Trumpos naujienos

NEEILINIS POSĖDIS. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Arūnas Anskinas balandžio 18 d. (antradienį) 15 val. Civilinės metrikacijos skyriaus salėje šaukia komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas pakeistas savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl Biržų rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 m. bendrojo plano.

MENINIO SKAITYMO KONKURSAS. Balandžio 6 d. vykusiame meninio skaitymo konkurse 1-4 klasių grupėje dalyvavo 38 skaitovai.
1-2 klasių grupės nugalėtojai:
I vieta – Ugnė Krištapaitytė, Biržų rajono Papilio pagrindinė mokykla, mokytoja Albina Povilauskienė; II vieta – Liutauras Miežiūnas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Briedienė; III vieta – Jokūbas Šešeika, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Eglė Nemanienė, ir Urtė Valackonytė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Asta Petrusevičienė.
3-4 klasių grupės nugalėtojai:
I vieta – Rolanda Kondrotaitė, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, mokytoja Asta Svalbonienė;  II vieta – Ūla Kurlianskaitė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Danguolė Averinaitė;  III vieta – Kastytis Zvilna, Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, mokytoja Jolanta Mulokienė, ir Emilija Mikalauskaitė, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Daiva Šimienė.

BIOLOGIJOS OLIMPIADA. Balandžio 5 d. vyko biologijos olimpiados rajono etapas 7-8 klasių mokiniams. Dalyvavo 43 mokiniai.
7 klasių mokinių rezultatai:
I vieta – Radvilė Gailiūnaitė, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Skirmantė Galvelytė; II vieta – Vilius Gražinys, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, Rima Butkevičienė; III vieta –Venantas Mačiukas, Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Loreta Auriukienė.
8 klasių mokinių rezultatai:
I vieta – Robertas Burbulas, Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Alė Šakėnienė; II vieta – Kristina Rakūnaitė, Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Aldona Jatulevičienė; III vieta – Karolis Burčikas, Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Rima Butkevičienė.

SUGYVENTINIS. Vabalninke gyvenanti moteris, gimusi 1966 metais, policijai pranešė, kad balandžio 13 dieną į namus sugrįžęs neblaivus sugyventinis, gimęs 1960 metais, padėjo triukšmauti, mėtyti daiktus, jai grasinti. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas vyras sulaikytas. Jam nustatytas 2,01 prom. girtumas.

 

BUVĘS FUTBOLO KLUBO PREZIDENTAS – TEISIAMŲJŲ SUOLE. Šiandien Panevėžio apygardos teismas nagrinės buvusio Panevėžio futbolo klubo „Ekranas“ prezidento Aušrio Labino baudžiamąją bylą dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Aušrys Labinas kaltinamas tuo, kad 2010–2012 metais, būdamas klubo prezidentu, pasisavino klubui priklausiusius 2 510 000 Eur ir, siekdamas pagrįsti šių pinigų panaudojimą, nurodė į buhalterinę apskaitą įtraukti žinomai suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus.

VAIKUS BUS GALIMA ĮSIVAIKINTI KUR KAS LENGVIAU. Priimtos įstatymų pataisos, kurios paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Taip pat įteisinti ir profesionalūs budintys globotojai.
„Pataisomis įteisinti ir apmokyti profesionalūs globotojai, kurie įsipareigoja priimti vaiką į šeimą, kol jis bus grąžintas tėvams ar perduotas įvaikintojams“, – pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo skyriaus vedėja Oksana Pedaniuk.
Tai nėra naujiena pasaulyje, mat tokius budėtojus turi Suomija, Italija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Olandija, Didžioji Britanija, Vengrija, Austrija, Slovėnija.
Taip pat pašnekovė teigė, kad pagreitės įvaikinimo bylų nagrinėjimas, kas itin svarbu, nes Lietuvoje yra daugybė įvaikinimo laukiančių vaikų. Tiesa, žmonės nenoromis įsivaikina vyresnius vaikus.

NACIONALINIS MOKINIŲ RAŠTINGUMO KONKURSAS. Kovo 23 d. Biržų rajono savivaldybės 4-5 klasių mokiniai dalyvavo Nacionaliniame mokinių raštingumo konkurse „Mažasis diktantas“ 2017 m.
Diktantą rašė 20 ketvirtokų ir 21 penktokas iš Biržų „Aušros“, „Atžalyno“, Kaštonų, Papilio, Medeikių, Nemunėlio Radviliškio, Pabiržės, Pačeriaukštės Petro Poškaus, Kratiškių pagrindinių mokyklų ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos.
Ketvirtų klasių grupėje pirmąją vietą užėmė Simona Krušinskaitė (Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla, mokytoja Stanislava Tauterienė) ir Eva Balčiūnaitė (Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Miglutė Budriūnienė).
Antrąją vietą užėmė Austėja Dževečkaitė (Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Dalė Kantaravičienė).
Trečiąją vietą užėmė Emilija Žalytė (Biržų „Atžalyno“ pagrindinė mokykla, mokytoja Violeta Vanagienė).
Penktų klasių grupėje pirmąją vietą užėmė Agnė Miežiūnaitė (Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla, mokytoja Jolanta Matusevičienė).
Antrąją vietą užėmė Deimantas Mažuika (Biržų „Aušros“ pagrindinė mokykla, mokytoja Jūratė Laisvūnė Šatienė).
Trečiąją vietą užėmė Santa Mažrimaitė (Vabalninko Balio Sruogos gimnazija, mokytoja Valė Lukoševičienė).

MIRČIŲ PERPUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje per 2017 m. kovo mėnesį įregistruotas 21 gimimas (9 berniukai ir 12 mergaičių). 16 vaikų gimė Lietuvoje, 5 – užsienio šalyse. 12 vaikų gimė susituokusiems tėvams, 9 vaikams pripažinta tėvystė.
Mirčių įregistruota perpus daugiau – 43 (27 vyrai ir 16 moterų).
Susituokė viena pora, o šešios išsiskyrė.
Balandžio mėnesį santuokos bus registruojamos 14 d. ir 28 d.

