Trumpos naujienos

EKOLOGIŠKAI ŪKININKAUJANTIEMS - KONFERENCIJA. Š. m. gegužės 21 d. (antradienį) vyks „Tatulos programos“ ataskaitinis susirinkimas ir mokslinė - praktinė konferencija „Ekologinis ūkininkavimas karstiniame regione“. Lektoriai - prof. V. Žekonienė (LEŽA), S. Jasius (ŽŪM), V. Skulskis (LAEI).
Pradžia 10 val. Biržų kultūros centre. Organizatoriai kviečia dalyvauti renginyje.

SURINKTA BEVEIK 400 t ATLIEKŲ.
Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad biržiečiai talkininkai per akciją „Darom 2013“ surinko daugiau šiukšlių nei kaimynai.
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras pranešė, kad akcijos „Mes Darom 2013“ metu šalinti priimta 398,36 t mišrių komunalinių atliekų.
Iš Panevėžio rajono atgabenta 165,79 t atliekų, iš Pasvalio rajono – 79,52 t, Rokiškio rajono – 68,08 tonų atliekų. Biržų rajone akcijos „Darom 2013“ talkininkai surinko ir į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą pristatė 84,97 tonas šiukšlių.

TARP GERIAUSIŲ – BIRŽŲ PAREIGŪNAS. Gegužės 15 dieną surengtas Geriausio Panevėžio apskrities viešosios policijos patrulio ir geriausio viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) konkursas. Jame dalyvavo Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonų policijos komisariatų pareigūnai.
Geriausiai pasirodė ir geriausiu Panevėžio apskrities apylinkės inspektoriumi tapo Kupiškio rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Justinas Sinica. 2-ąją vietą užėmė Rokiškio rajono policijos komisariato tyrėja Gintarė Karaliūnienė, 3-iąją – Biržų rajono policijos komisariato tyrėjas Mindaugas Balčiūnas.
PRADEDAMI DARBAI A. DAUGUVIEČIO PARKE. Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad šią vasarą pagal bendrą Lietuvos – Latvijos projektą „Žaliosios zonos ir vandens telkiniai Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ pradedami darbai A. Dauguviečio parke. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis. Statybos rangos darbus atliks konkursą laimėjusi Šiaulių įmonė UAB „Trotas“.
Pagal šį projektą parke bus tvarkomi pėsčiųjų takai, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė, statomi suoleliai, persirengimo kabinos paupyje ir pavėsinė. Planuojama, kad darbai vyks nuo gegužės 22 d. iki rugsėjo 22 d.
Pagal projektą taip pat bus pastatytas pėsčiųjų tiltas per Apaščią. Senasis pėsčiųjų tiltas po Joninių, nuo birželio 25 d., bus išardytas ir prasidės naujojo tilto statybos darbai, kurie tęsis iki rugsėjo 1 d.
Gyventojams dėl minėtų darbų teks pakeisti mėgstamus maršrutus A. Dauguviečio parke.

Parengė Rasa Penelienė
2013-05-18

UŽDAROMAS PASVALIO BASEINAS. Pasvalio sporto mokyklos baseinas nuo 2013 m. gegužės 15 d. uždaromas vasaros sezonui.

PRASIDĖS DARBAI BIRŽŲ IR PAČERIAUKŠTĖS GATVĖSE. Įgyvendinant projektą „Biržų miesto ir Pačeriaukštės kaimo gatvių rekonstravimas“, birželio mėn. planuojama pradėti Malūno−Atgimimo, Kalno ir Pačeriaukštės kaimo gatvių rekonstravimo darbus, taip pat atnaujinti šaligatvius Karaimų gatvėje.
Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad minėtų gatvių gyventojai, norintys prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, turi kreiptis į UAB „Biržų vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų ir atlikti prisijungimus iki birželio 3 dienos.
Atlikus gatvių ir šaligatvių rekonstrukciją, 5 metus nebus leidžiama vykdyti kasinėjimo darbų pažeidžiant gatvių ir šaligatvių dangas.

MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU. Per šių metų balandį Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti 23 naujagimiai.
Iš jų 17 gimė Lietuvoje, 6 – užsienio šalyse.
Septyniolika kūdikių gimė susituokusiems tėvams, penkiems vaikučiams pripažinta tėvystė, vienas gimė vienišai motinai.
Mirčių balandyje įregistruota dvigubai daugiau nei gimimų - 45.
Tuokėsi 11 porų, išsituokė – 10.
Artimiausia santuokų registravimo data numatyta gegužės 25 d.

ERKĖS YPAČ AKTYVIOS. Vis šylantys orai kviečia pasigrožėti žaliuojančia gamta, tačiau Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau - Centras) specialistai ragina neprarasti budrumo ir saugotis pavojingų voragyvių - erkių. Vienas dažniausių susirgimų, kurį platina erkės, yra Laimo liga, kuri dar kitaip vadinama Laimo borelioze.
2012 metais sergamumo rodiklis Laimo liga Panevėžio apskrityje siekė 11,3 atvejo/10 000 gyventojų (279 susirgimai) ir viršijo Lietuvos rodiklį (7,58 atvejo/10 000 gyventojų). Didžiausiais sergamumo rodiklis stebimas Rokiškio rajone (21,9 atvejo/10 000 gyventojų), kuris daugiau nei 2 kartus viršijo Panevėžio apskrities rodiklį. Mažiausias sergamumas registruotas Pasvalio rajone (2,5 atvejo/10 000 gyventojų). Centro epidemiologinės analizės duomenimis, Laimo liga 2007 - 2012 m. Panevėžio apskrityje daugiausia sirgo miesto gyventojai. Praėjusiais metais miesto gyventojų sergamumas Laimo liga sudarė 66 proc., kaimo - 34 proc.
Šiais metais Panevėžio apskrityje sausio - balandžio mėnesiais užregistruoti 9 susirgimai Laimo liga.

