Trumpos naujienos

MIRČIŲ PUSKETVIRTO KARTO DAUGIAU NEI GIMIMŲ. 2021 m. vasario mėnesį Biržų savivaldybėje įregistruota 17 gimimų: 9 berniukų ir 8 mergaičių. 3 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 2 vaikai gimė vienišoms mamoms.
Vasarį įregistruota net 60 mirčių: 31 moters, 29 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 94 metų, moteris – 97 metų.
Per mėnesį įregistruota 1 santuoka ir 2 santuokos nutraukimai.
IŠ SENAMIESČIO PAŠALINTA REKLAMA. Biržų senamiestyje, šalia Agluonos upės pakrantės, kur vasarą veikia fontanai, ant krantinės sienos neliko militarizuotos reklamos. Ji nuimta šią savaitę.
Lietuvos kariuomenę reklamuojantis tentas šalia buvusio banko pastato, kur šiuo metu įsikūrusi KASP Vyčio apygardos 5 rinktinės 509 lengvoji pėstininkų kuopa ir šauliai, buvo pastatytas praėjusių metų vasarį.
„Šiaurės rytai“ rašė, kad leidimas šiam tentui laikyti buvo gautas metams.
Šiais metais Lietuvos kariuomenė vėl kreipėsi į rajono savivaldybę, prašė sutartį pratęsti.
Biržų rajono meras Vytas Jareckas dėl šios reklamos tarėsi su savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistais. Nutarta, kad šis tentas nedera senamiestyje, o atsidengusią aptrupėjusią sieną galima ateityje sutvarkyti.
Savivaldybės administracija kariškius informavo, kad sutartis nebus pratęsta, ir iki kovo 1 dienos paprašė tentą nuimti. Taip ir buvo padaryta.

ARDYMO „ŽYGIAI“ VABALNINKE. Ketvirtadienį Vabalninke seniūnijos darbuotojai ne kūrė, o griovė. Griovimo objektu tądien buvo varnų lizdai, kurių sunaikinta apie 50. Seniūnija išsinuomavo automobilinį keltuvą, tačiau ne prie visų norimų taškų pavyko privažiuoti. Pasak seniūno Laimučio Braždžionio, paukščių lizdai sunaikinti miesto centre, parke, Beržų alėjoje, Beržų gatvėje.
Polaidis sparčiai naikina pašalo likučius, todėl penktadienį Vabalninko aplinkkelyje turėjo atsirasti transporto svorį ribojantys ženklai. Be to, tirpstantis sniegas atveria šiukšlių lobynus, kuriuos taip pat turės sutvarkyti seniūnijos darbuotojai. Anot L. Braždžionio, apmaudu, kad darbams kol kas negalima pasitelkti socialinių pašalpų gavėjų, nes to neleidžia karantino sąlygos.

UŽ KONTRABANDINES CIGARETES SKIRTA BAUDA. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai Parovėjos kaime gyvenančiai 1975 metais gimusiai V.B. skyrė administracinę baudą. Ji nemenka – 5500 eurų.
Ši bauda skirta už tai, kad moteris pakartotinai – trečią kartą per penkerius metus – namuose laikė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių ir jas pardavinėjo.
V. B. 2020 m. liepos 16 dieną savo namuose Parovėjos kaime laikė 365 pakelius kontrabandinių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurias įsigijo Lietuvoje. Bendra laikytų cigarečių vertė – 1178,95 eurai.
Teismo sprendimu cigaretės konfiskuotos.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas.
PARAŠAI DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO PIRMININKO PAŠALINIMO. Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen antradienį įteikti internetu surinkti parašai dėl Laisvės partijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus pašalinimo iš parlamentinio Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų. Dvi dėžes su parašais atnešę asmenys teigia surinkę per 300 tūkst. šią iniciatyvą remiančių parašų. „Sumaišyti viešieji ir privatūs interesai, žiūrima vienos siauros visuomenės grupės teisės, nėra atsižvelgiama į visuomenės daugumos interesus“, –sakė vienas iš akcijos iniciatorių apie iniciatyvos priežastis. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nei ji, nei Seimo valdyba negali pašalinti parlamentaro iš komiteto vadovo pareigų. „Jei mes gyventume tokioje valstybėje, kur Seimo vadovas ar Seimo valdyba galėtų pašalinti Seimo narį iš komiteto pirmininko posto, tai kažin ar galėtume vadintis demokratine valstybe“, – sakė ji. „Visada tai yra Seimo nario apsisprendimas, yra frakcijos apsisprendimas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen. T. V. Raskevičių į Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovus pasiūlė Laisvės partija.

MAŽIAU PIRKO VAISTŲ NUO VIDURIAVIMO. Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus. Palyginus 2019 su 2020 metais, gerokai išaugo vitaminų pardavimai. Pavyzdžiui, vien vitamino D pernai nupirkta 83 proc. daugiau nei užpernai.Pastebima, kad preparatų nuo viduriavimo pardavimai 2020 metais smuko daugiau nei trečdaliu palyginti su 2019-aisiais. „Karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis. Galime konstatuoti, kad į gerąją pusę pakito didelės dalies žmonių higienos bei ligų prevencijos įpročiai“, – pokyčius komentuoja vaistinės generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