„MAISTO BANKAS“ KVIES AUKOTI. Balandžio 7-8 dienomis 74-iuose Lietuvos miestuose vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija. Tūkstančiai savanorių kvies aukoti maisto produktus nepasiturintiems maitinti.
Kasmet dukart per metus – pavasarį ir rudenį – labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ geros valios žmones prekybos centruose kviečia paaukoti ilgo galiojimo maisto produktų nepasiturintiesiems.
Praėjusiais metais geradariai paaukojo 394 tūkst. vnt. maisto produktų už 371 tūkst. eurų.
Projekto metu savanoriai pirkėjus kviečia nepasiturintiesiems aukoti ilgai negendančius maisto produktus – makaronus, kruopas, miltus, aliejų, konservus, cukrų, sausus pusryčius, arbatą, uogienę ir kt.
Didelė dalis „Maisto banko“ akcijos metu surinkto maisto atitenka socialinių organizacijų globojamiems žmonėms – daugiavaikėms šeimoms, mažas pajamas gaunantiems neįgaliesiems, senoliams, bedarbiams, vienišoms vaikus auginančioms motinoms ir kt. Taip pat remiami ir socialinėje krizėje atsidūrę asmenys, juos paramai gauti nukreipia seniūnijų socialiniai darbuotojai.

SĖDA Į PRABANGESNIUS AUTOMOBILIUS. Lietuvos naudotų automobilių rinkoje jau kuris laikas pastebima tendencija: į šalį įvežama vis daugiau prabangių automobilių. Lankomiausio šalies transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio teigimu, iš dešimties populiariausių 2016-ųjų spalio-gruodžio mėnesiais parduotų naudotų automobilių net 6 modeliai buvo iš „Premium“ segmento. Dažniausiai tai – „Audi“ ir BMW markių modeliai. Jeigu per 2012-ųjų antrąjį pusmetį 29,5 proc. iš visų parduodamų automobilių buvo prestižinio segmento atstovai, tai per tą patį 2016-ųjų laikotarpį jų dalis padidėjo 6,5 proc. punktais - iki 36 proc.
Anot automobilių rinkos eksperto, ekonominės klasės modelių pasiūla susitraukė atitinkamai. Prieš ketverius metus jų buvo daugiau nei 70 proc., o dabar – 64 proc. iš visų parduodamų transporto priemonių.
Dažnesnis nei kas trečias parduodamas modelis yra su automatine pavarų dėže“.
Pasikeitė ir automobilių degalų tipo pasirinkimas. Dyzeliniai automobiliai 2012 metais sudarė apie 57,7 proc. iš visų parduodamų naudotų transporto priemonių, o 2016 metais – net 70,7 proc. Tai ekspertas sieja su palankiomis sąlygomis Lietuvoje eksploatuoti dyzelinius automobilius.

PARODOS ATIDARYMAS. Balandžio 2 d. 12 val. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ mažojoje parodų salėje įvyks tautodailininkės Sigutės Agnietės Selevičienės jubiliejinės parodos atidarymas.

PREVENCINIS REIDAS. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kovo 20‒26 d. dalyvavo emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ aštuntoje nacionalinėje „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ 2017“.
Organizuotas prevencinis reidas socialinės rizikos ir smurtą patiriančiose šeimose.

EURAS IR LITAS. Nors su euru lietuviai gyvena jau trečius metus, tačiau daugeliui gyventojų pasverti savo išlaidas ir įvertinti prekių kainas vis dar yra patogiau litais. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais persiskaičiuoti į atitinkamas vertes litais. Prekybininkai sako, kad toks žmonių elgesys gali išlikti dar keletą metų, nes pirkėjų įpročiai su litu formavosi dešimtmečiais.
Tyrimo duomenimis, apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17 proc. gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5 proc. pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46 proc. Lietuvos gyventojų.
Iš skirtingų socialinių grupių ir profesijų atstovų dažniausiai kainas nuolatos perskaičiuoja pensininkai (25 proc.), nedirbantys asmenys (19 proc.) ir techniniai darbuotojai (19 proc.). Taip elgiasi ir 16 proc. namų šeimininkių, 15 proc. smulkiųjų verslininkų, 14 proc. specialistų ir tarnautojų, 13 proc. ūkininkų, 7 proc. studentų ir moksleivių bei 6 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų.

JAUNIMAS KVIEČIA Į DISKUSIJĄ. Kovo 7 d. 17.30 val. kviečiame į Jurgio Bielinio viešąją biblioteką, kur vyks iniciatyvos „Žinau, ką renku“ organizuojama diskusija „Seimo šimtadienis“. Diskusijoje dalyvaus Seimo nariai Audrys Šimas ir Viktoras Rinkevičius. Turėsite galimybę pabendrauti su politikais, užduoti rūpimus klausimus. Arba galite atsiųsti juos iš anksto el. paštu birzai@zinaukarenku.lt
„SODROS“ ŽINIA. „Sodra“, visą vasarį laukusi emigrantų duomenų apie kitose valstybėse sumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, kol kas nesuspėjo įvertinti visų paraiškų, tad mokesčio išieškojimas atidedamas iki kovo pabaigos, sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.

MAIŠTAS PRIEŠ KANCLERĘ? Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai surinko parašus po peticija, kuria prašo premjero Sauliaus Skvernelio spręsti dėl kanclerės Mildos Dargužaitės galimybių toliau vadovauti. Po peticija surinkta apie 70 darbuotojų parašų. Darbuotojai rašo, kad kanclere paskyrus M. Dargužaitę, jie nuolat patiria stresą ir neigiamus emocinius išgyvenimus bei išvardina, kodėl taip yra. Pavyzdžiui, peticijoje rašoma, kad M. Dargužaitė duoda neaiškius pavedimus ir nenurodo laukiamų rezultatų, nuolat keičia nuomonę dėl sutartų dalykų, kai kurie darbuotojai priversti dirbti iki vėlaus vakaro ar net nakties bei savaitgaliais, bet pastangos lieka neįvertintos, užduotys turi būti perdaromos nepateikus jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl taip daroma.

NE TIK LIETUVIAI DAŽNIAU GYDOSI SAVO ŠALYJE. Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (Panevėžio TLK) susirinkę visų šalies ligonių kasų kontrolę vykdantys specialistai aptarė trejų pastarųjų metų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kompensavimo Lietuvoje rezultatus. Pastebėta, kad, turėdami galimybę gydytis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, mūsų šalies gyventojai tą daro retai, o jeigu gydosi, tai dažniausiai netoli nuo Lietuvos – Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje. Pernykščiai tautiečių vizitai dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų gavimo užsienyje buvo 38 proc. retesni nei užpernykščiai, 2016 m. tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išleista beveik 3 kartus mažiau lėšų nei 2015 m. Ši tendencija stebima ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį keliaujančių pacientų yra nedaug, pažymima Europos Komisijos ataskaitoje.