Parengė Rasa Penelienė
2013-05-11

LĖŠOS VIETOS BENDRUOMENĖMS. Biržų rajono savivaldybėje paskirstytos lėšos vietos bendruomenių sprendimams įgyvendinti 2013 metais - 54 tūkst. 700 litų. Lėšos gautos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsižvelgiant į savivaldybėse dirbančių ir mokančių pajamų mokestį gyventojų skaičių. Lėšos seniūnijoms paskirstytos atsižvelgiant į seniūnijų gyventojų skaičių: Biržų miesto seniūnijai skirta 23 tūkst. litų, Nemunėlio Radviliškio seniūnijai – 3800 litų, Pabiržės seniūnijai – 3800 litų, Pačeriaukštės seniūnijai – 3800 litų, Papilio seniūnijai – 3800 litų, Parovėjos seniūnijai – 3800 litų, Širvėnos seniūnijai – 7600 litų, Vabalninko seniūnijai – 5100 litų.
Vietos bendruomenių tarybos pačios spręs, kaip panaudoti gautas lėšas.

Biržų rajono savivaldybės
informacija
2013-05-04

ĮREGISTRUOTI KETURI KŪDIKIAI. Praėjusią savaitę Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti keturi naujagimiai.
Visi keturi mažyliai į metrikacijos knygas įrašyti balandžio 29 dieną.
Balandžio 12 –ąją Pasvalio ligoninėje gimė Radvilė – pirmoji atžala Serbentiškio kaime (Nemunėlio Radviliškio seniūnija) gyvenančioje šeimoje.
Pirmojo kūdikio sulaukė Papilio seniūnijos Gudelių kaime gyvenanti šeima. Mažylis gimė 2011 metų rugpjūčio 11 dieną Jungtinėje Karalystėje. Jam duotas Airido vardas.
Balandžio 22 dieną Panevėžio ligoninėje gimė Gustas – Latveliuose (Parovėjos seniūnija) gyvenančios šeimos pirmagimis.
Tą pačią dieną pasaulį išvydo Gabrielė – antroji Kvedariškio kaime (Papilio seniūnija) gyvenančios šeimos atžala. Ji gimė Panevėžio ligoninėje.

Parengė Rasa Penelienė
2013-05-04

PADĖKA. Balandžio 22 d. sekmininkų bažnyčioje vyko padėkos vakaras „Maisto banko“ pavasarinės akcijos savanoriams. Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad akcijos globėja Biržų rajone merė I. Varzienė beveik šimtui savanorių iš 6 nevyriausybinių organizacijų įteikė „Maisto banko“ padėkas.
Susirinkusiems koncertavo sekmininkų bažnyčios muzikinė jaunimo grupė, šių metų šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalio „Sielos“ laureatai „G-Love“.

MOKINIAI TRAUKĖ VIRVĘ. Balandžio 25 d. įvyko Biržų rajono savivaldybės mokyklų spartakiados bendrojo ugdymo mokyklų virvės traukimo varžybos.
Biržų rajono savivaldybė informuoja, kad I vietą užėmė Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, II – Biržų „Saulės“ gimnazijos, III – Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos komandos.

VYKDO AKCIJĄ. Biržų rajono policijos pareigūnai, siekdami sumažinti avaringumą, balandžio 29 d. – gegužės 5 d. vykdo motociklų, mopedų ir keturračių motociklų vairuotojų kontrolę.
Policija atkreipia dėmesį, kad keturratis motociklas yra motorinė transporto priemonė, todėl asmuo, vairuojantis šią transporto priemonę, turi vadovautis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, kelių eismo taisyklėmis bei už padarytus administracinius pažeidimus atsakyti kaip ir bet kurios kitos motorinės transporto (motociklo, lengvojo automobilio, sunkvežimio, autobuso ir pan.) priemonės vairuotojai.

Parengė Rasa Penelienė
2013-04-30

SPORTUI IR KŪNO KULTŪRAI PASKYRĖ 50 TŪKST. LITŲ. Biržų rajono savivaldybė paskirstė 2013 metų Kūno kultūros ir sporto plėtros programos lėšas. Skirta 50 tūkstančių litų.
Iš jų 14 tūkst. litų atseikėta rajono sporto renginiams.
18 tūkst. litų skirta šalies ir tarptautiniams renginiams (kelionėms, maistpinigiams, nakvynei, sporto ir nario mokesčiams).
Pagal atskiras programas 18 tūkst. litų išdalyta sporto klubams.
Iš jų 2 tūkst. litų atiteko Biržų rajono šaudymo sporto klubui (pasiruošti ir dalyvauti varžybose, inventoriui įsigyti.
1 tūkst. litų skirta sporto klubui „Rooni“ (ruoštis šalies ir tarptautinėms varžyboms).
1 tūkst. litų gavo Biržų šachmatų klubas (2013 m. šachmatų varžyboms).
4 tūkst. litų duota futbolo klubui „Širvėna“ (dalyvauti Panevėžio apskrities futbolo pirmenybėse).
3 tūkst. litų skirta krepšinio sporto klubui „Širvėna“ (dalyvauti RKL čempionate).
2 tūkst. litų atiteko Biržų aeroklubui (dalyvauti aviamodeliuotųjų, sklandytojų, lakūnų šalies ir tarptautinėse varžybose).
1,5 tūkst. litų skirta sporto asociacijai „Biržų tinklinio klubas“ (dalyvauti Lietuvos lygos ir „Žiemgalių“ lygos tinklinio čempionatuose bei šalies pliažo tinklinio pirmenybėse).
1 tūkst. litų gavo dziudo ir futbolo klubas „Golden Score“ (dalyvauti šalies ir tarptautinėse varžybose).
1,5 tūkst. duota motoklubui „Agaras“ (dalyvauti Lietuvos motokroso čempionate).
1 tūkst. litų atseikėta Biržų automobilių sporto klubui (šiai sporto šakai populiarinti).