PASIŪLĖ DRAUDIMĄ GYVŪNAMS AUGINTINIAMS.
Neseniai Lietuvos rinkoje atsiradusi nauja augintinių – šunų ir kačių – draudimo paslauga įgyja pagreitį: ja domisi ne tik fiziniai asmenys, bet ir bendrovės. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ augintinio draudimą įtraukė į beglobį gyvūną priglaudusiems darbuotojams siūlomą skatinimo paketą. „Augantį naminių gyvūnų draudimo poreikį pajutome jau per pirmąjį karantiną. Daugiau laiko namie praleidžiantys šalies gyventojai pradėjo labiau rūpintis kartu laiką leidžiančiais šunimis ir katėmis, o jų neturintys – ėmė iš prieglaudų ar pirko“, – pasakojo draudimas.lt aptarnavimo grupės vadovė Vita Drabovičienė.
Pasak draudimo specialistų, žmones sudomino naujoji paslauga – per dieną sulaukiama 70-80 užklausų.
PAGERBĖ. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas minint Vasario 16 -ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, tradiciškai aplankė paminklus, skirtus žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, bei Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno kapą.
Biržų mieste meras V. Jareckas kartu su Biržų miesto seniūnijos seniūne Kristina Undzėniene atminimo ir pagarbos žvakutes uždegė bei trispalvių gėlių puokštes padėjo prie Švyturio gatvėje esančios Rezistentų kapavietės, prie memorialo Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę bei prie Atminimo lentos, skirtos pokario metais nužudytų partizanų atminimui įamžinti.
Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno atminimą meras pagerbė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Regina Statkuviene. Prezidento patarėja ant signataro kapo Lietuvos Respublikos Prezidento vardu, pagerbiant 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, padėjo gėlių kompoziciją.

PASIŪLYMAS 2022-UOSIUS PASKELBTI JONO MEKO METAIS. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 2022 metų paskelbimo Jono Meko metais“ – praėjusią savaitę buvo paskelbta 15min.lt naujienų portale.
Šį pasiūlymą minimai komisijai sausio antrojoje pusėje pateikė Biržų r. savivaldybės meras Vytas Jareckas, pritardamas siūlymo iniciatoriui Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai priklausančiam Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui.
Siūlymo pagrindas yra artėjančios žymaus menininko, Biržų garbės piliečio 100-osios gimimo metinės. Jonas Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d. Semeniškių kaime. Gimtojo kaimo kapinaitėse jis yra ir palaidotas.
„Siūlome 2022 m. paskelbti Jono Meko metais už ypatingus šio menininko nuopelnus pasaulio kultūrai, jo blaivų požiūrį į gyvenimo realijas, nesavanaudišką siekį kurti ir skatinti kuriančiuosius, už tikrą, nesuvaidintą meilę Lietuvai ir Semeniškiams ir už pasaulio megapoliuose neprarastą lietuviškumą“, - rašo Vilmantė Vorienė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė, rašte, pateiktame Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
RĄSTAI. Vasario 8 dieną ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad ties Ripeikių kaimu  kelyje Biržai – Suostas, važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje, pamesti rąstai. Gelbėtojai rąstus nuo kelio patraukė.

MIESTUOSE DIDĖJO ORO TARŠA. Atšalus orams ir intensyviau kūrenant, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, viršijantis paros ribinę vertę, šiemet Lietuvoje išsilaikė 19 dienų.
Tarša stebima oro kokybės tyrimų stotyse, kurios veikia arčiau individualiai šildomų gyvenamųjų namų, kurių dalis šildomi kietuoju kuru – malkomis arba anglimis.
Individualų būstą šildant kietuoju kuru išmetamas didžiausias kiekis sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų, patvariųjų organinių teršalų.

KARANTINO ŠVELNINIMAS.
Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas. Vyriausybė trečiadienį  iš esmės patvirtino karantino atlaisvinimo schemą. Karantino ribojimų atlaisvinimo strategijoje iš viso numatyti keturi scenarijai, suskirstyti pagal sergamumo rodiklius, ir nuoseklūs atlaisvinimo žingsniai visose srityse, tiek šalies mastu, tiek savivaldybėse.

NORĖTŲ GRĮŽTI Į LIETUVĄ.
40,5 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių rimtai galvoja apie sugrįžimą į Lietuvą, rodo Užimtumo tarnybos užsakyta užsienyje gyvenančių tautiečių apklausa.
12,4 proc. ne tik svarsto, bet ir teigia labai norintys sugrįžti.
Pasak tarnybos, sugrįžti į gimtąją šalį svetur gyvenančius lietuvius labiausiai motyvuotų geras atlyginimas, garantuojantis finansinį stabilumą (60,7 proc.). 40,5 proc. paminėjo šeimos, draugų ir artimųjų įtaką, 28,4 proc. – galimybę dirbti mėgstamą darbą, 26 proc. – kultūrinius bei politinius pokyčius Lietuvos visuomenėje.

LIŪDNA STATISTIKA.
Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių. Taip pat, lyginant su pernai sausiu, sumažėjo ir gimusiųjų: šiemet jų buvo 1 678, pernai sausį – 1 923. Bendrai Lietuvoje gyventojų per mėnesį sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: sausio pradžioje jų buvo 2 795 175, o vasario pradžioje – 2 792 155.
PRAŠO SUPRATINGUMO IR ATSAKOMYBĖS. Užklupus šalčiams ir iškritus sniegui, vis daugiau gyventojų savo automobilius palieka gatvėje ar bendrojo naudojimo vietose visai žiemai. Šalikelėse palikti gausiai apsnigti automobiliai blogina kitų eismo dalyvių matomumą, taip apsunkina eismą ir kelia grėsmę eismo saugumui bei trukdo kelininkams atlikti sniego valymo darbus gatvėse.
Kad būtų išvengta nelaimių, Biržų rajono savivaldybė prašo automobilių savininkus ir naudotojus pasirūpinti, kad gatvėse ar kitose viešosiose vietose jų palikti automobiliai nekeltų grėsmės saugiam eismui.
Automobilių savininkus informuoja, jog draužiama gatvėse, kiemuose bei kitose viešose vietose laikyti neeksploatuojamus, neturinčius galiojančios techninės apžiūros, draudimo dokumentų automobilius. Asmenims, nesilaikantiems nustatytų tvarkos reikalavimų, gresia administracinės nuobaudos.
BIRŽUOSE PAŽEIDIMŲ NERADO. Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. patikrino 370 ūkio subjektų, kurių veikla susijusi su padangų atliekų tvarkymu. Pažeidimų nustatyta 102 ūkio subjektų veikloje, iš jų 9 ūkio subjektuose nustatyti pažeidimai susiję su netinkamu padangų atliekų tvarkymu.
Biržų aplinkos apsaugos inspekcija, atlikusi 3 planinius patikrinimus, pažeidimų nenustatė.