TIKSLINAME SPORTO IR SVEIKATINGUMO KOMPLEKSO TECHNINIO PROJEKTO KAINĄ. Vasario 28 dienos „Šiaurės rytų“ publikacijoje „Savivaldybės biudžetas patvirtintas be didesnių diskusijų“ padaryta klaida. Parašyta, kad Sporto ir sveikatingumo komplekso techninis projektas kainuos apie 40 tūkst. eurų. Iš tikro tarybos posėdyje buvo įvardyta preliminari Sporto ir sveikatingumo komplekso techninio projekto kaina - apie 140 tūkst. eurų.

RAŠYTAS NACIONALINIS DIKTANTAS. 2017 m. vasario 24 d. Biržų rajono savivaldybėje vyko Nacionalinio diktanto „Ateik. Rašyk. Išsaugok“ konkursas. Jubiliejinį tekstą skaitė televizijos laidų vedėjas Marijus Žiedas. Šiemet pasirinktas Alvydo Šlepiko apsakymas „Bedugnė“.
Biržų „Saulės“ gimnazijoje, Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje, Biržų „Aušros“, Kaštonų, Biržų r. Medeikių pagrindinėse mokyklose ir lopšelyje-darželyje „Rugelis“ diktantą rašė 332 moksleiviai ir 15 suaugusiųjų. Buvo ir daugiau savo darbo vietose rašiusiųjų, kurie teigiamai vertino tokią galimybę.
Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio, praneša Biržų rajono savivaldybė.

A. DAUGUVIEČIO PARKAS. Prasideda A. Dauguviečio parko kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projekto rengimo darbai
Biržų rajono savivaldybės administracija ir UAB „Urbanistika“ sudarė paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartį dėl A. Dauguviečio parko kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projekto (toliau – Projektas) rengimo. Projektavimo metu bus išnagrinėta 41 ha ploto atskirųjų želdynų teritorija, kurioje turi būti numatytas atskirųjų želdynų pertvarkymas (genėjimas, retinimas, esamos želdinių sodinimo struktūros keitimas, naujų erdvių formavimas, želdinių grupių, juostų įveisimas), teritorijos reljefo atkūrimas bei tvarkymas, estetinės vietovės būklės gerinimas (kraštovaizdžio vertę mažinančių objektų likvidavimas) bei infrastruktūros sutvarkymas (pėsčiųjų takų įrengimas, mažosios architektūros elementų statyba).
Projektas bus rengiamas etapais ir kiekvieno etapo metu visuomenė bus informuojama apie atliktus darbus ir kada galės teikti pasiūlymus bei pastabas. Šiuo metu atliekami projektavimo parengiamieji darbai: teritorijos topografinis planas bei esamos būklės tyrimai.
Daugiau informacijos galite teirautis tel. (8 450) 42 119, el. p. vaida.bajoruniene@birzai.lt.

KAINŲ POKYČIAI. 2017 m. sausio mėn., palyginus su 2016 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, spirituotų gėrimų, kietojo kuro, kitų niekur kitur nepriskirtų finansinių paslaugų, daržovių kainų padidėjimas bei drabužių, avalynės, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas.

Parengė Alfreda Gudienė
2017-02-28
ĮVYKO KONKURSAS. Vasario 13 d. įvyko pretendentų į valstybės tarnautojo – savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo – pareigas konkursas. Jame dalyvavo 1 kandidatas – Kęstutis Knizikevičius, kurį konkurso komisija pripažino tinkamu eiti skyriaus vedėjo pareigas.
Kęstutis Knizikevičius įgijęs visuomenės sveikatos bakalauro laipsnį Lietuvos sveikatos mokslų universitete, studijuoja sveikatos politiką ir vadybą Mykolo Romerio universitete. 2013 m. atliko praktiką Biržų rajono savivaldybės administracijoje. Nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. dirbo visuomenės sveikatos stebėsenos specialistu ir vaikų bei jaunimo sveikatos priežiūros specialistu Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Nuo 2015 m. balandžio 7 d. dirbo Biržų rajono savivaldybės administracijoje savivaldybės gydytoju.

BENDRUOMENĖS PAREIGŪNĖ – APIE PATYČIŲ IR SMURTO PROBLEMAS. Vasario 7 dieną Biržų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Vita Andžienė lankėsi Biržų miesto vaikų dienos centre, kur vaikai ir jaunimas buriasi pasibaigus pamokoms. Susitikime pareigūnė kalbėjo apie patyčias ir smurtą, teisinę atsakomybę, gresiančią už šias nusikalstamas veikas. Akcentavo tolerancijos svarbą, tarpusavio supratimą, pagarbą ir pakantumą kitokiai nuomonei.

ŠVENTĖ VABALNINKE. Vasario 15 d. artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė kartu su Vabalninko bendruomenės, Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo, seniūnijos atstovais padėjo gėlių puokštes prie Vabalninko krašto savanorių ir partizanu kapų Vabalninko senosiose kapinėse. Kaip ir kiekvienais metais, aplankyta kunigo Alfonso Petrulio – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjo, pirmųjų lietuvių katalikų periodinių leidinių bendradarbio, Valstybės Tarybos Prezidiumo sekretoriaus gimtinė, kur jo atminimui pastatytas akmuo ir signatarų stulpelis.

VIS DAUGIAU JAUNAVEDŽIŲ SANTUOKAS REGISTRUOJA BAŽNYČIOSE.
Pernai Lietuvoje registruotas panašus santuokų skaičius kaip ir 2015 metais. Tačiau jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei dažniau negu prieš metus rinkdavosi bažnyčias arba užsienio valstybes. 2016 m. užsienio valstybėse susituokė apie 400 porų daugiau negu 2015 m., o Lietuvos bažnyčiose nusprendė susituokti 200 daugiau porų, pranešė Teisingumo ministerija.
2016 m. Lietuvoje įregistruota apie  23 tūkstančius santuokų, o užpernai – 23 081. Didesnė jų dalis buvo registruota civilinės metrikacijos skyriuose, reprezentacinėse arba pačių jaunavedžių pasirinktose vietose – apie 13 tūkstančių (užpernai  – 13 737). Maždaug 6 600 santuokų buvo registruota bažnyčiose (2015 m. – 6 471), daugiau kaip 3 300 –  užsienyje (užpernai – 2 873) ir vėliau įtrauktos į apskaitą.
2016 m.  Biržų pilyje tuokėsi 23 poros.