Parengė Rasa Penelienė
2013-04-20
TARP ŠEŠIŲ NAUJAGIMIŲ – DVYNUKĖS. Praėjusią savaitę Biržų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti šeši kūdikiai. Tarp jų – dvynukės. Mažylės gimė kovo 19 – ąją Biržuose. Dvynukės – penktas ir šeštas vaikai Miegonių kaime gyvenančioje šeimoje. Joms duoti Justinos ir Kristinos vardai. Dvynukės įregistruotos balandžio 15 – ają. Balandžio 19 dieną į metrikacijos knygas įrašytas Arnas, gimęs balandžio 12 – ąją Panevėžyje. Tai antroji atžala vabalninkiečių šeimoje.
Balandžio 17 – ąją įregistruotas Linas, gimęs balandžio 12 dieną Pasvalio ligoninėje. Tai Skrebiškių kaime gyvenančios šeimos pirmagimis.
Balandžio 15 –ąją įregistruota Agnė, gimusi balandžio 10 dieną Pasvalyje. Tai antrasis vaikas biržiečių šeimoje.
Laura gimė sausio 12 d. Sankt Peterburge, įregistruota balandžio 12 –ąją. Tai pirmoji biržiečių šeimos atžala.

Parengė Rasa Penelienė
2013-04-20

SKELBIA KONKURSĄ. Biržų rajono savivaldybės taryba skelbia konkursą Biržų ligoninės direktoriaus pareigoms. Reikalavimai pateikti savivaldybės tinklalapyje.
Kai kurie šmaikštuoliai pastebėjo, kad prieš skelbiamus konkursus svarbioms pareigoms Biržų rajono savivaldybės vadovų kabinete lankosi vienas asmuo. Juokaujama, kad būtent su šiuo veikėju suderinama, kas turi laimėti konkursus.
Panašiems gandams sklisti peno suteikia savivaldybės organizuojami konkursai, keliantys abejonių dėl skaidrumo.

PRADĖJO DIRBTI NAUJASIS KANCELIARIJOS SKYRIAUS VYRIAUSIASIS SPECIALISTAS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad balandžio 10 d. įvyko pretendentų atrankos konkursas į valstybės tarnautojo – savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
Atrankos komisija: savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja (komisijos pirmininkas), nariai: Teisės ir personalo skyriaus vedėja Birutė Burbulienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Lina Vireliūnienė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Kėželienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja, Biržų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Eugenija Prokopovičienė, Kanceliarijos skyriaus vedėja Deimantė Prunskienė. Pretendentų užsienio kalbos žinias tikrino ekspertai: Stasė Eitavičienė (anglų k.), Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos mokytoja Žaneta Šležienė (vokiečių k.) ir E. Prokopovičienė (rusų k.).
Konkurse dalyvavo 4 pretendentai. Jį laimėjo Dalius Mikelionis. Jis yra dirbęs Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Švedijos kapitalo įmonėje „Swedlit AB Baltija“ bei pastaruosius 19 metų – UAB „Biržiečių žodis“.
Naujasis specialistas Dalius Mikelionis dirbti pradėjo nuo balandžio 16 d.

PADĖKOS RAŠTAS PEDAGOGEI. Už ilgametį sėkmingą pedagoginį darbą asmeninės sukakties proga Biržų „Saulės“ gimnazijos biologijos mokytojai Janinai Cibulskienei bus įteiktas rajono savivaldybės merės I. Varzienės padėkos raštas.
RENKASI „KRIVULĖ“.  Balandžio 19 d. 16.30 val. Vilniaus įgulos Karininkų Ramovėje Vilniaus biržiečių „Krivulės“ taryba rengia rašytojo Algimanto Zurbos naujos knygos „Gal taip reikėjo“ pristatymą. Renginyje dalyvaus knygos autorius Algimantas Zurba, leidyklos „Gimtasis žodis“ vyr. redaktorius Vytautas Stanelis, knygos redaktorė Auksė Žiūkienė, žurnalistas Boleslovas Jauniškis. Koncertuos Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai Gitas Korsakas, Ramutė Petronytė, Dalia Bukienė. Vakarą ves Gaudentas Aukštikalnis.

Parengė Rasa Penelienė
2013-04-18

BAIGIAMAS ŠILDYMO SEZONAS. Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu nuo 2013 m. balandžio 16 d. Biržų rajone baigiamas šildymo sezonas.

VYKDO PREVENCINĘ PRIEMONĘ. Biržų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su policijos pareigūnais tęsia prevencinę priemonę „Vaiko priežiūra socialinės rizikos šeimoje“. Jos metu lankomos šeimos, įrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, aiškinamasi, kaip jose prižiūrimi ir auklėjami vaikai, ar gaunamos socialinės išmokos naudojamos pagal paskirtį.
Balandžio 12 d. aplankytos 23 šeimos, gyvenančios Biržuose, Parovėjos bei Papilio seniūnijose.
Už girtavimą, vaikų nepriežiūrą bei kitus vaiko teisių pažeidimus kai kuriems asmenims bus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.

BIRŽUOSE LANKYSIS A. TAPINAS. Balandžio 19 d. 16. 30 val. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su TV laidų vedėju ir rašytoju Andriumi Tapinu. Jis pristatys savo debiutinį stimpanko žanro romaną „Vilko valanda“. Ši knyga patenka tarp perkamiausių, ji išleista pakartotiniu leidimu ir verčiama į anglų kalbą.

LĖŠŲ SKIRTA DAUGIAU. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms paskirstė 2013 metų Vietos bendruomenių savivaldos programos lėšas. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Lėšos savivaldybėms skirstomos pagal valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą informaciją apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį asmenų skaičių savivaldybėse.
Tinkamomis finansuoti laikomos Vietos bendruomenių tarybų sprendimu patvirtintos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenių viešuosius poreikius. Tai gali būti socialinė, kultūrinė ir švietėjiška veikla, vaikų ir jaunimo užimtumas, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimas, sporto ir sveikatinimo renginiai ir kt.
2012 metais Biržų rajono savivaldybei pagal šią programą buvo skirta 51 300 Lt, šiais metais – 54 700 Lt.

Parengė Rasa Penelienė
2013-04-16

MIRČIŲ - DAUGIAU NEI TRISKART. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2013 m. pirmąjį ketvirtį įregistruoti 49 gimimai. 44 vaikai gimė Lietuvoje, 5 – užsienio valstybėse.

