dirbanti jau trisdešimt metų ir žinanti, kad kartais pasitaiko „sudėtingų burnų", kurioms sunku pritaikyti protezus, tačiau šįkart taip nebuvę. Medikė linkusi manyti, jog pacientas priklauso „nepatenkintųjų rūšiai".

„Žmogus nori jaustis idealiai jau po dviejų dienų. Nauji batai irgi truputį spaudžia. Juos reikia pranešioti. Prie dantų protezų priprasti reikia ir savaitės, ir mėnesio. Rodyti savo neigiamų emocijų šį kartą tikrai nederėjo. Problema - ne protezai, o žmogus," - aiškino Edita Žaldokienė.

 

Gražina Dagytė
2009-10-06

Biržuose dirba vaikų kardiologė

Po 12 metų studijų į Biržus grįžusi jauna vaikų gydytoja sako, kad išsipildė dvi jos svajonės - gydyti vaikus ir dirbti gimtajame krašte.

 

Nebereikės važiuoti į Panevėžį

Biržų ligoninėje pradėjo dirbti vaikų gydytoja kardiologė Jurgita Augustinavičienė. Gydytojai dar tik trisdešimt metų, iš kurių dvylika ji skyrė studijoms Vilniaus universitete. Besimokydama rezidentūroje ir gyvendama Vilniuje dirbo Santariškių, Antakalnio ligoninėse.

Nuo liepos 1 dienos Biržų ligoninės Vaikų ligų skyriuje budėjusi gydytoja Jurgita Augustinavičienė prieš dvi savaites pradėjo darbą pagal specialybę - ji yra vaikų kardiologė.

Vaikų gydytoja Jurgita nesigaili grįžusi į gimtinę ir džiaugiasi mėgstamu darbu.

Vilniaus universiteto medicinos fakultete Jurgita šešerius metus atidavė teorinėms studijoms, dar keturis - antrinei rezidentūrai. Dvejus iš jų studijavo bendrąją vaikų pediatriją, po to dar dvejus gilinosi į pasirinktą specialybę - vaikų kardiologiją.

Tik pradėjusi dirbti gydytoja sako pajutusi, kad Biržuose yra reikalinga.

Išgirdę vaiko širdutės ūžesį ar įtarę ritmo sutrikimą pediatrai mažuosius pacientus privalėjo siųsti į Panevėžį kardiologo konsultacijai. Biržuose tokio specialisto nebuvo.

Jurgita sako jau spėjusi išgirsti padėkų iš vaikų tėvelių, kuriems kelionės į Panevėžį yra sunki našta.

„Juk yra iš tikro vargingai gyvenančių žmonių, skaičiuojančių pinigėlius maistui, ir jiems labai svarbi galimybė vaiką parodyti specialistui savo rajone," - kalba gydytoja.

 

Džiaugiasi kolegomis ir nesiskundžia darbo sąlygomis

Kardiologė J. Augustinavičienė džiaugiasi geranoriškais Biržų ligoninės medikais - jaunoji gydytoja pajutusi jų nuoširdumą, norą padėti.

O iš karto tikrai nebuvę lengva - tretinio lygio sostinės ligoninėse teko dirbti ir su kitokia aparatūra, ir netgi dokumentus pildyti tekdavę kitaip.

Šiandien pusę etato dirbanti vaikų gydytoja kardiologė glaudžiasi kabinete, kuriame ginekologai echoskopu tiria moteris. Tačiau dėl darbo sąlygų nesiskundžia - ligoninės vadovas, anot jos, žadėjęs nupirkti modernesnį echoskopą, veloergometrą, širdies ritmo sutrikimų fiksavimo aparatą.

 

Pasirinkimu neabejoja

Jurgita sako, kad dar būdama antroje klasėje ji žinojusi, kuo nori būti, ir visiems sakiusi, jog užaugusi gydys vaikus. Gydytojai keista, kad kai kurie dešimtokai ar vienuoliktokai net neįsivaizduoja, kokia specialybė jiems būtų arčiau širdies.

1997 metais baigusi „Atžalyno" mokyklą Jurgita Ūsaitė (greitosios medicinos pagalbos felčerė Gendra Ūsienė jos mama - red.) įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą.

Gydytoja labai šiltai kalba apie „Atžalyne" dirbusius savo auklėtojus - Algį Bukį ir Eleną Šinkūnienę.

„Jie abu matematikai, todėl mylėjau ir juos, ir jų dėstomą dalyką," - sako Jurgita.

Studijuoti jai sekėsi gerai - studijų metais visą laiką gaudavo stipendiją.

„Nebuvo lengva. Kartais po savaitės bemiegių naktų pradėdavo „važiuoti stogas", šmėkštelėdavo mintis, kam man reikia tos medicinos, tų pragariškų pastangų. Tačiau tai būdavo nuovargio ir silpnumo akimirkos, kurios aplanko kiekvieną," - prisimena jauna gydytoja.

Biržų ligoninėje, kurioje vasaromis atlikdavo praktiką (nuo sanitarės, medicinos sesutės iki gydytojos), dirbti ji pasiūlė pati. Nudžiugo, išgirdusi vyriausiojo gydytojo žodžius, kad vaikų kardiologas ligoninei reikalingas.

Dėl dukters sėkmės labiausiai nerimavo jos tėveliai.

„Galvojo, kaip pritapsiu, kaip man seksis dirbti ir bendrauti su patyrusiais kolegomis Tačiau dabar jie, atrodo, nurimo," - kalba Jurgita.

Ji sako esanti labai patenkinta ir darbu, ir grįžimu į gimtinę. Biržais džiaugiasi ir jos vilnietis vyras, su kuriuo gydytoja augina dvejų su puse metų sūnų Poviliuką. Jurgitos vyras yra inžinierius, Biržuose dirba pagal specialybę. Šeima, pasak gydytojos, dabar keliasi į savo „būstinę" - remontuojamą namelį.

„Kažkaip viskas susidėliojo - meilė vaikams, noras padėti jų širdutėms, mylimas kraštas," - šypsosi. Jurgita džiaugiasi, kad ją myli vaikai, kad Biržuose gali pajusti žmonių nuoširdumą, bendravimo džiaugsmą, kuris dideliuose miestuose per skubėjimą prarandamas.

Gydytoja prisipažįsta, kad auginamas kūdikis padeda kitaip vertinti teoriją, atrasti ir įvertinti močiučių išmintį.

„Vaiko auginimas duoda labai daug žinių. Tačiau ir baimės daugiau. Dabar suprantu, kodėl medikai negali gydyti savo vaikų - į daugelį simptomų jie žiūri ne objektyviai, o širdimi ir emocijomis," - kalba jauna mama. Ji prisimena, kaip išgirdusi savo sūnelio širdies ūžesį tuo negalėjo patikėti - atrodė, kad jos vaikui to negali būti.

 

Laisvalaikis - rankdarbiams

Didžiausiu poilsiu nervų sistemai ir smegenims gydytoja Jurgita vadina pomėgį rankdarbiams. Vyro paskatinta ji sako išėjusi iš „pogrindžio" - išdrįsusi savo darbus parodyti ir pasiūlyti kitiems.

Gydytoja laisvalaikiu neria nuostabius skėčius, krikšto drabužėlius ir aksesuarus, kuria papuošalus.

Papuošalus ji gamina specifiniu būdu - vadinamuoju prancūzišku frivolite. Apie Jurgitos darbus rašė laikraščiai, jų nuotraukos spausdinamos rankdarbių žurnaluose. Originalių skėčių, vaikiškų apdarų ir papuošalų galima įsigyti sostinės salonuose.

„Tai paveldėta iš močiutės ir mamos. Jos - puikios mezgėjos, o aš neriu," - sako gydytoja Jurgita Augustinavičienė.

 

Alfreda Gudienė
2009-10-01

Kai amžių lydi lengva senatvė

Spalio 1-ąją minime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną.

Daugelyje šalių vyksta didžiuliai demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė.

Pasaulyje pastebimai daugėja žmonių, vyresnių nei 85 m. Manoma, kad 2030 metais bus triskart daugiau žmonių, vyresnių nei 60 metų, negu jų buvo 1990 metais. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, gyventojai sensta, gyvenimo trukmė ilgėja. Ne išimtis ir Biržai. Lietuvos Statistikos departamento pateikti tokie duomenys:

Pagyvenusių žmonių skaičius Biržų r. sav. 2009 m. pradžioje

Amžius	Iš viso	Vyrai	Moterys
60-64 m.	1648	724	924
65-74 m.	3631	1391	2240
75-84 m.	2463	736	1727
85 m. +	583	147	436

 

 

 

 

 

 

Individo bei pačios visuomenės senėjimas yra labai sudėtingas, bet visiškai normalus biologinis reiškinys. Jo neįmanoma išvengti, tačiau gal galima senti sveikai?

 

SVARBU NEPAMIRŠTI

Svarbių mitybos principų vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms:

Nevalgykime greitai! Labai gerai sukramtykime maistą!

Valgant nereikėtų kalbėti, o mąstyti apie valgymo procesą, apie tai, kad valgis maitina, suteikia jėgų ir stiprybės.

Svarbu suprasti, jog kiekvienu metų laiku labiausiai reikia valgyti tai, ką tada gamta teikia.

Pagyvenusiems žmonėms specialistai pataria rinktis kuo judresnį gyvenimo būdą, stengtis užsiimti menais, kuo daugiau bendrauti su kitais žmonėmis.

Pasimankštinti:

Gerai mankštintis kasdien apie 20 min. Tai gerina širdies darbą ir kvėpavimo funkciją. Jei nėra galimybių atlikti pratimus, patariama kasdien vaikščioti po 10 min.

Puoselėti dvasios vertybes:

Vykime šalin nerimastį, baimę, dirglumą pyktį, pavydą, savęs gailėjimąsi. Džiaugsmą ir sielvartą, sėkmę ir nesėkmes mokykimės priimti ramiai ir santūriai.

Mokslininkai nustatė, kad

Šokis lavina itin svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Jis yra labai naudingas ne tik vaikams, bet ir seniems žmonėms. Ilgalaikis tyrimas įrodė, kad, reguliariai šokant, silpnaprotystės rizika sumažėja net 76 procentais.

Meno terapija vyresnio amžiaus žmonėms suteikia daug džiaugsmo, netgi skatina gijimą. Visos meno priemonės (piešimas, rašymas, tapymas, skulptūra ir t. t.) itin tinkamas būdas išreikšti save.

Muzika yra ne tik gydomoji, bet ir profilaktinė priemonė. Per muziką įmanoma išgyventi vidinius konfliktus, išlaisvinti slopinamus polinkius, pašalinti emocinę įtampą. Kuo stipresni emociniai išgyvenimai klausantis muzikos, tuo didesnis poveikis mąstymui, valiai, atminčiai, dėmesiui ir elgesiui.

 

Violeta Valiukienė,
Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
2009-10-01

Pasaulinei pasiutligės dienai

Rugsėjo 28 d. pasaulis minėjo tarptautinę pasiutligės dieną.

Pasiutligė yra seniausia ir pavojingiausia gyvūnų ir žmonių liga. Pasiutligė (lot.  rabies) - virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema.

Žmogus ir gyvūnas šia liga užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvūnui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Sergančių gyvūnų seilėse viruso būna jau po 5-10 dienų iki atsirandant klinikiniams požymiams. Labai pavojingi gilūs, mažai kraujuojantys arba galvos įkandimai. Rečiau apsikrečiama per pasiutusių gyvūnų gaišenas. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės.

Laikas nuo įkandimo iki ligos pasireiškimo labai įvairus, gali trukti nuo 7 dienų iki 36 mėnesių. Dažniausiai trunka kelias savaites. Nuo ligos klinikinių požymių pasireiškimo gyvūnai nugaišta per 1-11 parų.

Pasiutlige gali sirgti visi šiltakraujai gyvūnai. Apsikrėtę gali būti visai ramūs ir per kelias dienas nugaišti. Jiems yra paraližuojami kramtymo raumenys, sutrinka rijimas, būna gausus seilėtekis. Dažniausiai ir tipingiausiai liga pasireiškia agresijos forma. Šunys, katės ėda neėdamus daiktus (žemę, akmenis) puola kitus gyvūnus ir žmones, gausiai seilėjasi, graužia įkandimo vietą, atsiranda nekoordinuoti judesiai. Po kurio laiko sutrinka rijimas, sergantieji bijo vandens, pasireiškia traukuliai ir gyvūnas nugaišta.

Sergantys galvijai stengiasi nutrūkti nuo grandinės, ragais bado tuščią vietą, jiems sutrinka prieskrandžių veikla, jie negeria, neėda, nesituština. Šėlimas gali kaitaliotis su ramybe.

Arklių pasiutligė panaši kaip ir galvijų, tik jiems būdingesnis šėlimas. Avims, ožkoms ir kiaulėms išsivysto paralyžiai per 2-3 dienas ir gyvūnai nugaišta. Paukščiai pasiutlige serga labai retai. Sergantys užkimsta, susivelia plunksnos, tampa agresyvūs.

Pasiutligę reikia skirti ir nuo daugelio kitų ligų. Jei gyvūno savininkas pastebėjo keistą augintinio elgesį, reikia jį stebėti. Jei požymiai kartojasi ar atsiranda kitų, visada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris įvertins situaciją.

Pasiutlige užsikrėtę gyvūnai yra negydomi. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo pasiutligės yra vakcina prieš pasiutligę. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus visus šunis, kates ir dekoratyvinius šeškus vakcinuoti nuo pasiutligės yra privaloma vieną kartą per 12 mėnesių, kitus naminius gyvūnus rekomenduojame vakcinuoti dėl jūsų pačių ir jūsų artimųjų saugumo.

Biržų rajone sirgimo pasiutlige situacija per praėjusius dvejus metus yra gera. Paskutinis pasiutligės atvejis nustatytas 2007 metų rugpjūčio 21 d. Papilio seniūnijoje.

Pradėjus vykdyti oralinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, žymiai sumažėjo pasiutlige užsikrėtusių gyvūnų visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006 metų kiekvieną pavasarį ir rudenį iš lėktuvuose įrengtų specialių įrengimų yra mėtomi jaukai su pasiutligės vakcina virš miškingų ir negyvenamų teritorijų. Kad mūsų rajone jau dvejus metus nėra užregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis, rodo ir gyvūnų savininkų sąmoningumą.

 

Parengė Biržų rajono VMVT vyr. vet. gydytojas-inspektorius Mindaugas Šulnis
2009-10-01

Skiepykimės nuo gripo

Panevėžio Visuomenės sveikatos centro Biržų skyrius informuoja, kad gauta valstybės finansuojama sezoninio gripo vakcina, kuri skirta skiepyti asmenims (iki 65 m.), sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imunine sistema, piktybiniais navikais, taip pat vyresniems nei 65 m. asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, gali kreiptis į šeimos gydytojus ir gavę siuntimą bus skiepijami VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos skiepijimų kabinete (tel. 8 (450) 32441), šeimos gydytojų centre (tel. 8 (450) 38024). Vyresniems nei 65 m. asmenims reikia turėti asmens dokumentą ir kreiptis tiesiogiai į skiepijimų kabinetą bei šeimos gydytojų centrą, kur bus paskiepyti.

VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos skiepijimų kabinetas turi ir mokamos gripo vakcinos, kurios kaina 27 Lt.

Kviečiame skiepytis nuo gripo.

 

Panevėžio Visuomenės sveikatos centro Biržų skyrius
2009-10-01

Biržų ligoninės likimas - su klaustukais

Išgirdus, kad reformuojant sveikatos priežiūros įstaigas Biržų rajono ligoninei gresia tapti tik slaugos namais, medikams parūpo  gyventojų nuomonė - jie organizavo parašų rinkimo akciją. Kaimyninių Pasvalio ir Rokiškio ligoninių vadovai neabejoja, kad jų gydymo įstaigos taps regioninio lygio.

Atrodo, slaugos namų direktoriumi nesitiki likti ir Biržų ligoninės vadovas. Jis teigia, kad jo vadyba laikoma pavyzdine ir tvirtina, jog ligoninės statusas jam esantis visai nesvarbus.

Pateikiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, Biržų rajono mero Regimanto Ramono ir Rokiškio, Pasvalio bei Biržų rajono ligoninių vadovų išsakytas mintis apie Panevėžio regiono gydymo įstaigų pertvarką.

 

Biržuose - nei ligoninės vizijos, nei poreikių vertinimo?

Praėjusį šeštadienį „Gimtajame Rokiškyje" išspausdintos Rokiškio rajono politikų, ligoninės vadovo Raimundo Martinėlio, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo mintys apie sveikatos įstaigų pertvarką.

N. Jeloza sako, kad Biržų ligoninėje pertvarka yra pavyzdinga.

„...preliminariame pertvarkos plane įdėmiai studijavau siūlymus Panevėžio apskrities rajonų ligoninėms. Visus regioninės ligoninės kriterijus atitinka Pasvalio ligoninė. Rokiškio ligoninėje per mažai atliekama operacijų, per mažas ir gimdymų skaičius. Lietuvos pakraštyje gyvenančius rokiškėnus iš keblios padėties gelbsti atstumas. Šįkart Rokiškio ligoninei situacija palanki, tačiau jos vadovai turi atsakyti į klausimą, kodėl labai daug pacientų išvažiuoja gydytis kitur.

Daugiausia šiandieninėje situacijoje turi nerimauti regioninės ligoninės kriterijų neatitinkanti Biržų ligoninė. Pakibus likimui ant plauko, sulaukiau rajono vadovybės priekaištų, esą proteguoju Pasvalio ligoninę. Tokius jų veiksmus vertinu kaip bandymą maskuoti padarytas klaidas. Galvoju, kad ligoninės vadovybė neturėjo vizijos, neįvertino gyventojų poreikio, todėl nesugebėjo pritraukti daugiau pacientų. Kupiškio ligoninės likimas lyg ir visiškai aiškus - ji bus rajoninio lygio," - kritikos negailėjo pasvalietis Seimo narys, vienas iš sveikatos įstaigų reformos strategų A. Matulas.

 

Kaimynai atrodo ramūs

Rokiškio rajono ligoninės vadovas R. Martinėlis tame pačiame laikraštyje dėsto mintis apie tai, kas padaryta, kad ligoninė taptų regioninė ir tuo, regis, neabejoja.

„Dirbame daug, tačiau to neafišuojame. Kiek man žinoma, ministerijos siūlymuose Rokiškio ligoninė pateko į regioninių sąrašą. Ji išliks tokia pati. Be to, galėsime teikti daugiau paslaugų. Situacija mums palanki," - sako gydytojas R. Martinėlis.

Jau anksčiau sėkminga įstaigos restruktūrizacija neabejojęs Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas „Šiaurės rytams" vakar sakė optimizmo nepraradęs.

R. Rastauskas kalbėjo apie praėjusį penktadienį vykusį Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos posėdį, kuriame dalyvavęs ir sveikatos ministras Algis Čaplikas. Pasvalio ligoninės vadovas teigia neabejojantis, kad iš esmės visus kriterijus atitinkanti Pasvalio ligoninė taps regioninė.

„Operacijų turime ne itin daug, bet biržiečiai jų atlieka dar mažiau. Taigi Biržų ligoninė neturi nei gimdymų, nei reikiamų operacijų skaičiaus. Tik žmogiškaisiais ištekliais jie labiau apsirūpinę," - sakė pasvalietis. Pastebėjus, jog Biržų ligoninės vadovas tvirtina, kad jo vadovaujamos įstaigos chirurgai atlieka per 1500 operacijų, R. Rastauskas atsakė disponuojantis Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis.

„Jei Biržų ligoninės vadovams šie duomenys atrodo neteisingi, tegu aiškinasi su ministerija," - ironiškai pastebėjo Pasvalio ligoninės vadovas.

R. Rastauskas sako girdėjęs, jog Biržų ligoninei lyg ir numatytas pereinamasis statusas.

Ką reikštų toks statusas, sužinoti nepavyko. Neoficialiai komentuojama, kad iš Biržų ligoninės galbūt bus perkamos kai kurios paslaugos, tačiau regioninės įstaigos statuso ji neturės. Vadinasi, negaus lėšų paslaugų ir materialinės bazės plėtrai.

„Pereinamasis laikotarpis reikalingas tam, kad žmonės nurimtų, o reformos ir remontų nauda patenkintas Jeloza su „reformatoriais" ramiai sau ruoštųsi vadovauti slaugos ligoninei," - nuomonę dėstė vienas gydytojas biržietis. Jis nepatenkintas nei ligoninės reforma, nei vadovu, tačiau, kaip ir dauguma medikų, atvirai reikšti savo nuomonę bijo.