KVIETIMAS. Biržų rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas 2021 m. sporto klubams ir visuomeninių organizacijų veikloms finansuoti iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškas prašoma pateikti savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui (Vytauto g. 38, tel. 8 450 43 149) arba Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centrui (Rotušės g. 2) iki 2021 m. vasario 19 d.
LATVIJA UŽSIDARO. Nuo vasario 10 iki 24 dienos bus draudžiama dėl nesvarbių priežasčių atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės zonos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės. Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
PO PIRMOJO SKIEPO SUSIRGUSIUS SKIEPYS VĖLIAU. Praėjusio penktadienio (sausio 29 dienos) duomenimis, Biržų rajone buvo patvirtinti 9 koronaviruso infekcijos atvejai. Iš jų 1 infekcijos atvejis nustatytas lopšelyje-darželyje „Genys“, 1 atvejis – lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Vakar gautais duomenimis, sausio 30 dieną pranešta apie dar 6 sergančius žmones, tarp jų – ir vieną šeimą.
Savivaldybę pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas dėl skiepijimo žmonių, koronavirusu susirgusių po pirmojo skiepo. Jie bus skiepijami po trijų mėnesių.
Kaip ŠR rašė, paskiepijus Legailių globos namų gyventojus ir personalą po savaitės dauguma jų susirgo.
TARP NESIKUKLINUSIŲ – IR VALDEMARAS VALKIŪNAS. Praėjusiais metais Seimo nariai išleido 1 mln. 408 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudotos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.
Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.
Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

MIRČIŲ BEVEIK KETURIS KARTUS DAUGIAU NEI GIMIMŲ. Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad 2021 m. sausio mėnesį įregistruota 13 gimimų: 9 berniukų ir 4 mergaičių. 6 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 1 vaikas gimė vienišai mamai.
Per sausį įregistruotos 48 mirtys: 26 moterų, 22 vyrų. Iš jų 1 užsienio valstybėje miręs asmuo. Vyriausias miręs vyras 92 metų, moteris – 99 metų.
Sausį vyko 2 santuokos: 1 įtraukta į apskaitą užsienio valstybėje. Išsituokė 5 poros.

NEFORMALIAJAM VAIKŲ ŠVIETIMUI IŠ BIUDŽETO SKIRIAMA 17 MLN. EURŲ. Šiais metais neformaliajam vaikų švietimui iš biudžeto skiriama 17 mln. eurų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pinigai, skirti neformaliajam vaikų švietimui, bus paskirstyti savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių, kurie praėjusių metų rugsėjo 1 dienos mokėsi pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių.
Lėšos savivaldybėms bus skiriamos tolygiai kiekvienam ketvirčiui, įskaitant ir vaikų vasaros atostogų mėnesius, todėl neformaliojo vaikų švietimo būreliai galės vykti ir vasarą.
Ministerijos duomenimis, kasmet neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja apie 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
VYKSTANT Į LATVIJĄ REIKIA TURĖTI NEIGIAMĄ COVID-19 TESTĄ. Vykstant į Latviją privalu turėti neigiamą COVID-19 testą, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Neigiamas testas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 72 valandas.
Be to, tebegalioja anksčiau nustatyti reikalavimai dėl saviizoliacijos ir privalomų specialiųjų anketų pildymo.
Į Latviją atvykstantiems asmenims reikia izoliuotis dešimčiai dienų, o medicinos darbuotojams – 14 dienų.
Sustiprinta kontrolė toliau atliekama įvažiuojant į Latviją per šešis pagrindinius kelius pasienyje su Lietuva.
Tai buvusių pasienio kontrolės punktų Būtingė – Rucava, Kalviai – Meitenė, Saločiai – Grenctalė, Germaniškis – Skaistkalnė, Obeliai – Subatė ir Smėlynė – Medumi vietos.

DĖL BIRŽŲ POLIKLINIKOS PACIENTŲ SKIEPIJIMO VAKCINA NUO COVID. Mieli pacientai, užtikriname, kad visi VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos pacientai, norintys pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, bus paskiepyti iš karto, kai tik vakcinos atkeliaus. Kadangi nėra galimybės žinoti tikslių vakcinų pristatymo datų, poliklinika negali vykdyti pacientų registracijos dėl šio skiepijimo. Tačiau poliklinikos darbuotojai iš telefonų Nr. 8-671-73997 ir Nr. 8-600-89027 skambina pacientams ir tikslinasi jų kontaktinius telefonus bei teiraujasi, ar pacientai norės skiepytis, ar turės galimybę patys atvykti, kad tuomet, kai jau bus žinoma tiksli skiepijimo data, galėtų apie tai pacientus informuoti ir užregistruoti.
Labai prašome pacientų netrukdyti savo šeimos gydytojų dėl skiepijimo. Visą būtiną informaciją skelbsime poliklinikos interneto puslapyje www.birzupoliklinika.lt ir susieksime su Jumis asmeniškai.
VASARĮ IŠLEIDŽIAMA POPULIARIOSIOS AUTORĖS K. SABALIAUSKAITĖS KNYGA. „PETRO IMPERATORĖ II“. Šiandien jau aiškus atsakymas į klausimą, kone dažniausiai pastaruoju metu skaitytojų užduotą leidyklos „Baltos lankos“ atstovams ir menotyros mokslų daktarei rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei: kada pasirodys antroji „Petro imperatorės“ dalis? Laukiamiausias lietuviškas romanas „Petro imperatorė II“ skaitytojus pasieks vasario pabaigoje, o šiandien pradedama išankstinė prekyba, rašoma leidyklos pranešime žiniasklaidai.
Pirmoji dilogijos knyga „Petro imperatorė“, pasirodžiusi 2019 m., sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir tapo bene didžiausiu lietuvių prozos bestseleriu per 30 Nepriklausomybės metų: pirmasis tiražas buvo išpirktas dar nepasiekęs prekybos vietų, iš viso išleistos net septynios romano laidos, kurių bendras egzempliorių skaičius viršija 80 tūkstančių. Kritikų ir skaitytojų balsais romanas „15min.lt“ geriausių knygų rinkimuose išrinktas 2019-ųjų Metų knyga.
IKI VASARIO GALITE GAUTI IKI 5 TŪKST. EURŲ TRANSPORTO PRIEMONEI. Liko kiek mažiau nei dvi savaitės, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki šio termino galima gauti ir nuo 2 iki 4 tūkst. eurų kompensaciją, jei įsigijote elektromobilį. Iki vasario 1 d. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją, jei sunaikinote taršų automobilį ir įsigysite mažiau taršų.