Iš 49 užregistruotų gimimų 27 vaikai gimė susituokusiems tėvams, 17 gimusių vaikų pripažinta tėvystė, 5 vaikai gimė vienišoms motinoms;

Mirčių registruota 3,06 karto daugiau – 150. Per ketvirtį susituokė 8 poros, išsituokė 2,4 karto daugiau – 19.


VYKDO ASMENŲ KONTROLĘ. Biržų rajono policija vykdo asmenų kontrolę.

Policijos įskaitoje yra 12 asmenų, kurie prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Jei įtariamasis nustatytu laiku neatvyksta registruotis, policijos pareigūnai apie tai praneša prokurorui ir imasi priemonių įtariamojo buvimo vietai nustatyti. Pažeidusiam įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje įtariamajam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į nuteisto asmens gyvenamąsias patalpas, kai tai yra susiję su teismo priimto nuosprendžio ar paskirto įpareigojimo vykdymu, taip pat kviesti ir pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi įstatymų ir teismo nustatytų apribojimų.

Biržų policijos pareigūnai kontroliuoja 33 asmenis. Iš jų 30 asmenų, įrašytų į probacijos tarnybos įskaitas, kuriems teismas yra paskyręs įpareigojimus, draudimus, apribojimus, ir 3 asmenis, kuriems skirta kardomoji priemonė – namų areštas, t. y. įpareigojimas įtariamajam nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje. Apie nustatytus šių asmenų elgesio pažeidimus policijos pareigūnai informuoja priežiūrą vykdantį pareigūną ar įstaigą. Nesilaikant nustatytų apribojimų gali būti taikomos griežtesnės priemonės.


LIETUVOJE GYVENA 208 VILKAI. Valstybiniuose ir privačiuose miškuose gyvena 208 vilkai, daugiausia - Alytaus ir Šiaulių apskrityse.

Apskaita buvo vykdoma ne tik valstybiniuose, tačiau ir privačiuose miškuose. Rezultatus apibendrino kompetentinga komisija, sudaryta iš mokslininkų bei miškininkų.

Valstybinės miškų tarnybos komisijos duomenimis, Alytaus apskrityje gyvena 33 vilkai, Kauno - 20, Klaipėdos - 10, Marijampolės - 10, Panevėžio - 27, Šiaulių - 32, Tauragės - 23, Telšių - 10, Utenos - 17, Vilniaus - 26 vilkai.


„MAŽASIS PRINCAS“ ŠVENČIA 70-METĮ. Prancūzija mini 70-ąsias visame pasaulyje mylimo „Mažojo princo“ metines specialiais leidimais, tarp kurių yra nauja autoriaus Antoine‘o de Saint-Exupery biografija.

„Le Petit Prince“ – virtinė alegorijų, kuriose mažas princas Žemėje numuštam pilotui pasakoja apie savo nuotykius tarp žvaigždžių, – pirmą kartą buvo išleistas 1943 metais Niujorke anglų ir prancūzų kalbomis. Nuo to laiko visame pasaulyje parduota jau daugiau kaip 145 mln. šios knygos egzempliorių, išverstų į 270 kalbų ir tarmių.


LIETUVIŠKOJE DEŠROJE RADO ARKLIENOS. Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba (MVT) rado arklienos lietuviškoje ir estiškoje produkcijoje, skelbia rus. delfi. lv.

Tyrimai Britanijos laboratorijoje „Genon Laboratories LTD“ parodė, jog keturiuose iš 41 jautienos gaminiuose yra arklienos.

MVT nurodė išimti iš prekybos estų gamintojo NOO dešrą „Parmezan“, nes joje buvo 10 proc. arklienos. 9 proc. arklienos rasta ir Lietuvos įmonės „Grimeda“ dešroje „Exclusive“. Latvijos įmonės „Kuršu zeme“ jautienos konservuose rasta 15,6 proc. arklienos, įmonės „Forevers“ troškinyje – 4 proc. arklienos. Šių produktų prekyboje jau nėra, prekybą jais anksčiau nutraukė patys gamintojai.

 

Parengė Rasa Penelienė

2013-04-13

PER SAVAITĘ – ŠEŠI MAŽYLIAI. Nuo balandžio 4 iki 12 dienos Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti šeši kūdikiai.

Balandžio 9 dieną į rajono metrikacijos knygas įrašyti trys mažyliai. Jie visi trys yra šeimų pirmagimiai vaikai.

2012 metų gruodžio 31 dieną Norvegijoje gimė Amanda, kurios šaknys – Biržų krašte.

Kovo 29 dieną Panevėžio respublikinėje ligoninėje gimė biržietis Armandas.

Kovo 27-ąją Panevėžyje pasaulį išvydo Jackonių kaimo (Pačeriaukštės seniūnija) mažasis gyventojas Ignas.

Trečiojo vaiko sulaukė Anglininkuose gyvenanti šeima. Kovo 28-ąją Panevėžyje gimusi dukrytė pavadinta Atėne. Mergaitė įregistruota balandžio 10 dieną.

Balandžio 11-ąją į metrikacijos knygas įrašyti Pijus ir Vakarė.

Kovo 29 dieną Pasvalyje gimęs Kirdonių gyventojas Pijus yra ketvirtas vaikas šeimoje.

Parovėjos seniūnijos Daukniškių kaimo gyventoja Vakarė gimė kovo 28-ąją Panevėžyje. Ji yra antrasis šeimos kūdikis.


Parengė Alfreda Gudienė

2013-04-13

DĖL RENTGENO TYRIMŲ VYKTI Į PASVALĮ NEBEREIKĖS. Sutaisytas prieš tris savaites sugedęs Biržų ligoninės rentgeno aparatas. Vienintelio Biržų rajone esančio rentgeno aparato gedimas buvo sukėlęs nepatogumų pacientams, kuriems prireikus rentgeno paslaugų tekdavo vykti į Pasvalį arba laukti gedimo pašalinimo. Pasak Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo Nikolajaus Jelozos, rentgeno aparatas sutaisytas antrąją šv. Velykų dieną, pirmadienį. Pasak gydytojo, nėra susidariusių didelių tyrimų laukiančių pacientų eilių ir viskas vyksta įprastine tvarka. Biržų ligoninei sugedusi rentgeno aparato elektroninė lempa atsiėjo 40 tūkstančių litų.