 

Pavyzdinga, bet paslaptinga

„Man visiškai nesvarbus tas statusas - rajoninė ar regioninė Biržuose ligoninė bus. Svarbu, kad iš mūsų ligonių kasos pirktų paslaugas," - vakar tvirtino Biržų rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Nikolajus Jeloza.

Apie tai, kas penktadienį buvo šnekama Lietuvos gydytojų vadovų susirinkime, jis kalbėti nenorėjo. Tik tvirtino išgirdęs daug teigiamų atsiliepimų apie jo vadovaujamą Biržų ligoninę. Kas tuos atsiliepimus išsakė, N. Jeloza nekomentavo.

Seimo narys A. Matulas Biržų rajono vadovų veiksmus vertina kaip bandymą maskuoti padarytas klaidas.

„Girdėjau, kad Biržų ligoninė yra sveikatos įstaigų restruktūrizacijos pavyzdys. Kokia prasme? Aišku, gerąja," - džiaugėsi ligoninės vadovas.

Pasiteiravus, kodėl ministerijos turimi skaičiai rodo, kad Biržams regioninės ligoninės statuso neužtikrina ir pernelyg mažas operacijų skaičius, N. Jeloza atsakė „daktariškai": „Mažai ne operacijų, o tokių operacijų, kokių reikia".

Biržų ligoninės vadovas teigė nenorintis nieko komentuoti, kol nėra oficialių žinių apie ligoninių pertvarką. Nesidalijo netgi prognozėmis.

„Tai, ką aš žinau, yra tik mano informacija," - paslaptingai, tačiau optimistiškai kalbėjo Biržų rajono savivaldybės įstaigos vadovas krikščionis demokratas N. Jeloza.

 

Kviečiamas į rajono tarybos posėdį

Biržų rajono meras R. Ramonas teigė, kad dėl ligoninės likimo jis neturintis jokios oficialios informacijos. Jam tekę daug sykių važiuoti į Vilnių, išgirsti įvairių prognozių bei ginčų dėl kriterijų. Į Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją meras teigė nuvežęs Biržų ligoninės likimu susirūpinusių biržiečių parašus.

R. Ramonas mano, kad pertvarka turėtų būti vykdoma pradendat nuo didžiųjų šalies ligoninių, o Biržų ligoninei gresiantį slaugos įstaigos likimą vadina absurdu.

„Manau, kad toliausiai nuo didžiųjų miestų esanti Biržų ligoninė turi būti regioninė. Absurdu vadinčiau situaciją, kai tiek daug investavus operacinėms, reanimacijos skyriui ligoninė nebegalėtų atlikti didžiųjų operacijų. Kiek man žinoma, ligoninė rengiasi gauti lėšų medicininės įrangos pirkimui," - „Šiaurės rytams" sakė meras. Jis teigė, kad po penktadienį įvykusio gydytojų vadovų sąjungos posėdžio N. Jeloza gyrėsi, jog A. Matulas neva pažadėjęs Biržų ligoninę padaryti regioninę.

Tuo tarpu Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai iš paties N. Jelozos lūpų nori išgirsti apie Biržų ligoninės vadybą ir prognozuojamą jos likimą.

Rajono išrinktieji tvirtina perdavę merui pageidavimą, kad į savivaldybės tarybos posėdį būtų pakviestas ir Seimo narys A. Matulas.

„Dar ne visi gydymo įstaigų pertvarkos kriterijai nustatyti, ne visi jie objektyvūs. Todėl ligoninės likimas dar tik diskutuojamas. Kita vertus, ministerija negali ligoninių pertvarkyti nesitardama su steigėjais - rajonų savivaldybių tarybomis," - mano rajono tarybos narys gydytojas Petras Bimba.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-29

Mokiniams Biržuose gresia bedantystė

Prasidėjus naujiems mokslo metams, tėvai prakalbo apie stomatologijos kabinetų, kur pagalbos sulauktų jaunieji biržiečiai, stygių. Medikai pritaria, jog problema tikrai yra, nes stinga odontologų, tačiau kartais pritrūksta jų ir tėvų noro rūpintis atžalų sveikata.

 

Nepilnamečiai sugedusiais dantimis

Odontologijos kabinetai vaikų ugdymo įstaigose jau tampa praeitimi.

Iš visų mūsų rajono vidurinių ir pagrindinių mokyklų tik „Aušros" patalpose yra įrengtas kabinetas, kuriame dirba bendrosios praktikos gydytoja odontologė.

Jauni žmonės beldžiasi ir į J. Janonio gatvėje įsikūrusio savivaldybės poliklinikos Odontologijos skyriaus gydytojų duris. Kaime gyvenantys vaikai kreipiasi į ambulatorijose dirbančius specialistus.

Tačiau visi - tėvai, medikai, mokytojai - pripažįsta, jog situacija kasdien prastėja dėl gydytojų stokos. Daug tėvelių pasigenda kadaise buvusio profilaktinio mokinių dantų tikrinimo, po kurio gydytis vaikai būdavo kviečiami pagal sąrašą.

„Aušros" vidurinės mokyklos trečiokė Radvilė dėl dantukų tvarkymo sulaukė gydytojos odontologės Eleonoros Trasevskienės pagyrimo.

Kiti kalba apie jų atžaloms gresiančią bedantystę, nes mokykloje ar kaimo ambulatorijoje nebėra gydytojo odontologo, o toliau vežioti vaiką tėvai neturintys lėšų.

Kol kas į kaimo ambulatorijas dar gali kreiptis Vabalninko ir Pabiržės moksleiviai. Nemunėlio Radviliškio ambulatorijos bendruomenės slaugytoja Rimvyda Jonikienė džiaugėsi, kad į jų odontologijos kabinetą atvažiavo gydytojas Leopoldas Latkauskas. Pasak medikės, jis priima visus besikreipiančius moksleivius. Vaikų dantys prieš mokslo metus atidžiai patikrinami, vengiančių gydytis vaikų mamoms primenama, kad jų atžala į odontologijos kabinetą neateina.

Kur kas liūdniau papiliečiams. Pasak miestelio ambulatorijoje dirbančio bendrosios praktikos gydytojo Romualdo Rupkaus, nebėra kam dirbti puikiai įrengtame kabinete. Kol gydytojo rasti nepavyksta, žmonėms tenka paslaugų ieškoti Biržuose, Pandėlyje ar Rokiškyje.

Apie problemas šneka ir miestiečiai, nes savivaldybės poliklinikos Odontologijos skyriuje dėl medikų stygiaus nepilnamečiai turėtų laukti bendroje eilėje keletą mėnesių.

 

Dantys genda net pirmokams

„Atžalyno" vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Skujienė dažnai sulaukia moksleivių, aimanuojančių, jog skauda dantį. Vaikai siunčiami į poliklinikos Odontologijos skyrių. Pirmą kartą jiems suteikiama skubi pagalba, bet vėliau jau reikia ieškoti, kas gydytų Anot J. Skujienės, labai trūksta anksčiau buvusio profilaktinio dantų tikrinimo.

Pasak specialistės, jau į pirmą klasę ateinantys mokiniai turi problemų. Odontologų pažymose rašoma apie netaisyklingai dygstančius, ėduonies pažeistus dantis, nenormalų sukandimą. Vyresnių moksleivių sveikatos pažymėjime, kurį jie kasmet pristato visuomenės sveikatos priežiūros specialistei, grafoje „dantys" paprastai būna pažymėtas pliusas. Neįtikėtina, kad visų dantys sveiki. Praėjusiais mokslo metais „Atžalyną" lankė apie penkis šimtus mokinių. Peržvelgusi vaikų pateiktus sveikatos pažymėjimus, J. Skujienė tik dvidešimtyje rado pažymėtus dantų pažeidimus.

Ne visi nepilnamečių tėvai gali tinkamai pasirūpinti savo atžalų dantimis. Medikei tenka dažnai girdėti kalbų apie pinigų stygių. Kai kurie tėveliai tvirtina, jog ištraukti vaiko dantuką kainuoja kur kas pigiau, nei jį gydyti. Dėl to kai kurios mamos teigia galinčios vieną kartą kelias dešimtis litų ir pasiskolinti.

 

Problema socialinė

„Tai ne medicinos, o socialinė problema. Mūsų valstybė nepajėgi išlaikyti valstybinės stomatologijos," - kalbėjo poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėjas Giedrius Umantas.

Biržuose kasmet mažėja ir gydytojų odontologų, todėl vis sudėtingesnis tampa profilaktinis moksleivių tikrinimas. „Jei per dieną pas mane atves penkiasdešimt vaikų, kada aš dirbsiu?" - klausė gydytojas, už kurio kabineto durų visada pilna suaugusių pacientų. G. Umantas sakė patikrinantis tiek mokinių, kiek spėjantis. Skyriaus vedėjas apgailestavo, jog į Biržus dirbti negrįžta čia gimę ir vidurines mokyklas baigę bei odontologų specialybę didmiesčiuose įsigiję jauni specialistai. Šių metų rudenį į pensiją išėjus vienai gydytojai, o dviem susirgus, situacija tapo ypač sudėtinga. „Tragedija," - trumpai ir aiškiai kalbėjo gydytojas Giedrius Umantas. Pasak jo, šiandien reikia kalbėti ne apie profilaktinio tikrinimo būtinybę, bet apie gydytojų stygių, dėl kurio jauniems žmonėms tikrai gali grėsti bedantystė. Pasak gydytojo, panašių problemų patiria visų aplinkinių rajonų gyventojai. Kiek geriau, pasak jo, sekasi rokiškėnams.

Gydytojas G. Umantas pastebėjo, jog į specialistus kreipiasi daug dešimtmečių, kurių visi nuolatiniai dantys jau yra sugedę. „Vaikų gydymas yra sudėtingas, reikalaujantis daug laiko. Vaikų odontologas yra tik Panevėžyje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jei tėvai nesirūpina, išeities nėra. Tačiau visi, kurie rūpinasi savo vaikais, išeitį suranda," - teigė vedėjas. Gydytojas stebėjosi, jog kai kurie biržiečiai prašo ištraukti dantį, kurį dar galima gydyti.

G. Umantas viliasi, jog situacija rajone galbūt pagerės, kai pradės dirbti naujai išrinkti poliklinikos vadovai.

 

Stinga ne galimybių, bet noro

„Aušros" vidurinės mokyklos patalpose įrengtame poliklinikos odontologijos kabinete dirbanti bendrosios praktikos gydytoja odontologė Eleonora Trasevskienė ir jai padedanti felčerė Zita Lekoveckienė rūpinasi daugelio miesto ir rajono mokyklų moksleivių sveikata.

Laukti eilėje jiems tenka nuo poros savaičių iki vieno mėnesio. Medikė sakė, jog mokinių iki aštuoniolikos metų gydymas yra nemokamas. Didelių problemų jaunimui, anot gydytojos nekyla, jei yra noro rūpintis savo dantimis.

Atėjusiajam ne tik suteikiama būtinoji pagalba, bet ir visi dantys patikrinami profilaktiškai. „Vaizdelis liūdnas," - pastebėjo gydytoja. Jau penktokams, šeštokams nuo dantų tenka nuiminėti akmenukus, kurie susidaro dėl dantų nevalymo. Odontologė vaikams aiškina, jog valgyti traškučius ir kitokius jų pamėgtus gardumynus, kuriuose gausu krakmolo bei maisto priedų, yra nesveika. O jei jau atsisakyti šių produktų nenorima, po valgio dantis reikia apie tris minutes valyti bei gerai išskalauti. Gydytoja vaikams ir jų tėvams dažnai aiškina, jog jauniems žmonėms nereikalingas šiuo metu ypač madingas dantų balinimas.

„Tėvai savo vaikų sveikatą turi sekti iki pat jų pilnametystės. Jiems turi rūpėti ne tik tai, kaip vaikas apsirengęs, ar jis pavalgęs, bet ir kokia jo sveikata," - teigė medikė.

E. Trasevskienė pasakojo atvejus, kai ji sulaukia suaugusiųjų priekaištų, jog nesirūpinama vaikų dantų gydymu. Vėliau paaiškėja, kad atžalos tėvams meluoja. Gydytojai padedanti bendruomenės slaugytoja Zita Lekoveckienė rodė „raudonąjį sąsiuvinį", kuriame fiksuojamos išsisukinėjančių nuo vizito pas odontologę mokinių pavardės.

Medikės kalbėjo, jog vaikai ir tėvai dažnai nebrangina gydytojos laiko ir paskirtą valandą ateiti neskuba.

Odontologė ir jai padedanti felčerė Z. Lekoveckienė pastebėjo ir kitą dalyką - retas vaikas už paslaugas pasako „ačiū". Šis žodis nyksta taip, kaip ir gydytojai odontologai provincijoje. Todėl medikės žada kultūringuosius mokinius pradėti registruoti kaip didžiausią retenybę.

 

Gražina Dagytė
2009-09-24

Konkursas „Težydi mano miestas" tęsiasi

Jau dešimt metų Agnės Zuokienės vadovaujama VšĮ Azzara ragina moteris rūpintis savimi ir savo sveikata, daugiau laiko skirti sau, kurti gražesnę ir geresnę aplinką.

Lietuvos moterims puikiai pažįstamas projekto „Nedelsk" rožinis autobusėlis kasmet nuo 2003 m. aplanko šimtus miestų ir miestelių dovanodamas galimybę nemokamai pasikonsultuoti su gydytojais onkologais. Neatsiejama kasmetinių projekto „Nedelsk" renginių dalimi tapo fotografijų konkursas „Težydi mano miestas".

Savo aplinką puoselėjančių moterų gėlėmis papuoštas kiemas, balkonas ar palangė ne tik džiugina miestelėnų akį - gėlynų šeimininkės kviečiamos dalyvauti fotografijų konkurse ir laimėti išskirtinių prizų. Žydinčiomis gėlėmis papuoštos aplinkos fotografijas iki 2009 m. spalio 10 d. siųskite adresu: „Konkursui „Težydi mano miestas", VšĮ Azzara, Užupio g. 30, LT-01203, Vilnius" arba el. paštu

Spalį - tarptautinį kovos su krūties vėžiu mėnesį - konkurso nugalėtojas apdovanosime odinėmis rankinėmis iš mados namų „Sirena" specialiai projektui „Nedelsk" sukurtos kolekcijos.

Daugiau informacijos www.nedelsk.lt

 

2009-09-24

Rugsėjo 27-oji - Pasaulinė širdies diena

Pasaulyje širdies infarktas kasmet ištinka apie 1,5 milijono gyventojų. Lietuvoje daugiau nei pusę mirties priežasčių sudaro širdies bei kraujagyslių ligos, ir šis skaičius yra tris kartus didesnis, palyginus su Prancūzijos ar Ispanijos duomenimis.

Širdies ir kraujotakos ligos laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja".

Lietuvos statistikos duomenimis, iš 100 gyventojų 53 miršta nuo širdies arba kraujagyslių ligų. Vakarų Europos šalyse mirtingumas dėl šių ligų nuolat mažėja, o Lietuvoje didėja. Vakarų Europos šalyse mirtingumas nuo šių ligų sudaro apie 35%. Europoje miršta vis vyresni žmonės, o Lietuvoje priešingai - suserga ir miršta vis jaunesni.

Statistikos departamento duomenimis, mirtingumas (100 tūkst. gyventojų) nuo širdies-kraujagyslių ligų Biržų rajone:

2006 m. - 884,2.

2007 m. - 944,3.

2008 m. - 964,4.

Ar gali pats žmogus apsaugoti širdį nuo ligų?

Susirgimą arba riziką susirgti širdies ligomis dažniausiai lemia neteisinga mūsų pačių gyvensena: rūkymas, riebus, saldus, kaloringas maistas, per didelė kūno masė, nejudra, nuolatinė nervinė įtampa, nemokėjimas atsipalaiduoti. Su visais šiais rizikos veiksniais galima kovoti ir apsisaugoti. Tik nedidelė dalis susirgimų (amžius, lytis, paveldimumas) priklauso nuo veiksnių, kurių, deja, negalime paveikti.

Jeigu sergate širdies liga, būtinai pasitarkite su gydytoju.

Jeigu Jūsų rizika susirgti didelė, nedelsdami pradėkite ją mažinti.

Jeigu jau sergate, neleiskite ligai plėstis.

Žmogus pats turi norėti būti sveikas. Reikia kontroliuoti savo gyvenimo būdą, mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti. Būtina atsikratyti pykčio ir pavydo, nes supykęs žmogus tik 15 proc. agresijos išlieja išorėn, o 85 proc. jos lieka viduje ir sukelia stresą.

Širdį turime pripildyti tik gerų jausmų.

Beje...

o Kava nėra širdies priešė! Jeigu, žinoma, jūs negeriate jos litrais.

o Kalifornijos medikai nustatė, kad moterims, išgeriančioms daugiau nei 5 stiklines vandens per dieną, rizika patirti širdies priepuolį sumažėja 41 proc., o vyrams - 54 proc.

o Jeigu nuolat neišsimiegate, širdis susidėvi greičiau.

 

Violeta Valiukienė,
Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
2009-09-24

Rugsėjį - rekordinis po erkės įkandimo susirgusiųjų skaičius

Vakar Biržų rajone užregistruotas dešimtas žmogus, susirgęs po erkės įkandimo rugsėjį.

Į Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyrių buvo paguldyta keturiasdešimtmetė Kratiškių kaimo gyventoja. Įtariama, kad ji susirgo erkiniu encefalitu.

Tai jau antras erkiniu encefalitu šį rugsėjį susirgęs rajono gyventojas. Tokia pat liga diagnozuota ir vienam biržiečiui.

Taip pat užregistruoti aštuoni susirgimų Laimo liga atvejai.

Kaip sakė Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus užkrečiamųjų ligų vyresnioji specialistė Danutė Grigienė, šis skaičius yra rekordinis.

Kaip sakė Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus užkrečiamųjų ligų vyresnioji specialistė Danutė Grigienė, per rugsėjį Laimo liga susirgo aštuoni žmonės.

Praėjusiais metais per visus metus užregistruota dešimt susirgimų Laimo liga, o erkinio encefalito atvejų išvis nebuvo.

Iš susirgusiųjų Laimo liga trys gulėjo gydymo įstaigose, kiti penki gydėsi namuose. Trys yra Biržų miesto gyventojai, visi kiti gyvena kaimuose.

Tik vienas Laimo liga susirgęs asmuo, 28 metų vyriškis, dirba miškininku. Visi kiti erkių įkandimų paragavo uogaudami, grybaudami ar poilsiaudami miške.

Pasak D. Grigienės, erkės rudeniop tampa aktyvesnės, nes prieš žiemą joms būtina pasimaitinti.

Todėl žmonės eidami į mišką turi rengtis uždarais rūbais, apsipurkšti specialiais, erkes atbaidančiais skysčiais, o grįžę į namus visus rūbus nusivilkti ir gerai apžiūrėti, ar niekur erkė neįsisiurbusi.

Laimo ligos inkubacinis periodas yra nuo 2 dienų iki 6 - 9 mėnesių. Būdingiausias šios ligos požymis - paraudimas erkės įkandimo ar kitoje kūno vietoje, karščiavimas, galvos skausmai. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Erkinio encefalito požymiai panašūs, tačiau susirgusius gali ištikti paralyžius, prasidėti traukuliai, tad nuo šios itin sunkios ligos siūloma pasiskiepyti.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-24

Hepatitas C - pavojingas, bet įveikiamas

Lietuvoje daugėja žmonių, kuriems diagnozuojamas virusinis hepatitas C, todėl medikai ragina visus, priklausančius rizikos grupėms, išsitirti dėl šio viruso - tik taip ligą galima „pagauti" kuo anksčiau.

 

Virusas - per kraują

Kaip teigia Panevėžio apskrities ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas dr. Darius Kriukas, hepatitą C būtina diagnozuoti kuo anksčiau, nes jo negydant 80-90 proc. žmonių liga progresuoja ir vystosi lėtinės kepenų ligos - kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Hepatitas C po alkoholio yra antra dažniausia priežastis, sukelianti kepenų cirozę. Dabar jau yra galimybių hepatito C virusą įveikti ir hepatito sukeltą kepenų pakenkimą sustabdyti.

„Hepatito C virusas atrastas palyginti neseniai - tik prieš porą dešimtmečių, o dabar diagnostikos galimybės kur kas geresnės, tad nustatoma vis daugiau žmonių, užsikrėtusių šiuo virusu," - teigia D. Kriukas.