NUO TREČIADIENIO VERSLAS GALI KREIPTIS DĖL PARAMOS. Vyriausybė patvirtino tvarkos aprašą, kuriuo numatoma, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galės gauti subsidiją, jeigu jų pajamos krito bent 30 proc., vertinant nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos. Dėl tokios paramos verslininkai galės kreiptis jau nuo trečiadienio, VMI paskelbus kvietimą.
Numatyta, kad dėl subsidijų gali kreiptis tos įmonės, kurių apyvarta 2020 m. lapkričio 1 d.–2021 m. sausio 31 d. krito bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

PAŽEIDIMŲ KAINA. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų išaiškinti pažeidimai kai kurioms įmonėms 2020 m. kainavo itin daug. Didžiausia aplinkai padaryta žala (1178 193 eurai) už taršą nuotekomis apskaičiuota Kauno valdybos aptarnaujamoje teritorijoje. Viena įmonė pagal susitarimą už aplinkai padarytą žalą (303 105 eurus) atlygino iš karto. Didžiausia juridiniam asmeniui skirta bauda siekia 28 tūkst. eurų.

PAKARTOTINIS SKIEPIJIMAS. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinės sistemos „Juvare“ duomenimis, sausio 15 – 17 dienomis Biržų rajone patvirtinta 17 koronaviruso infekcijos atvejų.
Iš viso Biržų rajone sausio 17 dieną sergančių žmonių skaičius – 175.
Šią savaitę rajone pradėtas pakartotinis skiepijimas nuo koronaviruso. Revakcinuoti bus pirmieji 10 skiepyti ligoninės darbuotojai.
Naujų asmenų skiepijimas priklausys nuo to, ar bus užtikrintas vakcinos antrajam skiepijmui tiekimas.


PRITARĖ PASIŪLYMAMS. Pritarta paslaugų paskirties pastato – automatinės automobilių plovyklos, Biržų r., Širvėnos sen., Valantiškio k. 1, statybos projektiniams pasiūlymams. Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, pranešė Biržų savivaldybė.

SMURTAS. Sausio 8 dieną policijai pranešta apie Kalėdų šventės įvykį. Biržuose gruodžio 25 dieną prieš 2000 metais gimusį vyrą smurtavo dvejais metais vyresnis biržietis.

VAGYSTĖ. Sausio 9-osios vakare pastebėtas įsilaužimas į Gataučių kaimo sodybą. Pavogta namo viduje buvusių alkoholinių gėrimų, dėl to patirtas 20 eurų nuostolis.
Į KONTEINERIUS EGLUTES MESTI DRAUDŽIAMA. Biržų miesto seniūnija informuoja, kad gyventojai eglutes ir jų šakas gali palikti prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių, ten jos bus surinktos bei išvežtos į kompostavimo aikštelę.
Gyventojai eglutes patys gali nuvežti į Biržų rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (Krantinės g. 1, Biržų k.).
Primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes mesti draudžiama.


GATVIŲ REMONTO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad gruodžio 28 dieną pritarta Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų m. P. Jakubėno g. rekonstravimo projektiniams pasiūlymams.
Taip pat informuoja, kad yra parengti Susisiekimo komunikacijų (gatvių) Biržų miesto B. Dauguviečio, Rinkos, S. Dagilio, Pirties ir Žemaitės gatvių kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai.
GINKLAS. Pirmadienio vakare Naciūnų kaime apžiūros metu pas vyrą, gimusį 2002 metais, rastas nešaunamasis ginklas kastetas.

VAGYSTĖ. Sausio 5 dieną Biržų kaime įsibrauta į namą ir bandyta pavogti ten esantį turtą. Nuostolis – penki šimtai eurų.
SMURTAS. Sausio 1 d. apie 21 val. Biržuose, S. Daukanto gatvėje, konflikto metu, vyras (gim. 1989 m.) smurtavo prieš vyrą (gim. 1978 m.) ir pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 155 eurų. Įtariamasis sulaikytas.

NARKOTIKAI. Gruodžio 31 d. po vidurnakčio 0.01 val. Biržuose, Kęstučio gatvėje, sulaikytas pilietis, įtariama, disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Dalinės apžiūros metu pas vyrą (gim. 2001 m.) rasta augalinės kilmės, įtariama, narkotinė medžiaga. Įtariamasis sulaikytas.