Parengė Rasa Penelienė
2017-02-18
SUSITIKO POLICININKAI IR TEISĖJAI. Trečiadienį susitiko Biržų rajono policijos vadovai ir Biržų rajono apylinkės teismo teisėjai. Jie kalbėjosi apie galimybę greičiau nagrinėti su smurtu artimoje aplinkoje susijusias bylas.
Nutarta, kad smurto bylas pagal Baudžiamojo kodekso 140 ir 145 straipsnius bus stengiamasi išnagrinėti kuo skubiau pagreitinto proceso tvarka. Pasak teismo atstovės ryšiams su visuomene Loretos Klezienės, smurtinės bylos bus skiriamos tą savaitę budintiems teisėjams, kad jie jas galėtų greičiau išnagrinėti.

ŠIŲ METŲ LIETUVIŠKŲ AGURKŲ DERLIUS – KAIP NIEKAD ANKSTI. Nors žiema tęsis dar porą savaičių, tačiau jau galime pastebėti pirmuosius pavasario ženklus. Prekyboje pasirodė pirmieji „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užauginti ilgavaisiai agurkai. Šių metų agurkų derlius pasirodė beveik mėnesiu anksčiau negu praėjusiais metais. Taip pat netrukus bus galima mėgautis lietuviškomis salotomis, o balandžio mėnesį ragausime pirmųjų lietuviškų pomidorų.

2017-02-11
KAIP SEKĖSI LIETUVOS VERSLUI. Pernai metais bankrotai, areštai, personalo netekimas mažiausiai kamavo Tauragės, Šakių ir Šilalės savivaldybėse įsikūrusias įmones, o labiausiai nuo verslo nesėkmių kentėjo Visagine, Klaipėdoje bei Palangoje registruoti verslo subjektai, rodo įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ duomenys.
Turto areštai mažiausiai kamavo Biržų ir Skuodo rajonų verslus. Abiejose savivaldybėse šimtui veikiančių įmonių teko atitinkamai 4,4 ir 2,4 apribojimo disponuoti turtu. Užtat šimtui Klaipėdoje ir Palangoje registruotų verslo subjektų teko net 19,4 ir 18 areštų. Per visus praėjusius metus Lietuvoje buvo įregistruota 13 tūkst. draudimų laisvai valdyti savo turtą. 2015-aisiais šis rodiklis kiek viršijo 10,6 tūkst.

RASTI PASLAPTINGI PALAIKAI. Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai.
Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.

POZICIJA. Seimo nariai bijo priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios uždraustų fizinių bausmių naudojimą prieš vaikus, nes žino, kad tuomet vaikų priežiūrai turės skirti daugiau pinigų, o daugelis parlamentarų turi nuostatą, kad už vaikų saugumą yra ir svarbesnių reikalų. Tokios nuomonės laikosi žinomas vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. Nors apie fizines bausmes draudžiančius įstatymus Seimas diskutuoja jau dešimtmetį, tačiau tam, kad valstybė suskubtų imtis reformų vaikų teisių apsaugos sistemoje, reikėjo, kad Lietuvoje įvyktų dar viena tragedija. Kai Kėdainiuose mirė nuo smurto nukentėjęs keturmetis, iškart po šios tragedijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) skubos tvarka buvo sušauktos darbo grupės, kurios diskutavo dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ir, SADM vadovo Lino Kukuraičio teigimu, po išsamių grupės diskusijų fizinės bausmės buvo įtrauktos į smurto sąvokų sąrašą. Praėjusią savaitę surinkti ir parašai neeilinei Seimo sesijai surengti dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Ji vyks vasario 14 dieną.

Parengė Rasa Penelienė
2017-02-07
PASKAITA. Vasario 8 d. 14 val. TAU Sveikatos fakultetas kviečia išklausyti paskaitą tema „Onkologijos priežastys ir profilaktika“. Paskaitą skaitys natūralios medicinos sveikatos centro „Vilcocora“ vadovas, gydytojas nutricologas, natūropatas, diagnostas Tomas Vilūnas. Paskaita nemokama.
Renginys vyks Biržų švietimo pagalbos tarnybos patalpose (Vytauto g. 32).

SEMINARAS. 2017 m. vasario 21 d. 15.00 val. Biržuose (Rotušės g. 20A) organizuojamas seminaras daugiabučių namų renovacijos klausimais. Seminaro metu numatyta pateikti informaciją apie pastatų atnaujinimo investicinių projektų kūrimą, finansavimą ir valdymą palydint klausytojus nuo renovacijos inicijavimo iki projekto pabaigos. Bus atsakyta į būsto administratorių ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų klausimus, susijusius su konkrečiais pastatų atnaujinimo atvejais ir problemomis. Daugiau informacijos www.birzai.lt.

LAUKIA Z KARTOS PIRKĖJŲ. Vis labiau populiarėjanti internetinė prekyba netrukus sulauks didžiulio proveržio, kurį sukels dabartinės vadinamosios Z kartos (vaikai, gimę po 2000-ųjų) atstovai, tapsiantys itin aktyviais elektroninių parduotuvių klientais. Vis dėlto e. prekybininkams patariama nesnausti, belaukiant, kol būsimi pirkėjai užaugs, bet pratinti internetu pirkti vyresniųjų kartų atstovus, nes šie turi žymiai didesnę perkamąją galią.
„Neabejotina, kad jau netolimoje ateityje į elektroninės prekybos rinką įsiliejus Z kartai bus pasiektas kone kulminacinis taškas. Ši karta jau bus užaugusi ne tik žaisdama kompiuterinius žaidimus ir naudodamasi „youtube“, feisbuku ar instagramu, bet ir egzistuojant elektroninei prekybai, todėl jos nebereikės mokyti ir pratinti pirkti internetu, e. prekybą jie priims visiškai natūraliai“, – tvirtina Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė.
 