Manoma, kad pasaulyje hepatito C virusu užsikrėtę apie 170 milijonų žmonių, Lietuvoje - apie 60 000. Tačiau liga pradinėje stadijoje jokiais simptomais nepasireiškia, žmogus jaučiasi visiškai sveikas, todėl į medikus nesikreipia, o liga lėtai progresuoja. Dažnai ji nustatoma atsitiktinai ir jau būna gerokai pažengusi, kai pasireiškia komplikacijos ir kepenys būna gerokai pažeistos. Hepatitas C neretai diagnozuojamas ir profilaktiškai tiriant rizikos grupėms priklausančius žmones.

Gydytojo teigimu, hepatito C virusas dažniausiai perduodamas per kraują, todėl užsikrėsti virusiniu hepatitu C daugiau rizikos turi žmonės, iki 1992 m. buvę kraujo donorais ar patyrę kraujo perpylimų, didelės apimties chirurginių operacijų. Rizikos grupei priklauso ir asocialūs žmonės, tie, kurie nesteriliomis sąlygomis darėsi tatuiruotes, taip pat intraveninių narkotikų vartotojai (apie 80 proc. jų užsikrėtę hepatito C virusu), dializuojami asmenys (apie 60 proc.), medicinos personalas (1-2 proc.)

„Žmonėms, priklausantiems mano minėtoms rizikos grupėms, patartina net ir gerai besijaučiant išsitirti kraują dėl hepatito C viruso, - sako D. Kriukas. - Tokį tyrimą įmanoma atlikti visuose didžiuosiuose miestuose, jis ilgai netrunka ir yra gana informatyvus. Jei kraujyje randami pakitę kepenų rodikliai, apie hepatitą C turėtų pagalvoti ir bendrosios praktikos gydytojai".

 

Gydymas veiksmingas

Jei atlikus kraujo tyrimą dėl hepatito C viruso atsakymas būna teigiamas, tolesni tyrimai atliekami specializuotuose gydymo įstaigų skyriuose, tarp jų ir Panevėžio apskrities ligoninės Gastroenterologijos skyriuje. Nustatoma viruso rūšis, vadinamieji genotipai, iš kurių Lietuvoje dažniausi antras ir trečias, viruso kiekis organizme, atliekama kepenų biopsija - paimamas kepenų gabalėlis mikroskopiniam ištyrimui siekiant nustatyti kepenų pažeidimo laipsnį.

Priklausomai nuo viruso rūšies (genotipo) ir jo kiekio, skiriamas antivirusinis gydymas, kuris trunka 6-12 mėnesių.

„1991 m. pradėjus gydyti nuo virusinio hepatito C, iš pradžių žmonės buvo gydomi paprastu interferonu ir pasveikdavo vos 6 procentai, - pasakojo D. Kriukas. - Vėliau buvo pradėtas naudoti interferonas su kitu antivirusiniu vaistu ribavirinu, tada pavykdavo pasiekti jau 40 proc. efektą. Šiuo metu užsikrėtusieji gydomi pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu, veiksmingas toks gydymas būna maždaug 60 proc. pacientų".

Pasak specialisto, sunkiausiai gydymui pasiduoda pirmojo genotipo hepatito C virusas - pasveiksta apie 50-55 proc. juo užsikrėtusių žmonių. Iš užsikrėtusiųjų antro ar trečio tipo virusu pasveiksta apie 75-80 procentų pacientų.

Prieš dešimtmetį vyraudavo pirmo genotipo virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama kraujo perpylimo metu, o dabar vis dažniau nustatomas trečio genotipo virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama vartojant intraveninius narkotikus.

„Net jeigu ir nepavyksta visiškai viruso įveikti, pašalinti jo iš organizmo, gydymas sumažina viruso kiekį kepenyse, jį nuslopina ir sulėtina ligos progresavimą, infekuoti žmonės ilgiau išgyvena, - teigia gydytojas. - Vienintelis minusas - kai kuriems žmonėms pasireiškia gana sunkus šalutinis poveikis".

Jeigu viruso organizme daug, o žmogus dar ir piktnaudžiauja alkoholiu, liga progresuoja žymiai greičiau, greitai vystosi kepenų cirozė. Todėl visiems, susidūrusiems su hepatito C virusu, patartina nevartoti alkoholio ar vartoti jį labai saikingai, vengti kepenis dirginančių maisto produktų, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų, rūgštynių, kmynų, maitintis neaštriu visavertišku baltyminiu maistu.

 

Rugsėjo 21 - spalio 23 dienomis, Nacionalinis kraujo centras (NKC) kviečia nemokamai išsitirti ar nesate užsikrėtę

hepatito C virusu. Tyrimai atliekami NKC Panevėžio filiale adresu: Nemuno g. 75. Tyrimų skaičius ribotas.

 

2009-09-19

Biržų mokyklose - tuberkuliozė

Praėjusių mokslo metų pabaigoje Biržų rajone buvo išaiškintas pirmasis po daugelio metų pertraukos moksleivių susirgimo tuberkulioze atvejis. Vėliau susirgo kitas mokinys. „Kas daroma, kad tuberkuliozė toliau neplistų? Kodėl apie tai neinformuojami ugdymo įstaigas lankantys moksleiviai ir jų tėvai?" - klausia sunerimę biržiečiai.

 

Tuberkuliozė jaunėja

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresnioji specialistė Danutė Grigienė teigia, kad praėjusių mokslo metų pabaigoje buvo užregistruoti du jaunų žmonių susirgimai sunkia užkrečiama liga.

Abu susirgusieji - „Saulės" gimnazijos auklėtiniai.

Tokia nemaloni žinia medikus pasiekė po ilgos pertraukos. D. Grigienė sako, jog per paskutinius dešimt metų mokyklose susirgimų tuberkulioze neužfiksuota.

Praėjusių mokslo metų pabaigoje paaiškėjo, kad net du „Saulės" gimnazijos moksleiviai serga tuberkulioze.

Pirmasis susirgimas birželio mėnesį patvirtintas septyniolikmetei merginai. Antrasis susirgęs mokinys - jau pilnametis. Abu mokiniai iš karto pradėjo gydymosi kursą, kuris užtrunka ne mažiau kaip pusmetį.

Ypatingą nerimą kelia tai, kad pirmuoju atveju patvirtinta atvira tuberkuliozės forma.

Tai leidžia manyti, kad ugdymo įstaigoje gali būti ir daugiau užsikrėtusiųjų minėta liga, bet to nežinančių.

Danutė Grigienė sakė, jog apie susirgimą atvira tuberkuliozės forma ji iš karto informavusi „Saulės" gimnazijos direktorių Dainių Korsaką ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistę Sandrą Griciūnienę. Prašyta pasidomėti, su kuo mokiniai artimiau bendravo. Kadangi gimnazijoje susitinkama ne tik toje pačioje klasėje, todėl sunku išskirti grupę žmonių, kurie turėtų atidžiau stebėti savo sveikatą.

Birželis - atostogų pradžios metas. Mokyklos patalpos vasarą buvo tvarkomos, dažomos, plaunamos, vėdinamos, dezinfekuojamos. Mokiniai į gimnaziją rugsėjį rinkosi jau pasitikrinę sveikatą pas savo šeimos gydytojus, kurie turėjo atkreipti dėmesį į karščiavimu, kosuliu, silpnumu ar kitokia bloga savijauta besiskundžiančius jaunus žmones.

Visuomenės sveikatos centro vyresnioji specialistė D. Grigienė pastebėjo, jog pastaruoju metu nuo tuberkuliozės skiepijami tik naujagimiai. Vėliau dėl vaikų sveikatos sunerimę tėveliai turėtų juos nuvesti pas pediatrą ar šeimos gydytoją. Jie kilus įtarimams jaunus žmones nukreips pas reikalingus specialistus.

Pagal 2002 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl tuberkulino mėginių atlikimo" kasmet mėginiai turi būti atliekami vaikams, bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze šeimoje, kolektyve.

 

Atliekami tyrimai

Biržų rajono ligoninės gydytoja pulmonologė Nijolė Žukienė mano, jog mokymo įstaigą lankančių mokinių tėvams, sužinojusiems apie susirgimo atvejus mokykloje, niekas netrukdo pasirūpinti savo atžalomis ir juos paraginti sveikatą pasitikrinti papildomai. Gydytojas pediatras jiems duos siuntimą į pulmonologijos kabinetą, kur mokiniui specialistas paskirs reikiamus tyrimus. Medikė primena, kad nepilnamečiai pas gydytoją be suaugusiųjų nepriimami.

Gydytojos Nijolės Žukienės duomenimis, šiais metais rajone yra nustatyta penkiolika naujų susirgimo tuberkulioze atvejų. Didžioji jų dalis yra atviros formos. Pernai buvo žinomi dvidešimt keturi ligos atvejai (penkiolika žmonių sirgo atviros formos tuberkulioze).

Viena iš pagrindinių sąlygų, apsaugančių vaiką nuo minėtos ligos, gydytoja laiko jauno žmogaus imuninės sistemos stiprinimą.

 

Negavo oficialaus pranešimo

Biržų „Saulės" gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sandra Griciūnienė sakė, jog tuberkuliozės infekcija plinta per orą lašiniu būdu - kalbant, kostint, čiaudint. Todėl ja užsikrėsti gali visi. Medikė pastebėjo, jog daug dirbant, mokantis, patiriant stresą, organizmo atsparumas silpnėja ir žmogus tampa ne toks atsparus ligoms. „Dauguma mūsų jau galime būti užsikrėtę tuberkulioze, bet to nežinome, nes organizmas yra pajėgus su infekcija kovoti," - sakė S. Griciūnienė.

Ji pastebėjo, kad apie susirgimus infekcinėmis ligomis Visuomenės sveikatos centro specialistai turėtų įspėti ugdymo įstaigų, kurių nariai susirgo, administraciją ir medikus. S. Griciūnienė apgailestavo neturinti raštiško dokumento, kuris liudytų apie gimnazistų susirgimus tuberkulioze. Pasak jos, specialistai epidemiologai kartu su Švietimo skyriaus darbuotojais, savivaldybės gydytoju ir kitais atsakingais asmenimis turėtų patvirtinti tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės veiksmų planą. Tuo tarpu dabar konkretaus nurodymo nėra.

„Saulės" gimnazijos direktorius Dainius Korsakas taip pat apgailestavo apie užkrečiamą susirgimą nesulaukęs oficialaus pranešimo raštu. Jis prisiminė birželio viduryje buvęs Visuomenės sveikatos centro specialistės D. Grigienės informuotas tik telefonu.

Atvira tuberkuliozės forma susirgusi gimnazistė baigiamųjų egzaminų nebelaikė, jai buvo išduotas pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas. Rugpjūčio pabaigoje moksleivė oficialiai išbraukta iš gimnazistų sąrašų, bet ji nurodė išvykstanti mokytis į kitą rajono ugdymo įstaigą.

Gimnazijos vadovas sakė taręsis su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste, kad ji gimnazistams apie tuberkuliozę organizuotų paskaitas, kurių metu mokiniai sužinos, kaip atpažinti ligą, kaip jos saugotis, kaip stiprinti organizmą ir kur turėtų kreiptis, norėdami pasitikrinti sveikatą.

 

Gražina Dagytė
2009-09-17

Poliklinikoje mažinami etatai

Sunkmetis diktuoja permainas ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoje.

 

Pasiūlymai pensininkams

Po konkurso į Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pareigas diskusijų taikinyje atsidūrė kita tema - darbuotojų skaičiaus mažinimas.

Poliklinikos darbuotojai gyvai aptarinėja galimo išėjimo iš darbo sąlygas, pasigirdo kalbų apie neva dalijamus įspėjimus dėl atleidimo iš darbo.

„Ne, jokių atleidimo lapelių nedalijame, tik įteikiame Darbo kodekse numatytus pasiūlymus pensininkams dėl atleidimo iš darbo šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją," - „Šiaurės rytams" paaiškino laikinai poliklinikos vadovo pareigas einantis vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksas Ramanauskas.

Poliklinikos vadovas teigė, kad darbuotojas su tokiu pasiūlymu nebūtinai turi sutikti. Anot gydytojo A. Ramanausko, yra pensinio amžiaus žmonių, kurie sutiko išeiti patys, nenorėdami laukti situacijos, panašios į susidariusią Latvijoje.

 

Rengiamas projektas

Poliklinikos vadovas pateikė duomenis, kad įstaigoje jau sumažinta 4,25 darbuotojų etato, atleisti 6 žmonės, keturi iš jų pensininkai. Du iš darbo išėjo savo noru, dviem pateikti pasiūlymai, su kuriais jie sutiko.

Iš darbo savo noru išėjo pensinio amžiaus sulaukę vaikų gydytojos Augustina Skujienė ir Janina Simonavičienė. Pasak poliklinikos vyriausiojo gydytojo A. Ramanausko, tą padaryti rengiasi ir gydytoja stomatologė Ona Danutė Kurlinskienė.

Poliklinikos vadovas teigė, kad dabar kol kas dėl atleidimų šnekamasi tik su poliklinikos darbuotojais - bendruomenės slaugytojomis. Tačiau rengiamas poliklinikos etatų bei paslaugų optimizavimo projektas, apimsiantis ir ambulatorijas. Minėtas projektas bus svarstomas gydytojų, įstaigos stebėtojų bei rajono savivaldybės taryboje.

„Privalome imtis priemonių, kad galėtume išgyventi ir užtikrinti įstaigos darbą bei algų mokėjimą," - sakė A. Ramanauskas. Jis priminė, kad netrukus jis atsisakysiąs poliklinikos vadovo pavaduotojo pareigų ir užleisiąs vietą naujojo direktoriaus Leonido Sologubovo komandai.

Kol kas L. Sologubovo poliklinikos direktoriumi dar nėra patvirtinęs įstaigos steigėjas - rajono savivaldybės taryba. Tą ketinama padaryti artimiausiame posėdyje, kurį rengiamasi sušaukti rugsėjo 30 dieną.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-17

Visuomenės sveikata ir įvaizdžio kaina

Savivaldybės sveikatos biuro veiklos kryptis formuos valstybės lėšomis samdyti įvaizdžio efektyvumo studijos specialistai.

 

Apibendrins biržiečių lūkesčius

Praėjusį penktadienį Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras sukvietė rajono bendruomenę pažįstančių žmonių būrelį.

Pokalbyje prie apskrito stalo mintis apie biržiečių požiūrį į savo sveikatą dėstė kaimo bendruomenių lyderė, rajono tarybos narė Nijolė Šatienė, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojas Antanas Kruopis bei Kultūros ir sporto skyriaus jaunimo reikalų koordinatorė Ramunė Rinkūnienė, rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, poliklinikos greitosios pagalbos skyriaus administratorė, psichologė Audronė Gaigalienė, Biržų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkė Aelita Janonienė ir šio skyriaus vyriausiasis tyrėjas Jaunius Jurelevičius.

Pokalbiui vadovavo socialinių mokslų daktaras Arvydas Liepuonius. Į Biržus jis atvyko kaip privačios firmos „Įvaizdžio efektyvumo studija" atstovas.

Pokalbiui vadovavo socialinių mokslų daktaras Arvydas Liepuonius. Į Biržus jis atvyko kaip privačios firmos „Įvaizdžio efektyvumo studija" atstovas.

„Šio renginio tikslas - socializacijos agentų (visuomenės atstovų - red.) požiūrio į sveikatą analizė ir apibendrinimas," - sakė svečias.

Pokalbio dalyvių nuomones svečias žadėjo apibendrinti ataskaitoje, kurią jis pateiks Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

Beveik 2 valandas trukusio pasikalbėjimo kaina - apie 2,5 tūkstančių litų. Paslauga bus apmokėta iš įstaigos veiklai Sveikatos apsaugos ministerijos skirtų lėšų.

Redakciją pasiekė žinios, kad šio specialisto paslaugas biurui neva pasiūlė Biržų ligoninės ir poliklinikos darbuotoja A. Gaigalienė. Jaunutė biuro direktorė Justina Ajauskaitė šią informaciją neigė ir sakė apie tokią paslaugą išgirdusi iš kolegų.

„Kitų rajonų savivaldybių Visuomenės sveikatos biurai taip pat naudojosi šios firmos paslauga," - sakė direktorė.

 

Kuria asmeninį, partinį ir įstaigų įvaizdį

Vilniuje įregistruota „Įvaizdžio efektyvumo studija" (ĮES) adreso nenurodo. Interneto svetainėje www.ies.lt nurodytas tik pašto dėžutės numeris ir Arvydo Liepuoniaus telefonas.

2004 metais įkurta įstaiga ĮES siūlo įvaizdžio kūrimo ir valdymo paslaugas - padeda įmonėms, organizacijoms ar partijoms kurti teigiamą įvaizdį tikslinei auditorijai, atlieka tikslinių grupių lūkesčių tyrimus, siūlo psichologiškai pagrįstus įvaizdžio kūrimo principus, rengia reklamos ir viešųjų ryšių koncepciją.

Interneto puslapyje pažymima, kad „ĮES yra atlikusi įvaizdžio kūrimo užsakymus prestižinėms Lietuvos įmonėms, organizacijoms ir partijoms rinkimų kampanijų metu".

Nauja įstaiga lėšų turi nedaug

Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įsteigtas rajono tarybos sprendimu. Įstaiga veiklą pradėjo 2008 metų gruodžio 1 dieną.

Visuomenės sveikatos biure yra trys etatai - direktorė ir dvi specialistės - visuomenės sveikatos stiprinimo (Violeta Valiukienė) ir visuomenės sveikatos stebėsenos (Ineta Tuomaitė). Jos renginyje nedalyvavo. Redakcijos žiniomis, specialistės į diskusiją nebuvo kviestos.

Savivaldybės visuomenės sveikatos biurui taip pat priklauso rajono mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Iš viso jų yra penki - „Aušros"," Atžalyno", Vabalninko Balio Sruogos vidurinėse," Saulės" gimnazijoje, Kaštonų pagrindinėje ir Biržų politechnikos mokyklose. Dvi pastarąsias aptarnauja viena specialistė.

Biuro direktorės J. Ajauskaitės pateiktais duomenimis, šiais metais įstaigai skirta 129 tūkst. Lt savivaldybės, 48 tūkst. Lt Sveikatos apsaugos ministerijos ir 43,63 Lt Valstybinių ligonių kasų lėšų. Ligonių kasų pinigais finansuojamas mokyklose dirbančių specialistų darbo užmokestis.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-17

Pirko plytas onkologijos centro statybai

Biržų onkoklubo „Stenkimės nugalėti ligas" nariai apsilankė Kupiškio rajone.

Jie susitiko ir keliavo kartu su Švento Pranciškaus onkologijos centro, veikiančio prie Kretingos pranciškonų vienuolyno, atstovais.

Savo pačių pagamintą gulbę V. Šleivytės sodybos prižiūrėtojai padovanojo onkoklubo nariai: Jonas Grotuzas, Ona Žąsytienė, Marija Kondrotienė, Elzbieta Dagienė ir Regina Biguzienė.

Brolis pranciškonas Benediktas Jurčys bei centro direktorė Aldona Kerpytė klubo nariams papasakojo apie Klaipėdoje statomą centrą.

Planuojama, kad 2012 metais čia duris atvers Švento Pranciškaus onkologijos centras. Tai pirmasis onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centras, kurio paskirtis - teikti dvasinę ir psichologinę pagalbą ne tik šia liga sergantiems žmonėms, bet ir jų artimiesiems.

Centro statybai biržiečiai aukojo po penkis litus, nupirkdami po simbolinę plytą.

Klubo nariai Uoginių kaime apsilankė Adomo Petrausko muziejuje, grožėjosi dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, įsikūrusia Viktariškių kaime.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-09-17

Dėl ko šaukiamės „greitosios"?

Biržų rajono poliklinikai priklausantis Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrius per mėnesį įregistruoja 600 - 700 iškvietimų.

Net 10 procentų iškvietimų sudaro medikų pagalbos besišaukiantys neblaivūs piliečiai. Antroje vietoje - ūmūs susirgimai ir lėtinių paūmėjimas.

GMP duomenimis, pastaraisiais mėnesiais žmonėms skubios pagalbos daugiausiai prireikė dėl širdies ritmo sutrikimų, hipertoninių krizių, epilepsijos priepuolių, insultų.

Nemažėja ir bandymų nusižudyti - dėl jų kiekvieną mėnesį medikai kviečiami vidutiniškai 3 kartus. Moterys dažniausiai nuodijasi vaistais, vyrai neriasi kilpą.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-17

 

Rugsėjo 10-oji Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Savižudybė-tai viena skaudžiausių, labiausiai sukrečiančių ir beprasmiškiausių mirčių pasaulyje. Tai reiškinys nuo seno apipintas įvairiais pamąstymais, mitais, apgaubtas nežinomybės ir paslapties šydu. 