SKAUSMAS. Vyras, gimęs 2000 metais, pranešė, kad sausio 1 – osios naktį Biržų rajone pažįstamas vyras, gimęs 1995 metais, žodinio konflikto metu sudavė į veidą ir šoną. Įtariamasis sulaikytas.
BIRŽUOSE  POPULIARIAUSI VARDAI – EMA IR HERKUS. Gruodį mirčių skaičius daugiau nei penkiskart viršijo gimimus.
Per 2020 metus Biržų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 194 gimimai: 101 berniukas ir 93 mergaitės. Iš jų 50 užsienio valstybėse gimusių vaikų. 55 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus, 12 vaikų gimė vienišoms mamoms.
 Populiariausi vardai: mergaičių – Ema, Sofija, Gabija, Lėja, Iglė, berniukų – Herkus, Jokūbas, Matas, Tajus, Ajus, Emilis. Retesni vardai: mergaičių – Domilė, Šiaurė, Benita, Petra, berniukų – Emiras, Markas, Edas, Adrijus.
Per metus įregistruotos 488 mirtys: 236 moterų, 252 vyrų. Iš jų 8 užsienio valstybėse mirę asmenys.
Įvyko 103 santuokos: 2 santuokos registruotos Lietuvoje su užsienio valstybių piliečiais, 6 santuokos sudarytos užsienio valstybėse, bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos 29 santuokos.
56 santuokos nutrauktos, iš jų 3 ištuokos užsienio valstybėse.
2020 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota 11 gimimų – 7 berniukai ir 4 mergaitės. Įtraukti į apskaitą 2 užsienio valstybėje gimę vaikai,  2 vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus.
Įregistruota 61 mirtis – 30 moterų ir 31 vyro. Vyriausias amžiumi miręs vyras – 94 metų, moteris – 95 metų.
Vyko 5 santuokos, o 1 pora išsituokė.

KIRS MEDŽIUS. Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad mieste bus kertami medžiai. Architektūros ir urbanistikos skyrius inicijavo gatvės želdinių (12 liepų), augančių šalia pagrindinės Biržų miesto Vytauto gatvės (šalia žemės sklypo Vytauto g. 36 ir žemės sklype Vytauto g. 38) būklės vertinimą. Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija įvertino ir nustatė, kad minėtoje vietoje augančios didelės liepos akivaizdžiai nusilpusios, stipriai pažeistos ligų ir kenkėjų, kelia pavojų žmonių sveikatai ir turtui. Todėl numatoma šalinti pavojingus medžius ir šioje teritorijoje pasodinti naujus sodinukus. Planuojama pasodinti sodmenų kokybės reikalavimus atitinkančius sodinukus (8 liepas).
Lėšos gatvių želdiniams nupjauti ir atsodinti skirtos iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos.
Želdinių šalinimo darbų pradžia planuojama artimiausiu metu.

NEBELIEKA DANTŲ PROTEZAVIMO EILIŲ. Valstybinė ligonių kasa (VLK) praneša gerą naujieną visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka, sakoma VLK pranešime. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto.
Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

KORONAVIRUSAS ŠV. VINCENTO PAULIEČIO GLOBOS NAMUOSE. Gruodžio 24 ir 25 dienomis Biržų rajone patvirtinti 24 koronaviruso infekcijos atvejai. 9 iš jų nustatyti Biržų Šv.Jono Krikštytojo parapijos Šv. Vincento Pauliečio globos namuose. Pastarieji 9 susirgimai nauji – iš viso šiuose globos namuose serga 18 gyventojų ir 2 darbuotojai.

Pasak globos namų direktorės Irenos Jurgaitienės, sergantieji globotiniai gyvena antrajame pastato aukšte. Nedideliame name gyvena 24 žmonės, todėl išlaikyti saugius atstumus darbuotojams yra gana didelis iššūkis.„Laimė, kad į abu aukštus turime du atskirus įėjimus ir liftą“,- sako direktorė. Ji dėkinga darbuotojams, sąžiningai ir nuoširdžiai atliekantiems pareigas šituo sudėtingu laikotarpiu. Iš sergančiųjų globotinių tik viena garbaus amžiaus gyventoja gydoma ligoninėje Kiti pagal sveikatos būklę prižiūrimi globos namuose. Tarp ligonių yra ir vaikščioti negalinčių senolių.  

„Darbuotojos dirba dviem pamainomis - prižiūri globotinius, girdo arbatomis, vitaminais. Džiaugiuosi, kad darbuotojos pagal išgales saugosi, neišsilaksto dėl tikrai nelengvų sąlygų. Iš visos širdies dėkoju joms ir tikiu, kad šis košmaras baigsis be galimų pačių liūdniausių pasekmių“, - kalbėjo I.Jurgaitienė gruodžio 26 dieną, šeštadienį. Pirmadienį globos namuose vėl bus tikrinami gyventojai ir darbuotojai.

Iš viso Biržų rajone gruodžio 25 dieną buvo 185 žmonės, sergantys CIVID – 19 liga.