Parengė Aistė Vitkauskaitė
2013-04-06
MIRČIŲ PUSTREČIO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2013 m. kovo mėnesį įregistruota 17 gimimų. 12 kūdikių gimė Lietuvoje, 5 - užsienyje. Iš 17 vaikų 10 gimė susituokusiems tėvams, 5 vaikams pripažinta tėvystė, 2 vaikai gimė vienišoms motinoms.
Mirčių per kovą įregistruota 2,6 karto daugiau nei gimimų – 45.
Per mėnesį susituokė 3 poros, išsituokė – 5.
Artimiausios santuokų registravimo datos numatytos balandžio 5 d., 20 d. ir 29 d.

TAISYKLIŲ PRIVALO LAIKYTIS VISI. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad kovo 25–31 dienomis šalyje vyko reidai, skirti pėsčiųjų, dviratininkų ir vadeliotojų kontrolei kelyje. Apskrityje kelių eismo taisykles pažeidė 20 pėsčiųjų (Panevėžyje ir Panevėžio rajone – 11, Biržų rajone – 5, Kupiškio ir Rokiškio rajonuose – po 2), 18 dviratininkų (Panevėžyje ir Panevėžio rajone – 13, Biržų ir Kupiškio rajonuose – po 2, Pasvalio rajone – 1), 3 vadeliotojai (Panevėžio rajone – 2, Biržų rajone – 1). 5 pėstieji ir 6 dviratininkai nesegėjo šviesą atspindinčių elementų, 10 dviratininkų važiavo neblaivūs, 19 pėsčiųjų pažeidė pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimo taisykles, automagistralėse eismo tvarką pažeidė 1 pėsčiasis ir 2 dviratininkai.
Pareigūnai primena: kelių eismo taisyklių reikalavimų privalo laikytis ne tik vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai, vadeliotojai.

Parengė Rasa Penelienė
2013-04-04


PRIEŠ VELYKAS – PENKI KŪDIKIAI

Praėjusią savaitę Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti penki kūdikiai.
Kovo 29 – ąją į metrikacijos knygą įrašyti du naujagimiai.
Kovo 23 dieną Pasvalio ligoninėje gimė Adelė. Mažylė – antroji atžala biržiečių šeimoje.
Sausio 8 – ąją Norvegijoje pasaulį išvydo Ignas – pirmagimis kratiškiečių šeimoje.
Kovo 27 – ąją įregistruotas Emilis, gimęs 2012 metų rugsėjo 25 dieną Norvegijoje. Tai pirmasis vaikutis kratiškiečių šeimoje.
Kovo 26 dieną įregistruota Urtė, gimusi kovo 8 – ąją Panevėžio ligoninėje. Tai antroji Biržuose gyvenančios šeimos atžala.
Kovo 22 – ąją į metrikacijos knygas įrašytas Vakaris, gimęs kovo 17 dieną Panevėžio ligoninėje. Tai biržiečių šeimos pirmagimis.

Parengė Rasa Penelienė
2013-03-30

TARP NUGALĖTOJŲ – BIRŽIETĖ. Generalinė miškų urėdija organizavo fotografijų konkursą „Paukščiai – mažieji draugai“. Paskelbta 10 laureatų, kurių nuotraukos komisijos pripažintos geriausiomis. Jie gavo konkurso nugalėtojų diplomus ir dovanų naujus fotoaparatus. Tarp laureatų – ir Biržų miškų urėdijos atstovė Orinta Karosaitė.

PRISIEKĖ. Seime antradienį priesaiką davė į parlamentą Biržų – Kupiškio apygardoje išrinktas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis.

Parengė Rasa Penelienė
2013-03-28

ŠAUKIAMAS SAVIVALDYBĖS TARYBOS POSĖDIS. 2013 m. kovo 28 d. 13 val. Biržų pilies rūmuose šaukiamas savivaldybės tarybos dvidešimt septintasis posėdis. Daugiau informacijos www. birzai. lt

APIE TUBERKULIOZĘ. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos normomis, jei sergamumas tuberkulioze viršija 40 atvejų 100 tūkst. gyventojų, tokia valstybė patenka į rizikingų šalių sąrašą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 47,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Daugiausia tuberkuliozės atvejų užregistruota Biržų, Pakruojo, Šilutės rajonuose, mažiausiai - Neringos savivaldybėje. 2011 metais pirmą kartą mūsų šalyje tuberkulioze susirgo 1532, 2012-aisiais - 430 žmonių. Jei kai kam šie skaičiai atrodys menki, verta žinoti, kad būtent tiek žmonių gyvena gražiuose Lietuvos miesteliuose: Leipalingyje (1500), Tryškiuose (1555), Mosėdyje (1379), Rumšiškėse (1833), Merkinėje (1434), Žagarėje (1712). Taigi kasmet po mažą krašto miestelį suserga tuberkulioze.


VELYKINĖ ŠVENTĖ. Balandžio 2 d. 11 val. „Senjorų seklyčioje“ (Vytauto g. 59) vyks velykinė šventė, kurią rengia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Biržų rajono dienos centras. Vaišės suneštinės.

Parengė Rasa Penelienė
2013-03-23

ĮVERTINO SENIŪNUS. Labai gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą Biržų savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja padėkojo

Biržų miesto seniūnijos seniūnui Vytui Jareckui − už miesto bendruomenės telkimą bendram darbui, inovacijas;

Vabalninko seniūnijos seniūnei Lilijai Vaitiekūnienei − už bendruomeniškumo skatinimą;

Pačeriaukštės seniūnijos seniūnui Aurimui Frankui − už rezultatyvų bendradarbiavimą su verslininkais, ūkininkais, kitais rėmėjais;

Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnui Giedriui Kubiliui − už viešųjų teritorijų priežiūrą, atliekų tvarkymą, nuorodų įrengimą.