Kaip padėti žmogui, kuris išgyvena psichologinę krizę ir turi minčių apie savižudybę?

Niekas neapsaugotas nuo įvairių gyvenimo sukrėtimų. Išsiskyrimas su artimu žmogumi, mirtis, nesėkmės moksle ar darbe, išdavystė, sunki liga, kitokie nemalonūs ir netikėti gyvenimo pasikeitimai gali sukelti būseną, vadinamą psichologine krize. Krizę išgyvenantis žmogus jaučiasi nebegalįs įveikti iškilusių sunkumų, yra sutrikęs ir nežino ką daryti. Įprasti būdai, kurie jam anksčiau padėdavo įveikti gyvenimo sunkumus, tampa nebeveiksmingi. Žmonėms, esantiems tokioje būsenoje, gali kilti minčių apie savižudybę.

 

ATKREIPK YPATINGĄ DĖMESĮ, JEIGU ŽMOGUS:

· Užsimena, kad „niekas nebeturi reikšmės"," viskas beprasmiška"," noriu viską pabaigti"," norėčiau užmigti ir niekada nebeprabusti"," nebeturiu daugiau jėgų" ir pan.;

· Dažniau negu įprastai kalba apie mirtį;

· Išgyvena beviltiškumą ir bejėgiškumą;

· Kalba tarsi norėdamas atsisveikinti;

· Staiga keičiasi žmogaus elgesys, interesai: jo nebedomina užsiėmimai, pomėgiai, kurie anksčiau buvo svarbūs, nepaiso pavojų gyvybei;

· Netikėtai pradeda vartoti narkotikus arba daug alkoholio;

· Kalba apie savižudybę ar jau yra bandęs nusižudyti;

· Pradeda ruošti testamentą, dažnai mini konkrečią vietą ar laiką.

 

KAIP TU GALI PADĖTI?

· Nepalik tokio žmogaus vieno;

· Parodyk nuoširdų savo susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz.," Aš matau, kad Tau sunku ir man tai tikrai rūpi";

· Paskatink jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.," Papasakok man, kas Tave slegia";

· Kuo atidžiau jį išklausyk. Klausykis įdėmiai ir ramiai. Nepatarinėk, nepertraukinėk ir nekritikuok. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis jaučia, apie slegiančius jausmus;

· Prisimink, kaip jauteisi, kai Tau pačiam buvo sunku. Kas tada Tau padėjo? Ko norėjosi iš kitų žmonių?

· Jeigu reikia, padėk rasti reikiamus specialistus.

· Palaikyk norą gyventi. Žmonių, ketinančių nusižudyti, jausmai labai prieštaringi. Kadangi gyvenimas tuo metu atrodo beviltiškai sunkus, atsiranda noras pabėgti nuo visų negandų - nusižudyti, bet tuo pat metu išlieka ir troškimas gyventi;

· Bandykite kartu ieškoti išeičių iš sunkios situacijos, pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;

· Jeigu įmanoma, pašalink savižudybės priemonę (paimk tabletes, ginklą, virvę ar pan.) ;

· Nelaikyk visko paslaptyje. Būtinai pasitark su žmonėmis, kuriais pasitiki, arba su specialistais.

· Paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.

 

KO NEDARYTI?

· Nesibaisėk ir nesikarščiuok;

· Nesmerk ir nepertraukinėk;

· Neužduok sudėtingų klausimų ir nesakyk nesuprantamų pastabų;

· Neparodyk, kad skubi ir neturi laiko;

· Nepatarinėk ir nesumenkink problemų („viskas bus gerai") ;

· Neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus - kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba.

Jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti. Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina jos riziką ir yra pirmas bei labai svarbus žingsnis pagalbos link.

 

KUR GALIMA RASTI PAGALBĄ?

Krizių įveikimo centras (Vilnius, Rasų g. 20)

Kiekvieną darbo dieną nuo 16 val. iki 20 val. priima budintis psichologas, kurio konsultacija yra nemokama, jai nereikalinga išankstinė registracija. Budinčiam psichologui aukščiau minėtomis valandomis galima paskambinti ir telefonu: 8 640 51555.

Psichikos sveikatos specialistai (psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai) dirba poliklinikose ir specializuotose psichologinės-socialinės paramos tarnybose. Išsamesnės informacijos kreipkis į savo apylinkės polikliniką arba ieškok Jaunimo psichologinės paramos centro prižiūrimame Socialinės informacijos banke: www.jppc.lt. Šios informacijos galima teirautis ir Jaunimo psichologinės paramos centro informaciniu telefonu (8 5) 231 34 37.

Greičiausiai prieinama pagalba - tai emocinės paramos telefonai. Žemiau nurodytais telefonais galima skambinti nemokamai iš visos Lietuvos (įskaitant ir mobiliojo ryšio telefonus).

PLAČIAU APIE VAIKŲ LINIJĄ.

Tai psichologinės pagalbos tarnyba vaikams ir paaugliams. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis į Vaikų liniją dėl įvairių jiems iškilusių sunkumų - nesutarimų su draugais, tėvais ar mokytojais, konfliktų, mokslo sunkumų, kai jaučiasi vieniši ar nemylimi, taip pat dėl įvairių kitų rūpesčių, kuomet sunku ir norisi pasitarti. Vaikų linija teikia psichologinę pagalbą telefonu, laiškais ir internetu.

 

Parengė Violeta Valiukienė, Biržų visuomenės sveikatos biuro
Sveikatos stiprinimo specialistė
2009-09-10

Į medicinos punktą - gydyti kūno ir sielos

Keturiasdešimt metų Pačeriaukštės seniūnijos žmonėmis rūpinasi bendruomenės slaugytoja Danutė Akavickienė. Į „Laisvosios žemės" pavadinimą turintį medicinos punktą kaimiečiai ateina ne tik ieškoti medikamentinės pagalbos, atlikti gydytojų paskirtų procedūrų, bet ir išsipasakoti, pasiguosti, pasitarti.

 

Pirmosios medicinos pamokos - runkelių lauke

„Jau penktoje klasėje žinojau, kur norėsiu mokytis," - prisipažįsta medikė Danutė Akavickienė. Apie mediciną ji kalbėdavusi dar būdama pradinuke, kartu su krikštamote ravėdama runkelius. Jos pašnekovė buvo teta, į Kirdonių kaimo vienkiemį atvažiuodavusi iš Žemaitijos pagelbėti sesers šeimai. Danutės krikštamotė dirbo akušere Telšių ligoninės gimdymo skyriuje, todėl mergaitei galėdavo papasakoti daug įdomių dalykų.

Tačiau svajonės išsipildymo Danutei teko ilgai ir kantriai siekti. Keturis vaikus auginę jos tėvai aštuonias klases baigusiai vyriausiajai dukrai patarė eiti dirbti į veršelių fermą ir taip padėti išlaikyti šeimą.

Danutė Akavickienė sako, kad šiandienos kaime trūksta psichologinės pagalbos.

„Labai norėjau mokytis, todėl vakarais ėmiau lankyti Pabiržės vakarinę mokyklą," - prisimena medikė. Į pamokas, trukdavusias nuo septintos vakaro iki pat vidurnakčio, ji išsiruošdavo... fermos daržinėje. Persirengusi kitais drabužėliais, mergaitė keturis kilometrus pėsčiomis skubėdavo į Pabiržę.

Dėl sunkaus darbo ir iki vidurnakčio trunkančių mokslų mergina nepriekaištavo niekam. „Esu dėkinga mamai, kad ji išmokė dirbti," - sako ji.

Tėvų pamokos jai pravertė ir gerokai vėliau, kai reikėjo savarankiškai įsikurti kaime ir bendrauti su pacientais.

Rankose turėdama vidurinės mokyklos atestatą, mergina nė akimirkos nedvejojo - jį nuvežė į Panevėžio medicinos mokyklą. Krikštamotės pamokyta, ji pasirinko ne akušerės, bet felčerės studijas. Tokiu būdu įsigijo galimybę ne tik dirbti akušere ligoninėje, bet ir felčere kaimo medicinos punkte ar greitosios pagalbos tarnyboje.

Danutė sako neabejojusi, jog po mokslų grįš į gimtąsias apylinkes. Ją visada traukė kaimas, tėvų namai.

 

„Krikštas"

Pasukusi medikės keliu Danutė sako niekada nesigailėjusi.

Pirmuosius pacientus jaunoji felčerytė sutiko Smilgių ambulatorijoje. Čia patyrė ir vadinamąjį medikės „krikštą", po kurio, sako, net norėjusi kuo greičiau lėkti iš Smilgių. Bet pasiliko. Keturiolikai metų. „Taip pamilau Smilgių ir Pasvaliečių krašto žmones, kad jie man ir šiandien atrodo labai mieli ir gražūs," - sako medikė.

Iki šiol ji prisimena ne tik juos, bet ir sunkųjį trečiosios darbo dienos vakarą. Buvo 1969 - ųjų metų kovo pradžia. Kaimai skendėjo pusnynuose. Į ambulatoriją ant arklio atjojo vienas Strolių kaimo vyras. Nuo jo dvelkė alumi. Žmogus paaiškino, kad jo žmona gimdo namuose ir reikia labai skubėti. Jaunoji medikė kaimietį paragino arklį pakinkyti į roges, o pati čiupo pirmosios pagalbos krepšį. Bet kelionė baigėsi ties Toliūnais - rogės apvirto, arklys pabėgo, o medikė su išgėrusiu vyriškiu liko keliauti pėsčiomis.

Peržengusi gimdyvės namų slenkstį, felčerytė dar labiau nustėro. Lovoje ant šieno prikimšto čiužinio, be patalų, sėdėjo neblaivi moteris. Ant kelių ji laikė į murziną skarą suvyniotą naujagimį. Šalia lovos kėpsojo alaus statinė, o aplink ją bala alaus. Truktelėjus lovą, ši prasiskyrė - apačioje buvo sudėti cukriniai runkeliai, skirti alaus gamybai. Nuo kitos lovos į medikę žvelgė dar trijų mažylių akys.

Netrukus naujagimis kartu su motina, suteikus pirmąją būtinąją pagalbą, buvo išgabentas į Biržų ligoninę. Tik felčerytė troboje triūsė iki paryčių - iškūreno krosnį, išvirė vaikams kruopų košės ir trobos duris užrėmusi pagaliu, per pusnis išskubėjo tiesiai į darbą. Ją lydėjo palaidi vienkiemių šunys ir baimė pasiklysti. Braukdama nuo skruostų ašaras, ji pasiekė Smilgius.

Kai liūdesys nutolo, nutarė imtis veiklos - kovoti su nešvara ir apsileidimu. Tapusi „Pergalės" kolūkio moterų tarybos pirmininke, lankė kaimiečių sodybas, ragindama švarinti ir gražinti namus. Pasak Danutės, didžiausi apsileidėliai neapsikęsdavo ir palikdavo Smilgių apylinkes. Užtat kiti tvarkėsi.

Smilgius felčerė Danutė paliko kartu su šeima, kai buvo nuspręsta apsigyventi Biržuose. Tačiau darbą susirado netolimoje Pačeriaukštėje, į kurią važinėja jau dvidešimt šešerius metus.

 

Moko kantrybės ir tikėjimo ateitimi

„Sunkiausia, kai ateina apsileidę žmonės. Esu geros širdies, bet tai man labai nepatinka," - po keturių darbo dešimtmečių sako „Laisvosios žemės" medicinos punkto Pačeriaukštėje bendruomenės slaugytoja Danutė Akavickienė.

Ji prisipažysta galinti palyginti ir gretimų kaimų žmonių gyvenimus. Smilgių ir Pasvaliečių gyventojams, pasak medikės, labiau rūpėjusios sodybos, jose augantys želdiniai, gėlynai. Pačeriaukštiečiai didesnį dėmesį skiriantys ūkiui. Tačiau ir vienus, ir kitus pacientus medikė prisipažįsta labai mylinti. O jie į medicinos punktą užsuka ne tik ieškodami medikamentinės pagalbos, bet ir norėdami išsipasakoti, pasiguosti, pasitarti. Šiandienos kaime, pasak Danutės, labai reikia psichologinės pagalbos.

D. Akavickienė pastebi, kad žmonės ilgisi ramesnio, užtikrintesnio gyvenimo. Nežinia dėl rytdienos, nedarbas, pinigų stygius bei kitos dabarties problemos kenkia ir sveikatai. Kai kurie, neišlaikę įtampos, bando baigti gyvenimą savižudybe. Slaugytoja pastebi, jog vienu metu buvo itin pagausėję bandymų kartis. Ne visus Danutei pavykę atgaivinti... Tačiau likusiems gyviems ji sako, kad gyvybę nutraukti paprasta - kur kas sudėtingiau sugebėti išgyventi. Ir visiems žmonėms linki paties svarbiausio - kantrybės ir vilties.

 

Gražina Dagytė
2009-09-10

Kas su gydytojais - politikais eis į Baltijos kelią?

Netoliaregiškas Biržų savivaldybės taryboje esančių gydytojų žingsnis uždarant Akušerijos ir gimdymo skyrių gali nulemti ligoninės virtimą į slaugos namus panašią įstaigą. Ministerijų ir Seimo narių kabinetų duris varstantys rajono vadovai bei politikai paguodžiančių žinių kol kas nesulaukia.

 

Kvailas ar gerai apgalvotas žingsnis?

Sveikatos reformos išvakarėse Lietuvos rajonų ligoninės išgyvena neramų laiką. Tik kai kurioms bus lemta gauti regioninių ligoninių statusą, kuris užtikrins gydymo paslaugų plėtrą, sykiu ir materialinę bei finansinę paramą.

Rajoninėms ligoninėms pertvarkos metmenyse numatytas liūdnesnis likimas - jose mažės valstybės finansuojamų paslaugų kiekis, bus gydomi tik lengvi susirgimai, atliekamos stacionarinio pooperacinio gydymo nesudėtingos operacijos (dienos chirurgija) bei slaugomi ligoniai. Kartu bus stiprinamos ambulatorinės paslaugos, tai yra poliklinika ir jai priklausančios kaimų ambulatorijos.

Staiga pražydusi meilė tarp pasvaliečio Seimo nario A. Matulo ir Biržų rajono ligoninės vadovų netrukus davė rezultatų. Prieš metus Biržai „dovanojo" Pasvaliui gimdyves. Netrukus gali tekti kaimynams atiduoti ir kitas gydymo paslaugas.

Medikai supranta, kad rajoninė ligoninė iš esmės reiškia didelį žingsnį atgal ir profesine, ir finansine prasme. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo kabinetų durys neužsiveria nuo politikų, rajonų savivaldybių ir ligoninių vadovų delegacijų.

Visi jie žino, kad pertvarkant ligonines bus žiūrima į gimdymų ir atliekamų didžiųjų operacijų skaičių bei atstumą iki didžiųjų miestų.

Visus kriterijus galėję atitikti Biržai šiandien neturi vienos iš lemiamų sąlygų - gimdymo skyriaus. Kaip išsitarė šalies sveikatos politiką formuojantys asmenys, skyrius uždarytas paties Biržų rajono ligoninės vadovo Nikolajaus Jelozos ir vietos politikų iniciatyva.

 Arba tiksliau, iniciatyvos išsaugoti skyrių ir sykiu visą ligoninę stoka.

Visi pamena straipsnius spaudoje, kad gydytojas N. Jeloza pats pranešė medicinos įstaigų akreditacijos tarnybai apie tai, jog Biržų ligoninės gimdymo skyrius neturi nei licencijos, nei galimybės ją gauti. Iki to eita palyginus tyliai - steigėjui (rajono tarybai) nė sykio neužsiminta, kas gresia Akušerijos ir gimdymo skyriui, nesitarta, kaip galima į rajono ligoninę pakviesti kūdikių gydytoją (neonatologą), kurio nebuvimas esą nulėmė licencijos netekimą. Atvirkščiai - atrodė, kad visi ligoninės medikai su vadovu priešakyje susirūpinę kuo greičiau uždaryti skyrių, kuris „atima" pinigus iš kitų ligoninės padalinių.

Gimdymo skyriaus naikinimui pritarė visi šeši rajono taryboje esantys," daktarų partija" vadinami gydytojai. Jie gėdino ir barė tarybos narius, drįsusius abejoti siūlomu sprendimu ar atvirai pasisakiusius prieš gimdymo skyriaus uždarymą.

Akušerijos ir gimdymo skyriaus naikinimo entuziastai su meru R. Ramonu priešakyje tikino, kad jo neuždarius Biržai negaus pinigų operacinėms ir Reanimacijos skyriaus remontui.

Kai šiandien tampa aišku, jog regioninėms ligoninėms bus skirtos didelės lėšos įrangos pirkimui, renovacijoms bei rekonstrukcijoms, dalis politikų medikų kalba tapę politinės korupcijos aukomis, o dalis sako netgi nujautę, kad dėl skyriaus uždarymo esą kažkas iš anksto jau buvo sukirtę rankomis.

Tuo tarpu visą laiką prieš Akušerijos ir gimdymo skyriaus uždarymą pasisakęs krikdemas mero pavaduotojas Aurimas Frankas šiuo klausimu nepritarė nei rajono, nei ligoninės vadovams. Dėl to jis sulaukė bendrapartiečių ligoninės vadovų N. Jelozos ir A. Gailiūno neigiamų vertinimų.

„Akušerijos ir gimdymo skyriaus uždarymas yra ligoninės naikinimo pradžia," - sakė A. Frankas rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Atrodo, kad jo žodžiai buvo pranašiški.

 

Sustiprėjo noras blokuoti „VIA Baltica" magistralę

Atsitokėję ir pajutę realią grėsmę tapti į vegetuojančią Kupiškio ligoninę panašios įstaigos darbuotojais, gydytojai ėmėsi iniciatyvos vykti į ministeriją.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje lankėsi Biržų rajono meras Regimantas Ramonas, vyriausiasis Biržų ligoninės gydytojas Nikolajus Jeloza, jo pavaduotojas, rajono tarybos narys Algimantas Gailiūnas. Juos lydėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Susitikimą su ministru organizavo Seimo narys Valdemaras Valkiūnas.

Po susitikimo su ministru Algirdu Čapliku nė vienas biržietis entuziazmu netryško.

Meras R Ramonas vakar vėl išvyko į Seimą - rengėsi vizitui, kurį vadino baigiamuoju.

„Visai neaišku, kokiais prioritetais vadovaujamasi, kol kas matau tik blaškymąsi," - po susitikimo su ministru A. Čapliku būsimą reformą ir Biržų ligoninės likimą vertino R. Ramonas. Jis teigė, kad nežinia, kodėl Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekia skirtingi duomenys apie Biržų ligoninėje atliktas operacijas.

„Jie (Biržų ligoninės vadovai - red.) sako, kad atliko vienokį operacijų skaičių, o Ligonių kasos duomenys skiriasi vos ne per pusę," - stebėjosi meras ir siūlė apie tai teirautis Biržų ligoninės vadovo N. Jelozos.

Nelinksmas iš Sveikatos apsaugos ministerijos grįžo ir gydytojas A. Gailiūnas. Jis nieko komentuoti nenorėjo, tikino delegacijoje buvęs „žemiausio rango atstovas".

Praėjusią savaitę savaitraštis „Lietuvos sveikata" spausdino A. Gailiūno nuomonę apie reformą ir Biržų rajono ligoninės likimą. Iš straipsnyje pateiktų gydytojo samprotavimų aišku, kad mūsų ligoninė tapti regionine vilčių lyg ir neturi.

„Sveikatos pertvarka mus irgi žada padaryti ne regionine, o rajono ligonine. Pasižiūrėję į Bauskę, blokuosim VIA Baltiką," - karčiai juokavo rajono tarybos narys, ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, sveikatos savaitraščio korespondentams kalbėdamas spie praėjusią savaitę latvių blokuotą kelią dėl uždaromos Bauskės (Latvija) ligoninės.

Pasak gydytojo, jo noras blokuoti magistralę po susitikimo tik sustiprėjęs.

„Ministerija nesupranta nei žmonių kalbos, nei ekonominės naudos," - „Šiaurės rytams" sakė A. Gailiūnas.

Jis buvo vienas iš entuziastų, kurių politinių veiksmų dėka biržiečių gimdymai atiteko regionine tapsiančiai Pasvalio ligoninei. Dabar gydytojas apgailestavo, kad susitikime nebuvo Seimo nario V. Valkiūno.