POPULIARĖJA IŠVAŽIUOJAMOSIOS SANTUOKOS. Biržuose populiarėja meilę ir ištikimybę vienas kitam prisiekti ne tik Civilinės metrikacijos patalpose, bet ir jaunavedžių pasirinktose vietose.
2016 metais registruotos 26 išvažiuojamosios santuokos. Dažniausiai iškilminga aplinka santuokai įregistruoti buvo pasirinkti Biržų pilies rūmai. 2016 metais čia susituokė net 23 poros. Santuoką registruoti pilies rūmuose planavo ne tik biržiečiai. Tuoktis buvo atvykę iš Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio, Kauno ir kitų rajonų. Iškilmėms paruoštoje menėje, skambant subtiliems klavesino muzikos garsams, ceremoniją stebint jaunavedžių artimiesiems, svečiams, iškilmingą šventinę nuotaiką čia kūrė Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos, registravusios santuoką.

Parengė Alfreda Gudienė
2017-02-04
PRADĖTA RESPUBLIKONŲ PARTIJOS REORGANIZACIJA. Teisingumo ministerija savo išvadoje leido pradėti Respublikonų partijos reorganizavimą ją prijungiant prie Tautininkų sąjungos.
Abiejų politinių judėjimų vadovai partijų reorganizavimo dokumentus Teisingumo ministerijai pateikė šią savaitę. Po 30 dienų turėtų įvykti abiejų partijų suvažiavimai, kuriuose turės būti pritarta reorganizavimui.
Respublikonų partijai vadovauja dabartinis Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
Pagal Politinių partijų įstatymo nuostatas, dabar politinėje partijoje turi būti mažiausiai 2 000 narių (anksčiau buvo numatytas minimalus 1 000 partijos narių skaičius). Respublikonų partija 2016 m. duomenų apie partijos narių skaičių nepateikė, 2015 m. šioje partijoje buvo 1 294 asmenys. Tautininkų sąjunga pernai turėjo 2 125 narius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 politinės partijos, 2 partijos yra likviduojamos, dar 11 partijų pradėta likvidavimo procedūra Registrų centro iniciatyva.
2016 m. spalio mėnesio duomenimis, politinių partijų nariais yra beveik 122 tūkst. asmenų.

Parengta pagal Teisingumo
ministerijos informaciją
2017-01-21
SAVIVALDYBĖS TARYBOJE. Taryba nusprendė atleisti Stanislovą Paškevičių iš Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko pareigų, atsistatydinus savo noru.

BIRŽIEČIO DARBŲ PARODA PANEVĖŽYJE. Biržuose gyvenęs tapytojas Osvaldas Juška eksponuoja tapybos darbus Panevėžio dailės galerijoje. Paroda pavadinta „Senos istorijos. Stacijos“. O. Juškai ši paroda yra kūrybinės sukakties vaisius: prieš 30 metų jis ėmė rengti personalines parodas. Ši paroda jau 24-oji.
O. Juškos darbai buvo eksponuojami ir Biržuose. Jo tapymo maniera atpažįstama, paveikslai išsiskiria originalumu.

„KRAITĖ“. 2017 m. sausio 7 d. (šeštadienį) 10.00 val. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyks Biržų rankdarbių klubo „Kraitė“ kūrybinių darbų parodos „Metų kraitis“ atidarymas.
Kraitės klubas veikia jau devyniolika metų. Kasmetinė „Kraitės“ kūrybinių darbų paroda – tai lyg ataskaita visuomenei. Ši paroda – jau dvidešimtoji. Parodos vyko ne tik Biržų krašto muziejuje „Sėla“, bet ir Kupiškio A. Petrausko, Vabalninko muziejuose, Panevėžio Smėlynės bibliotekoje, Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose bei Aizkrauklės (Latvija) muziejuje „Kalna ziedi“.

2016-12-31
ĮPRASTŲ MIRTIES LIUDIJIMŲ NEBELIKS. Mirties liudijimus, kuriuos iki šiol išduodavo civilinės metrikacijos skyrių ar seniūnijų darbuotojai, nuo 2017-ųjų pakeis medicininiai mirties liudijimai.
Lietuvoje atsisakoma popierinių civilinės būklės aktų įrašų įregistravimo liudijimų.
Ši registracija perkeliama į elektroninę erdvę. Taigi mirtį konstatavęs gydytojas mirusio artimiesiems išduos medicininį mirties liudijimą, o jo į elektroninę erdvę įkelta informacija apie asmens mirtį pasieks ir savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius, ir „Sodrą“. Todėl nuvykę pasiimti išmokų, susijusių su laidotuvėmis, mirusiojo artimieji jas tuoj pat gaus.

KAINŲ POKYČIAI. 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginus su antruoju, labiausiai – 18,4 proc. – pabrango transportavimo vamzdynais paslaugos, taip pat pabrango įdarbinimo veiklos paslaugos (3,1 proc.), jūrų ir pakrančių vandens transporto (2,7 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Po 1,5 proc. atpigo krovinių tvarkymo ir konsultacinės valdymo veiklos paslaugos, oro transporto paslaugos atpigo 1,4 proc.

VARŽYBOS. 2016 m. gruodžio 12 d. Kaštonų pagrindinėje mokykloje įvyko 2016-2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių kaimo mokyklų berniukų 5x5 futbolo varžybos.
Varžybų rezultatai: I vieta - Papilio pagrindinė mokykla; II vieta - Pabiržės pagrindinė mokykla; III vieta - Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla.
2016 m. gruodžio 14 d. Biržų „Aušros“ pagrindinėje mokykloje įvyko 2016-2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių kaimo vietovių mokyklų mokinių (gimusių 2006 m. ir jaunesnių) kvadrato varžybos.
Varžybų rezultatai:
I vieta - Pabiržės pagrindinė mokykla; II vieta - Medeikių pagrindinė mokykla; III vieta - Papilio pagrindinė mokykla.
2016 m. gruodžio 16 d. Kaštonų pagrindinėje mokykloje įvyko 2016–2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių kaimo mokyklų mergaičių 5x5 futbolo varžybos.
Varžybų rezultatai: I vieta - Pabiržės pagrindinė mokykla; II vieta - Papilio pagrindinė mokykla; III vieta - Medeikių pagrindinė mokykla.