POLICIJA PAŽEIDĖJUS BAUS GRIEŽTAI. Biržų rajono policijos pareigūnai jau šios savaitės viduryje keliuose įrengė postus, kuriose stabdė į Biržus važiuojančius automobilius.
Trečiadienį buvo sustabdyta 200 automobilių. Iš jų šeši buvo sugrąžinti atgal ir kelionės tęsti nebegalėjo.
Iki penktadienio ryto buvo sustabdyta 219 automobilių. Iš jų keli buvo sugrąžinti.
Biržų policijos komisariato vadovas Deividas Valtaris sakė, kad dalis važiuojančiųjų tiesiog nesugebėjo paaiškinti priežasties, kur ir kodėl važiuoja. Tarkim, iš Pandėlio į Biržus vykusi šeima tikino bandysianti nueiti į parduotuves ir paieškoti dovanėlių.
„Norintys įvažiuoti į Biržų rajoną asmenys turi turėti gyvenamąjį plotą arba vykti į laidotuves. O iš esmės išvykti iš gyvenamosios vietos yra draudžiama“, - apie reikalavimus kalbėjo policijos vadovas.
Tiesa, postai praverčia ir atliekant policijos operatyvinę veiklą. Tarkim, ketvirtadienį vos pastačius postą prie jo dviračiu privažiavo jau savaitę ieškomas žmogus iš Užušilių kaimo. Jis tikino sugyventinei nepranešęs, kad yra gyvas ir sveikas, nes sugedo telefonas. Kad buvo ieškomas, sakė nežinąs. O pats jis buvo išvažiavęs pas draugus į Pasvalio rajoną.
Pasak D.Valtario, policijos pareigūnai griežtai stebės ir baus asmenis, kurie nesilaiko karantino reikalavimų.
Ketvirtadienį administracinėmis baudomis buvo nubausti du asmenys. Vienas vyras teikė paslaugas nedėvėdamas apsauginės kaukės. Kitas asmuo važiavo dviračiu taip pat be kaukės.

SUSIRGO DAR DEŠIMT BIRŽIEČIŲ. Gruodžio 17 dienos (ketvirtadienio) duomenimis, Biržų rajone patvirtinta 10 koronaviruso infekcijos atvejų. Iš jų 1 infekcijos atvejis patvirtintas ligoninės pacientui, kitas – savivaldybės administracijos darbuotojui. 11 sirgusiųjų COVID-19 liga pasveiko.Iš viso Biržų rajone gruodžio 17 dieną sergančių žmonių skaičius buvo 153, pasveiko 221 žmogus. Nuo karantino pradžios Biržų rajone patvirtinti 384 ligos atvejai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, mirė 10 COVID-19 sirgusių žmonių.

LIETUVOS PAŠTAS KVIEČIA MOKESČIUS SUMOKĖTI PO KALĖDŲ. Nors sugriežtėjus karantino ribojimams Lietuvos paštas veiklą tęs įprastai, laikantis saugumo reikalavimų bei atsižvelgiant į dvigubai išaugusį siuntinių srautą, eilių pašto skyriuose išvengti nepavyks. Kadangi pašto skyriuose galima ne tik išsiųsti ar atsiimti siuntas, bet ir atsiskaityti už komunalines paslaugas, Lietuvos paštas ragina klientus neskubėti ir nebūtinas finansines operacijas atidėti vėlesniam laikui – po Kalėdų.   

TEISMŲ DARBAS NESTABDOMAS. Sugriežtinus karantino sąlygas, teismų darbas nestabdomas – jis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai asmenims reikia susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teismo posėdžiuose, teigia Sveikatos apsaugos ministerija.

Biržiečiai, gynę Lietuvos valstybę

„Aukštai vasary – pro seklyčios stiklą – šautinės išilginės žaizdos“

Eilutė iš poeto Vlado Braziūno eilėraščio, skirto Mamertui Indriliūnui, gali būti epitafija visai kartai, vietoj gimtų namų seklyčių atsidūrusiai miško prieglobstyje, pasirinkusiai partizano dalią ir beveik neišvengiamą mirtį. Šautines išilgines žaizdas, sužalojusias tautos dvasią, skauda iki šiolei. 0 gyjančius randus nuolatos vis drasko sumaniai kurstomas nepasitikėjimas, supriešinimas ir melas.

 

Tokia yra šiandiena, ir šiame kontekste Biržų savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos projektas „Atmintis mūzos ir ginklo broliams“ svarbus tuo, kad minint žymiausių rezistencijos rašytojų –Broniaus Krivicko bei Mamerto Indriliūno - šimtmečio jubiliejus, akcentuojama žodžio jėga. Žodis, mintis ir tikėjimas - ginklai, galintys būti stipresni už bet kokio okupanto kariuomenę, smurtą ir ideologiją. Toks ginklas Lietuvai šiandien ypač reikalingas.
Sausio 31 dieną bibliotekos salėje vyko solidi, akademiška konferencija, skirta literato ir partizano M. Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms. Joje buvo pristatytas leidinys – „Mamerto Indriliūno Raštai“. Jo sudarytojas – taip pat iš Biržų krašto kilęs literatūrologas Virginijus Gasiliūnas. Renginyje dalyvavo gausus būrys M. Indriliūno giminaičių, bibliotekininkų, biržiečių ir svečių.

 

Raštų sudarytojui Virginijui Gasiliūnui teko atlaikyti autografų medžiotojų apgultį. 

Kova dėl istorinės tiesos tęsiasi

Mes dažnai kalbame apie pilietiškumą, o į šoną atidedame patriotiškumą, kuris yra žmogaus dvasinė savimonė, pasididžiavimas. Tie jaunuoliai negalvodami išėjo ginti tėvynės. Labai gaila, kad konferencijoje nesimato mūsų istorijos mokytojų, o juk tai būtų puiki proga pravesti integruotą pamoką. Kad mes prisimintumėme ir didžiuotumėmės žmonėmis, padėjusiais galvas už tėvynę. Ar reikia laukti šimtmečių sukakčių ar jubiliejų, kad paminėtume ir pagerbtume šiuos vyrus? Jie turėtų būti kasdienybėje, pamokose ir vadovėliuose, apie tai turime kalbėti ir jais didžiuotis“, - pradėdama konferenciją kalbėjo Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė
Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis pristatė pranešimą „Konkurencija dėl praeities: politikos smaigalyje – istorija“. V. Valiušaitis kalbėjo apie platesnį istorinį kontekstą, į kurį patenka ir Mamertas Indriliūnas, ir kiti mūsų tautos pasipriešinimo sovietinei okupacijai asmenys ir žygiai.