„Aš organizavau susitikimą, o jame tegu kalba profesionalai gydytojai ir ligoninės steigėjai - savivaldybės atstovai," - atsakė Seimo narys V. Valkiūnas.

Anot jo, uždarant Akušerijos ir gimdymo skyrių, jo nuomonės nei rajono meras, nei medikai politikai nepaisė. Ginčuose dėl skyriaus uždarymo daug kas pamena ir tuometinio rajono tarybos nario V. Valkiūno, turinčio verslininko patirtį, perspėjančią frazę: „Duosime kąsti pirštą, nukąs ir ranką".

Telieka konstatuoti, kad patyrusio verslininko nuojauta neapgavo.

 

Optimizmo neprarado tik Biržų ligoninės vadovas

„Nematau, ko čia bijoti. Diskutuojama, ar Biržų ligoninė bus regioninė, ar rajoninė. Ji ir toliau liks rajoninė ligoninė. Mums čia nėra jokio skirtumo, paslaugų niekas nesumažins," - žvaliai kalbėti stengėsi Biržų ligoninės vadovas N. Jeloza.

Pastebėjus, kad viešai skelbiamos Sveikatos ministerijos nuostatos dėl rajono ligoninių paslaugų mažinimo yra kitokios, N. Jeloza užtikrino esąs pasiryžęs ginti ligoninę.

„Kol aš gyvas, paslaugų niekas nesumažins. Negali būti panaikinta tai, kas stovi ant stiprių kojų. Savo poziciją ministerijoje esu išsakęs. Manęs tik nereikia pykdyti," - ryžtingai kalbėjo rajono ligoninės vadovas.

Priminus, kad būtent gimdymo paslaugos atsisakymas Biržų ligoninei tapo akmeniu po kaklu, o Pasvaliui atvėrė galimybę tapti regionine, N. Jeloza prakalbo apie politinę korupciją.

Savivaldybės gydytojo funkcijas atliekantis N. Jelozos bendrapartietis Remigijus Šaknys atvirai kalbėjo, kad regioninėmis netapusiose rajono ligoninėse sumažės finansuojamų paslaugų kiekis.

„Jos liks panašiai tokios kaip Kupiškyje," - sakė savivaldybės darbuotojas.

„Reformos esmė ir yra tokia - priartinti medicinos paslaugą prie žmogaus. Todėl stiprės kaimų ambulatorijos, daugės juose atliekamų paslaugų. O juk dėl rimtesnių susirgimų ir dabar važiuojame į didžiąsias ligonines - Panevėžį ar Vilnių," - teigė R. Šaknys.

Jis ir kiti biržiečiai medikai, dalyvaujantys mokymuose Pasvalyje, sakė, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pasvalietis Antanas Matulas iš tribūnos aiškiai pasakė, kad Pasvalio ligoninė bus regioninė. Biržų likimas esantis neaiškus.

R. Šaknys patvirtino, kad lemiamas veiksnys, kodėl Biržai negali drąsiai siekti regioninės ligoninės statuso, - gimdymo skyriaus nebuvimas. O šis skyrius būtinas regioninėje ligoninėje.

Apie panašias grėsmes, kurias kelia savanoriškas ligoninės skyrių uždarymas, kalbėta visose diskusijose, daug rašyta „Šiaurės rytuose". Skeptikai sulaukė nedviprasmiškų gydytojų perspėjimų - „atjungti reanimacijos skyriuje žarnelę".

Uždaryti ligoninės skyrių nusprendė ne ministerija ir ne Seimas, o pati rajono valdžia su gydytojais - politikais priešakyje.

„Mes, krikščionys demokratai, laikėmės nuostatos, kad Akušerijos ir gimdymo skyriaus uždaryti jokiu būdu negalima. Tą rajono taryboje bei viešai spaudoje aiškino ir A. Frankas," - apie „krikdemų" dalyvavimą rajono ligoninės naikinime sakė R. Šaknys.

Anot jo, priešingoje barikadų pusėje atsistojęs ir Akušerijos bei gimdymo skyrių stengęsis uždaryti bendrapartietis N. Jeloza esą neturėjo kitos išeities ir buvo „įspraustas į kampą".

 

Uždarė pasislėpę

Ar tame pačiame „kampe" buvo meras ir kiti rajono tarybos nariai, savo aktyviu raginimu bei rankų pakėlimu pradėję ardyti Biržų ligoninę? Ar jie tą darė naiviai, stokodami politinės nuovokos, ar skatinami kitokių veiksnių?

Galimi įvairūs variantai. Tačiau vienas faktas iškalbingas - žmonių išrinktieji bijojo balsuoti atvirai. Daugumos noras lėmė, kad būtų pasirinktas slaptas balsavimo būdas.

2008 metų rugsėjo 9 dieną rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 21 rajono žmonių rinktas politikas. Akušerijos ir gimdymo skyrius uždarytas dvylikai balsavus už tai, aštuoniems - prieš ir vienam susilaikius.

 

Alfreda Gudienė
2009-09-10

Į mokyklą - su vadovėliais ir vaistais

Nuo šių mokslo metų mokyklose neliko slaugytojų etatų. Jas pakeitė visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. Sveikatos kabinetuose nebeteikiamos medikamentinės paslaugos, o šeimos gydytojai, pediatrai ir chirurgai moksleivį gali apžiūrėti tik šalia jo esant tėvams ar globėjams. Taigi, tėvams nebelieka nieko kito, kaip šalia vadovėlių į vaikų kuprinę įdėti ir atžaloms būtiniausių vaistų.

 

Medikių pečius slegia rūpesčiai

Sveikatos apsaugos ministerijos reforma mokyklose vykdoma jau nuo 2004 - ųjų metų. Iš pradžių švietimo įstaigose nebeliko medicinos punktų - juos pakeitė sveikatos kabinetai. Šįmet mokyklose neliko ir slaugytojų etatų. Profilaktinį darbą dirbs, pirmąją būtinąją medicininę pagalbą moksleiviams teiks ne medicinos seselės, felčerės ar bendruomenės slaugytojos, bet visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. Šioms pareigoms atlikti net nebūtina turėti mediko diplomą.

S. Griciūnienė prašo sergančių vaikų tėvų pasirūpinti, kad prasidėjus mokslo metams jie pasidomėtų, ar atžalos į kuprinę įsidėjo vaistų, reikalingų ištikus bronchinės astmos, epilepsijos ar diabeto priepuoliui.

Biržiečiai gali pasidžiaugti, kad miesto mokyklose minėtą darbą vis dėlto dirbs medicininį išsilavinimą turinčios specialistės. Tačiau pačios medikės džiaugtis neskuba, nes prasidėjus rugsėjui jų pečius ima slėgti daugybė rūpesčių.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės sako, jog ne visi mūsų rajono moksleivių tėveliai žino, jog jau kelerius metus mokyklose nebeteikiamas medikamentinis gydymas - įvairiais negalavimais besiskundžiantiems mokiniams nebeduodama ne tik tablečių, bet ir lašų bei tinktūrų.

 

Tėvams stinga žinių?

„Aušros" vidurinės mokyklos sveikatos kabinete dirbanti specialistė Dalia Laumienė pastebėjo, kad mokiniai dažnai prisipažįsta, jog apie jų negalavimus tėvai žinoję jau atžaloms išeinant į mokyklą. Karščiuojančius vaikus išleisdami į mokyklą, jie patarę prasčiau pasijutus kreiptis į mokyklos sveikatos kabineto darbuotoją.

Tuo tarpu šis, pasak D. Laumienės, gali tik pamatuoti temperatūrą ir iškviesti į mokyklą tėvus arba, esant skubiam reikalui, greitosios pagalbos tarnybos medikus. Tačiau taip besielgdamos specialistės susiduria su kita problema - į gydymo įstaigą medikai vaikų iki 16 metų neveža, kol neatvyksta tėvai. Ši taisyklė negalioja tik tuo atveju, kai vaikui reikalinga neatidėliotina pagalba, kai delsti negalima nė vienos minutės.

 

Vaikai paliekami senelių ar kaimynių priežiūrai

„Už vaiko sveikatą atsako jo tėvai, globėjai ar įtėviai. Vaiko sveikatos tikrinti be tėvų medikai negali," - sakė „Saulės" gimnazijos ir Jaunimo mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sandra Griciūnienė. Ir tuojau pastebėjo, jog vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nėra ką kviesti į mokyklą, nes vaiko tėvai darbuojasi užsienio šalyse. Mokiniai palikti laiptinių kaimynų, senelių ar kitų giminaičių globai.

Kartais garbaus amžiaus senolės neturi nei sveikatos, nei galimybės atvykti į mokyklą ar gydymo įstaigą. Palydėti negali ir auklėtojas - jis veda pamoką. Tada sveikatos priežiūros specialistės lieka ant ledo," - kalbėjo S. Griciūnienė.

Ji prisiminė keletą atvejų, kai suteikus pirmąją būtinąją pagalbą nukentėjusiam mokiniui, teko jį lydėti į ligoninės rentgeno kabinetą ir už jo durų laukti apie pusantros valandos. Tuo tarpu mokykloje be specialistės priežiūros buvo likę keli šimtai kitų mokinių. Kartą specialistės į vaikų konsultaciją palydėtą mokinį atsisakė konsultuoti ir apylinkės pediatrė. Ji teigė negalinti apžiūrėti vaiko tol, kol šalia nebus nepilnamečio tėvų. „Mokyklos sveikatos priežiūros specialistas pagal visas galimybes stengiasi įvertinti vaiko būklę, bet galutinę diagnozę turi nustatyti gydytojas," - aiškino S. Griciūnienė.

D. Laumienė prisiminė praėjusių metų įvykį, kai paskambinusi mergaitės, kuriai pasipylė iš nosies kraujas, močiutei išgirdo, jog ši atvykti... neturi laiko. Kitą sykį teko ieškoti mokyklos darbuotojų pagalbos, kad į namus kaime būtų parvežta karščiuojanti mokinė, kurios pasiimti močiutė taip pat neturėjo jokių galimybių.

D. Laumienė iškėlė dar vieną problemą - mokinių apgaules siekiant išvengti pamokų. Jie skundžiasi pilvo ar galvos skausmais, karščiavimu. „Melas madingas. Vaikai sugalvoja įvairių būdų, kaip „susirgti". Kartais aukštą temperatūrą rodantį termometrą atsineša iš namų ir sumaino su gautu sveikatos kabinete. Kiekvieną atvejį tenka atidžiai tikrinti," - sako medikė.

 

Kelia nerimą

Specialistėms kelia nerimą ir medikamentinio gydymo nebuvimas. Labiausiai baiminamasi anafilaksinio šoko, kuris, pavyzdžiui, gali ištikti įkandus vabzdžiui. Anksčiau medikės kabinetuose turėdavo vadinamąjį anafilaksinio šoko rinkinį, kuriame būdavo adrenalino.

S. Griciūnienė prisiminė atvejį, kai teko gelbėti neaiškios kilmės cheminių medžiagų pavartojusį vaiką, kuris be sąmonės buvo rastas mokyklos tualete. Specialistės rankose tebuvo amoniako buteliukas, o greitosios pagalbos tarnybos medikai atvyko tik po penkiolikos minučių. S. Griciūnienė pasakojo buvusi nustebinta, kai felčerė jos pasiteiravo, kokių medikamentų ji mokiniui suleido.

„Reikėjo nemažai laiko, kol medikai įsisąmonino, kad mes neturime vaistų," - kalbėjo specialistė.

S. Griciūnienė neslėpė, jog pasitaiko atvejų, kai greitosios medicinos pagalbos medikų tenka laukti, nes būna išvykę pas kitus ligonius, o moksleivis sveikatos kabinete kenčia stiprius skausmus. Jam padėti medikė neturinti priemonių.

Specialistės nerimauja, kad kabinetuose nebėra ir solbutolino, skiriamo sergantiems bronchine astma. Jei dėl šios ligos vaikas imtų dusti ir prarastų sąmonę, galima prarasti ir jauno žmogaus gyvybę.

S. Griciūnienė prašo sergančių vaikų tėvų pasirūpinti, kad prasidėjus mokslo metams jie pasidomėtų, ar atžalos į kuprinę įsidėjo vaistų, reikalingų ištikus bronchinės astmos, epilepsijos ar diabeto priepuoliui.

Taip pat visuomenės sveikatos priežiūros specialistės prašo tėvelių, kad šie atsakytų į jų skambučius ir prireikus nevengtų atvykti į mokyklą.

O kol kas dabar labiausiai laukiama vaikų sveikatos pažymėjimų, kuriuos moksleiviai privalo pristatyti iki rugsėjo penkioliktos dienos. Juose yra svarbios pediatrų nuorodos bei rekomendacijos.

Gražina Dagytė
2009-09-03

Medicinos studijų prestižą liudija abiturientų pasirinkimas

Kaip rodo stojamųjų egzaminų rezultatai, gydytojais tapti pasirengę kone dvi dešimtys Biržų rajono abiturientų.

 

Baigę studijas be darbo nelieka

Augantį medicinos studijų prestižą šalyje rodo preliminarūs stojimo į aukštąsias mokyklas duomenys. Pagal juos Kauno medicinos universiteto (KMU) rezultatai yra geriausi Lietuvoje. Kaip pranešama „Lietuvos sveikatoje", geri rezultatai ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (VUMF).

KMU studijų centro duomenimis, universitete 100 proc. užimtos visos, netgi mokamos vietos. Iš viso į biomedicinos studijas bus priimti 638 abiturientai, 82 iš jų pakviesti studijuoti į mokamas vietas.

Šiais metais medicinos studijas rinkosi nemažas „Saulės" gimnazijos ir „Aušros" vidurinės mokyklos abiturientų būrys.

Nors kai kurie rajono medikai tvirtina, kad jų profesija nuvertinama ir praranda populiarumą, universitetų atstovai kalba priešingai.

KMU studijų centro vadovė prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė šalies žiniasklaidai išsakė nuomonę, kodėl tiek daug abiturientų pasirinko bene sunkiausias ir ilgiausiai trunkančias studijas. Pasak profesorės, visų pirma, baigusieji biomedicinos studijas niekada nelieka be darbo. Antra - mediko specialybė esanti prestižinė ir šiuo metu jos autoritetas kyla.

Kadangi dauguma įstojusių į KMU studijų pasirinkimo lape užpildė tik vieną poziciją, leidžia daryti išvadą, kad į universitetą ateina motyvuoti žmonės. Paprastai medicinos studijoms jie ruošiasi iš anksto - dar mokykloje.

 

Išugdė daugiausiai būsimų daktarų

Biržų rajone daugiausiai būsimų gydytojų, šiais metais pasirinkusių medicinos mokslus, išugdė „Saulės" gimnazija ir „Aušros" vidurinė mokykla.

Kol kas nėra tikslių žinių, kiek biržiečių tapo medicinos universitetų studentais, tačiau preliminarūs duomenys tik patvirtina gydytojo specialybės prestižą.

Redakcijos žiniomis, į Kauno medicinos universitetą priimta 10 „Saulės" gimnaziją baigusių abiturientų. Išankstiniais duomenimis, visi jie pateko į valstybės finansuojamas vietas. Iš viso šiais metais brandos atestatai įteikti 134 gimnazistams.

Gimnazijos pedagogų teigimu, visi medicinos studijas pasirinkę moksleiviai iš anksto ir nuosekliai joms ruošėsi. Tarp pasirinkusių gydytojo profesiją - ir žinomų biržiečių medikų vaikai.

Iš 96 (be vakarinio skyriaus, kurį baigė 11 moksleivių,) „Aušros" mokyklą baigusių abiturientų medicinos studijas pasirinko 8. Tai tik preliminarūs duomenys, pagal kuriuos 2 šios mokyklos abiturientai studijuos odontologiją, 2 - visuomenės sveikatos mokslus, o 4 - gydomąją mediciną.

„Atžalynas" šiais metais įteikė 49 brandos atestatus. Pirminėmis žiniomis, 2 abiturientai studijuos kineziterapiją kolegijose, 1 - Šiaulių universitete.

Žinių, kad mediciną gali studijuoti ir Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos abiturientai, kol kas nėra. Mokyklos darbuotojų teigimu, apie tokius ketinimus negirdėta, o tikslių žinių iš universitetų ir kolegijų dar nėra.

 

Alfreda Gudienė
2009-08-27

Ligoninių likimą lems gimdymų ir operacijų skaičius?

Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos išvakarėse biržiečiai svarsto, ar Akušerijos ir gimdymo skyriaus uždarymas netaps akmeniu, kuris padės paskandinti Biržų ligoninės viltis išlikti ne vien tik slaugos paslaugas suteikiančia įstaiga.

 

Akušerija - lemiamas veiksnys?

Vyriausybė patvirtino Sveikatos sistemos pertvarkos metmenis, kuriose išdėstyta, kaip bus pertvarkoma sistema, ligonines suskirstant į tris lygius: respublikos, regionų ir rajonų.

Pagal kokius kriterijus bus skirstomos rajoninės ir regioninės ligoninės?

Kuo labiau džiaugiasi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pasvalietis A. Matulas: rekonstruota Biržų ligoninės operacine ar Pasvaliui atiduotomis gimdyvėmis?

„Pagrindiniais kriterijais pasirinktas gimdymų ir didžiųjų operacijų skaičius per metus. Jau kurį laiką galioja nuostata, kad akušerijos paslaugas gali teikti tų ligoninių skyriai, kuriuose registruojama ne mažiau kaip 300 gimdymų per metus. Kitas svarbus kriterijus - chirurginis, kadangi akušerijos, budintys chirurgijos ir reanimacijos skyriai yra neatskiriami. Logika diktuotų, kad ten, kur liks akušerija, turi likti visi šie trys skyriai. O kur neliks akušerijos ir chirurgijos, nėra prasmės išlaikyti reanimacijos ir kitų budinčių tarnybų," - interviu savaitraštyje „Lietuvos sveikata" teigia sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Apie nuogąstavimą, jog taip gali būti pražudytos kai kurių rajonų ligoninių didelės investicijos, ministro patarėjas atsako, kad ligoninių niekas neuždarys, o sukurta materialinė bazė tarnaus ir toliau. Tik esą profilių bus mažiau.

Savaitraštis „Veidas" rašo, jog pagal pertvarkos metmenis, rajonų ligoninėse liks tik elementariausias paslaugas teikiantys terapijos, dienos chirurgijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, slaugos ir palaikomojo gydymo skyriai bei konsultacinė ambulatorija.

 

Biržuose operacijų daug, bet gimdymai nepriimami

Kaip Biržų ligoninės galimybę išlikti regionine vertina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, išgirsti nepavyko. Seimo narys į mobiliojo telefono skambučius neatsiliepė.

A. Matulas neseniai sveikino Biržų ligoninės vadovus operacinio ir reanimacijos bloko rekonstrukcijos proga. Kad gautų lėšų minėtų ligoninės padalinių atnaujinimui, biržiečiai atsisakė Akušerijos ir gimdymo skyriaus.

Biržuose per metus atliekama apie 2 tūkstančius operacijų, tačiau gimdyvės važiuoja į Panevėžio ir Pasvalio ligonines. Pastaroji taip pat ketina išlikti regionine.

 

Ne visi rajonų merai jaučiasi ramūs

A. Matulas šalies žiniasklaidai teigė, kad savivaldybių, kuriose ketinama reorganizuoti ligonines, merai ir kiti politikai jau dabar esą verda košę. Todėl pertvarka, anot seimūno, turinti būti greita.

Apie Pasvalio ligoninės likimą pasiteiravus rajono mero Gintauto Gegužinsko, jis atrodė ramus.

„Mūsų ligoninė kaip buvo, taip ir išliks normali ligoninė. Kol nėra priimta konkrečių teisės aktų, diskutuoti apie tai nereikėtų," - trečiadienį „Šiaurės rytams" sakė Pasvalio rajono vadovas, vienas iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderių.

Rokiškio rajono savivaldybės, kurios ligoninei viešai pranašaujamas rajoninis lygmuo, administracijos direktorius Gintautas Rekerta sakė, jog pertvarkant gydymo įstaigas reikėtų atsižvelgti į ligoninių turimą įrangą, aparatūrą.

„Ten, kur padarytos investicijos, turėtų būti paliekamos ir regioninio lygio paslaugos. Priešingu atveju tai būtų brangių investicijų ir lėšų laidojimas - juk tą aparatūrą vis tiek reikės pirkti kitur," - kalbėjo Rokiškio savivaldybės vadovas. Šio rajono ligoninėje taip pat nebūna 300 gimdymų per metus, tačiau yra širdies ligų diagnostinė aparatūra, kompiuterinis tomografas ir kita medicininė įranga.