2016-12-22
„EURODEBATŲ“ PRIZININKAS – BIRŽIETIS. Šią savaitę Vilniuje 16 geriausių moksleivių iš 16 Lietuvos miestų rungėsi moksleivių debatų konkurso „Eurodebatai“ finale. Vyresniųjų klasių moksleiviai diskutavo ir siūlė idėjas, kaip jaunimas galėtų prisidėti prie Europos Sąjungos susivienijimo, o juos vertino kompetentinga komisija.
Šiame konkurse  trečiąją vietą užėmė Biržų „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokas Dovydas Vidžiūnas.
Jis prieš kelias savaites vykusiame konkurso Biržų etape po atkaklios kovos įveikė Mindaugą Murelį ir Kristiną Mikoliūnaitę.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti kelione į Europos Sąjungos institucijas Briuselyje.

TARP GRAŽUOLIŲ - BIRŽIETĖ. Konkurse „Mis ūkininkaitė 2016“ varžėsi penkios dešimtys šalies merginų. Antrąją vicemis išrinkta biržietė  - Aleksandro Stulginskio universitete studijuojanti devyniolikmetė Gabija Pranaitytė.

2016-12-15
KALĖDINĖ MUGĖ. Gruodžio 17 d.  Biržų mieste J. Janonio aikštėje nuo ankstaus ryto šurmuliuos Kalėdinė mugė, kurią organizuoja Biržų rajono savivaldybės administracijos Biržų miesto seniūnija, Biržų kultūros centras ir rajono tautodailininkai.  

KALĖDŲ EGLUTĖ VABALNINKE. Gruodžio 13 d. 17 val. Žolinės aikštėje, Vabalninke, vyks Kalėdų eglutės įžiebimo šventė.

PASVALYJE KONCERTUOS UKRAINIEČIAI. Gruodžio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. Pasvalio krašto muziejuje vyks etno–roko grupės „TaRUTA“ (ukrainiečių kalba – „Paparčio žiedas“) koncertas.
Programoje bus atliekamos ukrainiečių liaudies, partizanų ir autorinės dainos ukrainiečių kalba. Atlikėjai nuo 2010-ųjų metų yra surengę jau per 60 koncertų (2014-aisiais, kovo mėnesį po Maidano, koncertavo Biržų pilyje), greta savo Miško brolių dainų, specialiai Lietuvai išmoko ir atlieka 2 mūsų partizanų dainas. Koncertas nemokamas.

MIESTO MOKYKLŲ BERNIUKŲ FUTBOLO VARŽYBOS. Lapkričio 29 d. Kaštonų pagrindinėje mokykloje įvyko 2016-2017 mokslo metų Biržų rajono savivaldybės mokyklų žaidynių miesto mokyklų berniukų futbolo varžybos.
Varžybų rezultatai: I vieta - Kaštonų pagrindinė mokykla; II vieta - „Aušros“ pagrindinė mokykla.

2016-12-06
PASVALIO TEISĖJOS ATLEIDIMAS. Neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje pirmadienį kadenciją baigiantys tarybos nariai svarstė klausimą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos Virginijos Jurkštienės atleidimo. Teisėja traukiasi po konflikto su posėdžių sekretore.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl 61 metų V. Jurkštienės atleidimo iš pareigų savo noru.
Spalio 24 dieną Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimu šiai teisėjai buvo iškelta drausmės byla, 2011 metų lapkričio 25 dieną Teisėjų garbės teismas šiai Pasvalio teisėjai skyrė griežtą papeikimą.
Teisėjų garbės teismas nustatė, kad teisėja V. Jurkštienė, 2010–2011 metais nagrinėdama administracinių teisės pažeidimų, baudžiamąsias ir civilines bylas, neužtikrino tinkamo savo darbo organizavimo: daugelyje bylų nesilaikė jų nagrinėjimo tvarkos ir terminų, tinkamai neįformino savo atliekamų procesinių veiksmų, pažeidė proceso dalyvių teisę į greitą ir operatyvų teismo procesą.
Šiemet spalį Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylą iškėlė pagal Panevėžio apygardos teismo teisėjo teikimą. Šiame teikime nurodoma, kad teisėja įsivelia į konfliktus su teismo darbuotojais. Pateiktų įrodymų pakako konstatuoti teisėjos ir posėdžių sekretorės konfliktą.
Komisijos drausmės pirmininkas Algis Norkūnas sako, kad teisėjai V. Jurkštienei pritrūko dalykiškumo ir profesionalaus bendravimo su darbuotoja, padarytą pažeidimą patvirtino kiti teismo darbuotojai. Pasak A. Norkūno, nemandagus elgesys su teismo darbuotoju neatitinka teisėjui keliamų reikalavimų.

MAGINIS MĄSTYMAS. Šalies namų ūkių pirkinių krepšelio tyrimo rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Kaip teigiama pranešime spaudai, paaiškėjo, kad perkamiausia Lietuvos gyventojų prekė yra plastikinis pirkinių krepšelis. Antroje vietoje pagal populiarumą atsidūrė loterijos bilietas.
Kodėl mūsų šalies gyventojai taip noriai perka loterijos bilietus ir ką tai galėtų reikšti? Psichologė Genovaitė Petronienė įžvelgia keletą priežasčių ir prielaidų.
„Loterijos bilietų populiarumas atskleidžia tai, kad didžiajai daliai mūsų šalies žmonių būdingas maginis mąstymas. Tokie žmonės įsivaizduoja, kad kokiais nors savo veiksmais staiga prisitrauks laimę. Prie to prisideda ir noras lengvai praturtėti. Užuot pajudinę smegenis ar bent pirštą ir pabandę uždirbti pinigų, žmonės laukia stebuklo. Jiems norisi, kad nutiktų kaip tam trečiam broliui kvailiui, kuris gauna visą karalystę nieko nepadaręs ir nieko neišmokęs“, – pastebi psichologė.
Pasak G. Petronienės, tokį stebuklo laukimą, žinoma, skatina ir sėkmės istorijos, kurios ištrina iš žmonių smegenų sveiką požiūrį į loterijų statistiką. Neretai žmonių veiksmai yra susiję ir su paprasčiausiais įpročiais. Jei žmogus ką nors padaro išgyvendamas kokią nors bėdą, vėliau jis nebegalvoja, ką daro. Du mėnesius pirkę loterijos bilietus vėliau juos perka automatiškai.


Parengė Rasa Penelienė
2016-11-08

Kultūra ir bendruomenė

Didybės ir tragizmo poetas

Partizanavęs poetas dalijo patarimus literatui, apdainavusiam „tarybines mergaites", penkmečius ir kitokias sovietines „grožybes".