 

PADĖKOS RAŠTAI. Lietuvos policijos generalinio komisaro padėkos raštas įteiktas Mariui Zajarskui, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, pasiektus rezultatus stiprinant teisėtvarką.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko padėkos raštas įteiktas Helgai Baronienei, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato organizacinės grupės vyresniajai specialistei, už nepriekaištingą ir pavyzdingą darbo pareigų atlikimą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.

 

VDU ATIDENGĖ STELĄ MŪSŲ KRAŠTIEČIUI. Kovo 13 d. Vytauto Didžiojo universitete Ekonomikos ir vadybos fakultete atidengta stela LR Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui. Jis 1882 metais gimė Zizonyse.

E. Galvanauskas – Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, Klaipėdos prekybos instituto steigėjas, daugelio prieškario Ministrų kabinetų narys, Ministras Pirmininkas (1919–1924), prisidėjęs prie Lietuvos valstybės pamatų kūrimo 1905 m. Būtent ryžto ir pastangų dėka jo vadovaujamas Ministrų kabinetas nutarė 1922 m. vasario 16 d. Kaune atidaryti Lietuvos universitetą (dabar – VDU).

 

Parengė Rasa Penelienė

2013-03-19

PER SAVAITĘ - TRYS MAŽYLIAI

Biržų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje kovo 4 dieną įregistruota Luknė. Jaunoji Kirdonių kaimo gyventoja  gimė kovo 2- ąją Panevėžyje.

Vasario 27 –ąją Panevėžio ligoninėje pirmą sykį jį pasitinkančius klyksmu pasveikino Deividas. Vasario 4 dieną įregistruotas berniukas – Vabalninke gyvenančios šeimos penktasis  vaikas.

Vasario 28- ąją gimusi ir kovo 5 dieną įregistruota Adrija – pirmagimis kūdikis šeimoje.   Pasvalyje gimusi mergaitė yra Užušilių kaimo gyventoja.  


Parengė Alfreda Gudienė

2013-03-09

ATSKLEIDŽIA, KAIP ŠILUMININKAI SIURBĖ VARTOTOJŲ PINIGUS. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius interviu „Verslo žinioms” teigia, kad tarnyba toliau tęsia tyrimą dėl „Vilniaus energijos” ir su ja susijusių įmonių.
K. Jucevičius atskleidžia, kad bendrovė turėjo didelį biokuro supirkimo tinklą daugiausia iš mažų biokuro įmonių, kurių buvo šimtai. Tiriama versija, kad iš šių tiekėjų įmonės kurą pirko daug pigiau, nei paskui siūlydavo įsigyti „Vilniaus energijai”.
Jau anksčiau „Vilniaus energija“ teigė, kad tokie tyrimai – bandymas kriminalizuoti biokuro verslą.
Biržai yra tarp tų savivaldybių, kuriose už šilumą mokama itin brangiai. Čia UAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ taip pat naudoja biokurą. Tačiau Biržai kol kas pareigūnų nedomina.

 

APTARĖ LIGONIŲ IR MOKINIŲ MAITINIMO PROBLEMAS. Kovo 5 d. Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė susitiko su UAB „Kretingos maistas“ generaliniu direktoriumi Irmantu Norkum ir Biržų ligoninės vyriausiuoju gydytoju Nikolajumi Jeloza.
Savivaldybės merė kalbėjo apie gyventojų nusiskundimus dėl ligonių maitinimo, supažindino su Biržų „Saulės“ gimnazijos moksleivių apklausos apie maisto kokybę rezultatais. Pokalbio metu akcentuota, kad nors apklausų metu atsiliepimai apie kretingiškių ruošiamą maistą pagerėjo, tačiau yra nemažai nepatenkintų jo asortimentu ir kokybe, todėl yra kur tobulėti.
Irmantas Norkus informavo, kad įmonė turi kokybės valdymo sertifikatus ir kartu su padalinio vadove Elena Lengveniene parodė virtuvės įrangą, savaitės valgiaraščius, supažindino su maisto apskaitos ir judėjimo ligoninėje principais. Direktorius pripažino, kad įmonės seni darbuotojai priešinasi naujovėms.
Pokalbio metu buvo aptarti ir mokinių maitinimo ypatumai. Sutarta, kad ir toliau bus sistemingai kontroliuojama maisto kokybė bei asortimentas.

Parengė Rasa Penelienė
2013-03-09

Naujienos

Kunigė Sigita Švambarienė: svetimų vaikų nėra

29 metų mama, viena auginusi du mažamečius vaikučius, nepabūgo į savo širdį priimti dar vieno žmogaus - vaikų namų auklėtinės. Prabėgus vos trejiems metams, po jos namų stogu vietos atsirado ir kitai mergytei, kuriai likimas ne ką mažiau nepagailėjo šiurkščių išbandymų.

Šiandien Sigita Švambarienė kukliai pasakoja apie gautą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos globėjų šeimų apdovanojimą bei tyliai prisipažįsta, jog pagalvoja ir apie dar vieno vaikučio globą.

 

Širdies padiktuoti sprendimai

Dauguma pažįstančių ar iš šalies stebinčių Biržų evangelikų reformatų bažnyčios kunigę Sigitą Švambarienę greičiausiai sutiktų, jog iš esmės ji augina ne keturis, o visą šimtą vaikų - kiekvienas sutiktas visada paglostomas, pamyluojamas, pakalbinamas. Vargstančių šeimų vaikams ji niekada nesibodi paieškoti pagalbos ar pati ją suteikti.

„Man nuo pat vaikystės buvo artima globoti silpnesnį, padėti tam, kuris skriaudžiamas. Aš visada stovėjau pusėje tų žmonių, kuriems sunkiau", - kalbėjo moteris.

„Tu supranti, kad negali išgelbėti viso pasaulio, bet gali išgelbėti pasaulį vienam ar dviem žmonėms. Stebuklas įvyksta tada, kai mes susijungiam kažkokiam vienam geram tikslui, ir mes jo siekiame kartu", - sako Sigita Švambarienė.

Ji pasakojo, jog nuo vaikystės galvojo, kad dirbs vaikų namuose. Šiandien Medeikių vaikų namuose ji yra dvasinė vadovė.