Biržų rajono meras Regimantas Ramonas teigė nuolat bendraujantis su medikais, kurie itin skeptiškai vertina Sveikatos apsaugos ministro nuostatas bei nemotyvuotus pasisakymus apie reformą.

Anot rajono vadovo, situacija dėl ligoninės likimo aptariama su šios įstaigos vadovu Nikolajumi Jeloza. Biržų meras R. Ramonas tvirtino, jog Sveikatos apsaugos ministerijoje „daromi ir tam tikri žingsniai", kurių rezultatus jis galėtų komentuoti kitą savaitę.

 

Alfreda Gudienė
2009-08-27

Kiaulių gripo šmėkla nuo Biržų atitolo

Kiaulių gripo diagnozė biržiečiui nepasitvirtino, tačiau medikai budrumo nepraranda.

 

Pasaulio sveikatos organizacija ragina pasirengti antrajai kiaulių gripo pandemijos bangai, nes tankiai gyvenamame šiauriniame pusrutulyje artinasi šaltesnis metų sezonas, kai padaugėja susirgimų gripu.

Atokiame Biržų rajone gyvenantys žmonės ne itin domisi šiuo plintančiu virusu, nes tikisi, kad jis mūsų krašto nepasieks.

Todėl žinia, kad praeitą savaitę į Panevėžio infekcinių ligų ligoninę pateko biržietis, kuris gali būti užsikrėtęs šiuo virusu, išgąsdino ne vieną.

Jau kelios dienos, kaip gydytas 48 metų Vėjo gatvės gyventojas grįžęs į namus.

Į Biržus bus atgabenta terpės, reikalingos tyrimams dėl galimo užsikrėtimo vadinamuoju kiaulių gripu.

Vienoje Biržų rajono įmonių elektromonteriu dirbantis vyriškis prastai pasijuto praėjusį ketvirtadienį.

Jis stipriai sukarščiavo, jam skaudėjo ausį.

Ligonį apžiūrėjusi Biržų poliklinikos gydytoja Kristina Kriaučiūnienė išgirdo, jog vyriškis prieš keturias dienas Vilniuje dalyvavo sesers vestuvėse. Pobūvyje dalyvavo dešimt asmenų iš Jungtinės Karalystės.

Europos Sąjungos šalyse užregistruotų susirgimų 54 procentai yra būtent šioje šalyje.

Pasak laikinai Biržų poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas einančio Alekso Ramanausko, tai pirmas rajone ligonis, kuriam pagal epidemiologinę anamnezę ir kliniką įtartas šis virusas.

Galimai šiuo virusu užsikrėtęs biržietis greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas ir paguldytas į Panevėžio infekcijos ligoninę.

Čia iš paciento nosiaryklės ir žiočių paimti mėginiai virusui nustatyti.

Tyrimas bus atliekamas virusologinėje laboratorijoje AIDS centre.

Viruso atmaina laboratorijoje nustatoma per 3 dienas.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų filialo vyresnioji specialistė Pranciška Kurkauskienė, kalbėjusi su panevėžiečiais medikais, sakė išgirdusi, jog tyrimui paimtas mėginys į Vilniuje esančią laboratoriją trečiadienį dar nebuvo išvežtas.

Biržiečiui Panevėžio medikai diagnozavo bronchitą.

 

Tikrins pasirinktinai

Iki šiol Biržų savivaldybės poliklinikoje nebuvo galimybių paimti mėginius tyrimams gripo virusui nustatyti.

Gydytojas A. Ramanauskas informavo, kad šiomis dienomis iš Vilniaus bus paimta terpės, reikalingos tyrimams. Jei konsultuojančiam gydytojui kils įtarimų, kad pacientai užsikrėtę virusu, pasirinktinai bus imami tepinėliai.

„Norime įsitikinti, ar Biržus jau pasiekė šis kiaulių gripo virusas. Nepasitvirtinus diagnozei būsime patikrinę save," - kalbėjo A. Ramanauskas.

Tyrimams skirtos terpės bus paimta nedaug, nes ji sensta ir yra brangi.

Paėmus tyrimus iš paciento jie per tris dienas turi būti pristatyti į laboratoriją Vilniuje.

„Vienas tyrimas su nuvežimu įstaigai kainuoja 200 litų. Bandysime išspręsti šį klausimą. Terpę su paimtu tyrimu įdėsime į maršrutinį autobusą, o iš Vilniaus autobusų stoties juos paims AIDS centro laboratorijos darbuotojai," - kalbėjo A. Ramanauskas.

 

Užsikrėtusių daugėja

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų filialo vyresnioji specialistė Pranciška Kurkauskienė kalbėjosi su ligoniu, nes turėjo perduoti žinias į Vilniuje veikiantį užkrečiamųjų ligų centrą.

Pacientas užsiminė gyvenantis vienas ir jaučiasi gerai.

Centro turimais duomenimis, Lietuvoje birželio - rugpjūčio mėnesiais patvirtinti 47 susirgimai naujuoju gripo virusu.

Iš šio skaičiaus 35 atvejais užsikrėsta už šalies ribų, 12 - jos viduje.

Pasak biržiečių medikų, nėra galutinio sprendimo, kur reikia gydyti kiaulių gripu užsikrėtusius ligonius.

„Anglai gydo namuose, australai guldo į ligonines. Bendros nuomonės nėra," - kalbėjo A. Ramanauskas.

Anot P. Kurkauskienės, kur gydyti įtariamai gripu susirgusį pacientą, sprendžia šeimos gydytojas.

Pasaulyje jau užregistruota 700 mirtimi pasibaigusių susirgimų.

Medikai pataria visiems asmenims, kuriems pasireiškė karščiavimas, didesnis nei 38 laipsniai, kreiptis į savo šeimos gydytojus.

Daugelis susirgusių gali būti stebimi ir gydomi namuose. Dauguma pasveiksta net nenaudojant medicininių priemonių.

Prižiūrintiems sergančius asmenis rekomenduojama laikytis higienos reikalavimų, kad apsaugotų save ir kitus.

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-08-27

Gyvenimas yra gražus

Palikusi daugybę smulkių kasdieniškų reikalų parduotuvėje perku arbūzą, sėdu į mašiną ir važiuoju į Juodelius.

Sukdama į lauko keliuką svajoju tik apie vieną - kaip nusiavusi batus pereisiu per gaivią, švarią, maloniai kvepiančią žolę.

Tas vaikščiojimas per žolę ir skani čiobrelių arbata, kuria senoje dideliais medžiais apaugusioje sodyboje, prigludusioje šalia upės, vaišindavo Dangutės Kučinskaitės mama, visuomet būdavo tarsi gyvybiškai reikalingas ritualas, kai su ja užsukdavome apžiūrėję kokią nors Biržų krašte atsiradusią smegduobę.

To vaikščiojimo basomis po žolę pasigesdavau pastaraisiais metais kaskart, kai skambindama Dangutės telefonu girdėdavau tik šaukimą, kai sutikus bendrus pažįstamus klausdavome vieni kitų - kaip ji?

Po amžinybei prilygstančių metų parašius žinutę apie tai, kad pasiilgau mūsų bendravimo, atėjo atsakymas: „Aš irgi".

„Kol nesergi, daug dalykų nesupranti... Gyvenimas yra gražus - štai paukšteliai čiulba, debesėliai vaikšto... Tik to grožio nematom, kol kas nors nenutinka", - kalba geologe dirbusi Dangutė Kučinskaitė.

Rudenį jau bus treji metai, kai 49-erių metų Dangutė kovoja su sunkia liga. Dėl to turėjo palikti mėgstamą geologės darbą Biržų regioniniame parke.

Ji žino diagnozę. Trečia vėžio stadija. Iškentėta operacija, trisdešimt aštuonios chemoterapijos procedūros.

Tačiau apie negalią, skausmą šioje sodyboje kalbamės mažiausiai.

Vos pradėjus bristi per žolę pasitinka giedra Dangutės mamos šypsena.

 

- Tuoj ji ateis, jau išsimiegojo, - sako. Ir pavėsyje stato senaisiais namais kvepiančias kėdes.

Jos kalbą palydi aukštame medyje įsikūrusių gandrų kleketavimas. Tėvai neša maistą, o jaunikliai klykauja tarsi kūdikiai.

 

- Pirmą kartą girdžiu, kad gandrų vaikai taip krykštautų.

- Ir aš nežinojau. Kiekvienas gandras, pasirodo, kleketuoja savaip. Pagal tą kleketavimą ir pažįsta vaikai tėvus. Prieš kelias dienas buvo atvažiavęs ornitologas. Jis registravo gandrų lizdus. Šalia mūsų sodybos jų net keturi. Tą, kuris šalia, gali įtraukti į paveldo sąrašą. Gal seną medį, ant kurio jis sukrautas, europinėmis lėšomis pakeis rimtesniu stovu.

Mano kambario langas šalia gandralizdžio, tai girdžiu visą gandrų gyvenimą. Visuomet žinau, kada auš - paukščiai staiga pradeda čiulbėti taip, kad nebegali klausytis. Po to stoja didžiulė tyla. Pradeda švisti - tada paukščiai vėl kalba.

Paskutiniu metu sumaišiau dieną su naktim. Naktį skaitau knygas, sprendžiu kryžiažodžius. Žiūriu, jau ir rytas. Tada miegu iki pavakario. O kodėl gi ne - mano dienos, mano naktys.

 

- Ant keliuko į tavo namus vis dar nėra šlagbaumo. Prie kitų sodybų, esančių šalia upės, juos mačiau.

- Tegul žmonės pravažiuoja. Negi mano upė? Važiuoja žvejai ir kiti jau daug metų. Bet kad tos žuvies nebėr. Meškeriotojai pavaikšto pusvalandį ir išvažiuoja. Seniau paupy kas du metrus visą dieną stovėdavo. Prieš trejus metus tokie iš Drąseikių su elektra gerai „praėjo" ir viską, kas gyva, juodai išnaikino. Tad ir žvejų nebeliko.

 

- Vis dar daug skaitai. Iš kur knygos - iš bibliotekos?

- Suoste yra mano giminaitis,  turintis didžiulę biblioteką. Jis mano knygas skaito, aš - jo. Dabar daugiau skaitau ne tik detektyvus, bet ir filosofiją. Anksčiau pastarųjų neskaitydavau. Kai knygos pabrango, truputį mažiau jų perkam. Anksčiau už šimtą litų galėdavai nusipirkti 6 - 7 knygas, o dabar už tokią kainą - pusantros. Renkiesi tas, kurių labai jau reikia. Gaila knygų pardavėjų - jos siūlo pigesnes, nori parduoti. Bet man dažniausiai tokių nereikia.

Susirgusi kompiuterį atidaviau sūnėnui Dariukui, kurį vis globojau. Po visų chemijų nebegaliu „pernešti" kompiuterio. Nei jo garso, nei vaizdo. Geriau knygą paskaitau.

Televizorių taip pat žiūriu mažai. Lietuviškos laidos - absurdiškos. Jokios meninės išraiškos, vien kičas. Neįsivaizduoju, kaip suaugę žmonės gali žiūrėti ištisas valandas apie tai, kaip kažkas kažkam nagą nulaužė. Gerai, kad bent intelektualių laidų liko.

 

- Kai tu išėjai iš Regioninio parko, smegduobių rajone kažkaip sumažėjo...

- Ir aš pastebėjau. Bet smegduobių yra. Juk išlikę tos vietos, kur jos nuolat anksčiau griūdavo. Tiesiog reikia eiti ir ieškoti. O gal niekas jomis nesigiria? Juk iškart ūkininkui, jeigu jo lauke atsiranda įgriuva, prasideda problemos - reikalinga apsauginė zona, purkšti pasėlių chemikalais nebegalima.

Aš prieš ligą smegduobių ieškoti ir jas stebėti važiuodavau dviračiu. Tais metais su Geologijos tarnyba naudojant GPS suvedėm esamų duobių koordinates, sudėjom į žemėlapius. Pasiilgstu darbo. Duobes sapnuoju. Sapnuose vaikštau ir jas vis randu prie namų.

Buvusiu darbu nesidomiu. Kam save erzint, jei visame tame dalyvauti negali? Retsykiais matau pro šalį važiuojančią geologų mašiną. Ateina, pavaikšto monitoringo lauke.

- Neužsuka?

- Gal nedrįsta. Nors telefonu buvę bendradarbiai paskambina dažnai. Ir aš kartais pas juos užsuku. Aš viską normaliai priimu. Žinau, yra moterų, kurios net su likimo draugėmis nesikalba. Daug kas susirgęs nepriima kitų žmonių. Kai chemoterapiją atlikdavo, ar irgi telefonu neatsiliepdavau. Ne dėl to, kad nenorėčiau bendrauti, - sunku kalbėti, net sujudėti.

Kad susirgusi išėjau iš darbo Regioniniame parke, nesigailiu. Turėjau didelį neįgalumą, tad dirbti nebūčiau galėjusi. Jie ir taip manęs laukė visus metus, nepriėmė kito žmogaus.

 

- Kas yra negalia?

- Kai nieko negali padaryti. Aš galiu viską. Na, tik kojų nagų pati nusikarpyt nelabai... Buvo visko. Ypač po paskutinės chemijos - atrodė, kur palieti, ten skauda. Paeini kelis metrus - ir dūsti... Praeina dešimt dienų, pradedi atsigauti - ir vėl reikia važiuoti.

Visiems sakau - sveikatą tikrintis reikia. Jei nemalonu ar nepatinka lankytis pas vieną gydytoją, eikit pas kitą. Ta liga klastinga, tu jos ilgą laiką nejauti. Kai pasitikrinau, docentas manęs paklausė - kur tu buvai prieš ketverius metus? Ir nėra ko kaltint, kad trečią stadiją atrado.

Per tuos trejus metus ilgai galvojau ir noriu pasakyti, kad vėžio nereikia bijoti. Jis ne toks baisus, kaip atrodo.

 

- Kaip supratau, ne visuomet skrupulingai laikaisi nurodymų dėl gydymo?

- O kas man beliko? Vėžys juk dėl to nesitrauks. Laimė, Vilniuje man niekas nenurodinėja, ką galiu ar ko negaliu daryti. Keistas požiūris.

Pamenu, po paskutinės chemoterapijos, plaukai nuslinko. Kompleksų nejutau. Kartais į Biržų parduotuves eidavau be skarelės. Įdomu taip - visi pasižiūri ir prasiskiria. Tokios reakcijos Vilniuje ar Panevėžyje nejutau.

Kad provincijoje gydytojai surambėja, teisybė. Gal dėl to, kad pacientų turi per mažai? Per tuos metus, kai gydžiausi, gydytojai niekur nėra manęs aprėkę, išskyrus Biržus.

Jei Vilniuje patekai pas savo daktarą, jis dėl tavęs padarys viską. Ir požiūris toks - prieš tave niekada nepakels balso.

Pas vietos gydytoją einu tik tada, kai reikia tvarkyti popierius. Ji juk bendrosios praktikos, o mane gydo tas, kuris specializuojasi.

Nuo chemoterapijoje naudojamų hormonų priaugau svorio. Biržų gydytoja pradėjo priekaištauti - reikia mažiau valgyti, daugiau judėti. Aš ir taip nieko nevalgau.

Pradėjo klausinėti, kokius vaistus naudoju. Sakau, kokius gydytojas paskyrė. Dar ir žolelių antpilus. Ji man sako - tu manai, tau tos žolės gali padėti? Čia esąs tik įsitikinimas. Taip iš aukšto pakalbėjo. Dar papriekaištavo, kad retai pasirodau, o ji dokumentus turinti pildyti. Tarsi darytų man paslaugą. Lyg aš norėjau sirgti. O, be to, kur eit, jei čia esu registruota?

Bet kaip medikė pasikeičia, kai šalia atsiranda koks kitas gydytojas...

 

- Susirgusi gavai patirtį, kurios, būdama sveika, net įsivaizduoti negalėjai?

- Kol nesergi, daug dalykų nesupranti. Biržuose nueik į polikliniką - sunkiausių ligonių kabinetai iškelti į antrą - trečią aukštą. Lifto nėra. Onkologas tik neseniai išsikėlė į buvusią infekcijos ligoninę. Laiptais turi laipioti širdininkai, chirurgų pacientai. Buvo laikas, kai pati negalėjau užlipti - mane teko dviem žmonėms nešti.

Mieste yra daug parduotuvių, kur ir tie keli laipteliai sunkiai sergantiems, negalintiems judėti žmonėms pernelyg statūs ir neįveikiami. Šalia nėra turėklų. Kiek man pačiai teko kabintis už sienų...

 

- Apie aukštus laiptus tu kalbėjai ir Prezidento rinkimų metu. Žinojai, kad su mama dėl sveikatos negalėsi užlipti į antrąjį pastato, kur buvo Rinkuškių rinkimų apylinkė, aukštą. Jaudinaisi, jog vis nesulauki komisijos narių, kad galėtum balsuoti paštu...

- Tas balsavimas man buvo labai svarbus. Bijojau, kad į Prezidentus neišrinktų „šou karlikų", apie kuriuos dainuoja Ala Pugačiova.

Anksčiau balsuoti negalėjau. 2004 metais Vilniuje mane apiplėšė, ištraukė rankinę su dokumentais. Kai nuėjau į Migracijos tarnybą su pažyma, kad mane apiplėšė, pareikalavo sumokėti 100 litų. Įsižeidžiau, kad aš, ir taip nukentėjusi, dar turiu papildomai mokėti. Todėl nutariau gyventi be paso.

Kai susirgau, visus dokumentus ir gydymą gavau be paso, nes viskas šiais laikais kompiuterizuota. Be jo gyvenau iki 2007 metų kovo, kai man reikėjo pasiimti neįgaliojo pažymėjimą. Tuomet nutariau išsiimti ir pasą. Šįkart nereikėjo mokėti nė cento. Nežinau, gal įstatymai pasikeitė.

Kai juokdarius išrinko į Seimą, nebesuvokiau, kas vyksta. Nežinau, gal koks užtemimas buvo. Arba visi kerštavo didiesiems politikams. Sako, A. Valinskas teisininkas. Bet jau vien tas faktas, kad jis teistas, daug ką pasako.

 

- Dabar visi daug kalba apie krizę...

- Krizės aš nejaučiu. Pragyvenu iš neįgalumo pensijos. Esu bulvių žmogus - galiu jas valgyti triskart per dieną. Krizę jaučia tie, kas aukštai stovi. O aš ir į Panevėžį, ir Vilnių nuvažiuoju. Ir lašišos, ikrų „krizinių" nusiperku.

 

- Tave pas gydytojus savo mašina veža brolis? Kodėl nevažiuoji su Paslaugų centro autobusiuku?

- Tai jau geriau maršrutiniu autobusu važiuoti. Man kompensuojama 80 procentų autobuso kainos. Kelionė į Panevėžį kainuoja tik 2 litus. Brolio automobilyje geriau - kojas ištiesiu. Dabar vėl keliausiu pas medikus į Panevėžį. Sakė, kažką vėl rado. Ką padarysi - negi lipsi sienom?

 

- Dabar pas jus sodyboje brolis turi būti stipriausias...

- Prieš kelerius metus iš Vilniaus grįžęs brolis šiuo metu yra vienintelis rajone paukštyno savininkas. Juokiamės iš to pavadinimo, tačiau taip yra. Kasdien jo auginamos vištos padeda iki 80 kiaušinių. Jis turi nuolatinius pirkėjus, kurie nesiderėdami perka šviežius kiaušinius.

 

- Jei pradėjai apie vištų ūkį, pasakyk, kaip iš jo atrodo kažkada aplankytos šalys - Gibraltaras, Bermudai, Kuba?

- Kuboje buvau prieš dvidešimt metų. Nepatikėsi, bet paskutiniu metu pradėjau ją sapnuoti. Matau kokosus, palmes. Beždžionės man pakaso galvą.

Sapnuose anksčiau skrisdavau ir plaukdavau laivu. O dabar vis važiuoju autobusu arba einu. Gal čia potekstė - vis einu ir negaliu išeit?..

 

Pradeda lyti. Lietus nesmarkus, šiltas. Vasariškas. Slepiamės senovinės klėties prieangyje. Atskuba Dangutės mama, atneša jai striukę.

 

- Nešalta man... Mano babusiukas... Kiek aš stambėju, tiek ji plonėja... Būdavo, vidury nakties ją žadinu - atrodo, jei ko nors neužkąsiu, iškart mirsiu.

Prieš du mėnesius ji viena akim apako, reikia operuot.

O šiaip gyvenimas yra gražus. Paukšteliai čiulba, debesėliai vaikšto. Tik tuos gyvenimus gyvendami to grožio nematom, kol kas nors nenutinka.