 

Poetas Bronius Krivickas, kaip ir jo amžininkai Bernardas Brazdžionis bei Eugenijus Matuzevičius, priklauso ne tik Pasvaliui ar Biržams, bet ir visai Lietuvai.

Gimęs Pasvalio rajone Pervalkų kaime, vaikystėje su tėvais atvažiavęs gyventi Biržų kraštan, į netoli Suosto esantį 80 ha ūkį, literatūrinį talentą atskleidęs Biržų gimnazijoje ir Kauno universitete, tik praėjus daugeliui metų po tragiškos žūties Bronius Krivickas buvo įvertintas, kaip savitas ir talentingas kūrėjas.

Lapkričio 17 dieną jam sueitų 90 metų, tačiau, literatūrologo Virginijaus Gasiliūno žodžiais, „didžiausias Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai didybės ir tragizmo poetas" Bronius Krivickas žuvo dar 1952 metų rugsėjį, nesulaukęs nė trisdešimt trečiojo savo gimtadienio.

Tuometiniame „Biržiečių Tarybiniame žodyje" pasirodžiusį J. Šerno eilėraštį pamatė partizanai.

Likimas jam lėmė gimti ir gyventi tragiškais mūsų tautai metais, kada tūkstančiai lietuvių buvo pasmerkti kančioms, pirmalaikei mirčiai. Ir apie Bronių Krivicką ilgus dešimtmečius žinojo tik jo giminaičiai, bendraminčiai, draugai, o daugumai biržiečių ir jo vardas, ir jo kūryba nebuvo girdėti.

Keturiasdešimt metų Broniaus Krivicko vardą gaubė tyla, tačiau prasidėjo tautos atgimimas, dvasinių vertybių perkainojimas, ir jo kūryba, tarsi pasakų stebuklingas paukštis, pakilo iš užmaršties pelenų, tapo mūsų krašto žmonių pasididžiavimu. Kuomet V. Gasiliūno rūpesčiu 500 egzempliorių tiražu buvo išleistas B. Krivicko „Raštų" I tomas, pirkti šios knygos ėjo buvę poeto kaimynai, pažįstami, tremtiniai, partizanai. Poeto knyga jau seniai buvo parduota, o jie vis prašė, teiravosi, klausinėjo, ar nebus papildomai išleisti jų širdžiai tokie brangūs Broniaus Krivicko eilėraščiai.

Vienas iš pirmųjų tą 1994 metų rudenį įsigyti šios knygos pas mane atėjo iš Parovėjos į Biržus atvažiavęs Jonas Šernas. Literatas, iki šiol teberašantis eilėraščius, kuriuos yra vertinę ne tik Jonas Mekas, Petras Skodžius, bet ir Bronius Krivickas.

Jonas Šernas prisiminė, kad pirma pažintis nebuvusi labai smagi. Pokario metais dvidešimtmetis vaikinas labai norėjęs rašyti, sudėti savo jausmus ir mintis į eilėraščius. Nusiuntė keletą eilėraščių apie Stalino saulę, tarybinę mergaitę, laimingus kolūkius į tuometinį „Biržiečių tarybinį žodį". 1948 metų gegužės 1 dienos numeryje buvo išspausdintas eilėraštis „Gegužės Pirmoji", o gegužės 19 dienos laikraščio literatūriniame skyrelyje „Literatūra ir gyvenimas" pasirodė jo eilėraštis „Tarybinei mergaitei". Greta buvo išspausdintas literatūrinio skyriaus vedėjo Juozo Strėlčiūno straipsnelis, kuriame rašoma, kad „į rašančių gretas įsijungia nauji jaunuoliai. Drg. J. Šernas parašė keletą eilėraščių šių dienų tematika, iš kurių pažymėtini yra: „Tarybinei mergaitei", „Penkmetis", „Darbo keliu" ir kt., tai parodo, kad drg. Šernas vis labiau pajunta tarybinio gyvenimo tikrovę ir kaskart sparčiau įsijungia į kūrybinį darbą".

Po eilėraščiu buvo nurodytas J. Šerno adresas - Parovėjos valsč. Spalviškių km.

Jonas Šernas pasakojo, kad greitai sulaukęs „svečių" iš miško. „Tai ką, - sako, - snargliau, rašai? Pasaulyje vyksta klasių kova. Ką tu apie tai supranti?" Žodžiu, grasino rimtai. Prisiekiau daugiau neberašyti. Nepriklausiau nei partijai, nei komjaunimui. Pasigailėjo. Išeidami pasakė: „Jei jau taip mėgsti literatūrą, atvesim tikrą rašytoją. Jis tave pamokys".

„Gal po poros savaičių, - 1990 metais V. Gasiliūnui rašytame laiške prisimena J. Šernas, - tikrai atvedė. Nakties prieblandoje įspūdingai atrodė skrybėlėtas vyriškis su akiniais ir šautuvu rankose. Pasisveikino, juokaudamas pasakė: „Bendradarbiausime". Tai buvo Br. Krivickas. Kartu tai buvo ir mano pirmoji su juo pažintis. Iki tol nežinojau, kad toks yra pasauly. Jis man negrasino. Liepė parašyti. Apie ką tik noriu. Žadėjo padėti. Paprašė parašyti keletą eilėraščių, kad galėtų įsitikinti mano sugebėjimu."

Susipažinęs su pluoštu iki šiol neišsaugotų Jono Šerno eilėraščių, Bronius Krivickas parašė jų recenziją, kuri išspausdinta 1999 metais išleistuose Broniaus Krivicko „Raštuose". Tai reikšmingas tekstas, rodantis, kad net sudėtingomis partizaninės kovos sąlygomis jam rūpėjo literatūrinė Biržų krašto ateitis, jis geranoriškai stengėsi patarti, padėti ieškantiems savo kūrybinio kelio.

Skrybėlėtą, su akiniais ir šautuvu rankose B. Krivicką vadindavo „literatūros profesoriumi".