„Politikai kalba, kad istorikai turi tyrinėti istoriją ir politikai neturi kištis. Bet niekas taip nesikiša į istoriją, kaip tie patys politikai ir kaip istorikai istoriją politizuoja. 2019 metais Europos Parlamentas priėmė svarbią rezoliuciją, kurioje pabrėžė, kad du totalitariniai režimai – sovietų ir nacių – buvo Antrojo pasaulinio karo priežastis. Rezoliucijoje nėra kaltinimų rusų ar vokiečių tautoms: tiesiog konstatuota, kad dviejų šalių totalitariniai režimai ir jų slaptas sandoris pasidalyti Europą buvo šio pragaištingo karo priežastis. Dėl tokio dokumento nebuvo lengva sutarti. Dalis Europos patyrė tik nacių Vokietijos okupaciją. Kita šalių grupė turėjo dvi – nacių ir sovietų - okupacijas. O Baltijos šalys išgyveno tris - bolševikų, nacių ir vėl sovietų okupacijas. Skirtingas patirtis šiandieninėje Europoje sunku palyginti, sunku susitarti dėl vieningo vertinimo.

Jau kitą dieną po minėto dokumento paskelbimo sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerija, pavadinusi rezoliuciją šiurkščiu istorijos klastojimu. Prezidentas Putinas nuėjo dar toliau – remdamasis Lenkijos diplomato dienoraštyje užrašyta mintimi jis daro išvadą, kad lenkai bendradarbiavo su Hitleriu. Ir šį niekam nežinomą ir neskelbtą dienoraštį jis priešpriešina Molotovo – Ribentropo paktui kaip lygiavertį dokumentą. Dviejų totalitarinių režimų slaptas susitarimas, kaip pasidalyti Europą, ir frazė ambasadoriaus asmeniniame dienoraštyje – to paties lygio dokumentai? Faktas, paimtas iš konteksto, ir vienas interpretuojamas, turi vienokią reikšmę. Bet kai tas pats faktas atsiduria kitų faktų kontekste jis gali turėti skirtingą, o kartais ir visai priešingą reikšmę“, - sakė pranešėjas V. Valiušaitis.

Jis kalbėjo apie stalininio ir hitlerinio režimų slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą, bendrą karą prieš Lenkiją. Pranešėjas pabrėžė, kad ir dabar pasaulyje gajos sovietinės istoriografijos traktuotės, iškreipiančios ar tiesiog melagingai nušviečiančios istorinių įvykių esmę, klaidinančios ne tik eilinius piliečius, bet ir dalį istorikų. Anot V. Valiušaičio, tai visai nestebina, žinant, kiek resursų skyrė ir kokiais mastais Sovietų Sąjunga platino istorijos dezinformaciją. Pačią didžiausią ir dažniausiai neatitaisomą žalą laisvajam pasauliui padarė Kremliaus dezinformacijos operacijos, kurių tikslas buvo perrašyti praeitį. Lietuvos žmonių partizaninės kovos, to karo ryškių asmenybių juodinimas, faktų iškreipimas, interpretacijos ar falsifikavimas bei kitos priemonės buvo sudėtinė tokios istorinės dezinformacijos dalis. Dabartinė Rusija, panašu, vis labiau eina tuo pačiu keliu.

V. Valiušaitis demonstravo skaidres su dokumentais, leidiniais, knygų ištraukomis bei citatomis, kuriose buvo pateikti istorinės dezinformacijos pavyzdžiai, pasaulyje žinomų autorių pastebėjimai bei istorijos klastojimus atskleidžiantys dokumentai.
Apibendrindamas savo pranešimą ir grįždamas prie partizaninio karo Lietuvoje temos, V. Valiušaitis citavo žymaus išeivijos veikėjo Stasio Barzduko frazę, sukrečiančią taiklumu, paprastumu ir tragizmu: „Negynėm laisvės, kai turėjom politinę ir karinę vadovybę, gerai apmokytą ir parengtą kariuomenę, ekonominių rezervų, bet išėjom kovoti už laisvę, kai likom nuginkluoti, be išteklių ir be vadovybės.“

Renginyje buvo eksponuojami bibliotekos fonduose saugomi Mamerto Indriliūno rašyti namiškiams laiškai.

„Pirmaeiliai herojai žuvo ir žūsta Lietuvoje“

„Vienas buvęs lietuviškos kariuomenės kapitonas pasiūlė man keliauti į Žemaitiją pas besiorganizuojančius partizanus. Neišlaikiau šito žygio ir su šeima atsidūriau Vokietijoje. Todėl skeptiškai vertinu išeivijoje esančių kariškių skelbiamą heroizmą: jis nėra pirmos rūšies. Pirmaeiliai herojai žuvo ir žūsta Lietuvoje.“ Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros profesorės dr. Dalios Kuizinienės, šis Antano Škėmos autobiografijos fragmentas buvo atramos taškas, ruošiant pranešimą „Žvilgsnis į rezistencijos temą lietuvių literatūroje: diskusijų erdvė ir aktualumas“. Anot pranešėjos, jau penktajame dešimtmetyje išeivijos spauda bei periodika stengėsi pristatyti tai, kas pasiekdavo išeiviją iš okupuoto krašto. „Rezistencijos, partizaninio pasipriešinimo tema išeivijos poezijoje ir novelistikoje atsiranda iškart, nuo 1946 metų. Rimtesni tekstai – romanai ir dramos šia tema pasirodė gerokai vėliau, apie šešiasdešimtuosius metus“, - sakė D. Kuizinienė. Mokslininkė kalbėjo apie Vytauto Alanto, Alės Rūtos, Jurgio Gliaudos romanus, Jono Griniaus, Algirdo Landsbergio dramaturgiją, pristatė ir vėlesnės, jau gimusios emigracijoje išeivių kartos autorius. Anot mokslininkės, rezistencijos tema pokario literatūroje yra labai labai įvairi - nuo romantizavimo, įkaitusių emocijų iki modernaus ar postmodernaus to laikotarpio atvaizdavimo. Didžiausios emocijos ir ginčai kyla, kai kūrėjas bando keisti susiformavusį tos kovos įvaizdžio kanoną.