Po ligos mane erzina barimasis dėl nieko. Tas tą padarė, pasakė, ne ten priėjo. Kam sau smegenis gadint? Nepatinka - nebendrauk.

Per tuos ligos metus tapau ramesnė. Žinau, kas man yra. Ligą uždariau stalčiuke ir jos neliečiu. Su ja sugyvenu. Tegu ji neliečia manęs - aš jos.

Būdavo, ligoninėje viena palatos kaimynė vis dejuoja - nebegaliu, sunku.

Viską gali. Pavalgyti, nusiprausti. Klausei, ar grybauti einu. Nebe. Nes susilenkt negaliu. Bet reikia su tuo susitaikyt, su liga sugyvent.

Kiti sako - kodėl susirgau, ką padariau blogo? Yra kaip yra. Ką padarysi, jei liga mane pasirinko? Gal ji genuose buvo - tėtis, močiutė nuo tos ligos mirė.

Mirsime mes visi. Aišku, norisi vėliau. Tik skausmų nesinori. Užmigai - ir viso gero...

 

Kalbame, o Dangutės mama stovi šalia, giedra šypsena stebi gandrus:

- Nedaug jiems beliko, rugpjūčio dvidešimt ketvirtą iškris. Sunku įsivaizduoti, kad tokią tolybę - net iki Afrikos. Jie ir išskrenda, ir parskrenda laiku. Gandrai protingi...

 

 

Jurgita Vitkauskienė
2009-08-22

Gripo virusas H1N1 (vadinamas kiaulių gripu): kas tai yra ir kaip nuo jo apsisaugoti?

Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Gripas iš visų kvėpavimo takų infekcinių ligų bene dažniausiai įgauna epidemijos mastą. 

Epidemijų metu visada padidėja bendras gyventojų mirtingumas. Mirtingumo padidėjimą lemia ne tik gripas ir pneumonijos, bet taip pat širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą sukelia gripo infekcija. Gripą sukelia virusas A, virusas B ir virusas C.

A tipo gripo virusas yra patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams ir žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas.

Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių, sukelia ribotus protrūkius ir epidemijas. Gyvuliai nėra gripo B infekcijos rezervuaras.

Gripo C virusas sukelia tik pavienius lengvos formos respiracinius susirgimus.

Kiaulių gripas kelia nerimą daugelyje pasaulio šalių.

Žmonių populiacijoje gripo virusai plinta oro lašeliniu būdu. Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei. Paprastai sergamumo rodikliai didesni vaikų grupėje, tačiau sunkesnės infekcijos formos ir mirties atvejai yra dažnesni vyresnių kaip 65 metų amžiaus ir asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, grupėse. Todėl šiai žmonių grupei ir rekomenduojama pasiskiepyti vakcina nuo gripo. (Persirgus įgyjamas imunitetas tik tam tikro gripo viruso potipio variantui).

Gripas pasireiškia pandemijomis ir epidemijomis. Gripo pandemija - tai pasaulį apimanti gripo epidemija. Ją sukelia naujas gripo viruso potipis, kuriam pasaulio gyventojai neturi imuniteto.

Gripo A virusas H1N1, kuris nustatytas pastaruoju metu, turi kiaulių, paukščių ir žmogaus gripo virusų genų. Tokia gripo viruso genetinė kombinacija nustatyta pirmą kartą pasaulyje. Žmonės šiuo naujuoju H1N1 gripo virusu užsikrečia tokiu pat būdu, kaip ir sezoniniu gripo virusu. Šis virusas perduodamas oro-lašeliniu būdu, kai aerozolio lašeliai arba gleivės iš nosies ir gerklės patenka ant aplinkos daiktų (taip pat ant rankų), kuriuos rankomis liečiant kitiems žmonėms virusas patenka į burną ar nosį.

Gripo A (H1N1) viruso simptomai yra panašūs į sezoninio gripo simptomus: karščiavimas ir kvėpavimo takų infekcijos simptomų staigus atsiradimas, taip pat gali atsirasti viduriavimas. Sunkios komplikacijos gali išsivystyti net normalios sveikatos būklės asmenims, kurie užsikrečia šiuo gripo virusu. Naujojo gripo A (H1N1) inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo) trunka nuo 1 iki 7 dienų. Sergantis žmogus gali užkrėsti kitus apie 5 dienas nuo susirgimo pradžios. Vaikams užkrečiamumo laikotarpis, manoma, trunka 7 dienas.

Šiuo metu nuo šio tipo gripo vakcinos dar nėra, tačiau ir neturint specifinės vakcinos yra priemonių, kuriomis žmonės gali naudotis, siekiant sumažinti užsikrėtimo šiuo gripu riziką. Pagrindinės apsaugos priemonės, norint apsisaugoti nuo gripo, būtų šios:

1. Vengti didelių žmonių susibūrimo vietų ir artimo sąlyčio su sergančiu žmogumi.

2. Dažnas rankų plovimas ir dezinfekavimas padės apsisaugoti nuo viruso. Kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu, ypač po kosėjimo ar čiaudėjimo. Alkoholio turintis tirpalas mažina viruso plitimą per rankas. Rankas reikėtų plauti mažiausiai 20 sekundžių.

3. Vengti liesti akis, nosį ar burną, nes virusai dažniausiai plinta, kai žmogus paliečia gripo virusu infekuotą aplinkos daiktą ir po to, liesdamas savo veidą (akis, burną, nosį), gali užsikrėsti gripo viruso infekcija.

2009 m. rugpjūčio 12 d. duomenimis, Lietuvoje užfiksuoti 35 susirgimai, Estijoje - 50, Latvijoje - 19 atvejų. Europoje užregistruota 33 378 susirgimai A (H1N1) viruso gripu, iš jų 53 atvejai baigėsi mirtimi. Likusioje pasaulio dalyje sergančiųjų naujojo tipo gripu yra 178 630 (1664 mirties atvejai).

Šis gripas nėra toks baisus, kaip jis kartais yra piešiamas. Laikykimės paprastų higienos reikalavimų, ir susirgimų bus žymiai mažiau!

 

VšĮ Biržų ligoninės gydytojo epidemiologo padėjėja
A. Žygelienė

Poliklinikos vadovai ir darbuotojai mokysis

Biržų poliklinikos pacientams gali tekti kreiptis į pavaduojančius gydytojus, nes biržiečiai medikai pradės mokytis pagal pasvaliečių rengtą projektą.

 
 

Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras 2009 - 2011 metais vykdys ES fondų finansuojamą projektą „Pasvalio, Biržų ir Telšių pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų (PSPC) darbuotojų bei vadovų kvalifikacijos, žinių bei sugebėjimų lygio kėlimas, siekiant atitikti visuomenės poreikius".

Šio projekto partneriai yra Biržų rajono savivaldybės poliklinika ir Telšių PSPC. Projektui numatyta 3 mln. 650 tūkst. litų, iš jų ES dalis - 3 mln. 96 tūkst.

Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras vykdo ES lėšomis finansuojamą projektą. Į Pasvalį gali tekti važinėti šio projekto partneriams - biržiečiams medikams.

Minėtomis lėšomis bus keliama 483 darbuotojų (iš jų - 170 biržiečių) kvalifikacija. Numatyta tobulinti jų įgūdžius naudojantis modernia medicinine įranga, įsigyta iš ES finansuojamų fondų. Medikai bus apmokyti teikti naujas (paliatyvios priežiūros, darbo medicinos) paslauga, dirbti su informacinėmis technologijomis. Dalis bendruomenių slaugytojų bus perkvalifikuojami į skubios pagalbos specialistus.

Projekte iš viso dalyvaus 40 vadovaujančio personalo asmenų (iš Biržų poliklinikos - 8) bei 443 sveikatos priežiūros, kiti specialistai bei darbuotojai. Tarp mokyti numatytų pastarųjų asmenų yra 162 biržiečiai.

Kaip „Šiaurės rytams" teigė projekto vykdytojo - Pasvalio PSPC - vyriausiasis gydytojas Vilius Povilionis, sutartis dėl projekto vykdymo pasirašyta rugpjūčio 12 dieną. Šį mėnesį organizuojama konferencija, o mokymai turi prasidėti rugsėjį.

Kol kas derinamas mokymo planas, kurį patvirtinus paaiškės, kur ir kada bus organizuojami mokymai.

„Būtų idealu, jei pavyktų pasiekti, kad visi projekto partneriai galėtų mokytis vietose", - sakė Pasvalio PSPC vadovas V. Povilionis. Jei su paslaugų teikėjais to suderinti nepavyktų, biržiečiams tektų važiuoti mokytis į kaimyninį Pasvalį.

 

Alfreda Gudienė
2009-08-20

Pagimdė greitosios automobilyje

Jurgita Vitkauskienė
2009-08-20

 

Trečiadienio naktį Biržų greitosios pagalbos darbuotojai buvo iškviesti į Parovėjos kaimą.

Pranešta, kad čia gyvenančiai moteriai prasidėjo priešlaikinis gimdymas.

Kūdikis labai skubėjo ateiti į pasaulį - mergytė buvo priimta greitosios pagalbos automobilyje kelyje Parovėja - Biržai, netoli „Mažeikių naftos".

Gimusią mergytę priėmė felčerė Irutė Dagienė.

Paaiškėjo, kad tai jau penktas parovėjietės gimdymas. Moters šeima yra socialinės rizikos šeimų sąraše.

Gyvybinga mergaitė ir jos mama buvo nuvežtos į Pasvalio ligoninės Akušerijos skyrių.

Tai jau trečias kartas šiais metais, kai biržietės pagimdo greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į Pasvalio ligoninę.

Pasak greitosios medicinos pagalbos administratorės Audronės Gaigalienės, visi šie atvejai buvo sėkmingi.

Moterų konsultacija: diagnostikos gudrybės, pokyčiai tvarkoje ir santykiuose

Alfreda Gudienė
2009-08-20

 

Savivaldybės poliklinikos darbuotojai prabilo apie higienos normų nesilaikymą Moterų konsultacijoje ir mobiliuoju telefonu pacienčių organus fotografuojančią ginekologę.

 

Baiminosi, kad nelaimėtų konkurso

Moterų konsultacijoje žvanga iš vieno į kitą kabinetą tampomi sterilūs instrumentai, gydytojos rankose blyksi mobilaus telefono fotoobjektyvas, o poliklinikos vadovus pasiekia medikų raštai ne tik dėl psichologinio klimato, bet ir dėl higienos normų nepaisymo.

Tuo tarpu buvę ir laikini poliklinikos vadovai įžvelgia kultūringo bendravimo stoką, kalba apie būtinybę taupyti lėšas ir, regis, linkę užsimerkti prieš konsultacijos vedėjos ir įstaigos audito grupės pareigas einančios 34 metų ginekologės Audronės Kazakevičiūtės profesinę raišką.

Poliklinikos medikai korespondentams kalbėjo apie medicininio audito grupės vadove paskirtos A. Kazakevičiūtės elgesį, neva nepakankamą kompetenciją ir pernelyg didelį troškimą vadovauti, tvarkyti kitų veiklą.

Medikai baiminosi, kad galbūt kažkieno proteguojama ambicinga, savimi be galo pasitikinti, tačiau patirties neturinti gydytoja netaptų poliklinikos direktore - tai, anot jų, būtų tikra nelaimė įstaigai.

Tokias mintis dėstę poliklinikos darbuotojai (jų pavardės redakcijai žinomos) siūlė pasidomėti, kas vyksta Moterų konsultacijos kolektyve.

 

Galvojo, kad trūksta kultūringo bendravimo

Redakcijos žiniomis, Biržų rajono poliklinikos vyriausiąjį gydytoją Joną Jakubonį šių metų kovą pasiekė Moterų konsultacijoje dirbančios gydytojos akušerės - ginekologės Violetos Sakalauskaitės ir akušerės Laimos Petronienės raštas.

Moterys išdėstė savo požiūrį į konsultacijoje susiklosčiusią situaciją, pateikė siūlymus, kaip pagerinti psichologinį klimatą bei sutaupyti lėšas.

Ginekologinės ir akušerinės procedūros ne visuomet atliekamos tam skirtame kabinete.

„Mes norime labai paprastų dalykų: supratimo, pagarbos, ramybės, normalių darbo sąlygų", - rašė medikės. Blogą psichologinę atmosferą ir finansinį sunkmetį, pasak jų, galima bandyti įveikti atsisakant Moterų konsultacijos vedėjo etato.

„Rezultatas - sutaupytos lėšos ir ramybė darbuotojams. Tuo labiau, kad vedėja negali būti gydytoja, neturinti darbo patirties, neišmananti aseptikos ir antiseptikos, nėščiųjų priežiūros plano, nesąžiningai pildanti darbo dokumentus ir trukdanti kitiems dirbti savo darbą. Ataskaitas ir kitus vedėjos darbus, kurių praktiškai nėra, mes galime padaryti nemokamai", - siūlė medikės.

Vadovui jos priminė ir seną problemą. „Nors dirbame poliklinikoje daug metų, iki šiol medicininiai instrumentai niekada nebuvo apruošiami pagal reikalavimus. Po remonto buvo žadėta tą problemą išspręsti, bet kol kas viskas liko taip, kaip ir anksčiau", - tvirtina gydytoja ginekologė ir akušerė.

Medikės poliklinikos vadovą taip pat informavo apie tai, jog gydytoja A. Kazakevičiūtė esą nepaisanti nei profesinės etikos, nei deontologijos bei moralės normų.

Vyriausiasis gydytojas J. Jakubonis parašė atsakymą, kad Moterų konsultacijos darbuotojų elgesys ir bendravimas aptartas susirinkime, o dėl instrumentų apruošimo poliklinika esą nesulaukusi jokių Visuomenės sveikatos centro specialistų pastabų.

„Manau, kad nesutarimai tarp Moterų konsultacijos darbuotojų vyksta dėl kultūringo bendravimo stokos", - balandžio mėnesį padarė išvadą dabar jau buvęs poliklinikos vadovas J. Jakubonis.

 

Unikali apžiūra - mobiliuoju telefonu

„Šiaurės rytų" kalbinti medikai ir kai kurios pacientės kalbėjo apie tai, ko poliklinikoje ir jos padaliniuose per daug. Pašnekovų manymu, Moterų konsultacijai ir įstaigos audito grupei vadovaujanti gydytoja A. Kazakevičiūtė pernelyg kišasi į kitų darbą.

Buvo minima, kad visiems „apie higienos normą ir atitiktis" kalbėti mėgstanti ir raportus vadovams rašyti mėgstanti gydytoja A. Kazakevičiūtė neva pati nesilaikanti tvarkos.

„Pas ją nėra jokių higienos normų. Netgi švaros", - išrėžė nuomonę viena moteris, kuri teigia esą nemačiusi nei būtino spirito, nei vatos, nei pirštinių.

Kita tvirtino girdėjusi Biržuose sklandančią anekdotinę žinią - esą gydytoja A. Kazakevičiūtė pacientes apžiūros metu... fotografuoja telefonu.

Apie tai girdėję prisipažino ir medikai. Anot jų, tokia informacija pasiekusi ir įstaigos darbo saugos inžinierę Nidą Dagienę.

Inžinierės pakalbinti nepavyko - ji atostogauja, tačiau tokią diagnostikos priemonę taikiusi prisipažino ir pati gydytoja.

„Šito niekas neįrodys", - dabartinio poliklinikos vadovo Alekso Ramanausko akivaizdoje korespondentei kaip kirviu nukirto konsultacijos vedėja A. Kazakevičiūtė. Tačiau išgirdusi, jog šią žinią gali patvirtinti kai kurios pacientės, gydytoja prisipažino taikiusi tokį pacientės apžiūros metodą. Tai, anot jos, buvęs vienintelis kartas, kai ji norėjusi moterį įtikinti jos gimdos kaklelyje esant žaizdą.

„Mes atliekame kolposkopiją", - aiškino ginekologė, klausinėjama apie mobilųjį telefoną.

„Ar jūs dėl to gavote pacientės sutikimą raštu?" - teiravosi už galvos nevalingai griebęsis poliklinikos vadovas A. Ramanauskas.

Medicininio audito grupei vadovaujanti A. Kazakevičiūtė pacientės sutikimo sakė neprašiusi.

„Aš tikrai neįsivaizduoju, kaip techniškai ir kokybiškai tą būtų galima padaryti", - kalbėjo klausimo apie gimdos kaklelio fotografavimą mobiliuoju telefonu apstulbintas gydytojas ginekologas Petras Bimba. Rajono tarybos narys prašė neviešinti tokių dalykų, kad visa šalis nesijuoktų iš Biržų ir čia dirbančių medikų.

 

Procedūros ir rausvi popierėliai

Poliklinikos vadovui girdint Moterų konsultacijos vedėja patvirtino, jog ne visada besinaudojanti procedūriniu kabinetu - spirales į moterų gimdas ji įvedanti apžiūros kabinete. Nepaneigė, kad rimtesnėms procedūroms instrumentai per koridorių atsinešami iš procedūrinio kabineto.

Nors kiti medikai tvirtino, jog gydytoja kartais esą išsiverčianti ir be specialių instrumentų - naudojais tais, kuriuos turi kabinete „po ranka".

„Niekur nėra nurodyta, kad dėl spiralės įvedimo aš turiu moterį vesti į procedūrinį kabinetą. Kodėl aš turiu pacientę vedžioti per koridorių?" - savo darbo metodais neabejojo gydytoja, tvirtindama, jog taip ji rūpinasi pacienčių konfidencialumu.

Gydytojos manymu, niekas negali paliudyti ir fakto, naudojasi ji pirštinėmis ar ne, - juk apžiūros metu kabinete jos būna tik dviese su paciente. Nors, ginekologės teigimu, dirbti be pirštinių būtų neprotinga.

Kalbant gydytojai poliklinikos vadovas A. Ramanauskas retsykiais atrodė iš nuostabos žado netekęs. Tačiau jis tik kartojo, jog išskirtiniais atvejais būtina gauti pacienčių sutikimą ir tvirtino, jog gydytoja kartais klystanti dėl jaunumo...

Tuo tarpu ne tik spirales į moterų gimdas medikė įveda jai patogiu būdu - ginekologė energingai imasi griežtos tvarkos įvedimo visoje poliklinikoje.

Jos ranka pildo žurnalą, kuriame rašoma apie daugybę pažeidimų poliklinikoje. Nuo griežtos auditorės žvilgsnio nepasislepia nei tualetai, nei išklypę šaligatvio plyteles, nei kopėčios, ant kurių turi lipti langų valytojos.

Vienu metu poliklinika „žydėjo" rausvais popierėliais - taip gydytoja A. Kazakevičiūtė žymėjusi vietas, kurias, anot jos, reikėjo sutvarkyti. Ar tokių popierėlių buvo Moterų konsultacijoje, sužinoti nepavyko.

 

Per daug darbuotojų?

Poliklinikai šiuo metu vadovaujantis A. Ramanauskas teigia, kad problemos dėl Moterų konsultacijos procedūrinio kabineto atsiradusios tuomet, kai čia dirbančią bendruomenės slaugytoją Palmirą Bikauskienę sumanyta perkelti į kitą darbo vietą.

Anot gydytojo, konsultacijoje pakaktų ir dviejų akušerių - Laimos Petronienės ir neseniai poliklinikoje įdarbintos Janinos Vaičaitienės. Tokiu būdu, pasak A. Ramanausko, būtų taupomos lėšos. Jis neneigė, kad P. Bikauskienei siūlyta eiti į kitą darbo vietą.

Siūlomo darbo gydytojos Austros Mačionienės kabinete slaugytoja P. Bikauskienė atsisakanti, nes, anot poliklinikos vadovo, „jai norisi turėti mažiau darbo".

Tuo tarpu poliklinikos darbuotojai tvirtina, jog didelę darbo patirtį turinti 48 metų P. Bikauskienė jaučia Moterų konsultacijos vedėjos ir poliklinikos vadovo spaudimą palikti darbo vietą. Yra nuomonių, jog procedūriniu kabinetu gydytoja A. Kazakevičiūtė nesinaudoja galbūt dėl to, kad įrodytų čia dirbančios medikės nereikalingumą.

„Tačiau tokie dalykai turi būti tvarkomi civilizuotai, o ne gąsdinimais darbo netekimu ir panašiai", - kalbėjo P. Bikauskienę ginantys medikai.

Pati P. Bikauskienė tokių kalbų nei patvirtino, nei paneigė - sakė, jog kol kas situacijos nenorinti komentuoti.