Man regis, kad tie B. Krivicko patarimai praverstų ne vienam ir šių dienų Biržų literatui. Įžvelgęs J. Šerno kūryboje poetinį talentą, jis pastebi, kad ne visuose eilėraščiuose vienodai matyti gero eilėraščio savybės. „Vienur gerą pradžią gadina galas, o kitur pradžia - galą. (...) Labiausiai krintantis į akį šių eilėraščių trūkumas - tai menkas ir nepakankamas rimavimas." B. Krivickas pataria „skaityti geresniųjų poezijos pavyzdžių (ypač Putino, Aleksandriškio, Miškinio, Nėries ir kitų lyrikos)". Ragina lavintis, dirbti. „Aš tai suprantu ne ta prasme, kad reikėtų daug rašyti. Aš manau, kad geriau mažiau parašyti ir ilgiau kaupti savo išgyvenimą atskiriems rašomiems eilėraščiams. Tada jie bus stipresni, ryškesni. Per daug rašydamas, poetas savo kūrybinį pakilimą dažnai per daug atskiedžia. Eilėraščiai išeina blankūs, neryškūs. Panašiai kaip tada, kai iš mažai salyklo išsunkiama daug alaus. Geriau mažiau, bet stipriau. (...) Dėl poezijos - tai pirmasis patarimas: reikškit tik tuos išgyvenimus, kuriuos ypatingai stipriai savyje jaučiat, kurie beveik savaime formuojasi į žodžius."

Mokydamasis Biržų gimnazijoje Bronius Krivickas kartu su Eugenijumi Matuzevičiumi ir Mamertu Indriliūnu buvo aktyviausi literatų būrelio nariai. Ne kartą Bronius Krivickas yra dalyvavęs literatūros vakaruose Pasvalyje, Šiauliuose, Panevėžyje. Ypač Biržų gimnazistai mėgo jo feljetonus. 1938 metais „Ateities" paskelbtame rašinių konkurse laimėjęs pirmąją premiją rašinyje Bronius Krivickas rašė: „Mes ryžtamės su patvarumu, su valia vykdyti savo pareigas Tėvynei, o pavojaus valandai išmušus dėl jos laisvės negailėti savo gyvybės".

Praeis keliolika metų ir poetas savo gyvenimu įrodys, kad tai nebuvo tušti žodžiai.

O iki tos lemtingos valandos dar buvo likę studijų metai Vytauto Didžiojo universitete, leidinių („Ateitis" ir „Studentų dienos") redagavimas, novelės, kritikos straipsniai, kuriuos spausdino ne tik „Ateityje" ir „Studentų dienose", bet ir „Darbininke", „Naujojoje Romuvoje", „XX amžiuje". Bronius bendravo su literatais, kurie vėliau buvo pavadinti žemininkų karta. Poetas Kazys Bradūnas yra pasakęs, kad B. Krivicko referatas apie poeto Jono Aisčio kūrybą - pats geriausias ir išsamiausias ankstesnės Aisčio kūrybos aptarimas. Turbūt todėl prof. V. Mykolaitis - Putinas savo asistentu buvo numatęs kviestis B. Krivicką - gabų kritiką, dramaturgą ir beletristą.

1943 metais B. Krivickas baigė universitetą. Jam suteikiamas diplomuoto lituanisto vardas. Kitų metų rudenį pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje. Buvęs jo mokinys, vėliau žinomas literatūrologas, habilituotas mokslų daktaras Vytautas Kubilius prisimins, jog B. Krivickas „neturėjęs jokių mokytojo profesionalo manierų - ramus balsas be įsakančių priegaidžių, geraširdiškumas ir naivus žvelgimas į mokinį, kaip į jaunesnįjį kolegą, visiškai jaunas veidas... „Tačiau mokytojauti B. Krivickui buvo lemta tik keturis su puse mėnesio. Gavęs šaukimą atvykti į Biržų saugumą aštuntą valandą vakaro, suprato, kad jeigu nueis - nebegrįš. Broliai Jonas ir Juozas tuo metu jau partizanavo, todėl ir Bronius pasitraukė į mišką.

Pasakojama, kad Bronius Krivickas 1947 - 1948 metais partizanaudamas toli nenuklysdavo nuo savo buvusių (tuomet jau sudegintų) namų ir tik vasarą ateidavo į mišką pabūti su partizanais. Dažniausiai vaikščiojęs vienas. Dažnai savo eilėraščius perrašinėdavęs ranka ar mašinėle ir dalindavęs žmonėms. Vakarais parašytas eiles deklamuodavo prie laužo. Jo bunkeryje, įrengtame pas žmogų Biržų girioje, netoli nuo Spalviškių, buvo daug knygų. Paklaustas, ką veikiąs, atsakydavęs, kad mokosi. Skrybėlėtą, su akiniais ir šautuvu rankose B. Krivicką vadindavo „literatūros profesoriumi". 1948 metais Suosto kunigas Bronių Krivicką slapta sutuokė su prieš porą metų Biržų gimnaziją baigusia ir Smilgių pradžios mokykloje pradėjusia dirbti Maryte Ziemelyte.

Ypač kūrybingi buvo B. Krivickui 1948 - 1949 metai. Tuomet jis parašė daugumą sonetų, išvertė daugiau kaip 70 Gėtės eilėraščių.

1951 metų rudenį Bronius Krivickas persikėlė į Panevėžio miškus. Nuo 1952 metų pradedama leisti „Laisvės kova", liepos mėnesį išleidžiamas atgaivintas „Aukštaičių kovos" pirmasis numeris. Šiuos leidinius redagavo B. Krivickas. Jis planavo gauti spaustuvinį šriftą, platinti „Aukštaičių kovą". Tačiau iš suimto LLKS Šiaurės Rytų srities vado Jono Kimšto saugumiečiai sužinojo, kur yra bunkeris, kuriame įsikūręs srities visuomeninės dalies viršininkas, kapitonas Vilnius (B. Krivickas), saugumiečių charakterizuojamas kaip turintis aukštąjį išsilavinimą, geras organizatorius. Operacijoje dalyvavo 1150 kareivių. Jos metu žuvo B. Krivickas ir kartu su juo buvęs Mykolas Blinkevičius.

Panevėžio rajone, Raguvos seniūnijoje, mažose Putiliškių kapinaitėse, po skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus iš ąžuolo išskobto angelo sparnais, ilsisi poetas, dramaturgas, literatūros ir teatro kritikas, žygiais, o ne žodžiais mylėjęs Tėvynę mūsų kraštietis Bronius Krivickas. Meile tėvų žemei ir papročiams, išdidžia kūrėjo dvasia savas ir brangus ne tik Biržų ar Pasvalio, bet ir visos Lietuvos žmonėms.

 

Algirdas Butkevičius
2009-11-10


0.251624