S. Švambarienė jau nepamena, kaip jai kilo mintis imti globoti auklėtinį iš vaikų namų. „Kartais gyvenime nutinka tokių situacijų, kada tu turi daryti sprendimus, ir juos darai tokius, kokius tau diktuoja širdis, kaip tiki, kad yra gerai elgtis", - kalbėjo ji.

Paklausta, iš kur vieniša dviejų vaikų motina turėjo tiek drąsos prisiimti globoti dar du vaikučius, S. Švambarienė nepamiršo savo gilių tikėjimo šaknų ir mano, jog tos drąsos jai suteikė Dievas.

 

Meilė už pinigus?

Dauguma aplinkinių Sigitos Švambarienės pasirinkimą pasiimti globoti vaiką priėmė skeptiškai. Pasak jos, mama buvo viena teigiamiausiai sureagavusių į tokį jos sprendimą. Draugės sakė, kad niekada negalėtų į savo šeimas priimti, pasak jų, svetimo vaiko.

„Mano supratimu, tie vaikai yra visų mūsų, jie yra visuomenės, valstybės. Bet kai jis ateina į mano šeimą, jis tampa mano, o ne lieka svetimas", - kalbėjo moteris.

Pasak pašnekovės, daug kas manė, jog ši globoti vaikus norinti tik dėl pinigų. Tokių kalbų ji išgirstanti dar ir dabar. Dauguma žmonių mano, kad globėjams pinigai skiriami už tai, kad jie prižiūri vaiką - kaip uždarbis, o ne už jo aprūpinimą. Anot S. Švambarienės, lėšos reikalingos tam, jog vaikas netaptų pinigine našta. Ji įvardino, kad vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui skiriamų lėšų vidurkis yra apie 1400 litų per mėnesį. Globėja gauna kone triskart mažesnę sumą - 520 litų. „Aš džiaugiuosi, kad valstybė man padeda užauginti žmogų, bet aš nesijaučiu ją išnaudojanti, kadangi valstybė pinigus moka ne man, o padeda užaugti vaikui", - kalbėjo ji.

Įsivaikinus vaiką įtėviui pinigai už globą neskiriami. Sigita Švambarienė mano, kad turint širdyje meilės globoti dar du vaikus, tačiau neturint resursų tą padaryti, pasinaudoti valstybės teikiama parama yra visiškai suprantama. „Aš tiesiog finansiškai nepajėgčiau jų įsivaikinti", - sakė pašnekovė.

 

Nepagrįstos baimės

Daugelis į įsivaikinimą skeptiškai žiūrinčių asmenų argumentuoja tuo, kad nežinia, kokie yra ne biologinio vaiko genai, ir niekada negali prognozuoti, koks jis bus, kai užaugs. Į šį teiginį S. Švambarienė vienareikšmiškai atsako, jog nė vienas nežinome, kokius genus sudedame į savo vaikus. „Gal mano proseneliai ar proproseneliai buvo kokie nors girtuokliai ar recidyvistai. Jei yra bent vienas procentas tokių šansų, vadinasi, toks pat vaikas gali gimti ir mano šeimoje. Juk aš savo vaiko neatsižadėsiu todėl, kad jis toks", - kalbėjo pašnekovė.

Ji mano, kad vienas svarbiausių dalykų yra dvasiniai ryšiai, kurie susiformuoja bėgant laikui.

S. Švambarienė pasakojo, jog nė vieno vaiko globoti ji nesumanė iš karto jo nepažinodama. Visų pirma, tam tikrą laiko tarpą vaikai lankydavosi moters namuose, ten praleisdavo savaitgalius, šventes. Biologiniai vaikai abu kartus susibičiuliavo su mergaitėmis.

Skaudžiausia, anot pašnekovės, būdavo matyti, kaip po kartu praleisto laiko vaikams būdavo sunku grįžti atgal į globos namus. „Po savaitgalio, pirmadienį, besiruošdama vaiką vežti į vaikų namus, matydavau, jog jis daro viską, kad tik jo neišvežčiau atgal. Tarkime, ilgai rišasi batų raištelius, nesikelia iš lovos, o einant pro duris jau ir ašaros ima byrėti. Matydavau, kaip tai yra sunku, tai matė ir mano biologiniai vaikai", - kalbėjo globėja.

 

Lygiavertis šeimos narys

S. Švambarienė pasakoja, jog jos šeimoje biologinių ir globojamų vaikų tarpusavio santykiai visada būdavo normalūs - kaip ir visi vaikai jie pykdavosi ir draugaudavo, tačiau niekada nė vienam nekildavo mintis globojamus vaikus išskirti kaip nelygiaverčius. Moteris priduria, jog svarbiausia yra apie tai su vaikais šnekėtis.

Pašnekovė pasakoja, jog ruošiantis į šeimą priimti globotinį, nepilnametės biologinės atžalos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje turi parašyti sutikimus, kad tas žmogus nuo šiol gyvens kartu su jais kaip brolis ar sesuo. „Ir mes su vaikais prieš kiekvieną ateinantį naują gyventoją rimtai kalbėdavomės. Aš pasakydavau, kad mes dabar padarome sutartį, pasižadame vieni kitiems, priimame žmogų ir kelio atgal nėra", - kalbėjo pašnekovė.

Ji minėjo, kad iš šalies stebėdama globojamų ir biologinių vaikų santykius, neįžiūri, jog jie kuo nors skirtųsi.

Kita vertus, sunkiausia auginant globojamus vaikus S. Švambarienei atrodo situacija, kada vaikui tenka ko nors neleisti. Vaikas tai priima kaip diskriminaciją. Pasak jos, kai ko nors neleidi biologiniam vaikui, jis to pernelyg nesureikšmina, nors ir pyksta. Kai ką nors uždrausti tenka globotiniui, sulaukiama priekaištų, jog jis nėra mylimas taip pat kaip biologinis vaikas.

„Žmogus nesupranta, kad tu neleidi dėl to, jog linki tik gero. Atsiranda vietos pykčiui, nereikalingoms interpretacijoms, kada pataikoma į pačią jautriausią vietą. Gali širdį ištraukti sakydamas, jog aš tau to neleidžiu tik dėl to, kad tau linkiu gero, bet tai dažnai liks nesuprasta", - kalbėjo S. Švambarienė.