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė kalbėjo apie žymiausius Biržų krašto rezistentus – literatūros kūrėjus Bronių Krivicką bei Mamertą Indriliūną, jų kelią į literatūrą, juos subrandinusius žmones, muziejuje saugomus kūrėjų rankraščius, šių dokumentų suradimo istorijas.

 

Mamerto Indriliūno dukterėčia Benedikta į renginį atvyko iš Kauno.

Kritikas, vertėjas, publicistas

M. Indriliūno raštų sudarytojas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas konferencijoje dalijosi mintimis apie M. Indriliūno daugialypę literatūrinę veiklą. Literatūrologas kalbėjo apie sritis, kuriose M. Indriliūnas paliko pėdsaką – apie literatūros kritiką, vertimus, publicistiką. „Tikras kritikas turi būti kritiškas ir savo rašymui, net kritiškesnis savo atžvilgiu negu kitų. Jei tu suvoki, kad neparašysi geresnio eilėraščio, nei parašė Vytautas Mačernis, tai kam rašyti prastesnius, jei yra labiau Dievo šiuo talentu apdovanotų. Suvoki, kad pilnas pasaulis nuostabios poezijos, kurios nėra lietuviškai. Mokėdamas kalbų, tiesiog verti tą poeziją į savo kalbą. Ne tik teorinis, bet ir tas vidinis, gilesnis poezijos pajautimas labai matyti M. Indriliūno poezijos vertimuose“, - sakė V. Gasiliūnas.

Pranešėjas, kalbėdamas apie M. Indriliūno vertimus ir užsienio kalbų žinojimą, svarstė, kaip pavojinga yra mokėti tik vieną užsienio kalbą: „Žinodami tik vieną kalbą, mes neišvengiamai pakliūname į vienos kultūros įtaką. Mes, maža tauta, turime ieškoti, kas įdomu, iš visų tautų – iš prancūzų, vokiečių ar anglosaksų. Ir rusų kalba turime skaityti, jei norime suvokti bolševizmo esmę. Kelių kalbų mokėjimas leidžia ieškoti to, kas Lietuvai gali būti svarbu kitose kultūrose, nepasiduodant kurios nors vienos stipresnei įtakai“.

Anot V. Gasiliūno, iš kai kurių rašytojo amžininkų ar bičiulių prisiminimų klostosi įvaizdis, esą M. Indriliūnas buvo uždaras romantikas, kuriam rūpėjo tik poezija ir filosofija, knygos, o ne šis gyvenimas. Kalbėtojo manymu, tai nėra visiškai teisinga. „Negalėjo nerūpėti. Klaipėdos praradimas, Vilniaus atgavimas, karas Europoje – tokie dalykai negalėjo nerūpėti išsilavinusiam žmogui. Kitas dalykas, tai rašytojo santykis su tikėjimu. Mamertas buvo ateitininkas. Jo pasaulėžiūrai neabejotinai darė poveikį Stasio Šalkauskio bei Kazio Pakšto idėjos ir mintys apie pašaukimą, pareigą bei būtinybę veikti kultūros srityje. Tik atsirėmusi į krikščionybę tauta gali atsispirti visokiausiems išbandymams ar ideologijoms. Apie tai kalbama raštų skyrelyje „Svarstymai“, - kalbėjo V. Gasiliūnas.


Gyvas atmintyje

Eiles skaitė ir apie dėdės Mamerto vietą jos gyvenime kalbėjo dukterėčia literatė Rita Zubaitė – Venskūnienė. Ji kalbėjo apie Gataučius, vaikystę senelių sodyboje, pirmą pažintį su dėde Mamertu iš seklyčioje kabančio jo portreto. Rita prisiminė mamos Akvilės pasakojimus apie brolį, koks jis linksmas ir smalsus buvo, kiek daug skaitė. Kalbėjo apie dėdės albumą, pilną jaunų, gražių žmonių veidų išraiškingomis akimis. „Tik vėliau sužinojau, kad tose nuotraukose kartu su Mamertu visa tragiška talentingų žmonių karta.

Ir Broniaus Krivicko, geriausio Mamerto draugo, daug nuotraukų“, - pasakojo R. Venskūnienė. Moteris kalbėjo apie keliones su mama į Gerkiškius, kur ant Tatulos upelio kranto padėdavo gėlių ir uždegdavo žvakę. „Kodėl jie ne kapuose ir kodėl negalime gėlių pasodinti?“ – stebėdavosi vaikiškas protas. „Kai užaugsite, suprasite“, - atsakydavo mamytė.
Renginyje buvo rodomas Vytauto V. Landsbergio filmo apie Kazio Bradūno pirmą viešnagę Lietuvoje fragmentas, kur jis lanko savo draugo Mamerto kapą Gerkiškiuose. Kaip po keliolikos metų pasakojo poeto dukra, tada ji pirmą kartą matė tėvą taip verkiantį.

Gražiai ir prasmingai kalbėjo dabartinis Indriliūnų sodybos savininkas Valdas Vižinis, drauge su žmona Aušra įkūręs čia Mamerto Indriliūno muziejų.
Aktorius Petras Venclovas skaitė Mamerto Indriliūno vertimus, publicistikos puslapius, Broniaus Krivicko bei Vytauto Mačernio eiles.


Antanas Vaičeliūnas
2020-02-11


0.418773