 

Gydytojas neįsimylėjęs, tekėti už vicemero ginekologė gali

Į poliklinikos darbuotojų pastebėjimą, jog gydytojai A. Kazakevičiūtei nuolat pritariantis A. Ramanauskas galbūt yra ją įsimylėjęs arba kažkieno šantažuojamas, sukėlė poliklinikos vadovo juoką.

„Nesu įsimylėjęs, tačiau jauna gydytoja energingai imasi veiklos, jos iniciatyva įvedama tvarka. Todėl mes ją ruošiame poliklinikos vadovo pareigoms", - likus kelioms dienoms iki poliklinikos direktoriaus konkurso sakė gydytojas A. Ramanauskas.

Į klausimą, kokie giminystės ryšiai A. Kazakevičiūtę sieja su Biržų rajono mero pavaduotoju Aurimu Franku, gydytoja atsakė: „Esame ketvirtos eilės pusbroliai. Taigi, ne giminės - mums netgi tuoktis būtų leidžiama".

Nors gydytojas A. Ramanauskas teigė, jog neseniai Moterų konsultaciją tikrinęs Visuomenės sveikatos centro specialistas Andrius Savukynas jokių pažeidimų nerado, gydytoja ginekologė V. Sakalauskaitė šią savaitę tvirtino, jog problemos darbe neišnyko.

Poliklinikai vadovaus biržiečių mylimas chirurgas

Alfreda Gudienė
2009-08-18

 

Penktadienį paaiškėjo, kad konkursą į Biržų poliklinikos direktorius laimėjo netrukus 55 metų jubiliejų švęsiantis gydytojas Leonidas Sologubovas.

 

Konkursą lydėjo įtampa

Iš darbo šalių susitarimu išėjus garbaus amžiaus Biržų savivaldybės poliklinikos vadovui Jonui Jakuboniui, jo kėdė prikaustė rajono medikų ir politikų dėmesį.

Vieni reiškė natūralų domėjimąsi būsimu didžiulės įstaigos vadovu ir darbdaviu, kiti poliklinikos direktoriaus pareigose regėjo politiškai parankius kandidatus.

Prieš konkursą tvyrojusią įtampą paaštrino pretendentų atrankos konkurso komisijos sudarymas bei kai kurių savivaldybės vadovų nenoras ją papildyti rajono tarybos nariais.

Tačiau į rajono savivaldybės tarybos narių rekomendaciją buvo atsižvelgta ir komisija išplėsta iki septynių narių. Potvarkius dėl komisijos sudarymo, o vėliau - dėl jos papildymo išleido mero pareigas einantis vicemeras Aurimas Frankas.

Nuo 9 ir kone iki 16 valandos dirbusi komisija vertino septynis pretendentus.

Geriausiai pasirodė ir konkursą laimėjo Biržų ligoninės chirurgas Leonidas Sologubovas.

Konkurse taip pat dalyvavo biržiečiai gydytojai Vitalija Jukonienė, Petras Bimba, Audronė Kazakevičiūtė, taip pat iš kitų rajonų atvykę trys kandidatai. Tarp jų - Panevėžyje Valstybinėje ligonių kasoje dirbantis Vitalijus Kovaliovas.

Savivaldybėje sklandė kalbos, kad būtent su pastaruoju pretendentu viltis siejo atrankos komisijoje dirbę krikščionys demokratai - pirmininkas A. Frankas bei savivaldybės gydytojo funkcijas atliekantis Remigijus Šaknys. Tokius gandus esą tik dar labiau sustiprino komisijos narių pastebėjimas, kas iš pretendentų pasibaigus konkursui pasuko į komisijos pirmininko kabinetą.

Kol kas nėra jokių oficialių žinių apie galimą konkurso rezultatų apskundimą. Neoficialiai kalbama, jog tokią galimybę neva svarstanti biržietė gydytoja poliklinikos medicininio audito grupės vadovė Audronė Kazakevičiūtė. Redakcijos žiniomis, ji esą surinko mažiausiai balų.

Nuo laimėtojo L. Sologubovo nedaug atsiliko gydytoja Vitalija Jukonienė.

 

Darbą rajono taryboje pakeis vadovavimas poliklinikai

Biržų rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pareigas eisiantis Leonidas Sologubovas 1983 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Biržuose pradėjo dirbti 1984 metais. Šių metų rugpjūčio 1 dieną sukako 25 metai, kai jis gydo Biržų krašto žmones.

Pastaruoju metu L. Sologubovas dirbo ne tik Biržų ligoninės chirurgu. Prieš trejus metus jis laimėjo konkursą į valstybės tarnybą ir tapo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biržų teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoju.

Jau trečią kadenciją L. Sologubovas yra rajono savivaldybės tarybos narys. Į tarybą iš pradžių jis pateko su Liberalų sąjunga, kurios nariu buvo nuo 1996 metų.

2007 - aisiais į savivaldybių rinkimus gydytojas ėjo su Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašu. Rinkimų sąraše dvyliktuoju numeriu įrašytą gydytoją biržiečiai išreitingavo į antrąją vietą. 1641 rinkėjo balsą gavęs L. Sologubovas populiarumu aplenkė LSDP Biržų skyriaus pirmininką Regimantą Ramoną (1555 rinkėjų balsai) ir priartėjo prie 1771 balsą gavusio sąrašo lyderio Valdemaro Valkiūno.

Populiarusis gydytojas į LSD partiją neįstojo, jis taip pat nebuvo ir socialdemokratų frakcijos narys rajono taryboje. Nei į partiją, nei į LSDP frakciją taip pat neįstojo L. Sologubovo kolega - rajono tarybos narys gydytojas Petras Bimba.

Konkursą į poliklinikos direktorius laimėjęs L. Sologubovas paneigė gandus apie galimą jo atsisakymą užimti šį postą.

„Pareigų tikrai neatsisakysiu. Neturiu kito pasirinkimo - žmonės manęs nesuprastų", - vakar sakė L. Sologubovas, 2008 metais „Šiaurės rytų" organizuotuose Metų biržiečio rinkimuose pripažintas geriausiu gydytoju. Šiuose rinkimuose kone dešimt metų jo pavardė minima tarp labiausiai Biržų kraštui nusipelniusių žmonių.

Būsimas poliklinikos direktorius teigia savo pavaduotoju dirbti kviečiantis bičiulį Petrą Bimbą. Šio gydytojo sprendimas kol kas neiškus.

Penktadienį po ne itin sėkmingai susiklosčiusio konkurso bičiuliai P. Bimbą sveikino su 39 - uoju gimtadieniu.

 

Gydytoją pakeis medikė psichologė

Poliklinikos direktoriumi paskyrus L. Sologubovą jis nebegalės dirbti rajono savivaldybės taryboje.

Į aukščiausiąjį rajono valdžios organą rengiasi ateiti savivaldybių rinkimų LSDP sąraše vienuoliktoji buvusi Audronė Gaigalienė.

Sveikatos psichologijos magistrė 45 metų A. Gaigalienė šiuo metu dirba Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai, taip pat Biržų poliklinikos Greitosios pagalbos skyriaus administratore.

A. Gaigalienė sakė, kad darbui rajono taryboje ji yra pasirengusi. Tačiau Valdemaro Valkiūno aplinkai priskiriama socialdemokratų atstovė dar neapsisprendusi, ar ji papildys rajono tarybos Socialdemokartų frakcijos narių gretas.

Neatliktas tyrimas kainavo gyvybę?

Draugai, pažįstami ir bendradarbiai prieš kelis mėnesius palaidojo vos 53 metų sulaukusią biržietę Janę Petrauskienę.

Daug kam buvo sunku patikėti, kad visai neseniai gatvėse, parduotuvėse matyta, „Biržų butų ūkyje" dirbusi žavi, energinga biržietė atgulė amžino poilsio Liepų kapinėse šalia savo vyro.

Susirgus Janei Petrauskienei, jos sūnus Nerijus, metęs gerai apmokamą darbą Norvegijoje, grįžo į Lietuvą. Po mamos mirties nuolatinio darbo neberanda iki šiol.

Jos vyras Rimantas Petrauskas, buvęs miesto meras, prieš vienuolika metų mirė sulaukęs vos keturiasdešimties.

Moteris gal ir šiandien dar būtų džiaugusis dviem vaikais bei anūkais ir su meile prižiūrėjusi savo namus.

Pajutusi ligos simptomus ji ne kartą kreipėsi į Biržų poliklinikos medikus. Metus ji buvo gydoma didelėmis vaistų dozėmis nuo nervų ligų ir moteriškų negalavimų.

Tik vėliau paaiškėjo, kad laiku atlikus kompiuterinę tomogramą buvo galima nustatyti tikrąją diagnozę ir moterį gelbėti nuo galvoje vešėjusio auglio.

 

Skambinti nebėra kam

„Kaip man anksčiau būdavo gera Biržuose, taip dabar bloga į čia atvažiuoti. Toks baisus apmaudas. Negaliu ir šituose namuose būti - skausmo per daug. Teko kreiptis ir į psichologą. Kai mano gyvenime įvyksta kas nors naujo, automatiškai siekiu telefono, kad paskambinčiau mamai. Ji buvo geriausia mano draugė. Bet skambinti nėra kam", - ašarodama kalba Vilniuje gyvenanti velionės dukra Airina Macienė.

Vadybininke dirbanti 31 metų moteris sako bijanti gimtojo miesto gatvėse sutikti motiną gydžiusią biržietę medikę - nežinanti, kaip pasielgtų. Sako, besijaučianti taip blogai, kad net norinti, jog panašų skausmą patirtų ir motiną konsultavusi gydytoja.

„Kai važiuojame į Biržus, mano vaikai dar sako - važiuojam pas babą. Bet čia esantys namai tušti. Su mama turėjome tiek planų. Pardavė žemę, nusipirko mašiną. Planavom abi į Turkiją skristi.

Visi pinigai išėjo gydytojams, slaugos priemonėms. Liko du tūkstančiai litų - laidotuvėms", - kalba A. Macienė.

Prastai jaučiasi ir velionės mama - Širvintose gyvenanti Stefanija Pinkevičienė. Šiuo metu ji ligoninėje. Medikai senolei pripažino gilią depresiją.

Praėjusiais metais S. Pinkevičienei suėjo aštuoniasdešimt.

Giminės planavo garbingai atšvęsti jubiliejų. Deja, viską sustabdė dukters Janės liga.

Šiuo metu Airina Macienė su 33 metų broliu Nerijumi Petrausku rūpinasi išnuomoti Biržuose stovintį motinos namą, kad jis nebūtų tuščias.

Brolis čia beveik nebūna - ieško darbo Norvegijoje.

„Mama sveikai gyveno, kas savaitgalį važinėdavo į baseiną Pasvalyje. Kai pas ją į pirtį ateidavo draugės, tai ji vis pasidžiaugdavo, kad esanti vyriausia, bet sveikiausia. Kalbinom namą parduoti ir nusipirkti butą, kad nereiktų rūpintis kūrenimu. Tačiau jai patiko turėti savo kiemą", - pasakojo velionės dukra.

Velionės vaikai, kreipęsi į „Šiaurės rytų" redakciją, sako norintys sužinoti tik viena - kodėl jų motiną konsultavusi gydytoja nepadarė to, ką privalėjo padaryti?

Jie įsitikinę, kad reikia viešai paskelbti medicininio audito išvadas. Galbūt kiti gydytojai atidžiau skirs tyrimus arba pacientai nepasitikės vien tik vietos daktarų nuomone ir vyks diagnozių tikrinti kitur.

Airina neslėpė, kad buvo juos atkalbinėjančių nuo tiesos paieškų. Sakė, kad dėl jų ieškinio gali nukentėti kiti pacientai. Tačiau mirusios moters vaikai mano kitaip.

„Skaitėme - vienas žmogus mirė poliklinikoje belaukdamas eilėje pas gydytojus. Vadinasi, ir su kitais nebuvo tinkamai elgiamasi. Gal mūsų atvejis ką nors pakeis?" - svarstė moteris.

 

Nuo paskirtų vaistų negerėjo

Nuo 2007 metų lapkričio J. Petrauskienė dėl pablogėjusios sveikatos pradėjo nuolat lankytis Biržų poliklinikoje.

Moteris pasirinko šeimos gydytoja Kristiną Kriaučiūnienę. Kodėl būtent ją - artimieji nežinojo.

J. Petrauskienė jautė nuolatinį pykinimą, galvos svaigimą, skausmingus spazmus, pereinančius į migreną.

Iš pradžių moteris buvo nusiųsta ginekologų konsultacijai.

Po kiek laiko suprastėjus regai, atsiradus mirgėjimui akyse, ji buvo apžiūrėta akių gydytojos.

Biržų savivaldybės poliklinikos vadovai dar neįvertino gydytojos Kristinos Kriaučiūnienės veiksmų.

Konstatuota, kad sutrikimai galimai atsirado dėl darbo su kompiuteriu. Išrašė lašų, patarė įsigyti akinius.

Tačiau tai nepadėjo. Vykdydama gydytojų nurodymus moteris gėrė nakvišų aliejų, vaistus nuo menopauzės ir nervų ligų, tačiau sveikata nesitaisė.

Po Naujųjų pradėjo kristi svoris, suprastėjo koordinacija, paūmėjo galvos skausmai.

Moteris vis dažniau lankėsi poliklinikoje. Netgi dažnai buvo priimama be eilės. Tačiau ji vis buvo guodžiama, kad tokia būklė esanti nuo streso ir nervų.

Praeitų metų kovo pabaigoje moterį ištiko priepuolis, kurio metu ji neteko sąmonės. Moterį bendradarbiai skubiai nuvežė į polikliniką. Kol nuvyko, ji šiek tiek atsigavo. Pamatavus kraujo spaudimą esą buvo konstatuota, kad tai nuo nervų, ir moterį išleido į namus.

Moters artimieji ją savaitei buvo paguldę į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Atlikus kraujagyslių rezonansą kraujotakos sutrikimas nebuvo nustatytas, todėl ir sostinės daktarai, manydami, kad tai nervinis išsekimas, išleido į namus.

Gegužės mėnesį pacientė vėl lankėsi poliklinikoje prašydama nedarbingumo lapelio. Tačiau jo negavo. Važiuodama iš poliklinikos ji vėl prarado sąmonę.

Medikai pakartotinai jai išrašė raminamųjų.

Po šio įvykio J. Petrauskienė buvo nusiųsta pas gydytoją narkologę. Ši jai skyrė antidepresantų.

Pradėjus naudoti naujuosius vaistus moteriai pasidarė dar blogiau - ji prarado orientaciją.

Atskubėjusi draugė moterį nuvežė į Biržų ligoninę. Pastačius lašinę pro šalį ėjęs gydytojas A. Gailiūnas pasiteiravo, kokius vaistus moteris naudoja. Jo nuomone, organizmo reakciją galėjo sukelti ir vaistų gausa.

Išsigandusi, kad motinos sveikata negerėjo, A. Macienė ją išvežė į Vilniaus universiteto ligoninę. Čia atlikus kompiuterinį tyrimą buvo diagnozuotas galvos auglys.

„Namuose iki šiol saugau visą maišą vaistų, kurie mamai buvo išrašyti. Prisimenu, kaip savotiškai palengvėjo, kai mama paskambino ir pasakė, kad jai nustatė tikrąją negalavimų priežastį. Bet kaip paaiškėjo, kad auglys per laiką galėjo supiktybėti, pakraupau", - pasakojo A. Macienė.

 

Po antros operacijos neatsigavo

Praėjusių metų rugpjūčio 21 dieną J. Petrauskienei Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta galvos operacija.

Po jos moters būklė šiek kiek pagerėjo. Kad nedingtų atmintis, jai buvo patarta smulkiai viską užsirašinėti.

Dukra rodė smulkiu šriftu surašytą motinos savotišką dienoraštį, kuriame smulkiai surašyti vaikų ir anūkų, giminaičių, bendradarbių vardai bei kai kurios smulkios gyvenimo detalės.

Pasak artimųjų, moteris kabinosi į gyvenimą - po operacijos ėjo į darbą.

Deja, po kiek laiko sveikata vėl pablogėjo. Paaiškėjo, kad auglys ataugo.

Lapkričio mėnesį jai buvo atlikta antra galvos operacija.

„Po šios operacijos mes jau turėjome nebe mamą, bet jos kūną. Ji gulėjo, nevaldė dalies kūno. Atgavusi sąmonę ji visą laiką verkdavo. Tačiau po kurio laiko auglys vėl pradėjo keroti", - pasakojo velionės dukra.

J. Petrauskienė mirė Biržų slaugos ligoninėje šių metų vasario pabaigoje.

Galutinė diagnozė - smegenų glioblastoma kairiajame pusrutulyje, vėžinis išsekimas.

 

Neskyrė vienintelio tyrimo

Pagal Airinos Macienės skundą Medicininė audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos tyrė Biržų rajono savivaldybės poliklinikoje jos motinai Janei Petrauskienei 2007 - 2008 metais teiktų šeimos medicinos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

A. Macienės nuomone, jos motinai nebuvo laiku ir tinkamai suteiktos visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, kad būtų diagnozuotas galvos smegenų auglys ir skirtas tinkamas gydymas.

J. Petrauskienės atvejį tyrę medikai konstatavo, kad negerėjant pacientės būklei buvo tikslinga atlikti galvos kompiuterinę tomogramą arba magnetinio rezonanso tyrimą.

Išvadoje tvirtinama, kad įtarti galvos smegenų naviką sunku. Tačiau ilgesnį laiką negerėjant būklei buvo tikslinga atlikti tyrimus, kurie tikėtinai būtų leidę gerokai anksčiau nustatyti auglį.

Tikrintojai padarė išvadas, kad tuo metu J. Petrauskienei paslaugos buvo teiktos nesilaikant vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Nustatyta, kad negerėjant J. Petrauskienės sveikatos būklei šeimos gydytoja K. Kriaučiūnienė nesiuntė pacientės gydytojo neurologo konsultacijai. Tuo ji nesilaikė instrukcijos konsultuotis su atitinkamu specialistu arba nukreipti pacientą pas specialistą konsultuotis ir gydytis neaiškiu, nepriskirtu jos kompetencijai atveju bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei.

 

Atsakymo dar nėra

Valstybinės medicininio audito inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė priėmė sprendimą, kuriuo nurodyta Biržų poliklinikoje visuotinio susirinkimo metu aptarti klinikinį J. Petrauskienės atvejį, įstaigos vadovui siūlyti teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojos K. Kriaučiūnienės veiksmus.

Be to, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas buvo įpareigotas iki liepos 3 dienos informuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją apie sprendimo įvykdymą.

Įstaiga, nesutinkanti su inspekcijos sprendimu, turėjo teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Redakcijai pavyko sužinoti, kad Biržų poliklinika auditorių išvadų neapskundė.

Audito teisės skyriaus atstovas pareiškėją A. Macienę informavo, kad to daryti Biržų poliklinika jau nebegalės.

Iki nurodyto termino - liepos 3 dienos - poliklinikos vadovai atsakymo neatsiuntė.

Todėl buvo pateiktas dar vienas raginimas atsakymui ir duotas terminas iki rugpjūčio 31 dienos.

Jei iki to laiko auditoriai negaus atsakymo, įstaigos vadovui bus pritaikyta administracinė atsakomybė.

Korespondentė bandė susisiekti su šiuo metu atostogaujančia gydytoja Kristina Kriaučiūniene ir paklausti juos nuomonės. Tačiau duotu mobiliojo ryšio telefonu ji neatsiliepė.

 

„Nėra buvę, kad nukentėtume"

Apie įvykius paklausus Biržų rajono savivaldybės poliklinikos medicininio audito grupės vadovės Audronės Kazakevičiūtės, „Šiaurės rytams" ji sakė, kad „yra žinomas tas atvejis".

„Mes dar turim laiko. Dar daktarė atostogauja. Svarstymas jau praėjęs, auditas irgi išvadas padarė. Reikia tik menkų papildymų. Kol kas išvados nėra parašytos, o kol jų nėra, nenoriu komentuoti", - teigė A. Kazakevičiūtė.

Kalbėdama su korespondente medikė buvo įsitikinusi, kad audito išvadas dar galima apskųsti iki rugpjūčio 31 dienos.

Paklausus, ar šiais metais tai pirmas atvejis, kai medikų veiksmus tiria auditoriai, ji atsakė: „Tai ne pirmas auditas šiais metais. Bet nėra buvę, kad nukentėtume".

Redakcijos žiniomis, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu tiria kūdikio mirtimi pasibaigusį atvejį, kur gali figūruoti ir pačios ginekologės bei audito vadovės Audronės Kazakevičiūtės pavardė.