 

Kiekvieno vaiko atėjimas į šeimą - vis kitoks

Globėja pasakoja, jog tarp vaiko ir jos visada atsirasdavęs ryšys, kurį sunku apibūdinti. Kiekvienas vaikas į šeimą patenka vis kitaip. Yra įvairių istorijų, kada net patys vaikai ateina į namus ir paprašo pagalbos, ir likimas suklosto taip, jog juose ir lieka. Kartą, pasakoja S. Švambarienė, sprendimui pasiimti globoti vaiką įtakos turėjo tai, kad jis atrodė labiausiai nuskriaustas iš visų globos namų auklėtinių. „Galbūt užaugę vienas ar kitas globojamas vaikas galės išdidžiai pasakyti, kad augo šeimoje, ne savo biologinėje - globojančioje, bet augo šeimoje", - vylėsi Sigita Švambarienė.

Pašnekovė pasakoja, jog yra buvę, kad į ją patarimo kreipėsi žmonės, galvoję apie globą ir įvaikinimą. Moteris džiaugiasi tuo, jog šia tema jai teko kalbėtis su keturiomis šeimomis, ir šiuo metu visos globoja vaikus.

 

Svarbu pradėti nuo savęs

Ar nėra sunku išsirinkti globoti vieną vaiką ir žinoti, kad jis tėra tik maža dalis tų, kuriems trūksta šilumos ir meilės?

„Tu supranti, kad negali išgelbėti viso pasaulio, bet gali išgelbėti pasaulį vienam ar dviem žmonėms. Stebuklas įvyksta tada, kai mes susijungiam kažkokiam vienam geram tikslui, ir mes jo siekiame kartu", - mano pašnekovė. Pasak jos, atsiradus daugiau šeimų, kurios norėtų pakeisti tokių vaikų gyvenimus, jų visai neliktų globos namuose.

„Jeigu aš esu visuomenės dalis, jeigu man rūpi, kaip ta visuomenė funkcionuos, mes turime liautis pykę ant vaikų namų auklėtinių ir pripažinti, kad galime pakeisti tų vaikų gyvenimus.

Aš visada klausiu kiekvieno, kuris pradeda neigiamai kalbėti apie gyvenančius vaikų namuose, ką tu konkrečiai padarei, kad tų vaikų namų būtų mažiau?" - pridūrė S. Švambarienė.

 

Laimės trupiniai

Kai kurios šeimos vaikų namų globotinius į savo namus pasiima tik savaitgaliams ar atostogoms. Vieni jų po kiek laiko vaikus pasiima globoti, kiti ne. Atsiranda manančių, jog tai tėra žaidimas vaikų jausmais - duodi šiek tiek paragauti, o paskui atimi. S. Švambarienė, kurios vieno vaiko globa buvo būtent tokių pasimatymų rezultatas, mano, jog pirmiausia tokiems išvykimams ne pas giminaičius reikia labai gerai paruošti vaiką. Pati globėja ir Medeikių vaikų namų direktorė mano, jog vaikas neturėtų būti jaunesnis kaip penkerių metų. Vyresnieji adekvačiai suvokia situaciją ir patys gali pasirinkti žinodami, jog išvykos tebus trumpalaikės. „Šiuo atveju aš vertinu Medeikių vaikų namus, kada 12-13 metų vaikai išvažiuodavo Kalėdoms. Į vaikų namus jie parvažiuodavo laimingi - šeimose švęsdavo Kalėdas, gaudavo dovanų, buvo mylimi, jais buvo rūpinamasi. Aišku, sugrįžimas visuomet būna sunkus", - pasakojo S. Švambarienė.

Kita vertus, moteris pasakoja istorijas, kada kai kurie žmonės globą prisiteisdavo, o po metų vaiką grąžindavo į vaikų namus argumentuodami tuo, kad šis esą neatitiko jų lūkesčių. Tokių atvejų yra pasitaikę net Biržuose. Teismo keliu grąžinus globotinį prarandama bet kokia galimybė kada nors dar įsivaikinti ar tapti globėju. O svarbiausia - tokiu būdu padaroma didžiulė žala vaikui. Šiuo metu prieš pasiimant globoti vaiką yra vykdomi privalomi globėjų mokymai, kada įtėviai supažindinami su realia padėtimi ir galimais nutikimais.

 

Du neatsiejami gyvenimai

Pasak S. Švambarienės, šiuo metu rekomenduojama nuo pat mažens vaikams sakyti, jog jie yra įvaikinti, nors tai visgi yra kiekvienos šeimos pasirinkimas.

„Man nuo pat pradžių buvo aišku, kad aš negaliu iš globotinių pavogti jų praeities. Žinau vieną labai sunkų atvejį, kada suaugęs žmogus sužinojo, jog yra įvaikintas, ir jam tai buvo didžiulis smūgis. Žmogus ėmė niekuo nebepasitikėti ir nekęsti savo įtėvių. Manau, kad tokios problemos nereikėtų užsiauginti. Reikėtų nuo pat mažens kalbėti, kad žmogus žinotų visą tiesą", - kalbėjo moteris.

Ji pasakoja, jog abu jos globojami vaikai puikiai žino, kur yra jų biologinės šeimos, patys gali pasirinkti, ar nori matyti savo šeimos narius.

Visgi S. Švambarienė atsimena įvairių istorijų, kada biologinių šeimos narių kišimasis į globotinio gyvenimą jiems padaro moralinės žalos. „Tai yra tų vaikų tragedija, aš sutinku. Bet kad ir kaip bebūtų, manau, kad vis dėlto tai yra geresnis gyvenimas nei vaikų namuose, kur kiekvienas kovoja už savo vietą po saule. O gyvenant su globėjais jiems nereikia kovoti, įrodinėti, kad yra vertingi. Vien tai, kad gyvena su manimi, reiškia, kad man jie nėra šiaip statistinis vienetas vaikų namuose. Jie yra mano šeimos dalis", - sako globėja.

 

Aistė Vitkauskaitė

2012-06-30


0.288992